Žaliasis laiškas nr. 1 by Žaliasis taškas

Žaliasis laiškas 2014 < 1 >

Šauktukas!

„Žaliasis taškas“: rūšiuoti ar ne – jau nebe klausimas

Dvitaškis:

10 metų su „Žaliuoju tašku

„Kabutėse“

Iššūkis – keisti visuomenės elgseną

Klaustukas?

Žiedinės ekonomikos galimybės: už ir prieš Rūšiuoti gyventojus kvies beveik dvigubai plėsdami konteinerių tinklą

Daugtaškis...

„Kamštelių vajus“ šiemet įsisuko visu smarkumu – surinktos net 8 tonos kamštelių!

šauktukas

„Žaliasis taškas“: rūšiuoti ar ne – jau nebe klausimas

Dešimt metų. Jau tiek metų atliekų surinkimu ir perdirbimu besirūpinančios organizacijos „Žaliasis taškas“ klientai produkcijos pakuotes Lietuvoje ženklina ypatingu ženklu. Žaliame apskritime besisukanti rodyklyčių pora vaizduoja uždaro ciklo ekonomiką. O paprastai tariant – perkantys taip pažymėtą gaminį gali būti ramūs, kad jo pakuotės perdirbimas jau apmokėtas. Belieka ją nukreipti tinkamu keliu – į mėlyną, žalią arba geltoną konteinerį.

organizacijos veiklos pradžios Lietuvos įmonių ir gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą ir perdirbimą žymiai pakito. „Pokyčių buvo daug, tačiau reikšmingiausi iš jų vyko pastaruosius trejus metus. Pasikeitusi įstatymų bazė leido efektyviau įgyvendinti gamintojo atsakomybės Vokietijoje gimusi žaliojo taško – principą“, – sako K. Pocius. čia vadinamo „Der Grüne Punkt“ – iniciat yva panaudotą stiklo ir plas- Be to, pastebi pašnekovas, itin svartikinę tarą, popierių, kartoną ir bu tai, kad ir gyventojai, ir įmonės kitas pakuotes į ekonomikos ciklą pradeda elgtis sąmoningiau – vis sėkmingai grąžina jau ketvirtį am- dažniau biuruose galime pastebėžiaus. ti atliekoms rūšiuoti skirtas dėžes, jo taško“ narių į vidaus rinką išleistas pakuočių kiekis 2013 metais sudarė 201,13 tūkst. tonų arba beveik dvigubai daugiau nei 2012 metais (102,32 tūkst. tonų) – visas šis kiekis sėkmingai sugrįš antram gyvenimui.

Rūšiuoti ar ne – nebe klausimas

„Žaliasis taškas“ šią partnerystę ne veltui vadina išskirtine – pastarasis dešimtmetis tikrai pakeitė šalies gyventojų ir verslo suvokimą apie atliekas, jų rūšiavimą ir galimybes Pasak „Žaliojo taško“ generalinio jas perdirbant. Štai bendras „Žalio- direktoriaus Kęstučio Pociaus, nuo

vis daugiau įmonių „Žaliojo taško“ atstovus kviečiasi į svečius, norėdamos daugiau sužinoti apie rūšiavimą ir jo naudą. K. Pociaus vertinimu, susidomėjimo ir noro rūšiuoti Lietuvoje netrūksta – tiesiog kartais trūksta pačių elementariausių žinių.

O vis dar tebesvarstančius rūšiuoti ar ne, pašnekovas kviečia pažvelgti į Europą. Čia toks klausimas jau seniai pamirštas – jei jis kyla, tai veikiau ne „ar reikia?“, o „kaip tai padaryti kuo efektyviau?“.

Įspūdingi skaičiai Birželį paminėtos Pasaulio aplinkos dienos proga „Der Grüne Punkt“ paskelbė praėjusių metų organizacijai priklausančių įmonių veiklos rezultatus. Štai vienas iš jų – elektros energijos sutaupyta tiek, kad jos pakaktų devyniems milijardams televizorių visai rungtynių transliacijai – o tai yra dvigubai daugiau TV aparatų, negu jų šiuo metu yra visoje planetoje. Tęsinys 3 psl.

