ŽALIASIS LAIŠKAS NAUJIENLAIŠKIS Nr.13
ŽALIASIS LAIŠKAS
© „Žaliasis taškas“ Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be VšĮ „Žaliasis taškas“ sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: biuras@ztl.lt www.zaliasistaskas.lt
2
ŽALIASIS LAIŠKAS
Konteinerių sistemos ateitis Stiklo atliekų perdirbimas jau ilgą laiko kursto diskusijas Seimo aplinkos apsaugos komitete. Ir vėl nagrinėjami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai siūlo išplėsti taromatų sistemą ir priversti per juos surinkti vyno ir degtinės butelius, o galbūt ir dar daugiau taros.
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizė parodė, kad tokie atliekų sistemos pokyčiai nebūtų racionalūs. Tai įtikino komiteto narius atmesti siūlymą keisti stiklo pakuočių atliekų surinkimo sistemą. Dabar laukiama, kad Seimas padės tašką per plenarinį posėdį – juk tokie pokyčiai vartotojams per 20 metų būtų kainavę 120 milijonų eurų.
Kęstutis Pocius „Žaliasis taškas“ gen. direktorius
Dėl ilgų diskusijų Seime ir neapibrėžtos situacijos stiklo pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtra nevyko pilnu pajėgumu, tačiau dabar galėsime intensyviau planuoti naujų konteinerių diegimą. Savivaldybių komunalininkų patirtis parodė, kad geriausiai stiklo atliekų surinkimą užtikrina platus konteinerių tinklas, todėl artimiausiu metu sieksime sukurti palankiausias sąlygas gyventojams rūšiuoti ir taip užtikrinti tinkamą mums keliamų tikslų vykdymą.
3
ŽALIASIS LAIŠKAS
Seimo komitetas uždegė žalią šviesą. Ar ją uždegs ir visas Seimas? Kelerius metus Seime užsitęsusios diskusijos dėl užstato sistemos plėtros ir pasiūlymai dalį atliekų iš konteinerių sistemos perkelti į taromatus kūrė neapibrėžtumo ir nežinios atmosferą. Dėl to buvo sudėtinga planuoti konteinerinės sistemos plėtrą. Europos Sąjungos finansuojamus projektus įgyvendinusios savivaldybės dėl to susidūrė su didele rizika: o kas, jeigu Seimo aplinkos apsaugos komitetas nuspręs, kad į konteinerius turi keliauti mažiau atliekų?
VšĮ „Žaliasis taškas“ Seimo komitetui pateikė raštą, kuriame labai tiksliai nurodė, koks konteinerių sistemos plėtros scenarijus lauktų nusprendus neplėsti užstato sistemos. Dokumentą visos pakuočių tvarkymo organizacijos, patvirtinusios bendrus individualių ir kolektyvinių stiklinės pakuotės atliekų surinkimo konteinerių įrengimo planus 2021 ir 2022 metams. Detaliai apibrėžti plėtros planai sulaukė komiteto pirmininko pavaduotojo Simono Gentvilo ir jo kolegų palaikymo.
Dauguma komiteto narių įsiklausė į pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų argumentus ir ekspertų išvadas, atkreipdami dėmesį į Aplinkos ministerijos užsakymu atliktą užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizę, kuri atskleidė, jog siūloma užstato sistemos plėtra Lietuvos gyventojams kainuotų labai brangiai.
Balsų dauguma Seimo aplinkos apsaugos komitetas atmetė siūlymą keisti stiklo pakuočių atliekų surinkimo sistemą. Ar uždegta žalia šviesa konteinerių įrengimo plėtrai?
Vis dėlto keli parlamentarai ir toliau pasilieka prie pozicijos, kad Lietuvai reikia permainų, kurios, apskaičiuota, per 20 metų valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams kainuotų apie 120 milijonų eurų.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų iniciatoriams menkai terūpi ir tai, jog įgyvendinus sumanymą papildoma tūkstančių tonų stiklo atliekų našta prislėgtų prekybininkų pečius – kai kurias parduotuves apskritai tektų iš naujo projektuoti ir perstatyti. 4
Daugiau taros savo spintelėse, sandėliukuose ar garažuose tektų kaupti ir paprastiems gyventojams. Plauti, kaupti ir vėliau gabenti sunkias stiklo atliekas į taros surinkimo punktą, esantį kur kas toliau nuo namų negu atliekų konteineris, nebūtų patogu. Nauda valstybei taip pat labai abejotina. Jau dabar aišku, kad konteinerinė sistema kainuoja 6 kartus pigiau negu depozito sistema. Tad kam švaistyti pinigus?
