Kas bus kas. Lietuvos ateitis

ISBN 978-609-95578-6-1 UDK 929(474.5) Ka599

Už finansinę paramą leidžiant šią knygą Leidybos idėjų centras nuoširdžiai dėkoja UAB „Maxima LT“, UAB „Biuro pasaulis“, UAB „ABC Data Lietuva“, UAB „Nextury Ventures“, AB „Lietuvos draudimas“ ir Kazickų šeimos fondui.

© VšĮ Leidybos idėjų centras Visos teisės saugomos.

Prieš jūsų akis pirmą kartą Lietuvoje leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams suburti. Jie – tautos ateitis, Lietuvos kūrėjai, tobulintojai, puoselėtojai. Jie – būsimieji šalies vadovai, mokslininkai, menininkai, sportininkai ir visuomenininkai, ateities lyderiai, ne tik kursiantys savo verslus, bet ir tapsiantys geriausiais ir geidžiamiausiais darbuotojais. Autobio­ grafinis žinynas „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra unikalus leidinys, suteikiantis progą pamatyti iškiliausias ateities asmenybes pačioje jų gyvenimų pradžioje. Šioje knygoje subūrėme vaikus, apdovanotus įvairiose mokslo ir meno olimpiadose bei konkursuose, pelniusius prizus sporto varžybose, tuos, kuriais didžiuojasi ne tik tėvai, bet ir mokyklų vadovai, draugai ir visos Lietuvos piliečiai. Didžiąją knygos dalį sudaro autentiškos gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos – jų surinkome net 569. Apybraižose vaikai pasakoja apie savo šeimas, mėgstamiausias pamokas, pasiekimus, autoritetus, dalijasi savo svajonėmis ir Lietuvos vizija po dešimtmečio.

Leidinyje pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos. Taip pat pristatome mokymo įstaigas, kolektyvus ir organizacijas, kurios kasdieniu savo darbu užtikrina, kad jaunieji Lietuvos talentai galėtų atskleisti ir tobulinti savo gabumus. Ši talentų kalvė – tai sėkmingos valstybės pamatas. Knygoje rasite ir talentų areną – svarbiausius moksleivių konkursus ir organizacijas, kuriose savo išskirtinius gebėjimus mokiniai gali parodyti jau dabar. Nepamirštame ir talentų draugų, savo veikla padedančių jaunuoliams siekti pačių didžiausių aukštumų. Knygą užbaigiame savotiška Lietuvos gimnazijų garbės lenta, kurioje skelbiame geriausių mokinių penketukus ir šių mokinių mokytojus.

Džiaugiamės, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir būrys Lietuvai nusipelniusių asmenybių neliko abejingi šiam leidiniui,

o jų žodžiai, tikime, įkvėps jaunuosius talentus nenustoti tobulėti ir savo darbais toliau džiuginti ne tik savo artimuosius, bet ir visą Lietuvą.

Dėkojame jaunuosius Lietuvos sportininkus, kūrėjus, visuomenininkus ir mokslininkus rekomendavusioms ir leidinį padėjusioms parengti Lietuvos bendrojo lavinimo, meno ir aukštosioms mokykloms, sporto centrams, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, mokinių organizacijoms, kolektyvams ir konkursų organizatoriams, užsienyje esančioms lietuvių mokykloms, „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją įsteigusiai UAB „Maxima LT“, kitoms įstaigoms. Taip pat norėtume padėkoti rengiant knygą pagelbėjusioms Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojoms Rūtai Leinartaitei, Virginijai Drobelytei, Viktorijai Kalaimaitei, Aurelijai Visockienei, technologijų mokytojai Vidai Jaruševičiūtei, Lietuvos sporto žurnalistų sąjungos prezidentui Gintarui Nenartavičiui, knygoje pristatomų vaikų tėvams ir, žinoma, patiems jauniesiems Lietuvos talentams.

Daugumos šioje knygoje aprašomų vaikų vardus galbūt girdite pirmą kartą, bet esame tikri – didžioji jų dalis bus žinoma ir pažįstama ateities kartoms, apie šiuos žmones po 20 ar 50 metų skaitysime vadovėliuose ir enciklopedijose. Tikime, kad ši knyga taps dokumentu, kuriame įamžinta iškilių Lietuvos kūrėjų kelio pradžia.

Tad kviečiame žvilgtelėti į ateitį ir sužinoti, kas statys mūsų miestus, vystys stipriausius verslus, vadovaus visuomeninėms organizacijoms, leis knygas, skins laurus olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose, koncertuos žymiausiose pasaulio scenose, pelnys mokslo ir meno premijas ir garsins Lietuvos vardą pasaulyje.

VšĮ Leidybos idėjų centro redakcija

Turinys

Talentų pasiekimai............................................. 16 psl.

Autobiografinės apybraižos............................... 38 psl.

Talentų kalvė ................................................... 400 psl.

Talentų arena .................................................. 438 psl.

Talentų draugai ............................................... 464 psl.

Gimnazijų garbės lenta ................................... 478 psl.

Rodyklė............................................................ 523 psl.

5

Dalia Grybauskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentė Naujoji Lietuvos talentų karta savo pasiekimais garsina šalį visame pasaulyje. Lietuvos vardas vis dažniau skamba tarp Europos ir pasaulio geriausiųjų mokslo, meno ir sporto srityse.

Tūkstančiai jaunų žmonių yra pilietiški, aktyvūs ir verslūs.

Jie drąsiai kuria ir įgyvendina idėjas, sutelkia bendraminčius ir imasi pilietinių iniciatyvų. Tai rodo, kad šiandieninis jaunimas jaučia atsakomybę už savo valstybę ir nori būti naudingas Lietuvai. Ši knyga kartu yra ir įsipareigojimas. Lietuvos ateities lyderių ugdymas – tai ne tik pilietiškų tėvų, atsidavusių mokytojų ir trenerių atsakomybė, mes visi privalome padėti vaikams atsiskleisti, tobulinti savo sugebėjimus. Turime sudaryti sąlygas jaunuoliams tapti daug darančiais Lietuvos lyderiais.

Lietuvos jaunime, Jūs ir tik Jūs kursite rytojaus Lietuvą! Tai – ne privilegija, o pareiga. Todėl linkiu Jums drąsiai svajoti ir atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų. Mes Jumis didžiuojamės ir tikime!

6

Algirdas Butkevičius Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Mieli knygos skaitytojai, „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ savotiška laiko mašina. Iš vienos pusės – tai ateities knyga, kurioje mūsų jaunoji karta turi galimybę jau šiandien save pristatyti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui. Tai knyga, į kurią sudėti mūsų gabaus jaunimo pasiekimai ir įvertinimai, tai leidinys-orakulas, piešiantis lietuvių tautai šviesią, modernią ateitį, kurią sukurs talentingi, užsispyrę ir jėgų negailintys jauni žmonės.

Netrukus ši knyga taps ir savotiška galimybe grįžti į praeitį, įvertinti iškeltus ir pasiektus tikslus. Galbūt paskatins naujų siekių imtis žmones, kurie yra gavę Dievo dovaną mokslo, sporto ar meno šakose. Be iniciatyvos, kūrybingumo, užsispyrimo ir veržlumo neįsivaizduoju modernios Lietuvos ateities. Kaip tik šių savybių vedini jaunieji lyderiai kuria ateitį sau ir mums visiems.

Tegul jūsų tėvų, senelių, mokytojų, trenerių pastangas ir sumanymus vainikuoja jūsų įspūdingi pasiekimai. Tai bus gražiausia padėka jiems ir geriausia dovana Lietuvai. Įspūdingų pasiekimų!

7

Šarūnas Birutis Lietuvos Respublikos kultūros ministras Sklaidydamas knygos puslapius, suprantu ir džiaugiuosi, kad Lietuvoje gyvena talentingi žmonės, kurie kurs valstybės ateitį. Tai jauni ir gabūs menininkai, sportininkai, intelektualai, iniciatyvūs piliečiai, mokslininkai, specialistai – jie jau šiandien jaučia atsakomybę už šalies raidą, nebijo būti lyderiais.

Itin džiugu, jog suprantama, kad kultūra – mūsų unikalumo ženklas – galimybė kalbėtis, kurti pozityvų dialogą, diskutuoti, rasti tapatumų ir skirtumų tarp pačių įvairiausių nuomonių, sutelkti žmones bendram tikslui, garsinti šalį visame pasaulyje, išsakyti mūsų valstybės ateities vizijas.

Džiugu matyti, kad per nepriklausomybės metus Lietuva išugdė kartą, kuri suvokia, jog kiekvienas yra savo paties gyvenimo šeimininkas, didžiuojasi Lietuvos pasiekimais, suvokia, kad valstybės gyvybingumas yra jų pačių gyvenimo įprasminimas.

Linkiu ateities kūrėjams dirbti, džiaugtis savo pasiekimais, inicijuoti intelektualines diskusijas, skatinti naujas idėjas ir refleksijas, neprarasti energijos kuriant Lietuvą!

8

DAINIUS PAVALKIS Profesorius, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Mielieji, džiaugiuosi, kad Lietuvos mokykla išaugino tokį gražų būrį jaunųjų talentų, kad būtent čia kiekvienas galėjote auginti kūrybiškumą ir gebėjimus, išskleisti unikalius asmenybės bruožus, atrasti bičiulystės teikiamą džiaugsmą. Tikiu, kad sutikote savo Mokytoją, įsidėmėjote jo pamokas, lydėsiančias jus visą gyvenimą.

Vyresniųjų patirtis, jūsų drąsus jaunatviškumas – visi kartu kuriame Lietuvą. Šalį, kuri bus tokia, kokie būsime mes patys. Žvelgdamas į jus esu ramus. Mūsų ateitis – gerose rankose. Matau netolimos ateities Lietuvą, modernią, ambicingai siekiančią naujovių, vertinančią išsilavinimą ir talentus, branginančią savo laisvę ir saugančią tradicijas.

Kiekvienam jaunam žmogui noriu palinkėti: išdrįskite kurti, eiti nepramintais keliais, būkite atviri geriausiai pasaulio patirčiai, panaudokite savo talentus Lietuvoje, jaunoje galimybių šalyje.

9

Artūras Areima Teatro režisierius Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad auga stipri ir viltinga karta. Linkiu jums užaugti tvirtomis asmenybėmis, kurios paskui save galėtų vesti daugelį kitų žmonių.

Manau, svarbiausia – išlikti savimi: aiškiai žinoti, ko patys geidžiate, jausti, kad nesate verčiami kitų. Linkiu išsaugoti savo individualumą, prisiimti atsakomybę už savęs paties sukūrimą, nesileisti būti formuojamiems pagal kažkam parankius modelius ar uzurpuojamiems kažkam patogių valdymo struktūrų. Į gyvenimą žvelkite kūrybiškai ir išnaudokite visas galimybes sukurti savo savitumą išreiškiančius, gyvenimo būdą įgalinančius socialinius mechanizmus, nes visos galimybės dabar yra jūsų rankose.

Sėkmės visur ir visada!

Agnė Bilotaitė Lietuvos Respublikos Seimo narė Matydama tiek daug talentingų ir savo tikslų siekiančių jaunų žmonių, tvirtai žinau – Lietuvos laukia puiki ateitis. Tai – jūs.

Kiekvienas iš jūsų turite didelių svajonių.

Kai kurios jau išsipildė: jumis šiandien didžiuojasi šeima, mokytojai, draugai. Tačiau tai tik pirmieji žingsniai jūsų ilgame ir daug įdomių dalykų žadančiame gyvenimo kelyje. Tiek, kiek jūs jau pasiekėte, kai kurie pasiekia per visą gyvenimą.

Nesustokite augti, norėti ir tikėti tuo, ką darote. Viskas, ko trokštate ir ko siekiate, būtinai išsipildys. Svarbiausia išlikti savimi ir niekada nepasiduoti. Pirmyn!

Ilja Laurs Mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ ir rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas Vienas išminčius yra pasakęs, kad trijų tūkstančių mylių kelionė prasideda nuo mažyčio žingsnelio. Jūsų įdėtas sunkus darbas, stip­rus žinių siekimas ir pirmieji pasiekimai rodo, kad einate teisinga kryptimi. Linkiu, kad Jūsų kelionėje būtų daug iššūkių, nes tik tai Jus skatins tobulėti ir pasiekti dar daugiau įsimintinų pergalių, kurios garsins ne tik Jus, bet ir Lietuvą.

10

Arnas Marcinkus Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius, ilgametis iniciatyvos „Misija Sibiras“ vadovas Mieli skaitytojai, man tikrai daug tenka bendrauti su jaunais žmonėmis ir turbūt dar daugiau su asmenimis, kurie dirba su jaunimu. Būtent dėl šios priežasties vis dažniau nustembu, kai iš pastarųjų vis dar išgirstu nusiskundimų, kad šiandien jaunuoliai labai nemotyvuoti, pasyvūs ir neveiklūs. Kaskart nuoširdžiai susimąstau, kokie taip kalbantys žmonės yra tinginiai. Taip taip, būtent tinginiai. Per visą savo darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijomis laikotarpį nesu sutikęs nė vieno nemotyvuoto jaunuolio, tačiau sutikau begalę žmonių, kurie tingi pagalvoti, kaip aktyviau ar įdomiau jaunimą užimti. Tačiau jei Jūs jau laikote šią knygą savo rankose, tikiu, kad gyvenime Jums labai pasisekė, nes patys kuriate savo ateitį.

Linkiu nemažinti apsukų ir toliau siekti savo tikslų!

Edgaras Montvidas Operos solistas Mano tvirtu įsitikinimu, vienintelis dalykas, kuriuo Lietuva gali didžiuotis pasaulyje, – jos žmonės! Ji gali didžiuotis darbščiais, kūrybingais, išradingais žmonėmis! Ypač jaunąja karta, kuri yra laisva, nevaržoma propagandų ir idiotiškų politinių sistemų. Aš linkiu jums, mieli moksleiviai, surasti savo kelią gyvenime, turėti siekių, ambicijų, fantazijos... Tai jūsų laikas! Gerkite gyvenimą dideliais gurkšniais!

„Skamp“ Popmuzikos grupė Gyvenime suvokti, kas yra kas, nėra labai paprasta, be to, net ir tada, kai sužinai, tas kažkas staiga gali imti ir pasikeisti per akimirką. Tad linkime niekada nebūti tais, kurie mano, kad žino, kas yra kas, linkime būti tais, kurie visada domisi besikeičiančiu pasauliu ir jo istorija, nes žinojimas, kas buvo kas, padeda daug lengviau suvokti, kas yra kas, ir nuspėti, kas bus kas ateityje.

11

„Leon Somov & Jazzu“ Muzikos atlikėjai Ar galėtume dabar pasakyti, kad išsipildė norai ir pasiekėme tai, apie ką svajojome vaikystėje ar būdami paaugliai? Didžiulis būrys mūsų muziką mėgstančių gerbėjų koncertų salėse, nemažai solidžių apdovanojimų ir profesionalų pripažinimas yra tikriausias patvirtinimas, kad ėjome ir einame teisingu keliu – savo pasirinktu keliu. Žinoma, toje kelionėje buvo ir smagių, ir liūdnų nuotykių, saldžių ir karčių patyrimų. Normalu, gyvenimiška. Galvojame, kad taip ir turi būti. Svarbu – nepasiduoti, tikėti tuo, ką darai, galbūt – neišduoti savo svajonių ir norų. O svarbiausia – turėti jų.

Toks būtų ir linkėjimas, kaip ir mūsų daina: „Sugalvoki norą“…

Gintaras Valušis Mokslininkas Talentas yra ypatinga Dievo dovana. Šią dovaną gavus, neužtenka į ją žiūrėti pasidėjus į modernią lentynėlę ar ant elegantiško stalo.

Tai yra dovana, kurią reikia puoselėti, ugdyti, lavinti, kuri verčia Jus nenurimti, tačiau kartais – ir kentėti, dovana, skatinanti siekti žinių ir rezultatų ir kartu esanti labai trapi, nesunkiai galinti būti sutrypta kasdienės rutinos, epizodinių nesėkmių ar ambicijų tuštybės... „Niekada nepasiduok siekdamas užsibrėžto tikslo. Žmogus, turintis didelių svajonių ir didelį tikėjimą, yra daug galingesnis už tą, kuris žino visus faktus“, – sakė didysis fantastas Arthur C. Clarke.

Tad linkiu Jums ne tik didelių svajonių, bet ir patirti nuostabų pažinimo džiaugsmą – savęs ir pasaulio – ir visada išlikti tuo jaunatviškai veržliu sparnu, skatinančiu pažangą ir naujovių atsiradimą mūsų jaukiame krašte.

Dainius Zubrus Ledo ritulininkas Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime tiek daug gabių ir talentingų vaikų. Linkiu visiems ryžtingai siekti savo tikslų. Jei yra tikslas, pasitikėjimas savimi ir begalinis ryžtas, tada galima daryti stebuk­lus. Mane žavi jaunatviškas užsispyrimas, mūsų jaunimo žinių troškimas, per kraštus plūstanti energija ir nuoširdus pasitikėjimas savo jėgomis. Niekada nesigailėjau, kad pasirinkau ledo ritulį. Tai ištvermės, greitos reakcijos ir jėgos reikalaujantis sportas. Visiems jums linkiu apgalvoti, ką rinksitės gyvenime, niekada nesigailėti, visada tobulėti, siekti pergalių ir pačių aukščiausių rezultatų.

12

Artūras Areima Teatro režisierius 2008 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (įgijo režisieriaus kvalifikaciją, suteiktas teatro bakalauro laipsnis), 2010 m. šioje akademijoje įgijo teatro magistro laipsnį. Nuo 2008 m. – Nacionalinio Kauno dramos teatro režisierius, nuo 2013 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Režisuoti spektakliai: „Kelionė į kambario vidų“ (2008 m.), „Kelias“ (2008 m.), „Sugrįžimas į dykumą“ (2009 m.), „Laimingi“ (2009 m.), „Freken Julija“ (2010 m.), „Šmėklos“ (2010 m.), „Prakeiktieji“ (2010 m.), „Amfitrionas“ (2011 m.), „Markizė de Sad“ (2011 m.), „Plėšikai“ (2011 m.), „Julijus Cezaris“ (2012 m.), „Faustas“ (2013 m.), „Intymumas“ (2013 m.), „Vyšnių sodas“ (2013 m.), „Teatrola“ (2013 m.), „Procesas T“ (2014 m.), „Kartu“ (2014 m.). Dalyvavo tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“ (2008, 2010, 2011, 2012 m.), festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ (2008 m.), tarptautiniame šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalyje „PLArTFORMA“ (2008 m.), Druskininkų teatro festivalyje (2008 m.), Dalios Tamulevičiūtės Lietuvos teatrų festivalyje (2010 m.), debiutų festivalyje „TYLOS!“ (2010 m.). 2013 m. už naujų sceninės raiškos formų paieškas apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru, 2013 ir 2014 m. – Auksiniu scenos kryžiumi (metų režisieriaus kategorija), 2014 m. įteikta jaunųjų teatro kritikų „Fortūnos“ komisijos nominacija „Metų režisierius“, tais pačiais metais paskirta valstybės stipendija.

Agnė Bilotaitė Lietuvos Respublikos Seimo narė 2004 m. pagal mainų programą studijavo Miuncheno karo akademijoje (Vokietija). 2006 m. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Studijų metais praktiką atliko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vidurio ir Pietryčių Europos skyriuje. 2012 m. Mykolo Romerio universitete įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį. Nuo 2006 m. aktyviai dalyvauja asociacijos „SPS socialinių problemų sprendimas“ veikloje, yra viena iš šios organizacijos įkūrėjų.

Nuo 2007 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos skyriaus moterų bendruomenės pirmininkė. Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė. 2009 m. inicijavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenės kūrimą ir tapo jos pirmininke. 2011–2012 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja. Nuo 2011 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė. 2012 m. perrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą antrai kadencijai, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, dirba Seimo Antikorupcijos komisijoje, yra parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė.

Ilja Laurs Verslininkas, vienas iš mobiliųjų aplikacijų bendrovės „GetJar“ įkūrėjų Nuo 1999 m. įvykdė daugiau nei 10 sėkmingų projektų, tarp kurių – didžiausia Lietuvoje viešbučių rezervavimo sistema lithuanianhotels.com, mobili mokėjimo sistema „MicroPay“, mobiliųjų žaidimų studija „Midas Mobile“, trimatės fotografijos portalas geoglance.com. 2004 m. įkūrė įmonę „GetJar“, į kurią investavo amerikiečių „Private equity“ fondai, o pati bendrovė persikėlė į JAV, Silicio slėnį. Ši įmonė užima antrą vietą pasaulyje pagal išplatintas programas mobiliesiems telefonams. Šiuo metu I. Laurs yra įmonių „GetJar Inc.“ (JAV), „GetJar Networks Ltd.“ (Jungtinė Karalystė), UAB „GetJar Baltic“ generalinis direktorius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tarybos narys. 2009 m. verslininkas pateko tarp 40-ies mobiliųjų komu-

nikacijų rinkoje įtakingiausių asmenų. 2010 m. Vašingtone (JAV) įvykusiame metiniame Jungtinių Valstijų Baltijos fondo forume paskelbtas Baltijos šalių metų verslininku. 2011 m. Europos verslo laikraščių asociacijos Generalinėje asamblėjoje Atėnuose (Graikija) įteiktas „Europos metų vadovo 2011“ apdovanojimas už nepriekaištingą darbą vadovaujant kompanijai „GetJar“. 2012 m. įteiktas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už pasiekimus verslo ir vadybos srityse.

Arnas Marcinkus Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorius, ilgametis projekto „Misija Sibiras“ vadovas A. Marcinkaus vadovaujamas projektas „Misija Sibiras“ įtraukė lietuvių jaunimą iš visos Lietuvos ir pasaulio ir parodė, kad jauni žmonės – pilietiški ir patriotiški. Projekto „Misija Sibiras“ tikslas – ugdyti jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą, prisiminti ir pagerbti nuo sovietinio režimo nukentėjusius ir žuvusius Lietuvos piliečius, parodyti visuomenei, kokia svarbi yra istorinė atmintis.

Nuo 2006 m. ekspedicijose dalyvavo beveik 150 jaunų žmonių.

Per šiuos metus surengta 11 ekspedicijų, sutvarkyta apie 100 kapinių ir lietuvių laidojimo vietų Sibire. Labdaros ir paramos fondas „Jauniems“ įsteigtas 2005 m. Jo tikslas – skatinti pozityvias jaunimo iniciatyvas. 2012 m. A. Marcinkus apdovanotas nominacija „Už istorinės atminties išsaugojimą visoms kartoms“, 2012 m. – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo medaliu už darbą „EuroBasket 2011“.

Edgaras Montvidas Operos solistas 1999 m. debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operoje „Liučija di Lamermur“ (sukūrė Artūro Baklau vaidmenį). Nuo 2001 m. gyvena Londone (Jungtinė Karalystė). 2001– 2003 m. stažavosi Londono „Covent Garden“ teatre. Yra sukūręs daugiau nei 20 vaidmenų. Dainavo Londono „Covent Garden“ teatre, Londono karališkojoje operoje, nacionalinėje operoje Miunchene, Frankfurto prie Maino, Bavarijos (Vokietija), Liono, Marselio (Prancūzija), Oslo (Norvegija) ir kituose Europos operos teatruose. Sukūrė vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Čikagos lietuvių operoje (JAV), Vilniaus miesto operoje. Koncertavo su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestru, Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Latvijos, Rusijos nacionaliniu, BBC ir kitais simfoniniais orkestrais. Lietuvoje koncertuoja su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, pasirodo Pažaislio festivalyje. Dalyvavo įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Dainuoja ir kamerinę muziką. Gastroliavo Europoje, JAV. 2009 m. apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, 2014 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. „Skamp“ Popmuzikos grupė „Skamp“ Lietuvoje debiutavo 1998 m. Grupės nariai: Erica Quinn Jennings, Viktoras Diawara ir Vilius Alesius. Grupė, bendradarbiaudama su žymiais džiazo, roko, bliuzo ir klasikinės muzikos atlikėjais, savo muzikoje sujungia skirtingus muzikinius stilius. „Skamp“ išleido penkis albumus, įkūrė savo leidybinę įmonę „Tabami Records“ ir yra viena iš geriausiai vertinamų gyvai grojančių grupių Lietuvoje, pelniusi gausybę apdovanojimų už savo aktyvią veiklą. Ji taip pat sėkmingai atstovavo Lietuvai „Eurovizijoje“ 2001 m. ir pasirodė įvairiausiuose festivaliuose. Nuo 2003 m. „Skamp“ pradėjo dirbti su keletu garsių prodiuserių iš Jungtinės Karalystės ir JAV (Oliver Leiber ir Dave Gamson, Jez Coad, Stuart Brown, Jon Kingsley Hall ir George Stewart). „Radiocent­ ro“ muzikiniuose apdovanojimuose grupė pelnė nominacijas 13

„Metų debiutas“ (1998 m.), „Metų daina“ (1998 m., „Summertime“), „Metų Top-20 daina“ (2001 m., „You got style“), „Metų albumas“ (2000 m. – „Green“, 2001 m. – „Skempinligė“, 2004 m. – „Reach“), „Metų grupė“ (2004, 2005 m.) ir „Metų atlikėja“ (2001 m.). „Bravo“ muzikiniuose apdovanojimuose pelnė nominacijas „Metų debiutas“ (1998 m.), „Metų daina“ (2001 m., „You got style“), „Metų grupė“ (1999, 2000, 2001, 2004 m.), „Metų popgrupė“ (1999 m.), „Metų albumas“ (2000 m. – „Green“, 2001 m. – „Skempinligė“), „Metų prodiuseris“ (2000 m., „Vee Diawara“), „Metų atlikėja“ (2001, 2002 m.). Apdovanojimų „Just Plain Folks Awards 2004“ ceremonijoje (JAV) pelnė nominacijas „Metų grupė“, „Metų rap / hip hop albumas“ („Skempinligė“), „Metų rap / hip hop daina“ („U Cannot F--K wit this“), „Metų šokių muzikos albumas“ („Le Boom Chick“). 2013 m. Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose pelnė nominaciją „Metų muzikos grupė“ (už atvirumą multikultūriškumui), 1999 m. konkurse „Liepajas Dzintars“ (Latvija) apdovanota didžiuoju prizu. „Leon Somov & Jazzu“ Lietuvos elektroninės muzikos atlikėjai Prodiuseris Leonas Somovas ir vokalistė Justė Arlauskaitė-Jazzu kartu pradėjo koncertuoti 2008 m. Duetas koncertuoja Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose. „Leon Somov & Jazzu“ įrašė 5 albumus. 2009 m. duetas „Leon Somov & Jazzu“ MTV Europos muzikos apdovanojimuose pelnė „Best Baltic Act“ nominaciją. 2011 m. laimėjo „Geriausios elektroninės muzikos grupės“ apdovanojimą Lietuvos muzikos asociacijos apdovanojimuose M.A.M.A. 2011 ir 2012 m. Justė Arlauskaitė-Jazzu laimėjo „Geriausios atlikėjos“ nominaciją, o Leonas Somovas tapo „Metų prodiuseriu“. 2013 m. M.A.M.A. apdovanojimuose duetas „Leon Somov & Jazzu“ pelnė 3 apdovanojimus – „Geriausios elektroninės muzikos grupės“, „Metų albumo“ ir „Metų grupės“. Leonas Somovas kuria muziką daugiau nei 10 metų. Jis yra pripažintas garso inžinierius, prodiuseris ir elektroninės muzikos kompozitorius, dirba su žinomais Lietuvos menininkais, dalyvauja šiuolaikinio meno projektuose, kuria muziką Eimunto Nekrošiaus ir Gyčio Ivanausko teatro spektakliams.

Justė Arlauskaitė-Jazzu baigė Thames Valley universitetą Londone (Jungtinė Karalystė), įgijo džiazo vokalo atlikėjo specialybę.

Nuo 14 metų dalyvauja džiazo konkursuose. 2003 m. festivalyje „International Jazz Junior Competition“ ir 2005 m. festivalyje „Sing Up“ apdovanota didžiaisiais prizais, pelnė kitų apdovanojimų. Koncertuoja su įvairiais džiazo projektais, dalyvavo festivaliuose „Kaunas Jazz“, „Vilnius Jazz“, „Vilnius Band“, „Birštonas Jazz“, „Rainbow Jazz“ (Estija), taip pat džiazo festivaliuose Vokietijoje. Vėliau prisijungė prie muzikos grupės „Pieno lazeriai“, su kuria išleido du albumus „Voyage“ ir „Kitchen“. Šiuo metu Justė Arlauskaitė-Jazzu yra pasirašiusi kontraktą su švedų muzikos kompanija „Mr Radar“ ir įrašinėją solinį albumą Švedijoje.

Gintaras Valušis Profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius 1980–1985 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos fakultete. 1985–1986 m. – Puslaidininkių fizikos instituto stažuotojas-tyrinėtojas, 1986−1988 m. – šio instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto mokslinis bendradarbis. 1995–1996 m. studijavo Dresdeno technologijos universiteto Taikomosios fotofizikos institute (Vokietija) (podoktorantūrinės studijos).

1996–2007 m. – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fizikos katedros docentas, 1996–2010 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 2000, 2003 m.

14

kaip Alexanderio von Humboldto fondo (Vokietija) stipendiatas stažavosi J. V. Gėtės universiteto Fizikos institute (Vokietija).

Nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius, 2007–2010 m. – Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, 2010–2013 m. – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai, nuo 2010 m. – šio centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, 2011–2013 m. – minėto centro Terahercinės fotonikos laboratorijos vadovas, 2011–2013 m. – šio centro Puslaidininkių fizikos instituto vadovas, nuo 2013 m. – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius. 1992 m. apgynė daktaro disertaciją „Elektronų kaitimo ypatumų kompensuotame InSb<Cr> tyrimas“, 2007 m. – habilituoto mokslų daktaro disertaciją „Išorinio sužadinimo sąlygoti teraherciniai reiškiniai GaAs nanodariniuose“. 1993 m. paskirta Meyerio fondo stipendija, Tarptautinio mokslo fondo stipendija, 1994 m. – Lietuvos valstybinė jaunųjų mokslininkų stipendija, 1998 m. įtekta Lietuvos mokslo premija. Mokslinių interesų sritys: terahercų fizika ir spektroskopija, puslaidininkinių prietaisų fizika, ultrasparčioji puslaidininkinių nanodarinių spektroskopija, krūvininkų pernaša anglies nanovamzdeliuose.

Dainius Zubrus Ledo ritulininkas 1996 m. pradėjo žaisti Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos NHL Filadelfijos „Flyers“ klube. 1996–1997 m. sezoną su „Flyers“ klubu tapęs NHL Rytų konferencijos nugalėtoju žaidė Stenlio taurės finale prieš Detroito (JAV) komandą „Red Wings“.

2000 m. žaisdamas Monrealio (Kanada) komandoje „Canadiens“ rungtynėse prieš Čikagos (JAV) komandą „Blackhawks“ pelnė 3 įvarčius. 2004–2005 m. sezoną dėl NHL lokauto žaidė Rusijos superlygos Toljačio „Lada“ klube, su kuriuo tapo Rusijos vicečempionu. Per 2006–2007 m. sezoną įmušė 24 įvarčius, atliko 36 rezultatyvius perdavimus ir surinko 60 taškų. Paskutinėse 37-eriose rungtynėse žaisdamas Vašingtono (JAV) komandoje „Capitals“ surinko 33 taškus ir buvo ketvirtas komandoje pagal įmuštus įvarčius, antras – pagal rezultatyvius perdavimus, trečias – pagal surinktus taškus. 2007 m. su Bafalo (JAV) klubu „Sabres“ tapo NHL reguliaraus sezono nugalėtoju. 2008 m. atsto­vaudamas Naujojo Džersio (JAV) klubui „Devils“ NHL rungtynėse svečiuose prieš Tampos įlankos (JAV) „Lightning“ komandą pelnė net 4 įvarčius. Tai buvo tik penktas kartas Naujojo Džersio klubo istorijoje, kai žaidėjas per vienerias rungtynes pelnė tiek įvarčių. Su „Devils“ klubu tapo 2011–2012 m. sezono NHL čempionato Rytų konferencijos nugalėtoju, antrą kartą karjeroje žaidė Stenlio taurės finale. Dviejuose atkrintamujų varžybų mačuose su Floridos komanda „Panthers“ ir Filadelfijos komanda „Flyers“ buvo pripažintas geriausiu rungtyniu žaidėju. 2004 m. atstovavo Rusijai Pasaulio taurės varžybose. 2005 m. Nyderlanduose, I diviziono pasaulio čempionate, debiutavo Lietuvos nacionalinėje rinktinėje. 2014 m. vėl atstovavo Lietuvos rinktinei. Vilniuje vykusiame pasaulio I diviziono ledo ritulio čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo bronzos medalius, D. Zubrus buvo pripažintas geriausiu čempionato puolėju. 2013 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė už visuomeninę veiklą ir šalies garsinimą pasaulyje apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Prezidentė teigė, kad D. Zubraus nuopelnai Lietuvai akivaizdūs: „Rūpintis Lietuvos jaunąja karta, jos užimtumu, sveiku gyvenimo būdu – kiekvieno mūsų pareiga. Aktyvi žinomų žmonių visuomeninė veikla – įkvepiantis pavyzdys jaunimui, skatinantis atsakomybę ir rūpestį, siekį dirbti Lietuvai ir jos labui.“

Lietuvos mokinių pasiekimai mokslo olimpiadose

Lietuvoje vyksta įvairiausių mokslo šakų olimpiados: mokiniai gali parodyti savo žinias ir tiksliųjų mokslų srityje, ir humanitarinių – ne tik istorijos, lietuvių ar užsienio kalbų, bet ir filosofijos ar lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiadose. Iš viso šalyje organizuojamos 24 olimpiados ir net 21 yra skirta mokslui: anglų kalbos, astronomijos, biologijos, chemijos, ekonomikos ir verslo, filosofijos, fizikos, gamtos mokslų, geografijos, geologų, informatikos, istorijos, lietuvių kalbos tautinių mažumų mokyklų, lietuvių kalbos ir literatūros, lotynų kalbos ir Antikos kultūros, matematikos, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų.

Dauguma olimpiadų organizuojamos trimis etapais: pirmasis – mokyklos olimpiada (ją organizuoja pačios bendrojo ugdymo, profesinės ir kitos mokyklos), antrasis – rajono, miesto olimpiada (organizuoja savivaldybių švietimo padaliniai) ir trečiasis – šalies olimpiada (organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, olimpiadą vykdanti institucija, prisidėti gali ir pavieniai asmenys). Į šalies olimpiadą patenka tik pirmuosius du etapus laimėję moksleiviai. Šalies olimpiados nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo, 2-ojo, 3-iojo laipsnio diplomais, pagyrimo raštais, rengėjų ir rėmėjų prizais, atminimo dovanomis. Olimpiadose mokiniai kovoja ne tik dėl geriausiojo titulo, bet ir dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautinėse olimpiadose, kuriose Lietuvos moksleiviams sekasi puikiai – laimėta daugybė visų spalvų medalių. Be to, olimpiadų nugalėtojams suteikiamos lengvatos, numatytos priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėse.

Svarbu ir tai, kad buvę olimpiadų dalyviai, laimėtojai ir laureatai (laureato vardą dalyvis įgyja prizinę vietą olimpiadoje laimėjęs tris kartus) vėliau padeda organizuoti olimpiadas. Ypač aktyvūs yra Lietuvos gamtos moklų olimpiadų asociacijos savanoriai. Savanoriaudami gamtos mokslų olimpiadose jie kuria šventę mokiniams, rodydami, kad mokytis gali būti smagu ir įdomu. Taip jie tarsi grąžina „skolą“ ankstesnių metų savanoriams, rengusiems šventę jiems. Toks bendradarbiavimas sukuria glaudžią olimpiadų dalyvių, mokytojų ir organizatorių bendruomenę.

Vėliau Laurynas Pašakarnis (Vilniaus licėjus) pelnė bronzą, o Motiejus Valiūnas (Vilniaus licėjus) – sidabro medalį. Ne prasčiau sekėsi ir Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje, kur aukso medalius pelnė Airidas Korolkovas (Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir Rimas Trumpa (Rokiškio „Romuvos“ gimnazija). Vilnietis Motiejus Valiūnas 2012 m. Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje laimėjo aukso medalį. Toks pasiekimas iškovotas pirmą kartą Lietuvos istorijoje. 2013 m.

18‑oji tarptautinė astronomijos olimpiada vyko Lietuvoje.

2012 m. Tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados laureatas Motiejus Valiūnas, pirmą kartą Lietuvos istorijoje šioje olimpiadoje iškovojęs aukso medalį (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių astronomijos olimpiada Vilniaus universitetas ir tuometinis Vilniaus pedagoginis universitetas (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) pirmą kartą astronomijos olimpiadą Lietuvoje surengė 2003 m. gegužės 10 d. Joje dalyvavo mokiniai iš Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus. Pagrindiniais olimpiados iniciatoriais buvo dr. Romualda Lazauskaitė ir dr. Vladas Vansevičius. Ši olimpiada, kitaip nei dauguma, kasmet organizuojama tik dviem etapais – pirmame etape gali dalyvauti visi norintys 5–12 klasių mokiniai, o geriausiai išsprendusieji užduotis kviečiami į Lietuvos astronomijos olimpiados baigiamąjį etapą. Olimpiadoje mokiniai atlieka teorines ir praktines užduotis, o iš nugalėtojų sudaroma komanda dalyvauti Tarptautinėje astronomijos olimpiadoje ir Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje. Jau pirmaisiais dalyvavimo metais Stokholme (Švedija) Vytis Kapočius (Vilniaus Karoliniškių gimnazija) laimėjo bronzos medalį.

16

2014 m. Lietuvos komanda Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje iškovojo bronzos medalius (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Astronomijos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi astronomija, ugdyti mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą tvirtomis gamtos mokslų žiniomis, tobulinti eksperimentinio darbo įgūdžius ir duomenų interpretavimo gebėjimus, skatinti kūrybiškumą ir savarankiškumą, surasti ir ugdyti talentus ir padėti pasiruošti tarptautinėms astronomijos olimpiadoms. Olimpiados metu mokiniai ne tik sprendžia ar vykdo užduotis, bet ir artimiau susipažįsta su astronomijos mokslu. Pavyzdžiui, 2014 m. vykusios jubiliejinės 10-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados dalyviai lankėsi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume, klausėsi paskaitų, stebėjo planetariumo galimybių demonstravimą, taip pat lankėsi Molėtų astronomijos observatorijoje, susipažino su teleskopais, dalyvavo naktiniame stebėjimų ture.

Lietuvos mokinių biologijos olimpiada

universiteto gimnazija), Jurga Mituzaitė (Šiaulių Simono Daukanto gimnazija), Irmantas Mogila (Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija) ir Paulius Alaburda (Kauno technologijos universiteto gimnazija).

2014 m. Indonezijoje vykusioje 25-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos atstovai iškovojo tris sidabro ir vieną bronzos medalius. Sidabru džiaugėsi Giedrė Širvinskaitė (Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija), Vytautė Boreikaitė (Vilniaus licėjus) ir Austėja Dapkutė (Šakių „Žiburio“ gimnazija), o Augustė Ambrazaitė (Raseinių r. Ariogalos gimnazija) parsivežė bronzos medalį.

Ankstesnių olimpiadų laimėtojai vėliau prisideda organizuojant olimpiadas. Organizuojant 2015 m. Lietuvos mokinių biologijos olimpiadą aktyviai padeda Julius Juodakis, Irmantas Mogila ir Austėja Dapkutė. Jie kuria užduotis ir priklauso olimpiados komisijos narių komandai.

Lietuvos mokinių chemijos olimpiada

Biologijos olimpiados tikslai – skatinti mokinius domėtis biologija, ugdyti jų mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą išsamiomis bio­ logijos mokslų žiniomis, ugdyti kūrybiškumą ir savarankiškumą, eksperimentinio darbo įgūdžius ir gebėjimus, atrinkti mokinius atstovauti Lietuvai Tarptautinėje biologijos olimpiadoje ir kituose tarptautiniuose konkursuose. Kasmet olimpiados laimėtojais paskelbiamas ne vienas moksleivis. 2014 m. vykusioje 47-ojoje Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomais apdovanoti Jonas Černeckis (Vilniaus licėjus), Julius Naktinis (Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija), Laurynas Sketeris (Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir Vytautė Boreikaitė (Vilniaus licėjus).

Svarbu paminėti, kad Lietuvos mokiniai skina laurus ir Tarptautinėje biologijos olimpiadoje. 2010 m. Pietų Korėjos Čangvono mieste vykusioje 21-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje trečius metus iš eilės visi Lietuvos mokiniai pelnė apdovanojimus.

Pirmąjį mūsų šalies istorijoje aukso medalį laimėjo Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientas Julius Juodakis, o su bronzos apdovanojimais sugrįžo Šiaulių r. Bazilionų vidurinės mokyklos abiturientas Mantvydas Lopeta, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos dvyliktokė Eglė Povilaitytė ir Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokė Emilija Emma. Lietuvaičiai šiame konkurse dalyvavo ketvirtąjį kartą, o šiais metais jie varžėsi su atstovais iš 60 valstybių. Iš 2012 m. vykusios Tarptautinės biologijos olimpiados Singapūre visi keturi Lietuvos komandos nariai grįžo su bronzos medaliais: Martyna Petrulytė (Kauno technologijos

2014 m. įvyko jau 52-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada. Chemijos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi chemija, plėtoti chemijos mokslo srities žinias, ugdyti mokinių mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą išsamiomis gamtos mokslų žiniomis, ugdyti mokinių kūrybiškumą ir savarankiškumą, eksperimentinio darbo įgūdžius bei gebėjimus ir atrinkti mokinius kandidatus tarptautinėms chemijos olimpiadoms.

Lietuvos mokinių biologijos olimpiados dalyvė Kristina Savickaitė (Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija) sprendžia užduotis, 2012 m.

Lietuvos mokinių chemijos olimpiados dalyvė Miglė Čiurinskaitė (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija) sprendžia užduotis, 2012 m.

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

42-osios tarptautinės chemijos olimpiados nugalėtojai, 2010 m.

Auksą pelnė Vladimiras Oleinikovas, sidabro medalius – Vidmantas Bieliūnas ir Dominykas Sedleckas, o bronzą iškovojo Emilis Bružas (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

17

Džiugina dideli Lietuvos mokinių chemijos olimpiados laureatų pasiekimai Tarptautinėje chemijos olimpiadoje. Iš 2010 m.

Japonijoje vykusios 42-osios olimpiados visa Lietuvos delegacija sugrįžo su medaliais: auksą pelnė Vladimiras Oleinikovas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), sidabro medalius – Vid­ mantas Bieliūnas (Vilniaus Gabijos gimnazija) ir Dominykas Sed­ leckas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), o bronzą iškovojo Emilis Bružas (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija). Vladimirui Oleinikovui tai buvo ne pirmas medalis: 2009 m. Tarptautinėje chemijos olimpiadoje jis pelnė bronzą, o 2010 m. Azerbaidžane vykusioje Mendelejevo chemijos olimpiadoje iškovojo sidabro medalį. 2011 m. Vytautė Mačiulskytė (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija), vos būdama dešimtoke, Tarptautinėje chemijos olimpiadoje iškovojo bronzos medalį. 2012 m. 44-ojoje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos komanda iškovojo po vieną aukso bei sidabro ir du bronzos medalius: auksu džiaugėsi Sigitas Mikutis (Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija), si­ dabru – Antanas Radzevičius (Kauno technologijos universiteto gimnazija), bronza – Vytautė Mačiulskytė (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija) ir Mindaugas Šiaučiulis (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija). 2014 m. visi jaunieji Lietuvos chemikai iš Vietname vykusios Tarptautinės chemijos olimpiados grįžo su medaliais: sidabro medalius laimėjo Matas Grigaliūnas (Kauno technologijos universiteto gimnazija), Violeta Stojalnikova (Vilniaus licėjus) ir Elena Gelžinytė (Kauno technologijos universiteto gimnazija), o bronzos – Dovydas Drakšas (Klaipėdos licėjus).

