15min savaitraštis 2012.06.08

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 21 (1252) • 2012 m. birželio 8 d.

Tyrimas

Turi pinigų – gali žudyti

Naujakurių ašaros

Savaitraštis „15min“, pasidomėjęs kraupią avariją Vilniuje sukėlusio A.Tumėno praeitimi, sužinojo tai, kuo sunku patikėti: 2005 metais A.Tumėnas girtas padarė avariją, kurioje žuvo jo draugas, bet nebuvo nubaustas net 1 lito bauda. Viskas pagal įstatymus, tik kainuoja brangiai.

12–13 psl.

BFL nuotr.

Sportas

„Euro-2012“ intrigos Šiandien prasideda Europos futbolo čempionatas. Prieš čempionato startą visos 16 komandų yra lygios, bet trys ekipos atrodo lygesnės už kitas.

22–23 psl.

Butas su daline apdaila pražioja savo nasrus ir nekantriai laukia, kol pamaitinsi. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kiek trunka ir kiek kainuoja pinigų, laiko bei nervų sostinėje įsirengti būstą.

8–9 psl.

Dalia Da ašk škev evič ičiū iūtė tė

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. birželio 8 d.

15min.lt apklausa

9

41

proc.

proc.

Rimvydas Valatka

Prezidentė D.Grybauskaitė baigia 3-iuosius kadencijos metus. Koks svarbiausias jos darbas?

r.valatka@15min.lt

Konstitucijos garantas

Bandė pažaboti korupciją (6848) 41 proc.

Neatleido iš pareigų teisėjos N.Venckienės (6620) 40 proc.

Bandė sumažinti šildymo kainas (1679) 10 proc.

Užtikrino Lietuvos saugumą visiems laikams (1436) 9 proc.

Einame valdomos demokratijos link?

Kai nebesvarbu, kas Seime turi daugumą.

Einame valdomos demokratijos link? Kai nebesvarbu, kas Seime turi daugumą. Pavyzdžių, kad verslas ir ypač verslo išlaikoma žiniasklaida tampa valdoma, jau yra.

Prieš pat metinį pranešimą D.Grybauskaitė nei iš šio, nei iš to pasiskelbė Konstitucijos garantu, bet, nors Konstitucija prezidentui skirtuose 77–90 str. apie tai nekalba, nė vienas politikas nė necyptelėjo. Prezidentė paslydo lygioje vietoje? Nėra skaičiusi Konstitucijos? O gal Konstitucija jau vienodai rodo?

Graudžiai, o kai kas pasakytų kraupiai simboliška, jog įkandin prezidentės taip pat nusišnekėjo ir užsienio reikalų ministras A.Ažubalis: „Neišvengiamai turėsime keisti Konstituciją vien jau dėl to, kad Konstitucijoje įrašyta, jog mūsų valiuta yra litas. Negalėsime į eurozoną įstoti nepakeitę Konstitucijos.“ Konstitucijoje nėra nė žodžio apie valiutą. Kalbėdama apie užsienio politiką, D.Grybauskaitė pareiškė, kad ji siekia „kūrybiškos užsienio politikos“ ir „išmaniosios diplomatijos“.

Išmanioji diplomatija – skambus, bet nieko nereiškiantis žodis. O ar gali užsienio politika būti kūrybiška, jei jos vykdytojai painiojasi Konstitucijoje, jei Užsienio reikalų ministerijoje net dėl smulkmenų vyrauja totali baimė padaryti kažką ne taip?

Apskritai prezidentė pernelyg dažnai įniko kartoti, kad būtina padaryti pauzę. Su Lenkija – pauzę, su JAV – pauzę. Dėl Garliavos įvykių – pauzė, dėl besikeikiančios teisėjos – pauzė. Štai ir turime trejus metus trunkantį viešųjų ryšių teatrą. Gera pauzė – teatro esmė. Bet čia gyvenimas. Kuris eina.

40 proc.

10 proc.

„F & L“ production

Trečiasis metinis D.Grybauskaitės pranešimas nenustebino. Bendras įspūdis – blankus. Tiesa, įprastai kapotus prezidentės sakinius šįkart pakeitė ramus kalbėjimo stilius. Apskritai pranešimas Seimui buvo nuosaikesnis už ta pačia proga duotą interviu.

Netikėtumas – keli sakiniai verslui užtarti. Nors ir abstraktūs, bet kadangi juos ištarė D.Grybauskaitė, tai kone mąstymo revoliucija. O gal taktinė gudrybė. Prieš kokią naują šunybę verslui.

Kaip kiek netikėtą vietą reikėtų vertinti netiesioginę gatvinio teisingumo kritiką. Taip pat – netiesiogiai, bet aiškiai – kepštelėta konservatoriams: prezidentė priminė, kad laikai, kai jie turėjo kišeninį prokurorą, VSD „kurmių“ ir savo FNTT, praėjo.

Visa kita – kaip visada. Panegirika sau ir kaltinimai kitiems. Pirmiausia Vyriausybei, už kurios veiksmus didelę kaltės dalį turėtų prisiimti pati prezidentė.

Bet ir iš pranešimo, ir iš prieš tai duoto interviu, kurių neįmanoma vertinti atsietai, aišku, kad prezidentė jau nurašė A.Kubilių. D.Grybauskaitė stato ant naujos ir labai keistos trikinkės.

Sprendžiant iš to, kad nė viena opozicinė partija neišdrįso kritikuoti bekryptės D.Grybauskaitės užsienio politikos, galima daryti išvadą, kad daugumos ir opozicijos ribos jau išsitrynė. Opozicija net žvilgsniu bijo supykdyti prezidentę. Nekritikuojama ne tik D.Grybauskaitė, bet net ir Vyriausybė. Kritika susiveda į kepštelėjimus ir parlamentinius žaidimėlius. Nes partijų vadai galvoja ne apie tai, kaip gauti rinkėjų palankumą, o tik žiūri į burną prezidentei.

Apklausoje dalyvavo 16586 žmonės

Savaitės pranešėja –

D.Grybauskaitė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime perskaitė metinį pranešimą.

Lietuvos gyventojai iš pranešimo sužinojo, kas per 3-iuosius valstybės vadovės kadencijos metus dirbo gerai, kas – blogai, o kam apskritai nereikėjo dirbti.

Pranešimo esmė tokia: už praėjusius metus pylos nusipelnė visi, tik ne pranešėja, o po Seimo rinkimų naujai valdžiai teks šokti pagal senos valdžios paliktą dūdelę.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Verslas | 3

BFL nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Išėjo J.Karosas

Verslo pertvarka

Bausmė

Seimas ketvirtadienį tylos minute pagerbė trečiadienį mirusį Seimo narį Justiną Karosą. 75 metus ėjęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas J.Karosas pastaruoju metu sunkiai sirgo. J.Karosas bus laidojamas šeštadienį, 11 val., Vilniaus Antakalnio kapinėse. Velionio palaikai kremuoti.

Atsisveikinti su velioniu galima Šv.Jonų bažnyčioje.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos pasiūlytam valstybinių įmonių, kurių bendras turtas yra beveik 30 mlrd. Lt, valdymo reformos planui. Visas įmones ketinama suskirstyti į tris grupes, kiekvienai nustatant griežtą, ne mažiau kaip 5 ar 10 proc., kapitalo grąžos normą, o viso valstybės turto naudojimo kontrolę perduoti Turto fondui.

Konkurencijos taryba nustatė, kad 30 kelionių agentūrų, kurios naudojosi sistema „E-turas“, derino vartotojams suteikiamos nuolaidos dydį. Dėl to 29 įmonėms skirta daugiau nei 5 mln. Lt baudų. Didžiausią baudą – per 2 mln. Lt – gavusi bendrovė „Megaturas“ bei kitos įmonės kaltę neigia.

Lietuvių pirkinys Rusijoje – bankas Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Rusiško kapitalo bankai nesėkmingai bando įsitvirtinti Lietuvoje, tuo metu lietuvių investuotojai negali skųstis, kad yra nepageidaujami Rusijos platybėse – grupė Lietuvos verslininkų šioje šalyje nesunkiai įsigijo nedidelį banką.

Pinigų kilmė mažai rūpi

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas: Lietuvių valdomas bankas iš Rotovo prie Dono bandys plėstis į kitus Rusijos miestus.

Rostov-on-Don nuotr.

Rusijos mieste Rostove prie Dono registruotame „Kapital banke“ lietuviai šeimininkauja nuo praėjusių metų.

Banko direktorių tarybos pirmininku išrinktas buvęs „SEB banko“ viceprezidentas Arturas Feiferas „15min“ teigė, kad banką Rusijoje verslininkai nusprendė įsigyti, nes šioje šalyje – perspektyvi, sparčiai auganti rinka. „Suprantame, ko reikia rusų klientams, ir galime jiems pasiūlyti vakarietišką aptarnavimo kokybę. Smulkiam ir vidutiniam segmentui trūksta dėmesio iš didelių Rusijos bankų“, – sakė verslininkas.

A.Feiferas tikino, kad „Kapital bankas“ vystomas puikiai: duris atvėrė nauji klientų aptarnavimo skyriai, įdiegta nauja IT bankų sistema. „Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų, bankas įgijo klientų“, – pridūrė pašnekovas.

Anot direktorių tarybos pirmininko, Lietuvoje „Kapital bankas“ paskolų nedalys, tačiau jis finansuoja lietuvių projektus Rusijoje.

A.Feiferas: „Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų.“

Akcijos – kaip bandelės A.Feiferui priklauso 9,51 proc. banko akcijų, tokią pat dalį „Kapital banko“ akcijų valdo „Makrokoncert“ padalinio Lietuvoje vadovas Vaidas Zdancevičius. Šis verslininkas apie pirkinį su „15min“ kalbėjo nenoriai. „Tai yra asmeniniai dalykai, nelabai norėčiau komentuoti, – paklaustas, kodėl ryžosi investuoti į Rusijos banką, sakė V.Zdancevičius. – Nesu viešas asmuo, galiu sau leisti nekomentuoti tokių dalykų.

Tiesiog verslo projektas.“ Paklaustas, ar lietuviams verslininkams nebuvo sunku įsigyti banką Rusijoje, V.Zdancevičius teigė, kad akcijos – kaip bandelės, perki–parduodi. Jis pridūrė turintis ir kitų užsienyje veikiančių bankų akcijų. „Kapital banko“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad 9,73 proc. jo akcijų priklauso anksčiau bendrovei „Makroconcert“ Lietuvoje vadovavusiam Giedriui Klimašauskui.

Didžiausias „Kapital banko“ akcininkas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „Kliugasen“, kuri priklauso Lietuvos verslininkams Arūnui Mikniui, Veronikai Parnikovai ir Linui Jakui. Šie verslininkai taip pat yra įsigiję „Kapital banko“ akcijų kaip fiziniai asmenys.

Antras pagal dydį akcininkas yra įmonė „Iroketa Holdings Limited“. Informacijos apie šią bendrovę – nedaug, jos tinklalapyje nurodoma, kad ji užsiima investavimu, o pagrindinė jos būstinė yra Kipre.

6,9 proc. „Kapital bank“ akcijų nusipirko verslininkas Paulius Baltrėnas, 3,24 proc. – Arvydas Padleckas.

Ryšiai su oligarchais „Kapital banko“ direktorių tarybos narys Darius Zakarauskas anksčiau Rusijos žiniasklaidai teigė, kad pirkinį įsigijo grupė tarpusavyje pažįstamų verslininkų, kurie per trejus metus į jo plėtrą ketina investuoti 30 mln. eurų.

Anot D.Zakarausko, „Kapital bankas“ neketina prisirišti prie regiono, jo savininkų planuose – plėstis visoje Rusijoje. „Kiekvienas investuotojas turi verslą Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Rusijoje, jų veiklos sritys – koncertų organizavimas,

Rusiško banko neįsileido Filialo ar dukterinio banko Lietuvoje šiuo metu neturi nė vienas rusiško kapitalo bankas. Anksčiau toks bankas buvo liūdnai pagarsėjęs „Snoras“, kurio didžiausias akcininkas buvo Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas.

Rimtus ketinimus ateiti į Lietuvos rinką reiškė Rusijos bankas „Investicionnyj torgovyj bank“, jis atliko tyrimus, kurioje srityje dirbti naudingiausia, jau rinkosi ir darbuotojus, tačiau viltis sudaužė Lietuvos bankas, balandžio pabaigoje neišdavęs Rusijos bankui leidimo steigti atstovybę Lietuvoje.

Lietuvos bankas sprendimą motyvavo tuo, kad „Investicionnyj torgovyj bank“ nepateikė išsamios informacijos apie akcininkus. Pagal šia informaciją būtų sprendžiama apie banko patikimumą. interneto projektų plėtra, žiniasklaida, nekilnojamasis turtas ir finansinės paslaugos. Rusijos banko įsigijimą inicijavo A.Miknius“, – leidiniui „Gorod N“ anksčiau sakė jis.

Banko interneto svetainėje rašoma, kad D.Zakarauskas bent jau iki praėjusių metų vadovavo didžiausiai Bosnijos ir Hercegovinos molžemio gamyklai „Birac“ bei boksitų kasykloms „Boksit“ bei „Rudnik Boksita“. Šias įmones kontroliuoja prieštaringai vertinamo verslo magnato Vladimiro Romanovo valdoma Ūkio banko investicinė grupė. V.Romanovas Rusijoje turi daug verslo interesų.

A.Miknius anksčiau ne kartą vadintas renginių organizavimo bendrovės „Makroconcert“, bet ir kaip galimas žiniasklaidos bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ savininkas.

Kas valdo šią agresyviai besiplečiančią žiniasklaidos grupę, nuolat spėliojama, nes tikruosius savininkus gaubia paslapties migla.

Anksčiau spauda rašė, kad bendrovės „Keiinvestment“ akcininkas ir direktorius A.Miknius įmonę „Balsas.lt leidiniai“ valdo

„Įsteigti banką ar jo padalinį Lietuvoje yra gerokai sunkiau, nei nusipirkti banką Rusijoje, nes Lietuvoje bankininkystės veiklai taikomi griežtesni reikalavimai. Rusijos, ir, pavyzdžiui, Ukrainos verslininkams jie yra sunkiai įgyvendinami, nes reikalaujama aiškiai nurodyti, kaip ir kada uždirbti investuojami pinigai, kokia akcininkų sudėtis. Daugeliui ne taip paprasta tokią informaciją pateikti.

Kiek man tenka bendrauti su Rusijos bankų asociacija, šioje šalyje tai – antraeiliai dalykai, jie šių reikalavimų ne itin skuba įgyvendinti. Tad iš tos aplinkos, kur silpnesni reikalavimai, ateiti pas mus yra sunku, lūkesčiai didesni nei galimybės. Tada apetitas dingsta.

Tikrai nemanau, kad Rusijos bankui ateiti į Lietuvą sutrukdė „Snoro“ istorija ar kokie nors politiniai dalykai.

Bankinę veiklą Lietuvoje vystantys verslininkai norėjo plėstis į Rusiją, tačiau šie projektai buvo sustabdyti dėl neaiškios reguliavimo aplinkos ir sudėtingų sąlygų.

Ar fiziniai asmenys iš Lietuvos turi idėjų ten investuoti, nežinau, todėl pakomentuoti negaliu.“ per savo padalinį epasas.lt. Vėliau vieninteliu žiniasklaidos grupės akcininku buvo pristatomas A.Mikniaus tėvas Rimantas Miknius.

Tiesa, Registrų centras anksčiau nurodė, kad vienintelė grupės akcininkė yra Liudmila Ivleva, vadovaujanti bendrovei „Mikotel Group“. Pastarosios savininkas – R.Miknius.

Paslaptimi išlieka ir tai, kokie ryšiai sieja „Balsas.lt leidinius“ ir Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. 2007-ųjų pabaigoje, kai epasas.lt nusipirko interneto svetainę balsas.lt, A.Mikniaus asistentei išsprūdo, kad apie naujienų portalą žurnalistai gali pasikalbėti su už portalo vystymą atsakingu žmogumi – Vytautu Gapšiu, vienu iš Darbo partijos vadovų. Šioje bendrovėje kurį laiką dirbo ir buvusi įtakinga Darbo partijos veikėja Vitalija Vonžutaitė, dabar drauge su V.Uspaskichu ir V.Gapšiu teisiama Darbo partijos finansinių machinacijų byloje. Grupei priklausančios žiniasklaidos priemonės apie V.Uspaskichą ir kitus „darbiečius“ rašo arba gerai, arba nieko.

4 | Politika

15min • 2012 m. birželio 8 d.

D.Grybauskaitė 2011 m. svaidėsi žaibais.

D.Grybauskaitė 2010 m. laužė tradicijas.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

Prezidentės kalbų metamorfozės Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Jau trečią metinį pranešimą perskaičiusi valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė kiekvienąkart randa naujų bėdų ir kaltininkų, bet didelė dalis jos nurodytų ydų per trejus metus niekur nedingo.

Anksčiau pykusi dėl strateginio mąstymo deficito ir sutarimo stokos, šiemet prezidentė jau nebesisvaidė žaibais, o siūlė susitarti ir tęsti pradėtus darbus.

Atsisakė tradicijų Atėjusi į Seimą skaityti pirmojo pranešimo, D.Grybauskaitė pareiškė atsisakiusi „tradiciniu tapusio žanro – įprastinės visų šalies gyvenimo sričių apžvalgos“. Ji teigė, kad skauduliai visiems žinomi, aišku, kaip juos gydyti, bet vien geri norai nebepadeda, visuomenė grimzta į nusivylimą ir nepasitikėjimą, iš kur – tik žingsnis į sąstingį. „Įstrigome, nes praradome kryptį. (…) Paniekinome vienintelį veiksmų vertinimo matą. Pamiršome žmogų.“ Valstybės vadovė, būdama finansų specialistė, nesusilaikė nepakritikavusi kraštutinio ekonomizmo: „Ne pinigų stygius pykdo žmones, o teisingumo ir solidarumo trūkumas.“ Ji apgailestavo, kad dėl chaotiško judėjimo švaistoma nacionalinė energija, o pirmine viešojo gyvenimo yda

pavadino strateginio mąstymo deficitą.

Institucijos ir politinės partijos tapo tarsi „kunigaikštystėmis su savo suvereniais tikslais ir interesais“. To pasekmė – nestabili, neaiški ir nepatikima teisinė aplinka. Šalies vadovė atkreipė dėmesį, kad gyventojai aktyviai dalyvauja aplinkos tvarkymo akcijose, bet netiki, kad gali apvalyti Lietuvą savo balsais, kad politinių atspalvių pokyčiai valdžioje gali lemti realias permainas šalies ir jų pačių gyvenime.

Pasijutę svetimi savo krašte, žmonės kelia sparnus į kitas šalis.

Pirmame savo pranešime D.Grybauskaitė ragino imtis griežtesnių bausmių korumpuotiems pareigūnams, už korupcinius ir ekonominius nusikaltimus. Teismus, kuriems esą tenka išskirtinis vaidmuo, siekiant įtvirtinti abipusiu pasitikėjimu grįstus piliečių ir valstybės santykius, ji kritikavo dėl biurokratizmo, arogancijos, perdėm akademinių diskusijų ir tarpusavio santykių aiškinimosi. Kartu prezidentė dėmesį į teisėjų atranką ir vertinimą, etikos ir drausmės bylas: „(…) esu įsitikinusi: tik kompetentingų ir teisingumo idėjai ištikimų teisėjų korpusas gali vykdyti teisingumą valstybės vardu“.

Kaltę vertė kitiems Vertindami pirmąjį D.Grybauskaitės metinį pranešimą, apžvalgininkai pasigedo tvirtesnio turinio. Prezidentė tęsė prieš rinkimus pradėtą retoriką ir kalbėjo nuskriaustam mažam žmogui, o ne politiniam elitui: pabrėžė dalykus, kuriuos visuomenė labiausiai norėtų išgirsti, – nusivylimą teisingumu, valstybe, politikais.

Politologams užkliuvo, kad šalies vadovė ragino atsigręžti į žmogų, galvoti apie sprendimų pasekmes, įgyvendinti socialinį teisingumą, tačiau nepateikė aiškių siūlymų, kaip tai daryti. Tuo tarpu kovai su korupcija D.Grybauskaitė išdėstė konkrečius pasiūlymus.

Palyginti trumpa D.Grybauskaitės kalba, akcentuojanti kelias idėjas, kontrastavo su pirmtako Valdo Adamkaus pranešimais. Šie buvo be aštrių frazių, kartais smulkmeniški, iš eilės apžvelgiantys visas sritis. Tiesa, nei vienas, nei kitas nepabrėždavo savo atsakomybės už įvykius valstybėje. V.Adamkus matė visuomenės, Vyriausybės klaidų, D.Grybauskaitė kaltę vertė Seimui, korumpuotiems valdininkams, prastai dirbantiems teismams, abu – ir partijoms.

Ankstesnis valstybės vadovas daug dėmesio skirdavo užsienio politikai, kurią, kaip prezidento veiklos lauką, akcentuoja Konstitucija. Jo įpėdinė tam pirmąkart skyrė vos kelis sakinius, kuriuose išvardijo savo prioritetus: tolesnę euroatlantinę integraciją, nuoseklų šalies interesų gynimą ES, aktyvią veiklą stiprinant saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių

organizacijų galimybes ir konstruktyvius santykius su kaimynais, grįstus abipuse pagarba bei nauda.

Tonas tapo griežtesnis Lygiai prieš metus skaitydama antrą pranešimą, D.Grybauskaitė pakartojo, jog skaudžiausia visuomenės rykštė yra valstybės nužmogėjimas. Didelę antros kalbos dalį sudarė esminių pirmosios idėjų pakartojimas ir įvertinimas, kaip toli pažengta jos nubrėžta kryptimi.

Nuo savo veiklos ir asmeninių įsipareigojimų valstybės vadovė dėmesį nukreipė į Vyriausybės darbą, nerealizuotus užmojus.

Prezidentė pažymėjo per metus 12 kartų grąžinusi Seimui svarstyti priimtus įstatymus. Vienuolikos veto parlamentas neatmetė. Jos tonas, palyginti su 2010-aisiais, sugriežtėjo, buvo galima išgirsti auklėtojos, geriau reikalus išmanančios mokytojos gaideles: „Darau išvadą: parodžius broką, pateikus paruoštus jo ištaisymo būdus, Seimo nariai išgirdo argumentus.“ Ir tuoj pat įspėjo: „Neketinu pasitenkinti vien padėties vertinimu, apgailestavimu dėl menkos pažangos ir anoniminių kaltininkų pasmerkimu.“ Šioje kalboje D.Grybauskaitė itin akcentavo savo veiksmus, kurdama įspūdį, lyg vienintelė žinotų teisingus sprendimus, gerų įstatymų kūrimo receptus: „mano kreipimąsi“, „mano iniciatyvą“, „mano pasiūlytoms pataisoms“, „asmeniškai aiškinsiuosi“, „asmeniškai domėsiuosi“ kiekvieno „atskiros grupelės užsakyto, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiančio įstatymo“ kilmės istorija. „Sakoma: tauta turi pažinti savo didvyrius. Tačiau būtina pažinti ir savo niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. To reikia, kad apvalytume valstybės tarnybą, kad išguitume iš jos tuos, kurie atėjo ne tarnauti, o prekiauti įstatymais, leidimais, sprendimais ir nuosprendžiais. Baisiausia – žmonių pasitikėjimu valstybe“, – tokį valstybės paveikslą 2011-aisiais piešė šalies vadovė.

Ji pakartojo kritiką teismams dėl sistemos sustabarėjimo, profesinio degradavimo ir arogancijos. „Teisėjų elgesio skandalai yra gėdingi. Tačiau jie neturi mūsų varyti į neviltį. Nes tai – senos šunvotės, ilgai dangstytos klano paslapties

Politika | 5

15min • 2012 m. birželio 8 d.

