15min savaitraštis 2012.05.04

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 16 (1247) • 2012 m. gegužės 4 d.

Ekskursija ant reaktoriaus V.Voskoboiniko nuotr.

Juodoji skylė

Reportažas

-236 mln. Lt Kokią didelę bėdą sovietų valdžia užvertė ant Lietuvos pečių. Tokia mintis neapleido ekskursijos po Ignalinos atominę elektrinę metu.

Sustabdžius reaktorius monstras nuščiuvo. Bet ar tyla reiškia ramybę?

8-9 psl.

V.Junevičius

Sportas

Krepšinio milžinų mūšis

-100 mln. Lt

Lietuviško krepšinio sezono desertas keliauja į stalą. Sekmadienį Kaune prasideda LKL čempionato finalo serija, kurioje, kaip visada, susigrums Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. „15min“ aiškinasi, kas laimės.

12-13 psl.

Visuomenė

Visų vaikų mama

V.Kučinskas Eltos, BFL, AFP nuotr.

Eg E glė l Dig gry ytė t

5–7 psl.

Serbijoje investavę Lietuvos verslininkai daugiau niekada to nedarytų, nes šioje šalyje prarado milžiniškas sumas. Kodėl?

„Mama, aš tave myliu!“ – tokius žodžius Svetlana Lesinskienė šį sekmadienį išgirs trylika kartų. Šešis savus ir septynis svetimus vaikus auginanti moteris motinystę vertina kaip dovaną.

28-29 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

12 19

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

proc.

proc.

Vienas socialdemokratų vadovų Vytenis Povilas Andriukaitis pareiškė, kad Lietuvai būtų kvaila atsijungti nuo Rusijos elektros ir dujų sistemos. Kaip tai vertinate?

r.valatka@15min.lt

Kryptis – atgal į Rytus?

Net iš nuosaikiai surašytų ataskaitų apie Socialdemokratų partijos suvažiavimą tryško suvažiavusių Lietuvos kairiųjų euforija. Pagrindinė žinia tautai – jie jau ateina. Išgelbėti mūsų. Nuo nedarbo, brangios šilumos, atominės elektrinės, net nuo mūsų prastos nuotaikos ir nuo konservatorių.

Kaip partija, pasenusi dar ketveriais metais (jaunų žmonių tarp socialdemokratų su žiburiu nerasi, bent tarp tų, kurie eina į Seimą; septintą dešimtį pradėjęs G.Kirkilas – vis dar prie jaunesnių „bičiulių“ priskiriamas), po A.Brazausko neišauginusi nė vieno bent kiek ryškesnio lyderio, tai pasieks? Šito gegužinės dalyviai nepaaiškino. O kam? Sueis viskas. Net vienas kitam prieštaraujantys dalykai.

Antai Visagino socialdemokratė maldavo partijos kolegų nesipriešinti naujos atominės elektrinės statybai, bet kitų miestų veikėjai nusprendė, jog rems referendumą, kurio tikslas – priešingas. Bet labiausiai, žinoma, įsiminė V.Andriukaičio energetinė kalba. Verta išsikirpti ir ant sienos pasikabinti.

Vienas socialdemokratų senbuvių išrėžė, kad atsijungimas nuo Rusijos elektros ir dujų sistemos „būtų kvailas“. Anot V.Andriukaičio, geriau pasilikti bendrame elektros ir dujų katile su motina Rusija: „Kažkas iškėlė mintį, kad Lietuvai reikia atsijungti nuo milžiniškos Rytų rinkos, kuri apima Maskvą, Peterburgą, Estiją, Latviją ir Lietuvą, Baltarusiją. Tai didžiulis regionas su bendra elektros sistema, atveriantis milžiniškas galimybes, jeigu Lietuva sujungtų Vakarų ir Rytų sistemas ir būtų pajėgi užtikrinti, kad Europa pradėtų bendradarbiauti. Mums reikia, kad Europa kvėpuotų abiem plaučiais – Rytų ir Vakarų plaučiais, mums reikia vieningos Europos, kurioPasirodo, je telpa tiek Europos Sąjunga, kad priklautiek Rusija.“ somybės liga – Še tau, boba, ir devintinės. Tiek pats tas, ko reikia metų Lietuvos lietuviams. valdžia, įskaitant ir socialdemokratus, kūrė planus, kaip išsigydyti priklausomybę nuo Rusijos vamzdžio, o, pasirodo, kad priklausomybės liga – pats tas, ko reikia lietuviams.

Keista, bet mažai kas atkreipė dėmesį į tai, jog vienas socialdemokratų lyderių paragino partiją, kuri galbūt rudenį taps valdančiąja, atsisakyti esminio energetinio saugumo punkto – pagaliau atsijungti nuo Rytų sistemos bei rasti alternatyvą „Gazprom“.

Taip, siekdama šio tikslo Lietuva, be gražių kalbų, bemaž nieko konkretaus per du dešimtmečius nenuveikė. Bet dar niekada nebuvo taip, kad ne koks pionierius Paleckis, o konvencinis politikas per savo partijos suvažiavimą atvirai užtrauktų himną, šlovinantį virkštelę su Maskvos energetine sistema.

Ar raginimas revizuoti Lietuvos energetinio saugumo politiką, dėl kurios iki šiol daugmaž sutarė visos parlamentinės partijos, yra tik socialdemokratų rinkimų triukas, ar vis dėlto tai gali tapti oficialia valdžios politika – jei tik V.Andriukaitis ir jo bičiuliai rudenį sugrįš į valdžią?

Aišku tik, kad nė vienam socialdemokratui, išklausiusiam šią V.Andriukaičio tiradą, politinė oda nepašiurpo. Visi sutiko – jei ne su V.Andriukaičiu, tai bent jau su tuo, kad pasirinkusi atvirą revizionizmą Socialdemokratų partija rudenį gaus daugiau balsų.

Tokios tokelės Lietuvoje. Vieni į valdžią braunasi per Klonio gatvę, kiti – per Latvių.

Tai ženklas, kad jei socialdemokratai laimės Seimo rinkimus, bus sustabdytos dujų terminalo ir atominės elektrinės statybos (1231) 19 proc.

Jis gina ne Lietuvos, o Rusijos energetinius interesus (2014) 30 proc.

Gera idėja, nes Lietuva taptų Rytų ir Vakarų energetinių tinklų mazgu (2570) 39 proc.

30

proc.

39

proc.

V.P.Andriukaičio kalbos nėra partijos pozicija, todėl į jį nereikia kreipti Apklausoje dalyvavo 6611 žmonių dėmesio (796) 12 proc.

„F & L“ production

Savaitės žmogus –

V.P.Andriukaitis Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, kurio profesija – gydytojas, diagnozavo, kad 20 atgautos Nepriklausomybės metų trukęs Lietuvos valstybės siekis pabėgti nuo Rusijos energetinės priklausomybės buvo kvailas.

V.P.Andriukaitis ne tik diagnozavo, bet ir pasiūlė gydymo būdą: Lietuvai reikia tapti vieta, per kurią kvėpuotų Rytų ir Vakarų plaučiai. Originalus energetinės priklausomybės gydymo būdas. Lauksime konservatorių, tarp kurių taip pat daug gydytojų, konsiliumo išvadų ir diagnozės V.P.Andriukaičiui nustatymo.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politika | 3

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Netekome V.Petkaus

Mokesčių inspektoriai aiškinasi, kodėl Lietuvoje apie 280 tūkst. dirbančiųjų gauna mažiau negu minimali alga ir ar jie dirba visą dieną. 5 tūkst. įmonių mokesčių inspekcijai turės pateikti paaiškinimus. Dabar minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Ją siūloma didinti iki 900 ar 1000 Lt.

Šiandien, penktadienį, į amžinojo poilsio vietą Raseiniuose bus palydėtas žymus žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas 83-ejų Viktoras Petkus, po ilgos ir sunkios ligos miręs gegužės 1 d. Velionis pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose.

BFL nuotr.

Skatikų mįslė

Partijos prašo išmaldos Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Užsuktas verslininkų paramos kranelis ir atsiradusi galimybė skirti partijoms dalį gyventojų pajamų mokesčio privertė politikus ieškoti naujų būdų gauti pinigų.

Praradę verslo paramą A.Kubilius (kairėje) ir E.Masiulis savo partijoms prašo žmonių paramos.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Politikai prisiminė nevyriausybines organizacijas (NVO). Jie suskato raginti žmones skirti pinigų NVO, o kartu – ir partijai. Politologo vertinimu, šis triukas naudojamas siekiant užsitikrinti ne tik papildomą paramą, bet ir daugiau rinkėjų balsų.

Prašė pinigų ir sau, ir NVO Ypač aktyviai partiją, kartu – ir nevyriausybininkus, pastarosiomis savaitėmis kvietė paremti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Tam valdantieji sukūrė specialų tinklalapį, kuriame agitavo skirti 2 proc. sumokėto pajamų mokesčio įvairioms organizacijoms, dirbančioms jaunimo, inovacijų, šeimos, švietimo srityse, o 1 proc. – partijai. „Stipria ir pasauliui įdomia Lietuva gali tapti tik kurdama naujoves. Todėl svarstydami, kam skirti 2 proc. savo pajamų mokesčio, nepamirškite tų, kuriems rūpi naujos idėjos“, – svetainėje įdėtame filmuke ragino premjeras Andrius Kubilius. „Čia kiekvienas supranta, kokia svarbi yra Tėvynė. Jaunimo organizacijose bręsta daug žmonių, kurie bus naudingi Lietuvai ateityje. (…)

Neužmirškite jaunimo organizacijų“, –

Ieško papildomų balsų

Algis Krupavičius, politologas

„Pasikeitė žaidimo taisyklės, todėl partijos pradėjo kampanijas dėl paramos ne tik sau, bet ir visuomenininkams. Kovodamos dėl 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio partijos nusprendė vienu ypu nušauti du zuikius ir užsidirbti papildomų balų. Politikai viliasi, kad NVO agituos savo narius balsuoti už tą partiją, kuri juos parėmė. Todėl partijos tapo labai aktyvios ir matomos.“

ne tik internete, bet ir per radiją kvietė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė aiškino, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, mylinčioje šeimoje išaugs dori ir mylintys vaikai, todėl, anot jos, reikėtų paremti organizacijas, kurių tikslas – darni ir rūpestinga šeima.

Panašiai elgėsi ir Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kviečiantis ne tik paremti partiją, bet ir skirti dalį pajamų nevyriausybininkams. „2 proc. ir 1 proc. – tokią dalį nuo sumokėto mokesčio gali paskirstyti pats. Nurodyk valdžiai, kokiai veiklai skirti tavo mokesčius, antraip valdžia nuspręs už tave“, – įspėjo liberalai.

Kiekvienas dirbantysis gali remti tą NVO, kurios idėjos jam artimos. Tiems, kurie nebuvo apsisprendę, ir liberalai, ir konservatoriai pateikė sau artimų nevyriausybininkų sąrašus. Juose – jaunųjų politikų, studentų, politinių kalinių bei laisvės gynėjų, religinės, šeimų organizacijos, jaunimo centrai, sodininkų bendrijos, analitikų institutai, net pačių politikų labdaros fondai.

Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama sąjunga TAIP tiesiai šviesiai kvietė 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio skirti partijai, o 2 proc. – anksčiau suburtam judėjimui TAIP. Ugdo pilietinę visuomenę? „Neturime tikslo surinkti pinigų, labiau norime įtraukti visuomenę į procesus, kurie parodytų pilietiškumo lygį“, – „15min“ tvirtino TS–LKD partijos vykdomasis sekretorius, Centrinio rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna.

Todėl jis išsisuko nuo atsakymo į klausimą, kiek planuojama surinkti gyventojų paramos.

Pašnekovas negalėjo pasakyti, kiek dabar TS-LKD surenka iš nario mokesčio, pasiteisinęs, kad kiekvienas skyrius nustato savo sumą ir gautas lėšas pasilieka sau.

R.Alekna: „Kai skiri 1 proc. pajamų mokesčio, nori nenori vertini, kam duosi pinigus.“ „Kuo žmonės aktyviau dalyvauja, tuo geresnę valdžią išsirenka. Kai skiri 1 proc. pajamų mokesčio, nori nenori vertini, kam duosi pinigus. Esi priverstas bent kažkiek pasidomėti partijų sudėtimi, siūlomais projektais, ką jos ketina daryti laimėjusios rinkimus ar ką nuveikė jau būdamos valdžioje“, – kalbėjo R.Alekna.

Anksčiau partijos, gaudamos solidžias sumas iš verslo ir žmonių, nedemonstravo tokio rūpesčio nevyriausybininkais. Jie prisiminti tik nusekus privačios paramos upei. „Tai darome mes, nors kitos partijos irgi gauna dalį pajamų mokesčio“, – gyrėsi R.Alekna.

Patikslinus, kad panašių kampanijų ėmėsi ir kiti politikai, jis tikino, kad partija rūpinasi ne tiek savo kišene, kiek pilietinės visuomenės ugdymu.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Spaudos ir žodžio laisvės nelaisvėje Artėjant Spaudos atgavimo dienai spaudos laisvę pasaulyje vertinanti nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ paskelbė, jog Lietuva ir toliau išlieka šalimi, kurioje spauda yra laisva ir kad tos laisvės Lietuvoje yra daugiau nei pas kaimynus latvius ir lenkus.

40–42 vieta, kurią tarp 197 įvertintų valstybių dalijamės su Dominika ir Surinamu, skamba išdidžiai.

Net žinant, kad nuo Estijos, Norvegijos, Švedijos, Bahamų ir Barbadoso vis dar šiek tiek atsiliekame. „Vis dar“ sakau sąmoningai, nes neabejoju, kad jei „Freedom House“ savo reitingus būtų skelbusi kokiu mėnesiu ar dviem vėliau, ne tik Bahamus ir Barbadosą, bet ir Jamaiką, San Mariną bei Andorą tikrai būtume aplenkę.

Nes tiek spaudos ir žodžio laisvės, kiek jos pastaruoju metu yra Lietuvoje, tikriausiai niekada ir niekur nebuvo. Na, nebent Kuboje, Rusijoje ar Baltarusijoje – jei kalbėsime apie tą spaudą, kuri minta iš valdžios kišenės ir kuri yra visiškai laisva rašyti ir kalbėti pagal iš anksto patvirtintą temų sąrašą.

Lietuva – nei Kuba, nei Rusija. Todėl valdžia spaudai čia jokios galios neturi. Na, nebent kartais koks susireikšminęs patarėjas ar patarėja bando pamokyti žurnalistus, kaip reikia rašyti ar ko paklausti apie energetinius projektus ar užsienio politiką.

Tačiau tie bandymai taip ir lieka bandymais, nes Lietuvoje susireikšminę patarėjai, priešingai nei Rusijoje ar Kuboje, neturi jokios realios galios.

„Debilas“, „komuniaga“, „sutrauka“, „šūdmalys“, „glušas“, „dalbajobas“ – tai tik keletas ir ne stipriausių epitetų, kuriais savo oponentus apdovanoja asmenys, neretai pavadinami žurnalistais.

Tiesa, kartais jiems pavyksta užsiauginti porą dvaro žurnalistų, kurie už pakvietimą į priėmimą, ordiną, medalį ar kelionę į išsvajotąją Ameriką sutinka, užuot loję, pavizginti uodegą, bet tai paprastai būna trumpalaikė ir didesnės reikšmės neturinti pergalė. Nes nevizginančių uodegų vis tiek visada lieka daugiau.

Ir jų vis daugėja. Ne tik lojančių, bet ir be jokios baimės pakeliančių užpakalinę koją prieš kitaip mąstančius ar turinčius kitą nuomonę. „Debilas“, „komuniaga“, „sutrauka“, „šūdmalys“, „glušas“, „dalbajobas“ – tai tik keletas ir anaiptol ne stipriausių epitetų, kuriais savo oponentus laisvai ir nevaržomai apdovanoja asmenys, neretai viešojoje erdvėje pavadinami žurnalistais.

Ribų iš esmės nebėra – galima prezidentę viešai pavadinti „frigidiška sterva“, kaip tai neseniai savo interneto tinklaraštyje padarė komentarus portaluose rašantis A.Vinokuras, galima prie didžiausios opozicinės partijos vadovo A.Butkevičiaus vardo prirašyti „by...“, kaip savo „Facebook“ paskyroje prieš kelias dienas padarė žurnale „Veidas“ savo įžvalgas skelbiantis konservatorių politinis apžvalgininkas A.Bačiulis.

Reakcijos jokios – nesureagavo nei politikai, nei teisėsauga, nei kokios nors savireguliacijos institucijos. O tai iš esmės turbūt reiškia, kad tokia žodžio ir spaudos laisvė Lietuvoje yra priimtina ir skatinama.

Jei taip, tai kitais metais „Freedom House“ spaudos laisvės indekse Jamaiką ir Barbadosą neabejotinai turėtume pralenkti. Bet ar tada jau tikrai galėsime džiaugtis spaudos ir žodžio laisve?

Komentaras as

4 | Verslas

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Būsimų koalicijų kontūrų brėžiniai

Neparduodamo „Snoro“ turto vertė mažėja.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Savaitgalį Socialdemokratų partija paskelbė apie galimus savo partnerius valdančiojoje daugumoje po rinkimų. Tai „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.

Techniškai žiūrint, tokia koalicija įmanoma, gal net bus bandoma būtent tokią koaliciją suformuoti tuoj pat po rinkimų. Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas – kuri partija gaus daugiau balsų?

Reitingai rodo ne būsimų rinkimų rezultatus, o tik momentinę rinkėjų nuotaiką apklausos metu.

Iki rinkimų dar daug laiko, politikai dar neatskleidė savo pagrindinių strategijų, dar nesmogė priešininkams svarbiausių smūgių.

Kita vertus, visuomenės gelmėse rusena daug keistų iniciatyvų bei lūkesčių, kurių nėra viešoje politinėje darbotvarkėje. Visų pirma, tai tautiniai politikos aspektai. Visoje Europoje veši pretenzijos imigrantams, mažumoms ar istoriniams „priešams“. Lietuva – ne išimtis.

Vilniaus krašto tema, pagražinta lenkiškų raidžių reikalavimais bei tautinio švietimo akcentais, bus reikšmingas rinkimų epizodas. Čia savo politinę naudą bandys pasiekti ir Lenkų rinkimų akcija, ir tautininkai. Todėl užmiršti šias dar neseniai nereikšmingas partijas būtų klaida.

Vieni pakankamai sėkmingai po savo vėliava telkia ne tik lenkus, bet ir rusus ar net baltarusius. Jų sėkmė būtų ir dėsninga Lietuvos valdžių, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų aplaidumo pasekmė.

Kiti garsiai protestuos prieš kitataučius bei jų norą būti savimi ir pavojingai telks aplink save nuo konservatorių pavargusius lietuvius.

Kukliai praleidžiama, kad didelės galimybės (ypač po G.Steponavičiaus skandalo, parodžiusio kitą Liberalų sąjūdžio veidą) atsiveria Liberalų ir centro

Socialdemokratų pasiryžimas draugauti su reitingų viršūnėje esančiomis partijomis tėra tik geras rinkimų kalbėjimas. sąjungai, kuri nuosekliai rodo principines pozicijas daugelyje sudėtingų situacijų. Todėl, kad ir ką rodytų reitingai, ši partija, jei nesustos ir sugebės visuomenei įrodyti savo principų tvirtumą, laimės daugiau nei jai yra žadama šiandien.

Na, o Darbo partija dar privalės pereiti teismų skaistyklą, nes bylų dėl finansinių partijos problemų atomazga jau čia pat. Todėl kalbėti apie „darbiečių“ dominavimą Seime dar anksti. O jei ši partija ir laimėtų daug vietų Seime, jos buvimas valdančiojoje daugumoje gali būti apsunkintas prezidentės nenoro matyti „darbiečių“ valdžioje. Žinant D.Grybauskaitės charakterį, bus sunku suderinti visus „darbiečių“ ministrus bei pozicijas vykdomojoje valdžioje.

Todėl socialdemokratų pasiryžimas draugauti su reitingų viršūnėje esančiomis partijomis tėra tik geras rinkimų kalbėjimas. Realiai jiems gali tekti derėtis su Lenkų rinkimų akcija ir liberalcentristais.

Daug realistiškesnė ir politiškai logiškesnė būtų socialdemokratų, „tvarkiečių“, Lenkų rinkimų akcijos ir liberalcentristų koalicija, kurioje dominuotų socialdemokratai ir „tvarkiečiai“. Įdomu, kad niekas nekalba apie koalicijas su konservatoriais. Net ir Liberalų sąjūdis tyliai kenčia dabartinės koalicijos su konservatoriais naštą ir laukia savo 5–6 proc. rinkėjų malonės. Gal liberalams vertėtų rinkimų kampanijos akcentu pasirinkti SMS žinučių rašymą rinkėjams ir rinkėjoms?

Būtų kažkas naujo.

„Snoro“ turtas pūva Daugiau nei 230 „snoriukų“, „Finasta“, „Snoro lizingas“, prabangieji „Spyker“, „Maybach“ automobiliai ir kitas žlugusio banko „Snoras“ turtas nesulaukia naujų šeimininkų, nes banko kreditoriai niekaip negali išsiaiškinti santykių.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis sutrikęs: vieną dieną jis aiškina negalįs turto parduoti dėl painių Lietuvos įstatymų džiunglių, o kitą dieną tvirtina, kad tos painios teisinės procedūros netrukdo parduoti banko turto. „Yra toks Merfio dėsnis – ilgai naudojamas daiktas sulūžta, ilgai nenaudojamas daiktas – taip pat. Na, gal nesulūžta, bet bent jau praranda vertę“, – „15min“ aiškino banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Du N.Cooperio veidai „Snoriukai“, kurių visoje Lietuvoje yra apie 230, anksčiau buvę patrauklūs sveikiems Lietuvos komerciniams bankams, greitai bus nebeįdomūs niekam, nebent valstybiniam Lietuvos paštui.

Tiesa, N.Cooperis tvirtina priešingai – derybos dėl banko filialų pardavimo jau esą eina į pabaigą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas praėjusią savaitę pareiškė, kad jei „Snoriukai“ būtų buvę parduoti iš karto, naujais mažmeninio tinklo šeimininkais galėjo tapti kiti klientų nespėjantys aptarnauti bankai, tačiau teisiniai ginčai užsitęsė, o per tą laiką bankai rado kitus savo problemų sprendimo būdus.

N.Cooperis interviu portalui Delfi.lt skundėsi, kad visus procesus lėtina painūs Lietuvos įstatymai.

Mat turto parduoti negalima, kol nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas, o susirinkimo negalima šaukti tol, kol kreditoriai neišsiaiškino savo santykių su banku.

Jis piktinosi, kad jau beveik 6 mėnesius dėl Bankroto įstatymo trūkumų negali sušaukti banko kreditorių susirinkimo, bet niekas dėl to nekelia triukšmo.

Tačiau Lietuvos bankų asociacijai sunerimus dėl nykstančios „snoriukų“ vertės, N.Cooperis staiga pakeitė plokštelę ir ėmė tvirtinti, kad teisiniai klausimai tėra proceso dalis ir nesutrukdys parduoti banko mažmeninio tinklo.

