Kas bus kas. 2016

2016

PRATARMĖ

Jūsų rankose – antrasis gabiausių, talentingiausių ir šauniausių Lietuvos moksleivių autobiografinių apybraižų žinynas. Šia knyga siekiame ne tik suburti jaunuosius Lietuvos talentus, pastaraisiais metais pelniusius prizines vietas ir apdovanotus šalies ir tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, sporto varžybose, aktyviausius visuomenininkus, bet ir parodyti juos visuomenei, pabrėžti, kaip svarbu atrasti ir ugdyti talentą, lavinti reikiamus įgūdžius.

Didžiąją knygos dalį sudaro jaunųjų talentų autobiografinės apybraižos – jų surinkome net 437. Jose jaunuoliai pasakoja ne tik apie savo laimėjimus, bet ir apie kelią jų link: kaip jie atrado savo talentą vienoje ar kitoje srityje, kiek laiko praleidžia būreliuose, repeticijose, treniruotėse, prie knygų ar meno studijose, kas juos motyvuoja, kokiais autoritetais jie seka, kokių svajonių siekia. Moksleiviai pasakoja, kokią Lietuvą mato ateityje, kas šalyje juos džiugina ir neramina. Dauguma šių jaunuolių supranta, kad Lietuvos ateitis – jų rankose, todėl jie vardija, kokių pokyčių šaliai reikia, ir tikina, kad jų karta nedvejodama jų imsis. Todėl greta knygos pavadinimo „Kas bus kas“ drąsiai prirašome ir kitą frazę – „Lietuvos ateitis“.

Greta jaunuolių apybraižų spausdinami ir jų tėvų, artimųjų, mokytojų ar trenerių pasakojimai, kaip buvo pastebėtas vaiko talentas, kaip padėta jį atskleisti, ką reiškia auginti ar ugdyti gabų vaiką. Todėl autobiografijas įdomu ir naudinga paskaityti ne tik šių jaunų žmonių artimiesiems, bet ir visiems vaikus auginantiems ar

su jais vienaip ar kitaip susiduriantiems suaugusiesiems – jaunųjų talentų ir jų artimųjų bei ugdytojų pasakojimuose gausu gerosios patirties ir naudingų patarimų, kaip atrasti, pastebėti ir ugdyti gabų ir talentingą vaiką. Kad su jaunaisiais talentais susipažinti būtų patogiau, knygą suskirstėme į keturis skyrius pagal temas: mokslą, meną, sportą ir visuomeninę veiklą.

Naudingų patarimų ir įdomios informacijos gausu ir knygoje spausdinamuose įvairių sričių ir ilgametę darbo su vaikais patirtį turinčių specialistų straipsniuose, kuriuose pasakojama, kaip pastebėti jaunąjį talentą ir gabumų užuomazgas, kaip jį ugdyti nuo mažumės, kad talentas išsiskleistų, kaip sudominti viena ar kita mokslo šaka ar visuomenine veikla, kaip išrinkti tinkamiausią meno sritį ar sporto šaką ir kaip atradus savo nišą nepervargti, dirbti taip, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai. Straipsnius rašė: psichologijos mokslų daktarė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ir VšĮ „Vaiko talentas“ psichologė Aida Šimelionienė, gamtos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, Lietuvos moksleivių matematikos komandų olimpiadose vadovas Romualdas Kašuba, Nacionalinės moksleivių akademijos direktorius, Kauno technologijos universiteto gimnazijos matematikos mokytojas ekspertas Leonas Narkevičius, Lietuvos edukologijos universiteto dailės didaktikos specialistė, dailės vadovėlių autorė, mokslininkė edukologė Jurga Sidabrienė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino

3

Čiurlionio menų mokyklos vyr. mokytoja, fortepijono 1–5 kl. metodinės grupės pirmininkė Inga Vyšniauskaitė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja, baleto mokytoja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ direktorė Agnė Kažimėkaitė, sporto žurnalistas Dalius Matvejevas ir VšĮ „Europos namai“ projektų koordinatorė, aktyvi visuomenininkė Aušrinė Diržinskaitė. Straipsniai bus įdomūs ne tik tėvams, bet ir pedagogams, visiems, dirbantiems su vaikais (nebūtinai jau gabiais – ir tais, kurių gabumus dar reikia atrasti), o gal ir patiems jaunuoliams.

Be jaunųjų talentų autobiografijų ir specialistų straipsnių, knygoje spausdinami ir gabiuosius ugdančių bendrojo lavinimo ar neformaliojo švietimo mokyklų bei didžiausių visuomeninių organizacijų pristatymai. Tokių įstaigų Lietuvoje – gausybė, todėl stengėmės pristatyti tas mokyklas, kurios yra labiausiai išskirtinės ar jau išugdžiusios gausybę talentų: tai respublikinės neformaliojo švietimo mokyklos, ugdančios įvairioms mokslo šakoms gabius vaikus, šalies meno gimnazijos, kuriose ugdomi jaunieji menininkai, jaunųjų sportininkų kalvės – sporto gimnazijos bei sporto centrai, kurių auklėtiniai savo istorijas pasakoja šioje knygoje, vienintelis Lietuvoje kadetų licėjus ir didžiausios visuomeninės organizacijos, kuriose aktyviai veikia jaunieji visuomenininkai. Įdomi knygos dalis – jaunuosius talentus remiančių fondų pristatymai. Tai ne tik naudinga informacija gabiesiems, bet ir savotiška padėka fondus įkūrusiems ir jų veiklą toliau plėtojantiems žmonėms, nes remti jaunąją kartą reiškia remti Lietuvos ateitį.

Knygos pradžioje – keturiolikos žinomų Lietuvos žmonių, pasie-

4

kusių karjeros aukštumų, mintys apie svarbiausius asmeninius pasirinkimus ir tai, kokių įgūdžių jaunajai kartais prireiks ateityje, šie žmonės ne tik dalijasi savo patirtimi ir negaili patarimų, bet ir drąsina niekada nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių.

Norime padėkoti tiems, kurie patikėjo knygos misija ir savo finansine parama svariai prisidėjo prie to, kad ši knyga išvystų dienos šviesą. Ypač dėkojame knygos mecenatui UAB „Provalda“ savininkui ir vadovui Kęstučiui Jozoniui, taip pat rėmėjams Augustinui Rakauskui, UAB „Bizea“, UAB „Kloteksa“. Džiaugiamės, kad projektas pasirodė įdomus ir mūsų informaciniams partneriams „Lietuvos žinioms“ ir „Žinių radijui“.

Taip pat norime padėkoti visoms Lietuvos bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloms, kitoms įstaigoms, užsienyje esančioms lietuvių mokykloms, kurios rekomendavo jaunuosius mokslininkus, menininkus, sportininkus ir visuomenininkus ir padėjo parengti knygą, straipsnių autoriams, fotografams Tomui Markelevičiui, Vygintui Sereikai ir Adomui Svirskui, pasidalijusiems jaunųjų sportininkų nuotraukomis, knygoje pristatomų jaunuolių tėvams, artimiesiems, mokytojams ir, žinoma, patiems jauniesiems talentams, su kuriais bendrauti buvo didelė garbė ir džiaugsmas.

Jaunųjų talentų Lietuvoje – ne vienas šimtas, todėl knygoje suburtų jaunuolių istorijos – tik pavyzdžiai, rodantys, kad vien turėti talentą nepakanka, reikia daug ir sunkiai dirbti, kad jis atsiskleistų. Tad kviečiame jus pasinerti į 437 sėkmės istorijas, iš kurių mokysimės ir kuriomis, be jokios abejonės, žavėsimės, didžiuosimės ir kartu pasijusime saugūs: Lietuvos ateitis – puikiose rankose.

TURINYS

■ Pratarmė

3

■ Autoritetų mintys ir patarimai

6

■ Dr. A. Šimelionienė: kaip atpažinti talentingą vaiką?

20

■ Mokslas

28

■ ■ ■ ■

Dr. R. Kašuba: kaip sudominti vaikus tiksliaisiais mokslais?

L. Narkevičius: kaip ugdyti mokslui gabius vaikus?

Neformaliojo švietimo mokyklos Mokslams gabių ir talentingų vaikų apybraižos

■ Menas

29 35 38 60 161

■ A. Kažimėkaitė: kaip atpažinti ir padėti atsiskleisti menui gabiam vaikui? 162 ■ J. Sidabrienė, I. Vyšniauskaitė ir L. Puodžiukaitė-Lanauskienė: kaip ugdyti menams gabius ir talentingus vaikus?

■ Menų gimnazijos ir neformaliojo švietimo mokyklos ■ Menams gabių ir talentingų vaikų apybraižos ■ Sportas ■ D. Matvejevas: kaip ugdyti jaunuosius sportininkus?

■ Sporto mokyklos ir centrai ■ Sportui gabių ir talentingų vaikų apybraižos ■ Visuomeninė veikla ■ A. Diržinskaitė: kaip vaikus įtraukti į visuomeninę veiklą?

■ Visuomeninės jaunimo organizacijos ■ Visuomeninėje veikloje aktyvių vaikų apybraižos

168 174 181 333

334 340 346 446 447 454 463

■ Talentus remiantys fondai

583

■ Rodyklė

589

5

PAULIUS AMBRAZEVIČIUS, humoristas, viktorinų ir televizijos laidų vedėjas, vertėjas

R. Šeškausko nuotrauka

6

Vienas geriausių sprendimų, kokius esu priėmęs gyvenime, – išeiti iš nuolatinio darbo. Tada man buvo 23-eji, dirbau geroje įmonėje, turėjau neblogas perspektyvas ir ateitį, bet jaučiausi dar per jaunas, kad likčiau sėdėti toje pačioje vietoje, todėl stačia galva nėriau į nežinomybę. Jeigu ne šitas sprendimas – tikrai nebūčiau ten, kur esu dabar. Paprasčiausia būtinybė rūpintis, kaip išgyventi, iš ko gyventi, ir sau atsakytas klausimas, ką norėčiau gyvenime daryti, atvedė mane į viktorinų pasaulį, renginių organizavimo ir vedimo sritį, vertimus, galiausiai ir į televiziją. Ir tikrai nemanau, kad čia bus paskutinė mano stotelė. Gyvenimas man tuo ir patinka, kad čia gali nusukti pačiu netikėčiausiu keliu ir atsidurti savo vietoje.

Nors aš nekoks prognozuotojas (kai reikia tarp draugų spėti futbolo ar krepšinio rezultatus, labai dažnai prašaunu), bet manau, kad ateityje labai svarbiais įgūdžiais išliks tie, kurie reikalingi ir dabar: gebėjimas bendrauti ir aiškiai reikšti savo mintis tiek žodžiu, tiek raštu, gebėjimas apie save burti žmones, empatija – paprasčiausias gebėjimas mokėti gyventi tarp žmonių dar niekam gyvenime nesutrukdė. Dabar, kai technologijos vystosi tokiu greičiu, sunku pasakyti, kokių tiksliai techninių įgūdžių reikės po 5 ar 10 metų, ir nesu tikras, ar apskritai verta apie tai kalbėti, kai bet kokie darbo kompiuteriu ar kitomis technologijų priemonėmis įgūdžiai, kuriuos mano kartai ir vyresniems reikėjo įgyti, keliolika metų jaunesniems bus tokie patys įprasti kaip kvėpavimas, bet žinau vieną dalyką – visais laikais reikės ir žmonių, kurie mokėtų ką nors daryti rankomis: statybininkų, dailidžių, masažuotojų ir kitų panašių profesijų. Visi niekad nebus vadybininkais, teisininkais, diplomatais ar politikais. Ir apskritai – po Pirmojo pasaulinio atominio karo vertinami bus tie, kurie turės ir darbo rankomis įgūdžių.

ALFREDAS BUMBLAUSKAS, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, istorikas

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

8

Labiausiai džiaugiuosi, kad Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje įgijau pagarbą klasikinėms kultūros vertybėms: lotynų kalbai, šiuolaikinei Vakarų literatūrai ir menui. Lotynų kalbos mokytoja Stanislava Kochanauskaitė ir literatūros mokytoja Janina Pikiotienė iki šiol man lieka kelrodėmis žvaigždėmis, lemtingai prisidėjusiomis prie mano likimo. O kartu ir Telšių Žemaitės teatro vaikų studija, kur pradėjau vaidinti karalius...

Nepaisant įvairiausių informacinių technologijų iššūkių mokykloms ir universitetams, vis tiek tikiu, kad žmoniją į priekį trauks tie, kurie mąsto kūrybingai ir nestandartiškai. O to nepasieksi be didžiųjų laisvųjų menų studijų, kurios humanistiškai paaiškina ir tiksliųjų mokslų prasmę. Todėl manau, kad žmonija išliks kaip humanistinė ir humanitarinių studijų dvasios suvienyta bendruomenė. Arba jos visai neliks, nes knygų neskaitančiųjų ar skaitymo nesuprantančiųjų jėgos ne mažėja, o gal net auga.

BRONISLOVAS BURGIS, docentas, technologijos mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjas ir ilgametis direktorius Ir vidurinėje mokykloje, ir dviejuose universitetuose visų mano laikytų egzaminų įverčiai buvo maksimalūs. Bet ar aukso medalis mokykloje, vardinė stipendija universitete buvo pagrindinė paskata gerai mokytis? Ne! Tiesiog smagu jausti, kad gali...

Laikas yra greitas. Tau reikia išmokti neatsilikti nuo jo, dar geriau – pralenkti. Netiesa, kad jau mokykloje visi žino, ką veiks gyvenime. Aš nežinojau. Gal kaip tik nerimas dėl to, kad nežinojau, buvo vienas variklių?

Išmok išmokti! Nebūk išlepęs, nenorėk, kad viskas patiktų.

Gyvenime tenka atlikti daug darbų, kurie nepatinka, bet yra svarbūs. Tau, kitiems svarbūs.

Nereikia užsibrėžti kokio nors tikslo, nereikia jo atkakliai siekti.

Ką darysi, jei pasiekęs pamatysi, kad tai tavęs nevertas tikslas?

Bus baisus nusivylimas...

Reikia tiesiog gyventi. Greitai, ryžtingai, teisingai, dorai, protingai gyventi. Kasdien, kiekvieną minutę.

Nebūk godus, nenorėk visų gėrybių iškart. Taip gyvenk, kad ir tau, ir kitiems žmonėms patiktų tavo gyvenimas, tada Likimas tikrai už viską dosniai atlygins.

9

LEONIDAS DONSKIS, profesorius, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras Džiaugiuosi, kad mokykloje gan anksti susivokiau esąs humanitaras ir todėl gyvenau knygomis, meno istorija, dailės albumais ir muzika. Gerai, kad nepradėjau visko vienodai rimtai ar nerimtai traktuoti, nors šiandien gailiuosi, kad per mažai domėjausi matematika ir fizika. Tik neseniai supratau, kad tada teisingai pasirinkau teatro ir filologijos studijas, nes svajojau apie filosofiją, bet jos studijuoti, laimei, išvykau tik po pirmųjų studijų. Ir gerai padariau (nors tuo metu buvau draskomas abejonių) – filosofijai, kaip ir teatro režisūrai, reikia subręsti. Nesuklydau ryte rydamas grožinės literatūros ir meno istorijos knygas – gerokai išplėčiau savo akiratį. Daug muzikavau ir taip įveikiau scenos ir viešo pasirodymo baimę.

Dabartiniams jaunuoliams, visų pirma, nuoširdžiai patarčiau neprarasti savo naratyvinių galių – gebėti papasakoti istoriją ir parašyti esė. Apie save papasakoti negalintis, nekomunikuojantis ir savo patirties neinterpretuojantis žmogus turi nedaug šansų mūsų hiperkomunikacijos ir didžiulių informacinių technologijų bei socialinių tinklų galimybių amžiuje. Nereikia perkrauti savo galvos žiniomis iš visų sričių – mechaniška atmintis, kaip ir nesistemingos žinios, „Google“ eroje nieko nebereiškia. Kas svarbu? Kūrybingumas, interpretacinės ir naratyvinės galios, kalbų mokėjimas, greitas mąstymas ir gebėjimas susirasti reikalingą informaciją ar gauti žinias, aiškiai suvokiant, kas yra patikima ir kas ne. Pagarbi ir atvira, bet sykiu kritiška sau ir kitų atžvilgiu mintis, leidžianti atsispirti interneto sensacijoms, greito vartojimo maistui politikoje ir kultūroje. Žinios tapo pigios, o tikrą vertę tokio informacijos ir komunikacijos pertekliaus epochoje įgyja interpretacija ir vaizduotė – kūrybinė, meninė, moralinė, istorinė ir politinė. Esu įsitikinęs, kad jokios prasmės nebeturi ankstyva specializacija (nebent kalba eitų apie itin sąmoningą rinkimąsi tokių studijų sričių, kaip medicina, aktoriaus meistriškumas, choreografija, muzika). Jei mes mokomės ir studijuojame visą gyvenimą (kitoks scenarijus man neatrodo įmanomas XXI a.), geriau kūrybingam jaunam žmogui rinktis liberalių studijų kryptį, išvengti savęs įrėminimo ir pajusti galimybę keistis, manevruoti ir kurti. Karjeros – ypač tarptautinės – bus neįmanomos be tarpkultūrinių kompetencijų. Kad ir kaip būtų, visų svarbiausia – būti savimi ir gerbti kitus.

M. Kavaliausko nuotrauka

11

MIRGA GRAŽINYTĖ-TYLA, Los Andželo (JAV) filharmonijos ir Birmingamo (Jungtinė Karalystė) simfoninių orkestrų dirigentė

F. Jansen nuotrauka

12

Ar ne vienas svarbiausių įstatymų – eiti? Nesustoti, kai sunku ar kai savimi nepasitiki. Džiaugiuosi, kad studijų pradžioje nemažai rizikavau. Nežinodavau, ką atneš vienas ar kitas pasirinkimas.

Todėl manau, kad svarbu nebijoti klysti. Gailiuosi, kad mokyklos laikais buvau gana uždara ir labai paklusni. Nors nemanau, kad gailėtis prasminga. Iš visų išgyventų patyrimų susideda mūsų buities mozaika. Nekartočiau kalimo mintinai iki išnaktų. Visa pasimiršo. Tačiau surasti kelią į pažinimą bet kokiu atveju nėra lengva. Reikia kantrybės, ištvermės ir tikėjimo, kad sėjamos sėklos tikrai išaugs ir duos vaisių, jei tik prižiūrėsi. Tad ir reikia išbandyti įvairius pažinimo būdus.

Esu tikra, kad mums visiems reikia koncentruotis į socialinių įgūdžių ugdymą, vienas kito supratimą, atvirumą, paramą vienas kitam – ypač situacijose, kuriose jaučiama konkurencija. Vienintelis ginklas jai nugalėti ir naudoti gerąjį konkurencijos teikiamą paraką – remti vieni kitus. Turime išmokti kalbėtis, užmegzti ir palaikyti draugišką pokalbį, su kokiu pašnekovu besusidurtume.

Turime toliau mokytis savarankiškai spręsti, mąstyti ir prisiimti atsakomybę. Studijų metais man asmeniškai tai buvo labai sunki užduotis. Pradėjusi mokytis Graco aukštojoje mokykloje Austrijoje, tarsi tikėjausi rasti panašią tvarką, kokią pažinau mokykloje, – grįstą taisyklėmis ir drausme. Tai, kad studentams ten duodama kone absoliuti pasirinkimo laisvė, mane vertė iš koto (beje, ir kai kuriuos kitus). Bet kartu tai vedė pirmyn asmeninės laisvės ir atsakingo pasirinkimo keliu.

Manau, kad žemėje nuo kančių neišsisuksime. Ne veltui liturginiuose tekstuose šis pasaulis vadinamas ašarų slėniu. Bet mes galime rinktis: arba patys savo noru, suvokdami apsiimame kentėti savąją kančią, t. y. nešti atsakomybę, arba tikimės jos išvengti, nuo jos pabėgti, ją palengvinti ir šitaip stenam, verkšlenam, esam nepatenkinti, susidūrę su atsakomybe akis į akį. Sąmoningai nešdami savąją atsakomybę, nebūtinai pasilengvinsime gyvenimo kelią. Bet duosime jam kryptį, kvėpavimo ir žvelgsime pirmyn.

Taip pat neužmiršime, kad mūsų rankose tiek daug! Tereikia imti ir tvarkyti Didįjį Sodą, prižiūrėti, su meile laistyti, šakeles genėti.

Atėjus laikui, jis mums atsilygins.

ANDRIUS MAMONTOVAS, dainų autorius ir atlikėjas, prodiuseris, aktorius Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad niekada nepasidaviau aplinkinių spaudimui įgyti rimtą specialybę ir ėjau paskui savo svajonę. Mano tėvai buvo medikai ir ypač tėtis labai norėjo, kad pratęsčiau jo darbus. Jis buvo labai garsus savo srities specialistas – rentgenologas ir radiologas. Man ne kartą teko kovoti su jo nusistatymais ir ginčytis dėl to, kiek man svarbi muzika, į kurią jis nežiūrėjo rimtai.

Ir nors baigęs mokyklą tik dėl jo spaudimo bandžiau studijuoti statybos ekonomiką, o vėliau žurnalistiką, niekada neapleidau muzikos. Po kurio laiko, kai mano dainos tapo visiems žinomos, o grupė „Fojė“ pasiekė populiarumo viršūnę, aš galutinai išdrįsau atsisakyti visų tėvų ir visuomenės primetamų reikalavimų ir įsivaizdavimų, kaip turėčiau gyventi. Manau, kad kiekvieno žmogaus gyvenime būna momentas, kada turi nuspręsti – ar eiti paskui savo svajonę ir pašaukimą, ar gyventi taip, kad atitiktum visuomenėje suformuotą nuomonę. Manau, kad laimi tie, kurie pasirenka eiti savo keliu.

Jaunas žmogus visada patiria daug spaudimo: mokykloje, namuose, tarp draugų. Daug kas nori patarti, pamokyti, moralizuoti, nurodinėti. Jaunas žmogus visada susiduria su tuo, kad yra kažkoks „sėkmę garantuojantis“ gyvenimo kelias ir kad yra kažkas, kas neaišku, kuo baigsis. Jaunimas susiduria su baime dėl ateities. Bando rasti atramą, kuri garantuoja vietą po saule. Kartu jaunas žmogus nori pasiųsti pasauliui žinutę: „Aš esu“ ir „Aš esu čia“. Savybės, kurios padeda panašiose situacijose, yra kantrybė, mokėjimas išlaukti tinkamo momento. Mokėjimas nebėgti paskui bet kokį pasiūlymą, o ieškoti sau tinkamo. Savybė, kurią labai svarbu ugdyti, yra mokėjimas nepriimti sprendimų esant įtemptai situacijai. Kartais reikia palaukti, kol emocijos nurimsta, ir tik tada priimti sprendimą. Šiuo atveju liaudies patarlė, kad rytas už vakarą protingesnis, yra visiškai teisinga. Turėkite kantrybės, matykite savo tikslą. Siekite jo tapdami geriausi, kokie tik galite būti, ir sėkmė anksčiau ar vėliau pas jus ateis. Ir nebijokite eiti tuo keliu, kuriuo trokštate eiti. Būkite tokie, kokius save matote patys, o ne kažkas kitas. Linkiu visiems patirti meilę, džiaugsmą ir laimę. Sėkmės!

14

ANDRIUS TAPINAS, žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas Labiausiai džiaugiuosi savo galbūt ne tiek sprendimu, kiek instinktyviu noru mokantis mokykloje visur dalyvauti, rodyti iniciatyvą, organizuoti renginius, imti gyvenimą glėbiais. Būtent per veiksmą ir per veiklą susiformuoja lyderystės įgūdžiai, kurie labai padeda tolesniame gyvenime. Žinoma, kai daug darai, būna daug ir klaidų, bet klaidos mokykloje yra labai gera pamoka, leidžianti nekartoti tų pačių klaidų vėliau, kai jų kaina yra didesnė.

O jeigu tu sėdėsi pasyviai, mokykloje tik stumsi laiką ir niekuo nesidomėsi, tai nesitikėk, kad ir tavo ateitis bus kitokia.

Iš universalių įgūdžių, kurie bus naudingi, kad ir kokią profesiją bepasirinktum, išskirčiau tris: užsienio kalbas (jei svajojate apie geresnę ateitį, privalote mokėti bent dvi užsienio kalbas baigę mokyklą ir bent tris baigę universitetą), kritinį mąstymą ir teksto suvokimą (modernioje mokykloje mokytojas turėtų džiaugtis girdėdamas mokinio klausimą „kodėl?“ ir matydamas jo norą gilintis. Mūsų mokyklose, deja, dar gajus pedagogų noras pateikti vienintelę ir neginčijamą tiesą, tad šių įgūdžių gali tekti mokytis savarankiškai), kompiuterinį raštingumą (moksleiviai jau dabar puikiai nardo skaitmeninėje erdvėje, bet kartais nelabai matydami tikslo ar ilgalaikės naudos. Pedagogų ir tėvų tikslas galėtų būtų parodyti kryptis, kaip derinti naudą su malonumu ir investuoti į savo ateitį).

Ir paskutinis mano patarimas – nebijokite išsiskirti iš kitų. Tik išsiskirdami galite tikėtis geresnės ateities, spartesnės karjeros ir svajonių išsipildymo. Būti minioje, žinoma, yra saugiau, nei eiti vienam, bet joje taip lengva ištirpti ir likti nepastebėtam.

17

KAIP ATPAŽINTI VAIKO GABUMUS IR TALENTĄ?

Aida Šimelionienė, psichologijos mokslų daktarė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ir VšĮ „Vaiko talentas“ psichologė

Gabūs ir talentingi vaikai – didžiausias kiekvienos šalies tur‑ tas. Šie vaikai netrukus taps įvairių sričių profesionalais, kurs ir dirbs, turės įtakos įvairių sričių veikloje. Todėl įvairiausi gabių ir talentingų vaikų atpažinimo ir ugdymo aspektai domina tiek specialistus, tiek mokytojus, tiek ir tėvus – visus tuos, kuriems rūpi ir kurie siekia suprasti, kaip pastebėti vaiko gabumus ir talentą.

Vaiko gabumų ir talento atpažinimas ne visada yra lengvas ir paprastas uždavinys. Gabumų ir talento raiška priklauso nuo konkrečios srities, vaiko gebėjimų lygio, jo asmenybės savybių ir aplinkos, kurioje jis auga ir mokosi. Kai kurie gabūs ir talen‑ tingi vaikai gali išsiskirti savo gabumais daugelyje sričių, o kitų gabumai gali būti aiškiai pastebimi tik vienoje. Kartais tėvams ir mokytojams pritrūksta žinių apie gabius vaikus, apie galimus gabumų požymius, jiems gali atrodyti, kad jų vaikai ar mokiniai nėra išsiskiriantys ar kuo nors ypatingi. Gabumų galime nepa‑ stebėti ir tada, jei nebus sudarytos sąlygos jiems atsiskleisti. Tad kaip auga ir mokosi gabūs ir talentingi vaikai, kaip atpažinti vaiko gabumus ir talentą, kaip padėti šiems vaikams realizuoti savo gebėjimus ir turimą potencialą?

Talentingi vaikai didžiausias šalies turtas, kurie jau netrukus taps profesionalais kuriančiais Lietuvos ateitį.

(VšĮ Robotikos akademijos nuotrauka)

Gabių ir talentingų vaikų pažintinė raida ir jos ypatumai Intelektualiai gabūs ir akademinėje srityje talentingi vaikai Dauguma gabių ir talentingų vaikų iš savo bendraamžių išsiskiria aukštais intelektiniais arba bendraisiais gebėjimais (angl. ge‑ neral abilities). Šie gebėjimai yra būtini bet kuriai protinei veiklai atlikti, glaudžiai siejasi su intelektu ir yra apibūdinami aukštais intelekto testo rezultatais.

Daugumos gabių ir talentingų vaikų aukštų intelektinių gebėjimų požymius galima atpažinti gan anksti, daug anksčiau, nei juos gali pastebėti vaiką ugdantys pedagogai. E. M. Gogel ir jo kolegų daugiau nei prieš 20 metų atliktas 1039 gabių vaikų tėvų tyrimas parodė, kad 7 proc. tyrime dalyvavusių gabių vaikų tėvų pastebėjo didesnį vaikų aktyvumą ir dėmesingumą dar pirmaisiais 6 vaiko gyvenimo mėnesiais. 15 proc. tyrime dalyvavusių tėvų paminėjo spartesnę vaiko raidą jau pirmaisiais, 45 proc. – antraisiais vaiko gyvenimo metais (Silverman, Golon, 2008). O po 20 metų atlikti jau kitų tyrėjų darbai tik patvirtino šiuos rezultatus ir tai, kad spartesnė gabių vaikų raida išryškėja jau pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais ir yra vienas galimų gabumų ir talento požymių (Alomar, 2003).

Intelektualiai gabių vaikų raida, įvairių tyrimų duomenimis, gali būti net iki 30 proc. spartesnė nei vidutinių intelektinių gebėjimų jų bendraamžių, o kalbos vystymasis yra sritis, kurioje pažangus gabių vaikų vystymasis išryškėja labiausiai (Gross, 20

2000, 2009). Šis galimas daugumos gabių vaikų požymis išryškėja jau antrais jo gyvenimo metais – būdami maži gabūs vaikai pradeda kalbėti trumpais sakiniais jau tada, kai jų bendraamžiai paprastai dar tik taria pirmuosius žodžius. O ir vėliau spartesnė kalbos raida leidžia gabiam vaikui geriau išreikšti savo idėjas, gauti daugiau informacijos ir žinių klausinėjant, bendrauti su kitais šeimos nariais. Todėl gan anksti pradėję kalbėti intelektualiai gabūs vaikai pasižymi turtingu žodynu, sklandžiai reiškia savo mintis, žino įvairių žodžių reikšmes ir pan. (Schneider, 2000; Gross, 2009).

Su kalbos raida reikšmingai susijęs ir dažnai minimas dar vienas gabių vaikų raidos bruožas – ankstyvas skaitymo įgūdžių įvaldymas. Beveik kas antras gabus vaikas pradeda skaityti dar iki pradėdamas lankyti mokyklą (Heller, 2004). Svarbu tai, kad dauguma gabių vaikų skaityti išmoksta labai greitai ir lengvai, be didesnės šeimos narių pagalbos ar specialaus mokymo. O ir vėliau intelektualiai gabūs vaikai dažnai skaitymu domisi labiau nei vidutinių gabumų vaikai, skaito daugiau už savo bendraamžius ir dažnai skaito tai, ką skaito vyresni vaikai. Jie dažnai renkasi ir mėgsta knygas, iš kurių galima sužinoti kiek įmanoma daugiau: atlasus, enciklopedijas, mokslinę literatūrą ir pan. (Gross, 2000; Perleth ir kt., 2000; Silverman ir Golon, 2008).

Spartesnė kalbos raida daro įtaką ir žymiai spartesnei visai gabaus vaiko pažintinei raidai. Kalbiniai gebėjimai atspindi ne

tik greitai besiplečiantį žodyną ir žinias, bet ir gerėjantį vaiko suvokimą bei gebėjimą abstrakčiai mąstyti. Gabūs vaikai ne tik itin smalsūs ir aktyvūs, bet ir domisi, svarsto, samprotauja.

Jie gali klausti net ir netikėtų ar suaugusiesiems neretai sunkiai atsakomų klausimų, pavyzdžiui, kodėl pasakoje „Trys paršiukai“ paršiukų buvo tik trys, kodėl mėnulis šviečia tik naktį ir pan.

Gerėjantį vaiko suvokimą ir gebėjimą abstrakčiai mąstyti rodo ir tai, kad gabūs vaikai paprastai daug anksčiau nei jų bendraamžiai supranta įvairias simbolių sistemas, ženklus, abstrakčias sąvokas, suvokia skaičius, todėl greičiau nei kiti vaikai išmoksta skaičiuoti ir skaityti.

Dar būdami maži gabūs vaikai išsiskiria ir geresniais strategi‑ niais gebėjimais, mąstymo lakstumu. Jie ne tik naudoja efektyvesnes strategijas, bet ir lengviau išmoksta naujų strategijų, lengvai pereina nuo vienos mąstymo strategijos prie kitos (Kanevsky, 2000; Sternberg, 2000). Tiesa, dažnai gabūs vaikai problemų sprendimo strategijas naudoja kaip suaugę vienos ar kitos srities ekspertai, todėl, kaip manoma, tai turi įtakos žymiai geresniems nei kitų vaikų veiklos rezultatams (Shore ir kt., 1994). Todėl nenuostabu, kad gabūs vaikai mėgsta ir gali pasiekti puikių rezultatų žaisdami strateginius, loginius ar taktinius žaidimus.

Dar vienas svarbus galimas gabumų ir talento požymis – didelis informacijos apdorojimo greitis. Šis bruožas turi įtakos daugiau nei 20 proc. intelekto ir pasiekimų testų rezultatų. Apibūdindami gabius vaikus dažnai sakome, kad jie greitai mąsto, greitai mokosi, dažnai užbaigia klasės užduotis greičiau ir atlieka efektyviau nei jų bendraamžiai ir pan. Tokie vaikai neįprastai greitai įgyja ir įvaldo naujus įgūdžius, mokosi ir išmoksta greičiau ir efektyviau, jiems reikalinga minimali suaugusiųjų pagalba (Gross, 2000, 2009; Winner ir Martino, 2002). Taigi tėvai, auklėtojai ir mokytojai pastebės, ar vaikas turi gabumų vienoje ar kitoje srityje, nes jis itin greitai išmoks naujų dalykų ir įgis tos srities žinių.

Gabūs vaikai paprastai pasižymi ir gera atmintimi. Tėvai gan anksti pastebi, kad vaikas greičiau ir geriau nei kiti vaikai įsimena informaciją ir ją išmoksta. Su gera gabiųjų atmintimi dažnai siejamos ir geros žinios. Gabių vaikų žinių plotis ir gylis yra dvi svarbiausios savybės, kurias, identifikuodami gabius vaikus, nurodo mokytojai ir tėvai. Tiesa, gabūs vaikai ne tik daugiau žino, bet ir geriau suvokia, kaip susieti ir panaudoti savo žinias (Sattler, 2002; Heller, 2004). Taigi dažnai gabūs vaikai žino ne tik daugiau nei jų bendraamžiai, bet jų žinios gilesnės. Tokie vaikai domisi, gilinasi, siekia žinių savo domėjimosi srityje. Aistra ir gebėjimas gilintis, klasifikuoti ir tyrinėti, susieti žinias dažnai išreiškiamas noru kolekcionuoti arba vienos ar kelių gabiam vaikui ypač patrauklių sričių išmanymu (pavyzdžiui, dinozaurų, augalų ar vabzdžių kolekcijos, domėjimasis astronomija, technika ir pan.).

Svarbu ir tai, kad šias žinias vaikai įgyja be didesnių pastangų, gali jas pritaikyti ir panaudoti neįprastai, kūrybingai.

Be šių jau aptartų galimų gabių vaikų savybių, dažnai minimas ir gabių bei talentingų vaikų kūrybiškumas. Daugelio autorių nuomone, kūrybiškumu pasižymintys vaikai yra pastabūs, lengvai kuria ir pateikia naujas idėjas, mąsto lanksčiai, jų mintys ir sprendimai neįprasti, unikalūs, originalūs. Tokie vaikai naudojasi įvairiomis problemų sprendimo strategijomis, turi lakią vaizduotę, daug fantazuoja, jiems paprastai patinka naujos ir sudėtingos situacijos, jie toleruoja dviprasmybes, nežinojimą, yra intelektualiai žaismingi, jautrūs ir empatiški (Sternberg, 2000; Crolpey ir Urban, 2000; Piirto, 2008; Renzulli, 2009).

