Žaliasis laiškas nr. 2

Iki pat šių metų pabaigos šalies gyventojams planuojama išdalinti beveik 250 tūkst. naujų atliekų rūšiavimo konteinerių. Jie bus įrengti trisdešimtyje šalies vietovių, iš jų du trečdalius sudarys įvairūs rajonai. Daugiausia jų bus įrengta Kaune, taip pat Šiaulių, Mažeikių, Jonavos ir Trakų rajonuose.

Žaliasis laiškas 2015 < 2 >

Šauktukas!

Kęstutis Pocius: pakuočių atliekų tvarkymas gali būti dar efektyvesnis Pradėti morfologiniai tyrimai parodė atliekų rūšiavimo padėtį Lietuvoje Įgyvendinti strateginiai sprendimai atneš naudą ir klientams Lietuvos gyventojams – beveik 250 tkst. naujų konteinerių

„Kabutėse“

Rūšiuoti šiukšles skatina inovacijos ir kaimynai

Klaustukas?

Pakuočių ženklinimas: kaip susiorientuoti

Daugtaškis...

Sutvarkyta medinių pakuočių apskaita mažins verslo sąnaudas

Kęstutis Pocius: pakuočių atliekų tvarkymas gali būti dar efektyvesnis menimis, Lietuvoje surenkamų ir perdirbamų ar kitaip panaudojamų pakuočių atliekų kiekis gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) reikalavimų. Esame įsipareigoję surinkti ir perdirbti 60 proc. pakuočių atliekų, tačiau Lietuvoje 2013 m. šis rodiklis tesiekė 50 proc.

Priežastys slypi infrastruktūroje – gyventojai nepakankamai aprūpinti konteineriais pakuočių atliekoms rinkti ir rūšiuoti.

Su savivaldybėmis ir atliekų tvarkytojais pavyko susitarti dėl konteinerių įrengimo individualiose gyventojų valdose. Planuojame, kad iki šių metų vidurio bene 60 tūkstančių individualių valdų aprūpinsime rūšiavimo konteineriais. Dar kone tiek pat valdų konteineriai bus įrengti valstybės lėšomis.

Daugiau, geriau, taupiau, − taip perfrazuotas olimpinis šūkis pirmiausiai atėjo į galvą kalbantis su viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Pociumi apie 2014-ųjų rezultatus ir šių metų iššūkius. Jo teigimu, „Žaliasis taškas“ praėjusius metus užbaigė sėkmingai – įvykdyti įsipareigojimai ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Šiemet organizacija neketina sustoti ir toliau ieško būdų surinkti bei perdirbti dar daugiau pakuočių atliekų kuo mažesniais kaštais.

Taigi, kokie svarbiausi „Žaliojo taško“ praėjusių metų ir šiemet laukiantys darbai? – pasiteiravome organizacijos vadovo.

Pernai daug dėmesio skyrėme pakuočių atliekų tvarkymo sistemos plėtrai. 2013-ųjų duo-

Tačiau ar vien tik platesnio konteinerių tinklo pakaks? Jau seniai kalbame, kad reikia skatinti visuomenę aktyviau rūšiuoti atliekas? Žinoma, tai susiję, ir, jei gyventojai neturės galimybių atiduoti perdirbti pakuočių atliekas, pakeisti jų įpročius bus sunku. Tačiau pastebime, kad gyventojai vis noriau įsitraukia į pakuočių rūšiavimą. Palyginti su 2013 m., iš gyventojų surenkamų pakuočių atliekų pernai padaugėjo 11 procentų. Mūsų uždavinys – pasirūpinti, kad gyventojams būtų sudarytos sąlygos tai daryti ir kad perdirbimui surenkamų atliekų rodikliai toliau gerėtų.

Tam, ko gero, svarbi ne tik infrastruktūra?

Be jokios abejonės. Nuolat ieškome būdų didinti visos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos

!

šauktukas

efektyvumą. Pernai mūsų iniciatyva atliktas ekspertų tyrimas atskleidė, kad pakuočių atliekų tvarkymas komunaliniame sektoriuje galėtų būti ne tik efektyvesnis, bet ir bemaž 10-20 procentų pigesnis.

Pakuočių atliekų tvarkymo veiksmingumui įtakos turi ne tik sistema, bet ir keliami reikalavimai. Žinome, kad ES kalbama dėl būtinybės didinti atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis.