Dauguma Lietuvos mokinių chemijos olimpiados laimėtojų vėliau aktyviai padeda kuriant miesto ar rajono ir respublikinės olimpiados užduotis.

Lietuvos mokinių fizikos olimpiada Lietuvos mokinių fizikos olimpiada 2015 m. vyks jau 63-iąjį kartą. Šioje olimpiadoje siekiama skatinti mokinių domėjimąsi fizika, gilinti ir plėsti šio mokslo žinias, skatinti mokinių mokslinį kritinį mąstymą, grindžiamą tvirtomis gamtos mokslų žiniomis, tobulinti eksperimentinio darbo įgūdžius ir gebėjimus, paruošti mokinius tarptautinėms olimpiadoms. Iš respublikinio šios olimpiados etapo nugalėtojų vertinimo komisija sudaro komandą dalyvauti Tarptautinėje fizikos olimpiadoje. Joje Lietuvos atstovai dalyvauja nuo 1989 m., iki 2010 m. jie buvo laimėję keletą bronzos ir vieną sidabro medalį, o 2010 m. Kroatijoje vykusioje 41-ojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje pirmąkart sidabro medalius iškovojo Gabija Žemaitytė (Vilniaus licėjus) ir Tadas Kartanas (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija), bronza džiaugėsi Rimas Trumpa (Rokiškio „Romuvos“ gimnazija) ir Vladas Jurkevičius (Vilniaus licėjus). 2012 m. 43-iojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje vėl iškovoti du sidabro medaliai, juos pelnė Vilniaus licėjaus mokiniai Žygimantas Stražnickas ir Daumantas Kavolis.

2013 metai Lietuvos mokinių fizikos pasiekimų istorijoje įrašyti aukso raidėmis – iš Danijoje vykusios 44-osios tarptautinės fizikos olimpiados Daumantas Kavolis grįžo su pirmuoju lietuvaičių aukso medaliu, laimėtu tarptautinėje fizikos olimpiadoje. Šiame konkurse Lietuvos komanda iškovojo ir tris bronzos apdovanojimus (Vilniaus licėjaus mokiniai Vilda Kornelija Markevičiūtė ir Gintautas Kamuntavičius, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinys Vilius Čepaitis).

Nors 2014 m. aukso Lietuvos moksleiviai neparsivežė, jie džiaugėsi keturiais sidabro ir vienu bronzos medaliu. Sidabrą pelnė Vilniaus licėjaus auklėtiniai Gintautas Kamuntavičius, Justas Klimavičius, Vilda Kornelija Markevičiūtė ir Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos abiturientas Justinas Rumbutis. Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos vienuoliktokas Tadas Indrelė apdovanotas bronzos medaliu.

18

Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiada 2010 m. pradėta organizuoti Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiada, skirta išsiaiškinti, kas geriausiai išmano ir suvokia mus supančią aplinką. Pirmojoje Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje dalyvavo net 468 dalyviai, o iš geriausių išrinkti 6 vaikinai iš Azerbaidžane vykusios 6-osios tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados parvyko su puikiais apdovanojimais. Tokia sėkmė paskatino organizatorius olimpiadą rengti ir toliau. Ši olimpiada organizuojama šešiuose, septyniuose ar dešimtyje Lietuvos miestų vienu metu, joje kasmet dalyvauja apie 600 mokinių. Konkurso užduotys sudarytos iš įvairiausių įdomių biologijos, fizikos ir chemijos klausimų.

Lietuvos mokinių komanda 12-ojoje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje. Iš kairės antroje eilėje: komandos vadovas T. Kivaras, bronzos medalį pelnęs D. Jadenkus, sidabro medalio laimėtojas V. Brasas, komandos vadovas R. Skaudžius, sidabro medalį pelnęs V. Strimaitis, komandos vadovas P. Tamošiūnas; pirmoje eilėje: sidabro medalio laimėtojas D. Drakšas, bronzos medalius pelnę D. Pakeltytė ir E. Sipavičius (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiada padeda mokiniams pasiruošti Europos ir tarptautinėms gamtos mokslų olimpiadoms, kuriose lietuvaičiai skina laurus. Viena iš jų – Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada, kurioje Lietuvos komanda dalyvauja nuo 2007 m. 2007-aisiais moksleiviai laimėjo sidabro, 2008 m. – aukso ir sidabro, 2009, 2010 ir 2011 m. – po du komandinius sidabro medalius.

2012 m. balandžio mėnesį 10-oji Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiada vyko Lietuvoje, Vilniuje. Joje lietuvaičiai laimėjo vieną komandinį aukso ir vieną komandinį sidabro medalį.

Aukso medalius laimėtojams įteikė Prezidentas Valdas Adamkus.

2014 m. olimpiadoje sidabro medalius iškovojo Dovydas Drakšas (Klaipėdos licėjus), Valentas Brasas (Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir Vytautas Strimaitis (Vilniaus Žvėryno gimnazija). Kita lietuvaičių komanda apdovanota bronzos medaliais.

Juos pelnė Donata Pakeltytė (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija), Domantas Jadenkus (Grigiškių „Šviesos“ gimnazija) ir Einaras Sipavičius (Kėdainių šviesioji gimnazija). Šios komandos galimybes kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų pakoregavo tai, kad vienos užduoties metu Einarui Atėnuose teko operuoti apendicitą.

Tačiau šis trejetas, kuriam iki sidabro pritrūko mažiau nei dviejų taškų, buvo išskirtinai pagerbtas kaip didžiausias kliūtis olimpiadoje įveikusi komanda.

Nuo 2008 m. Lietuvos mokiniai dalyvauja Tarptautinėje jaunimo gamtos mokslų olimpiadoje, iš kurios kiekvieną kartą grįžta su medaliais. Pavyzdžiui, 2013 m. Indijoje vykusioje olimpiadoje

iškovoti trys sidabro medaliai, jais džiaugėsi Jonas Viršilas (Klaipėdos licėjus), Elvinas Ribinskas (Mažeikių Gabijos gimnazija) ir Valentas Brasas (Kauno technologijos universiteto gimnazija).

Lietuvos mokinių matematikos olimpiada 2015 m. vyks 64-oji Lietuvos mokinių matematikos olimpiada. Šios kasmet organizuojamos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi matematika, ugdyti jų kūrybiškumą, matematinę kultūrą ir mąstyseną, surasti ir puoselėti talentus, rengti mokinius tarptautinėms matematikos varžyboms, skatinti mokinių motyvaciją rinktis matematikos ar su ja susijusias specialybes, ugdant gabius matematikai mokinius aktyvinti ir puoselėti mokytojų inicia­tyvą. Olimpiados vertinimo komisija atrenka mokinius į tarptautines matematikos olimpiadas, kuriose dalyvauja Lietuvos komanda. Kandidatai atrenkami iš geriausių olimpiados dalyvių sąrašo, sprendžiant gali būti atsižvelgiama į ankstesnius pasiekimus ir į vėliau, po olimpiados, vykdomas papildomas atrankas.

Lietuvos mokinių matematikos olimpiada, kaip ir dauguma kitų tiksliųjų mokslų olimpiadų, yra puiki treniruotė ir pasiruošimas tarptautiniams konkursams, kuriuose Lietuvos mokiniai pasiekia aukštų rezultatų.

Vienas svarbių tarptautinių konkursų yra Baltijos kelio komandinė matematikos olimpiada, organizuojama nuo 1990 m. Tai, kad ji komandinė, gražiai atspindi šios ypatingą istorinę reikšmę turinčios socialinės akcijos idėją. Prasidėjusi nuo trijų Baltijos valstybių, per 25-erius metus olimpiada išaugo, į ją įsitraukė kitos Baltijos regiono šalys ir pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažinusi Islandija. Kasmet svečio teisėmis dalyvauja ir mokiniai iš kitų pasaulio

šalių. Lietuva Baltijos kelio komandinę matematikos olimpiadą organizavo tris kartus: 1992, 2004 ir 2014 m. 2014 m. Vilniuje vykusioje olimpiadoje dalyvavo komandos iš 12 valstybių: Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltarusijos. Olimpia­dos metu penkių mokinių komanda uždavinius sprendžia kartu ir vertinamas jų bendras, komandinis, sprendimas. Lietuvos komanda Baltijos kelio olimpiadoje ne kartą yra laimėjusi prizines vietas: 2002, 2006 ir 2012 m. – 3-iąją vietą, 2010 m. – 2-ąją vietą.

Lietuvaičiai puikiai pasirodo ir Tarptautinėje matematikos olimpiadoje ir bene kasmet grįžta su medaliais. Šiame konkurse jaunųjų Lietuvos matematikų pasiekimai prasidėjo 1986 m., kai į SSRS jaunųjų matematikų rinktinę patekęs lietuvis Sigitas Kiaras iškovojo sidabro medalį. Jau nepriklausomai Lietuvai 1992 m. atstovavo pirmieji trys mokiniai. Pirmąjį bronzos medalį 1994 m. iškovojo Vytautas Paškūnas, o pirmąjį nepriklausomos Lietuvos sidabro medalį – Giedrius Alkauskas 1996-aisiais. 2007 m. Viet­name vykusioje 48-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Kęstutis Česnavičius (Kauno technologijos universiteto gimnazija) Lietuvai iškovojo pirmąjį aukso medalį per visą Lietuvos mokinių dalyvavimo šioje olimpiadoje istoriją. Tais metais Lietuva bendroje šalių įskaitoje pakilo į 31-ąją vietą (iš 93 dalyvavusių valstybių). 2009 m. jubiliejinėje 50-ojoje olimpiadoje Greta Kuprijanovaitė (Vilniaus licėjus), iškovojusi bronzos medalį, tapo pirmąja (per 17-a Lietuvos dalyvavimo metų) Lietuvos mergina, šioje olimpiadoje laimėjusia medalį. 2010-ųjų olimpiada į Lietuvos istoriją įeina kaip metai, kuriais iš Tarptautinės matematikos olimpiados Lietuvos moksleiviai grįžo net su keturiais medaliais (vienu sidabro ir trimis bronzos).

2012 m. olimpiadoje bronzos medalį iškovojęs Linas Klimavičius

25-osios Baltijos kelio matematikos olimpiados dalyviai, 2014 m. (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka) 19

(Vilniaus licėjus) tapo pirmuoju Lietuvos atstovu, Tarptautinėje matematikos olimpiadoje laimėjusiu jau tris medalius: 2010 m. – sidabro, 2011 ir 2012 m. – bronzos.

2009 m. Lietuvos komada pirmąkart dalyvavo Vidurio Europos šalių matematikos olimpiadoje, kurioje Elena Dulskytė (Vilniaus licėjus) pelnė bronzos medalį. Iš 2010 m. vykusios olimpiados mokiniai parsivežė po vieną sidabro (Vilniaus licėjaus dvyliktokas Edvard Poliakov) ir bronzos (Vilniaus jėzuitų gimnazijos dvyliktokė Ugnė Gudžinskaitė) medalius, 2011 m. Vilniaus licėjaus dešimtokas Ignas Urbonavičius laimėjo bronzos medalį.

Lietuvos mokinių informatikos olimpiada Lietuvos mokinių informatikos olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi informatika, informacinėmis technologijomis, programavimu, gilinti ir plėsti jų dalykines žinias, ugdyti mokinių kūrybiškumą, mokslinį kritinį požiūrį į technologijų kūrimą ir taikymą, programavimą, algoritminį mąstymą, informacinę kultūrą, atrinkti kandidatus ir paruošti juos dalyvauti Baltijos šalių ir tarptautinėse informatikos olimpiadose.

Tarptautiniuose konkursuose jaunieji Lietuvos informatikai pasirodo puikiai ir yra parsivežę ne vieną medalį. Į kasmet vykstančią Tarptautinę informatikos olimpiadą – svarbiausias pasaulyje mokiniams skirtas informatikos varžybas – susirenka įvairių šalių nacionalinių informatikos olimpiadų laimėtojai. 250 000 mokinių iš daugiau kaip 80 šalių varžosi siekdami atstovauti savo šaliai Tarptautinėje informatikos olimpiadoje. Dalyvaujančios šalys į olimpiadą atsiunčia po keturis mokinius ir du vadovus.

Lietuviai ir šioje olimpiadoje yra pasiekę aukštų rezultatų. Štai 2010 m. iš 22-osios tarptautinės informatikos olimpiados Marijonas Petrauskas (Kauno technologijos universiteto gimnazija) grįžo su sidabro medaliu (iš 820 galimų taškų jis surinko 816), bronzos medaliais apdovanoti Vilniaus licėjaus mokiniai Matas Brazdeikis ir Kęstutis Vilčinskas. 2011 m. Marijonas Petrauskas vėl laimėjo sidabro medalį, bronza džiaugėsi Kęstutis Vilčinskas ir Karolis Greblikas (Vilniaus licėjus). 2013 m. šioje olimpiadoje dalyvavo beveik 300 dalyvių iš 80 šalių, o sidabro medalį laimėjo lietuvaitis Karolis Greblikas. 2014 m. bronzos medalius iškovojo Mantas Pajarskas (Vilniaus licėjus) ir Domantas Jadenkus (Grigiškių „Šviesos“ gimnazija).

Lietuvos mokinių istorijos olimpiada Istorijos olimpiada siekiama skatinti mokinius domėtis istorija, plėsti mokinių žinias ir istorijos problemų sprendimų gebėjimus, supažindinti su kultūros paveldu, jo saugojimu ir naudojimo galimybėmis, padėti atsiskleisti geriausiai istoriją išmanantiems, ja besidomintiems mokiniams, atkreipti jų dėmesį į svarbias istorines temas, plėsti mokinių humanitarinės terminologijos išmanymą ir lavinti mokslinio (publicistinio) teksto rašymo gebėjimus, suteikti galimybę istorija aktyviai besidomintiems mokiniams artimiau susipažinti su profesionaliu istorijos mokslu ir jo pasiekimais. Kasmet istorijos olimpiada turi vis kitą temą, sukonkretinančią užduotis ir skatinančią mokinius gilinti parinkto istorijos raidos etapo žinias (su olimpiados programa mokiniams pateikiami ir rekomenduojamos literatūros sąrašai). Pastarųjų metų temos: 2011 m. – „Lietuvos valstybės sienų ir ploto raida XIII– XX a.“, 2012 m. – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorija nuo valstybės sukūrimo iki jos žlugimo (1236–1795 m.)“, 2013 m. – „Lietuvių tautos kova dėl valstybingumo atkūrimo 1940–1990 metais“, o 2014 m. – „Tautinis atgimimas: nuo spaudos draudimo įvedimo iki Vasario 16-osios akto paskelbimo“. Mokinius vertina Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai, istorijos mokslo ekspertai.

20

2014 m. vyko 24-oji Lietuvos mokinių istorijos olimpiada. Joje dalyvavo 76 mokiniai. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu apdovanota Monika Morkūnaitė (Utenos Adolfo Šapokos gimnazija), 2-ojo laipsnio diplomais – Kasparas Grinevičius (Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija), Juta Zinkevičiūtė (Nidos vidurinė mokykla), 3-iojo laipsnio diplomais – Rūta Kerulytė (Kauno r. Raudondvario gimnazija), Miglė Lapėnaitė (Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla) ir Adelė Stankevičiūtė (Vilniaus Žirmūnų gimnazija).

2014 m. Lietuvos mokiniai pirmą kartą dalyvavo Tarptautinėje istorijos olimpiadoje, kurioje Auridas Litvinas iš Kauno technologijos universi­teto gimnazijos laimėjo aukso medalį. Iš šios olimpiados taip pat parvežta ir bronza.

Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje gali dalyvauti Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai (iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Lietuvos), olimpiadoje kviečiami dalyvauti ir užsienio šeštadieninių ir sekmadieninių lituanistinių mokyklų mokiniai ir juos lydintys mokytojai. Šios olimpiados tikslai – skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių kalba, literatūra, kultūra, skatinti užsienio lietuviškų mokyklų ir Vilniaus lietuvių namų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, jausti jos grožį, mokytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, sudaryti galimybes tobulėti filologijai gabiems vaikams, skatinti ir remti mokytojų iniciatyvas rengiant mokinius olimpiadoms ir taikant savo darbe individualius ugdymo metodus. Šalies olimpiadoje Lietuvos mokyklų mokiniai rašo esė nurodyta tema ir atlieka užduotis, skirtas lituanistikos žinioms ir įgūdžiams patikrinti, o užsienio bendrojo ugdymo lietuviškų mokyklų ir Vilniaus lietuvių namų mokiniai turi atlikti keturias užduotis: deklamavimo, kalbos vartojimo, rašymo ir kalbėjimo.

2014 m. olimpiada vyko Radviliškio Vaižganto gimnazijoje, į ją susirinko 127 Lietuvos ir 23 užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai. Dalyvių darbus tikrino kompetentinga komisija: Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų, Lietuvių kalbos bei Literatūros ir tautosakos institutų mokslo darbuotojai, lietuvių kalbos mokytojai. Dvi dienas trukusioje olimpiadoje dalyvių laukė ne tik užduotys, bet ir įvairūs renginiai. Olimpiados atidarymui gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų J. Plukienės ir I. Dovidaitienės, paruošė kompoziciją „Vyžlaukio kronikos“. Olimpiados nugalėtojams buvo įteikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio diplomai, taip pat rėmėjų dovanos.

Atskira lietuvių kalbos olimpiada organizuojama tautinių mažumų mokyklų mokiniams. Jos tikslas – skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius gerai išmokti lietuvių kalbą, pajusti jos grožį, mokytis taisyklingai ir raiškiai reikšti mintis ne tik žodžiu, bet ir raštu. Rengdamiesi olimpiadai mokiniai tobulina kalbos vartojimo gebėjimus, lavina kūrybiškumą ir saviraišką, mokosi taisyklingai ir laisvai reikšti mintis, integruojasi į savo gimtinės kultūrą.

Olimpiadoje dalyvauja vaikai iš rusų, vokiečių, lenkų, baltarusių ir lietuvių mokyklų. 2014 m. olimpiadoje dalyvavo 49 mokiniai, jie rašė rašinį, atliko kalbos vartojimo testą ir pristatė kūrybinį projektą. Atliktas užduotis vertino Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir lietuvių kalbos mokytojų komisija. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomą pelnė Dominika Vasilevska (Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla), 2-ojo laipsnio diplomą – Evelina Vyšnėnaitė (Vilniaus „Juventos“ gimnazija) ir Evelina Volovičeva (Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomą – Margarita Buchovskaja (Vilniaus Aleksandro

Puškino vidurinė mokykla), Daniel Rogoža (Šalčininkų r. Eišiškių gimnazija) ir Kamila Tomaševska (Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla).

Lietuvos mokinių užsienio kalbų olimpiados Puikiai užsienio kalbas besimokantys mokiniai taip pat gali susirungti olimpiadose. Lietuvoje vyksta anglų, lenkų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų olimpiados. Jų tikslai – skatinti mokinius domėtis užsienio kalba, šia kalba kalbančių šalių kultūra, skatinti mokinių bendradarbiavimą panaudojant jų kalbinius gebėjimus, ugdyti mokinių pilietiškumą, atvirumą pasauliui ir visuomeniškumą.

Anglų kalbos olimpiadoje dalyvauti gali bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių institucijų 11-os (III gimnazijos) klasės mokiniai, siekiantys B2 kalbos mokėjimo lygio. 2015 m. vyko 8-oji Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiada, kurioje dalyvavo 82 miestų ir rajonų olimpiadų pirmųjų vietų laimėtojai. Olimpiados dalyviai turėjo atlikti integruotą supratimo ir rašymo užduotį (buvo rašoma esė pagal peržiūrėtą trumpą vaizdo pristatymą) ir integruotą supratimo ir kalbėjimo užduotį (dialogas pagal perskaitytą trumpą publicistinį tekstą). Taip pat buvo pateiktos užduotys raštu – tikrinami mokinių rašytinės raiškos gebėjimai įvardijant problemą ir apibendrinant pasisakymą. Neformaliai buvo vertinama komandinė-grupinė užduotis: plakato kūrimas nurodyta tema ir pristatymas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomai buvo įteikti 1-ąją vietą laimėjusiam Aurimui Mickui (Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija), 2-o­s­io­s vietos laimėtojoms Kristinai Builisovai (Tauragės „Versmės“ gimnazija) ir Rūtai Drakšaitei (Klaipėdos „Varpo“ gimnazija) ir 3-iąją vietą laimėjusiems Mariui Dalangauskui (Šiaulių r.

Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija), Andriui Girdžiui (Klaipėdos r. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija) ir Gintei Petrulionytei (Druskininkų „Ryto“ gimnazija). 2015 m. pradetas organizuoti Anglų kalbos konkursas, skirtas jaunesnių klasių mokiniams.

Lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauti gali bendrojo ugdymo mokyklų 11–12 klasių mokiniai. Jie atlieka trijų tipų užduotis: kūrybinį darbą raštu (rašinys, esė, grožinio teksto interpretacija), kompleksinį testą (jis atspindi bendrą kultūrinę kompetenciją) ir

2013 m. Tarptautinės rusų kalbos olimpiados 3-iosios vietos laimėtojas Pabradės „Ryto“ gimnazijos vienuoliktokas Povilas Žvirblis ir mokytoja Liudmila Popkova (nuotrauka iš asmeninio P. Žvirblio archyvo)

viešo kalbėjimo užduotį (pasirinktos temos pristatymas ir diskusija su komisijos nariais). Kasmet olimpiada vyksta vis kita tema, pavyzdžiui, 2010 m. XXI Lietuvos mokinių lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje mokiniai nagrinėjo tokias temas, kaip žmonių susvetimėjimas, vaikystės paveikslai, peizažo kūrimas lenkų literatūroje, 2011 m. buvo skirti prisiminti Česlovą Milošą, o 2015 m. olimpiada skirta dviem svarbiems įvykiams paminėti: 250-osioms viešojo teatro Lenkijoje ir 100-osioms lenkų poeto kunigo Jano Tvardovskio gimimo metinėms.

Prancūzų ir vokiečių kalbų olimpiados dalyviai turi atlikti užduotis raštu ir žodžiu. Šių olimpiadų sąlygose pabrėžiama, kad dalyviai arba jų šeimos nariai negali turėti prancūziškai arba vokiškai kalbančios šalies pilietybės. Prie vokiečių kalbos olimpiados sąlygų pridedama ir tai, kad dalyvis negali būti gyvenęs vokiškai kalbančioje šalyje ilgiau nei vienerius metus, o tarptautinėje vokiečių kalbos olimpiadoje dalyvauti gali tik tie mokiniai, kurie Vokietijoje nėra gyvenę ilgiau nei 6 mėnesius. Lietuvos moksleiviai savo vokiečių kalbos žinias gali pademonstruoti tarptautiniuose jaunimo debatuose vokiečių kalba. 2011 m. šiuose debatuose Vytautas Jankauskas (Vilniaus jėzuitų gimnazija) užėmė 2-ąją vietą.

Rusų kalbos olimpiadoje varžosi mokiniai, kuriems rusų kalba yra gimtoji arba užsienio. Mokiniai atlieka kūrybines ir retorines užduotis. Kasmet olimpiada turi vis kitą temą, pavyzdžiui, 2014 m. tema – „Daugiabriauniai talentai: nuo Donelaičio link Lermontovo...“, 2015 m. – „Gamta, pasaulis, Visatos paslaptis...“.

Mokiniams pateikiamas rekomenduojamos literatūros sąrašas, taip jie skatinami gilinti užsienio ar gimtosios kalbos žinias. Be to, Lietuvos mokiniai dalyvauja ir Tarptautinėje rusų kalbos olimpiadoje. Joje 2013 m. Švenčionių raojono Pabradės „Ryto“ gimnazijos mokinys Povilas Žvirblis laimėjo 3-iąją vietą, šioje olimpiadoje iš viso dalyvavo 142 mokiniai iš 36 pasaulio šalių.

Kitos Lietuvos mokinių olimpiados Jauniesiems ekonomistams ir verslininkams skirta Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiada. Jos dalyviai – vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Olimpiada organizuojama 11–12 klasių kursus atitinkantiems mokiniams dviem etapais: pirmasis – regioninis, antrasis – šalies, į jį kviečiami sėk­ mingiausiai regioniniame etape pasirodę dalyviai. Jaunesni nei 11 klasės mokiniai, ekonomikos mokytojui rekomendavus, gali dalyvauti olimpiadoje kartu su 11–12 klasių mokiniais, jiems atskiros užduotys nerengiamos. Olimpiada siekiama skatinti mokinius domėtis ekonomikos mokslu ir verslu, gilinti savo žinias šioje srityje, ugdyti mokinių kūrybiškumą, rinkos ekonomikos supratimą, mąstymo būdą ir kultūrą, surasti ir puoselėti talentus, rengti mokinius tarptautiniams ekonomikos konkursams, suteikti mokiniams galimybę įvertinti savo rinkos ekonomikos žinias prieš tolesnes studijas arba pradedant dirbti. 2015 m. vyks 21-oji olimpiada.

Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados tikslas – ugdyti mokinių savarankišką, kritinį mąstymą, skatinti domėjimąsi filosofija, mokymąsi filosofuoti, gilintis į filosofų tekstus, argumentuoti mintis, aktyvinti filosofijos ir etikos mokytojų darbą. Šalies olimpiadą laimėję mokiniai įgyja teisę dalyvauti Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje, kurioje lietuvaičiai dalyvauja nuo 1997 m.

2012 m. Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje pirmąkart Lietuvos istorijoje pelnytas aukso medalis – jį parsivežė Vilniaus licėjaus mokinys Tadas Kriščiūnas. 2014 m. Lietuvoje vykusioje Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Lietuvos atstovai pelnė net tris medalius: aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus abiturientas Lukas Jonuška, sidabro medalis atiteko taip pat šios mokyklos abiturientui Tadui Temčinui, bronza – Kauno jėzuitų gimnazijos abiturientui Justinui Mickui. Olimpiadoje dalyvavę 89 mokiniai iš 41 pasaulio valstybės rašė filosofinę esė pasirinkta (ne gimtąja) 21

2014 m. 8-ojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje Gabrielės Ivanovaitės laimėtas sidabro medalis

2014 m. Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje aukso medalį iškovojo Vilniaus licėjaus abiturientas Lukas Jonuška (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

kalba: anglų, prancūzų, vokiečių arba ispanų. 2014 m. Tarptautinė filosofijos olimpiada buvo skirta Kaune gimusiam vienam žymiausių XX amžiaus dialogo filosofų Emanueliui Levinui. Olimpiados tema – „Emmanuelis Levinas: begalybė ir kito veidas“.

Jaunieji geografai varžosi Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje, kuri 2015 m. vyks 27-ąjį kartą. Jie atlieka geografinį testą, teorines, praktines ir žemėlapio (geografinio vardyno) užduotis. Šia olimpiada siekiama skatinti mokinius domėtis geografija, plėsti mokinių akiratį, ugdyti mokinių kūrybinius polinkius ir gebėjimus, skatinti juos praktiniame gyvenime taikyti įgytas žinias ir įgūdžius, akcentuoti svarbiausias ir aktualiausias lokalines bei globalines geografinio pobūdžio problemas, diegti naujausius geografijos mokymo metodus, inovacijas. Apdovanojimus Lietuvos mokiniai pelno ir tarptautiniuose geografijos konkursuose. Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvos jaunieji geografai 4-ojoje Vidurio Europos šalių geografijos olimpiadoje laimėjo du sidabro (Mantas Kasnauskas (Šilutės Vydūno gimnazija) ir Adomas Pilinkus (Vilniaus licėjus) ir du bronzos (Monika Ulytė (Vilniaus licėjus) ir Rokas Danilevičius (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija) medalius. Tais pačiais metais 8-ojoje pasaulinėje geografijos olimpiadoje aukso medalį pelnė Adomas Pilinkus (Vilniaus licėjus), o sidabro – Rokas Danilevičius (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija). Ši olimpiada buvo ketvirtoji, kurioje dalyvavo lietuvaičiai, ir išskirtinė tuo, kad pirmąkart tokio lygio geografijos konkurse pelnytas aukso medalis. 2014 m. pakartotas 2010 m. rezultatas: su aukso medaliu grįžo Vilniaus licėjaus dvyliktokė Agnė Semėnaitė, o su sidabro – Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos abiturientė Gabrielė Ivanovaitė. Lietuviai iki šiol iš visų tarptautinių geografijos olimpiadų yra parvežę apie 20 visų spalvų medalių.

2014 m. įvyko 25-oji Lietuvos jaunųjų geologų olimpiada. Jos tikslai – skatinti mokinius domėtis geologija, išsiaiškinti geriausius šalies jaunuosius geologus, įtvirtinti seminarų ir mokomųjų stovyklų metu įgytas žinias ir įgūdžius, ugdyti mokinių kūrybinius polinkius ir gebėjimus, kompetencijas geologijos, ekologijos, gamtosaugos srityse. Šioje olimpiadoje dalyvauja jaunųjų geologų būrelių nariai ir kiti besidomintys geologija bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.

2013 m. pirmą kartą vyko Lietuvos mokinių lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiada, rengiama Vilniaus universitete. Į ją susirinko beveik 100 moksleivių ir mokytojų iš visos Lietuvos.

22

Lietuvos mokinių lotynų kalbos ir Antikos kultūros olimpiados uždavinius sprendžia Marius Snežko. Šis jau ketvirtus metus iš eilės prizines vietas šalies olimpiadoje laimintis Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos dvyliktokas 2015 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos laureato diplomu (A. M. Mackevič nuotrauka)

Olimpiados ištakos – penkerius metus organizuotas Antikos žinių konkursas, kuriam šiais metais suteiktas nacionalinis statusas. Olimpiados tikslai – skatinti mokinius domėtis Antikos kultūra ir antikinėmis kalbomis, jos formuojančia įtaka Vakarų civilizacijos vertybių sistemai, plėsti mokinių Europos ir Lietuvos kultūros istorijos žinias, surasti ir puoselėti gabius vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą, humanitarinę kultūrą ir mąstyseną, aktyvinti mokytojų iniciatyvą ir kūrybiškumą, padėti aukštesniųjų klasių mokiniams planuoti tolesnes studijas, rengti mokinius tarptautinėms olimpiadoms. *** 2014 m. gruodžio 10 d. tarptautinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojai, jų mokytojai ir vadovai buvo pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Per 2014 m. net 86 Lietuvos mokiniai dalyvavo 18-oje tarptautinių renginių, kuriuose iškovojo 4 aukso, 15 sidabro ir 12 bronzos medalių – iš viso 31 asmeninį medalį, taip pat – 3 pirmąsias, 3 antrąsias ir 1 trečiąją vietą. Lietuvos atstovai iškovojo 2 komandinius sidabro ir 2 komandinius bronzos medalius. Prizinės vietos pelnytos tarptautinėse lenkų ir rusų kalbų olimpiadose.

Svarbu pažymėti, kad kai kurie mokiniai pasiekia puikių rezultatų ne vienoje tarptautinėje olimpiadoje. Lukas Jonuška ne tik pelnė auksą filosofijos olimpiadoje, bet ir bronzą matematikos olimpiadoje. Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos mokinys Domantas Jadenkus iškovojo bronzos medalius informatikos ir Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadose.

Vilniaus licėjaus mokinys Justas Klimavičius taip pat pelnė du apdovanojimus: fizikos olimpiadoje – sidabro medalį, o matematikos – pagyrimo raštą. O Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinys Valentas Brasas buvo apdovanotas komandiniu

bronzos medaliu Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje ir komandiniu sidabro medaliu Jaunių gamtos mokslų olimpiadoje.

Siekti tokių rezultatų tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose šalies mokiniams padeda „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programa“, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro įgyvendinamas projektas „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“.

Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje gausu ne tik olimpiadų, bet ir įvairiausių konkursų ir varžybų, kuriose dalyvauja daugybė mokinių. Tad gabūs, veiklūs ir veržlūs mokiniai turi kur parodyti savo žinias, pasivaržyti ne tik su bendraamžiais tautiečiais, bet ir gabiais vaikais iš viso pasaulio. Didelis būrys tarptautinių olimpiadų nugalėtojų rodo, kad Lietuvos mokyklose paruošiami mokiniai nė kiek nenusileidžia geriausių pasaulio mokyklų auklėtiniams – su jais ne tik rungiamasi dėl aukščiausių apdovanojimų, bet ir laimima. Mokinių mokslo olimpiadose žengiami pirmieji jaunųjų Lietuvos mokslininkų žingsniai didesnių pasiekimų link. Taip auginami būsimieji Lietuvos mokslo premijos ir svarbių tarptautinių mokslo apdovanojimų laureatai.

2014 m. gruodžio 10 d. prezidentūroje vyko gabių mokinių, jų mokytojų ir vadovų pagerbimo šventė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sveikina Tarptautinės chemijos olimpiados sidabro medalio laimėtoją Violetą Stojalnikovą

Pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) informaciją tekstą parengė knygos redaktorė Vaiva Markevičiūtė, LMNŠC metodininkė Rūta Leinartaitė, LMNŠC komunikacijos specialistė Viktorija Kalaimaitė, LMNŠC metodininkė Aurelija Visockienė

(Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka)

2014 m. gruodžio 10 d. prezidentūroje vykusi gabių mokinių, jų mokytojų ir vadovų pagerbimo šventė. Nuotraukoje – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir Tarptautinės chemijos olimpiados komanda: vadovai Vidmantas Bieliūnas ir prof. Rimantas Raudonis, mokytojos Birutė Maciulevičienė ir Rima Grabauskienė, olimpiados dalyviai Violeta Stojalnikova, laimėjusi sidabro medalį, Matas Grigaliūnas, laimėjęs sidabro medalį, ir Dovydas Drakšas, laimėjęs bronzos medalį (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro archyvo nuotrauka) 23

Svarbiausios Lietuvos mokinių meno olimpiados ir konkursai

Menui talentingų vaikų galimybės atskleisti savo polinkius, gebėjimus ir talentus šiuo metu Lietuvoje labai plačios: organizuojami meninio ugdymo projektai, konkursai, festivaliai, olimpiados – nuo pavienių iniciatyvų, mokyklos lygmens iki nacionalinio. Konkursai turi aiškius ir tikslingus atrankos pagal amžiaus grupes, taip pat repertuaro, turinio reikalavimus. Dalyvavimas tokiuose konkursuose vaikams yra jų talento pripažinimas visuomenėje ir visoje šalyje. Be to, geriausi atlikėjai atrenkami dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, projektuose.

Lietuvos mokinių dailės olimpiada – pirmas žingsnis į meno galerijas Bene svarbiausi nacionaliniai mokinių konkursai yra kasmet organizuojamos olimpiados. Jau daugiau nei dvidešimt metų rengiamoje Lietuvos mokinių dailės olimpiadoje kasmet atrenkami geriausi bendrojo ugdymo mokyklų ugdytiniai, gabūs dailei. Šios olimpiados tikslas – plėtoti vaikų ir jaunimo kultūrą, o uždaviniai: vykdyti sistemingą Lietuvos vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, padedančią įgyti kultūrinių įgūdžių, meninės ir kultūrinės kompetencijos; ugdyti mokinių kūrybinius, tarpusavio bendradarbiavimo ir projektinio darbo įgūdžius; sudaryti mokiniams geresnes galimybes saviraiškai ir kultūrinio paveldo pažinimui; skatinti formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų bendradarbiavimą su muziejais, bibliotekomis, archyvais, kitomis kultūros įstaigomis.

Lietuvos mokinių dailės olimpiada organizuojama trimis etapais: pirmasis – mokyklos dailės olimpiada (ją organizuoja pačios bendrojo ugdymo, profesinės ir kitos mokyklos), antrasis – rajono, miesto dailės olimpiada (organizuoja savivaldybių švietimo padaliniai) ir trečiasis – šalies dailės olimpiada (organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kartu su olimpiadą vykdančia institucija). Olimpiadoje gali dalyvauti bet kokio tipo ar pavaldumo Lietuvos mokyklų 8–12 klasių mokiniai. Į trečiajį olimpiados etapą patenka po vieną antrojo etapo (rajonų, miestų olimpiadų) pirmosios vietos nugalėtoją, išskyrus didžiuosius miestus: iš Vilniaus dalyvauja penki nugalėtojai, Kauno ir Klaipėdos – po keturis, Panevėžio ir Šiaulių – po tris. Prieš atvykdami į trečiąjį olimpiados etapą, dalyviai organizatoriams atsiunčia du ne didesnius nei A2 formato neįrėmintus kūrinius, iš kurių vienas – mokinio kūrybinis darbas (namų darbas), kitas – autoriaus darbas, atliktas antrojo olimpiados etapo metu. Kūriniai turi atitikti tų metų olimpiados temą, tačiau jų raiškos būdas neribojamas: jie gali būti tradicinės vaizduojamosios dailės šakų (tapybos, grafikos, skulptūros ir kt.) arba šiuolaikinės dailės formų (konceptualiojo meno, meninės fotografijos, kompiuterinės grafikos, videomeno ir kt.).

Kasmet trečiasis olimpiados etapas organizuojamas vis kitame mieste ir kitoje įstaigoje – mokykloje, gimnazijoje, menų ar dailės mokykloje arba aukštojoje mokykloje, pavyzdžiui, 2010 m. trečiasis olimpiados etapas vyko Kauno kolegijoje, 2011 m. – Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje, 2012 m. – Panevėžio dailės mokykloje, 2013 m. – Vilniaus dailės akademijoje, 2014 m. – Neringos meno mokykloje, o 2015 m. vyks Vilniaus Justino Vienožinskio dailės 24

mokykloje. Mokinių, patekusių į trečiąjį etapą, skaičius įvairuoja, tačiau kasmet trečiajame etape dalyvauja apie 60 moksleivių (2010 ir 2013 m. – 64, 2011 ir 2014 m. – 66, 2012 m. – 63).

Olimpiados temos taip pat labai įvairios. Pavyzdžiui, 2010 m. tema – „Atėjau, pastebėjau, įprasminau“, šia tema sukurti darbai – lyg mokinių dienoraštis, meninės raiškos priemonėmis užfiksuotas dailės olimpiados metu. 2011 m. tema – „M. K. Čiurlionis – nuo tradicijų iki modernizmo“, ši olimpiada buvo skirta 100-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinėms paminėti, o mokiniai buvo skatinami pasidomėti, koks buvo M. K. Čiurlionio kūrybinių ieškojimų kelias dailėje – nuo realistinių eskizų iki abstrakčių tapybinių kompozicijų. 2012 ir 2013 m. grįžta prie abstrakčių temų – „Sparnai. Nuo vėjo malūnų iki...“ ir „Būti savimi, išlikti ir augti“, 2014 m. olimpiada skirta Mažajai Lietuvai ir jos kultūriniam palikimui prisiminti, tema – „Mažosios Lietuvos kultūrinis palikimas“, o 2015 m. mokiniai kviečiami prisiminti Lietuvos dvarus – pasirinkta tema „Lietuvos dvarų istorijos“, olimpiada skiriama Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms paminėti.

1–3-iojo laipsnio diplomų nugalėtojai savo darbus palieka olimpiados organizatoriams, kurie po kiekvienos olimpiados rengia šių darbų parodas. Šiose parodose, rengiamose žymiose meno galerijose Vilniuje, eksponuojami mokinių kūriniai organiškai įsilieja į suaugusių menininkų parodinį gyvenimą. Be to, nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomais, pagyrimo raštais, rėmėjų dovanomis.

Olimpiadoje dalyvaujantys mokiniai ne tik rungiasi dėl nugalėtojo vardo, tačiau, kartu praleisdami keletą dienų, susipažįsta vieni su kitais, lanko žymias ir svarbias miesto, kuriame vyksta olimpiada, vietas, klausosi paskaitų, dalyvauja diskusijose, seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose ir kūrybinėse dirbtuvėse.

2012 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados 1-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtoja Eglė Kulbytė (dešinėje) (nuotrauka iš asmeninio E. Kulbytės archyvo)

2012 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados 1-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtojos Eglės Kulbytės darbai

2013 m. Lietuvos mokinių dailės olimpiados 2-ojo laipsnio diplomo ir medalio laimėtojos Gretos Unguvaitytės darbas

(nuotrauka iš asmeninio

(nuotrauka iš asmeninio

E. Kulbytės archyvo)

G. Unguvaitytės archyvo)

Kasmet Lietuvos mokinių dailės olimpiados lauretais tampa ne vienas moksleivis, o aukščiausiais apdovanojimais pastaraisiais metais apdovanoti šie mokiniai: • 2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Rad­ vilė Juozapaitytė (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija), Eglė Kulbytė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), Adelė Vaitukaitytė (Zarasų r.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija), Paulius Janušauskas (Kauno r. Kulautuvos vidurinė mokykla), Gytė Šuliokaitė (Marijampolės Sūduvos gimnazija), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro medaliu ir rėmėjų prizais – Jovilė Jaruševičiūtė (Elektrėnų meno mokykla), Emilija Bučytė (Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija), Lauryna Kiškytė (Panevėžio dailės mokykla), Jelizaveta Krotova (Vilniaus Vasilijaus Kačalovo gimnazija), Laima Čepauskaitė (Skuodo meno mokykla), Marija Rinkevičiūtė (Šakių r. Gelgaudiškio vidurinė mokykla), Ingrida Kazėnaitė (Trakų r. Paluknio „Medeinos“ vidurinė mokykla), Dovilė Pelegrimaitė (Pasvalio r.

Saločių A. Poškos vidurinė mokykla), Reda Petrikaitytė (Plungės „Saulės“ gimnazija), Martyna Jucevičiūtė (Palangos senoji gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomu, bronzos medaliu ir rėmėjų prizais – Gretė Milašiūtė (Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija), Julijana Leganovič (Vilniaus r. Pagirių gimnazija), Indrė Šaulianskaitė (Radviliškio Lizdeikos gimnazija), Vilma Zarankaitė (Ukmergės Antano Smetonos gimnazija), Edvinas Mikulskis (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija), Berta Kreivėnaitė (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla), Simonas Bernotas (Vilniaus „Sietuvos“ vidurinė mokykla), Rasuolė Jautakytė (Kelmės Jono Graičiūno gimnazija), Vaida Šikšnytė (Jonavos Senamiesčio gimnazija), Katažina Jancevič (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija), Mantas Ramanauskas (Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija), Simona Martinkutė (Mažeikių Gabijos gimnazija), Robertas Lomsargis (Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), Beata Badalovaitė (Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija), Odeta Trečiokaitė (Rokiškio r. Pandėlio gimnazija); • 2013 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Martyna Štakonaitė (Mažeikių „Gabijos“ gimnazija), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro medaliu ir rėmėjų prizais – Greta Unguvaitytė (Šakių „Žiburio“ gimnazija) ir Aivaras Bončkus (Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomais, bronzos medaliais ir rėmėjų prizais – Rūta Simonaitytė (Klaipėdos „Žemynos“ gimnazija), Lukrecija Bacvinkaitė (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla) ir Jurgita Stauskaitė (Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija); • 2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomu, aukso medaliu ir rėmėjų prizais – Rafal

Doveiko (Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mo­ kykla), 2-ojo laipsnio diplomu, sidabro medaliu ir rėmėjų prizais – Ernesta Pocevičiūtė (Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija) ir Greta Kuzmickaitė (Šilutės pirmoji gimnazija), 3-iojo laipsnio diplomu, bronzos medaliu ir rėmėjų prizais – Danielius Balčiūnas (Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija), Arijus Jurevičius (Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla) ir Aistė Rakauskaitė (Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija).