Taigi dauguma gabių ir talentingų vaikų yra pastabūs, smalsūs, daug klausinėja, teikia pirmenybę naujumui, yra atkaklūs, gerai ir ilgam susitelkia į tą veiklą, kuri jiems įdomi (Perleth ir kt., 2000;

Gabūs vaikai nuo mažens pasižymi kūrybiškumu ir lengvai perteikia naujas idėjas. (J. Sidabrienės asmeninio archyvo nuotrauka)

Heller, 2004; Renzulli, 2009). Šie vaikai jaučia didelį poreikį tyrinėti, atrasti, suprasti. Kai kurie jų jau labai anksti atranda sau įdomią sritį ir siekia tos srities žinių. Jei jiems įdomu, gali dirbti ilgai ir susikaupę, geba ilgam sukaupti dėmesį spręsdami užduotis. Gabiųjų dėmesio koncentracijos laikas yra didesnis, jie su entuziazmu įsitraukia į įvairius projektus, turi daug energijos, platų interesų ratą. Kartu gabūs vaikai turi ir geresnius saviregulia­ cijos įgūdžius, tokius kaip planavimas, klausinėjimas, sprendimo tikrinimas ir pan. (Stoeger ir Ziegler, 2005).

Pradėję lankyti mokyklą, gabūs ir talentingi vaikai taip pat išsiskiria iš savo bendraklasių, nes pati mokyklinė veikla išryškina ir padeda atsiskleisti išskirtinėms jų savybėms. Dalis šių vaikų išsiskiria ne tik intelektiniais, bet ir tam tikrais gebėjimais ir talentu jau konkrečioje srityje.

21

Naudota literatūra 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

Alomar B. O., „Parental Involvement in the Schooling of Children“, Gifted and Talented International 18, 2003, 95–100.

Antshel K. M., Faraone S. V., Stallone K., Nave A., Kaufman F., Doyle A., Fried R., Seidman L., Biederman J., „Is Attention Deficit Hyperactivity Disorder a Valid Diagnosis in the Presence of High IQ? Results from the MGH Longitudinal Family Studies of ADHD“, Journal of Child Psychology and Psychiatry 48 (7), 2007, 687–694.

Colangelo N., Assouline S. G., „Counseling Gifted Students“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 595–607.

Coleman L. J., Cross T. L., „Social-Emotional Development and the Personal Experience of Giftedness“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 203–212.

Cropley A. J., Urban K. K., „Programs and Srategies for Nurturing Creativity“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 485–498.

Daniels S., Piechowski M. M., „Embracing Intensity: Overexcitability, Sensitivity and Developmental Potential of the Gifted“, Living with Intensity: Understanding the Sensitivity, Excitability, and Emotional Development of Gifted Children, Adolescents, and Adults, Great Potential Press, 2008.

Fornia G. L., Frame M. W., „The Social and Emotional Needs of Gifted Children: Implications for Family Counseling“, The Family Journal 9 (4), 2001, 384–390.

Freeman J., „Permission to Be Gifted: How Conceptions of Giftedness Can Change Lives“, Sternberg R. J., Davidson J. E., Conceptions of Giftedness (Second edition), New York: Cambridge University Press, 2005.

Gross M., „Issues in the Cognitive Development of Exceptionally and Profoundly Gifted Individuals“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 179–192.

Gross M. U., „Highly Gifted Young People: Development form Childhood to Adulthood“, Shavinina L. V., International Handbook on Giftedness, Springer, 2009, 337–352.

Hallahan D. P., Kauffman J. M., Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas, Vilnius: Alma littera, 2003.

Heller K., „Identification of Gifted and Talented Student“, Psychology Science 46, 2004, 302–323.

Kanevsky L., „Dynamic Assessment of Gifted Students“, Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 283–296.

Kaufman S. B., Sternberg R. J., „Conceptions of Giftedness“, Pfeiffer S., Handbook of Giftedness in Children: Psychoeducational Theory, Research, and Best Practices, New York: Springer Science + Business Media, LLC., 2008.

Kubilius-Olszewski P., Cropley A. J., Prado T. M., „Nurturing Talents / Gifted in Mathematics“, Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 413–426.

Mönks F. J., Heller K. A., Passow A. H., „The Study of Giftedness Reflections on where We Are and where Are Going“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd, 2000, 839–863.

17. Perleth C., Scatz T., Mönks F. J., „Early Identification of High Ability“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd, 2000, 317–330.

18. Piirto J., „Giftedness in Nonacademic Domains“, Pfeiffer S., Handbook of Giftedness in Children. Educational, Psycho-Educational Theory, Research and the Best Practices, Springer, 2008, 367–386.

19. Pyryt M. C., „Talent Develoment in Science and Technology“, Heller K. A., Mönks F. J., Stenberg R. S., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd, 2000, 427–428.

20. Renzulli J. S., Siegle D., Reis S., Gavin K. M., „An Investigation of Reliability and Factor Structure of Four New Scales for Rating Behaviuoral Characterstics of Superior Students“, Journal of Advanced Academics 21, 2009, 83–108.

21. Renzulli J. S., „The Schoolwide Enrichment Model“, Heller K. A., Mönks F. J., Sattler R. S. J. M., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition), San Diego: Jerome M. Sattler Publishers, 2002, 448–457.

22. Robinson N. M., „The Social Worl of Gifted Children and Youth“, Pfeiffer S., Handbook of Giftedness in Children: Psychoeducational Theory, Research, and Best Practices, New York: Springer Science + Business Media, LLC., 2008.

23. Sattler J. M., Assessment of Children, San Diego: Jerome M. Sattler Publishers, 2002, 448–457.

24. Schneider W., „Giftedness, Expertise, and (Exceptional) Performance: Developmental Perspective“, Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness and Talent (Second edition). Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 165–177.

25. Shore B. M., Koller M., Dover A., „More from the Water Jars: a Reanalysis of Problem Solving Performance Among Gifted and Nongifted Children“, Gifted Child Quarterly 38, 1994, 179–183.

26. Silverman L. K., Golon A. S., „Clinical Practice with Gifted Families“, Pfeiffer S., Handbook of Giftedness in Children. Educational, PsychoEducational Theory, Research and the Best Practices, Springer, 2008, 199–221.

27. Sternberg R. J., Girgorenko E. L., Teaching for Successful Intelligence.

To Increase Student Learning and Achievement, Illinous, 2000.

28. Sternberg R. J., „Giftedness as Developing Expertise“, Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F., International Handbook of Giftedness And Talent (Second edition), Oxford: Elsevier Science, Ltd., 2000, 55–66.

29. Stoeger H., Ziegler A., „Evaluation of an Elementary Classroom SelfRegulated Learning Program for Gifted Mathematics Underachievers“, International Education Journal 6 (2), 2005, 261–71.

30. Webb J. T., „Misdiagnosis and Dual Diagnosis of Gifted Children“, American Psychological Association Annual Convention, Washington, 2000, prieiga per internetą: http://www.sengifted.org/articles_counseling [žiūrėta 2016 01 03].

31. Winner E., Martino G., „Artistic Giftedness“, Colangelo N., Davis G. A., Handbook of Gifted Education (Third edition), Boston, 2002.

27

MOKSLAS

28

■ Dr. R. Kašuba: kaip sudominti vaikus tiksliaisiais mokslais?

29

■ L. Narkevičius: kaip ugdyti mokslui gabius vaikus?

35

■ Neformaliojo švietimo mokyklos

38

■ Mokslams gabių ir talentingų vaikų apybraižos

60

KAIP SUDOMINTI VAIKUS MATEMATIKA, ARBA KAIP SUPRASTI IR PAJUSTI, KAD KAS NORS YRA TIKĘS ABSTRAKČIAM GALVOJIMUI, KAD IŠ JO, JEIGU TIK DIRBTŲ, TIKRAI IŠEITŲ GERAS, PUIKUS AR NUOSTABUS TIKSLIŲ, TIKSLESNIŲ AR NET PAČIŲ TIKSLIAUSIŲ MOKSLŲ ATSTOVAS? Romualdas Kašuba, gamtos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas, Lietuvos moksleivių matematikos komandų olimpiadose vadovas

Tai turi kažkaip pasireikšti. Yra daug įvairių būdų suprasti, ar kas nors yra kam nors pastebimai – arba ir labai – gabus. Kiekviena bent kiek labiau gerbiama ar kaip kitaip išsiskirianti veiklos sritis tikrai turi savo poligrafus arba, kaip anksčiau sakydavo, melo detektorius, kuriuos šiuo atveju galima būtų vadinti kad ir gabumų jutikliais.

Pradėkime nuo kokio nors humoro, kuris parodytų, ar pats autorius ką nors apie tai, apie ką kalba, išmano, žino ar supranta.

Gal pradėkime, kaip ir derėtų bandant ką nors rimčiau pakalbėti, nuo kokio nors nerimto sakinuko, nuo kokios nors humoro kibirkštėlės, o paskui jau, žinoma, pažadame, kad kalbėsime rimtai ir tik rimtai, o tai nebus taip jau labai sunku, nes autorius per ilgus matematikos dėstymo vargų ir džiaugsmų dešimtmečius yra prisirinkęs nemenkos įvairiausios – taip pat ir matematinių – gabumų nustatymo, jų atpažinimo ir net jų entuziazmo skatinimo patirties, trumpai sakant, po šitiek visko mes jaučiamės turį ką pasakyti ir galį ką nors suformuluoti.

Kartą Petriukas 7-oje klasėje per vieną visai eilinę muzikos pamoką triukšmavo sau iš visos širdies. Atrodė, kad šiame pasaulyje jau niekas jo, bent kol nuskambės skambutis, nebesuvaldys. Bet stebuklas įvyko – jis susivaldė pats, ir susivaldė jis po tylios, vos girdimai sušnabždėtos mokytojo pastabos: „Petriuk, tu gerasis mano Petriuk, gali pasirinkti: arba tu nutilsi, arba tavo tėvai sužinos, kad tu esi labai gabus muzikai.“ O mums ką rimtam berniukui pasakyti – mes juk nepradėsime gąsdinti, negąsdinsime. Kalbant šiek tiek rimčiau, o šiuo atveju ir labai rimtai, tikrai visai rimtai jums siūlytume ar savo nuosavam vaikui, ar anūkėlei, ar kaimyno augintiniui nieko daug nekalbant, neva netyčia, lyg niekur nieko, taip sau nejučiomis pakišti matomoje vietoje kad ir tokio uždavinio sąlygą, o paskui kitą dieną ar kokia kita proga netyčia padejuoti, kad jūs, va, visai nežinote, nei ką su tuo uždaviniu daryti, nei ko griebtis, nei kur ieškoti tokio žmogaus, kuris galėtų jums ką nors rišlaus paaiškinti apie štai tokį siaubo uždavinį.

Siaubūno formuluotė Štai toji uždavinio sąlyga, kurią du ar tris kartus perskaičius vienam jau viskas būna aišku, o kitam, atvirkščiai, dar neaiškiau, vadinasi, tokiam būtų visai pravartu viską dar kartą kantriai iš naujo perskaityti. Tai tą dabar visi ir padarykime ir pamėginkime skaityti taip susikaupę, kaip tėra skaitoma tik patį pirmąjį kartą.

Bet kurioje klasėje, kaip yra puikiai žinoma, neišvengiamai ir visada atsiranda bent vienas toks mokinys (kartais jų būna ir daugiau), kuris visada sako tiesą. Kiti gi mokiniai elgiasi taip, kaip jiems šaus galvon: kartais jie sako tiesą, o kartais – meluoja. Sykį visi vienos klasės mokiniai buvo apklausti, kiekgi jų visada sako tiesą. Paslaugiai pateikiame jums absoliučiai visus jų atsakymus, kurie buvo tokie: 5, 6, 2, 3, 4, 6, 3, 6, 3, 4, 6, 5, 4, 3 ir 6.

Ar jau žinote atsakymą? Taigi pasakykite mums, ar jums jau taip visai aišku, keli mokiniai toje klasėje visada sako tiesą?

Kad būtų konkrečiau, draugiškai siūlytume jums rinktis iš atsakymų. Kuris iš jų jums labiausiai patinka?

A) 2

B) 3

C) 4

D) 5

E) 6

Kiti nekalti, beveik nepastebimi matematinių gabumų jutikliai Jų, tokių jutiklių, yra ir daugiau – ir turi juk būti tokių iš pažiūros visai nekaltų, beveik nepastebimų, bet stebėtinus gabumus matematikai liudijančių požymių, kuriuos ir pats autorius beveik nejučia suvokė gyvendamas ir mokydamas bei visaip kitaip mėgindamas pratinti žmones prie matematinių žinių ir kitų naudingų aritmetinės kultūros elementų.

Ar gali tai ką nors reikšti, jeigu kas ima ir pasako, kad jam mokykloje buvo daug mažiau vargo su geometrija? Kad būtų aiškiau, paklauskime skaitytojo: kaip jums atrodo, ar galima būtų rūšiuoti ar kaip nors kitaip skirstyti žmonių gabumus matematikai vien tik pagal gautą atsakymą į klausimą, kas jiems mokykloje labiau patiko (arba, labiau mokykliniu stiliumi kalbant, sekėsi vargti): algebra ar geometrija? Ar galėtumėte (ryžtumėtės) imtis nors kiek rūšiuoti žmonių gabumus vien tik pagal jų atsakymą į tą vieną vienintelį klausimą? Autorius nuoširdžiai prisipažįsta manąs, kad karjeros pradžioje jis nebūtų galėjęs, nes nebūtų ėmęsis ir nebūtų ryžęsis. Vėliau jam gyvenimas įtikinamai pademonstravo, kad žmonės, sakantys, kad jiems kažkaip geriau ar daug geriau patiko ar kitaip kaip sekėsi geometrija, dažniausiai tyliai ir kukliai, 29

bet apskritai gana aiškiai kartu liudijo apie savo (kitas reikalas, išnaudotus ar ne) gabumus matematikai.

Kita aplinkybė, liudijanti, kad žmogus tikrai nepražūtų skaičių ir figūrų pasaulyje, yra jo natūrali jausena susidūrus su bent kiek didesniu skaičiumi ir kuo jaunesniame amžiuje, tuo labiau. Šiuo požiūriu šių samprotavimų autoriui yra labai įstrigusi viena kelionė iš sostinės Vilniaus į kitą, mūsų senajam Vilniui geografiškai pačią artimiausią sostinę, nes bekeliaujant jam buvo tekusi reta, bet labai aiški laimė pabendrauti su tokiu aštuonerių metų išminčiumi, vardu Nikita. Taikiai sėdėjome jaukiame kupė, buvo ankstyvas rytas, mieguista nuotaika ir pamažu slenkantis laikas.

Tačiau, pravažiavus sieną, visi kažkaip išsijudinome ir tarp manęs ir berniuko, kuris prieš tai kažko labai energingai klausinėjo savo kartu keliaujančios motinos, ėmė megztis kalba. Kažkaip nejučia aš Nikitos, absoliučiai daug nieko nesitikėdamas, juokais paklausiau, kas būtų, jei čia ir dabar kitame vagone važiuotų 10 vabalų ir vienas vabalas, nežinia, ko išsigandęs, sakykime, mūsų garsių kalbų, nušliaužtų į šalį? Kiek tada tų vabalų, tam išsigandusiam nuropojusiam vabalui dingus, liktų? Nikita negalvodamas, su nuostabos priegaidėmis balse (rado mat didelis dėdė, ko paklausti), pusiau įsižeidęs, kad klausimas toks lengvas, žiebė atsakymą, kad 9.

Tada jūsų nuolankus tarnas paklausė, o kas būtų, jeigu tų vabalų jau būtų visas 100, o vienas vėl, kaip ir ką tik, išsidangintų šalin. Su žymiai didesniu susidomėjimu, bet lygiai taip pat labai greitai vaikas pasakė, kad liktų 99. Skaitytojas jau ir pats, be didelių komentarų, teisingai nujaučia, ko autorius galėjo klausti toliau, taip ten ir buvo, tik norėčiau oriai ir kukliai pridurti, kad labai greitai mudu – labiau Nikita negu aš – ir 1 000 000 vabalų sutvarkėme ir puikiai susigaudėme, kiek vabalų ir tada vienam išsidanginus liktų.

Kas dėjosi dar vėliau, buvo dar įdomiau, bet dabar jau man teko nešti tą didesniąją įdomumo dalį. Dabar mums gal jau tai ir nebebūtų taip svarbu, bet norėtųsi paminėti, kad mudviejų dialogas su Nikita tęsėsi kone iki kelionės pabaigos, man dar teko pas Nikitą laikyti retesnių kryžiažodžių atsakymų egzaminą ir aš meluočiau sakydamas, kad man tas žodžių egzaminas būtų buvęs labai jau toks lengvas. Bet taip jau dažnai būna pajudinus gabesnį žmogų: ir tu jį mokai, ir jis tave. Ir čia veiksmas lygus atoveiksmiui, ir čia tebeveikia tas pats trečiasis Niutono dėsnis, kurio vardas gyvenime yra toks: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Tai taip, tiksliau, tai ir taip atpažįstami gabumai.

Gerai, sakykime, atpažinau kokius nors aritmetinius gabumus, o kas tada?

Atpažinus arba tiesiog ėmus pagrįstai įtarinėti, kad kas nors yra tikrai gabus, būtų labai gerai to gabuolio neišbaidyti ir būtų labai gera nustatyti, ar tas gabuolis tikrai būtų ne prieš ką nors su tais savo gabumais daryti. Idealus atvejis būna tada, kai jis pats yra tikrai ar bent jau apčiuopiamai susidomėjęs (labai geras arba tiesiog idealus atvejis). Ką daryti, kaip tuos norus palaikyti, kaip su tokiu žmogumi elgtis, kad jo nenubaidytum ar kitaip nenugąsdintum?

Mąstant apie šiuos ir panašius sudėtingus dalykus, mūsų horizonte pasirodo įnoringoji, švelnioji pabaisa, psichologijoje ir kasdieniame gyvenime vadinama visada labai pagarbiai tariamu vardu motyvacija. Ir tada paaiškėja, kad tas žodis yra sudėtinė mokytojų ir motinų, besirūpinančių būsimais savo mokytiniais, sėkmingesnio gyvenimo keliais, mokytojiško ar motiniško (arba ir tėviško) rūpesčio ir nerimo dėl ateities dalis. Autorius kažkada labai seniai yra mėginęs tiems reikalams paskirti atskirą, nors ir labai paprastutį uždavinuką.

30

Uždavinukas, kurio vienas pagrindinių veikėjų yra motyvacija Gyveno kartą Gelgaudiškijoje Širšė, Vapsva ir Bitė. Jos geldavo labai skaudžiai, bet įgeltieji jau kitą dieną pradėdavo iš visų jėgų mokytis. Galų gale Gelgaudiškijoje beliko tik trys jaunuoliai Jonas, Petras ir Martynas, kurie dar nebuvo pradėję mokytis. Vieną kartą Širšė, Vapsva ir Bitė pamatė juos visus tris einančius ir priskridusios jiems įgėlė: viena – Jonui, kita – Petrui, o trečia – Martynui. Keliais skirtingais būdais Širšė, Vapsva ir Bitė galėtų jiems įgelti, jeigu kiekviena įgelia vis kitam jaunuoliui?

Motyvaciniai veiksniai, kiti pažangūs veikėjai ir vaikų universitetai Šioje vietoje autorius norėtų pasidalyti savo patirtimi – dabar dar ne tik apie tai, kaip jis stengėsi, bet ir apie tai, kaip jam iš tikrųjų sekėsi dirbti vadinamajame Vaikų universitete. Prieš keletą metų, vieną gražią dieną autorius gavo pasiūlymą imti ir perskaityti tokią vieną paskaitą Vilniaus universiteto skyriuje, vardu (pats) Vaikų universitetas. Iki tol man kažkaip niekada nebuvo tekę nieko apie tai girdėti, nors pati idėja iš karto, dar ir toliau beveik nieko nežinant ir nesuprantant, atrodė absoliučiai superlogiška. Mūsų atveju pasirodė, kad praktiškai paskaita tame universitete atrodo šitaip: universiteto centriniuose rūmuose, o konkrečiau – Teatro salėje, susirenka kokie 200 ar daugiau vaikų, o jūs ateinate ir 45 minutes kalbate jiems apie mokslą, apie tai, ką jūs suprantate, norite, pajėgiate ar kaip kitaip pageidaujate perteikti savo klausytojams.

Kur čia pats gražumas? Čia jums ne visai tas pats, kas skaityti paskaitą studentams, kurie, pasakykime taip, privalo jūsų klausytis. Čia jūs turite, viena vertus, palankiai nusiteikusią, bet iš kitos pusės, gana įnoringą auditoriją, kuri iš pradžių dirstelės į jus ir, jeigu jūs jos dėmesio nepatrauksite, tai, žiūrėk, ir nuplauks jų žvilgsniai sau palubėmis. Ir jūs vėl atsiremiate į žinomas tiesas, kad turite kokiu nors būdu padaryti taip, kad jūsų auditorijai būtų ir įdomu, ir kartu suprantama. Vienas labai neblogų būdų sudominti auditoriją yra ką nors netikėto jai parodyti. Ką nors netikėto, bet ne per sunkaus ir lengvai suvokiamo, o po to mandagiai paprašyti padaryti ką nors stulbinančiai panašaus į tai, ką jūs ką tik darėte. Žodžiu, jūs paprašote pratęsti jūsų mintį, veiklą ar kokias kitas panašias pastangas.

Ir jeigu jums pavyko kiek nors sėkmingiau pakalbėti apie tai, apie ką kalbėjote, tai esate pelnęs šiek tiek klausytojų dėmesio, jie dar kažkiek jūsų klausysis ir net darys tai, ko jūs jų paprašysite.

Kai jiems ims nesisekti pratęsti jūsų darbus, auditorija nebyliai pakels į jus akis su klausimais, kas čia vyksta ir kodėl čia niekas neišeina. Ir čia yra ta vieta ir tas momentas, kai jūs galite tą patį klausimą peradresuoti jiems: kodėl dabar niekas neišeina, nors ką tik stulbinančiai panašioje situacijoje viskas klostėsi kaip iš pypkės? Taigi ėmėme svarstyti sunkų klausimą, kuo dvyniai nepanašūs. Tai visada įdomus klausimas, jis egzistuoja visose nors kiek reikšmingesnėse žmonių veiklos srityse. O matematikos laimė ir privalumas yra dar ir tai, kad čia tokia situacija yra palyginti labai nesunkiai modeliuojama arba sukuriama ir gali būti kaipmat parodyta kiekvienam, kuris tik bepageidautų arba nebijotų apie tai išgirsti.

KAIP TURI BŪTI UGDOMAS MOKSLUI GABUS VAIKAS? Su Nacionalinės moksleivių akademijos direktoriumi, Kauno technologijos universiteto matematikos mokytoju ekspertu Leonu Narkevičiumi kalbėjomės apie mokslams gabių vaikų ugdymą.

Kaip pastebima, kad vaikas gabus kuriai nors mokslo šakai?

Kokius signalus jis rodo? Ką daryti juos pastebėjus?

Gabus moksleivis pastebimas iš to, kad jam tas mokslas gerai sekasi, jis užduotis atlieka greičiau negu jo bendraamžiai, noriai sprendžia uždavinius, kurie yra jam ne programiniai. Ką daryti tai pastebėjus? Ugdyti! Tokiam vaikui reikia duoti papildomų užduočių, kurios būtų šiek tiek sunkokos, kad lavintų, bet ne per sunkios, kad neatimtų noro domėtis. Jeigu pats mokytojas nėra tam pasirengęs, neturi laiko ar noro, turėtų nukreipti tokius vaikus į neformaliojo švietimo įstaigas, kurios tuo užsiima. O tokių įstaigų yra!

Kada geriausia pastebėti ir pradėti ugdyti gabumus mokslui? Ar nebūna per vėlu pradėti skatinti vaiką ugdyti savo gabumus vėlesnėse klasėse?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Žinoma, daržely ar pradinėje mokykloje lavinti turėtų patys tėvai ar įstaiga, kurią vaikas lanko. Visi masiškesni mokymai vyksta bent jau nuo 5-os klasės. O gabumus lavinti niekada nevėlu. Mokinys, atradęs savo gabumus vyresnėse klasėse, gali sėkmingai juos gilinti, pasirinkti atitinkamą specialybę ir tapti puikiu tos srities specialistu. Galbūt tik dalyvavimas olimpiadose gali būti komplikuotas, nes bendraamžiai, pradėję anksčiau tuo užsiiminėti, jau yra šiek tiek priekyje. Bet nebūtinai.

Pažįstu buvusią gimnazistę, vilnietę, kuri tik 10-oje klasėje pirmą kartą nuėjo į olimpiadą, o jau 11–12-oje klasėse buvo stipriausia Lietuvos matematikė!

Ar gabiam vaikui ugdyti pakanka standartinio mokymo plano?

Gabiam mokiniui standartinio mokymo kurso nepakanka, jam būtinai reikia duoti medžiagos, kuria jis galėtų gilinti savo žinias.

(Biologų sandraugos nuotrauka)

35

BIOLOGŲ SANDRAUGA

Gabiausieji „BioSa“ moksleiviai VU Jungtiniame gyvybės mokslų centre

Biologų sandrauga (toliau „BioSa“) – tai nekomercinis projektas, pagrįstas smalsių ir motyvuotų mokinių ir gausios projektą kuruojančių atsidavusių studentų komandos bendradarbiavimu. Čia biologijos mokomasi kur kas plačiau, negu numatoma valstybinio brandos egzamino programoje, taip moksleiviai ruošiasi Lietuvos mokinių biologijos olimpiadai ir Tarptautinei biologijos olimpiadai. „BioSa“ kuruoja savanoriai studentai, patys dažniausiai buvę sandraugos nariais, ir olimpiadų dalyviai bei prizininkai. „BioSa“ mokymas – nuotolinis, juo siekiama išmokti ir mokyti biologijos. Įgytas biologijos suvokimas, gebėjimas analizuoti mokslinį tekstą anglų ir (arba) lietuvių kalbomis bei laiko planavimo įgūdžių lavinimas moksleiviams padeda ne tik ruošiantis olimpiadoms, bet ir laikant egzaminus ir tolesniame gyvenime.

Moksleiviai gali registruotis į dvi projekto amžiaus grupes: jaunesniųjų (devintokai ir dešimtokai) ir vyresniųjų (vienuoliktokai ir dvyliktokai). Dešimtokai, kuriems nebaisi anglų kalba ir kuriuos mokslas ypač sudomino, gali mokytis ir vyresniųjų sekcijoje – jiems suteikiama pasirinkimo laisvė. Mokiniai savarankiškai mokosi iš amžiaus grupei priskirto vadovėlio: vyresniųjų sekcijos nariai šiemet mokysis iš N. A. Campbell ir J. Reece vadovėlio „Biology“ dešimtojo leidimo anglų kalba, o jaunesnieji – iš S. S. Mader vadovėlio „Biologija“ šeštojo leidimo lietuviškojo varianto. Vyresniesiems suteikiama galimybė naudotis vadovėlio elektronine versija, o jaunesnieji vadovėlius gali gauti mokyklų bibliotekose.

Mokinių pažanga tikrinama kassavaitiniais nuotoliniu būdu atliekamais testais: projekto dalyviai atsakinėja į klausimus ir atlieka užduotis, susijusias su tai savaitei paskirta vadovėlio medžiaga. Mokinių gyvenamoji vieta nesvarbi, nes mokymasis 38

ir testavimas vyksta nuotoliniu būdu, testus galima spręsti iš bet kokios vietos, kur tik yra internetas. Testo užduotys atsiunčiamos elektroniniu paštu, o atsakymai pildomi į laiške pateiktą anketą.

Kuratoriai sprendimus ištaiso ir paskelbia rezultatus bei užduočių atsakymus bendrai aptarti.

Visas šis darbas – ne perniek. Tam tikras geriausiai testus sprendusių mokinių skaičius kviečiamas atlikti praktiką Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tokių praktikos sesijų per metus dažniausiai būna trys. Universitetuose mokiniai klauso paskaitų, kurias veda universiteto dėstytojai ir aukštesniųjų kursų studentai, susipažįsta vieni su kitais, susiranda bendraminčių. Taip pat, atsižvelgiant į kuratorių galimybes ir mokinių norus, įvairiose Lietuvos mokyklose organizuojami atviri nedideli praktikos užsiėmimai, kuriose gali dalyvauti visi norintys mokiniai, čia jie gali išgirsti apie biologijos mokslo naujienas, susipažinti su tam tikrais reiškiniais ar tyrimų metodais.

Moksleivių registracija kasmet skelbiama tinklalapyje www.­olimpia­dos.lt. Mokymasis yra visiškai nemokamas. Registruotis gali visi norintys moksleiviai, pagrindinis kriterijus – motyvacija mokytis. Dalyvauti kviečiami visi moksleiviai, norintys gilintis į biologijos mokslo paslaptis, susirasti bendraminčių ir šturmuoti olimpiadas!

Projekto vadovas Andrius Jasinevičius Svetainė www.olimpiados.lt El. p. biosa@olimpiados.lt Tel. 8 615 86 415

JAUNŲJŲ GEOGRAFŲ MOKYKLA Jaunųjų geografų mokyklą (JGM) 1986 m. įkūrė ir ilgą laiką jai vadovavo žymus geografas, keliautojas, Lietuvos edukologijos universiteto docentas dr. Rimantas Krupickas (1943–2009). Pagrindinė JGM idėja – plėtoti geografinę pasaulėvoką, suburti geografija besidominčius mokinius, gilinti jų mokykloje įgytas kompetencijas, keliauti, tyrinėti ir kuo geriau pažinti savo kraštą. „Lietuvai reikia ne gerų, bet labai gerų mokytojų, aplinkosaugininkų, mokslininkų. Reikia plėsti akiratį ir erudiciją, ugdyti draugiškumą, pakantumą vienas kitam, tarpusavio supratimą, meilę savam kraštui ir jo žmonėms“, – ne kartą yra sakęs R. Krupickas.

JGM globoja solidi Lietuvos geografų draugija (įkurta 1934 m.), bendradarbiaudama su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Mokymasis šioje mokykloje yra pagrįstas praktine tiriamąja veikla ir trunka 3-ejus metus, į mokyklą priimami mokiniai, baigę 8-ias klases. Užsiėmimus dažniausiai veda mokslininkai geografai, Lietuvos saugomų teritorijų ir kitų sričių specialistai.

Mokoma stebėti aplinką, giliau ją pažinti, analizuoti ir kritiškai vertinti gamtos ir visuomenės reiškinius ir procesus. Atliekami įvairūs tyrimai gamtoje: geologiniai, hidrologiniai, kraštovaizdžio, vasaros stovykloje įrengiama meteorologinė aikštelė, mokiniai patys stebi orus, jų pokyčius, mėgina prognozuoti, diskutuoja su mokslininkais. Atliekami ir sociologiniai tyrimai (gyventojų apklausos), nemažas dėmesys skiriamas mokslinio darbo įgūdžiams formuoti. Organizuojami išgyvenimo gamtoje ir naktiniai žygiai, kurie ugdo ištvermę, pasitikėjimą savimi ir komanda. Ypač daug dėmesio skiriama įvairaus amžiaus mokinių, mokytojų ir mokslininkų bendravimui, bendradarbiavimui ir tolerancijai. Visa JGM veikla grindžiama savanorystės ir patirties dalijimosi principais – stovyklų ir praktikų vadovai, lektoriai dirba be finansinio atlygio.

Vienas šios mokyklos uždavinių – rengti mokinius tolimesnėms studijoms ir profesinei veiklai, todėl per užsiėmimus ugdomas mokinių kūrybiškumas. Kartografai ir informacinių technologijų specialistai moko kurti žemėlapius, su profesionaliais fotografais vaikai mokosi fotografuoti gamtą. Formuojamos darnios plėtros vertybinės nuostatos.

Stovyklos organizuojamos įvairiuose mūsų krašto regionuose, dažniausiai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kartais didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Per metus vyksta trys stovyklos: vasaros, rudens ir pavasario. Vasaros stovyklos trunka vieną savaitę, visada vyksta gamtoje. Gyvenama palapinėse, maistas gaminamas ant laužo. Mokiniai mokomi įrengti stovyklavietę, pasigaminti maisto, atsakingai elgtis gamtoje. Vyksta praktiniai užsiėmimai, tyrimai, stebėjimai, žygiai, vakaronės. Rudens ir pavasario stovyklos trunka 3–4 dienas. „Mes turime unikalų dalyką – keturis metų laikus. Ir kiekvienas jų yra savaip gražus“, – mėgdavo sakyti JGM įkūrėjas R. Krupickas. Be praktinių užsiėmimų organizuojamos pažintinės ekskursijos po įvairias vietoves.

Kartą per 3-ejus metus organizuojamos tolimosios praktikos užsienyje. Per ilgą JGM istoriją praktikos yra vykusios Ukrainoje, Moldavijoje, Rusijoje, paskutinė Slovakijoje vyko 2014 m. Tuomet JGM mokinių grupė su vadovais keliavo išilgai Tatrų kalnagūbriu (apie 50 km), užkopė į sudėtingas perėjas, viršūnes.

Tapti JGM moksleiviu nesudėtinga – svarbiausia motyvacija ir noras pažinti savo šalį. Atranka vyksta kiekvienais metais

balandžio mėnesį, mokytis JGM kviečiami 8-ą klasę baigiantys mokiniai (išimtiniais atvejais priimami ir septintokai, ir devintokai). Atranka skelbiama Lietuvos geografų draugijos puslapyje, informacija siunčiama į Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigas. Svarbu užsiregistruoti, užpildyti anketą, pateikti trumpą motyvacinį aprašymą ir atlikti geografijos testą – visa tai pateikiama registracijos formoje. Mokiniai priimami iš visos Lietuvos – mokyklos mokinių geografija labai plati, per daugelį gyvavimo metų, ko gero, neatsiras nė vienos rajono savivaldybės, kurioje nebūtų buvusių ar esamų JGM mokinių. Pastaraisiais metais JGM veikloje dalyvauja apie 50–60 mokinių, bet buvo laikai (1990–2000 m.), kai į stovyklas susirinkdavo iki 200 moksleivių.

Dalis mokinių vėliau pasirenka geografijos studijas, dirba toje srityje, pavyzdžiui, JGM mokyklą baigė kraštovaizdžio specialistė dr. Giedrė Godienė, VU Hidrologijos ir meteorologijos katedros profesorius Egidijus Rimkus, LR aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys ir kt. Šiuo metu JGM vadovė – Genovaitė Kynė, jai nuolat talkina Virginijus Gerulaitis, Linoreta Vasilevičienė, Živilė Krupic­kaitė.

Svetainė www.lgd.lt/veiklos/jaunuju-geografu-mokykla El. p. genovaite.kyne@gmail.com Tel. 8 614 98 597 „Facebook“ Jaunųjų geografų mokykla

JGM stovyklose – visada komandinis darbas, 2016 m.

39

KLASIKŲ AKADEMIJA

Beveik viskas, kas mums atrodo modernu ir šiuolaikiška, iš tiesų yra tik vėlyva antikinių idėjų realizacija, todėl apie archajinės Graikijos istoriją, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškąją raštiją ar romėnų poezijos ir Quentin Tarantino filmų sąsajas – apie viską, kam neužtenka laiko per pamokas, ir šiek tiek daugiau 10–12 klasių moksleiviai renkasi išgirsti Klasikų akademijoje, organizuojamoje Klasikų asociacijos kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakultetu.

Akademijoje moksleiviai gali susipažinti su Antikos paveldu ir patys aptarti antikinių idėjų reikšmę Lietuvos ir Vakarų kultūrai, refleksiškai kritikuoti, diskutuoti. Kiekvienais metais naujos Klasikų akademijos paskaitų ir seminarų temos moksleivius kviečia pasinerti į Vakarų kultūros ištakas, gilinti savo istorijos, meno, kultūros ir literatūros žinias.

Klasikų akademijos moksleiviams paskaitas skaito ne tik geriausi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros dėstytojai (dr. Vytautas Ališauskas, dr. Nijolė Juchnevičienė, dr. Audronė Kučinskienė, dr. Naglis Kardelis, dr. Mantas Adomėnas), bet ir vyresnių bakalauro ir magistro kursų studentai.