Efektyvumui svarbios kelios sritys, tačiau pagrindinė – logistika. Konteinerių tinklo išdėstymas ir talpų tūris turi būti toks, kad būtų optimaliai išnaudojamas atliekas surenkantis transportas.

O konteinerių aptarnavimo maršrutai turi būti parinkti taip, kad konteineriai būtų ištuštinami tik tuomet, kai jie būna pripildyti. Svarbu optimizuoti maršrutus, kad kelias nuo vieno konteinerio prie kito būtų trumpiausias. Didžioji mūsų užduotis – užtikrinti veiksmingiausią atliekų surinkimą, kas leistų reikšmingai sumažinti kaštus.

Tai vienas svarbiausių šių metų „Žaliojo taško“ uždavinių.

Pernai vyko diskusija dėl pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų kėlimo ES, tačiau kol kas nutarta jų iš esmės nedidinti. Juolab, kad Lietuvai ir dabartinius normatyvus dar reikia pasiekti.

Kartu su Aplinkos ministerija svarstome galimybes atnaujinti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, kad jos būtų realios ir leistų pasiekti ES normatyvus. Manome, kad tai būtų įmanoma sumažinus stiklo, bet padidinus medinių pakuočių tvarkymo užduotis.

Ką jau pavyko nuveikti?

Artimiausiu metu planuojame atnaujinti pakuočių atliekų tvarkymo sutartis su atliekų tvarkytojais. Kalbamės su atliekų tvarkytojais apie jų veiklos efektyvumą ir deramės dėl mažesnių kainų. Deja, šis procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip būtų galima tikėtis. Tęsiame derybas siekdami optimalios kainos. Mus pasiekia ir žinios apie neva fiktyviai veikiančius tvarkytojus, kurie iš tiesų pakuočių atliekų tinkamai netvarko. Reaguojame į signalus, stebime jų veiklą ir siekiame, kad paslaugos būtų suteiktos realiai.

Kad efektyviau tuo pasirūpintume, šiemet „Žaliajame taške“ steigiame kontrolės eksperto pareigybę. Jo užduotis bus užtikrinti, kad mūsų klientų mokami pinigai už pakuočių atliekų tvarkymą tam ir būtų naudojami.

Akivaizdu, kad „Žaliajam taškui“ tenka aktyviai bendradarbiauti tiek su ministerija, tiek kitomis institucijomis.

Taip, pačiais įvairiausiais klausimais. Gegužę įsigalioja šalies Ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymais patvirtintas vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarkos aprašas. Šis teisės aktas reikalauja, kad gamintojai ir importuotojai turėtų kiekvienos į rinką išleidžiamos pakuotės atitikties deklaraciją. Tai kelia daug praktinių klausimų – pats reikalavimas gina vartotojų teises, užtikrindamas, kad perkama produkcija yra pakuotėse, atitinkančiose ES normas. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip jį įgyvendinti praktiškai. Todėl inicijavome dialogą su Aplinkos ministerija dėl šio reikalavimo praktinio įgyvendinimo, o vėliau konsultuosime ir mūsų klientus.

Dėkojame už pokalbį.

2

Pradėti morfologiniai tyrimai parodė atliekų rūšiavimo padėtį Lietuvoje „Žaliasis taškas“ nuo 2014 m. atlieka gyventojų išmetamų pakuočių atliekų sudėties tyrimus. Šiais – morfologiniais – tyrimais siekiama nustatyti tikruosius pakuočių atliekų kiekius, išsiaiškinti atliekų sudėtį bei nustatyti atliekų surinkimo priemonių efektyvumo lyg­ menį: kaip gyventojai ir organizacijos rūšiuoja atliekas, kokios pakuotės dažniausiai pasitaiko, kaip tinkamai ir kokiu intensyvumu naudojamos pakuočių atliekų surinkimo priemonės. Surinkta informacija, leidžia gerinti atliekų surinkimą – identifikuoti pagrindines problemas bei imtis jų sprendimo. „Ištisus metus atliekami tyrimai leido geriau įvertinti pakuočių atliekų surinkimo situaciją bei pamatyti, ko reiktų, kad jų rūšiavimas vyktų efektyviau. Turėdami šią informaciją galime geriau kontroliuoti ir optimizuoti konteinerių ir atliekų pašalinimo logistiką. Galutiniame rezultate mūsų klientams tai reiškia labiau išgrynintas ir optimizuotas paslaugų apimtis“, – sako „Žaliojo taško“ veiklos organizavimo ir plėtros vadovas Dovydas Palaima.