Lietuvos mokinių muzikos olimpiada – naujos kūrybos erdvės jauniesiems talentams Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, remdamasi estų patirtimi ir ilgamečiu bendradarbiavimu su Europos muzikinio ugdymo mokyklose asociacija, 2012 m. kovą inicijavo I Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams. Ši olimpiada vyko Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Olimpiadoje dalyvavo 28 mokiniai iš 10 šalies miestų ir rajonų. Siekiant ugdyti mokinių kūrybingumo ir kultūrinę kompetencijas, sudaryti sąlygas jiems atsiskleisti įvairiose muzikinės veiklos srityse, skatinti mokinių muzikavimą, teigiamas muzikos pažinimo ir dalyvavimo muzikiniame-kultūriniame gyvenime nuostatas, olimpiadoje parengtos keturios užduotys, suteikiančios mokiniams galimybių būti kūrėjais, atlikėjais ir interpretatoriais: mokiniai atliko muzikos žinių tikrinimo testą, skaitė muzikos raštą iš lapo (solfedžio, ritmo), dainavo dainą, pristatė savo sukurtą originalią kompoziciją. 2012 m. mokiniai varžėsi dviejose amžiaus grupėse:

III Lietuvos mokinių muzikos olimpiados dalyviai gieda olimpiados himną (V. Drobelytės nuotrauka) 25

12–14 metų ir 15–18 metų. Keturi šalies olimpiados laimėtojai dalyvavo I tarptautinėje mokinių muzikos olimpiadoje Taline (Estija) ir parsivežė svarių apdovanojimų.

2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos universitete įvyko II Lietuvos mokinių muzikos olimpiados trečiasis etapas. Nuo šių metų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija organizuoti Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą įgaliojo Lietuvos muzikos mokytojų asociaciją ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą. Pirmąjį olimpiados etapą organizavo šalies miestų ir rajonų bendrojo ugdymo mokyklos, antrąjį etapą – savivaldybių švietimo padaliniai, jie delegavo laimėtojus dalyvauti trečiajame – šalies – etape. 2013 m. buvo sukurtas Lietuvos mokinių muzikos olimpiados himnas „Cantemus ad unum omnes“ (muzika G. Purlio, tekstą pagal viduramžių nežinomų autorių tekstus pritaikė L. Gedgaudaitė). Olimpines užduotis atliko 46 muzikuojantys mokiniai iš 25 šalies miestų ir rajonų. Mokinių atliekamas užduotis įvertino svetingai olimpiečius priėmusio Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekano prof. Vytauto Tetensko vadovaujama vertinimo komisija. Buvo išrinkti patys talentingiausi mokiniai: du buvo apdovanoti aukso, du – sidabro, keturi – bronzos medaliais, jiems įteikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos pagyrimo raštai ir diplomai, rėmėjų dovanos.

2014 m. kovo 15 d. Klaipėdos universiteto Menų fakultete Lietuvos muzikos mokytojų asociacija kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru suorganizavo III Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą. Olimpiadoje dalyvavo 48 šalies bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai iš 7 Lietuvos miestų ir 23 rajonų, tiek pat jiems pasirengti padėjusių mokytojų, daugiau nei pusė šimto olimpiados dalyviams akompanuojančių mokinių ir mokytojų. Olimpiados užduotys atskleidė mokinių kūrybines galias. Jie atliko žinių tikrinimo testą, skaitė muzikos raštą iš lapo, o dainavimo ir kompozicijos užduotys vyko kaip atviri koncertai. Nuo

II Lietuvos mokinių muzikos olimpiados 1-ojo laipsnio diplomo laureatas Julius Šidlauskas (Kauno Juozo Gruodžio konservatorija), 2013 m. (nuotrauka iš asmeninio J. Šidlausko archyvo)

2014 m. III Lietuvos mokinių muzikos olimpiados 1-osios ir II tarptautinės mokinių muzikos olimpiados 3-iosios vietos nugalėtojas Paulius Prasauskas (nuotrauka iš asmeninio P. Prasausko archyvo)

II tarptautinės muzikos olimpiados 2-ojo laipsnio diplomo laimėtojas Jonas Šopa su mokytoja Jūrate Terasiene, 2014 m. (nuotrauka iš asmeninio J. Šopos archyvo) 26

ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro universiteto rūmuose skambėjo įvairių žanrų muzika, vyravo puiki kūrybos ir nuoširdaus bendravimo atmosfera. Apdovanoti aštuoni talentingiausi mokiniai: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1-ojo laipsnio diplomais, aukso medaliais ir rėmėjų prizais apdovanoti Gintarė Valionytė (Klaipėdos Vydūno gimnazija, mokytoja Ingrida Bertulienė) ir Paulius Prasauskas (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, mokytoja Daiva Merkienė), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2-ojo laipsnio diplomais, sidabro medaliais ir rėmėjų prizais apdovanoti Jonas Šopa (Mažeikių Sodų vidurinė mokykla, mokytoja Jūratė Terasienė) ir Greta Šepliakovaitė (Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija, mokytojas Gražvydas Gasparavičius), o Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 3-iojo laipsnio diplomus, bronzos medalius ir rėmėjų prizus pelnė Adomas Zubė (Klaipėdos Vydūno gimnazija, mokytoja Ingrida Bertulienė), Aistė Drakšaitė (Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla, mokytoja Milda Trušauskaitė), Aurelija Baliukynaitė (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, mokytoja Irena Muzikevičienė) ir Justina Šimonytė (Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, mokytoja Rima Mingailienė).

Keturi mokiniai, surinkę daugiausia vertinimo balų, labai sėk­ mingai atstovavo Lietuvai kas antrus metus vykstančioje Tarp-

Lietuvos mokinių technologijų olimpiados laimėtoja Juneta Šivickaitė (Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija) prie savo darbų. 2014 m.

J. Šivickaitė pelnė 1-ąją vietą Vilniaus miesto mokinių (II klasių) technologijų olimpiadoje ir 3-iąją vietą Lietuvos mokinių (II klasių) technologijų olimpiadoje, 2015 m. laimėjo 1-ąją vietą Vilniaus miesto mokinių (III–IV klasių) technologijų olimpiadoje ir teisę atstovauti Vilniaus miestui respublikinėje technologijų olimpiadoje (technologijų mokytojos D. Čiupailienės nuotrauka) tautinėje muzikos olimpiadoje (II tarptautinė muzikos olimpiada įvyko 2014 m. balandžio 30–gegužės 3 dienomis Rygoje, Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijoje): Gintarė Valionytė laimėjo aukso, Greta Šepliakovaitė ir Jonas Šopa – sidabro, Paulius Prasauskas – bronzos medalius. Uždarymo ceremonijoje – dar viena Lietuvai svarbi žinia – Tarptautinės muzikos olimpiados estafetė perduota Lietuvai, ją iškilmingai ir atsakingai perėmė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros vedėja, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentė Rūta Girdzijauskienė. III tarptautinė muzikos olimpiada vyks 2016 m. pavasarį Klaipėdos universitete.

Taikomųjų menų kūrėjams – Lietuvos mokinių technologijų olimpiada Lietuvos mokinių technologijų olimpiada organizuojama nuo 2004 m. Olimpiados tikslai: sudaryti mokiniams galimybę atskleisti technologines ir bendrąsias kompetencijas, skatinti mokinius domėtis technologijomis, tobulinti ir plėsti jų dalykines žinias, ugdyti mokinių kūrybiškumą, savarankiškumą, bendradarbiavimo, projektinio darbo ir kitus gebėjimus, pastebėti ir ugdyti gabius technologiniam ugdymui mokinius, atskleisti mokinių savitą požiūrį į tautinį paveldą, modernumą, šiuolaikiškumą, kūrybiškumą, taip pat skatinti mokytojų iniciatyvumą, bendradarbiavimą. Todėl kiekvieno technologijų mokytojo tikslas – padėti atskleisti mokinio individualybę, įvairiapusius gebėjimus, talentus, realizuoti save ir savo idėjas.

Olimpiadoje mokiniai skatinami projektuoti, kurti ir gaminti įvairius gaminius taikant meninio konstravimo principus, remiantis turima patirtimi, amatų ir technikų išmanymu, tradicijų puoselėjimu.

Kaip ir dailės ar muzikos olimpiados, Lietuvos mokinių technologijų olimpiada turi tris etapus: mokyklos, miesto ar rajono ir šalies. Kasmet ši olimpiada sulaukia daugybės dalyvių, pavyzdžiui, Vilniaus miesto technologijų olimpiadoje dalyvauja per 50 mokinių iš maždaug 30 mokyklų. Olimpiadoje gali dalyvauti 7–12 klasių mokiniai, jie varžosi 7–8 ir 9–10 klasių amžiaus grupėse tekstilės ir konstrukcinių medžiagų kūrybinės veiklos grupėse ir 11–12 klasių – tekstilės ir aprangos, taikomojo meno, amatų ir dizaino kūrybinės veiklos grupėse. Šeši mokiniai, geriausiai atlikę užduotis, siunčiami į respublikinę technologijų olimpiadą.

2015 m., kaip ir 2014 m., ji vyks Kaune.

Olimpiados nugalėtojai apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio diplomais, pagyrimo raštais. Kasmet kiekvienoje grupėje laureatais tampa ne vienas moksleivis, pavyzdžiui, 2014 m. 1-ojo laipsnio diplomais įvairiose grupėse apdovanoti Mindaugas Karalius (Radviliškio r. Šeduvos gimnazija, 11 klasė), Rasa Galdikaitė (Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla, 12 klasė), Ernesta Tirūnaitė (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, 9 klasė), Dovilė Zinkutė (Tauragės Martyno Mažvydo progimnazija, 8 klasė), Ernestas Dargis (Šilutės r. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija, 12 klasė), Martynas Žilionis (Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, 10 klasė).

27

Tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis „Pirmoji uždanga“ Atsižvelgiant į švietimo siekius ugdyti tarpkultūrinę ir kūrybingumo kompetencijas, sudaryti pozityvias sąlygas vaikų ir jaunimo teatriniams gebėjimams lavėti, ugdyti atvirumą ir pagarbą kitoms kultūroms, siekti estetinių vertybių sklaidos visuomenėje, prieš daugiau nei dešimtmetį imtas organizuoti tarptautinis mokinių frankofoniškojo teatro festivalis „Pirmoji uždanga“. Festivalį organizuoja Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla, Prancūzijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Alytaus miesto savivaldybė.

Festivalis paprastai vyksta tris dienas. Jo metu Alytaus miesto aikštėje, miesto gatvėse, gimnazijose ir kitose mokyklose šurmuliuoja teatrališkai nusiteikęs jaunimas, kalbantis lietuviškai, prancūziškai, angliškai. Į festivalį atvyksta beveik du šimtai dalyvių iš Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų, svečių iš Belgijos, Italijos, Turkijos ir kitų šalių. Mokyklų trupės vaidina spektaklius.

Pasižiūrėti jaunųjų aktorių, vaidinančių prancūzų kalba, ateina jų tėvai, draugai, seneliai, mokyklų vadovai, Alytaus miesto gyventojai.

Festivalis – tai ne tik pjesių peržiūra, nugalėtojų atranka ir nominacijų skelbimas, bet ir neformalūs vakarai, teatrinės pratybos,

nuotaikingas teatras gatvėje (žaibiškasis sambūris). Vertinimo komisija paskelbia festivalio laimėtojus ir nominuoja visas dalyvavusias trupes.

2015 m. į XIII tarptautinį mokinių frankofoniškojo teatro festivalį „Pirmoji uždanga“ atvyko 180 dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Varėnos, Alytaus, Anykščių, Šiaulių. Jaunieji aktoriai prancūzų kalba suvaidino 16 pjesių. Visose festivalio veiklose dalyvavo stažuotojai iš Prancūzijos. Jie mokė mokinius prancūziškų dainų, vedė teatrinius užsiėmimus. Spektaklius vertino Lucas Aubry (Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje kalbos atašė, komisijos pirmininkas), Karolina Paliulis (aktorė, režisierė, prancūziškojo teatro trupės „Kosma“ vadovė), Milda Survilienė (Vilniaus prancūzų vidurinės mokyklos mokytoja), Snieguolė Kavoliūnienė (Prancūzijos Respublikos ambasados Lietuvoje kalbos atašė asistentė). Festivalio atidarymo dieną dalyvius pagerbė Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje ponia Maryse Berniau. Mokinių teatro trupės vaidino Alytaus teatro salėje, vėliau išėjo į Rotušės aikštę, čia rodė kūrybinėse studijose sukurtas miniatiūras. Visus nuotaikingai nuteikė žaibiškasis sambūris.

Buvo paskelbtos prizinės vietos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomais ir rėmėjų prizais apdovanotos pačios talentingiausios trupės. Įvertinti ir nominuoti visi į festivalį atvykę kolektyvai. „Jaunąja viltimi“ tapo Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos teatro trupė, už poetinę magiją pažymėta Vilniaus

2014 m. XIII tarptautinio mokinių frankofoniškojo teatro festivalio „Pirmoji uždanga“ laimėtojai – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos teatro trupė. Iš kairės: prancūzų kalbos mokytoja Violeta Mackuvienė, Andress Etxezarreta Arrizabalaga, Marija Ambrazevičiūtė, Deivydas Janavičius, Dominyka Kuncytė, Gabrielė Prunskaitė, Simona Paspiešinskaitė, Monika Bagočiūtė, režisierė Janina Bardauskienė (S. Skrebio nuotrauka) 28

atviro jaunimo centro trupė „Mes“, už taisyklingiausią prancūzų kalbą – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos teatro trupė, už komiškąjį pastišą – Kauno jėzuitų gimnazija, už parodiją – Lietuvos sveikatos universiteto vidurinės mokyklos teatro trupė.

Vertinimo komisijos sprendimu 2015 m. Tarptautiniame mokinių frankofoniškojo teatro festivalių festivalyje, kuris vyks Vengrijoje, Lietuvai atstovaus Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija.

Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas – jaunųjų rašytojų kalvė Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas – beveik pusšimtį metų gyvuojantis renginys, sutraukiantis jaunuosius literatus. Šio konkurso tikslai – ugdyti filologijai gabių mokinių įgimtus ir įgytus humanitarinius gabumus, ugdytis gebėjimą kurti, patirti humanitarinių tyrimų, atradimų ir interpretacijos džiaugsmą, mokinių kūryba stiprinti gimtosios kultūros tradicijas, jų istorinį tęstinumą, skatinti kūrybišką kultūros vertybių suvokimą ir įprasminimą gimtosios ir Europos kultūrų kontekste.

Konkursą kasmet organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, o jame dalyvauti gali visų tipų Lietuvos mokyklų ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai. Šis konkursas, kaip ir olimpiados, organizuojamas trimis etapais: mokyklų, rajonų (miestų) ir šalies.

Kadangi mokiniai gali pateikti poezijos, prozos, dramaturgijos ir kt. originalių grožinės literatūros darbų, literatūrinių, publicistinių rašinių, teksto interpretacijos darbų, tiriamiųjų kalbos, literatūros, tautosakos, kultūros darbų, literatūros kūrinių vertimų, konkursas skirstomas į 8 sekcijas: poezijos, prozos, dramos, literatūros mokslo ir kritikos, publicistikos ir esė, tautosakos, kalbos, vertimų. Pateikti darbai vertinami atsižvelgiant į jų savarankiškumą, kūrybiškumą, originalumą, meniškumą, moksliškumą, kalbos ir rašto kultūrą, samprotavimų ir interpretacijų brandumą, tiriamuosius rezultatus. Mokinių darbus vertina žinomi Lietuvos rašytojai, literatūros kritikai, filologijos mokslo atstovai, žurnalistai ir kt.

Jaunųjų filologų konkurse mokiniai ne tik rungiasi dėl nugalėtojo vardo, tačiau turi galimybę aptarti savo kūrybą su profesionalais, analizuoti savo darbus su vertinimo komisijos nariais, dalyvauti diskusijose, be to, esant galimybei, mokiniui darbas grąžinamas su recenzija ar pastabomis. Taip jaunieji kūrėjai skatinami tobulėti ir taisyti savo darbus. Be to, konkursas – puiki vieta susipažinti ir pabendrauti ne tik su mėgstamais rašytojais, bet ir su bendraamžiais kūrėjais: vyksta mokinių kūrybos vakarai, organizuojamos išvykos į literatūrines vietas ir pan. Šis konkursas – puikus startas jauniesiems rašytojams. Tarp jo nugalėtojų galima rasti dabar pirmąsias knygas jau išleidusių ar jas leisti besirengiančių ir Lietuvos literatūriniame gyvenime aktyvių jaunųjų rašytojų, pavyzdžiui, 2008 m. 2-ojo laipsnio diplomo laureatas Vainius Bakas (Ukmergės „Šilo“ vidurinė mokykla) 2014 m. išleido jau trečiąjį poezijos rinkinį, tų pačių metų konkurso 1-ojo laipsnio diplomo laureatė (už geriausią prozą) Ieva Toleikytė (Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla) 2009 m. laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą Pirmosios knygos konkursą ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido jos pirmąją knygą „Garstyčių namas“. 2008 m. 2-ojo laipsnio ir 2009 m.

1-ojo laipsnio diplomus pelniusi jaunoji poetė Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla) taip pat laimėjo jau minėtą Lietuvos rašytojų sąjungos konkursą ir šios sąjungos leidykla 2013 m. išleido jos eilėraščių rinkinį „Namas su paukščio ženklu“. 2009 m. konkurse už labai gerą poeziją pelniusi 2-ojo laipsnio diplomą pelniusi Ieva Gudmonaitė (Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla) šiandien žinoma kaip poetė, prozininkė, eseistė, o 2009 m. 2-ojo laipsnio (už prozą) ir 2010 m. 1-ojo laips-

42-asis respublikinis jaunųjų filologų konkursas, 2010 m.

Iš kairės: Donata Bužinskaitė, mokytoja, rašytoja Vilija Dailidienė (Vilė Vėl), Beata Koniuchova, Gintarė Masiulytė, Unė Kaunaitė (1-osios vietos laimėtoja literatūros kritikos sekcijoje) (nuotrauka iš asmeninio U. Kaunaitės archyvo)

nio (už literatūros kritikos darbą) diplomus pelniusios Unės Kaunaitės (Vilniaus licėjus) bibliografijoje jau du romanai – „Sudie, rytojau“ (2011 m.) ir „Žmonės iš Alkapės“ (2014 m.). *** Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, bendradarbiaudami su įvairiomis institucijomis, organizuoja daugybę konkursų, kuriuose mokiniai skatinami atskleisti įvairiausius savo gabumus.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių dainuojamosios poezijos konkurso tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi lietuvių ir pasaulio poezija, ugdyti domėjimąsi Lietuvos praeitimi ir kultūra, taip pat skatinti kūrybiškumą, ugdyti estetinį skonį. Besidomintys fotografija gali dalyvauti Lietuvos mokinių fotografijos konkurse, jaunieji keramikai kviečiami dalyvauti Lietuvos mokinių keramikos konkurse, jaunieji filmų kūrėjai – Lietuvos mokinių kino filmų festivalyje „REC“, skaitovai – Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse ir t. t. Konkursų gausa ne tik skatina vaikus atskleisti įvairius savo gabumus, tačiau padeda juos ugdyti, sudaro sąlygas susipažinti ne tik su savo bendraamžiais, bet ir įvairių sričių profesionalais, negailinčiais jauniesiems talentams patarimų. Konkursai ir olimpiados būsimiesiems Lietuvos menininkams – it tramplinas į meno pasaulį.

Pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) informaciją parengė knygos redaktorė Vaiva Markevičiūtė, LMNŠC metodininkė Virginija Drobelytė ir technologijų mokytoja Vida Jaruševičiūtė

29

Lietuvos jaunimo sporto pasiekimai

Mokiniai daug pasiekia ne tik mokslo, meno srityse ar visuomeninėje veikloje, bet tampa ir įvairių sporto šakų lyderiais.

Sporto renginiai ir varžybos, skirtos vaikams ir jaunimui, vyksta mokyklose, bendruomenėse, regionuose ir visos šalies mastu. Be to, jaunieji sportininkai rungiasi ne tik nacionalinėse varžybose, bet yra daug pasiekę ir Europos jaunimo festivaliuose, pasaulio ir Europos jaunučių, jaunių, jaunimo čempionatuose, olimpinėse ir olimpinėse jaunimo žaidynėse.

Didžiausi ir svarbiausi jaunimo sporto renginiai yra Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai, Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis. Šioje apžvalgoje pateikiami minėtose ir kitose svarbiausiose varžybose pasiekti Lietuvos moksleivių rezultatai.

Europos olimpinių komitetų prezidento Jacques’o Rogge’o, vėliau vadovavusio Tarptautiniam olimpiniam komitetui, iniciatyva nuo 1991 m. pradėti rengti Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniai festivaliai. Iš pradžių jaunimo varžybos vadintos Europos jaunimo olimpinėmis dienomis, o festivalio pavadinimą jos gavo 2003 m. Pirmosiose jaunimo vasaros olimpinėse dienose 1991 m. Briuselyje (Belgija) lietuviai dar nedalyvavo, kaip ir 1993 m. pirmosiose žiemos olimpinėse dienose Aostoje (Italija).

Debiutas įvyko 1993 m. vasarą Valkensvarde (Nyderlandai), o Lietuvos delegacijoje buvo 18 sportininkų: 12 krepšininkų ir 6 dviratininkai. Krepšininkų rinktinę tuomet treniravo Jonas Kazlauskas, o komandoje žaidė vėliau išgarsėję Šarūnas Jasikevičius, Kęstutis Šeštokas, Kęstutis Marčiulionis, Arnas Kazlauskas, Žydrūnas Urbonas ir kiti. Lietuvos krepšininkai užėmė 6-ąją vietą. Tai buvo vienintelis vasaros festivalis, kai lietuviai nelaimėjo medalių.

1995 m. Lietuvos sportininkai debiutavo Andoroje vykusiose žiemos jaunimo olimpinėse dienose, kuriose dailiojo čiuožimo atstovė Ingrida Zenkevičiūtė užėmė 17-ąją vietą. Tais pačiais metais Bate (Jungtinė Karalystė) vykusiose III vasaros olimpinėse dienose šaliai atstovavo jau 27 sportininkai. Čempionais tapo lengvaatlečiai Agnė Visockaitė (g. 1978 m.) ir Mindaugas Pukštas (g. 1978 m.).

Tarp 42 šalių Lietuva medalių lentelėje užėmė 14-ąją vietą.

1997 m. žiemos olimpinėse dienose Sundsvalyje (Švedija) sėk­ mingiausiai iš penkių sportininkų pasirodė slidininkas Jurijus Darzniekas, užėmęs 27-ąją vietą. Vasaros olimpinėse dienose Lisabonoje (Portugalija) Lietuvos delegacijoje buvo 52 sportininkai.

Rasa Drazdauskaitė (g. 1981 m.) ir Antano Komskio treniruojami futbolininkai laimėjo sidabro medalius, o bronzos medalį iškovojo plaukikas Rolandas Gimbutis (g. 1981 m.).

1999 m. Poprade-Tatruose (Slovakija) vykusiose žiemos olimpinėse dienose dailiojo čiuožimo atstovas Aidas Reklys (g. 1982 m.) užėmė 13-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros varžybose Esbjerge (Danija) Lietuvai atstovavo 36 sportininkai, pasiekę aukštų rezultatų: aukso medalį iškovojo šuolininkas į aukštį Vytautas Seliukas (g. 1982 m.), bronzos medalius laimėjo šuolininkė į tolį Živilė Šikšnelytė, plaukikė Jūratė Ladavičiūtė (g. 1985 m.), dziudo imtynininkai Ieva Ruzgytė ir Justas Drevinskas, merginų rankinio rinktinė (treneriai Alvyda Černiauskaitė ir Sigitas Dambrauskas).

2001 m. Vuokatyje (Suomija) žiemos olimpinėse dienose Lietuvai atstovavo 7 sportininkai. Tarp jų buvo keturi būsimieji olim30

2009 m. vasaros olimpiniame festivalyje Tamperėje (Suomija) dziudo imtynininkas Žilvinas Lekavičius iškovojo sidabro medalį (G. Nenartavičaus nuotrauka) piečiai: biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė (g. 1984 m.), kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas (g. 1985 m.), slidininkai Aleksejus Novoselskis (g. 1985 m.) ir Irina Terentjeva (g. 1984 m.), šiame festivalyje iškovojusi sidabro medalį. Tais pačiais metais vasaros olimpinėse dienose Mursijoje (Ispanija) Lietuvos delegacijoje buvo 28 sportininkai. Sidabro medalį laimėjo šuolininkė į aukštį Karina Vnukova (g. 1985 m.), 3-iąją vietą iškovojo dziudo imtynininkai Donatas Nedzinskas (g. 1985 m.) ir Aurimas Niprikas (g. 1985 m.).

2003 m. Blede (Slovėnija) vykusios varžybos jau pavadintos Europos jaunimo žiemos olimpiniu festivaliu. Lietuvos delegacijoje buvo 13 sportininkų. Arčiausiai medalio buvo dailiojo čiuožimo atstovė Gintarė Vostrecovaitė (g. 1986 m.), likusi penkta. Tais pačiais metais Paryžiuje (Prancūzija) vykusiame vasaros olimpiniame festivalyje Lietuvos delegacijoje buvo 56 sportininkai. Lietuviai iškovojo tris aukso, vieną sidabro ir keturis bronzos medalius.

Aukso medaliais džiaugėsi bėgikė Lina Grinčikaitė (g. 1987 m.), stalo tenisininkė Lina Misikonytė (g. 1988 m.) ir dziudo imtynininkas Alius Bračiulis (g. 1987 m.), o Alina Vaišvilaitė (g. 1987 m.)

2009 m. Tamperėje (Suomija) vykusio X Europos jaunimo (iki 17 m.) vasaros olimpinio festivalio vaikinų krepšinio turnyro finale Lietuvos rinktinė nugalėjo Rusijos komandą ir apgynė prieš dvejus metus Serbijoje iškovotą čempiono titulą (G. Nenartavičaus nuotrauka)

rutulio stūmimo sektoriuje liko antra ir laimėjo sidabro medalį.

Bronzos medalius iškovojo rutulio stūmikas Vidas Klibavičius (g. 1986 m.), dziudo imtynininkai Raimonda Gedutytė, Justinas Gramba (g. 1987 m.) ir Karolis Bauža (g. 1987 m.). Lietuvos krepšininkės šiame festivalyje užėmė 4-ąją vietą. Medalių rikiuotėje Lietuva užkopė net į 11-ąją vietą.

2005 m. žiemos festivalyje Montė (Šveicarija) Lietuvai atstovavo 12 sportininkų. Sėkmingiausiai pasirodė dailiojo čiuožimo atstovė Rūta Gajauskaitė (g. 1989 m.), užėmusi 15-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Linjane (Italija) Lietuvos delegaciją sudarė 62 sportininkai. Bronzos medalius laimėjo šuolininkas į aukštį Darius Raminas (g. 1988 m.), rutulio stūmikė Sandra Mišeikytė (g. 1988 m.), plaukikas Giedrius Titenis (g. 1989 m.), dziudo imtynininkas Žilvinas Linartas (g. 1989 m.) ir vaikinų krepšinio komanda.

2007 m. žiemos olimpiniame festivalyje Chakoje (Ispanija) Lietuvai atstovavo 14 sportininkų. Geriausiai pasirodė biatlonininkė Jevgenija Kolga (g. 1990 m.), aplenkusi pusę varžovių ir užėmusi 37-ąją vietą. Tais pačiais metais vasaros festivalyje Belgrade (Serbija) Lietuvai atstovavo 64 sportininkai. Pirmą kartą festivalio čempionais tapo vaikinai krepšininkai. Rinktinėje, kurią treniravo Kazys Maksvytis, žaidė Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, Renaldas Simanavičius ir kiti. Bronzos medalius iškovojo lengvaatlečiai disko metikas Andrius Gūdžius (g. 1991 m.) ir 200 m bėgikas Mindaugas Baliukonis (g. 1990 m.).

2009 m. Silezijos Beskiduose (Lenkija) vykusiame žiemos olimpiniame festivalyje Lietuvai atstovavo 15 sportininkų. Aukščiausią 15-ąją vietą užėmė dailiojo čiuožimo atstovas Viktoras Šilovas, o biatlonininkė Olga Tatarinova užėmė 19-ąją ir 24-ąją vietas. Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Tam-

perėje (Suomija) Lietuvos rinktinėje buvo 64 sportininkai. Antrą kartą iš eilės festivalio čempionais tapo krepšininkai. Rinktinėje, kurią treniravo Darius Dikčius, žaidė Tauras Jogėla, Mantas Mockevičius, Martynas Paliukėnas, Ignas Ramašauskas ir kiti. Sidabro medalius iškovojo plaukikė Giedrė Grigonytė (g. 1995 m.) ir dziudo imtynininkas Žilvinas Lekavičius (g. 1993 m.).

2010 m. Singapūre įvykusių pirmųjų jaunimo (16–18 metų) vasaros olimpinių žaidynių čempionais tapo boksininkai Evaldas Petrauskas (dešinėje) ir Ričardas Kuncaitis (LTOK nuotrauka, aut. A. Pliadis) 31

2010 m. Singapūre įvyko pirmosios jaunimo (16–18 metų) vasaros olimpinės žaidynės. Lietuvai jose atstovavo boksininkai, lengvaatlečiai, plaukikai, dziudo imtynininkai, šiuolaikinės penkiakovės atstovai, krepšininkai (žaidė 3 prieš 3), buriuotojas, irkluotojas, gimnastas – iš viso 24 sportininkai. Lietuviai iškovojo tris aukso ir du bronzos medalius ir komandinėje valstybių rikiuotėje Lietuva užėmė 19-ąją vietą. Žaidynių čempionais tapo boksininkai Evaldas Petrauskas (g. 1992 m.) ir Ričardas Kuncaitis (g. 1993 m.), irkluotojas Rolandas Maščinskas (g. 1992 m.).

Bronzos medalius pelnė dziudo imtynininkė Laura Naginskaitė (g. 1993 m.) ir penkiakovininkas Lukas Kontrimavičius (g. 1992 m.) (mišriojoje estafetėje su Rusijos atstove G. Gubaidulina). 2011 m. žiemos olimpiniame festivalyje Liberece (Čekija) Lietuvai atstovavo 14 sportininkų. Sėkmingiausiai pasirodė slidininkė Ingrida Ardišauskaitė (g. 1993 m.). Ji skirtingose distancijose užėmė 17-ąją, 24-ąją ir 36-ąją vietas. Vasarą Trabzone (Turkija) Lietuvai atstovavo 51 sportininkas ir tai šaliai buvo sėkmingiausias jaunimo olimpinis festivalis. Būsimoji žvaigždė Rūta Meilutytė (g. 1997 m.) pirmąkart atstovavo Lietuvai ir iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. Aukso medalį 400 m bėgimo rungtyje laimėjo Modesta Morauskaitė (g. 1995 m.). Trečią kartą iš eilės čempionais tapo krepšininkai. Gintaro Razučio treniruojamoje komandoje sėkmingai žaidė Antanas Krimelis, Tautvydas Paliukėnas, Domantas Sabonis, Kasparas Krasauskas ir kiti. Sidabro medalius taip pat laimėjo plaukikas Danas Rapšys (g. 1995 m.), ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (g. 1994 m.), gimnastas Robertas Tvorogalas (g. 1995 m.). Bronzą pelnė tenisininkių dvejetas Justina Mikulskytė (g. 1996 m.) ir Ugnė Paražinskaitė (g. 1996 m.), taip pat ieties metikas Povilas Dabašinskas (g. 1994 m.). Iškovoję net 10 medalių, lietuviai komandų rikiuotėje pakilo į 10-ąją vietą.

2011 m. Trabzone (Turkija) vykusiame Europos jaunimo olimpiniame festivalyje tenisininkės Justina Mikulskytė (kairėje) ir Ugnė Paražinskaitė iškovojo bronzą (G. Nenartavičaus nuotrauka)

2011-ųjų liepą Rūta Meilutytė kartu su treneriu Jonu Ruddu Europos jaunimo olimpiniame festivalyje laimėjo pirmuosius aukso medalius Lietuvai (G. Nenartavičaus nuotrauka) 32

2012 m. Insbruke (Austrija) buvo surengtos pirmosios jaunimo žiemos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos delegaciją sudarė šeši sportininkai: biatlonininkai, slidininkai ir kalnų slidininkai.

Geriausiai pasirodė sprinto varžybose 20-ąją vietą užėmusi slidininkė Kristina Kazlauskaitė.

2013 m. žiemos olimpiniame festivalyje Brašove (Rumunija) Lietuvai atstovavo 14 sportininkų. Čia sužibėjo sidabro medalį iškovojusi biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė (g. 1996 m.). Tais pačiais metais vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlandai) Lietuvai atstovavo 54 sportininkai. 800 m bėgimo rungtyje aukso medalį laimėjo Benediktas Mickus (g. 1997 m.), gimnastikos laisvųjų pratimų rungtyje bronzą iškovojo Tomas Kuzmickas (g. 1996 m.). Penki sportininkai užėmė 5-ąsias vietas, taip pat pelnyta viena 6-oji ir viena 7-oji vietos.

2014 m. Nandzinge (Kinija) įvyko II jaunimo vasaros olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvai atstovavo 21 sportininkas. Žaidynių žvaigžde tapo plaukikė Rūta Meilutytė, iškovojusi du aukso medalius. Pirmąją vietą taip pat užėmė trenerio Daliaus Lubio treniruojama vaikinų krepšinio 3 prieš 3 rinktinė (Kristupas Žemaitis, Justas Vazalis, Jonas Lekšas ir Martynas Sajus), laimėjusi visas rungtynes. Sidabro medalius iškovojo plaukikas Povilas Strazdas ir kanojininkas Vadimas Korobovas, bronzos – penkiakovininkas Dovydas Vaivada ir tenisininkė Akvilė Paražinskaitė, kuri buvo trečia ir vienetų varžybose, ir merginų dvejetų varžybose (su la-

2013 m. vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlandai) bėgikas Benediktas Mickus apdovanotas aukso medaliu (G. Nenartavičaus nuotrauka) tve Jelena Ostapenko). Bendroje šalių klasifikacijoje Lietuva buvo 19-a – kaip ir prieš ketverius metus Singapūre.

2015 m. jaunimo olimpiniai festivaliai rengiami Lichtenšteine ir Austrijos regione Foralberge (žiemos) bei Gruzijos sostinėje Tbilisyje (vasaros). Svarbiausios metų varžybos – Europos olimpinių komitetų (EOK) prezidento Patricko Hickey’aus iniciatyva rengiamos pirmosios Europos sporto žaidynės. Jos vyks 2015 m. birželio 12–28 d. Azerbaidžano sostinėje Baku.

Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių sporto žaidynės – kompleksinės sporto varžybos. Jaunimo žaidynės rengiamos nuo 1973 m., jaunių – nuo 1990 m., jaunučių – nuo 2001 m. Šių žaidynių tikslas – propaguoti ir plėtoti sportą kaip neatskiriamą tobulos asmenybės ugdymo, jaunimo fizinio rengimo priemonę, vykdyti talentingų sportininkų paiešką. Žaidynių uždaviniai: padėti rengti didelio meistriškumo jaunuosius sportininkus nacionalinėms šalies rinktinėms, skatinti ir įvertinti miestų, rajonų sporto mokymo įstaigų, sporto organizacijų, trenerių indėlį rengiant jaunuosius sportininkus. Žaidynių programoje yra populiariausių Lietuvoje sporto šakų (baidarių ir kanojų, akademinių valčių irklavimo, bokso, buriavimo, badmintono, dviračių sporto, imtynių (dziudo, graikų-romėnų), futbolo, krepšinio, lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, rankinio, stalo teniso, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso, tinklinio, žolės riedulio ir kt.) varžybos. Žaidynėse dalyvauja miestų, rajonų ir savivaldybių sporto šakų rinktinės – po 19–28 tūkstančius jaunųjų sportininkų, įskaitant rajonų, miestų varžybų dalyvius. Dauguma žaidynių skirtos svarbiems istoriniams šalies gyvenimo įvykiams paminėti: 1994 m. – tarptautinio olimpinio sąjūdžio 100-mečiui, 2003 m. – S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 70-mečiui, 2004 m. – Lietuvos olimpinio sąjūdžio 80-mečiui, 2010 m. – Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.

Didžiausias sporto renginys Lietuvoje – Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, jį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nuo 1993 m. organizuojamo festivalio tikslas – į sporto sąjūdį įtraukti kuo daugiau bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, ugdyti sąmoningą, pilietiškai aktyvų žmogų, puoselėjantį tautines vertybes. Festivalis siekia didinti mokinių motyvaciją užsiimti aktyvia fizine veikla, skatina juos sistemingai mankštintis, rūpintis sveikata ir fiziniu tobulinimusi, ieškant naujų aktyvumo formų bendrojo ugdymo mokyklose. Programą sudaro įvairių sporto šakų zoninės, tarpzoninės ir finalinės varžybos. Festivalyje

varžosi 22 sporto šakų atstovai, varžybos turi tris etapus. Vaikai iš visos Lietuvos atstovauja šalies savivaldybėms ir per 1000 mokyklų. Festivalyje dalyvauja apie 200 tūkstančių vaikų, vyksta ne tik olimpinių sporto šakų varžybos (krepšinio, tinklinio, plaukimo ar futbolo), bet ir kvadrato, orientavimosi sporto, šachmatų ir meniniai konkursai. 1993–1994 m. festivalis buvo skirtas olimpinio sąjūdžio 100-osioms metinėms, 1999–2000 m. – Lietuvos jaunimo metams, 2002–2003 m. – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui, 2003–2004 m. – Atėnų (Graikija) olimpinėms žaidynėms, 2004–2005 m. – žiemos olimpinėms žaidynėms Turine (Italija).

Jaunieji sportininkai dalyvauja ir olimpinėse žaidynėse: 1996 m. dviratininkas Linas Balčiūnas (g. 1978 m.) dalyvavo Atlantos (JAV) olimpinėse žaidynėse, 2012 m. Rūta Meilutytė Londono (Jungtinė Karalystė) olimpinėse žaidynėse laimėjo aukso medalį ir tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį, o 2014 m. kalnų slidininkas Rokas Zaveckas (g. 1996 m.) buvo jauniausias Lietuvos delegacijos sportininkas Sočio (Rusija) žiemos olimpinėse žaidynėse.

Kiekvienais metais jaunieji sportininkai užima aukštas prizines vietas pasaulio, Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose. Pavyzdžiui, Europos jaunių ir suaugusiųjų kiokušin karatė čempionate pirmąsias vietas laimėjo šie jauniai: 2005 ir 2006 m. – Rita Pivoriūnaitė (g. 1988 m.), Agnė Steponavičiūtė (g. 1988 m.), Nora

2013 m. vasaros olimpiniame festivalyje Utrechte (Nyderlandai) gimnastas Tomas Kuzmickas pelnė bronzos medalį (G. Nenartavičaus nuotrauka) 33

Kalnų slidininkas Rokas Zaveckas – jauniausias Lietuvos delegacijos sportininkas Sočio (Rusija) žiemos olimpinėse žaidynėse (A. Pliadžio nuotrauka) Vaznelytė (g. 1988 m.), Aivaras Dadura (g. 1987 m.), Edmundas Misevičius (g. 1987 m.), Renatas Kairevičius (g. 1988 m.), Gediminas Radikas (g. 1988 m.), Agnė Steponavičiūtė (g. 1988 m.) ir Aleksandra Kostina (g. 1988 m.), 2008 m. – Eimantė Leliukaitė (g. 1990 m.) ir Artūras Skerlo (g. 1990 m.), 2009 m. – Matas Viščius (g. 1991 m.), Raminta Pitrėnaitė (g. 1991 m.), Julija Glotovaitė (g. 1991 m.) ir Diana Balsytė (g. 1991 m.), 2010 m. – Eglė Kunelytė (g. 1993 m.), Edvinas Segal (g. 1992 m.), Dovydas Kavaliauskas (g. 1992 m.) ir Gabija Kalinauskaitė (g. 1993 m.), 2011 m. – Valdas Avelis (g. 1993 m.), Dovydas Gaulė (g. 1993 m.), Valdemaras Gudauskas (g. 1993 m.), Gabija Gudeliauskaitė (g. 1993 m.) ir Milda Pankauskaitė (g. 1993 m.).

Sėkmingai pasirodo ir jaunieji dviratininkai: 2005 m. Austrijoje surengto pasaulio jaunių čempionato auksą 25 km grupinėse lenktynėse iškovojo dviratininkas Egidijus Juršys (g. 1987 m.), Europos mažųjų dviračių (BMX) čempionate (jaunių grupė) 1-ąją vietą laimėjo Gabrielius Pabijanskas (g. 1998 m.), 2013 m. pasaulio jaunių (iki 18 metų) dviračių treko čempionate Portugalijoje sprinto rungtyje aukso medalį iškovojo Svajūnas Jonauskas (g. 1995 m.), tais pačiais metais Milda Jankauskaitė 80-ojo pasaulio dviračių sporto plento čempionato jaunių (17–18 metų) merginų grupinėse lenktynėse užėmė 5-ąją vietą. Laimėjimų pasiekta ir kitose sporto šakose. 2008 ir 2009 m. boksininkas Evaldas Petrauskas (g. 1992 m.) tapo Europos jaunių čempionato laimėtoju.

2008 m. merginų jaunimo krepšinio rinktinė (iki 18 metų) tapo Europos čempione, tais pačiais metais K. Maksvyčio treniruojami jaunučiai pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje iškovojo Europos čempionato auksą, Europos čempionate 2010 m. iškovotu auksu džiaugėsi ir Lietuvos jaunių krepšinio rinktinė.

2008 m. pasaulio jaunių ir jaunimo jėgos trikovės čempionato vicečempiono titulą pelnė Samanta Kondratenko (g. 1990 m.).

34

2014 m. Austrijoje pasibaigusiose Europos triatlono jaunimo pirmenybėse Tautvydas Kopūstas tapo čempionu jaunimo (iki 18 metų) varžybų olimpinėje distancijoje. 2009 m. Europos jaunių (iki 17 metų) dziudo čempionate Slovėnijoje Lietuvos atstovė Renalda Gedutytė (g. 1993 m.) iškovojo 1-ąją vietą. Tai pirmasis aukso medalis per visą Lietuvos moterų dziudo istoriją. Tais pačiais metais sportinės radijo pelengacijos atstovė Austėja Dapkutė (g. 1994 m.) tapo Europos jaunių čempione. 2010 m. Lenkijoje vykusiame Europos jaunimo (iki 19 metų) šimtalangių šaškių čempionato „blykstės“ varžybose vilnietė Sabina Kovalevskaja užėmė 1-ąją vietą. 2010 m. Armandas Bunius (g. 1994 m.) tapo pasaulio jaunių kumitė čempionu. Tais pačiais metais Slovakijoje įvykusiame pasaulio kūno rengybos ir kultūrizmo čempionate jauneji sportininkai užėmė pirmąsiais vietas. 2011 m. Milda Valčiukaitė (g. 1994 m.) ir Ieva Adomavičiūtė (g. 1994 m.) tapo Europos jaunių irklavimo čempionėmis, o 2011 ir 2012 m. – pasaulio jaunių irklavimo čempionėmis. 2011 m. paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė tapo Europos jaunių čempionėmis. Tais pačiais metais Edgaras Petrauskas (g. 1995 m.) pelnė Europos jaunių paprastųjų šaškių čempiono vardą, o Leticija Dubickaitė Estijos sostinėje Taline tapo Europos jaunučių (iki 13 metų) tarptautinių šaškių varžybų čempione.

