2021 NAUJIENLAIŠKIS
žaliasis laiškas
WWW.ZALIASISTASKAS.LT
2021 NAUJIENLAIŠKIS
Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be VšĮ "Žaliasis taškas" sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: komunikacija@ztl.lt
www.zaliasistaskas.lt
NAUJIENLAIŠKIS Aplinkos apsaugos departamentas perspėja dėl GI pareigų (ne)vykdymo Kaip pakuotes priskirti perdirbamosioms / neperdirbamosioms? GPAIS aktualijos Savanoriškas pakuočių ženklinimas skatins rūšiuoti Nauja atliekų tvarkymo era: daugiau tvarumo ir skaidrumo Bioplastikas įprastų pakuočių kol kas nepakeis Laukia pakuočių atliekų tvarkymo pokyčiai: keisis jų skirstymas ir didės mokesčiai už taršą 7 iš 10 gyventojų rūšiuoja atliekas, bet ar daro tai tinkamai? Rūšiavimo principai, kuriuos verta prisiminti Socialinė „Žaliojo taško“ reklama ekspertų apdovanota medaliais „Misija: švari vasara“ rezultatai tvarkant nacionalinius parkus: surinkta 45 tonos šiukšlių ir išvaduota kirstukų šeima
Aplinkos apsaugos departamentas perspėja dėl gamintojų ir importuotojų pareigų (ne)vykdymo Informuojame, jog iš AAD gavome pranešimą, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį, kad Organizacijos nariai, galimai netinkamai interpretuoja teisės aktus ir dėl šios priežasties galimai nevykdo arba netinkamai vykdo jiems nustatytas prievoles. Dažnu atveju gamintojai ir (ar) importuotojai mano, kad esant Organizacijos pavedimo davėju ar nariu, Organizacijos jų vardu vykdo visas jiems nustatytas prievoles. Departamentas primena, kad atliekų tvarkymo srityje galioja gamintojo atsakomybės principas. Atliekų tvarkymo įstatyme numatytos prievolės gamintojams ir (ar) importuotojams, pagal kurias gamintojai ir (ar) importuotojai privalo: Registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – Sąvadas); Organizuoti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą; šviesti ir informuoti visuomenę atliekų tvarkymo klausimais aplinkos ministro nustatyta tvarka; apmokėti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais išlaidas; (Šv i e t ė j i š k ą v e i k l ą v y k d o O r g a n i z a c i j a s a v o n a r i ų v a r d u , t o d ė l O r g a n i z a c i j o s n a r i a m s nereikia vykdyti) Tvarkyti vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas (pakuočių atveju – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas FR0524); V y k d y t i V y r i a u s y b ė s n u s t a t y t a s a t l i e k ų t v a r k y m o u ž d u o t i s . (E s a n t O r g a n i z a c i j o s n a r i u š i prievolė pavedama Organizacijai, užduotys yra vykdomos kolektyviai. Tik turint savų reikmių pakuočių ir daugkartinių pakuočių - vykdomos individualiai.) Baudos už atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą, bei už teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatytos LR administracinių nusižengimų kodekso 248, 249, 250, 252, 255 straipsniuose. Taip pat ekonominės sankcijos už anksčiau minėtus pažeidimus numatytos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93-108 straipsniuose.
Žaliojo taško specialistų paruoštą medžiagą, kaip teisingai atlikti registraciją ar vesti apskaitą galite rasti prisijungę prie informacinės sistemos https://e.zaliasistaskas.lt/app/user/login pagrindiniame lange.
Kylant klausimams, maloniai prašome kreiptis į Žaliojo taško ekspertes: Jūratę Kontautienę 8 (656) 15156 jurate.kontautiene@ztl.lt Vilmą Samulėnienę 8 (652) 67675 vilma.samuleniene@ztl.lt
01
Kaip pakuotes priskirti perdirbamosioms / neperdirbamosioms?