Nyksta ir įmonės Egzistencija be šeimininkų mažina ne tik „snoriukų“ ar banko transporto vertę. Ž.Maurico teigimu, žala banko valdytoms įmonėms yra šiek tiek mažesnė, tačiau į jas negali būti investuojama. Štai vienai jų, investiciniam bankui „Finasta“, jau prireikė vaistų. „Finastai“ gelbėti N.Cooperis per vienintelį banko akcininką „Finasta Holding“ skyrė 13,8 mln. Lt. Tuo metu „Snoro“ investuotojų ir kreditorių asociacijos vadovas Danukas Arlauskas ramus. Jis labiau jaudinasi dėl to, kiek kainuoja N.Cooperio paslaugos. „Šitoje vietoje yra nemažai spekuliacijų. Suprantu, kad automobiliai gali nemažai nuvertėti. Bet jeigu jie nenaudojami, nuvertėjimas nėra jau toks žy-

visi supranta, kad nelesinamos vištos nugaiš. O kai bankrutuoja bankas, jau prasideda diskusijos, kas yra tas greitai gendantis turtas.“ N.Cooperis, nusprendęs, kad, pavyzdžiui, „snoriukai“ ir automobiliai yra greitai gendantis turtas, galėtų juos parduoti. Tačiau tokį sprendimą kreditoriai galėtų apskųsti. „Jis yra iš kitos šalies, nebūtinai žino, kaip čia būna. O ten, kur mato rizikas, žmonės paprastai vengia priiminėti sprendimus“, – svarstė V.Plunksnis.

Jo teigimu, tai yra akivaizdi įstatymų spraga. Užsienyje esą administratorius gali elgtis taip, kaip geriausia būtų daugumai kreditorių. „Tarkime, „Lehman Brothers“ bankroto atveju turbūt ne visi teisiniai ginčai yra pasibaigę ir dabar, bet tai netrukdo siekti didinti to turto, kuris liko, vertę. Lietuvoje bankrutavus įmonei iš pradžių baigiami visi ginčai, tik tada pradedama žiūrėti, koks yra turtas. Tiems buvusiems savininkams, kurie bando kažką nuslėpti, laukimas yra naudingas. Po šio atvejo Bankroto

N.Cooperis:

N.Cooperis:

„Situacija mane glumina, nors suprantu, kad taip gali nutikti dėl neefektyvių įstatymų.“

„Esu įsitikinęs, jog netrukus galėsime sudaryti sutartį su pasirinktu pirkėju.“

mus. Kioskeliai apsaugoti nuo lietaus, nuo sniego, taigi tas nuvertėjimas negali būti žymus. Net ir amortizacija tik buhalterinė“, – „15min“ sakė D.Arlauskas. Įstatymų spragos „Pagal dabartinį Bankroto įstatymą, bankroto administratorius turi teisę parduoti greitai gendantį turtą, – „15min“ sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. – Kai, tarkime, bankrutuoja paukštynas,

įstatymas turėtų būti pataisytas“, – kalbėjo Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras „15min“ teigė nematąs reikalo keisti Bankroto įstatymo nuostatų. „Tiesiog yra procedūros, kurių reikia laikytis.

Anksčiau tokių problemų nebūdavo.

Kiek yra tekę patirti, gana greitai tokios bylos būdavo išnagrinėjamos“, – sakė parlamentaras.

Tyrimas | 5

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Serbija: juodoji Lietuvos verslo skylė Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Juodoji skylė, kurioje prapuola dešimtys ir šimtai milijonų, – tokia Serbija gali pasirodyti Lietuvos verslininkams, į šią šalį investavusiems didžiules sumas, bet viską praradusiems dėl valdžios rastų pažeidimų.

Sprendimas investuoti Serbijoje prie bankroto privarė vieną didžiausių ir galingiausių Lietuvos alkoholio bendrovių „Alita“, ant kurios pečių užgriuvo 236 mln. Lt bauda.

Dabar Serbijos pareigūnai ėmė medžioti kitos didžiulės Lietuvos verslo grupės – „Arvi“ – vadovus, kurie taip pat surizikavo privatizuoti šios šalies įmonę. „Serbijoje viršų ima emocijos, ne protas, o masės. Kaip investuotojas, neįvertinau vietos istorijos. Ten sunku dirbti bet kuriam investuotojui. Prieš pradedant reikėtų du ar tris kartus viską rūpestingai įvertinti“, – gerokai nudegęs šioje Balkanų šalyje, dabar prisipažįsta „Arvi“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas.

Serbija Serbija yra valstybė Balkanų pusiasalyje. Plotas – 88 361 kv.km, gyventojų – 7,1 mln. (kiek daugiau nei 80 proc. sudaro serbai, didžiausia tautinė mažuma – vengrai, taip pat gyvena nemažai bosniakų, romų). Sostinė – Belgradas.

„Esu nusivylęs Serbijos investicine aplinka, užsienio investicijų skatinimu ir galimybe šioje šalyje vykdyti verslą. Šie žodžiai Serbijoje turi tik deklaratyvią reikšmę“, – „15min“ sakė buvusios „Alitos“ vadovas Vytautas Junevičius. Jis prisipažino esantis

V.Kučinskas (dešinėje) niekam nepataria investuoti į Serbiją.

M.Žičiaus nuotr.

laimingas, kad ten nebeturi investicijų, ir ateityje neplanuojantis jų turėti.

Nedidelė pergalė Vašingtone Dar 2006 metais lietuvių bendrovės „Arvi“ ir „Sanitex“ kartu su partneriais iš Serbijos įsigijo Pančeve įsikūrusią trąšų gamyklą „HIP-Azotara“, bet sulaukė kaltinimų privatizavimo sutarties pažeidimu, o galiausiai neteko daugumos akcijų. Kol verslininkai tebesiaiškina santykius su serbais Belgrade ir tarptautinio arbitražo centre Vašingtone, įmonei „HIP Azotara“ suspėta paskelbti bankrotą.

Lietuvos verslininkai į teisinius ginčus su Serbijos vyriausybe įsivėlė netrukus po įmonės privatizavimo – esą jie nevykdė įsipareigojimų. Privatizavimo agentūrai užkliuvo, kad naujieji savininkai be jos sutikimo už 32,5 mln. eurų pardavė karbamido gamybos cechą, sudarantį 10,88 proc. įmonės balansinės vertės (18 mln. eurų). Pagal privatizavimo sutartį, buvo galima parduoti turto, kurio vertė neperkopė 5 proc. Už šiuos veiksmus buvo skirta 10 mln. eurų bauda. Nepervedus dalies pinigų iki 2008 metų pabaigos, privatizavimo sutartis netrukus buvo nutraukta.

Tačiau, anot V.Kučinsko, turto vertė pasikeitė 2007 metais užsakius naują vertinimą, kurį atliko serbų bendrovė, o vėliau patvirtino tarptautinė audito bendrovė KPMG. „Tik tokį turto balansą priima bankai, seno niekas nenori“, – kalbėjo verslininkas.

Kaip sakė „15min“ pašnekovas, tam tikrų reikalavimų nebuvo galima įvykdyti, nes trūko reikiamų įstatymų. „Galėjome iš karto skųsti privatizavimo sutartį, bet

„Alitos“ bandymas uždirbti iš alaus daryklos „Beogradska industrija piva“ vos nepražudė lietuvių įmonės.

BIP interneto svetainės nuotr.

galvojome: gal susitarsime, gal teisės aktai atsiras vėliau. Reikėjo mums labiau pagal įstatymą veikti ir pradėti visas procedūras. O jie: pardavėte, kažko nepadarėte…

Iš karto kilo konfliktas su vyriausybe. Jie nebuvo pasiruošę privatizavimui“, – tvirtino V.Kučinskas. „Arvi“ duomenimis, perėmus „HIP-Azotara“ valdymą į valstybės rankas, įmonės

finansinė padėtis ėmė blogėti, o įsiskolinimai – augti, patirta per 20 mln. eurų nuostolių. Galiausiai Privatizavimo agentūros ir pagrindinio kreditoriaus – „Srbijagas“ sprendimu pernai gruodį jai buvo inicijuota bankroto procedūra.

Nusipirkęs „HIP-Azotara“ už 45 mln. Lt, lietuvių ir serbų konsorciumas valdė 80 proc. akcijų (atitinkamai 65 proc. ir 15 proc.).

Dabar jis turi 32 proc. akcijų, tačiau bankrutuojančios įmonės valdyme nedalyvauja.

Lietuviai paprašė ekspertų pagal tarptautinius standartus įvertinti realias investicijas.

Minėtą 45 mln. Lt sumą jie nurodo patys.

Lietuviams atstovaujantys teisininkai patirtą žalą vertina daugiau nei 100 mln. Lt. Nesugebėję su vyriausybe susitarti taikiai, verslininkai nusprendė kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimų centrą Vašingtone (International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID). Anot jų, buvo pažeista dvišalė investicijų apsaugos sutartis. Belgradas panoro, kad pirmiausia būtų imtasi jurisdikcijos klausimo (neva ginčas turi būti sprendžiamas Serbijoje, mat ICSID nėra tinkama institucija) ir tik vėliau pereita prie galimo bylos nagrinėjimo iš esmės. Šių metų pradžioje „Arvi“ paskelbė, kad tarptautinis arbitražas priėmė verslininkams iš dalies palankų sprendimą – atskiras posėdis dėl jurisdikcijos nebus rengiamas.

Nukelta į 6 psl.

>>>

6 | Tyrimas >>>

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Atkelta iš 5 psl.

Pasipylė sulaikymai Praėjusią savaitę prasidėjo nauja šios istorijos serija – Serbijos kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnyba sulaikė septynis asmenis, įtariamus finansinėmis machinacijomis privatizuojant „HIP-Azotara“ įmonę. Naujienų agentūros „Tanjug“ teigimu, Belgrado teismas leido mėnesiui suimti buvusį įmonės generalinį direktorių Vujadiną Jankovičių, savininkų konsorciumo narį Dušaną Stuparą ir įmonės „Servo Mihalj Inženjering“ atstovą Čedomirą Ivkovičių. Buvusi Privatizacijos priežiūros centro direktorė Julijana Vučkovič bei trys turto vertintojai tokios kardomosios priemonės išvengė.

Kaip pranešė Serbijos transliuotojas B92, jie įtariami pardavę „HIP-Azotara“ padalinį triskart brangiau nei iš viso buvo sumokėta privatizacijos metu. Tai traktuojama kaip žala šalies biudžetui. Suimtieji įtariami padarę žalos valstybei už 8,3 mln. eurų, taip pat neteisėtai užvaldę 5,4 mln. eurų. Už tai numatyta laisvės atėmimo iki 12 metų bausmė.

V.Jankovičius tvirtino, kad už dalies įmonės pardavimo sandorį atsakingi didžiosios akcijų dalies savininkai lietuviai.

Kartu su pranešimais apie sulaikymus kai kuriuose serbų portaluose pasirodė žinia, neva paskelbta „HIP-Azotara“ kontrolinio akcijų paketo savininkų – vieno turtingiausių Lietuvos žmonių V.Kučinsko ir buvusio įmonės vadovo Simono Kašio – paieška.

Marijampolietis verslininkas gūžčioja pečiais: „Pirmiausiai turi būti teismas, tada man reikėtų slapstytis. Jokių oficialių raštų nėra. Gal kažkas pasakė: ieškosime, aiškinsimės, o žurnalistai ir pasigavo. Juoba kad vyksta du arbitražai: ne tik tarptautinis, bet ir Serbijoje.“ Lietuvos Interpolo biuras ambasadai Budapešte, kuri mūsų šaliai atstovauja ir Serbijoje, patvirtino, kad nei vienas, nei kitas tarptautiniu mastu nėra paieškomi.

Nauda – ne vienam politikui Lietuvos verslininkai įsitikinę, kad tokiems žingsniams Serbijos valdžia ryžosi norėdama sustiprinti savo pozicijas Vašingtone.

Mat įvykiai ten klostosi pagal lietuviams palankų scenarijų.

Sutapimas ar ne, bet pastarųjų veiksmų teisėsauga ėmėsi likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų. Sekmadienį, gegužės 6 d., šalyje rengiami prezidento, parlamento ir savivaldos rinkimai. Suimtas

Lietuva stebi

Rimantas Žylius, ūkio ministras

„Turime nerimą keliančių signalų, bendraujame su „Arvi“ atstovais. Jau artimiausiu metu Serbijos vicepremjerą, einantį ir ekonomikos ministro pareigas, pasieks mūsų oficialus prašymas informuoti, kaip užtikrinami šioje šalyje investavusių Lietuvos įmonių interesai.

Narystės ES siekianti Serbija yra išsikėlusi ambicingą tikslą visiškai atitikti narystei keliamus reikalavimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tikimės, kad ES bendrai priimta praktika bendraujant su investuotojais yra taikoma ir Serbijoje.“

„Arvi“ įtaria tapusi Serbijos prezidento rinkimų kovos auka.

AFP nuotr.

stambus verslininkas D.Stuparas yra vienas pagrindinių kandidato į šalies vadovus Tomislavo Nikoličiaus finansinių rėmėjų. Šis esąs stipriausias ligšiolinio provakarietiško prezidento Boriso Tadičiaus, kuris balandžio pradžioje atsistatydino iš posto, bet vėl jo siekia, konkurentas.

Rėmėjo sulaikymas gali padėti pakirsti T.Nikoličiaus partijos finansus ir diskredituoti jį patį.

Teisėsaugos veiksmai naudingi ir rinkimuose kandidatuojančiam vidaus reikalų ministrui Ivicai Dačičiui. Teisėsauga – Serbų socialistų partijos vadovo veiklos sritis.

Komentuodamas sulaikymus jis pareiškė, kad„valstybei ir žmonėms turi būti grąžinta tai, kas buvo iš jų atimta“. Dar viena – Serbų radikalų partija – gavo progą įgelti buvusiam nariui T.Nikoličiui.

Iš pranešimų Serbijos spaudoje galima spėti, kad vienintelę šalyje trąšų gamyklą gali įsigyti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Praėjusią savaitę Pančeve buvo atidarytas naftos perdirbimo gamyklos sieros rūgšties perdirbimo cechas. Gamykla priklauso šio koncerno valdomai bendrovei NIS („Naftna Industria Srbije“). B.Tadičius atidarymo renginyje pagyrė įmonę už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi ir pareiškė to paties norintis bendrovėje „HIPAzotara“. Tačiau V.Kučinskas abejojo, kad šioje istorijoje kyšo Maskvos ausys – gamykla esą tiek prasiskolinusi, kad vargu ar viliotų naują investuotoją. Kita vertus, Serbija gali pasiūlyti ją rusams kaip atlygį už tiekiamas dujas.

„Mes labiau vertiname investuotojus. Bet kurią užsienio investiciją jie priima daug sunkiau. Serbai kadaise buvo galinga jėga ir iki šiol įsitikinę: mes – geresni, kietesni, viską suprantame. (…) Įstatymai lyg ir priimti, bet prasideda interpretacijos.

Jie net savo įstatymų nesilaiko.“ Verslininkas teigė jokioje valstybėje, kur dirba „Arvi“, nesusidūręs su tokia priešiš-

Atkalbinėja nuo investicijų V.Kučinsko žodžiais, Serbijoje nacionalizmo versle esama daugiau nei Lietuvoje:

Siekia diskredituoti Lietuvą?

Iškart po minėtų sulaikymų Serbijoje „Arvi“ įmonių grupė rašte užsienio reikalų

ministrui Audroniui Ažubaliui paprašė jo ir kitų aukščiausių institucijų pagalbos dėl „Serbijos valdžios inspiruotų, realiais faktais nepagrįstų ir normalios tarptautinės praktikos neatitinkančių veiksmų bei šmeižto kampanijos“. „15min“ paklaustos, kaip ginami mūsų verslininkų interesai, Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos priminė, jog „Arvi“

Skaičius

50,33 ka aplinka. Pavyzdžiui, bendrovės veikla sėkmingai vystoma Rumunijoje, Kaliningrado srityje.

Atsikandęs serbiško verslo, daugiau V.Kučinskas šioje valstybėje nebeinvestavo. Kitus taip pat yra perspėjęs būti atsargius, nors kai kurie išdrįso imtis veiklos kultūriškai skirtingoje Serbijoje. Produkciją į šią šalį pradėjo eksportuoti žuvies ir kitus produktus gaminanti bendrovė „Vičiūnai ir partneriai“, informacijos laikmenų ir multimedijos produktų gamintoja bendrovė „Acme Baltija“, bendrovė „ŽIA valda“ buvo įsteigusi nekilnojamojo turto agentūrą.

mln. Lt Tokio dydžio Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos Serbijoje buvo 2011 m. pabaigoje.

dvišale sutartimi dėl abipusio investicijų skatinimo bei apsaugos ginčą su serbais sprendžia Vašingtone. „Lietuvos pareigūnai ir diplomatai susitikimų su Serbijos pareigūnais metu nuolat primena, jog šio susitarimo dėl investicijų būtina laikytis sprendžiant iškylančius nesutarimus investavimo klausimais. Investicinio ginčo sureguliavimas turimais teisiniais instrumentais, šiuo atveju – minėtu dvišaliu susitarimu, parodytų Serbijos brandą narystei ES“, – nurodė URM. Anot šios ministerijos, Lietuvos verslui Serbijoje susidūrus su rimtomis problemomis, diplomatai, minėtų ministerijų atstovai ES, kituose daugiašaliuose formatuose ir dvišalių kontaktų pagalba kelia klausimus dėl įmonių pažeistų interesų,

„Arvi“ vadovai, privatizavę didžiausią Serbijos trąšų gamyklą „HIP-Azotara“, dabar graužiasi dėl savo sprendimo. „HIP-Azotara“ interneto svetainės nuotr.

Tyrimas | 7

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

dėl verslo aplinkos gerinimo negali kliudyti šio susitarimo įsigaliojimui, o Serbija neva tevykdanti įsipareigojimus kovoti su korupcija.

Lietuvos reikalavimu pernai gruodį į ES Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl bloko plėtros jau antrą kartą buvo įtraukta rekomendacija dėl verslo aplinkos Serbijoje gerinimo. Šiemet vasarį Lietuva pritarė kandidatės statuso suteikimui Serbijai tik kai EK priėmė vienašalę deklaraciją, kurioje įtvirtino Lietuvos pasiūlymus šiai šaliai taikyti sustiprintos priežiūros procedūrą vertinant, kaip pastaroji vykdo ES narystės siekiančioms šalims keliamus reikalavimus. Be kita ko, EK atidžiau prižiūrės reformas įtvirtinant teisės viršenybę ir gerinant verslo aplinką.

investicijų apsaugos sutarties vykdymo, verslo ir investicijų aplinkos gerinimo.

Lietuva vienintelė iš ES narių neratifikavusi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija. Ši abipusę prekybą atverianti sutartis yra būtinas žingsnis siekiant narystės bloke. Analitikų vertinimu, sulaikymais gali būti siekiama diskredituoti Lietuvos investicijas ES akyse – esą reikalavimai

Nepakeliamas „Alitos“ pirkinys „Arvi“ investicijos Serbijoje gali baigtis geriau nei alkoholio bendrovės „Alita“ bandymas. 2007-aisiais „Alita“ kartu su švedais „United Nordic Beverages“ už 21,4 mln. eurų (73,89 mln. Lt) įsigijo 51,9 proc. alaus daryklos „Beogradska industrija piva“ (BIP) akcijų. Tačiau 2010 m. pradžioje šios akcijos taip pat buvo nacionalizuotos.

Serbai iš „Alitos“ pareikalavo 68,3 mln. eurų arba 235,9 mln. Lt baudos, kuri triskart viršijo už akcijas sumokėtą sumą.

Privatizavimo agentūra pareiškė, esą liko neinvestuota 2,6 mln. eurų, lietuviai kartu su partneriais perleido dalį turto ir pažeidė įsipareigojimą užkirsti kelią BIP ilgalaikio turto išpardavimui, likvidavimui ar bankrotui. Tačiau, kaip „15min“ sakė buvęs bendrovės vadovas V.Junevičius, pirkėjas įvykdė įsipareigojimą iš karto investuoti 500 tūkst. eurų (iš viso papildomai buvo investuota 7,3 mln. eurų).

Pašnekovo žodžiais, BIP įsigijimas buvo gerai apgalvota investicija. Verslininkus

V.Junevičius: „Norėčiau nuoširdžiai patarti kitiems verslininkams nedaryti jokių investicijų Serbijoje.“ suviliojo alaus daryklai priklausantis nekilnojamasis turtas Belgrado Moštaro regione. Tik po privatizavimo paaiškėjo, kad Serbijos prokuratūra teisme ginčijo įmonės nuosavybės teisę į šį turtą. Negana to, iš „Swedbank“ buvo pareikalauta įvykdyti išduotą garantiją 2,6 mln. eurų sumai, o investuotojams nurodyta sumokėti 68,34

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

mln. eurų dydžio baudas už tariamus pažeidimus. Sutartyje pirkėjui buvo numatytos 50–100 proc. pirkimo kainos dydžio baudos už beveik bet kokį pažeidimą.

Investuotojams esą buvo suteiktos ribotos garantijos, už kurių pažeidimą pirkėjas galėjo pareikalauti Privatizavimo agentūros atsakomybės tik po sandorio užbaigimo.

Taikiai susitarti su Serbijos valdžia taip pat nepavyko. Pirkėjai pareikalavo investicijų kompensavimo ir baudų, triskart viršijančių už akcijas sumokėtą sumą, nepripažinimo. Nors Belgradas mūsų šalies pareigūnams buvo pažadėjęs ginčą spręsti derybų keliu, V.Juknevičiaus žodžiais, pažadai taip ir liko pažadais. Įsigijimą Serbijoje finansavo „Swedbank“. Prasidėjus ekonominei krizei „Alita“ nebepajėgė finansuoti šios paskolos.

Bendrovė, bandydama išvengti bankroto, išskaidė savo verslus, bet nepajėgė atsigauti. Nuo žlugimo ją išgelbėjo tik didžiąją dalį akcijų perėmęs stambiausias kreditorius „Swedbank“.

Dabar Serbijos valstybės pretenzija „Alitai“ viršija 236 mln. Lt. Serbija per Lietuvos teismus bando išsireikalauti šių pinigų ir apriboti „Alitos“ galimybes disponuoti savo turtu. Jei „Alita“ teismus pralaimės, jos likimą sunku prognozuoti. „Norėčiau nuoširdžiai patarti kitiems verslininkams nedaryti jokių investicijų Serbijoje. Mūsų patirtis leido suprasti, kad ten neįmanoma pasitikėti net autoritetingiausiais valdžios atstovais ir teisine sistema. Įstatymai veikia tik Serbijos institucijų naudai, prieštarauja vieni kitiems, jie interpretuojami ir aiškinami, kaip patogu valstybei, paminant bet kokius užsienio investuotojų interesus. Apie investicijų apsaugą apskritai nėra ką kalbėti“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Junevičius.

8 | Reportažas

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

1-ąjį ir 2-ąjį blokus jungia siauras, pusės kilometro ilgio koridorius.

V.Voskoboinikovo nuotr.

Pasivaikščiojimas ant alsuojančio reaktoriaus Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

Kokią didelę bėdą sovietų valdžia užvertė ant Lietuvos pečių. Tokia mintis neapleido ekskursijos po Ignalinos atominę elektrinę (IAE) metu. Sustabdžius branduolinius reaktorius monstras nuščiuvo. Bet ar tyla reiškia ramybę? „Iš 2-ojo bloko šiais metais planuojame iškrauti 500 kasečių su panaudotu uranu.

Bet nebėra vietos, kur jas saugoti“, – rodydama kelią link persirengimo kambarių, greitakalbe beria mūsų ekskursijos gidė Ina Daukšienė.