Negana to, savivaldybių komunalinių įmonių duomenys rodo, kad pakuočių surinkimo rodikliai konteinerinėje sistemoje per porą metų pastebimai auga – kai kur net pusantro karto. Vadinasi, sistema veikia, vis daugiau žmonių ja naudojasi ir įrodo, kad moka puikiai rūšiuoti tiek stiklą, tiek kitas atliekas. Antai, individualių valdų konteineriuose randama 100 proc. švari, visiškai perdirbimui tinkama stiklo žaliava.
Visuomenės sąmoningumas auga, rūpinimasis aplinka – didėja. Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos prezidentas Edmundas Mulokas yra pastebėjęs, kad vis daugiau savivaldybių pasiekia lūžio tašką – kritinė masė gyventojų savo gyvenimo nebeįsivaizduoja be gerai prieinamų, patogiai išdėstytų rūšiavimo konteinerių. Įmonėms belieka tik tinkamai prižiūrėti ir laiku ištuštinti konteinerius, kurie dabar gali būti išties modernūs, pavyzdžiui, su įrengtais tūrio užpildomumo davikliais.
Dalis savivaldybių jau turi ir įgyvendina labai aiškią atliekų tvarkymo ateities viziją, ir jau ne vienerius metus nuosekliai investuoja į gyventojams patogesnius būdus rūšiuoti – miestuose ir miesteliuose atsiranda požeminiai pusiau požeminiai konteineriai. Tai dar viena priežastis nesugriauti to, kas yra pasiekta ir vis geriau veikia.
Akivaizdu, jog atėjus rudeniui Seimas turi daugiau pakankamai priežasčių per plenarinį posėdį padėti tašką ginčuose dėl įstatymo pataisų. Tai pagaliau įžiebtų žalią šviesą veržlesniems investicijų planams ir leistų pilnu pajėgumu vykdyti pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros plėtrą. Tik tada būtų galima tikėtis atsigriebti už prarastą laiką ir 2021–2022 metais iš konteinerių surinkti ir perdirbti tiek stiklo, kiek numatyta įgyvendinant nacionalinę aplinkosaugos politiką.
ŽALIASIS LAIŠKAS
Rūšiavimo konteinerių patikrinimai – ne (tik) dėl gyventojų
Todėl atliekami kontroliniai patikrinimai, kurie leidžia įvertinti gyventojų rūšiavimo įpročius. Jų metu „Žaliojo taško“ ir kitų pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų atstovai bei savivaldybės arba atliekų tvarkytojo atstovai vizualiai įvertina konteinerių turinį, ar jis turėtų būti priimtas, o užbaigus maršrutą vykstama prie rūšiavimo linijos, kur tiksliai suskaičiuojama, kokia dalis priimto konteinerių turinio yra netinkamai išrūšiuota ir kiek konteineryje yra kiekvienos rūšies pakuočių atliekų.
Pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai šiuo metu stovi prie daugiau nei 300 tūkst. individualių namų, visgi anaiptol ne visi jie užpildomi tinkamai – net iki pusės plastiko ir popieriaus konteinerių turinio sudaro ne pakuočių atliekos, kurias tenka perrūšiuoti ir sutvarkyti. Tai galiausiai lemia ir „Žaliojo taško“ paslaugų įkainius. „Žaliojo taško“ Atliekų tvarkymo vadovas Robertas Dauskurtas paaiškina, ką organizacija daro, kad situacija keistųsi į gera.
„Neaptarnautas konteineris yra pamoka gyventojams, kad atliekas jie rūšiuoja netinkamai. Pasitaiko, kad žmonės nesupranta, kodėl mišrios atliekos buvo išvežtos, o rūšiavimo konteinerio turinys paliktas, todėl kreipiasi į atliekų tvarkytoją – tokiu atveju jiems paaiškinama, kaip reikėtų taisyklingai rūšiuoti atliekas“, – sako R. Dauskurtas.