šauktukas ! Atkelta iš 2 psl. Anglies dvideginio emisijos sumažėjo net 1,5 milijonų tonų. Palyginimui, maždaug tiek jos susidarytų, jei iš Frankfurto prie Maino į 2014- ų jų Pasaulio futbolo čempionato finalą Rio de Žaneire būtų nuskridę 300 tūkstančių fanų.

Kaip visa tai veikia? Viskas iš tiesų labai paprasta. Gaminys, pažymėtas „Žaliojo taško“ ženklu, reiškia, kad jo pakuotės kelionė perdirbimo grandine jau apmokėta. Tad belieka ją išmesti į artimiausią tam tinkamą konteinerį. Ar tai veikia? Veikia, ir net labai. Standartinio daugiabučio gyventojai per metus išmeta apie 450 kubinių metrų perdirbimui tinkamų atliekų. Jas išrūšiavus to pakaktų pakeisti viso namo stiklams ir plastikiniams vamzdynams. Tokiu būdu išgyventų dešimt medžių.

Šiandien net 28 šalyse „Žaliojo taško“ prekinis ženklas naudojamas kaip pakuočių atliekų surinkimo, rūšiavimo, naudojimo ir perdirbimo finansavimo simbolis. Tai – vienas žinomiausių prekinių ženklų, kuriuo visame pasaulyje kasmet pažymima daugiau kaip 460 milijardų pakuočių. Atitinkamų šalių organizacijų sukurtomis pakuočių atliekų surinkimo sistemomis šiandien naudojasi daugiau nei 260 milijonų planetos gyventojų. Pramonės sukurtos sistemos veikia ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir Norvegijoje, Turkijoje. Būdamas „Der Grüne Punkt“ narys Lietuvos „Žaliasis taškas“ rūpinasi jų perdirbimu ir sutvarkymu. Kartu tai ir finansinis įsipareigojimas, nes, įsiliedama į organizaciją, įmonė dalyvauja savo išleidžiamų į rinką pakuočių atliekų tvarkymo finansavime, in frastruktūros plėtros bei visuomenės švietimo finansavime.

Kaip pelnomas pasitikėjimas?

tams. Visi resursai nukreipiami į pakuočių tvarkymo sistemos kūrimą ir sudaromos galimybės joje dalyvauti kiekvienai įmonei – nuo diSkeptikai atsikalbinėja, esą rūšiavi- džiųjų iki mažiausių. mas – bevertės pastangos: „Vis tiek paskui viską supils į vieną krūvą“. Organizacijos dalininkai Lietuvoje – Dar kiti ginasi, kad rūšiuoti – labai 27 žinomos įmonės, naudojančios sudėtinga arba tiesiog tai neduoda daug pakuočių. Nei vienas „Žaliojo jokios naudos. Jau vienuolika metų taško” dalininkas negali turėti daukantriai besidarbuojanti „Žaliojo giau kaip 5 procentų balsų, todėl taško“ komanda neketina nuleisti bendri interesai ginami vienodai rankų. To, kad mūsų planetos resur- vertinant įmones ir pakuočių rūsai nėra beribiai, įrodinėti neberei- šis. Žaliojoje iniciatyvoje dalyvauja kia net mokinukams. Ką dar galima per 64 proc. Lietuvos rinkos dalytobulinti šioje srityje – tai sukurti vių, tarp jų – stambios gamybos, dibendrą pakuočių atliekų tvarkymo dmeninės ir mažmeninės prekybos sistemą, efektyvų antrinių žaliavų įmonės: „Coca-Cola HBC“, „Maxima perdirbimo mechanizmą, maksi- LT“, „Rimi Lietuva“, „Iki“, „Sanitex“, maliai mažinant taršą pakuočių „Žalia giria“, „Mineraliniai vandenys“, „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“ ir atliekomis. daug kitų. Veiklos skaidrumą „Žaliasis taškas” užtikrina savo pamatiniais veiklos principais: nesiekti pelno ir sudaryti vienodas sąlygas visiems klien

Pastarasis dešimtmetis pakeitė šalies gyventojų suvokimą apie atliekas, jų rūšiavimą ir galimybes jas perdirbant. Tai leidžia mažinti į sąvartynus pakliūnančių atliekų kiekį.

dvitaškis

10 metų su „Žaliuoju tašku“ „Žaliojo taško“ veikla nebūtų įmanoma be jo steigėjų, dalininkų ir klientų. Su kai kuriais iš jų organizacija dirba jau 10 ar daugiau metų. Ką jiems tai reiškia? Kaip keitėsi rinka ir įmonių suvokimas apie atliekų tvarkymą? Kodėl jie nusprendė prisidėti prie „Žaliojo taško“? Į šiuos ir kitus klausimus atsako įmonių, savo pakuotes dešimtmetį žyminčių „Žaliuoju tašku“, atstovai.