Kietosios ir skystosios radioaktyviosios atliekos laikomos čia pat – elektrinės teritorijoje. Ne tik mirtinai pavojingas panaudotas branduolinis kuras, bet ir viskas, kas tik „paragavo“ radiacijos, net paprasčiausios pirštinės. Vienas atliekas pakanka saugoti 30, kitas – 300 metų, o panaudotą branduolinį kurą – tol, kol gyvuos žmonija.

Milžiniška, radiacija kvėpuojanti zona.

Sunku suvokti, iki kokios galybės ji išsikerotų, jei toje vietoje, kur sovietmečiu išlyginta aikštė 3-iajam IAE blokui, iškiltų

nepriklausomybės laikų monstras – Visagino atominė elektrinė.

Keli metrai – trys poros batų Teatras prasideda nuo rūbinės, atominė elektrinė – taip pat. Ankštame kambarėlyje išsirengiame iki apatinių drabužių.

Velkamės baltus medvilninius marškinius, kišame juos į plačias kelnes, maunamės kojines, įsispiriame į gerokai per didelius batus – privalu kuo kruopščiau pridengti kūną.

Keli žingsniai iki kito kambario. Čia už ant grindų nubrėžtos linijos išrikiuota nauja batų porcija – guminės šlepetės. „Tik persiaudami nestatykite basos kojos ant žemės“, – įspėja gidė.

Dar keli žingsniai ir laukia treti batai – storu guminiu padu. Taip pat – antri drabužiai: stori medvilniniai marškiniai, ilgos kelnės, ausis dengianti kepurė. Belieka užsimaukšlinti šalmą ir maždaug 20 min. trukusi persirengimo procedūra baigta. „Viską paliekate drabužinėje – telefonus, pinigines, kitus daiktus, – griežtai įspėja gidė. – Ekskursijos metu vaikštote tik ten, kur leidžiama, prie nieko nesiliečiate.“ Mūsų grupę lydi ne tik ji, bet ir specialistas iš Fizinės saugos skyriaus. Jo kišenėje – radiometras. Vos tik šis užfiksuos padidėjusį radiacijos lygį, ekskursija baigsis.

Lipame ant „piatačioko“ Stikliniu koridoriumi žingsniuojame link 1-ojo energijos bloko. Jis sustabdytas

2004-ųjų gruodžio 31-ąją ir branduolinio kuro čia jau nebėra. Bet į šį bloką šįkart nepateksime – gidė paaiškina, jog ten vyksta „kasdieniai darbai“, tad pašaliniai nepageidaujami.

Siauru, puskilometrį besitęsiančiu koridoriumi pasukame link 2009 metų gruodžio 31-ąją sustabdyto, bet branduolinio kuro vis dar pilno 2-ojo energijos bloko.

Kol kas – nieko ypatingo: vamzdžiai palubėse, melsvai dažytos sienos, daugybė užrakintų durų ir ant grindų nubrėžtos linijos. Gidė užgesina šviesą ir linijos nu-

Griausime iki žalios pievelės su rudomis dėmėmis – radioaktyviųjų atliekų saugyklomis ir kapinynais. Aišku, jei tokios bus įrengtos. švinta. „Jei staiga dingtų elektra, reikėtų greitai bėgti. Ir laikytis linijų rodomos krypties“, – paaiškina ji.

Vienos durys šiame koridoriuje išskirtinės. Už jų slypi tai, dėl ko IAE uždaryta – vandens-grafito branduolinis reaktorius RBMK-1500. Vis dar gyvas, vis dar

alsuojantis. Elektrinės darbuotojai jį švelniai vadina „piatačioku“. „Kodėl? Tai kad jis apvalus, panašus į paršo knyslę arba penkių kapeikų monetą“, – šypteli gidė ir padrąsina žengti ant reaktoriaus.

Išdavikės kojos ant „piatačioko“ kiek dreba. Juokeliai apie metalo skonį burnoje ir švytinčias aureoles akimirksniu išgaruoja. Sėliname atsargiai, tarytum trapiu ledu.

Lyg burbuliuojantis arbatinis „Reaktorius – tai lyg nuolat kaistantis arbatinis, – sudėtingų technologijų principus kuo paprasčiau bando paaiškinti gidė Ina. – Po jūsų kojomis – smėlis, betonas, plienas, grafitas, vanduo ir t.t. Taip pat – valdymo strypai, kurie sugeria perteklinius neutronus, ir 1661 kasetė, kurių ilgis – 11 metrų. Kiekvienoje jų telpa 110 kg sodrinto urano, kuris „dirba“ vidutiniškai penkerius metus. Tik tada kasetė ištraukiama. Reaktoriuje cirkuliuoja techninis vanduo. Įkaitintas branduolinio kuro, jis virsta garais, šie keliauja į turbogeneratorius. Reaktorius vėsinančio Drūkšių ežero vandens temperatūra pakilo 3 laipsniais.

Pakito fauna, flora. Bet dabar viskas po truputį grįžta į senas vėžes.“ Gidė mosteli link elektrinės darbuotojų pasididžiavimo – kuro perkrovimo mašinos. Mūsų akimis žvelgiant – tai kažkoks vamzdis, ant kurio ryškiais dažais nupiešta gervė – Visagino simbolis. „Šis „vamzdis“ ypatingas tuo, kad šilumą išskiriančią kasetę gali išimti ir įstatyti

Reportažas | 9

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

nesustabdant reaktoriaus. Bet dabar tai jau nebeturi reikšmės... Negalvokite, kad kai kasetė traukiama, šioje patalpoje būna nors vienas žmogus, – gidė parodo langelį, kurį dengia storas stiklas. – Visas procesas valdomas iš ten, mat panaudotas branduolinis kuras mirtinai pavojingas.“ Lemtingas skaičius – 100 Reaktoriaus salės gale po metalinėmis plokštėmis slypi vandens kanalas, vedantis į už sienos esančius baseinus. Ten keliauja panaudoto urano kasetės ir mirksta penkerius metus. Tik po to panaudotą branduolinį kurą galima krauti į 3 metrų storio gelžbetoninius konteinerius ir vežti į laikinąją saugyklą. Tačiau konteineriai – ne amžini, jie saugūs 50 metų.

Ant „piatačioko“ išklausę šią maždaug pusvalandžio trukmės paskaitą, skubame specialiu aparatu pasitikrinti, kiek prisigaudėme radiacijos. Priglaudžiame delnus – švaru: ekrane beveik visiems užsidega nuliai. Bet tikrinant batų padus – visų skaičiai skirtingi: 0, 7, 10, 16, 18, 28, didžiausias – 42. Mus lydintis Fizinės saugos specialistas ramina: sveikatai pavojus kiltų, jei aparato ekrane užsidegtų skaičius 100.

Tylu, net spengia ausyse Kita ekskursijos stotelė – Mašinų salė. Čia stovi keturios turbinos su 800 MW galios generatoriais. Kiekviena – 40 m ilgio, 8,7 m pločio, 5,2 m aukščio. Tie metrai nieko nesako, kol neatsistoji šalia turbinos ir nepasijunti lyg skruzdėliukas.

Salė tokia ilga, kad nepavyksta aprėpti žvilgsniu. Dairaisi, dairaisi, bet kur ji baigiasi – nematyti. Kad geriau būtų galima įsivaizduoti jos dydį, galbūt pagelbės vienas skaičius – šioje patalpoje išsiraitę 190 km įvairių vamzdynų.

Tvyro tokia tyla, kad net spengia ausyse. Tik kažkur toli retsykiais pasigirsta vienišo plaktuvo dūžiai. „O dar neseniai dūzgusios turbinos kėlė tokį triukšmą, kad negalėjai susikalbėti“, – prisimena gidė.

Staiga susigriebiame, kad per tą gerą valandą, kol vaikštome po elektrinę, sutikome vos kelis darbuotojus. „Anais laikais jų būdavo 5 tūkst., dabar liko 2 130. Dirbama trimis pamainomis. Elektrinė veikia ar ne – vaizdas toks pat: žmonių nematyti. Išskyrus rytais, kai visi traukia į darbą, ir per pietus, kai būriais suka link valgyklos“, – dėsto gidė.

Ir pakviečia apsilankyti paskutiniame

ekskursijos taške – jos žodžiais, „elektrinės prote“.

Iš sovietinių laikų „Elektrinės protas“ – tai puslankiu išsidėstęs energetinio bloko valdymo pultas su daugybe mygtukų ir ekranų. Tokių elektrinėje – du. Panašiems lankytojams, kaip mes, atverti 1-ojo, jau ištuštinto, bloko „smegenys“. Vis dėlto pulte dar žybsi kelios lemputės – kontroliuojama, kaip veikia priešgaisrinė, šildymo, apšvietimo, nuotekų, ventiliacijos sistemos. Pultas moderniomis technologijomis nekvepia nė iš tolo: matyti, jog sovietinių laikų. Ir kėdės nusėdėtos, aptriušusios. Vienintelis kiek naujesnis daiktas – prie sienos pritvirtintas treniruoklis. „Čia nuolat dirbdavo 5–7 žmonės ir pamainos viršininkas –

svarbiausias žmogus elektrinėje, – pasakoja gidė. – Dirbdavo karjeros laiptais jau palipę darbuotojai, patys geriausi mūsų specialistai. O dabar šį pultą prižiūri tik vienas žmogus. Mes jį ir vadiname viršininku.“ „Ką jūs, aš tik paprastas sargas“, – kukliai akis nudelbia viršininku pavadintas apsaugos darbuotojas.

Prieš išeinant gidė mums parodo dar vieną įrenginį – už pulto pastatytą seismologinę stotelę, nuolat matuojančią žemės paviršiaus virpesius.

Lengvai neištrūksi Tais pačiais koridoriais grįžtame iki persirengimo kambarių. Panaudoti drabužiai akimirksniu keliauja į maišą, puolame kruopščiai muiluotis rankas. Bet iš atominės elektrinės taip lengvai neištrūksi.

„Dabar bendrausite su angliškai kalbančia moteriške“, – paslaptingai šypsosi gidė.

Po vieną žengiame pro specialius radiacijos lygį matuojančius vartus. „Pasisukite priekiu, rankas pakelkite“, – iš jų pasigirsta komanda anglų kalba ir lėtai skaičiuojama iki dešimties. Kita komanda – pasisukti nugara. Ir vėl skaičiuojama. Galiausiai konstatuojama: „Švaru“. Ant vartų pakabintoje instrukcijoje skaitome, kas gi būtų išgirdus verdiktą „užteršta“. Pirmas punktas: „Keliauti į dušą“. Antras: „Situacijai po dušo nepasikeitus, nedelsiant kviesti pamainos viršininką“. Trečio punkto nėra.

Beje, gal tai tik sutapimas, bet tokių augalotų ir taip gausiai žydinčių kambarinių augalų atskirai nuo energetinių blokų stovinčiuose administracijos bei valgyklos pastatuose dar neteko regėti.

Durys, už kurių atsiveria vis dar alsuojančio 2-ojo reaktoriaus salė.

Pastovėję ant reaktoriaus puolame matuotis radiacijos lygį.

10 | Vizionieriai

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Lietuvai Bratislavoje atstovaus (iš kairės) E.Čerkauskas, M.Radžvilaitė, M.Valiūnas, G.Maršalkaitė ir A.Žukauskas.

Jono Karolio nuotr.

Lietuvos mokslo ateitis Mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikis, seniausios Galaktikos žvaigždės, skirtingo magnetinio lauko vandens įtaka pipirnės augimui. Tokie mūsų mokinių moksliniai darbai pristatys Lietuvą Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Nacionaliniame konkurso etape geriausiais pripažinti moksliniai tyrimai su viso pasaulio jaunųjų mokslininkų darbais rugsėjį susirungs Bratislavoje.

Pernai iš konkurso, tąkart vykusio Helsinkyje, lietuvis Povilas Kavaliauskas grįžo kaip pagrindinis nugalėtojas. Iš kelių šimtų darbų jo tyrimas apie naminių musių pernešamas bakterijas buvo pripažintas geriausiu.

Ar šių metų lietuvių jaunųjų mokslininkų darbai irgi skins laurus Europoje?

Tyrimas padėtų daržininkams Joniškio Aušros gimnazijos vienuoliktokai Miglė Radžvilaitė ir Edvinas Čerkauskas

Sunkus barjeras Vladas Vansevičius, profesorius, astrofizikas, konkurso komisijos pirmininkas „Šis konkursas daugeliu aspektų nėra įprastas mokyklinis renginys. Pirmiausia dėl to, kad jame taikomi labai aukšti reikalavimai moksliniams darbams – iš esmės niekuo nesiskiriantys nuo reikalavimų suaugusiems mokslininkams. Natūralu, kad tai sunkus barjeras. Antra, per vienus metus čia niekaip nepavyksta sėkmingai atlikti darbo, kuris būtų vertas atstovauti Lietuvai: reikia tęstinumo. Šių metų trijų darbų autoriai, kurie atrinkti į Bratislavą, jau yra dalyvavę nacionaliniame etape tris, keturis ir penkis kartus.

sėkme nacionaliniame konkurso etape džiaugiasi kukliai. Norint sužibėti ir Bratislavoje, reikės gerokai pasitempti.

Miglė ir Edvinas stebėjo, kaip magnetai bei įvairios vandens atmainos veikia pipirnės augimą ir miežių sėklų daiginimą. „Prie šios idėjos dirbame jau antrus metus. Šiemet didžiausią dėmesį skyrėme įvairioms vandens atmainoms – jonizuotą, distiliuotą gręžinio vandenį laikėme su magnetu, be magneto ir stebėjome, kas daro didesnę įtaką augalo augimui“, – pasakojo Miglė.

Pipirnę jaunieji mokslininkai augino 15-a dienų. „Augalus laikydavome ant skirtingo stiprumo magnetų, laistėme skirtingu vandeniu. Po 15-os dienų viską raudavome lauk, nuplaudavome šaknis, kad neliktų žemių, nusausindavome ir matuodavome šaknelių ir stiebų ilgį, jų masę“, – aiškino vienuoliktokė.

Sudėtingiausia buvo tinkamai paruošti vandenį, jį frakcionuoti. Tačiau rezultatai įkvepia. „Pastebėjome, kad tam tikro stiprumo magnetai ir vanduo spartina augimą“, – džiaugėsi Miglė.

Jos ir Edvino tyrinėjimai esą galėtų praversti daržininkystėje, ypač šiltnamių augalams, tarkime, grybams.

Juk tai – kosmosas!

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos ir Vilniaus licėjaus abiturientus Gabiją Maršalkaitę ir Motiejų Valiūną bendram darbui sujungė astronomija. Tai – jų didžiausia aistra.

Jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo darbų vertinimo komisiją sudomino vilniečių tyrimas apie tai, kur gimė seniausios mūsų galaktikos žvaigždės. „Dauguma žvaigždžių susiformavo spiečiais. Mes tyrėme, nuo kokių parametrų priklauso žvaigždžių atsiskyrimo nuo spiečiaus greitis. Domėjomės, kodėl spiečiai, kirsdami mūsų galaktikos plokštumą, praranda dalį savo žvaigždžių. Kaip žvaigždžių atsiskyrimas priklauso nuo

Jaunieji mokslininkai savo darbus tobulina po keletą metų.

J.Karolio nuotr.

žvaigždžių masės, dydžio ir pan.“ – darbo esmę nupasakojo Gabija.

Motiejus atkreipė dėmesį, kad šiuo moksliniu darbu jie neišrado jokio apčiuopiamo daikto ar prietaiso: „Visada sakau, kad astronomija nuo vėžio neišgydys.

Astronomija – vienas tų fundamentalių mokslų, kuriam padedant pasakojama visatos formavimosi istorija. Iš mūsų tyrinėjimų galima šiek tiek daugiau pasakyti apie mūsų galaktikos struktūrą.“ „Tai – žinių apie mūsų visatą plėtojimas“, – bendraminčiui antrino Gabija ir pabrėžė, kad jųdviejų darbas labai specifinis.

Sukauptos medžiagos dydis – įprasto dydžio kompiuterio standusis diskas.

Skaičius

250

Tiek mokinių šiemet dalyvavo konkurse.

„Sėkmė Bratislavoje priklausys nuo to, ar sugebėsime darbą įdomiai pristatyti publikai, vertinimo komisijai. Iš esmės tai – kompiuterinis modeliavimas, kurį sunku perteikti“, – silpnąją tyrimo pusę atskleidė Gabija ir prasitarė, kad astronomijos neišmanantiems žmonės užčiuopti tyrimo esmę nelengva. Juk tai – kosmosas.

Bangos bakterijoms pakenkė Šiaulių universiteto gimnazijos abiturientas Airidas Žukauskas rudenį irgi vyks į Bratislavą. Jis tyrė elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikį bakterijoms Bacilus subtilis. „Vieni tyrinėtojai sako, kad mobilieji telefonai nekenkia, kiti teigia priešingai. Norėjau pats išsiaiškinti tiesą. Eksperimentui naudojau bakterijas, nes jos geriau prisitaikiusios prie neigiamų aplinkos faktorių.

Kėliau prielaidą: jei jas mobiliųjų skleidžiamos elektromagnetinės bangos kaip nors veikia, jos gali veikti ir žmogaus ląsteles. Bakterijų sumažėjo. Tačiau ar poveikis žmogaus ląstelėms būtų panašus, dar neįrodyta. Tai – tik hipotezė“, – kalbėjo A.Žukauskas.

12 | Sportas

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Nusiaubė stadioną Legendinis Vilniaus „Žalgirio“ stadionas trečiadienio rytą buvo neatpažįstamas. A lygos rungtynių tarp Vilniaus REO ir Alytaus „Dainavos“ išvakarėse vandalai išniekino futbolo šventovę – nupjovė vartus, iškasinėjo veją, sulaužė atsarginių žaidėjų suolelius. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, o mačas buvo nukeltas į gegužės 21 d.

Krepšinio milžinai Įprastas lietuviško krepšinio sezono desertas keliauja į stalą. Sekmadienį Kaune prasideda LKL čempionato finalo serija, kurioje, kaip visada, susigrums Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

krepšinio frontuose gauti į kailį tekdavo dažniau nei jo konkurentams iš Vilniaus.

„Žalgiris“ šiemet trofėjų jau iškovojo. Finale įveikę vis tą patį „Lietuvos rytą“, kauniečiai laimėjo BBL čempionatą, dar anksčiau buvo iškovota LKF taurė. „Lietuvos ryto“ šio sezono prizų lentyna kol kas tuščia, bet tai nereiškia, kad sezonas Vilniaus krepšininkams – prastas. „Lietuvos rytas“ nukeliavo ne tik iki BBL pirmenybių finalo, bet žaidė ir Europos taurės turnyro bei VTB Vieningosios lygos pusfinaliuose. „Žalgiriui“ užsieniniuose

„Žalgirio“ viražai Lietuviai Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis, Robertas Javtokas, amerikiečiai Sonny Weemsas ir Ty Lawsonas, kroatas Marko Popovičius – sezono pradžioje atrodė, kad su šiomis pajėgomis „Žalgiris“ Eurolygoje gali šluoti nuo kelio kone visus varžovus. Bet lūkesčiai ir tikrovė gerokai prasilenkė. Šešios pergalės per pirmąsias 12 sezono rungtynių visose oficialiose varžybose –

„Žalgirio“ startas buvo blogiausias per pastaruosius penkerius metus. Į Eurolygos TOP-16 traukinį Kauno komanda įšoko tik paskutinę akimirką, dvejose lemiamose rungtynėse įveikusi autsaiderius Vokietijos „Brose Baskets“ ir Kroatijos „Zagreb“.

Rungtynes Kaune, kuriose Atėnų „Panathinaikos“ Lietuvos čempionus sumušė 35 taškų skirtumu, galima laikyti savotišku „Žalgirio“ sezono starto simboliu.

Antrasis Eurolygos etapas optimizmo komandos gerbėjams neįkvėpė – pralaimėtos visos šešerios rungtynės. Iš VTB lygos kauniečiai pasitraukė aštuntfinalyje, kurio pirmosiose rungtynėse išvykoje į Krasnodaro „Lokomotiv“ krepšį įmetė vos 44 taškus. „Žalgirio“ žaidimo bangavimui įtakos galbūt turėjo sudėties keitimasis sezono metu“, – svarstė krepšinio ekspertas, Vilniaus „Sakalų“ klubo direktorius Linas Kvedaravičius. Iš tikrųjų į LKL finalo seriją „Žalgiris“ keliauja be trijų amerikiečių – T.Lawsono, po NBA lokauto grįžusio į Ameriką, traumuoto S.Weemso ir DeJuano Collinso, kurio organizme aptikta kanapių pėdsakų.

Kuklesnę už „Žalgirį“ sudėtį subūręs „Lietuvos rytas“ per Europos ir VTB turnyrus žygiavo tvirtai. Net ir rungtyniaudami be tuomet traumuoto pagrindinio įžaidėjo Aleksandaro Rašičiaus, vilniečiai liko vos per žingsnį nuo pergalės Eurolygos atrankos turnyre. Po to buvo dešimt pergalių per 12 Europos taurės turnyro pirmųjų dviejų etapų rungtynių, sėkmė ketvirtfinalyje prieš Ukrainos „Doneck“ ir trečioji vieta finalo ketverto turnyre. VTB varžybose „Lietuvos rytas“ į finalo ketvertą įsiveržė lemiamose ketvirtfinalio rungtynėse išvykoje įspūdingai, 20 taškų skirtumu, parklupdęs naująjį Europos taurės laimėtoją „Chimki“. Tiesa, pusfinalyje neatsilaikė prieš Maskvos CSKA. LKL čempionate viskas buvo kitaip. „Žalgiris“ tik reguliariojo sezono pabaigoje patyrė pirmą nesėkmę, kai netikėtai suklupo Šiauliuose, o pergalėmis prieš „Lietuvos rytą“ galėjo pasimėgauti ir Prienų „Rūdupis“, ir „Kėdainiai-Triobet“. Abejas favoritų tarpusavio rungtynes laimėjo kauniečiai.

Pridėjus BBL finalą, šio sezono dvikovose „Žalgiris“ pirmauja prieš „Lietuvos rytą“ 3:0.

Tarpusavio mūšiai Visos trejos rungtynės vyko atkakliai, nė vienos jų nesibaigė didesniu nei dešimties taškų skirtumu. Ieškant bendrų visoms dvikovoms tendencijų, į akis krinta faktas, kad „Lietuvos rytas“ visus tris kartus laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių, o „Žalgiris“ užpildavo varžovų krepšį tritaškiais: BBL čempionate finale pataikė jų 10, o antrosiose LKL čempionato rungtynėse Kaune – net 12. Dešimt jų įmetė net 56 taškus tą vakarą surinkę M.Kalnietis, M.Popovičius ir Dainius Šalenga.

Užkulisių žaidimai Yra buvę LKL čempionato finalų, kai Lietuva ūžė gandais apie sutartinę seriją, nors tuo pat metu klubų vadovai nesirinkdami žodžių viešai vieni kitus keikė. Šį sezoną taip pat neapsieita be pasikandžiojimų užribyje. „Lietuvos ryto“ savininko Gedvydo Vainausko (nuotr.) valdoma žiniasklaida gardžiavosi žiniomis apie gausius „Žalgirio“ amerikiečių gyvenimo paklydimus. Vilniaus komanda dėl konflikto su Lietuvos krepšinio federacija boikotavo šios rengiamą LKF taurės turnyrą.