2013 m. Bulgarijoje vykusio pasaulio jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų paprastųjų šaškių čempionato jaunių (iki 16 metų) merginų ir vaikinų varžybų nugalėtojais tapo Lietuvos atstovai Milda Jocaitė ir Domantas Norkus (g. 1997 m.). 2013 m. Ieva Serapinaitė (g. 1995 m.) Kinijoje vykusiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) šiuolaikinės penkiakovės čempionate iškovojo aukso medalį. Tais pačiais metais vykusiame pasaulio buriavimo čempionate Italijo-

Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir tytuvėniškė Monika Povilaitytė 2011 m. birželį Vilniuje vykusiame Europos jaunių (iki 18 m.) paplūdimio tinklinio čempionate iškovojo aukso medalius, finale įveikusios šveicares (Eltos nuotrauka, aut. G. Savickis)

2013 m. vykusiame pasaulio buriavimo čempionate Italijoje Radvilas Janulionis laimėjo 85-ąją vietą – aukščiausią Lietuvos buriuotojų kada nors iškovotą vietą plaukiant „Optimist“ klasės laivais (nuotrauka iš asmeninio R. Janulionio archyvo, aut. M. Capizzano)

je Radvilas Janulionis laimėjo 85-ąją vietą („Optimist“ laivų klasė). Tai aukščiausia Lietuvos buriuotojų kada nors iškovota vieta plaukiant „Optimist“ klasės laivais. Už šį pasiekimą sportininkas buvo išrinktas 2013-ųjų metų Lietuvos jaunuoju buriuotoju.

Geriausi metų jaunieji sportininkai ir jų treneriai kiekvienais metais apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos diplomais ir prizais. Įvertinami sportininkai, pasiekę geriausių sporto rezultatų Europoje ir pasaulyje. Šie apdovanojimai įrodo, kad mokiniai yra puikūs sportininkai, iškovojantys prizines vietas, o sporto sistema, trenerių darbas yra aukšto lygio. Čia paminėti tik svarbiausi jaunųjų sportininkų pasiekimai,

tačiau tokia pavardžių gausa rodo, kad Lietuvos moksleiviai yra sportiški, atkaklūs, puikiai ruošiami, gebantys varžytis su stipriausiais savo bendraamžiais iš viso pasaulio, ne tik siekiantys, bet ir pasiekiantys aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose, festivaliuose ir žaidynėse. Stipriausi sportuojantys moksleiviai yra pajėgūs rungtis ne tik savo amžiaus grupėse, bet ir atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Parengė VšĮ Leidybos idėjų centras ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Gintaras Nenartavičius

35

A

U

T

O A

B P

I Y

O B

G R

R A

A I

F Ž

I O

N S

Ė

S

ABARIS GEDIMINAS

Gimiau 1996 m. lapkričio 4 d. Vilniuje. Tėtis Leonidas yra kompozitorius, Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas ir tos pačios gimnazijos choro „Krantas“ vadovas. Mama Rita dirba pradinių klasių mokytoja Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Turiu dvi seseris – Nijolę ir Oną, ir du brolius – Mindaugą ir Kęstutį. Sesuo Nijolė gyvena Šveicarijoje, Ona dirba smuiko mokytoja Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Šioje mokykloje mokausi aš ir brolis Kęstutis. Jis mokosi klarneto specialybės.

Lankau 12-ą klasę. Man labiausiai patinka sporto ir muzikos informatikos disciplinos. Sportas yra puikus laiko praleidimo ir sveikatos gerinimo būdas. Muzikos informatika domina, nes man gerai sekasi dirbti kompiuteriu, tobulėju kompiuteriu rašydamas natas, dirbdamas su skaitmeninėmis garso apdorojimo programomis (DAW). Papildomai mokausi vargonų ir improvizacijos dalykų.

Mokykloje esu vedęs kelis renginius, kartais padedu tvarkyti garso įrangą. Esu Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninio orkestro narys, be to, dainuoju Vilniaus jėzuitų gimnazijos chore „Krantas“. Po pamokų dažniausiai tenka repetuoti su įvairiais orkestrais, ansambliais, grupėmis, todėl laisvo laiko kartais nebelieka. Kai jo turiu, dažnai kieme su draugais žaidžiu krepšinį. Taip pat žaidžiu futbolą, užsiimu BMX dviračių sportu. Dažnai klausausi muzikos, ypač repo ir džiazo. Be to, groju būgnais. Mėgstu piešti, kartais skaityti filosofines ir fantastines knygas. Taip pat man patinka žiūrėti filmus, mėgstamiausi žanrai – siaubo, psichologiniai, veiksmo trileriai, istorinės dramos.

2007 m. Respublikiniame Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse Kaune laimėjau 2-ąją vietą, 2011 m. šiame konkurse – 3-iąją vietą, o 2013 m. – 1-ąją vietą (grojau valtorna), 2007 ir 2008 m. Tarptautiniame J. Jurjano pučiamųjų instrumentų konkurse Latvijoje – 2-ąją vietą, 2012 m. šiame konkurse – 3-iąją vietą (grojau valtorna), 2013 m. respublikiniame varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkurse „Vario garsai“ Vilniuje – 1-ąją vietą (grojau valtorna). 2009 m. dalyvavau Tarptautiniame jaunimo simfoninių orkestrų festivalyje Vokietijoje (kartu su Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoniniu orkestru), 2012 ir 2013 m. – krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“ Biržuose ir Tauragėje (grupė „Tau“, grojau klavišiniais instrumentais ir trimitu), 2014 m. – tarptautiniame jaunųjų muzikų kamerinių ansamblių festivalyje „In corpore“ Taline (Estija) (varinių instrumentų kvintetas, grojau valtorna), Tarptautiniame J. Jurjano pučiamųjų instrumentų konkurse Latvijoje laimėjau 1-ąją vietą (valtorna), dalyvavau šiuolaikinio meno festivalyje „Jaunimas jaunimui“ Nemenčinėje (Vilniaus r.) (grupė „Lotus“, grojau klavišiniais instrumentais). Visi konkursai ir festivaliai yra įsimintini, didžiuojuosi pasiekimais juose. Galbūt viena iš paskutiniųjų ir įdomiausių buvo kelionė į Taliną (Estija). Festivalis man pasirodė įdomus: smagiai praleidau laiką, pamačiau daug įvairių ansamblių pasirodymų, su38

sipažinau su daug bendraamžių, bendraminčių iš kitų šalių. Manau, kad didžiausias mano pasiekimas pastaruoju metu yra savos grupės įkūrimas. Susibūrėme 2013 m. gruodžio mėnesį ir neseniai pasivadinome grupe „Lotus“. Daugiausia grojame džiazą ir panašaus žanro muziką. Beveik visi kūriniai yra sukurti mano paties arba kartu su grupės vokaliste Migle. Aš pats groju klavišiniais instrumentais. Grupė jau yra pasirodžiusi keliuose koncertuose ir festivaliuose, įrašiusi dvi dainas įrašų studijoje, parengusi projektus ateinantiems metams. Nuo 2014 m. balandžio pradėjau savo, kaip reperio, karjerą (man šis muzikos stilius nuo mažens yra labai artimas). Mano slapyvardis – Spotas, esu įrašęs daugiau kaip šešis kūrinius, vienas jų – Vilniaus krepšinio lygos (VKL) 2014– 2015 m. sezono himnas. Vienas naujausių pasiekimų yra duotas interviu radijo stoties „Geras FM“ studijoje. Kadangi esu vienuoliktokas, tai dar nelabai galvoju apie ateities studijas, bet manau, kad ateitį siesiu su muzika. Kitais metais planuoju važiuoti į konsultacijas pas valtornos specialistą ir profesorių Vokietijoje. Esu gavęs kvietimą konsultacijoms atvažiuoti ir į Suomiją. Galimybių studijuoti ieškau ir Norvegijoje. Be valtornos specialybės esu susidomėjęs ir kompozicijos, muzikos informacinių technologijų, taip pat džiazo teorijos, improvizacijos specialybėmis. Stengiuosi gyventi sau iškeldamas vienokius ar kitokius tikslus, kurių siekdamas tobulėčiau vienoje ar kitoje srityje. Kartais ne viskas pavyksta, bet, kaip sakoma, nepajausi pergalės nepatyręs pralaimėjimų. Kartais vyresnioji karta nuvertina jaunimą dėl jo neatsakingumo, tradicijų tęstinumo stokos. Manau, kad, mąstant pozityviai, jaunuoliai savo pasiekimais po truputį kelia Lietuvos kultūros, mokslo ir sporto sričių lygį ir po 10 metų mes turėsime gražesnę ir labiau mylimą šalį.

ABARIS KĘSTUTIS

Gimiau 1999 m. rugpjūčio 26 d. Vilniuje. Mama Rita dirba Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos pradinių klasių mokytoja, tėvas Leonidas yra Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas, šios gimnazijos jaunimo mišraus choro „Krantas“ vadovas. Turiu dvi seseris ir du brolius. Nijolė yra pianistė, Ona – smuikininkė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokytoja, Mindaugas – paveikslų rėmintojas, o Gediminas mokosi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos 12-oje klasėje.

Toje pačioje mokykloje aš lankau 9-ą klasę. Mano mėgstamiausia pamoka yra kūno kultūra, nes jos metu būna linksma. Groju mokyklos orkestre, pučiamųjų instrumentų ansamblyje – mums tai yra pamokos. Lankau tėvelio vadovaujamą Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo mišrų chorą „Krantas“. Su choru ke-

liaujame, giedame mišiose, dainuojame koncertuose, dalyvaujame konkursuose, festivaliuose, dainų šventėse. Laisvalaikiu sportuoju (krepšinis, tinklinis), piešiu, fotografuoju.

Galvodamas apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju daugiau pažengusią valstybę, kurioje vyraus geresnės nuotaikos, atsiras daugiau perspektyvų.

Dalyvavau įvairiuose piešinių konkursuose: 2009 m. – respublikiniame vaikų piešinių konkurse „Aš žaidžiu operą“, 2010 m. – vaikų piešinių konkurse pagal Martyno Vainilaičio pasaką „Bruk­ nelė“. 2009 ir 2010 m. dalyvavau respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Lietuvos vaikai kuria pasakas“ ir mano kurtos pasakos buvo išspausdintos knygose. 2011 m. Respublikiniame Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse laimėjau 3-iąją vietą, o 2013 m. šiame konkurse – 1-ąją vietą. Pastarasis mano pasiekimas yra svarbiausias. Šis konkursas įsiminė dar ir todėl, kad dvi dienas prieš jį susirgau ir galvojau, kad visai nevažiuosiu. Nors turėjau temperatūros ir reikėjo gerti vaistus, bet su mamos globa ir mokytojo padrąsinimu viskas baigėsi gerai.

Labai didžiuojuosi savo specialybės (klarneto) mokytoju Antanu Taločka. Jis yra reiklus, daug dirba, pats labai gerai groja, daug koncertuoja. Savo ateities planus sieju su muzikos studijomis, su klarnetininko specialybe, nes man ši veikla patinka. O galvodamas apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju daugiau pažengusią valstybę, kurioje vyraus geresnės nuotaikos, atsiras daugiau perspektyvų.

ADOMAITYTĖ RUGILĖ

Gimiau 1997 m. sausio 17 d. Vilniuje. Mano mama Daiva baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą. Aš mokausi Kau-

no Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos 12-oje klasėje. Laisvalaikiu patinka skaityti knygas, žiūrėti įvairias televizijos laidas, filmus, taip pat patinka piešti. Puikiai sekasi visi mokslai – tiek tikslieji, tiek humanitariniai. Tačiau arčiausiai širdies – biologija ir chemija, todėl šios srities pamokos patinka labiausiai. O ir po pamokų su malonumu ruošiuosi biologijos konkursams ir juose dalyvauju. Didžiuojuosi savo visais pasiekimais.

Lietuvos mokinių biologijos olimpiados II ture Kaune 2012, 2013, 2014 m. laimėjau 1-ąją vietą, o šios olimpiados III ture 2013 m. – 1-ąją vietą, 2014 m. – 2-ąją vietą. Žinoma, įsimintiniausia yra pirmoji biologijos olimpiada, kurioje dalyvavau. Savo ateitį, manau, siesiu su medicina arba biologija.

ADOMONYTĖ SILVIJA

Gimiau 1997 m. gegužės 11 d. Anykščiuose. Tėtis ir mama dirba.

Turiu brolį ir dvi seseris. Brolis studijuoja Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ir dirba. Viena sesuo studijuoja vadybą, o kita yra baigusi teisės studijas ir dabar dirba. Aš mokausi Anykščių Jono Bilūno gimnazijos 11-oje A klasėje. Mėgstamiausios disciplinos yra kūno kultūra ir biologija, nes man patinka sportuoti, judėti ir noriu kuo daugiau sužinoti apie žmogaus anatomiją. Po pamokų lankau slidinėjimo būrelį. Laisvalaikį leidžiu su draugais, skaitau knygas, naršau internete.

2013 m. Lietuvos slidinėjimo čempionate laimėjau 1-ąją vietą, Vidos Vencienės slidinėjimo taurės varžybose – 2-ąją vietą, Lietuvos mokinių olimpinio festivalio slidinėjimo varžybose – 2-ąją vietą, 2014 m. Latvijos slidinėjimo čempionate – 2-ąją vietą. Esu dalyvavusi ir daugybėje kitų varžybų Lietuvoje ir Latvijoje. Man teko startuoti Švedijoje, Čekijoje, Austrijoje, tačiau tose varžybose pasiekimai buvo žemesni. Labai įsimintinas įvykis buvo, kai 2013 m. teko nukeliauti į stovyklą, vykusią Austrijoje, ir sudalyvauti neoficialiame Europos slidinėjimo čempionate.

Iš visų savo pasiekimų ypač didžiuojuosi tuo, kad Latvijos slidinėjimo čempionate laimėjau 4-ąją vietą (bendra įskaita tarp moterų), o pernai Lietuvos slidinėjimo čempionate – 1-ąją vietą (bendra įskaita tarp moterų), taip pat didžiuojuosi, kad 2015 m. turėjau galimybę startuoti Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, kuris vyko Lichtenšteine, šiame festivalyje dalyvavo 45 šalių atstovai. Žmogus, kuriuo galiu žavėtis, yra lenkė slidininkė Justyna Kowalczyk. Ji atkakliai siekia savo tikslo, yra stipri ir labai gera pasaulio sportininkė. Aš, baigusi mokyklą, norėčiau studijuoti Lietuvos edukologijos universitete arba Lietuvos sporto universitete, galvoju rinktis trenerio profesiją. Noriu būti trenere, nes man pa39

tinka sportuoti, norėčiau ir kitus išmokyti pamėgti sportą ir juo užsiimti profesionaliai.

Galvodama apie situaciją Lietuvoje po dešimtmečio, manau, kad įvairios sporto šakos bus populiaresnės, jomis domėsis daugiau žmonių ir bus daugiau sportuojančiųjų.

Tikiuosi, kad slidinėjimo sportas iškils į aukštumas ir bus labiau remiamas. Taip pat viliuosi, kad po tiek metų bus mažiau skurstančių žmonių, kils gyvenimo lygis, bus plėtojamos naujosios technologijos.

ALESIUS AURIMAS

šaudymo iš lanko varžybose ir Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje. Pastaroji olimpiada man yra itin įsimintina. Joje aš buvau tikras laimės kūdikis. Atvykęs į olimpiadą neturėjau jokių man reikalingų įrankių, bet konkurso metu sugebėjau išsiversti ir su pasiskolintais iš kitų dalyvių. Dėl to esu labai jiems dėkingas.

Aš stengiuosi minti savo kelią pats – neseku kitų žmonių pėdomis. Apie ateitį per daug negalvoju, bet norėtųsi studijuoti tai, kas susiję su aviacija, aviacijos inžinerija, inžinerija arba informacinėmis technologijomis. Mąstydamas apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, įsivaizduoju, kad visose mūsų valstybės srityse bus matoma dar didesnė pažanga.

ALIŠAUSKAS LUKAS

Gimiau 1998 m. gegužės 8 d. Alytuje. Mano tėtis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis specialistas, jam patinka tvarkyti mašinas. Mama dirba floriste gėlių parduotuvėje „Gėlių sala“, laisvalaikiu ji mėgsta kartu su tėčiu važinėtis dviračiais. Turiu brolį, jis yra trečiakursis studentas, studijuoja aplinkos inžineriją (kelių ir geležinkelių inžinerija). Laisvu laiku brolis mėgsta sportuoti, žaisti krepšinį, važinėtis dviračiu. Aš mokausi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos II E klasėje. Mano mėgstamiausia yra informacinių technologijų disciplina, nes man patinka labai daug dalykų, susijusių su šia mokslo sritimi. Po pamokų iš karto vykstu į plaukimo treniruotę Alytaus sporto rūmų baseine. Šią vasarą pradėjau lankyti šaudymo iš lanko užsiėmimus Alytaus lankininkų klube „Žaliasis lankas“. Laisvalaikiu mėgstu kažką meistrauti, konstruoti, remontuoti, žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti mokslines pažintines laidas per televizorių arba kaip nors kitaip turiningai leisti laiką.

2007 m. Alytaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokinių piešinių konkurse „Aš myliu Alytų“ laimėjau 1-ąją vietą (7–10 metų amžiaus mokinių grupė), 2008 m. Alytaus mokinių kūrybiniame konkurse „Braižomosios grafikos pasaulyje 2008“, kurį organizavo Alytaus jaunimo centras, – 3-iąją vietą, 2011 m. Alytaus aeroklubo jaunųjų aviamodeliuotojų varžybose „Skrydis“ – 1-ąją vietą, 2012 m. Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos mokinių žinių ir gebėjimų konkurse „Šventas Florijonas – gaisrų sergėtojas“ – 1-ąją vietą, 2013 m. Marijampolės ir Alytaus plaukimo varžybose – 2-ąją vietą, Lietuvos mokinių technologijų olimpiados II ir III etapuose – 1-ąją vietą, 2014 m. šios olimpiados II etape – taip pat 1-ąją vietą, Alytaus informacinių technologijų piešimo konkurse – 3-iąją vietą, Lietuvos šaudymo iš lanko varžybose – 1-ąją vietą (jaunimo grupė). Labiausiai didžiuojuosi 1-osiomis vietomis, laimėtomis ma­no pirmosiose 40

Gimiau 1999 m. rugpjūčio 17 d. Ariogaloje (Raseinių r.). Šeimoje gyvename keturiese: aš, mama Žydrūnė, tėtis Darius ir jaunesnioji sesuo Gerda. Mama įgijusi ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesiją ir šiuo metu dirba vaikų darželyje auklėtoja ir kūno kultūros pedagoge. Laisvalaikiu ji skaito knygas, kuria rankdarbius: mezga, siuva, vasarą augina daržoves. Tėtis įgijo siuvėjo profesiją, tačiau siuvėju nedirba. Anksčiau tėtis dirbo sargu, bet dabar daugiausia dirba žemės ūkio darbus, padeda mamai prižiūrėti sodą.

Laisvalaikiu tėtis medžioja, žvejoja, mėgsta leisti laiką gamtoje.

Sesė mokosi Raseinių rajono Ariogalos gimnazijos 6-oje klasėje.

Lanko muzikos mokyklą, groja kanklėmis ir pianinu. Taip pat ji lanko krepšinio ir lengvosios atletikos būrelius. Didžiuojuosi savo mama už jos ryžtą ir kantrybę auginant mus su sese, didžiuojuosi savo sese, kuri siekia savo tikslų ir jų nepaleidžia, ir didžiuojuosi savo tėčiu, kuris išliejo daug prakaito, rūpindamasis mūsų šeima.

Aš, kaip ir sesė, mokausi Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje, 9-oje klasėje, esu klasės seniūnas. Iš visų dalykų labiausiai man patinka matematikos pamokos, nes mėgstu mąstyti, skaičiuoti, atlikti logines užduotis, be to, mūsų matematikos mokytoja yra nuostabi ir išskirtinė. Ir apskritai, man labai patinka tikslieji mokslai. Po pamokų papildomai ir savarankiškai namuose mokausi geografijos, biologijos ir anglų kalbos, lankau technologijų būrelį. Laisvalaikiu mėgstu naršyti internete ieškodamas įvairios informacijos, skaityti knygas. Taip pat man patinka spręsti kryžiažodžius, įvairias logines užduotis. Daug laiko praleidžiu bendraudamas su draugais internetu ir žaisdamas komandinius žaidimus.

2012 m. man atiteko „Auksinės plunksnos“ nominacija, 2013 m. įteikta Meilės Lukšienės premija už didžiausią 10-ukų kiekį per mokslo metus, kiekvienais metais laimiu prizinę vietą Lietuvos mokinių matematikos olimpiados rajoniniame etape: 2010, 2011, 2013 ir 2014 m. – 1-ąją vietą, 2012 m. – 2-ąją vietą,

2010 m. Lietuvių kalbos olimpiados rajoniniame etape – 2-ąją vietą, 2013 m. Lietuvos mokinių anglų kalbos olimpiados rajoniniame etape – 1-ąją vietą, respublikiniame konkurse-olimpiadoje „Logo“ – 1-ąją vietą (animuoto piešinio rungtyje), 2014 m. – 3-iąją vietą (animuoto piešinio rungtyje), 2010, 2011 ir 2012 m. tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“ patekau į geriausiųjų mokinių 50-uką (savo amžiaus grupėje), 2009 ir 2010 m. tarptautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (lietuvių kalba) laimėjau „Sidabrinės kengūros“ diplomą, 2009 ir 2014 m. tarptautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (anglų kalba) – „Oranžinės kengūros“ diplomą, 2010 m. šiame konkurse – „Sidabrinės kengūros“ diplomą, 2012 ir 2013 m. – „Auksinės kengūros“ diplomą, 2013 m. tapau šio konkurso lyderių turo nugalėtoju, 2014 m. respublikiniame edukaciniame konkurse „Olympis“ laimėjau du 1-ojo laipsnio diplomus (matematika ir anglų kalba), 2-ojo laipsnio diplomą (fizika) ir 3-iojo laipsnio diplomą (istorija). Iš visų šių pasiekimų labiausiai didžiuojuosi 2012 m. „Auksinės plunksnos“ nominacija, 2013 m. Meilės Lukšienės premija už didžiausią 10-ukų kiekį per mokslo metus, respublikiniame konkurse-olimpiadoje „Logo“ laimėta 1-ąja vieta ir 2014 m. šiame konkurse laimėta 3-iąja vieta, 2013 m. tarptautiniame konkurse „Kalbų kengūra“ (anglų kalba) laimėtu „Auksinės kengūros“ diplomu ir tapęs šio konkurso lyderių turo nugalėtoju.

Taip pat galvoju ateityje įkurti savo įmonę, tačiau, kad galėčiau įgyvendinti šią savo svajonę, pirmiausia turiu sukurti idėją, kokias paslaugas mano įmonė teiktų.

Giliausiai į atmintį įstrigo 2010 m. vykęs Lietuvos mokinių matematikos olimpiados rajoninis etapas. Aš jį atsiminsiu amžinai, nes tai buvo pirmoji rajoninė matematikos olimpiada, kurioje dalyvavau. Mokydamasis ketvirtoje klasėje Lietuvos mokinių matematikos olimpiados mokykliniame etape laimėjau 1-ąją vietą ir tuo nuoširdžiai apsidžiaugiau. Mūsų mokytoja pranešė, kad 1–3 vietų laimėtojai važiuos į rajoninį šios olimpiados etapą. Iš pradžių jaudinausi, bet, atsisėdęs prie uždavinių, nurimau ir pradėjau juos spręsti. Baigęs spręsti, grįžau namo, o kitą dieną mokytoja paskambino mamai ir su džiaugsmu pranešė, kad aš laimėjau 1-ąją vietą! Todėl ir atsimenu šią olimpiadą taip gerai – ji buvo mano pirmoji ir tada pirmą kartą laimėjau 1-ąją vietą svarbioje olimpiadoje.

Vaikystėje svajojau tapti žymiu dailininku, nors dabar net nepagalvočiau apie tokią profesiją. Mokydamasis pradinėse klasėse galvojau apie architekto profesiją, vien dėl to, kad mano pirmoji mokytoja įžvelgė, jog esu gabus piešimui ir matematikai. Šiuo metu nesu apsisprendęs, kokią profesiją norėčiau įgyti, bet savo ateitį planuoju sieti su tiksliaisiais arba gamtos mokslais. Galbūt norėčiau studijuoti informacines technologijas, nes tai yra ateities profesija ir vis labiau jaučiamas gerų šios srities specialistų poreikis. Taip pat galvoju ateityje įkurti savo įmonę, tačiau, kad galėčiau įgyvendinti šią savo svajonę, pirmiausia turiu sukurti idėją, kokias paslaugas mano įmonė teiktų.

Kalbant apie visos valstybės ateitį, manau, kad 2015 m. įvedus eurą, Lietuva taps pilnaverte Europos Sąjungos nare. Tikiuosi, kad tada mūsų šalis sulauks didesnės paramos iš kitų Europos valstybių, Lietuvoje pagerės ekonomika, žmonėms nereikės skųstis mažais atlyginimais ir dėl pakilusio ekonominio lygio galbūt Lietuvoje atsiras naujų ir geresnių universitetų, mokyklų. Be to, žinoma, po 10 metų Lietuvoje užaugs nauja karta, kuri garsins Lietuvą. *** Klasės auklėtoja Irena Gražulevičiūtė Lukas – ne tik stropus, gabus, protingas mokinys, bet ir draugiškas, linksmas vaikinas, niekada neatsisakantis padėti tiek auklėtojai, tiek bendraklasiams.

ALON NETA

Gimiau 2001 m. gegužės 2 d. Izraelyje. Didžiuojuosi savo tėvais, kuriuos labai myliu. Mano tėvas Hen yra stalo teniso treneris, Lietuvos mini jaunučių berniukų ir jaunučių mergaičių rinktinės treneris, „Naujų žvaigždžių“ stalo teniso klubo direktorius ir pagrindinis treneris, auginantis jaunųjų stalo teniso talentų kartą Lietuvoje. Prieš atvykdamas į Lietuvą tėtis buvo vienas žinomiausių jaunųjų stalo tenisininkų trenerių savo gimtinėje Izraelyje.

Mane tėtis treniravo nuo ketverių metukų. Eidami iš darželio užsukdavome pažaisti į pakeliui buvusį stalo teniso klubą. Raketė tada sunkiai tilpdavo mano rankytėje, o stalo viršus būdavo mano akių lygyje, tačiau tėtis sugebėdavo mane įtraukti, sudominti, sugalvodavo pratimėlių, kurie būdavo ir smagūs, ir naudingi būsimajai mano karjerai. Mano mama yra architektė, dizainerė. Mano ir tėčio sportinę veiklą ji daugiau palaiko morališkai. Kartais vykstame į tarptautinius turnyrus Europoje su visa šeima, tada sportą bandome suderinti su šeimos poilsiu ar trumpa pažintine kelione.

Turiu vieneriais metais vyresnę sesę. Ji irgi žaidžia stalo tenisą, tačiau nėra tokia aktyvi sportininkė kaip aš, turi daug kitų užsiėmimų. Pirmąsias šešias klases baigiau Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje, o nuo 7-os klasės mokausi Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Laisvalaikiu dažniausiai susitinku su draugais, klausausi muzikos, žiūriu filmus, mėgstu būti gamtoje, keliauti.

Nuo 7-erių metų amžiaus dalyvavau daugybėje stalo teniso varžybų Europoje. 2011 m. tarptautinėse stalo teniso varžybose „Andro Kids Open“ (Vokietija) laimėjau 1-ąją vietą, tarptautiniame stalo teniso mini jaunučių čempionate „Hungarian OPEN“ (Vengrija) – 3-iąją vietą, 2012 m. tarptautiniame mini jaunučių čempionate „Slovakia OPEN“ (Slovakija) iškovojau 3-iąją vietą, 41

terburgas – gražus miestas. Aplankėme daugybę eksponatų turintį zoologijos muziejų, Carskoje Selo, Šv. Isakijaus katedrą-soborą, kur matėme daug paveikslų, sudėliotų iš akmeninių mozaikų. Svečių namuose, kuriuose buvome apsistoję, mus džiugino katytės Mašos draugija. Kadangi turiu gerą atmintį, šio konkurso metu su kitu dalyviu iš Lietuvos padedami tėvų išmokome ir įsiminėme rusiškas raides. Vėliau savarankiškai gilinau šias žinias ir dabar galiu perskaityti įvairiausius rusiškus žodžius, nors mano aplinka – lietuviai.

Laisvalaikiu mėgstu skaityti knygas, žaisti kieme su draugais, lankstyti origamių modulius ir iš jų dėlioti figūras, groti, improvizuoti, kurti muziką ir eilėraščius. Kadangi mėgstu kurti meną, norėčiau studijuoti muziką ir užaugęs būti visame pasaulyje žinomu pianistu ir kompozitoriumi, norėčiau visiems dalinti muziką.

Tikiuosi, kad po 10 metų Lietuva bus turtingesnė, mano šalyje gyvens protingesni ir išmintingesni, labiau besirūpinantys vieni kitais, aplinka ir gamta žmonės. Visi bus nuotaikingesni, dažniau šypsosis, miestai bus išplėsti, o Lietuvą lankys daugiau turistų.

Lietuvos prezidentai bus atsakingesni ir rūpestingai valdys šalį. *** Specialybės mokytoja Irina Skirsgilienė Prisimenu, kai Jokūbas, būdamas šešerių, pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Toks nedrąsus, jautrus. Bet jau tuo metu pastebėjau, kad jis labai talentingas berniukas. Nusprendėme išbandyti jėgas 2011 m. vykusiame tarptautiniame konkurse „Olimpo musicale“ Prienuose. Jokūbas pateisino mano lūkesčius – būdamas septynerių, dalyvaudamas pirmajame savo konkurse, tapo laureatu. Tai buvo puikus startas. Džiaugiuosi už Jokūbą, džiaugiuosi, kad jis ne tik labai muzikalus, talentingas, gabus, bet ir atsakingas, drausmingas berniukas. Tikiuosi, kad mūsų abiejų pastangomis kopsime į muzikos aukštumas ir patirsime dar daug gražių akimirkų.

lystėje, Čekijoje, Turkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Egipte, Ukrainoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Moldovoje. Labiausiai man įsiminė 2013 m. Europos lauko teniso čempionatas Rusijoje. Jame žaidėjams buvo sudarytos ypatingos sąlygos, o pats turnyras – puikiai organizuotas. Tai privertė pasijausti profesionalu.

Tačiau įsimintiniausi mano laimėjimai įvyko Šiauliuose – mieste, kuriame šiandien gyvenu. 2013 m. laimėjau 2 tarptautinius lauko teniso turnyrus (amžiaus grupė iki 16 metų). Buvau patekęs tarp 50 geriausių žaidėjų Europoje. Be to, esu Lietuvos lauko teniso čempionas ir Lietuvos jaunių lauko teniso rinktinės narys. Šiuo metu savo sportinius gebėjimus tobulinu pas trenerį Šarūną Kulnį. Pirmieji mano treneriai buvo Birutė Rabikaitė ir Arnas Zilnys.

Iš visų lauko teniso žaidėjų labiausiai žaviuosi šveicaru Rogeriu Federeriu: ne tik jo pasiekimais, bet ir intelektu, elgesiu aikštelėje ir už jos ribų. Iš tikrųjų domiuosi įvairiomis sporto šakomis. Ypač galėčiau išskirti futbolą: jį būčiau pasirinkęs, jei nebūčiau susidomėjęs lauko tenisu. Norėčiau, kad ateityje Lietuva būtų patobulėjusi sporto, taip pat ekonomikos, kultūros ir švietimo srityse.

ŽVINKLYTĖ GRETA

ŽVIKAS LUKAS

Gimiau 1997 m. kovo 23 d. Klaipėdoje. Save laikau palangiškiu, nes 12 metų gyvenau Palangoje. Mano mama Eglė ir tėtis Ričardas yra juvelyrai. Turiu dešimtmetį brolį Vilių, jis žaidžia lauko tenisą.

Mokausi Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos IV klasėje. Mėgstamiausios pamokos mokykloje – anglų kalba ir matematika. Domiuosi šiais dalykais, nes mintys sukasi apie finansų studijas JAV, o jie reikalingi stojant į universitetą. Po pamokų kiekvieną dieną žaidžiu lauko tenisą, o laisvalaikį dažniausiai leidžiu su draugais, taip pat mėgstu žvejoti, būti gamtoje.

Dalyvavau begalėje lauko teniso turnyrų visame pasaulyje: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Izraelyje, Maltoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Kara396

Gimiau 1995 m. kovo 6 d. Kretingoje. Gyvenu keturių asmenų šeimoje su mama, tėčiu ir jaunesniuoju broliuku. Mano mama Rasa yra be galo jaunatviška ir protinga, nepaprasta moteris, turinti visas geriausias savybes, kokias tik galima turėti. Ji man yra pats didžiausias autoritetas ir pavyzdys. Sulaukusi tokio paties amžiaus, norėčiau būti panaši į mamą. Nors išvaizda esu panaši į tėtį, manau, kad charakterį paveldėjau iš mamos ir tuo labai džiaugiuosi. Prieš 7-erius metus ji įgijo aukštąjį išsilavinimą ir šiuo metu dirba UAB „Palink“ Klaipėdos regiono vadove. Mano tėtis Saulius yra ugniagesys gelbėtojas, skyrininkas. Būtent todėl jis ir yra toks pasiaukojantis, to iš jo galėtų pasimokyti kiekvienas. Vienas mano mėgstamiausių tėčio charakterio bruožų yra jo humoro jausmas: jis sugeba pakelti nuotaiką net ir tada, kai, atrodo, to padaryti neįmanoma. Na, ir galiausiai šiek tiek apie mano brolį Svajūną. Jis yra mokinys, lanko 10-ą klasę. Mes su juo esame skirtingi kaip diena ir naktis, tačiau vis tiek labai gerai sutariame ir vienas be kito negalėtume. Labiausiai džiaugiuosi, kad jis, kaip ir aš būdama jo amžiaus, žino, kuo nori būti baigęs studijas, ir pradėjo to siekti, nes esu įsitikinusi, kad įdėjus daug darbo ir pastangų viskas tampa įmanoma.

Aš mokiausi Palangos senojoje gimnazijoje. Vienuolika metų buvau klasės seniūne, be to, buvau ir mokyklos savivaldos nare. Mano mėgstamiausia disciplina yra biologija, nes nuo pat mažens domėjausi biologiniais procesais, tai man yra labai įdomu.

Kiekvieną dieną po pamokų nespėdavau net grįžti namo... Vietoje

to lėkdavau tiesiai į šokių repeticijas, nes be šio užsiėmimo turbūt nebūtų ir manęs – šoku jau dvylika metų. Kai rasdavau laisvą minutę, susitikdavau su draugais, tačiau tai būdavo retai. Daug laiko skirdavau namų darbams ir papildomiems mokslams, nes pagrindinis tikslas buvo puikiai išlaikyti egzaminus. Be to, prieš dvejus metus baigiau Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą, tačiau ir dabar kartais prisėdu prie pianino. Tai yra be galo puikus būdas atsipalaiduoti. Šiuo metu lankau tik šokių užsiėmimus, šoku ne tik kolektyve, bet ir solo, o vasarą šoku Palangos orkestro šokių grupėje. Kai turiu laisvo laiko, dažniausiai einu į šokių salę, susitinku su draugais, leidžiu laiką su šeima ir artimaisiais.

Labai mėgstu aktyvų gyvenimo būdą, todėl stengiuosi kuo mažiau laiko praleisti namie. Gyvenu prie jūros, tad turiu visas įmanomas galimybes tai įgyvendinti. Vasarą mėgstamiausia transporto priemone tampa dviratis, stengiuosi daug vaikščioti, būti gryname ore.

Esu dalyvavusi įvairiuose muzikiniuose konkursuose. 2008 m. tapau I Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų mokinių kamerinių ansamblių festivalio-konkurso „Muzikuokime drauge“ laureate ir buvau apdovanota diplomu už originaliausią kamerinį ansamblį ir geriausią kūrinio atlikimą, fortepijoninių etiudų konkurse laimėjau 1-ąją vietą, 2009 m. šiame konkurse – 2-ąją vietą, tais pačiais metais dalyvavau Žemaitijos krašto pianistų festivalyje-konferencijoje „Stasys Vainiūnas ir nūdiena: lietuviškos fortepijoninės muzikos vaikams interpretacija“, 2011 m. tapau III Žemaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų fortepijoninių ansamblių festivalio-konkurso „Muzika sujungia mus“ laureate, dalyvavau respublikiniame jaunųjų atlikėjų instrumentinių ansamblių festivalyje.

Visus dvylika metų mokykloje būdavau įvertinama vien aukščiausiais pažymiais – devynetais ir dešimtukais. Nuo 1-os klasės esu išsaugojusi padėkos raštus už labai gerą mokymąsi. 2012 m. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape pristačiau mokslo darbą „Sezoninės laiko kaitos įtaka moksleivių savijautai, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai ir trumpalaikei atminčiai“ ir laimėjau 1-ąją vietą, Palangos miesto biologijos olimpiadoje – 2-ąją vietą (tik 1 tašku atsilikau nuo 1-osios vietos).

Tais pačiais metais dalyvavau edukacinėje programoje „Mobilioji bioklasė“ ir tapau jaunąja tyrėja. Dirbau su mokslininkų įranga, mačiau, kaip atrodo DNR, ir tyriau ją moderniais metodais, taip susipažinau su naujausiomis biologijos mokslo galimybėmis. Geriausiai įsiminė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas, nes jam labiausiai ruošiausi. Kiek­vieną dieną nuo ryto iki vakaro sėdėdavau laboratorijoje, daug dirbau. Konkursas vyko tris dienas, todėl buvo ne tik daug streso ir jaudulio, tačiau ir linksmų nutikimų, susipažinau su garsiausiais ir labiausiai pripažintais Lietuvos mokslininkais, susiradau naujų draugų, kurie taip pat, kaip ir aš, siekia kažko daugiau gyvenime, yra pasiryžę daug ir sunkiai dirbti.

Norėjau šiame konkurse dalyvauti ir kitais metais, tačiau pritrūko laiko viskam pasiruošti, nes begaliniu greičiu artėjanti egzaminų sesija atėmė visas mano jėgas. Didžiuojuosi kiekvienu savo pasiekimu, nes tikrai įdėjau daug darbo ir pastangų, kad būčiau įvertinta.

Visgi ypač didžiuojuosi savo 2012 m. pasiekimais.

Aš, kaip ir kiti vaikai, nuo pat mažens svajodavau, kuo tapsiu užaugusi. Norėjau tapti profesionalia šokėja, tačiau pasirinkau visiškai priešingą sritį. Nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos pradedu biomedicinos studijas užsienyje. Šią specialybę pasirinkau, nes mėgstamiausia pamoka mokykloje buvo biologija, o mokslas taip pat mane labai traukė. Būdama maža, vietoje to, kad žaisčiau su lėlėmis, rinkdavau vabalus, stebėdavau juos, man buvo įdomi gamta, mokslas, todėl nusprendžiau, kad ši sritis man visiškai tinka. Aišku, niekada nenustosiu šokti – būsiu šokanti mokslininkė.

Mano nuomone, viena iš problematiškiausių Lietuvos veiklos sričių yra švietimo sistema, tad pirmiausia tikiuosi, kad ateityje ši situacija pasitaisys ir studentai nebenorės emigruoti į užsienio šalis, liks mokytis Lietuvoje, o Lietuvos universitetai diplomus įteiks

daugybei puikių įvairių sferų specialistų. Antra, viliuosi, kad taip pat pagerės valstybės politinė situacija ir žmonės nebebus pasipiktinę viskuo, ką nusprendžia Lietuvos valdžia. Be to, manau, kad kuo toliau, tuo daugiau užsienio piliečių apsigyvens Lietuvoje. Jau dabar kitataučių skaičius auga, taigi tikriausiai metams bėgant šie skaičiai keisis ir Lietuva taps kosmopolitine šalimi.

ŽVIRBLIS POVILAS

Gimiau 1995 m. liepos 4 d. Pabradėje (Švenčionių r.). Šeima – tai visų jos narių bendras gyvenimas, tie patys interesai, rūpinimasis vienas kitu. Gyvenu keturių asmenų šeimoje, kurioje akcentuojami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, šeimos narių bendrumas, tarpusavio pagalba, moralė ir atsakomybė. Tėvai bendrauja tarpusavyje ir su mumis, kartu leidžiame laisvalaikį.

Jie ugdo pagarbą darbui, sąžiningumą, pasitikėjimą savimi, pasiaukojimą ir principingumą. Mano mama Elvyra dirba UAB „Intersurgical“ pamainos meistre. Ji linksma ir komunikabili, manau, kad tokį jos būdą lemia darbas su žmonėmis. Ji įžvalgi ir reikli sau ir kitiems. Tėvas Jonas taip pat dirba įmonėje UAB „Intersurgical“ sandėlininku. Jis yra įdomus pašnekovas, ypač kai kalbama apie politiką. Turiu brolį Eimantą, kuris yra 10 metų už mane jaunesnis, mokosi 2-oje klasėje. Eimantas – labai išdykęs ir smalsus vaikas. Manau, kad tokį elgesį lemia jo amžius. Tikiuosi, kad ateityje Eimantas aktyviai dalyvaus įvairiuose konkursuose ir sieks užsibrėžto tikslo. Mūsų šeimoje jaučiama meilės ir pagarbos atmosfera. Esame darni, saugi ir sveika, tolerantiška šeima.

Aš mokausi Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos IV klasėje. Esu klasės seniūnas, be to, gimnazijoje organizuoju ir vedu renginius. Man labiausiai patinka mokytis matematikos, nes tai mokslas, kuris vysto loginį ir analitinį mąstymą, gebėjimą spręsti įvairias problemas. Manau, kad įgytas žinias sugebėsiu pritaikyti gyvenime. Jau šiandien mąstau apie savo ateitį ir domiuosi pasirinkimo galimybėmis, todėl pagrindinį dėmesį skiriu mokslui. Tačiau juk kiekvienas trokšta kažko daugiau. Domiuosi kultūra, kuri yra tarsi šviesos kibirkštis mano gyvenime. Dažnai vakarus praskaidrina geras filmas, įdomi knyga, kartais – spektaklis, apsilankymas muziejuje. Knygos – bene lengviausiai prieinama kultūros forma. Man tai ir priemonė išmokti ko nors naujo, ir būdas prasmingiau pailsėti. Kai kurios knygos leidžia panirti į gilius apmąstymus, o šie skatina geriau pažinti save, galbūt net priimti tinkamą sprendimą painioje situacijoje. Mane žavi ateitininkų kuopa „Rasa“, kuri ugdo patriotiškai nusiteikusius, jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai įsijungti į religinę, kultūrinę ir pilietinę 397

veik­lą. Mokiniai, dalyvaudami įvairiuose užsiėmimuose, gilinasi į rūpimas aktualias temas, lavina gebėjimus logiškai mąstyti, laisvai ir aiškiai reikšti savo mintis. Kiekvienas narys randa nišą, kur gali pasireikšti, aktyviai dalyvaudamas daug gauti, bet kartu ir duoti. Laisvalaikiu ypatingą dėmesį skiriu skaitymui, mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, važinėtis dviračiu. Taip pat gilinu programavimo žinias, kurios man bus būtinos studijuojant universitete.

Besimokydamas pradinėse klasėse, dalyvavau Lietuvos moksleivių žinių konkurse „Euroveiksmas… aš žinau“ ir laimėjau 2-ąją vietą, 2012 m. Vytauto Landsbergio fondo organizuojamame Rytų Lietuvos mokyklų meninės raiškos programų konkurse „Kuo man graži tėvynė Lietuva“ buvau apdovanotas paskatinamąja premija, 2013 m. Tarptautinėje rusų kalbos (gimtosios ir užsienio) olimpiadoje laimėjau 3-iąją vietą, Lietuvos mokinių rusų kalbos (gimtosios ir užsienio) olimpiados rajono etape – 1-ąją vietą, šios olimpiados respublikiniame etape – 1-ąją vietą, Lietuvos mokinių matematikos olimpiados rajono etape – 1-ąją vietą, 2014 m. šios olimpiados rajono etape – 3-iąją vietą, Lietuvos mokinių informatikos olimpiados rajono etape – 3-iąją vietą. Didžiuojuosi dalyvavęs ir laimėjęs prizines vietas Lietuvos mokinių rusų kalbos (gimtosios ir užsienio), matematikos, informatikos olimpiadų rajono etapuose. Labiausiai man įsiminė dalyvavimas XIII tarptautinėje rusų kalbos olimpiadoje, kuri vyko Rusijos sostinėje Maskvoje. Susipažinau su šauniais ir įdomiais jaunais žmonėmis.