Šiai dienai pateikti AM išaiškinimai
https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys1/atliekos/kaip-pakuotes-priskirtiperdirbamosioms-neperdirbamosioms
Nuo 2022 metų pakuotės mokesčio tarifas bus diferencijuojamas perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms atskirai. Todėl tampa itin svarbu tiksliai identifikuoti ir teisingai nustatyti perdirbamas bei neperdirbamas pakuočių rūšis. Planuojama, jog mokestis už neperdirbamas pakuotes bus ženkliai didesnis. Nors kol kas šioje srityje daugiau klausimų nei atsakymų, pakuočių perdirbimo aktualijos tampa svarbios tiek gamintojams importuotojams, tiek institucijoms, kurios vykdys kontrolę.
Remiantis mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme pateikiamu išaiškinimu: Neperdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti naudojama tik energijai gauti arba tik šalinama. Perdirbamoji pakuotė – pakuotė, kuri:
02
1) pagaminta taip, kad ją sudarančias medžiagas būtų galima perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus, arba ją sudarančias medžiagas būtų galima biologiškai suskaidyti taip, kad didžioji pagaminto komposto dalis galėtų skaidytis į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį, ir (ar) 2) tapusi atlieka, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąraše nurodytų atliekų naudotojų (perdirbėjų) perdirbama ar tokiame sąraše nurodytų atliekų eksportuotojų išvežama (eksportuojama) į Europos Sąjungos valstybes nares perdirbti į produktus, atitinkančius tiems produktams Europos Sąjungoje ir (ar) tik Lietuvos Respublikoje taikomus standartus. Akivaizdu, jog tokio išaiškinimo nepakanka, kad GI galėtų teisingai nustatyti, ar pakuotės, kurias jie naudoja, yra perdirbamos. Būdami tarptautinio Europos gamintojus ir importuotojus vienijančio tinklo dalis, bendradarbiaudami su kitomis šalimis, vystome dialogą bei ieškome praktikų ir priemonių, kurias galėtume sėkmingai pritaikyti Lietuvos atliekų tvarkymo sistemoje. Viliamės, jog artimiausiu metu, turėsime naujienų kaip GI šį procesą būtų galima palengvinti.
gpais aktualijos „Žaliojo taško“ specialistai intensyviai dalyvavo GPAIS darbo grupės posėdžiuose, kuriuose diskutuota dėl neatidėliotinų GPAIS tobulinimų. Nors ilgą laiką šiuose klausimuose būta daug neapibrėžtumo, informuojame, jog pagaliau Aplinkos ministerijoje įvyko konkursas dėl GPAIS (vieningos gaminių ir pakuočių informacinės sistemos) tobulinimo. Spalio mėnesį planuojama pasirašyti sutartis su paslaugų teikėjais IT specialistų kompanija bei patvirtinti darbų grafiką, kuris svarbos ir prioritetų A, B, C tvarka suskirstytas į procesus kuriuos reikia kuo skubiau keisti ir tobulinti. Nors dešimtims tūkstančių įmonių aktuali Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) buvo sukurta palengvinti atliekų tvarkymo klausimus, šiandien ji veikiau asocijuojasi su sudėtinga biurokratine našta. Sistemos vartotojai įvardija ne vieną opią problemą, tad sulaukę Aplinkos ministerijos žinios apie GPAIS tobulinimo planus viliasi esminių pokyčių.