Sportas | 13

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Federacijos nebeliko

Tikslas – olimpiada

Lietuvos ledo ritulio federacija subyrėjo. Po skandalingo rinktinės pasirodymo pasaulio čempionate Lenkijoje ir komandos narių lėbavimų atsistatydino prezidentas Petras Nausėda (nuotr.), o jo pėdomis pasekė tarybos pirmininkas Martynas Šlikas. Dabartinė taryba nustojo egzistavusi, nes iš federacijos pasitraukė penki nariai.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) mūsų šalies vyrų rinktinei nekelia tikslų Londono olimpinėse žaidynėse. Tikslas kitoks – įveikti atrankos varžybas Venesueloje ir prasibrauti į olimpiadą. „Manome, kad žaidėjai, treneriai pirmiausia privalo galvoti apie artimiausią tikslą“, – kuklias ambicijas paaiškino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

pasirengę mūšiui „Žalgiris“ prieš „Lietuvos rytą“ šiemet laimėjo visus tris kartus.

A.Koroliovo/BFL nuotr.

Ar tai reiškia, kad „Lietuvos ryto“ jėga – priekinė linija, o „Žalgirio“ stiprybė – snaiperiai? L.Kvedaravičius taip nemano: „Pagerėjus Predrago Samardžiskio formai, jo ir Jono Valančiūno tandemas yra lygiavertė atsvara R.Javtoko ir Milovano Rakovičiaus duetui. Kalbant apie žaidimo grandis, didelių skirtumų komandose nematau – visos jos apylygės.“ Dar vienas dalykas, kurį lengva pastebėti nagrinėjant iki šiol vykusių Lietuvos krepšinio flagmanų mūšių detales, yra tai, kad „Lietuvos rytas“ visose trejose rungtynėse laimėjo pirmuosius kėlinius, abiejose LKL akistatose priekyje buvo ir prieš didžiąją pertrauką, bet persvaros neišsaugojo. „Pastebėjau, kad ne tik šiose, bet ir daugelyje

„Žalgirio“ savininkas Vladimiras Romanovas (nuotr.) savo leidiniuose ir toliau trimitavo apie „Žalgirio“ priešus, kurie šį sezoną plūstelėjo ne tik iš Vilniaus, bet iš visų pusių – pavyzdžiui, Izraelio.

Priešų, kurie gali per porą valandų nepataisomai išbalansuoti S.Weemso metimą, už V.Romanovo bei „Žalgirio“ trenerio Aleksandro Trifunovičiaus nugarų viską suorganizuoti taip, kad Kauno komanda per rungtynes nė pusšimčio taškų nepelnytų, ir net marihuanos į D.Collinsą pripūsti.

kitų rungtynių vilniečiai gerai pradeda, bet po to jų žaidimas nuslūgsta“, – teigė krepšinio ekspertas ir Kauno „Baltų“ klubo direktorius Sergejus Jovaiša.

Geležinė taisyklė: juodi-raudoni pradeda, o žali-balti laimi? „Tose trejose rungtynėse „Žalgiris“ buvo stipresnis, bet tai nereiškia, kad taip bus ir finalo serijoje. Juolab kad šį sezoną „Lietuvos rytas“ žaidžia greitą, žiūrovams patrauklų krepšinį“, – svarstė L.Kvedaravičius. „Žalgiris“ laimėjo triskart, o tai reiškia, kad šios komandos potencialas didesnis, – įsitikinęs S.Jovaiša. – Bet potencialas nebūtinai realizuojamas kiekvieną dieną. Be to, sutrumpėjusi finalo serija lygina komandų galimybes – žaidžiant iki trijų pergalių bet kurios išvykoje laimėtos rungtynės gali turėti lemiamos reikšmės.“ Lemiamos reikšmės finalo serijoje gali turėti daugelis dalykų. Kad ir nuovargis, apie kurį nemažai kalbėta pastaruoju metu.

Rungtynių maratonas Nuo balandžio 18-osios iki gegužės 3 dienos „Lietuvos rytas“ sužaidė devynerias rungtynes. „Žalgiris“ tuo metu galėjo pailsėti ir net surengti dešimties dienų stovyklą. „Žalgirio“ situacija geresnė. Jie pailsėjo nuo krepšinio ir grįžo vėl norėdami jį žaisti ir laimėti“, – išdėstė nuomonę L.Kvedaravičius. „Lietuvos ryto“ treneris Aleksandaras Džikičius jau per BBL finalo ketverto turnyrą nerimavo dėl galimų krepšininkų traumų, o finale netgi nusprendė verstis be vieno savo lyderių Renaldo Seibučio, pareiškęs, kad snaiperiui reikia poilsio. Pats R.Seibutis tik gūžčiojo pečiais: „Nuovargis būtų tik pasiteisinimas. Sunku sėdėti ant suolo, bet treneris taip nusprendė. Pats savęs į aikštę juk neleisi.“ „Žalgirio“ puolėjas Mindaugas Kuzminskas nuovargio irgi nebuvo linkęs sureikšminti, primindamas, jog ir Kauno komandos varžybų grafikas prieš tai buvo sekinantis. „Nemanau, kad tai yra pergalės ar pralaimėjimo komponentas. Čia ne lažas, visi einame žaisti ir laimėti savo noru“, – kalbėjo M.Kuzminskas.

Rungtynių maratonas tęsiasi. Iki gegužės vidurio krepšininkai įnirtingai kausis

S.Jovaiša: „Sutrumpėjusi finalo serija lygina komandų galimybes – žaidžiant iki trijų pergalių bet kurios išvykoje laimėtos rungtynės gali turėti lemiamos reikšmės.“ aikštėje, sirgaliai – triukšmaudami tribūnose ir plūsdamiesi interneto platybėse, klubų atstovai – krepšinio užkulisiuose. Taip jau įprasta, tokios žanro taisyklės.

Milžinų kova vyksta visuose frontuose. Bet svarbiausi visada lieka tie patys

dalykai. R.Seibučio ir M.Popovičiaus tritaškiai. M.Kalniečio ir A.Rašičiaus rezultatyvūs perdavimai. J.Valančiūno ir P.Jankūno atkovoti kamuoliai. Spektaklis vyks aikštėje. Sirgalių laukia bent trys, o gal net ir penki, šio reginio veiksmai.

Komentaras

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Atpigo paskolos: ar tikrai?

Užsienio naujienos dažniausiai menkai domina lietuvį. Nebent pikantiškos detalės iš popsinio elito gyvenimo, pasaulį supurčiusi stichinė nelaimė ar sporto pasiekimai. Kita vertus, bent jau bankams įsiskolinę lietuviai negali likti abejingi faktui, kad pusmečio trukmės vidutinės tarpbankinės palūkanų normos euro zonoje (EURIBOR) kirto procento padalą ir atsidūrė žemiausiame lygyje per dvejus metus. Įkandin EURIBOR iki istorinių žemumų nusirito ir 6 mėn. VILIBOR – lėšų litais palūkanos vietinėje tarpbankinėje rinkoje.

VILIBOR ir ypač EURIBOR turi tiesioginės įtakos skolininkų kišenėms, nes būtent su jomis įprastai siejamos bankų suteikiamos paskolos litais ir eurais. Šių metų kovą didžiausia dalis – beveik 39 mlrd. Lt (72 proc.) – bankų paskolų Lietuvoje buvo eurais, o paskolos litais sudarė tik apie 15 mlrd. Lt. Kritusios tarpbankinės palūkanų normos tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje neabejotinai džiugina žmones, turinčius paskolų kintamomis palūkanų normomis, nes tai reiškia, kad sumažėjo ar sumažės jų skolos grąžinimo įmokos. Tai taip pat lengvina gyvenimą besižvalgantiesiems paskolų.

Iš Europos centrinio banko sklindantys signalai leidžia daryti išvadą, kad artimiausiu metu tarpbankinės palūkanų normos išliks žemos. Susidaro įspūdis, kad šiuo metu ECB yra daugiau susirūpinęs regiono ekonomikos sąstingiu nei už toleruotinų ribų bandančia išsprukti euro zonos infliacija.

Dėl to bazinės palūkanų normos – pagrindinis tarpbankines palūkanas lemiantis veiksnys – artimiausiu metu neturėtų didėti. Tikriausiai nesulauksime ir kitų likvidumą mažinančių priemonių įgyvendinimo.

Skolinimasis galėjo atpigti ne dėl objektyvių veiksnių, o dėl finansinių iškraipymų.

Bet šias geras žinias temdo tarptautinis skandalas dėl įtariamo manipuliavimo tarpbankinėmis palūkanų normomis. Nors kritikos taikiklyje atsidūrė LIBOR (Londono tarpbankinės palūkanų normos) skaičiavimo būdas, visos kitos tarpbankinės palūkanų normos, įskaitant EURIBOR ir VILIBOR, taip pat yra nustatomos pagal panašius principus. Paprastai atitinkamoje rinkoje operacijas atliekantys didžiausi bankai apklausiami, už kokią kainą jie yra pasirengę skolinti vieni kitiems, atmetamos didžiausios ir mažiausios reikšmės ir skelbiamas likusių palūkanų normų aritmetinis vidurkis. Įtariama, kad finansų sistemoje padidėjus spaudimui kai kuriems bankams galėjo kilti pagunda pateikti dirbtinai sumažintus LIBOR įverčius. Taigi galėjo būti iškraipytas pagrindinis bankų skolinimosi kainos matas ir savo ruožtu galybė kitų nuo jo priklausančių palūkanų.

Kitaip tariant, skolinimasis galėjo atpigti ne dėl objektyvių veiksnių, o dėl finansinių iškraipymų.

Bankai galėjo skolinti, o jų klientai skolintis, neturėdami nuovokos apie prisiimamą riziką. Jeigu tarpbankinės palūkanų normos iš tikrųjų tolsta nuo realių reikšmių, finansų sistemai gresia nekilnojamojo turto rinkos likimas, kai kainos subyrėjo it kortų namelis su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Kol kas dėl šios problemos galvą rimtai suka Didžiosios Britanijos bankininkų asociacija, atsakinga už LIBOR. Tačiau ir Lietuvos bankas – ne išimtis.

Prieš daugiau nei keletą metų kilusios diskusijos dėl VILIBOR reprezentatyvumo taip ir nutilo neatnešusios apčiuopiamų vaisių.

14 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Johnas McCainas: „Mes – šeima“ Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Šią savaitę Lietuvoje lankęsis JAV senatorius, buvęs respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Johnas McCainas ragino didinti spaudimą Baltarusijos režimui, Rusijos ginkluotės stiprinimą Karaliaučiaus krašte vadino Vladimiro Putino paranoja ir žavėjosi Lietuvos planais statyti atominę elektrinę.

Senatorius ketvirtadienį dalyvavo Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo tarptautinėje konferencijoje, jį priėmė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

J.McCainas Lietuvoje laiką leido ne tik su politikais. 75 metų amžiaus politikas gyvai diskutavo su Vilniaus universiteto studentais.

Kalboje studentams įtakingas respublikonas pareiškė, kad JAV ryšiai su Lietuva ir Europa yra tvirti. „Tikrąja to žodžio prasme mes esame šeima. Ir mes niekada neapleisime savo šeimos. Mūsų sąjunga su Lietuva ir Europa yra neišardoma. Tai yra mūsų įsipareigojimas, kurį davė ne tik prezidentas bei kongresas, bet ir visi amerikiečiai“, – kalbėjo senatorius.

J.McCainas įsitikinęs, kad paskutiniam Europos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai daromas spaudimas turi ne mažėti, o didėti. „JAV ir Europos Sąjunga (ES) turi stiprinti savo bendradarbiavimą ir kartu spausti A.Lukašenką paleisti politinius kalinius bei surengti laisvus rinkimus“, – kalbėjo jis.

J.McCainas pabrėžė, kad demokratijos padėtis Ukrainoje – vis dar labai nuvilianti. Pasak politiko, buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl ES su Ukraina nepasirašė Asociacijos sutarties. Jis pridūrė buvęs šokiruotas neseniai išplatintų nuotraukų, kuriose ant J.Tymošenko kūno matyti mėlynės.

Svarstydamas, kas keisis Rusijoje po kelių dienų į prezidento postą sugrįžus Vladimirui Putinui, J.McCainas teigė, kad šioje šalyje jau papūtė permainų vėjai. „Aš abejoju, kad kas nors iš tiesų žino, ką darys V.Putinas. Tiesa, turiu rimtų įtarimų, kurie pagrįsti praeities patyrimu. Tačiau tiek Rusijoje, tiek visame pasaulyje per pastaruosius ketverius metus daug kas pasikeitė. Iš pat pradžių tikėjau, kad šis laisvės ir teisingumo šauksmas neapsiribos tik Arabų pavasariu“, – sakė jis.

Vizito Lietuvoje metu J.McCainas atsakė į įvairius studentų ir žurnalistų klausimus. Įdomiausius pateikiame „15min“ skaitytojams.

J.McCainas pastebi, kad pasauliui trūksta stiprių lyderių, kurie žinotų, ką daryti.

I.Gelūno nuotr.

– Ką jūs galvojate apie Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės siekį?

– Šioje šalyje mane stebina pastangos, kurias ji deda savo energetinei nepriklausomybei. Tai yra iš tiesų nepaprasta, turint omenyje ir naujos atominės elektrinės statybas. Aš tikiu atominės energetikos ateitimi, nepaisant nelaimės Japonijoje, aš tikiu, kad ši energijos rūšis gali būti saugi.

– Kaip vertinate Rusijos ginkluotės stiprinimą Karaliaučiaus krašte, reaguojant į NATO priešraketinės gynybos sistemą?

– Mūsų priešraketinė gynyba yra gynybai, ji niekam nekelia grėsmės. Jei rusai tai naudoja kaip pasiteisinimą šioje taikioje pasaulio dalyje stiprindami savo karinę galią, tai pavyzdys to, kas gali būti laikoma V.Putino paranoja. Jie turi suprasti, kad tai gynybinės ir tik gynybinės sistemos. Beje, priešraketinės gynybos sistemos vaidino labai svarbų vaidmenį baigiant šaltąjį karą.

– Šiuo metu jaučiama stiprių politinių lyderių stoka. Ar jūs sutinkate su tokia nuomone ir kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti XXI amžiaus politinis lyderis?

– Žinau, kad tokios nuotaikos sklando Europoje, ypač turint omenyje ekonominę krizę, kai daugybė jaunų žmonių neturi darbo. Todėl nesunku suprasti, kodėl jaunimas ciniškai vertina stiprias, kartais kontroversiškas asmenybes.

Daugeliui šalių trūksta lyderių, kurie aiškiai deklaruotų, ką jie rengiasi daryti ir nepaisytų galimo rėmėjų praradimo.

Tokia lyderė buvo Didžiosios Britanijos premjerė Margareth Thatcher. Žiūrint į mūsų – Europos ir JAV – istoriją, reikia pastebėti, kad stiprūs lyderiai iškyla krizių metu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tai buvo Charlis de Gaulle‘is, Vokietijoje – Helmutas Kohlis. Tai žmonės, pakilę iki viršaus ir tapę stipriais lyderiais.

Praleidau daug laiko bendraudamas su jaunimu, stengdamasis padrąsinti jaunus žmones nebijoti imtis iniciatyvos, eiti į politiką. Norėčiau jiems pasakyti, kad viskas yra gerai, bet tai netiesa.

Visgi tikiu, kad priešakyje mūsų laukia geresni laikai.

– Kasdien išgirstame vis baisesnių naujienų iš Sirijos. Kaip manote, kokiomis priemonėmis galima būtų suvaldyti šią krizę?

– Tai, kas vyksta Sirijoje, yra pasibaisėtina. Kankinti, žudyti ir prievartauti – štai ko yra išmokyta kariuomenė. 10 tūkstančių žmonių jau yra nužudyta, daugybė tūkstančių suluošinta. Prieš kelias savaites lankiausi pabėgėlių stovykloje, ten mačiau sužalotus jaunus žmones, moterį, kuri buvo išprievartauta, girdėjau jaunuolių, kurie buvo nužudyti gatvėse, istorijas.

Akivaizdu, jog Sirijos žmonėms reikia ginklų, kad jie galėtų kovoti. JAV pasiūlė Sirijos žmonėms pagalbą, tačiau atmetė galimybę juos apginkluoti. Laikausi nuomonės, kad pasiūlyta parama ne itin veiksminga tokiais laikais. Viliuosi, kad duosime galimybę šiems žmonėms apginti save. Nepykite, kad kalbu taip emocingai. Tai paprasti žmonės, kurie nori to, ką mes laikome Dievo duotu dalyku visiems. Tie pabėgėlių stovykloje besiglaudžiantys žmonės yra tokioje padėtyje, kokioje nė vienas nenorėtume atsidurti.

– Kuo Lietuva galės prisidėti prie pagalbos Afganistanui po to, kai užbaigs vadovauti Provincijos atkūrimo grupei?

– Afganistanas susiduria su dviem didžiulėmis problemomis: korupcija ir Pakistano parama Talibanui. Visa tai, kas yra daroma šaliai, yra gerai, bet svarbiausias dalykas – saugumas. Leiskite priminti, kad Pakistanas yra branduolinė valstybė su branduoliniu ginklu.

Jei šie ginklai pateks į blogas rankas, tai sukels didžiules problemas. Turint omenyje, kad JAV ir Afganistano prezidentai pasirašė partnerystės susitarimą, aš optimistiškai žvelgiu į Afganistano ateitį.

Negalime pamiršti, kad Afganistane prasidėjo tai, kas vėliau pavirto Rugsėjo 11-osios įvykiais. Mes negalime Afganistanui leisti vėl tapti chaotiškai Talibano valdoma valstybe, nes „Al Qaeda“ sugrįš. Ir istorija mus teis, nes 1990-aisiais mes visiškai apleidome Afganistaną, leidome Talibanui jį užvaldyti.

Vilnius | 15

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Du kartus balsavusi Vilniaus taryba vis dėlto nesugebėjo surinkti daugumos ir pradėti procesą, kurio tikslas – išnuomoti gražiame sostinės kampelyje esančią Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę. Laukdami tarybos sprendimo išnuomoti gydymo įstaigą, ligoninės darbuotojai surengė piketą šalia sostinės savivaldybės, o savo darbovietę apjuosė gyvu žmonių žiedu.

T.Urbelionio/BFL nuotr.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Apjuosė gyvu žiedu

Išriedės nauji autobusai Vilniaus taryba pritarė 19 naujų ekologiškų autobusų įsigijimui. Jie į gatves turėtų išriedėti kitų metų vasarą. Šiemet bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ parkas jau buvo atnaujintas. Pirmuoju etapu įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ jau įsigijo 18 Vokietijos kompanijos „MAN“ transporto priemonių, kurios į gatves išvažiuos rudenį. Šiuo metu Vilniaus Viešojo transporto parke yra 370 autobusų ir 320 troleibusų.

Pinigų užteks tik palopymui Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus gatvių duobių lopymui šiemet skirti 7 mln. Lt. Dar 1,8 mln.

Lt tikimasi gauti gatvių atkarpų asfaltavimui. Tačiau stebuklų vairuotojams vargu ar verta tikėtis.

Vilniaus gatvės šiais metais nebus geresnės.

J.Kalinsko nuotr.

Vilniaus gatvės lopyti šiemet pradėtos gana anksti – nuo balandžio 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija tam planuoja skirti 6,5 mln. Lt, tačiau sutartys su savivaldybe dar nepasirašytos. Sostinės savivaldybė iš savo biudžeto atseikėjo tik 500 tūkst.

Lt, teisindamasi, kad lėšų stinga viskam, todėl ir duobių lopymui jų daugiau skirti negalima.

Asfaltuos tik atkarpas Anot savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus Virginijaus Paužos, iš Lietuvos automobilių kelių

direkcijos miestas dar papildomai turėtų gauti 1,8 mln. Lt kai kurių gatvių atkarpų asfaltavimui.

Už šiuos pinigus ketinama išasfaltuoti prasčiausios būklės atkarpas S.Dariaus ir

Didesni remontai – tik svajonė Vairuotojai skundžiasi, jog prasčiausios gatvės yra ne Vilniuje, o Kaune. Šio miesto valdžia duobių lopymui skyrė apie 2 mln. Lt. Iš viso gatvių tvarkymo darbams iš Lietuvos kelių direkcijos Kaunas planuoja gauti beveik 9,9 mln. Lt. Kauno valdininkai pripažįsta, kad toks duobių lopymas tėra trumpalaikis sprendimas, nes po stipresnio lietaus ar temperatūrų pokyčio duobės vėl atsiveria. Tačiau idealiausia išeitis – atnaujinti visą gatvių dangą – šiuo metu atrodo neįgyvendinama svajonė, nes tam reikėtų apie 0,5 mlrd. Lt. Galimybę už privačių įmonių pinigus atnaujinti didelę dalį miesto gatvių jau kelerius metus svarsto Vilniaus savivaldybė. Dar 2010 m. paskaičiuota, kad iš 1000 sostinės gatvių nauja danga padengus ketvirtadalį ir gavus 15 metų garantiją, tai kainuotų apie 175–200 mln. Lt. Panevėžio gatvėms tvarkyti šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gauta beveik 3,6 mln. Lt. Tačiau ši suma skirta ne tik gatvių asfalto dangai taisyti. Pinigai taip pat bus išleisti taisyti gatvių kelkraščius ir šaligatvius, žvyruotas gatves, tiltus ir viadukus, lietaus kanalizacijos sistemai, eismo reguliavimo priemonėms.

S.Girėno, S.Nėries, L.Giros, Geležinio Vilko, S.Batoro gatvėse, Laisvės prospekte. „Nevadinčiau šitų gatvių blogiausiomis.

Tiesiog tam tikros jų atkarpos tikrai yra labai prastos būklės. Ištisinį asfaltavimą turėtume pradėti birželio mėnesį“, – kalbėjo V.Pauža. Šiuo metu kelininkai dirba lopydami po žiemos atsivėrusias duobes. Jau sutvarkyta apie 6,3 tūkst. kv.m. „Procesas įsibėgėjo, nes darbus pradėjome nuo balandžio 12 d.

Dirbama ir naktimis, daugiausia greito eismo gatvėse ir tose vietose, kur dienos metu susidarytų didelės automobilių spūstys“, – sakė V.Pauža.

Džiaugiasi tuo, ką turi Gatvių remonto darbus tikimasi pabaigti iki liepos. Tačiau kiek konkrečiai kvadratinių metrų duobių dar yra likę – V.Pauža negalėjo pasakyti. „Duobių atsiranda nuolat. Dažnai šalia tos vietos, kurią pavasarį suremontuojame, rudenį duobė vėl atsiveria. Jeigu nebūtų žiemos, tas darbas vyktų nuolat, būtų

Skaičius

500

tūkst. Lt

Tiek gatvių lopymui tepajėgė atseikėti Vilniaus valdžia.

nenutraukiamas procesas“, – aiškino Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas. V.Pauža nesiėmė spręsti, ar Lietuvos automobilių kelių direkcijos skiriama pinigų suma sostinės keliams nėra per maža.

Anot jo, džiaugiamasi tuo, ką turima, nors gal ir norėtųsi daugiau.

Kauno savivaldybė svarsto, kad galbūt gatves galėtų remontuoti privačios įmonės, kurios už tai gautų leidimą ant grindinio nusipiešti savo reklamą. Baiminamasi tik to, kad tokie piešiniai gali blaškyti vairuotojus. Vilniaus savivaldybės darbuotojai tikina tokios iniciatyvos kol kas nesvarstantys.

16 | Vilnius

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Mainai ant Tauro kalno Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus miesto savivaldybė svarsto galimybę išmainyti ant Tauro kalno stūksančius buvusius Profsąjungų rūmus į kitą turimą turtą ir tokiu būdu šioje vietoje įkurti Tautos namus.