Vykome į kultūrines pažintines ekskursijas. Dalyvaudamas šioje olimpiadoje įgijau vertingos patirties. Ypač džiaugiuosi šioje olimpiadoje laimėta 3-iąja vieta ir gautu padėkos raštu, kurį įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žmogus, kuriuo didžiuojuosi ir į kurį norėčiau lygiuotis, yra Stivenas Polas „Stivas“ Džobsas – vienas iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų, vadovas ir direktorių tarybos narys. Jo išradimai prasideda nuo kompiuterio iki lietimui jautraus ekrano, kolonėlių ar klaviatūrų. Džobsas buvo įtikinanti ir charizmatiška asmenybė. Baigęs mokyklą planuoju mokytis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, studijuoti programų sistemas ir tapti programuotoju. Programavimas yra sudėtinė programų sistemų kūrimo dalis. Programų sistemos yra skirtos informacijos valdymo efektyvumui didinti, todėl yra ypač svarbios informacijos amžiuje ir žinių ekonomikoje. Pasirinktos studijų programos tikslas – užtikrinti rinkos lūkesčius atitinkančių aukštos kokybės programų sistemų sukūrimą. Man patinka bendrauti su įvairiais žmonėmis ir dirbti komandoje, mane domina kompiuterinės naujovės, norėčiau pats tapti jų kūrėju ir įkurti savo įmonę. Lietuva turi didelį potencialą aukštųjų technologijų srityje, todėl po 10 metų aš įsivaizduoju Lietuvą kaip valstybę, kuri teikia būtent tokio pobūdžio paslaugas ir prekes visam pasauliui.

ŽVIRBLYTĖ TĖJA TEODORA

Gimiau 2003 m. gegužės 14 d. Vilniuje. Mūsų šeimoje yra penki žmonės. Aš esu jauniausia. Turiu dar dvi seses. Vyriausioji sesė 398

baigė tą pačią mokyklą, kurioje mokausi ir aš, tik Dailės skyrių.

Kita sesė dabar jau dvyliktokė. Mes visi gyvename Vilniuje. Čia gyvena mano seneliai ir prosenelė, mano tetos, pusbrolis ir pusseserė, todėl mes visi dažnai susitinkame. Vienas mano senelis yra muzikantas, o kiti seneliai priaugina mums skaniausių daržovių ir uogų. Mes labai mėgstame keliauti. Mūsų šeima yra labai linksma!

Aš mokausi Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus 5-oje A klasėje, mokausi fortepijono specialybės. Mėgstu matematiką, nes man patinka skaičiuoti, taip pat – kūno kultūrą, nes mėgstu judrius žaidimus. Aišku, man labai patinka ir fortepijono pamokos. Anksčiau lankiau dailės mokyklą, pramoginių šokių užsiėmimus. Vasarą mokausi žaisti lauko tenisą. Lankau Robotikos akademiją ir po kelias valandas per dieną praleidžiu skambindama fortepijonu. Laisvalaikiu mėgstu skaityti, piešti, lipdyti iš plastilino ir modelino, filmuoti ir kurti filmukus, važinėtis paspirtuku, su mama gaminti desertus.

Kiekvienus mokslo metus baigiu su pagyrimo raštu už labai gerą mokymąsi. 2013 m. su pagyrimu baigiau pradinę mokyklą ir sėkmingai perėjau į 5-ą klasę. 2012 m. XVII nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse buvau apdovanota diplomu, man buvo įteiktas Lietuvos pašto padėkos raštas už dalyvavimą respublikiniame moksleivių piešinių konkurse „Per paštą – į pasaulį“, tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse Rygoje (Latvija) laimėjau 3-iąją vietą, dalyvavau projekte „Mokausi iš kino“ („Kino edukacijos programa neformalaus moksleivių ugdymo paslaugų plėtrai“), 2013 m. man buvo įteiktas Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos padėkos raštas už begalinę meilę knygai ir diplomas už dalyvavimą Lietuvos istorijos viktorinoje „Mes – baltai“, IV tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Viva la musica“ Daugpilyje (Latvija) buvau apdovanota diplomu, respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse „... nuo baroko iki romantizmo...“ Vilniuje – laureato diplomu, Vilniaus miesto pradinių klasių mokinių diktanto konkurse „Diktanto meistras“ laimėjau 2-ąją vietą ir buvau apdovanota Vilniaus miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio padėkos raštu už dalyvavimą šiame konkurse, 2014 m. jaunųjų išradėjų lygos „Robotiada“ respublikinėse „First Lego League“ robotikos varžybose su mergaičių komanda laimėjau 2-ąją vietą (rungtis „Vertybių išbandymas“), respublikiniame konkurse „Kalbų kengūra“ buvau apdovanota „Auksinės kengūros“ diplomu, be to, šiais metais mano pasaka „Ruduo“ buvo įtraukta į leidinį „Lietuvos vaikų pasakos“. Kiekvienais metais dalyvauju kalbų ir matematikos konkursuose „Kengūra“. Didžiuojuosi visais savo pasiekimais. O labiausiai įsiminė tarptautinis jaunųjų pianistų konkursas Rygoje (Latvija). Tai buvo pirmas mano konkursas ne Vilniuje ir mes grojome labai gražioje salėje Rygos senamiestyje. Taip pat įsiminė ir šių metų „Robotiada“. Su mergaičių komanda laimėjome 2-ąją vietą ir aš gavau pirmąjį savo medalį!

Visi šeimos nariai, mokytojai man turi įtakos. Manau, kad užaugusi norėčiau būti pianiste, kompozitore arba kulinare. O galvodama apie Lietuvos ateitį po dešimtmečio, tikiuosi, kad čia gyvens daug linksmų ir laimingų žmonių, kurie mylės ir saugos savo šalį.

T

A K

L A

E L

N V

T Ė

Ų

Kauno technologijos universiteto gimnazija Ugdyti motyvuotus siekti žinių ir aukštų tikslų žmones

mūsų mokiniai, mokęsi pagal sustiprintą mokymo programą: moksleiviai susirinko tokie gabūs ir motyvuoti, kad nebuvo nieko, ko jie nepajėgtų atlikti, taigi mokytojams teko įtempti smegenis mokant ir renkant užduotis“, – prisimena L. Narkevičius.

Pamokas vedė universiteto fizikai, chemikai, informatikos, anglų kalbos ir kūno kultūros dėstytojai, įvairių Kauno mokyklų mokytojai. Atrankos kriterijus – ne vien tik geri, mėgstantys savo darbą specialistai, bet ir mylintys vaikus bei norintys su jais bendrauti pedagogai.

Prie gimnazijos patrauklumo prisidėjo ir tai, kad čia buvo daugiau demokratijos negu to meto mokyklose, mokiniams suteikta didelė saviraiškos laisvė. Gimnazijoje nebuvo uniformų, pažymių knygelių, skambučio į pamokas.

Mokinių pasiekimai – dovana pedagogams Mokytojų kolektyvas 2014 m. rugsėjo 1-ąją

Kartu su atgimusia Lietuva

Prioritetinė gimnazijos veiklos sritis – olimpiadininkų ugdymas. Olimpiadoms ir konkursams besirengiantys moksleiviai atskleidė daug talentų ir garsino gimnazijos vardą Lietuvoje ir pasaulyje. Šiandien, atšventusi 25-erių metų jubiliejų, KTU gimnazija didžiuojasi daugiau nei 75 aukso, sidabro ir bronzos apdovanojimais, kuriuos gimnazistai iškovojo tarptautinėse olimpiadose.

Pirmą Lietuvoje aukso medalį pasaulinėje matematikos olimpiadoje, vykusioje Vietname 2007 m., laimėjo KTU gimnazijos moksleivis Kęstutis Česnavičius, po septynerių metų apsigynęs daktaro disertaciją garsiajame Masačusetso (JAV) technologijos universitete (MIT) ir šiandien dirbantis Kalifornijos universitete.

2008 m. aukso medalį pasaulinėje chemijos olimpiadoje Vengrijoje iškovojo Roberta Pocevičiūtė. Tais pačiais metais astrofizikos olimpiadoje Indonezijoje aukso medaliu pasipuošė Airidas Korolkovas. 2010 m. aukso medalį iš chemijos olimpiados Japonijoje parvežė Vladimiras Oleinikovas. 2012 m. Vytautas Pečiukėnas buvo apdovanotas Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados aukso medaliu.

Kauno technologijos universiteto gimnazistai mokyklos ir Lietuvos vardą garsina ne tik tarptautinėse olimpiadose, bet ir prestižiniuose universitetuose: Kembridže, Oksforde, Jeilyje arba Harvarde. Daug gimnazistų Lietuvoje studijuoja medicinos, politikos, teisės mokslus. 2014 m. nemažai gimnazistų papildė Kauno technologijos universiteto studentų gretas.

Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, tuometinio Kauno politechnikos instituto Taikomosios matematikos katedros vedėjui doc. Vladui Vėteriui kilo mintis įkurti naują mokyklą, skirtą motyvuotiems ir gabiems Lietuvos mokiniams. Naujoje švietimo įstaigoje turėjo mokytis matematika, fizika ir informatika besidomintis jaunimas. Mokyklos steigėjais tapo Kauno politechnikos institutas ir Švietimo ministerija. Taip 1989 m. atsirado Kauno politechnikos instituto Eksperimentinė vidurinė mokykla, o jos direktoriumi tapo tos pačios katedros docentas Bronislovas Burgis. Eksperimentui pavykus, jau po metų direktorius pasiūlė toliau tęsti pradėtus darbus, o įstaigą pavadinti gimnazija.

Pavadinimas „gimnazija“, matyt, patiko ir kitiems, tad buvo nutarta Lietuvoje kai kurias vidurines mokyklas pervadinti ir suteikti gimnazijos statusą. „Galbūt ne mes pirmieji Lietuvoje gavome tą statusą, tačiau pati idėja atgaivinti gimnazijas gimė mūsų mokymo įstaigoje“, – sako laikinai mokymo įstaigos direktoriaus pareigas einantis ir matematiką čia nuo įkūrimo dėstantis mokytojas Leonas Narkevičius.

Pasak pedagogo, pirmaisiais metais tebuvo trys klasės. Jose mokėsi jaunuoliai, kuriems savose mokyklose buvo per lengva, todėl neįdomu mokytis. Kiekvienoje klasėje greta karingai nusiteikusių vaikinų, pasiryžusių kakta sieną pramušti, tebuvo vos po tris merginas. „Kaip visada į žvalgybą eina vyrai“, – juokauja matematikos mokytojas.

Pamažu mokykla augo, klasių daugėjo, atsirado kompiuterių klasė, didesnis mokytojų kambarys, vėliau gimnazija persikėlė į kitas patalpas, esančias tame pačiame Kauno technologijos universiteto studentų miestelyje. „Pirmoje laidoje, palyginti su dabartinėmis, iš gimnazijos iškrito nemažas moksleivių būrys: galbūt vaikai nuleido rankas, kai pamatė, kad čia susirinko gabesni ir veržlesni, tačiau, nepaisant to, pirmosios laidos buvo itin stiprios. Abejoju, ar anuometiniai pirmakursiai Medalininkai Roberta Pocevičiūtė, Kęstutis Česnavičius, Vladimiras Oleinikovas būtų išsprendę visus tuos uždavinius, kuriuos sprendė 428

Mokykla kaip namai Tam, kad moksleiviai įgytų reikalingų gebėjimų ir išmoktų būti savarankiški, su jais dirba aukščiausios kvalifikacijos pedagogai ir patyrę dėstytojai, ilgamečiai gimnazijos mo­kytojai yra (arba buvo) KTU dėstytojai: doc. dr. Alvydas Jo­tautis, doc. dr. Ramūnas Naujokaitis, prof. Algirdas Šulčius, doc. dr. Bronė Narkevičienė, Kęstutis Simonavičius.

2003 m. matematikos mokytojai ekspertai Bronė ir Leonas Narkevičiai tapo Lietuvos metų mokytojais, o 2007 m. buvo paskelbti metų šviesuoliais. 2011 m. KTU gimnazijos chemijos mokytojai ekspertei Birutei Maciulevičienei suteiktas Kauno miesto metų mokytojos vardas. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2012 m. ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Draugiški, demokratiški mokytojų ir mokinių santykiai – gimnazijos išskirtinumas. O privalumas tai, kad mokykla yra maža, įsikūrusi šalia universiteto, aplinkoje, kurioje mokiniai jaučiasi kaip namie. „Mūsų mokiniai nuolat ateina į mokytojų kambarį, bendrauja su mokytojais, kartais pasišildo maistą, pasilieka mokykloje iki vėlumos, žiūri kino filmus, žaidžia stalo žaidimus ir taip leidžia laisvalaikį. Čia jų namai. Jų niekas iš mokyklos neveja lauk“, – didžiuojasi savo gimnazija direktoriaus pavaduotoja Daiva Sutkevičienė ir kartu su L. Narkevičiumi konstatuoja, kad mokykloje dauguma mokytojų ne amatininkai. Tai žmonės, kurie mėgsta savo darbą – perduoti žinias, bendrauti su vaikais, todėl skiriamo jiems laiko neskaičiuoja darbo valandomis. Šiandien mokytojai gali pasidžiaugti – jų kolegomis jau yra tapę ir buvę gimnazijos mokiniai, turėję puikų pavyzdį ir pasirinkę pedagogo specialybę.

Paminėtina ir tai, kad ne vienas baigęs mokslus garsiuose pasaulio universitetuose ir apsigynęs mokslo laipsnį mokinys sugrįžta į Lietuvą ir dirba savo kraštui, pavyzdžiui Audrius Alkauskas, Kalifornijos universitete (JAV) dirbęs asocijuotu specialistu, keletas Kembridžo universiteto absolventų. Tie, kurie kol kas darbuojasi svetur, irgi pernelyg nenutolsta nuo gimtinės ir, kaip prognozuoja pedagogas, yra arba ateityje bus naudingi savo šaliai: dalyvaus konferencijose, taps atvykstančiais dėstytojais.

Nuo 2003 m. Kauno technologijos universiteto gimnazija turi viešosios įstaigos statusą ir gali lanksčiau organizuoti ugdymo procesą.

Nors konkursai (metų eigoje vykstantys mokslo lyderių turnyrai ir stojamieji egzaminai) yra dideli, plėstis neplanuojama: „Mes bijome plėtimosi, nes tokiu atveju iškiltų grėsmė kokybei. Be to, išnyktų mažos mokyklos privalumas, kai mokytojai pažįsta visus savo mokyklos mokinius ne vien tik iš veidų. Pasak direktoriaus, šiandieninis skaičius – dvylika klasių – optimali riba, kurią peržengus mokykla taptų didele.

Gimnazija svarų dėmesį skiria visapusiškai asmenybei ugdyti, tad tikslieji mokslai čia nėra prioritetas, užgožiantis kitas disciplinas. Mokykloje yra platus pasirinktinai studijuojamų kalbų spektras. Mokiniai mokosi italų, ispanų, japonų, o nuo 2014 m. norinčiųjų studijuoti mediciną arba tapti labiau išprususiais žmonėmis pageidavimu – ir lotynų kalbas.

KTU gimnazijoje mokosi ne vien tik žinių trokštanti, motyvuota Lietuvos jaunuomenė, bet ir plačių pomėgių, įvairių talentų turinčios asmenybės. Tai atsiskleidžia mokyklos renginiuose, kuriuos paprastai organizuoja patys mokiniai, be mokytojų pagalbos. Šventėje „Rudnosiukas“ naujokai, gavę užduotis, vaidybine forma prisistato mokyklos bendruomenei. Lapkritinės – santūri susikaupimo šventė, kurios iniciatorius – buvęs 4-osios laidos mokinys, dabar žymiausias norvegų kalbos specialistas Kaune Ugnius Mikučionis. Įėjimas į renginį laisvas, o išėjimas „mokamas“: reikia padainuoti, padeklamuoti arba ką kita atlikti. „Be abejo, rengiame krikštynas, šimtadienį, kurie kaskart tampa grandioziniais renginiais ir reginiais, puikiais koncertais. Žiūri ir atrodo, jog esame ne moksliukų, o meno pakraipos gimnazija. Reikia pabrėžti, kad mūsų gimnazijoje mokosi įvairių talentų, plačių pomėgių turinčių vaikų, gabių menui, grojančių įvairiais muzikos instrumentais. Apie trisdešimt procentų moksleivių yra baigę muzikos mokyklas“, – didžiuojasi savo gimnazijos mokiniais L. Narkevičius.

Kasmet gimnazijoje organizuojamos sporto varžybos – gimnazijos krepšinio ir futbolo pirmenybės. Įsteigta nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, šiandien KTU gimnazija jau ugdo antrąją kartą – moko savo buvusių auklėtinių vaikus ir Lietuvai augina gabius, talentingus žmones.

KTUG dramos studija visus sukvietė į ilgai lauktą spektaklį „Dėdė Vasia“

Rugsėjo 1-osios šventė

„Gyva“ trispalvė Vasario 16-ąją Kasmet į gimnaziją priimamos trys klasės, mokyklą baigia 75– 78 mokiniai.

Ne vien tik moksliukai, bet ir artistai

429

Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla Namai, kuriuose po vienu stogu skleidžiasi trijų mūzų sparnai

Talentas žmogui duotas Dievo – kaip Prometėjo į žemę atnešta ugnis, deganti mumyse amžinai. Tačiau jeigu žmogus nepuoselėja savo talento, nesiekia tobulumo, talentas menksta ir galų gale išnyksta kaip paprasčiausias laužas, kurio niekas nepakursto.

Darome viską, kad ta kūrybos ugnis Jumyse neužgestų, įkvėptų naujiems ieškojimams ir laimėjimams. Laimingi tie, kurie gali nešti džiaugsmą žmonėms ir uždegti juos kūrybai. Tad būkime laimingi, kurdami geresnį pasaulį, šviesesnę Tėvynę, laimingesnį žmogų.

Direktorius Romualdas Kondrotas Vaizdingoje Vilniaus vietoje, Antakalnyje, netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Kalnų parko, Sluškų rūmų, Trijų kryžių kalno ir kitų įspūdingų gamtos ir žmonių sukurtų paminklų, įsikūrusi Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla skaičiuoja savo 70-uosius gyvavimo metus. Ši menui gabių vaikų įstaiga savo veiklą 1945 m. pradėjo kukliai – vienu Muzikos skyriumi. Palaipsniui augo ir stiprėjo. 1952 m. mokykloje buvo įsteigtas Choreografijos skyrius, 1960 m. – Dailės skyrius. Tais pačiais metais mokyklai pradėjo vadovauti pianistas, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas Dainius Trinkūnas (1960–1970 m.), vėliau mokyklai vadovavo pedagogas Vytautas Sereika (1970–1983 m.), pianistas, pedagogas Aleksandras Jurgelionis (1983–1994 m.).

1994 m. kultūros ir švietimo ministro D. Trinkūno įsakymu mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Gimnazijai pradėjo va-

dovauti ir iki šiol vadovauja pedagogas, chorų ir ansamblių vadovas Romualdas Kondrotas. Po septynerių metų švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus 2001 m. balandžio 30 d. įsaky­mu Nr. 720 Vilniaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija ir Vilniaus baleto mokykla reorganizuotos į Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Naujoje menų mokykloje buvo suformuoti keturi skyriai: Bendrasis, Muzikos, Dailės ir Baleto. Ši unikali švietimo institucija tapo menų ir bendrojo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokykla, skirta itin gabiems menui vaikams, rengianti būsimus profesionalius muzikantus, baleto artistus, dailininkus. Menų mokykla yra tarsi įsikūnijusi M. K. Čiurlionio svajonių vizija – namai, kuriuose po vienu stogu sugyvena trys mūzos: muzika, šokis ir dailė.

XXI a. pirmasis dešimtmetis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje pažymėtas reikšmingais pokyčiais: sutvarkyti, suremontuoti mokyklos pastatai, klasės, papuošta aplinka. Bene reikšmingiausias šio laikotarpio kūrinys – šalia mokyklos Baleto skyriaus pastatytas Šokio teatras. Šokio teatro viduje įrengta standartus atitinkanti scena, šiuolaikiška garso, vaizdo, apšvietimo aparatūra, speciali baleto artistams skirta danga, nesudėtinga dekoracijų keitimo technika. Šokio teat­ras – tai erdvi ir visokeriopiems įgūdžiams lavinti tinkama repeticijų ir sceninės praktikos aikštelė. Čia vyksta ne tik baleto spektakliai, bet ir įvairūs muzikos, šokio, teatro ir kitokie renginiai.

Mokykla aktyviai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose kultūriniuose renginiuose. Vien 2008–2013 m. muzikantai dalyvavo tęstiniuose projektuose su Austrijos, Anglijos (Mančesterio), Rusijos (Kaliningrado), Kosta Rikos, Vokietijos, dailininkai – su Afganistano, Rusijos (Krasnojarsko), JAV (Čikagos), įvairių Lenkijos miestų menininkais. Baleto skyrius nuolat bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru: mokiniai dalyvauja teatro klasikinio repertuaro spektakliuose „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Bajaderė“, šoka mokyklos spektaklyje „Pelenė“. Kasmet mokykloje vyksta tradicinis

6–12 klasių mokinių choras Lietuvos Respublikos prezidentūroje, 2014 m.

430

Baleto „Paquita“ premjera

Dailės skyriaus mokinių paroda, skirta Motinos dienai

Mokyklos orkestras ataskaitinis Muzikos skyriaus koncertas „Viva la musica“, Baleto skyriaus – „Vive le ballet“, nuo 1975 m. abiturientai kasmet pastato operą, kurioje dalyvauja visų skyrių (Muzikos, Baleto, Dailės) mokiniai.

Didžiausias mokykloje yra Muzikos skyrius. Apytikriais duomenimis, trečdalio Lietuvos kultūros darbuotojų kelias prasidėjo būtent šiame mokyklos skyriuje. Čia mokėsi pasaulyje žinomi Lietuvos menininkai: Jonas Aleksa, Feliksas Bajoras, Leopoldas Digrys, Aldona ir Jurgis Dvarionai, Petras Geniušas, Dovydas Geringas, Danutė Pomerancaitė, Gintaras Rinkevičius, Mūza Rubackytė, Audronė ir Birutė Vainiūnaitės ir daugelis kitų. Mokyklos auklėtiniai sudaro apie pusę profesionalių Lietuvos muzikinių kolektyvų atlikėjų. Šiuo metu skyriui vadovauja buvusi „čiurlioniukė“ Eglė Žlibinaitė-Čobotienė.

Dailės skyriaus steigėjas Antanas Garbauskas į mokyklą dirbti pasikvietė savo bendraamžius, ką tik baigusius tuometinį Dailės institutą ir daugiau negu du dešimtmečius formavusius lietuviškos pokarinės modernistinės dailės pagrindus. Tai buvo Juozas Galkus, Aloyzas Stasiulevičius, Egidijus Talmantas, Valentinas Antanavičius, Vytautas Ciplijauskas, Alfonsas Ambraziūnas, Rimantas Dichavičius, Vladas Vildžiūnas, Birutė Žilytė, Rimtautas Gibavičius, Arvydas Každailis, Vincas Kisarauskas, Danutė Jedzinskienė, Romualdas Kunca, Bronislovas Gobis, Vladislovas Žilius, Linas Katinas, Gediminas Karalius, Anicetas Jonutis, Kęstutis Ramonas. Vėliau į skyrių įsiliejo Stanislovas Kuzma, Petras Mazūras, Gied­rius Plechavičius, Mindaugas Skudutis, Romualdas Karpavičius, Daina Steponavičiūtė ir kiti profesionalūs kūrėjai, mokytojai.

Per daugiau kaip pusę šimto metų Dailės skyriuje mokytojavo aštuoniasdešimt dailininkų. Dabar mokykloje dirba mokytojų karta,

susiformavusi jau per Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. Šiuo metu skyriui vadovauja Romualdas Karpavičius.

1952 m. baletmeisterių Vytauto Grivicko, Michailo ir Klavdijos Moisejevų iniciatyva prie Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos buvo atidarytas Choreografijos skyrius. Baleto solistas Henrikas Kunavičius tapo šio skyriaus vadovu. 1963–2001 m.

Choreografijos skyriui, vėliau reorganizuotam į Vilniaus baleto mokyklą, vadovavo Lili Ramanauskienė-Navickytė. 2001 m. Vilniaus baleto mokykla reorganizuota į Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių. Šiuo metu jam vadovauja Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Buvusiems mokyklos auklėtiniams, dabar – jau žymiems baleto solistams, mokyklos pedagogams yra įteikti valstybės apdovanojimai ir teatro premijos. Loreta Noreikienė, Jonas Katakinas, Eglė Špokaitė ir Edvardas Smalakys apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Mindaugas Baužys tapo Baltijos Asamblėjos meno premijos ir Šv. Kristoforo premijos laureatu.

Pastarąją premiją taip pat yra laimėję Anželika Cholina, Rūta Jezerskytė, Eglė Špokaitė, Voldemaras Chlebinskas, Jurijus Smoriginas, Živilė Baikštytė, Nerijus Juška, Aurelijus Daraškevičius.

Aušra Bagdzevičienė, Vytautas Brazdylis, Audronė Domeikienė, Vytautas Kudžma, Marina Levickienė ir Petras Skirmantas 2005 m. tapo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premijos ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius“ laureatais už geriausią 2004–2005 m. sezono choreografiją. „Jeigu žmoguje, kol jis visai jaunas ir ypač plačiai atveria savo jautrią sielą grožiui, pažadinsime menininką, ugdysime jo gabumus ir suteiksime reikiamų žinių, visas jo tolesnis gyvenimas bus turtingesnis ir kilnesnis.“ (Dainius Trinkūnas) 431

Vilniaus licėjus Netradicinis ir savitas reiškinys Lietuvos švietimo sistemoje Atminkime, kad laikas, kuriame gyvename, atvėrė mums ne tik neįtikėtinas galimybes, tačiau ir pateikė didžiulius iššūkius. Todėl žmogui, siekiančiam atrasti tikrąją gyvenimo pilnatvę, šiandien kaip niekada anksčiau yra būtinos aiškios dorovinės nuostatos ir sugebėjimas remtis į amžių patvirtintas vertybes. Taip pat būtina žinoti, kad tik idealistinių paskatų vedini gyvenime galime padaryti, atrodytų, neįgyvendinamus dalykus. Galiausiai niekada neužmirškime šaltinio, iš kurio visada galėjome pasisemti stiprybės ir vilties, bei atsiminkime visus, kurie mums padėjo augti ir tobulėti.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius Vilniaus licėjus buvo įkurtas 1990 m. kelių asmenų iniciatyva. Šios mokyklos įkūrėjų tikslas – sudaryti sąlygas motyvuotiems ir gabiems mokiniams siekti aukštos mokymosi kokybės. Iš pradžių licėjuje didesnis dėmesys buvo skiriamas tiksliesiems ir gamtos mokslams, tačiau ilgainiui ir humanitariniai bei socialiniai mokslai tapo darnia mokyklos visumos dalimi. 1997 m. licėjuje buvo pradėta dėstyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, skirta 11–12 klasių mokiniams.

Mokiniams licėjuje sudarytos sąlygos visapusiškai plėtoti savo gebėjimus. Įstoję į licėjų vaikai gali plėtoti savo gebėjimus matematinėje, biologinėje ar humanitarinėje klasėje. Trečioje klasėje mokiniai gali rinktis lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos ar ma-

tematikos tikslinę grupę, kurioje toliau galima gilintis į mėgstamą dalyką. Licėjuje veikia moderni biochemijos laboratorija, nuolat atnaujinami informacinių technologijų kabinetai, optimaliai įrengtos ir kitų mokomųjų dalykų klasės. Mokytis licėjuje gali Vilniaus miesto mokiniai, sėkmingai išlaikę stojamąjį egzaminą, kurį sudaro lietuvių kalbos, matematikos, socialinių ir gamtos mokslų užduotys.

Licėjuje dirba aukštos kvalifikacijos mokytojų kolektyvas. Dalis mokytojų aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose ir prisideda prie Lietuvos švietimo sistemos tobulinimo: kuria programas, rašo vadovėlius, rengia metodinę medžiagą. Sėkminga licėjaus bendruomenės veikla 2013 m. įvertinta Šv.

Kristoforo apdovanojimu „Už ateitį dabartyje“.

Licėjaus mokiniai išsiskiria labai gerais mokymosi rezultatais ir sėkmingu dalyvavimu įvairių mokomųjų dalykų olimpiadose.

Kiekvienais metais licėjaus auklėtiniai garsina Vilnių nacionalinėse ir Lietuvą tarptautinėse olimpiadose, Lietuvos jaunųjų filologų konkursuose. Licėjus taip pat išsiskiria įdomiais ir prasmingais renginiais: pirmakursių krikštynomis, šimtadieniu, Nepriklausomybės šventės minėjimu, Menų savaite, įvairiais mokinių kūrybi-

Tyrėjai ir tyrimai biochemijos laboratorijoje

Mokslo metai baigiasi licėjaus sąskrydžiu 432

Licėjaus bėgikų komanda Vilniaus maratone

Raštingiausia 2014 m. Lietuvos klasė – Vilniaus licėjaus II A Kiekvienais metais licėjaus mokinius tarptautinių olimpiadų laimėtojus ir jų mokytojus sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė nių darbų pristatymais, taip pat žurnalu „Andai“, mokinių kūrybos almanachu „Sparnai“.

Savitą licėjaus gyvenimą formuoja demokratiška ir tolerantiška aplinka, kuri sudaro palankias sąlygas atsiskleisti kiekvienam mokiniui. Daug dėmesio licėjuje skiriama mokinių vertybinėms nuostatoms ugdyti. Tautiškumas, pilietiškumas ir dorinis auklėjimas yra svarbi mokinių ugdymo dalis. Be to, licėjuje sistemingai organizuojami susitikimai su žymiais mokslo, meno ir politikos žmonėmis. Prie šios veiklos prisideda ir licėjų pabaigę mokiniai, susibūrę

į „Alumni“ organizaciją. Ši veikla plečia mokinių pažinimo ribas ir padeda geriau suprasti šalyje ir pasaulyje vykstančius procesus.

Visi licėjų baigę mokiniai tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.

Pastaraisiais metais apie 35 proc. abiturientų renkasi įvairius Vakarų Europos universitetus.

Neatskiriama licėjaus dalis yra aktyvi mokinių savivalda. Ji telkia mokinių bendruomenę prasmingiems darbams ir prisideda prie mokyklos veiklos tobulinimo. Licėjaus mokiniai turi savo demokratiškai išrinktą prezidentą.

Ypač geri mokymosi rezultatai ir savita ugdymo sistema leidžia teigti, kad Vilniaus licėjus yra netradicinis ir savitas reiškinys visoje Lietuvos švietimo sistemoje.

Paskutinio skambučio šventė

Licėjaus sąskrydžio akimirka

Vasario 16-osios šventė

Gyvo garso koncertas „Muzikinės dėžutės“ 433

Nacionalinė moksleivių akademija Tobulėti patiems ir keisti pasaulį Nieko nestebina papildomas dėmesys talentą meno ar sporto srityje turintiems vaikams. Tačiau, vos prakalbus apie papildomą dėmesį mokiniams, gabiems akademinėje srityje, prasideda abejonės jo būtinybe arba net įžiūrima vaikų segregacija.

Nacionalinės moksleivių akademijos tikslas ir yra suteikti visą įmanomą pagalbą tiems mokiniams, kurie yra gabūs įvairiose mokslo srityse, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar mokyklos, kurioje jie mokosi. Akademijoje mokiniai turi galimybę išgirsti profesorių, didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, iškiliausių visuomenės veikėjų paskaitas.

Palinkėkime vieni kitiems, kad akademija ir toliau neštų šviesą kiekvienam gabiam mokiniui, o jie tobulėtų ir dirbtų savo Tėvynės labui.

Direktorius Leonas Narkevičius Nacionalinė moksleivių akademija (NMA) – papildomo ugdymo institucija, skirta mokslui ir muzikai gabiems Lietuvos vaikams, unikalus, sėkmingai įgyvendintas ir nuolat tobulinamas Lietuvos verslo, švietimo, mokslo ir meno žmonių projektas. Unikalus, nes NMA – tai organizacija, vienijanti minėtų iš esmės gana skirtingų sričių visuomenės veikėjus, bendram tikslui suburianti

tris kartas: savo srities žinovus, geriausius studentus ir mokinius, siekiančius tapti tam tikros srities žinovais. Sėkmingas dėl to, kad pasiektas tikslas – sutelktomis žymių ir pilietiškai atsakingų Lietuvos asmenų ir organizacijų pastangomis jau 10 metų į Lietuvos ateitį – gabius Lietuvos vaikus – investuojami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

NMA steigėjai yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir Bronė Narkevičienė.

Akademijoje mokosi apie 400 talentingų vaikų iš visos Lietuvos.

Akademijos idėja – stiprinti Lietuvos intelektinį potencialą, investuojant į aukštus pasiekimus ir motyvaciją turinčius vaikus.

Gabiems ir motyvuotiems mokiniams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus ir mokytojus. Nacio­nalinėje moksleivių akademijoje veikia 9 dalykinės sekcijos: biochemijos, chemijos, ekonomikos, informatikos, istorijos, fizikos ir astronomijos, lietuvių filologijos, matematikos, muzikos. Sėkmingai įstoję į pasirinktą sekciją, 7–10 klasių mokiniai pradeda intensyvų mokymosi kursą, trunkantį visus mokslo metus. Jie periodiškai elektroniniu būdu gauna užduotis iš mokytojų ir dėstytojų. Mokymasis Nacionalinėje moksleivių akademijoje trunka nuo 3 iki 6 metų, t. y. nuo įstojimo iki 12 klasės. Akademija organizuoja nuotolinį matematikos mokymą 5–6 klasių vaikams, kurie dar nėra priimami į NMA, bet išreiškia norą papildomai mokytis matematikos.

Be reguliaraus mokymosi ir individualių konsultacijų nuotoliniu būdu Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniams tradiciškai rengiamos jų tobulėjimui skirtos sesijos: vasaros sesija Nidoje, žiemos sesija Palangoje, pavasario sesija Kaune arba

Vasaros sesija Nidoje, 2013 m.

434

Gabiems mokiniams sudaromos sąlygos mokytis pas geriausius Lietuvos ir kitų šalių dėstytojus ir mokytojus Vilniuje. Per šias sesijas mokiniai dalyvauja aukščiausio lygio dalykiniuose ir asmenybės ugdymo užsiėmimuose, kuriuos veda profesionalai iš verslo, meno ir mokslo pasaulio. Tokių renginių metu mokiniai ne tik praplečia akiratį ir įgyja vertingų žinių, bet ir susipažįsta su panašių interesų turinčiais bendraamžiais iš visos Lietuvos. Pavasario sesijos metu mokiniai atlieka praktinius darbus Lietuvos universitetų, dažniausiai Kauno technologijos universiteto, laboratorijose. Papildomai rengiamos įvairios stovyklos atskirų sekcijų mokiniams.

Investicijos jau davė rezultatų: Nacionalinėje moksleivių akademijoje bendradarbiaujantys specialistai parengė Lietuvos gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją, kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija bei Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondu „Pagalba Lietuvos vaikams“ surengė dvi pirmąsias Baltijos šalyse tarptautines mokslines konferencijas, skirtas (itin) gabių vaikų ugdymo temoms nagrinėti; mokslininkai ir mokytojai sukūrė 14 mokymo priemonių, skirtų gabių vaikų sustiprintam dalykiniam mokymui; darbui su gabiais vaikais buvo apmokyta daugiau nei 500 mokytojų. Praktinius darbus mokiniai galėjo atlikti Kauno technologijos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus universitete, UAB „Fermentas“ (dabar UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“) laboratorijose.

NMA bendradarbiauja su Vokietijos moksleivių akademija.

Iš viso nuo 2004-ųjų NMA ugdymo programas yra baigę daugiau nei 1300 vaikų. Kasmet Nacionalinės moksleivių akademijos mokiniai parsiveža medalių iš tarptautinių olimpiadų, laimi prizines vietas respublikinėse olimpiadose ir konkursuose. Ypatingas NMA pasiekimas yra tai, kad ją baigę daug pasiekę jaunuoliai, nors ir išvyksta studijuoti į garsiausius pasaulio universitetus (Kembridžo universitetą (Jungtinė Karalystė), Oksfordo universitetą (Jungtinė Karalystė), Harvardo universitetą (JAV) ir kt.), uoliai studijuoja Lietuvos universitetuose, toliau bendradarbiauja su NMA, padeda augti ir tobulėti kitiems gabiems vaikams ir taip ne tik nenutraukia ryšių su Lietuva, bet ir stiprina šalies intelektinį potencialą. Tokių jaunuolių yra ne viena dešimtis, NMA mokiniai ir dėstytojai nuoširdžiai jiems dėkoja, jais džiaugiasi ir didžiuojasi. Keletas jų: Vytis Banaitis, Kęstutis Česnavičius, Vytautas Jakštas, Aleksas Mazeliauskas, Vaidotas Navickas.

2005–2007 ir 2011–2013 m. Nacionalinė moksleivių akademija įgyvendino Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansuojamus projektus. Tais laikotarpiais NMA veikla buvo visiškai arba iš dalies finansuojama iš lėšų, skirtų projektams įgyvendinti.

Kitu metu Nacionalinė moksleivių akademija veikė tik dėl to, kad ją rėmė socialiai atsakingos įmonės ir asmenys, suprantantys investicijų į gabius Lietuvos vaikus svarbą ir įtaką tolesnei valstybės raidai. NMA remti pirmieji pradėjo Vida Bandis, Birutė ir Arvy-

Po simbolinio rankų susikabinimo, skirto Baltijos kelio 25-mečiui paminėti, 2014 m.

Nacionalinės moksleivių akademijos pavasario sesija, 2010 m. das Garbaravičiai, UAB „Alna“, UAB „SBA“, vila „Jelita“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno technologijos universiteto gimnazija. Per dešimtmetį pagrindiniais NMA rėmėjais buvo bankas „Swed­bank“, Arvydas Janulaitis, UAB „Fermentas“, AB TEO LT, bendrovė „Western Union“, Kauno technologijos universitetas. Labai svarbus Nacionalinės moksleivių akademijos veiklos aspektas – savanoriškas, neatlygintinas studentų ir dėstytojų, mokslininkų, kultūros, meno, verslo ir politikos atstovų darbas. Gabūs Lietuvos vaikai už ilgametį vadovavimą Nacionalinei moksleivių akademijai yra dėkingi chemijos ir biochemijos sekcijų profesoriams Eugenijui Butkui ir Vidai Mildažienei.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ nuo 2005 m. kasmet geriausiems NMA mokiniams skiria stipendijas individualiam ugdymuisi. 2008 m.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija projektą „Vaikų ir jaunimo akademinė pažanga – Nacionalinė moksleivių akademija“ pripažino geriausiu švietimo ir mokslo projektu ir įvertino jį už idėjos novatoriškumą. 2011 m. pirmą kartą Europoje organizuotame konkurse „Discover e-volunteering“, vykusiame Lenkijoje, NMA apdovanota už inovatyvumą.

Nacionalinės moksleivių akademijos partneriai yra Kauno technologijos universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos verslo konfederacija, dalyvaujama projektuose „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir „Moksleiviai – į Vyriausybę“, programoje „Renkuosi mokyti!“ ir kt.

435

Artūro Noviko džiazo mokykla Nenuilstama džiazo dvasia

Dainuokite visą gyvenimą, nesvarbu, kokius darbus dirbtumėte. Mylėkite muziką ir būkite gerais klausytojais.

Kurkite ir improvizuokite, nes taip įdomiau gyventi!

Vadovas Artūras Novikas Muzikantas, dainininkas, aranžuotojas, choro dirigentas, pedagogas Artūras Novikas savo vardo džiazo mokyklą įkūrė 2004 m. Šią mokyklą kasmet lanko apie 100 mokinių. Lietuvoje tai vienintelė mokykla, kurioje vaikai nuo ketverių metų amžiaus yra mokomi dainuoti džiazą vokaliniame ansamblyje. Vis dėlto mokykloje nėra apsiribojama vien tik džiazu. Vaikai dainuoja ir liau-

dies, ir klasikinės, ir populiariosios pasaulio ir Lietuvos muzikos kūrinius. Daugelį jų aranžuoja ir specialiai kolektyvams pritaiko pats A. Novikas, kurio aranžuotes neretai atlieka ir kitų mokyklų kolektyvai. Kad mokėtų skaityti iš natų, visi mokyklos auklėtiniai mokosi solfedžio. Padedami pedagogų – savo srities profesionalų – jie išmoksta ne tik dainuoti ar groti. Scenos judesys, atsakomybės jausmas prieš kiekvieną koncertą, punktualumas, gebėjimas būti kolektyvo nariu – šios nuo vaikystės ugdomos savybės praverčia tolesnėje asmenybės tobulėjimo raidoje. Su muzika užau­gę jaunuoliai A. Noviko džiazo grupėse dainuoja ir studijuodami, ir baigę aukštąjį mokslą. Skiriamasis mokyk­los bruožas – vokaliniai a cappella ansambliai, dainuojantys be jokio instrumentinio pritarimo. A. Noviko džiazo mokyklos vaikai patys yra instrumentai: balsais imituoja ir trimitą, ir violončelę, ir gitarą.

Tai labai sudėtingas, daug darbo reikalaujantis atlikimo būdas, bet šie vaikai to nuosekliai mokosi nuo mažų dienų.

Mokykla per dešimt savo veiklos metų išugdė ne vieną kolektyvą. Jie yra nuolat kviečiami pasirodyti koncertų salėse, laimi įvairius konkursus. Per šį dešimtmetį nebuvo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“, kuriame A. No-

Dabartinė grupė „Jazz Island“ – jau septintoji kolektyvo karta, bet pirmoji, išugdyta A. Noviko džiazo mokykloje 400

Skiriamasis mokyklos bruožas – vokaliniai a cappella ansambliai viko džiazo mokyklos mokiniai netaptų laureatais. Kolektyvai yra laimėję apdovanojimų įvairiuose konkursuose: 2006 m. I tarptautiniame Baltijos šalių vokalinių ansamblių konkurse laimėjo 1-ąją vietą (mišrių vokalinių ansamblių kategorija), 2006 m. kaip geriausiam vokaliniam ansambliui įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“, 2006 m. Lietuvos jaunųjų džiazo solistų ir ansamblių konkurse laimėjo 1-ąją vietą, 2009 m. už ryškią ir aktyvią pastarųjų metų meninę veiklą įteiktas Lietuvos muzikų sąjungos apdovanojimas „Auksinis diskas“, 2012 m. respublikinio jaunimo vokalinės muzikos festivalio „Iš sidabro šulinių“ visose trijose konkursinėse programose (folklorinės, džiazo ir populiariosios ir klasikinės muzikos) buvo apdovanotas didžiuoju prizu.

2014 m. Pasaulio chorų olimpiadoje grupė „Mini Jazz“ laimėjo aukso medalį (džiazo kategorija).