Rolandas Puodžiūnas, AB „Pieno žvaigždės“ pirkimų direktorius Atliekų tvarkymas ir rūšiavimas man yra svarbūs asmeniškai. Vertinu tai ne kaip nurodymus ar normatyvus, o kaip išties prasmingą veiklą. Toks požiūris atsispindi ir „Pieno žvaigždžių“ politikoje. Mūsų įmonė yra viena iš „Žaliojo taško“ steigėjų, o bene pagrindinė priežastis, prieš kiek daugiau nei dešimt metų paskatinusi mus pradėti tvarkyti sukauptas atliekas, buvo rūpinimasis aplinka.

Apie atliekų tvarkymą „Pieno žvaigždėse“ galvojame jau pradėdami gaminti produkciją. Deja, kol kas rinkoje nėra tokių pakuočių, kurios kartu būtų ir visiškai perdirbamos, ir tinkamos pakuoti greitai gendančius pieno produktus. Šiuo metu „Pieno žvaigždės“ pienui ar kitiems produktams naudoja kombinuotas pakuotes, kuriose vyrauja popierius. Sviestui ar varškei įpakuoti naudojame kombinuotas pakuotes. „Pieno žvaigždžių“ bendrovės, o kartu ir mano asmeniškai, pozicija yra tokia: jei išleidai pakuotę į rinką, esi už ją atsakingas. O bendradarbiavimas su „Žaliuoju tašku“ yra būdas šią atsakomybę įgyvendinti.

šalis produkcijos ženklinimas „Žaliojo taško“ ženklu buvo būtinas. Regina Survilienė, UAB „Rūta“ pirkimo skyriaus vadovė Mūsų bendrovės pozicija aiški: turime būti atsakingi už savo produkciją ir jos sutvarkymą. O viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Rūta“ prieš dešimt metų pradėjo bendradarbiauti su „Žaliuoju tašku“, buvo galimybė mažiau teršti gamtą. Be to, būti „Žaliojo taško“ partneriais mums yra garbė. Juk tai pasaulyje pripažintas ženklas, simbolizuojantis įmonių atsakingumą. Beje, anksčiau eksportuojant prekes į užsienio

Džiaugiamės, kad apie atliekų tvarkymą ir rūšiavimą šandien yra daug daugiau informacijos, o sąlygos tai daryti yra palankesnės nei prieš 10 metų. Mūsų įmonė siekia, kad pakuotės būtų gaminamos iš vienos rūšies medžiagos, pavyzdžiui, kartono, plastiko ir panašiai, nes tokios pakuotės yra lengviau perdirbamos. Taip pat vykdome ir vidines iniciatyvas: skatiname darbuotojus rūšiuoti, organizuojame darbuotojams renginius ir seminarus šia tema, dalijamės informacija apie atliekų tvarkymą ir rūšiavimą.

Žaliasis laiškas Šį leidinį VšĮ „Žaliasis taškas“ skiria visiems, neabejingiems atliekų rūšiavimui ir perdirbimui, o pirmiausia – mūsų klientams, kurie rūpinasi savo įmonių pakuočių atliekų tvarkymu. Jau vienuolika metų mūsų organizacija dirba siekdama maksimaliai mažinti taršą pakuočių atliekomis. Puikiai žinome, kad šių tikslų negalime ir negalėsime įgyvendinti be aktyvaus įmonių įsitraukimo ir be visuomenės, t.y., kiekvieno iš mūsų indėlio. Būtent dėl to sukūrėme šį naują leidinį ir skiriame jį visiems, kurie jau rūpinasi atliekų tvarkymu, ir tiems, kam aktuali galimybė gyventi kitaip, rūpinantis mūsų aplinka ir gamta. Naujienos, „Žaliojo taško“ paslaugos, pokyčiai Lietuvos ir aplinkinėse rinkose, pakuočių atliekų tvarkymo ir perdirbimo tendencijos ir kita aktuali informacija su „Žaliuoju laišku“ Jus pasieks kartą per ketvirtį. Gero skaitymo! „Žaliojo taško“ kolektyvas

