UrtÄ— MitkaitÄ— 2014
Mano vasara Kinijoje
Turinys 1.Sveiki visi! ..............................................3psl 2.Šiek tiek faktų apie Kinija ......................4psl 3.Istorija .....................................................6psl 4. Nuotykiai Kinijoje .................................10psl 5.Gražiausios aplankytos vietos.................12psl
Sveiki visi! Malonu susipažinti, mano vardas Urtė, pavardė- Mitkaitė. Gyvenu Vilniuje, Lietuvoje, tačiau labai mėgstu keliauti, tad ir šiame leidinyje norėčiau pristatyti, mano kolkas geriausią ir įsimintiniausią vasarą Kinijoje. Taigi, pradėkime kelionę į šią didingąją šalį, mano, tada dar buvusios penkiolikmetės, akimis.:)
Šiek tiek faktų apie Kinija Kinijos Liaudies Respublika (Kinija) – val-
stybė rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. 2009 m. liepą Kinijoje gyveno maždaug 1 338 612 968 žmonės, kas sudaro apie 20 % visų pasaulio gyventojų. 19,8 % kinų buvo jaunesni nei 14 metų, 8,1 % – vyresni nei 65 metai. Kinijoje yra išleista daug griežtų įstatymų. Pavyzdžiui siekiant pristabdyti gyventojų skaičiaus augimą, 8-ajame dešimtmetyje Kinijoje pradėta įgyvendinti šeimos planavimo politika, leidžianti turėti tik vieną vaiką miesto, ir du vaikus provincijų šeimoms, taikant baudas didesniam vaikų skaičiui. Taip pat konstitucija leidžia tuoktis ne anksčiau nei 22 ir 20 metų atitinkamai sulaukusiems vyrams bei moterims . Kinijoje valstybinė kalba yra kinų. Sostinė- Pekinas, o didžiausias miestas- Šanchajus. Kinijos plotas yra 9 596 960 km² ir tik 2,8 % sudaro vandens.
Anot apklausų, kas trečias šalies gyventojas (arba daugiau nei 300 mln. žmonių) įvardina save kaip religingą. Iš jų, du trečdaliai save priskiria prie budistų, o tarp likusiųjų didžiąją dalį sudaro krikščionys ir musulmonai. Taip pat yra pastebimos tendencijos, jog tikinčiųjų (ypač krikščionių) skaičius Kinijoje palaipsniui didėja.
Kinijos kultūros pasiekimai: 1. Kinų raštas – specifiniai hieroglifai. 2. Irigacinė žemdirbystė. 3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas. 4. Šilkas, popierius, kompasas, parakas, seismografas, porcelianas. 5. Rašalas. 6. Presas. 7. Konfucijaus mokymas
Istorija Kodėl nusprendžiau rašyti būtent apie Kinija? Juk esu aplankius ir kitą ne ką mažiau egzotišką šalį- Tailandą. Tačiau vasara Kinijoje man padarė ypatingą įspūdį. Kaip jau minėjau, kad tai, kolkas, buvo geriausia vasara mano gyvenime. Iš pradžių buvo gan sunku priprasti prie visiškai kitokios aplinkos, šalies, kultūros, kalbos, žmonių, maisto, oro ir kvapo. Tik nusileidus Pekino oro uoste, atsimenu, kad kvapas buvo labai tvankus, kažkodėl man jis tada priminė rusiškos pirties su keistais prieskoniais ir įmaišytais eteriniais aliejais, kvapą, drįsčiau teigti, kad pirmą dieną man visa aplinka smirdėjo, nors po kelių dienų to jau nebejaučiau. Toliau- kalba, visoje Kinijoje tikrai nedaug žmonių kalba angliškai, todėl labai pravartu išmokti nors kelis pragrindinius žodžius. Kalb ėti kinų kalba yra lengva, tačiau išmoksti rašyti ir skaityti- priešingai. Taip pat -žmonės, jie labai
skiriasi nuo europiečių. Ne tik išvaizda: žemas
ūgis, tamsesnė oda, platesnė nosis ir siaurios, tamsios akys ir plaukai, bet ir būdu: jie atrodo draugiškesni, labai darbštūs ir daug dirbantys, drąsus ir žingeidūs. Toliau, kaip
nekeista, ten labai skiriasi maistas, kas man labiausiai įsiminė, kad visose Europoje esančiose “Kinietiškos” kavinėse nerasi nieko panašaus ką tikri kiniečiai valgo savo gimtinėj. Man labiausiai patiko ryžiai su įvairiai, tačiau labai skaniai paruoštomis daržovėmis, vaisiai, sushi, riešutai, sultys. Patys kiniečiai valgo labai daug mėsos, o, kad kinai užaugintų tiek viščiukų, kiaulių ir kitų galvijų, fermose gyvūnus šeria labai dideliais kiekiais hormonų, todėl ten sparčiai auga nutukimas, ypatingai tai gresia mažiems vaikams. Taip pat oras Kinijoje gan dažnai keičiasi: nuo labai karšto saulėto ryto iki audringo, lietingo drėgno ir šalto vakaro. Tačiau svarbiausia - oro kokybė, didžiuosiuose miestuose yra gyvybei
pavojingas užterštumas, viena mergaitė pasakojo, kad tiesiog vieną dieną kvėpuojant Pekino oru yra tas pats, kas surūkyti keturiasdešimt cigarečių kasdien. Nepaisant to, mane labai žavi kinų kultūra: daug įvairių tradicijų, apeigų ir švenčių, kurių nėra Europoje. Ir galiausiai aplinka- labai įspūdingi kalnai, daug nuostabių lankytinų vietų, parkų, nors Pekine sunku surasti miškų ir žalumos, kituose Kinijos miestuose yra be galo gražios gamtos. Pekine labai daug gatvių, pastatų, šventyklų, gatvės beveik visada būna sausakimšos, labai daug mašinų, pastatai dažniausiai būna kvadratiniai, daug daugiabučių kuriuose, viename kambaryje gyvena netgi po kelias šeimas. Taigi, nors Kinija, kaip ir visos kitos šalys turi daug pliusų ir minusų, ši šalis man paliko nuostabių atsiminimų, kuriais ir noriu pasidalinti su jumis!