Moksleiviai skatinami tyrinėti, diskutuoti ir reikšti savo mintis apie antikinius dramos, poezijos, prozos ir retorikos kūrinius.

Nepamirštama ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lotyniškoji literatūra: Radvilos Našlaitėlio ir Jono Radvano darbai.

Seminarus veda Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) antikinės politinės filosofijos doktorantas Vilius Bartninkas, kuris 40

su moksleiviais nagrinėja Platono ir Aristotelio tekstus, ieško sąveikų tarp Antikos filosofų išsakytų minčių ir šių dienų realijų.

Kiekvienų metų rugsėjį moksleiviai kviečiami pasijausti tikrais Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais ir visam rudens semestrui prisijungti prie Klasikų akademijos. Paskaitos ir seminarai vyksta penktadieniais Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijose, dalyvavimas Klasikų akademijoje nemokamas. Moksleiviai kviečiami registruotis rugpjūčio mėnesį.

Svetainė www.klasikai.lt El. p. gendvile.svirskaite@flf.vu.lt „Facebook“ Klasikų asociacija

KTU JAUNŲJŲ KOMPIUTERININKŲ MOKYKLA Savaitgalinė Kauno technologijos universiteto Jaunųjų kompiuterininkų mokykla (KTU JKM) įkurta 1995 m. tuometiniame Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centre. Dėl KTU E. mokymosi technologijų centro techninės bazės ir intelektinio potencialo tradicinis mokymas šioje neformaliojo švietimo mokykloje derinamas su moderniu: tradicinės praktinės paskaitos derinamos su alternatyviais mokymosi būdais, į mokymo procesą integruojamos informacijos komunikacijos technologijos, virtualios mokymosi aplinkos, e. mokymosi elementai, robotizuotos sistemos.

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos veiklos tikslai: • Padėti Lietuvos moksleiviams įgyti kvalifikuotą kompiuterinį ir informacinį raštingumą.

• Suteikti moksleiviams galimybę susipažinti su moderniausiomis mokymosi priemonėmis.

• Įgytas žinias įtvirtinti dirbant pažangiomis informacinėmis technologijomis.

• Suteikti tvirtą pagrindą tolimesnėms studijoms ir savarankiškam darbui, palengvinti adaptavimąsi informacinėje visuomenėje.

KTU JKM 3–12 klasių moksleiviams siūlo per 20 mokymo programų, kurių mokymo planai suderinti tarpusavyje. Taip moksleiviams suteikiama galimybė mokytis ne vienerius metus, kasmet įgyjant aukštesnės pakopos žinių ir įgūdžių, išvengiant pakartotinio tų pačių modulių studijavimo. Kiekvienais metais pateikiama atnaujinta metodinė medžiaga, kurią, bendradarbiaudami su verslo įmonių atstovais, ruošia ir pagal ją žinias perteikia kompetentingi KTU Informatikos, Elektros ir elektronikos, Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Ekonomikos ir verslo, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetų, VDU, VDA dėstytojai ir gimnazijų informacinių technologijų mokytojai.

Moksleiviai turi galimybę įgyti ne tik kompiuterinio raštingumo pagrindus, bet ir specializuotų žinių ir įgūdžių (programavimo, robotikos, inžinerijos, e. leidybos, fotografijos, e. verslo, muzikos medijos, architektūros, dizaino technologijų, mados dizaino ir kt.), susipažinti su nuotolinio mokymosi technologijomis, vaizdo konferencijomis.

Kasmet KTU papildomo ugdymo mokykloje mokosi daugiau nei 500 moksleivių. Per 21-erius sėkmingos veiklos metus įvairias mokymo programas baigė per 7 500 moksleivių iš visos Lietuvos.

KTU JKM įgytos žinios padeda ne tik gerai išlaikyti valstybinį informacinių technologijų brandos egzaminą, bet ir renkantis teisingą studijų kryptį ir studijuojant, o vėliau – ieškant vietos konkurencingoje darbo rinkoje. KTU JKM absolventai – įvairių konkursų laureatai, pažangūs aukštųjų mokyklų studentai, puikūs specialistai, sėkmingai veikiančių įmonių vadovai. Keletas absolventų žinias perduoda dabartiniams KTU JKM moksleiviams.

KTU JKM vykdomos veiklos sėkmingai adaptuojamos plečiant Lietuvos moksleivių neformalaus švietimo tinklą. 2014 m.

KTU JKM įkūrėjos ir vadovės doc. dr. Danguolės Rutkauskienės iniciatyva įsteigta asociacija „Inovatyvaus moksleivių papildomo ugdymo tinklas“ (INPUT), kuri stiprina vieningą inovatyvaus neformalaus moksleivių švietimo ir kitų institucijų bendravimą, skatina ilgalaikį švietimo, mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimą.

Priėmimas Į KTU JKM priimami 3–12 klasių moksleiviai iš visos Lietuvos.

Moksleiviai privalo laiku užsiregistruoti, jei reikia, išlaikyti testą.

Registracija naujiems mokslo metams prasideda nuo liepos 1 d. ir vyksta iki rugsėjo vidurio. Registruotis moksleiviai turi atvykti kartu su vienu tėvų ar globėjų. Sudaroma dvišalė arba trišalė paslaugų teikimo sutartis.

KTU JKM mokymo programos pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl moksleiviai priimami į atitinkamas mokymo programas ar specializacijas: • 3–4 (5) klasių moksleiviai priimami į pradedančiųjų („Pradedantieji I“, „Pradedantieji II“) mokymo programas; • 5–7 klasių – į lego robotikos („Lego robotika I“, „Lego robotika II“), jaunučių („Jaunučiai I“, „Jaunučiai II“, „Jaunučiai III“) mokymo programas; • 8 (9) klasių – į jaunių ir programavimo „Python“ kalba mokymo programas; • 9–12 klasių – į specializacijų programas: „Programavimas C++“ (2 metai), „Programavimas C#“ (nuo 2016 m.), Jaunųjų inžinierių mokyklą, „Robotika“, „Programavimas mobiliems įrenginiams“, „E. leidyba“, „Vaizdo technologijos“, „Muzikos medija“, „E. verslas“, „Dizaino technologijos“, „Architektūra ir dizainas“, „Fotografija“, „Mados dizainas“ ir kt.; • 12 klasės – į specializacijos programą „Pasiruošimas IT VBE“.

Moksleiviai, stojantys į programą „Programavimas C++“ turi išlaikyti stojamąjį (žinių patikrinimo) testą, kurį sudaro intelekto testas, loginiai uždaviniai, matematikos žinių patikrinimo užduotys.

Adresas Studentų 48A-321, LT-51367 Svetainė www.jkm.ktu.edu El. p. jkm@jkm.lt Tel. 8 610 64 208, (8 37) 30 06 15

Kaunas

41

KTU TALENTŲ UGDYMO PROGRAMA „GIFTED.COMM“ dalyvavimą ar laimėjimą tarptautinėse ir šalies mokslo, meno olimpiadose, konkursuose, dalyvio motyvacija. „GIFTed.comm“ atrankoje dalyvaujantys studentai turi atitikti šiuos kriterijus: • įstoti į universitetą ir surinkti ne mažesnį negu 7,5 konkursinį balą; • pateikti prašymą (elektronine arba popierine forma); • įrodyti papildomas kompetencijas (prizinės vietos tarptautinėse ir šalies olimpiadose, tarptautinių ir šalies vizualiojo meno olimpiadų ir konkursų laimėjimai, dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose ir moksliniuose konkursuose, etc.); • aukšta dalyvio motyvacija.

Studentų atranka (rotacija) vykdoma pirmo ir antro semestro pradžioje, per pirmąją semestro savaitę.

Būsimus ir esamus Kauno technologijos universiteto (KTU) studentus 2016 m. rugsėjo mėnesį pasitiks unikali, gabiems jaunuoliams skirta talentų ugdymo programa „GIFTed.comm“. „GIFTed.comm“ – kas tai? Šį rudenį startuojantis projektas sudarys sąlygas studentų saviraiškai, tobulėjimui ir savo gebėjimų mokslo ir verslo srityse realizavimui ir padės sukaupti daugiau patirties ir žinių, padidinančių galimybes prisitaikyti globalioje darbo rinkoje baigus studijas.

Siekiant parengti ateities verslo lyderius ir mokslo šviesuolius, atitinkančius naujausias darbo rinkos tendencijas ir poreikius, reikalingas glaudus universiteto bendradarbiavimas su verslo ir mokslo atstovais. Dėl šios priežasties mokslinėse ir verslumo veiklose su KTU „GIFTed.comm“ programos dalyviais tiesiogiai bendradarbiaus, jiems padės ir paskatins geriausi tyrimų arba karjeros mentoriai.

KTU talentų ugdymo programos „GIFTed.comm“ atsiradimą paskatino tai, kad šiuo metu Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje talentų ugdymui neskiriamas pakankamas dėmesys, o specialių gabių studentų ugdymo programų beveik nėra. Įstojęs į universitetą ir prisijungęs prie „GIFTed.comm“ talentų akademijos, studentas galės visapusiškai tobulėti, ugdyti ne tik specialybei reikalingas kompetencijas, bet ir realizuoti savo gebėjimus mokslo ir verslo srityse ir įgyti papildomų kompetencijų, plėsti kontaktų ratą.

Kaip tapti „GIFTed.comm“ studentu? Į „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programą konkurso būdu atrenkami tik motyvuoti ir pasirengę priimti su mokslu ir verslu susijusius iššūkius studentai. KTU studentai, norintys tapti „GIFTed.comm“ programos dalyviais, turi dalyvauti atrankoje, kurios metu bus vertinami pateikti dokumentai, patvirtinantys 42

Prisijungei prie „GIFTed.comm“. Kas toliau? „GIFTed.comm“ talentų ugdymo programos dalyviai galės rinktis mokslo arba verslo krypties studijas, kurios vyks lygiagrečiai su pagrindine studijų programa. Gabūs jaunuoliai studijuos pagal jiems sudarytą individualų verslo ar mokslo krypties planą ir turės galimybę pasirinkti „Iššūkio“ (angl. „Challenge“) paketo veiklas, kurias įgyvendinti jiems padės tyrimo ir karjeros mentoriai, dalyvauti konferencijose, rengti projektus, atlikti mokslinius ir kitus tyrimus.

Kokie „GIFTed.comm“ privalumai?

Tapęs „GIFTed.comm“ bendruomenės nariu, galėsi: • gauti didžiausią Lietuvoje „GIFTed.comm“ talento stipendiją; • naudotis aukščiausio lygio moksline baze; • atlikti praktiką konkurencingiausiose Lietuvos ir tarptautinėse verslo įmonėse, mokslo institucijose ir organizacijose; • gauti finansavimą „Iššūkio“ veikloms įgyvendinti; • dalyvauti tarptautinėse konferencijose, projektuose ir konkursuose; • kas semestrą nemokamai pasirinkti papildomą studijų modulį; • gauti „GIFTed.comm“ programos baigimo diplomą; • gauti rektoriaus rekomendaciją; • susikurti universiteto patvirtintą darbų aplanką (angl. portfo‑ lio), kuris bus teikiamas KTU strateginiams partneriams.

Informacija apie priėmimo į „GIFTed.comm“ akademiją tvarką teikiama darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. KTU Karjeros ir ugdymo centre.

Adresas Studentų g. 67, 205 kab., LT-44249 Svetainė www.ktu.edu/lt/studijos#gifted El. p. talentu.akademija@ktu.lt Tel. (8 37) 30 04 41

Kaunas

VŠĮ ROBOTIKOS AKADEMIJA VšĮ Robotikos akademija – viešoji neformaliojo ugdymo įstaiga, rengianti vaikų lego robotikos būrelius, vasaros stovyklas, edukacinius užsiėmimus, mokymus įmonėms, gimtadienius visai šeimai ir smagius robotikos vakarus suaugusiesiems.

Robotikos akademiją 2013 m. įsteigė UAB „Baltic orbis“. Ši atskira įstaiga buvo įkurta siekiant teikti kokybiškas, vaikams skirtas robotikos mokymo paslaugas ir auginti draugiškų išradėjų kartą. Robotikos akademijos misija – paaiškinti sudėtingus dalykus paprastai ir smagiai, mokyti ir mokytis žaidžiant. Akademijos vizija – tapti pačiais patraukliausiais švietimo partneriais Lietuvoje ir pasaulyje. Pagrindinės vertybės – auginti draugiškus ir kūrybiškus išradėjus aplink ir savyje. Įkūrėjų tikslai pasiteisino – šiandien Robotikos akademiją lanko beveik 3 000 vaikų ir siekiama šį skaičių padvigubinti.

Kaip ir nurodo akademijos pavadinimas, vaikai čia pirmiausia mokomi robotikos. Tačiau ne tik jos. Būreliuose tyrinėjamos STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) sritys.

Kiekvienas vaikas gali pats išbandyti įvairių daiktų veikimo principus, gilintis į problemas, o tai padaryti padeda inovatyvi „Lego Education“ ugdymo metodika ir lego robotai.

Akademijoje yra keli mokymo lygiai, čia mokytis pradeda ir patys mažiausi – vos 3-ejų metų vaikai. Jie, visų pirma, žaismingai susipažįsta su fizikos ir matematikos pagrindais, mokosi suprasti, kaip veikia sraigtai ir skriemuliai, kaip pakreipti jau paruoštą mokomąjį robotuką į vieną ar kitą pusę. Vaikai to mokomi pasitelkiant lego kaladėles ir kitokius robotus (pavyzdžiui, bites, robotą Albertą).

5–7 metų vaikučiai konstruoja pirmuosius tikrus robotus ir mokosi vaizdinio programavimo kalbos. Vaikams patrauklios priemonės (lego ir kompiuteris), įtraukianti užduotis ir pažadas, kad jo sukurtas robotas atgis, – visa tai vaikus įtraukia į darbą.

Be to, jie pradeda dirbti poromis, taip mokosi dalytis, pasitarti, spręsti problemas kartu, diskutuoti ir nesipešti.

8–12 metų vaikai susipažįsta su sudėtingesniais jutikliais, konstruoja sudėtingus, daug užduočių gebančius atlikti robotus. Vaikai turi pasitelkti visas žinias, kurias įgijo ankstesniuose užsiėmimuose, galvoti logiškai ir kūrybiškai. Toliau dirbdami porose vaikai kartu sprendžia matematines problemas, mokosi ieškoti nestandartinių sprendimų pateiktai užduočiai atlikti, lavina pristatymo ir kalbėjimo įgūdžius, mokosi techninio žodyno. Vyresnieji mokosi 3D projektavimo ir spausdinimo, naudoja „SolidWorks“, „Arduino“, „Raspberry Pi“ priemones ir daugelį kitų. Tai būrelis technologijomis besidomintiems vaikams, kurie gilinasi į programavimą, projektavimą, inžineriją, o šios dar vaikystėje išmoktos pamokos gali padėti ateityje įgyti geresnę profesiją ar net įkurti savo verslą.

Mokinius moko specialiai jų lygiui paruošti mokytojai. Jie pateikia sudominančią vaizdinę medžiagą, aptaria pamokos temą, kelia klausimus (pavyzdžiui, kodėl išmanusis dulkių siurblys nesusiurbia katino arba neatsitrenkia į sieną?), kviečia savarankiškai ieškoti sprendimų. Praktika paremtas mokymas vaikams patinka, padeda jiems suprasti teorinius dalykus. Mokiniai kviečiami diskutuoti, pateiktai problemai surasti antrą sprendinį.

Taip siekiama parodyti, kad ne visada yra tik vienas teisingas atsakymas ir jei problemos nepavyko išspręsti iš pirmo karto, reikia bandyti dar kartą.

Tapti akademijos moksleiviu yra paprasta. Reikia užsiregistruoti interneto svetainėje arba elektroniniu paštu. Tėvai gali tikėtis klausimų apie vaiko amžių, gebėjimus. Pagal tai vaikai skirstomi

į grupes, kadangi net to paties amžiaus vaikai gali turėti labai skirtingus inžinerinius įgūdžius. Robotikos akademijos būreliai vyksta 27 Lietuvos miestuose ir miestų skaičius nuolat auga. Kiekviena aktyvi bendruomenė, surinkusi besidominčių vaikų skaičių, gali kreiptis į akademiją ir pasiūlyti rengti užsiėmimus pas juos.

Mokymasis akademijoje mokamas – kaina skirtinguose miestuose svyruoja nuo 19 iki 45 Eur, mokytis akademijoje moksleiviai gali gauti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir mokėti mažiau.

Robotikos akademija nuolat rengia mokymus mokytojams, organizuoja didžiausią jaunimo robotikos šventę „Robotiada“. Jos metu vyksta tarptautinės „First Lego League“ varžybos, kuriose dalyvauti gali visi šalies moksleiviai. Nacionalinę atranką laimėję dalyviai vyksta atstovauti savo šaliai tarptautiniame konkurse.

Džiugu, kad vaikus šiam konkursui ruošia ne tik Robotikos akademija, bet ir kiti aktyvūs mokytojai.

Svetainė www.robotikosakademija.lt El. p. info@robotikosakademija.lt Tel. (8 5) 252 6213

53

ADOMAITYTĖ URTĖ 2015 m. Lietuvos mokinių prancūzų kalbos olimpiadoje laimėjau 1-ąją vietą.

Gimiau 1997 m. rugsėjo 17 d. Kaune. Šeimoje esame penkiese: tėvai Vita ir Dainius ir trys seserys – Viltė (13 m.), Eleonora (1,5 m.) ir aš. Užaugau su krepšiniu, nes mano tėtis – buvęs profesionalus krepšininkas, dabar dirba treneriu ir būtent ši specialybė įrašyta jo Vorčesterio universiteto (Jungtinė Karalystė) magistro laipsnio diplome. Mama – taip pat buvusi profesionali sportininkė, rankininkė, įgijusi pedagogikos bakalauro laipsnį Vilniaus edukologijos universitete, domisi psichologija ir teologija.

Būtent tėvų dėka esu smalsi ir gebu derinti daug skirtingų veiklų: akademinę, sportinę ir socialinę. Mūsų šeima gyveno užsienyje, tai man davė visapusiškumo ir gebėjimo prisitaikyti. Vidurinioji sesuo Viltė mokosi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, yra gabi tiek mokslui, tiek piešimui – namuose kabo daug jos lietų akvarelių, sesuo domisi dizainu. O jauniausioji į mūsų šeimą atneša daug juoko ir gerų emocijų.

Mokausi Vilniaus licėjaus II tarptautinio bakalaureato klasėje.

Iš visų disciplinų labiausiai man patinka matematika, nes ji yra individualus mokslas, ją atrasti ir suprasti galiu viena. Tai man svarbu, nes esu gan uždara. Ją taip pat mėgstu dėl to, kad iš vienos pusės ji yra aiški ir reikalauja preciziškumo, o iš kitos – matematikos istorija, netikėtos sąsajos tarp skirtingų šakų ir, atrodo, neišsemiamumas kartais man primena ne ką mažiau mano mėgstamus humanitarinius dalykus – kalbas, filosofiją, istoriją. Po pamokų užsiimu aktyvia fizine veikla: bėgioju, lankau tinklinio ir fizinio lavinimo treniruotes. Dar mėgėjiškai groju pianinu, savanoriauju, esu matematikos korepetitorė.

Sunku pasakyti, ar turiu talentą, o jei visgi turiu, sunku įvardyti jo atradimo laiką.

Visada buvau imli, iš pradžių dėl to, kad nuo mažens tėvai su manimi diskutuoja kaip su suaugusia, skatina skaityti, domėtis pasauliu. Ilgą laiką gyvenau Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, tai taip pat prisidėjo prie noro matyti platesnę perspektyvą, patenkinus smalsumą ir sudorojus daug informacijos, pavyzdžiui, išmokus vietos kalbą, susipažinus su kultūra, eiti toliau.

Taigi paaugusi pati savarankiškai ėmiau bandyti save įvairiose srityse, tikiuosi, kad niekada nenustosiu to daryti. Ugdytis man, visų pirma, padeda mano požiūris – ieškau to, kas man įdomu ir suteikia didžiausią malonumą.

60

Taip pat nematau prasmės apsiriboti sausais faktais, užsidėti štampą, kad va – žinau. Manau, kad svarbiausia – suprasti, gebėti paaiškinti kitam ir argumentuotai, vaisingai diskutuoti įdomiomis, aktualiomis temomis, taigi negaliu apibrėžti laiko ar aplinkos, kurioje tai vyksta. Tokia nebūčiau be mane supančių žmonių, esu dėkinga savo šeimai, mokytojams ir artimiausiems draugams.

Didelę dalį savo laisvalaikio praleidžiu su savo artimaisiais, labai mėgstu ilgus pasivaikščiojimus po Vilniaus senamiestį.

Daug skaitau, man patinka atsiriboti nuo pasaulio, pavyzdžiui, nuo mažų dienų mane lydi J. R. R. Tolkien mitologija ir ja paremti filmai. Bėgant metams, skaitomi kūriniai ir temos tampa vis sudėtingesnės, nes norisi aprėpti ir klasikinę, ir moderniąją literatūrą. Pastaraisiais metais domiuosi filosofija, ypač – analitine jos tradicija, bet esu atvira viskam ir neapsiriboju, taip vis atrandu naujų ir įdomių minčių. Taip pat mėgstu žiūrėti serialus, ypač tuos, kuriuose pašiepiamos aktualijos ar socialiniai reiškiniai, patinka ir kinas, ypač prancūziškas. Mėgstu gaminti, man tai svarbu norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą.

Man svarbiausia yra pagarba sau ir kitiems, nuoširdumas, atvirumas, taip pat vengiu teisti neišsiaiškinusi visų aplinkybių. Tai padeda gyventi paprasčiau, nes, kaip pasakė vienas autorius, jei sakai vien tiesą, tau nereikia nieko prisiminti. Tuo ir vadovaujuosi kasdieniame gyvenime.

Kaip akademinė figūra savo erudicija, aiškia ir argumentuota kalbėjimo ir rašymo maniera bei atidumu pašnekovui mane žavi Leonidas Donskis. Na, ir, aišku, didžiuojuosi ir labai gerbiu savo tėvus, kurie man yra tiek šeimos, santuokos, tiek atkaklumo ir užsispyrimo profesinėje srityje pavyzdys. Kol kas esu neapsisprendusi dėl studijų, dvejoju tarp jungtinės matematikos ir filosofijos programos, matematikos, politikos mokslų. Širdis labiausiai linksta prie matematikos ir filosofijos, nes tai dalykai, į kuriuos galiu ilgam panirti, ir jaučiu didžiausią malonumą tuo domėdamasi. Be to, baigusi matematiką galėsiu laisvai pasukti humanitarinių sričių link.

Mane šiuo metu domina diplomatinio pobūdžio profesijos, nes noriu tinkamai reprezentuoti savo šalį ir taip prisidėti tiek prie Lietuvos įvaizdžio tobulėjimo, tiek sėkmingų tarptautinių santykių, kurie šiuo įtemptu laikotarpiu yra labai svarbūs. Tačiau neatmetu galimybės ir sieti ateitį su akademine veikla, jei kokia sritis taip sudomins, kad nesinorės paleisti.

Ką galėčiau patarti savo bendraamžiams? Nieko naujo nepasakysiu, bet reikia nenustoti svajoti ir mažais ar dideliais – nesvarbu – žingsniais judėti tikslo link, įdėti maksimalias pastangas siekiant širdžiai mielos svajonės. Taip pat svarbu neužverti kelio kitoms galimybėms, likti atviram viskam ir visiems. O svarbiausia – turėti svajonę, kurios link būtų malonu eiti, juk daugiausia laiko gyvenime tai ir darome.

Lietuvoje mane džiugina galimybės. Skamba abstrakčiai, bet, būdama dar jauna ir viltinga, būtent tokią savo šalį ir matau. O neramina plačiai paplitęs negatyvumas, neryžtingumas pokyčius pradėti nuo savęs. Aišku, tas lietuviškas niūrumas ir man pažįstamas, bet svarbu rasti pusiausvyrą.

Esu optimistė, taigi po 10 metų įsivaizduoju klestinčią ir saugią Lietuvą. Šiuo metu populiarios pradedančiosios įmonės duoda vaisių, kyla ekonomika, daugėja įsidarbinimo galimybių ir žmonių, norinčių dirbti. Valstybė valdoma vis sąžiningiau, padedant tarptautinėms institucijoms ir turint karinį užnugarį, slopsta amžina įtampa tarp mūsų ir rytinės kaimynės. Tikiuosi, yra pakankamai žmonių, kurie, kaip ir aš, turi panašią viziją ir nebijos jos paversti realybe.

BALTRAMAITIS LUKAS 2016 m. Lietuvos mokinių matematikos olimpiadoje laimė‑ jau bronzos medalį, 2015 m. Šiaurės Lietuvos matematikos olimpiadoje, Šiaulių universiteto lietuvių ir latvių mate‑ matikos olimpiadoje ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos organizuotoje berniukų matematikos olimpiadoje laimėjau 1-ąją vietą. 1-ąją vietą taip pat pelniau 2014, 2015 ir 2016 m. rajoninėse fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, bio‑ logijos, lietuvių kalbos olimpiadose, o 2014 m. Lietuvos mo‑ kinių fizikos olimpiadoje buvau apdovanotas pagyrimo raštu.

Gimiau 1998 m. lapkričio 12 d. Joniškyje. Mano šeima – tai mama, tėtis ir aš. Abu tėvai – pedagogai. Visi trys mėgstame keliauti, sportuoti, skaityti spaudą, mokslinę ir grožinę literatūrą.

Aš mokausi Joniškio „Aušros“ gimnazijos 11-oje klasėje. Iš visų pamokų man labiausiai patinka matematika, nes ji apima daug sričių. Tai lyg savita kalba, kurią sunku perprasti, bet įdomu mokytis. Esu mokyklos tinklinio rinktinės komandos kapitonas, tad pagrindinis mano užsiėmimas po pamokų – sportas. Ne tik lankau tinklinio treniruotes, bet ir žaidžiu šachmatais, šaškėmis, taip pat lankau stalo žaidimų būrelį. Laisvalaikiu mėgstu stebėti dangų pro teleskopą, skaitau įvairių žanrų knygas, periodinę spaudą, domiuosi politika. Manau, kad mano gabumai išsivystė dėl to, kad tėvai nuo mažens skatino viskuo domėtis, pirko žaidimus, priemones (teleskopą, mikroskopą, gaublį), knygas. Man patinka tokia veikla ir aš galiu valandų valandoms pasinerti į žinių šalį.

Be jau minėtų laimėjimų, 2014 m. dalyvavau respublikinėse lietuvių kalbos ir biologijos olimpiadose, 2014 ir 2015 m. – respublikinėse fizikos, matematikos, chemijos ir geografijos olimpiadose, o 2015 m. respublikinėje chemijos olimpiadoje. Labiausiai man įsiminė 2014 m. vykusi Lietuvos mokinių biologijos olimpiada, nes tai buvo pirmoji respublikinė olimpiada, kurioje dalyvavau, o nauja patirtis visada palieka didžiausią įspūdį. Savo bendraamžiams galėčiau patarti pirmiausia būti drąsiems, nebijoti būti maksimalistais, siekti savo tikslų, dalyvauti visur, kur leidžia gebėjimai, galimybės, ir, žinoma, daug dirbti.

Gyvenime vadovaujuosi vienu principu – kuo sunkiau, tuo įdomiau. Mano vertybės: darbštumas, padorumas, sąžiningumas.

Didžiausias mano autoritetas yra tėtis, nes jis yra sąžiningas, padorus, protingas, darbštus – toks, koks turėtų būti kiekvienas lietuvis. Baigęs mokyklą noriu dirbti tokį darbą, kuris apimtų kelias sritis, nes aš domiuosi ne vienu dalyku, o keliais.

Mane džiugina tai, kad esame laisva ir suvereni valstybė. Matau, kaip gražėja Lietuvos miestai, gerėja žmonių gyvenimas. Neramina tai, kad užimame trečiąją vietą pasaulyje pagal alkoholio vartojimą, kad neįveikiame skurdo problemų, taip pat nerimą kelia sparčiai mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius. Į Lietuvos ateitį

žiūriu optimistiškai. Lietuva po 10 metų – Europos logistikos kryžkelė su sutvarkyta ir modernia infrastruktūra, išsilavinusiais ir mylinčiais savo kraštą žmonėmis.

Mama Dalia Baltramaitienė Jau nuo mažens Lukas yra labai smalsus. Vos pradėjęs kalbėti, klausinėdavo, kas, kur, kaip ir kodėl. Neatlyždavo, kol nesužinodavo atsakymų. Ypač mėgo klausytis mamos sekamų pasakų.

Būdamas penkerių, be didelio vargo išmoko skaityti ir skaičiuoti.

Darželyje auklėtoja taip pat pastebėjo, kad Lukas yra gabus vaikas. Ji mums, tėvams, parodė Europos žemėlapį, kurį berniukas nupiešė surašydamas visas sostines, skaitė jo kurtas pasakėles.

Pradinėse klasėse vaiko gebėjimai atsiskleidė dar labiau. Jis buvo kviečiamas dalyvauti įvairiose olimpiadose, viktorinose ir konkursuose, kurie organizuojami rajono, apskrities ir respublikos mastu. Ir taip kasmet iki šiandien. Reikia pažymėti, kad Lukas yra labai užsispyręs ir savarankiškas. Pats atkakliai ieško atsakymų į jam rūpimus klausimus tol, kol suranda, o suradęs kapstosi dar giliau. Daugelį žavi jo darbštumas, kantrybė ir tolerancija. Auginti ir ugdyti tokį vaiką, ypač provincijoje, nėra lengva. Pirmiausia dėl didelių atstumų. Kartais savo lėšomis tenka vežioti Luką į konkursus ar viktorinas į Kauną, Vilnių ar Šiaulius. Džiaugiamės, kad vaikinas mokosi Nacionalinėje moksleivių akademijoje, kurioje turi galimybių gilinti žinias, susitikti su įdomiais žmonėmis, dėstytojais, rašytojais. Linkiu Lukui neužgesinti tos ugnies, kuri dega jame, neprarasti noro siekti žinių, tobulėti, išlaikyti tas vertybes, kurias išsiugdė jau vaikystėje.

BALTUŠYTĖ GRETA 2016 m. Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoje laimėjau 1-ąją, o Prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų olimpiado‑ je – 3-iąją vietą, 2015 m. laimėjau dvi 2-ąsias vietas – Lie‑ tuvos mokinių chemijos olimpiadoje ir Šiaulių universiteto olimpiadoje.

Gimiau 1999 m. kovo 22 d. Vilniuje, tradicinėje lietuviškoje šeimoje. Esu vienturtė. Nuo pat jaunystės tėvai mėgo gamtą, keliones ir klajones. Laikui bėgant, šeimos įpročiai ir pomėgiai smarkiai nesikeitė, keitėsi tik geografija. Todėl net ir dabar, paklausta, ką veikia tėvai, atsakyčiau – vis dar keliauja.

61

Mokausi Vilniaus licėjaus 11-oje klasėje. Kad ir kaip būtų keista, labiausiai man patinkanti pamoka yra muzika. Dėl to yra ir muzikos mokytojo R. Jankausko kaltės – jis dažnai mus priverčia nusileisti ant žemės. Laisvalaikiu mėgstu groti gitara.

Taip pat domiuosi matematika ir chemija. Dar žaidžiu lauko tenisą, rakete mojuoju jau 8-erius metus. Anksčiau savanoriavau vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, skyriuje. Manau, kad savo tikrojo talento dar neatradau. Daugiausia savo laiko skiriu tiems dalykams, kurie man yra įdomūs. Susikaupti padeda mokytojo frazė: „Jei nespėsi padaryti namų darbų – man šokoladas.“ Šokoladas brangsta... Po pamokų mėgstu atsiriboti nuo mokslų, o tai padaryti labiausiai padeda draugai.

Visos laimėtos prizinės vietos teikia man didelį džiaugsmą.

Olimpiados ar konkursai atneša tam tikrą jaudulį. Kiekvienas yra įsimintinas. Tačiau labiausiai, matyt, įsimena tie konkursai, kuriuose tenka pripažinti pralaimėjimą. Būtent jie suteikia noro tobulėti. Gyvenime man svarbu pozityvumas, orumas, optimizmas ir tikėjimas tuo, ką darai. Be šių dalykų dienos taptų liūdnos ir monotoniškos. Nėra vieno konkretaus žmogaus, kuris man darytų įtaką. Didžiausi autoritetai yra tie, kurie moka džiaugtis kiekviena akimirka, kad ir kokia ji bebūtų. Man patinka tikslieji mokslai, žavi jų paslaptinga harmonija. Noriu gilintis ir atrasti ką nors naujo. Čia ir matau savo ateitį.

Lietuvoje mane džiugina jaunų žmonių noras tobulėti ir keisti ydingas nuostatas bei tvarkas. Keisti pasaulį, keisti Lietuvą. O neramina daug dalykų: vis didėjanti jaunų, gabių žmonių emigracija, teisinė korupcija, politinis makiažas... Labai norėčiau tikėtis, kad po 10 metų Lietuva taps ekonomiškai stipria, veržlia ir inovatyvia valstybe, garsėjančia moksliniais išradimais, socialiniu teisingumu ir galimybių gausa.

BANIULIS KASPARAS Po pamokų lankau mokyklą „Fizikos olimpas“, Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklą. 10–11-oje klasėse lankiau Vilniaus kompiuterininkų akademiją, mokiausi Nacionali‑ nėje moksleivių akademijoje.

Gimiau 1997 m. vasario 4 d. Vilniuje. Mano tėtis baigė inžinerinius mokslus, mama – kineziterapiją. Tėtis dirba optikos prietaisų gamybos įmonėje, mama užsiima privačiu verslu. Vyresnioji sesuo studijuoja komunikaciją ir kūrybines indus­t ri­­jas, 62

kita sesuo – mediciną. Visos šeimos bendras pomėgis – kelionės.

Mokausi Vilniaus Žvėryno gimnazijos IV klasėje. Labiausiai domiuosi fizika ir matematika. Mane žavi tai, kad, pasitelkus paprastą loginį mąstymą, galima rasti sudėtingiausių problemų sprendimus. Mokslo filosofijos efektyvumas, aksiomų nustatymas ir universalių gamtos dėsnių radimas ir patraukė mane mokslo pusėn. Fizika iš visų gamtos mokslų labiausiai gilinasi į visatos struktūrą, naudodama būtent tokius matematinius modelius. Didžiąją savo laiko dalį dabar skiriu mokslams. Kitiems dalykams laiko lieka nedaug. Po pamokų lankau mokyklą „Fizikos olimpas“, Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklą. 10–11-oje klasėse lankiau Vilniaus kompiuterininkų akademiją, mokiausi Nacionalinėje moksleivių akademijoje. Taigi daugiausia laiko praleidžiu mokydamasis, ruošiuosi egzaminams. Keturis kartus per metus dalyvauju „Fizikos olimpo“ sesijoje, sprendžiu papildomas Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklos užduotis, skaitau mokslinę literatūrą.

Dar ankstyvoje vaikystėje, vartydamas enciklopediją, susižavėjau kosmoso vaizdais. Keliaudamas su šeima po užsienio šalis labiausiai prašydavau nupirkti kokią astronomijos knygą anglų kalba, kurios dar tuomet nemokėjau. Tekdavo prašyti, kad kas verstų. Mane žavėjo begalinis kosmoso pasaulis. 9-oje klasėje sumaniau pasidaryti teleskopą. Tam tiko didelis išgaubtas stiklinis puodo dangtis ir organinis stiklas. Įdomiausia, kad mano gaminys veikė – gerai priartino kaimynų langus. Tiesa, būta ir nuostolių – mamos orkaitė neatlaikė eksperimentų. Dalyvaudavau astronomijos viktorinose, būta ir laimėjimų. Tačiau 9-oje klasėje mano dėmesį patraukė kitos fizikos sritys. Siekdamas gilinti savo žinias, pradėjau skaityti daugiau mokslinės literatūros, įstojau į papildomo ugdymo mokyklas, pradėjau dalyvauti fizikos olimpiadose. Į fizikos pusę taip pat pastūmėjo ir puikus mano fizikos mokytojas O. Kavaliauskas.