kabutėse

“

Iššūkis – keisti visuomenės elgseną

„Dirbdamas „Žaliajame taške“ jaučiuosi prisidedąs prie išties reikšmingų tikslų. Aplinka ir jos puoselėjimas, tai, ką paliksime savo vaikams, – štai dėl ko, mano įsitikinimu, verta stengtis“, – sako viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius. Pasak jo, pakuočių atliekų tvarkymas yra ir turi būti aktualus tiek gyventojams, tiek gaminius pakuotėse importuojančiam ir gaminančiam verslui, tiek atliekų tvarkymo bendrovėms ir organizacijoms, taip pat – valstybei ir jos institucijoms. „Mūsų užduotis – kalbėti su visais. Turime ieškoti geriausių sprendimų, kad Lietuvai keliami aplinkos apsaugos ir pakuočių atliekų tvarkymo tikslai būtų pasiekti“, – pabrėžia K. Pocius. Su juo kalbamės apie „Žaliojo taško“ veiklą, pakuočių atliekų tvarkymo sričiai keliamus tikslus ir būdus juos įgyvendinti.

sistemą Lietuvoje plėtojantis „Žaliasis taškas“ turi aiškią misiją: kurti pridėtinę vertę aplinkos apsaugai, visuomenei ir klientams. „Klientams padedame mažiausiais įmanomais kaštais įgyvendinti keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus – užtikrinti, kad nustatyta dalis verslo platinamų pakuočių būtų surinkta ir perdirbta. Taip kuriame ir vertę aplinkai – dirbame, kad pakuočių atliekos būtų iš tiesų surenkamos, perdirbamos ir vėl panaudojamos gamybai, kad kuo mažiau pakuočių patektų į sąvartynus. O kuriama vertė visuomenei – tai visų pirma švari aplinka, antra – patogios priemonės rūšiuoti, trečia – aiški ir paprasta informacija gyventojams apie rūšiavimą“, – sako K. Pocius.

Būtinas švietimas ir skatinimas

„Žaliojo taško“ vadovas atkreipia dėmesį: stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome užtikrinti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES narėse, būtų surenkama ir panaudojama ne mažiau kaip 60 proc. pakuočių atliekų. Pasak K. Pociaus, ES institucijose šiuo metu diskutuojama dėl galimybės dar padidinti reikalaujamus surinkti ir perdirbti pakuočių atliekų kiekius ir nustatyti, kad ne mažiau kaip 80 proc. šių atliekų būtų perdirbama.

Anot K. Pociaus, norint pasiekti lūžį šioje srityje, būtina veikti keliomis kryptimis. „Didelė reikšmė tenka gyventojų švietimui. Bendradarbiaujame su savivaldybėmis, švietimo įstaigomis, įvairiomis organizacijomis, informuojame gyventojus, ypač jaunosios kartos atstovus, apie galimybę ir būtinybę rūšiuoti atliekas, šios veiklos naudą visuomenei ir gamtai. Taip pat labai svarbu, kad gyventojams būtų sukurtos ir ekonominės paskatos rūšiuoti“, – pabrė„Efektyvi veikla“, „vertė klientams, žia „Žaliojo taško“ vadovas. aplinkai ir visuomenei“, „mažiausi kaštai“ – šios ir kitos sąvokos ne kartą skambėjo pokalbio su K. Pociumi metu. „Šioje organizacijoje įžvelgiu galimybę įgyvendinti idėjas efektyviau tvarkyti pakuočių Ne mažiau svarbios galimybės rū- atliekas, teikti geresnes paslaugas šiuoti lengvai ir patogiai. Todėl „Ža- gamintojams ir importuotojams liasis taškas“ aktyviai plėtoja atliekų bei pasiekti šaliai keliamus ekolorūšiavimui skirtų konteinerių tinklą ginius tikslus“, – pasakoja K. Pocius. organizuodamas konteinerių įrengimą ten, kur jie būtų efektyviausiai išnaudojami. Ši veikla finansuojama *„Žaliojo taško“ veiklos ataskaita tiek valstybės ir Europos Sąjungos, tiek organizacijos narių lėšomis.