Tiesa, kol kas nenuspręsta, koks turtas galėtų būti tinkamas mainams, o dabartiniai rūmų savininkai tvirtina apie tokius planus iš viso nieko negirdėję.

Iškilmingame posėdyje vasario 15-ąją Vilniaus taryba pažadėjo, kad Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-osios metinės bus minimos ant Tauro kalno iškilsiančiuose Tautos namuose. Tačiau kol kas čia stovintys buvę Profsąjungų rūmai yra privačiose rankose, o būdas, kaip juos atgauti visuomenės poreikiams, neatrastas.

Planas šešeriems metams Vilniaus savivaldybės įmonės „Šiaurės miestelis“ direktorius Simas Ramutis Petrikis „15min“ patvirtino, kad svarstoma išmainyti Profsąjungų rūmus į kokį nors kitą, dabar savivaldybei priklausantį, turtą. Tačiau koks turtas galėtų būti atiduotas mainais į apleistą statinį ant Tauro kalno –

direktorius neatskleidė. „Yra tokia idėja, rengiamės ją įgyvendinti. Norime, kad Lietuva atgautų tą turtą, būtų įkurti Tautos namai. Bet dabar tai tik preliminarūs dalykai, nenorėčiau konkrečiai kalbėti“, – išsisukinėjo S.R.Petrikis.

Direktorius nepaneigė, kad tai bus kažkoks nekilnojamasis turtas, tačiau kokios vertės statinius savivaldybė gali pasiūlyti – laikoma paslaptyje. S.R.Petrikis įsitikinęs tik dėl vieno: procesą būtina spartinti, kadangi norima Tautos namus turėti iki 2018 m.

Keis į sanatoriją Palangoje?

Vilniaus mero potvarkiu sudarytos Mainų, susijusių su pastatu V.Mykolaičio-Putino g. 5, priežiūros darbo grupės vadovas, vicemeras Jonas Pinskus teigė, kad kol kas konkretaus sąrašo, kas bus siūloma mainais į buvusius Profsąjungų rūmus, nėra.

Tačiau kaip vieną iš galimų mainų objektų jis paminėjo savivaldybei priklausančius poilsio namus Palangoje. „Mūsų priežiūros grupė tik vertins siūlymus, turto įvertinimą ir panašius dalykus.

Paprasčiausiai nenorėjome, kad šitą mainų procesą „Šiaurės miestelis“ vykdytų be jokios kontrolės. Pirmajame posėdyje paprašėme patikslinti turto vertinimus, kitą informaciją apie tai, ką jie siūlo, ką jau yra susitarę“, – sakė vicemeras.

Tačiau apie tokius savivaldybės planus išgirdęs dabartinės Profsąjungų rūmų savininkės, bendrovės „VIPC grupė“ vadovas

Dabartiniai rūmų savininkai tvirtina, kad pastatas nėra apleistas ir po truputį remontuojamas.

J.Kalinsko nuotr.

Dainius Stankevičius nustebo: „Nieko tokio nesu girdėjęs, neteko. Bet nuolat prieš rinkimus kyla ažiotažas.“ Jis tvirtino, kad rūmai po truputį remontuojami, nėra visiškai apleisti ir juose vis dar ketinama įkurti visuomeninį-komercinį kompleksą. Profesinių sąjungų kultūros

rūmai ant Tauro kalno pačiame sostinės centre pastatyti 1963 m. Tautos namų idėją 1907 m. pristatė Jonas Basanavičius. Prie jos grįžta atkūrus nepriklausomybę, o 2007ųjų vasario 16 d. atidengtas paminklinis akmuo, skelbiantis, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

Renginiai Vilniuje | 25

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Grupė „Siela“

Gegužės 4 d.

„Grandmaster Flash“

Gegužės 4 d.

Gegužės 4 d., penktadienis

Iki sekmadienio – V.Kudirkos aikštė ir Gedimino pr.

Europos dienos šventiniai renginiai.

Kulminacija taps šeštadienis, kai senjorų ir jaunimo organizacijos rengs aktyvius užsiėmimus, koncertuos muzikos ir šokių kolektyvai, restoranai pristatys europietiškos virtuvės įvairovę.

14–18 val. – Didysis Seimo rūmų kiemas Renginys, skirtas Lietuvos regioninių parkų 20-mečiui paminėti. Vyks etnografinių ansamblių pasirodymas ir amatininkų mugė. Bus galima paragauti 30 regioninių parkų žolelių arbatos, Žagarės krašto „kleckų“. Įėjimas laisvas.

18.30 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Bendras valstybinio choro „Vilnius“ ir Rusijos šiuolaikinio šokio trupės „Provincialnyje tancy“ projektas – Igorio Stravinskio „Svadebka“.

19 val. – Nacionalinė filharmonija IX tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso finalas.

Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

20 val. – Nacionalinė dailės galerija

„Naujasis Baltijos šokis“

Gegužės 4-6 d.

atlieka aktorė Eglė Jackaitė ir baleto solistė Inga Briazkalovaitė.

Bilietai – 33–73 Lt.

21.30 val. – muzikos klubas „Tamsta“ Grupės „Sielos“ baigiamasis albumo „Visa matanti akis“ koncertas. Tuo pačiu tai bus paskutinis solinis „Sielos“ koncertas prieš pradedant kurti ir įrašinėti naujas dainas.

Bilietai – 15 Lt.

22 val. – Menų fabrikas „Loftas“ Koncertuos gyva hip hopo legenda iš JAV „Grandmaster Flash“. Kartu pasirodys grupės „G&G Sindikatas“, „jama&W BAND“, „Omerta“, rusiško repo pionieriai „Da Manifest“ ir Mc Messiah.

Bilietai – 53–100 Lt.

Gegužės 5 d., šeštadienis

14 val. – Nacionalinė filharmonija IX tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso finalas.

Bilietai – 20, 30, 40 Lt. 19 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertuos džiazo dainininkė iš JAV Anna Maria Flechero. Scenoje ji pasirodys kartu su kita savo kraštiete Yolanda Bush.

Paskaita skaitys Maskvos architektūros instituto prof. Anna Bronovitskaya – žinoma Rusijos architektūros istorikė ir parodų kuratorė. Paskaitos tema – „Šiandienos atspindžiai Rusijos avangardo architektų vizijose“. Įėjimas laisvas.

19 val. – Kongresų rūmai

20 val. – klubas „New York“

20 val. – Menų spaustuvė Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ . Vokiečių šokių trupė „Public in Private“ parodys spektaklį „Allege“.

Bilietai – 40 Lt.

PREMJERA. Šou miuziklas „(Ne)kalta meilė“ (miuziklo „Čikaga“ motyvais).

Veiksmas vyksta moterų kalėjime, pagrindinių nusikaltėlių vaidmenis

Opera „Manon Lesko“. Režisierė – Dalia Ibelhauptaitė. Vaidina: Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas.

Orkestrui diriguoja Gintaras Rinkevičius.

Bilietai – 72–182 Lt.

Motinos dienos šventė

Gegužės 6 d.

21 val. – Menų spaustuvė Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Spektaklis „Kopėčios“, choreografė Erika Vizbaraitė. Spektaklis „Lietuva brangi“, choreografė Austėja Vilkaitytė.

Bilietai – 20 Lt. Gegužės 6 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė filharmonija Teatralizuotas koncertas „Aš myliu Mamytę“. Taip pavadintas jau tradiciniu tapęs Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos chorų koncertas pirmąjį gegužės sekmadienį, Motinos dieną.

Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

13 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Renginys, skirtas Motinos dienai.

Jolantos Rimkutės ir Ievos Ševiakovaitės vadovaujami kūrybos namai „Studija LT“ pristatys naują kolekciją visai šeimai. Čia taip pat pasirodys atlikėja Veronika Povilionienė, aktorė Gintarė Latvėnaitė, Kričenų bei Vaicenavičių šeimynos. Įėjimas laisvas.

14.30 val. – Katedros aikštė.

Dviračių žygis T.Vrublevskio gatve link Mindaugo tilto, paskui bus keliaujama Žvejų, Upės, Vytauto, S.Moniuškos gatvėmis į Vingio parką. Čia žygeiviai apsuks ratą ir grįš Birutės, A.Mickevičiaus gatvėmis link Gedimino prospekto.

Nuo 15 val. – prekybos centras „Europa“.

Festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.

Pasirodymus surengs lietuvių menininkų grupė „Žuvies akis“ bei vokiečių šokio kūrėjai „Silke Z./ resistdance“. Bus rodomas Berlyno šokio agentūros filmas „Berlin gogos“.

21 val. – Menų fabrikas „Loftas“ Alternative/indie/rock/britpop muzikos gerbėjų judėjimo „Liverpool party“ penkto gimtadienio fiesta.

Bilietai – 15 Lt. Gegužės 9 d., trečiadienis

19 val. – Nacionalinė filharmonija Koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras, solistas Mindaugas Zimkus (tenoras) ir smuikininkas bei dirigentas Sasha Rozhdestvensky. Jis išsiskiria iš daugelio gabiausių Rusijos jaunųjų stygininkų. Yehudi Menuhinas jį pavadino „vienu talentingiausių ir subtiliausių savo kartos smuikininkų“.

Bilietai – 20, 30, 40 Lt. 19 val. – klubas „New York“ Muzikinė komedija „Meilė ir taika“.

Bilietai – 33–63 Lt.

Rinkimai | 15

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

PROJEKTO PARTNERIS

PRETENDENTAI Į KAUNO SIELĄ

PROJEKTO INICIIATORIUS

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja - seniausia Kauno alaus darykla ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“.

Įdomu yra ir tai, jog Laisvės alėjos pradžia ir pabaiga tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis.

Pristatome pirmąjį straipsnį iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo. Jis – apie Kauno sielą. Kas galėtų pastarąja vadintis?

Kokia nors ypatinga vieta? Gatvė? O gal žmogus?

Miesto simboliu tapusi Laisvės alėja neįsivaizduojama be savo simbolių. Tai tarpukaryje garsios kavinės ir restoranai Konrado kavinė, „Metropolis“, „Versalis“, kadaise gatvė garsėjo arklių traukiamu tramvajumi - „konke“. Nereikėtų pamiršti ir fontano. Užtenka jaunimui pasakyti „Susitinkam prie fontano“ – ir visiems aišku, kur. Seniau viena populiariausių susitikimų vietų buvo prie Laisvės alėjoje esančio centrinio pašto. Šis pastatas laikomas miesto architektūriniu paminklu. Laisvės alėjoje pastatyti paminklai Vytautui Didžiajam, dainininkui D. Dolskiui, R. Kalantos atminimas įmažintas skulptūrinėje kompozicijoje „Aukos laukas“ .

Mėgstamiausia kauniečių pasivaikščiojimo vieta Į Kauno sielos nominaciją pretenduoja ypatinga miesto vieta – dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santaka.

Pastarąją kauniečiai simboliškai vadina miesto širdimi. Tai viena poetiškiausių ir labiausiai apdainuotų Kauno vietų, gilioje senovėje laikyta šventa. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Santakoje gyventa nuo seniausiųjų laikų.

Pasak legendos, būtent šioje vietoje, kur susijungia dvi upės, kadaise kunigaikštis Kunas įkūrė Kauno miestą ir pastatė pilį.

Nemuno ir Neries santaka viduramžiais buvo svarbiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės uostas ir Rytų bei Vakarų Europos tarpininkas.

Nepaprastas gamtos paprastumas – įspūdingi parko peizažai, žalios pakrantės, puikias emocijas dovanojantys renginiai – „Kauno operetės“ festivalis, Mindaugo karūnavimo proga statomi įvairiausi spektakliai, Kariuomenės ir visuomenės bei įvairios kitos miesto šventės, taip pat noras pabūti su artimaisiais arba pačiu savimi – tai, kas visus kauniečius bei miesto svečius vilioja į Nemuno ir Neries santaką. Vieni čia ateina pailsėti,, kiti – pasportuoti: pabėgioti, pasivažinėti dviračiais, pažaisti tinklinio ar futbolo. Įsimylėjėliai Santakoje skiria pasimatymus, šią žalią vietą mėgsta ir jaunos mamos su mažyliais. Ir visai nesvarbu, koks metų laikas būtų.Palankiu oru iš Santakos kyla oro balionai, dovanojantys įspūdingą reginį miestiečiams.

Ieškantys sielos ramybės, ją taip pat gali rasti Santakoje – užsukę į parko rytinėje dalyje esančią Šv. Jurgio bažnyčią su Bernardinų

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, už Laisvės alėją kauniečiai turėtų būti dėkingi Rusijos carui. Iki XIX a. vidurio šioje vietoje buvo miškas. Carui nusprendus plėsti miestą, buvo suprojektuotas taisyklingas gatvių ir kvartalų tinklas bei trys aikštės. Gatvė buvo nutiesta platesnė nei įprastai, ją sudarė dvi važiuojamosios dalys, atskirtos plataus tako. O pavadinta ji buvo Nikolajaus prospektu – caro garbei. Laisvės alėjos pavadinimą garsioji miesto gatvė gavo tik praėjusio šimtmečio pradžioje,. pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga.

„Žalgiriečių“ triumfo akimirka 1986 m.

(Nuotr. iš Lietuvos sporto muziejaus fondų). vienuolyno ansambliu arba priklaupę ant Popiežiaus kalnelio, kurio papėdėje kadaise Šv. Mišias laikė šviesaus atminimo popiežius Jonas Paulius II. Krepšinio virusas Kauno „Žalgirį“ reikėtų laikyti didžiausiu kaltininku, svarstant, kas praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje Lietuvoje išplatino krepšinio virusą. Tad nenuostabu, kad šį krepšinio klubą kauniečiai įvardija kaip miesto sielą. Juk jis – seniausias ir tituluočiausias šalyje. Legendinę komandą aistringai palaiko gausybė sirgalių ne tik iš Kauno, bet ir iš visos šalies.

Kauno „Žalgiris“ netrukus minės savo 70 metų jubiliejų. Nuo pat komandos įkūrimo 1944 m. sportininkus lydėjo sėkmė. „Žalgiriečiai“ iki 1989 m. net penkiskart tapo TSRS krepšinio čempionato aukso medalių laimėtojais, septynis kartus iškovojo sidabrą ir šešis kartus tarp visų krepšinio ekipų buvo treti.

Nugalėti priešininką – Maskvos CASK „Žalgirio“ komandai, o kartu ir visai Lietuvai reikšdavo daugiau nei sportinę pergalę.

Tai būdavo triumfas prieš valstybę, kuri realybėje buvo daug galingesnė, be to stiprus politinis priešas, okupantas. Pergalės prieš Maskvos CASK Lietuvoje tapdavo savotiška nacionaline švente. Atkūrus nepriklausomybę, fortūna nuo „Žalgirio“ sportininkų nenusisuko – iškovota Europos krepšinio bei Eurolygos taurė, vyrai ne kartą pasipuošė auksiniais Lietuvos krepšinio lygos žiedais.

Kad oranžinio kamuolio liga bent jau Kaune nepagydoma, akivaizdžiausiai įrodo 1939-aisiais laimėtas Europos vyrų krepšinio čempionatas. Taip pat daugybė dabar, per nepriklausomybės metus, iškovotų pergalių, 2011- aisiais Kaune vykusios finalinės Europos vyrų krepšinio čempionato varžybos.

Garbingas „Žalgirio“ vardas suteiktas ir praėjusiais metais Kaune duris atvėrusiai įspūdingo dydžio arenai. Ji didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Be ko neįsivaizduojamas miesto centras?

Santaka - viena poetiškiausių Kauno vietų.

(1925m., atvirukas iš KAVB fondų)

Laisvės alėja, Soboras.

(Nuotr. R.Vaitilavičienės, KAVB fondai)

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).

Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min. lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.

Kiekvienas kaunietis greičiausiai atsakytų, jog be garsiosios Laisvės alėjos. Neatsitiktinai ši gatvė gana dažnai pavadinama miesto siela. 1,6 km ilgio gatvė kauniečių bei miesto svečių itin mėgiama dėl joje vykstančių kultūrinių renginių, mugių, šurmuliuojančio parduotuvių, kavinių, restoranų gyvenimo.

Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.

Ypatingas ir unikalus Laisvės alėjos bruožas yra tas, kad tai ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje. Pastarąją puošia įvairios skulptūros, beveik 600 liepų, kurias pasodino patys kauniečiai.

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“.

„Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“.

26 | Renginiai Kaune

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Gegužės 4 d., penktadienis

19 val. – Kauno valstybinė filharmonija Džiazo dainininkės Annos Maria Flechero (JAV) koncertas. Kartu pasirodys bliuzo dainininkė Yolanda Bush ir muzikantų grupė.

Bilietai – 43–93 Lt.

21 val. – loftas „Gargaras“ Alternative/indie/rock/britpop muzikos gerbėjų judėjimo „Liverpool party“ penkto gimtadienio fiesta. Gros grupės „The Colours of Bubbles“, „Deeper Upper“, „The Deflux“, „The Independent“, „Karma“, „Alive way“, „Without letters“.

Bilietai – 15 Lt.

21 val. – klubas „Jazz palėpė“ „VDU Pavasario festivalio“ projektas „Menų sintezė“ – inovatyvaus ir jauno meno sintezė.

22 val. – baras „Underground Pub“ Grupės „The Puffs“ koncertas.

22 val. – baras „Suflerio būdelė“ Grupės ZAAK debiutinis koncertas.

Gegužės 5 d., šeštadienis

10 val. – Kauno sporto halė 47-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora 2012“. Dalyvaus 600 šokėjų porų iš 11 pasaulio šalių. 10 val. – vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo ST varžybos; 15 val. – tarptautinės sportinių šokių federacijos pasaulio reitingo suaugusiųjų ST varžybos, jaunių LA varžybos; 19 val. – varžybų pusfinaliai, finalai.

Bilietai – 20–30 Lt.

ZAAK

Gegužės 4 d.

20 val. – laisvalaikio namai „Nautilus“ „VDU Pavasario festivalio“ uždarymas su šeimyniniu Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio duetu „The Ball & Chain“.

Gegužės 6 d., sekmadienis

10 val. – Kauno sporto halė Sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora 2012“. 10 val. – vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo LA varžybos, 15 val. – tarptautinės sportinių šokių federacijos pasaulio reitingo suaugusiųjų LA varžybos, jaunių ST varžybos, 19 val. – pusfinaliai, finalai.

Bilietai – 20–30 Lt.

12 val. – Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva“ renginys, skirtas Motinos dienai. Žodžio valandoje – aktorius Saulius Čiučelis, vyks tekstilės grupės „Esame“ kūrybos paroda. Įėjimas laisvas.

13 val. – Rotušės aikštė (prie fontano) Pasaulinei juoko dienai – viešas juoko

„VDU pavasario festivalis“

Gegužės 4-5 d.

jogos renginys. Renginį ves sertifikuotas juoko jogos instruktorius Magno Shavdia (Vokietija).

17 val. –

Kauno valstybinė filharmonija Kauno miesto simfoninio orkestro koncertinio sezono uždarymas tradiciniu koncertu Motinos dienai. Orkestras pirmą kartą gros čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako kūrinį „Stabat Mater“. Koncerte dalyvaus Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas), Kauno valstybinis choras. Diriguos Kasparas Zehnderis.

Bilietai – 25 Lt.

18 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“.

Koncertas „Tau, mamyte“. Programoje skambės tokios visiems žinomos dainos, kaip „Jurgos arija“, „Katedrų laikai“, „Lopšinė“. Jas atliks Vladas Kovaliovas, Vilmina Navickaitė, Gediminas Rimkus– Rimkevičius ir Jurgita Minderytė.

Bilietai – 28–38 Lt.

„Yoko Mono“

Gegužės 11 d.

Gegužės 8 d., antradienis

15 val. – M.K.Čiurlionio dailės muziejus VDU Muzikos akademijos Fortepijono katedros lektorės Beatos Andriuškevičienės koncertmeisterio klasės studenčių Angelės Dumčiuvienės ir Emos Bojadžian koncertas. Įėjimas laisvas.

Gegužės 9 d., trečiadienis

17 val. – Kauno kamerinis teatras Trečiasis tarptautinis vieno aktoriaus teatro festivalis „MonoBaltija“. Savo naujausius monospektaklius pristatys aktoriai iš 11 šalių.

Gegužės 11 d., penktadienis

22 val. – loftas „Gargaras“ Urbanistinės scenos komandos „Streep Up“ jubiliejuje – Dj Mamania ir būgnininko Josho McClungo projektas „Yoko Mono“. Duetui talkins reperis Svaras.

Bilietai – 10–15 Lt.

Sveikata | 27

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Slogutis ar pavasarinė depresija?

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Pavasaris. Gamta tiesiog sprogsta žaluma. Atrodo, turėtum mirti iš laimės, o gyveni be menkiausio džiaugsmo. Širdyje nei virpulio, nei vilties – tik viską užvaldęs liūdesys. Gal tai depresija?

Prasta nuotaika, kritęs darbingumas, miego sutrikimai, padidėjęs dirglumas – tai pagrindiniai sezoninės depresijos simptomai.

Depresijos priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Jos gali būti labai įvairios ir individualios: depresiją gali išprovokuoti kasdieninis stresas darbe, nuolatinė įtampa šeimyniniame gyvenime ar net permainos gamtoje. Tai ypač būdinga pavasarį, kai gamta bunda, o žmogus nespėja su ja. „Mokslininkai sako, kad rudeninė ir pavasarinė depresija skiriasi savo simptomais: jei rudenį dažniau apninka melancholija, prislėgtumas, apatija, mieguistumas, tai pavasarį viršų ima silpnumas, nerimas ir perdėtas jautrumas“, – palygino vaikų ir suaugusiųjų psichologė psichoterapeutė Vita Čioraitienė.

Laikas, kai paūmėja ligos „Pavasaris atrodo labai nestabilus laikotarpis. Turi išsilukštenti iš žiemos rūpesčių ir drabužių, tačiau ne visada žinai, kaip reikėtų rengtis, nes oras permainingas, neaišku, šilta ar šalta. Tai sukelia tam tikrą stresą. Be to, prie emocinės būsenos prisideda ir bendras organizmo išsekimas, vitaminų stoka“, – aiškino V.Čioraitienė, atkreipusi dėmesį, kad daugelis ligų paūmėja būtent pavasarį – organizmas tiesiog neištveria krūvio.

V.Čioraitienė: „Pacientai pasakoja, kad jiems geriau kai lyja, nes lietus atitinka jų vidinę būseną. Šviečiant saulei kyla susierzinimas.“ Tačiau kaip atskirti depresiją nuo paprasto slogučio? Juk būna dienų, kai žemė slysta iš po kojų, tačiau praėjus šiek tiek laiko atsitiesi ir žengi pirmyn. Depresija to nepavadinsi. „Jei prastai jautiesi kelias dienas, o po to nuotaika pasitaiso, depresijos nebuvo – tik trumpalaikis nepasitenkinimas“, – paaiškino psichologė psichoterapeutė.

Sutrinka ir miegas, ir apetitas Ji teigia, kad depresijos ištiktą žmogų nuolat kankina liūdesys, neviltis ir tuštumos

Savivalė pridaro žalos

Pavasarį prie emocinės būsenos prisideda ir bendras organizmo išsekimas, vitaminų stoka.

Psichiatrai sako, kad tikroji depresija savaime nepraeina. Jei liūdesys neišsisklaido daugiau nei dvi savaites, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.

A.Ufarto/BFL nuotr.