D.Grybauskaitė 2012 m. nustebino švelniu tonu.

T.Lukšio/BFL nuotr.

šydu, pagaliau pratrūkusios į išorę. Ir tai reiškia – valomės. Tas teikia svarumo mūsų, o ne sistemos uždarumo šalininkų argumentams“, – nesirinkdama žodžių rėžė prezidentė. Šiemet – daug švelnesnė Šiemetį D.Grybauskaitės pranešimą dauguma vertintojų įvertino kaip kalbą prieš rinkimus. Nuo savo veiklos ir asmeninių įsipareigojimų valstybės vadovė dėmesį nukreipė į Vyriausybės darbą, nerealizuotus užmojus, verslo reguliavimo ir socialinės politikos trūkumus, ne tik šiai, bet ir ateinančiai valdžiai nurodė būtinus pokyčius, dar labiau akcentavo žvelgimo plačiau ir tęstinumo būtinybę, žodį „mano“ dažniau keitė „mūsų“.

Dabartinį laiką prezidentė pavadino ypatingu, kai atsiskaito ilgiausiai dirbusi Vyriausybė, artėja rinkimai, visuomenė dalijasi į stovyklas. Anot jos, būtent sutarimo stoka neleidžia mums spartesniu žingsniu eiti į priekį, išsiveržti iš uždaro nebaigtų darbų rato, kuriame sukamės, eikvodami energiją, laiką ir pinigus.

Didžiausiu Vyriausybės nuopelnu prezidentė pavadino suvaldytą finansinę situaciją („aukodama populiarumą, ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties“), bet įspėjo, jog garantijų, kad krizė nepasikartos, nėra.

Reikšmingais D.Grybauskaitė pavadino pradėtus darbus energetikos srityje ir paragino politikus apsispręsti ir sutarti dėl šių svarbių projektų tolesnio plėtojimo.

Savo kalboje prezidentė nė žodžiu neužsiminė apie vadinamąją Garliavos istoriją, kuri šiemet bene labiausiai suskaldė visuomenę.

Ji pažadėjo visuomet palaikyti ieškančius tiesos, bet kartu paragino laikytis įstatymų: „Niekindami valstybę, keikdami jos teisėsaugą ir įstatymus, vykdydami tik savo teisingumą, tiesos nerasime.“ Santykius su Lenkija ignoruoja Pernai D.Grybauskaitė gerokai daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai, pabrėžė, kad narystė tarptautinėse organizacijose turi padėti užtikrinti tinkamą aplinką svarbiausiems Lietuvos interesams įgyvendinti – saugumui, ekonominei gerovei, energetikos nepriklausomybei. Šiemetėje kalboje užsienio politikai irgi buvo skirta daugiau dėmesio.

Pasak prezidentės, besikeičianti geopolitinė situacija ir mūsų interesai reikalauja kūrybiškos ir išmanios diplomatijos, todėl ji pabrėžė prioritetą teikianti „ne ceremoniniams susitikimams ar iškilmingoms deklaracijoms, bet konstruktyviam dialogui ir

vertybiniam interesų derinimui“. Tačiau vėl nebuvo nė žodžio apie atšalusius dvišalius santykius su Lenkija. Įpareigojimai būsimam premjerui Jau prieš porą metų D.Grybauskaitė pyko, kad beveik 80 proc. žmonių nepasitiki partijomis, politikais ir valstybės institucijomis, taigi – pačia valstybe.

Gegužės pradžioje „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad šiame fronte irgi nieko naujo: Vyriausybe pasitiki 12,5 proc., Seimu – 4,7 proc., partijomis – 4,6 proc. respondentų, nepasitiki atitinkamai 50,4 proc., 70 proc. ir 72,1 proc. Tiesa, prezidentė, turėdama 60,8 proc. žmonių paramą, stabiliai pirmauja populiarumo reitinguose.

Vis daugiau piliečių neina balsuoti, bet esą ne todėl, kad pasyvumas, abejingumas ar „tas prakeiktas nuolankumas“ būtų mūsų įgimtas nacionalinis bruožas, prieš porą metų sakė D.Grybauskaitė. Šiemet ji pakvietė į rinkimus eiti visus, o ne kas trečią.

Galiausiai valstybės vadovė nubrėžė gaires būsimam premjerui – jis turės kryptingai siekti naudingų šaliai rezultatų, o po rinkimų pas prezidentę ateiti ne tik su ministrų pavardėmis, bet ir su tęstiniu sutartų darbų sąrašu.

2012 metų pranešimo svarbiausios tezės • Esame ties mūsų šaliai ir vaikų ateičiai lemtingais sprendimais. Todėl šiandien būtina susitarti dėl svarbiausių darbų.

• Stabilizavę valstybės finansus, turime sutarti dėl ekonomikos variklio – verslo skatinimo. Reikėtų remti konkurencingą verslą. Tokį, kuris turi potencijos steigti darbo vietas, kurti nacionalinį produktą ir integruotis į užsienio rinkas.

• Po dvidešimt metų išdrįsome eiti energetinio savarankiškumo keliu.

Aiškiai pasakėme sau – Lietuva turės suskystintųjų dujų terminalą. Ilgus metus veržtą energetinės priklausomybės kilpą taip pat atlaisvina saulė, vėjas ir kitos alternatyvos. Tai negrįžtami sprendimai, kurių neturėtų keisti rinkimų pažadai.

• Vyriausybė iš esmės apsisprendė dėl viso paketo svarbių energetikos projektų. Tačiau už šalies energetinę ateitį, atominės energetikos plėtrą atsakingos visos politinės jėgos. Todėl būtinas galutinis apsisprendimas

ir platus politinis sutarimas, nes šiuos projektus įgyvendinti reikės kelioms politinėms kadencijoms.

• Šilumos ūkio pertvarka – nekintanti užduotis šiam ir naujajam Seimui, išliksianti pagrindiniu reikalavimu formuojant naują Vyriausybę.

• Socialinė politika – labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis. Sutarkime, kad, pirma, skatiname darbą, o ne pašalpas, antra, paramą skiriame tam, kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas ja akivaizdžiai piktnaudžiauja. Galiausiai paramos skirstymą perkelkime iš centro į savivaldą.

• Iki šiol neįmanoma laikyta kova su teisėjų korupcija dabar jau įmanoma.

Nesukeliant suirutės teismų sistemoje, visuomenės atstovus būtina įtraukti ir į teismų darbą.

• Jeigu norime tiesos, o ne teisingumo pagal užsakymus, privalome sutarti – visų teisėtvarkos institucijų nepriklausomumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinti.

• Sutarę dėl esminių ir nekintamų šalies vidaus gyvenimo krypčių, užtikrintai šalies interesams ginti privalome naudoti ir užsienio politiką.

• Per praėjusius metus jau sugebėjome užsienio politiką paversti naujomis galimybėmis mūsų strateginiams tikslams ir šalies saugumo užtikrinimui.

Esame girdimi ir turime sąjungininkų.

Sutarkime nepamesti šios krypties.

• Pats laikas valstybiniu lygiu apsispręsti ir dėl kultūros paveldo apsaugos, ir dėl gimtosios kalbos puoselėjimo, ir dėl tinkamo kultūros finansavimo.

• Kviečiu būsimą Seimą ir Vyriausybę, pasinaudojus Švietimo strategijos atnaujinimu, apsispręsti ir susitarti dėl aiškių švietimo krypčių ir dirbtinai, sulig kiekvienu rinkimų ciklu, jų nekaitalioti.

• Sutarkime, kad visų pirma aukščiausiai nešime iškėlę šalies ir mūsų žmonių interesus. Kad dešine ar kaire kelio puse eisime ta pačia kryptimi.

Užsk. Nr. 305460

6 | Verslas

15min • 2012 m. birželio 8 d.

„Schibsted Media Group“ įsigijo TV programų portalą „Schibsted Media Group“ žiniasklaidos grupei priklausanti UAB „Žurnalų leidybos grupė“ įsigijo TV programų portalą www.tv.lt, taip stiprindama bei plėsdama savo pozicijas internetinėje erdvėje. „Televizija, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, užima svarbią vietą kiekvieno žmogaus gyvenime, todėl stengsimės pateikti kuo daugiau informacijos, susijusios su televizijų naujienomis, mis, naujais TV projektais. Svarrbias pozicijas viso portalo o struktūroje užims patogi ir funkcionali TV programa“, – sako Juozas Mačys, UAB „Žurnalų leidybos grupė “ direktorius.

Plėtojant šį projektą didelis is dėmesys bus skiriamas ir mobiobiliųjų aplikacijų vystymui beii tobulitobuli nimui. Tai lemia akivaizdi tendencija, kad

vis daugiau žmonių ieško TV programų savo telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose. „Artimiausiu metu tikimės užimti lyderio l pozicijas tarp tokio pobūdžio kanalų tiek vartotojų skaibūd čiumi, tiek turinio gausa ir aktuačiu llumu“, – teigia J.Mačys.

TV.lt tampa dar vienu prekės ženklu, kurį šalia tokių interneto projektų kaip 15min.lt, Zebra.lt, Žmonės.lt, Ji24.lt, Gazas.lt, Deuce.lt, Orai. lt, Autoplius.lt, Domoplius.lt ir Plius.lt Lietuvoje valdo norvegų Pl žiniasklaidos koncernas „Schibsted žiniaskl Media Group“.

Užsk. Nr. 305428

Verslas | 7

15min • 2012 m. birželio 8 d.

K.Kaikaris turi vieną pagrindinę taisyklę: atsikratyti bet kokių išankstinių nuostatų ir nesikliauti stereotipais.

K.Kaikario dosjė Gimimo data: 1972 m. birželio 10 d.

J.Kalinsko nuotr.

Išsilavinimas: 1990 m. – medicinos brolis Vilniaus medicinos mokykla 1997 m. – chirurgas Vilniaus universitetas, Medicinos fak.

Darbo patirtis: 1998–2002 m.: UAB „Mikrotera“, savininkas 2002–2007 m.: „IBM Lietuva“, pardavimų vadovas 2007–2011 m.: „Oracle“ Lietuvos padalinio vadovas Šeima: Žmona – Vilma Kaikarienė Vaikai: Jonas Bernardas, Ieva, Adomas, Greta.

Iššūkių kolekcininkas

Naujasis „Microsoft Lietuva“ vadovas neužsisėdi vienoje vietoje

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Sekmadienį 40 metų jubiliejų švęsiantį Kristijoną Kaikarį siekti „Microsoft Lietuva“ vadovo posto paskatino iššūkių ir pokyčių troškimas. „Žmogus vienoje vietoje turėtų dirbti 3–4 metus, po to derėtų ieškoti saviraiškos galimybių arba toje pačioje kompanijoje, bet kitose pareigose, arba kažkur išorėje, kitoje kompanijoje. Niekada negalima atmesti galimybės, kad gal ten yra tavo vieta, tavo nauji iššūkiai ir pasiekimai“, – teigia K.Kaikaris.

Tarptautinių korporacijų IBM ir „Oracle“ atstovybėse Lietuvoje anksčiau dirbęs vyras gegužės pabaigoje tapo naujuoju „Microsoft Lietuva“ vadovu. Šias pareigas jis derins su pomėgiu, kuris jau 17 metų yra ir papildomas darbas, – „Formulės 1“ varžybų komentavimu.

Technologijų milžinės virtuvėje apsiprantantis K.Kaikaris nemėgsta stereotipų ir išankstinių nuostatų, todėl kol kas neskuba atskleisti savo planų. Bet permainos – neišvengiamas jo gyvenimo prieskonis.

– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į „Microsoft Lietuva“ vadovo postą? Ar tai buvo planuotas sprendimas?

– Po beveik penkerių darbo metų „Oracle“ apsižvalgėme su šeimyna, su žmona, ir nusprendėme, kad atėjo tinkama akimirka – ir mes gailėsimės ja nepasinaudoję – padaryti pauzę. Užsienyje tai vadinama „sabbaticle“ – kai išeini kūrybinių atostogų.

Susikrovėme lagaminus ir su dviem mažaisiais vaikais (iš viso turime keturis vaikus, kiti lanko mokyklą) pernai metų pabaigoje išvykome į Aziją. Du mėnesius praleidome Tailande, vieną – Vietname.

Nusivežiau 20 kilogramų knygų, jas skaičiau, buvau su šeima, įgyvendinau tam tikrus savo pomėgius, kuriems anksčiau neskirdavau laiko, pavyzdžiui, išmokau plaukioti jėgos aitvaru, nuėjau į jogos pamokas ir t.t.

Dabartinės galimybės, internetas, neatitraukė mūsų nuo bičiulių, draugų, giminių.

Jau išvažiuodami žinojome, kad vykstame tik trims mėnesiams, viskas buvo suplanuota, o grįžęs pradėjau galvoti, kas toliau. Iš kelių rimtesnių galimybių viena buvo „Microsoft“ ir aš ją ilgai galvos nesukdamas realizavau.

– Kokios buvo kitos galimybės?

– Kitos galimybės buvo nuo visiško krypties pakeitimo, galbūt „startup‘o“ naujo, individualios veiklos, iki grįžimo į korporaciją. Yra dar daug vietinių kompanijų: ir informacinių technologijų (IT), ir kitų sričių. Svarsčiau, mąsčiau ir, matyt, suveikė tas posakis, kad obuolys nuo obels netoli rieda – dirbau IT srityje, čia ir grįžau.

– Ar tai – kilimas karjeros laiptais?

– Sunku pasakyti, ir „Oracle“ buvau atstovybės vadovas, ir čia toks esu. Bet aš tai vertinu kaip platesnes galimybes vien dėl didelės komandos. Be to, „Microsoft“ produktų sprendimų krepšelis, veikla, plotis rinkoje man įdomesnis. Tai – naujas iššūkis.

– Koks buvo atrankos procesas? Kiek laiko tai truko, kaip turėjote įrodyti esąs vertas šių pareigų?

– Pradžia gali būti įvairi – galima pačiam kreiptis ir kandidatuoti siunčiant savo CV; kitas variantas – kai tave kažkas pakalbina; trečias būdas – „galvų medžioklė“, kai dirbant vienoje kompanijoje tave kviečia kitur. Šįkart buvo „per vidurį“ – turėjau pokalbį, ar man būtų įdomu, ar norėčiau čia dirbti; ir taip pat – ar jie norėtų, kad aš kandidatuočiau. Po jo nusiunčiau CV, įvyko pirmas distancinis pokalbis apie bendrus dalykus, apie mane, žodžiu, toks platesnis CV pasiaiškinimas. Vėliau buvo daug pokalbių su žmonėmis, atsakingais už konkrečias sritis regione. Jie pabendravo su manimi, įvertino kompetenciją, patirtį ir nusipiešė tam tikrą mano paveikslą; atitinkamai ir aš sužinojau, su kuo teks bendrauti, ką, kaip reikės dirbti ir t.t.

Turėjau ir vizitą į būstinę Miunchene, kur akis į akį susitikau su tais žmonėmis, pabendravome gyvai. Visa tai truko du mėnesius, o įvairių pokalbių ir susitikimų

skaičius buvo dviženklis. Daugiausia pokalbiai vyko su regiono žmonėmis. Su Steve‘u Ballmeriu („Microsoft“ korporacijos vadovu, – red. past.) susitikti dar neteko.

– Pirmosios savaitės „Microsoft Lietuva“ vadovo poste: ar jau apšilote kojas? Ar daug darbų laukė ant darbo stalo?

– Manau, kad kojos niekada iki galo nesušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi.

Rinka, kompanija yra labai dinamiškos, nuolat vyksta pokyčiai.

IT pasaulį gerai pažįstu, bet čia – nauji žmonės, nauji produktai, naujos situacijos. Informacijos srautas, kokybiškai ir kiekybiškai, yra didžiulis. Visgi kompanija yra didžiulė, ji moka ir žino, kaip priimti žmones, kokios problemos jų laukia, kokie iššūkiai. Yra paruošta visa informacija, „įsiliejimo“ planas, nuo ko reikia pradėti, ką reikia daryti, į ką atkreipti dėmesį, kokių daiktų, prieigos reikia ir t.t. Visa tai čia yra tobulai sustyguota ir aš tampu to organizmo dalimi.

K.Kaikaris: „Manau, kad kojos niekada iki galo nesušils. Tai yra procesas. Jis nuolat tęsiasi.“

– Ar jau reikėjo priimti sprendimų, ar dar „uostinėjatės“?

– Taip, sprendimus teko priiminėti nuo pirmų minučių vienoje ar kitoje srityje. Toks yra vadovo darbas. Kita vertus, tas sprendimų priėmimas dažnai yra komandos darbas.

Dabar yra fiskalinių metų pabaiga – rimtas, karštas periodas.

– Kokia buvo jūsų nuomonė apie „Microsoft“ ir jos produktus prieš pradedant dirbti šioje korporacijoje?

– „Microsoft“ produktus pažįstu ir naudoju nuo senų laikų. Pirmąjį kompiuterį, „IBM Compatible PC“, berods, 1989 metais tėtis atvežė pasisvečiavęs JAV. Jis turėjo spalvotą monitorių, jame buvo „MS DOS“ komandinė eilutė, kartu pridėta daug didelių, minkštų diskečių. Jose buvo keletas žaidimų, o vienoje jų radau „Windows“.

Ten, berods, buvo antroji versija, nes ji buvo labai primityvi, be daugiaprogramio režimo, grafikos. Įdomu buvo tai, kad galima ekrane atsidaryti kelis įrankius, tarkime, laikrodį, failų, aplikacijų tvarkykles, komandinę eilutę, dar kokį primityvų žaidimą – tai atrodė patogu ir progresyvu.

Taigi, aš pažįstamas su „Microsoft“ produkcija seniai ir ilgai ją naudojau. Gal ne visas „Windows“ versijas esu išbandęs, bet pradėjau tikrai anksti.

Be abejo, mano nuomonė buvo tik teigiama, kitaip nebūčiau jos naudojęs. Dabar, tapęs „Microsoft“ šeimos nariu, tą žinių gylį ir plotį tik gilinsiu.

– Ar tiesa, kad naudojate „Mac“ kompiuterį? Ar dabar jam dar liks vietos jūsų namuose?

– Prieš gerus penkerius metus nusipirkau „Mac“ kompiuterį su dideliu, geros raiškos ekranu. Bet po pirmosios praktikos su „Mac OS“ operacine sistema nusprendžiau, kad man visgi patogiau, geriau funkcionalumo, suderinamumo, įpročių prasme naudoti „Windows“ operacinę sistemą ir aplikacijas. Taigi, mano asmeniniame kompiuteryje įdiegta „Windows“ operacinė sistema.

Gerbiu visus rinkos žaidėjus, man smagu, kad yra konkurencija, kuri skatina tobulėjimą, didina vartotojų pasirinkimą. Juk aš irgi esu vartotojas.

Komentaras

8 | Visuomenė Pasamdyti gerą meistrą – tarsi laimėti loterijoje.

E.Ovčarenko nuotr.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Purvini VSD žaidimai Esu truputį sutrikęs, šiek tiek sunerimęs ir nežinau, kaip man toliau elgtis, kad nepakenkčiau Lietuvos valstybės interesams ir nesukelčiau grėsmės nacionaliniam saugumui.

Problema paprasta – pastaruoju metu dažnai tenka susitikinėti su įvairių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų atstovais. Šiaip jau tai nėra visiškai neįprasta, nes tokių susitikimų visada padaugėja artėjant Seimo ar prezidento rinkimams.

Iki šiol būdavo įprasta ir tai, kad tokie susitikimai dažniausiai vyksta prie pietų stalo ir kad už tuos pietus mokėti nereikia.

Taip pat įprasta ir tai, kad diplomatus domina ne tik galimi rinkimų rezultatų scenarijai bei galimos koalicijos, bet ir galimi politikos pokyčiai po rinkimų.

Kiek neįprasta, palyginti su ankstesniais rinkimais, galbūt tai, kad nė vienas toks pokalbis neapsieina be energetikos temos.

Iki šiol maniau, kad elgiuosi tinkamai atsiliepdamas į tokius kvietimus susitikti, nes profesine prasme tokie susitikimai yra abipusiai naudingi – gali ne tik išdėstyti savo nuomonę, bet ir išgirsti požiūrį iš šalies.

Tačiau taip galvojau tik iki šios savaitės, kol Valstybės saugumo departamentas pirmąkart paskelbė savo veiklos ataskaitą. Tos ataskaitos pabaigoje yra kreipimasis, kuris ir sukėlė man daugiausiai nerimo, nes jame sakoma štai kas: jei dirbate žiniasklaidos priemonėse, „galite sulaukti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio“ ir kad „žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus politikos aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais, informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, šalies karinius pajėgumus ir kita informacija, kurios atskleidimas būtų žalingas Lietuvos nacionaliniam saugumui ir interesams.“

Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas.

Be to, kreipimesi teigiama, kad „užsienio valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojai domisi informacija, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau yra aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą.“ Iš esmės – kaip pirštu į akį, nes tie „diplomatinių atstovybių darbuotojai“ būtent tuo domisi ir mainais dažniausiai siūlo nemokamus pietus.

VSD siūlo kreiptis į juos patarimo ir pagalbos, tačiau – atvirai prisipažinsiu – prisimindamas R.Pakso apkaltos, Gatajevų ir E.Kusaitės istorijas, nesiryžtu.

Apkalta pagal pareigas man negresia, našlaičių negloboju, Maskvoje draugų neturiu, bet prieš keliolika metų esu buvęs Čečėnijoje, o telefonu kalbėdamas kartais nusikeikiu. Tad ką gali žinoti – gal, pats to nežinodamas, keliu grėsmę nacionaliniam saugumui?

Netikrumo jausmą dar labiau padidina ir pati VSD ataskaita, kurioje kalbama apie „užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus“ bei nurodoma, kad Lietuvai kenksmingas „informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas.“ Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas. Šiaip jau nieko naujo, bet vis tiek šiek tiek neramu. Ir kartu apmaudu, kad VSD ir toliau žaidžia purvinus politinius žaidimus.

Naujakurių ašaros Skausminga ir brangiai kainuojanti kelionė iš dalinės buto apdailos į visišką

Butas su daline apdaila pražioja savo nasrus ir nekantriai laukia, kol pamaitinsi. Savaitraštis „15min“ aiškinasi, kiek trunka ir kiek kainuoja pinigų, laiko bei nervų sostinėje įsirengti butą.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt „Ponia, kur stalas stovės?“ Toks klausimas, įsirenginėjant butą, ponios nenustebintų, jei tas butas nebūtų visiškai tuščias: be baldų, be durų ir net be apdailos. Ir be jokio supratimo, kaip atrodys ir kokio dydžio bus tas stalas. Tačiau nusipirkus būstą su daline apdaila viską reikia apgalvoti ir žinoti iš anksto.

Kuo čia dėtas stalas? Nuo to, kurioje vietoje jis stovės, priklauso, koks bus apšvietimas svetainėje, kur kabės šviestuvas, nes apdaila pradedama nuo lubų.

Taigi, kol nežinau, kur tuščioje erdvėje statysiu stalą, tol meistrai į reikiamą vietą negali nuvesti laidų. Lygiai taip pat reikia iš anksto numatyti, kaip bus išdėlioti baldai virtuvėje ir koridoriaus zonoje bei vonioje – pagal tikslius apskaičiavimus bus įrengtas apšvietimas.

Prekių turi tik ekspozicijoje Jeigu viską iš anksto numatėte, išsirinkote ir užsisakėte, neskubėkite džiaugtis, kad jau greitai įsikelsite į jaukius namus.