Tačiau, „Žaliojo taško“ vadovo įsitikinimu, taip didinti reikalavimus gamintojams bei importuotojams šiuo metu dar anksti. „Šie pasiūlymai atrodo kiek per drastiški, ypač atsižvelgiant į realias pakuočių surinkimo ir perdirbimo galimybes. Staigus jų pakėlimas gali virsti sunkia našta verslui, kuri greičiausiai bus perkelta ant vartotojų pečių, ir tokiu būdu neduoti laukiamo efekto. Kita vertus, šiuo metu ir taip dar Pakuočių atliekų tvarkymo ir efek- turime kur pasitempti“, – komentyvaus antrinių žaliavų perdirbimo tuoja K. Pocius.

Pasverti tikslai

„Žaliojo taško“ narių pernai visos į Lietuvos vidaus rinką išleistos ir sutvarkytos pakuotės sudaro 65 proc.* visų Lietuvoje išleidžiamų pakuočių. „Didžiausi pakuočių kiekiai surenkami iš prekybos centrų, restoranų, kavinių, o iš gyventojų surenkama tik apie penktadalis pakuočių atliekų. Tuo tarpu Europos Sąjungos tikslas – kad bent 50 proc. pakuočių atliekų iš gyventojų būtų surinkta ir perdirbta. Vadinasi, visi kartu turime siekti pakeisti visuomenės elgseną ir skatinti rūšiuoti bei atiduoti perdirbti atliekas”, – pažymi pašnekovas.

„Tam, kad sudarytume galimybes didesnei daliai visuomenės rūšiuoti pakuočių atliekas ir atiduoti jas perdirbti, ateinančiais metais planuojame plėsti infrastruktūrą. Todėl nuo kitų metų turėsime didinti „Žaliojo taško“ klientams teikiamų paslaugų įkainius. Jie didės vidutiniškai dvidešimčia procentų. Suprantame, kad tai reikšmingas pokytis, tačiau šios lėšos bus investuojamos į infrastruktūrą privačiose gyventojų valdose, kur konteinerių aptarnavimas reikalauja itin didelių sąnaudų“, – sako K. Pocius. Dar vienas organizacijos prioritetas – užtikrinti, kad atliekų perdirbimas būtų kuo labiau ekonomiškai naudinga veikla. K. Pocius pažymi, kad atliekos yra vertinga žaliava, ir labai svarbu rasti būdus iš jų gauti kuo daugiau pajamų. „Tai leistų „Žaliajam taškui“ mažinti subsidijas pakuočių atliekų tvarkymui užtikrinti ir atitinkamai mažinti gamintojų ir importuotojų įmokas už pakuočių atliekų tvarkymą. Siekiant šio tikslo būtina tobulinti teisės aktus, vykdyti šios veiklos kontrolę, kurti ir puoselėti tinkamus verslo santykius su atliekų vežėjais ir tvarkytojais“, – komentuoja pašnekovas.

Plės konteinerių tinklą

klaustukas

Žiedinės ekonomikos galimybės: už ir prieš

• Projektuoti gaminius, kuriuos lengviau prižiūrėti, taisyti, atnaujinti, pergaminti ir perdirbti; • Plėtoti vartotojams būtinas techninės priežiūros, taisymo ir panašias paslaugas; • Numatyti paramą šiukšlių kiekį mažinantiems ir atliekas rūšiuojantiems gyventojams; • Skatinti kurti tokias atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemas, kurios sumažintų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo išlaidas; • Plėsti gaminio įsigijimui alternatyvias paslaugas gyventojams – nuomą, skolinimąsi, dalijamąsi tuo pat metu ginant vartotojo interesus.