„Depresija gali užklupti po kokio nors įvyko: netekties, skyrybų, nelaimės, darbo praradimo, didelių bėdų namie, sveikatos problemų. Kai ūpas dingsta dėl konkrečių trumpalaikių įvykių, problema gali būti išspręsta ir be vaistų – užtektų psichologo konsultacijos, psichoterapijos ar relaksacijos. Galbūt tereikėtų sanatorijos ar ilgesnių atostogų“, – svarstė V.Čioraitienė.

Tačiau pacientui diagnozavus gilią depresiją, be vaistų dažniausiai neapsieinama.

Tada gydymas trunka nuo pusmečio iki metų ar dvejų.

V.Čioraitienė stebisi, kad lietuviai linkę piktnaudžiauti vaistais, kliaudamiesi draugų ar kaimynų rekomendacijomis. „Giminaitė tokius vaistus vartoja, todėl pabandysiu ir aš. Taip elgtis nedera“, – įspėjo psichologė psichoterapeutė.

jausmas. Niekas nedžiugina – net tai, kas anksčiau teikė malonumą.

Jautiesi bejėgis, išgyveni dėl ateities.

Pradedi jaustis nesaugiai, imi galvoti, kad priešakyje jau nieko gero nebebus. Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį. Atgrasi net ta veikla, kurią mėgai. Atsisakai hobių, nedžiugina susitikimai su draugais. Netraukia nei skaityti, nei megzti, nei lėkti į gamtą. Padidėja nuovargis, stinga energijos. „Atrodo, nieko nedarei, tačiau esi išsekęs. Norisi atsiskirti nuo žmonių, tačiau ir vienas nerandi sau vietos. Imi kritiškai vertinti ne tik save, bet ir visą gyvenimą.

Gali sutrikti miegas: arba vargina nemiga, sunkiai užmiegi, prabudinėji naktį, arba priešingai – nuolat nori miego. Ryte negali atsibusti, o vakare anksti krenti į lovą. Gali išsibalansuoti apetitas: arba labai norisi valgyti ir kemši niekaip nepasisotindamas, arba visai neturi apetito net tiems produktams, kuriuos dievinai“, – depresijos ženklus apibūdino V.Čioraitienė.

Depresijai būdingas ir seksualinio gyvenimo sutrikimas – tampi abejingu artimam žmogui, vengiama intymių santykių.

Išbandymas ir vaikams Depresija nesirenka nei amžiaus, nei lyties, nors manoma, kad moterys ja serga dažniau. Ji užpuola tam tikro tipo asmenybes – iš prigimties jautrius žmones, linkusius į pesimizmą. „Stabilesnis žmogus lengviau susitvarko ir su gamtos, ir su vidiniais virsmais. Optimistas paprasčiau vertina dalykus ir reiškinius, daug ką neigia ir nesureikšmina. Pesimistams sudėtingiau. Žinoma, labai svarbus ir paveldimumo aspektas“, – sakė gydytoja.

Pavasarį gana sunku vaikams ir paaugliams. Pastebėta, kad per pastaruosius 10–15 metų vaikų depresijos atvejų gerokai padaugėjo. „Tik vaikams ji reiškiasi nebūtinai liūdesiu. Kur kas dažniau – per įvairius kūno negalavimus: galvos, pilvo skausmus, pykinimą. Kartais tėvams atrodo, kad vaikams apsinuodijo maistu, tačiau tai yra depresija, tik užslėpta“, – pasakojo V.Čioraitienė.

Daliai vaikų depresija atsiskleidžia per negerą, net agresyvų elgesį. „Vaikas gali tapti neramus, hiperaktyvus, piktas“, – kalbėjo psichologijos specialistė.

Pasak jos, sirgdami depresija žmonės geriau jaučiasi ne saulėtą, bet apniukusią dieną: „Pacientai pasakoja, kad jiems geriau, kai lyja, nes lietus atitinka jų vidinę būseną. Šviečiant saulei kyla susierzinimas: visi vaikšto laimingi, besišypsantys, o aš jaučiuosi blogai.“

Ji apgailestauja, kad visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad depresija – ne liga.

Net jei depresija būtų išsigalvojimas, ji siūlo apsilankyti pas specialistą ir įsitikinti: „Tai bet kuriuo atveju išeis į naudą. Kartais užtenka su kuo nors atvirai pasikalbėti.“

28 | Visuomenė

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Motinos meilė: užtenka „Mama, aš tave myliu!“ – tokius žodžius Svetlana Lesinskienė šį sekmadienį išgirs trylika kartų. Šešis savus ir septynis svetimus vaikus auginanti moteris motinystę vertina kaip dovaną, o meilę vaikams išsiugdė iš savo mamos.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt „Pažiūrėk, kokį dviratį turiu!“ – pirštu į kieme stovinčią transporto priemonę baksnoja penkiametis Oskaras ir kviečia vidun.

Svetlana, neaukšta tamsiaplaukė moteris, stovi tarpduryje ir šypsosi. Gausi Svetlanos ir Saulio Lesinskų šeimyna gyvena 500 kv.m name Molėtuose. Mūrinis dviejų aukštų namas, stovintis ant kalno priešais upelį, primena nedidelę pilį. Siauri ilgi koridoriai, keturiolika „menių“ – kambarių – vietos čia visiems užtenka. Kaip ir meilės bei šilumos.

Studentė, septyni mokiniai, darželinukas ir du tėvai – Lesinskų namuose dabar gyvena vienuolika žmonių, visa futbolo komanda. Dar keturios dukros atvažiuoja su vyrais ir septyniais vaikais aplankyti tėvų.

Mama gelbėjo naujagimius „Užaugau Ukrainoje su dviem seserimis, – savo istoriją pasakoti „15min“ pradeda moteris. – Gyvenome tokioje vietoje, kur buvo labai daug karinių dalinių. Šalia – dideli gimdymo namai, kuriuose ginekologe dirbo mano mama. Atvažiuodavo jaunuolis tarnauti, palikęs kitoje Sąjungos pusėje nėščią merginą. Ji atvažiuodavo, pagimdydavo ir palikdavo naujagimį ligoninėje.

Naujagimiai tokiu atveju būdavo išvežami į kūdikių namus, todėl mama pasiimdavo kai kuriuos namo. Taip išsaugojome 18 vaikų. Tėtis kartą jai pasakė: „Tave kalėjiman pasodins“, o mama atrėžė: „Žinai, Vania, ji kai gimdė, iš akių mačiau, kad tuoj atvažiuos ir pasiims.“ Taip ir būdavo. Tik vieną mergytę auginome 8 mėnesius. O šiaip motinos arba tėčiai sužinodavo, kur jų vaikas, ir po savaitės kitos atsiimdavo.

Gal man iš mamos tas rūpinimasis savais ir svetimais vaikais persidavė“.

Skurstančių šeimų globėja S.Lesinskienei – 59-eri. Ji – ukrainietė. Baigusi mokslus buvo paskirta į Rokiškio mašinų gamyklą. Netrukus ištekėjo už Saulio, pasigimdė vaikų, persikraustė į Molėtus.

Moteris jau šešiolika metų vadovauja gausių šeimų bendrijai „Šeimynėlė“, kuriai priklauso per 100 šeimų. Svetlana skurstančioms šeimoms stengiasi padėti: veža

Svetlana neišskiria savo ir globojamų vaikų – myli visus vienodai.

D.Daškevičiūtės nuotr.

vaikus į nemokamus renginius, suorganizuoja jiems susitikimus su žinomais žmonėmis, per „Maisto banką“ dalija maistą, taip pat – labdarą. Stengiasi morališkai palaikyti. Tačiau tai, ką pastaruoju metu mato, liūdina moterį. „Dabar labai nuvertėjusi šeima. Atrodo, ir tikyba nuo pirmos klasės dėstoma, ir į bažnyčią einame, bet išvadų nepadarome, – liūdi Svetlana. – Pavyzdžiui, šeimoje – keturi vaikai. Motinos vienokia pavardė, o vaikų – skirtingos. Ir mama stebisi, kad vaikai tarpusavyje nebendrauja. Bet juk jie nuo skirtingų tėvų. Kodėl niekas negalvoja apie vaikus?“ Vos liko gyva Svetlana, kaip ir jos vyras, myli vaikus, tad vieno jiems neužteko. „Būdavo, pagimdai vaiką, paauga, atrodo, dviejų trijų užtenka, bet pasižiūri – Jėzau, kokiais gražiais vežimėliais motinos vaikus vežioja. Mane pavydas imdavo, kad aš daugiau taip vaikų nevežiosiu“, – juokiasi moteris.

Pirma Lesinskams gimė Oksana. Jai dabar 38-eri. Kai ji paaugo, gimė Kristina. Po vienuolikos mėnesių pasaulį išvydo trečia dukra Lijana. Lesinskai iš Rokiškio persikėlė gyventi į Molėtus. Ten moteris vėl pastojo ir buvo per plauką nuo mirties. Turėjo gimti dvynukai, bet vienas kūdikis gimė negyvas, o Svetlana kurį laiką buvo komos būklės. Ji atsigavo ir taip sunkiai į pasaulį atėjo Laura, dabar gyvenanti Airijoje.

Anais laikais, jei turėdavai penkis vaikus, o sveikata nekokia būdavo, išleisdavo į pensiją, tad Svetlana ryžosi gimdyti penktą kartą – gimė Saulėna. Po trejų metų pasaulį išvydo Milena. Jai dabar devyniolika.

Svarbiausia svetimuose vaikuose atrasti kažką panašaus į tavo vaikus arba ką nors, ko neįgyvendinai savuosiuose.

Negalėjo nepasiimti Lesinskų šeimoje globotiniai atsirado neplanuotai. „Važiavome į pažintinę kelionę, į Odesą – meras paprašė, kad visos apskrities kultūros darbuotojus ten palydėčiau.

Kartu važiavo globos namų direktorius.

Kažkaip išsikalbėjome ir jis paklausė: tai gal tu ta Svetlana, kurios mano auklėtiniai ieško?“ – pasakoja moteris.

Paaiškėjo, kad „Šeimynėlėje“ buvo užsiregistravusi viena mama su keturiais vaikais. Jos vaikus atėmė, jie atsidūrė globos namuose. Svetlana kartą buvo padėjusi, todėl moteris įnirtingai jos ieškojo. Deja, nesurado, nes Svetlana tą dieną gulėjo ligoninėje. Susitikimas galėjo būti lemtingas, nes vaikų motina, neradusi pagalbos, pasirinko nebūtį. Globos namuose likę vaikai prisiminė, kad buvo tokia „teta Svetlana“, kuri davė saldainių, ir panoro ją surasti. „Ant dūšios labai nemalonu buvo“, – apie užklupusią moralinę atsakomybę susijaudinusi pasakoja moteris. Pirmiausia iš vaikų namų ji pasiėmė Roksaną. Planavo pagloboti mergaitę vasarą, kol ji pradės eiti į pirmą klasę. Kai atėjo tvarkyti dokumentų, Roksanos dvejais metais vyresnis broliukas Tomas paprašė, kad Svetlana pasiimtų ir jį. Pasiėmė. Kaip ir trečią tos šeimos vaiką Valdą. Atėjo rugsėjo pirmoji. Svetlana pasiimdavo vaikus savaitgaliais, o darbo dienomis jie gyvendavo globos namuose.

Taip šeima vargo iki gruodžio, kol nusprendė juos globoti.

Be šių vaikų, Lesinskų šeimoje atsirado dar penki. „Roksana nuo mažens nemokėjo

Už vaiką – po 1000 litų 2010 metais Lesinskai įsteigė šeimyną. Ji finansuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų. Svetlana teigia, kad įsteigus šeimyną ir jai su vyru, ir vaikams tapo lengviau. „Seniau, kai gaudavome 500 Lt už vaiką, trūkdavo pinigų, nes vaikams juk visko reikia. Dabar mums skiriama po 1000 Lt už vaiką ir dar mes su vyru po 200 Lt gauname kaip tėvai, mums stažas skaičiuojamas, nors, žinoma, ir taip turime darbų, – atvirai pasakoja moteris. – Kai padaugėjo pinigų, remontą vaikams gerą padarėme, Tomas vairavimo egzaminą laikys – motorolerį turime. Keptų karvelių, žinoma, nevalgome, bet ir kompiuterių, ir dviračių vaikams nuperkame. Juk negali nupirkti dviratį, kuriuo važiuos vienas vaikas, o šeši bėgs iš paskos. Tas pats ir su kompiuteriu – vieno neužtenka. Kaip tik paskambino iš „Išsipildymo akcijos“ ir pasakė, kad skirs mums pinigų. Paprašėme dviejų dviračių ir dviejų treniruoklių – vaikai sportiški, jiems ir vasarą, ir žiemą norisi judėti.“

žaisti, tik lakstydavo su broliais arba akis prie kompiuterio varvindavo, o aplinkiniuose namuose negyveno nė viena mergaitė. Vyras patarė bent savaitgaliais parvesti iš globos namų kokią mergaitę, kad abi pažaistų. Parsivedžiau antrokę Laurą.

Visuomenė | 29

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

ir saviems, ir svetimiems

Mažieji Lesinskų globotiniai jau matė ir jūrą.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Jos su Roksana jau buvo pažįstamos. Laura kaip tik atsinešė žaidimą „Alias“. Jai reikėjo skaityti kortelę ir mergaitė pradėjo verkti – nemoka! Bandžiau aiškintis mokykloje, kaip bebaigdama antrą klasę mergaitė gali nemokėti skaityti. Mokytoja numojo ranka – čia kandidatė likti antrais metais. Supratau, kad reikia ją gelbėti, ir pasiėmiau globoti. Per vasarą išmokiau ir skaityti, ir rašyti. Laura dar turėjo mažų

broliukų – Oskarą, Žilviną ir Ligitą, parsivedėme ir juos. Vienas iš ankstesnės šeimos – Valdas – jau pilnametis, išėjo iš mūsų namų, tai vietoj jo dar pasiėmėme globoti mažą našlaitį Vaidą.“ Dabar Lesinskai globoja septynis vaikus iš trijų šeimų. „Imdama svetimus norėjau savo šeimai parodyti, kad reikia tuos vaikus artinti prie šeimų, nes vaikai globos namuose vieni nuo kitų nutolsta“, – paaiškina.

Mama tapo per Motinos dieną Globoti vaikus pritarė visa šeima. Lesinskams ši našta nebuvo lengva: vieni globotiniai sirgo sunkiomis ligomis, kiti jau buvo spėję pavalkatauti, turėjo blogų įpročių, treti buvo labai maži ir pažeidžiami. „Vaikai nuo pirmos dienos mano vyrą vadindavo tiatia, o aš buvau vadinama teta, – šypsosi mama. – Atėjo pirmoji Motinos diena. Vienas vaikas nulipdė didžiulę rožę, atnešė man, atėjo ir kiti vaikai ir pranešė: nuo šios dienos mes tave vadinsime mama.“ O kaip Lesinskų namuose švenčiama Motinos diena? „Suvažiuoja visi vaikai. Būna, net iš Airijos dukros pargrįžta su šeimomis.

Kiekvienais metais žinai, kaip bus, bet vis tiek lauki tos dienos, o paskui taip susijaudini... Žinote, gailiu tų moterų, kurios negali turėti vaikų“, – pusbalsiu sako mama.

Paprastos vertybės Svetlanos pažįstami dažnai klausia: na, kaip tau su tais vaikais? Daugiavaikė mama turi ką atsakyti: o kodėl neklausiate, kaip jiems su manimi? „Aš, moteris amžiuje, užauginusi savo vaikus, stengiuosi atsižvelgti, kuo vaikai galėtų būti ateityje, kas jiems įdomu. Svarbiausia svetimuose vaikuose atrasti kažką panašaus į tavo vaikus arba ką nors, ko neįgyvendinai savuosiuose, kitaip bus sunku. Pavyzdžiui, Tomas – mano Kristinos kopija, kovoja už save. Žinau, kaip

Atėjo pirmoji Motinos diena. Vienas vaikas nulipdė didžiulę rožę, atnešė man, atėjo ir kiti vaikai ir pranešė: nuo šios dienos tave vadinsime mama. su juo elgtis. Arba visada norėjau, kad kuri nors dukra gražiai pieštų, bet nei viena nemokėjo. Užtat Roksana labai gražiai piešia.“ Svetlana stengiasi, kad vaikai nebūtų dyki: jie lanko po du būrelius – dziudo, krepšinio, piešimo, kas dainuoja ir šoka ansamblyje. Visi džiaugiasi pasiekimais, turi pagyrimo raštų, medalių. „Man svarbiausia, kad vaikai mylėtų vieni kitus ir kad nemeluotų, būtų pavalgę ir kad su jais galėtume pabendrauti, kažkur išvažiuoti, – sako Svetlana. – Dieną vaikai laksto, o vakare visi susėdame prie stalo, pabendraujame, visi papasakoja, kaip diena praėjo.“ Kaip viską spėjate, ar lieka laiko sau, vyrui, klausiu daugiavaikės mamos. „Mano visas gyvenimas toks, – paprastai Svetlana. – Darbas, vaikai – taip ir nesustoju.“

Kino kodas

30 | Kultūra

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Užgesus rampos

Prognozuojamų mirčių kronika

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

1.

„Melori Kein.

Prarasta kontrolė“ („Haywire“) JAV, 2011 m., 95 min.

Rež. Stevenas Soderberghas.

Vaidina: Gina Carano, Channingas Tatumas, Michaelas Douglasas. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Pavojingu (arba nereikalingu) tapęs buvęs superagentas – tai viena iš populiariausių Holivudo temų.

Ir aišku, kodėl. Mat tai reiškia veiksmą, įtampą, muštynes, gaudynes, žudynes, melą ir kerštą. Kokteilis paprastas, bet patrauklus ir komerciškas. Net patyręs kino vilkas S.Soderberghas nusprendė tarti savo žodį šioje srityje, tik pasirinko merginą.

Išvaizdi, tvirtai sudėta Melori Kein (akt. G.Carano) iš esmės yra Borno ar kokio panašaus superagento moteriška versija. Ji dirba privačioje kompanijoje, atliekančioje slaptas JAV vyriausybės užduotis.

Deja, po vienos tokios sėkmingai atliktos operacijos Barselonoje Melori netikėtai pati tampa saviškių (?) taikiniu. Norėdama suprasti, kodėl taip nutiko, mergina turi išgyventi ir atlikti savo tyrimą.

Išvados Iš principo siužetas gan paprastas ir aiškus (net per daug), tačiau įvykių seka kelia daug abejonių.

Kai kurios procedūros ar personažų elgesys atrodo pernelyg sudėtingai. Atsikratyti Melori tikrai buvo galima paprasčiau, bet tuomet nebūtų filmo. Žodžiu, scenarijus silpnas, tačiau šio filmo esmė – ne siužete. Režisierius S.Soderberghas garsėja tuo, kad nuolat keičia žanrus, ieškodamas naujų išraiškos būdų ir pasakojimo stilių. Kai kurie tokie eksperimentai pavyksta, kai kurie – ne. Tai jis, tarsi koks vojeristas, nuo ryto iki vakaro persekioja prostitutę, fiksuodamas jos darbotvarkę („Girlfriend Experience“), tai abejingu paradokumentiniu stiliumi registruoja mirtinos epidemijos keliamą siaubą („Užkratas”). Jam aiškiai labiau patinka būti stebėtoju negu moralistu.

Panašiai režisierius elgiasi ir trileryje „Melori Kein. Prarasta kontrolė”. Čia režisieriui svarbiausia – derinant filmavimo rakursus, eksperimentuojant su montažu ir subtiliai parenkant garso takelį, sukurti bėgančio, į kampą užspeisto žmogaus pojūtį.

Svarbu ritmas ir veiksmo choreografija.

Atmosferos kūrėjui neblogai sekasi išlaikyti žiūrovo dėmesį, tačiau labiausiai jam pasisekė parodyti, kad G.Carano iš tiesų moka ir mėgsta smaugti bei spardyti vyrus. Ypač tuos, kurie to verti. Atrodo, kad kino supermerginų gretos pasipildys ne iš kelmo spirta mergina.

2.

1.

Bendras vaidmuo su vyru Vytautu – nykštukai spektaklyje „Bilbas Beginsas“.

Spalvinga, charizmatiška ir be galo nuoširdi. Jos juoko – to skardaus „varnaitiško“ krizenimo – nesupainiosi su jokiu kitu. 60 metų scenoje, kone 100 sukurtų personažų ir neseniai pelnytas Kauno miesto Garbės pilietės vardas – tai aktorė Regina Varnaitė.

Birutė Jančienė redakcija@15min.lt Lygiai po dviejų savaičių R.Varnaitei sukaks 85-eri. Bet gyvybingumo jai gali pavydėti net dvidešimtmetis. Tas užkrečiantis „varnaitiškas“ juokas ir nuolat besišypsančios akys. Iš kur tai? „Jei juokas „varnaitiškas“ – tai jau įgimta, bet norint juo „prajuokinti“ vieną ar kitą personažą, reikia ir meistriškumo, kuris, be abejo, įgyjamas darbu.

Gera nuotaika? Tai jokia paslaptis – „kas tiktai nuo Dievo duota – viskas, broli, prakaituota...“ – akį mirkteli R.Varnaitė.

– Pirmasis savotiškai pasveikinti su gimtadieniu Jus suskubo Kaunas.

Kaip jaučiatės tapusi šio miesto Garbės piliete?

– Jaučiuosi labai pagerbta. Šis apdovanojimas man buvo gana netikėtas.

Kauno miesto garbės pilietės titulas – pagarba teatrui, kuriame vaidinu ištisus dešimtmečius. Kauno dramos teatras – Lietuvos teatrų lopšys. Jame „supuosi“ nuo to laiko, kai Ukmergėje baigiau vidurinę mokyklą. Iškart įstojau į Kauno dramos teatro studiją. Studijuodama režisieriaus Antano Sutkaus vadovaujamame kurse turėjau galimybę kone kiekvieną vakarą žiūrėti Kauno muzikinio dramos teatro spektaklius. Kauno dramos studijoje sutikau ir didžiąją gyvenimo meilę – aktorių Vytautą Eidukaitį.

– Esate prieškario vaikas nuo Ukmergės. Papasakokite apie laiką, kai pradėjote suvokti save ir aplinkinį pasaulį.

– Mano tėvelis Rapolas Varnas kilęs iš Kaušų kaimo netoli Ukmergės. Prieš

Pirmąjį pasaulinį karą jis išvyko į Žitomyrą (Ukraina), baigė mokslus ir įgijo žemės matininko specialybę. Mano tėveliai susituokė Ukrainoje. Ten gimė pirmieji vaikai – dukra ir sūnus. Tačiau jų gyvastis pasiglemžė dizenterija. Po karo tėveliai grįžo į Lietuvą. Su kelerių metukų mano broliuku Eriku. Aš gimiau Ukmergėje. Tai vis mamos pasakoti dalykai.

Džiaugiuosi, kad aplinkui tiek daug gerų žmonių.

Dėl to aš niekada nesu vieniša.

Save prisimenu nuo Gerdaviškių kaimo netoli Ukmergės laikų. Tėtis ten nusipirko ūkį ir įkurdino šeimyną. Man buvo 4–7 metai. Žaidimų ir pažinties su gamta metas.

Vasarą tėvelis vykdavo į įvairiausias vietoves žemės matuoti. Į namus grįždavo ne kiekvieną savaitgalį, tačiau visuomet su lauktuvėmis. Mudu su broliu Eriku prižiūrėjo mama. Oi, kaip mes siausdavom! Kol mes gyvenome kaime, tėvelis pastatė namus Ukmergėje, Liepų alėjoje. Šiuose namuose užaugau, baigiau mokyklą.