Tapeto rulono, plytelių ar parketlenčių tenka laukti tris ar keturias savaites.

Kaip ir šviestuvo, vonios, kriauklės, čiužinio ar net užuolaidų. Virtuvės baldų,

sekcijos, lovos ar sofos teks palaukti mažiausiai pusantro mėnesio. Durų, sieninės spintos – mėnesį.

Iškart beveik nieko nenusipirksi, nebent tai būtų nebrangi ir ne itin geros kokybės prekė iš didelio prekybos centro. Arba lietuviška – tokią galima gauti greičiau. Viso kito reikia laukti, ir ilgai.

Gamintojams dabar neapsimoka laikyti prekių sandėliuose, todėl jie turi po baldo ar interjero detalės pavyzdį ekspozicijoje ir jų neparduoda. Blogesniu – ir dažnu – atveju prekes galima apžiūrėti ir virtualiai apčiupinėti tik kataloge.

Kol randi, ko nori, ir kol sulauki, bute verda remonto darbai: gruntuojamos, šlifuojamos ir dažomos sienos bei lubos, klojamos grindys, izoliacija, klijuojami tapetai ir plytelės, dedami šakutės lizdai, grindjuostės...

Sprendimams laiko mažai Esu gimusi po Svarstyklių ženklu, tad daug svarstau. Įsirenginėjant butą tam nėra laiko. Turi per kelias dienas nuspręsti, kaip bent jau artimiausius keletą metų, o gal ir visą likusį gyvenimą atrodys tavo virtuvė, vonia ar pagrindinė ir bene vienintelė spinta. Arba žinoti iš anksto.

Kaip atrodys visuma, į kurią reikės žiūrėti iki kito remonto, kuriuo

Svetainės ir koridoriaus erdvė pasikeitė neatpažįstamai, bet šios permainos ir kainavo daugiau nei tikėtasi.

Autorės nuotr.

nekvepia ateinančius dvidešimt metų, galiausiai nebeturi jokio supratimo, nes viskas yra užsakyta ir kelias savaites keliauja iš svečių šalių, o butas stovi tuštutėlis. Geriausiu atveju gauni – jei labai paprašai – baldo audinio ar medžio gabaliuką (kartais ne visai tos spalvos, kokios užsisakei) ir parduotuvėje bandai derinti ir žiūrėti, ar tiks durų spalva prie

Nusipirkus būstą su daline apdaila viską reikia apgalvoti ir žinoti iš anksto.

parketo, palangės, virtuvės stalviršio, stalo, spintos, o ar užuolaidos tiks prie sofos, kilimo ir sienų spalvos.

Prisižiūrėjote reklamų, kaip visa šeima pasišokinėdama eina pirkti naujos sofos ar geresnio televizoriaus, ir tai tampa metų pirkiniu? Pamirškite – įsirenginėjant būstą malonumas rinktis prekes dingsta akimirksniu, tai virsta alinančiu darbu, o spalvos gauna naujus pavadinimus: pavyzdžiui, ne ruda, o šokolado, espreso, balintos kavos, samanų.

Kitas opus dalykas – meistrai, atliekantys būsto įrengimo darbus. Man pasisekė, nes samdžiausi pažįstamą, kuris prieš tai buvo gerai atlikęs ne vieną

Visuomenė | 9

15min • 2012 m. birželio 8 d.

darbą ir turėjo savo komandą, be to, prašė šiek tiek mažiau pinigų nei vilniečiai. Jei pažįstamų neturite, gerų meistrų paieška gali tapti tikru galvos skausmu. Pasakojimų, kad darbininkai, gavę pirmą užmokestį ar avansą, pradeda gerti ir darbus meta kelioms savaitėms, teko girdėti ne vieną.

Brokas veja broką Įsirenginėjau 34 kvadratinių metrų dviejų kambarių naujos statybos butą su daline apdaila. Elektrą, be kurios negali vykti jokie remonto darbai, „Lesto“ bendrovė įvedė tik po trijų savaičių. Prireikė ne tik gražių, bet ir piktų prašymų, nors tai buvo paskutinė sutarto termino diena. Metamorfozės iš dalinės į visišką apdailą mano bute, neįskaičiuojant tris savaites trukusio elektros laukimo, truko du su puse mėnesio, nors beveik kasdien bute triūsė po 2–3 darbininkus.

Man nelabai sekėsi nei su pagal specialų užsakymą pagamintais, nei su gatavais pirktais baldais ar kitomis prekėmis. Sieninės spintos durys buvo pagamintos taip, kad per jas neatsidarė stalčiai. Teko išlupti duris ir vežti gamintojui, kad dalį jų nupjautų.

Vienų romanečių karnizas buvo pagamintas per ilgas, todėl netilpo į lango rėmą ir karnizą teko nedelsiant ir nelabai gražiai patrumpinti pjūkliuku.

Lova, atvežta paskutinę sutarto termino savaitę, buvo su akivaizdžiu broku – ant tamsaus medžio galvūgalio it jonvabalis naktį švietė baltas delnas. Baldžiai, apsimetę, kad broko nepastebėjo, ir stebuklingu būdu dar juodai išteplioję ką tik šviesia spalva nudažytas miegamojo sienas, nepatenkinti išsinešdino su lova lauk ir grįžo su nauja tik po dviejų savaičių. O kadangi lovos spalvą rinkausi iš kelių centimetrų dydžio

Virtuvės erdvė – prieš ir po apdailos. medžio gabaliukų, ji buvo per tamsi, tad nelabai derėjo prie grindų, sienų ir tapetų.

Nesisekė man ir su televizoriaus staliuku.

Sulaukus jo paaiškėjo, kad trūksta vienos detalės, tačiau ji buvo tokia svarbi, kad be jos nebuvo įmanoma sudėti viso stalo. Ilgai lauktos odinės sofos ištraukiamas miegamasis mechanizmas iš vienos pusės taip pat buvo atsiknojęs, tačiau jau nebuvo jėgų ir laiko aiškintis.

Panašiai nutiko ir su vonios plytelėmis – nors pardavėja buvo „tiksliai paskaičiavusi“, pritrūko vienos plytelės, o be jos specialiai tam pasamdytas meistras negalėjo laiku užbaigti vonios kambario įrengimo darbų.

Be to, po nuolatinių meistrų ir baldžių lankymųsi matomiausioje vietoje atsirado it siera išdegintos dvi dėmės ant ąžuolinio

parketo, kur ne kur jis buvo subraižytas, dar ištepliotos sienos, todėl tas vietas teko uždažyti arba šveisti kempine. Šveitimo pėdsakai, gerai įsižiūrėjus, matomi ir dabar.

Išlaidos – keliasdešimt tūkstančių litų Stengiausi kur tik įmanoma ieškoti ir prašyti nuolaidų – visur, išskyrus čiužinius, jų gavau: nuo 5 iki 35 procentų. Bandžiau neapsikrauti nereikalingais baldais, bet paisiau kokybės, todėl buto įrengimas ir baldai vis tiek kainavo daug.

Specialiai nedideliam plotui suprojektuoti virtuvės baldai su surinkimu atsiėjo 6500 Lt. Odinė sofa – 3500 Lt. Sieninė spinta – 1500 Lt. Parketas – per 3000 Lt. Tapetai – beveik 1200 Lt. Šviestuvai visam butui

ir lemputės – 1100 Lt. Virtuvinė kriauklė – 650 Lt. Televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, orkaitė, kaitlentė, gartraukis, radijas – 6240 Lt. Vonios baldai, vonia, unitazas, maišytuvai, gyvatukas – 4150 Lt. Stalas, TV staliukas ir nedidelė sekcija – 1600 Lt. Pufas – 100 Lt. Trys romanetės ir vienos užuolaidos – 1900 Lt. Kilimas svetainei, kilimėliai voniai bei koridoriui – dar 700 Lt. Čiužinys lovai ir čiužinukas sofai – 1600 Lt. Vonios ir virtuvės plytelės – 1000 Lt. Palangė – 250 Lt. Dvejos durys su rankenomis ir spynomis – 1800 Lt. Meistrams už darbą ir benziną teko sumokėti 9800 Lt. Medžiagos – lubų kartonas, gipskartonis, dažai, grindjuostės, jungikliai, šakutės lizdai, šilumos ir garso izoliacija, gruntas, mastika, glaistai, profiliai, grindjuostės, apsauginė alyva kainavo 5400 Lt. Baldai balkonui – 150 Lt. Beveik kiekvieną kartą reikėjo papildomai mokėti už baldų atvežimą (kartais – ir už surinkimą), nes specialios mašinos tam neturėjau, o samdytis nebuvo prasmės, nes per vieną du kartus iš visur surankioti baldų būtų nepavykę. Taip dar prisidėjo keli šimtai litų.

Viską sudėjus gavau 53 tūkst. Lt, nors miegamajame, be lovos su čiužiniu, romanetės ir šviestuvo, kol kas daugiau nieko nėra.

Dabar malonu grįžti po darbo į pirmus savus namus, bet kišenėse švilpia vėjai, o galvoje vis sukasi mintys: ar tikrai tinkamoje vietoje stalą pastačiau, ar ne per daug virtuvės baldai užima vietos ir kur pasivaikščioti buvo išėjęs mano protas, kad tokios keistos spalvos lovą išsirinkau. Jau nekalbant apie tai, kad šviesias buto sienas baisu net pirštu paliesti – užtenka, kad baldžiai prilietė.

10 | Švietimas

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Britų sociologės revoliucija:

Trumpesnės mokinių Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Mokslo metų tvarkaraštį, kai vaikai didžiąją vasaros dalį atostogauja, laikas mesti į šiukšlių dėžę, ragina britų sociologė Catherine Hakim.

Esą tai – praeities reliktas, užsilikęs nuo tų laikų, kai per darbymetį ūkyje reikėdavo ir vaikų rankų.

Lietuvos mokytojai nelinkę griauti nusistovėjusių tradicijų, nors pripažįsta – rudenį vaikai turi skirti nemažai laiko pakartoti tam, kas pamiršta per vasarą.

Naudinga darbo rinkai? „Šiandien turime mokslo sistemą, kuri yra nedraugiška šeimai“, – „15min“ sakė Londono politikos studijų centro vyresnioji tyrėja, sociologė C.Hakim. Todėl ji siūlo revoliuciją, kuri esą atneštų naudos ne tik švietimui, bet ir darbo rinkai, – keisti seną tvarką, kai vaikai į mokyklų suolus sėda rudenį, o ilgų atostogų išeina pavasario

pabaigoje ar vasaros pradžioje ir dar savaitę ar dvi nuo mokslų ilsisi rudenį, žiemą bei pavasarį.

Mokslo metų pradžios ir pabaigos datos buvo nustatytos laikais, kai dauguma žmonių dirbo žemės ūkyje. Jiems buvo svarbu, kad vasarą ūkio darbuose galėtų padėti ir vaikai. „Visa mokslo sistema iš pradžių buvo pagrįsta žemdirbystės sezoniškumu.

Tai nebegalioja daugumai Vakarų Europos žmonių. Daugelis gyvena miestuose ir nebeturi jokio ryšio su žemės ūkiu“, – dėstė C.Hakim.

Jos žodžiais, jei nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga nori sukurti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, reikia pradėti nuo švietimo sistemos: „Kai kalbame apie moterų bei vyrų atlyginimo suvienodinimą ir vienodas galimybes pakilti iki aukščiausių karjeros laiptelių, galvojame tik apie darbo rinkos reguliavimą.

Bet kartais reikia pasukti galvą į kairę ar dešinę, į kitus dalykus, iš pirmo žvilgsnio net nesusijusius: transporto politiką, mokyklas ir pan. Manau, kad mokslo metų laikas yra vienas iš svarstytinų aspektų.“ Vaikai regresuoja Anot sociologės, gali būti prasminga pailginti mokykloje praleidžiamą laiką. Kai

kuriems žmonėms tai gali atrodyti nepriimtina, ypač jei kalbama apie mažus vaikus. Kita vertus, po kelių valandų formalaus mokslo galima organizuoti žaidimus, sporto ar kitokius užsiėmimus. Tai leistų tėvams kitaip planuoti savo laiką.

C.Hakim taip pat užsiminė, kad mokytojai ėmė skųstis dėl pernelyg ilgų vasaros atostogų. Jie pastebėjo, kad vaikai, gegužę mokykloje pasiekę tam tikrą lygį, naujų mokslo metų pradžioje daug ko nebesugeba. „Jie regresuoja. Tai kenkia ir vaikams, ir mokytojams. Moksle reikia tęstinumo, o dabar mokytojai rudenį turi pradėti nuo pradžių“, – apgailestavo sociologė.

Panevėžietis Vytautas, keletą metų paaugliams mokykloje dėstęs anglų kalbą, patvirtino, kad ilgiau nei du mėnesius užsitęsiančios vasaros atostogos sutrikdo mokymosi procesą. „Grįžta vaikai po atostogų – visada laukia kartojimas. Reikia prisiminti laikus, sakinio struktūrą, veiksmažodžių derinimą, – aiškino dabar jau buvęs pedagogas. – Mokiniai tarytum visiškai išsijungia, pirmą dieną su jais net nesusikalbi. Visi – ir mažiukai, ir vyresni – būna pilni įspūdžių,

išsiblaškę, net pavadinčiau tai dėmesio sutrikimu. Mažieji daugiau išdykauja, o didesni būna linkę papasakoti, ką veikė per vasarą, daugiau bendrauti.“ Todėl per pirmas pamokas po atostogų būtina duoti parašyti nesunkų kontrolinį darbą. „Jei būtų rimtas kontrolinis, vaikai neparašytų. Todėl kaip įvadą į mokslus duodi lengvesnį, pasikartoti žinias“, – „15min“ sakė Vytautas.

Vasarą mokytis būtų per karšta Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius Albinas Daubaras britų sociologės siūlymą vertina skeptiškai – net dėl tokios aplinkybės, kaip lietuviškas oras. „Vasarą per karščius – nelabai darbingas metas. Ūkanotame Albione nėra tokios ryškios vasaros ir žiemos. O pas mus karštą vasarą birželį, liepos pabaigoje – visai nedarbinga atmosfera“, – pasakojo jis.

Pasak direktoriaus, vaikams po atostogų išties sunku iškart susikaupti rimtiems mokslams, todėl pirmose pamokose iš jų niekas nereikalauja solidžių žinių, dažniau rašomi rašiniai, kaip praėjo vasara. „Per 21 metus, kai vadovauju

Japoniukai mokosi visus metus Mums įprasta, kad akademiniai metai prasideda rudens pradžioje ir baigiasi kitų metų vasarą, kitaip tariant, tęsiasi nuo rugsėjo iki gegužės, birželio ar net liepos.

Pietų pusrutulyje, priešingai, mokslo metai trunka nuo vasario ar kovo iki lapkričio ar gruodžio. Australijoje jie prasideda prieš Velykas ir baigiasi prieš Kalėdas.

Indijoje moksleiviai paprastai mokosi nuo birželio iki kovo, studentai – nuo rugpjūčio iki balandžio. Japonijoje dauguma mokyklų duris atveria balandžio 1 d.

Po vasaros atostogų, kurios tęsiasi apie šešias savaites ir prasideda priklausomai nuo regiono, vaikai į mokyklas grįžta rugsėjo pradžioje. Po antro trimestro – žiemos atostogos, o trečias trimestras tęsiasi nuo sausio pradžios iki kovo. Pertrauka tarp mokslo metų užtrunka vos Užsk. Nr. 305461

1–2 savaites. Izraelio moksleiviai kitus mokslo metus pradės rugpjūčio 26-ąją, o baigs kitų metų gegužės arba birželio pabaigoje.

Bet net mūsų kaimynystėje ne visose šalyse moksleiviai ir studentai į mokyklas bei universitetus iškeliauja rugsėjo 1 d. Pavyzdžiui, Austrijoje mokslo metai prasideda pirmą arba antrą rugsėjo pirmadienį, Suomijoje – rugpjūčio viduryje, Vokietijoje – tarp liepos pabaigos ir rugsėjo pradžios, Maltoje – rugsėjo pabaigoje, Danijoje – rugpjūtį. Belgijoje ir Čekijoje, prasidėję rugsėjo 1 d., mokslo metai baigiasi kartu su birželiu. Rusijoje mokslo metai taip pat tradiciškai turi griežtus laiko rėmus – tęsiasi nuo rugsėjo 1-osios, Žinių dienos, iki gegužės 25-osios, Paskutinio skambučio.

Švietimas | 11

15min • 2012 m. birželio 8 d.

vasaros atostogos Pedagogai pastebi, kad ilgiau nei du mėnesius užsitęsiančios vasaros atostogos gerokai sutrikdo mokymosi procesą.

I.Gelūno nuotr.

mokyklai, niekada nesusidūriau su problemomis dėl ilgų vasaros atostogų. Priešingai – kai mokslo metai buvo pratęsti iki

birželio, paskutinėmis savaitėmis, atšilus orui, vyksta darbo imitacija. Švietimo sistemoje tikrai yra didesnių problemų“, – pažymėjo A.Daubaras.

Vaikai, per mokslo metus savaitei ar porai iškeliaujantys su tėvais, kai jų bendraklasiai sėdi mokyklos suole, nėra smerkiami. „Daug kas priklauso nuo šeimos. Jei joje rūpinamasi išsilavinimu, jokių problemų nekyla. Galų gale vaikas gali kompiuterį pasiimti į kelionę. Švietimo samprata šiandien kitokia, į grynas žinias mažiau orientuojamės, reikia daugiau įgūdžių.

Technologijos gali padėti, knygų nereikia su savimi vežiotis.

Tas, kuris neturi motyvacijos, per savaitę mokykloje mažai gaus, o kuris nori mokytis, gali praleistas pamokas kompensuoti“, – samprotavo pedagogas.

Norėtų vėlesnės pamokų pradžios „15min“ kalbinti tėvai taip pat abejoja, ar reikėtų griauti seną tvarką. „Niekada apie tai nesusimąsčiau. Mūsų šeimoje nusistovėjo taip, kad vasarą visada atostogaujame kartu. Kitu metų laiku dažniausiai mes su žmona trumpam kur nors išlekiame. Tik senokai tai buvo…“ – prisipažino vilnietis Rytis.

Trijų vaikų mama Jolanta pritarė, kad kitokios tvarkos neįsivaizduojanti: „Mano manymu, bet koks liberalizavimas tik didintų neraštingumo mastą, kas jau ir taip yra bėda.“ „Vienintelis dalykas, ko norėčiau, – kad pamokos prasidėtų nuo 9 val., bent jaunesnėse klasėse, nes vaikai jose merdi. Bet kitiems gal nepatogu, nes į darbą važiuoja ir vaikus kartu nuveža, – kalbėjo ji. – Kitoks lengvinimas, mano galva, yra blogis ir nieko daugiau.

Vaikai ir taip gerokai ištižę auga. Didelė nesąmonė buvo eksperimentas su namų darbų nebuvimu. Kalbu iš savo patirties, nes tris vaikus jau beveik užauginau. Kita vertus, nebus tokios tvarkos, kuri visiems tiktų.“ Anot dviejų dukrų mamos Jurgos, per mokslo metus būna atostogų, kurių metu „galima keliauti į visas keturias pasaulio puses“.

Airijoje su atžalomis gyvenusiai moteriai patiko, jog ten Kalėdų atostogos ilgesnės nei Lietuvoje, būna ir papildomų atostogų, tačiau vasarą vaikai mokosi iki liepos. „Mažiau namie trinasi ir nereikia galvoti, kuo užimti“, – apibendrino „15min“ pašnekovė.

C.Hakim: „Visa mokslo sistema iš pradžių buvo pagrįsta žemdirbystės sezoniškumu. Tai nebegalioja daugumai Vakarų Europos žmonių.“

12 | Tyrimas

Kraupią avariją sukėlęs kelių erelis praeityje išsisuko net pražudęs draugą

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Turi pinigų – gali A.Vaitkevičiaus nuotr.

Saulius Chadasevičius s.chadasevicius@15min.lt

Savaitraštis „15min“, pasidomėjęs kraupią avariją Vilniuje sukėlusio Arno Tumėno praeitimi, sužinojo tai, kuo sunku patikėti: 2005 metais A.Tumėnas girtas padarė avariją, kurioje žuvo jo draugas, bet nebuvo nubaustas net 1 lito bauda.

Didžiulio visuomenės dėmesio A.Tumėnas sulaukė balandžio pabaigoje. 26 metų vyro vairuojamas prabangus juodas S klasės mersedesas sostinės Geležinio Vilko gatvėje taranavo policijos tarnybinę mašiną ir dar vieną „Mercedes“ markės automobilį.

Per avariją, iš kurios jos kaltininkas pabėgo, buvo sužaloti 5 žmonės.

Pataikaudavo kelių žudikams Šis kelių erelio išpuolis privertė prisiminti avariją, į kurią A.Tumėnas buvo patekęs dar 2005 metų vasarą.

Tačiau į viešumą iškilusioje informacijoje buvo nutylėta esminė aplinkybė –

A.Tumėnas per pirmąjį eismo įvykį užmušė žmogų būdamas visiškai girtas.

Teisinis absurdas: jei neblaivus vairuotojas tik sudaužo mašiną, vairuotojo pažymėjimas iš jo atimamos bent 3 metams,

Buvo nutylėta esminė aplinkybė – A.Tumėnas per pirmąjį eismo įvykį užmušė žmogų būdamas visiškai girtas. skiriama mažiausiai 4000 Lt bauda, gali būti skirtas net administracinis areštas iki 30 parų. A.Tumėnui mirtimi paženklinta avarija nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Užbėgant tyrimui už akių galima pasakyti: patiems prokurorams dabar atrodo neįtikėtina ir gėdinga, kad vos prieš 7 metus Lietuvoje klostėsi tokia ciniška pataikavimo kelių žudikams praktika. Dabar tokie dalykai esą neįmanomi.

Kraujyje aptiko 2 promiles Senoji A.Tumėno byla saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) archyve. „15min“ atvertė šią bylą.

2005 metų birželio 19-oji, nakties iš šeštadienio į sekmadienį paryčiai. Vilniaus pakraštyje lekia baltas „Škoda Felicia“ automobilis, pilnas girtų vaikinų. „Sakiau Arnui, kad jis nelėktų“, – užfiksuota ekipažo nario M. parodymuose apie lemtingą važiavimą žvyrkeliu 70–80 km/ val. greičiu. Kad A.Tumėnas apie 5.20 val.

Pupojų gatve su „Škoda“ (pagaminta 1995 m.) per žvyrą skriejo ne lėčiau nei 80 km/ val., patvirtino ir keleivis R. „Už 10 sekundžių automobilis priekine dalimi rėžėsi į medį“, – užfiksuota R. parodymuose.

Kažkokio pagyvenusio vyro vardu registruotoje mašinoje važiavo penki bendraamžiai, gimę 1984–1985 metais.

Per avariją žuvo priekyje sėdėjęs keleivis R.K., kuriam tuo metu buvo vos 20 metų. „Kaukolės pamato ir skliauto lūžiai“, – pagrindinę mirties priežastį įvardijo palaikus tyręs ekspertas. Žuvusiojo kraujyje rasta 1,39, šlapime – 2,1 promilės alkoholio.

Ne ką blaivesnis buvo ir avarijos kaltininkas A.Tumėnas. Specialistų pažymoje parašyta, kad „Škoda“ vairuotojo kraujyje aptikta 2,03 promilės alkoholio. Tą

savaitgalį A.Tumėnas šventė savo 20-ąjį gimtadienį. Per avariją susižalojo ir pats jubiliatas: tuo metu vienoje automobilių techninės priežiūros firmoje vadybininku dirbusiam vaikinui plyšo inkstas, buvo sutrenktos smegenys, lūžo nosis, medikai nustatė daugybinius veido ir viso kūno sumušimus.