Be to, solistai ir ansambliai yra ne kartą laimėję šiuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose: tarptautiniame džiazo muzikos festivalyje „Jazz fontanas“ Panevėžyje, tarptautiniame vaikų dainavimo konkurse „Baby Sing“ Panevėžyje, festivalyje „Pori Jazz“ Suomijoje, tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse „Baltic Talents“ Latvijoje.

Grupė „Jazz Island“ – tikri a cappella meistrai Grupė „Jazz Island“ įkurta 1991 m. Dabartinė grupė „Jazz Island“ – jau septintoji kolektyvo karta, bet pirmoji, išugdyta A. No­­­ viko džiazo mokykloje. Nuo mažų dienų džiazo kūrinius atliekantys jaunuoliai dabar jau yra užaugę ir kartu su savo vadovu A. Noviku yra tikri a cappella meistrai. Jie jau seniai yra išmokę solfedžio, tad gali visą savo energiją skirti a cappella atliekamiems kūriniams. Juos specialiai savo mokiniams aranžuoja ir pritaiko pats jų mokytojas A. Novikas, kuris visada koncertuoja su savo auklėtiniais. Nors kolektyvo veikloje vyrauja džiazas, jo repertuare taip pat novatoriškai ir netikėtai skamba įvairių žanrų muzika – nuo įvairių tautų liaudies muzikos iki klasikinių kūrinių ar Lietuvoje ir visame pasaulyje populiariausių dainų. Be to, grupė „Jazz Island“ yra parengusi bendrą programą ir Lietuvoje ir užsienyje koncertuoja su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu – Čiurlionio kvartetu. Grupė per daugiau nei dvidešimt savo gyvavimo metų yra koncertavusi įvairiose užsienio

šalyse: Vokietijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Baltijos šalyse, Italijoje.

A cappella dainuojančių jaunimo grupių pasaulyje nėra daug, todėl grupei „Jazz Island“ neretai tenka užduotis atstovauti Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose mūsų šalyje ir užsienyje. 2011 m., kai Lietuva pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, kolektyvas koncertavo šiam įvykiui paminėti skirtuose renginiuose Vienoje (Austrija). 2012 m.

Paryžiuje (Prancūzija) surengė koncertą UNESCO ambasadoriams, kurie turėjo galimybę gyvai išgirsti lietuviškas sutartines, įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo fondą. 2012 m. grupei „Jazz Island“ buvo patikėta Lietuvai atstovauti Kinijoje vykusiame kultūros ir meno festivalyje. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, grupė buvo dažnas svečias oficialiuose renginiuose Vilniuje, taip pat Briuselyje (Belgija), kur koncertavo atidarant Europos Parlamento Baltijos kelio alėją. Europos Parlamento kvietimu grupė pradėjo Europos jaunimo sambūrį „EYE 2014“ Strasbūre (Prancūzija), o paskutinis didelis grupės pasiekimas – dalyvavimas 2014 m. Pasaulio chorų olimpiadoje, kur kolektyvas laimėjo du aukso medalius (džiazo kategorija).

Tekste panaudotos V. Markevičiaus, D. Kaleininko, R. Putnikienės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos archyvo nuotraukos.

Atranka į chorų „Euroviziją“, 2014 m.

401

Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ Tai – ne vien choras, tai – gyvenimo būdas Jei Lietuvos medžio simbolis yra ąžuolas, tai „Ąžuoliukas“ – berniukų dainavimo simbolis. Per 55 gyvavimo metus pavirtęs milžiniška giria, kurios atžalų gyvastis lai nustelbia Stelmužės amžių!

Choro meno vadovas ir dirigentas profesorius Vytautas Miškinis (V. Skaraičio nuotrauka)

Jei Lietuvoje nepažįstamam žmogui pradėsite kalbėti apie ąžuoliukus, o jis ims pasakoti apie mišką, medelių priežiūrą ir kavą iš gilių, galite drąsiai sakyti, kad jūsų pašnekovas su muzika neturi nieko bendra. Eidamas gatve jis neskaito afišų ir niekuomet nėra buvęs klasikinės muzikos koncerte.

Lietuvos žmogui, kuris bent truputį domisi rimtąja muzika, „Ąžuoliukas“ gali reikšti tik viena – berniukų chorą, kuris jau daugiau kaip pusę amžiaus garsina Lietuvą visame pasaulyje. „Ąžuoliukas“ jau daugybę metų yra vienas stipriausių muzikinių prekės ženklų Lietuvoje, o būti šio choro nariu nuo seno reiškia ir prestižą, ir pasididžiavimą, ir net tam tikrą elgesio, etikos kodeksą. „Ąžuoliukas“, kurį 1959 m. įkūrė neeilinio talento muzikas

ir pedagogas H. Perelšteinas (1923–1998), jau surengęs pirmuosius savo koncertus tapo išskirtiniu muzikiniu reiškiniu Lietuvoje. Šiuo metu tai yra unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys.

Svarbūs chorui yra 1960 m., kai jis persikėlė į Respublikinius mokytojų namus. 1961 m. birželio 10 d. Vilniaus filharmonijos salėje tuometinės LTSR valstybinės konservatorijos dėstytojams ir studentams buvo surengtas pirmasis didelis koncertas. 1979 m. kolektyvo meno vadovu tapo profesorius V. Miškinis. Choras yra koncertavęs su dešimtimis savo šalies ir užsienio orkestrų: su Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Maskvos radijo ir televizijos orkestru (Rusija), Izraelio filharmonijos orkestru, Varšuvos radijo orkestru (Lenkija), Sankt Peterburgo filharmonijos orkestru (Rusija) ir kitais. „Ąžuoliukui“ yra dirigavę daugybė žymių dirigentų: V. Fedoseyev, N. Sheriff, G. Bertini, V. Ponkin, L. Botstein, E. Märzendorfer, N. Xarhakos, J. Frantz, M. Caridis, A. Vilumanis, D. Kabalevsky, M. Joel, K. Penderecky, V. Gergiev.

Choro repertuaras nepaprastai platus: nuo Renesanso ir Baroko muzikos iki šiuolaikinės muzikos, nuo kantatų, simfonijų ir oratorijų iki motetų, aranžuotų liaudies dainų ir subtiliausių chorinių miniatiūrų a cappella. Choras yra atlikęs sudėtingus klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius: G. F. Hendelio oratorijas „Judas Makabėjus“ ir „Baltazaras“, V. A. Mocarto kūrinius „Karūnavimo mišios“, „Missa brevis D-Dur“ ir „Requiem“, M. Duruflé, D. Kabalevskio ir

Choras „Ąžuoliukas“ garsina Lietuvą visame pasaulyje 402

Neretai choras koncertuoja ir su kitų šalių chorais. Nuotraukoje „Ąžuoliukas“ su Oslo (Norvegija) berniukų choru „Sølvguttene“

Chore dainuoja įvairaus amžiaus berniukai

„Ąžuoliukai“ penktokai su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka, aut. R. Dačkus)

L. Cherubini „Requiem“, F. Poulenco „Gloria“, J. S. Bacho kan­­tatas Nr. 21, Nr. 195 ir Nr. 196, G. Malerio Antrąją, Tre­čią­­ją ir Aštuntąją simfonijas, H. Perselio operą „Didona ir Enėjas“, B. Bri­­­teno „Karo requiem“, E. Elgaro odę „Muzikos kūrėjai“, A. Honegerio oratoriją „Žana d’Ark ant laužo“, I. Stravinskio „Psalmių simfoniją“, S. Prokofjevo kantatą „Aleksandras Nevskis“, H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“, K. Orfo kantatą „Carmina Burana“, E. Balsio oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir kt.

Pristatydamas savo koncertines programas choras vienoje scenoje yra koncertavęs su iškiliausiais klasikinės, džiazo ir populiariosios muzikos atlikėjais. Choro gastrolių užsienyje maršrutai driekiasi nuo JAV iki Japonijos, o kalbant apie Europą lengviau išvardyti tas jos šalis, kuriose „Ąžuoliukas“ nėra buvęs. „Ąžuoliukas“ niekada nėra buvęs „konkursiniu“ choru, kuris specialiai rengiasi įvairiausioms chorų varžyboms ir reguliariai jose dalyvauja. Choras dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, festivaliuose, chorų sąskrydžiuose ir nuolat tampa įvairių konkursų laureatu: 1990 m. tarptautiniame vaikų chorų konkurse Nante (Prancūzija) choras apdovanotas didžiuoju prizu, tarptautiniame C. A. Seghizzi chorų konkurse, vykusiame Goricijoje (Italija), laimėjo 3-iąją vietą, 1993 m. tarptautiniame Mainhauzeno chorų festivalyje (Vokietija) – 1-ąją vietą, Marktoberdorfe (Vokietija) vykusiame tarptautiniame kamerinių chorų konkurse – taip pat 1-ąją vietą, 1995 m. tarptautiniame chorų konkurse Tolosoje (Ispanija) – 3-iąją vietą.

Tai yra tik dalis tarptautinių festivalių ir konkursų, kuriuose dalyvavo choras „Ąžuoliukas“.

„Ąžuoliukas“ sukūrė per šimtą archyvinių įrašų Lietuvos ir užsienio radijo stotims, ne kartą dalyvavo televizijos laidose, kino filmuose (Čekijoje, Danijoje, Graikijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vokietijoje) ir muzikiniuose spektak­ liuose. Choro atliekama muzika įrašyta į 35-ias vinilines plokšteles ir 15-ą kompaktinių plokštelių. Įsimintini „Ąžuoliuko“ tradiciniai jubiliejiniai koncertai, kuriuose dalyvauja apie 450 berniukų ir jaunuolių. Gražia tradicija tampa profesoriaus V. Miškinio iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai chorinės muzikos seminarai Vilniuje.

2004 m. berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“ ir nominacija „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“, 2005 m. „Ąžuoliuko“ vyrų chorui taip pat įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“, choras įvertintas nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“. „Ąžuoliukas“ jau seniai peraugo tradicinio berniukų choro rėmus. Dar 1979 m. choro dainininkams buvo įsteigta muzikos mokykla, šimtus berniukų paskatinusi rinktis profesionalaus muzikanto kelią. Šiuo metu daugelis jų yra toli už Lietuvos sienų žinomi dirigentai, solistai, instrumentalistai, kompozitoriai. Šiandien „Ąžuoliukas“ – tai aštuoni atskiri chorai, kuriuose dainuo­ j­a keli šimtai vaikų, paauglių ir vyrų. Per 55-erius savo gyvavimo metus „Ąžuoliukas“ išaugo į galingą muzikinį medį, kuris per visą istoriją po savo šakomis sutelkė kelis tūkstančius dainuojančių berniukų.

Tekste panaudotos A. Rakausko ir D. Labučio nuotraukos.

403

Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla Jaunųjų choristų balsai – kelias į žmonių širdis

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tiek daug gabių ir talentingų jaunų žmonių. Tai – mūsų ateitis. Ypač sveikinu visus, tarp kitų gražių užsiėmimų atradusius dainavimo džiaugsmą! Juk dainavimas chore – tai nuolatinė kūryba, jėga, priverčianti širdis plakti vienu ritmu, gyvenimo mokykla, kupina pažinimo ir naujų įspūdžių! Muzikuokime, puoselėkime Lietuvos kultūrą, skambiais balsais pripildykime žmonių širdis šviesos ir džiaugsmo!

Choro meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos ištakos siejasi su intensyvia Šiaulių berniukų choro veikla, kuri prasidėjo 1990 m., kai chorui vadovauti pradėjo Remigijus Adomaitis. Jo iniciatyva 1999 m. buvo įkurta „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, kurioje mokėsi per 160 berniukų. Dabar mokykloje, kuriai nuo pat jos įkūrimo vadovauja R. Adomaitis, mokosi per 300 mokinių – 4–19 metų amžiaus berniukų ir jaunuolių. Mokyklos vizija – puoselėti vaikų ir jaunimo chorinį meną. Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje vertybėmis laikoma pagarba, sąžiningumas, nuolatinis mokymasis ir siekis tobulėti, jauki aplinka. Mokykla rengia šiuos konkursus ir festivalius: • respublikinį vaikų meno festivalį „Aš – mažytė pasaulio dalis“ (nuo 2002 m.); • tarptautinį vaikų ir jaunimo chorų festivalį (nuo 2007 m.); • respublikinį jaunųjų choro dainininkų berniukų ir jaunuolių instrumentinės muzikos festivalį „Muzikos garsai“ (nuo 2010 m.); • Lietuvos berniukų chorų festivalį-akciją „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“;

• Šiaulių miesto muzikos (meno) mokyklų solfedžio konkursą (nuo 2010 m.). Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ yra vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje. „Dagilėlis“ kiekvienais metais surengia dešimtis koncertų, jo klausosi ir jam ploja šimtai klausytojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Lietuvos vardą choras „Dagilėlis“ garsina prestižinėse Europos ir JAV koncertų salėse. Jaunieji dainininkai užburia klausytojų širdis emocionalumu, džiugina puikiai atliekama muzika, skambiais balsais. Tai yra vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame „Ermitažo“ muziejuje (Rusija), Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija), Filadelfijos meno atlikėjų centre „Kimmel“ (JAV), žymiojoje Marijos Laach abatijos bažnyčioje (Vokietija), Didžiojoje liaudies salėje Pekine (Kinija).

Choras sulaukė puikių klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimų po koncertų Vašingtono Šv. Mato katedroje (JAV), Sankt Peterburgo valstybinėje Michailo Glinkos koncertų salėje (Rusija), Kaliningrado katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Trūro katedroje (Jungtinė Karalystė), Baltarusijos valstybinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje (Rusija). Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybinio „Ermitažo“ muziejaus orkestru „Camerata Sankt Peterburg“ (Rusija), Minsko valstybiniu kameriniu orkestru (Baltarusija), Lietuvos kameriniu orkestru, Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru (Rusija), Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko šiuos kūrinius: Dž. B. Pergolezio „Stabat Mater“, V. A. Mocarto „Krönungsmesse“ ir „Missa brevis“, A. Vivaldžio „Gloria“, J. Reinbergerio „Stabat Mater“, L. Bernšteino „Chichester psalms“, A. Žigaitytės „Praregėjimas“,

Lietuvos Respublikos prezidentūroje, 2014 m.

404

XII Kinijos tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje choras laimėjo 1-ąją vietą, 2014 m.

Choras sulaukė puikių klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimų po koncertų Vašingtono Šv. Mato katedroje (JAV), 2011 m.

S. Dobrogošo „Mass“, Dž. Raterio „Mass of the Children“, B. Čilkoto „Jubilate“ ir kt.

Choras „Dagilėlis“ laimėjo aukščiausius apdovanojimus ir įvertinimus daugybėje Lietuvos ir tarptautinių chorų konkursų: • 1997 m. II tarptautiniame chorų konkurse Gysene (Vokietija) laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas aukso diplomu ir specialiaisiais prizais už geriausiai atliktą privalomą kūrinį ir aukštą meninį lygį, tais pačiais metais tapo Lietuvos moksleivių dainų šventės konkurso laureatu; • 1998 m. tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas specialiuoju prizu už privalomo kūrinio atlikimą; • 1999 m. įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“, tais pačiais metais tarptautiniame chorų konkurse „Guido d’Arezzo“ Arece (Italija) laimėjo pirmąją premiją, apdovanotas aukso medaliu; • 2000 m. tarptautiniame konkurse „Music World“ Fividzane (Italija) laimėjo 1-ąją vietą; • 2001 m. suteiktas geriausio choro vardas, festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ apdovanotas didžiuoju prizu; • 2002 m. tarptautiniame advento muzikos konkurse Prahoje (Čekija) laimėjo 1-ąją vietą; • 2004 m. tarptautiniame chorų konkurse „Il coro per voci bianche nel 20 e 21 secolo“ Romoje (Italija) laimėjo 1-ąją vietą,

apdovanotas Italijos Respublikos Prezidento atminimo medaliu; • 2006 m. tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“ Olomouce (Čekija) laimėjo didįjį prizą ir du aukso medalius; • 2007 m. tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse, vykusiame Kaune, laimėjo didįjį prizą, pirmąją premiją ir apdovanotas specialiuoju prizu už įdomiausią programą; • 2010 m. tarptautiniame chorų konkurse Leke (Italija) laimėjo 1-ąją vietą, tais pačiais metais moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“ apdovanotas specialiuoju prizu už Dainų šventės tradicijų, kurios yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, puoselėjimą; • 2013 m. tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje-konkurse „Vratislavia Sacra“ (Lenkija) laimėjo 1-ąją vietą, choro vadovui R. Ado­maičiui suteiktas geriausio konkurso dirigento titulas; • 2014 m. XII Kinijos tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje laimėjo 1-ąją vietą (jaunimo chorų kategorija), apdovanotas aukso medaliu. Tai yra jau dvyliktas choro pelnytas aukščiausias apdovanojimas tarptautiniame konkurse. XII Kinijos tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje choras taip pat buvo apdovanotas „Taikos ir draugystės“ specialiuoju prizu. „Dagilėlis“ yra vienas iš nedaugelio kolektyvų, kuriam buvo suteikta garbė dalyvauti šio konkurso-festivalio atidarymo koncerte, vykusiame prestižinėje Didžiojoje liaudies salėje (Kinija). Būtent choro iš Lietuvos daina buvo pradėtas iškilmingas minėto konkurso-festivalio atidarymo koncertas.

Choro „Dagilėlis“ 10 metų jubiliejinis koncertas, 2010 m.

Jaunieji choristai Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje, 2014 m.

405

Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Grandinėlė“ Tautinio šokio žingsniu Šokis – tai sielos šventė, tai menas, kuris nepaiso kalbos, kultūros, amžiaus ribos... Tautiniai šokiai – tai mūsų tautos kultūrinis paveldas, tad tegul tas paveldas būna perduodamas iš kartos į kartą tarsi nenutrūkstama grandinė, jungianti visus: tiek tuos, kurie gyvena čia, Lietuvoje, tiek gyvenančiuosius išeivijoje.

Dėkoju visiems už meilę lietuviškam šokiui, už pareigą ir kantrybę, už lengvas kojas ir plačias šypsenas. Linkiu visiems kuo didžiausios sėkmės ir tegul tautinio šokio sūkury visad būna Lietuva širdy...

Meno vadovė Zita Rimkuvienė Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ pradžia – 1977 m., kai Klaipėdos universiteto studentė Zita Šeputytė-Rimkuvienė atvyko atlikti diplominės praktikos ir tuometiniuose Panevėžio statybos tresto kultūros ir sporto rūmuose įkūrė vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvą. 1992 m. kolektyvas pavadintas ansambliu „Grandinėlė“. Šiuo metu ansamblį „Grandinėlė“ sudaro keturios šokėjų nuo 7 iki 20 metų amžiaus grupės. Jie šoka folklorinius, liaudiškus, tautinius ir naujausius Lietuvos baletmeisterių sukurtus sceninius šokius.

Ansamblio sukaupto kraičio skrynioje – 18 respublikinių (suaugusiųjų ir moksleivių), pasaulio ir išeivijos lietuvių dainų ir šokių švenčių, 89 tarptautiniai šokių festivaliai, o koncertų skaičius artėja link 2000. Ansamblio narių skaičius kasmet keičiasi, bet išlieka artimas 100. „Grandinėlėje“ tautinio šokio žingsniu sukasi ne tik jaunieji panevėžiečiai, bet ir vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Miestelėnai“, pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Linas“.

Ryškiausi vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ veiklos momentai:

ansamblis yra Lietuvos dainų šventės (1985, 1990, 2007 ir 2014 m.), Pasaulio lietuvių dainų šventės (1994, 1998 ir 2003 m.) dalyvis; dalyvavo tarptautiniuose šokių festivaliuose Lenkijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Turkijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Meksikoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Graikijoje, Estijoje, Maroke, Portugalijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Suomijoje, Makedonijoje, Kipre, Bulgarijoje; 1987 m. dalyvavo Respublikinėje moksleivių dainų ir šokių šventė­ je Vilniuje, respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Po­ ra už poros“ (laimėjo 1-ąją vietą), koncertavo Daugpilyje (Latvija); 1990 m. dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Taline (Estija), vyko į koncertą Bulgarijoje; 1991 m. dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo koncerte Kaune; 1993 m. dalyvavo respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Pora už poros“ (laimėjo 2-ąją vietą); 1994 m. dalyvavo Panevėžio kultūros dienų renginiuose Punske (Lenkija) ir Seinuose (Lenkija); 1995 m. dalyvavo I tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos festivalyje „Ežerų sietuva“; 1996 m. dalyvavo X išeivijos lietuvių šokių šventėje Čikagoje (JAV), koncertavo Panevėžio miesto kultūros dienų renginiuose Liunene (Vokietija), respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ (laimėjo 1-ąją vietą); 1997 m. dalyvavo susitikime su popiežiumi Jonu Pauliumi II Krokuvoje (Lenkija), respublikiniame choreografinių kolektyvų konkurse „Pora už poros“ (laimėjo 2-ąją vietą), V Lietuvos moksleivių dainų šventėje Vilniuje; 1998 m. dalyvavo kultūros dienų renginiuose Liunene (Vokietija); 2000 m. dalyvavo XI lietuvių tautinių šokių šventėje Toronte (Kanada), respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ Vilniuje (laimėjo 2-ąją vietą); 2002 m. dalyvavo Respublikinėje mažojoje šokių šventėje Marijampolėje;

Ansamblis „Grandinėlė“, Panevėžys, 2014 m.

406

Ansamblio „Grandinėlė“ mažiausieji Dainų šventėje Vilniuje, 2014 m.

Ansamblio „Grandinėlė“ jaunučiai, 2014 m.

2003 m. dalyvavo Panevėžio miesto 500 metų jubiliejaus renginiuose, tais pačiais metais ansamblis apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro metų nominacija „Aukso paukštė“ už aktyvią koncertinę veiklą ir tautinio šokio sklaidą; 2004 m. dalyvavo XII lietuvių tautinių šokių šventėje Čikagoje (JAV), I tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos festivalyje „Prie Nevėžio“, koncertavo renginiuose, skirtuose Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą, respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“, tarptautiniame šokių ir muzikos festivalyje „Sodauto“, respublikiniame vaikų šokių festivalyje „Kovo 11-osios vaikai“, tarptautiniame menų festivalyje „Mes ateinam!“; 2005 m. dalyvavo tarptautiniame šokių ir muzikos festivalyje Langolene (Jungtinė Karalystė) (laimėjo 3-iąją vietą), respublikiniuose šokių festivaliuose „Pynė“, „Saulės vaikai“ ir „Gervė“, regioniniame tautinių šokių festivalyje „100-mečio skraistę praskleidus“, VI respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Mes – laisvės vaikai“, Lietuvos televizijos laidoje „Mažųjų žvaigždžių valanda“; 2006 m. 4 ansamblio šokių grupės dalyvavo IV Lietuvos tautinės olimpiados atidarymo koncerte Panevėžyje, tarptautiniame šokių konkurse-festivalyje „Klumpakojis“ Klaipėdoje (laimėjo 2-ąją vietą), II tarptautiniame tautinių šokių ir muzikos festivalyje „Prie Nevėžio“, parengė naują koncertinę programą vaikams „Miško pasaka“; 2007 m. dalyvavo Lietuvos dienų renginiuose Rygoje (Latvija), organizavo vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalį „Saulele, kelk“, su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros studentų šokių ansambliais „Saltanda“ ir „Vėtrungė“ surengė draugystės koncertą Panevėžyje; 2008 m. dalyvavo respublikiniame vaikų ir moksleivių šokių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ Panevėžyje (laimėjo 1-ąją vietą), XIII Lietuvių tautinių šokių šventėje Los Andžele (JAV); nuo 2008 m.

ansamblis „Grandinėlė“ Panevėžyje organizuoja regioninį vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalį „Saula riduolėla“; 2009 m. dalyvavo tarptautinėje šokių stovykloje-festivalyje Marjamoje (Estija), II Pietų Amerikos lietuvių šokių šventėje Berise (Argentina), tarptautiniuose šokių festivaliuose Iskelėje (Kipras), Botikase (Portugalija), Calvario mieste (Portugalija), Polianica Zdrujuje (Lenkija); 2011 m. tarptautiniuose šokių festivaliuose Polianica Zdrujuje (Lenkija), Bursoje (Turkija), Ochride (Makedonija), Sardinijos saloje (Italija); 2010 m. dalyvavo tarptautinėje šokių stovykloje-festivalyje Merjamoje (Estija), tarptautiniuose šokių festivaliuose Sale (Suomija), Sofijoje (Bulgarija), Balstogėje (Lenkija); 2012 m. dalyvavo VII Lietuvos moksleivių dainų šventėje (4 ansamblio grupės), XIV lietuvių šokių šventėje Bostone (JAV), respublikiniame vaikų ir moksleivių choreografinių kolektyvų konkurse „Aguonėlė“ (laimėjo 1-ąją vietą), tarptautiniuose šokių festivaliuose Naujajame Sonče (Lenkija), Sale (Suomija), Voselare (Belgija), Sen Meksan l’Ekolyje (Prancūzija), Sardinijos saloje (Italija), koncertavo kruiziniame laive, plaukiančiame maršrutu Ryga (Latvija)–Stokholmas (Švedija)–Ryga (Latvija), surengė jubiliejinį koncertą „Suki, pinki grandinėlę“, skirtą ansamblio vardo suteikimo 20-mečiui; 2013 m. dalyvavo tarptautiniuose šokių festivaliuose Vailėje (Danija), Zeliona Guroje (Lenkija), Guse (Nyderlandai), kon­­­cer­ ta­­­vo kruiziniame laive, plaukiančiame maršrutu Ryga (Latvija)– Stok­holmas (Švedija)–Ryga (Latvija); 2014 m. koncertavo renginyje „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė“, vykusiame Juozo Miltinio dramos teatre, ir Panevėžio sporto arenoje vykusiame renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, kuriai vadovė Z. Rimkuvienė parengė 9 šokių grupes (5 iš jų – ansamblio „Grandinėlė“ šokių grupės), tarptautiniame šokių festivalyje „Cantonigros“ (Ispanija), kuriame ansamblio jaunimo grupė laimėjo 1-ąją vietą ir buvo apdovanota festivalio prizu.

Ansamblio „Grandinėlė“ jauniai, 2014 m.

Ansamblio „Grandinėlė“ šokėjai „Cantonigros“ festivalyje (Ispanija), 2014 m.

407

Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“ Meninio, estetinio ugdymo ir kūrybinės raiškos studija

„Dar liko Dievo žarija – svajonė Atnešt žmonėms šviesos, teisybės, gėrio“ (Just. Marcinkevičius) Linkime šviesios išminties, gilios patirties, naujų atradimų, stip­rybės, darnos ir kūrybos, kūrybos, kūrybos...

Studijos „Inkarėlis“ mokytojai: Esmeralda Zubrickienė, Jolanta Kriaučelienė, Dalia Jagminienė, Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, Aušra Čeledinienė, Irena Marijona Gelgutienė 1972 m. spalio mėnesį Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose Klaipėdoje choreografė Irena Gelgutienė subūrė 24 vaikų šokių grupę, o 1973 m. yra laikomi vaikų šokių kolektyvo kūrybinės veiklos pradžia. Nuo 1975 m. kolektyvas dalyvauja visose Klaipėdos miesto ir respublikinėse dainų ir šokių šventėse. „Inkarėlis“ taip pat dalyvauja konkursuose, festivaliuose, pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, ne kartą yra laimėjęs laureato vardą ir prizinių vietų įvairiuose renginiuose, miesto, zoniniuose, respublikiniuose konkursuose.

Kolektyvas kasmet pasipildydavo naujais šokėjais ir per septynerius metus išaugo į gausų, aukšto meninio lygio vaikų choreografinį kolektyvą. 1979 m. už nuopelnus vystant choreografijos meną ir koncertinę veiklą Kultūros ministerijos kolegijos nutarimu jis pavadintas liaudies kolektyvu „Inkarėlis“. Vardas įpareigojo tobulėti, plėsti pažinčių ratą, kurti, organizuoti, dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose. 1991 m. vaikų choreografinis liaudies kolektyvas „Inka­rėlis“ atšventė savo 19-os kūrybinės veiklos metų sukaktį, 1996 m. „Inkarėlis“ surengė 1000-ąjį koncertą. 1992 m. buvo įkurta Klaipėdos choreografijos studija „Inkarėlis“. Į studijos veiklą įsijungė ikimokyklinių įstaigų ir nieko nelankantys 3–4 metų amžiaus vaikai, vidurinių mokyklų mokiniai, globos namų auklėtiniai, vaikai iš socialiai remtinų šeimų – tie, kurie veržiasi tobulėti, džiu-

ginti ne tik save, bet teikti džiaugsmo ir kitiems. 2009 m. Klaipėdos choreografijos studija „Inkarėlis“ reorganizuota – prijungta prie Klaipėdos jaunimo centro. Choreografijos studija tapo Klaipėdos jaunimo centro struktūriniu padaliniu.

Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“ – meninio, estetinio ugdymo ir kūrybinės raiškos studija, atvira visiems, kurie nori save parodyti ir kitus pamatyti. „Inkarėlio“ pažinčių ratas kiekvienais metais didėja. Studijos auklėtiniai dalyvauja šventėse, festivaliuose, išvykose ir patys jas organizuoja.

Studijoje jos ugdytiniai įgyja teorinių ir praktinių choreografijos meno, šokio istorijos, kompozicijos žinių ir geba jas pritaikyti praktikoje, studijuodami choreografiją.

Kiekvieną prasidedantį kūrybinės veiklos sezoną „Inkarėlis“ paleidžia baltąją žuvėdrą, mažiems ir dideliems klaipėdiečiams nešančią skubų pranešimą, kvietimą, skelbimą ir kreipimąsi: „Gal tau liūdna? Nuobodu? Gal nedaug turi draugų? Čia sutikt gali naujų! O gal mėgsti ir dainuoti, šokti ar improvizuoti? Visa tai surasi čia, kur yra „Inkarėlio“ studija.“ Į studiją kiekvienais metais susirenka apie 160 vaikų, ją gali lankyti 4–19 metų amžiaus vaikai. Choreografijos studijoje „Inkarėlis“ dirba choreografijos mokytoja ekspertė Esmeralda Zubrickienė, choreografijos mokytoja metodininkė Lina Klepeckaitė-Diržininkienė, pedagogė ekspertė Irena Marijona Gelgutienė, vyresnioji mokytoja Aušra Čeledi-

X respublikinis šiuolaikinio ir modernaus šokio festivalis „Šokio erdvėje“ Kaune

Ruošiantis Dainų šventei, 2014 m.

408

Studijos „Inkarėlis“ kūrybinės veiklos 40-metis

2013 m. „Inkarėlis“ atšventė savo kūrybinės veiklos 40-metį

III tarptautinis vaikų ir jaunimo nacionalinės dainos konkursas „Garsų paletė“

nienė, koncertmeisterės Loreta Augėnaitė ir Jolanta Kriaučelienė, studijos vedėja Dalia Jagminienė. Studijos meno kolektyvų programose – lietuvių ir kitų tautų šokiai, choreografinės kompozicijos. Studija yra parengusi šias koncertines programas: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Gimiau žmogumi“, Klaipėdos dramos teatre – „Kalėdos jau čia“ ir „Šokis – bežodė poezija“. Taip pat buvo pristatytas bendras projektas su Klaipėdos dramos teatru – H. K. Anderseno miuziklas „Coliukė“. Be to, studija organizuoja respublikinius, tarptautinius įvairių žanrų šokių festivalius, renginius „Inkarėlio“ laivu pirmyn“, „Rudens spalvos“, „Į ratelį“, „SAULĖgrąža“, „Tarp pavasario žydinčių sodų“, „Liub šokt...“ ir „Po angelo sparnu“, vaikų vasaros poilsio stovyklą „Laisvalaikio kūrybinis polėkis – atgaiva širdžiai“. „Inkarėlis“ bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedra. Joje visi norintys studijos „Inkarėlis“ ugdytiniai studijuoja choreografijos meną, o universiteto studentai choreografijos studijoje atlieka pedagoginę, kūrybinę praktiką, ginasi diplominius darbus, įgauna darbo patirties.

2013 m. „Inkarėlis“ atšventė savo kūrybinės veiklos 40-metį. „Inkarėlis“ dalyvavo įvairiuose konkursuose ir festivaliuose: • tarptautiniame vaikų meninės raiškos festivalyje-konkurse „Vaikystės vaivorykštė“ (su mokytoja eksperte E. Zubrickiene ir mokytoja metodininke L. Klepeckaite-Diržininkiene) Šiauliuose laimėjo 1-ąją ir 2-ąją vietas, apdovanotas diplomu ir prizine taure;

• čempionate „Lithuanian Show Dance ir Contemporary Dance 2014“ (su mokytoja eksperte E. Zubrickiene), vykusiame Vilniuje, laimėjo 3-iąją vietą, apdovanotas diplomu ir laureato taure; • šokių konkurse „Augantys talentai“ (su mokytoja metodininke L. Klepeckaite-Diržininkiene) laimėjo 3-iąją vietą, jam įteikti padėkos raštai; • Latvijoje vykusiame šokio ir šokio aerobikos festivalyje „Dejas prieks“ laimėjo 1-ąją vietą, apdovanotas diplomu; • X respublikiniame šiuolaikinio ir modernaus šokio festivalyje-konkurse „Šokio erdvėje“ laimėjo 3-iąją vietą; • III tarptautiniame vaikų ir jaunimo nacionalinės dainos konkurse „Garsų paletė 2014“ (su vyresniąja mokytoja A. Čelediniene) apdovanotas diplomu; • Žemaitijos regiono jungtinio dainos ir šokio festivalyje „Pavasario kaprizas 2014“ (su mokytojomis E. Zubrickiene ir A. Čelediniene) įteikta profesionaliausio kolektyvo nominacija; • dalyvavo I Baltijos šalių dainos ir šokio festivalyje „Vasaros šėlsmas 2014“ (su vyresniąja mokytoja A. Čelediniene ir mokytoja eksperte E. Zubrickiene); • respublikiniame liaudiškų šokių festivalyje „Susibėgę patrepsėkim“ Tauragėje, regioninėje folklorinių šokių šventėje „Šokim, trypkim, linksmi būkim“ Kuršėnuose (Šiaulių r.), XI liaudiškų šokių festivalyje „Mūsų dienos kaip šventė“ Vilniuje ir kituose festivaliuose (su mokytoja eksperte I. M. Gelgutiene) įteiktos padėkos; • dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėje „Čia – mūsų namai“.

409

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklA „Liepaitės“ Mokykla, puoselėjanti ilgametes chorinio dainavimo tradicijas

Meninis ugdymas puoselėja žmogaus dvasingumą, kūrybiškumą, atveria plačias galimybes pajausti ir stebėti grožį, padeda kiekvienam visapusiškai atsiskleisti. Linkiu visam Lie­ tuvos jaunimui prisiliesti prie sau mielos meninės veiklos, kūrybingai ir atsakingai kurti laisvos Lietuvos ateitį.

Direktorė Edita Jaraminienė Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ ištakos siekia 1963 m., kai jauni chorvedžiai Liucija Palinauskaitė ir Petras Vailionis subūrė mergaičių choro studiją „Liepaitės“ prie Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų. 1964 m. choras pradėjo aktyviai koncertuoti ir per tris dešimtmečius tapo plačiai ži­ nomas. Ilgamečio studijos vadovo, vėliau mokyklos direktoriaus P. Vailionio pastangomis 1992 m. choro studija buvo reorganizuota ir įkurta Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“.

Nuo 2009 m. mokyklai vadovauja direktorė Edita Jaraminienė, dirba 42 aukštos kvalifikacijos mokytojai, koncertmeisteriai.

Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ tvirtai įleido šaknis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą. „Liepaitės“ koncertuoja didžiausiose koncertų salėse, mergaičių balsai paklūsta žymiausių

Lietuvos dirigentų J. Domarko, S. Sondeckio, G. Rinkevičiaus, R. Šerveniko, M. Pitrėno, M. Staškaus mostams. Mokyklos chorų repertuarą sudaro įvairūs kūriniai: nuo lietuvių liaudies dainų iki stambios formos kūrinių, skirtų atlikti su orkestrais. Koncertinių kelionių maršrutai plačiai driekiasi po Europą.

Nuo 1996 m. 400 mokinių gavo mokyklos baigimo pažymėjimus. Kasmet mokykloje mokosi apie 400 mokinių pagal pradinio (1–3 klasės), pagrindinio (4–7 klasės), ilgalaikio kryptingo (8–11 klasės) ar profesinės linkmės (9–12 klasės) muzikinio ugdymo modulio programas. Svarbi yra mokyklos projektinė veikla: tarptautinis vaikų ir jaunimo chorų festivalis „Liepaičių draugai Vilniuje“ jau prigijo kaip didelė chorinės muzikos šventė; kasmetinis Vilniaus miesto jaunučių chorų festivalis „Vilniaus vieversėliai“, kuris suburia apie 500 Vilniaus muzikos ir meno mokyklų mažųjų dainininkų; mokyklos ansamblinio muzikavimo tradicijoms plėtoti organizuojamas Dainiaus Trinkūno vaikų ir jaunimo kamerinio muzikavimo festivalis, suburiantis Vilnijos krašto muzikos ir meno mokyklų mokinius; akademinio dainavimo tradicijų puoselėtojus kas dvejus metus suburia Birutės Almonaitytės vaikų ir jaunimo solinio dainavimo festivalis.

Visas mokyklos kūrybinis gyvenimas susijęs su choriniu dainavimu. Kaip teigia ilgametė „Liepaičių“ mokytoja, pirmoji direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams doc. Lina Jukonienė, „choro skyrius – tai mokyklos stuburas, apie kurį sukasi visa mokyklos veikla“. Chorai yra nuolatiniai dainų švenčių, įvairių projektų dalyviai, taip pat dalyvauja įvairiose koncertinėse programose.

„Liepaites“ jungia meilė muzikai ir dainai 410

„Liepaičių“ jaunučių choras Pirmuosius mokinių dainavimo įgūdžius lavina pradinių klasių chorų mokytojos: mokytoja ekspertė N. Timofejeva, vyresniosios mokytojos J. Dirgėlaitė, D. Mickevičiūtė, mokytojos S. Balčiūnaitė ir E. Martinkevičienė. 1–3 klasių mokinių chorams akompanuoja vyriausieji koncertmeisteriai V. Grušnius, S. Dūdėnienė ir D. Petručionytė. Su jaunučių choru ilgus metus dirbo mokytojos ekspertės dr. L. Jukonienė, N. Krupavičiūtė, dr. H. Šečkuvienė, E. Jaraminienė, A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė, nuo 2010 m. jam vadovauja mokytoja metodininkė E. Jaraminienė, koncert­ meisteris ekspertas P. Jaraminas. Jaunučių choras yra dviejų tarptautinių konkursų – 2009 m. vykusio sakralinės muzikos konkurso „Cantate Domino“ ir 2012 m. Eišiškėse (Šalčininkų r.) vykusio chorinės muzikos festivalio-konkurso – laureatas.

Kūrybinga veikla pasižymi jaunių choras, kurį sudaro 6–7 klasių mokinės. Jam nuo mokyklos įkūrimo vadovavo N. Timofe­ jeva, vėliau – dr. L. Jukonienė, mokytojas A. Dambrauskas, nuo 2010 m. vadovauja mokytoja ekspertė A. Steponavičiūtė-Zupkauskienė, vyriausioji koncertmeisterė S. Dūdėnienė. Choras yra nuolatinis Dainų šventės, tarptautinių festivalių ir konkursų dalyvis, apdovanotas diplomais. Jaunių choras ne kartą pelnė laureato vardą: 1997 m. – Dainų šventėje, 1998 m. – tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė“, II tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje „Klasika vaikams“, 2000 m. – tarptautiniame festivalyje Kijeve (Ukraina), 2008 m.

XXXVI tarptautiniame Olomouco dainų festivalyje-konkurse (Čekija) apdovanotas aukso medaliu, 2010 m. IX Giuseppe Zelioli jaunimo chorų festivalyje-konkurse Leke (Italija) laimėjo pirmą­ją premiją, 2013 m. XXXI tarptautiniame Kantonigros muzikos festivalyje (Ispanija) laimėjo laureato vardą ir 1-ąją vietą (vaikų kategorija). Jaunių choras taip pat dalyvavo Lietuvoje vykusiame tarptautiniame chorų festivalyje „Cantemus“, koncertavo Vokietijoje, Estijoje, Italijoje, dalyvavo atliekant B. Briteno „Karo requiem“, A. Honegerio „Žana D’Ark ant laužo“, operų pas­­­ta­tymuose: P. Čaikovskio „Spragtukas“, Dž. Pučinio „Bohema“, Ž. Bizė „Karmen“.

Spalvinga ir intensyvi merginų choro veikla. Šiam chorui nuo 1997 m. vadovauja mokytoja ekspertė J. Vaitkevičienė, koncert­ meisterė metodininkė E. Kasteckaitė. Jis dalyvavo įvairiuose šalies chorų festivaliuose, konkursuose, 2012 m. – festivaliuose „Mes – Lietuvos vaikai“ ir „Džiūgaukim, Alleluja“, tarptautiniuose chorų festivaliuose ir konkursuose: 1998 ir 2003 m. – „Dainų versmė“, 2003 m. – tarptautiniame Johaneso Brahmso chorų konkurse, 2004 m. – „Praha Cantat“, „Carskoselskaja osenj“, 2005 m. – XXVI jaunimo chorų festivalyje Celėje (Slovėnija), 2006 m. – „Okras mir zvukami“, 2007 m. – tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse, 2008 m. – „Spivaje Kiiv vesniany“, 2010 m. – Kantonigroje (Ispanija), Tolosoje (Ispanija), 2012 m. – „Musica religiosa“. Minėtuose konkursuose ir festivaliuose merginų choras yra laimėjęs didįjį prizą, laureato vardą, užėmė prizines vietas.

Spalvinga ir intensyvi merginų choro veikla

„Liepaičių“ jaunių choras 2009 m. merginų choras laimėjo Lietuvos televizijos projektą chorų konkursą „Lietuvos balsai“, 2014 m. – Lietuvos televizijos chorų konkursą „Lietuvos balsai. Chorų „Eurovizija“. Kaip įdomi patirtis prisimenamas dalyvavimas 2010–2011 m. LNK televizijos projektų koncertuose. Be to, merginos pristatė savo šalį ir mokyklą „J. S. Bacho savaitėje“ Erfurte (Vokietija), Baltijos šalių kultūros metų renginiuose „Essentia Baltica“ Vokietijoje, tarptautiniame festivalyje „Europa dainuoja“, vykusiame Vienoje (Austrija), ir naujų Europos Sąjungos narių renginiuose Dubline (Airija). 2004 m. už aktyvią koncertinę veiklą merginų chorui įteikta Lietuvos liaudies kultūros centro nominacija „Aukso paukštė“, choras įvertintas kaip tarptautinio spindesio žvaigždė. Merginų choras dalyvavo atliekant Š. Brixi „Magnificat“, A. Vivaldžio „Gloria“, L. van Bethoveno „Meeresstille und glückliche Fahrt“, F. Šuberto „Mass As-Dur“, G. Malerio Simfoniją Nr. 3, F. Poulenc „Gloria“, K. Debiusi „Sirenos“ ir A. Pärto „In principio“, chorui dirigavo dirigentai J. Domarkas, S. Sondeckis, G. Rinkevičius, R. Šervenikas, M. Pitrėnas, M. Staškus, T. Kaljuste. Merginų choras įrašė kompaktinę plokštelę. Specialiai merginų chorui atlikti parašytas V. Bartulio ciklas „Keturios stichijos“, 2014 m. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko jo premjera, merginų choras jį atliko kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, dirigavo M. Barkauskas.