– Mokyklos laikų prisiminimai. Ar dar ryškūs? Girdėjau, kad iki šiol klasės draugų susitikimai – jums šventas reikalas.

– Ukmergėje lankiau A.Smetonos gimnaziją. Mokyklos laikų prisiminimai –

2.

Magdalenos vaidmuo filme „Benjaminas Kordušas“ (1986 m.).

šilti šiltutėliai. Nors neblogai sekėsi visi dalykai, labiausiai laukdavau literatūros pamokų. Labai norėdavau, kad mokytojas pakviestų mane deklamuoti eilėraštį: visada būdavau pasiruošusi.

Dalyvaudavau visuose mokyklos renginiuose. Prisimenu, buvome išmokusios šokti „gėlių šokį“. Turėjome važiuoti į Utenos mokyklą. Per naktį lanksčiau gėlytes iš spalvoto popieriaus... O ryte išgirdome, kad karas prasidėjo... Šokis nuvyto taip ir neprasiskleidęs.

Po kelių dešimtmečių klasės draugai (puikiausiai visus prisimenu!), kurie liko gyventi Ukmergėje, pradėjo rengti susitikimus. Iš pradžių – kas penkerius metus, vėliau – kasmet. Ir taip kiekvieną birželį. Tik laikas nenumaldomai bėga ir mūsų gretos retėja...

– Kas paakino pasukti aktorės keliu?

Esate prasitarusi, jog kadais, pažvelgusi į atspindį šulinio vandenyje, supratote, kuo būsite.

– Pašaukimą vaidinti pajutau vaikystėje. Mama pastebėjo mano polinkius ir padrąsino siekti savo tikslo. Šešiolikos metų pradėjau lankyti Ukmergės Profsąjungos rūmų dramos būrelį, kuriam vadovavo mano rusų kalbos mokytoja aktorė Olga Kupstienė, aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Kupsto žmona.

Ukmergėje prie savo namų, Liepų alėjoje, turėjome labai gilų, 22 rentinių, šulinį, iš kurio kasdien semdavome vandenį. Kodėl vieną rytą, priėjusi prie šulinio ir pažvelgusi gilyn, pajutau, kad būsiu aktorė – nežinau. Tik prisimenu aiškią nuojautą, vėliau virtusią tvirtu apsisprendimu – studijuosiu aktorinį meną. Ir, žinoma, svajojau apie menininkų Meką – Paryžių.

– Šešiasdešimt metų scenoje. Daugybę kartų persikūnijote į įvairius personažus – komiškus ir dramatiškus. Ar turite kūrybinį širdies deimantą?

– Mano debiutas – Galčicha spektaklyje „Be kaltės kaltieji“ (pagal A.Ostrovskį). Buvau 25-erių, o vaidinau

Kultūra | 31

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

šviesoms

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Straipsnį pristato žurnalas moterims

Tikrasis S.Jobsas

4.

3.

R.Varnaitė – jaunystėje.

5.

3.

4.

R.Varnaitės ir V.Eidukaičio tuoktuvės.

5.

Bekampienės vaidmuo spektaklyje „Amerika pirtyje“.

Asmeninio archyvo nuotraukos

suvargusią senutę. Režisierius Romualdas Juknevičius liko patenkintas mano darbu. Tokios akimirkos nepasimiršta.

Suskaičiavau 88 vaidmenis teatre.

Dar teko filmuotis kine, televizijos

Knyga

spektakliuose, serialuose, humoro laidose. Taigi apytikriai sukūriau apie šimtą vaidmenų. Įspūdingas skaičius, tiesa?

Vaidmenų būta įvairiausių: komiškų, tragiškų, netgi vyriškų. Tačiau kiekvienas personažas sukurtas nuoširdžiai ir atsakingai. Todėl neskirstau vaidmenų į pagrindinius ir epizodinius. Mano įkūnyta motušė Bejard spektaklyje „Ilga Kalėdų vakarienė“ scenoje buvo vos 10 min. Užtat kokių! Per šeštadalį valandos reikėjo įkūnyti žmogaus vienatvę, atskleisti meilę žmogui, kurio jau nėra šalia, o personažo išėjimą iš scenos sutapatinti su egzistenciniu pasitraukimu į nebūtį. Žiūrovai tikriausiai geriau prisimena mano Uršulę iš „Baltaragio malūno“ ar Izoldą iš „Šventežerio“, galbūt Juokdarį iš „Dvyliktosios nakties“ arba Bekampienę iš „Amerikos pirtyje“. Tačiau man brangūs ir tie personažai, kurie blykstelėjo trumpai, bet suteikė daug džiugių ir prasmingų kūrybinių akimirkų, pavyzdžiui, Beatričė iš „Meilė, džiazas ir velnias“ arba Auklė iš „Antigonė Sibire“.

– Jūsų vyras – šviesios atminties aktorius Vytautas Eidukaitis. Ar nebuvo ankšta dviem asmenybėms po vienu stogu?

– Mus jungė ir namai, ir kūryba. Jau diplominiame darbe vaidinome vyrą ir žmoną Pritykinus (M.Gorkio „Barbaruose“). Vėliau – spektaklis „Visada tas pats“. Čia sukūrėme dviejų žmonių pasakojimą apie gyvenimą, meilę ir ištikimybę. Didžiausias smagumas buvo vaidinti kartu. Ir į repeticijas kartu eidavome, ir pasitarti galėdavome, o vykdami į gastroles ir dukras kartu pasiimdavome.

Paskutinis mūsų bendras darbas – nykštukai „Bilbe Beginse“ (pagal J.R.R.Tolkieno apysaką). Vytautas tuomet labai džiaugėsi, kad galime vaidinti vaikams, nes jau buvome sulaukę anūkų.

Tikriausiai todėl, kad su Vytautu, o dažnai ir su visa šeima, būdavome kartu, ta riba teatro ir namų buvo išnykusi, išsitrynusi. Ir šiandien namuose neužsisėdžiu, bet ir teatre per ilgai neužsibūnu. Nes vis dar vaidinu dviejuose spektakliuose.

– Spinduliuojate meile gyvenimui. Rodos, ir vargo nebuvo...

– Gyvenimas – margas lyg genys. O kaip gi kitaip? Labai myliu ir branginu mane supančius žmones. Pirmiausia, savo dukras. Nors jos nepanoro tapti aktorėmis, bet užaugo teatre. Nuo mažumės žiūrėjo visus spektaklius, kuriuose mudu su vyru vaidinome, ir atmintinai mokėjo mūsų sukurtų personažų tekstus.

Vyresnioji dukra Vyta, baigusi studijas, sukūrė šeimą ir išvyko į Kretingą.

Aušra liko su mumis. Po tėvelio mirties Aušra padeda man tęsti kūrybinę veiklą, vaidinti teatre, dalyvauti renginiuose, filmuotis. Be dukros nebūčiau galėjusi tiek visko padaryti. Bet Aušra tą patį sako apie savo seserį – esą be Vytos nieko nebūtų suspėjusi.

Mūsų šeima – lyg tvirtas kumštis.

Vieninga ir draugiška. Ir labai didelė.

Džiaugiuosi, kad aplinkui tiek daug gerų žmonių. Dėl to aš niekada nesu vieniša.

Apie „Apple“ istoriją, jos verslo strategiją, Steve’ą Jobsą ir jo garsiausias mintis knygų išleista tiek daug, kad išvydus dar vieną kūrinį šia tema kyla natūrali atmetimo reakcija. Tačiau ši Walterio Isaacsono knyga, po ilgų svarstymų pavadinta tiesiog „Steve Jobs“, kitokia. Jau vien dėl to, kad tai – vienintelė, kurią „palaimino“ pats „Apple“ įkūrėjas ir davė išsamius interviu.

Joje bandoma ne tiek atsakyti į klausimą, kaip „Apple“ tapo sėkmingiausia technologine bendrove, kiek parodyti, kas gi iš tiesų buvo S.Jobsas – maištininkas, žmogus, norėjęs kurti puikius produktus, o kartu buvęs ir sunkiai pakenčiamas vadovas bei sudėtinga asmenybė.

Manau, patyręs biografijų autorius (parašęs taip pat Benjamino Franklino, Alberto Einsteino, Henry Kissingerio biografijas) su savo užduotimi susidorojo puikiai. Knygoje pateiktas itin prieštaringas šio technologijų kūrėjo portretas. Taip, jis buvo vizionierius, tik jo dėka buvo sukurta daugybė produktų, pakeitusių technologijų ateitį. Tačiau jis buvo ir despotiškas, su žmonėmis nesitaikstęs, nepakantus vadovas. Dėvėjęs marškinėlius „90 valandų darbo savaitė, ir man tai patinka“ ir reikalavęs, kad kompanijos darbuotojai dirbtų tiek pat arba net daugiau, tačiau net ir pasiaukojamas darbas nebūtinai reiškė, kad vieną dieną nebūsi išmestas į g gatvę. ę Žmogus, savo valgymo įpročiais, higiena gluminęs aplinkinius (kompanijos kūrimo pradžioje nusiraminti jis eidavo į tualetą ir kišdavo kojas į vandenį unitaze). Nesugebėjęs pakęsti, kad kažkas pirmautų net ir simboline prasme (kai buvo išduoti pirmieji „Apple“ darbuotojų pažymėjimai ir S.Jobsui atiteko Nr.2, o įmonę kartu kūrusiam Steve‘ui Wozniakui Nr. 1, S.Jobsas b apsiverkė. i kė Rasta išeitis – S.Jobsui teko pažymėjimas Nr. 0). Ką jau kalbėti apie iš proto aplinkinius variusį perfekcionizmą bei sugebėjimą suniekinti kitų idėjas (mėgstamas žodis, apibūdinantis jam nepatikusius produktus ar idėjas, o tokių buvo išties nemažai – „šūdas“).

Skaitant šią knygą kyla mintis – ar kitoks žmogus galėjo vesti „Apple“ į būtent tokią ateitį? Atsakymą į tai duoda kalbinti pašnekovai – net ir tie, su kuriais S.Jobsas pasielgė, švelniai tariant, ne visai gražiai, pripažino, kad savo tikslų jis pasiekė – sugebėdavo žmones įvesti į „iškreiptos realybės lauką“, kur viskas vykdavo taip, kaip norėdavo S.Jobsas.

Genijus, sakė ne vienas pašnekovas.

Bent jau man asmeniškai būtent ši knygos dalis, kurioje atskleidžiama S.Jobso asmenybė, ir paliko didžiausią įspūdį. Prieš akis stoja realus S.Jobsas – patinka jis toks ar ne. „Apple“ technologijos ir jų kūrimo procesai aprašomi ne taip išsamiai. Susidaro įspūdis, kad ypatingo tikslo patenkinti technologijų mėgėjų smalsumą autorius ir neturėjo. Jis aprašė esminius įvykius, „Apple“ produktus, įmonės gyvavimo epizodus, tačiau negalima būtų pasakyti, kad daugybė tų dalykų nebuvo aprašyti ir anksčiau. Kita vertus, knygos apimtis ir taip didžiulė (lietuviškame leidime – beveik 600 puslapių), tad kraupu net įsivaizduoti, jeigu būtų smulkiai aprašomi, pavyzdžiui, „iPad“ kūrimo subtilumai.

Beje, besibaiminančius dėl to, ar pakankamai tikslus šis vertimas, galima nuraminti, kad šios knygos turinį tikrino Džiugas Paršonis, Lietuvos technologijų pasaulyje pakankamai gerai žinomas žmogus, tad „kliurkų“ čia, matyt, išvengta.

32 | Gyvenimas

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Varlių Pensininkės Gražinos Beniušienės namus yra okupavusios 1173 varlės. Ir jų vis daugėja. Viena smulkmena – tikrų varlių moteris bijo kaip velnias kryžiaus, o dekoratyvinėms jau kelerius metus negali atsispirti.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Iš kiekvienos pensijos Alytuje gyvenanti moteris 20–30 Lt skiria varlėms. Kartais nepagaili ir 50 Lt. Visa jos svetainė varlių pilna. Ant palangės, lentynų, sofų, stalų, grindų, sienų, sekcijos – kur tik jų nerasi.

Nuo rūkorių iki dainininkių Dydis – nuo miniatiūrinės pašto ženklo dydžio iki milžiniškos šuns dydžio varlės.

Vienos groja, antros dainuoja ar kurkia, trečios rūko cigarą, ketvirtos kaip papūgos atkartoja žmogaus žodžius, penktos išvertusios pilvą šildosi prieš saulutę, šeštos sėdi apsikabinusios – kokių tik varlių čia nerasi.

Be to, visokio pavidalo: pagalvėlės, magnetukai ant šaldytuvo, fontanai, rankinukai, bloknotai, žvakės, pliušiniai žaislai, servetėlės, statulėlės, pašto ženklai, šiukšlių dėžės, išpuoštos varlėmis.

Manija apėmė iškart Gražinai ir jos vyrui Petrui kitais metais sukaks 70 metų. „Ką daugiau veikti – tik kolekcionuoti varles ir kryžiažodžius

spręsti“, – nusijuokė moteris. Rinkti varles G.Beniušienė pradėjo atsitiktinai prieš beveik šešerius metus, kai kaimynė prie dovanos pridėjo varlytę. Kitąkart ji vėl atnešė varlę ir paaiškino, kad šios pinigus neša. Taip po truputį Gražina pati pradėjo pirkti varles. „Tokia manija užėjo, kad šimtais jos augti pradėjo! – prisiminė kolekcininkė. – Pradėjo visi nešt ir vežt iš kitų šalių. Artimieji jau žino, ką man lauktuvių parvežti.“ Varlės į alytiškės namus atšokavo iš Amerikos, Ispanijos, Turkijos, Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, Maltos ir Vokietijos. Gražinos anūkas dabar išvažiavęs į Rygą, tad moteris laukia lauktuvių latviškos varlės. Gal ir ne vienos.

Dviejų vienodų nėra Gražina teigia, kad pas ją dviejų vienodų varlių nerasime. Jeigu gauna dovanų tokią pat, atiduoda ją kaimynei – tai pačiai, kuri pirmą varlytę padovanojo. Arba anūkė kokį drabužėlį pasiuva, kad tos varlės skirtųsi.

Pavyzdžiui, kai Gražina gavo dovanų dvi vienodas varles, vienai jos anūkė pridėjo kaklaraištį, o kitai – kaspinėlį.

Gyvenimas | 33

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

15

karalienė Moteris turi 1173 varles, tačiau jų skaičius nuolat auga. Kad jo neužmirštų, kolekcininkė viską žymisi bloknotėlyje, papuoštame varle. „Iki dviejų šimtų skaičiuodavau jas paeiliui, o paskui jau viskas – močiutė neturėjo tiek kantrybės“, – juokėsi moteris, rodydama į užrašų knygelę. Paskutinis įrašas – kolekcija iš karto padaugėjo šešiomis varlėmis. Dulkes nuo savo varlių Gražina valo šluotele, o kartais – drėgnomis servetėlėmis. Tada kiekvieną varlę su anūke kruopščiai išblizgina.

Skaičius

90

Lt

Tiek kainuoja brangiausias kolekcijos eksponatas

Numylėtinis – Ponas Tadas Kaip į žmonos pomėgį reaguoja vyras Petras? Sako, kad apsiprato. Jau ir pats nuperka varlių – gražių, didelių. Štai ant suoliuko sėdi dvi apsikabinusios ilgakojės varlės – tai jo dovana Gražinai.

Po stalu prie dracenos slepiasi trys sulipusios viena ant kitos milžiniškos varlės išverstomis akimis – irgi jo pirkinys. Iš parduotuvės jas parnešė dideliame maiše.

Gražina juokėsi, prisiminusi savo reakciją, pamačius tą maišą: „Sakau: na, žinai, į senatvę riedučius nusipirkai. Pasižiūriu, o ten – varlės akys!“ Svajonių varlės, kurios norėtų, kolekcininkė neturi. Užtat turi numylėtinę – ją vadina Ponu Tadu. Ponas Tadas – nemaža varlė – rankoje laiko cigarą, stovi apsirengęs švarku ir nežymiai šypsosi. Tai – Gražinos sūnaus dovana.

Kolekcija verta tūkstančių Kiek vertas šis varlynas? „Bandėm skaičiuoti, – atsiduso varlių karalienė. – Bet dovanotų varlių kainų nežinome. Remontas šio kambario tai tikrai geras būtų už tą sumą,

kaip ir baldai, bet... viską varlės užgožė.“ Moteris spėja, kad jos kolekcija verta mažiausiai 20 tūkst. Lt. Brangiausia varlė kainuoja apie 90 Lt, iš gintaro išdrožta mažytė varlytė, gauta dovanų, – 45 Lt. Bet ne visos jos tokios brangios – kai kurios kainuoja vos kelis litus.

Varlės vos telpa kambaryje, todėl, kai jų prisirinks per daug, senas teks krauti į dėžes, o naujesnes išrikiuoti lentynose. Gaila, bet visų namų varlėmis juk neapstatysi. „Kaimynai juokiasi, kad dar lubos yra, ten varles gali kabinti“, – šyptelėjo moteris.

Ateityje priglausti šią kolekciją žadėjo jauniausia Gražinos anūkė, kuriai dabar – septyniolika. „Žinokit, jei ir duonai pinigų neturėčiau, gaila būtų kolekciją parduoti.

Nebent liga kokia užpultų, reikėtų operacijos ar pan.“ – kaip brangina savo sukauptą turtą atskleidė Gražina.

Kur moteris randa tiek skirtingų varlių? „O, Jėzau, dabar man kas pinigų tik duotų, tai aš jų pilną maišą parsineščiau, – šyptelėjo Gražina. Jos žodžiais, „taškų“, kur parduodamos varlės, Alytuje apstu. – Pavyzdžiui, užvakar atėjo draugė ir sako: „Einame į „Eurinę“, mačiau naujų varlių.“ Ir ten jos po 4 Lt parduodamos. Tai aš ir nusipirkau šešias.“ Tikrų varlių privengia Tačiau tikrų varlių Gražina bijo. „Kaip jūs nebijote šių, juk kai kurios – labai panašios į tikras?“ – paklausiau. „O tai kas – ji labai maloni! Man visos varlytės malonios“, – nusišypso kolekcininkė ir paglosto raupsuotos rupūžės prototipą. Kiekviena varlė Gražinai savaip įdomi ir nė viena nebaisi – dėl to, kad netikra.

Tiesa, moteris domisi ir tikromis varlėmis, bet tik žiūrėdama televizorių. „Per „Discovery“ kanalą pažiūriu, kokių yra – ir žalių, ir raudonų, ir kenksmingų, ir nekenksmingų. Įdomu apie jas sužinoti“, – pasakoja moteris. Tarp savo eksponatų ji randa ir labai panašių į matytas laidose.

Gražina su vyru juokauja, kad ant buto durų reikėtų pakabinti skelbimą: „Varlių muziejus. Įėjimas – viena varlė.“ Gal taip kolekcija iki kelių tūkstančių padidėtų?

Kiek vertas šis varlynas?

Kolekcininkė G.Beniušienė spėja, kad mažiausiai 20 tūkst. Lt. D.Daškevičiūtės nuotr.

Gražinai ir jos vyrui Petrui kitais metais sukaks 70 metų. „Ką daugiau veikti – tik kolekcionuoti varles ir kryžiažodžius spręsti“, – juokėsi moteris.

34 | Skelbimai

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

IT kodas | 35

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Atvirojo kodo jėga Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Atvirojo kodo programinė įranga išsiskiria tuo, kad ją galima nemokamai kopijuoti ir platinti, o taip pat neribojamai tobulinti, keisti, pritaikyti savo poreikiams.

Kadaise laisvosios programos domino tik nedidelę dalį entuziastų, tačiau šiuo metu judėjimas išaugo į visuotinį reiškinį, apimantį vis daugiau gyvenimo sričių.

Kompiuteriai, serveriai, išmanieji telefonai, planšetės, televizoriai, kita buitinė technika ir elektronika – atvirojo kodo pėdsakų pilna visur.

Kompiuteriai, serveriai, išmanieji telefonai, planšetės, televizoriai – atvirojo kodo pėdsakų pilna visur.

Aiškėja, kad jis smarkiai klydo. Atvirojo kodo kompanijos sparčiai auga, o viena tokių – verslo sektoriui programavimo paslaugas teikianti „Red Hat“ – neseniai pasigyrė, kad pernai gavo 1,13 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Parama už darbus Tad kokie verslo modeliai galioja laisvųjų programų rinkoje?

Organizacijos „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) prezidentas Mykolas Okulič-Kazarinas pastebėjo, kad dažniausiai veiklą koordinuoja paramos fondai. „Tarkime, programuotojų bendruomenes remia kompiuterių gamintojai – IBM, „Dell“ ir kt. Jų interesas paprastas: žmogus kompiuterinei įrangai yra numatęs tam tikrą sumą pinigų, ir kuo didesnę dalį jų

Kone geriausiai žinomas atvirojo kodo produktas – operacinė sistema „GNU/Linux“. Šis projektas gimė 1991 m., kai Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas sukūrė operacinės sistemos branduolį „Linux“. Į jį buvo integruotas GNU projekto programų rinkinys ir taip gimė viena plačiausiai naudojamų laisvųjų operacinių sistemų.

Pirmosios jos versijos tiko tik patyrusiems programuotojams, tačiau ilgainiui buvo sukurtos patogesnės vartotojo sąsajos, pritaikytos mažiau patyrusiems vartotojams. Šiuo metu populiariausia yra „Ubuntu“ versija, turinti lengvai valdomą grafinę vartotojo sąsają ir būtiniausias programas.

Prieš keliolika metų mažai kas tikėjo atvirojo kodo – nemokamai platinamų ir laisvai tobulinamų – programų ateitimi. Dabar jos yra progreso priešakyje.

Prognozavo žlugimą Atvirojo kodo bendruomenės ideologija prieštarauja didžiųjų kompanijų naudojamam verslo modeliui, pagal kurį samdomų programuotojų sukurtas produktas priklauso pačiai kompanijai ir tik ji sprendžia, kokiomis sąlygomis jį galima naudoti.

Natūralu, kad kyla klausimas: kokia prasmė kurti tai, ką gali gauti už dyką?

Paskatų yra įvairių: vieniems entuziastams tai tarsi hobis, laisvalaikio užsiėmimas; kiti programas kuria sau, o bendruomenei atiduoda vedini geranoriškumo; dar kiti pasinaudoja verslo modeliais ir iš to užsidirba.

Dar prieš keliolika metų „Microsoft“ vienas įkūrėjų Billas Gatesas skeptiškai atsiliepė apie tai, kad atvirasis kodas galėtų duoti pelną. „Mes laikome „Linux“ konkurentu studentų ir kompiuterių mėgėjų rinkose, tačiau aš nemanau, kad komercinėje rinkoje jis galėtų sulaukti didesnio pasisekimo“, – 2001-aisiais sakė B.Gatesas.

Vėliavnešys – „GNU/Linux“

„Linux“ operacinės sistemos branduolys naudojamas ne tik asmeniniuose kompiuteriuose: jis valdo absoliučią daugumą pasaulio superkompiuterių ir serverių; jo pagrindu sukurtos mobiliosios operacinės sistemos „Android“, „WebOS“, „MeeGo“; jis valdo įvairių gamintojų televizorius, interneto maršrutizatorius, vaizdo žaidimų konsoles, kitą techniką ir elektroniką.

„Microsoft“ vienas įkūrėjų B.Gatesas, nuvertinęs atvirojo kodo galimybes, smarkiai suklydo. „Scanpix“ nuotr.