„Atliekas rūšiuojantys žmonės ne visada žino, kokias šiukšles į kokį konteinerį mesti. Popieriaus ir plastiko konteineriuose dažnai randama statybinių medžiagų, žaislų, maisto, batų, drabužių, nebenaudojamos elektronikos ir kitokių rūšiavimui netinkamų atliekų. Šviečiamoji veikla – tik viena dėlionės dalis, kadangi teisingas rūšiavimas yra ne tik gyventojų, bet ir atliekų tvarkytojų, savivaldybių, atliekų tvarkymo centrų atsakomybė. Todėl reguliariai atliekame kontrolinius patikrinimus, kurie padeda realiai įvertinti situaciją“, – sako R. Dauskurtas.
Jis paaiškina, kad atliekų tvarkytojai paslaugas turi teikti kokybiškai, įvertinti, ar konteinerio turinys atitinka jo paskirtį. Paprasčiau sakant, kiekvienas konteineris turi būti atidarytas ir, jei jis yra užterštas netinkamomis atliekomis, toks konteineris gali būti neištuštintas. Tokiu atveju gyventojai turi būti informuojami dar kartą atsakingai perrūšiuoti atliekas.
Visgi šie patikrinimai vykdomi ne vien dėl gyventojų. Jie taip pat leidžia objektyviai įvertinti, ar atliekų tvarkytojai tinkamai atlieka savo darbą, o jų nustatytos paslaugų kainos yra adekvačios. Patikrinimų rezultatai galiausiai lemia ir „Žaliojo taško“ kainodarą.
„Su paslaugų tiekėjais nuolat deramės dėl geriausių sąlygų ir kokybę atitinkančių kainų, o reguliarūs patikrinimai leidžia įvertinti atliekų tvarkytojų efektyvumą. Nustačius spragų ar pasikeitus rūšiavimo rezultatams, nesutinkame su nepagrįstomis kainomis, taip gindami mūsų ir mūsų klientų interesus“, – pabrėžia R. Dauskurtas.
Dabar didžiausias dėmesys skiriamas visų pakuočių, išskyrus stiklo konteineriams, kuriuose netinkamų atliekų būna nuo 20 iki 50 procentų.
5
ŽALIASIS LAIŠKAS
Kodėl atliekų tvarkymui brangstant „Žaliojo taško“ kainos nesikeitė?
Nors paslaugų teikėjų kainos šįmet augo, o kitos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos didino įkainius, „Žaliasis taškas“ tesi savo pažadą šįmet kainų nekeisti – jos buvo ir liks tokios pat iki metų pabaigos. „Išgirdome klientus ir jų poreikį planuoti išlaidas, todėl šįmet užtikrinome kainų tvarumą. Siekiame ir toliau išlaikyti tokią praktiką – maksimaliai įvertinti rinkos tendencijas ir pokyčius bei iš anksto įsivertinti būsimus atliekų tvarkymo įkainius“, – sako „Žaliojo taško“ pardavimų vadovė Jūratė Kontautienė.
Didžiausia tarifo dalis tenka atliekų tvarkytojų kaštams – jie iš esmės ir lemia rūšiuojamų pakuočių atliekų tvarkymo kainodarą. Pastarųjų kainos keičiasi dėl įvairių priežasčių: darbo užmokesčio, atliekų perrūšiavimo, žaliavų pervežimo ir kitų kaštų.
„Ir pačios perdirbtos atliekos nebūtinai turi teigiamą vertę rinkoje – būna atvejų, kad už žaliavas perdirbėjams tenka dar ir primokėti. Papildomai kainuoja ir netinkamai išrūšiuotų atliekų perdavimas sąvartynams, todėl reguliariai atliekame kontrolinius patikrinimus, kuriais remdamiesi įvertiname gyventojų rūšiavimo įpročius, žmonių ir atliekų tvarkytojų dažniausias klaidas“, – sako J. Kontautienė.
Ji priduria, kad tarpusavyje konkuruoja ir patys atliekų tvarkytojai. Jie yra atrenkami konkurso būdu, o bendradarbiavimo eigoje su tiekėjais nuolat deramasi dėl geriausių sąlygų ir kokybę atitinkančių kainų, siekiant pasiekti pagrindinį tikslą – kuo daugiau surinkti ir tinkamai sutvarkyti pakuočių atliekų.