Kadangi fizika man teikia didžiausią malonumą, daugiausia laiko skiriu fizikos mokslinei literatūrai. Tik per atostogas ar vasarą su šeima keliaujame. Mūsų kelionės ne poilsinės, o pažintinės, turistinės. Mėgstu prisidėti sudarant maršrutą, lankomų objektų planą. Aišku, tenka paplušėti derinant visų pomėgius. Aplankytų šalių skaičius artėja prie trisdešimt... Taip pat mėgstu gerą kiną, žaisti stalo ir lauko tenisą.

Labiausiai džiaugiausi laimėjęs 2-ąją vietą 11-os klasės fizikos olimpiados Vilniaus miesto ture. Ši olimpiada man labai įsiminė, nes ji buvo pirmoji, kurioje dalyvavau ir laimėjau 2-ąją vietą.

Manau, esu niekuo neišskirtinis žmogus, kuriam pasisekė, kad rado jį tikrai dominančią sritį. Tikiuosi, galėsiu įgyvendinti visas savo svajones, kurių, beje, turiu daug.

Tikiu, kad nuosekliu, kryptingu darbu galima pasiekti viską.

Tad man didžiausią įtaką daro ir dirbti skatina žmonės, kurie nuosekliu, kryptingu darbu yra pasiekę savas aukštumas. Tai gali būti tikri įvairių mokslo, meno sričių profesionalai. Baigęs mokyklą planuoju studijuoti fiziką. Domina įvairios fizikos sritys. Ties kuria koncentruosiuosi, manau, paaiškės studijų metais.

Galbūt priklausys ir nuo universiteto, kurį pasirinksiu. Po studijų planuoju dirbti mokslinį darbą. Savo bendraamžiams palinkėčiau savų tikslų siekti nuosekliai dirbant, dalyvauti kuo įvairesnėse papomokinėse veiklose, olimpiadose. Taip pat ieškoti galimybių pabendrauti su tos srities specialistais, profesionalais. Pavyzdžiui, man, pabendravusiam su mūsų astrofizikais, tapo daug aiškiau, koks tai darbas, ko galima tikėtis.

Mane džiugina, kad Lietuvoje yra sričių, kuriose lietuvių moks­lininkai yra pasiekę pasaulinį lygį, kaip puslaidininkių ir lazerių gamyba. Džiugina daug talentingų išsilavinusių žmonių.

MENAS ■ A. Kažimėkaitė: kaip atpažinti ir padėti atsiskleisti menui gabiam vaikui? 162 ■ J. Sidabrienė, I. Vyšniauskaitė ir L. Puodžiukaitė-Lanauskienė: kaip ugdyti menams gabius ir talentingus vaikus?

168

■ Menų gimnazijos ir neformaliojo švietimo mokyklos

174

■ Menams gabių ir talentingų vaikų apybraižos

181

161

KAIP ATPAŽINTI IR PADĖTI ATSISKLEISTI MENUI GABIAM VAIKUI? Agnė Kažimėkaitė, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ direktorė

„Jei esi jaunas ir talentingas, jautiesi lyg turėdamas sparnus“, – rašė Haruki Murakami. „Tikrai genialus talentas atranda laimę procese“, – kalbėjo Johann Wolfgang von Goethe. „Visi turi talentų, tačiau tik retas turi drąsos būti jų vedamas“, – teigė ame‑ rikiečių rašytoja Erica Jong. Šiuolaikinėje literatūroje randame daugybę talentingo žmogaus apibūdinimų ir metodikų, kaip turi būti ugdomas vienai ar kitai meno sričiai itin gabus vaikas. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į šį klausimą pasitelkusi įvairias mokslines studijas, garsių Lietuvos pedagogų ir menininkų patirtį, pasistengsiu į visumą sujungti šiuolaikiniame meno pedagogikos ir psichologijos lauke aktualias idėjas.

Kas yra talentingas vaikas ir kaip jį atpažinti?

Kas yra talentingas vaikas? Kaip jį atpažinti ir užauginti profesionaliu menininku? Tokie klausimai jau daugelį metų yra meno pedagogikos tyrimų tema ir diskursas. Tarptautinių žodžių žodyne talentas apibrėžiamas kaip nepaprasti, ypač kūrybiniai žmogaus gebėjimai, gabumų visuma, kuri padeda išgauti naują ir originalų, visuomenei reikšmingą rezultatą ar produktą. Meno pedagogai, bendrųjų dalykų mokytojai, mokslininkai ir teoretikai – visi su šia tema susiję specialistai nuolatos kelia klausimus: kas yra menui talentingas vaikas, kaip jį atpažinti, kaip tinkamai ugdyti?

Jų išvados neretai susikerta. Menui gabius vaikus atrasti ir ugdyti būtų paprasta, jei egzistuotų vienas teisingas ir kiekvienam gabiajam tinkamas apibrėžimas ar norma, kokiame amžiuje, kokius gabumus ir kaip turime ugdyti. Deja, pedagogikos ir psichologijos moksle tokių atsakymų nėra, nes kiekvienas vaikas yra unikalus, o jo gebėjimų vystymasis, sklaida ir ugdymas priklauso nuo daugelio vidinių ir išorinių aplinkybių. Juolab ir pats talentas skirtingose pasaulio kultūrose suvokiamas vis kitaip, tad galima kalbėti ne apie universalias kategorijas, o tik apie tam tikras kultūras ir jose susiformavusį talentingo žmogaus įvaizdį. Tad norint atsakyti į klausimą, kaip atpažinti ir atskleisti talentingus jaunuosius menininkus, galima remtis tik nuomonėmis, lyginti skirtingas praktikas ir bandyti nubrėžti bendrąsias gaires, su kuriomis susipažinę pedagogai, tėvai ar net patys gabieji atrastų sau naudingų ir artimų ugdymosi krypčių ir idėjų.

Sąvokos „gabus“ ir „talentingas“ kasdienėje kalboje dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau pedagoginėje praktikoje, švietimo politikoje itin gabiais vadinami vaikai, turintys išskirtinių gabumų mokslui, o itin talentingais – tie, kurie gabūs menui ar sportui. Psichologas F. Gagne teigia, kad nenaudinga šias dvi sąvokas vartoti kaip sinonimus, ir siūlo gabiais vadinti tuos vaikus, kurie turi potencialą pasiekti puikių rezultatų (būti tarp 10 proc. geriausių savo bendraamžių) vienoje ar keliose srityse (nesvarbu, sporto, meno ar mokslo), o talentingais – tuos, kurie jau yra pasiekę išskirtinių rezultatų vienoje ar keliose srityse.

Kitaip tariant, remiantis šiuo požiūriu, visi talentingi vaikai yra gabūs, bet ne visi gabieji – talentingi, nes jų talentui atskleisti reikalingos atitinkamos sąlygos.

162

„Visi turi talentų, tačiau tik retas turi drąsos būti jų vedamas“, – teigė amerikiečių rašytoja Erica Jong. Nuotraukoje daugkartinė respublikinių ir tarptautinių dailės konkursų laureatė Milda Jurkutė.

(M. Jurkutės asmeninio archyvo nuotrauka)

Talentingus vaikus atpažinti ir jų meninius gebėjimus atskleisti Lietuvoje pagal įvairias meninių gebėjimų turinčių vaikų paieškos sistemas ir atskleidimo metodikas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministerijos, siekia meninio ugdymo programas vykdančios mokyklos. Pavyzdžiui, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla vykdo nacionalinę talentingų vaikų paiešką. Iš dalies talentingus vaikus atpažinti šalyje stengiasi ir savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ir kitos įstaigos (muzikos, dailės, meno mokyklos, studijos ir kt.). Gabių

ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo 2014–2016 m. veiksmų plane, parengtame LR švietimo ir mokslo ministerijos, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų dailei, muzikai, šokiui, rekomenduojama rinktis mokytis pagal specializuotas pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, kuriose bendrasis lavinimas derinamas su dailės, muzikos ar kitų meno šakų ugdymu. Tokias programas Lietuvoje vykdo 10 mokyklų: Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, Kauno dailės gimnazija, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, Klaipėdos Stasiaus Šimkaus konservatorija, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija. Mokyklos ir pedagogų, atitinkančių talentingo vaiko lūkesčius ir tikslus, pasirinkimas yra vienas svarbiausių žingsnių jo ugdymosi procese.

Kuo talentingas vaikas išsiskiria iš savo bendraamžių, dar prieš keletą dešimtmečių apibrėžė JAV psichologės M. B. Karnes ir C. A. Tacacs, teigdamos, kad svarbiausia yra vaiko ankstyvas pažinimas ir psichosocialinis vystymasis. Mokslininkės teigia, kad pats geriausias laikas tam tikriems dalykams išmokti yra vadinamasis sensityvusis periodas, kai pradeda ryškėti ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikiniai, kalbiniai, vizualiniai, psichomotoriniai gebėjimai. Jei į šias ypatybes nebus atsižvelgta šiuo svarbiu laikotarpiu, vėliau išvystyti vaikų gebėjimus bus žymiai sudėtingiau.

Pavyzdžiui, jeigu baletui ar muzikai gabus vaikas nebus pastebėtas ir ugdomas nuo 5–6 metų, vėliau vystyti talentą šiose srityse bus daug sudėtingiau ar netgi iš viso neįmanoma. M. B. Karnes ir C. A. Tacacs taip pat pastebėjo, kad gabūs vaikai be kūrybinių savybių jau ankstyvame amžiuje išsiskiria smalsumu, domėjimusi ir gebėjimu įžvelgti priežasties ir pasekmės santykius, daryti individualias išvadas. Talentingiems vaikams taip pat būdinga gera atmintis, kurios pagrindas – ankstyva kalba ir gebėjimas abstrakčiai mąstyti. Mėgstamai veiklai, pavyzdžiui, dainavimui, piešimui ar šokiui, talentingi vaikai dažnai geba sutelkti ypač didelį dėmesį ir užsispyrę siekti užsibrėžto rezultato.

Knygos „Vaikai ir jų menas: meno edukacija pradinėms ir vidurinėms mokykloms“ autoriai dailininkas Al Hurwitz ir Michael Day išskiria keletą savybių, būdingų vaizduojamiesiems menams talentingiems vaikams: 1) susidomėjimas – atsiskleidžia per piešinius itin ankstyvame amžiuje; 2) ankstyvas išsivystymas – talentingi vaikai labai greitai keliauja per piešimo technikos lygius, neretai vaikas, būdamas 9–11 metų, pradeda jausti nepasitenkinimą savo lygiu, lygindamas jį su informacija, gaunama įvairiomis informacijos priemonėmis; 3) koncentracija – vaiko gebėjimas ilgą laiką susitelkti į tam tikros meninės dilemos sprendimą ar noras būti vienam kuriant; 4) savarankiškumas – vaiko noras piešti (tapyti) ne tik per pamokas; 5) kūryba dėl emocinių priežasčių – talentingas vaikas naudojasi menu kaip būdu atsitraukti nuo supančios aplinkos ar patiriamo spaudimo, mene ieško komforto zonos; 6) sklandumas – vaikai turi daugiau idėjų, nei spėja jas įgyvendinti; 7) komunikacija – daile siekiama parodyti savo mintis, vaizduojamoji kalba naudojama vietoj verbalinės.

Nuotraukoje tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatas Robertas Lozinskis, anot kurio paprasčiausias pirmoko apsilankymas koncerte gali įžiebti aistrą muzikai visam gyvenimui.

(D. Matvejev nuotrauka)

JAV psichologių M. B. Karnes ir C. A. Tacacs nuomonę atliepia pedagoginėje literatūroje vyraujanti prieštaringa nuostata toms praktikoms, kurios atskiria intelektinę ir meninę gabių vaikų veiklą. Dar 1939 m. mokslininkai C. Tiebout ir N. Meier apibendrino metų trukmės tyrimus ir padarė išvadą, kad tiek meniniai, tiek bendrieji pasiekimai priklauso daugiausia nuo intelektinių gebėjimų. Vėlesnėse mokslinėse studijose (Ziegfeld, 1961; Eisner, 1994) teigiama, kad tarp bendrojo vaikų išprusimo ir meninių gebėjimų egzistuoja teigiamas ryšys ir kad didelių gebėjimų turintys jaunieji mokslininkai gali turėti ir puikių gabumų menui (Schubert, 1973; Verno, 1977). Pritariant mokslininkų nuomonei, galima teigti, kad, ugdant menui talentingus vaikus ir siekiant visokeriopai atskleisti jų kūrybiškumą, svarbu padėti formuoti ne tik profesinį lygį, bet ir bendrąjį kontekstą: skatinti domėtis kitomis meno sritimis, istorija, politinėmis ir socialinėmis pasaulio aktualijomis, rūpintis raštingumu, bendruoju išprusimu, fizine ir psichologine sveikata. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos fortepijono pedagogo Aido Puodžiuko nuomone, talentingiems vaikams skatinti naudingas darbo ir laisvalaikio balansas, akiračio plėtimas, parodos, koncertai, knygų skaitymas, saikingas išmaniųjų technologijų naudojimas, aktyvi koncertinė veikla, konkursai, festivaliai. Vaiko izoliacija ir dirbtinis sutelkimas vien į meno disciplinas, neugdant intelektinių veiklų ir žinių, riboja jo asmeninę brandą ir aplinkos suvokimą.

Svarbu pastebėti ir tai, kad visuomenėje itin gajūs stereotipai, kad menui gabūs žmonės turi tam tikrų socialinių elgesio sutrikimų. Šie stereotipai dažniausiai taikomi bręstančioms ar jau subrendusioms asmenybėms, pabrėžiant jų intravertiškumą, perdėtą emocionalumą, komunikacijos spragas. Tačiau neretai šie stereotipai perduodami ir talentingiems vaikams – jie bendraamžių ar su menu nieko bendro neturinčių žmonių laikomi asocialiais, fiziškai nesubrendusiais ir psichologiškai nestabiliais.

Kitaip tariant, neatliepiančiais bendrųjų visuomenės normų. Tokios situacijos priežastis dažnai yra ne patys vaiko gabumai ar jo charakterio ypatybės, o tai, kad talentingi vaikai tiesiog neturi laiko susipažinti ir mokytis bendrauti, neturi kada domėtis tuo, kas nėra jų gabumų sritis. Šiuo atveju didelė atsakomybė už teigiamą vaiko psichologinę ir fizinę būklę tenka tėvams, kurie ugdymosi procese turi atrasti balansą tarp darbo, pareigos 163

KAIP SUDOMINTI VAIKUS MENAIS? Jurga Sidabrienė, Lietuvos edukologijos universiteto dailės didaktikos specialistė, dailės vadovėlių autorė, mokslininkė edukologė

Dailė Kaip nustatyti, ar vaikas gabus dailei, kokio amžiaus jį nuvesti pas dailės mokytoją, kiek įtakos turi aplinka, kaip, kiek ir nuo kada jį reikėtų skatinti? Ar gabumai dailei visada atsiskleidžia ankstyvoje vaikystėje? Ar piešinių konkursai skatina vaikus piešti, ar nelaimėję konkursų jie nenusivilia? Turime pripažinti, kad atsakymų į visus šiuos klausimus neaptinkame mokslo populiarinamuosiuose ar publicistiniuose straipsniuose.

Mokslo atstovų pripažįstama, kad dailės ugdymo sritis Lietuvoje tyrinėta mažiausiai. Kuo daugiau tyrimų bus atlikta, tuo daugiau žinosime apie vaiko kūrybiškumo, kultūros ir kultūrinimo prigimtį. Nūdienos tarpkultūriniai tyrinėjimai atskleidžia vis daugiau galimybių objektyvesniems gabaus vaiko ugdymo tyrinėjimams, tačiau turime pripažinti, kad patikrintus ir patvirtintus įrodymus gali suteikti ne vienkartiniai pasidomėjimai, bet nuolatinis individų stebėjimas visą kūrybinį gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės. Tada būtų pastebimos ne tik vaikų ir jaunuolių pakilimo viršūnės, bet analizuojamos ir asmeninės dramos: su kokiais iššūkiais gabus vaikas susiduria tarpasmeniniuose santykiuose, kaip jis ir kaip jį priima aplinka, kokia tikroji pasiekimų kaina ir kas jaunojo kūrėjo talentams puoselėti svarbiau – paveldimumas (genai) ar aplinkos vaidmuo? Galbūt tokie tyrinėjimai inspiruotų platesnį visuomenės požiūrį ir švietimo pokyčius. Gabūs dailei vaikai – tai tik piramidės viršūnė, tuo tarpu dėmesio laukia visi daile susidomėję mokiniai. Visi vaikai turi teisę matyti pasaulį savaip, vieni kitus papildydami, jie vieni kitiems reikalingi: vieni tampa kūrėjais, kiti – meno mylėtojais ir jo vertintojais.

Dailei gabus vaikas, pasak mokslininkų, paprastai nuo mažens pasižymi piešinių originalumu, išraiškingumu, savitu idėjų perteikimu, originaliu dailės kūrinių vertinimu. Paprastai tokie vaikai drąsiai išbando įvairias dailės priemones, domisi jų teikiamomis galimybėmis, geba kūrinyje išraiškingai perteikti savo nuotaiką, jausmus, neretai piešia prarasdami laiko pojūtį, kitaip tariant, kuria ne taip, kaip visi. Todėl nuo pat mažens turi būti patenkintas esminis vaiko poreikis būti pastebėtam, pripažintam, leista jam būti tuo, kuo jis yra. Svarbu atsižvelgti į vaiko jausmus, pojūčius ir jų raidą nuo pat mažens ir sudaryti sąlygas ir saviraiškai, ir kryptingai veiklai. Mokslininkų teigimu, žmogaus prigimtis pasiduoda formuojama, tačiau kultūra ir aplinka pajėgi ją sunaikinti, suardyti jai suteiktą genų potencialą, bet „sukurti šio potencialo ar pagausinti kultūra neįstengia“ (Maslow, 2006).

Ugdytojų vaidmuo jaunojo dailininko kelyje ypač svarbus. Kūrybiški dailės mokytojai – asmenybės vaiko kūrybiniame kelyje – tai mokytojai, gebantys jausti ir suprasti mokinį, kitaip tariant, skatinantys mokinių sėkmės pojūtį ir motyvaciją. Kiekvieno jų užduotis – pasistengti atskleisti vaiko temperamentą, paslėptus polinkius, kad jaunasis kūrėjas galėtų ugdyti savo individualų stilių. Svarbu laiku pastebėti jaunąjį kūrėją, padėti jam skleistis, 168

Norint atskleisti vaiko meninius polinkius, būtina sudaryti specialias sąlygas, palankias jaunojo kūrėjo poreikiams ir gebėjimams skatinti.

(J. Sidabrienės asmeninio archyvo nuotrauka)

leisti rutuliotis prigimtiniams vaiko gebėjimams, leisti vaikui tapti tuo, kuo tapti leidžia jo prigimtis, nes nepagrįstas visuomenės reikalavimas nuolatos būti tobulam visose srityse jam gali būti per didelis psichologinis krūvis, o išankstiniai vaiko gyvenimą numatantys tėvų ar mokytojų planai, su tuo siejamos ambicijos,

atsižvelgiant į skirtingą regionų ar mokyklų patirtį, visi dalyvavusieji apdovanojami padėkos raštais ar yra įtraukiami į parodos katalogus (pavyzdžiui, konkursai „Gamtos pasaka“, „Mitinės būtybės“, „Vilnius miniatiūroje“, „Skambinu, įsivaizduoju, piešiu“ ir kt.). Tačiau ir nesėkmės atveju mokinys gali būti motyvuotas kūrybinei veiklai, jei įžvalgus pedagogas pateiks nesėkmę kaip paskatą siekti, o ne kaip gniuždantį pralaimėjimą.

Amerikiečių mokslininkai Dewey ir Thorndike išskiria dar vieną svarbų motyvacijos aspektą – galimybę realiai pasiekti. Jų nuomone, priklausomai nuo kultūrinių ir klasinių skirtumų, vieni vaikai realiai įvertina savo galimybes, kiti puoselėja nepamatuotas viltis. Ir čia galėtume įžvelgti pedagogo kompetenciją nustatyti, kiek konkrečiam vaikui svarbus kūrybinis procesas, o kiek jis inspiruotas aplinkos. Kyla klausimas, kaip organizuoti piešinių konkursus, kad laimėtojų atranka būtų objektyvi. Ar visi dailės ugdymo užsiėmimus lankantys mokiniai turi dalyvauti gausiai skelbiamuose piešinių konkursuose, ar tik kryptingai motyvuoti mokiniai, dailę priimantys kaip savo savasties dalį? Ar tokiu atveju nekils socialinės atskirties klausimai? Savęs aktualizavimo poreikį psichologai apibrėžia kaip individo pasirinkimą daryti tai, kam jis individualiai tinka. Pavyzdžiui, dailininko pasirinkimą tapyti jie apibūdina kaip būtinybę būti ištikimam savo prigimčiai.

Kalbėdami apie vaikų kūrybinių galių atskleidimą, turėtume nepamiršti ir kryptingos dailės veiklos: dailės kalbos pažinimo ir gebėjimo tas žinias taikyti. Savitam, originaliam dailės kūriniui sukūrti vien noro ir teigiamo nusiteikimo nepakanka. Kryptinga veikla, susidedanti iš dailės suvokimo ir kūrybinio proceso nuosekliai siekiant rezultato, padeda jaunam dailininkui pasiekti norimą tikslą. Tyrinėdami pripažintų dailininkų kūrinius, išbandydami įvairias dailės technikas, mokiniai plečia savo meninio suvokimo ribas ir atranda, kaip meninėmis ir techninėmis raiškos priemonėmis atskleisti pasirinktą dailės kūrinio nuotaiką, idėją.

Dar vienas išskirtinis dailei gabių vaikų bruožas – aukštesniųjų vertybių puoselėjimas. Šalia meno vertybių gabūs dailei vaikai patys išskiria jiems svarbias žmogiškąsais vertybes: gėrio, pagalbos teikimo kitiems, tolerancijos, dėmesio socialinėms problemoms.

Jie geba komunikuoti ir įžvalgiai pasidalyti savo patirtimi, pavyz-

džiui, jaunasis dailininkas Vytautas Bikauskas savo biografijoje bendraamžiams pataria: „<...> privalu ieškoti savo stipriųjų pusių, pažinti save, užsiimti dominančia veikla, nekreipiant dėmesio į kitų požiūrį“. Dažnas vaikas, iš vienos pusės, yra skatinamas būti individualus ir savarankiškas, bet iš kitos pusės – susiduria su visuomenės primesta vienišo dailininko drama. Tėveliai gąsdinasi, kad vaikas, turintis ryškių gebėjimų dailei, liks atskirtyje. Manytume, kad tai labiau visuomenės, besistengiančios menininkus nustumti į atskirties zoną, kultūros klausimas. Pasak Maslow, laikas ištaisyti šią klaidą, tapatinančią menininko atskirties ir individualumo savybes. Save aktualizuojantys, t. y. pasirinkę savo kelią, menininkai dažnai yra ir didžiausi individualistai, ir altruistai – visuomeniški, labiausiai mylintys žmonės.

Visuomenėje nėra vienos nuomonės, ar dailei gabių vaikų domėjimasis kitokia veikla skatintinas, kyla ir klausimas, ar riboti su daile nesusijusią veiklą. Neturėtume teigti, kad vaiko ugdymas įvairiomis kryptimis turės neigiamų pasekmių. Europos kultūros ir meno programų analizė (2008 m.) rodo, kad įvairių meno sričių integravimas ugdant jaunuosius kūrėjus labai skatintinas. Bet kuris dailininkas, turintis papildomų (poeto, filosofo ar tiesiog svajotojo) gebėjimų, dar labiau galės atskleisti individualias, unikalias savybes. Ir vaikas, linkęs į kitą kūrybinę ar tikslinę veiklą, taip pat turėtų būti palaikomas, nes menininkas gali atsiskleisti ne tik kaip individualios krypties dailininkas, bet ir kaip kitų meno sričių kūrėjas. Tai įrodo tiek didžiųjų kūrėjų asmenybės (nuo domėjimosi filosofija, estetika iki technologinių atradimų), tiek Lietuvos jaunųjų dailininkų pavyzdžiai šioje knygoje – dažnas pasižymi plačiu domėjimosi lauku. Optimizmo suteikia faktai, kad turime dailininkų asmenybių, savo gebėjimus puoselėjusių ir pripažinimą pelniusių ne tik šalies bet ir tarptautiniu mastu.

Dabartinė dailės ugdymo samprata vis labiau remiasi orientacija į vaiką ir jo individualybę. Tai lemia ir dailės mokyklų ir studijų ugdytojų pastangas ieškoti ir taikyti inovatyvius ugdymo metodus.

Belieka palinkėti didelės sėkmės visiems jauniesiems kūrėjams, ieškantiems individualios savasties, savo individualaus braižo, savo kelio, kurio pavyzdžiu vėliau galėtų sekti kiti.

Inga Vyšniauskaitė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos vyr. mokytoja, fortepijono 1–5 kl. metodinės grupės pirmininkė

Muzika Džiaugiamės ir didžiuojamės giliomis muzikos tradicijomis Lietuvoje. Muzika mūsų kultūroje visada užėmė svarbią vietą.

Klasikinė muzika praturtina kiekvieno žmogaus gyvenimą, o muzikos disciplina – rimtas ir sudėtingas mokslas, padedantis įvairiose srityse, – ugdo kantrybę, drausmę, susikaupimą, moko planuoti laiką, netgi gydo. Ne vienoje šalyje ir ne vienam gebėjimas groti kokiu nors instrumentu yra atvėręs duris prestižiniam darbui. Maestro Mstislavas Rostropovičius yra pasakęs: „Muzikinis išsilavinimas dar niekam gyvenime nepakenkė, net jei žmogus vėliau tapo verslininku ar vairuotoju. Išgyvenimai, kurių suteikia muzika, daro sielą atviresnę viskam – ir grožiui, ir žmonėms, ir santykiams su šeima ar draugais.“ Šiandien tėvai, 170

kaip ir anksčiau, vis dar veda savo vaikus į muzikos mokyklas ir džiaugiasi jų pasiekimais.

Gabumų turi visi vaikai, tik labai svarbu laiku juos pastebėti.

Vaiko talentas atsiskleidžia ne iš karto. Ir jis turi būti ne tik pastebėtas, bet ir puoselėjamas. Mažam vaikui reikia duoti galimybę pabandyti kuo įvairesnės veiklos tam, kad būtų galima pastebėti, kas jam patinka ir yra artima – muzikuoti, šokti, piešti. Dažniausi tėvelių, atvedusių savo atžalą mokytis meno, argumentai būna tokie: „atvedžiau savo vaiką į muzikos mokyklą, nes namuose dainuoja ir dainuoja“, „skambina pianinu ir skambina“, „atvedžiau į šokių repeticiją, nes namuose šoka ir šoka“, „atvedžiau į dailės pamokas, nes namuose piešia ir piešia“. Tai ir yra bene pagrindinis

Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoja, baleto mokytoja

Šokis Garsi amerikiečių choreografė Twyla Tharp taip prisimena savo gyvenimo istoriją: būdama maža mokykloje mergaitė buvo išsiblaškiusi, nerimastinga, blogai mokėsi, bėgant laikui šios problemos pasidarė tokios rimtos, kad mokyklos vadovybė pasiūlė tėvams kreiptis į psichologus ir įsitikinti, ar mergaitei nereikia pagalbos, ar ji neturi Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromo.

Bijodami, kad mergaitė gali būti pašalinta iš mokyklos, tėvai nuvedė jaunąją Twylą pas psichologą, kuris, kiek pažiūrėjęs į vaiką, paprašė tėvų kartu su juo išeiti į koridorių pasikalbėti.

Prieš išeidamas gydytojas įjungė radijo imtuvą ir paliko jaunąją Twylą kabinete vieną. Jiems jau stovint už durų, gydytojas pasiūlė tėvams pasižiūrėti pro rakto skylutę – kabinete mergaitė šokinėjo klausydamasi muzikos. Gydytojo atsakymas tėvams buvo paprastas: „Jums nereikia vaistų ir nieko blogo mergaitei nėra – tiesiog leiskite ją į šokio pamokas.“ Twylai Tharp pasisekė, nes psichologas gerai perprato nerimastingumo priežastį: kai tik mergaitė pradėjo lankyti šokio pamokas, viskas susitvarkė, ir dabar ši choreografė yra minima bene visose šokio istorijos knygose ir vadovėliuose.

Daugelis mažų vaikų yra linkę bėgioti, žaisti, šokinėti, jie nuostabūs mūsų elgesio ir judesių mėgdžiotojai ir dažnai turi daug daugiau energijos nei suaugusieji. Tai keletas puikių bruožų, kodėl šokis vaikams yra puikus užsiėmimas ir kodėl daugelis vaikų jį mėgsta.

Siekiant, kad vaikas susidomėtų šokiu ir jį mėgtų, turbūt svarbiausia yra suprasti, koks šokio stilius jam patiktų – baletas, pramoginiai, gatvės, lietuvių liaudies, šiuolaikiniai ar kiti šokiai. Kaip tai padaryti? Pradėkite stebėti savo vaiką: ar jis dažniau atkartoja kitų judesius, ar mėgsta kurti pats. Jei jaunasis šokėjas yra ir kūrėjas, tada reikėtų ieškoti būrelio, kuriame skatinama ir vaiko saviraiška,

Profesionalus šokis sujungia atletiškumą, grožį, estetiką, įdomumą, energiją, tačiau reikia daug mokytis, repetuoti ir šokti, kol vaikas šias savybes pajus ir pamatys. Nuotraukoje Jurgita Sinkevičiūtė.

(J. Danielevičiaus nuotrauka)

172

pavyzdžiui, moderniųjų, šiuolaikinių, gatvės šokių užsiėmimų, kai kur ir baleto. Jei vaikui smagiau atkartoti judesius, galbūt jam tiks baleto, pramoginių ar liaudies šokių būrelis.

Nepamirškite nueiti į šokio spektaklius, leiskite vaikui pamatyti skirtingus šokio stilius – gal kuris vienas patrauks, sudomins.

Yra žinomas ne vienas atvejis, kai baletu ar kitu šokio stiliumi susižavima pamačius spektaklį ar koncertą: profesionalus šokis sujungia atletiškumą, grožį, estetiką, įdomumą, energiją.

Ne visas šias savybes galima pamatyti ir pajusti atėjus į pirmą šokio pamokėlę – tam reikia daug mokytis, repetuoti ir šokti.

Susižavėjimas profesionaliais atlikėjais scenoje gali padėti vaikui užsibrėžti siekius, susikoncentruoti per šokio pamokėles, o vėliau nepasiduoti susidūrus su sunkumais.

Taip pat labai svarbu surasti vaikui tinkamą šokio būrelį. Pirmiausia susipažinkite su mokytojais ir būrelio vadovais, pakalbėkite su jais, išsiaiškinkite, kokie yra jų tikslai ir ar jie sutampa su jūsų norais: gal jūs norite, kad vaikui būtų smagu, o būrelio tikslas yra dalyvauti konkursuose ir labai rimtai ugdyti būsimą atlikėją, o gal jūs siekiate ugdyti būsimą profesionalų atlikėją, o būrelis skirtas vaikams smagiai praleisti laisvalaikį. Geri mokytojai dažniausiai geba derinti profesionalų ugdymą kartu su mokymosi džiaugsmu, tačiau vienas ar kitas pasirinkimas visada yra prioritetas. Jau išsirinkę būrelį, nueikite su vaiku į pirmas pamokėles. Žinoma, būtų labai smagu, jei vaikas eitų kartu su draugu ar drauge – tada lengviau susipažinti, drąsiau prisijungti prie kitų. Taip pat lengviau pradėti lankyti būrelius mokslo metų pradžioje, kai renkamos naujos grupės, vaikai turi galimybę kartu augti ir tobulėti. Labai svarbu domėtis vaiko veikla, jį palaikyti: lankykitės vaiko koncertuose ir spektakliuose, stebėkite jo atliekamus šokio judesius namuose, pagirkite jį už iniciatyvą, šokite kartu, gimtadienio proga padovanokite bilietus į šokio spektaklį arba vasaros šokio stovyklą, kurių yra begalė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Galima sugalvoti daug dalykų, bet svarbiausia, kad vaikas jaustų, jog jums yra svarbu tai, kuo jis užsiima.

Jeigu pirmieji metai prabėgo džiaugsmingai ir jaunasis šokėjas ar šokėja toliau nori lankyti būrelį, galite pagalvoti apie kelias galimybes: arba toliau leisti vaikui šokiu užsiimti laisvalaikiu, arba galvoti apie tai, kaip paskatinti jaunąjį šokėją profesionalo karjerai.

Jeigu pasirinkote pirmąjį variantą, tada viskas paprasta: leiskite šokti tiek, kiek patinka, toliau sekite pažangą, rodykite susidomėjimą vaiko veikla, tačiau nespauskite ir neverskite per daug – tegu tai lieka džiaugsmingu užsiėmimu po pamokų, kuris ugdo fizinę ištvermę, atkaklumą, muzikalumą, koordinaciją, taisyklingą laikyseną, padeda daugiau laiko praleisti su bendraminčiais, susirasti draugų.

Visai kas kita, jeigu galvojate padėti vaikui ruoštis profesionalo karjerai. Pirmiausia turite rimtai apie tai pagalvoti patys ir nuspręsti, ar jūs sugebėsite ir norite tai daryti – juk tai atsakomybė, finansinės išlaidos (kostiumų siuvimas, vasaros stovyklos, konkursai ir kt.), laiko sąnaudos (pavyzdžiui, vežiojimas į repeticijas, dažnai net savaitgaliais, atostogų planavimas atsižvelgiant į vaiko užsiėmimus) ir kt. Taip pat būtinai apie tai rimtai pakalbėkite su šokių mokytoju,

KAUNO JUOZO GRUODŽIO KONSERVATORIJA

Kauno Juozo Gruodžio konservatorija savo istoriją skaičiuoja nuo 1920 m. spalio 1 d., kai Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nutarimu, privačią Juozo Naujalio muzikos mokyklą pavertus valstybine, buvo įkurta Valstybės muzikos mokykla. 1933 m. mokykla įgavo aukštosios mokyklos statusą ir buvo pavadinta Kauno konservatorija, o 1948 m. jai buvo suteiktas Juozo Gruodžio vardas. 1969 m. konservatorija pervadinta Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąja muzikos mokykla. Nuo 1993 m. mokykla vadinama Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, o 2005 m. įgavo dabartinį statusą ir tapo bendrojo ir muzikinio ugdymo mokykla. 2015 m. mokykla tapo gimnazijos tipo konservatorija, skirta išskirtinių gabumų muzikai turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių 15–19 metų mokiniams mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos antrąją dalį ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą). Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos pastatas priklauso paskutinėms tarpukario Lietuvos statyboms ir yra paskelbtas kultūros vertybe.

Konservatorijos mokiniai turi galimybę mokytis groti visais akademiniais instrumentais: smuiku, altu, violončele, kontrabosu, arfa, klasikine gitara, fortepijonu, vargonais, mediniais ir variniais pučiamaisiais, mušamaisiais (būgnais, vibrofonu, marimba), akordeonu, birbyne, kanklėmis, lumzdeliu. Taip pat mokoma choro dirigavimo, muzikos teorijos (kompozicijos), garso režisūros, akademinio dainavimo, estrados ir džiazo vokalo.

Greta akademinių instrumentų mokoma groti elektrine ir bosine gitaromis, džiazo pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, džiazo fortepijonu. Greta specializacijos pamokų mokiniai gauna platų spektrą pasirenkamųjų dalykų, tokių kaip instrumentuotė, improvizacija, vokalinė italų kalba, aktorinis parengimas, scenos 174

kalba, dirigavimas, ritmika ir šokis, garso įrašymo technika, muzikos vadyba ir t. t.