Nuo mokyklos „Liepaitės“ mergaičių choro įkūrimo prabėgo penkiasdešimt metų. Šį pusšimtį galima suskirstyti į du periodus: 1964–1992 m. veikė Respublikinių profesinių sąjungų kultūros rūmų mergaičių choro studija, neabejotinai vaidinusi svarbų vaidmenį Lietuvos vaikų chorinės kultūros kontekste, 1993 m. įkurta chorinio dainavimo mokykla ir kolektyvas įgavo antrą kvėpavimą.

Sukurta ir nuolat tobulinama vaikų muzikinio ugdymo, paremto chorinio dainavimo pagrindu, sistema, suburtas entuziastingų pedagogų kolektyvas. Šiandien išaugintas „liepaites“ skaičiuojame jau šimtais. Jas jungia meilė muzikai, dainai, gyvenimo vertybėms, mokyklai.

411

Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“ Pilietiškumo ir tautiškumo mokykla

Džiaugiuosi, kad, įsijungę į mūsų tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ gretas, Jūs visi turėjote puikią galimybę artimiau susipažinti ir prisiliesti prie mūsų tautinės kultūros vertybių. Linkiu Jums visiems – buvusiems ir esamiems „Malūnėlio“ nariams – kurti, svajoti, siekti visų savo užsibrėžtų tikslų. Ir visa tai darykite su meile. Tegul meilė būna pagrindinis Jūsų gyvenimo variklis!

Vadovė Birutė Brazdžiūtė Vaikų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“ įkurtas 1951 m.

Kaune. Choreografė Genovaitė Montvilaitė subūrė tautinių šokių būrelį, kuris tuo metu buvo vienas iš nedaugelio Kauno mieste.

Tai buvo nedidelis tautinio meno ugdymo židinys sudėtingu pokario laikotarpiu. Vėliau su tautinių šokių būreliu dirbo choreografai Kazimieras Motūza, Ričardas Tamutis, Onutė Vokietaitytė, Vytautas Kudulis, Olga Kazlauskaitė.

1976 m. kolektyvui pradėjo vadovauti choreografė Birutė Brazdžiūtė. Jai vadovaujant šokių būrelis išaugo į vaikų tautinių šokių ansamblį. Šiuo metu ansamblyje šoka ir groja per 150 nuo 4 iki 18

metų amžiaus vaikų. Ansamblį sudaro 6 šokėjų grupės, liaudies instrumentų orkestras ir liaudiškos muzikos kapela. „Malūnėlis“ tituluojamas vienu geriausių Lietuvos vaikų šokių kolektyvų.

Kolektyvo repertuaras yra itin platus, įvairus ir nuotaikingas. Ansamblis atlieka tokias kompozicijas: „Zur zur melnyčio“ (choreo­ grafija L. Kisielienės, muzika V. Juozapaičio), „Girnelės“ (cho­reo­grafija L. Kisielienės, muzika L. Povilaičio, liaudies žodžiai), „Grūdai grūdeliai“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltra­miejūnaitės, liaudies žodžiai), „Duonminkis“ (choreografija B. Na­­vic­kaitės, muzika A. Rakšnio), „Žalčiukas“ (choreografija L. Ki­­sie­lienės, muzika V. Juozapaičio), „Polka pašokėk“ (muzika J. Gaižausko), „Išleistuvių polka“ (choreografija B. Brazdžiūtės, muzika E. Čiplio, žodžiai A. Antanavičiaus), „Ant kalnelio Malūnėlis“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės, liaudies žodžiai), „Opa pa“ (choreografija R. Mikšto, muzika V. Kabašinsko ir R. Mikšto), „Svirtelė“ (choreografija D. Radvilavičienės, muzika V. Baumilo), „Blezdingėlė“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Gyvataras“ (choreografija J. Lingio ir J. Švedo, muzika J. Švedo), „Kepurinė“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Pasiutpolkė“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo), „Pupų kult“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės), „Žirnis pupa“ (choreografija L. Kisielienės, muzika J. Baltramiejūnaitės), „Roputė“ (liaudiškas ratelis), „Tindi rindi riuška“ (choreografija L. Kisielienės, muzka A. Lapinsko), „Vyželė“ (choreografija E. Morkūnienės, muzika L. Povilaičio), „Versmė“ (choreografija A. Kondratavičiaus, muzika A. Bražinsko), „Rolenderis“ (choreografija T. Kalibataitės, muzika V. Juozapaičio), „Gegužinė polka“ (choreografija H. Uznio,

Ansamblis „Malūnėlis“ – vienas geriausių Lietuvos vaikų šokių kolektyvų 412

Ansamblį sudaro 6 šokėjų grupės harmonizuota liaudies muzika V. Aleksandravičiaus), „Gailingis“ (choreografija V. Buterlevičiaus, muzika V. Juozapaičio), „Po malūno sparnais“ (choreografija A. Kondratavičiaus, muzika A. Bražinsko), „Malūnėlis“ (choreografija J. Lingio, muzika J. Švedo).

Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį ansamblis daug koncertavo Kau­ne ir kituose Lietuvos miestuose: festivalyje „Sodauto“ (1999 m.), Kauno miesto dienų šventiniuose koncertuose (2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 m.), tradicinėje vaikų ir jaunimo kaimo kapelų šventėje „Jurgut, Jurgut, grok“ (2001 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Pašokime, aukštaičiai“ Anykščiuose (2002 m.), Kybartų miesto šventėje (2002 m.), II tarptautiniame vaikų šokių festivalyje Klaipėdoje (2002 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Sveiks, svieteli margs“ Šiauliuose (2003 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Pašokime drauge“ Vilniuje (2004 m.), tau­tinių šokių kolektyvų festivalyje „Žvaigždūnė“ Trakuose (2005, 2008 m.), tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Ties Merkio tėkme“ Varėnoje (2006 m.), Kauno rajono Neveronių miestelio šventėje (2006 m.), koncertiniuose renginiuose, skirtuose Kijevo dienoms (2007 m.), SEL studentų žaidynių atidarymo koncerte (2007 m.), koncerte, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, Birštono kultūros centre (2008 m.), Lietuvos kūno kultūros akademijos 75-ųjų metinių koncerte (2009 m.), koncerte „Viena tūkstantis devintųjų metų diena Sėlių žemėje“ Rokiškyje (2009 m.), choreografės Laimutės Kisielienės autorinių kūrinių koncerte „Saulės ruimas“ Kaune, Birštone, Vilniuje (2010 m.), koncerte „Čir vir vir pavasaris“ Šiaulių kultūros centre (2010 m.), vaikų ir jaunimo ansamblių festivalio „Tirlytis“ laureatų koncerte (2010 m.), koncerte, skirtame Kovo 11-osios šventei Vilniaus pedagoginiame uni­­versitete (2010 m.), vaikų tautinių šokių festivalyje „Tek, saulele, tek“ Gargžduose (2011 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro 70-mečio jubiliejiniame koncerte (2011 m.), šventiniame koncerte, skirtame mokslo ir žinių dienai pažymėti (2011, 2014 m.), kon­cer­tiniame pasirodyme LTV kuriamame filme apie Prezidentą Valdą Adamkų (2011 m.), tarptautinės „AgroBalt“ parodos atidarymo koncerte (2012 m.), koncerte, skirtame kompozitorės Jūratės Baltramiejūnaitės kūrybinio darbo ir gyvenimo jubiliejui paminėti (2012 m.), šventiniame koncerte, skirtame šokio „Suktinis“ 110-osioms metinėms (2013 m.), tarptautinės parodos „Agrobalt 2014“ atidarymo koncerte (2014 m.), Lietuvos mokinių parlamento inicijuoto tarptautinio renginio baigiamajame koncerte (2014 m.), XII politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventėje „Leiskit į tėvynę“ (2014 m.), „Rudens gėrybių“ parodos koncerte Kaune (2014 m.), Tabariškių bendruomenės šventėje Šv. Mergelės Marijos atlaiduose (2014 m.).

Ansamblio „Malūnėlis“ šokėjai (visų amžiaus grupių) dalyvavo visose pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, respublikinėse šven­tėse, respublikinėse moksleivių šventėse. Ansamblio koncer-

Daugelis šokėjų ir muzikantų į kolektyvą ateina dar visai maži, o jį palieka tik baigę mokyklą tų maršrutai driekėsi ir per užsienio šalis: siekė Braziliją, Turki­ją, Prancūziją, Vokietiją, Švediją, Lenkiją, Ispaniją, Angliją, Škotiją, Grai­­kiją, Vengriją, Latviją, Ukrainą, Austriją, Šveicariją. Kolekty­ vas da­­­lyva­­vo Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje (1991 m., Švedija), Tarptautiniame folkloro festivalyje (2003 m., Grai­ki­ja), tarptautiniame vaikų festivalyje „Suk, suk ratelį“ (2004 m.), Tarp­tautiniame vaikų tautinių šokių festivalyje Vokietijoje (2004 m.), Tarptautiniame festivalyje Lenčnoje Lenkijoje (2006 m.), Tarptautiniame vaikų festivalyje „Suk, suk ratelį“ (2006, 2008 m.), I tarptau­ti­niame festivalyje „Diesnianska terpsichora“ Ukrainoje (2007 m.), Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Serbijoje (2009 m.), XV tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje „Mes Kovo 11-osios vaikai“ (2010 m.), Tarptautiniame vaikų menų festivalyje „Vasara prie Nemuno“ (2010, 2011 m.), Tarptautiniame festivalyje „Kaunas talent“ (2012, 2013, 2014, 2015 m.), Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomi­­jos – bendrame tarptautiniame projekte „Kuriame grožį“ (2013 m.), Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Škotijoje (2014 m.), Atvelykio šventės San Salvare koncerte (2014 m., Italija).

1992 m. Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje, 2000 m. tarptautiniame folkloro festivalyje Prancūzijoje koletyvas pelnė laureato vardą. 2000, 2004, 2008 ir 2012 m. „Malūnėlis“ pelnė geriausio šalies vaikų tautinių šokių kolektyvo vardą, tapęs kas ketverius metus vykstančio vaikų tautinių šokių konkurso „Aguonelė“ laureatu, o 2000 m. ansambliui suteikta geriausio šalies šokių ansamblio ir jo vadovo nominacija „Aukso paukštė“. 2001 m. jis apdovanotas už nuopelnus Lietuvos liaudies menui, 2004 m. Tarptautiniame tautinių šokių kolektyvų festivalyje Brazilijoje pelnė laureato vardą, 2005 m. Tarptautiniame tautinių šokių kon­kurse „Gwiazdy Polskej Jesieni 2004“ Lenkijoje – laureato vardą, 2008 m. – geriausio Kauno miesto kolektyvo nominaciją, 2010 m. Respublikiniame vaikų ir jaunimo muzikos ansamblių festivalyje-konkurse „Tirlytis“ apdovanotas I laipsnio diplomu ir didžiuoju prizu (liaudies instrumentų orkestras), 2010 m. tapo Tarptautinio tautinių šokių kolektyvų konkurso Charkove (Ukraina) laureatu.

Ansamblis „Malūnėlis“ – tai puiki pilietiškumo ir tautiškumo mokykla, kurioje vaikai suvokia ir įvertina savo tautos kultūrines tradicijas. Daugelis šokėjų ir muzikantų į kolektyvą ateina dar visai maži, o jį palieka tik baigę mokyklą. Malonu, kad daugelis jų šoka ir groja studentiškuose kolektyvuose.

Groti originaliais liaudiškais ir klasikiniais muzikos instrumentais vaikus moko Zita Labutienė, kanklių grupės vadovė Jurga Senkutė, liaudiškos muzikos kapelos vadovas Stanislovas Kriščiukaitis, smuikų grupės vadovė Audronė Ravkienė, koncertmeisterė Zita Dirgėlienė.

413

Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ Senosios lietuvių kultūros idėjos ir tradicijos

Ansamblio narių paklausus, ką jiems reiškia būti folkloro ansamblio dalimi, dažnas atsako: mano gyvenimas yra čia, net ir išvykdamas svetur aš jį pasiimsiu drauge. Buvusiems, esamiems ir būsimiems ansamblio nariams linkiu nebūti vienadieniams, neišbarstyti to, ką sukaupė, išmoko, pajuto. Susitikę sustokite ratu ir uždainuokite!

Vadovė Alvyda Česienė Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ įkurtas 1991 m. Kauno 13-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Kauno šv. Mato gimnazija). Ansamblį sudarė penktų klasių mokiniai.

Pirmaisiais ansamblio nariais 1991 m. tapo 5 B klasės auklėtojos, fizikos mokytojos Olgos Žvirblienės mokiniai: Ieva Dičkutė, Vidas Beresnevičius, Dalia Navickaitė, Povilas Stanevičius. Netrukus ansamblį pradėjo lankyti ir 5 A klasės auklėtojos Rasuolės Kalpokienės mokiniai. Metų pabaigoje ansamblį jau lankė 39 mokiniai ir kiekvienais metais jų daugėjo. Pamokos prasidėdavo 8 valandą ryto, ansamblis repetuodavo du kartus per savaitę nuo 7 valandos ryto. Nors repeticijos vyko anksti ryte, mokiniai jas gerai lankydavo.

1993 m. birželio 20–24 dienomis folkloro ansamblis surengė kūrybinę stovyklą Užpaliuose (Utenos r.). Stovyklos metu buvo ruošiamasi Rasos šventei: mokomasi šiai šventei skirtų dainų, žaidimų, šokių, statomi vartai, gaminami deglai, renkami sausuoliai

laužui. Vaikinai, nešini sausuoliu, iš miško grįžo su daina „Ant tėvulio dvaro“, o merginos sėdėjo pievoje, pynė vainikus ir dainavo.

Buvo akivaizdu, kad liaudies dainos grūdas ansamblyje buvo pasėtas, beliko jį prižiūrėti ir auginti. Rasos šventė vyko Lygamiškio piliakalnyje (Utenos r.). Užpaliečiai stebėjosi ansamblio narių gebėjimu taip gražiai švęsti. Šios šventės metu ansambliui buvo išrinktas „Ratilėlio“ vardas, kurį pasiūlė ansamblio vadovė Alvyda Česienė, galvodama, kad ratas, kaip ir gyvenimas, turi suktis nesustodamas.

Ansamblio vardas tapo žinomas, kai „Ratilėlis“ pradėjo koncertuoti ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose, dalyvavo tradicinio muzikavimo kursuose Kelmėje. Mokiniai pasigirdavo, kaip smagu stovyklose, kiek daug dėmesio sulaukia per koncertus, ir vėl pradėjo didėti ansamblio narių gretos. Ansamblis ypač sustiprėjo, kai susidraugavo su Zėlšeido (Vokietija) bendruomene ir lietuvių ir vokiečių draugijos pirmininku Herbertu Ziebertu.

1997 m. ansamblis buvo pakviestas koncertuoti Vokietijoje.

Ansamblio nariams baigus vidurinę mokyklą, „Ratilėlis“ savo veiklą tęsė Kauno tautinės kultūros centre. Šiuo metu pagrindinę ansamblio grupę lanko 40 Kauno miesto ir Kauno rajono pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokinių: 25 berniukai ir 15 mergaičių. Paruošiamąją ansamblio grupę lanko 45 mokiniai. Folkloro ansamblyje mokiniai dainuoja, šoka, skudučiuoja, kankliuoja, smuikuoja, pučia ragus, daudytes, dūdmaišį, ožragį, skambina cimbolais, griežia armonika, bandonija, groja basetle, būgnuoja mažuoju būgneliu. Dalyvavimas folkloro ansamblio veikloje skatina mokinius pažinti savo tautos etninę muziką, taip pat suvokti ir kritiškai vertinti kasdienę muzikinę aplinką. Tradicinėje liaudies kūryboje atsiskleidžia vidinis žmogaus pasaulis, gamtojauta, išmintis, bendravimo papročiai. Ansamblio meninė programa sudaryta remiantis metų kalendoriumi, todėl išmoktus kūrinėlius nesunku atlikti įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu.

Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ 414

Jaunieji ansamblio vadovai Andrius Darčianovas, Skaistė Blinstrubaitė ir Povilas Pukelis

Ansamblio „Ratilėlis“ kapela

Koncertas Norvegijoje

Nuo 1995 m. Rokiškio rajone vyksta etnokultūrinės kūrybinės stovyklos, tautosakinės ekspedicijos, ansamblis dalyvauja Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamuose etninio muzikavimo kursuose Palūšės kaime (Ignalinos r.), Visagine. Tai padeda geriau suvokti tradicinį muzikavimą, jį perimti ir puoselėti. Nuo 1997 m. folkloro ansamblis „Ratilėlis“ dalyvauja Kauno, Lietuvos, pasaulio lietuvių dainų šventėse, taip pat moksleivių dainų šventėse. 2005, 2007, 2009, 2011 ir 2013 m. mokiniai tapo respublikinio liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ laureatais, 2008, 2010, 2012 ir 2014 m. – respublikinio liaudies šokių konkurso „Patrepsynė“ diplomantais, 2012 m. mokiniai Tauras Žilionis ir Vytautė Urbonavičiūtė pelnė laureatų vardus. „Ratilėlis“ taip pat nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje: „Atataria lamzdžiai“, „Skamba skamba kankliai“, „Griežynė“, „Baltų raštai“. Be to, ansamblio nariai aktyviai dalyvauja edukacinėse pamokose mokyklose, darželiuose, koncertuoja Kaune, kituose Lietuvos miestuose, taip pat užsienyje: Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje.

2011 m. buvo vykdomas projektas „Skudučių sutartinės XXI amžiuje“, kurio metu ansamblis „Ratilėlis“ į kompaktinę plokštelę „Skurdutės“ įrašė Adolfo Sabaliausko užrašytas skudučių sutartines; 2012 m. vykdant tą patį projektą į kompaktinę plokštelę „Untytė“ buvo įrašytos Stasio Paliulio užrašytos skudučių sutartinės; 2013 m. vykdytas projektas „Aukštaičių tarmė XXI amžiuje“, ansamblis „Ratilėlis“ jo metu dalyvavo įrašant kompaktinę plokštelę ir skaitmeninį vaizdo diską „Kas tar taka per dvarėlį“. 2013 m. „Ratilėlis“ atstovavo Lietuvai tarptautiniame folkloro festivalyje „Baltika“, vykusiame Estijoje, 2014 m. dalyvavo jubiliejinėje Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“.

Ansamblis „Ratilėlis“ didžiuojasi savo buvusiais ir esamais nariais. Buvusi ansamblio narė Jolita Celiešiūtė-Savickė jį lankė 1991–1996 m., tapo Lietuvos televizijos konkurso „Dainų dainelė 96“ laureate. 2003 m. Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete Jolita baigė bendrosios muzikos didaktikos studijų programą, įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją, 2005 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė edukologijos studijų programą ir įgijo edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, 2013 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete apgynė mokslų daktaro disertaciją „Mokinių asmeninių mokymosi aplinkų muziejuje susiformavimo veiksniai“. Ištekėjusi ir išvykusi gyventi į Norvegiją ji nepamiršta Lietuvos, savo šalies liaudies dainų, muzikos, tradicijų.

2013 m. rugsėjo 1 d. Olesiunde Jolita įkūrė Miorės ir Rumsdalio lietuvių bendruomenės lituanistinę mokyklą „Ąžuolėlis“ ir jai vadovauja. „Ratilėlis“ jau užsiaugino sau vadovus: buvę ansamblio nariai Andrius Darčianovas, Skaistė Blinstrubaitė ir Povilas Pukelis dabar jau dirba vadovais ir perima „Ratilėlio“ vairą. Įvertinimas: • ansamblis „Ratilėlis“ apdovanotas aukščiausiu respublikiniu saviveiklos kolektyvų apdovanojimu „Aukso paukštė“ kaip geriausias 2009 metų kolektyvas; • 2010 m. Kauno miesto kultūros skyrius mokytojai Alvydai Česienei įteikė apdovanojimą „Tikra muzika“ už lietuvių muzikos paveldo saugojimą ir tradicijų perdavimą jaunimui; • 2010 m. tarptautiniame folkloro festivalyje-konkurse, vykusiame Nesebere (Bulgarija), „Ratilėlis“ laimėjo aukso medalį, jam įteiktas apdovanojimas „Auksinis Orfėjas“, o ansamblio vadovei suteiktas maestro vardas; • 2012 m. ansamblis „Ratilėlis“ (tradicinė kapela) laimėjo V respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies ir mišrių instrumentų ansamblių konkurso „Tirlytis“ didįjį prizą; • 2013 m. mokytojai Alvydai Česienei įteikta Kauno miesto geriausio mokytojo nominacija; • 2014 m. „Ratilėlis“ (ragininkų ansamblis) laimėjo VI respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies ir mišrių instrumentų ansamblių konkurso „Tirlytis“ didįjį prizą.

415

Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ Ryškios ir gyvybingos teatro spalvos

Esu laiminga, nes dirbu su gabiais, intelektualiais, smalsiais ir energingais jaunais žmonėmis, malonu atskleisti jų talentą ir unikalumą. Kurdama su jais nejaučiu bėgančio laiko, suvokiu, kad gyvenime yra daug puikių dalykų ir grožį galima matyti net kasdienybėje, tik svarbu tai puoselėti ir prisiimti atsakomybę už tai... Vertinu vaikus ir jaunimą, sugebančius paprastą gyvenimą nuspalvinti savo talentu.

Kuriantys jauni žmonės, žinokite, kad pasauliui reikia Jūsų talento. Kurkite kantriai, spalvotai, siekdami darnos ir neišduodami savo vertybių.

Studijos vadovė ir režisierė Laimutė Pocevičienė Vaikų ir jaunimo studija „Savi“ – gabių, entuziastingų, talentingų, besidominčių savo miesto, šalies, pasaulio istorija, siekiančių atrasti save ir tobulėti teatrinėje veikloje vaikų ir jaunimo studija.

Teatre vaikai, paaugliai ir jaunimas mokosi sceninės kalbos, judesio, teatrinės raiškos priemonių, bendrauja, kuria. Vaidindami įvairius etiudus, gyvenimiškas situacijas, studijos nariai rengiasi gyvenimui, mokosi spręsti socialines problemas, pažįsta save ir juos supantį pasaulį, išreiškia savo kūrybinius sugebėjimus. Studiją 1994-ųjų rudenį, ieškodama naujų spalvų Žemaitės dramos teatro veikloje, subūrė ir iki šiol jai vadovauja teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Studijoje veikia 3 grupės: 5–12 metų amžiaus vaikų, 12–15 metų amžiaus paauglių ir 16–30 metų amžiaus jaunimo. Kiekvienais metais kolektyvą papildo nauji nariai.

Kolektyvas rodo spektaklius Telšiuose, daug gastroliuoja Lietuvoje, yra vaidinęs Anglijos, Austrijos, Šveicarijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Rusijos, Norvegijos teatrų scenose. Jaunieji aktoriai dalyvauja pasaulio jaunimo teatrų ir edukaciniuose projektuose: 2000 m. dalyvavo Sankt Peterburge (Rusija) vykusiame projekte „Teatras neturi sienų“, 2004 m. – sceninės kovos laboratorijoje Norvegijoje, 2007 ir 2010 m. turėjo galimybę savo kūrybos metodą ir spektaklius „Laiškai iš Dovanų kalvos“ ir „Adelės CV“ pristatyti Redbridžo dramos centre (Jungtinė Karalystė), teatrų meno mokėsi pas Londono „Vital Stages“ teatro kompanijos (Jungtinė Karalystė) režisierių Michaelą Woodwoodą, taip pat pas Rumunijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės (Redbridžo) režisierius.

2007 m. spektaklis „Adelės CV“ pristatytas Jeruzalėje (Izraelis) ir šiuo metu DVD formatu saugomas Jad Vašemo universiteto muziejaus (Izraelis) fonduose. Studija „Savi“ taip pat dalyvavo teatrų projekte „Kūrybos džiaugsmas“, vykusiame Limbažiuose (Latvija), kartu su Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos jaunaisiais aktoriais kūrė bendrą spektaklį „Mažasis upelis“. 2009 m. studija dalyvavo jaunimo teatrų projekte „Sapperlot“ Briksene (Italija), ten pristatė spektaklį „Adelės CV“. Studija yra festivalių „Atspindžiai“ ir „Šimtakojis“ diplomantai, laureatai, šalies meninio skaitymo laureatai, vykdo projektus, vasaros stovyklas-kūrybines laboratorijas, organizuoja tarptautinius festi416

valius: 2007 m. surengtas festivalis „Iš šimtmečio sėklų“, skirtas pirmam žemaitiškam spektakliui Telšiuose paminėti.

Jau nuo 2003 m. Baltijos šalių ir Šiaurės šalių jaunimo teatrus studija sukviečia į tarptautinį projektą „Teatras – tautos sparnai“. Jame dalyviai iš Latvijos, Rusijos, Anglijos ir Lietuvos turi galimybę aptarti savo kūrybinius darbus ir tobulėti, jiems padeda Lietuvos, taip pat užsienio režisieriai: Philipas Bradley’us, Karina Sislo, Michaelas Woodwoodas, Keith Homer. Projekto dalyviai tradiciškai susipažįsta su Telšių miesto tradicijomis, kultūros ir meno ženklais. Vienais metais festivalyje svečiavosi pasaulinės mėgėjų teatrų organizacijos AITA-IATA angliškai kalbančių šalių sekretorė Anne Gilmour, ji išsakė savo įspūdžius: „Dėkoju už tai, kad pakvietėte į nuostabų festivalį, buvau sužavėta jūsų neįtikėtinu svetingumu, šiluma ir kūrybiškumu. Ačiū už pažintį su nuostabiais studijos „Savi“ aktoriais ir dėkoju už puikų spektaklį „Adelės CV“. 2014 m. festivalis „Teatras – tautos sparnai“ buvo skirtas studijos „Savi“ kūrybinės veiklos 20-mečiui. Negalėjęs atvykti režisierius M. Woodwoodas atsiuntė sveikinimą: „Koks malonumas man buvo kelerius pastaruosius metus būti Telšiuose vykusio jaunimo teatrų festivalio „Teatras – tautos sparnai“ dalyviu! Čia įgijau daugybę draugų. Aš mėgavausi Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ puikia vaidyba, mane uždegusia teatrinei veiklai, žavėjausi tuo, kad šioje studijoje jauni žmonės sužydi dėl kūrybos ir ne vienas jų apsisprendžia savo gyvenimą susieti su teatru. Akivaizdu, kad visa Jūsų studija – režisierė ir aktoriai – esate užvaldyti aistros savo teatrui, tad ir Jūsų spektakliai visada yra aukšto meninio lygio. Kai lankėtės Londone, aktyviai dalyvavote teatrų festivalyje: stropiai dirbote seminaruose, mūsų žiūrovai dažnai pakomentuodavo, kad Jūs vaidinate meistriškai.

Buvo matyti, kad esate darbštūs ir atsidavę savo studijos veiklai.

Pirmasis Jūsų spektaklis „Telšiai – dovanų kalva“, parodytas Londone, atskleidė mums buvusį karo metu sudėtingą Telšių žydų ir

Spektaklis „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“, skirtas Tarmių ir teatro metams

Intensyvus ir emocionalus spektaklis „Adelės CV“

Dvarų dvasią atskleidžiantis spektaklis „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“

Veikiantis žiūrovo vaizduotę ir jausmus spektaklis „Meškis po širdim“

lietuvių likimą. Tai be galo sujaudino mūsiškius žiūrovus, man paliko neišdildomą įspūdį, tą patį galiu pasakyti ir apie kitus Jūsų spektaklius, kuriuos mačiau vėliau: „Adelės CV“, „Meškis po širdim“, „Penelopė“. Tai yra profesionaliai surežisuoti, pasižymintys intensyvumu ir emocionalumu, veikiantys žiūrovo vaizduotę ir jausmus, skatinantys jį giliau mąstyti pastatymai. Laimutė Pocevičienė pelnė didžiulę mano kolegų Londone pagarbą kaip talentinga ir kūrybinga režisierė, nuoširdi ir kompetentinga teatro pedagogė. Jos režisuoti spektakliai Londone vykusiuose teatrų festivaliuose visuomet būdavo žymiausias įvykis.

Galiausiai būtina pažymėti, kad mūsų bendri festivaliai – ne vien teatrinė patirtis: jų metu susipažinome su skirtingomis kultūromis, pasidalijome idėjomis, juose užsimezgė mūsų draugystė, kuri turėtų tęstis visą gyvenimą… Man labai gaila, kad negalėsiu būti su Jumis, kai švęsite studijos ,,Savi“ 20-ies metų jubiliejų, tačiau viliuosi: Telšių ir Londono teatrų pasikeitimas kultūrine patirtimi, kaip ir mūsų draugystė, tęsis metų metus…“ Iš tikrųjų mokiniai praaugo savo mokytoją: studijos auklėtiniai Vilius Malinauskas, Agnė Banytė, Simona Gudavičiūtė, Karolis Pronckus tapo profesionaliais režisieriais, Fausta Semionovaitė studijuoja vaidybą režisieriaus Jono Vaitkaus vadovaujamame kurse. Spektakliuose vaidina ir geriausių aktorių nominacijas festivaliuose pelno jaunieji aktoriai: šešiametis Daumantas Lukšas (Rūtos Oginskaitės pjesė „Meškis po širdim“), naujausiuose spektakliuose talentingai vaidmenis kuria aštuonmetis Dominykas Vaitiekus, devynmetė Ieva Marija Noreikaitė, talentingai grojanti, dainuojanti, šokanti ir vaidinanti Monika Pleškytė, chariz-

matiškieji aktoriai Matas Gimbutas, Kasparas Nacius ir Deividas Rumbutis.

2011 m. studija „Savi“ atstovavo Lietuvai Baltijos šalių teatrų festivalyje „Baltijos rampa“, jame pristatė spektaklį „Penelopė“, jis įvertintas ryškiausio metų spektaklio titulu ir keturiomis nominacijomis. Studija bendradarbiauja su šokio studijos auklėtiniais ir jų vadove choreografe Ina Levickiene. Sujungę kūrybines jėgas, pasitelkę „gyvą“ muziką kolektyvai susivienijo ir taip gimė prabangių kostiumų, grakštaus judesio ir dvarų dvasią atskleidžiantis spektaklis „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“. 2014 m.

Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ studijai „Savi“ suteikta nominacija „Ryškiausias jaunimo teatrinės kultūros skleidėjas“.

Studijos „Savi“ aktoriai veda teatralizuotus tarptautinius, respublikinius, rajoninius renginius, organizuoja labdaros akcijas sergantiems vaikams, dovanoja kalėdinius labdaros spektaklius ir edukacinius renginius asocialių šeimų vaikams, vaikų namų auklėtiniams, kartu su Telšių kunigų seminarijos auklėtiniais jau 20 metų rengia Motinos dienai skirtas šventes, su profesionaliais aktoriais kuria spektaklius. Naujausias kolektyvo darbas – pagal Viktorijos Daujotės, Rūtos Šepetys, Romualdo Granausko, Algimanto Mikutos, Irenos Daubarienės ir Juditos Vaičiūnaitės tekstus sukurtas spektaklis „Muotinuoms, ciuociems, babūniems ir mergelkuoms“, skirtas Tarmių ir teatro metams. Jame jaunieji studijos „Savi“ aktoriai vaidina kartu su aktore Nijole Narmontaite ir kompozitoriumi, muzikantu Andriumi Kulikausku.

417

Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“ Gražiausi lietuvių liaudies šokiai, dainos ir muzika

Mieli mūsų „šėltinukai“, mylime, gerbiame Jus, didžiuojamės Jumis. Mes laimingi, kai Jums sekasi, mums neramu, kai Jūs turite bėdų. Žinokite, kad Jūs mums esate labai brangūs, nes mus visus vienija vienintelis nepakartojamas jausmas – meilė šokiui, dainai, muzikai, meilė žmogui.

Tikimės, kad Jūsų gyvenimo kelyje šis jausmas neš Jums tik sėkmę...

Ansamblio vadovai Violeta ir Romualdas Laugaliai Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“ 2014 m. švenčia savo 33 metų gyvavimo sukaktį. Šiaulių Didždvario gimnazijoje ir Šiaulių Jovaro progimnazijoje šoka apie 300 nuo 7 iki 19 metų amžiaus vaikų. Ansamblio programa yra dinamiška, nuotaikinga, įvairi, ją sudaro patys gražiausi lietuvių liaudies šokiai, dainos ir muzika. „Šėltinio“ šokėjai džiugina lietuviško šokio menu, tautiškumu, scenine kultūra, liaudies meno puoselėjimu.

Ansamblis ne tik daug koncertuoja savo mieste ir visoje Lietuvoje, bet ir dalyvauja pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Labai plati ir turininga „Šėltinio“ koncertinė veikla užsienyje. Nuo 1991 m. Šiaulių Didždvario gimnazijos šokėjai yra nuolat kviečiami į tarptautinius festivalius, konkursus įvairiose pasaulio šalyse. „Šėltinis“ šoko Nyderlanduose, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, dalyvavo tarptautiniame mainų projekte Sicilijoje (Italija). 2014 m. Šiaulių Jovaro progimnazijos trečių ir ketvirtų klasių mokiniai, kurie šoka ansamblyje, kartu su kolektyvo vadove Violeta Laugaliene, juos lydinčiais mokytojais ir tėveliais keliavo į Izmire (Turkija) vykusį tarptautinį Gaziemiro festivalį, kuriame pristatė specialiai šiam festivaliui paruoštą tautinių šokių programą. Kasmet ansamblis organizuoja respublikinį gimnazijų jaunimo tautinių šokių festivalį „Jaunimėlin“. 2014 m. ansamblis svečiavosi dviejuose Lenkijos miestuose – Punske ir Seinuose, juose yra įsikūrusios lietuvių bendruomenės. „Šėltinio“ šokėjai šoko koncerte, kuris buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Renginys vyko Lietuvių namuose, esančiuose Seinuose.

Vaikai turėjo puikią progą daugiau sužinoti apie Lietuvos ir Lenkijos istoriją, aplankė Punsko bažnyčią ir muziejų – Senąją klebonijos

Ansamblio šokėjai džiugina lietuviško šokio menu 418

Ansamblio šokėjai yra įvairių švenčių laureatai

Kolektyvo „Šėltinis“ Šyvis apkeliavo visą Europą

Koncertuose visada šoka ir didieji, ir mažieji

Ansamblis „Šėltinis“ garsėja kolektyvo tradicijomis

galeriją, kurioje šokėjai galėjo susipažinti su lietuvių liaudies ornamentika, raštais, pamatyti audimo stakles ir išgirsti įdomių pasakojimų apie lietuvių praeitį. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje šokėjai susipažino su Lenkijos lietuviais, turėjo galimybę pabendrauti su savo amžiaus vaikais. Tai buvo pirmoji tokia kolektyvo „Šėltinis“ išvyka į Lenkiją. Ją suorganizuoti padėjo Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietiškumo mokytojas Vaidas Bacys.

Ansamblio „Šėltinis“ pelnyti apdovanojimai: 1985 m. ansamblio „Šėltinis“ jaunučių grupės šokėjai tapo Respublikinės dainų šventės laureatais; 1987 m. ansamblio jaunučių ir jaunių grupių šokėjai tapo Respublikinės moksleivių dainų šventės laureatais; 1997 m. Prancūzijos kultūrinių mainų asociacija ansamblio šokėjus apdovanojo medaliu, tais pačiais metais Ispanijoje vykusiame tarptautinių šokių konkurse ansamblis „Šėltinis“ laimėjo 5-ąją vietą; 2000 m. šokėjai tapo tarptautinio vaikų šokių konkurso „Draugystės ratelis“, vykusio Maskvoje (Rusija), laureatais, tais pačiais metais kolektyvas buvo apdovanotas Agridžente (Italija) vykusio festivalio didžiąja taure; 2001 m. Italijoje ansamblis iškovojo tarptautinio muzikos konkurso „Pasaulio muzika“ didįjį prizą, laimėjo prizus už sudėtingiausią choreografiją, jaunatviškumą, elegantiškumą, gražiausius tautinius kostiumus; 2003 m. tarptautiniame muzikos ir šokių konkurse „Fivizzano“ Italijoje „Šėltinis“ laimėjo 2-ąją vietą; 2005 m. ansamblio jaunimo grupės šokėjai tapo respublikinio tautinių šokių konkurso „Pora už poros“ laureatais; 2005 m. Turkijoje vykusiame tarptautiniame vaikų tautinių šokių festivalyje „Vaikai už taiką pasaulyje“ ansamblis „Šėltinis“ apdovanotas specialiuoju prizu;

2008 m. kolektyvo jaunučių grupės šokėjai tapo respublikinio vaikų ir moksleivių tautinių šokių konkurso „Aguonėlė 2008“ laureatais, o jaunių grupės šokėjai laimėjo 1-ąją vietą; 2009 m. tarptautiniame muzikos, dainos ir šokio konkurse-festivalyje „Festival Internacional de Música de Cantonigròs“ Ispanijoje „Šėltinio“ šokėjai laimėjo 2-ąją vietą; 2008 m. ansambliui įteikta nominacija „Geriausias vaikų ir jaunimo šokių kolektyvas 2008“ ir Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“; 2008, 2009 ir 2010 m. tarptautiniame tautinių šokių festivalyje Turkijoje kolektyvas apdovanotas medaliais; 2012 m. tarptautiniame konkurse „Žemė – mūsų bendri namai“ Jekaterinburge (Rusija) mažieji „Šėltinio“ šokėjai laimėjo 1-ąją vietą ir I laipsnio diplomą, tais pačiais metais 29-ajame tarptautiniame muzikos ir šokio konkurse-festivalyje „Festival Internacional de Música de Cantonigròs“ Ispanijoje „Šėltinio“ šokėjai laimėjo 2-ąją vietą (tautinių šokių kategorija).

Daugelyje festivalių draugystės vakarų metu šokėjai ir vadovai supažindino kitų tautų žmones su lietuvių liaudies šokiais, rateliais, žaidimais. Ir patys mielai mokosi. Bendraujant su kitų tautų šokėjais, dainininkais, muzikantais „šėltinukams“ labai gelbsti tai, kad jie puikiai moka anglų kalbą.

Daug šokėjų prie kolektyvo prisijungia ne tik dėl to, kad galėtų siekti meninės veiklos rezultatų, bet ir dėl to, kad „Šėltinis“ garsėja kolektyvo tradicijomis, bendravimo kultūra. Ansamblio vadovai Violeta ir Romualdas Laugaliai siekia, kad kolektyve plėtotųsi savęs suvokimas, fizinių ir kūrybinių galių, protinių gebėjimų, poelgių ir elgesio motyvų, tikslų, požiūrių į tikrovę, į kitus žmones ir į patį save, dvasinių ir dorovinių vertybių įsisąmoninimas.

419

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras Stebinantis orkestro skambėjimo skaidrumas

Niekada nesustokite ir nenuleiskite rankų, priimkite save tokius, kokie esa­te, ir, mano manymu, visada verta prisiminti, kad einant gyvenimo keliu reikia elgtis garbingai. Tai yra sunku, bet verta.

Dirigentas Egidijus Miknius Trakų pučiamųjų orkestras įkurtas 1975 m. Jo įkūrėjas – Aleksandras Čiupkovas. Nuo 1994 m. orkestrui vadovauja Arvydas Mišeikis. 2000 m. orkestras reorganizuotas į Trakų meno mokyklos fanfarinį orkestrą. 2005–2011 m. orkestrui dirigavo Tadas Šileika, nuo 2012 m. orkestro dirigentas yra Egidijus Miknius.

Orkestro muzikantai – labai įvairaus amžiaus: nuo pirmose meno mokyklos klasėse besimokančių vaikų iki jau seniai Trakų meno mokyklą baigusių, dabartinių įvairių aukštųjų mokyklų studentų. Skirtingų kartų jaunimą vienija ypatinga aplinka, kurioje galima susikalbėti be žodžių, pakanka įsiklausyti, pajausti ir pasinerti į muziką. Tai brandus meninis kolektyvas su savomis tradicijomis, aukštu meistriškumo lygiu ir plačia koncertine geografija.

Per orkestro gyvavimo metus jame buvo išugdytas ne vienas žymus

šalies muzikantas ir muzikos pedagogas, orkestras pelnė laureato ir diplomanto vardų daugelyje Lietuvos ir užsienio meistriškumo konkursų. Koncertai, konkursai, festivaliai, vasaros kūrybinės stovyklos – tai kasdienis darbas, kuriuo orkestro vadovai siekia, kad muzikantai galėtų kuo plačiau ir įvairiau tenkinti meninės veiklos poreikį, palyginti savo gebėjimus ir keistis gerąja patirtimi su kitais meniniais kolektyvais, kad turėtų galimybę įgyti ar pagilinti tarpkultūrinio pažinimo ir bendravimo kompetencijas, nes tai juos motyvuotų išlaikyti ir kelti meistriškumą. Didelę reikšmę turi tai, kad kiekvienas orkestro dalyvis jaučiasi labai svarbus ir nepakeičiamas bendrame kūrybiniame procese. Įvairių konkursų laureatų diplomai, padėkos raštai – tai taip pat orkestro 33 metų istorija.

2012 m. Trakų meno mokyklos orkestro kolektyvą papildė nemažai naujų narių, jaunųjų Trakų meno mokyklos mokinių. „Jie patikėjo mano muzikavimo idėja, repeticijų drausme ir punktualumu“, – teigia orkestro vadovas E. Miknius, o jo žodžius pagrindžia sistemingu ir kantriu darbu pasiekti rezultatai. Orkestras bendradarbiavo su Lietuvos edukologijos universiteto mišriuoju choru „Ave vita“ (vadovas K. Barisas), su juo surengė bendrą koncertų ciklą – atliko T. Šileikos fanfariniam orkestrui ir chorui aranžuotą Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“. Kūrinio premjera įvyko Lietuvos edukologijos universiteto choro „Ave vita“ 75-mečio proga.

Kolektyvas dalyvavo muzikos festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, pelnė laureato vardą kasmetiniuose Lietuvos orkestrų čempionatuose (2001, 2002, 2003, 2005, 2006, 2008, 2011 ir 2014 m.) ir tarptautiniuose konkursuose Lenkijoje „Zlata Lyra“

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras: R. Giedraičio „Vasaros paletė“ 420

1 Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras (2006 m.), Latvijoje (2008 m.), Nyderlanduose „Open Nederlandse Fanfare Kampioenschappen“ (2013 m.). Įvertinimas ir koncertinės kelionės: 2001 m. orkestras apdovanotas diplomu (B kategorija) už dalyvavimą I Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2002 m. dalyvavo pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Koršenbroiche (Vokietija); 2002 m. laimėjo 3-iąją vietą (C kategorija) Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2002 m. įteikta Kauno miesto mero padėka už dalyvavimą respublikiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Kaune; 2003 m. laimėjo 4-ąją vietą (D kategorija) III Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2004 m. laimėjo 3-iąją vietą (D kategorija) IV Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2004 m. įteikta padėka ir taurė už dalyvavimą pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Balstogėje (Lenkija); 2005 m. įteikta padėka ir taurė už dalyvavimą tarptautiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje Hiršfelde (Vokietija); 2005 m. įteikta padėka už dalyvavimą muzikos festivalyje Košicėje (Slovakija); 2005 m. orkestras koncertavo Koršenbroiche (Vokietija); 2006 m. įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimas „Aukso paukštė“ ir nominacija „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“; 2006 m. laimėjo 2-ąją vietą (D kategorija) VI Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2006 m. laimėjo 2-ąją vietą tarptautiniame konkurse „Auksinė lyra“ Rybnike (Lenkija);

2006 m. dalyvavo muzikos festivalyje Larisoje (Graikija); 2007 m. koncertavo Nyderlandų Karalystėje; 2008 m. laimėjo 2-ąją vietą (D kategorija) VIII Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2008 m. laimėjo 3-iąją vietą tarptautiniame pučiamųjų orkestrų konkurse Ventspilyje (Latvija); 2009 m. kaip geriausias orkestras (aukščiausia – D – neprofesionalių orkestrų kategorija) apdovanotas didžiuoju prizu ir diplomu už geriausiai atliktą privalomą kūrinį IX Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate; 2010 m. kaip geriausias orkestras (aukščiausia – D – neprofesionalių orkestrų kategorija) apdovanotas didžiuoju prizu X Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate, jam įteiktas diplomas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį, dirigentui T. Šileikai suteiktas geriausio dirigento vardas, orkestro muzikinėje programoje skambėjusio kompozitoriaus Jano van der Roosto privalomo kūrinio „Prima luce“ atlikimas pripažintas geriausiu atlikimu. Po tokio orkestro įvertinimo kolektyvas perkeltas į aukštesnę grupę ir kitais metais konkurse dalyvavo jau kartu su profesionalių muzikantų orkestrais; 2011 m. laimėjo 1-ąją vietą (aukščiausia profesionalų – E – kategorija) XI Lietuvos orkestrų čempionate, suteikti geriausio solisto, geriausio čempionato dirigento, geriausio orkestro (fanfarinių orkestrų kategorija) vardai. Dalyvavo II atvirajame fanfarinių orkestrų čempionate Drachtene (Nyderlandai); 2012 m. orkestrui suteikta aukščiausia – I – meninio pajėgumo kategorija; 2013 m. laimėjo 3-iąją vietą atvirajame fanfarinių orkestrų konkurse Nyderlanduose.