Be pakuočių tvarkymo organizavimo, „Žaliasis taškas“ taip pat investuoja į patogias, kiekvienam gyventojui prieinamas priemones ir infrastruktūrą, dalinai finansuodamas kolektyvinių bei individualių konteinerių pirkimą bei pastatymą. Taip pat organizacija nuolat dalyvauja teisėkūros 6
procesuose, atstovaudama savo narių interesus, o kasmet didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstančiuose nemokamuose seminaruose organizacijos nariai supažindinami su aktualiais pokyčiais pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje.
Be to, ne mažiau kaip 3 proc. metinės apyvartos „Žaliasis taškas“ skiria visuomenės švietimui, siekiant ne tik skatinti gyventojus rūšiuoti, bet ir didinti ekologinį sąmoningumą.
Seminaras Žaliojo taško klientams
Kasmet rudenį kviečiame klientus į seminarus, kuriuose Žaliojo taško ekspertės pasidalina žiniomis apie pakuotės mokesčio apskaičiavimo subtilybes, darbo su GPAIS sistema niuansais bei supažindina su atliekų darytojo apskaitos ir susijusių teisės aktų naujovėmis. Šiemet neįprasta situacija skatina ieškoti naujų tokio tipo renginių formų ir inovatyvių sprendimų. Žaliojo taško mokymų klientams tradicija bus tęsiama, tačiau konkretus formatas priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Šiuo metu manome, kad svarbiausia – saugumas, todėl planuojame pakviesti klientus stebėti mokymus ir užduoti rūpimus klausimus tiesioginės transliacijos metu, nuotoliniu būdu. Seminarą planuojama organizuoti lapkričio pradžioje, apie tikslią datą ir laiką bus pranešta atskiru laišku. Primename, kad visą 2019 metų seminaro medžiagą galite rasti internete: https://issuu. com/zaliasistakas/docs/a4_katalogas, o taip pat spausdintiną knygos variantą galime atsiųsti paštu – pageidavimą ir adresą, kuriuo reikėtų išsiųsti knygą, prašome pateikti el. paštu: biuras@ztl.lt
ŽALIASIS LAIŠKAS
Geriausia tarptautinė atliekų tvarkymo praktika Nors mūsų atliekų tvarkymo sistema veikia gerai ir leidžia gamintojams bei tiekėjams tinkamai įvykdyti jiems keliamus tikslus, nuolatos galvojame kaip galėtume ją patobulinti. Todėl šiemet pasiryžome parengi strategiją, kuri padės mums, kaip organizacijai, perimti geriausią Europos praktiką. Strategija leis mums pasiūlyti ir geriausių reguliavimo pavyzdžių. Apie jos rezultatus išsamiai pranešime vėliau, tačiau jau dabar galime pasidalinti keliomis įžvalgomis.
Kaip atliekas tvarko Europa? 1. Belgijoje ir Prancūzijoje veikia po vieną kiekvieną atliekų tipą tvarkančią organizaciją. Nors toks monopolinis atliekų tvarkymo organizavimas padeda užtikrinti aukštesnį skaidrumą, konkurencijos trūkumas neverčia nuolatos didinti efektyvumo. 2. Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, veikia kelios pakuočių tvarkymo organizacijos, todėl rinka konkurencinga ir efektyvi. 3. Europoje dažnai rūšiuoti skatinama įvairiomis priemonėmis – patrauklia komunikacija, vaikų ir paauglių įtraukimu, tačiau dažnai imamasi ir finansinių paskatų. Pavyzdžiui, Belgijoje gyventojai moka pagal faktinį neišrūšiuotų atliekų kiekį, o kitose šalyse tikrinama ir atliekų išrūšiavimo kokybė.