Moksleiviai, norintys mokytis konservatorijoje, turi dalyvauti atrankoje, kurioje vertinamos jų turimos žinios ir gebėjimai. Į tam tikras specializacijas (dainavimą, choro dirigavimą ir kt.) gali būti priimami muzikinio pasirengimo neturintys, bet talentingi mokiniai. Mokiniai priimami į I ir II gimnazijos klases, išskirtiniais atvejais – ir į III klasę. Konservatorijos tikslas yra parengti gabius vaikus studijoms aukštosiose muzikos mokyklose, suformuoti profesionalių muzikų pagrindus. Konservatorijos teikiamas bendrasis ugdymas niekuo nenusileidžia geriausioms Lietuvos gimnazijoms, mokyklos absolventai yra puikiai parengiami studijoms bet kurioje aukštojoje mokykloje.

Konservatorijoje mokosi vaikai iš kone visų Lietuvos savivaldybių. Iš konservatorijos moksleivių kauniečių yra 25 proc.

Konservatorija turi renovuotą bendrabutį, kuriame sudarytos puikios sąlygos gyventi bei ugdytis. Bendrabutyje gyvenantys vaikai gauna nemokamą maitinimą.

Tarp konservatorijos absolventų – daugybė iškilių asmenybių: Violeta Urmana, Irena Milkevičiūtė, Giedrius Kuprevičius, Vytautas Landsbergis, Edgaras Montvidas, Algirdas Ambrazas, Gintautas Kėvišas, Faustas Latėnas, Zita Bružaitė, Kęstutis Jakštas ir daugelis kitų.

Adresas J. Gruodžio g. 6, LT-44291 Kaunas Svetainė www.konservatorija.kaunas.lm.lt El. p. rastine@konservatorija.kaunas.lm.lt Tel. (8 37) 22 25 35 „Facebook“ Kauno Juozo Gruodžio konservatorija

KLAIPĖDOS EDUARDO BALSIO MENŲ GIMNAZIJA

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija – vienintelė tokio tipo mokykla Vakarų Lietuvos regione, kurioje ugdomi profesionalūs muzikos atlikėjai ir dailininkai. 1983 m., restauravus vieną gražiausių ir didžiausių Klaipėdos krašte Gedminų dvarą ir pristačius naują priestatą, įvyko oficialus šios ugdymo įstaigos atidarymas. 1985 m. gimnazijai suteiktas lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas, o 1993 m. – menų gimnazijos statusas.

Gimnazijos savininko teises ir pareigas vykdanti įstaiga yra LR švietimo ir mokslo ministerija. Ši gimnazija – meninio profilio mokykla, vykdanti pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su meniniu (muzikos arba dailės) ugdymo programas. Be bendrojo ugdymo skyriaus, gimnazijoje veikia muzikos ir dailės skyriai. Čia mokoma daugiau nei 500 gabių menui mokinių iš Klaipėdos miesto, rajono ir kitų Lietuvos regionų. Mokiniai, atvykę mokytis iš kitų miestų, gyvena gimnazijos bendrabutyje. Vaikai, norintys mokytis menų gimnazijoje, priimami konkurso tvarka. Ir muzikos, ir dailės skyrius turi parengiamąsias klases.

Muzikos skyriuje mokiniai gali rinktis šių mokomųjų dalykų programas: fortepijono, styginių instrumentų (smuiko, alto, violončelės, kontraboso, gitaros), pučiamųjų instrumentų (trimito, valtornos, trombono, saksofono, klarneto, fleitos, obojaus, fagoto), chorinio dirigavimo, džiazinio dainavimo, muzikos teorijos, vargonų. Visi muzikos skyriaus mokiniai mokomi ir muzikos teorijos dalykų. Dailės skyriuje mokiniai mokomi piešimo, tapybos, grafikos, skulptūros, dizaino, tekstilės, keramikos, rūbų dizaino, vitražo kompozicijos ir dailės istorijos.

Kiekvienų mokslo metų pabaigoje mokiniai laiko pagrindinius meninio ugdymo dalykų keliamuosius egzaminus ir įskaitas. Esant reikalui, gimnazijos mokiniai turi teisę keisti mokymosi profilį arba pereiti iš vieno skyriaus į kitą. Baigdami gimnaziją, mokiniai laiko pasirinktos meno šakos ir brandos egzaminus, suteikiančius

galimybę absolventams stoti į aukštąsias mokyklas. Muzikos ir dailės skyrių mokiniai dalyvauja įvairioje meninėje veikloje, projektuose, pleneruose. Gimnazistai yra daugelio tarptautinių, respublikinių ir miesto konkursų, parodų, festivalių dalyviai ir laureatai. Mokinius ugdo profesionalių pedagogų kolektyvas, kurį sudaro ne tik geri specialistai, bet ir aktyviai respublikos kultūriniame gyvenime veikiantys menininkai. Menas yra neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, kurią mokame su džiaugsmu dalinti kitiems.

Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją baigė tokie žinomi atlikėjai, kaip solistas Tadas Girininkas, altininkė Eglė Lapinskė, dr. Vidas Pinkevičius, menotyrininkas Girėnas Povilionis, dirigentas Kęstutis Jakeliūnas, džiazo atlikėja Kristina Jatautaitė, muzikantas, kompozitorius Marius Leskauskas, prodiuseris Gediminas Jaunius, tapytoja Kristina Ališauskaitė, skulptorė, tapytoja Rūta Jusionytė, keramikė Rūta Pakarklytė, dizainerė Agnė Kišonaitė, dizaineris Linas Kutavičius, šviesos menininkas, kino režisierius Tomas Smulkis.

Adresas Statybininkų pr. 2, LT-94222 Klaipėda Svetainė www.balsiogimnazija.lt El. p. balsio@menugimnazija.w3.lt Tel.: (8 46) 34 01 83, (8 46) 34 01 60, (8 46) 43

34 67

175

ALIŠAUSKAITĖ EGLĖ 2016 m. I tarptautiniame jaunųjų muzikantų konkurse „Trofeo musicale“ Prienuose laimėjau 2-ąją vietą, 2015 m.

Tarptautiniame instrumentinių ansamblių konkurse Stras‑ būre (Prancūzija) ir V respublikiniame lietuviškos muzikos festivalyje-konkurse „Atlėk, sakale“ Alytuje – 1-ąją vietą, tarptautiniame medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų solistų ir ansamblių festivalyje-konkurse „Ventus musicale“ Vilniuje – 2-ąją vietą, 2014 m. IV tarptautiniame konkurse „Olimpo musicale“ Prienuose – taip pat 2-ąją, o VII tarp‑ tautiniame konkurse „Muzikos tiltai“ Kaune – 3-iąją vietą.

Gimiau 1999 m. sausio 5 d. Kaune. Augu penkių asmenų šeimoje, esu jauniausia. Mano brolis – Kauno technologijos universiteto studentas, būsimas inžinierius, laisvalaikiu grojantis trombonu ir besidomintis senoviniais automobiliais. Sesuo baigė ekonomikos studijas, gyvena ir dirba Vilniuje, labai mėgsta keliauti ir mokytis užsienio kalbų.

Mokausi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Dainuoju gimnazijos chore ir ansamblyje, groju fleita instrumentiniame ansamblyje, dalyvauju mokyklos organizuojamuose renginiuose, prisidedu savo muzikiniais gebėjimais. Iš visų pamokų man labiausiai patinka lietuvių kalba, nes be jos nė vienas iš mūsų negalime laikyti savęs tikru lietuviu. Man atrodo, turime didžiuotis, kad išsaugojome savo gražią kalbą, ir man labai svarbu, kad galime sklandžiai ir raštingai reikšti savo mintis šia kalba. Pagrindinė popamokinė mano veikla yra išplėstinio ugdymo fleitos ir fortepijono pamokos muzikos mokykloje. Taip pat lankau sportinių šokių repeticijas, sporto klubą, džiazo vokalo pamokas.

Mano kelias muzikos pasaulin prasidėjo nuo to, kad mačiau vyresnį brolį, lankantį muzikos mokyklą. Sekdama jo pavyzdžiu taip pat labai norėjau joje mokytis. Ugdyti talentą, žinoma, man labiausiai padėjo mokytojos. Jos padėjo ir jį atrasti, ir jį ugdyti.

Kiekvieną dieną muzikiniams gebėjimams lavinti skiriu nuo vienos iki trijų valandų namuose, kur treniruojuosi viena pati.

Prie šių valandų prisideda ir pamokos muzikos mokykloje – nuo dviejų iki penkių kartų per savaitę mažiausiai po valandą. Be to, dar norisi spėti ir pasportuoti, ir pašokti. Matant šiuos skaičius, atrodo, kad skiriu tam nemažai laiko, tačiau tiek namuose, tiek muzikos mokykloje jis neprailgsta, norisi tęsti ir atrodo, kad galėčiau muzikuoti nors ir visą dieną, jei tik turėčiau tokią galimybę.

Laisvalaikiu labai mėgstu važinėtis dviračiu, tad kai tik turiu galimybę – tai ir darau. Mėgstu ilgus, ramius pasivaikščiojimus gamtoje su šeima, draugais arba augintiniu. Na, o kai jaučiuosi išsekusi ir norisi ramesnės veiklos, puikiai leidžiu laisvalaikį žiūrėdama gerus filmus su draugais ir šeima ar tiesiog susisupusi į storą mamos megztinį skaitau įdomią knygą.

Labiausiai didžiuojuosi tais pasirodymais, kurie nebūtinai būna įvertinti diplomais, tačiau suteikia didžiulį pasitenkinimą, nes žinai, kiek pastangų buvo įdėta ir kiek džiaugsmo suteikė pats pasirodymas – gerai sugrotas kūrinys, sudainuota daina ar sušoktas šokis. Turbūt labiausiai įsiminė ilga kelionė į konkursą Strasbūre su draugais ir bendraminčiais. Tačiau nei kiek ne mažiau džiaugsmo teikė dalyvavimas respublikinėse dainų šventėse, kuriose su dideliu būriu draugų dalyvauji didžiuliame gražiame renginyje ir jauti pakylėjimą ir vienybę su visais šventės dalyviais, atliekančiais tą patį kūrinį.

Savo bendraamžiams norėčiau patarti visų pirma išsikelti sau tikslus. Konkrečiai žinant, ko nori, galima po truputį judėti to tikslo link. Žinoma, reikia nepamiršti, kad bus nesėkmių, bet svarbiausia – nepasiduoti. Jeigu tikrai labai labai norite, tai, įdėję nemažai pastangų ir tikėdami savo pergale, savo svajones tikrai pasieksite.

Svarbiausia vertybė, kuria ir stengiuosi vadovautis, man yra meilė. Mano nuomone, kiekvienas, kuris myli kitus ir save bei atiduoda tai, ką turi, nesitikėdamas gauti atgal, gyvens laimingą ir visavertį gyvenimą. Galbūt tai gali nuskambėti banaliai, tačiau iš meilės ir išplaukia visos kitos vertybės, kurias turėtume puoselėti: rūpestingumas, atjauta ir dora. Didžiausias mano autoritetas – mano mama. Žinoma, man ji pati geriausia, kaip tikriausiai ir kitos mamos savo vaikams. Mano ateities planai nėra labai aiškūs… Mane domina labai skirtingi dalykai – nuo muzikos iki tiksliųjų mokslų. Domiuosi ekonomika, labai ją mėgstu, tačiau nežinau, ar galiu save įsivaizduoti ekonomisto kėdėje, dirbančią ir mėgstančią savo darbą kiekvieną akimirką. Žinoma, tikrai nesinori pamiršti muzikos. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jos. Tačiau nenoriu savo ilgaamžio pomėgio paversti darbu. Tad belieka džiaugtis, kad dar turiu šiek tiek laiko apmąstyti, ką vis dėlto norėčiau studijuoti.

Lietuvoje mane neramina tai, kad labai talentingi žmonės išsižada savo talento tobulinimo ir nesieja savo gyvenimo su juo vien dėl to, jog nemato perspektyvų įsitvirtinti Lietuvoje, gauti pakankamą atlygį už savo darbą ir oriai gyventi. Dažnai jie bijo likti nepastebėti, neįvertinti arba nuvertinti. Mane neramina menininko stereotipas: labai dažnai žmonės menininkus įsivaizduoja kaip atsiribojusius nuo žmonių, savo pasaulyje plaukiojančius keistuolius ar net, blogiausiu atveju, kaip žmones, kurie tiesiog neturėjo kur daugiau dėtis, tad nusprendė mokytis meno. Kai kurie žmonės tiesiog nesupranta, kad būsimasis menininkas įdeda tiek pat ar net daugiau pastangų, kaip ir teisę ar mediciną besimokantis studentas. Juk neužtenka turėti talentą, reikia jį lavinti. Tokie stereotipai labai mane liūdina. Jie gali ne tik priversti jautresnį žmogų išsižadėti savo talentų, bet net ir patiems stipriausiems sukelti abejonių, apmąstymų ar nepasitikėjimo savimi dėl mėgstamos veiklos. O džiugina mane tai, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau renginių, festivalių ir kitokių veiklų įvairių muzikos stilių gerbėjams. Galime labiau gilintis į savo mėgstamą muzikos stilių arba atrasti ką nors naujo.

Po 10 metų Lietuvą įsivaizduoju kaip šalį, kuri jau 35-erius metus kuria savo, kaip nepriklausomos valstybės, istoriją, kurioje gyvenimas po truputėlį tampa vis gražesnis, o žmonės – vis geresni vieni kitiems.

181

Mama Saulė Ališauskienė Eglė – jauniausias vaikas mūsų šeimoje. Namuose niekada netrūkdavo šurmulio – visi trys vaikai augo nuolat užsiėmę daugybe dalykų, niekada nesigirdėdavo žodžio „nuobodu“, visada norėdavosi aprėpti daugiau veiklos, negu yra įmanoma. Muziką mėgsta visi šeimos nariai, todėl kelias į muzikos mokyklą atrodė savaime suprantamas – ne tam, kad vaikas siektų kažkokių aukštumų, o labiau tam, kad geriau suprastų, kas yra muzika, kad susidraugautų su ja. Nekėlėme vaikams jokių aukštų tikslų, tiesiog skatinome rinktis tai, kas patinka ir kas sekasi. Labiausiai džiaugėmės Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje ir Kauno jėzuitų gimnazijoje sutiktais puikiais mokytojais, gebančiais rasti su vaikais bendrą kalbą ir pasiekti puikių rezultatų ne piktuoju, o geruoju. Eglei nuo mažumės puikiai sekėsi visi muzikiniai dalykai, todėl ir į muzikos mokyklą ji visada keliaudavo su džiaugsmu. Žinoma, ši veikla (kaip ir daugelis kitų užsiėmimų, į kuriuos norisi spėti) atima daugybę laiko, todėl kartais tiksliesiems mokslams lieka tik naktys. Todėl nieko keisto, kad ne visi dalykai mokykloje sekasi vienodai gerai. Stengiamės džiaugtis sėkmėmis, nesureikšminti nesėkmių, pamiršti nemalonius dalykus ir ilgai prisiminti tai, kas gera. Eglė – labai brandi asmenybė, gebanti šiltai bendrauti su žmonėmis, atskirianti, kas gera ir kas bloga, ir nuolat besistengianti padaryti pasaulį geresnį, „vienu gyvenimu gilesnį“, kaip sakė poetas Justinas Marcinkevičius. Kad ir kokį gyvenimo kelią ji pasirinktų, linkiu, kad niekada nepritrūktų vidinės ramybės ir stiprybės ir kad ją nuolat suptų geri žmonės.

ALIŠAUSKAITĖ EGLĖ 2016 m. tapau XIX nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso laureate ir pelniau du specialiuosius prizus (už geriausią B. Dvariono kūrinio atlikimą ir geriau‑ sią klasicizmo epochos kūrinio atlikimą), XIII tarptautinia‑ me konkurse „Prague Stars 2016“ (Čekija) ir XIII tarptau‑ tiniame konkurse „Vienna Stars 2016“ (Austrija) laimėjau 1-ąją vietą, 2015 m. tapau tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurso „Giovani virtuosi“, vykusio Lietuvoje, laureate ir buvau apdovanota specialiuoju prizu už geriausią klasikinio kūrinio atlikimą, taip pat tapau tarptautinio jaunųjų pianistų konkurso, skirto L. Povilaičiui atminti, laureate ir buvau apdovanota specialiuoju prizu už geriausią L. Povilaičio kūrinio atlikimą, tais pačiais metais tarptautiniame konkurse „Diapason“ Italijoje pel‑ niau didįjį prizą (solo kategorija) ir 1-ąją vietą (ansamblių kategorija), o XIV tarptautiniame konkurse „Don Vincenzo Vitti“ Italijoje – didįjį prizą (ansamblių kategorija) ir 3-iąją vietą (solo kategorija).

182

Gimiau 1998 m. rugpjūčio 27 d. Kaune. Mano mama yra gydytoja neurologė, be to, dėsto studentams. Tėtis yra komercijos direktorius didelėje prekybos įmonėje. Sesė Ugnė studijuoja mediciną. Ji yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos antrakursė. Ugnė gabi kalboms – moka ne tik anglų, bet ir ispanų bei prancūzų kalbas. Broliai dvyniai Linas ir Vaidas mokosi Kauno technologijos universiteto gimnazijos I klasėje. Jie sportuoja (žaidžia futbolą, dalyvauja varžybose) ir groja pianinu bei akordeonu, sėkmingai dalyvauja konkursuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mūsų šeima mėgsta aktyvų laisvalaikį, mes daug keliaujame. Esu laiminga, kad visada jaučiu šeimos palaikymą ir paskatinimą.

Aš, kaip ir broliai, mokausi Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, lankau III A klasę. Aktyviai dalyvauju įvairiuose mokykloje organizuojamuose renginiuose. Sunku įvardyti vieną mėgstamiausią discipliną, man patinka prancūzų kalba, matematika, gamtos mokslai – chemija, biologija. Po pamokų sportuoju: bėgioju, lankau sporto klubą, tačiau pagrindinė mano popamokinė veikla – muzika. Jau 12 metų lankau Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklą, groju fortepijonu. Ja susidomėjau ankstyvoje vaikystėje, kai man buvo penkeri. Mama pastebėjo mano muzikalumą, gerą klausą ir nuvedė į muzikos mokyklą. Pianinu groju kasdien po kelias valandas, ypač ruošdamasi konkursams. Groju ne tik solo, esu grojusi įvairių sudėčių ansambliuose (kameriniame ansamblyje su vokaliste, su fleita, su birbyne, fortepijoniniame ansamblyje), tad yra tekę nemažai repetuoti ir su kolegomis muzikantais, susitikti pagroti ir vakarais, ir savaitgaliais. Didžiąją dalį laisvalaikio skambinu pianinu. Be to, man labai patinka keliauti, leisti laiką su draugais.

Be jau minėtų 2015-aisiais pelnytų laimėjimų, norėčiau paminėti ir ankstesnius savo pasiekimus: 2014 m. tarptautiniame konkurse „Paolo Barrasso“ Italijoje laimėjau 1-ąją vietą (solo kategorija) ir didįjį prizą (ansamblių kategorija), VI tarptautiniame konkurse „Muzikuojame dviese“ – 2-ąją vietą, o tarptautiniame konkurse Sankt Peterburge (Rusija) – 3-iąją vietą. 2013 m. tapau VII tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurso „Sąskambiai“ laureate, tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurso „Giovani virtuosi“ laureate ir jame pelniau specialųjį prizą už geriausią klasikinio kūrini atlikimą, XIII tarptautiniame A. Skriabino pianistų konkurse Paryžiuje (Prancūzija) laimėjau 2-ąją vietą. 2012 m. XII respublikiniame fortepijoninių ansamblių konkurse „Skambinu su draugu“ laimėjau didįjį prizą, respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Vaikystė su muzika“ – 1-ąją vietą, o V tarptautiniame konkurse „Muzikuojame dviese“ ir XI tarptautiniame Nikolajaus Rubinšteino pianistų konkurse Paryžiuje (Prancūzija) – 2-ąją vietą. 2011 m. tapau VI tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurso „Sąskambiai“ laureate ir laimėjau dvi 2-ąsias (solo ir ansamblių kategorijos) vietas tarptautiniame konkurse „Premio Antonio Salieri“ Lenjage (Italija). 2010 m. tarptautiniame jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurse „Giovani virtuosi“ pelniau 1-ąją, tarptautiniame jaunųjų koncertmeisterių konkurse Lietuvoje – 2-ąją, o IV tarptautiniame konkurse „Muzikuojame dviese“ – 3-iąją vietas. 2009 m. tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse Val Tidonėje (Italija) laimėjau 2-ąją vietą, 2008 m. IX tarptautiniame Nikolajaus Rubinšteino pianistų konkurse Paryžiuje (Prancūzija) ir III tarptautiniame konkurse „Muzikuojame dviese“ – taip pat 2-ąją vietą, 2007 m. tarptautiniame R. Šumano jaunųjų pianistų konkurse „Fur music“ Lenkijoje – 3-iąją vietą, o 2006 m. tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse Val Tidonėje (Italija) buvau apdovanota didžiuoju prizu.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi pasiekusi laimėjimų rimtuose tarptautiniuose muzikos konkursuose. Dalyvaujant įvairiuose konkursuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje pasitaikė įvairių nuotykių, linksmų įvykių. Labiausiai įstrigo pirmoji pergalė Italijoje.

Tuomet man buvo septyneri. Pirmosios ovacijos, pirmoji taurė, po to – prezidento padėka už pasiekimus... Arba dalyvavimas net trijuose konkursuose per vieną dieną ir pasiektos trys pergalės.

Arba konkursas, kuriam paruošėme programą dviem fortepijonams (organizatoriai užtikrino, kad bus du instrumentai), o atvykę radome tik vieną. Buvo daug streso, teko greitai keisti programą.

Bet labai susikaupėme, gražiai sugrojome ir laimėjome! Įsiminė ir konkursas Sankt Peterburge prieš metus. Buvo labai neramu vykti į Rusiją. Žiniasklaida mirgėte mirgėjo pranešimais apie krizę Rusijoje, apie neramumus, grėsmę Baltijos šalims. Tačiau tai buvo vienas šilčiausių, maloniausių konkursų. Ir gatvėse sutikti žmonės buvo mandagūs, geranoriški.

Didžiausias mano autoritetas yra mama. Žaviuosi jos išsilavinimu, erudicija, gebėjimu bendrauti su žmonėmis, kiekvienam rasti gerą žodį, mokėti išklausyti. Didžiuojuosi mamos sugebėjimu mokytis ir dirbti, siekti mokslinio laipsnio, karjeros ir tuo pat metu auginti keturis vaikus. Stebiuosi jos mokėjimu rasti laiko kiekvienam iš mūsų – pasikalbėti, pasidomėti, kaip sekasi, pagirti už pasiekimus, skatinti tobulėti ir ieškoti savo kelio. Užaugusi norėčiau būti panaši į mamą, ji mano idealas.

Gyvenime vadovaujuosi principu, kad viskas įmanoma, tik reikia labai panorėti ir atkakliai siekti tikslo. Vertinu žmonių sąžiningumą, atvirumą, humoro jausmą, toleranciją. Bendraamžiams norėčiau pasakyti, kad svarbiausia yra žinoti, ko nori, išsikelti sau tikslus. O tada belieka kryptingai jų siekti. Svarbiausia noras.

Tada atsiras ir galimybė.

Dar nesu galutinai apsisprendusi, kur noriu studijuoti, kokią profesiją rinktis. Vis labiau žavi mintis sekti sesės, mamos ir močiutės pėdomis – studijuoti mediciną. Gydytojo darbas labai įdomus, atsakingas. Tai profesija, kuri neleidžia paskęsti rutinoje. Reikia nuolat tobulėti, sekti naujienas, stengtis pritaikyti praktikoje naujausius mokslinius atradimus. Be to, noriu padėti žmonėms. Kartais kyla mintis pasirinkti muziko specialybę, nes be muzikos savo gyvenimo neįsivaizduoju. Jeigu tik būtų galimybė, mielai baigčiau dvi aukštąsias mokyklas... Tačiau nesvarbu, ką vis dėlto studijuosiu, kokį kelią pasirinksiu, žinau viena – muzika visada bus šalia.

Lietuvoje mane džiugina aktyvus jaunimas. Teko mokytis Kauno jėzuitų gimnazijoje, šiuo metu mokausi Kauno technologijos gimnazijoje, stebiu draugus ir bendramokslius, aktyvią jų veiklą, tai, kaip jie aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, disputuose.

Ir mane žavi jaunimo noras kurti Lietuvos ateitį. Todėl ateityje Lietuvą įsivaizduoju kaip stiprią valstybę, nugalėjusią visas ekonomines krizes. Matau laisvus, savimi pasitikinčius žmones, pilnus pagarbos ir tolerancijos vienas kitam.

Mama Miglė Ališauskienė Eglė yra vidurinysis vaikas šeimoje. Turi vyresnę seserį ir jaunesnius dvynius brolius. Eglės muzikalumą pastebėjau ankstyvoje vaikystėje, kai jai buvo 4–5 metukai, ir nuvedžiau į Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklą. Eglė pateko pas labai gerą mokytoją Zitą Juciuvienę, mokančią dirbti su tokiais mažais vaikais. Mokytoja pastebėjo Eglės gabumus ir nuo pirmųjų metų pasiūlė dalyvauti konkursuose. Per 12 metų dukra grojo daugybėje koncertų, festivalių, konkursų Lietuvoje ir užsienyje. Su ja dirbo puikūs mokytojai, mylintys savo darbą ir mokantys vaikus uždegti

entuziazmu. Šiuo metu Eglę, kaip ir jos brolį Liną, moko mokytoja Jūratė Šleinytė. Eglė žavi savo darbštumu, mokėjimu siekti tikslo, kryptingai dirbti. Ji turi savo grojimo stilių, muzikinę nuojautą.

Mano, kaip mamos, indėlis buvo paskatinti Eglę groti, išklausyti paruoštus kūrinius, organizuoti muzikinius vakarus, nes šeimoje groja ir kiti vaikai. Kuo dukra taps ateityje, dar sunku pasakyti. Šiuo metu ji aktyviai mąsto, ieško savo kelio. Svarbu, kad ji gali rinktis, nes yra gabi ne tik muzikai, bet ir tiksliesiems, gamtos mokslams, kalboms. Ji mėgsta bendrauti, susitikti su draugais, sportuoti. Linkiu Eglei ir toliau išlikti tokiai aktyviai, viskuo domėtis, gerai mokytis ir neapleisti muzikos. Nesvarbu, kokį tolimesnį kelią ji pasirinks, mes ją visada palaikysime.

ALIŠAUSKAS LINAS 2016 m. XIII tarptautiniame konkurse „Vienna Stars 2016“ (Austrija) laimėjau 1-ąją vietą (ansamblių katego‑ rija), 2015 m. tarptautiniame konkurse „Don Vincenzo Vitti“ Kastelanoje Grotėje (Italija) – 1-ąją, tarptautiniame akordeonistų konkurse „Ascoltate“ (ansamblių kategorija) ir akordeonistų konkurse „Vilnius 2015“ (ansamblių kate‑ gorija) – 2-ąją vietą, tapau tarptautinio jaunųjų atlikėjų kamerinės muzikos konkurso Lietuvoje „Giovani virtuosi“ laureatu.

Gimiau 2000 m. gruodžio 12 d. Kaune. Mano šeima yra gausi: mama, tėtis, dvi sesės, brolis ir aš. Mama dirba LSMUL Kauno klinikose gydytoja neurologe ir dėstytoja. Tėtis yra komercijos direktorius didelėje įmonėje. Vyresnioji sesė seka mamos ir močiutės pėdomis – studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Jaunesnioji sesė yra vienuoliktokė, mokosi toje pačioje gimnazijoje ir muzikos mokykloje kaip ir aš su broliu. Mano dvynys brolis, žinoma, mokosi toje pačioje klasėje kaip ir aš. Visiems šeimos nariams labai patinka keliauti po įvairias šalis, ypač ten, kur šilta.

Mokausi Kauno technologijos universiteto gimnazijos 9‑oje klasėje. Mokykloje papildomų pareigų neturiu, bet dalyvauju įvairiuose mokyklos renginiuose. Turiu dvi mėgstamiausias disciplinas – fiziką ir algebrą. Šios pamokos man patinka, nes nereikia daug kalti mintinai, yra įdomios, tam, kad suprastum šiuos mokslus, reikia mąstyti. Po pamokų turiu du pagrindinius užsiėmimus: lankau muzikos mokyklą ir futbolo treniruotes.

Laisvalaikiu labai mėgtu leisti laiką su draugais. Kai geras oras, 183

SPORTAS ■ D. Matvejevas: kaip ugdyti jaunuosius sportininkus?

334

■ Sporto mokyklos ir centrai

340

■ Sportui gabių ir talentingų vaikų apybraižos

346

333

Į SPORTO AUKŠTUMAS – IŠ DARŽELIO Dalius Matvejevas, sporto apžvalgininkas ir žurnalistas Anksti įžvelgti potencialų gerą menininką pedagogams yra tikras iššūkis. Sporte viskas yra kiek paprasčiau – čia treneriams padeda objektyvūs kriterijai: metrai, sekundės, kilogramai.

Daugybę metų Lietuvos sporto sistema funkcionavo pagal seniai nusistovėjusį modelį. Darželiuose ir mokyklose vykdavo kūno kultūros užsiėmimai, o į mokyklas atėję valstybinių sporto moky‑ klų treneriai kviesdavo vaikus lankyti būrelius. Specializuotose mokyklose išsiskiriantys vaikai gaudavo pasiūlymų vykti į sporto internatus ar sulaukdavo aukšto meistriškumo klubų dėmesio.

Sportininkų rengimo sistemą sudrebino ir iš esmės pakeitė pri‑ vataus sektoriaus įsiliejimas. Privačios krepšinio, futbolo, kovos menų mokyklos įžvelgė galimybę ne tik ugdyti sportininkus, bet ir paversti šią sritį pelningu verslu.

Naują kelią atrado futbolas, krepšinis ir karatė Visi tėvai nori, kad jų vaikai augtų sveiki ir, ieškodami savo pašaukimo, išbandytų kuo daugiau sričių. Kartu pageidautina ir įgyti gyvenime naudingų įgūdžių, pavyzdžiui, plaukti ar apsiginti.

Dar daugiau – bet kuriam didesnio ūgio kūdikiui Lietuvoje įprastai nuo pat pirmosios gyvenimo minutės klijuojama būsimojo Arvydo Sabonio etiketė. Kuris tėvas nelinkėtų savo sūnui tokios ateities? Dėkite kontraktą ant stalo, pasirašys visi!

Suprantama, greitai atsirado šiuolaikiškai mąstančių sporto entuziastų, pasiūliusių tėvams svajonės siekti pradėti kuo anksčiau – nelaukiant, kol pradinėse klasėse į mokyklą ateis kurios nors sporto šakos treneris. Šiuo metu bet kuriame darželyje rasite bent keletą pasiūlymų vaikams už tam tikrą mokestį lankyti vienos ar kitos sporto šakos būrelį. Šioje srityje pirmauja trys Lietuvos sporto banginiai – krepšinis, futbolas ir karatė. Dauguma kitų sporto šakų, kaip ir prieš keletą dešimtmečių, į kovą dėl potencialių žvaigždžių įsitraukia vėliau, kai vaikai pradeda lankyti mokyklas. Kartu tai yra ir jų nesėkmė, nes reikia tenkintis pirminę atranką jau praėjusiais vaikais, neatradusiais savęs kitose sporto šakose.

Lietuvos futbolo federacijos atstovai ir Sostinės krepšinio mokyklos vadovai darželius atrado panašiu metu, tačiau pasirinko skirtingas strategijas.

Futbolo federacija sukūrė programą „Futboliukas“, kurios tikslas – duoti darželiams futbolui žaisti reikalingo inventoriaus ir apmokyti įstaigos darbuotojus futbolo treniravimo pagrindų.

Tuo tarpu Sostinės krepšinio mokykla delegavo trenerius, kurie darželinukų tėvams pasiūlė vaikus leisti į specializuotas treniruotes. „Pradžia nebuvo lengva, svarbiausia buvo surasti stiprių žmonių, kurie moka bendrauti su vaikais ir gali užsitarnauti pasitikėjimą, – pasakojo Sostinės krepšinio mokyklos direktorius Andrius Čerškus. – Tokių žmonių rasti buvo sunku, nes atlyginimas už darbą darželyje tikrai nėra didelis, o darbas – labai atsakingas.

Pavyzdžiui, neseniai nutiko toks atvejis – vaikas per treniruotę tiesiog sėdėjo ant suoliuko, nuo jo nukrito ir prasiskėlė galvą.

Atsakomybė tenka treneriui, kuris visko nesužiūrėjo. Tad ieškojome studentų ar kitą darbą turinčių žmonių, kuriuos pirmiausia vestų entuziazmas.“ 334

Sostinės krepšinio mokyklos projektas išaugo iki nesvajotų aukštumų. 2016 m. sostinės mokykla darželinukus žaisti krepšinį mokė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje.

Darbas – pagal autoritetingo specialisto parengtą programą Pirmasis šių būrelių tikslas yra tiesiog sudominti vaikus krepšiniu, suteikti galimybę kiekvienam išbandyti ir pamilti šį žaidimą, atrasti jame save.

Vis dėlto išaugęs masiškumas nuvedė Sostinės krepšinio mokyklą gerokai toliau – treniruotės darželiuose tapo ir pirmuoju būsimų žvaigždžių atrankos etapu. „Darželiuose vyksta vaikų testavimas, treneriai žiūri, kiek jie nušoka, kaip greitai bėga, vertina fizinį pasirengimą. Tuo pačiu metu treneriai rašo ir vaikų charakteristikas: kaip jie lanko treniruotes, kaip dirba ir pan. Atsižvelgdami į šias charakteristikas, būsimuosius pirmokus kviečiame į Sostinės krepšinio mokyklos komandas, kuriose suburiami geriau žaidžiantys vaikai“, – pasakojo A. Čerškus.

Pirmieji užsiėmimai tikrojoje krepšinio mokykloje dar nebūna itin orientuoti į vaikų išskaidymą pagal pajėgumą. „Yra trenerių, kurie turi suburti stipresnes pirmokų komandas, bet dar porą metų labiau orientuojamės į tai, kad treniruotės vyktų patogioje vietoje arčiau namų, po tėvų darbo valandų. Pagal meistriškumą komandas rimtai pradedame rikiuoti 3–4 klasėse“, – dėstė krepšinio mokyklos direktorius.

Tada geriausieji žaidžia kartu ir, turėdami stiprius konkurentus, greičiau tobulėja. Neatradę savo pašaukimo, vaikai dažnai lieka sportuoti dėl smagumo, fizinio pasirengimo, tačiau tai nereiškia, kad jų svajonės pasiekti aukštumas žlunga.

Gausu pavyzdžių, kai sporto talentai atsiskleidžia vėlyvame amžiuje. Pavyzdžiui, Lietuvos krepšinio rinktinės narys Mindaugas Kuzminskas nepatekdavo tarp geriausių Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos auklėtinių, buvo net pradėjęs rengtis teisėjo karjerai, tačiau vėliau sugebėjo pranokti visus buvusius treniruočių partnerius. „Pirmajame etape, kai ateini jau darželyje lankęs treniruotes, turi pranašumą prieš kitus vaikus, nes jau žinai taisykles, esi kiek techniškesnis. Bet kiti gabūs ir talentingi vaikai greitai pasiveja ir net aplenkia. Iki 3 klasės gali būti lyderis, bet po to keičiasi fizinės galimybės ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Dar kartą viskas keičiasi, kai vaikai pasiekia 16–17 metų amžių, – pasakojo mokyklos vadovas. – Čia net nereikia kalbėti vien apie krepšinį.

Būna, kad ateina vaikai iš futbolo, plaukimo, vandensvydžio treniruočių ir greitai visus aplenkia.“ Lietuvos treneriai yra sukaupę labai daug patirties, dėl kurios yra samdomi Rusijoje, Kinijoje ir kitose šalyse, bet ir čia reikalingos metodinės naujovės. Mūsų krepšinio pasaulyje daug diskutuojama apie tai, kad Lietuvos krepšinio sistema neparengia tiek individualiai stiprių žaidėjų, kiek, pavyzdžiui, Serbijos ar Kroatijos.