Savanoriškas pakuočių ženklinimas skatins rūšiuoti Dėl galiojusio reglamentavimo, įtvirtinto šalies įstatymuose, kuomet siekiant palengvinti pakuočių surinkimą, naudojimą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, pakuotės turėjo būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotą medžiagą ar medžiagas gamintojams, o ypač importuotojams, didėdavo gamybos kaštai, o kartu išaugdavo ir galutinė produkto kaina, kurią, žinoma, turėjo susimokėti šalies vartotojai. Neišvengiamai padidėję kaštai, iškreipiama konkurencija bei padidėjusi administracinė našta paskatino gamintojų ir importuotojų organizacijas pateikti pastabas, kurių pagrindu ir paruoštos įstatymo pataisos, kuriomis privalomas žymėjimas pakeistas savanorišku. Šiuo metu VšĮ „Mes darom“ kartu su Aplinkos ministerija ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje įgyvendina atliekų ženklinimo piktogramomis projektą, kuriuo siekiama sukurti vieningą, savanorišką sistemą, kuri ne tik palengvins atliekų rūšiavimą, bet ir skatins gyventojus tai daryti.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/partnerio-turinys/naujienos/savanoriskas-pakuociu-zenklinimas-skatinsrusiuoti.d? id=87823269&fbclid=IwAR1FfuqOh4_njeCwZmW6tMQNqtesHMjOj5DRXpq7au3yyV9LZjs6DJBPUCU
03
Nauja atliekų tvarkymo era: daugiau tvarumo ir skaidrumo Toks modelis, kai paslaugas perka viena šalis (savivaldybės), o susimokėti privalo kita šalis (gamintojų importuotojų organizacijos) kelia ypatingą nerimą dėl galimo neracionalaus lėšų naudojimo. Vis dėlto norime tikėti, kad nuogąstavimai nepasitvirtins ir to pavyks išvengti“, – kalbėjo pašnekovas. Rūšiuoti – paprasčiau ir patogiau K. Pociaus pastebėjimu, jau pirminiuose aplinkos ministro nustatytų būtinųjų reikalavimų projektuose matyti ambicingi Aplinkos ministerijos tikslai – pasiekti, kad viena konteinerine aikštele galėtų naudotis nuo 20 iki 100 butų, o atstumas nuo namo iki konteinerių siektų nuo 50 iki 100 m. „Palaikome šiuos ambicingus planus. Jų dėka gyventojams rūšiuoti bus paprasta ir patogu. Tikimės, kad optimizmą žadinantys skaičiai artimiausiu metu virs realybe bei padės saugoti aplinką nuo pakuočių atliekų taršos“, – komentavo „Žaliojo taško“ vadovas.
Kęstutis Pocius „Žaliasis taškas" generalinis direktorius Lietuvoje žengtas dar vienas žingsnis efektyvesnės ir kokybiškesnes paslaugas užtikrinsiančios atliekų tvarkymo sistemos linkme. Seime priimtos Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisos reiškia ne vien ilgai lauktus pokyčius – kai kuriems rinkos dalyviams teks spręsti ir naujus iššūkius. Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ generalinio direktoriaus Kęstučio Pociaus teigimu, priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai reikšmingi visam pakuočių atliekų tvarkymo sektoriui. „Numatomos dvi esminės pokyčių grupės. Pirma – transformuojama pakuočių atliekų tvarkymo grandinė, atskiriant pakuočių atliekų surinkimo veiklas nuo pakuočių atliekų rūšiavimo bei perdirbimo veiklų. Surinkimo veiklos organizavimas pilnai priskiriamas savivaldybėms, o finansavimas už surinkimą paliekamas gamintojų importuotojų organizacijoms.
Kaip antrą esminę pokyčių grupę pašnekovas išskyrė tai, jog stiprinamas GIO finansinis patikimumas bei valdymo skaidrumas. „Numatoma pareiga sukaupti garantinį fondą, kuris užtikrins operatyvų atsiskaitymą su paslaugų teikėjais bei eliminuos atliekų netvarkymo rizikas. Siekiant skaidrinti organizacijų veiklą, numatoma pareiga, kad organizacijų dalininkų išleidžiamų pakuočių kiekis sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. nuo visų į rinką išleidžiamų pakuočių. Tai leis užtikrinti, kad patys gamintojai, atsiskaitantys už organizacijų paslaugas, tiesiogiai dalyvaus organizacijų valdyme ir darys įtaką strateginių sprendimų priėmimui. Tai itin sveikintinas pokytis, džiaugiamės, kad modelis, kurį „Žaliasis taškas“ savo iniciatyva sėkmingai taiko jau daug metų, nuo šiol atsispindės ir įstatymuose“, – komentavo K. Pocius.