Gerina atliekų surinkimą Tyrimo metu įvertinama atliekų surinkimo aikštelių būklė, nustatoma, kuriuos konteinerius reikia keisti bei kurias aikšteles reikia atnaujinti. Tuo pačiu išsiaiškinama, kurie konteineriai naudojami mažiau intensyviai arba iš viso nenaudojami, kuriuos galima perkelti į aktyvesnes zonas arba kur reikalingos papildomos priemonės,

!

šauktukas

Įgyvendinti strateginiai sprendimai atneš naudą ir klientams tam, kad atliekų surinkimas pagerėtų. Galiausiai, morfologinių tyrimų rezultatai bus naudojami pateikti tikslią informaciją Aplinkos ministerijai, kaip vykdomos atliekų tvarkymo užduotys. Šie tyrimai nuo šiol bus atliekami nuolat – vieną ar du kartus per metus bus tikrinamos visos atliekų surinkimo priemonės ar aikštelės. Pirmojo patikrinimo metu vertinami individualūs konteineriai, tikrinant antrą kartą – viešieji.

Pernai atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad šalies gyventojai vis dar nepakankamai rūšiuoja atliekas. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusę gyventojų į bendrą šiukšlių srautą išmetamų atliekų būtų galima išrūšiuoti, perdirbti ir atiduoti pakartotiniam naudojimui. Tarp atliekų daugiausiai pasitaiko perdirbimui tinkamo plastiko.

Mieste rūšiuoja geriau „Tinkamų perdirbti pakuočių atliekų viešuose konteineriuose šiuo metu randama apie 80 – 90 procentų, o individualiuose konteineriuose

apie 50 – 70 procentų nuo viso atliekų svorio konteineryje. Visgi šie rezultatai priklauso ir nuo atliekų surinkimo priemonių tipo ar gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, miestų gyventojai yra labiau linkę rūšiuoti atliekas, todėl jų buitinių atliekų konteineriuose šiek tiek rečiau pasitaiko perdirbti tinkamų pakuočių atliekų“, – pasakoja D. Palaima.

Be to, atliekant tyrimus pastebėta, kad gyventojai dažnai neteisingai paskirsto išrūšiuotas atliekas į konteinerius. Pavyzdžiui, plastikui skirtuose konteineriuose dažnai aptinkamos stiklo ir popieriaus atliekos, nors joms skirti atskiri konteineriai. Tai rodo, jog vis dar nepakanka informacijos apie atliekų rūšiavimą ir būtina užtikrinti ir tolesnį aktyvų gyventojų švietimą apie pakuočių rūšiavimo naudą ir pagrindinius jo principus.

Pakuočių atliekų morfologinių tyrimų principai bei 2014 m. tyrimų rezultatai pristatyti VšĮ „Žaliojo taško“ kasmetinės konferencijos „Mūsų pa­ kuotė 2014“ metu.

Pernai įgyvendinti „Žaliojo taško“ projektai leido pasiekti gerų veiklos rezultatų. Daug dėmesio skirta pakuočių atliekų tvarkymo kontrolei griežtinti. Šis ir kiti projektai leido pasiekti užsibrėžtų rezultatų ir sutaupyti daugiau kaip 170 tūkst. eurų. Remiantis balandžio 28 dieną vykusio organizacijos dalininkų susirinkimo sprendimu, šios lėšos bus skiriamos šių metų paslaugų įkainiams sumažinti. „Priimtas strateginis sprendimas sugriežtinti pakuočių atliekų tvarkymo kontrolę ir patikslinti tvarkomų pakuočių atliekų kiekius pagal skirtingus surinkimo kanalus atnešė apčiuopiamų rezultatų. Prie gerų rezultatų prisidėjo ir nekomunaliniame sraute surenkamų pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo konkursų organizavimo peržiūrėjimas, didesnio paslaugų tiekėjų skaičiaus pritraukimas“, – sakė Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius. „Tikime, kad „Žaliojo taško“ veiklos efektyvumas yra svarbus mūsų klientams, todėl sutaupytas lėšas skirsime paslaugų įkainiams sumažinti“, – teigė vadovas. Nauji įkainiai bus nustatyti ir paskelbti artimiausiais mėnesiais.