Keleiviui M. nustatyta galvos žaizda ir smegenų sukrėtimas, keleiviui R. – sumušimai ir nubrozdinimai, keleiviui L. – galvos sumušimas. Visi jie pasveiko.

Grėsė nelaisvė iki 10 metų Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje atliko Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnai. Tyrimą kontroliavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Marijona Grubinskienė („15min“ žiniomis, ši pareigūnė dėl solidaus amžiaus išleista į pensiją). „A.Tumėnas savo veiksmais pažeidė KET 53, 54, 68, 172 punktus ir, atsiradus pasekmėms, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str. 6 dalyje“, – rašyta teismui ruoštos bylos dokumentuose. BK 281 straipsnio pavadinimas – „Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas“.

Pagal šį straipsnį tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto

E.Motiejūnas: „Anksčiau galiojo principas, kad bet kokiu atveju dėl neatsargaus nusikaltimo galima buvo taikytis, tai jie ir taikydavosi.“

Tyrimas | 13

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Šiurpi avarija Arno Tumėno vairuojamas „Mercedes-Benz S320“ šių metų balandžio 28 d. pavakarę Geležinio Vilko gatvėje rėžėsi į stovintį policijos automobilį. Nuo smūgio policijos patrulių automobilis pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį sustabdytą automobilį „Mercedes Benz E280“.

Susidūrimo metu buvo sužaloti trys policininkai ir du civiliai asmenys. Jiems ilgai teks gydytis. A.Tumėnas pabėgo iš įvykio vietos, bet pirmadienį buvo sulaikytas. Liudininkai teigia, kad A.Tumėnas lenktyniavo su kitu automobiliu. Pasak liudininkų, kompanija visą dieną šventė prie ežero Molėtų rajone, o paskui nutarė „su vėjeliu“ grįžti į Vilnių.

A.Tumėnas yra advokatės Svetlanos Proninos žentas. Tiesa, oficialiai jis yra nutraukęs santuoką su garsios teisininkės dukra, tačiau ir vėl kartu su ja gyvena. A.Tumėno dėdė Raimondas Tumėnas buvo Ukrainos sulčių gamintojos „Sandora“ akcininkas, jis – vienas sėkmingiausių Lietuvos investuotojų Ukrainoje. A.Tumėnas savo kaltę pripažįsta, tačiau neigia, jog vairavo neblaivus.

žudyti

A.Tumėnas prieš septynerius metus išsisuko nuo bausmės.

Kaip bus šįkart?

J.Kalinsko nuotr.

priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Pribloškiantis sprendimas „Visi atsisakė vairuoti, įkalbinėjo mane.

Vairuojant apie 50–60 km/val. man „nuspaudė“ plaučius, nes sergu astma, pasidarė bloga. Kas įvyko toliau, neatsimenu“, – rašoma A.Tumėno paaiškinime apie jo sukeltą avariją, dėl kurios jis visiškai pripažino savo kaltę.

Beje, oficialiai šio tyrimo metu A.Tumėnui netalkino joks teisininkas. „Gynėjas nereikalingas“, – raštu pareigūnams yra pareiškęs nusikaltęs vairuotojas.

A.Tumėnas išsivertė be advokato, nes policija ir prokuratūra 2005 metų lapkritį nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą. Mat A.Tumėnas susitaikė su nukentėjusiuoju – žuvusiojo tėvu. Jis tyrėjams pareiškė, kad vairuotojas žalą atlygino, todėl materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų jam neturi, su juo susitaikė.

Prokuratūros nutarime rašoma: kadangi A.Tumėnas padarė neatsargų nusikaltimą, dėl jam pareikšto įtarimo pripažino savo kaltę, atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju, praeityje yra neteistas, yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išpirka – apie 100 000 litų Nutarimą apie bylos nutraukimą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus aukštesnio rango prokuroras Miroslavas Gvozdovičius, nuo 2008 metų dirbantis Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėju.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sudarytas iš 4 dalių.

Jame rašoma, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kokios yra avarijos kaltininko ir žuvusiojo tėvo susitaikymo sąlygos, nenustatyta.

Tačiau vieša paslaptis, jog esant mirties atvejui susitaikymo įkainis yra 100 000 Lt. Suma gali svyruoti, priklausomai nuo

nelaimės aplinkybių, nukentėjusiųjų ir kaltininkų finansinių galimybių, kitų aspektų.

Tais atvejais, kai kaltininkai nukentėjusiesiems nesunkiai sutrikdo sveikatą, susitaikymui dažniausiai užtenka nuo 5 iki 15000 Lt. Po sunkaus sveikatos sutrikdymo susitaikymo kaina matuojama dešimtimis tūkstančių litų (tiesa, yra buvę atvejų, kai net asmeniui mirus kaltininkui pavyko išpirkti savo nuodėmę už 10 000 Lt.). Tačiau paprastai derybų metu šalys orientuojasi į sumas, kurias realiai priteistų teismas pateikus atitinkamus ieškinius.

Teisėjas nesiteikia aiškintis „15min“ buvusiam prokurorui, o dabar teisėjui M.Gvozdovičiui bandė pateikti klausimus, bet jis nepanoro bendrauti.

M.Gvozdovičius per Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo atstovę ryšiams su žiniasklaida ir visuomene perdavė „15min“ redakcijai tokio turinio atsakymą: „Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą, informuojame, jog 2008-05-15 Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1344 Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius buvo paskirtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Jūsų minima baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėjimui Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, todėl negalime komentuoti konkrečioje byloje priimto sprendimo teisėtumo, todėl dėl Jus dominančios informacijos siūlome kreiptis į prokuratūrą.“

Prokuroras: dabar taip nebūna Svarbias bylas, tarp jų ir tragiškų avarijų, kuruojantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas savaitraščiui sakė, jog dabar nebeįsivaizduojama, kad girti tragiškų avarijų sukėlėjai išliptų iš balos visiškai sausi.

Prokurorų principinė nuostata – po avarijos, kurios metu žūsta bent vienas žmogus, bylos medžiaga privalo būti perduota teismui, kuris ir sprendžia klausimus dėl asmens atsakomybės ar galimybės jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bylos nutraukimą patvirtinęs buvęs prokuroras, o dabar teisėjas M.Gvozdovičius nemato reikalo pasiaiškinti.

I.Gelūno nuotr.

„Tais laikais buvo netvarka. Anksčiau galiojo principas, kad bet kokiu atveju dėl neatsargaus nusikaltimo galima buvo taikytis, tai jie ir taikydavosi. Bet dabar, jau porą metų, mes tokių dalykų nepraktikuojame. Dabar pas mus yra griežta nuostata – jei padaro avariją apsvaigęs, prokurorai iškart atmetinėja tokius prašymus. Teoriškai taikytis gali, bet jeigu buvai girtas – mūsų pozicija yra griežtai „Ne“. Nereikia, kad kažkas žūtų, užtenka ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Geriausiu atveju įtariamasis su nukentėjusiuoju gali bandyti taikytis teisme. O teisme, būna, kad susitaiko. Arba teismas atleidžia kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“, – kalbėjo E.Motiejūnas.

Pareigūnai tikisi, kad šįkart kelių ereliui nepavyks sausam išlipti iš balos, nes per avariją nukentėjo savo pareigas vykdę policijos pareigūnai, tad A.Tumėnui tektų taikytis ne su nukentėjusiaisiais, o su valstybe.

Nėra bylos – nėra problemų Beje, jei Kelių eismo taisyklių (KET) nesilaikymas baigėsi nusikaltimu, bet byla nutraukiama, nurašomi ir KET pažeidimai. „Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo netraukiamas ir administracinėn atsakomybėn“, – sakė E.Motiejūnas.

Jis dar pridūrė, kad kitaip gali būti nebent tuo atveju, jei yra nustatomos aplinkybės, neturinčios tiesioginio priežastinio ryšio su padaryta nusikalstama veika, dėl kurios byla būna nutraukiama. Anot E.Motiejūno, kartais po avarijų administracinių teisės pažeidimų bylos iškeliamos net nukentėjusiesiems. Tarkime, už neprisegtą saugos diržą.

Komentaras as

14 | Savaitės interviu

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Gediminas Kazlauskas.

5 dalykai, kurių nereikia šią vasarą Prieš akis – gražusis mūsų klimato juostos laikotarpis, nors ir prasidėjęs birželiui būdingomis lietaus atakomis. Vasara siūlo visą puokštę puikių pramogų ir užsiėmimų, tačiau, kaip visada, lazda turi du galus. Dalijuosi su jumis savo šią vasarą vengtinų dalykų penketuku:

1.

Neryti šašlykų! Mūsų arterijos jau dabar spazmuoja, jusdamos, kokio maisto sezonas jų laukia. Nusistovėjęs vasaros maršrutas (miestas – „Maxima“ – vandens telkinys – grilis) – tai ne ta estafetė, kuri gerina jūsų kraujotaką. Jei vienas iešmelis sprandinės dukart per mėnesį – mūsų kulinarinis ir kultūrinis paveldas, tai mėsos kibiras bagažinėje ir visą savaitgalį negęstantis taukuotas grilis – infarktas ant iešmo! Saikingai gero apetito!

2.

Nelakti alkoholio! Alus – neatsiejamas aukščiau minėto tautiško „gamtiško“ savaitgalio dalis. Gal momentinio pasitenkinimo vergai ir nesutiks, bet alkoholis visai nėra gaivos ir sveikatos šaltinis mūsų perkaitusiems ir persivalgiusiems kūnams.

3.

Nesikepinti saulėje! Aš suprantu, kad saulė – gana retas svečias Lietuvoje.

Bet tai ne priežastis praleisti tiesioginėje jos spindulių ugnyje savo vasaros atostogas. Pietiečiai su savo kaitrai pritaikyta oda tik kraipo galvomis iš siestos pavėsio, kai mes savo šiaurietišką blyškumą patiekiame Toskanos saulės griliui. Mūsų liepa su +30 laipsnių nedaug atsilieka nuo itališko birželio, bet mūsų saulėje kepanti oda daug blyškesnė nei italų...

4.

Nežiūrėti „teliko“! Niūriais žiemos vakarais Lietuvos šeimoms gyvenimo dramas ir komedijas į svetaines pristatanti dėžė vasarą turėtų tapti tiesiog interjero dalimi. Net patys „telikai“ pasiduoda, paleisdami į eterį praėjusio sezono laidų kartojimus ir pigutėlius serialus iš Rytų.

Pasiduokite ir jūs. Gal įvyks stebuklas ir, rudeniui atėjus, nepasigesite savo plyšaujančio japoniško draugo kompanijos. Šio nedarytino punkto išimtis – olimpinės žaidynės (bet atsargiai! – skaitykite žemiau).

5.

Netikėti politikais! Nesakau, kad jais pavasarį galima visiškai tikėti, bet ši vasara – ypatinga. Ji – prieš rinkimus ir taip pat – gausi šaliai kraują kaitinančių sportinių įvykių. Tauta laukia olimpinio krepšinio atrankos turnyro, ir, žinoma, pačios sporto karalienės olimpiados. Šis miksas politikieriams – kaip valerijonas katinams: jie kniauks nuo kiekvienos tribūnos ir lips ant kiekvienos scenos, kur bus sveikinamas bet kuris dabar dar tik treniruotėse prakaitą liejantis būsimas herojus, ar – ką čia slėpti tautos viltis – 12 oranžinio kamuolio herojų. Politikai žino, kad bus nušvilpti, bet vis tiek lįs pasišildyti tautos numylėtinių – kas jais betaptų – šlovės spinduliuose. Kiekvieno bažnytkaimio meras jums primins, kad olimpiadoje sužibėjęs sportininkas yra „vietinis“ – čia gimęs, į mokyklą ėjęs arba močiutę lankęs. Jie matys bendrybes su sportininkais dėl to, kad jų tokie patys vardai, akcentai, arba jie gyveno toje pačioje gatvėje.

Tai bus nesustabdomas šlykštus reiškinys, dėl kurio net negali pykti, kaip nepykstama (nors žiauriai erzina) ant kniaukiančių per morčių kačių. Nepykite ant politikų šią vasarą – tiesiog netikėkite jais.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Kadencija baigiasi, problemos liko

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui nepatinka, jog daugelis Lietuvoje gyvena šia diena, neatsakingai ir vadovaujasi tik pigumo kriterijumi.

53 metų ministro ketverių metų kadencija jau baigiasi, bet jo kuruojamų problemų – atliekų tvarkymo, renovacijos, atsinaujinančių išteklių plėtotės, vandenvalos – tikriausiai užteks dar ne vienam įpėdiniui.

– Balandį kilę debatai dėl naujo Atliekų tvarkymo įstatymo atkleidė nemažai šios srities problemų. Nors Seimas atsižvelgė į kartu su prezidentės veto pateiktus pataisymus, trūkumų tikriausiai dar liks. Ką ir kaip siūlytumėte tobulinti?

– Atliekų tvarkymo sistema nesukuriama vienu įstatymu ar per vienerius dvejus metus. Ji pradėta rimtai kurti prieš daugiau nei 10 metų. Padaryta nemažai – visi žino, kiek uždaryta senų sąvartynų, atidaryti nauji. Negalima paneigti, kad dabartinėje tvarkoje yra neatsakytų klausimų. Įstatymo pakeitimai buvo svarstomi trejus metus, vadinasi, yra apie ką kalbėti.

Už atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Vetuotas įstatymas buvo skirtas tam, kad dalyvautų kuo daugiau įmonių. Jis gal netiesiogiai, bet sudarė galimybes monopolizuoti šį ūkį. Atliekų tvarkymas iš principo yra monopolizuotina veikla. Prezidentės pasiūlymu to monopolio kontrolė liko savivaldybės dispozicijoje.

Bet pirminis įstatymo variantas galėjo lemti senos sistemos, kurtos daugiau nei 10 metų, sugriovimą. Negalima griauti to, kas buvo kuriama

dešimtmečius. Dabar teisės aktuose yra pakankamai galimybių priimti vienokius ar kitokius sprendimus, pasukti atliekų tvarkymą teigiama linkme.

– Bet dabartinė tvarka vis dar neskatina žmonių rūšiuoti atliekų. Gal praverstų finansinės paskatos? Baterijų ir akumuliatorių supirkimo sistema parodė, jog lietuviams tai – geriausia motyvacija.

– Sąmoningumas neturėtų būti perkamas. Mes visi – gyventojai, įmonės – kuriame atliekas, taigi, turime rūpintis, ką su jomis daryti. Patogu viską dėti į maišelius, bet nereikia užmiršti, jog mes patys atsakingi, kad Žemė gali tapti atliekų duobe. Nemoki – nedarau, nors pats kuriu tas atliekas? Kažin, ar už viską mokėti būtų teisingas kelias. Žmonės turi matyti prasmę.

Pasidomėjau, ar apsimoka užsiimti biokuru Lietuvoje – neapsimoka.

Tave suvalgys.

Nemanau, jog reikia pereiti vien prie to, kad jei atneši, mes iš tavęs supirksime. Kai kurioms atliekoms – pakuotėms, buteliams – tai ir dabar taikoma.

Jau seniai Seime diskutuojama, kad užstato mokestį reikėtų pritaikyti plastikiniams buteliams. Bet lazda turi du galus – pinigai supirkimui neatsiranda iš kažkur, produkcija būtų brangesnė.

Nustebo net ministras – Sunkiai įsibėgėjanti renovacija kelia ne mažesnes aistras. Ekspertų vertinimu, ji gali ne tik sumažinti išlaidas šildymui, bet ir paskatinti ūkio augimą.

Kaip Aplinkos ministerija ruošiasi įkvėpti gyvybės šiam procesui?

– Vyriausybės programoje visa pastraipa apie tai parašyta ir, tarp kita ko, paminėtas skaičius 2000. Ką jis reiškia, niekam neįdomu. Iš tikrųjų buvo pasakyta: bus sudarytos finansinės galimybės, į tą skaičių įeina ir švietimo įstaigos. Finansinis mechanizmas sukurtas, europinės lėšos skirtos.

Daugiabučiai modernizuojami pagal kelias programas. 2004 metais buvo patvirtina daugiabučių renovavimo programa. Pagal ją nuo kadencijos pradžios renovuota per 230 namų. Pareiškusiųjų norą yra dar per 200.

Sako, ketverius metus renovacija nevyksta. Išeikime į gatvę ir pažiūrėkime, ar nematyti renovuotų namų. Jau nekalbu apie švietimo įstaigas. Švietimo ir mokslo ministerijos paklausiau, kiek renovuota per šitą kadenciją, – nustebau ir aš, ir jie: per 700 pastatų. Nekalbu apie ligonines ir kitus visuomeninius pastatus, kurių renovaciją finansavo Ūkio ministerija. 2 mlrd. Lt išleista renovacijai ir rekonstrukcijai.

Sakoma, renovacija lėta dėl JESSICA modelio (pagal jį nepasiturintiems gyventojams visas išlaidas nuo projekto parengimo, kredito ir palūkanų, iki techninės statybos darbų priežiūros ir visiško įgyvendinimo kompensuoja valstybė, – red. past.) blogumo. Jis yra geresnis už buvusį savanoriškos renovacijos modelį – kur kas daugiau lengvatų.

Bet kodėl žmonės nesinaudoja šita galimybe? Viešai kalbėdami kadencijos pradžioje padarėme klaidą akcentuodami, kad renovacija bus ekonomikos gelbėjimo planas. Kai kalba eina apie privačią nuosavybę ir žmogus turi prisiimti įsipareigojimus, sakyti, kad gyvenantieji daugiabučiuose turi išgelbėti ekonomiką, buvo didžiulė klaida. Šita priemonė yra pagalba žmogui – jis gauna naudos savo piniginei.

Biokuro rinka: tave suvalgys – Lietuva išties stengiasi energetiškai tapti nepriklausoma nuo Rusijos. Kol naujos atominės elektrinės pamatai dar

G.Kazlauskas teigia, kad biokuro rinką užėmę verslo rykliai konkurentams nepalieka galimybės išgyventi.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. birželio 8 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

Biografijos faktai G.Kazlauskas gimė 1959 m. vasario 22 d. Panevėžyje.

Po mokslų dirbo LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje, vėliau buvo Vilniaus miesto valdybos Butų ir patalpų skyriaus vedėjas, Gyvenamųjų patalpų skirstymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo grįžo į statybų sritį, kūrė verslo projektus, buvo projektų vadybininkas. Vienas iš pirmųjų didesnių projektų – valstybinio kuro rezervo saugyklos (Vilniuje, prie Gariūnų turgavietės). Vienas didžiausių vykdytų projektų – Klaipėdos PET žaliavos gamyklos statyba. Į aplinkos ministro postą atėjo iš UAB „Merko statyba“, kuriai vadovavo.

G.Kazlauskas sukūrė šeimą 39 metų, 1998-aisiais, turi 3 vaikus. Žmona Renata Kazlauskienė (gimusi 1977 m.) yra renginių organizavimo įmonės UAB „AR Agentūra“ steigėja ir vadovė, vykdomoji direktorė.

nepakloti, galime eksploatuoti atsinaujinančius išteklius. Ar valstybė tai rems?

– Dabar atsinaujinančios energijos kaštai yra labai dideli. Saulės energija superkama po 1,8 Lt/kWh (numatoma mažinti iki 1,5 Lt/kWh), vėjo – po 30 ct/kWh, o iškastinių išteklių energijos bazinė kaina – 15 ct/kWh. Jei pereitume vien prie atsinaujinančių išteklių, elektra kainuotų labai daug. Prie to reikėtų eiti, bet įprastinės energijos gamyba turėtų sudaryti nemažą dalį.

Vėjo energetikoje yra normalus ekonominis atsipirkimas, ypatingos paramos šitam sektoriui nereikėtų. Saulės energijos nuolatinis tiekimas neužtikrinamas, nori nenori reikia jungtis prie tinklų.

Atsipirkimas paprastas: jei gamyba neviršija nustatytos normos, iš manęs privalo supirkti po 1,8 Lt, o paskui perku iš bendro tinklo po 40 ct. Tai yra verslas, apie kokias paramas kalbame? Jei tokiu būdu gauta energija naudojama savo reikmėms, ne pardavimui, šiemet numatyta parama iš Klimato kaitos programos. O biokuro gamybą skatiname.

– Tačiau jo perspektyvos irgi miglotos.

Statomose biokuro katilinėse pamirštama įrengti šiaudams ir žilvičiams deginti tinkamus katilus.

– Taip tikrai yra. Sukapoto medžio ekonominė vertė yra didesnė. Gerokai palankiau medžius pjaustyti ir kišti į krosnį, negalvojant apie žaliąsias atliekas, šiaudus, nors Lietuvoje yra tiek šiaudų, kad visus namus galėtume šildyti. Tokių katilų yra vienas kitas, jie nedideli. Sudeginus šiaudus lieka 20 proc. pelenų – kur juos dėti? Katilai ir jų priežiūra yra šiek tiek sudėtingesni.

Tai – smulkmena. Yra didesnis povandeninis akmuo – šie katilai padidintų konkurenciją. Kodėl prasidėjo kai kurių įmonių tyrimai? Daromas monopolis. Pasidomėjau, ar apsimoka užsiimti biokuru Lietuvoje – neapsimoka. Tave suvalgys: įkūręs įmonę arba turėsi parduoti didiesiems, arba

tavo veikla bus ekonomiškai nenaudinga.

Klimato kaitos programoje esame numatę skirti lėšų produkcijos gamybai. Lietuvoje kirtimo atliekų, šakų kasmet būtų galima paimti 750 tūkst. t. Bėda, kad urėdijos siūlo ne galutinai paruoštą deginti žaliavą, o iš miško paimtą žalią masę. Pernai pasiūlėme rinkai 150 tūkst. t. Nupirko mažiau kaip 100 tūkst. t. Šiemet siūlome 250 tūkst. t – manau, parduosime tik pusę.

Gerai, kad neseniai priimtas Energetikos išteklių biržos įstatymas. Jei bus panaikinta galimybė pirkti tiesiogiai iš savęs, kaip kai kuriuose miestuose atsitinka, ir didieji šilumos gamintojai privalės pirkti tik per biržą… Jei atsiras ir valstybės įmonių, kurios tieks produkciją į rinką, kainas bus galima suvaldyti.

Patogumai kainuoja – 2007–2013 m. iš Europos Sąjungos biudžeto aplinkosaugai numatyti 4 mlrd. Lt. Ar dalis tų pinigų nepaleidžiama pavėjui? Štai valant vandenį surinktas dumblas džiovinamas, verčiamas granulėmis ir užkasamas į žemę. Danijoje juo tręšia miškus.

– Nė vienoje šalyje nėra paprasta atliekas naudoti žemės ūkiui. Žmogus, išgirdęs valgantis produktą, užaugusį ant dumblo nuotekų, turi nelabai kokių asociacijų. Sistema dabar kuriama.

– Ar, vykdant vandenvalos projektus, galvojama, kas įrenginius vėliau išlaikys?

Pavyzdžiui, Širvintose, kur dabar gyvena 7 tūkst. žmonių, po 30 metų gali likti 2 tūkst. senukų. Kiek jiems kainuos vanduo?

– Nieko nedarykime, tai emigracija bus dar didesnė. Kiek galima vaikščioti į lauko tualetą? Tam vien šiame finansiniame laikotarpyje skiriama 2 mlrd. Lt. Kad nebūtų taip, jog nebėra kam naudoti, buvo apribojimas skirti lėšas miesteliams, kur gyvena bent 2 tūkst. žmonių. Šioje kadencijoje riba sumažinta riba iki 300 žmonių.