PLAČIAU SKAITYKITE: https://www.lrytas.lt/gamta/eko/2021/08/10/news/tvarioje-atlieku-rusiavimo-ir-tvarkymo-grandineje-vertingosatliekos-20385829
04
Bioplastikas įprastų pakuočių kol kas nepakeis Pastaruoju metu pastebimai auga susidomėjimas aplinkai draugiškesne pakuote. Visgi kol kas alternatyvos tradicinėms pakavimo medžiagoms yra labiau eksperimentiniam lygmeny. Ir taip yra ne tik dėl to, kad biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, o pati gamybos technologija sudėtingesnė, tai lemia ir daugkartinis įprastų pakuotėms naudojamų medžiagų perdirbamumas naudojantis egzistuojančia joms perdirbti infrastruktūra.
Reiktų pastebėti, jog šiandien vis daugiau plastikinių pakuočių galima pilnai perdirbti ir gautą perdirbtą žaliavą panaudoti iš naujo. Todėl plastiko atliekos daugelyje šalių nebevertinamos kaip šiukšlės. Atsakingai vartojant, surenkant ir perdirbant jos tampa žaliava. Tokia žaliava gali būti panaudota ne tik pačioje pakuočių pramonėje, bet ir daugelyje kitų pramonės šakų.
Saulius Kaupelis "Žaliasis taškas" komercijos direktorius
Taigi, pakartotinai naudojant tokias žaliavas daugybę kartų, mažėja iškastinio kuro poreikis. Taip pat toks perdirbimas ir panaudojimas reikalauja nedaug energijos išteklių, o tai mažina CO2 emisijas. Mokslininkų teigimu, plastiko pakuočių perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas yra ženkliai efektyvesnis CO2 ir CH4 emisijos prasme, lyginant tiek su popierine ar net su biologiškai skaidžia pakuote.
Kompostavimas tėra viena atliekų perdirbimo formų ir antrinių žaliavų iš pakuočių hierarchijoje nėra reitinguojama kaip pati efektyviausia. Kompostavimas efektyviausiai pritaikomas tvarkant išskirtinai bioskaidžias atliekas. Atliekų vengimas, atliekų kiekio mažinimas ir pakartotinis atliekų panaudojimas yra trys pagrindiniai prioritetai, tad teisingas pakuočių atliekų rūšiavimas ir efektyvus jų perdirbimas yra veiksniai, galintys reikšmingai prisidėti mažinant aplinkos užterštumą.
PLAČIAU SKAITYKITE: https://www.vz.lt/pramone/2021/09/26/bioplastikas-iprastu-pakuociu-kol-kas-nepakeis&cXjHO
05
Laukia pakuočių atliekų tvarkymo pokyčiai: keisis jų skirstymas ir didės mokesčiai už taršą Plastiko atliekų problema kasmet tampa vis aktualesnė. Per pastarąjį 50-metį pasaulinė jo gamyba ir vartojimas išaugo kone 20 kartų, ir tokie skaičiai – anaiptol ne pabaiga. Didėjantys atliekų kiekiai verčia ieškoti būdų problemai mažinti: kuriami efektyvūs žiedinės ekonomikos procesai, skatinamas antrinis plastiko panaudojimas, atsiranda vis daugiau vartotojams patrauklių, aplinkai neutralių sprendimų. Žaliasis gyventojų raštingumas kyla ir Lietuvoje, daugelis jų palaipsniui keičia vartojimo įpročius: atsisako bereikalingų pakuočių, vietoje vienkartinių ima naudoti daugkartines, renkasi perdirbamas medžiagas, atsakingiau rūšiuoja atliekas. Dėmesys aplinkosaugai formuoja ir atsakingesnį gamintojų požiūrį – prekių lentynose pastebima ekologiškesnių pakuočių. Tačiau nors plastikas šių dienų kontekste turi neigiamą atspalvį , ekspertai neskuba teisti – vadinti jį blogiu nėra teisinga, svarbu užtikrinti tinkamą plastiko atliekų tvarkymą. Rūšiuoti dar reikia pasimokyti „Plastikas nėra bloga medžiaga. Daugelis plastikinių gaminių gali būti naudojami daugybę metų, o nebetinkami naudoti – būti perdirbti ir tapti naujais reikalingais daiktais. Svarbu tai, iš kokios rūšies plastiko pakuotė pagaminta ir ar tapusi nebereikalinga ji pasiekia tam skirtą atliekų konteinerį“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė.