3

Lietuvos gyventojams – beveik 250 tūkst. naujų konteinerių Svarbiausias šiais metais „Žaliajam taškui“ projektas – naujų konteinerių plėtra visoje Lietuvoje – pradedamas įgyvendinti. Iki pat šių metų pabaigos šalies gyventojams planuojama išdalinti beveik 250 tūkst. naujų atliekų rūšiavimo konteinerių. Jie bus įrengti trisdešimtyje šalies vietovių, iš jų du trečdalius sudarys įvairūs rajonai. Daugiausia jų bus įrengta Kaune, taip pat Šiaulių, Mažeikių, Jonavos ir Trakų rajonuose.

Planuojama, kad didžioji dalis konteinerių miestus ir gyvenvietes pasieks metų viduryje: šie darbai bus finansuojami konsoliduotomis gamintojų, importuotojų, taip pat Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis.

Labiausiai galimybes rūšiuoti atliekas šiemet planuojama išplėsti Kaune – čia bus įrengta 60 tūkst. konteinerių, Šiaulių rajone – 22,5 tūkst., Mažeikių rajone – 18 tūkst., Jonavos rajone – 13 tūkst. bei Trakų rajone – 12 tūkst. konteinerių.

„Geresnis atliekų surinkimas iš gyventojų – tai vienas pagrindinių mūsų šių metų tikslų. Tikime, kad išplėtę konteinerių tinklą ir taip suteikę vieną pagrindinių įrankių atliekoms rūšiuoti galėsime pasiekti geresnių rezultatų“, – sako „Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius.

Jo teigimu, siekiant užtikrinti efektyvų atliekų surinkimą ir palankias sąlygas klientams, yra tęsiamos derybos su Lietuvos savivaldybėmis dėl konteinerių sistemos plėtros. „Ligšiolinių investicijų sistemos plėtrai nepakanka, todėl skatiname pritraukti Europos Sąjungos paramą, ieškome kitų būdų, kad šios plėtros finansinė našta mūsų klientams būtų kuo mažesnė“, – sakė K.Pocius.

Planuojama, kad išplėtus infrastruktūrą ir privačiose valdose įrengus naujus konteinerius, iš gyventojų bus surenkama net iki 27 proc. daugiau stiklo pakuočių, iki 52 proc. daugiau plastiko pakuočių, iki 39 proc. daugiau PET pakuočių ir iki 11 proc. daugiau popieriaus pakuočių.

!

Atsižvelgiant į susitarimą su Aplinkos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių atstovais, pusė konteineriams įsigyti reikiamos sumos (2,69 mln. eurų) bus skirta iš Lietuvos gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų. Likusią dalį lėšų 2014–2015 metais skiria komunalinių atliekų tvarkytojai. Šią sumą per ketverius metus fi-

šauktukas

nansuos gamintojai ir importuotojai, „Žaliojo taško“ atstovai prižiūrės konteinerių pirkimus, užtikrindami jų skaidrumą bei efektyvumą.

Iki šiol šalyje buvo įrengta 261 tūkstantis atliekų rūšiavimo konteinerių.

Konteinerių įrengimas Lietuvoje (2014–2015 m.)

PLANUOJAMA PASTAT Y TI KONTEINERIŲ 2015 m. (Iš viso 244.986 vnt.)

PASTAT Y TA KONTEINERIŲ 2014 m. (Iš viso 66.114 vnt.)

Telšių apskritis Šiaulių apskritis Klaipėdos apskritis

32.130 9.000

47.490

Panevėžio apskritis 16.360

Utenos apskritis

3.037 18.480

5.258

Tauragės apskritis Kauno apskritis 11.780 6.536

79.034

Vilniaus apskritis Marijampolės apskritis 28.840

19.211

Alytaus apskritis 24.512 5.614

Įrengiama konsoliduotomis gamintojų, importuotojų, taip pat Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis.

Naujieji „Žaliojo taško“ konteineriai.

4

Rūšiuoti šiukšles skatina inovacijos ir kaimynai siais metais atliekų rūšiavimas Lietuvoje vis gerėja, tačiau, oficialiais duomenimis, vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Jo teigimu, gyventojų susidomėjimą galėtų paskatinti inovatyvus požiūris į šį klausimą.