as im ir b rd

in at

Šaltinis: Europos komisija

sius 15 metų 70 proc. komunalinių atliekų Europos Sąjungoje (ES) turėtų būti perdirbamos arba panaudojamos pakartotinai. Jau 2020-aisiais siūlomas tikslas perdirbti 60 proc. visų pakuočių, o 2030 meIš vienos pusės gamintojai džiaugtais ši dalis turėtų siekti 80 proc. Sietųsi naudingąsias iškasenas, kurių kiama, kad tais metais visoje ES neištekliai riboti ir vis brangesni, pabeliktų sąvartynų. keitę antrinėmis žaliavomis, tačiau pažvelgus į šią naujovę kitu kampu ES šalyse jau pradedamos diskusitampa akivaizdu, kad šalys tokiems jos dėl tokio EK pasiūlyto žiedinės pokyčiams dar nėra pasirengusios: ekonomikos modelio. Tai reiškia šiandien dar nėra žinoma, kiek šios perėjimą nuo dabartinio vadinanaujovės kainuotų, kaip joms tumojo linijinio ekonomikos modelio, rėtų ir galėtų pasirengti rinkos žaiparemto principu – imti žaliavas, dėjai ir kada jie tai galėtų realiai gaminti, vartoti, išmesti ir ieškopadaryti, nėra aiškios ir šios rinkos ti būdų, kaip utilizuoti ar perdirbti dalyvių, gamintojų, institucijų atsaatliekas, prie ekonomikos, kurioje komybės ribos ir sąnaudų pasidaliviskas sukasi ratu ir tik labai nedidejimas. lė atliekų dalis pašalinama.

Sąvartynų nebereikės

Var toji m pakar to as , naudojim as ti mas , ta nis naudoji- , is y mas

• Kurti antrinių žaliavų rinkas;

k im

• Mažinti medžiagų, kurias sunku perdirbti, kiekį gaminiuose;

Tokią viziją piešia ir Europos Komisija (EK), parengusi Europos be atliekų programą ir ragindama remtis žiedinės ekonomikos (circular economy) principais. Šios ekonomikos tikslas – kuo daugiau perdirbti ir kuo mažiau naudoti naujų žaliavų. Visi nauji gaminiai didžiąja dalimi turėtų būti pagaminti iš perdirbtų atliekų, o baigę savo gyvenimo ciklą vėl grįžtų perdirbėjams ir gamintojams.

Galutin ė atlieko s s

R in

• Mažinti gamybos ir gaminio naudojimo metu sunaudojamos energijos ir žaliavų kiekį;

Įsigyti patikimus, ilgaamžius daiktus, kuriuos būtų nesunku suremontuoti ir atnaujinti – daugelio vartotojų svajonė. O sąvartynų turėtų nelikti išvis, nes nebūtų ką išmesti.

Projektavimas

y ba, G am b im a s ir p er d

• Mažinti medžiagų kiekį gaminiuose ir ilginti gaminių naudojimo trukmę;

Žaliavos

Žiedinės ekonomikos tikslai:

ŽIEDINĖ EKONOMIKA

Tai, ką šiandien laikome atliekomis, vieną dieną turėtume vadinti žaliavomis: panaudotos stiklo, plastiko, metalo pakuotės gali tapti ne mažiau vertingos nei naujos.

Remiantis žiedinės ekonomikos idėja, didžioji dalis gaminių būtų perdirbama ir vėl taptų žaliava, tad naujų medžiagų poreikiai ženEuropos Komisijos siūlomi tikslai kliai sumažėtų. Patys gaminiai tuyra labai ambicingi. Per artimiau- rėtų būti naudojami kur kas ilgiau

ir grįžti į vartojimo ciklą kaip dėvėti arba atnaujinti daiktai. Galiausiai jų dizainas turėtų būti toks, kad juos būtų lengva išrinkti ir perdirbti.

Kiek tai kainuotų? Pramonė pripažįsta, kad išteklių našumą didinti apsimoka. Iki 2030 metų išlaidos žaliavoms sumažėtų 17 – 24 proc. ir dėl to būtų galima sutaupyti 630 mlrd. eurų. Vis dėlto pakuočių gamintojus ir perdirbėjus vienijantis aljansas EXPRA (Extended Producer Responsibility Alliance) numato, jog svarbu, kad keliami antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo tikslai turėtų būti ekonomiškai pagrįsti. EXPRA nuomone, pagal dabartinį EK pasiūlymą atliekų tvarkymo kaina Europos Sąjungos šalyse išaugtų daugiau nei dvigubai ir kasmet papildomai atsieitų 3 mlrd. eurų. Tęsinys 7 psl.

klaustukas ? Atkelta iš 6 psl.

