Turinys
Įvadas ································································· 3 Dizaino istorija ····················································· 5 Kelias į Vilniaus dailės akademiją ···························· 6 Pirmas pusmetis ··················································· 7 Pirmoji užduotis ···················································· 8 Antroji užduotis ···················································· 9 Trečioji užduotis ················································· 10 Ketvirtoji užduotis ··············································· 12 Antrasis pusmetis ··············································· 14 Pabaiga ····························································· 16
Įvadas
Tikriausiai joks žmogus neįsivaizduotų savo kasdienybės be dantų šepetuko, puodelio, stalo, ar tušinuko. Nors šių daiktų mes neišskireme ir tikriausiai jais naudodamiesi, negalvojame, kaip jie buvo kurti. Tačiau dizaineriai kurdami šiuos daiktus ilgai suko galvas, kaip padaryti juos praktiškais, perkamais ir patogiais. Ar reikalingas šis dizainerių darbas, jeigu eilins žmogus, neatkreipia į jį dėmesio? Jeigu nebūtų dizainerių, nebūtų ir daiktų įvairovės. Juk tikriausiai neivienas iš mūsų nenorėtų, jog visi žmonės vaikščiotų apsirengę vienodai, vairuotų tas pačias mašinas ir gyventų identiškuose namuose. Žmonės nori išsiskirti ir tai jiems padeda padaryti dizaineriai. Drabužių dizaineriai leidžia pasirinkti drabužius, kuriais norime apsirengti. Jie sukuria tai, kas leidžia žmogui išreikšti ir parodyti save kaip asmenybę. Galime palyginti du garsius Lietuvos drabužių dizainerius: Juozą Statkevičių ir Ramūnę Piekautaitę. Jų kuriami drabužiai yra labai skitingi. Ramūnės kolekcijose dominuoja šiltos spalvos, lengvos formos ir moteriškumas. Juozo Kolekcijose matomos pabrėžtos linijos, spalvų kontrastai ir išskirtinumas. Šie du pavyzdžiai parodo, jog dizaineriai kuria labai skirtingūs darbūs ir taip žmogus gauna daug daugiau variantų, iš kurių galėtų rinktis. Žmonių, kurie galvoja įvairių daiktų, drabužių, mašinų, namų dizainą, yra labai daug. Ir kuo dizainerių daugiau, tuo didesnė pasirinkimų platybė skiriama eiliniam žmogui. Jeigu nebūtų dizainerių, tecnologijos keistųsi daug lėčiau. Kompiuteris yra kiekvieno žmogaus neatsiejama kasdienybės dalis. Tačiau jie atsirado visai neseniai. Prisiminus, kokio nepraktiško dydžio jie buvo atsiradimo pradžioje, kokia masyvi buvo jų forma… Tačiau laikui bėgant žmonėms teko pritaikyti kompiuterį kasdieniniam naudojimui. Reikėjo pakeisti jo formą, dydį, padaryti patrauklų pirkėjams. Tuomet į darbą įsijungė ir dizaineriai. Kuo daugiau jų jungėsi, tuo didesnė konkurencija augo tarp kompanijų gaminančių kompiuterius. Atsiradus dideilei konkurencijai pagreitėjo ir technologijų vystimasis. Dabar visus gamintojus lenkianti kompanija Apple, būtent ir išsiskiria patraukliu savo dizainu, kuriuo susižavi kiekvienas pirkėjas. Taigi technologijų keitimasį skatina padidėjusi konkurencija dėl dizainerių suteikiamo išskirtinumo daiktams. Taigi dizainerių darbas yra reikalingas eiliniam žmogui, nes tada jis gauna daugiau daiktų, drabužių, mašinų, namų pasirinkimo variant. Taip pat dizainas pagreitina tecnologijų vystimasį ir taip žmonėms yra palengvinamas kasdieninis gyvenimas.
Dizaino istorija
Dizainas – tai plastinio meno šaka, įvairių gaminių meninis konstravimas ir gyvenamosios aplinkos formavimas. Jis skirstomas į drabužių pramoninį dizainą (daiktų ir interjero) ir į grafinį dizainą. Ši meno šaka pradėjo formuotis XXa. Vakarų Europoje. Pirmieji pradininkai: G. Semperio, H. Miutesiuso, P. Behernsas. Po 4–5 dešimtmečių prisijungė ir JAV, Skandinavijos šalys. Lietuvoje dizaino užuomazgos jau buvo jaučiamos XIXa. pabaigoje, vykusiose parodose. Tačiau ši meno šaka pradėjo plėtotis, tik antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Pradininkai buvo: P. Rimša, V. K. Jonynas, J. Prapuolenis. Pirmuosius Lietuvos dizainerius 1961 metais pradėjo mokinti Vilniaus Dailės Akademijoje. Kurdami dizaineriai pirmiausiai atsižvelgdavo, tik į daikto grožį, prabangumą. Tačiau įgyję daugiau praktikos suprato, jog dizaino esmė yra kurti patogius, patrauklius, nebrangius ir daugiafunkcius daiktus. Ikea įkūrėjas Ingvar Kamprad dabar yra vienas iš turtingiausių žmonių pasaulyje. Nors pradžioje buvo nepripažntas dėl savo gaminių pigumo ir paprastumo. Tačiau dabar, kai būtent šios dizaino savybės yra labiausiai vertinamos, kitos alternatyvios baldų ir daiktų gamintojos atsilieka nuo Ikejos net 40 kartų. Taip yra todėl, kad įkūrėjas kartu su savo dizainerių komanda sugeba sukurti reikalingus, praktiškus, pigius ir išvaizdžius daiktus. Taigi dizainas nėra vien gražių daiktų kūrimas. Dizainas—tai kūrybą tų daiktų , kurie nėra brangūs, praktiški ir patraukiantys akį.
Kelias į Vilniaus dailės akademiją
Pirmasis pusmetis (Dėstytojas — Vytautas Kibildis)
Pirmoji užduotis — linijinė grafika.
Antroji užduotis — moduliai.
Trečia užduotis — žodžių vizuolizacija.
Ketvirta užduotis — gyvūno suprastinimas.
Antras pusmetis (Šarūnas Šlektavičius)
3 patys brangiausi baldai pasaulyje 1.
The Badminton Chest – $36.7 milijonai. Tai nepaprasta spintelė, kurioje galite laikyti badmintono raketes. Ją užsakė Henry Somerset trečiasis Beuforto kunigaikštis, kai jam buvo 19. Jį gamino 30 dizainerių 6 metus.
2.
The Dragos Chair – $27.8 milijonai. Ją sukūrė airių dizaineris Eileen Gray 1917—1919 metais. Ši kėdė buvo garsaus dizainerio Yves Saint Laurent namuose.
3.
The Tufft Table – $4.6 milijonai. 1700 metais Richard Edwards užsisakė šį staliuką iš dizainerio Thomas Tufft . Jis buvo pagamintas rankomis.