Lietuviai dar nėra taip įpratę rūšiuoti atliekas, kaip, pavyzdžiui, skandinavai. Kodėl?

Didžiausias stimulas gyventojams rūšiuoti atliekas – patogumas. Kai žmogus išeina iš namų su maišu šiukšlių ir apsidairęs net nemato konteinerių, jis nepasivargins jų ieškoti. Ypač tai aktualu individualių namų gyvenvietėse.

Dažniausias pasiteisinimas, kodėl iki šiol vangiai rūšiuojamos atliekos, yra paprastas – nėra paskatos su šiukšlėmis kulniuoti iki artimiausio konteinerio, esančio už gero kilometro. Pakeisti šią situaciją kol kas bandome dalindami papildomus konteinerius biurams ar plėsdami konteinerių tinklą gyvenamuosiuose rajonuose. Įdomu, kad pasaulyje yra sugalvota įvairiausių būdų, kaip gyventojai ar biurų darbuotojai skatinami rūšiuoti – nuo įvairių inovacijų iki vienas kitą skatinančių kaimynų ar net galimybės nemokamai grįžti iš renginio traukiniu pateikus tuščią alaus skardinę.

Nacionalinio pakuočių tvarkymo operatoriaus „Žaliasis taškas“ Veiklos organizavimo ir plėtros vadovas Dovydas Palaima teigia, kad pastarai-

Bet matome išeitį. Vis daugiau gyventojų nebereikės ieškoti konteinerio – antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų konteinerių tinklas palaipsniui vis plečiamas. Rūšiuoti atliekas taps vis paprasčiau, ir, tikiu, kad vis daugiau mūsų tai darys.

Daugiabučių kiemuose atsiras daugiau „varpeliais“ vadinamų kolektyvinio rūšiavimo konteinerių. Be to, per šiuos metus šalia individualių namų turimų buitinių atliekų konteinerių tinklą papildysime daugiau kaip 200 tūkst. naujų konteinerių pakuočių atliekoms bei antrinėms žaliavoms.

Kas paskatintų gyventojus atsakingiau rūšiuoti pakuotes?

Kiekviena šalis turi savo istoriją, bet rūšiuojant pirmiausia svarbus gyventojų aktyvumas ir patogios in­frastruktūros sukūrimas. Mes atliekų rūšiavimo sistemą kuriame tik pastaruosius penkerius metus. Kaupdami patirtį matome, kokios formos konteineriai patogiausi žmonėms, kur jie turėtų stovėti. Tai labai svarbu.

“ Be to, svarbus ir nuolatinis darbas su gyventojais.

Pavyzdžiui, vienas geriausiai Lietuvoje dirbančių Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras siunčia inspektorius patikrinti, ar nuosavų namų gyventojai pagal reikalavimus išrūšiavo pakuočių atliekas ir antrines žaliavas. Radus pažeidimų ant konteinerių klijuojamas lipdukas, o turinys fotografuojamas. Toks konteineris neišvežamas, bet gyventojas negali jo išpilti ir kur nors pamiškėje, nes įtarimai jį labai greitai pasivys. Šalyse, kur rūšiavimas labiau pažengęs, tokiais įspėjimais nevengia pasidalinti ir namų administratoriai ar kaimynai – juk atsakomybė bendra, o vieno iš mūsų netinkamai surūšiuotos šiukšlės niekais paverčia visų kaimynų darbą.

Kokių naujovių galime tikėtis iš atliekų tvarkytojų?

Lankantis įvairiose šalyse teko matyti įvairių inovatyvių sprendimų, skatinančių rūšiuoti ar palengvinančių šį darbą atliekų surinkėjams. Įsivaizduokite antrinių žaliavų konteinerį su ekranu, kuris nusišypso, kai įmetate teisingai surūšiuotas pakuotes. Tai pralinksmina ir įkvepia.