Siūlo gerai apsvarstyti Nevienareikšmiškos pozicijos žiedinės ekonomikos klausimu laikosi ir atliekų surinkimu bei perdirbimu Lietuvoje besirūpinanti organizacija „Žaliasis taškas“. „Mes visi norime gyventi taupydami žemės resursus. Šioje srityje esame padarę didžiulę pažangą. Tačiau manome, kad bet kokia naujovė turi būti gerai pasverta ir išdiskutuota, kad „nenertume“ į ją aklai, nepasirengę. Svarbiausia, kad tai, kas turėtų būti teigiamu pokyčiu, netaptų nepakeliama našta šalims ir verslui, kuris dėl padidėjusių kaštų gali prarasti konkurencingumą prieš ne Europos šalių gamintojus“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius.

Rūšiuoti gyventojus kvies beveik dvigubai didesnis konteinerių tinklas „Rūšiuotume, tačiau šalia mūsų namų nėra konteinerių, o vežti šiukšles du kilometrus – per didelė prabanga“, – jau kitais metais šio argumento nebegalės pasitelkti nemaža dalis privačių namų gyventojų.

nių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų. Likusią dalį lėšų 2014-2015 metais skirs komunalinių atliekų tvarkytojai, o šią sumą per ketverius metus turės apmokėti gamintojai ir importuotojai.

kovo – balandžio mėnesiais. Po to jie atkeliaus ir į kitas savivaldybes. Perdirbamų pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra numatyta dar bent ketveriems metams į priekį. Bus plečiamas ir kolektyvinio naudojimo konteinerių („varpelių“) Planuojama, kad pirmi naujieji tinklas, įgyvendinami kiti „Žaliajam 2015 metais visoje Lietuvoje bus iš- konteineriai atkeliaus į Kauną jau taškui“ įstatymų keliami tikslai. dalinta daugiau nei 200 tūkst. naujų atliekų rūšiavimo konteinerių. Tokiu būdu bendras jų skaičius šalyje išaugs beveik dvigubai: ligšiol jų šalyje buvo 261 tūkstantis. Konteineriams privačių namų rajonuose skirti daugiau dėmesio nuspręsta neatsitiktinai. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje vis aktyviau rūšiuojamos atliekos, perdirbamų pakuočių surinkimas iš gyventojų vis dar išlieka viena silp niausių grandžių.

Anot jo, atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema turėtų būti tobulinama nuosekliai, keliant tikslus atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos šalies patirtį. Todėl EK siekiai turi būti gerai apsvarstyti įvertinant ne tik privalumus, bet ir galimas neigiamas pasekmes, ir tokiu būdu priimtas vi- „Konteinerių skaičius didinamas siems naudingas sprendimas. siekiant surinkti kuo daugiau pakuočių ir jų perdirbti, kad mažiau EXPRA pastebi, kad Europos Komi- atliekų keliautų į sąvartynus. Tai sijos keliamų tikslų gali būti neįma- svarbiausias mūsų kitų metų pronoma pasiekti net ir teoriškai. Yra jektas“, – sako „Žaliojo taško“ direkžinoma, kad tam tikra dalis antrinių torius Kęstutis Pocius. žaliavų iš namų ūkių niekada nepasiekia atliekų surinkėjų ir perdirbėjų Planuojama, kad privačiose valdoarba prarandama perdirbimo pro- se įrengus naujus konteinerius, iš cese. Tai reiškia, kad teoriškai turėtų gyventojų bus surenkama net iki būti surinkta daugiau pakuočių nei 27 proc. daugiau stiklo pakuočių, jų išleidžiama į apyvartą. iki 52 proc. daugiau plastiko pakuočių, iki 39 proc. daugiau PET Taip pat, norint surinkti ir perdirb- pakuočių ir iki 11 proc. daugiau poti ženkliai daugiau atliekų, reikia pieriaus pakuočių. gerokai išplėsti antrinių žaliavų surinkimo infrastruktūrą. Ne tik ga- Dėl konteinerių tinklo plėtros bei mintojai ir atliekų perdirbėjai, bet jiems reikiamo aptarnavimo išaugs ir pačios Europos šalys turėtų įsi- ir tam skiriamos „Žaliojo taško“ inpareigoti miestuose sukurti efekty- vesticijos. Pusė naujiems konteinevias ir gyventojams patogias atlie- riams įsigyti reikiamos sumos (9,3 kų surinkimo sistemas. mln. Lt) bus skirta iš Lietuvos gami-