Sostinės krepšinio mokyklos treneriai dirba pagal žinomo krepšinio specialisto, sporto mokslininko Rūtenio Paulausko

Sostinės krepšinio mokyklos įkūrėjas ir vadovas Andrius Čerškus su jaunuoju čempionu. (Sostinės krepšinio mokyklos archyvo nuotrauka)

specialiai parengtą programą. Būtent ji turi užtikrinti, kad talentingas krepšininkas būtų ugdomas laipsniškai, nepersisotintų per anksti, harmoningai tobulėtų. „Turime labai detalią R. Paulausko programą visiems metams.

Joje išsamiai surašyta, kiek ir kokios amžiaus grupės sportininkai turi skirti dėmesio vienoms ar kitoms savybėms lavinti, kada reikia pradėti mokytis taktikos ir pan., – dėstė A. Čerškus. – Mūsų auklėtiniai krepšinį žaidžia 9 mėnesius, o iš viso sportuoja 11 mėnesių per metus. Prašome trenerių, kad rugpjūtį daugiau dėmesio skirtų lengvajai atletikai, fiziniam pasirengimui, o po sezono – individualiam meistriškumui lavinti, t. y. nebežaidžiama komandoje. Taip stengiamės, kad jaunuoliai nepersisotintų krepšiniu.“ 2015–2016 m. sezoną Sostinės krepšinio mokyklos paslaugomis naudojosi per 2 500 vaikų. Kiek iš jų taps aukštesnio lygio krepšininkais, kol kas pasakyti negali niekas, nes net ir geriausia metodika ar didžiausias darbštumas nieko negarantuoja. Tačiau net ir toks didelis auklėtinių skaičius neleidžia A. Čerškui teigti, kad krepšinio treniruotes Vilniuje išbando visi norintys, kad nė vienas talentas nepraslysta pro jo ar kurios kitos krepšinio mokyklos trenerių akis. „Vilniuje katastrofiškai trūksta sporto bazių, – tvirtino mokyklos direktorius. – Potencialo yra daug, bet mes tiesiog negalime priimti į treniruotes visų norinčių. Pavyzdžiui, Pilaitėje norinčių žaisti krepšinį pirmokų yra apie 50, bet galime priimti tik 25. Tai verčia trenerius daryti atranką jau tarp pirmokų!“

Kartais talentams trukdo ir visa Lietuvos švietimo sistema. „Turėjome atvejį, kai talentingas vaikas negalėjo lankyti treniruočių, nes jo mokykloje pamokos vyko dviem pamainomis ir jis dėl mokymosi antrojoje pamainoje tiesiog negalėjo spėti“, – pasakojo A. Čerškus.

Darbas krepšinio mokyklos treniruotėse ar iškilimas tarp bendraamžių jaunajam krepšininkui taip pat dar nieko negarantuoja.

Priešakyje laukia paskutinis – lemtingas – žingsnis iš jaunimo į vyrų krepšinį. Lietuvos krepšinio pasaulyje jau daug metų kuriama sistema, kaip šį perėjimą padaryti kuo sklandesnį, nes būtent šis barjeras daugeliui išskirtinių jaunuolių būna per aukštas.

Todėl beveik visos geriausios Lietuvos krepšinio mokyklos bendradarbiauja su įvairiais klubais, suteikiančiais galimybę gabiausiems jaunuoliams žengti pirmuosius žingsnius vyrų komandose. „Mes turime kontraktą su Lietuvos edukologijos universitetu, turėsime bendrą komandą su jų studentais Regionų krepšinio lygoje, tai bus labai naudinga ir mūsų talentingiausiems vaikams“, – sakė A. Čerškus.

Ar vaikams reikia rezultatų?

Krepšinio ir futbolo treneriai į darželius atėjo panašiu metu, tačiau skirtingų sporto šakų atstovų požiūris į jaunųjų sportininkų ugdymą išsiskyrė. Sostinės krepšinio mokykla rengia tikras darželinukų varžybas, o futbolininkai laikosi nuomonės, kad vaikai iš pradžių turi žaisti vien tik savo malonumui, neturi jaudintis dėl rezultatų. Todėl jauniausių futbolininkų varžybos yra tiesiog žaidimas, kuriame neskaičiuojami įvarčiai.

335

ANYKŠČIŲ KŪNO KULTŪROS IR SPORTO CENTRAS 1963 m. Anykščių rajono sporto komiteto pirmininku tapus dideliam sporto mėgėjui Jonui Pajarskui, rugsėjo 1 d. įkurta Anykščių rajono sporto mokykla, kurios direktoriumi paskiriamas Povilas Kugys. 1977 m. mokykla pavadinta Anykščių vaikų ir jaunių sporto mokykla, o 2001 m. Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu sporto mokykla reorganizuota į Anykščių kūno kultūros ir sporto centrą (AKKSC), kurio direktoriumi tampa Kęstutis Čepulis. Nuo 2016 m. birželio 28 d. centro direktoriumi išrinktas Žilvinas Ovsiukas.

AKKSC misija – sudaryti sąlygas ugdyti fiziškai sveiką ir aktyvią Anykščių bendruomenę, nustatyti vaikų potencialius gebėjimus ir juos ugdyti, parengti didelio meistriškumo sportininkus dalyvauti šalies ir tarptautinio rango varžybose, plėtoti ir organizuoti kūno kultūros ir sporto renginius, tenkinti rajono bendruomenės sportinius poreikius. Centro tikslai – skatinti vaikų ir suaugusiųjų sportinę saviraišką, tenkinti jų sportinio užimtumo poreikius, ieškoti talentingų sportininkų, rengti juos tinkamai atstovauti centrui ir Anykščių savivaldybei respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose. Į centrą priimami visi norintys sportuoti mokiniai, kurie centro direktoriui pateikia nustatytos formos prašymą su tėvų (globėjų, rūpintojų) parašu ir gydytojo pažymą apie sveikatos būklę. Į pradinio rengimo grupes kviečiami vaikai nuo 7 metų. Sporto centre užsiėmimai yra mokami. Mokesčio dydį nustato Anykščių rajono savivaldybės taryba. Sporto centrą lanko vaikai iš viso rajono, kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems AKKSC mokiniams visos kelionių išlaidos vykti į treniruotes ir varžybas kompensuojamos Anykščių rajono savivaldybės administracijos.

Sporto centre veikia plaukimo, krepšinio, futbolo, žirginio sporto, graikų-romėnų imtynių, biatlono, slidinėjimo ir sunkiosios atletikos skyriai. Sporto centro ugdytinius treniruoja 9 ilgametę patirtį ir tarptautinės (1 treneris), nacionalinės (2 treneriai) ir Lietuvos sporto trenerio (6 treneriai) kategorijas turintys treneriai ir 6 sporto treneriai. Sportinio ugdymo procesas yra nuoseklus ir tęstinis, vykdomas ištisus metus.

Kadangi sporto centras neturi nuosavų patalpų, krepšinio, futbolo, imtynių treniruotės vyksta Anykščių miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų sporto salėse ir aikštynuose, o varžybos – UAB ,,Nykščio namai“ sporto ir laisvalaikio centro krepšinio arenoje.

Sunkiaatlečiai treniruojasi Anykščių technologijos mokyklos bendrabutyje įrengtoje sunkiosios atletikos sporto salėje. 2016 m. įgyvendinus žiemos sporto bazės remonto projektą, žiemos sporto šakų sportininkams įrengta patraukli bendrojo fizinio rengimo salė su specializuotais treniruokliais, jaukūs persirengimo kambariai, pagalbinės, sanitarinės patalpos. Šaudymo treniruotės vykdomos Anykščių r. Džiugų km. UAB ,,Zala Arms“ įrengtoje šaudykloje ir Ignalinoje. Pavasario, vasaros ir rudens sezonais slidininkai ir biatlonininkai treniruojasi su riedslidėmis, riedučiais, dviračiais. Plaukimo treniruotės vykdomos VšĮ ,,Sveikatos oazė“ 25 m, 6 takelių baseine ,,Bangenis“. Šiame baseine treniruojasi ir trenerio Žilvino Ovsiuko ugdytinis olimpietis Giedrius Titenis. Žirginio sporto treniruotės vykdomos Niuronių km. hipodrome, žiemą – manieže. Sportininkams renovuotose arklidėse įrengti persirengimo kambariai, inventoriaus patalpos, virtuvėlė, dušai.

AKKSC rengia aukščiausio sportinio meistriškumo sportininkus, sudaro jiems galimybę dalyvauti aukščiausio lygio varžybose pasaulyje ir Europoje, organizuoja ir vykdo Lietuvos mokyklų 340

žaidynes rajone, sporto renginius miesto bendruomenės nariams, vasaros sportines stovyklas, tradicinius masinius bėgimus, sveikatą stiprinančius renginius. Centro ugdytiniams organizuojamos mokomosios treniruočių stovyklos Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Anykščių sportininkai džiugina aukštais sportiniais rezultatais – net 20 sportininkų įtraukti į Lietuvos suaugusiųjų, jaunių ir jaunimo rinktines.

AKKSC treniravosi ar treniruojasi tokie sportininkai, kaip plaukikas Giedrius Titenis, slidininkas Vytautas Strolia, sunkiaatlečiai Arnas Šidiškis, Gintarė Bražaitė, Mindaugas Janulis, imtynininkės Indrė Bubelytė ir Danutė Domikaitytė, graikų-romėnų imtynininkas Domas Krikščiūnas, slidininkai Lukas Jakeliūnas ir Jaunius Drūsys, biatlonininkai Kotryna Vitkūnaitė ir Linas Banys.

AKKSC Lietuvos Respublikos sportininkų ugdymo centrų konkursuose jau daugybę metų tampa nugalėtoju antroje (miestų, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, ir rajonų) grupėje.

Adresas Liudiškių g. 18, LT-29130 Svetainė www.anyksciai-sport.lt El. p. ansport@pikselis.lt Tel. (8 381) 58 629

Anykščiai

KAUNO BURIAVIMO MOKYKLA „BANGPŪTYS“

Kauno buriavimo mokykla „Bangpūtys“ yra neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla, įkurta 2001 m. Joje suburtas didžiausias Lietuvoje profesionalių trenerių kolektyvas, kuris moko buriavimo pagrindų, praktikos ir teorijos. 2015 m. spalio 20 d. Kauno miesto tarybos sprendimu nuo 2016 m. kovo 1 d. prie Kauno buriavimo mokyklos „Bangpūtys“ prijungta Kauno irklavimo mokykla. Taigi šiuo metu mokykloje „Bangpūtys“ kultivuojamos trys sporto šakos: buriavimas, irklavimas, kanojų ir baidarių irklavimas.

Mokyklos misija – ieškoti ir atrinkti talentingus sportininkus.

Mokyklos tikslai – per sportą ir kūno kultūrą skatinti vaikų ir jaunimo saviraišką, užtikrinti masiškumą, sudaryti palankią aplinką mokinių užimtumui, tenkinti išskirtinius jų gabumus, poreikį sportui, sveikatos stiprinimui, rengti sportininkus, galinčius deramai atstovauti mokyklai, Kauno miestui ir Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kituose tarptautiniuose renginiuose.

Buriavimo mokykloje kultivuojamos šios jachtų klasės: „Optimist“, „Laser 4.7“, „Laser Radial“, „Laser Standard“, burlenčių „Viper“ ir „RS:X“ ir 470 jachtų klasė. Prijungtoje Kauno irklavimo mokykloje kultivuojamos irklavimo bei baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakos, visi 18 irklavimo mokyklos trenerių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, 6 iš jų turi tarptautinę sporto trenerio kategoriją.

Norint tapti Kauno buriavimo mokyklos „Bangpūtys“ auklėtiniu, reikia užpildyti prašymo formą, pasirašyti sportininkų priėmimo į Kauno miesto savivaldybės įsteigtas sporto mokyklas sutartį ir pateikti gydytojo pažymą apie sveikatos būklę. Buriavimo

užsiėmimus lankyti gali vaikai nuo 7 metų, irklavimo – nuo 13 metų, o baidarių ir kanojų irklavimo – nuo 10 metų. Užsiėmimai mokykloje mokami: pradinio rengimo grupių sportininkai per mėnesį moka 5,78 Eur, o meistriškumo ugdymo, tobulinimo ir didelio meistriškumo grupių – 7,24 Eur. Mokykloje daugiausia treniruojasi vaikai iš Kauno miesto ir rajono, bet yra sportininkų ir iš Vilniaus. Buriuotojai treniruojasi Kauno mariose, o irkluotojai – Lampėdžių karjere Kaune.

Kauno buriavimo mokykloje „Bangpūtys“ savo sportinę karjerą pradėjo ir iki šiol tęsia buriuotojai Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Juozas Bernotas, Viktorija Andrulytė ir kt. Kauno irklavimo mokykloje savo karjerą pradėjo Donata Vištartaitė, Tomas Gadeikis, Raimundas Labuckas, Birutė Šakickienė ir kt. Per savo veiklos metus abiejų mokyklų ugdytiniai šalies ir tarptautinėse varžybose iškovojo ne vieną šimtą medalių.

Adresas R. Kalantos g. 124, LT-52332 Kaunas Svetainė www.bangputys.weebly.com El. p. mokykla.sailing@gmail.com, mokykla@sailing.lt Tel. (8 37) 40 76 73

341

ADOMAITIS ROJUS 2016 m. grupinėse lenktynėse apgyniau Lietuvos plento dviračių jaunių čempiono titulą, su savo komanda tapau komandinio persekiojimo rungties Lietuvos dviračių treko čempionu, pasaulinio lygio lenktynėse Lenkijoje viename iš etapų užėmiau 3‑iąją vietą, o galutinėje įskaitoje – 13‑ąją vietą. 2015 m. tapau tarptautinių grupinių lenktynių „Gru‑ czno“ Lenkijoje ir Lietuvos plento čempionato grupinių lenktynių nugalėtoju, tarptautinėse daugiadienėse lenk‑ tynėse „Niemen“ Lenkijoje bendroje įskaitoje užėmiau 2‑ąją vietą.

Gimiau 1998 m. lapkričio 23 d. Klaipėdoje. Mano tėvas Rolandas – tolimųjų reisų vairuotojas, mama Inga – vadybininkė, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje. Vyresnysis brolis Mantas studijuoja koledže JAV ir žaidžia koledžo krepšinio komandoje, o jaunesnysis brolis Rokas mokosi pagrindinėje mokykloje ir lanko dviračių treniruotes.

Aš mokausi Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos III B klasėje. Iš visų pamokų man labiausiai patinka biologija. Tai labai įdomus ir įtraukiantis mokslas, nagrinėjantis gamtą, žmonių ir gyvūnų sandarą, be to, susijęs su sportu, o tai man aktualu, nes pagrindinė mano užklasinė veikla yra dviračių sporto treniruotės. Laisvalaikiu mėgstu skaityti knygas, stengiuosi nepamiršti draugų ir šeimos, praleisti su jais kiek įmanoma daugiau laiko, dar mėgstu žvejoti.

2012 m. laimėjęs pirmąsias vaikų grupės lenktynes, supratau, kad dviračių sportas – mano pašaukimas. Prieš pirmas lenktynes ir pergales dviratininkų gyvenimas manęs nelabai traukė, bet pirmasis treneris Edmundas Zakaras vis nepaliko manęs ramybėje. Tad būtent jis pastūmėjo mane šio sporto link. Dieną mokausi kaip ir eilinis gimnazistas: lankau pamokas, o po treniruočių, vėlai vakare, apie dvi valandas darau namų darbus. Kasdien treniruojuosi nuo vienos iki šešių valandų, priklausomai nuo treniruotės pobūdžio, metų laiko ir panašiai. Psichologiškai mane labai palaiko tėvai, treneriai Vaclovas ir Artūras Šiugždiniai bei Edmundas Zakaras, kurie man ir padeda tobulėti žengiant dviratininko keliu. Mane palaiko ir klasės auklėtoja Regina Stepanauskienė.

Didžiausias pergales pasiekiau 2015 m., pirmuosius metus būdamas jaunis: Lietuvos plento čempionate Ignalinoje grupinėse lenktynėse tapau Lietuvos čempionu, liepos 28 d. tarptautinėse penkių etapų daugiadienėse lenktynėse „Niemen“ Lenkijoje ben346

droje įskaitoje užėmiau aukštą 2‑ąją vietą, o rugpjūčio 2 d. taip pat Lenkijoje laimėjau tarptautines grupines lenktynes „Gruczno“. Iš visų laimėjimų labiausiai didžiuojuosi tapęs Lietuvos čempionu, o labiausiai įsiminė dalyvavimas Europos čempionate 2015-aisiais, nes tai buvo pirmasis Europos čempionatas, kuriame dalyvavau.

Nors jaudulys padarė savo ir rezultatas nebuvo toks, kokio visi tikėjosi, bet aš nenusivyliau ir toliau sunkiai dirbu, šiemet bandysiu atsitiesti. Šiuo metu ruošiuosi Europos čempionatui, kuris vyks Monake rugsėjo mėnesį, ir pasaulio čempionatui, kuris vyks Katare spalio mėnesį.

Esu įsitikinęs, kad sunkus darbas visada atsiperka. Gyvenime labai vertinu draugiškumą ir žmogiškumą. Įtaką man daro visi profesionalūs dviratininkai, iš kurių pasisemiu įvairios patirties. Mano autoritetai – dabartinis treneris, Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis ir profesionalų komandos treneris, olimpinis čempionas Artūras Kasputis. Jie labai daug stengiasi ir sunkiai dirba dėl mūsų, jaunųjų sportininkų, ateities. Lygiuojuosi į tokias Lietuvos dviračių sporto žvaigždes, kaip Ramūnas Navardauskas, Tomas Vaitkus ar daugelis kitų.

Savo bendraamžiams galiu pasakyti, kad svarbiausia nusistatyti tikslus, kurių vėliau reikia siekti, tik taip galime pasiekti savo svajones.

Baigęs mokyklą studijuoti, žinoma, planuoju Lietuvos edukologijos universitete arba Lietuvos sporto universitete, rinksiuosi treniravimo sistemų studijas. Gal kada nors pasuksiu trenerio keliu, bet iki tol atkakliai sieksiu profesionalaus sportininko karjeros.

Lietuvoje mane džiugina didžiulės tokios mažos valstybės sportininkų pergalės. O neramina išmaniosios technologijos, kurios gadina vaikus – jie kuo toliau, tuo mažiau nori sportuoti.

Apie Lietuvos ateitį negalvoju, bet nemanau, kad per 10 metų kas nors labai žymiai pasikeis.

ALEKSEJEVA ANA 2015 m. Lietuvos jaunučių fechtavimo pirmenybėse laimė‑ jau 2‑ąją ir 3‑iąją vietas, 2013 m. šiose pirmenybėse – dvi 3-iąsias vietas, Lietuvos jaunučių fechtavimo čempiona‑ te – 1‑ąją, o kalėdiniame fechtavimo turnyre – 2‑ąją vietą.

2012 m. Lietuvos vaikų fechtavimo čempionate iškovojau 1‑ąją, o 2011 m. Lietuvos jaunučių ir vaikų čempionate – 2‑ąją vietą.

Gimiau 2000 m. kovo 13 d. Klaipėdoje. Mano mama Natalija Šapočkina – chemijos inžinierė, baigusi Sankt Peterburgo kino ir televizijos institutą (Rusija). Šiuo metu dirba chemike-laborante gamykloje. Tėtis Vladimir Aleksejev – elektros inžinierius, baigęs Sankt Peterburgo elektrotechnikos institutą (Rusija). Sesuo Ina – uosto ir laivybos valdymo vadybininkė, baigusi Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą.

Mokausi Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos II klasėje. Iš visų pamokų man labiausiai patinka matematika ir chemija, nes mėgstu spręsti uždavinius ir atlikti laboratorinius darbus. Pagrindinė mano veikla po pamokų – fechtavimas, dar lankau piešimo studiją.

Pradėti fechtuotis mane įkvėpė filmai „Trys muškietininkai“ ir „Zoro“. Man labai patiko, kaip fechtuojasi filmo herojai, norėjau būti tokia, kaip ir jie. Tuo metu man buvo septyneri, o į būrelį priimdavo tik nuo vienuolikos metų. Tačiau visgi mane priėmė, kai man sukako aštuoneri. Po trejų metų jau dalyvavau tarptautinėse varžybose Lenkijoje. Ten supratau, kad tai labai gražus ir populiarus sportas. Treniruotis labiausiai man padeda ilgametė ir vienintelė mano trenerė Ala Ramoškienė.

Didesnę dienos dalį praleidžiu mokykloje, fechtavimo treniruotes lankau tris kartus per savaitę, jos trunka po dvi valandas.

Kartą per savaitę lankau piešimo studiją ir praleidžiu ten tris valandas. Esu labai savarankiška. Laisvu laiku mėgstu skaityti knygas, siuvinėti ir megzti.

Labiausiai vertinu punktualumą, savo tikslo siekimą ir laiko organizavimą. Šiuo metu mano autoritetas ir pavyzdys yra mano mama. Ji mane atvedė į fechtavimą, visada mane palaiko, pataria.

Ji atitinka visus mano gyvenimo principus. Man patinka tikslieji mokslai, todėl ruošiuosi studijuoti techninius mokslus. Kuo būsiu, dar nenusprendžiau. Manau, tam dar turiu laiko. Savo bendraamžiams norėčiau patarti tik vieną dalyką – siekti savo tikslo ir svajonės.

Man patinka gyventi Lietuvoje, nes čia galiu mokytis ir lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes.

Tikiu, kad po 10 metų Lietuvoje bus dar daugiau galimybių realizuoti savo planus ir svajones.

Trenerė Ala Ramoškienė Ana atėjo sportuoti labai anksti – buvo jauniausia iš visų, bet stengėsi vykdyti visas užduotys ir pratimus kaip ir vyresni vaikai.

Kovotojos prigimtis atsiskleidė per pirmas varžybas – dėl nuovargio ji negalėjo laikyti špagos viena ranka, bet kovos nesustabdė, o pratęsė laikydama abiem rankomis. Auginti gabų vaiką – didžiulė palaima ir atsakomybė. Palaima, nes kiekvieną dieną matai smalsumą ir savo geriausių savybių atspindį. Atsakomybė, nes ugdant tokį vaiką reikia nuolat kurstyti ugnį jo širdyje, neleisti jai užgesti, suteikti daug žinių ir nesuteikti per daug vilčių. Kaip trenerė stengiuosi paaiškinti, kad visos pastangos niekada nenueina veltui, o laimi tik tas, kuris kiekvieną treniruotę priartina pergalę dirbdamas. Kelionės į kitus miestus ir šalis, bendravimas su bendraminčiais taip pat gerai motyvuoja. Aną apibūdinčiau kaip geranorišką, gebančią bendrauti, optimistišką, atsparią nesėkmėms. Jeigu išmoks visiškai valdyti nuotaikų permainas, tada galės pasiekti visų savo tikslų, nes gero užsispyrimo, blaivaus proto ir jėgos Ana turi su kaupu. Linkiu jai išmokti skirti pagrindinius dalykus nuo pašalinių, siekti savo tikslo, nekreipiant dėmesio į iškylančias problemas. Tėvams ir pedagogams linkiu kantrumo, išmokti mylėti savo vaikus tokius, kokie jie yra, perduoti savo auklėtiniams viską, ką jie sugeba, reikalauti ne daugiau, negu vaikas gali padaryti.

ANDRULEVIČIŪTĖ AISTĖ 2016 m. tarptautinėje „Salduvės“ irklavimo regatoje ir Tarptautiniame dviviečių valčių irklavimo turnyre laimėjau 2‑ąją vietą, 2015 m. tarptautinėje „Salduvės“ irklavimo regatoje ir atvirame Lietuvos jaunių irklavimo čempionate – 1‑ąją vietą, atvirame Lietuvos irklavimo čempionate – 2‑ąją vieta, tarptautinėje regatoje „Gintariniai irklai“ ir Irkla‑ vimo varžybose, skirtose L. Kaminskaitei atminti, – 3‑iąją vietą, 2014 m. tarptautinėje „Salduvės“ irklavimo regatoje ir tarptautinėje regatoje „Gintariniai irklai“ – 3‑iąją vietą, 2013 m. Irklavimo varžybose, skirtose L. Kaminskaitei at‑ minti, ir atvirame Lietuvos irklavimo čempionate – 1‑ąją vietą, tarptautinėje „Salduvės“ irklavimo regatoje ir Bal‑ tijos šalių irklavimo čempionate – 3‑iąją vietą, 2012 m. atvirame Lietuvos irklavimo čempionate – 2‑ąją vietą.

Gimiau 1998 m. Kaune. Gyvenu su mama, tėčiu, sese ir broliu.

Abu tėvai dirba darbus pagal savo specialybes. Jaunesniam broliui 12 metų, jis žaidžia krepšinį, sesei – 20 metų, ji studijuoja aukštojoje mokykloje.

Mokausi Kauno Maironio universitetinės gimnazijos 11-oje klasėje. Mokykloje stengiuosi kaip galima daugiau prisidėti prie įvairių renginių organizavimo, kelerius metus priklausiau mokinių tarybai. Po pamokų lankau irklavimo treniruotes. Irklavimu susidomėjau, kai į mano mokyklą atėjo trenerė ir papasakojo apie šią sporto šaką, todėl nusprendžiau pabandyti. Sportuoti pradėjome su drauge, todėl kartu buvo daug smagiau. Po kelių varžybų pamačiau, kad kuo toliau, tuo labiau pradedu tobulėti ir kiekvienas naujas startas varžybose mane tik stūmėjo į priekį. Kasdien iškart po pamokų važiuoju į treniruotę, kuri trunka apie 1 val. 30 min.

Treniruojuosi 6 kartus per savaitę, o vasarą per dieną darome po 2 treniruotes. Laisvalaikį mėgstu leisti su draugais, užsiimti įvairia veikla, pavyzdžiui, savanoriauti įvairiuose renginiuose.

Labiausiai didžiuojuosi, kad buvau atrinkta dalyvauti 2016 m.

Europos jaunių irklavimo čempionate. O labiausiai įsiminė varžybos, kai irklavau keturvietę valtį ir distancijos pradžioje vienai komandos draugei lūžo irklas. Tad keturvietę valtį teko irkluoti mums trims. Šis įvykis mums pasirodė labai linksmas ir plaukdamos likusią distanciją labai juokėmės. Be to, nors ir irklavome trise, vis tiek nelikome paskutinės.

Mano nuomone, norint ko nors pasiekti, reikia labai daug dirbti ir niekada nenuleisti rankų, net tada, kai atrodo, kad nebepavyks, 347

VISUOMENINĖ VEIKLA

446

■ A. Diržinskaitė: kaip vaikus įtraukti į visuomeninę veiklą?

447

■ Visuomeninės jaunimo organizacijos

454

■ Visuomeninėje veikloje aktyvių vaikų apybraižos

463

KAIP VAIKUS ĮTRAUKTI Į VISUOMENINĘ VEIKLĄ?

Aušrinė Diržinskaitė, visuomenininkė, VšĮ „Europos namai“ projektų koordinatorė

Sąžiningai lankyti pamokas, kruopščiai ruošti namų darbus, po pamokų žaisti krepšinį ar dainuoti chore, papildomai domėtis vienu ar kitu mokomuoju dalyku – visai nebloga dvylikos metų gy‑ venimo formulė, kurią įvykdžius būtų galima lyg ir tikėtis sėkmės.

Bet tam, kad gautume geriausią rezultatą, į ją vertėtų įterpti ir dar vieną dėmenį – dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

Visuomeninė veikla iš esmės yra labai plati ir apima skirtingus užsiėmimus bei veiklas. Anksčiau visuomenine veikla buvo laikoma tiesiog savanoriška karinė tarnyba ir kova prieš socialinę neteisybę, kaip, pavyzdžiui, kova prieš vergovę ar už moterų teises. Ilgainiui visuomeninę veiklą ir savanorystę imta sieti su labdaros ir pagalbos teikimo organizacijomis, tokiomis kaip „Raudonasis kryžius“ ir panašiai. Visuomeninė veikla šiandien – tai tokia veikla, kuria siekiama keisti bendruomenės gyvenimą kartu skatinant įgauti žinių, įgūdžių, vertybių ir motyvacijos, reikalingos tokiam pokyčiui įgyvendinti. Visuomeninė veikla iš esmės apima dvi formas: pilietinius veiksmus ir politinį dalyvavimą (protestai, akcijos, boikotai) bei savanorystę – aplinkosauginių, vietos bendruomenei ar visai visuomenei naudingų darbų ir paslaugų vykdymą („Civic Engagement“). Abi šios formos turi tokius pačius atspirties taškus: žmonės neapmokamai skiria savo laiką, siekdami pakeisti savo aplinką.

Natūraliai gali kilti klausimas, kodėl būdamas pareigingu ir aktyviu mokiniu koks nors jaunuolis turi skirti savo laisvą laiką ir kitus turimus resursus tam, kad atliktų neapmokamą darbą, vietoj to, kad mintinai mokytųsi mokslinius faktus, skaitytų, sportuotų ar užsiimtų muzika, šokiais ar kita menine veikla. Šio straipsnio tikslas yra pabandyti rasti atsakymą į klausimus, kodėl ir kaip visuomeninė veikla vaikams ir jaunimui gali būti ne ką mažiau svarbi ir naudinga nei mokslo, sporto, meno ir panašūs užsiėmimai.

Kodėl racionalu savo laiką skirti visuomeninei veiklai?

Kiekvieno žmogaus, taip pat ir jauno, laikas turi tam tikrą vertę, tad racionalu būtų skaičiuoti, kam ir kiek jo reiktų skirti siekiant gauti didžiausią naudą. Pavyzdžiui, dvi valandos per dieną, skirtos enciklopedijoms ar kitokioms knygoms skaityti, loginėms užduotims spręsti, gali suteikti daugiau žinių ir gebėjimų, kurie galbūt padės gauti geresnius pažymius mokykloje ar universitete, pasiekti akademinių laimėjimų konkursuose ir olimpiadose. Taip pat ir pokemonų gaudymas ar bendravimas socialiniuose tinkluose gali kurti labai didelę naudą tam, kuris jaučia didelį malonumą ir džiaugsmą tai darydamas. Tačiau, prieš visą savo laisvą laiką skiriant šioms veikloms, verta apsvarstyti, ar ir kodėl apsimoka dalį jo skirti ir visuomeninei veiklai.

Visuomeninė veikla, visų pirma, suteikia žinių ir praktinių įgūdžių, kurie praverčia ne tik kasdien, bendraujant su draugais ir šeimos nariais, bet ir mokantis ar net siekiant karjeros. Kadangi visuomeninėje veikloje dažniausiai susiduriama su įvairių renginių, veiksmų, akcijų ar tiesiog susibūrimų organizavimu, įgaunami įvairūs kūrybiniai, techniniai ir organizaciniai gebėjimai. Pavyzdžiui, organizuojamas organizacijos narių susitikimas,

Aktyviai dalyvaujant visuomeninėje veikloje pažintys gali būti užmezgamos ne tik su bendraamžiais, bet ir kitais svarbiais veikėjais: verslininkais, politikais, mokslininkais, kitais savo sričių profesionalais, nuomonių lyderiais ir žymiais žmonėmis.

(A. Diržinskaitės asmeninio archyvo nuotrauka)

kuriam reikia atlikti tokius veiksmus: apie susitikimą pranešti grupei žmonių, surasti jiems tinkamiausią laiką, surasti susitikimui tinkamą vietą, užtikrinti sklandžią jo eigą, moderuoti diskusiją ir, galiausiai, pasirūpinti susitikimo rezultatais parengiant jų protokolą. Lygiai taip pat dalyvavimas visuomeninėje veikloje leidžia įgyti ir kūrybinių gebėjimų, pavyzdžiui, organizuojant konkrečią pilietinę akciją reikia sugalvoti jai pavadinimą ir šūkį, parengti aprašymą ir pranešimą žiniasklaidai, sukurti vaizdines viešinimo priemones ir panašiai. Savanoriai, prisidėdami prie įvairių visuomeninių veiksmų, įgyja ir techninių įgūdžių: filmavimo, montavimo, programavimo ir kitų. Be to, savanoriaujant, ypač jei tai vyksta užsienyje ar kartu su atvykėliais iš kitų šalių, galima išmokti ir užsienio kalbų (Kirby, Lanyon, Cronin, Sinclair, 2003). Tai tik keletas konkrečių įgūdžių, kuriuos galima įgyti dalyvaujant visuomeninėje veikloje, pavyzdžių, jie gali skirtis priklausomai nuo veiklos srities ir jaunuolio interesų.

Visuomeninėje veikloje aktyvūs jauni žmonės didina ir savo socialinį kapitalą. Kapitalas gali būti ne tik piniginis – kaip vis didesnę vertę įgauna laikas, taip savo vertę turi ir įvairios pažintys bei ryšiai. Čia kalbama ne apie giminystės ryšius ir artimas draugystes, kurios padeda lengviau pasiekti norimą tikslą, bet apie užmegztus santykius su žmonėmis, kurių kitu atveju nepažinotum.

Veikimas visuomeninėje veikloje padeda surasti ir susipažinti su kitais žmonėmis, kuriems rūpi panašūs klausimai, ir kartu ieškoti atsakymų į juos. Pažintys gali būti užmezgamos ne tik su bendraamžiais, bet ir kitais svarbiais veikėjais: verslininkais, politikais, mokslininkais, kitais savo sričių profesionalais, nuomonių lyderiais ir žymiais žmonėmis. Tokios pažintys ilgainiui gali būti itin vertingos: ne tik padėti pasiekti konkrečių tikslų, bet ir gauti prieigą prie informacijos apie kitas panašias galimybes.

447

Savanoriaujant, ypač jei tai vyksta užsienyje ar kartu su atvykėliais iš kitų šalių, galima išmokti ir užsienio kalbų. Nuotraukoje akimirka iš „Nordic Youth Meeting“ projekto.

(A. Diržinskaitės asmeninio archyvo nuotrauka)

Itin svarbi nauda, kurią suteikia savanorystė ir dalyvavimas įvairioje veikloje, yra tai, kad visuomeninė veikla padeda įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais. Susidūrę su sunkumais, nevyriausybinių organizacijų nariai gerokai labiau pasitiki savimi ir savo gebėjimais. Dėl to aktyvūs jauni žmonės įprastai lengviau priima sprendimus, pasižymi gerais kalbėjimo auditorijai gebėjimais. Be pasitikėjimo savimi, visuomeniškai aktyvūs žmonės labiau linkę pasitikėti ir kitais: šeimos nariais, draugais ir net nepažįstamais asmenimis. Savanorystė ar pilietinis dalyvavimas dažniausiai vyksta komandoje ar bent jau kitų žmonių apsuptyje, todėl visuomeniškai aktyvūs jauni žmonės išmoksta ir įpranta bendradarbiauti ir bendrauti, ne tik reikšti savo nuomonę, bet ir išgirsti ir reaguoti į kitų idėjas (Imbrasaitė, Augulytė, Naudžiūtė, 2013). Be to, tyrimai rodo, kad savanorystės skatinamas pasitikėjimas savimi ir kitais pagerina ir psichinę sveikatą – aktyvūs savanoriai rečiau serga psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija (Wilson, 2012).

Ir sau, ir kitiems Visuomeninė veikla – savanorystė ir dalyvavimas pilietinėse veiklose – prisideda prie asmeninio tobulėjimo, gali papildyti mokymąsi mokykloje ir kartu padeda kurti gėrį bendruomenei ir aplinkiniams.

Pilietinis dalyvavimas ir savanorystė – tai neformalus būdas mokytis, sustiprinti ir pagilinti mokykloje įgytas žinias. Kai kurie jaunuoliai gali daug geriau išmokti ir įsisavinti informaciją mokyklos aplinkoje, o štai kitiems mokytis padeda dalyvavimas 448

konkrečioje veikloje ir asmeninė patirtis. Pasak edukologijos docentės I. Žemaitaitytės, ,,neformaliojo ugdymo poveikis jauno žmogaus socializacijai gali būti stipresnis už privalomos mokyklinės sistemos įtaką“ (Imbrasaitė, Augulytė, Naudžiūtė, 2013).