Viena inovatyvi prancūzų kompanija sukūrė šmaikštų „kanibalą“ (taip vadinasi įrenginys, primenantis kavos aparatą), kuris ne tik elegantiškai praryja pakuotę, bet ir geba atskirti, ką įdėjote – plastikinį butelį, popierinį kavos puodelį ar skardinę. Šie aparatai diegiami Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Yra ir konteinerių, kurie pasveria įmestas perdirbti tinkamas pakuotes arba iškart jas supresuoja. Teko girdėti apie eksperimentinę siste-

kabutėse

mą Suomijos gyvenvietėje, kur gatvėse stovi tik nedideli atliekų terminalai. Įmetus maišą su antrinėmis žaliavomis, jis po žeme transportuojamas į specialų pastatą už gyvenvietės. Ten atliekos suskaičiuojamos, supresuojamos ir paruošiamos išvežti, o atliekų vežėjai veikia efektyviai ir gyventojų ramybės netrikdo. Neabejoju, kad ateityje taip gyvensime ir mes. „EUROBAROMETRO“ TYRIMO DUOMENIMIS LIETUVOJE: •

Beveik trys ketvirtadaliai gyventojų bent kartais rūšiuoja plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną;

•

Pusė gyventojų kartais rūšiuoja elektroniką, dažus, chemines medžiagas, skardines, virtuvės atliekas;

•

Pakuočių atliekas nuolat rūšiuoja trečdalis Lietuvos gyventojų;

•

Dažniausiai atliekas rūšiuoja turintieji aukštąjį išsilavinimą, didmiesčių gyventojai, kiek didesnių pajamų ir vyresni nei 40-ies žmonės;

•

Pagrindinė nerūšiavimo priežastis: namuose nėra kur laikyti atliekų;

•

Rūšiuoti daugiau atliekų paskatintų patogesnis jų surinkimas iš namų, taip pat – patikinimas, kad išrūšiuotos atliekos iš tiesų perdirbamos, ir finansinės paskatos, pavyzdžiui, užstatai ar sumažinti mokesčiai;

•

ES valstybėse plastiko atliekas, stiklą, popierių ir kartoną vidutiniškai rūšiuoja devyni iš dešimties, kitų rūšių atliekas – trys ketvirtadaliai žmonių. Jokių atliekų nerūšiuoja 7 proc. Lietuvos gyventojų ir 3 proc. europiečių. „Eurobarometras“, 2013 m. gruodis

5

Pakuočių ženklinimas: kaip susiorientuoti Kasdien naudojame daugybę daiktų, kurie, kad traukia mūsų akį ir ryškiomis pakuotėmis. Jos pateikia ne tik informaciją apie supakuoto produkto galiojimo laiką ar sudėtį: ant pakuočių puikuojasi ir įvairūs ženklai. Vieni reiškia apdovanojimus, o kiti suteikia ir papildomos informacijos – pavyzdžiui, iš ko pagaminta pakuotė. Kaip ir iš kur atsirado šie pakuočių ženklai ir ką jie reiškia?

500 dizaino studentų, geriausiu išrinktas būtent G.D. Andersono darbas. Trys ratu besisukančios rodyklės simbolizuoja žodžius: sumažink, panaudok dar kartą, perdirbk (angl. Reduce, Reuse, Recycle). Šiandien šis ženklas – „Mobius“ arba Mėbijaus juosta – yra žinomiausias ekologinis simbolis pasaulyje, naudojamas ne tik popieriaus gaminiams. Tiesa, kartono milžinei taip ir nepavyko jo užpatentuoti, todėl jį gali naudoti visi panorėję. Nenuostabu, jog ilgainiui atsirado daugybė šio ženklo modifikacijų ir pritaikymų.

Pirmoji Žemės diena arba, kaip viskas prasidėjo Tai buvo saulėta ir pilna muzikos diena, kurią Jungtinėse Amerikos Valstijose šventė daugybė studentų. Tarp jų buvo ir Gary Dean Andersonas. „Tą dieną daugybė žmonių pradėjo suvokti, kad nieko nėra amžino“, – vėliau prisimins Gary. Įdomu, kad 1970 m. vykusi pirmoji Žemės diena įkvėpė ne tik studentus, bet ir kartono gamintoją „Container Corporation of America“ (dabar „Smurfit-Stone Container Corporation“). Kompanija dar tais pačiais metais suorganizavo konkursą ženklui, simbolizuojančiam popieriaus perdirbimo procesą, sukurti.