...

daugtaškis

„Kamštelių vajus“ šiemet įsisuko visu smarkumu – surinktos net 8 tonos kamštelių! Spalio pabaigoje finišavo jau trečius metus vykstantis ir rūšiuoti butelių kamštelius skatinantis konkursas „Kamštelių vajus“. Jei pirmaisiais metais konkurse dalyvavo apie 100 komandų, ir buvo surinkta beveik 1 tona kamštelių, tai šiais metais komandų skaičius išaugo bene dvigubai, o bendras surinktų kamštelių kiekis pasiekė beveik 8 tonas! VšĮ „Žaliasis taškas“ antrus metus iš eilės buvo vienas iš pagrindinių konkurso rėmėjų bei prizų steigėjų.

žaliava, iš kurios galima gaminti įvairius daiktus – pavyzdžiui, plastikinius kibirus ar net vamzdžius. Tačiau tam būtina juos surinkti: dažniausiai kamšteliai išmetami bendrai su kitomis šiukšlėmis, todėl apskritai pasimeta arba yra sugadinami. O kviesdami juos rinkti, suteikiame galimybę įsitikinti, kiek daug jų realiai sunaudojame kasdienybėje ir ką iš jų galėtume padaryti. To ir siekia projektas „Kamštelių vajus“ – paskatinti kiekvieną iš mūsų surinkti kuo daugiau plastikinių kamštelių, ypač tų, kurie yra mūsų aplinkoje, bei paskatinti rūKonkurso idėja gimė dėl papras- šiuoti. Ypač į šį procesą įsitraukia tos priežasties. Kokie maži bebū- vaikai, kuriems kamštelių rinkimas tų, butelių kamšteliai yra vertinga yra tarsi žaidimas, tad aktyviausiai

Jūra, išmesk mane į krantą Panevėžio K. Paltaroko gimnazija (IV gr.) 8 puslapio nuotraukų autorius Gintaras Mačiulis

konkurse dalyvauja mokyklos ir bei Kauno J. Grušo meno vidurinė vaikų darželiai. mokykla. Į prizininkų mokyklas iškeliavo leidyklos „Alma littera“ knyKonkurse gali dalyvauti kiekvienas gos ir kiti prizai. norintis. Dalyviai gauna dvi skirtingas, tačiau vienodai įdomias užduo- Kūrybinė konkurso dalis taip pat tis. Pirmojoje varžomasi, kas surinks maloniai nustebino. Šiais metais daugiau kamštelių. Antroji užduotis jos dalyviai sukūrė ne tik spalvingų yra kūrybinė – jos dalyviai kuria iš paveikslų iš kamštelių, bet ir kitokamštelių meninius darbus, o nuga- kių darbų: didžiulį smauglį, traukili kūrybiškiausi ir įdomiausi kūriniai. nuką, mini dviratį ar net Barboros Radvilaitės apdarą. Iš viso buvo paŠiemet pirmosios užduoties nu- skelbta vienuolika nugalėtojų, kurie galėtoja tapo Joniškio „Saulės“ pa- apdovanoti albumais „Gyvūnų engrindinė mokykla, surinkusi net 413 ciklopedija“, kitomis knygomis bei kilogramų kamštelių. Nedaug nuo prizais. Geriausi darbai pateko į sosjų atsiliko ir antros bei trečios vie- tinės prekybos ir laisvalaikio centre tos laimėtojai. Jais atitinkamai tapo „Panorama“ eksponuotą parodą. Utenos Krašuonos progimnazija

Barbora Radvilaitė VIMS Vilnius International Meridian school (III gr.) „Žaliasis laiškas“ VšĮ „Žaliasis taškas“ naujienlaiškis

Baltijos keliui 25 Paliūniškio pagr. m-kla, Priešmokyklinio ugdymo mišri grupė A. Goštauto g. 40 B, LT-03163, Vilnius, Lietuva Telefonai: Vilniuje (8-5) 233 11 52; Kaune (8-37) 21 04 18 El. paštas: biuras@ztl.lt www.zaliasistaskas.lt