Taip, yra problema. Žmonės buvo nusiteikę: jungsimės, norime vandens. Kai tinklai nutiesti ir reikia prisijungti, kai kurie sako: turiu duobę, į ją pilu ir man viskas labai pigu.

Švietimo ir mokslo ministerijos paklausiau, kiek renovuota per šitą kadenciją, – nustebau ir aš, ir jie – per 700 pastatų.

Nuotekų šalinimas centralizuotai kainuoja 3–4 Lt už kub.m, o išvežant, kaip priklauso, be jokių gudrybių, skylių dugne ir išpylimo į griovį, – per 10 Lt. Skirtumas didžiulis.

Visi supranta: jei noriu naudotis paslauga, turiu už ją sumokėti. Kas gali atsitikti ateityje, mažėjant gyventojų? Reikėtų stengtis, kad žmonės neišvažiuotų. Gerindami gyvenimo sąlygas sukursime daugiau galimybių žmonėms likti.

Pateikėme Seimui naują Vandens įstatymo variantą. Lietuvoje akivaizdžiai per daug vandens tiekėjų. Yra 60 savivaldybių, o vandens tiekimo įmonių – per 350. Įstatyme numatyta, kad jų turėtų likti ne daugiau kaip viena savivaldybėje. Didelės įmonės dėl masto ekonomikos visuomet gali efektyviau atlikti savo darbą. Lietuvoje ir tų 60 gal nereikėtų, bet negalima iš karto perlaužti.

Jei efektyviai eksploatuosime vandenis, problemos, kad neliks kam mokėti, nebus.

Procesas LT (VP2-2.1-ŪM-03-K) kvietimas Nr. 02 Kvietimo teikti paraiškas pavadinimas

2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-03-K priemonės „Procesas LT“ (toliau – Priemonė) kvietimas Nr. 02

Veiksmų programa

EKONOMIKOS AUGIMO VEIKSMŲ PROGRAMA

Prioritetas

Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas

Uždavinys

Padidinti įmonių produktyvumą

Priemonė

Procesas LT

Remiamos veiklos sritys

Priemonės lėšomis bus finansuojamos Priemonės veiklos, susijusios su šiuolaikiškų vadybos metodų ir valdymo sistemų, išskyrus personalo valdymo sistemas, diegimu įmonėse.

Kur priimamos paraiškos ir galima gauti informaciją

Paraiškos priimamos: VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje (toliau – LVPA), Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius.

Pareiškėjai gali raštu ir žodžiu pateikti klausimus ir gauti informaciją nuo šio kvietimo paskelbimo dienos iki paskutinės paraiškų priėmimo dienos el. paštu komunikacija@lvpa.lt, telefonu (8 5) 268 7411, faksu (8 5) 278 4269.

Galimi pareiškėjai

Tinkamas pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo ar užsienio įmonės filialas, veikiantis ne mažiau kaip vienerius metus, ir kurio metinės pajamos pagal pateiktus paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentus yra ne mažesnės kaip 500 000 Lt (penki šimtai tūkstančių litų), ir atitinkantis visas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 4-508 (Žin., 2012, Nr. 63-3182) patvirtinto Priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo 7.1-7.2 punktuose išvardytas sąlygas ir reikalavimus (http://www.lvpa.lt/Puslapiai/Kvietimas.aspx?kvid=75).

Kvietimo suma

Pagal šį kvietimą numatoma paskirstyti lėšų suma yra 7 mln. Lt.

Galutinis paraiškų pateikimo terminas

Paraiškas galima teikti iki 2012 m. rugpjūčio 22 dienos 17:00 val.

Paraiška turi būti atsiųsta registruotu laišku, per pašto kurjerį arba asmeniškai pristatyta į LVPA priimamąjį, Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius.

Siunčiant registruotu laišku, paraiškos turi būti įteiktos pašto paslaugų teikėjui ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. 24:00 val.

Kur galima gauti dokumentus pareiškėjams

Dokumentus galima rasti ir atsisiųsti iš interneto svetainių www.lvpa.lt, www.esparama.lt, www.ukmin.lt bei gauti atvykus į LVPA šiame kvietime nurodytu adresu: 1. Ekonomikos augimo veiksmų programos priedas, patvirtintas 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 788 (Žin., 2008, Nr. 95-3721).

2.VP2-2.-ŪM-03-K priemonės „Procesas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas 2012 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-508 (Žin., 2012, Nr. 63-3182).

3. Paraiškos dėl projekto finansavimo bendrosios (A) dalies forma ir jos pildymo instrukcija, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861).

4. Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies forma ir jos pildymo instrukcija, patvirtintos 2012 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-508 (Žin., 2012, Nr. 63-3182).

5. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 (Žin., 2008, Nr. 23-861).

Kita reikiama informacija

Finansavimas, teikiamas vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 (http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=54013&p _query=&p_tr2=2), skelbiančių tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimtiems reglamentas) (OL 2008 L 214, p. 3-47) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 (http://www.esparama.lt/ teises-aktas?taid=090bdd53800e459c) dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5-10) nuostatomis.

Reklama bus apmokﾄ葉a ALDE lﾄ稜｡omis. Uﾅｾsk. Nr. 305494

Vyrai, žaidžiantys karą Užmarštin nuėjusių armijų uniformos, senoviniai ginklai, paraku užtaisomos patrankos, gyvenimas palapinėse, miegas ant šiaudų... Kas XXI amžiuje renkasi tokį gyvenimą ir kodėl? Kas tie, vadinamieji, karo istorijos rekonstruktoriai, kurie iš visos Europos rinksis Kaune birželio 22–24 dienomis į gyvosios istorijos festivalį „Europa. Napoleonas I Kaune. 1812“? „Esame savo šalies patriotai. Skatiname pilietiškumą, patriotiškumą ir siekiame atgaivinti istorinę atmintį, kuri daugelio jau pamiršta“, - išdidžiai prisistato Karybos paveldo klubo Kauno pavieto Laisvieji šauliai vadas Vaidotas Valavičius (nuotr. dešinėje), turintis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos oberbombardieriaus laipsnį.

V.Valavičiaus vadovaujamus karius, pasipuošusius ryškiomis uniformomis, matėme ne vienas, o jų patrankos šūviai priverčia krūptelti kaskart: „Esame paskutiniosios LDK kariuomenės kariai, o mūsų uniformos senesnės nei Napoleono armijos ir papuoštos Lietuvos valstybės simboliais.“ Daugelis žmonių nežino, kas yra karo istorijos klubai. Kas jūs tokie ir ką veikiate?

Istorijos rekonstruktorių klubai populiarūs visoje Europoje. Ne išimtis ir Lietuva. Šiuo metu Kaune yra keturi karo istorijos rekonstruktorių klubai, kuriems pradžią davė Kauno karo istorijos klubas prie Karo istorijos muziejaus ir jo vadovas Arvydas Pociūnas, kurį drąsiai galima vadinti tokių klubų tėvu visoje Lietuvoje. Kiekvienas klubas pasirenka istorinį laikotarpį, į kurį gilinasi. Atkuriame to meto rūbus, karinę amuniciją, dalyvaujame istorinių mūšių rekonstrukcijose įvairiose Europos šalyse.

Kokiu laikotarpiu domisi jūsų klubas?

Mūsų klubo formulė – paskutinė LDK kariuomenė, kuri siejama su XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia bei tragiškais Lietuvai įvykiais. Tuo metu Kauno paviete buvo karinis dalinys, kurį sudarė ne profesionalūs kariai, o paprasti žmonės – bajorai, pirkliai, miestiečiai – kurie stojo ginti Abiejų Tautų Respublikos (ATR), Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo.

Minėjote, jog jus dažnai painioja su Napoleono armijos kareiviais.

Mes negarbiname Napoleono. Mes kviečiame pažvelgti į XIX amžiaus Lietuvą. Vadinamasis „Napoleonmetis“ turėtų mūsų širdyse iššaukti pasididžiavimo jausmą savo šalimi, to meto žmonėmis, diduomene, kariais, kurie kovojo už Lietuvos valstybingumą, nepriklausomybę. Prisiminkime trečiąjį ATR padalijimą ir galutinę dviejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – okupaciją po 1794 metų Kosciuškos sukilimo. Tuo metu Europoje iškyla Napoleonas su respublikos idėja. Jo šūkis, kuris ir dabar yra ant kiekvieno oficialaus Prancūzijos antspaudo, buvo „Laisvė. Lygybė. Brolybė“. Šios idėjos buvo patrauklios ne vienai to meto Europos valstybei, kuri norėjo išsivaduoti nuo carų ar imperatorių.

Ne išimtis ir lenkai bei lietuviai. Napoleono atėjimas atgaivino ne tik valstybingumo viltį, bet ir nepriklausomybę. 1807 metais Napoleonas įkuria Varšuvos kunigaikštystę. Lietuviai tai mato ir siekia to paties. Nemunas tuo metu ženklino valstybių sieną. Neabejotinai lietuvių aukštuomenė laukė Napoleono ir siejo su jo atėjimu valstybingumo atkūrimą. Ir ne veltui. 1812 metais sudaryta laikinoji Lietuvos vyriausybė. Napoleonas šį įsaką pasirašė ne bet kur, o Vilniuje, dabartinėje prezidentūroje.

Stalelis, ant kurio buvo pasirašytas šis dokumentas, iki šiol saugomas Kauno karo istorijos muziejuje.

Kas vis dėlto traukia žmones ne tik domėtis istorija, bet rengtis to meto uniformomis, dalyvauti mūšių rekonstrukcijose?

Traukia to meto visuomenė. Ji buvo kitokia – šviesesnė, tikresnė. Žmonės tikėjo idealais ir dėl jų kovojo. Net kariauti mokėjo kitaip. XIX a. karus pavadinčiau paskutiniaisiais riteriškais karais, kai kovodamas su priešu matai jo veidą. Atkurdamas to meto įvykius, tu tarsi persikeli į tą laikmetį. Apsiauni klumpes, miegi palapinėje, ant šiaudų ir išvalai galvą nuo rūpesčių, neapmokėtų sąskaitų.

Darote atranką ar visus priimate į savo klubą?

Priimam visus suprantančius, jog tai atsakingas ir dažnai pavojingas užsiėmimas. Nors šaudome netikromis kulkomis, tačiau tikrais šautuvais ir patrankomis. Karas – žaidimas rimtas, todėl kiekvienam juk ginklo į rankas duoti negali. Taip pat nereikėtų tikėtis, jog kiekvienas atėjęs iškart bus generolas – laipsnį reikia užsitarnauti, jis suteikiamas už nuopelnus, kaip tikroje kariuomenėje.

Ką atsakytumėt skeptikams, kurie vis dėlto nemano, jog reikia „švęsti“ Napoleono armijos persikėlimo per Nemuną 200 metų sukaktį?

Pateiksiu paprastą pavyzdį – Austriją. Vienais metais buvome pakviesti į Birštono dydžio miestelį Šaloburgą. Gražus miestelis, turi seną pilį, kelis tūkstančius gyventojų... Tą vasarą ten vyko net trys Napoleono laikmečio rekonstrukcijos. Prisiminkime, kad XVIII a. pabaigoje Austrija buvo imperija, valdžiusi daugiau kaip pusę Europos. Austrai tikrai neturi už ką mylėti Napoleono, kuris juos nugalėjo ir pažemino. Tačiau jie net negalvoja kalbėti apie kažkokią okupaciją – jiems visų pirma svarbi istorija ir renginys, kuris į miestą pritraukia turistus iš visos Europos.

Straipsnis bus apmokėtas ALDE lėšomis. Užsk. Nr. 305495

Užsk. Nr. 305489

20 | Pasaulis

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Švariausias Europos miestas Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Iš atliekų gaminama šiluma ir elektros energija – puiku.

Tačiau tik ne prie mano namų – nenoriu kvėpuoti užterštu oru. Toks požiūris į šiukšles deginančias jėgaines vyrauja Lietuvoje.

Tačiau Europos šalių patirtis griauna šį stereotipą.

2010 m. švariausiu Europos miestu pripažintame Stokholme (Švedija) šiluma ir elektros energija iš buitinių bei pramoninių atliekų išgaunama jau keturis dešimtmečius. Ieškoti kitokio kuro švedus paskatino 1980-aisiais pradėjusi sparčiai brangti nafta.

Tyrimai: oras švarus „Iš atliekas ir biokurą deginančių elektrinių išeinantis oras yra švaresnis nei esantis aplinkoje“, – tikina Šiaurės Europoje lyderio pozicijas užėmusios energetikos korporacijos „Fortum“ vyriausiasis patarėjas Peteris Liebscheris.

Ir jis nejuokauja. Kaip rodo tyrimai, iš Švedijos sostinės pietinėje dalyje veikiančios vienos didžiausių Europoje Hogdaleno termofikacinės elektrinės į aplinką

Jėgainės patalpose – švaru ir tvarkinga.

Šildymas Stokholme • 70 kv. m buto 1926–1940 m. statybos name šildymas kainuoja apie 3,8 tūkst. Lt per metus (317 Lt per mėnesį).

• Tokio paties buto 1976–2005 m. statybos name – apie 2,8 tūkst. Lt per metus (233 Lt per mėnesį). patenkančiame ore anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), natrio oksido (NO), dioksinų ir kitų kenksmingų medžiagų koncentracija yra kelis kartus mažesnė

nei nustatytos leistinos Europos Sąjungos ir Lietuvos normos. O kietųjų dalelių apskritai nėra. Švedijoje šiuo metu veikia daugiau nei 30 termofikacinių jėgainių, iš atliekų gaminančių ir šilumą, ir elektrą. Į elektrines patenka po pirminio rūšiavimo likusios perdirbimui netinkamos atliekos. Nuo 1975 m. į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis šalyje sumažėjo nuo 60 iki 10 proc.

Lietuvoje atliekas ir biokurą deginanti elektrinė statoma Klaipėdoje, planuojama, kad dar dvi iškils Kaune ir Vilniuje.

Pavojingi pelenai utilizuojami Hogdaleno jėgainėje apsilankę savaitraščio „15min“ žurnalistai įsitikino – šiukšlių smarvė juntama tik uždaroje aikštelėje, į kurią atvežamos ir į bunkerį išpilamos atliekos. Visi procesai toliau vyksta uždarose linijose.

Pelenai, kurie sudaro apie 20 proc. pradinės atliekų masės, sumaišyti su vandeniu virsta šlaku, kuris iškeliauja į sąvartynus ar panaudojamas statybose. Pavojingi pelenai, kurių sudėtyje – sunkieji metalai, sudaro 1–2 proc. bendros atliekų masės.

Pasaulis | 21

15min • 2012 m. birželio 8 d.

šildosi atliekomis Hogdaleno termofikacinėje elektrinėje sudeginama beveik tiek pat atliekų, kiek Lietuvoje surenkama per metus. Š.Bulotos nuotr.

Tačiau jie neturi sąlyčio su aplinka, o keliauja į sandarias talpas ir automobiliais yra išvežami utilizuoti.

Namai – šalia Švedija – puikus pavyzdys, kaip iš atrodytų niekam netinkamo dalyko gauti daug naudos: ir energija gaminama tarsi iš nieko, ir žemė neteršiama šiukšlėmis. Tačiau Lietuvoje šis modelis sunkiai skinasi kelią – savų tikslų siekiančių politikų ir verslininkų aktyviai kurstomi žmonės reiškia nepasitenkinimą iškilsiančiomis jėgainėmis. Esą

jos bus pernelyg arti gyvenamųjų namų, terš aplinką, bus juntamas šiukšlių dvokas. „Nors dabar švedai net nesusimąsto koks kuras deginamas elektrinėse, pirmieji žingsniai taip pat buvo nelengvi. Tai – natūralu, nes kas norėtų turėti šalia namų sąvartyną? Teko besipriešinančią visuomenę įtikinėti argumentais, faktais“, – pasakojo P.Liebscheris.

Specialisto teigimu, iš gyventojų nesulaukiama jokių skundų dėl taršos ar kvapo, nors jėgainės stovi netoli gyvenamųjų namų, pavyzdžiui, Hogdaleno elektrinė – vos už 600 m. Klaipėdos jėgainę, kuri bus analogiška švediškai, tik tris kartus mažesnio galingumo, nuo artimiausių namų skirs 800 m.

Konkurencijos nejaučia Apie pusantro milijono gyventojų turinčio Stokholmo (su priemiesčiais) šildymo rinkoje žaidžia septyni žaidėjai, tarp kurių ir tokie žinomi vardai, kaip didžiausia Vokietijos energijos gamintoja „E.ON“. Tačiau tarp jų beveik nėra konkurencijos, mat kiekviena šildo tam tikrą miesto rajoną. „Kiekvienas šilumos gamintojas yra prijungtas prie toje vietoje esančio šilumos tinklo, todėl negali tiekti šilumos kitur“, – aiškino P.Liebscheris. Specialistas pabrėžė, kad kuo jėgainė labiau nutolusi nuo klientų, tuo šilumos tiekimas neefektyvesnis. Švedijoje nei šilumos, nei elektros kainos nėra reguliuojamos. Kainas nustato rinka. Nors Stokholme šilumos gamintojai

tarpusavyje iš esmės nekonkuruoja, kainų pakelti iki kosminių aukštumų negali, nes gyventojai tuomet atsisakytų centrinio šildymo ir pasirinktų alternatyvą – šildymui naudoti saulės ar geoterminę energiją, elektrą, dujas. „Todėl turime nuolat stebėti situaciją ir reaguoti į pokyčius, kad kaina būtų optimali“, – tvirtina Švedijos šilumos ir elektros tiekėjai.

Politikai netrukdo dirbti P.Liebscheris ne visai suprato Lietuvos žurnalistų klausimą apie tai, ar „Fortum“ nenorėtų taip pat užsiimti ir šiukšlių verslu, nes tuomet visa veiklos grandinė atsidurtų vienose rankose ir būtų galima diktuoti savo sąlygas. „Mes esame energijos kompanija, o ne šiukšlių surinkimo ir rūšiavimo, tai ne mūsų sritis“, – aiškino energetikos specialistas.

Jis taip pat patikino, kad kiekvieną kadenciją besikeičiantys miesto politikai, esantys šilumą ir elektrą gaminančių įmonių vadovybėse, nesiekia savo tikslų: „Politikai savo interesus atskiria nuo miestiečių gerovės.“ Tikslas – pelnas Aplinkos neteršianti šilumos ir elektros gamyba nėra savitikslis dalykas. Pasakodami apie ekologiją, „Fortum“ atstovai pabrėžė, kad svarbiausias kompanijos tikslas, kaip ir bet kurio kito verslo, – pelnas, kurį užtikrina itin efektyvus ir daugiapakopis deginamo kuro išnaudojimas, gebėjimas

Švedams trūksta šiukšlių Lietuvoje sąvartynai sparčiai auga. Švedijoje situacija kitokia – šiukšlių trūksta. Kai kurios gamyklos net pradėjo importuoti atliekas iš Didžiosios Britanijos, Italijos.

Tiesa, į Švediją atkeliauja ne smirdinčių atliekų prikimšti konteineriai, o tvarkingos vienodos vakuuminės pakuotės su jau paruoštu deginimui kuru.

Lietuvai įsivežti šiukšlių nereikės – užteks ir savų. Per metus šalyje surenkama apie 1 mln. t atliekų. 130 mln. Lt vertės Klaipėdos jėgainėje tikimasi sudeginti apie 150 tūkst. t buitinių ir 50 tūkst. t pramoninių atliekų. Hogdaleno elektrinėje per metus sudeginama apie 700 tūkst. t atliekų (jos surenkamos mieste ir priemiesčiuose 40– 45 km spinduliu). Šiuo metu Lietuva perdirba apie 15 proc. šiukšlių. Šalis Europos Sąjungai įsipareigojusi nuo 2013 m. perdirbti ne mažiau 25 proc. atliekų. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad iki 2020 m. šilumos gamybos sektoriuje 60 proc. šilumos turime pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių, pirmiausia – biokuro. Klaipėdos jėgainė turėtų pradėti veikti kitąmet, Kauno – 2016 m. pamatyti, ką dar galima parduoti gyventojams ir pramonei.

Pavyzdžiui, vasarą šilumos nereikia, tačiau labai išauga šalčio poreikis, todėl kompanija iš jūros dugno siurbiamu šaltu vandeniu vasarą vėsina biurus, namus. Šalčiui tiekti reikalingas atskiras tinklas, analogiškas šilumos vamzdynui. Stokholmas – didžiausias pasaulyje šalčio vartotojas.

Ką palaikys garsenybės?

22 | Sportas

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Arvydas SABONIS S (krepšinis):

Viktorija Čmilytė (šachmatai): „Čempionato laukiu ir aš, ir sūnus. Gaila, kad kaip tik tuo metu dviem savaitėms išvyksiu į varžybas – futbolą teks sų stebėti po savo partijų. Visų futbolininkų pavardžių tikrai neišvardyčiau, tačiau mėgstu žiūrėti futbolą, taip iš dalies atsipalaiduoju nuo šachmatų. Man imponuoja Vokietijos rinktinė. Nežinau, gal todėl, kad jos žaidime labai daug drausmės – kaip ir šachmatuose, visi žino, ką turi daryti.“

Virgilijus Alekna (disko metimas): „Nepasakyčiau, kad Europos futbolo čempionato labai laukiu, tačiau malonu, kad jis vyks visai šalia.

Tiesa, gyvai rungtynių neteks matyti, bet, atsiu siradus laiko, tikrai stebėsiu čempionatą. Palaikysiu Ispanijos rinktinę, už kurią sergu jau ilgą laiką, palaikau tiek pasaulio, tiek Europos čempionatų metu.“

Linas Kleiza (krepšinis): „Manau, kad turėsime galimybę stebėti Europos futbolo čempionatą.

Jis visada yra įdomus. Esu tikras, kad rinktinėje juo ra domisi visi, nes futbolas yra asau populiariausias sportas pasaulyje. Pats kumščius laikysiu už Nyderlandų rinktinę.“

Žydrūnas Savickas s (galiūnų sportas): „Europos futbolo čempionato naujienas tikrai seksiu, tačiau visų rungtynių nepavyks pamatyti. Manęs laukia odėl varžybos ir treniruotės, todėl rbų žiūrėjimą derinsiu prie darbų.

Planų dėl futbolo nekeisiu (šypsosi).

Ką palaikysiu? Tuos, kas žais gražų futbolą. Sirgčiau už vienintelę komandą – Lietuvą, bet lietuvių nebus. Kiekvienose rungtynėse išsirinksiu savo favoritą.“

Austra Skujytė (daugiakovė): „Per svarbiausias futbolo rungtynes manęs laukia Europos čempionatas.

Niekada nebuvau didelė futbolo mėgėja, tik akį užmesdavau. Pusfinalius ir finalus, žinoma, žiūriu su malonumu. Kadaise labai palaikiau Ispanijos rinktinę, o dabar tik pasimėgausiu gražiu žaidimu. Norėtųsi sirgti už savo šalies komandą, bet tokios neturime.“

„Euro-2012“: favoritų Europos futbolo čempionatas – prie starto linijos. Ukraina ir Lenkija jau pasinėrė į didžiausios 2012-ųjų futbolo šventės sūkurį. 16 komandų. Kiekviena – su savomis ambicijomis. Prieš šiandien prasidedantį čempionatą visi yra lygūs, bet dauguma futbolo apžvalgininkų sutaria, kad trys ekipos atrodo lygesnės už kitas.

sudėties žaidėjai, lemiamas pasaulio pirmenybių rungtynes Pietų Afrikoje – aštuoni. Šviežio kraujo nedaug.