Naujasis simbolis turėjo būti naudojamas perdirbtiems ar perdirbamiems popieriaus ir kartono gaminiams. Paraiškas pateikė daugiau kaip

Praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimt­metį kilo ir daugiau iniciatyvų, paskatinusių aplinkosaugos judėjimą, taip pat ir naujų ženklų sukūrimą. 1978 m. Vokietijoje sukurtas pirmasis ekologiškų produktų ženklas „Mėlynasis eko angelas“ (vok. Der Blaue Engel). Dabar juo žymima daugiau nei 12 tūkstančių ekologiškų produktų ir paslaugų iš 1500 kompanijų. Šiandien, kai aplinkos apsaugai ir atliekų rūšiavimui skiriama vis daugiau dėmesio, ženklinimų ir juos kuruojančių organizacijų, asociacijų ir kitokių įstaigų yra daug. Siūlome susipažinti su pagrindiniais atliekų perdirbimo ir ekologiškų produktų žymėjimo simboliais.

?

klaustukas

Perdirbamų ar perdirbtų gaminių žymėjimas

Pasaulyje vienas žinomiausių ženklų, skirtų atliekų perdirbimui, yra „Žaliasis taškas“, naudojamas nuo 1999 metų. Jis paplitęs ne tik Europos Sąjungos valstybėse, bet ir Norvegijoje bei Turkijoje. Šiandien virš 100 tūkst. įmonių 28 šalyse „Žaliuoju tašku“ ženklina savo pakuotes. „Žaliojo taško“ arba „Der Grüne Punkt“ istorija prasidėjo Vokietijoje: pasikeitus atliekų tvarkymo įstatymams, įmonės turėjo pasirūpinti gaminamų pakuočių perdirbimu ar pašalinimu.

Būtent tai ir žymi šis ženklas: panaudotos pakuotės perdirbimas jau yra apmokėtas. Kartu jis patvirtina, kad gamintojai, tvarkantys atliekas per „Žaliojo taško“ įmones, rūpinasi aplinkos apsauga ir gamtos išteklių saugojimu. Perdirbimo grandinėje svarbūs ir vartotojai, kurie „Žaliuoju tašku“ pažymėtas pakuotes turėtų išmesti į trijų spalvų konteinerius. Kitaip nei „Mobius“ ženkliukas, „Žaliasis taškas“ yra patentuotas ir jo naudoti bet kas negali.

Juodame apskritime įrėmintos besisukančios trys rodyklės. Jos rodo, kad gaminys arba pakuotė yra pagaminti iš jau perdirbtų medžiagų.

Šis žymėjimas reiškia, kad produkto gamybai buvo naudojami greičiau suyrantys plastikai.

Jie, veikiami natūralių gamtos procesų, suyra patys, ir tokių gaminių rūšiuoti nereikia.

Rūšiavimo žymėjimas Dažnai ant pakuočių naudojami ir ženklai, parodantys, kaip pakuotė turėtų būti rūšiuojama, atsižvelgiant į tai, iš ko ji pagaminta ir kiek kenksminga aplinkai. Šiais ženkliukais pažymėtos atliekos metamos į atitinkamus konteinerius.

Geltonajam – plastiko ir metalo – konteineriui priskirtas trikampio ženklas žymi pakuotę iš perdirbamo plastiko. Šis ženklas gali šiek tiek skirtis, bet rodyklės reiškia tą patį – plastikas yra perdirbamas. Trikampio viduryje esantis skaičius ir užrašas po juo nurodo plastiko rūšį. Pavyzdžiui, simbolis lentelėje reiškia, kad gazuotų bei kitų gėrimų buteliai yra pagaminti iš polietilenlereftalato (žymimas: PET, PETE).

6

?

Rūšiavimo žymėjimas

PAGAMINTA IŠ PERDIRBAMO

PAGAMINTA IŠ PERDIRBAMO

POPIERIAUS IR KARTONO ATLIEKOS

STIKLO ATLIEKOS

POPIERIAUS AR KARTONO

STIKLO

PAGAMINTA IŠ PERDIRBAMO

ALIUMINIO

PLASTIKO

NEŠIUKŠLINTI

PLIENO

PLASTIKAS IR METALAS

NEPERDIRBAMOS PAKUOTĖS, MESTI Į ŠIUKŠLIŲ DĖŽĘ

klaustukas

NEGALI BŪTI IŠMETAMA KARTU SU BUTINĖMIS ATLIEKOMIS

ELEKTRONIKOS ATLIEKOS

Ekologiškų produktų ženklinimas

Šių ženklų tikrai yra daug, tad pristatome pagrindinius ir dažniausiai naudojamus Lietuvoje.