Pilietinės visuomenės instituto atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma moksleivių sutinka, jog mokykloje turėtų būti labiau padedama suprasti šalies politinį gyvenimą, bet daugiau nei pusė jų taip pat pripažįsta, jog pilietinio ugdymo pamokose trūksta praktinės veiklos, kurią šiuo atveju gali suteikti dalyvavimas visuomeninėje veikloje (Pilietinės visuomenės institutas, 2012). Taigi visuomeninė veikla gali papildyti ir padėti įsisavinti tai, ko mokomasi mokykloje.

Jaunų žmonių dalyvavimas visuomeninėje veikloje ruošia juos pereiti į suaugusiųjų gyvenimą ir tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. Savanoriška veikla yra nukreipta ne tik į savo poreikių, t. y. įgūdžių, įgijimą ir panašiai, bet kartu ir į kitų poreikių tenkinimą – rūpinimąsi ir pagalbą kitiems (Pruskus, 2014). Ji apskritai skatina jauną žmogų jaustis savo visuomenės nariu ir jausti atsakomybę už tai, kas joje vyksta. Todėl jaunuolio įsitraukimas į visuomeninę veiklą kuria vertę ir visai bendruomenei. JAV atliktas tyrimas parodė, kad savanorystė sumažina tikimybę, jog jauni žmonės bus įtraukti į netinkamą (ar net nusikalstamą) veiklą ir jaučia stipresnį ryšį su bendruomene bei sulaukia geresnių rezultatų mokykloje (United Nations Department of Economic and Social Affairs, 2016). Tad dalyvavimas visuomeninėje veikloje ne tik prisideda prie jų asmeninės sėkmės, bet kartu ir kuria kokybiškesnius tarpusavio santykius ir pasitikėjimo, saugumo, paramos ir dalijimosi informacija aplinką visoje bendruomenėje.

Svarbiausias dalyvavimo visuomeninėje veikloje bruožas, ar tai būtų pilietinis veiksmas, ar savanorystė, yra tai, kad visi įgūdžiai ir gebėjimai įgyjami ne mokantis teorijos, o patiriant

GENEROLO POVILO PLECHAVIČIAUS KADETŲ LICĖJUS

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus – vienintelė bendrojo lavinimo mokykla Lietuvoje, savo veiklą grindžianti sausumos kadetų ugdymo samprata. Kadetų licėjuje mokomasi ne tik pagal pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas (5–12 kl.), bet kartu su Teisės ir karybos pagrindų mokymo programa. Kadetai, įgiję teisės ir karybos pagrindus, toliau siekia išsilavinimo Mykolo Romerio universitete, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kitose aukštosiose mokyklose, kolegijose, Pasieniečių mokykloje.

2015–2016 m. m. licėjuje mokėsi 403 kadetai (19 klasių komplektų). Nors dauguma licėjaus moksleivių yra kauniečiai, čia mokėsi 142 auklėtiniai iš kitų Lietuvos miestų. 33 iš jų gyveno bendrabutyje (gyvenimas jame nemokamas), 52 važinėjo iš Kauno rajono, 57 gyveno pas giminaičius arba laikinai nuomojosi būstą.

Licėjuje mokosi 5–12 klasių moksleiviai. Norintys mokytis licėjuje turi pateikti prašymą, išlaikyti fizinio pasirengimo įskaitą ir dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. Labai svarbu pateikti išsamią medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar mokinys nėra alergiškas ir t. t., nes kas mėnesį moksleiviai išsiruošia į žygį ir pan. Priimant mokinius, gali būti atliekama šių gebėjimų patikra: fizinio pasirengimo, psichologinio stabilumo, koordinacijos, klausos, ritmikos, balso ir kt.

Ugdomoji veikla kadetų licėjuje vykdoma nuo 8.00 val. iki 19.00 val. Licėjaus auklėtiniai visą dieną yra įtraukiami į aktyvią praktinę veiklą, ugdymo procesą. Taip jie kaupia dorovinio elgesio įpročius, kryptingai panaudojamos mokymo ir nepamokinės veiklos priemonės mokinių elgesio kultūrai formuoti. Dalyvaudami įvairiuose užsiėmimuose, moksleiviai tobulėja fiziškai.

Licėjuje mokslas ir visi būreliai nemokami, siūlomas didelis neformaliosios veiklos pasirinkimas – 31 būrelis. Į formalųjį švietimą papildančias ir neformaliojo ugdymo programas priimami Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų, kitų savivaldybių 11–17 metų mokiniai, kuriuos tenkina mokyklos siūlomos veiklos.

Licėjuje ypač didelis dėmesys skiriamas pilietiškumui ir patriotizmui ugdyti. Užsiėmimuose ugdoma ištikimybė tautai ir valstybei. Baigę licėjų kadetai turi teisinių žinių pagrindus, yra 454

susipažinę su karine technika, moka elgtis su ginklais, žino pagrindinius karybos principus, per atostogas atlieka praktiką LR vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose mokymo įstaigose: Lietuvos policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų mokyklose, todėl daugelis motyvuotai pasirenka karininko karjerą. Licėjuje ugdomas atsakomybės jausmas, punktualumas, mokėjimas gyventi kolektyve, oratorinio meno įgūdžiai.

Kiekvienais metais licėjus dalyvauja Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurse ir laimi finansavimą. Gautos lėšos panaudojamos vaikų ir jaunimo dieninėms ir stacionarioms stovykloms organizuoti. 2015 m. surengtos 3 dieninės stovyklos licėjuje ir 3 stacionarios stovyklos – Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, Lietuvos policijos mokykloje, Valčiūnuose Kauno miesto vaikams ir jaunimui. Šiose stovyklose dalyvavo daugiau kaip 500 vaikų ir jaunimo.

Licėjus yra UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo narys. 2014 m. lapkričio 7 d. UNESCO komisijos organizuotame Baltijos valstybių mokinių savivaldų forume „Eiti į priekį Baltijos keliu“ Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus komanda atstovavo Lietuvai. 2015 m. kovo 13 d. licėjuje organizuota respublikinė konferencija „UNESCO vertybės mokykloje“. Konferencijos programoje buvo ne tik mokinių pranešimai, bet ir gyvosios istorijos pamokos. Renginyje dalyvavo keturios šalies mokyklos.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai jau antrus metus dalyvauja tarptautinėje stovykloje „Baltic Guards“.

Stovykla siekiama stiprinti regioninį identitetą, skatinti vadovavimo įgūdžius jauniems žmonėms, įtraukiant juos į saugumo ir gynybos politikos, tarptautinio saugumo klausimų svarstymą, NATO.

Žeimenos g. 66, LT-49331 Kaunas Svetainė www.plechavicius.kaunas.lm.lt El. p. cadet@plechavicius.lt Tel. 8 609 95 155

Adresas

LIETUVOS JAUNIMO ORGANIZACIJŲ TARYBA

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti nacionalines jaunimo organizacijas ir regionines jaunimo organizacijų sąjungas. Organizacija įkurta 1992 m. rugsėjo 19 d. suvažiavime, kuriame dalyvavo 11 jaunimo organizacijų ir svečių iš užsienio ir Lietuvos. LiJOT buvo įkurta siekiant suvienyti Lietuvos jaunimo organizacijas po bendru skėčiu tam, kad būtų lengviau bendradarbiauti, mažėtų priešiškumas visuomenėje, atsirastų konkretesnis dialogas su valstybinėmis institucijomis, būtų išplėtoti tarptautiniai ryšiai.

Per 24-erius LiJOT veiklos metus pagrindiniai organizacijos tikslai pakito labai nežymiai. LiJOT šiandien yra platforma dialogams, Lietuvos jaunimo organizacijų interesams atstovauti ir iniciatyvoms remti, siekianti jaunimui aktualių pokyčių. LiJOT siekiamybė – tapti svarbiausiu visuomenės, valdžios, verslo ir mokslo partneriu įgalinant jauną žmogų kurti darnią savo ir valstybės gerovę. Organizacijos veiklos pagrindas yra interesų pažinimas ir atstovavimas, grįstas brandžios demokratijos principais. Būtent todėl LiJOT prezidentas, valdyba, biuras ir kontrolės komisija vykdo veiklą remdamasi tik bendrai sutartais narių interesais.

Pagal 2011–2018 m. LiJOT strategiją organizacija savo veiklas vykdo orientuodamasi į 4 skirtingas sritis: žiniomis grįstą jaunimo ir jaunimo organizacijų atstovavimą, narių stiprinimą ir telkimą jaunimui ir valstybei aktualiems tikslams įgyvendinti, jaunimo veiklos žinomumo didinimą ir jaunimo informavimą bei LiJOT vystymą.

LiJOT šiuo metu vienija 70 didžiausių nacionalinių ir regioninių jaunimo organizacijų, o tai – tūkstančiai jaunų žmonių po vienu skėčiu. Organizacijos gretose – pačios įvairiausios jaunimo organizacijos: studentų ir moksleivių asociacijos, „Apskritieji stalai“,

politinių ideologijų jaunimo organizacijos, skautai, šauliai ir kt.

Organizacijos, priklausančios LiJOT, dengia beveik visą Lietuvos teritoriją ir sudaro galimybes prie organizacijų veiklų prisidėti ir po LiJOT skėčiu prisijungti kiekvienam jaunam žmogui.

Vykdydama savo veiklą ne vien regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu, LiJOT įgalina jaunus žmones prisidėti prie Lietuvos jaunimo politikos formavimo ir įsitraukimo į sprendimų priėmimą, o prisidėdama prie tarptautinių organizacijų veiklos atranda platformą dialogams ir už šalies ribų. Šiuo metu LiJOT yra aktyvi Europos jaunimo forumo ir Baltijos jaunimo forumo narė, kur kartu su kitomis nacionalinėmis visos Europos jaunimo grupėmis atstovauja jau ne vien tūkstančių, tačiau dešimčių milijonų viso žemyno jaunuolių interesams.

LiJOT taip pat yra Jaunimo tarptautinės bendradarbiavimo agentūros (JTBA) steigėja, informacinės patariamosios tarnybos „Eurodesk Lietuva“ veiklos koordinatorė, nuolatinė įvairių jaunimo iniciatyvų organizatorė ir dalyvė.

Adresas Didžioji g. 8-5, LT-01128 Vilnius Svetainė www.lijot.lt Tel./fax. (8 5) 279 1014, tel. 8 659 55 153 „Facebook“ LiJOT „Instagram“ lijot_lt

455

ADOMAITYTĖ EMILIJA 2015 ir 2016 m. laimėjau dvi 3-iąsias vietas respubliki‑ niame etikos konkurse, kurį organizuoja Lietuvos etikos mokytojų asociacija. Trečius metus esu Kėdainių rajono mokinių tarybos narė, pirmus – tos pačios organizacijos išorinės komunikacijos atstovė. Būdama vienuoliktoke, aš taip pat buvau Kėdainių rajono mokinių tarybos rinkodaros atstove. Dainuoju tautinės muzikos kolektyve „Auštaras“, esu Josvainių kultūros centro instrumentinės ir vokalinės grupės „After 7“ vokalistė, raiškiojo skaitymo skaitovė, Josvainių mažosios kultūros sostinės renginių savanorė.

Gimiau 1998 m. birželio 19 d. Josvainiuose, Kėdainių rajone.

Augau ir vis dar augu laimingoje šeimoje, kurią sudaro mama Edita, tėtis Giedrius, brolis Justas, aš ir mūsų katė. Mano mama Edita dirba Kėdainių ligoninėje, yra darbui atsidavusi bendrosios praktikos slaugytoja. Mano mama, atvirkščiai nei aš, yra labai ramus ir rūpestingas žmogus, kuriam namai ir buitis niekados nebus paskutinėje vietoje. Galiu didžiuotis turinti nuostabią mamą, kuri visados tvirtai prilaiko visus keturis namų kampus ir turi vilties to išmokyti ir mane. Ji mėgsta rankdarbius, o kol kas neišsipildžiusi (bet jau po truputį besipildanti) mamos svajonė – floristika. Šiose veiklose mano mama atskleidžia savo fantaziją ir kūrybiškumą, be to, ji dievina kates. Mano tėtis jau daugelį metų dirba agronomu, šiuo metu yra ir vienos įmonės mikroelementinių trąšų produktų vadovas, ūkininkas. Taip jau susiklostė, kad pagrindinis tėčio pomėgis ir aistra yra nesibaigiantis darbas, tačiau, kai turi laisvo laiko ir galimybių, jam patinka keliauti (tai dažnai būna ir komandiruotės), skaniai pavalgyti naminio maisto ar tiesiog stebėti krepšinio varžybas. Mano tėveliai taip pat šoka vidutinio amžiaus tautinių šokių grupėje. 14-metis mano brolis Justas yra gabus mokinys, besidomintis pasaulio istorija, politika, mokslo inovacijomis. Taip pat jis yra amžinas mano veiklos kritikas ir sporto žinovas. Jo pagrindinis pomėgis ir aistra – krepšinis, antrus metus brolis kaip sportininkas skleidžiasi Kėdainių sporto centro krepšinio komandoje.

Mokausi Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos III klasėje.

Kelerius metus esu savo klasės seniūnė, antrus – mokinių tarybos pirmininkė, gimnazijos tarybos narė. Iš visų pamokų man labiausiai patinka istorija ir etika. Negalėčiau įvardyti vienos disciplinos, nes, atrodo, šios abi man yra labai svarbios, nepaisant to, kad kitais metais, kai būsiu abiturientė, etikos nebebus.

Istorija man patinka dėl to, kad šio dalyko mokytojas yra labai jaunatviškas ir nebijantis pasakyti, jog pats irgi mokosi iš mokinių. Šio mokytojo pamokose visada įdomu ir dėl metodų, kuriuos jis pasirenka reikalingai medžiagai dėstyti, ir dėl diskusijų, ir dėl galimybės išsakyti savo nuomonę ir pasiginčyti dėl istorinių faktų, pasvarstyti, kodėl segregacija buvo gaji tokį ilgą laiką, o moterys neturėjo teisės balsuoti. Nors šios disciplinos kontroliniai darbai yra ganėtinai sunkūs dėl šaltinių gausos ir suktų klausimų, aš vis tiek esu laiminga, kad istoriją mokausi eidama tokiu klaidinančiu ir kritinį mąstymą ugdančiu keliu. Būtina paminėti, kad mano istorijos mokytojas Vaidas Grišinas visada yra pasiruošęs padėti, konstruktyviai pakritikuoti ir žaismingai praskaidrinti nuotaiką ir per pamokas, ir po jų. Antroji mano mėgstama disciplina yra etika, ją paminėjau tikrai neatsitiktinai. Taip jau susiklostė, kad ją be galo pamėgau, o ketvirtadieniais, kai turime dvi savaitines etikos pamokas, esu pati laimingiausia, nes ta diena man – net geriau už penktadienį. Etikos mokytoja Elona Rimdeikienė mane žavi ir kaip mokytoja, ir kaip stipri moteris, tikra asmenybė. Etikos pamokos man, kaip nedaugeliui klasės draugų, yra įdomios, nepaisant to, ar kelias pamokas nagrinėjame filmą, ar diskutuojame ir kalbamės apie gyvenimo realijas ir moralę. Tai pamoka, kurios beprotiškai laukiu, nes tai laikas, kai galiu visokeriopai atsiskleisti ir sulaukti atsako į garsiai ištartas, daugeliui nesuprantamas filosofines mintis.

Esu veikli, todėl vienos pagrindinės veiklos ar užsiėmimo įvardyti neįmanoma. Trečius metus esu Kėdainių rajono mokinių tarybos narė, pirmus – tos pačios organizacijos išorinės komunikacijos atstovė. Būdama vienuoliktoke, aš taip pat buvau Kėdainių rajono mokinių tarybos rinkodaros atstove. Dainuoju tautinės muzikos kolektyve „Auštaras“, esu Josvainių kultūros centro instrumentinės ir vokalinės grupės „After 7“ vokalistė, raiškiojo skaitymo skaitovė, Josvainių mažosios kultūros sostinės renginių savanorė.

Savo talentą labiau būčiau linkusi vadinti gebėjimais. Taigi savo gebėjimus atradau dar darželyje, pats pirmasis ir ilgiausiai puoselėjamas yra dainavimas. Dainuoti aš mėgau nuo pat mažumės, tad noriai tą dariau darželyje, kiek vėliau ir vaikų popchore, kuriame augau ir išaugau iki to kolektyvo, kuriame esu dabar. Dainuoti, deklamuoti ir būti dėmesio centre man visados atrodė neeilinė ir ypatinga veikla. Tą pastebėdavo aplinkiniai, todėl atsiradau tarp kitų gabių vaikų, kuriuos dainuoti surinko vadovė Aušra Giedrienė. Ši veikli ir savęs kitiems negailinti moteris visada pastūmėdavo ir paskatindavo mus dainuoti. Kol supratau, kad visgi dainavimas yra mano aistra, buvau nuėjusi ir į muzikos mokyklą, kur, susižavėjusi smuiku, juo bandžiau griežti vos kelis mėnesius, kol galiausia palikau jį ramybėje, nes supratau, jog nesu tokia kantri ir mane vargina labai ilgai nematomas rezultatas. Šokau tautinius ir ritminius šokius, kurį laiką lankiau išsvajotas jojimo treniruotes, kurias kiek vėliau teko apleisti dėl susiklosčiusių tobulėjimui netinkamų aplinkybių. Buvau užsirašiusi ir į dramos būrelį, kuris, nors veikė neilgai, visados išliks mano atmintyje.

Veikti manęs pernelyg skatinti nereikėjo, tačiau mano aktyvumu džiaugėsi visi – tėvai, seneliai, giminaičiai, o jų komplimentai ir gražūs žodžiai po mano pasirodymų, vaidinimų ir koncertų buvo savotiška paskata judėti į priekį ir siekti vis ko nors naujo.

Laiko mokslams skiriu tiek, kiek jaučiu, kad reikia. Savaime suprantama, prieš kontrolinius stengiuosi pasikartoti daugiau ir tam būtinai skiriu bent vieną valandą. Laikas namų darbams paruošti priklauso nuo jų kiekio, užduočių sunkumo. Valandų, kurias praleidžiu repeticijose ar susirinkimuose, nelabai skaičiuoju, tačiau repetuoju reguliariai, tam skiriu didžiąją dalį savo laiko po pamokų. Susirinkimuose dalyvauju dažnai, bet tai taip pat priklauso nuo komandos poreikio. Prieš svarbesnius rengi463

nius jaučiu, kad paroje man valandų mažoka... Savo gabumus ugdau kasdien, dalyvauju visur, kur tik įmanoma, kur traukia mano širdis, kartais tenka ir pripažinti, kad persistengiu. Taip nutikus paklausau artimųjų patarimų, pailsiu ir vėl lekiu ten, kur tik akys veda. Buvęs Kėdainių miesto meras per susitikimą su mokinių delegacija, kurioje buvau ir aš, yra pasakęs: „Kol esi jaunas, dalyvauk ir eik visur, kur tik įmanoma. Pavargti suspėsi, o dabar eik ir daryk.“ Būtent šia fraze ir vadovaujuosi, imdamasi įvairiausių pareigų ir veiklų.

Visas mano laisvalaikis sukasi aplink koncertinę veiklą, renginius, repeticijas. Tad natūralu, kad didžiausias mano pomėgis ir laisvalaikio leidimo būdas yra darbas tobulėjimo pasirinktose srityse link. Būna, kad savaitgaliais ir laisvesnėmis dienomis susitinku su draugais, leidžiu laiką su šeima. Stengiuosi rasti laiko aplankyti seniai matytus senelius ir giminaičius, kurių labai pasiilgstu ir, nors jie gyvena ne taip ir toli, nesuspėju aplankyti įprastomis dienomis. Man patinka keliauti, pamatyti ką nors nauja ir neatrasta, o labiausiai – išsimiegoti iki pietų, nes to šiokiadieniais, kad ir kaip norėčiau, padaryti neįmanoma.

Visi laimėjimai ir pasiekimai yra savaip brangūs, nes jie dažnai būna vienetiniai, kaip ir meno kūriniai. Menininkui sukurti antrą ir identišką kūrinį yra labai sunku, todėl jo kūriniai ir yra nepakartojami, originalūs. Kaip ir mano patirtos sėkmės ir laimėjimai.

Kartu su tautinės muzikos kolektyvu aktyviai skynėme ir vis dar skiname pergales rajoniniuose, respublikiniuose konkursuose, tai yra bendras mūsų visų rezultatas, kuriuo visados labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, nes tik dėl bendro komandos įdirbio galima pasiekti pačius gražiausius laimėjimus ir nuraškyti saldžiausius darbo vaisius. Pati viena 3-iąsias vietas užkariavau 2015 ir 2016 m. raiškiojo skaitymo konkurso rajono etapuose. Šias pergales gera prisiminti. Su mokytoja įdėjome labai daug darbo ir jėgų, todėl man laimėjus jautėmės įvertintos ir laimingos. Tam, kad padeklamuotum prozos kūrinį ir eilėraščius taip, kad tau įteiktų laimėtojo diplomą, neužtenka vien išmokti teksto. Jį reikia išjausti, suprasti ir žiūrovui ištransliuoti taip, kad savo balsu pasiektum jo širdį, paliktum dalelę savęs jo mintyse. Tai nėra lengva, bet prasminga ir turi išliekamąją vertę. Tai visada primenu sau kartodama Ralph Waldo Emerson žodžius: „Neik ten, kur veda kelias, geriau eik ten, kur jo nėra ir palik ten savo pėdsakus.“ Taip palengva eidama nežinomu keliu, sukūrusi keliolikos sekundžių vaizdo filmuką portalo delfi.lt ir projekto „Misija Lietuva“ iniciatyvai, skatinančiai švęsti laisvę ir prisiminti tautos didvyrius, netikėtai išvydau savo veidą delfi.lt straipsnio nuotraukoje tarp žinomų žmonių, kurie, kaip ir aš, pasidalijo mintimis, kodėl švenčia laisvę. Už tuos paprastus ir visai ne pompastiškus žodžius man buvo padovanota trispalvė. Savo pirmąją, pačią brangiausią Tėvynės vėliavą gavau iš Kėdainių rajono Jaunimo reikalų tarybos pirmininko rankų, o ją jam perdavė projekto „Misija Sibiras ’15 “ dalyvis ir direktorius Ignas Rusilas. Ši akimirka, galiu pripažinti, iš visų mano sėkmių ir laimės kupinų akimirkų buvo bene pati įsimintiniausia, nes pirmą kartą gyvenime pasijutau taip didingai ir išskirtinai, nors apie tai, kas man yra laisvė, su šypsena galėčiau kalbėti žymiai ilgiau nei tos lemtingos keliolika sekundžių vaizdo įraše.

Turiu prisipažinti, kad esu laimingų akimirkų saugotoja, todėl dažnai, esant laimingai ir įsimintinai akimirkai, ją tarsi nufotografuoju žvilgsniu ir tuoj pat išsaugau savo atmintyje. Jaučiuosi esanti pačiu laimingiausiu žmogumi dėl to, kad patyriau ne vieną tokią akimirką. Ir jų linkėčiau kiekvienam dvigubai tiek, kiek man iki šiol padovanojo likimas. Man labai įsiminė vienas festivalis, vykęs Krokuvoje (Lenkija) 2013 m. rudenį, spalio pabaigoje. Šiame Krokuvos muzikos festivalyje dalyvavo suaugusiųjų kolektyvai 464

ir chorai iš Šveicarijos, Čekijos, Rumunijos, Švedijos, Islandijos, Bulgarijos, Danijos ir Lietuvos. Mūsų pagrindinis pasirodymas įvyko japonų meno ir technikos muziejuje „Manggha“, erdvioje ir puikiai apšviestoje salėje. Buvome vienintelis festivalyje dalyvaujantis jaunimo kolektyvas, lietuvių kalba atlikome 10 liaudiškų, mums būdingo tautiško skambesio dainų, joms pritarėme įvairiais instrumentais. Šis pasirodymas man įstrigo dėl labai paprastos priežasties. Dainuojant atlikėjams būtina bendrauti tarpusavyje, tačiau dar svarbiau yra bendrauti ir jausti publiką. Per bene pačią lyriškiausią mūsų atliekamą dainą, kurioje įprastą savo šypsnį pakeičiu mąsliu ir giliu žvilgsniu, stebėjau žiūrovus. Artėjant dainos kulminacijai, kuri, kad ir kiek begalvotum ir beklausytum, tikriausiai vis tiek nebus tokia pat iškilminga kaip užsieniečių chorų atliekamuose garsių kompozitorių kūriniuose, mano žvilgsnis pasiekė priekines eiles, vienoje jų pamačiau pagyvenusių žmonių porą. Tąkart įsistebeilijau į senyvos moters akis – jose pamačiau ašaras, susikaupusias klausant lietuviškos dainos, kurios žodžių veikiausiai ji visiškai negalėtų tinkamai ištarti ar suprasti. Ji apsiverkė grojant ir dainuojant lietuvių jaunimo kolektyvui, ji klausė mūsų muzikos ir ją suprato, priėmė ir suvokė jautriai ir asmeniškai. Toji akimirka man buvo be galo graži ir jauki, sudrebino mano vidinį pasaulį, nors tada tebuvau tik trylikos metų ir mano mąstymas bei pasaulėžiūra buvo visai kitokia.

Savo dar trumpame, besitęsiančiame ir įsimintiname gyvenime vadovaujuosi šiuo principu: „Daryk dabar, pasidžiaugsi vėliau“.

Man pačios svarbiausios vertybės yra trys: šeima, draugystė, tikėjimas. Be šių vertybių nebūtų manęs, mano gyvenime nebūtų visiškai nieko prasmingo ir doro. Be mane besąlygiškai mylinčios, palaikančios, padrąsinančios ir, kai reikia, pabarančios ir sustabdančios šeimos mano buvimas šiame pasaulyje nebūtų toks prasmingas ir tikras. Mane perprasti ir suprasti gali tik mano tėvai ir brolis, tik šie žmonės, visada būsiantys šalia, net jeigu prieš mane grėsmingai stovėtų ir visas pasaulis. Kad ir kiek bėgčiau nuo tiesos, nuo savo klaidų, kurias ne visada malonu pripažinti, jie bus tie, kurie pabaksnos pirštu į klaidas ir lieps išsrėbti užvirtą košę. O kartu jie apkabins, kai bus beprotiškai skaudu ir sunku. Draugystė su žmonėmis, gyvūnais ir būtimi šviesiausiomis spalvomis spalvina mano dienas ir paverčia jas tokias, kokių norisi patirti dar ir dar.

Be tikėjimo Dievu, be tikėjimo savimi ir savo darbais aš taip pat nieko negalėčiau pasiekti, nes tai, mano nuomone, yra pamatiniai dalykai, be kurių augti ir stiprėti kaip asmenybei labai sunku. Įtaką man daro visi autoritetingi žmonės, kuriuos pažinoti man didelė garbė ir džiaugsmas, su kuriais pasiseka bendradarbiauti, trumpai pabendrauti ar bent jau pasidomėti jų kūryba, veikla viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Šių žmonių sąrašas būtų be galo ilgas, nes tai mano artimieji, draugai, mokytojai, politikai, teisininkai, aktoriai, rašytojai, atlikėjai, policijos pareigūnai, gydytojai, kitų profesijų žmonės, paprasčiau tariant, laimingi, pilietiškai ir socialiai aktyvūs, nuoširdūs, šviesios ir pozityvios dabarties kūrėjai. Autoritetų galiu ieškoti artimoje aplinkoje, juos jau minėjau anksčiau, tačiau vienas autoritetų, kurių realybėje dar nesutikau, bet be galo noriu ir laukiu, kol sutiksiu, yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė. Valandų valandas klausiausi šios neįtikėtinai stiprios ir drąsios moters vaizdo ir garso įrašų. Man be galo gera žinoti, kad tokių stebuklingų žmonių yra mūsų mažoje, bet didingą istoriją turinčioje Tėvynėje. Galbūt daug kas N. Oželytės nemėgsta už tiesą, atvirumą ir artistiškus oratoriaus gebėjimus, tačiau tokios visapusiškai ryškios asmenybės, į kurią man norėtųsi būti bent mažyte kruopele panašiai, dar neteko surasti. Aš tikiu, kad laikui bėgant surasiu ir daugiau autoritetų, apie kuriuos nebijosiu sau

ir kitiems garsiai pasakyti – jie yra asmenybės. Šios neįtikėtinai inteligentiškos, žavios, mano akimis, nuoširdžios ir mylinčios pasaulį asmenybės žodžiais ir mintimis norisi dalytis, žinoti ir suprasti tai, apie ką ji kalba. Viename savo susitikime su Vilniaus jaunimu signatarė sakė: „Jeigu tu nežinai, tai nereiškia, kad niekas to nežino.“ Žinojimas, kad kiekviena tiesa yra atskiras kiekvieno skirtingo proto ir kūno valdymo padarinys, mane žavi. Būtent todėl Nijolė Oželytė man yra autoritetas.

Anksčiau, nors ir veikiau, vis vien buvau drovi, bijojau garsiai išsakyti tikrąją savo nuomonę, bijojau aplinkinių reakcijos, plaukiau pasroviui, nes priekyje ryžtingai plaukė lyderiai, o aš tokia nesijaučiau. Tačiau man pabodo būti šešėlyje. Tada užgimė drąsa būti savimi, o ne kažkuo kitu, nieko nekopijuoti, galvoti ir elgtis taip, kaip noriu aš pati. Kiekvienam kol kas pasiklydusiam bendraamžiui patariu atrasti save, ieškoti savo gebėjimų ir būti savimi.

Būti originalu, o ne kažkieno kopija. Žinokite, kad žymiausi pasaulio žmonės pradėjo nuo mažų dalykų. Bet maži dalykai susideda iš gebėjimo būti savimi, kuris, mano nuomone, yra svarbiausias dalykas siekiant svajonės. Svajokite drąsiai ir to siekite mažais žingsneliais. Būkite ten, kur prasideda jūsų svajonės, klausykite ir išgirskite vidinį savo balsą, kaskart išdrįskite padaryti tai, ko iki tol beprotiškai bijojote, nes tik netikėti ir iš pažiūros kitiems kvaili sprendimai gali prišaukti jums sėkmę ir padėti įgyvendinti, pasiekti netikėčiausių dalykų. Nuoširdžiai linkiu sėkmės siekiant tikslų, visada tikiu ir tikėsiu kiekvienu, palaikysiu tuos, kurie svajoja. Remdamasi savo mažyčiu pavyzdžiu, tvirtai žinau, kad tik savimi pasitikintys, svajojantys žmonės pasineria į avantiūras ir sukaupia vertingiausią patirtį!

Nors statistiškai mūsų valstybė, deja, vis netenka gyventojų dėl sparčios emigracijos, aš nenoriu emigruoti ir gyventi užsienyje.

Netolimuose mano planuose yra studijos universitete – mane domina teisė, politika ir viešieji ryšiai. Tikiu, kad mano dalia ir kelias, kuriuo einu su bendraminčiais, turinčiais tą patį tikslą, yra pakeisti blogus dalykus geresniais, net jeigu dabar tai skamba tik kaip jaunatviškas maksimalizmas. Jau spėjau išmokti: jeigu noriu ką nors pakeisti, turiu veikti čia ir dabar, plačiai žvelgti į ateitį. Žinau, kad galiu pakeisti tik save, o ne kitus, todėl siekiu ir sieksiu, kad mano poelgiai ir idėjos tarnautų gimtinei ir jos žmonėms.

Todėl mano profesija bus susijusi su galimybe ir pareiga taisyti esamas klaidas mūsų valstybės valdymo sistemoje.

Lietuvoje mane džiugina įstabūs gamtovaizdžiai, savaip ypatingi žmonės, tokie patriotiški ir vertingi jaunimo projektai kaip „Misija Sibiras“. Pažadėjau sau, kad privalau dalyvauti šiame unikaliame projekte, nes tai galimybė prisiliesti prie gyvos istorijos, pagerbti ir prisiminti savo gimtosios žemės žmones, kurie buvo tokie neįtikimai stiprūs, kad net tremiami išsaugojo meilę kitam, kovingumą ir pasipriešinimą. Net jeigu ir nepavyktų iš pirmo, antro ar trečio karto, tikiu, vis tiek prie šio projekto prisidėsiu, nes tai tokia patirtis, kurios reikia kiekvienam lietuviui, kiekvienam savo Tėvynę mylinčiam ir gerbiančiam piliečiui. Mane neramina dabartinė tautos situacija, kai vardan užtikrintos savo šeimos ateities ir gerovės stokos savo šalį su ašaromis akyse palieka talentingi, gabūs, jauni ir išsilavinę tautiečiai. Mane liūdina tai, kad savanaudiškai nusiteikę valdininkai mūsų žmonėms negali užtikrinti orios senatvės ir atitinkamų sunkiu triūsu užsidirbtų ir nusipelnytų atlyginimų. Tačiau neprarandu vilties ir pasikliaunu Robert Penn Warren mintimi: „Tu privalai kurti gera iš blogo.

Nes nėra daugiau iš ko daryti.“ Tikiu, kad ateinanti sąmoninga ir iš praeities pasimokiusi karta visomis išgalėmis darys gera. Po 10 metų Lietuvą noriu įsivaizduoti modernesnę, klestinčią, nors ir teritorija mažą, bet žmonėmis ir darbais didelę valstybę. Turime

ir daug gerų patirčių, ir skaudžių, neįmanomų ištrinti istorijos lapų, bet tai mus užaugins tvirtais ir teisingesniais žmonėmis.

Tauta yra gera tiek, kiek geri jos žmonės. O mes tokie ir esame, tik kartais pamirštame šią tiesą. Turime prisiminti, jog privalome saugoti savo laisvę, nes laisvė – tai vienintelis ir brangiausias mūsų turtas, kurį sunkiai iškovojome. Turime įprasminti savo protėvių, prosenelių aukas savo darbais ir optimistišku žingsniu žengti koja kojon su besikeičiančiu, bet mūsų visų pasauliu. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, vardan tos Lietuvos vienybė težydi!

Tėvai Giedrius ir Edita Adomaičiai Emilija jau nuo mažų dienų norėjo būti lydere, visur dalyvauti, būti dėmesio centre, visiems padėti. Teigiamos jos charakterio savybės: aktyvumas, lankstumas, linksmumas. Kai ji pradeda ką nors daryti, pasitelkia visas savo jėgas. Tokią aktyvistę auginti ir sunku, ir lengva... Lengva dėl to, kad nereikia stumti užsiimti kokia nors veikla. Sunku, nes ji nori nuveikti daug ir visur suspėti, dėl jos pačios gerovės tai tenka stabdyti. Kokia galėtų būti mūsų mergaitės ateitis? Emilija gali daug pasiekti, nes yra užsispyrusi.

Svarbu, kad darytų tai, kas patinka. O svarbiausia, kad būtų geras žmogus. Emilijai norime palinkėti kantrybės, įsiklausyti į kitų nuomonę, išmokti pasverti „aš galiu“ ir „man reikia“, išmokti pralaimėti ir saugoti savo sveikatą. O kitiems tėvams, kurie augina ar augins gabų vaiką, linkime daug daug kantrybės, patarkite vaikams susikoncentruoti į svarbiausius dalykus ir rezultatai bus maksimaliai geri.

Etikos mokytoja Elona Rimdeikienė Mūsų visuomenėje daugėja žmonių, kurie meta savo darbus, nevykdo pareigų, žmonės tiesiog nuleidžia rankas... Suprantama, pasitaiko situacijų, kai tokie sprendimai būna geriausi, tačiau dažniausiai žmonės tiesiog neturi jėgų nei energijos veržliai finišuoti. Veržlus finišas yra pralaimėjimo kultūros priešingybė.