Bet net jei ir taip, ispanams žaidžiant vaizdas aikštėje nesikeičia – didesnę laiko dalį varžovai aikštėje šoka be kamuolio. Raudonieji jį praranda labai retai. Dar L.Aragoneso įdiegta futbolo filosofija veikia nestrigdama.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Vietinė specifika

Čempionų jėga Ispanija, Nyderlandai, Vokietija. Tokia tvarka šios komandos išsirikiavo 2010 metų pasaulio čempionate Pietų Afrikos Respublikoje. Į Lenkiją ir Ukrainą jos atvyko laimėti – nė vienoje stovykloje to neslepiama. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Ispanija yra dabartinė Europos ir pasaulio čempionė. Nuo 2006-ųjų, iš pradžių vedama Luiso Aragoneso, o vėliau – dabartinio trenerio Vicente Del Bosque, ši komanda pralaimėjo tik dukart: 2009-ųjų Konfederacijų taurės turnyro pusfinalyje amerikiečiams ir praėjusio pasaulio čempionato finalo turnyro pirmosiose rungtynėse šveicarams. Čempionų komanda į „Euro-2012“ atvyko be traumuotų rezultatyviausio visų laikų savo žaidėjo Davido Villos ir rinktinės kapitono Carleso Puyolio, bet – net D.Villai iškritus iš rikiuotės – galėjo sau leisti palikti už borto kone 30 įvarčių praėjusį sezoną įmušusį „Valencia“ puolėją Roberto Soldado.

Kontrolinėse rungtynėse prieš čempionatą V.Del Bosque komanda skynė pergales. Pavojaus signalu galbūt galėtų tapti faktas, kad sunkiausia buvo iškovota prieš pat kelionę į Rytų Europą, kai kinus čempionai palaužė tik rungtynių pabaigoje.

Forma smunka? Vargu. Galima kalbėti apie objektyvias aplinkybes – ispanai pirmą kartą išbandė ilgiausią sezoną žaidusius ir tik Karaliaus taurės turnyro finalu gegužės pabaigoje jį baigusius „Barcelona“ ir Bilbao „Athletic“ žaidėjus, o seniems žaidybiniams ryšiams atkurti reikia šiek tiek laiko.

Ispanų silpnybėmis galėtų būti rutina tapusios pergalės ir dėl to mažėjanti motyvacija. Bet šią sąmokslo teoriją kategoriškai neigia rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas: „Laimime pirmiausia dėl to, ką turime savo galvose“. Suprask – jie mąsto kaip nugalėtojai. Ir ne kitaip.

Galima kalbėti, kad ispanai vis labiau nuspėjami. 2008-ųjų Europos čempionato finalą aikštėje pradėjo septyni dabartinės

Į čempionatą komandos keliauja su savo džiaugsmais ir bėdomis. Sirgalių irgi laukia įdomus čempionatas. „Nevažiuokite ten, nes galite grįžti karstuose“, – turėdamas galvoje galimus rasistų išpuolius tėvynainius ragino juodaodis buvęs Anglijos rinktinės gynėjas Solas Campbellas.

Sidabro medaliai įkyrėjo Patirtis ir susižaidimas – vieni ispanų kozirių. Olandų – taip pat. Treneris Bertas van Marwijkas į „Euro-2012“ atsivežė dešimt iš vienuolikos žaidėjų, užpernai pradėjusių pasaulio čempionato finalą aikštėje. Nėra tik karjerą baigusio gynėjo Giovanni van Bronckhorsto.

Kartu su patirtimi į Lvovą bei Charkovą, kur grupės rungtynes žais olandai, keliauja ir didelės ambicijos. „Mums čempionatas bus sėkmingas, jei laimėsime, – iš peties kirto saugas Rafaelis van der Vaartas. – Negalime kalbėti tokiomis frazėmis, kaip: „Pusfinalis būtų gražu“. Esame pasaulio vicečempionai, ir čia turime žengti dar vieną žingsnį aukštyn.“ G.van Bronckhorstui pasitraukus, o jį kairiojo gynėjo pozicijoje pakeitusiam Erikui Pietersui patyrus sunkią traumą, kairysis gynybos kraštas yra opiausia problema – jame bandytas net Lisabonos „Sporting“ saugas Stijnas Schaarsas.

Pasirengimo čempionato pradžioje oranžiniai namuose pralaimėjo bulgarams. Paskutinėse kontrolinėse rungtynėse jie negailestingai nokautavo Šiaurės Airiją – 6:0.

Vadinasi, forma įgyta laiku.

B.van Marwijko nuomone, kontrolinės rungtynės reiškia nedaug. „Pernai vokiečiai jose šlavė visus, – prisiminė olandų treneris. – Iš karto pradėta kalbėti, kad Vokietija – aiški Europos čempionato favoritė. Šiemet jie pralaimėjo prancūzams, po to – šveicarams, ir kalbos nutilo.“ Vokiečiai į „Euro-2012“ irgi atvyksta kovoti dėl aukso. Kitaip nei pagrindinių konkurentų komandos, savo gretas per porą pastarųjų metų jie papildė dar keliomis sparčiai kylančiomis žvaigždėmis – Mario Goetze, Andre Schuerrle, Marco Reusu, Holgeriu Badstuberiu. „Tai galbūt yra pavojus mums – devyni komandos futbolininkai nėra žaidę didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose.

Bet mes tikime šia komanda ir manome, kad ji gali sužaisti labai gerą čempionatą“, – svarstė Vokietijos rinktinės generalinis vadybininkas Oliveris Bierhoffas. Vokiečiai

Ukrainos stadionuose eksponuotą Europos čempionų taurę nuolat puldinėjo pusnuogės kovotojos prieš prostitucijos bangą, kurią šalyje esą sukels futbolo pirmenybės. Galima pamanyti, kad iki „Euro-2012“ prostitucijos Ukrainoje nebuvo. Arba, jeigu ir buvo, ji stebuklingai išnyks sužlugdžius futbolo čempionatą.

Reikia manyti, kad UEFA neramiai laukia čempionato. Šalyse, kurios pirmą kartą rengia tokio masto futbolo šventę, gali būti visko – rasizmo, chuliganizmo. Bus prasti ukrainietiški keliai ir viešbučiai, kurių kainos, švelniai tariant, gali neatitikti paslaugų kokybės.

Bet jei Pietų Afrika surengė pasaulio pirmenybes, kodėl Europos čempionato negalėtų organizuoti lenkai su ukrainiečiais? Pasirengimas baigėsi – atėjo šou metas.

Pretendentai į „Euro-2012“ o 2012 ž žvaigždes AFP/Scanpix nuotr.

„Viena vertus, mane verčia sirgti už ispanus.

Yra kas pataria (juokiasi).

Kita vertus – aš esu toks mėgėjas palaikyti anglus. Bet žinau, kad, kaip irr ieš visada, jie gražiai kalba prieš čempionatą. Paskui išeina kaip visada. Žinau už ką nesergu – tai italai.

Kodėl? Nežinau. Ir sunkiai už vokiečius (šypsosi).“

Cristiano Ronaldo (Portugalija).

Andresas Iniesta (Ispanija).

Robinas van Persie (Nyderlandai).

Labiausiai dominuojantis šių laikų futbolininkas iš visų europiečių. Beveik nesustabdoma įvarčių mašina. Bet čempionato žvaigžde portugalas gali tapti tik tuo atveju, jei išsilaikys jame daugiau nei trejas rungtynes. O tai padaryti bus labai sunku.

Pasaulio ir Europos čempionų žaidimas labiau paremtas komandiniais, o ne individualiais veiksmais. Bet būtent A.Iniesta pastaraisiais metais blyksteli tada, kai labiausiai reikia. Pergalingas įvartis 2010-ųjų pasaulio čempionato finale – puiki šio teiginio iliustracija.

Traumas išsigydęs Londono „Arsenal“ supersnaiperis turi progą įrodyti, kad gali žudyti ne tik klubo, bet ir rinktinės varžovus. Šį sezoną klube R.van Persie tapo tikru lyderiu, ne tik mušančiu įvarčius, bet ir uždegančiu komandą. Šios jo savybės labai pravers ir rinktinei, kuriai tokio žmogaus trūko.

Sportas | 23

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Europos čempionai 1960 m. (Prancūzijoje). Sovietų Sąjunga – Jugoslavija 2:1 (po pratęsimo)

persekiojimo lenktynės

Prieš ketverius metus didvyriu tapo ispanas F.Torresas, finale įmušęs pergalingą įvartį į vokiečių vartus. su ispanais irgi turi savų sąskaitų – trokšta atkeršyti už nesėkmę Europos čempionato finale prieš ketverius metus.

Didysis trejetas kovai pasiruošęs. Tie, kurie bandys išardyti dabartinę Europos futbolo hierarchiją, – irgi.

Juodieji arkliukai Portugalija, Prancūzija. Galbūt net Lenkija ar Airija. Tai – šalys, kurios gali pabandyti nustebinti.

Portugalai iš jų visų turi didžiausią potencialą, bet burtai jiems buvo žiaurūs.

Paulo Bento treniruojamai komandai kiekvienos rungtynės bus tarsi finalas – grupėje jie susidurs su olandais, vokiečiais ir danais, kurie atrankos grupėje Portugaliją nustūmė į antrą poziciją ir neabejotinai būtų vertinami kaip rimta jėga, jei „Euro2012“ būtų patekę į bet kurį kitą pirmojo etapo ketvertą.

Portugaliją į priekį ves Cristiano Ronaldo.

Prancūziją, kuri prieš čempionatą laimėjo visas trejas kontrolines rungtynes, – vadinamoji 1987-ųjų karta. Pasaulio septyniolikmečių čempionate kažkada visus – taip pat ir ispanus su Cescu Fabregasu bei Gerardu Pique finale – sumušę Samiras Nasri, Karimas Benzema, Jeremy Menezas, Hatemas Ben Arfa yra pasirengę vyriškam futbolui.

Pasikeitus treneriui ir atlikus radikalų gretų valymą po skandalingo 2010-ųjų

O.Bierhoffas: „Devyni Vokietijos komandos futbolininkai nėra žaidę didžiuosiuose tarptautiniuose turnyruose. Bet mes tikime šia komanda.“ pasaulio čempionato, vidinio susipriešinimo komandoje nebeliko. O grupė, kurioje žais prancūzai, tokia, kad lieka prognozuoti, jog bent pirmajame etape Laurento Blanco komandos šansai – kone idealūs.

Grupę, iš kurios tikrai galima žengti aukštyn, gavo ir šeimininkai lenkai. Nors komandos kapitonas Jakubas Blaszczykowskis atsargiai vertina galimybes, teigdamas, kad sava aikštė gali būti ne tik pranašumas, bet ir įtampa, kurią ne visos komandos atlaiko, faktas, kad lenkai surinko turbūt stipriausią rinktinę per pastarąjį dešimtmetį. Į priekį komandą ves tie, kurie žino, kaip laimėti, – J.Blaszscykowskis, Robertas

Lewandowskis ir Lukaszas Piszczekas šį sezoną su Dortmundo „Borussia“ antrą kartą iš eilės tapo Vokietijos čempionais.

Narstant kitų čempionatų vidutiniokų ar net galimų autsaiderių pastarojo meto rezultatus, į akis krenta įdomių dalykų.

Graikai per pastaruosius porą metų pralaimėjo tik sykį. Švedai iškovojo visas penkias pergales šių metų kontrolinėse rungtynėse.

Airių serija be nesėkmių tęsiasi daugiau nei metus ir dabar jau pasiekė 14 rungtynių.

Airijos futbolininkų taktikos primityvumas kažkada buvo Europos futbolo legenda. Kodėl? „Jei mūsų planas A neveikia, mes bet kada galime pereiti prie plano A“, – kažkada ironiškai šyptelėjo buvęs komandos gynėjas Mike’as Lawrensonas.

Patyręs italų treneris Giovanni Trapattoni airiškų schemų nekaitaliojo, bet jam pavyko įkvėpti rinktinėje komandinės dvasios ir pasitikėjimo savimi. Airiai ir toliau nuspėjami, bet jie laimi. O tai turėtų kelti nerimo varžovams – kad ir italams, kurie į „Euro-2012“ atvyko nelaimių persekiojami.

Didžiųjų nelaimės Trys pralaimėjimai per trejas kontrolines rungtynes. Dar vienas lažybų skandalas, privertęs trenerius iš komandos pašalinti gynėją Domenico Criscito, kurio neaplenkė policijos dėmesys. Andrea Barzagli trauma, dar labiau išretinusi vidurio gynybos gretas.

Italų treneris Cesare Prandelli stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau šalies žiniasklaida tuo netiki: „Ką jis nori apgauti? – buvo klausiama vieno didžiųjų dienraščių komentare. – Negi C.Prandelli nežino, kad rinktinės treneris pas mus yra neteisus net tada, kai laimi? O ši komanda nelaimės.“ Bėdos visą pusmetį persekiojo ir Anglijos rinktinę. Gynėjas Johnas Terry įsivėlė į rasistinį skandalą, kai aikštėje įžeidė Antoną Ferdinandą, taip užrūstindamas šio vyresnįjį brolį ir komandos draugą rinktinėje Rio Ferdinandą. Po skandalo iš trenerio posto pasitraukusį italą Fabio Capello rinktinės trenerio poziciją užėmęs Roy Hodgsonas buvo priverstas rinktis vieną iš dviejų žaidėjų. R.Ferdinandui vietos komandoje neliko. Vėliau – dar blogiau.

Garethas Barry, Frankas Lampardas, Gary Cahillas – tai tik nedidelė žaidėjų, kuriuos iš Europos čempionato eliminavo traumos, sąrašo dalis. O turint galvoje tai, kad dėl diskvalifikacijos pirmųjų dvejų rungtynių nežais puolėjas Wayne’as Rooney, anglų padėtis atrodo nepavydėtina.

43‘ [0 – 1] Milanas Galičius 49‘ [1 – 1] Slava Metreveli 113‘ [2 – 1] Viktoras Ponedelnikas

1964 m. (Ispanijoje).

Ispanija – Sovietų Sąjunga 2:1 6‘ [1 – 0] Jesus Maria Pereda 8‘ [1 – 1] Galimzianas Khusainovas 84‘ [2 – 1] Marcelino Martinezas

1968 m. (Italijoje).

Italija – Jugoslavija 2:0 (po peržaidimo) 12‘ [1 – 0] Luigi Riva 31‘ [2 – 0] Pietro Anastasi

1972 m. (Belgijoje).

Vakarų Vokietija – Sovietų Sąjunga 3:0 27‘ [1 – 0] Gerdas Mulleris 52‘ [2 – 0] Herbertas Wimmeris 58‘ [3 – 0] Gerdas Mulleris

1976 m. (Jugoslavijoje). Čekoslovakija – Vakarų Vokietija 2:2 (5:3 po 11 m baudinių) 8‘ [1 – 0] Janas Švehlikas 25‘ [2 – 0] Karolas Dobiašas 28‘ [2 – 1] Dieteris Mulleris 89‘ [2 – 2] Berndas Holzenbeinas

1980 m. (Italijoje).

Vakarų Vokietija – Belgija 2:1 10‘ [1 – 0] Horstas Hrubeschas 75‘ [1 – 1] Rene Vandereyckenas (11 m) 88‘ [2 – 1] Horstas Hrubeschas

1984 m. (Prancūzijoje).

Prancūzija – Ispanija 2:0 57‘ [1 – 0] Michelis Platini 90‘ [2 – 0] Bruno Bellone

1988 m. (Vakarų Vokietijoje).

Nyderlandai – Sovietų Sąjunga 2:0 32‘ [1 – 0] Ruudas Gullitas 54‘ [2 – 0] Marco van Bastenas

1992 m. (Švedijoje).

Danija – Vokietija 2:0 18‘ [1 – 0] Johnas Jensenas 78‘ [2 – 0] Kimas Vilfortas

1996 m. (Anglijoje).

Vokietija – Čekija 2:1 (po auksinio įvarčio) 59‘ [0 – 1] Patrikas Bergeris (iš 11 m) 73‘ [1 – 1] Oliveris Bierhoffas 95‘ [2 – 1] Oliveris Bierhoffas

2000 m. (Belgijoje ir Nyderlanduose).

Prancūzija – Italija 2:1 (po auksinio įvarčio) 55‘ [0 – 1] Maro Delvecchio 90+4‘ [1 – 1] Sylvainas Wiltordas 103‘ [2 – 1] Davidas Trezeguet

Mesutas Ozilas (Vokietija).

Karimas Benzema (Prancūzija).

Robertas Lewandowskis (Lenkija).

Vokietijos rinktinės variklis ir smegenys aikštės viduryje. Kalbėti apie tai, kad jis per jaunas lyderio naštai, nebėra prasmės – kad ir dėl to, jog jaunystės vokiečių komandoje dabar yra daugiau nei patirties.

Be to, geras sezonas Madrido „Real“ klube M.Ozilo pasitikėjimą savimi tik sustiprino.

Šio puolėjo įvarčiai šiemet liejosi laisvai ne tik atstovaujant Madrido „Real“, bet ir pasirengimo Europos čempionatui laikotarpiu.

Atjaunėjusioje rinktinėje K.Benzemos nebeslegia senbuvių autoritetas. Jei puolėjas išsaugos dabartinę formą, artėjantis turnyras jam gali atnešti didelę sėkmę.

Vienas rezultatyviausių Vokietijos bundeslygos žaidėjų ir pavojingiausias lenkų ginklas, kurio įvarčių kiekis taip pat priklausys nuo komandos rezultatų. Žaisdamas Dortmunde jis įrodė, kad gali ir vienas nulemti rungtynių baigtį, bet kažin ar rinktinėje bus tiek gerų partnerių, kiek klube.

2004 m. (Portugalijoje).

Graikija – Portugalija 1:0 57‘ [1 – 0] Angelos Charisteas

2008 m. (Austrijoje ir Šveicarijoje).

Ispanija – Vokietija 1:0 33‘ [1 – 0] Fernando Torresas

24 | Kultūra

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Vasaros vakarai su kinu Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Beveik visą vasarą – iki rugpjūčio 25 d. – kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį, kino mylėtojai ir netradicinių pojūčių mėgėjai vėlyvus vakarus gali leisti romantiškai – su kinu po atviru dangumi.

Filmai rodomi dviejų aukštų namo dydžio ekrane.

T.Umaro/BFL nuotr.

36

Tiek filmų bus parodyta po atviru dangumi ŠMC kieme.

von Triero „Melancholiją“, Terrence‘o Malicko „Gyvenimo medį“ ir Irano režisieriaus Asgharo Farhadi „Išsiskyrimą“.

Tie, kas dar nematė šių rimtų filmų, turi ypatingą progą išvysti juos naktį didžiuliame ekrane.“

Kino teatras „Pasaka“ jau trečius metus kviečia į Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kiemą Vilniuje, kur pristato projektą „Kinas po žvaigždėmis“.

Aštuonios premjeros „Išprususių ir mėgstančių kiną žiūrovų laukia dviejų aukštų namo dydžio kino ekranas, romantiška atmosfera, žvaigždės ir 36 filmai, kurių kokybę – garantuojame.

Geresnio vakaro praleidimo būdo negalima sugalvoti!“ – šypsodamasi tikino kino teatro „Pasaka“ atstovė Daiva Rudytė.

Per dvylika šių metų projekto savaičių žiūrovai išvys aštuonias premjeras – nuo atidarymo filmo „2 dienos Niujorke“ iki uždarymo kino juostos, kuria šiais metais, nelaužant kino teatro „Pasaka“ tradicijos, vėl taps naujausias Woody Alleno filmas

Skaičius

„Į Romą su meile“. Taip pat bus parodyti naujausi filmai „Afteris“ („After“, rež. Alberto Rodríguezas), „Pusbroliai“ („Primos“, rež. Danielis Sánchezas Arévalo), „Išsiskyrimas“ („Jodaeiye Nader az Simin“, rež. Asgharas Farhadi), „Hasta la vista“ („Come As You Are“, rež. Geoffrey Enthovenas), „Komediantas“ („Dirch“, rež. Martinas Pietaras Zandvlietas), „Atostogos prie jūros“ („Le Skylab“, rež. Julie Delpy).

Komedijų ir tragedijų savaitgaliai „Šiemet pristatome „Auksine gerve“ apdovanotos aktorės Vaivos Mainelytės, legendinės Marilyn Monroe, Alfredo Hitchcocko, Pedro Almodovaro filmų retrospektyvas.

Savaitę skirsime naujausiems Lietuvos ir užsienio kūrėjų trumpametražiams filmams, – pasakojo D.Rudytė. – Turėsime tiek komedijų, tiek ir tragedijų savaitgalį, per kurį žiūrovai galės pamatyti Larso

Duoklė nekomerciniam kinui 2012 metus kino teatras „Pasaka“ su Vilniaus savivaldybe yra paskelbęs nekomercinio kino metais, todėl, anot kino teatro atstovės, projekto „Kinas po žvaigždėmis“ programa atiduos duoklę nekomerciniam kinui. „Vieną savaitę specialiai skirsime lietuvių režisierių filmams, kurie buvo nufilmuoti Vilniuje – žiūrovai pamatys kino juostas „Andrius“, „Aš esu“ ir „Rojuje irgi sninga“, – pristatė D.Rudytė, pabrėžusi, kad ŠMC kieme bus galima pamatyti įvairių žanrų tiek naujausių, tiek klasika jau tapusių kino kūrinių. – Ateidami į „Kiną po žvaigždėmis“, nepamirškite geros nuotaikos, nusiteikimo žiūrėti filmus ir skėčio!“ „Kinas po žvaigždėmis“ žiūrovų laukia ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais, birželį ir liepą nuo 22.30 val., o rugpjūtį – nuo 22.00 val. Šiuolaikinio meno centro kiemelyje (Vokiečių g. 2).

Kino kodas

Paradiniai krepšinio užkulisiai „Mes už... Lietuvą!“ Lietuva, 2012 m., 90 min.

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt Siužetas ir kontekstas Lietuvoje praėjusiais metais įvykęs Europos krepšinio čempionatas suteikė kino kūrėjams puikią progą iš vidaus pažvelgti į Lietuvos krepšinio rinktinę.

Tuo pasinaudojo dokumentinės juostos „Mes už... Lietuvą!“ autoriai, nuosekliai ir stropiai nufilmavę procesą nuo pirmosios rinktinės stovyklos Druskininkuose iki to nelemto ketvirtfinalio su Makedonija ir dar pridėję keletą akimirkų iš rungtynių dėl olimpinio kelialapio.

Filme dominuoja interviu su krepšininkais, treneriu K.Kemzūra ir kai kuriais kitais komandos nariais. Draminis filmo akcentas – rinktinės trenerio įkvepiančios kalbos rūbinėje prieš ir po varžybų.

Rež. Andrius Lekavičius. Įvertinimas

Išvados Be abejo, filmas kėlė nemenką ažiotažą.

Juk mums tai yra išskirtinė sporto šaka, o krepšininkai – bene labiausiai žinomi

asmenys Lietuvoje. Reikia būti drąsiam, norint imtis tokio projekto, nes žiūrovai bus reiklūs (bent aš taip tikiuosi). Tad ką pamatėme ekrane?

Turint omenyje, kad krepšinis mūsų šalyje dažnai lyginamas su religija, filmo atmosfera iš tiesų gan religinga ir pamaldi. Jame tradiciškai ir santūriai pateikta rinktinės treniruočių ir varžybų kronika.

Filmas ryškiaspalvis, politiškai korektiškas, nuosaikus ir... nuobodokas.

Jame apie Lietuvos krepšinio rinktinę nesužinojau nieko naujo, dramatiško ar pikantiško. Net nepaaiškėjo, kodėl

Filmas ryškiaspalvis, politiškai korektiškas, nuosaikus ir... nuobodokas.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Kultūra | 25

15min • 2012 m. birželio 8 d.

mes, po paraliais, pralaimėjome tai Makedonijai! Juosta primena sovietmečiu kurtas kronikas apie socialistinio darbo didvyrius – ideologiškai teisingus personažus, visas jėgas atiduodančius Tėvynei.