Kinija Šiuose puslapiuose norėčiau papasakoti atskirai apie keletą gražiausių Kinijoje aplankytų vietų. Noriu pasidalinti ką veikiau ir kaip jaučiausi tose vietose ir perteikti savo požiūrį apie jas. Po kiekvieno aprašymo pridėsiu savo nuotrauka toje vietoje, kad geriau pajustumėte emocija ir pamatytume ką mačiau aš. Taigi pradėkime!
Pirmiausia, manau, norėčiau pristatyti vieną
įspūdingiausiu ir turistų dažniausiai lankomų vietų- Didžiąją Kinijos sieną (Great Wall of
China). Išvykau aš su viena savo kambario drauge iš Rusijos ir kita iš Brazilijos, susitikom jau traukinių stotyje su kitais draugais brazilais ir dviem šokėjais ispanais. Kelionė traukiniu truko apie valandą, tad gan anksti buvome vietoje. Nepaisant to, jau prie vartų pastebėjome didžiulį žmonių srautą judantį link Kinijos sienos. Maniau, pamatysiu daug Europiečių, tačiau beveik visi turistai buvo tie patys kinai ar iš kitų Azijos šalių. Pradėjus lipti laiptais į Didžiąją sieną atsivėrė nepakartojamas miškų ir kalnų vaizdas. Deja, dėl karščio ir žmonių gausos buvo sunku pasimėgauti peizažu, bet atsiminimas turbūt man liks visam gyvenimui. Pavargę lipti laiptais sustojome įsiamžinti ir nusprendėme grįžti atgal. Būdama ten sužinojau, kad sienos ilgis yra apie 8 851,8 kilometrų, o apeiti visą Kinijos sieną reiktų maždaug metų.
Dar sužinojau, kad viena pora nusprendusi išsiskirti susitarė, kad vienas eis iš vienos Didžiosios Kinijos sienos pusės, o kitas- iš kitos ir tik po šešių mėnesių ėjimo pėsčiomis jie susitiko paskutinį kartą.
Antra vieta, kuri man paliko be galo didelį
įspūdį yra Imperatoriaus vasaros rūmai (Summer Palace). Į šią vietą vykau taip labai anksti, su pirmu metro. Nors šią vietą pasiekti lengviau, tačiau buvo gan sunku apie valandą važiuoti metro, šį kartą keliavau viena. Atvykusi ten ir suradusi vietą taip pat stebėjausi žmonių gausa. Tačiau įėjus pro vartus mane apakino aplinkos grožis. Galbūt tai buvo dėl gero oro ar saulės, tačiau viskas atrodė be galo ramu ir atsivėrė nuostabios spalvos. Ten buvo didžiulis aptvertas plotas kuriame netrūko parkų, žalumos, šventyklų ir pastatų, o viduryje puikavosi mėlynas gražus ežeras, kurį kirsti buvo galima tik vienu tiltu. Apėjusi viską buvau pavargusi, tačiau, manau galiu teigti, kad tai
buvo gražiausia vieta kurioje esu buvus per savo gyvenimą.
Ir paskutinė vieta kurią norėčiau aprašyti yra Pekino Dangaus Šventykla. Šią vietą buvo gan sunku surasti, išlipus iš metro teko nemažai paėjėti kol pasiekiau tikslą, tačiau nenusivyliau. Čia nebuvo labai daug žmonių ir pagaliau pastebėjau net keletą Europiečių. Nusipirkus bilietą įžengiau pro vartus ir iškart pajutau lyg švaresnį orą. Prieš mane buvo didžiulis ramus parkas su daug augalų, keliais paminklais ir
. Čia vietiniai kitai žaidė šachmatais, šnekėjosi, bėgiojo ar tiesiog ilsėdamiesi vaikščiojo. Apėjusi parką įėjau pro kitus vartus ir pamačiau garsiąją Dangaus Šventyklą. Pro tvorelė prie šventyklos matosi gražus Pekino peizažas, o ir pati šventykla atrodo įspūdingai. Gražiai sutvarkyta, matosi, kad yra gerbiama ir vertinama, glaudžiai susijusi su kinų religija. Labai džiaugiuosi, kad nepatingėjau paskutinėmis dienomis aplankyti šią nuostabią
Taigi, nors Kinijoje aplankiau ir kituose miestuose esančių gražiausių vietų šios trys paliko man geriausius atsiminimus ir tikiuosi, kad vieną dieną ten grįšiu ir galėsiu dar kartą jas pamatyti ir pajusti! Tai tiek šiame leidinyje apie mano geriausią vasarą praleistą Kinijoje. Pabaigai pridedu žemėlapi su pažymėtais keliais miesteliais kuriuos aplankiau be Pekino ir tikiuosi, kad tūrėsiu progą aplankyti tuos pačius ir dar daug kitų Kinijos miestų. Linkiu ir jums nebijoti keliauti, juk kaip Lao Dzė pasakė“Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.“!
Keliautojo tikslas niekada nesti vieta, bet dalyk킬 matymas kitomis akimis. Henry Miller.