SKAITYKITE DAUGIAU: https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/laukia-pakuociu-atlieku-tvarkymo-pokyciai-keisis-ju-skirstymas-ir-dides-mokesciai-uz-tarsa.d? id=87614583&fbclid=IwAR04kRq-FXUk98G1wMankmAMTjEKbu3IBvgJxXePy4IUssn0V4injY-JLhU
06
7 iš 10 gyventojų rūšiuoja atliekas, bet ar daro tai tinkamai? Rūšiavimo principai, kuriuos verta prisiminti Atliekų rūšiavimas daugeliui tapo jau kasdiene rutina – 7 iš 10 gyventojų teigia atliekas rūšiuojantys. Dar maždaug kas antras prie tvarumo buityje sako prisidedantis tausodamas maistą – suvartodamas ir jo likučius. Specialistai tendencijomis džiaugiasi, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad rūšiavimo apimtys galėtų būti dar didesnės – tereikia gyventojams prisiminti paprastus rūšiavimo principus. Tendencijomis džiaugiasi ir atliekų tvarkymo specialistai, taip pat pastebintys augantį gyventojų rūpestį aplinkosauga. Pasak „Žaliojo taško“, didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos marketingo ir komunikacijos vadovės Simonos Rasalės, gyventojai vis dažniau aktyviai prisideda prie užterštumo mažinimo, kas skatina pasitempti ir verslus. „Tokios tendencijos diktuoja užduotis ir gamintojams: šie renkasi perdirbamas medžiagas pakuotėms, siekia mažinti ar išvengti perteklinio pakavimo, ieško būdų kaip panaudoti gamybos procese susidarančias atliekas. Tačiau greta to, ne mažiau svarbu ir toliau edukuoti visuomenę apie tinkamą atliekų rūšiavimą. Matome, kad gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų, pavyzdžiui, kaip tinkamai rūšiuoti kosmetikos pakuotes, ar būtina rūšiuojamus indelius išplauti ir kt. Todėl neabejojame, kad atsakymai į juos ne tik užpildys informacijos spragas, bet ir padidins atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičių“, - sako S. Rasalė. Atliekų rūšiavimas ar maisto tausojimas gyventojams nėra vieninteliai atsakingo vartojimo būdai. Kaip parodė apklausa, trečdalis respondentų buityje nebetinkamus naudoti daiktus pernaudoja kitaip, o ketvirtadalis pirmenybę teikia tvariai pagamintiems ar ekologiškiems gaminiams. Penktadalis nurodo prie atsakingesnio vartojimo prisidedantys pirkdami internetu. Rūšiavimas gali būti paprastas: ką reikėtų žinoti?
„Žaliojo taško“ specialistai dalinasi teisingam pakuočių atliekų rūšiavimui:
svarbiausiais
patarimais
Rūšiuojamos yra visos pakuotės. Šiuo metu veikianti atliekų rūšiavimo sistema neįpareigoja gyventojo atskirti, ar pakuotė gali būti perdirbama ar ne – tereikia stiklinę tarą mesti į stiklo konteinerį, popierinę bei kartoninę pakuotę – į popieriaus konteinerį, o visas likusias pakuotes – į plastiko konteinerį. Toliau darbą atliks rūšiavimo centrai, kur pakuotės bus perrenkamos pagal perdirbimo galimybes.