Kaip galėtume patobulėti? 1. Geriau suderinti nacionalinę ir savivaldybių komunikaciją 2. Geriau kontroliuoti atliekų tvarkytojus, kad nekiltų panašių į Metrail istorijų 3. Kartu su gyventojais užtikrinti geresnę rūšiavimo kokybę 7
ŽALIASIS LAIŠKAS
Iš gamtos – su šiukšlių maišeliu Švari ir tvarkinga gali būti ne tik Olando kepurė, bet ir visas žalias Lietuvos gamtos rūbas. Šią vasarą prie lankytojų centrų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose „Žaliojo taško“ iniciatyva atsirado ir specialiai atliekoms skirtų maišelių. Iniciatyva „Misija: švari vasara!“ poilsiautojus Lietuvoje paskatino susimąstyti apie gamtoje paliekamas šiukšles.
Įvairių aplinkosaugos akcijų organizatorė Vaida Griškevičienė sako, kad „Žaliojo taško“ komanda – tai būrys bendraminčių, kurie niekada abejingai nepraeina pro numestą šiukšlę. „Kaip galima susitaikyti su tuo, kai, pavyzdžiui, matai, jog antys lesa ežero dugne ar ant kranto primėtytas nuorūkas?“, – sako ekologė.
Pasak jos, kiekvienas žmogus turėtų jaustis atsakingas ne vien už save – pakėlę bent vieną svetimą šiukšlę gyvensime kur kas švariau ir labiau saugosime gamtą. V. Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad nuo neatsakingai paliktų atliekų taršos kenčia ir augalai, ir gyvūnai. Kol kas toli gražu dar ne visi poilsiautojai supranta, kad geriausias sprendimas – savo šiukšles parsivežti namo, išmesti į konteinerį. O jeigu dar į savo maišą įdėsite ir kelias svetimas šiukšles – gamta bus dar švaresnė.
„Iniciatyvos „Misija: švari vasara“ idėja gimė per karantiną, kai pramogos ir susitikimai persikėlė į lauką, atviras erdves. Leisdami laiką su bendraminčiais pastebėjome, kad žmonės paprastai į gamtą ateina ne tuščiomis – atsineša ir užkandžių, ir gėrimų. Patys naudojame daugkartines pakuotes, nieko nepaliekame gamtoje. Tačiau daugelio kitų žmonių įpročiai yra kitokie – po iškylų krūvos vienkartinių indų, įrankių, pakuočių paliekamos gamtoje. Taigi sumanymas kilo labai natūraliai. Iniciatyva skatiname piliečių
8
ŽALIASIS LAIŠKAS prie pažintinių takų, paplūdimiuose. Vasarai įsibėgėjus aktyvių bendraminčių ratas gerokai išsiplėtė, o dar daugiau gamtą mylinčių žmonių padėjo pasiekti socialiniai tinklai. „Facebook“ tinkle įsteigta grupė „Gamtos herojai“ iškart patraukė gamtos mylėtojų dėmesį ir surado aktyvių pasekėjų, kurie ėmė tvarkyti savo mėgstamas vietas.
sąmoningumą: ką atsinešame, tą galime ir namo parsinešti, rūšiuoti ir išmesti. Negana to, nesunku ir svetimą šiukšlę pakelti – juk gyventi švariai malonu“, – pasakoja iniciatyvos koordinatorė.
„Socialinio tinklo grupėje kviečiame žmones dalintis savo patirtimi – parodyti visiems, kur tvarkė, ką rado. Grupės tikslas nėra ieškoti kaltų. Priešingai, siekiama parodyti, ką visų pirma mes patys padarėme ir darome, kad gyventume švariau. Norime įkvėpti, motyvuoti prisidėti kitus“, – tvirtina V. Griškevičienė. Ji priduria, kad iniciatyvą noriai palaiko vietos bendruomenės – kiekvienoje savivaldybėje atsiranda netikėtų pagalbininkų. Rinkti ir išvežti surinktas šiukšles padeda ne tik institucijų darbuotojai, bet ir pavieniai žmonės, įvairios bendrovės.
Iniciatyvą pradėjusi bendradarbių komanda iš pradžių specialiai susirinkdavo tvarkyti aplinkos savo darbovietės apylinkėse, vėliau – įvairiose lankytinose vietose: parkuose,
Komunalinių įmonių pagalba gamtos herojams ypač praverčia, kai komanda vyksta į nacionalinius parkus tvarkyti ten suverstų nelegalių sąvartynų. Iššūkių netrūksta, bet gamtos mylėtojai iš anksto žinojo, kad „Misija: švari vasara“ lengva nebus.
9