„suvalgys“ programinė įranga, tuo mažiau liks techninei įrangai. Taigi gamintojams apsimoka remti atvirąjį kodą, kad žmonėms nereiktų mokėti už programinę įrangą ir galėtų daugiau skirti techninei įrangai“, – sakė M.Okulič-Kazarinas.

Paramos dažnai sulaukia ir konkrečių programų kūrėjai. Pavyzdžiui, jei didelei kompanijai reikia aprūpinti tūkstančius darbo vietų specialiai pritaikytomis interneto naršyklėmis, ji veikiausiai kreipsis į „Firefox“ kūrėją „Mozilla“. O specialiems poreikiams pritaikytą duomenų bazę geriausiai sukurs „MySQL“ specialistai. Stambų užsakymą atlikę programuotojai sulauks nemenkos paramos, kurią galės skirti savo veiklos plėtrai. Žinoma, užsidirbti gali ir atskiros kompanijos, siūlančios įvairias paslaugas – programų kūrimo, diegimo, taisymo, pritaikymo ir kt. Ne viena tokia įmonė yra ir Lietuvoje.

Minios išmintis Technologijų srityje itin svarbus saugumo bei patikimumo aspektas. Kalbant apie kenkėjiškas programas, dažnai teigiama, kad „GNU/Linux“ virusų nėra sukurta dėl to, jog to daryti neapsimoka – potencialių taikinių yra gerokai mažiau nei „Windows“ atveju.

M. Okulič-Kazarinas teigia, kad tai nėra visiškai tikslu. „GNU/Linux“ operacinė sistema yra saugesnė vien dėl savo architektūros – sisteminiai failai yra atskirti nuo vartotojo aplinkos, taigi net jei žmogus kažką padaro blogai, jis gali pakenkti tik sau, bet ne sistemai.

Atvirojo kodo programos yra saugesnės dar ir dėl to, kad jos kuriamos kolektyviai. „Atvirojo kodo programas gali peržiūrėti daugybė žmonių. Jei programą naudoja milijonai vartotojų, vadinasi, tarp jų yra tūkstančiai specialistų, kurie supranta, kas yra programavimas. Jei kažkam kils įtarimas, jis gali peržiūrėti kodą. Aišku, tai nuolat daro ir kūrėjai. Čia galioja „minios išmintis“: kai daug žmonių kažką kuria, didesnis šansas, kad bus išvengta klaidų“, – sakė AKL prezidentas.

Kompiuterių naudotojai taip pat puikiai žino tokias programas, kaip interneto naršyklė „Mozilla Firefox“, biuro programų rinkinys „OpenOffice“, vaizdo ir garso įrašų grotuvas „VLC media player“, grafikos failų kūrimui skirtas „Gimp“, failų archyvatorius „7-Zip“, tinklaraščių aplinka „WordPress“, failų dalinimosi programos „uTorrent“, „eMule“, „DC++“ ir daugybė kitų programų.

36 | Gazas.lt

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Šalies keliuose – trys žudikai

Ramūnas Fetingis r.fetingis@15min.lt

Atėjus tikram pavasariui į kelius vėl sugrįžo giltinė.

Saugumo jausmą praradę vairuotojai automobiliais ir motociklais ne tik laksto girti, bet ir miestų gatvėse rengia lenktynes, kurios baigiasi kraupiomis avarijomis. „15min“ su Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininku Gintaru Aliksandravičiumi kalbasi apie avarijų priežastis ir kelių policijos pokyčius.

– Pastaruoju metu vėl girdime apie viena už kitą kraupesnes avarijas. Ar iš tiesų yra taip blogai, kaip atrodo?

– Jeigu lygintumėme šiuos ir praėjusius metus, tai žuvusių ir sužeistųjų keliuose skaičius šiek tiek didėja, bet negalima sakyti, kad tai yra absoliučios tendencijos.

Tarkime, kovo mėnesį žuvusiųjų turėjom mažiau negu pernai.

– Paradoksas: žmonės dejuoja, kad neturi pinigų brangstantiems degalams, o avarijų skaičius didėja?

Mes turime dar vieną bėdą – pėsčiuosius. Trečdalį žuvusių Lietuvos keliuose sudaro pėstieji, apie 80 proc. jų žūva tamsiuoju paros metu.

– Apklausos rodo, kad nepaisant to, kokia bus degalų kaina, žmonės transporto priemonių neatsisakys. Jeigu reikia važiuoti, tai ir važiuoja.

– Ar Lietuvos eismo problemos yra panašios į kitų Europos šalių, ar turime savitų bėdų?

– Problemos išties panašios. Europoje įvardijami trys pagrindiniai žudikai keliuose: tai greitis, alkoholis ir neužsegti saugos diržai. Ta pati tendencija ir Lietuvoje.

Beje, motociklininkai sudaro apie dešimt procentų žuvusiųjų Europos mastu. Tai parodo ir mūsų statistika.

Bet mes turime dar vieną bėdą – pėsčiuosius. Trečdalį žuvusių Lietuvos keliuose sudaro pėstieji, apie 80 procentų jų žūva tamsiuoju paros metu. Šiuo atžvilgiu

išsiskiriame iš Vakarų Europos. Policijos patruliai skundžiasi, kad su sulaikytu pėsčiuoju, ypač neblaiviu, sugaištama tiek pat laiko, kiek ir su girtu vairuotoju. Reikia įforminti neblaivumą, užpildyti nemažai dokumentų, dažnai tenka nustatyti tapatybę, nes jis neturi dokumentų. Atokesnėse vietose tenka įveikti keliasdešimties kilometrų atstumą. O galų gale jam skiriama bauda – 80 litų. Dviejų pareigūnų sugaištas laikas ir darbo sąnaudos yra kur kas brangesnės.

Buvo būgštavimų, kad tai bergždžias darbas, bet jeigu pernai iš 297 žuvusių keliuose 111 yra pėsčiųjų, tai tikrai yra didelė problema. Kol kas tikėtis, kad kelkraščiai bus apšviesti, – sunku, tad dirbame dviem kryptimis – prevencine ir taikome nuobaudas.

Pastaraisiais metais išdalijome beveik 5 milijonus nemokamų atšvaitų. Jau pastebime ir pozityvių tendencijų – atšvaitų atsiranda kaimo parduotuvėlėse, o anksčiau kaimuose mažai kas apie tokį dalyką buvo girdėję.

– Ar pastebite vairavimo kultūros pokyčių? Ar lietuviai vis dar tokie nedrausmingi?

– Žiūrint kaip lyginsi. Jei lyginsime su praeitimi, tai teigiamų poslinkių yra. Kad ir važiavimas neprisisegus saugos diržo. Prieš gerą dešimtmetį vienetai važiavo prisisegę, dabar tik vienetai vairuotojų važiuoja neprisisegę saugos diržo.

Jei lyginsime su kitomis Europos šalimis... Kiekviena tauta, kiekviena valstybė turi savo mentalitetą ir savo išskirtinumą.

Manau, daugelis lietuvių, išvažiavę į užsienį, vairuoja kur kas atsargiau negu savo tėvynėje. Vakaruose ir nuobaudos daug didesnės, ir galimybė netekti vairuojamo automobilio drausmina mūsų tautiečius.

Nesame visiški neišmanėliai ar visai nemokantys vairuoti, galų gale, pagal statistiką

nesame paskutiniai Europoje, nors visai neseniai tokie ir buvome. Šitie dalykai rodo, kad vairavimo kultūra gerėja, nors tobulėti, žinoma, yra kur.

– Kaip keičiasi kelių policijos darbas atšilus orams?

– Pavasaris: bunda gamta, didėja greičiai, nes į gatves išrieda dviratės transporto priemonės – motociklai, dviračiai, mopedai. Šių transporto priemonių vairuotojai irgi sunkiai adaptuojasi. Matyt, po žiemos atsisėdus ant motociklo ar mopedo norisi „paspausti“, išbandyti jėgas. Beje, po lenktynių transliacijų per televiziją nemažai jaunuolių sėda į savo „bolidus“ ir bando pakartoti tai, ką matė.

Dėl to daugiau dėmesio skiriame greičio kontrolei, rengiame specialius reidus.

– Anksčiau dažnai girdėdavome apie kyšius imančius kelių policininkus. Ar kas nors pasikeitė?

– Kyšininkavimo mastai tikrai ne tokie, kaip buvo anksčiau, bet problema dar neįveikta.

Korupciją sumažino mūsų įdiegtos techninės naujovės – modernūs greičio matavimo prietaisai, patruliniai automobiliai su vaizdo ir garso įrašymo įranga viduje ir išorėje.

Be to, norime nustatyti optimalų kelių policijos ekipažų skaičių ir visiems kitiems policijos pareigūnams palikti tik teisę reaguoti į įvykius ar akivaizdžius pažeidimus, tačiau nesikišti į kelių policijos pareigūnų darbo sferą. Pareigūnas, stabdantis automobilį kelyje, visada asocijuojasi su kelių policijos pareigūnu, tačiau taip nėra. Apskrityse, rajonų policijos komisariatuose tą darbą daro viešosios policijos patrulių padaliniai.

Kita vertus, šią problemą reikia spręsti sistemiškai – kad gyventojai patys nebūtų linkę duoti kyšių. Tokių bandymų yra tikrai labai daug. Kai pradėta bausti ne tik imančius, bet ir bandančius duoti kyšį, tiesiog užplūdo faktai apie siūlomus pinigus.

Mes net buvome traukiami per dantį, kad fiksuojame tokius faktus, kai žmonės siūlo 20 ar 40 Lt kyšį. Tačiau pastaruoju metu pareigūnai atsisako net 500 eurų kyšio, o tai yra pareigūno mėnesio atlyginimas.

G.Aliksandravičius pastebi, kad Lietuvos vairuotojai jau nebėra blogiausi Europoje.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Gazas.lt | 37

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

GAZAS.LT komandos „Eko žygio“ automobilis – „Hyundai i30“.

Algimanto Brazaičio nuotr.

„Eko žygis“:

svarbus kiekvienas degalų lašas Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt

Įveikti 1244 „Eko žygio“ kilometrus pasiryžau norėdamas išmokti taupyti.

Ne pinigus, o kiekvieną dovanotų degalų lašą.

Skaičius

4,15 litro/100km

Tokios vidutinės 1244 km kelionės degalų sąnaudos

Kasmet rengiamo „Eko žygio“ esmė – įveikti užduotą atstumą, sunaudojant kuo mažiau degalų. Nuklydus nuo maršruto prarasto laiko bauda perskaičiuojama papildomais mililitrais degalų. Žygio dalyviai visą maršrutą privalo įveikti pagal žygio bibliją – kelio knygą. Joje – metrų tikslumu numatyti visi posūkiai, miestų pavadinimai ir t.t. „Hyundai“ automobiliais prekiaujančio „Fakto Autocentro“ vadovo įkalbėtas prie starto linijos stojau įsitaisęs visiškai naujame „Hyundai i30“ automobilyje. Po variklio dangčiu „gyvena“ vos 200 km prasukęs 1,6 litro darbinio tūrio turbodyzelinis variklis. Gamintojo deklaruojamos degalų sąnaudos įspūdingos – vos 3,7 litro dyzelino mišriu režimu. Turėkite kantrybės šį straipsnį perskaityti iki galo ir sužinosite, kiek šis skaičius yra realus.

Paskui vilkiką – taupiau Startavome Vilniuje.Tikslas – pasiekti Lenkijos uostą Gdanską ir grįžti atgal.

Pirmuosius kelis šimtus kilometrų įveikiame vidutiniu 85 km/val. greičiu, važiuojame kiek įmanoma taupydami degalus.

Nors automobilyje yra pastovaus greičio palaikymo sistema, ja pasitikėti neverta.

Greitį diktuodamas pats išnaudojau kiekvieną nuokalnę – leisdamasis žemyn greitį kiek didinau, o kildamas į kalniuką akceleratorių kiek atleidau.

Kelio knygoje nurodytas vidutinis šio ruožo greitis – 74 km/val. Su šturmanu pasitarę pridėjome dešimtį – negali žinoti, kokie kelio remontai ar kokios miestų spūstys pasitiks Lenkijoje. „Hyundai“ borto kompiuteris rodo 3,8 l/100 km.

Pirmas didesnis Lenkijos miestas mūsų maršrute – Augustavas – pasitiko raudonais šviesoforo signalais. Kiekviena minutė lūkuriuojant žalio šviesoforo signalo – didelis laiko nuostolis. Automobilio kompiuterio skaičiavimais, mūsų vidutinis greitis nuo maždaug 80 km/val. vos per pusvalandį krenta iki 65 km/val. Mes jau atsiliekame nuo grafiko. Lyg to būtų negana, pasiklydome. Varžybų organizatorių neapdairiai palikta klaida kelio knygoje (taip jau pasitaiko) mums kainuoja gal dešimtį minučių. Suradę teisingą kelią ir paskaičiavę

Patarimas Klausykitės variklio Nepersistenkite važiuodami labai žemais sūkiais. Varikliui tarškant ir barškant degalų naudojama daugiau nei jums atrodo. Taip pat kenčia tepimo sistema, trumpėja variklio tarnystės amžius. Klausykitės variklio ir leiskite jam dirbti kuo sklandžiau.

Kelio knyga – „Eko žygio“ biblija.

Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt

Patarimas „Autopiloto“ žala Pirmas patarimas keliautojams, norintiems sutaupyti vieną kitą litrą degalų.

Nepasikliaukite „autopilotu“, išnaudokite savo dešinę koją ir pasinaudokite inercija. Ši tiesa patvirtinta daugeliu testų – greičio palaikymo sistema leidžia pailsinti koją, tačiau degalų taip nesutaupysite. savo tempą, suprantame, kad vėluojame beveik valandą. Važiuoti liko dar du šimtus kilometrų, o laiko – vos pusantros valandos.

Gana visų ekonomiškumų – teko spausti ir važiuoti bent jau tiek, kiek leidžia kelių eismo taisyklės. Atvykus į pirmojo ruožo finišą mūsų vidutinės degalų sąnaudos pakilo iki nelabai džiuginančių 4,4 l/100 km.

Mūsų žygio pirmosios dienos antrą ir trečią etapus pavyko įveikti sklandžiai.

Antrosios dienos ruožai mūsų taip nestebino, todėl atsidavėme teoriniams skaičiavimams. Kiek degalų galima sutaupyti važiuojant ne 100, o 90 km/val. greičiu?

Atsakymas – daug. Pirmu atveju judėjome vienodu tempu su vilkikais ir neteko spaudinėti greičio pedalo lenkimų metu.

Tačiau vos valandai padidinę greitį iki šimto ir aplenkę dešimtis vilkikų supratome – degalų sąnaudos didėja smarkiai.

Rezultatas – neblogas Pasiekus kelionės finišą Vilniuje, mūsų „Hyundai“ degalų bakas „prarijo“ 52 litrus degalų. Pridėkime dar litrą kitą baudos ir mūsų rezultatas – vidutinės 4,1 litrų degalų sąnaudos. Tai mums lėmė šeštąją vietą. Bet atotrūkis nuo nugalėtojų velniškai mažas. Nugalėjęs ekipažas „Volkswagen Golf TDI“ vidutiniškai naudojo 3,9 litrus.

Peršasi tokia šios kelionės išvada: „Hyundai“ 1,6 litro turbodyzelinis variklis savo ekonomija nuo legendinio TDI variklio atsilieka vos keliomis dešimtosiomis.

38 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Kryžiažodis

Avinai kitą savaitę užsimanys visur suspėti, bet galiausiai niekur nepateks. Pasirinkite kurį nors vieną tikslą. Numatykite aiškų planą ir griežtai jo laikykitės.

Jaučių kitą savaitę laukia susitikimai su naujais žmonėmis. Labai tikėtini ir jūsų finansinės padėties pokyčiai į gerąją pusę.

Didelė tikimybė, jog pakeisite aplinką.

Dvynių kitą savaitę laukia įdomūs susitikimai ir naudingi dalykiniai kontaktai.

Jums suteikiama puiki galimybė imtis seniai numatytų rimtų projektų.

Vėžiai turi atminti, kad niekada negalima elgtis su aplinkiniais bet kaip. Stačiokiškas artimųjų bendravimas su jumis kitą savaitę yra atsakomoji reakcija.

Liūtai kitą savaitę privalo kontroliuoti visas savo emocijas ir elgesį. Darbe atsivers naujos perspektyvos. Čia pravers žmonių, su kuriais neseniai susipažinote, parama.

Mergelės turės puikią progą palypėti karjeros laiptais ir pasiekti įspūdingų verslo rezultatų. Yra puikios prielaidos būsimam finansiniam skrydžiui.

Svarstyklės bus dėmesio centre. Aplinkiniai pasirengę jums padėti ir paremti visas jūsų iniciatyvas. Tai leis be ypatingų pastangų realizuoti sumanymus.

Skorpionui kitą savaitę bus sunku suprasti partnerio elgesio motyvus. Neuždavinėkite nereikalingų klausimų, ypač jei gerai nesuprantate, kas vyksta.

Šauliai turės galimybę realizuoti savo iniciatyvas, susijusias su profesine veikla. Tam pasitelkite savo organizacinius sugebėjimus ir mokėjimą skirstyti laiką.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija singi aplinkiniams. Dabar tinkamas metas gerinti įvairių kartų santykius šeimoje.

Stenkitės galvoti ne tik apie savo norus.

Vertikaliai: Meksikas. Agatis. Asmara. Pala. Pb. Styga. Uraza. Er. Tina. Ajova. Bra. Gija. Irisas. „Kraz“. Faidešinas. Runa. Etinė. KTU. Sistema. Lianos. „Ars“.

Mater. Abi. Ki. Savaitė. Ša. Atvėso. Niukaslis.

Ožiaragiai kitą savaitę turi būti dėme-

Vandeniai kitą savaitę turi daug šan-

Jūs seniai puoselėjate tokią idėją, bet dėl įvairių priežasčių negalėjote jos realizuoti. Dabar tam palankus metas.

Pažymėtuose langeliuose:

KOMBINATORIUS

Žuvims vertėtų imtis remonto darbų.

Horizontaliai: Mastifas. Ba. Hestija. „Init“. Kmynai. Saga. Detalė. Vira. Eteris. Ka. Išims. Arina. Skujinė. Man. Rosa. Savi. Apavas. „Tau“. Gazas. Leik.

Ala. Mirta. Ūta. KR. Ės. Bruknė. Esperanto. Ši. Brazauskas.

sų būti pastebėti. Aplinkiniai skirs jums kur kas daugiau dėmesio. Kai kalbėsitės su žmonėmis, stenkitės būti taktiškesni.

Anekdotai Dukra rašo mamai žinutę: – Mamyte, tu greitai grįši? Pasiilgau...

– Nespėsit, po 5 minučių būsiu namie.

Linkėjimai vaikinui!

Penkis kartus Lietuvos rinktinės futbolininkai bandė paimti Europos čempionato bronzą, tačiau negailestingi apsaugos darbuotojai juos vis nuvydavo šalin.

sudoku

Auksinis ryklys žvejui: – Sakyk savo paskutinį norą.

Lengvas

Vidutinis

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien de

Penktadienį daug kur trumpai palis, gali griaudėti perkūnija. Oras šils iki 19– 24, rytiniuose rajonuose – iki 28 laipsnių šilumos. Šeštadienį prognozuojami trumpi lietūs, dieną bus 16–21, pajūryje – 13–15 laipsnių šilumos.

Sekmadienį lietus bus gausesnis, šils iki 16–21, pajūryje – iki 12 šilumos.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Pasaulyje Šiauliai

Klaipėda

20

Panevėžys 23

19

Utena 23

05-05 d.

10 / 20

8 / 19

8 / 14

7 / 17 Kaunas 23

05-06 d.

6 / 21 Panevėžys

7 / 17 Utena

8 / 12 Alytus

6 / 15

Vilnius 25

Marijampolė

05-05 d.

9 / 18

9 / 18

8 / 19

8 / 19

5 / 16

5 / 16

7 / 17

7 / 17

05-06 d.

Vėjas

Alytus

Pietryčių

23

2-6 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

26

Berlynas

20

Londonas

10

Madridas

19

Maskva

21

Minskas

22

Oslas

11

Paryžius

21

Praha

21

Ryga

17

Roma

22

Stokholmas

12

Talinas

8

Varšuva

26

40 | Istorija

15min • 2012 m. gegužės 4 d.

Šaltojo karo siaubas Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Istorija

Raketinėje bazėje, kur puoselėti planai nuo žemės paviršiaus nušluoti Vakarų Europos šalis, dabar knibžda turistai.

Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke, duris po rekonstrukcijos atvėrė Šaltojo karo muziejus.

Jis įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, pastatytame 1962 m. „Radome informacijos, kad panaši bazė yra išlikusi ir Ukrainoje. Tačiau toks Šaltojo karo muziejus, kokį turime mes, yra vienintelis Europoje“, – tikino 3 ha užimančio muziejaus projekto vadovė Nijolė Norvaišienė. Žemaitijos nacionaliniam parkui buvusi požeminė raketų bazė atiteko 1994-aisiais, kai metalo vagys dar nebuvo spėję visko išgrobstyti. Buvusiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse buvo įrengtas militarizmo muziejus. Kasmet jį aplankydavo po maždaug 15 tūkst. žmonių. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos ir ekspozicijos papildymo lankytojų srautai išaugs tris kartus. „Ruošdami ekspoziciją vis prisimindavome Alberto Einsteino mintį: „Nežinau, kuo žmonės kovos trečiame pasauliniame kare, bet ketvirtame jie kovos lazdomis ir

Lankytojus pasitinka vaškinės sovietų kariškių figūros.

A.Kripaitės nuotr.

1978 m. JAV žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, vasarą iš jos ginkluotė buvo išvežta, sovietų kariai taip pat pasitraukė.

• Raketinę bazę Plokščių kaimo miške šalia Platelių statė 10 tūkst. statybininkų – dauguma estai. Beveik 30 metrų gylio šachtos kastos paprasčiausiais kastuvais. Netoliese buvo kelios neturtingų kaimiečių sodybos. Už nukeltas sodybas jiems buvo sumokėta po 4,5 tūkst. rublių.

Prie muziejaus įrengta fotostudija, kur galima įsiamžinti.

dantimis“, – pasakojo Karo paveldo centro vadovas Vladimiras Orlovas, pasirūpinęs, kad į muziejaus ekspozicijų sales patektų ir neseniai išslaptinta istorinė medžiaga.

Kol vyko rekonstrukcijos darbai, iš teritorijos išvežta ir apie 120 kub.m fenoliu užteršto grunto.

Muziejuje pristatoma raketinės technikos evoliucija bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas. Įrengta salė, kurioje perteikiama sovietinė propaganda: knygos, laikraščiai, plakatai.

Lankytojams transliuojama tuo metu populiariausia televizijos laida „Vremia“.

O siauri koridoriai nuveda į vietą, kur beveik dvidešimt metų laikyta kovinė raketa.

Tai sudėtingas inžinerinis statinys, kupinas įvairiausių įrenginių bei komunikacijų.

• Nuo 1963 iki 1978 m. bazėje buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termabranduolinėmis galvutėmis. Raketos galėjo skrieti 2 tūkst. km atstumu. Visos jos buvo nukreiptos į Vakarų Europos šalis.

• Šalia bazės buvusiame kariniame miestelyje Plateliuose gyveno apie 320 karininkų ir kareivių. Vietiniai gyventojai net neįtarė, koks pavojus buvo šalia jų namų. Girdėdavo tik triukšmą, miško keliuku važiuojančius automobilius, kartkartėmis šūvius.