Galima būtų svarstyti, kaip tai lemia žmonių pasitikėjimą vienas kitu. Emilijos šūkis yra toks: „Kai tik įmanoma, reikia finišuoti veržliai.“ Ši mergaitė man pačiai davė pamoką – pakelti galvą aukščiau ir paspartinti žingsnį. Džiaugiuosi savo mokine, kuri yra atsakinga, pasitikinti savimi, mokanti daryti tai, ką reikia daryti, ir todėl jai sekasi. Nuostabu, kad Emilija moka prisiimti atsakomybę už rezultatus, ne vien už veiklą. Toks jos požiūris žadina kūrybiškumą ir leidžia suprasti, kad jei rezultatų nepavyks pasiekti vienu būdu, galės ieškoti kitų būdų. Negalima nuleisti rankų. Ji labai gerai supranta, kad dirbti reikia išradingai: atiduoti visas jėgas, tiesiog mėgautis veikla, stengtis tapti gera komandos žaidėja, išmokti naujų dalykų, laimėti. Gyvenimas yra ilgas ir visi mes turime labai daug laiko savo tikslams pasiekti. Nėra nė vieno nesėkmingo bandymo. Todėl atiduokime pasauliui visa, ką turime geriausio! Ir gyvenkime be baimės. Sėkmės!

Turime įprasminti savo protėvių, prosenelių aukas savo darbais ir optimistišku žingsniu žengti koja kojon su besikeičiančiu, bet mūsų visų pasauliu.

465

BAGDONAVIČIŪTĖ GINTVILĖ 2015 m. tarptautiniame mokinių frankofoniškojo tea‑ tro festivalyje „Premier rideaux“ („Pirmoji uždanga“) su gimnazijos teatro trupė laimėjome 1-ąją vietą. Priklausau jaunimo organizacijoms („Žinau, ką renku“, „Jaunimo ministerija“, „Mokomasis Europos Parlamentas“), esu „Maisto banko“ ir paramą ukrainiečiams teikiančios or‑ ganizacijos „Blue / Yellow“ savanorė.

Gimiau 1997 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje. Mano tėtis Arvydas – ekonomistas, jis mėgsta keliauti, būti gamtoje, domisi istorija, kultūra, tėtis – tradicinės lietuviškos pirties populiarintojas.

Mama Dalia – lituanistė, taip pat mėgsta keliauti, domisi folkloru, literatūra, muzika. Sesė Aistė – Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinė. Ji groja fleita ir pianinu, yra baigusi Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklą, mėgsta piešti ir skaityti, domisi žurnalistika.

2016 m. baigiau Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnaziją. Bu­ vau mokyklos laikraščio „Ritmas“ redakcijos nare, vaidinau mokyklos frankofoniškojo teatro trupėje. Mokykloje man labiausiai patiko istorijos pamokos, nes žaviuosi Lietuvos istorija, žmonių drąsa ir ryžtu kovojant už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Man įdomu sužinoti istorinių įvykių priežastis, aplinkybes, tuometinių gyventojų nuomones ir išgyvenimus. Nors neturiu vieno žmogaus, kurį laikyčiau idealu ar autoritetu, žaviuosi istorinėmis asmenybėmis.

Priklausau jaunimo organizacijoms („Žinau, ką renku“, „Jaunimo ministerija“, „Mokomasis Europos Parlamentas“), tad didžiąją laisvo laiko dalį skiriu įvairiems jaunimo projektams ir jų organizavimui. Be to, esu „Maisto banko“ ir paramą ukrainiečiams teikiančios organizacijos „Blue / Yellow“ savanorė, dažnai savanoriauju kultūros (pavyzdžiui, „Kultūros naktis“) ir sporto (Lietuvos teniso federacijos) renginiuose, dalyvauju ir prisidėjau organizuojant mentorystės projektą „Į mėnulį“. Man patinka bendrauti su žmonėmis, padėti jiems įvairiose situacijose, organizuoti renginius. Mėgstu išbandyti naujus dalykus ir vėliau įgyta patirtimi pasidalyti su aplinkiniais. Pastaraisiais metais mokslams skyriau didžiausią dienos dalį. Iki šių metų tris kartus per savaitę lankiau pamokas Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos Liaudies instrumentų skyriuje. O dabar kasdien bent keletą valandų skiriu visuomeninei veiklai. Dalį jos galima atlikti kompiuteriu, tad labai patogu ir sutaupau laiko, tačiau nevengiu 466

ir keletą valandų per dieną skirti pagalbai „Maisto banko“ sandėliuose dalijant maistą. Laisvalaikiu mėgstu keliauti, skaityti istorines knygas, domiuosi baltų kultūra, krepšiniu.

Didžiuojuosi tuo, kad 2015 m. tapau projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyve ir turėjau galimybę savaitę būti šešėline Lietuvos užsienio reikalų ministre. Dalyvavimas šiame projekte man įsiminė labiausiai. Tai buvo neeilinė proga susipažinti su ministerijos veikla, sužinoti, ką veikia žmonės ministerijoje, susipažinti su jai pavaldžių įstaigų veikla, prisidėti sprendžiant tautinių mažumų integracijos problemas. Didžiuojuosi laimėtu frankofoniškojo teatro festivaliu „Premier Rideaux“ ir savanoriavusi labdaros renginyje Jungtinių Tautų atstovybėje Ženevoje (Šveicarija), taip pat tuo, kad dalyvavau Dainų šventėse.

Labai myliu savo šalį ir viena iš svarbiausių vertybių man yra laisvė. Laisvė gyventi nepriklausomoje šalyje, laisvė veikti, išsakyti savo nuomonę, laisvė keliauti. Manau, kad atrasti save galime tik bandydami. Man labai svarbu draugų ir artimųjų palaikymas ir skatinimas veikti. Savo bendraamžiams patarčiau pirmiausia nebijoti, negalvoti, ką pamanys kiti ar kaip jie tave įvertins. Galbūt iš pirmo karto ir nepavyks, bet reikia nebijoti ir bandyti dar ir dar, kol galiausiai pasieksite tikslą. Veikite ryžtingai, nebijokite klysti, atraskite save.

Dar nesu sugalvojusi tikslių ateities planų, nesu išsirinkusi tikslios specialybės, bet norėčiau studijuoti tarptautinę ekonomiką. Negaliu pakęsti rutinos, tad būtų įdomu išbandyti diplomato darbą, kuris yra nepastovus, kintantis. Taip pat norėčiau prisidėti sprendžiant Lietuvos problemas ir atstovauti savo šaliai įvairiose institucijose.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje jaunimas yra toks pat patriotiškas kaip ir mūsų tėvai, jaunimas myli savo tėvynę ir siekia, kad joje būtų dar geriau gyventi – kuria verslus, investuoja. Mane neramina tik žmonių pesimistinės nuotaikos ir tai, kad pagal savižudybių skaičių Europoje esame vieni pirmųjų. Tai parodo, kad visuomenėje gausu socialinių problemų, kurias būtina spręsti. Tačiau įsivaizduoju, kad po 10 metų Lietuva bus žinoma pasaulyje dėl savo mokslininkų darbų, žmonės bus pamiršę sovietinius laikus ir nebelygins gyvenimo dabar ir praeityje. Nebebus poreikio emigruoti ir žmonės džiaugsis gyvendami Lietuvoje.

Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, gimnazijos mėnraščio „Ritmas“ redakcijos kuratorė Gražina Mališauskienė Gintvilė Bagdonavičiūtė jau dvejus metus nuoširdžiai dirba Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mėnraščio „Ritmas“ redakcijoje. Visi redakcijos nariai ją pažįsta kaip labai aktyvią, darbščią, pasiaukojamai dirbančią žurnalistę, visada turinčią įdomių idėjų.

Ji yra aktyvi „Maisto banko“, taip pat Ukrainai paramą teikiančios organizacijos „Blue / Yellow“ savanorė, dalyvauja projekto „Mokomasis Europos Parlamentas“ veikloje, priklauso nešališkai jaunimo iniciatyvai „Žinau, ką renku“, 2014–2015 m. ji atstovavo mūsų gimnazijai Lietuvos moksleivių sąjungos vadovų klube, o nuo šių metų prisijungė prie „Jaunimo ministerijos“ veiklos.

Nesavanaudišką norą dirbti Lietuvai Gintvilė turbūt paveldėjo iš savo senelio, filosofo, literatūrologo, Jono Basanavičiaus premijos laureato Vaclovo Bagdonavičiaus, taip pat iš visada nuoširdžiai gimnazijos veikloje dalyvaujančių savo tėvų. Mane žavi Gintvilės noras padėti kitiems, gebėjimas suderinti mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą, neabejingumas tam, kas vyksta ne tik gimnazijoje, bet ir šalyje. Manau, jeigu užauginsime daugiau tokių patriotų kaip Gintvilė, Lietuvos laukia graži ateitis.

AURELIJOS MAKŪNIENĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS 2007 m. įkurtas Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas globoja talentingus, menui ir sportui gabius Kauno rajono vaikus, kurių talentui išsiskleisti neleidžia tėvų socialinė padėtis, teikia labdarą ir pagalbą asmenims, kurių socialinė padėtis neleidžia jiems patiems savimi pasirūpinti. Fondui vadovauja direktorė ir fondo valdyba. Fondo stipendijai ar paramai gauti teikiamas nustatytos formos prašymas, kurio forma pateikiama fondo interneto tinklalapyje. Prašymai svarstomi valdybos posėdžiuose. Skiriant paramą ir stipendijas atsižvelgiama į jaunuolių pasiekimus, paramos prasmingumą, rekomendacijas. Talentingiems jaunuoliams skiriamos vienkartinės arba daugkartinės stipendijos, mokamos kas mėnesį valdybos nustatytą laiką. Per 9-erius veiklos metus Aurelijos Makūnienės fondas parėmė daugiau nei 500 jaunuolių, suteikė materialinės paramos už 139 079 Eur. Fondas rėmė pasaulio jaunimo disko metimo čempioną Andrių Gudžių, pianistus Karoliną Pancernaitę ir Luką Gedvilą. Ne vienerius metus kas mėnesį moka paramos stipendijas čiuožėjai Godai Butkutei, gimnastui Samueliui Šorochovui, sportinių šokių šokėjui Deividui Simaškai ir daugeliui kitų.

Svetainė www.makunienesfondas.lt El. p. aurelija@makunienesfondas.lt Tel. 8 655 09 652

BRONISLOVO BURGIO LABDAROS IR PARAMOS FONDAS Bronislovo Burgio labdaros ir paramos fondas įkurtas 2014 m. gruodį. Jį įkūrė Burgių šeima: Bronislovo Burgio sūnus Elijus Burgis su žmona Dovile Burgiene ir dukra Vaiva Burgytė-Eriksson su vyru Andreas Eriksson. Fondas įkurtas todėl, kad ketvirtį amžiaus Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriumi dirbęs Bronislovas Burgis dėl neteisingų kaltinimų buvo priverstas pasitraukti, o poreikis padėti jauniems žmonėms eiti mokslo keliu išliko. Fondas remia moksleivius iš visos Lietuvos, kurie yra kilę iš neturtingų šeimų. Kasmet sausio mėnesį mokytojai gali siūlyti kandidatus stipendijai gauti, fondas remia tik mokytojų pasiūlytus moksleivius. Paramos paraiškos yra laisvos formos, būtina nurodyti faktus, kurie atitinka fondo nuostatuose numatytus kriterijus. Pretendentai atrenkami kartą per metus organizuojamame konkurse, jiems paskiriamos 5–6 stipendijos, stipendijoms kasmet skiriama pusė fonde sukauptų lėšų. Fondas jau yra parėmęs 11 moksleivių.

Svetainė www.burgis.lt El. p. mail@burgis.lt

583

LABDAROS IR PARAMOS FONDAS „ATEITIES ASMENYBĖS“ Labdaros ir paramos fondas „Ateities asmenybės“ įkurtas 2012 m., prieš pat Londono olimpines žaidynes (tuo metu jo pavadinimas buvo Sporto ateities fondas). Fondo idėja kilo vienam advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerių ir steigėjų Egidijui Bernotui. Vėliau prisijungė kitos įmonės, tapusios fondo partneriais. Fondas kuria ir plėtoja programas, orientuotas į darnios ir visapusiškos jaunos asmenybės ugdymą. Šiuo metu fondas įgyvendina dvi programas: vykdo papildomas mokymų programas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentams ir skiria stipendijas socialiai remtiniems vaikams, turintiems gabumų sporto srityje. Fondas rūpinasi, kad socialiai remtini vaikai iš visos Lietuvos galėtų turiningai ir sveikai leisti laisvalaikį, siekti aukštų mokslo ir sporto rezultatų. Vaikai, kuriems labiausiai reikalinga parama, atrenkami bendradarbiaujant su Lietuvos valstybinėmis ir privačiomis sporto mokyklomis, kurioms ir yra skiriamos lėšos. Fondas orientuojasi teikti paramą vaikams iš socialinės rizikos ar daugiavaikių šeimų, vaikams, kurių tėvų pajamos šeimoje kiekvienam asmeniui neviršija tam tikros pinigų sumos (vadovaujantis nuostatomis, kai mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą mokymosi įstaigose), vaikams, gaunantiems socialines išmokas ar pašalpas (pagal Šalpų įstatymą, t. y. našlaičiams ir pan.), vaikams, turintiems išskirtinių gabumų kuriai nors sporto šakai.

Adresas Jogailos g. 4, LT-01116 Svetainė www.ateiciai.lt El. p. info@saf.lt Tel. (8 5) 269 0700

Vilnius

LABDAROS IR PARAMOS FONDAS „IDĖJŲ VARTAI“ 2009 m. įkurto Romualdos ir Gintauto Bartulių šeimos paramos ir labdaros fondo „Idėjų vartai“ misija – įkvėpti kurti, siekti savo svajonių ir visomis išgalėmis paremti jaunąjį Prienų ir Birštono savivaldybių maištininką, kūrėją ir atradėją. Fondo vizija – sutikti, pažinti ir paremti jaunus žmones, kurie tiki, kad pokyčiai prasideda nuo jų. Fondo biudžetas sudarytas iš 2 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčių ir kitų įmokų. Kiekvienais metais pavasarį pretendentai turi pateikti paraiškas premijai gauti, parašyti motyvacinį laišką, kaip gavę paramą sukurs didžiausią vertę, pateikti savo pasiekimų aprašą (olimpiados, konkursai ir kt.), pažymą apie mokymosi rezultatus ir mokyklos direktoriaus motyvacinį laišką. Fondo parama skiriama abiturientui, kurį slaptu balsavimu išrenka komisija, sudaryta iš fondo narių ir vietos savivaldybės atstovo. Per 6-erius fondo gyvavimo metus piniginė parama (vienkartinė 500 Eur premija) buvo įteikta 5 moksleiviams. Didžiausia premijos vertė – jauno žmogaus įvertinimas ir pripažinimas kaip inovatyviausio, gabiausio ir kūrybingiausio Prienų ir Birštono savivaldybių abituriento. Be to, moksleivis iš fondo sulaukia įvairių konsultacijų, tarpininkaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, suteikiama kitokia parama (naudingi ryšiai, rekomendacijos) ir pan.

Pavyzdžiui, vienas nominantas 2010 m. buvo pakviestas į Baltijos jaunimo vasaros institutą, kitas – 2011 m. išvyko dalyvauti pagrindinėje Lietuvos jaunimo lyderių pogramoje.

El. p. romualda.bartuliene@gmail.com Tel. 8 682 11 419 „Facebook“ Idėjų vartai

584

APYBRAIŽŲ RODYKLĖ Adomaitis Rojus Adomaitytė Emilija Adomaitytė Urtė Aleksejeva Ana Ališauskaitė Eglė Ališauskaitė Eglė Ališauskas Linas Ališauskas Vaidas Andrulevičiūtė Aistė Antanaitytė Milda Antanavičius Dovydas Avižonis Rokas

346 Sportas 463 Visuom. veikla 60 Mokslas 346 Sportas 181 Menas 182 Menas 183 Menas 185 Menas 347 Sportas 186 Menas 348 Sportas 349 Sportas

Bačianskaitė Urtė 349 Sportas Bagdonavičiūtė Gintvilė 466 Visuom. veikla Baguckaitė Guoda 467 Visuom. veikla Baleišytė Olivija 350 Sportas Balsytė Andrėja 187 Menas Balsiukas Žygimantas 351 Sportas Baltramaitis Lukas 61 Mokslas Baltušytė Greta 61 Mokslas Baniulis Kasparas 62 Mokslas Baranauskaitė Evelina 468 Visuom. veikla Barysaitė Ugnė 188 Menas Bastys Pijus 189 Menas Bendoriūtė Felicija 352 Sportas Benetis Algirdas 191 Menas Bezzubovaitė Eglė 353 Sportas Bieliauskas Giedrius 354 Sportas Bieliauskas Lukas 63 Mokslas Bikauskas Vytautas 192 Menas Bilinskaitė-Kovalenkovienė Gintarė

469 Visuom. veikla Birgelis Paulius 64 Mokslas Bitytė Ieva 469 Visuom. veikla Biveinytė Veronika 65 Mokslas Blankaitė Ramunė 193 Menas Blovieščiūtė Karolina 471 Visuom. veikla Bogdanovičius Deivydas 354 Sportas Bondarenko Eliza 194 Menas Boris Kamilia 195 Menas Bracevičius Tautvydas 355 Sportas Bradulskis Pijus 66 Mokslas Brazdžionis Andrius 355 Sportas Bronštein Marija 67 Mokslas Bučiūnas Kristijonas 196 Menas Budrevičiūtė Rimutė 67 Mokslas Budrys Povilas 472 Visuom. veikla Bukelis Paulius Jonas 473 Visuom. veikla Bukelis Tauras 69 Mokslas Buragaitė Justė 197 Menas Burbaitė Agnė 199 Menas Burinskis Darius 200 Menas Burokaitė Jovita 475 Visuom. veikla Butkus Jokūbas 69 Mokslas Butkus Lukas 201 Menas

Butkutė Goda Butrimavičiūtė Evelina Buzas Gabrielius Būdvytytė Urtė Būrytė Amelija

357 Sportas 357 Sportas 70 Mokslas 476 Visuom. veikla 202 Menas

Cibulskaitė Aušrinė

Cicėnaitė Edvilė Cicėnas Dovydas Cickevičius Edgaras Cimbalas Martynas

358 Sportas 359 Sportas 203 Menas 360 Sportas 72 Mokslas

Čepanauskaitė Justina Čepulis Emilis Čerepokas Erikas Černiauskaitė Ugnė Činčikas Lukas Čižinauskaitė Justina Čižytė Jolanta Čybas Ignas Čypaitė Emilija

204 Menas 206 Menas 361 Sportas 206 Menas 72 Mokslas 477 Visuom. veikla 361 Sportas 363 Sportas 207 Menas

Dailidonytė Simona

479 Visuom. veikla 481 Visuom. veikla 363 Sportas 364 Sportas 364 Sportas 482 Visuom. veikla 209 Menas 209 Menas 210 Menas 365 Sportas 365 Sportas 211 Menas 215 Menas 73 Mokslas 366 Sportas 74 Mokslas 216 Menas 366 Sportas 75 Mokslas 367 Sportas

Dambrauskaitė Aušrinė Dambrauskas Osvaldas Dambrauskas Povilas Damulevičiūtė Guostė Dapkutė Kornelija Darbutaitė Ema Daščioraitė Ieva Daugirda Džiugas Davidovskij Ilja Derendiajeva Nadežda Dinapas Julius Dirmaitė Asta Dobrovolskis Vitalijus Domeika Povilas Dubovikas Gytis Duden Greta Dunauskas Audrius Duobaitė Nida Dūdėnaitė Evelina

Erichsmeier Paulina Dainora

76 Mokslas

Finagėjevaitė Emilija Fridrikaitė Ieva

217 Menas 218 Menas

Gaižauskaitė Ugnė

76 Mokslas 483 Visuom. veikla

Galinaitytė Vakarė

Galkus Daugirdas 220 Menas Galvanauskaitė Rugilė 220 Menas Galvydytė Gabija 368 Sportas Gečaitė Emilija 484 Visuom. veikla Gelgotaitė Greta 485 Visuom. veikla Germanovič Julijan 78 Mokslas Giedraitis Raimundas 221 Menas Gilys Deividas 368 Sportas Gineika Jonas 222 Menas Ginelevičiūtė Dominyka 488 Visuom. veikla Girdžius Andrius 79 Mokslas Girdžiūtė Gabija 369 Sportas Gylys Karolis 490 Visuom. veikla Gliožerytė Eva 371 Sportas Gocentas Augustas 224 Menas Gocentas Benas 225 Menas Goda Gediminas 81 Mokslas Godlijevska Justina 81 Mokslas Grabliauskaitė Aušra 226 Menas Granickaitė Gertrūda 227 Menas Gražulytė Inga 82 Mokslas Grigas Aistis 83 Mokslas Grygolaitis Egidijus 492 Visuom. veikla Grigoravičius Paulius 490 Visuom. veikla Grinevičius Darius 227 Menas Grinkevičiūtė Ugnė 228 Menas Gritė Arnoldas 491 Visuom. veikla Grušaitė Gintarė 373 Sportas Grušauskaitė Kotryna Danielė

493 Visuom. veikla Gruzdytė Beatričė 229 Menas Gudžius Kasparas 374 Sportas Gurdišas Lukas 375 Sportas

Ilinčius Ignas

Ilkevič Daniel Iščenko Julijana Ivanauskas Domantas

84 Mokslas 495 Visuom. veikla 230 Menas 375 Sportas

Jackauskaitė Deimantė 85 Mokslas Jacukevič Aneta Jakovlevaitė Deimantė Jakštaitė Milda Jakštytė Gabija Jakubauskas Mikas Jakubelskas Ugnius Janickas Justas Jankauskaitė Birutė Jankauskis Adomas Jankūnas Erikas Jankūnas Ugnius Janušaitis Lukas Juozas Januševičiūtė Miglė Jarec Irina Jarulis Airidas

376 Sportas 376 Sportas 231 Menas 232 Menas 86 Mokslas 497 Visuom. veikla 86 Mokslas 497 Visuom. veikla 87 Mokslas 88 Mokslas 377 Sportas 377 Sportas 233 Menas 234 Menas 499 Visuom. veikla

589

Jasaitė Marta Jasevičius Justas Jocaitė Milda Jocas Artūras Jocas Domantas Jokšaitė Kotryna Jucevičiūtė Ieva Elija Jukavičiūtė Rūta Jundulaitė Laima Juozulynas Lukas Jurkėnaitė Gabija Jurkutė Milda Justaitė Iveta Juškevičius Mantas

499 Visuom. veikla 501 Visuom. veikla 378 Sportas 89 Mokslas 380 Sportas 235 Menas 90 Mokslas 237 Menas 91 Mokslas 93 Mokslas 502 Visuom. veikla 238 Menas 504 Visuom. veikla 380 Sportas

Kačerauskas Lukas 95 Mokslas Kačionas Kristupas 240 Menas Kačiukevičius Tomas 381 Sportas Kaknevičiūtė Augustė 505 Visuom. veikla Kalesninkaitė Milena 241 Menas Kalibataitė Dovilė 242 Menas Kaluževičius Darius 383 Sportas Kaminskas Matas 96 Mokslas Kaminskis Lukas 506 Visuom. veikla Kapočius Erikas 384 Sportas Karašauskas Jeronimas 508 Visuom. veikla Kasparaitytė Gabrielė 508 Visuom. veikla Katkutė Goda 243 Menas Kaupas Vilius 245 Menas Kaušius Gytis 245 Menas Kaušiūtė Ugnė 247 Menas Kazbaraitytė Gabrielė 510 Visuom. veikla Kaziukėnas Emilis 97 Mokslas Kazlauskaitė Justina 385 Sportas Kažukauskas Paulius 100 Mokslas Kažukolovas Kipras 385 Sportas Keizo Norbert 247 Menas Kerpė Edgaras 248 Menas Keršys Rokas 511 Visuom. veikla Kibickaitė Miglė 386 Sportas Kirdeikisi Dovydas 249 Menas Kiriejevaitė Monika 512 Visuom. veikla Kirstukaitė Domilė 250 Menas Kizala Deividas 386 Sportas Klevinskytė Kamilė 387 Sportas Klimašauskas Aurimas 101 Mokslas Klimkaitis Kristupas 252 Menas Kliukinskaitė Emilija 253 Menas Kniaževas Deividas 101 Mokslas Konderauskaitė Everina 514 Visuom. veikla Krivelis Edgaras 254 Menas Križanovskij Dariuš 388 Sportas Kropa Elžbieta 389 Sportas Krupičiovič Denis 516 Visuom. veikla Kubaitis Tomas 102 Mokslas Kubiliūtė Deimantė 517 Visuom. veikla Kučinskaitė Vakarė Barbora

103 Mokslas Kučinskytė Evelina 519 Visuom. veikla

590

Lapė Rokas 103 Mokslas Larinaitė Roberta 390 Sportas Laurikėnaitė Elija 255 Menas Lavošnik Laura 105 Mokslas Lesauskas Julius 391 Sportas Levinskaitė Neringa 106 Mokslas Liachovičiūtė Diana 392 Sportas Liegis Tautvilas 392 Sportas Linkevičius Martynas 107 Mokslas Litvinaitytė Simona Gabija

520 Visuom. veikla Liutkauskaitė Eglė 255 Menas Liutkutė Rūta 521 Visuom. veikla Lyberytė Augustė 522 Visuom. veikla Lucik Valentin 256 Menas Lukauskas Mantas 257 Menas Lukoševičius Darius 108 Mokslas Lukošiūtė Klaudija 257 Menas Mackevičiūtė Diana

Magalhaes Peyton Hall Maknavičiūtė Gabija Malėvičiūtė Paulina Marcinkus Gintaras Markevičius Ignas Masaitytė Ieva Masiliauskaitė Laura Masionytė Kristina Masteika Modestas Mašalo Olivija Matulevičiūtė Domantė Mažeika Vilius Medzikauskaitė Ugnė Meilūnaitė Gintarė Meištas Dominykas Meškauskas Tadas Meškys Justas Miačina Ana Mickus Aurimas Mikutavičius Justas Miloš Ksenija Mincevičiūtė Erika Mincytė Toma Minialga Paulius Morenaitė Eglė Morkūnas Deividas Mukovoz Dino Murelis Mindaugas

393 Sportas 259 Menas 259 Menas 394 Sportas 395 Sportas 524 Visuom. veikla 109 Mokslas 525 Visuom. veikla 397 Sportas 398 Sportas 400 Sportas 260 Menas 261 Menas 110 Mokslas 528 Visuom. veikla 262 Menas 531 Visuom. veikla 531 Visuom. veikla 263 Menas 111 Mokslas 111 Mokslas 264 Menas 533 Visuom. veikla 264 Menas 400 Sportas 401 Sportas 112 Mokslas 402 Sportas 534 Visuom. veikla

Narbutaitė Viktorija Nasvytis Linas Naudžiūnas Marijonas Naujokas Justinas Navickaitė Greta Navickaitė Justė Nemanytė Miglė Nenartavičius Lukas Nėjutė Guoda Norkus Robertas

265 Menas 534 Visuom. veikla 266 Menas 266 Menas 536 Visuom. veikla 113 Mokslas 402 Sportas 114 Mokslas 267 Menas 115 Mokslas

Normantaitė Rugilė Norvaiša Faustas Norvaišis Montis

268 Menas 270 Menas 116 Mokslas

Ostroverch Ksenija

117 Mokslas

Pabiržis Rimgaudas 404 Sportas Pakalka Giedrius 118 Mokslas Palinauskas Delianas 119 Mokslas Palkevič Justyna 405 Sportas Parimskytė Vilija 405 Sportas Partikas Julius 119 Mokslas Paskočimaitė Gintarė 407 Sportas Pažėra Gediminas Jurgis 121 Mokslas Pelanskis Jokūbas 122 Mokslas Petkevičiūtė Silvija 271 Menas Petrušis Ignas 408 Sportas Pilauskas Aistis 410 Sportas Pilkionytė Ugnė 537 Visuom. veikla Pleikytė Greta 411 Sportas Pleitaitė Vaiva 123 Mokslas Plistkov Denis 124 Mokslas Popovičiūtė Liucija Jolanta

413 Sportas Povilionytė Viktorija 413 Sportas Prakapaitė Rūta 125 Mokslas Prakapavičiūtė Žymantė 414 Sportas Pranckevičiūtė Miglė 273 Menas Puodžiūnas Deividas 415 Sportas Puronaitė Vakarė 127 Mokslas Pužeckas Titas 415 Sportas

Račiūnas Jokūbas Benjaminas

Račkauskaitė Marija Ragainytė Enrika Ragaišis Kasparas Raginis Emilis Rajeckaitė Kotryna Rakitaitė Miglė Rankelytė Gabrielė Raščiūtė Debora Marija Raudonytė Sintija Raudoniūtė Kamilė Ražinskytė Vanesa Rebždys Lukas Revinskaitė Ugnė Ribinskas Elvinas Rimkutė Deimantė Rimkutė Evelina Romeika Rytis Roznytė Fausta Ruibys Dominykas Ruzgytė Inesa

274 Menas 275 Menas 416 Sportas 128 Mokslas 277 Menas 538 Visuom. veikla 540 Visuom. veikla 417 Sportas 129 Mokslas 130 Mokslas 541 Visuom. veikla 418 Sportas 278 Menas 542 Visuom. veikla 132 Mokslas 545 Visuom. veikla 279 Menas 418 Sportas 547 Visuom. veikla 133 Mokslas 134 Mokslas

Sakalauskas Paulius

281 Menas 135 Mokslas

Samulionis Dovydas

Sapatka Benas 419 Sportas Sarapinas Jaunius 283 Menas Sargautytė Margarita 549 Visuom. veikla Saročka Dalius 135 Mokslas Sauchatas Samuelis 283 Menas Saudargaitė Danutė 420 Sportas Savko Karolina 421 Sportas Senavaitytė Danielė 549 Visuom. veikla Sergūnas Dominykas 551 Visuom. veikla Sičiūnaitė Rūta 552 Visuom. veikla Sidabras Ignas 422 Sportas Sidabras Jonas 423 Sportas Simonaitis Aivaras 424 Sportas Simonaitytė Mintarė 553 Visuom. veikla Simonavičiūtė Paulina 285 Menas Sinkevičiūtė Jurgita 286 Menas Sipavičius Einaras 136 Mokslas Skrebutėnaitė Simona 290 Menas Sorokaitė Vytenė 554 Visuom. veikla Sotirovič Agnė 292 Menas Stakauskaitė Greta 425 Sportas Stalmokas Laurynas Antanas

137 Mokslas Stanionis Benas 141 Mokslas Stanislovaitytė Monika 141 Mokslas Stankevič Katažyna Agata

293 Menas Stankevič Tomas 426 Sportas Stankevičiūtė Julija 293 Menas Stankevičiūtė Kamilė 143 Mokslas Starkauskas Domantas 294 Menas Stasiūnaitis Renaldas 295 Menas Stašaitis Eimantas 426 Sportas Staškevičiūtė Rūta 556 Visuom. veikla Steišiūnas Gedas 144 Mokslas Stončiutė Monika 427 Sportas Surgelaitė Lina 427 Sportas Sutkutė Rūta 428 Sportas Sventickytė Neila 429 Sportas Svirinavičiūtė Emilija 145 Mokslas

Šaduikytė Greta

Šalkauskas Karolis Šaumanaitė Skaistė Šeduikytė Rūta Šereiva Sijandras Šerpytis Kasparas Šerstabojevaitė Monika Šidlauskas Benas Šilalytė Laura Šilinga Aurys Šimeliūnas Donatas Širvytė Ieva Špučytė Deimena Štreimikis Rokas Šukys Martynas Šukytė Emilija Šulskutė Raminta Šuopys Nojus Šustauskaitė Gabija

558 Visuom. veikla 295 Menas 430 Sportas 297 Menas 431 Sportas 298 Menas 298 Menas 560 Visuom. veikla 299 Menas 146 Mokslas 147 Mokslas 300 Menas 432 Sportas 561 Visuom. veikla 432 Sportas 301 Menas 302 Menas 303 Menas 304 Menas

Tamašauskas Andrius Tamašauskas Rokas Tamulevičius Rokas Tamulionis Jokimas Terentjevas Justas Tidikytė Judita Tomkevičiūtė Evelina Tumėnas Ovidijus Turskytė Emilė Tušlaitė Rusnė

562 Visuom. veikla 433 Sportas 434 Sportas 563 Visuom. veikla 148 Mokslas 305 Menas 435 Sportas 565 Visuom. veikla 306 Menas 307 Menas

Ulinskaitė Aušrinė

Umbrasas Tadas Umbražūnas Gilbertas Urba Dominykas Urbanavičiūtė Jurinta Urbis Viktoras Urbutytė Nelita Užiūnaitė Elena

308 Menas 309 Menas 149 Mokslas 310 Menas 311 Menas 312 Menas 566 Visuom. veikla 150 Mokslas

Ūselis Gytis

435 Sportas

Zemeckytė Ūla Zubė Adomas Zubrickaitė Kristina Zubrickas Dominykas

325 Menas 326 Menas 328 Menas 329 Menas

Žaliauskas Tadas

155 Mokslas 578 Visuom. veikla 443 Sportas 330 Menas 157 Mokslas 331 Menas 579 Visuom. veikla 158 Mokslas 159 Mokslas 581 Visuom. veikla

Žičkutė Laura Žievytė Sandra Žigaitė Irina Žilėnaitė Rugilė Žilionis Martynas Žilionytė Kornelija Žukauskas Baltramiejus Žulpaitė Giedrė Žurauskaitė Gabrielė

Vadoklytė Justina 567 Visuom. veikla Vagusevičius Viktoras Orestas

313 Menas Vaickutė Karolina 568 Visuom. veikla Vaičius Tomas 151 Mokslas Vainauskaitė Vilita 436 Sportas Vaitaitis Kęstas 437 Sportas Vaitiekūnaitė Aiva 570 Visuom. veikla Vaitkevičius Benediktas 437 Sportas Vaivadaitė Rasa 314 Menas Vaizgielaitė Dovilė 315 Menas Valatkaitė Vilija 571 Visuom. veikla Valentaitė Karolina 572 Visuom. veikla Valionis Titas 438 Sportas Valionytė Gintarė 316 Menas Vanagaitė Giedrė 439 Sportas Varanavičius Justas 573 Visuom. veikla Varnas Dominykas 440 Sportas Varpučianskis Lukas 318 Menas Vasiliauskaitė Aida 441 Sportas Vasiliauskas Martynas 441 Sportas Venckauskaitė Vaiva 318 Menas Venckutė Severina 319 Menas Veverskytė Elzė 576 Visuom. veikla Vilimaitė Liucilė Uršulė 321 Menas Viršilas Jonas 152 Mokslas Volbikas Rolandas 442 Sportas Vosylius Vincas 154 Mokslas Vosyliūtė Vaida 576 Visuom. veikla

Zabukaitė Aurėja

Zalensaitė Kamilė Zalieckaitė Monika Zavackytė Gabija Zavistauskaitė Monika

577 Visuom. veikla 322 Menas 323 Menas 443 Sportas 324 Menas

591

Kas bus kas. Lietuvos ateitis 2016, sudarė Arnas Jozonis ir Vaiva Markevičiūtė, Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2016, 592 p.

Antrajame gabių ir talentingų Lietuvos vaikų autobiografinių apybraižų rinkinyje pateikiamos 437 apybraižos, kuriose vaikai pasakoja apie savo pasiekimus, įdėtą darbą ugdant gabumus, dalijasi patarimais, kurie naudingi ne tik bendraamžiams, bet ir kiekvienam vaikų ugdymu besidominčiam tėvui, svarsto apie Lietuvos ateitį. Knygoje taip pat pateikiami specialistų straipsniai apie talentų pastebėjimą ir gabių vaikų ugdymą, jaunuosius talentus ugdančių mokyklų ir organizacijų bei juos remiančių fondų pristatymai.

Tiražas 1000 egz.

Leidėjas VšĮ Leidybos idėjų centras info@leidybosidejos.lt www.leidybosidejos.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius info@baltoprint.lt www.baltoprint.lt