Krepšininkai ekrane sklandžiai šneka, yra mandagūs (išskyrus kelis kartus susikeikiantį Šarą) ir kantrūs (M.Pocius, kuriam skauda kelius). Šiek tiek pavargę. Ir tai užliūliuoja. Todėl ypač reiktų trumpinti pirmąją filmo pusę, nes šiek tiek dramaturgijos, įtampos atsiranda tik persiritus į antrąją dalį.

Taigi, jūs pamatysite labai tradicinę dokumentiką. O buvo galima viską padaryti įdomiau, pavyzdžiui, pasirinkus vieną ar du ryškiausius personažus (tokius, kaip broliai Lavrinovičiai arba Juozukas) ir per jų prizmę, kasdienį gyvenimą, parodyti rinktinės pulsą.

Juk ne šventieji puodus lipdo (ir krepšinį žaidžia).

Laimėtojos kūrinyje – mokyklos užsiėmimų įvairovė Moksleivių pažangumo programos MAXIMALISTAS kortelės dizaino konkurse nugalėjo šios programos dalyvės septyniolikmetės Karolinos Butrimaitės darbas. Kurdama dizainą MAXIMALISTO kortelei dešimtokė marijampolietė bandė apimti ir pavaizduoti viską, ką mokykloje veikia moksleiviai.

Susumavus socialiniame tinkle „Facebook“ ir svetainėje www.maxima.lt visuomenės skirtus balsus antroji vieta konkurse atiteko Kauno rajone gyvenančios penkiolikmetės Rasos Sasnauskaitės darbui, trečioji – vilniečio septyniolikmečio Nerijaus Graužo. Nugalėtojų darbus visuomenė rinko iš 10 kortelių dizaino variantų, vertinimo komisijos atrinktų iš beveik 200 konkursui iš viso pateiktų darbų.

Pavaizdavo mokykloje vykstančias veiklas Pirmosios vietos nugalėtoja K.Butrimaitė sako, kad laimėti nesitikėjo. „Dalyvių konkurse buvo tikrai daug, o aš išsiunčiau tik vieną darbą, nors ir žinojau, kad jų skaičius neribojamas. Kurdama dizainą MAXIMALISTO kortelei bandžiau apimti ir pavaizduoti viską, ką mokykloje veikia moksleiviai. Juk jie ne tik mokosi, bet ir muzikuoja, dainuoja, užsiima kitomis įdomiomis veiklomis“, – pasakoja dešimtokė nugalėtoja, ir pati šiemet dalyvaujanti MAXIMALISTO programoje.

Už originalų MAXIMALISTO kortelei pasiūlytą dizainą K. Butrimaitė apdovanota grafine planšete, kitaip dar vadinama skaitmenine drobe. Šis piešti skirtas įrankis valdomas specialia skaitmenine plunksna, o sukurtą piešinį galima perkelti į kompiuterį.

Pirmąją vietą laimėjo Karolina Butrimaitė.

Ir tai dar ne viskas. K. Butrimaitės sukurtas ir konkursui pateiktas dizainas arba jo dalis papuoš 2 000 kortelių – maždaug tiek dešimtos klasės pirmūnų kiekvienais mokslo metais dalyvauja MAXIMALISTO programoje. Šios moksleivių pažangumo programos tikslas – motyvuoti vaikus mokytis ir siekti aukščiausių įvertinimų bei skatinti vaikų pažangą mokslo srityje.

Kūrė korteles, kokiomis norėtų naudotis „Kurdama kortelės dizainą daug galvojau apie tai, ką reiškia būti maksimalistu. Mano pasiūlytas ir nugalėjęs kortelės dizainas toks, kokį pati norėčiau ant jos matyti. Būtent tokia kortele aš norėčiau naudotis pati“, – teigia piešimo ant vandens – ebru – pamokas dovanų gavusi penkiolikmetė Rasa Sasnauskaitė, konkurse laimėjusi antrąją vietą.

Septyniolikmetis Nerijus Graužas, konkurso trečiosios vietos nugalėtojas, idėjos savo darbui ieškojo per sąsajas. „MAXIMALISTO kortelė skirta moksleiviams, tad, mano nuomone, ji turi būti susijusi su mokykla“, – kodėl jo pasiūlytame kortelės dizaine atsirado formulių prirašyta juoda lenta, aiškina vaikinas. Už originalų pasiūlymą programos MAXIMALISTAS iniciato-

K.Butrimaitė nesitikėjo, kad jos darbas nurungs kitus kandidatus.

Dizainui įtaką padarė gatvės menas Vienas iš konkurso komisijos narių Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėjas Rimvydas Kepežinskas apibendrindamas sako, kad absoliučią daugumą konkursui pateiktų darbų jis priskirtų gatvės menui, kuriame susipina daug įvaizdžių iš reklamos ir interneto pasaulio. „Manau, kad tokį konkurse dalyvaujančiųjų pasirinkimą daugiausia lėmė naujosios technologijos, kurias jie pasitelkė savo kūrybiniams sumanymams įg įgyvendinti“, – p pastebi

R. Kepežinskas. Vertinimo komisijoje taip pat buvo prekybos tinklo MAXIMA ir vienos reklamos agentūros atstovai.

Pasiūlyti, kaip nuo šių metų rudens turėtų atrodyti kortelė, kuria naudosis puikiai besimokantys Lietuvos dešimtokai, ir dalyvauti šios kortelės dizaino konkurse galėjo visi norintieji nepriklausomai nuo amžiaus. Nebuvo ribojamas ir vieno žmogaus konkursui pateikiamų darbų skaičius.

Aktyviausiai beveik tris mėnesius trukusiame konkurse dalyvavo 15–17 metų moksleiviai. Būtent tokio amžiaus moksleiviai ir yra MAXIMALISTAI arba dar gali jais tapti šiemet ar kitais mokslo metais.

Antrosios vietos kortelės autorė – penkiolikmetė moksleivė Rasa Sasnauskaitė.

Trečiosios vietos kortelės laimėtojas – septyniolikmetis Nerijus Graužas.

riai ir konkurso organizatoriai N. Graužui skyrė grafikos technikos – lino raižinio – pamoką.

Daugiau informacijos apie MAXIMALISTO programą čia: http:// www.maxima.lt/maximalistas.

26 | Sveikata

15min • 2012 m. birželio 8 d.

200 tūkst. litų surinkta.

Lietuviai išlaikė gerumo egzaminą – per trumpą laiką regos nervo vėžiu sergančiai dvejų metų Augustei paaukojo 200 tūkst. Lt. Mergaitės mama Jolita dabar – kryžkelėje. Ji turi apsispręsti, ką daryti toliau, mat gydytojų nuomonės skiriasi.

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Prieš mėnesį savaitraštis „15min“ rašė apie Augustės Matkevičiūtės ir jos mamos Jolitos Matkevičienės kovą su sunkia liga. Šios kovos neištvėręs nuo šeimos nusigręžė mergaitės tėtis, o mamai teko mesti darbą ir visą savo laiką, meilę bei jėgas skirti dukteriai.

Augustės vėžys – įgimtas, tačiau tai paaiškėjo tik praėjusių metų rudenį, kai mergaitei sparčiai pradėjo blogėti sveikata.

Tuomet atlikta operacija, po kurios vaikas viena akimi apako, nes kartu su augliu buvo pašalintas ir akies nervas.

Kovą paaiškėjo, kad auglys atsinaujino, todėl Augustei reikės dar vienos operacijos. Jeigu ji būtų atliekama Lietuvoje, didelė tikimybė, kad mergaitė visiškai apaktų. Padėti žada Vokietijos medikai, tačiau operacijai reikia mažiausiai 200 tūkst. Lt. Šią sumą, paaukotą gerų žmonių, Augustės mama jau turi. Kas toliau?

Bus papildomų išlaidų Šiuo metu J.Matkevičienė su sergančia dukra vis dar gyvena Kauno klinikose ir svarsto, kaip nukakti iki Vokietijos. Skraidinti Augustę lėktuvu Lietuvos gydytojai griežtai uždraudė dėl išsikerojusio auglio, tad teks keliauti automobiliu.

Kelionė laukia ilga. Gali būti, kad jos metu prireiks skubios medikų pagalbos.

Todėl J.Matkevičienė galvoja vaiką vežti greitosios pagalbos automobiliu. Kitas variantas – keliauti lengvuoju automobiliu, bet kartu su medikais.

Be to, reikės išlaidų pragyvenimui ir reabilitacijai, neaišku, ar užteks vienos operacijos, ar prireiks papildomos, kuri taip pat brangiai kainuotų.

Augustei visą gyvenimą teks vartoti vaistus nuo išsivysčiusio cukrinio diabeto, taip pat vėžio prevencijai. Kol mergaitė yra Lietuvoje, jai vaistus kompensuoja valstybė, tačiau, išvykus į užsienį, už vaistus teks mokėti mamai. Kiek laiko jos ten praleis – nežinia.

Medikų nuomonės skiriasi Liepos pradžioje Augustei bus atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Po jo paaiškės, ar šiuo metu taikoma chemoterapija veikia auglį. Jeigu auglio augimas bus pristabdytas, mergaitei gydytojai

Į Jolitą kreipiasi kitos mamos, susidūrusios su panašia liga, bando kartu pasiguosti, aptaria gydymo metodus.

skirtų specialių vaistų, auglys atsitrauktų nuo akies ir operaciją būtų galima atlikti rudenį.

Tačiau jeigu paaiškėtų, kad chemoterapija nepadėjo, operaciją reikėtų atlikti kuo greičiau, ji būtų sudėtingesnė.

Jolita pasimetusi – tiek Lietuvos, tiek Vokietijos medikų nuomonės skiriasi. Vieni teigia, kad mergaitę reikia operuoti dabar, nes šansų, jog chemoterapija paveiks auglį – mažai. O akių gydytojai siūlo palaukti ir tikėtis, kad auglys pasitrauks toliau nuo akies. „Paskutinė akytė, todėl jie baiminasi, kad nepažeistų nervų“, – pasakoja Jolita.

Lemtingas apsisprendimas Moteris buvo nusprendusi, kad dukros gydymui rinksis Vokietijoje prieš kelerius metus pradėtą taikyti protonų pluošto terapiją. Šis vėžinių susirgimų gydymo radioterapija metodas beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spinduliai nukreipiami tiesiai į auglį. Tačiau dabar medikai pradėjo svarstyti, ar Augustė tam ne per maža – vaiko smegenys dar vystosi. Todėl šią operaciją planuojama, jei prireiks, atidėti ateičiai.

Jolitos balse, palyginus su gegužės pradžia, kai paskutinį kartą kalbėjome, jaučiasi dar didesnis nuovargis. Moteris nebeturi jėgų to slėpti: „Ir psichologiškai, ir šiaip

„Drogas“ pataria: žavėkite pasaulį kasdien Pagaliau – ilgai laukta ir išsvajota vasara! Į tolimiausią spintos kertelę keliauja šilti drabužiai, šalikai ir pirštinės. O ką gi daryti su makiažu? Ar ir žiemą, ir vasarą veido bruožus ryškinti galima lygiai taip pat?

Profesionali „Drogas“ stilistė Toma Kisieliūtė sako – „tikrai ne!“ Vasara – tai metas, kai visa gamta, nusimetusi žiemos naštą, sužydi – sužydėkite lengvu, natūraliu grožiu ir Jūs. Atsisakykite visko, kas pernelyg ryšku, nenatūralu ar apsunkina.

Laikas pamiršti kreminę pudrą – keiskite ją lengva kompaktine pudra, šviesinkite atspalvius. Tokia pudra padengta Jūsų veido oda ne tik atrodys natūrali

ir švytinti, bet ir lengviau kvėpuos bei bus apsaugota nuo vasarą sukylančių dulkių ir taršos.

Akcentuokite savo natūralumą – pabrėžkite taisyklingus antakius ar išraiškingas akis, vos keliais bronzinės pudros potepiais padailinkite skruostikaulius, tačiau jokiu būdu nepersistenkite, šios vasaros burtažodis – subtilumas. „Drogas“ stilistė kviečia nepamiršti ir žaismingumo: truputis „lėliško“ įvaizdžio tikrai pagyvins Jūsų įvaizdį ir patrauks aplinkinių žvilgsnį – paraudoninkite skruostus ar paryškinkite akis.

Juolab, kad šią vasarą į madą grįžta spalvotas blakstienų tušas, sako Toma. Taigi, eksperimentuokite, būkite žavios, būkite žaismingos, būkite subtilios!

Vasarą ypač svarbu nepamiršti spalvingų nagų – Toma ragina savo kosmetikos atsrgas papildyti ryškių ir pastelinių spalvų nagų lakais – svarbiausia, kad spalva tiktų prie Jūsų nuotaikos!

Ruošdamosis vakarui, taip pat nepamirškite pagrindinės taisyklės – išlikite subtilios. „Drogas“ stilistė siūlo eksperimentuoti su retro stilistika: naudokite skystas akių apvedimo priemones, į pagalbą pasitelkite kuo platesnį šešėlių arsenalą. Eksperimentuokite atspalviais, derinkite juos, pabrėžkite savo natūralų grožį.

Toma ragina nepamiršti metalo atspalvių – jie padeda sukurti pritrenkiantį padūmavusių akių įspūdį.

Nepamirškite – kasdien galite sužavėti pasaulį iš naujo!

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Sveikata | 27

Kas toliau? Šiuo metu J.Matkevičienė su sergančia dukra vis dar gyvena Kauno klinikose ir svarsto, kaip nukakti iki Vokietijos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Procedūros išsekino Augustei jau du su puse mėnesio atliekama chemoterapija, prieš ją mergaitei dar buvo perpiltas kraujas, nes hemoglobino kiekis buvo kritiškai mažas.

Nesibaigiančios procedūros išsekino vaiką. Jolita paaiškina, kad po chemoterapijos 7–10 dienų būna kritinis laikotarpis, kai pablogėja kraujo tyrimai, mergaitę pykina, bet reikia tai ištverti.

Augustė pavaikšto, pažaidžia, tačiau greitai pavargsta – mergaitė nori, kad mama ją dažniau pavežiotų vežimėliu. „Ji net nenori būti lovoje. Įsivaizduokit, šitiek laiko pragulėjusi“, – pasakoja mama.

Po operacijos mergaitė buvo apskritai nustojusi kalbėti, o dabar tuos pačius – kadaise jau išmoktus – žodžius ji mokosi tarti iš naujo. Augustė jau moka paprastus žodžius, tačiau kalba mažiau nei bendraamžiai.

J.Matkevičienė: sunku. Kiekvieną dieną gyvenu su mintimi, kad tik vaikas neapaktų. O dar kai vieni medikai vienaip pataria, kiti – kitaip... Pats esi ne medikas, bet turi apsispręsti ir nulemti savo vaiko gyvenimą. Labai sunku...

Bet kuriuo atveju vešiu dukrą į Vokietiją.

Dabar didžiausias klausimas: kokiu laiku geriausia tai padaryti?“

„Norėčiau visiems padėkoti, kurie mane palaiko, remia, netgi kai kurių atsiprašyti, nes nebespėju atsakinėti visiems į laiškus.“

Svetimi palaiko labiau nei savi Jolita buvo prašiusi savo vyro, palikusio šeimą, padėti vežti dukrą į Vokietiją, tačiau jis atsisakė. Atsisakė ir padėti finansiškai, jau nekalbant apie moralinį palaikymą.

Tik pridūrė: „Jei prisiteisi alimentus, aš juos mokėsiu.“ Vyras kartais paskambina ir paklausia, kaip Augustė jaučiasi, tačiau moteris teigia nežinanti, kodėl jis apskritai tai daro. „Mano nuomonė tokia: jeigu iš tikrųjų tėvas mylėtų savo dukrą, tai nebūtų taip pasielgęs, – griežtai nukerta Jolita. – Visą laiką praleidžiu su vaiku, nes daugiau kam padėti kaip ir nėra. Mano tėvai – garbaus amžiaus – per septyniasdešimt metų. Patys turi sveikatos problemų. Kiek gali – atvažiuoja, padeda, bet šiaip ryte, vakare, naktį – visą laiką aš viena.“ Po to, kai Augustės istorija nuskambėjo viešojoje erdvėje, žmonės pradėjo ne tik aktyviai aukoti jai pinigų, bet ir palaikė

morališkai: „Yra žmonių, kurie aplanko mus ligoninėje ir padeda, nuolat skambina ir teiraujasi. Vokietijoje gyvenantys lietuviai siūlo pagalbą.“ Į Jolitą kreipiasi kitos mamos, susidūrusios su panašia liga, bando kartu pasiguosti, aptaria gydymo metodus. „Norėčiau visiems padėkoti, kurie man rašo, kurie mane palaiko, kurie remia, netgi kai kurių atsiprašyti, nes aš tiesiog nebespėju atsakinėti visiems į laiškus, SMS žinutes. Vaikas – ligonis, reikalauja labai daug dėmesio, reikia ir visokius dokumentus tvarkyti, negaliu sėdėti prie kompiuterio ir visiems atsakinėti, nors kai kurie domisi, klausia, kaip Augustėlė ir visa kita“, – paaiškina.

Jolita tikisi, kad jai užteks jėgų kovoti su vaiko liga: „Nieko kita daugiau ir nelieka, aš, kaip motina, labai myliu savo dukrą ir stengiuosi iš visų jėgų padaryti viską, kas įmanoma.“

28 | IT kodas

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Ateities televizija: žiūriu ką noriu, reklamas prasuku Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Ilgą laiką internetą konkurentu laikiusios televizijos pamažu pačios žengia į virtualią erdvę.

Žiūrėk ne tai, ką rodo, o tai, kas patinka – taip būtų galima trumpai apibendrinti pokyčius, kurie laukia televizijos mėgėjų. O kai kurie jų jau ir sulaukė.

I.Gelūno nuotr.

Laidų įrašymas populiarėja Kai kurie Lietuvos retransliuotojai leidžia automatiškai įsirašyti dalį mėgstamų laidų

Skaitmeninė erdvė ne tik atveria naujas galimybes, bet ir meta naujų iššūkių. Kartais pramogų industrijos karas su naujomis technologijomis persikelia net į teismus.

Antai JAV palydovinės TV retransliuotojas „Dish Network“ savo klientams pristatė įrankį, leidžiantį prasukti reklamos intarpus žiūrint laidų įrašus.

Nujausdamos, kad pjaunama šaka, ant kurios jos sėdi, didžiosios televizijos (tarp jų „Fox“, NBC ir CBS) padavė kompaniją į teismą. Transliuotojai teigia, kad pašalindama reklamas „Dish Network“ pažeidė jų teises. „Dish Network“ atšauna, kad žmonės ignoruoja reklamas, užtildydami ar perjungdami kanalą, nuo pat televizijos atsiradimo. Automatinis reklamų prasukimas tiesiog palengvina ir pagreitina šį procesą.

Kas teisus, spręs teismai.

Ilgą laiką internetą konkurentu laikiusios televizijos pamažu pačios žengia į virtualią erdvę: vienos siūlo savo laidų archyvą, kitos – ir tiesioginę transliaciją.

Vis daugiau galimybių siūlo ir retransliuotojai. Nieko jau nestebina realaus laiko programų gidas, laidų aprašymai, kai kurie televizoriuje gali naršyti internete, naudotis automatiniu laidų įrašymu ir kitomis funkcijomis.

Ateityje – tik aktuali reklama Lietuvos TV rinkos žaidėjai sutinka, kad ši rinka yra pasmerkta pokyčiams ir, norėdami išlaikyti žiūrovus, transliuotojai privalės prisitaikyti. Internetas ir kitos šiuolaikinės technologijos kelia grėsmę tradiciniams turinio kūrėjų verslo modeliams. O televizijos, kaip ir muzikos ar filmų leidėjai, ne iškart prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų. „Tradicinė televizijos reklama tampa vis mažiau efektyvi, nes per 12 min. parodoma daugiau kaip 20 vaizdo įrašų, dauguma jų vartotojams nėra aktualūs. Todėl prasidėjus reklamos pauzei žmonės dažnai tiesiog perjungia kanalą ar tvarko kitus reikalus.

Interneto technologijų pritaikymas televizijoje leis ateityje rodyti tik tą reklamą, kuri yra aktuali konkretiems žiūrovams – remiantis jų pomėgiais ir interesais, o tai smarkiai padidins reklamos efektyvumą“, – teigia kompanijos TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

Technologiškai tai būtų įmanoma jau dabar, tačiau tam dar turi pasiruošti pačios televizijos bei reklamos užsakovai. O tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Už inovacijas – į teismą

ir peržiūrėti jas patogiu metu. Reklamos įrašuose lieka, tačiau jas galima nesunkiai prasukti „rankiniu“ būdu – pagreitinant įrašą.

Prognozuojama, kad ateityje įrašytos laidos bus žiūrimos vis dažniau. „TV laidų įrašymo galimybe naudojasi didelė dalis „Interaktyvioji GALA“ klientų, peržiūrėtų įrašų skaičius nuolat auga. Tikėtina, kad jau po kelerių metų įrašytų laidų bus žiūrima tiek pat, kiek ir transliuojamų „gyvai“. Galiausiai, klientai žiūrėti tiesiogiai norės tik sporto varžybų ir gal dar „Eurovizijos“ dainų konkurso transliacijas. Kitą turinį bus patogiau žiūrėti norimu metu“, – prognozavo N.Ivanauskas.

Arba reklama, arba mokestis Didžiosios Lietuvos televizijos pačios siūlo savo laidų įrašus internete. Juos galima

G.Galkauskas: „Tikėtina, kad ateityje vis mažiau liks nemokamų, vertingą turinį transliuojančių TV programų.“

peržiūrėti tiek kompiuteriu, tiek kitais įrenginiais.

Augant turinio kiekiui internete, didėja ir žmonių susidomėjimas. „Internetas ir televizija jau yra visiškai susiliejusios.

Jei turi išmanųjį televizorių, gali žiūrėti ne tik tai, ką rodo, bet ir tai, ką rodė anksčiau. Jei turi bet kokį kompiuterinį įrenginį, gali žiūrėti ir archyvą, ir tiesiogines transliacijas. Klausimas tik, kaip aktyviai bus judama iš vienos platformos į kitą“, – pastebėjo „Lietuvos ryto“ televizijos vadovas Edmundas Jakilaitis.

Bet kokiu atveju, tiek tradicinėje, tiek interneto televizijoje, kad ir kokia ji bus ateityje, reklamai vietos liks. Nebent žmonės sutiks už turinį mokėti. „Turinys kainuoja ir nebus nemokamo turinio nei internete, nei televizijoje, kad nebūtų reklamos. Forma – ne problema.

Jei didelė visuomenės dalis pereis prie interaktyvaus vartojimo internete, ten irgi yra kuo puikiausios galimybės parduoti reklamą“, – tikino E.Jakilaitis.

Nemokamo turinio mažės Turinys yra pagrindinis kovos įrankis dėl žiūrovo, antrina „Viasat“ viešųjų ryšių vadovas Lietuvai Gediminas Galkauskas.