07
Rūšiavimo principai, kuriuos verta prisiminti Rūšiuojant plauti indeli ų neprivaloma, užtenka i šnaudot i gami nį i r pašal i nt i l i kuči us, pvz. , kosmetikos. Perdirbimui skirtos pakuočių atliekos, i š j ų gami nant žal i avą, yra pl aunamos. Vi s tik, jei yra galimybė, praskalauti vandeniu – rekomenduoj ama. Toki u at vej u būsi t e t i kri , j og išmesta pakuotė neužterš kitų konteineryje esanči ų at l i ekų. Gyventojų prašoma atskirti skirtingas pakuotės medži agas, net j ei j os vi sos met amos į t ą pat į konteinerį. Pavyzdžiui, išimti indelį iš kartoninės pakuot ės, i ši mt i but el i uką i š skardi ni o į dėkl o ar plastikinio maišelio. Tai darydami, padėsime moderni ems at l i ekų rūši avi mo skeneri ams, kurie kol kas negali išimti plastikinio indelio iš kart oni nės pakuot ės, t ači au sėkmi ngai at ski ri a šias medžiagas, jei jos išmetamos atskirai. Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvi enas gal i me pri si dėt i pri e apl i nkos saugoj i mo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, j os nepat enka į sąvart ynus, o yra perdi rbamos ar naudojamos energijai išgauti. Tad kiekvieno mūsų i ndėl i s – l abai svarbus. PLAČIAU SKAITYKITE: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1471967/atlieku-rusiavimo-principai-kuriuos-verta prisiminti? fbclid=IwAR0jlyVkhq0Bbd3DR7Eg0lQqBvCiSSmFTqeFiCMfXldYWJoxVhlg7-_aQ4o
Socialinė „Žaliojo taško“ reklama ekspertų apdovanota medaliais
Nerūšiuojamos atliekos nukeliauja į sąvartynus! Nors galėtų būti perdirbtos. Klaidingai išrūšiuojamos atliekos irgi nepasiekia savo tikslo nes... netampa naujais gaminiais. Per 18 veiklos metų įsitikinome, kad ir maži kasdieniai veiksmai lemia didelius pokyčius aplinkosaugoje, todėl kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad visi kartu galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo. Norime pasidžiaugti, jog ADC Lietuva reklamos festivalyje, Milk Vilnius kūrybinių partnerių dėka, laimėjome sidabrinę statulėlę! Tai įvertinimas, kuris mus skatina nenuleisti rankų ir tik dar labiau stengtis edukuojant šalies gyventojus! Esame dėkingi už motyvaciją, moralinį palaikymą ir idėjų nestokojančią komandą, galbūt nelabai patraukliam, bet gyvybiškai svarbiam pakuočių atliekų tvarkymo kelyje! Nuoroda: https://bit.ly/3tsUPMt
08
„Misija: švari vasara“ rezultatai tvarkant nacionalinius parkus: surinkta 45 tonos šiukšlių ir išvaduota kirstukų šeima Rugpjūčio 27 d. Juodkrantės centre įvyko iniciatyvos „Misija: švari vasara 2021“ finalinis renginys, kurio metu visuomenei pristatyti jau antrus metus vykusios žaliosios iniciatyvos rezultatai. Skaičiai – iškalbingi. Penkių talkų Lietuvos nacionaliniuose parkuose metu surinkta apie 45 tonos šiukšlių, tai beveik dvigubai daugiau nei pernai, kuomet akcijos dalyviai tvarkė nacionalinius ir regioninius parkus, miškus, paplūdimius, pažintinius takus. Vienas iš akcijos organizatorių, pirmosios ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius pasidžiaugė, kad iš 45 tonų iš miškų išgabentų šiukšlių, pagrindinės atliekos – ne pakuotės. Anot jo, tai tik patvirtina faktą, jog konteinerinė sistema šalyje yra veiksminga, o investicija į visuomenės švietimą yra labai svarbi. „Inicijuodami nacionalinių parkų tvarkymą ir patys dalyvaudami talkose, savo pavyzdžiu norime parodyti, kad niekada nesiekėme būti tik instituciniai operatoriai. Norisi asmeniškai žinoti su kokiomis problemomis susiduria Lietuva, o tą geriausiai galima padaryti ne kabinete, bet būnant pačiose problemų susidarymo vietose. Per 18 veiklos metų įsitikinome, kad ir maži kasdieniai veiksmai lemia didelius pokyčius aplinkosaugoje, todėl kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad visi kartu galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo“, – sakė K. Pocius
SKAITYKITE DAUGIAU: https://www.lrytas.lt/gamta/zeme/2021/08/28/news/-misija-svari-vasara-rezultatai-tvarkant-nacionalinius-parkus-surinkta-45-tonos-siuksliu-ir-isvaduotakirstuku-seima-20563021
09
WWW.ZALIASISTASKAS.LT