FEJERVERKAI
Parengė: Lina Kavaliauskaitė
Turinys
1. 2. 3. 4.
ﾄｮvadas ...............................................3 Istorija ...............................................5 Pavojus ir ﾅｾala .....................................9 Sudﾄ葉is ............................................ 13
Įvadas
Žiūrėdama į fejerverkus susimąstau, ar tikrai jie tokie nekalti ir gražūs, kaip atrodo. Beveik visos didžiosios šventės vainikuojamos fejerverkais, o ką jau kalbėti apie specialų fejerverkų festivalį „Vilniaus fejerija“ vykstantį kiekvienais metais.
Sutinku, kad jų grožis yra nepaprastas, tuo labiau, kad kiekvienais metais jų gamyba ir įvairovė tobulėja. Tačiau noriu pakalbėti ir apie neigiamą jų pusę. Nemanau, kad daugelis, į juos žiūrėdami susimąsto kokią žalą jie daro gamtai, juk juose yra visokių cheminių medžiagų, kurios patenka į orą kuriuo mes kvėpuojame.
Istorija
Fejerverkai buvo išrasti Kinijoje, 7 amžiuje. Jie pradėjo populiarėti/plisti 17 amžiaus viduryje, o po kurio laiko fejerverkai paplito po pasauli.
Fejerverkų pagrindiniai efektai yra:
Garsas Šviesa Dūmai Sprogstamosios medžiagos (Pvz:. konfetis)
Dažniausios spalvos:
Raudona Oranžinė Geltona Žalia Mėlyna Violetinė Sidabrinė
Dažna fejerverkų forma yra raketa (skyrocket), pirmosios tokio tipo raketos buvo panaudotos kare.
Kinijoje fejerverkai yra kultūros dalis, todėl kinai fejerverkus naudoja per daugelį švenčių. Taip pat Kinija yra didžiausias fejerverkų gamintojas ir eksportuotojas pasaulyje.
Pavojus ir žala Neteisingas fejerverkų naudojimas gali sukelti pavojų tiek žiūrovui, tiek vartotojui. Taip pat fejerverkų gabaliukai, nusileidę ant degių daiktų gali sukelti gaisrus. Fejerverkai gali sukelti
pavojų tiek naminiams, tiek laukiniams gyvūnams. Juos gali išgąsdinti garsai, kurie privestų juos pabėgti arba susižaloti įsipainiojant tvoroje.
Nors fejerverkų skleidžiamas garsas ir negąsdiną žmonių, jie kenkia ausims. Nuo fejerverkų skleidžiamo garso žmogus gali laikinai apkursti arba prarasti klausą. Fejerverkai kenkia ne tik laukiniam ar naminiam gyvūnam, bet ir žu-
vim ar kitiems vandens gyventojams. Dėl fejerverkų kyla rūgštingumas ežeruose ir kituose vandens telkiniuose.
Taip pat fejerverkai kelia pavojų gamtai ir atmosferai. Kaip jau buvo paminėta, fejerverkai gali sukelti gaisus, taip sumažindami ne tik miškų, bet ir gyvūnų skaičių. Fejerverkams patekus į atmosferą išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų, kurios kenkia žmonėms, gyvūnams ir gamtai.
Dalis fejerverkams naudojamų cheminių medžiagų yra nenuodingos, tačiau didžioji dauguma yra labai nuodingos. Jos gali sukelti odos sujautrėjimą, arba gali egzistuoti dulkių pavidalu ir taip atsiranda rizika, kad jos bus įkvėptos.
Fejerverkai sukelia dūmus ir dulkes, kuriuose gali būti sunkiųjų metalų ir nuodingų cheminių medžiagų. Žmonėms, kurie serga astma arba yra jautrūs cheminėms medžiagoms gali sukelti sveikatos sutrikimų. Sunkieji metalai ir kitos cheminės medžiagos teršia vandens atsargas ir taip pat dėl degiųjų fejerverkų dujų gali būti sukelti rūgtiniai lietūs Dėl šių ir kitų priežasčių kai kuriuose šalyse fejerverkai buvo uždrausti.
Sudėtis
Didžiausią pavojų skleidžia fejerverkų spalva, nes joje yra daugiausia cheminių medžiagų ir metalų:
Raudona – kad išgautum ryškiai raudoną spalvą naudojamas stroncis, o kad išgautum vidutiniškai raudoną naudojamas litis. Oranžinė – naudojamas kalcis Geltona – naudojamas natris Žalia – naudojamas baris Mėlyna – naudojamas varis Šviesiai mėlyna/žydra – naudojamas cezis Violetinė – kad išgauti rusvai violetine naudojamas kalis, o rausvai violetinę naudojamas rubidis Auksinė – naudojama anglis, geležis arba suodžiai Balta – naudojami titano, aliuminio, berilio arba magnio milteliai.
Faktai:
Kaip jau ir buvo minėta, pirmieji fejerverkai buvo išrasti Kinijoje. Įdomu tai, jog šiais fejerverkais naudotis galėjo tik specialiai apmokyti kinų vienuoliai. Pirmieji fejerverkai buvo baltos ir raudonos spalvos. Žodis fejerverkeris reiškia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos dalinių jaunesniojo vadovaujančiojo personalo karinį laipsnį. Šių žmonių paskirtis – vadovauti pabūklui.