Augant jo vertei, didėja ir kaina, o norint susigrąžinti investuotas lėšas, reikia arba

O prieš kelias savaites Niujorko televizijos į teismą padavė neseniai regione veiklą pradėjusią kompaniją „Aereo“, siūlančią tiesiogines TV transliacijas ir laidų įrašus internetu. Susimokėjus prenumeratos mokestį „Aereo“ įjungia klientui priskirtą miniatiūrinę anteną ir aktyvuoja paslaugas. Televizijos kaltina kompaniją vengiant retransliuotojams taikomų mokesčių.

didinti reklamos įkainius, arba apmokestinti programas. „Tikėtina, kad ateityje vis mažiau liks nemokamų, vertingą turinį transliuojančių TV programų. Nišą užpildys nauji, kiek žemesnės kokybės, bet visiems prieinami, kanalai; ypač internete, kur programos perdavimas pigus ir prieinamas daugumai auditorijos, – sakė G.Galkauskas. – Vertingas ir populiarus turinys, pvz., filmai, sportas, dokumentika, yra brangus, todėl jis ir toliau bus rodomas tik koduotais ir mokamais būdais. O vietinės laidos, žinios, kurios tradiciškai žiūrovui nekainuoja, bus rodomos nemokamai.“ Beje, į turinio rinką vis aktyviau žengia ir televizorių gamintojai. Tačiau jų potencialu tokiose nišinėse rinkose kaip Lietuva abejojama, mat pasauliniai televizorių gamintojai negalės pasiūlyti būtent mūsų regionui aktualių laidų.

Gazas.lt | 29

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Valytuvai: šimtametė istorija Nors valytuvų keitimas aktualiausias iškart po žiemos, daug žmonių juos keičia jau įpusėjus pavasariui ar net prasidėjus vasarai. Šio išradimo, be kurio neįsivaizduojamas nė vienas šiuolaikinis automobilis (išskyrus tokius egzempliorius kaip „Lamborghini Aventador J“), istorija prasidėjo 1903 metais. Jų išradėju galima vadinti Mary Andersoną.

Pirmųjų valytuvų valdymas nepriminė šiuolaikinių – norint juos pajudinti, reikėdavo sukti specialią rankeną automobilio salone. Tačiau jų judėjimas jau buvo toks pat kaip dabar – siūbuojant į šonus. Įdomu, kad pirmieji valytuvai buvo šepečiai. Į gumas jie buvo pakeisti tik 1905 metais.

Iki pat 1917-ųjų valytuvai buvo valdomi mechaniškai, sukant rankeną, kol vienam to meto šviesuoliui atėjo į galvą prijungti juos prie elektros variklio. Tai – antrasis

Kokybiškus valytuvus užtenka keisti vieną kartą per metus.

elektra valdomas prietaisas automobilyje po starterio.

Pirmieji valytuvai su lietaus davikliais, kuriais valymo tempas yra reguliuojamas automatiškai, buvo pristatyti 1990 metais.

Pirmieji masinės gamybos automobiliai, turėję šią funkciją, – „Nissan 200SX“.

Per daugiau nei šimtą metų valytuvų judėjimas nepasikeitė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Iš ko jie gaminami?

Valytuvo konstrukcija sudaryta iš aliuminio arba plieno, o šluotelė – iš vienkomponenčio kaučiuko. Kai kurie brangesni valytuvai būna pagaminti iš dviejų komponentų gumos.

Naujausia šluotelių technologija yra paremta sintetinių medžiagų naudojimu. Iš šimtaprocentinio silikono padarytos valytuvų gumos kelia kur kas mažiau triukšmo ir tarnauja bent tris kartus ilgiau nei pagamintos iš gumos. Be to, jos žymiai atsparesnės temperatūrų pokyčiams – įvairūs gamintojai teigia, kad jų produktus galima naudoti nuo minus 60 iki plius 200 laipsnių pagal Celsijaus skalę.

Priežiūra – svarbi Nors dauguma specialistų rekomenduoja valytuvus keisti dukart per metus (prieš žiemą ir po jos), kokybiškus valytuvus užtenka keisti vieną kartą per metus. Žiemą su valytuvais vertėtų elgtis atsargiau nei vasarą – jie dažnai prišąla prie stiklo, o grubiau juos atlupant galima tiesiog suplėšyti.

Taip gana lengva sugadinti tiek gumas, tiek švariu stiklu leidžiantį džiaugtis

valytuvų varikliuką. Nemažai automobilininkų nakčiai valytuvus nuo stiklo tiesiog pakelia, taip apsaugodami gumas nuo prišalimo.

Kaip juos pasirinkti?

Universalaus patarimo nėra. Įmonės „A“, gaminančios valytuvus, kainuojančius 50 Lt, atstovai tikina, kad juos pirkti apsimoka kur kas labiau nei įmonės „B“, kurios parduodami valytuvai piniginę

paplonintų tik stambiausiu metaliniu pinigu. Ir atvirkščiai.

Nedaug automobilį naudojantiems žmonėms neverta daug investuoti į valytuvus bei kitus eksploatacinius dalykus. Dažnai juo važinėjantiems atsibostų kas kelis tūkstančius kilometrų keisti girgždėti pradedančias gumas, tad jiems galima rekomenduoti geresnius ir brangesnius produktus, kurie tarnaus bent metus.

Parengė Paulius Sviklas

2012 BIRŽELIO 8 D., PENKTADIENIS

VILNIAUS PULSAS

Ne vilniečiams ggali tekti už sostinės darželius mokėti daugiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė pasiūlymą gyvenamosios vietos sostinėje nedeklaravusiems asmenims nustatyti didesnį mokestį už ugdymą miesto darželiuose.

Vilniečiai už darželį mokės tiek pat, kiek iki šiol.

Naujojoje tvarkoje ne sostinėje gyvenamąją vietą deklaravusios šeimos už darželį turės mokėti 75 Lt per mėnesį. Šeimoms, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, numatytas mokestis nesikeis ir sieks 50 Lt per mėnesį, socialiai remtinoms šeimoms – 20 Lt. Taip pat numatyta, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pastatytose po 2012 metų rugsėjo 1 dienos, mokestis ugdymo

reikmėms bus du kartus didesnis nei senesnės statybos darželiuose, t. y. 100 Lt visoms šeimoms, deklaravusioms gyvenamąją vietą Vilniuje, 40 Lt – socialiai remtinoms miesto šeimoms bei 150 Lt šeimoms, deklaravusioms gyvenamąją vietą ne Vilniuje.

Pagal priėmimo į darželius tvarką, pirmenybė patekti į sostinės darželius išlieka gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravusioms šeimoms. Ne vilniečių vaikai gali lankyti miesto darželį, jeigu jame yra laisvų vietų.

Naujojoje tvarkoje taip pat nustatyta suvienodinta dienos maitinimo norma bei galimybė tėvams pasirinkti, ar vaikas bus maitinamas darželyje, jeigu jis įstaigą lanko 4 ir mažiau valandų per dieną.

Darželiuose taip pat mokamas mokestis už vaikų maitinimą, siekiantis 94 ir daugiau litų per mėnesį.

Vienas iš sostinės biudžeto pajamų šaltinių – gyventojų pajamų mokestis (GPM) – savivaldybėms yra skirstomas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Deklaravusių savo gyvenamąją vietą kitose savivaldybėse, tačiau faktiškai Vilniuje dirbančių ir gyvenančių asmenų GPM atitenka kitiems šalies miestams.

Taip 2011 metais iš viso Vilniuje surinkto GPM 278 mln.

Lt atiteko kitoms savivaldybėms, o iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo 12 kartų mažiau – 23 mln. Lt.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą Vilniaus mieste www.vilnius.lt/deklaravimas.

Planuojama, kad vilniečiams nereikės banke skolintis lėšų būsto renovacijai Vilniaus savivaldybėje pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas. „Viena iš didesnių kliūčių dabartinėje daugiabučių renovavimo sistemoje – tai, kad šeimos turi užsikrauti finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, taip pat patys kontroliuoti renovacijos kokybę“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas bei programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatorius Kęstutis Nėnius.

Pritaikius savivaldybės siūlomą modelį, gyventojai mokėtų miesto įmonei, įvykdžiusiai investicijas, taip pat gerokai mažesnę šilumos kainą šilumos tiekėjui, neprisiimdami paskolos kredito įstaigoms rizikos. „Mūsų skaičiavimais, gyventojai galėtų mokėti apie 10 proc. mažiau už šildymą ir renovaciją, nei mokėtų tik už šildymą nerenovuotame name“, – sakė K.Nėnius. Šiuo metu priimamos paraiškos dalyvauti šiame projekte. Paraiškas iki liepos 1 dienos savivaldybės viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ gali teikti tiek daugiabučių namų savininkų bendrijos, tiek administruojančios bendrovės. Turėdama preliminarų norinčių dalyvauti projekte subjektų skaičių, įstaiga pradės derybas dėl galimo projektų finansavimo. Kiekvienas projektas vėliau bus ruošiamas individualiai, turint daugiabučio namo gyventojų sprendimus. Įgyvendinant projektą gyventojams išliks galimybės pasinaudoti įstatymų numatytais kompensavimo mechanizmais.

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303377

WWW.VILNIUS.LT

BFL nuotr.

32 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2012 m. birželio 8 d.

KAUNAS

15min • 2012 m. birželio 8 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Skelbimai | 33

34 | Laisvalaikis

15min • 2012 m. birželio 8 d.

Horoskopai

Vertikaliai: Operetė. Osaka.

Et. Orakulas.

Para. Ada. Ilinojus. Stipris.

Sinodas. Pakasi.

Ikas. Žuvim. Bis. Jerubės. Nisa.

Kam. Paritina.

De. Aga. Inana.

Batai. Suduokit.

Kolono. Las. Ironijos. Tunisas.

Asalis. Te.

Avinai turi pasistengti sutvarkyti tuos reikalus, kuriuos jau seniai atidėlioja. Jei ir dabar neįvykdysite įsipareigojimų, tai galite nebesvajoti apie aplinkinių pagarbą.

Jaučiai turi būti budrūs ir klausyti proto balso, kai priima vienus ar kitus sprendimus. Reikalai gali klotis sunkiai, todėl atsargumas jums nepakenks.

Dvyniai kitą savaitę turi atidžiai save kontroliuoti – būsite impulsyvūs. Priimdami sprendimus, labiau kliaukitės nuojauta, o ne pašalinių žmonių patarimais.

Horizontaliai: Orisaba. Su. Palikimas. Tekinas.

Guli. Runos.

Padas. Melodija.

Usa. Taja. Erio.

Nesusirinko. Kutai.

Op. Labintis. Osas.

Sena. Ra. Arti.

Sa. Kol. Kai. Boni.

Paundalis. Ar. Vietoj. Medinis.

Anot. Tas. Mariose.

Vėžiai kitą savaitę neturėtų mėginti visur suspėti. Jeigu neatsižvelgsite į šį patarimą, tai suksitės kaip voverė rate, o naudos nebus jokios.

Liūtai kitą savaitę nedidelėmis pastangomis padės naujų laimėjimų pamatus.

Galimi pozityvūs poslinkiai, susiję su karjera – kolegos pasiruošę jus paremti.

Mergelės pasieks užsibrėžtą, tegul nedidelį, bet sau svarbų tikslą. Aplinkiniai deramai įvertins jūsų idėjas. Finansinė padėtis gana stabili, ji gali netgi pagerėti.

Pažymėtuose langeliuose: STOGAS Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės kitą savaitę neturėtų griebtis visko iškart. Verčiau pasirinkite tai, kas jums svarbiausia, ir skirkite tam visą savo laiką ir jėgas.

Skorpionams kitą savaitę darbe atsivers naujos perspektyvos. Seksis vesti derybas ir organizuoti susitikimus, seniai numatyti planai bus realizuojami.

Šauliams kitą savaitę seksis semtis žinių ir kelti savo profesinį lygį. Pasistenkite gauti naujos informacijos jus dominančiais klausimais.

Ožiaragių laukia finansiniu požiūriu palanki savaitė. Tik būkite atsargūs ir atidūs, tvarkydami dokumentus, pasirašydami įvairias sutartis.

Vandeniai kitą savaitę turėtų tramdyti neigiamas emocijas. Darbe galite pasiekti neblogų rezultatų, jeigu pasidalysite savo planais su vadovybe.

Žuvų kitą savaitę laukia įdomūs susitikimai. Turėsite puikią progą realizuoti seniai pradėtus rimtus projektus, susijusius su jūsų darbu.

Laisvalaikis | 35

15min • 2012 m. birželio 8 d.

L.Brundzos/BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

Mokslininkai ilgai galvojo, kuo matuoti dažnį, bet taip ir nesugalvojo. Todėl iki šiol yra rašoma – Hz.

Anekdotai Vyras sako žmonai: – Tokios kaip tu niekada nebuvo, nėra ir nereikia.

Pirmas pasimatymas: – O žinai, tu atrodai toks kultūringas. Gerai supranti, kaip elgtis su moterimis.

– O, taip! Mane šito tėvas išmokė. Sakydavo: „Nori pasimylėti su mergina – būk su ja mandagus!“

– Ką daryti, kai blondinė į tave meta granatą?

– Ištraukti žiedą ir mesti atgal.

Sudoku Birželio 9–10 d.

Kaunas

Birželio 9 d.

Vilnius

„Bike show Millennium & Auto show, Lithuania“

Devynerius metus kurto japoniško sodo atidarymo šventė

Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome pasirodys apie 450 renginio dalyvių iš 17 šalių. Pagrindiniu šeštadienio akcentu taps pirmą kartą vyksiančios Lietuvos ir Baltarusijos komandų motobolo rungtynės, vakare tradiciškai vyks koncertas ir fejerverkas.

Sekmadienį aerodromas taps transporto technikos rojumi – bus eksponuojama galybė automobilių.

Pernai ši šventė sutraukė 100 tūkst. lankytojų.

VU Botanikos sode Kairėnuose įkurtas japoniškas sodas užima 0,5 ha. Jis buvo kuriamas vadovaujantis Edo periodo – japoniško pasivaikščiojimų sodo – kūrimo principais ir pavyzdžiais. Šeštadienį, 11 val., prasidėsiančiam sodo atidarymo renginiui japoniškos dvasios suteiks koto muzikos koncertas, arbatos gėrimo ceremonija ir ikebanos puokščių demonstravimas.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Lengvas

Birželio 9 d.

Vilnius

Birželio 10 d.

Klaipėda

JAV gitaristo Michaelo Angelo Batio koncertas

Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė

Klube „New York“ koncertą rengiantis greičiausiu pasaulio gitaristu vadinamas Michaelas Angelo Batio dar žinomas kaip dvigubos gitaros išradėjas. Jis koncertuoja nuo 1984 metų, repertuare – daugiausia metalo ir roko muzika. Į sceną kartu su pasaulinio garso gitaristu kops lietuvių kolektyvas „Stiffer“– jauni, bet muzikinę biografiją ryškiais dažais pildantys atlikėjai. Koncerto pradžia – 20 val.

Į šventę atvyks 250 vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvų iš visos Lietuvos. Tai chorai, liaudies instrumentų orkestrai ir ansambliai, šokėjai – daugiau nei 5500 dalyvių. Dainų šventėje gros Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, vyks Klaipėdos karilionų sveikinimo koncertas, miesto gatvėmis žygiuos iškilminga eisena. Pagrindinis renginys – Dainų šventė – 17 val. vyks Vasaros koncertų estradoje.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Orai po truputį šyla – penktadienį bus 18–21 laipsnis šilumos, vakare gali palyti. Šeštadienį vietomis trumpi lietūs, galima perkūnija, bus 17–23 laipsniai niai šilumos. Sekmadienį bus debesuota su pragiedruliais, šils iki 21 laipsnio.

Kitos savaitės pradžioje numatomas gausus lietus, gali šiek tiek atvėsti.

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliaii

Šiauliai Ši li i Klaipėda

20

Panevėžys

21

20

06-09 d.

Utena 19

13 / 22

13 / 22

14 / 17

12 / 21 Kaunas Ka aunas

06-10 d.

11 / 21 Panevėžys

11 / 21 Utena

12 / 17 Alytus

21

10 / 21

Vilniuss Vilni V

Marijampolė Marij jampolė 19

olė Marijampolė

20 Alytus 19

06-09 d.

11 / 23

15 / 20

15 / 21

15 / 22

Vėjas Pietų

2–4 m/s

06-10 d.

9 / 21

14 / 20

14 / 21

13 / 21

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Sunkus

36 | Reportažas

15min 1 15 5min miin • 20 m 2 2012 01 12 2m m.. bi birž birželio žellio o8d d..

Visagino elektrinė: Skaičiai ir faktai • Visaginas – labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos miestas, kurį nuo Ignalinos skiria apie 40 km.

• Už 6 km nuo Visagino esanti IAE atidaryta 1983 m. gruodžio 31 d., uždaryta 2009 m. gruodžio 31 d. Elektrinė planuota net su keturiais reaktoriais, bet buvo pastatyti du.

• Tai vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą. Šiuo metu iš daugiau nei 2 tūkst. IAE darbuotojų lietuvių yra 10 proc.

Tvarkingas, žalias ir ežeringas – Visaginas kiek primena kurortą.

• Dabartinėje Visagino teritorijoje anksčiau buvo tik keli kaimai. 1975 m. rugpjūčio 10 d. IAE statybininkai atvilko ir prie pirmųjų daugiabučių namų pamatų pastatė akmenį, kurio kontūrai primena Lietuvą. Ši diena paskelbta miesto gimtadieniu.

A.Cibienės nuotr.

„Tai yra Lietuvos ateitis, Lietuvos ūkis, Lietuvos perspektyva“, – apie Visagino atominę elektrinę (VAE) su patosu kalba Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Visaginiečiams naujos elektrinės reikia kaip oro. Bet ar ji tikrai iškils, ne vienas abejoja.

Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt „Ar tikiu, kad turėsime naują atominę elektrinę? Žinote, čia kaip tikėjimas Dievu: tiki arba ne. O kaip tame danguje iš tikrųjų yra – nežinia“, – šyptelėjo Visagino gatvėje užkalbintas Sergejus.

Likimo ironija: iš Rusijos platybių į Lietuvą atvykęs jo tėvas Ignalinos atominę elektrinę (IAE) statė, o Sergejus dabar ją griauna. „Griausime iki žalios pievelės su rudomis dėmėmis – radioaktyviųjų atliekų saugyklomis ir kapinynais. Aišku, jei tokie kada nors bus. Šitiek pinigų į šitą reikalą jau sukišta. Gal banknotai po žeme kasami? – ironijos nestokojo pusamžis vyras. – Kolegų būryje vis pasvarstome: gal reikėjo užkonservuoti mūsų elektrinę, o ne pjaustyti gabaliukais, kaip dabar.“ Japonai ir indėnai Japonų savo mieste visaginiečiai tikino dar nesutikę, tačiau apie jų planus šį tą jau girdėjo. „Jiems neįtinka nei mūsų mokyklos, nei vaikų darželiai, nei namai. Savo statys. O gal

ir tvora nuo mūsų atsitvers. Gyvensime kaip indėnai rezervate“, – piktinosi į naują prekybos centrą skubanti Jelena.

Beje, prekybos centrų Visagine daug.

Pirkėjų taip pat netrūksta – IAE dirbantys žmonės vis dar padoriai uždirba.

Nors ir ne tiek, kaip po Černobylio atominės elektrinės sprogimo.

Esą po šios katastrofos atlyginimai šoktelėjo taip smagiai, kad pinigus į namus IAE darbuotojai tempdavo maišais.

Dabar neša tik maišelius – 2010 m. pabaigos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis elektrinėje buvo 3598 Lt. Elektrinės senbuviai su nostalgija prisimena ne tik buvusį uždarbį, bet ir turėtas privilegijas, pavyzdžiui, nemokamas odontologų paslaugas, reabilitaciją sveikatingumo centre. Vis dėlto viena privilegija išliko iki šių laikų – penktadieniais ir pirmadieniais darbuotojai nemokamai kaitinasi saunoje.

Butas – už 20 tūkst. Lt Nors ir kokie turtingi bebūtų, visaginiečiai gyvena tik daugiabučiuose. Visi 26

Didmiesčių gyventojams tokių gatvių belieka pavydėti.

Iš grandiozinių IAE plėtros planų Visagine teliko tik „Trečiuoju bloku“ pavadinta užeiga.

tūkst. žmonių. Tarp jų – ir buvęs IAE vadovas Viktoras Ševaldinas.

Mieste tėra tik vienas privatus namas, bet ir tas stovi tuščias – neatsiranda pirkėjų. Pardavėjas už 240 kv. m praėjusiais metais statytą namą prašo 1 mln. 200 tūkst. Lt. Astronominė suma, palyginti su atominio miesto butų kainomis.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai skaičiuoja, kad Visagine vidutinės būsto kainos yra 20–30 proc. mažesnės nei panašaus dydžio miestuose – Kėdainiuose, Tauragėje ar Telšiuose. Štai dviejų kambarių 37 kv. m butą siūloma pirkti už 36 tūkst. Lt, 50 kv. m – už 40 tūkst. Lt, keturių kambarių 82 kv. m – už 60 tūkst. Lt. Tokie pardavėjų lūkesčiai. Bet pirkėjams jie atrodo per dideli. „Pirksiu dviejų kambarių butą Visagine. Mokėsiu ne daugiau 20 tūkst. Lt“, – NT skelbimų portaluose skelbia ne vienas jų.

Planai statyti naują elektrinę NT rinkos Visagine neišjudino. Priešingai – būstai nepaliauja pigti. Šiuo metu per mėnesį sudaroma tik po keliolika pardavimo sandorių. Visi – iki 100 tūkst. Lt. Peteliškė be vieno sparno 1975 m. pradėtame statyti Visagino mieste beveik nėra vienodų kiemų, bet bendra tai, kad juose iš tolo švyti naujai įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, po langais siūbuoja pušys, veša gėlynai. Ir jokių šiukšlynų.

Gatvės – apytuštės, plačios ir be duobių. O norėdami pailsėti visaginiečiai traukia prie čia pat telkšančio smėlėto Visagino ežero. Nesibaido ir Drūkšio, kurio vanduo vėsino IAE reaktorius. Ypač mėgsta rinktis priešingame krante nei stūkso elektrinė – sako, kad iš ten atsiveria nuostabus jų „maitintojos“ vaizdas.

Statant atomininkų gyvenvietę buvo pasirinktas projektas „Peteliškė“. Žvelgiant į

• Naujasis miestas buvo pavadintas Sniečkumi – Lietuvos SSR funkcionieriaus Antano Sniečkaus (1903–1974) garbei. Bet buvo svarstyti ir kiti variantai: Aukštaičiai, Aušrinė, Broluva, Galiūnai, Tarybiškės, Gražuoliai, Taikūnai, Uranija, Gabija, Atomava.

Šiais vamzdžiais iš IAE į Visaginą „tekėdavo“ pigi šiluma. Sustabdžius reaktorius, jie tapo nebereikalingi.

• 1992 m. miestas pervadintas Visaginu pagal šalia telkšantį Visagino ežerą.

Kiti svarstyti variantai – Drūkšiai ir Sėliai.

• Nepriklausomybės laikotarpiu mieste pradėtas rengti festivalis „Visagino country“, pastatytos šventovės stačiatikiams ir katalikams. Iš Visagino kilo operos solistė Ona Kolobovaitė, kompozitorė ir dainininkė Alina Orlova.

• 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis, Visagine buvo 961 bedarbis. Lygiai prieš metus jų buvo 614. Nedarbas Visagine siekia 11,6 proc. Palyginimui: Ignalinoje – 18,7 proc., Zarasuose – 18,4 proc., Utenoje – 12,9 proc. miestą iš paukščio skrydžio matyti, kad jis tikrai panašus į peteliškę. Tik be vieno sparno. Tas „sparnas“ turėjo atsirasti kartu su 3-iuoju IAE bloku. Bet sprogus Černobylio atominiam monstrui viskas apvirto aukštyn kojomis – iš grandiozinių planų Visagine teliko tik „Trečiuoju bloku“ pavadinta užeiga.

Visagino centre kabančioje švieslentėje rodomas ne tik laikas, oro temperatūra, bet ir radiacijos lygis. „Reuters“ nuotr.