Šis ženklinimas naudojamas Europos Sąjungoje ir reiškia, kad produktas visuose savo gyvavimo ciklu­ ose yra mažai kenksmingas aplinkai. Dažniausiai šis ženklinimas suteikiamas vartojimo prekėms. Juo nežymimos maisto prekės ir gė­ri­mai bei farmaciniai gaminiai.

Europos Sąjungoje (ES) naudojamas ekologiškų gaminių ženklinimas. Jis žymi, kad prekė atitinka visus ES reikalavimus ir taisykles, nustatytas ekologiškam ūkininkavimui.

Lietuviškas ekologinio ūkio žymėjimas. Jis parodo, kad produktai yra užauginti ir arba pagaminti Lietuvoje pagal ekologinio ūkio reikalavimus. Juo negali būti žymimi produktai, kurie buvo pagaminti pereinamuoju laikotarpiu, t. y. ūkiui pradedant diegti ekologinius standartus.

Šiaurės Europoje paplitusi ir pripažinta švedų „Baltoji gulbė“, kuria ekologiški produktai ženklinami nuo 1989 m. Šiuo ženklu gali būti žymimi tik tie produktai ir paslaugos, kurių visas gyvavimo ciklas, t. y. nuo pagaminimo iki sunaikinimo, yra nekenksmingas aplinkai. Taip pat atsižvelgiama ir į sveikatos bei kokybės kriterijus.

7

Sutvarkyta medinių pakuočių apskaita mažins verslo sąnaudas Stiklas, popierius, plastikas, medis, metalas ir kitos pakuotės, – per metus į šalies rinką išleidžiama daugiau kaip 300 tūkstančių tonų įvairiausių rūšių pakuočių. Net ketvirtadalį iš jų sudaro medinės pakuotės. Tačiau tai – daugiau statistika nei realybė.

Nors oficialiai dauguma medinių pakuočių yra naudojamos tik po vieną kartą, iš tiesų dauguma įmonių jas naudoja kelis ir daugiau kartų. Rezultate tai iškreipia galutinę statistiką ir lemia mažesnį nei realybėje bendrą šalies atliekų tvarkymo

„Žaliasis laiškas“ VšĮ „Žaliasis taškas“ naujienlaiškis

rodiklį. Be to, įmonės patiria kelis kartus didesnes nei galėtų pakuočių tvarkymo sąnaudas.

Siekdamas optimizuoti gamintojų ir importuotojų patiriamas pakuotės tvarkymo išlaidas, „Žaliasis taškas“ jau šiemet imasi priemonių keisti padėtį ir medinę pa­kuotę naudojančioms bendrovėms pradeda teikti individualias konsultacijas dėl apskaitos tvarkymo.

Sprendimų, kaip tobulinti medinių pakuočių apskaitą gali būti pačių įvairiausių. „Žaliojo taško“ specialistai, konsultuodami šiuo klausimu savo klientus, atsižvelgia į įmonės specifiką bei jos ligšiolinę praktiką. Dažnai pasitaiko, kad ge-

riausias sprendimas yra tiesiog šiam darbui skiriamo laiko perskirstymas bei tinkamo darbuotojo parinkimas.

Konsultacijų metu „Žaliojo taško“ specialistai atlieka medinių pakuočių vidaus apskaitos auditą. Vėliau pateikiamos gairės, kaip tobulinti naudojamą sistemą ir pritaikyti ją daugkartinei medinių pakuočių apskaitai. Jei yra poreikis, rengiami šią apskaitą vykdančio darbuotojo apmokymai.

Konsultacijos ir apskaitos sistemos peržiūra su rekomendacijomis teikiamos visiems „Žaliojo taško“ klien­tams.

A. Goštauto g. 40 B, LT-03163, Vilnius, Lietuva Telefonai: Vilniuje (8-5) 233 11 52; Kaune (8-37) 21 04 18 El. paštas: biuras@ztl.lt www.zaliasistaskas.lt

...

daugtaškis

DĖL KONSULTACIJŲ MEDINIŲ PAKUOČIŲ APSKAITOS KLAUSIMU KREIPTIS: Jūratė Kontautienė, Pardavimų vadybininkė Tel. +370 670 17655 El. paštas jurate.kontautiene@ztl.lt

Viršelio autoriai – „The Envelope“.

2,3,5 puslapių nuotraukų autorius – Gintaras Mačiulis.

8