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras („Warber Communicatie“ nuotrauka)

Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras 421

KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ Kūrybiškumas atveria pasaulį

Viltis ir meilė, ir kančia – teatras!

Tikėjimas ir ašaros – teatras!

Ir keistas lengvas virpulys – teatras!

Ir visa tai savy aš talpinu...

Ilgamečiai teatro „Vilkolakis“ vadovai Stasė Ivanauskaitė ir Algis Kybartas jį įkūrė 1990 m. Teatro vadovų kūrybinės veiklos kredo – „kad jaustumeisi laimingas, duok gyvenimui daugiau, nei tikiesi ir lauki iš jo“. Per 24 gyvavimo metus aktorinio meno paslapčių teatre įgijo kelios kartos jaunų žmonių. Dalis jų tapo profesionaliais aktoriais, kiti – tiesiog kūrybingais žmonėmis. Šiuo metu teatro „Vilkolakis“ kūrybinėje veikloje dalyvauja 79 jaunieji teatro artistai. Per 24 kūrybinio darbo metus teatre rampos šviesą išvydo 29 spektakliai, 8 koncertinės programos.

Daugelis spektaklių sukurti pagal pačios S. Ivanauskaitės rašytų pjesių, paremtų populiariomis pasakomis, motyvus. Originali pasakų interpretacija – bene svarbiausias bruožas, išskiriantis teatrą „Vilkolakis“ iš kitų, suteikiantis jam patrauklaus individualumo.

Populiariausi, žiūrovų labiausiai pamėgti teatro „Vilkolakis“ spektakliai yra šie: A. de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“, Š.

Pero „Batuotas katinas“, E. Švarco „Pelenė“, A. Tolstojaus „Buratino nuotykiai“, A. Lindgren „Ronja – plėšiko duktė“, E. Švarco „Princesė ir kiauliaganys“, R. Kiplingo „Mauglis“, S. Ivanauskaitės „Musė – vilko pusė“, „Bjaurusis ančiukas“, „Auksinė žuvelė“, „Raudonkepurytė“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Kaip Pag­ randukas išminties ieškojo“, „Druskilė“, „Piemenėlė ir kaminkrėtys“, „Princesė ir mėnulis“, „Trys negražios karalaitės“ ir kt.

Teatro vadovų iniciatyva nuo 1992 m. Kaune kas dvejus metus rengiami tarptautiniai vaikų ir jaunimo teatrų festivaliai „Avan­ scena“, kuriuose yra dalyvavę teatrai iš Danijos, Suomijos, Rusijos (Maskvos, Sankt Peterburgo), Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos. Festivalių metu vyksta seminarai, teatrinės laboratorijos. Festivalis suteikia galimybę bendrauti, pažinti, vertinti, mokytis, skatina paauglių kūrybiškumą, saviraišką. Tai didelis impulsas skatinant ir plečiant teatrinį judėjimą tarp jaunimo.

Teatras „Vilkolakis“ dalyvavo ir gavo svarių apdovanojimų respublikiniuose festivaliuose: „Auksinis obuolys“ (Marijampolėje), „Gintarinis Mukas“ (Vilniuje), „Vilniaus rampa“ (Vilniuje), „Nenuoramos“ (Ukmergėje), „Šimtakojis“. Kolektyvas pasirodė ir tarptautiniuose festivaliuose, vykusiuose Suomijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, ir pelnė pačius aukščiausius apdovanojimus – laureatų vardus. 2014 m. balandžio 23–30 d. teatras dalyvavo Burgase (Bulgarija) vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje, kuriame iš viso dalyvavo 32 kolektyvai. Teatras „Vilkolakis“ pristatė spektaklį „Piemenėlė ir kaminkrėtys“ ir užėmė 1-ąją vietą.

2013 m. Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ kolektyvui įteikta „Aukso paukštės“ nominacija (kategorija „Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir jo vadovas“). Ši nominacija yra aukščiausias šalies mėgėjų meno kolektyvų įvertinimas. Kandidatus „Aukso paukštės“ nominacijoms gauti atrenka prie Lietuvos liaudies kultūros centro veikiančios meno šakų ir žanrų tarybos. „Aukso paukštės“ nominacija vaikų ir jaunimo teatrui „Vilkolakis“ įteikta už ilgametę, aktyvią, kūrybingą veiklą, laimėjimus respublikiniame vaikų ir jaunimo teatrų konkurse „Šimtakojis“, tarptautiniuose teatro festivaliuose, už teatro renginių organizavimą.

Teatro vadovai S. Ivanauskaitė ir A. Kybartas įsitikinę, kad viskas – iš meilės ir gerumo. Ir tikėjimo, kad toks teatras – tai tik priemonė išoriniam ir vidiniam jaunų žmonių laisvėjimo procesui skatinti. Tai sudėtingas procesas, tačiau be jo neįmanomas savarankiškos, dvasingos, kūrybingos asmenybės augimas. Tai esmė.

Tai tikslas, neturintis pabaigos. Tai ilgas ir sudėtingas pedagoginis procesas su vaikais, kasmet papildančiais teatro studijines grupes.

Teatro „Vilkolakis“ kolektyvas

Jaunieji „Vilkolakio“ aktoriai su teatro vadovais

O tiems, kas ieško aukščio ar gelmės, Mes palinkėsim nuoširdžiai sėkmės!

Teatro vadovai Algis Kybartas ir Stasė Ivanauskaitė

422

Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras Choras, pulsuojantis jaunatvišku žavesiu Savo kolektyvo dainininkams ir visos Lietuvos mokiniams linkiu niekada nepamiršti dainos, ypač lietuviškos, nes ji lydi mus visą gyvenimą ir labai padeda sunkiomis gyvenimo akimirkomis. Taip pat linkiu neprarasti noro siekti žinių, nes jis yra visų atradimų variklis. Kad ir kas nutiktų, niekada nepamirškite šalies, kurioje gimėte, nes tik stiprios ir gilios šaknys išlaiko medį net per didžiausias audras...

Meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Regina Maleckaitė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras įkurtas 1979 m. 1979–1992 m. choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu buvo Arvydas Girdzijauskas. Nuo 2009 m. choras vadinamas Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choru. Nuo 1992 m. jam vadovauja Regina Maleckaitė.

Chore dainuoja apie 200 skirtingo amžiaus įvairių Vilniaus mokyklų mokinių, jį sudaro 5 savarankiškos grupės: pirmos klasės mokinių, antros klasės mokinių, jaunučių, pagrindinė (koncertinė), jaunimo. Pagrindinė choro veikla – koncertai ir įrašai radijo muzikos fondams. Repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio klasikų, šiuolaikinių kompozitorių kūriniai, taip pat liaudies dainos.

Choras koncertavo Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Vengrijoje, Šveicarijoje, Slovakijoje, Italijoje, Ispanijoje, tapo laureatu daugelyje tarptautinių konkursų ir festivalių.

Pagrindiniai choro uždaviniai – radijo ir televizijos fonoteką papildyti naujais ir vertingais kūriniais, taip pat koncertuoti. Choro veikla yra plati ir įvairi: rengiami vieši koncertai, dalyvaujama dainų šventėse ir konkursuose, naujų kūrinių perklausose, kituose kultūros renginiuose. Kasmet choras surengia daugybę viešų

koncertų, įrašo naujų kūrinių. Dažnai koncertuojama Lietuvoje ir užsienyje, giedama bažnyčiose, dalyvaujama įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose. Choras sukaupė didelį ir įvairų repertuarą.

Ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių chorinei muzikai, aktyviai dalyvaujama Lietuvos dainų šventėse ir taip tęsiama UNESCO saugoma Lietuvos dainų švenčių tradicija. Choras yra atlikęs ir Lietuvos radijo fondams įrašęs didžiulį kiekį šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių (didelė jų dalis parašyta specialiai šiam chorui) – taip plačiai propaguojama lietuviška muzika pasaulyje.

Taip pat choras atlieka šiuolaikinę ir klasikinę užsienio kompozitorių muziką.

Nuo 1979 m. choras dalyvavo visose moksleivių, Lietuvos ir pasaulio lietuvių dainų šventėse.

1994 m. choras dalyvavo I pasaulio lietuvių dainų šventėje, 1997 m. – Lietuvos moksleivių dainų šventėje, kurioje pelnė absoliučiai geriausio kolektyvo vardą, 1998 m. – II pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Įvertinimas: 1990 m. Europos vaikų ir jaunimo chorų festivalyje Nerpelte (Belgija) laimėjo 1-ąją vietą; 1992 m. Bela Bartoko konkurse Debrecene (Vengrija) – 3-iąją vietą; 1994 m. pasauliniame chorų iš įrašų konkurse Tokijuje (Japonija) – 3-iąją vietą; 1997 m. pasauliniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje Celėje (Slovėnija) – 2-ąją vietą ir sidabro medalį; 2004 m. vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ – 1-ąją vietą; 2006 m. tapo Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimo „Aukso paukštė“ laureatu, įteikta nominacija „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“; 2010 m. ortodoksų religinės muzikos festivalyje „Hajnuwka“ Balstogėje (Lenkija) laimėjo 1-ąją vietą; 2011 m. jubiliejiniame – XXX – ortodoksų religinės muzikos festivalyje „Hajnuwka“ Balstogėje (Lenkija) – 2-ąją vietą; 2013 m. tarptautiniame konkurse-festivalyje „Auksinė Šalčios juosta“ – 1-ąją vietą.

Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras 423

VILNIAUS BALIO DVARIONO DEŠIMTMETĖS MUZIKOS MOKYKLOS MOKSLEIVIŲ SIMFONINIS ORKESTRAS Išskirtinis Lietuvos jaunimo kultūros reiškinys Ateitis priklauso jums! Ženkite į ją drąsiai ir ryžtingai. Tikėkite, kad galite pakeisti pasaulį ar bent jau būti nepakeičiama jo dalis. Ir nebijokite svajoti, nes svajonės pildosi...

Orkestro meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas

Ambicingi respublikiniai ir tarptautiniai projektai, įvairios koncertinės programos, begalė koncertų, kurių nemaža dalis vyksta pagrindinėse Lietuvos scenose, pasirodymai su žymiausiais Lietuvos solistais, dirigentais, instrumentalistais, gastrolės užsienyje, kūrybinės vasaros stovyklos, amžinai besikeičiantis ir amžinai jaunas kolektyvas. Taip keletu žodžių būtų galima apibūdinti šį Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninį orkestrą – jau žinomą kolektyvą Lietuvos muzikiniame pasaulyje.

1999 m. Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos direktorės Laimutės Užkuraitienės iniciatyva įkurtas šios mokyklos moksleivių simfoninis orkestras. Suburti kolektyvą direktorė patikėjo mokyklos pedagogams Ugniui Vaiginiui, Artūrui Alenskui, Tatjanai Kuc ir Viliui Pociui. Pirmuoju orkestro meno vadovu ir dirigentu tapo U. Vaiginis. Nuo 2001 m. orkestrui vadovauti ėmėsi dirigentas Modestras Pitrėnas, o nuo 2008 m. prie dirigento pulto stojo dirigentas Modestas Barkauskas.

Skambiu „Simfukų“ vardu pasivadinę jaunieji Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro artistai, šiuo metu peržengę 15 metų savo gyvavimo slenkstį, jau surengė per 150 koncertų pačiose žymiausiose Lie-

tuvos koncertų salėse ir vis dar aktyviai koncertuoja. Itin plataus atgarsio susilaukė šio kolektyvo pasirodymai Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Kongresų rūmų, Klaipėdos koncertų salės, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno valstybinio muzikinio teatro scenose. Dalyvavimas įvairiuose muzikiniuose projektuose kartu su kitais mokyklų ir profesionaliais Lietuvos muzikiniais kolektyvais, tarptautiniai projektai, koncertinės gastrolės – tuo kolektyvas gyveno visada, tuo gyvena ir šiandien.

Orkestras savo repertuaro aruoduose yra sukaupęs daug įvairių kūrinių: koncertuose skamba tiek klasikos šedevrai, tiek nūdienos lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai. Orkestras koncertuose atlieka Ž. Bizė, Dž. Verdžio, F. J. Haidno, Š. K. Sen Sanso, M. Ravelio, E. H. Grygo, L. A. Minkuso, A. L. Dvoržako, Ž. Ofenbacho, S. Prokofjevo, P. Čaikovskio, A. Borodino, M. K. Čiurlionio, B. Dvariono, E. Balsio, J. Andrejevo, J. Štrauso, P. Maskanio, H. Groso-Švarco, A. Rodrigo, L. Andersono ir daugybės kitų autorių kūrinius, kurių dauguma įrašyti į garso ir vaizdo kompaktines plokšteles ir išleisti. „Simfukai“ savo jėgas bando greta tradicinių koncertinių programų imdamiesi atlikti ir kitų žanrų kūrinius. Kolektyvo repertuarą puošia M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis“, M. Vaitkevičiaus kantata „Susiradom smuiko raktą“ (kūrinio premjera 2006 m.), I. Stakvilės miuziklas vaikams „Batuotas katinas“ (kūrinio premjera 2007 m.), baletinės muzikos ištraukos iš P. Čaikovskio, A. Adamo, J. Štrauso baletų (2004–2006 m.), atliekamos su šokio trupe „Nuotaika“. 2013 m. „Simfukai“ kartu su Eglės Špokaitės baleto mokyklos auklėtiniais paruošė ir atliko A. Pavlovskio baletą „Snieguolė ir septyni nykštukai“.

Savo jaunatviškumo neslepiantys „Simfukai“ nevengia paišdykauti ir su roko klasikos interpretacijomis, tad besilankantieji jų koncertuose neretai gali pasimėgauti orkestro interpretuojamais „The Beatles“, „Queen“ ar kitų grupių kūriniais. Orkestras dalyvavo IV ir VI tarptautiniame jaunųjų atlikėjų festivalyje „Skambanti banga“, Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamuose projektuo-

„Simfukai“ koncerto metu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje 424

Neatsiejama „Simfukų“ gyvenimo dalis – jau tradicija tapusios kūrybinės stovyklos Lietuvos pajūryje se, Lietuvos muzikų sąjungos rengiamuose didžiuosiuose Lietuvos muzikų paraduose.

Su jaunaisiais artistais dažnai koncertuoja žymiausios Lietuvos ope­ros žvaigždės, solistai instrumentalistai, dirigentai. Negalima nepri­siminti koncertų, kuriuose su orkestru dainavo V. No­­rei­ka, V. Prud­­­­nikovas, E. Kaniava, I. Zelenkauskaitė, R. Tallat-Kelpšaitė, N. Vil­­­kanauskaitė, R. Juzukonytė, R. Šilinskaitė, A. Rubežius, Č. Nau­­­sėda, griežė M. Švėgžda fon Bekeris, F. Fresen (Vokietija), Š. Kačionas, R. Beinaris, A. Dvarionaitė. Jaunieji artistai didžiuoja­si turėję garbės paklusti dirigentų prof. S. Sondeckio, prof. V. Viržonio, prof. J. Domarko, M. Staškaus, V. Lukočiaus, K. Maleskovo, S. Malcevo (Vokietija), Dž. Kenavėjaus (Jungtinė Karalystė) batutoms.

Neišdildomų įspūdžių mokinių atmintyje paliko susitikimas su maestro Mstislavu Rostropovičiumi, 2005 m. kovo 1 d. apsilankiu­ siu „Simfukų“ koncerte-repeticijoje. Po orkestro pasirodymo, negailėdamas laiko, netgi griaudamas savo vizito Lietuvoje dienotvarkę, didysis maestro tiesiog nuo scenos su klausytojais dalijosi koncerto įspūdžiais, dosniai žarstė patarimus tiek orkestrui, tiek vaikams asmeniškai. Maestro pasakė tokius žodžius: „... ir mes nė vienas šiandien net neįsivaizduojame šio lobio, kurį matome šioje scenoje, vertės. Lobio, kurio visi deimantai, jau ir taip ryškiai žėrėdami šiandien, visu savo spindesiu pakerės mus tik ateityje. Ir tik mes, suau­gusieji, galime nulemti šių deimantų ateities spindėjimą – puoselėdami, globodami, atiduodami save. Juk šie deimantai – mūsų vaikai...“ Neatsiejama „Simfukų“ gyvenimo dalis – jau tradicija tapusios kūrybinės stovyklos Lietuvos pajūryje. Jose ne tik repetuojama, koncertuojama bendraamžiams, bet ir kartu su bendraamžiais praleidžiamas laisvalaikis, kurio metu ypač pasireiškia visas „Simfukų“ kūrybiškumas, jų jaunatviška energija ir šėlsmas. Dar viena orkestro veiklos sritis – koncertinės gastrolės užsienyje ir bendri projektai su giminingais užsienio kolektyvais: koncertuota Lenkijoje (2002 m.), Čekijoje (2004 m.), Vokietijoje (2004 ir 2009 m.), Belgijoje (Briuselyje, 2015 m.), užmegzta draugystė su Menchengladbacho (Vokietija), Meklenburgo-Pomeranijos regiono (Vokietija), Briuselio (Belgija), įvairių Europos mokyklų jaunimo simfoniniais orkestrais, jaunaisiais kolegomis iš Suomijos.

Kad ir kur būtų, kolektyvas visada randa laiko ir pažintinėms ekskursijoms, ir laisvalaikio pramogoms, tačiau, žinoma, koncertai ir pasirodymų kokybė – svarbiausia. Galbūt todėl iš visur parsivežami tik puikiausi publikos atsiliepimai, spaudos įvertinimai.

Turbūt negalima nesutikti, kad šiandieniai Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro pasiekimai – tai kruopštaus, kasdienio, sistemingo vadovų darbo rezultatas, darbo, lydimo kantrybės, energijos, pedagoginio įžvalgumo, pasiaukojimo, tikėjimo, entuziazmo ir begalinio atsidavimo vaikams. Visi orkestro vadovai, neatsižvelgiant į tai,

Repeticijoje su maestro Mstislavu Rostropovičiumi ir dirigentu Modestu Pitrėnu

Koncertas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje kokį – ilgesnį ar trumpesnį – laiko tarpsnį jam paskyrė, paliko gilų pėdsaką orkestro istorijoje ir vaikų širdyse. Reikia paminėti pirmuosius žingsnius orkestre vaikams žengti padėjusį meno vadovą ir dirigentą U. Vaiginį, iš jo vadovavimą orkestrui perėmusį M. Pitrėną, taip pat M. Barkauską, nuo orkestro užuomazgų iki dabar jame visą organizacinį darbą atiekantį ir su styginių instrumentų grupe dirbantį A. Alenską, šiuo metu su orkestru dirbančius pedagogus R. Beinarį, D. Jovaišą, T. Ramančiūną, E. Stanelį ir V. Pocių. Visi jie puikiai išmano savo srities darbą, yra profesionalūs muzikantai, atlikėjai, groja įvairiuose simfoniniuose orkestruose ar kituose muzikiniuose kolektyvuose, todėl turi sukaupę patirties, kuria ir dalijasi su jaunaisiais „Simfukų“ muzikantais. Sekdamas savo orkestro vadovais nemažas būrys buvusių „Simfukų“ taip pat apsisprendė savo gyvenimą sieti su muzika ir šiuo metu studijuoja, o kai kurie jau ir dirba Lietuvoje ar užsienyje.

Vaikų dienotvarkė neapsakomai įtempta: čia jie žavi publiką Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, čia pasirodo kitoje scenoje, pristato naują programą, dar po poros dienų juos matome mokyklos koncertų salėje... O kur dar repeticijos, gastrolės... Vaikai tarsi tarp kitko trumpam užsuka į namus, išklausę tėvų pamokymų apie būtinybę nepamiršti mokslų pagrindinėse mokyklose ir klusniai palinksėję galvomis vėl pėdina į... orkestrą.

Nuolatos ir sistemingai dirbdamas kolektyvas pelnė Lietuvos muzikinės visuomenės pripažinimą ir tapo tikrai išskirtiniu Lietuvos jaunimo kultūros reiškiniu. Dėl to, kad šiandien savo gyvenimus sieja su muzika, net jei ir vos vienas kitas iš grojančiųjų orkestre taps profesionaliu muzikantu, visi jie tikrai bus išprususios, kultūringos visuomenės dalis.

425

Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“ Daina, suteikusi galingus sparnus

Aukime kartu su gimtuoju miestu: puoselėkime vaikystės svajones, kaupkime kūrybinę patirtį, tikėkime savimi, savo galimybėmis ir jaunat­ viškais siekiais.

Choro vadovės Bronislava Barauskienė ir Laima Venclovienė, koncertmeisteris Arūnas Barauskas

Mūsų „Vyturėliui“ – 50 metų. Per šį laiką choras išaugo ir subrendo. Pasiekti didelių rezultatų padėjo ilgas atkaklus darbas ir daina, suteikusi galingus sparnus.

Savo veiklą choras pradėjo 1961 m. Jį įkūrė ir 17 metų jam vadovavo A. Uzėla. Nuo 1964 m. su choru dirbo du chormeisteriai – J. Marcinkevičiūtė ir V. Bandzaitis. 1966 m. kolektyvui buvo suteiktas pavyzdinio berniukų choro „Vyturėlis“ vardas. 1971 m. „Vyturėlis“ šventė 10 metų jubiliejų. Šia proga jo atliekamos dainos skambėjo Vilniuje vykusiame kantatų ir oratorijų festivalyje (1968 m.), taip pat berniukų chorų sąskrydžiuose Vilniuje, Klai-

pėdoje, Tartu (Estija), Rygoje (Latvija), koncertinėse išvykose Maskvoje (Rusija), Sevastopolyje, Kijeve ir Kryme (Ukraina). Į choro dešimtmečio koncertinę programą buvo įtraukta specialiai „Vyturėliui“ sukurta A. Bražinsko chorinė siuita lietuvių liaudies dainų temomis, kartu su Valstybinės filharmonijos kameriniu orkestru choras atliko H. Perselio operą kantatą „Karalius Artūras“.

1972 m. „Vyturėlis“ buvo pakviestas dalyvauti Latvijos dainų ir šokių šventėje, vykusioje Rygoje.

Nuo 1978 m. chorui vadovavo V. Ažukaitė ir B. Pavalkienė, nuo 1980 m. – A. Naktinskas. Aktyviai su berniukų choru dirbo L. Švirinas, V. Patamsa, koncertmeisteris D. Rasimavičius, turiningu choristų laisvalaikiu rūpinosi choro vadovė D. Naktinskienė, vokalo meno paslapčių mokė L. Šarkienė. Berniukams ne tik vasarą, bet ir per pavasario, žiemos atostogas buvo organizuojamos kūrybinės stovyklos.

Choristų gretos labai išaugo, nes dainuoti aktyviai pradėjo Marijampolės miesto mokyklų mergaitės. Pajusti dainavimo meną susirenka per 200 dainininkų – nuo pirmoje iki dvyliktoje klasėje besimokančių mokinių. Nuo 1995 m. su choru pradėjo dirbti B. Barauskienė, R. Burinskienė ir koncertmeisteris A. Barauskas. Choro ugdytiniai skirstomi pagal amžiaus grupes ir dainavimo įgūdžius: į paruošiamąją grupę, jaunučių ir jaunių chorus. Pasikeitus choro vadovams, nuo 2007 m. su choristais dirba meno vadovė, muzikos

Choro kūrybinės veiklos 50-metis, 2012 m.

426

Marijampolės miesto dienos, 2014 m.

Akcija „Mes mylim gimtą miestą“, 2014 m.

Lietuvos dainų šventė „Čia – mano namai“, 2014 m. mokytoja metodininkė B. Barauskienė, jaunimo choro vadovė, dirigavimo dėstytoja L. Venclovienė ir koncertmeisteris, fortepijono dėstytojas A. Barauskas. Šiuo metu chorą sudaro 90 narių. Nuo 2010 m., reorganizavus Marijampolės moksleivių kūrybos centrą, vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“ priklauso Marijampolės kultūros centrui, juo aktyviai rūpinasi miesto kultūros centro direktorė I. Skirpstienė ir pavaduotoja R. Striaušienė.

Choro „Vyturėlis“ dainininkai – patys aktyviausi Marijampolės miesto koncertų, švenčių talkininkai, jie nuolat dalyvauja įvairiuose Marijampolės kultūros centro ir kitų organizatorių vykdomuose projektuose. Nei vienas miesto renginys neapsieina be jaunųjų dainininkų. Choristai taip pat nuolat koncertuoja įvairiose miesto mokyklose, yra aktyvūs švenčių organizatoriai ir dalyviai: dalyvavo šventėje-koncerte „Giedu ir dainuoju Dievui ir Tėvynei“, vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainuok, jaunoji Lietuva“, Lietuvos ir jaunimo dienų festivalyje „Baltijos bangelės“. Kiekvienais metais Marijampolės gyventojams kolektyvas surengia koncertus šv. Kalėdų ir Motinos dienos progomis. Dainininkų talentai suspindi choristų renginiuose-konkursuose „Mano kraštas“ ir „Mano skambiausia daina“. Kiekvienais metais choras vyksta atstovauti Marijampolės dainininkams į Vakarų Lietuvos krašto dainų šventę Klaipėdoje, yra aktyvus respublikinių dainų švenčių Vilniuje dalyvis. 2009 m. Marijampolės miesto gyventojams choristai pristatė nuotaikingą kompozitoriaus M. Vaitkevičiaus sukurtą muzikinę pasaką „Voro vestuvės“. Kadangi žiūrovų susidomėjimas buvo didžiulis, ji scenoje parodyta daugybę kartų.

Jaunieji dainininkai savo balsais džiugina klausytojus, puikiai praleidžia laisvalaikį po pamokų ir koncertinėse kelionėse atostogų metu. 2010 m. „Vyturėlis“ pristatė koncertinę programą Varšuvos Stepono Batoro licėjuje (Lenkija). 2010 ir 2011 m. berniukų jaunučių choro grupė prisijungė prie visos Lietuvos berniukų ir dalyvauja berniukų chorų festivalyje-akcijoje „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“.

2011 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ chorui suteikta II meninio lygio kategorija. 2012 m. „Vyturėlis“ dalyvavo Vilniuje vykusioje respublikinėje moksleivių dainų šventėje „Mūsų vardas – Lietuva“, 2013 m. koncertavo Čekijoje. Taip pat choras dalyvavo tarptautinėje vaikų ir jaunimo chorų šventėje „Jaunoji džiazo banga“, vykusioje Klaipėdoje.

2014 m. choras koncertavo Ziepniekkalna mokykloje Rygoje (Latvija), dalyvavo dainų šventėje „Čia – mano namai“. Aktyvus choristų domėjimasis istorinėmis miesto vietomis paskatino suorganizuoti akciją „Mes mylim gimtą miestą“, jos metu dainuojant patriotines dainas dviračiais buvo aplankytos žymios miesto vietos.

Choro studiją lankantys mokiniai pasižymi kūrybiškumu, iniciatyvumu, siekiu tobulinti savo asmeninius, edukacinius, socialinius, profesinius įgūdžius. Choristės R. Bradūnaitės iniciatyva suorganizuota visuomeninė akcija „Vyturėlių dovana gamtai“, jos metu choro dainininkai ir jų tėveliai giesmininkams dovanojo 50 inkilėlių.

Išaugę „Vyturėliai“ yra žinomi ne tik Marijampolėje, bet ir visoje Lietuvoje, „Vyturėlio“ balsas skamba vis plačiau. Tie, kas susidraugavo su muzika, nesiskirs su ja visą gyvenimą.

427

T

A A

L R

E E

N N

T A

Ų

Lietuvos mokinių parlamentas Jaunimas garsiai

Be galo džiugu, kad turime tokią knygą, o dar džiugiau žinoti, kad Lie­ tuva tikrai turi ateitį! Norėtųsi tik pagirti mūsų jaunimą ir paskatinti jį nesustoti: kurti, siekti, klysti ir iš savo klaidų mokytis, nes sėkmė negali būti rodiklis, turi būti noro ir pastangų, o tada sėkmė ir pati ateis. Linkiu šiai puikiai Lietuvos ateities kartai nesu­ stoti ir įrodyti, kad pasiekti užsibrėž­ tus tikslus galima bet kada ir kad tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo patirties, nes visa ateina savaime, jei pats stengiesi ir to nori!

Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis Lietuvos mokinių parlamentas – demokratiškai renkama mokinių savivaldos institucija, kuri atstovauja Lietuvos mokinių interesams. Ji svarsto mokiniams aktualius klausimus, aktyviai dalyvauja formuojant jaunimo politiką, teikia siūlymus valstybinėms institucijoms, inicijuoja diskusijas, įgyvendina projektus.

Lietuvos mokinių parlamentą sudaro 95 nariai – 8–12 klasių mokiniai.

Lietuvos mokinių parlamentas buvo sukurtas pastebėjus, kad Lietuvos politiniame gyvenime trūksta jaunų žmonių. 1999 m. vasarą susibūrė iniciatyvinė grupė šiai idėjai įgyvendinti: Lietuvos moksleivių asociacija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Panevėžio rajono moksleivių parlamentas, Lietuvos vaikų ir jaunimo laisvalaikio organizavimo asociacija ir Pilietinių iniciatyvų centras. Toks projektas negalėtų gyvuoti ir be partnerių: Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės „ELSA Lietuva“.

Nariai renkami dvejų metų kadencijai. Dvejus metus sudaro keturios sesijos. Dar per pirmąją sesiją mokinys tampa ir tam tikro komiteto nariu. Komitetų yra šeši: Kultūros, Socialinių reikalų, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių.

Kultūros komitetas yra vienas aktyviausių komitetų Lietuvos mokinių parlamente, jis paskatino prisidėti prie tokių akcijų, kaip „Neužmiršk“, „Trys tautos – viena istorija“ ir kt. Pastarąją inicijavo vienas iš Kultūros komiteto narių.

Socialinių reikalų komitetas – tai komitetas, kuris sprendžia problemas, susijusias su fizine, psichine ir moraline mokinių gerove. Šis komitetas daug dėmesio skiria lytinio švietimo ugdymui ir socializacijos centrams.

Lietuvos mokinių parlamento nariai Seime, 2014 m.

438

Lietuvos mokinių parlamento nariai sesijos metu

LR Seimo simuliacijos metu su Seimo nare A. Bilotaite

„Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ „Šypsenėlių“ akcija – Skuodo rajono Aleksandrijos pagrindinės mokyklos šypsena

Lietuvos mokinių parlamento atstovai Lukas Kornelijus Vaičiakas, Vytautė Rimkutė, Kamilė Čeplinskaitė, Rosita Urnikytė ir Lukas Kaminskis Jaunimo vasaros akademijoje

Sveikatos apsaugos komitetas stengiasi pagerinti sveikatos priežiūros lygį mokyklose, skatinti žalingų įpročių prevenciją, plėtoti fizinio aktyvumo lavinimo galimybes. Komitetas bendradarbiauja su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Maisto banko organizuojamu projektu „Sveikatiada“. Be to, šis komitetas surengė maratonų ir orientacinių varžybų daugumoje Lietuvos miestelių. Švietimo ir mokslo komitetas – iš visų Lietuvos mokinių parlamentą sudarančių komitetų daugiausia darbo turintis ir prie mokinių gyvenimo gerinimo prisidedantis komitetas. Jis pateikė daugybę pozicijų, pavyzdžiui, dėl privalomo matematikos egzamino įvedimo 2016 m., bendro finansavimo modulio mokykloms, egzaminų vertinimo sistemos keitimo.

Užsienio reikalų komitetas mokiniams teikia informaciją apie galimybes užsienyje ir apie jaunimo programas užsienyje. Šis komitetas suorganizavo rašinių konkursą, kuris sulaukė didžiulio mokinių dėmesio. Žmogaus teisių komitetas rūpinasi, kad mažėtų patyčių tarp mokinių, taip pat siekia, kad mokiniams būtų užtikrintos lygios teisės, t. y. kad jie nebūtų išskiriami ir diskriminuojami pagal socialinius sluoksnius, tautybę, religiją, gyvenamąją vietą ir kt. Šio komiteto tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, ginti mokinių teises ir laisves.

Lietuvos mokinių parlamente yra įkurtos ir kelios darbo grupės: Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės darbo grupės tikslas – spręsti tarp mokinių įsitvirtinusią nar-

kotikų, tabako ir alkoholio vartojimo problemą. Ši grupė inicijavo „Pieno tūsus“, kurių metu vietoj alkoholio geriami pieno kokteiliai; Vaiko gerovės darbo grupė aktyviai dalyvauja su vaikų gerove susijusiose akcijose ir renginiuose. Ji pateikė poziciją dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje, dalyvavo akcijoje „Vaikų svajonės“ ir net tarptautinėje mokyklų psichologų konferencijoje; Viešųjų ryšių darbo grupė yra vienas svarbiausių Lietuvos mokinių parlamento organų. Ji siekia, kad informacija pasiektų kuo didesnę mokinių grupę, tariasi dėl radijo, televizijos laidų ir atlieka daug kitų visuomenėje nematomų darbų.

2014 m. gegužės 19 d. vyko jau ketverius metus Lietuvos Respublikos Seimo narės Agnės Bilotaitės globojama Seimo simuliacija, kuriai pirmininkavo Irena Degutienė. Tai yra viena žinomiausių Lietuvos mokinių parlamento iniciatyvų. Simuliacijos metu frakcijų nariai (mokiniai) sprendžia aktualias problemas, susijusias su Lietuvos jaunimu. Šie metai taip pat ne išimtis: buvo nagrinėtos aukštojo mokslo finansavimo temos. Mokiniai virto parlamentarais ir ėmė diskutuoti dabartinio mokinių krepšelio ir studijų finansavimo temomis. Susidomėjimas tokio pobūdžio projektais auga. Dalyvauti minėtame projekte galėjo tik 141 mokinys, nors norinčiųjų buvo daugiau. Na, o Lietuvos Respublikos Seimo narė A. Bilotaitė džiaugėsi, kad šis renginys tapo tradicinis ir mokiniai, į jį atvykę iš visos Lietuvos, galėjo išbandyti savo jėgas parlamentaro kėdėje.

439

Lietuvos mokSLEIVIŲ SĄJUNGA Moksleiviams kuriame rytojų!

Išnaudokime visas mums teikiamas galimybes, nes mokykla yra vieta, ku­ rioje galime ne tik pradėti brandų gy­ venimą, bet ir suprasti, kas mes, kas yra mūsų šalis ir kokia gali būti mūsų kiekvienos dienos darbų prasmė. Bū­ kime savo šalies piliečiai, būkime savo šalies patriotai, nebijokime priimti iš­ šūkių, juos įgyvendinti ir būti atsakin­ gi už savo veiksmus.

Kiekvieni mokslo metai atneša gali­ mybę būti arčiau savo tikslo – būti ar­ čiau tokio savęs, kokį norėtume matyti ateityje. Kartu kiekvieni mokslo metai kupini ir iššūkių, kurie tik padeda suvokti, kokios plačios yra mūsų galimybės.

Nestokokite laiko. Nestokokite ryžto. Būkite drąsūs ir naudokitės mokyklos teikiamomis galimybėmis.

Nuo ko viskas prasidėjo?

Žiniasklaidoje nuolat mirga aktualios, tačiau mums, moksleiviams, ne visada suprantamos naujienos, kurias perskaičius dažnai prasideda skundų laikotarpis. Tam, kad nagrinėjamos problemos neliktų tik skundai, mirgančiuose laikraščių puslapiuose kartkartėmis moksleivių balsui atstovauja Lietuvos moksleivių sąjunga.

Lietuvos moksleivių sąjunga yra visuomeninė, ne pelno siekianti, savanorišku darbu grįsta asociacija, kurios pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant su valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis stiprinti mokinių savivaldas ir mokinių interesų atstovavimą regiono ir nacionaliniu lygmenimis. Taigi, kalbant paprastais žodžiais, grupė aktyvių mokinių iš visos Lietuvos nagrinėja švietimo sistemos aktualijas, bendrauja su įvairiomis institucijomis, skatina mokinių savivaldas dalyvauti svarstant mokiniams aktualius klausimus ir priimant sprendimus.

Lietuvos moksleivių sąjunga savo veiklą pradėjo dar 1996 m., kai grupė aktyvių mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių susitiko ir pradėjo kalbėtis apie švietimo sistemos problemas ir apie tai, kad Lietuvai trūksta vieningo mokinių balso. Tądien buvo nuspręsta, kad Lietuvai reikia nacionalinės mokinių tarybos, kuri užtikrintų, kad mokinių balsas bus išgirstas.

Ilgą laiką organizacija atstovavo mokinių interesams bendraudama ir bendradarbiaudama su vis daugiau institucijų, atsakingų už tai, kad būtų priimami ir įgyvendinami jaunimui aktualūs sprendimai, tačiau 2010 m. nusprendė orientuotis į mokinių savivaldas ir taip užtikrinti, kad ne tik būtų atstovaujama mokinių interesams, bet ir aktyviai informuojama, siekiama išsiaiškinti mokinių nuomonę, skatinti juos dalyvauti mokyklos valdyme.

Tuomet organizacija, aktyviai veikusi nacionaliniu lygmeniu, vis daugiau dėmesio pradėjo skirti tam, kad jaunimui būtų atstovaujama regioniniu lygmeniu: pradėta aktyviai bendrauti su jaunimo reikalų koordinatoriais, regioninėmis jaunimo organizacijų tarybomis, mokyklų administracijomis ir mokinių savivaldų kuratoriais. Žinoma, tuo metu, kaip ir šiandien, šalyje veikė ne tik Lietuvos moksleivių sąjunga, bet ir daugybė kitų jaunimo organizacijų, kurios savo veikla siekia gerinti jaunimo gyvenimo kokybę. Esame aktyvūs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos – asociacijos, skirtos jaunimo organizacijų bendravimui stiprinti, – nariai, aktyviai dalyvaujame visuose renginiuose, kuriuose nagrinėjami jaunimui aktualūs klausimai, ir taip atstovaujame mokinių interesams ir jų nuomonei.

Prieš keletą metų Lietuvos moksleivių sąjunga pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Šiuo metu Lietuvos mokinių interesams yra atstovaujama Europos nacionalinių mokinių savivaldų taryboje, kuri turi svarų rekomendacinį balsą svarstant jaunimui aktualius klausimus Europos Sąjungoje. Nuolat bendradarbiaujama su kitose šalyse veikiančiomis nacionalinėmis moksleivių tarybomis. 2014 m. buvo vykdytas projektas, kurio metu užsienio šalių atstovai savo patirtimi dalijosi su Lietuvos moksleivių sąjungos savanoriais. Šių metų pabaigoje Lietuvoje planuojama suorganizuoti tarptautinį renginį. Tikimasi, kad į jį atvažiuos

Lietuvos moksleivių sąjungos vasaros forumas, 2013 m.

Lietuvos moksleivių sąjungos forumas-asamblėja, 2013 m.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas

Kodėl Lietuvos moksleivių sąjunga?

440

Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota Kovo 11-osios nuotraukų akcija, 2013 m.

Lietuvos moksleivių sąjungos padalinio Kaune inicijuota Kovo 11-osios akcija, 2012 m. dar daugiau užsienio šalių atstovų, kurie diskutuos apie jaunimo galimybes Europoje ir mokyklų indėlį ugdant pilietišką, atsakingą, savarankišką jaunuolį. Lietuvos moksleivių sąjunga siekia dar glaudesnio bendradarbiavimo su užsienio šalių mokiniais ir dar labiau pagerinti atstovavimą Lietuvos mokinių interesams, užtikrinti naujausios, veiksmingiausios, aktualiausios informacijos ir metodikos sklaidą Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Per 18 savo veiklos metų Lietuvos moksleivių sąjunga, nuolat augdama ir tapdama vis reikšmingesnė Lietuvos mokiniams, tapo didžiausia mokinių interesams atstovaujančia nevyriausybine jaunimo organizacija Lietuvoje. Šiuo metu ji glaudžiai bendradarbiauja su institucijomis, teikiančiomis įvairią informaciją jaunimui, jam atstovaujančiomis ir priimančiomis jaunimui aktualius sprendimus. Taigi šiandien Lietuvos moksleivių sąjunga – stiprus mokinių balsas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Kaip tai veikia? Šiuo metu Lietuvos moksleivių sąjunga vienija 27 Lietuvos miestus ir miestelius, kuriuose turi savo skyrius: mokinių savivaldų informavimo centrus ar rajono mastu veikiančias mokinių tarybas, kurias sudaro aktyvūs savanoriai.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, visuose Lietuvos moksleivių sąjungos vienijamuose miestuose vyksta mokinių savivaldų forumai, kurių metu mokyklų atstovai renka Lietuvos moksleivių sąjungos padalinių pirmininkus, ateinančiais metais atstovausiančius mokinių balsui rajono ir nacionaliniu lygmenimis. Padalinio pirmininku gali tapti bet kuris mokinys, norintis aktyviai atstovauti mokinių interesams.

Lietuvos moksleivių sąjungos vykdytas Vasario 16-osios minėji­ mas buvo pripažintas vienu originaliausių Lietuvoje, 2014 m.

Siekiant, kad mokinių balsui būtų atstovaujama veiksmingai, reguliariai vyksta įvairūs susitikimai: visuose Lietuvos moksleivių sąjungos vienijamuose miestuose kartą per mėnesį rengiami vadovų klubai, kuriuose dalyvauja, diskutuoja ir jaunimui aktualius klausimus svarsto rajone veikiančių mokyklų mokinių savivaldų pirmininkai.

Lietuvos moksleivių sąjunga skatina mokinius dalytis gerąja patirtimi ir nuolat tobulėti, todėl keturis kartus per metus vyksta tradiciniai renginiai – forumai. Jų metu Lietuvos moksleivių sąjungos savanoriai ir mokinių savivaldų atstovai tris, o vasarą – penkias dienas bendrauja tarpusavyje, dalyvauja paskaitose, darbo grupėse, diskusijose ir įvairiuose kituose užsiėmimuose, kuriuose stiprina savo kompetencijas, lavina įgūdžius ir įgyja žinių, reikalingų norint aktyviai atstovauti mokinių interesams, mokyti kitus, taip pat dar labiau tobulėti patiems. Svarbūs ir paminėtini pavasario forumai: jų metu vyksta asamblėja, joje dvejų metų kadencijai išrenkamas organizacijos vadovas, tvirtinama metinė veiklos ataskaita ir svarstomi kiti klausimai, kurie vėliau keliami nacionaliniu lyg­meniu – už juos atsakingoms institucijoms.

Tam, kad visi procesai vyktų sklandžiai, Lietuvos moksleivių sąjunga turi savo biurą – savanoriškai dirbančių jaunuolių komandą. Jai vadovauja prezidentas. Biuras koordinuoja nacionalinio lygmens klausimus ir užtikrina, kad valdyba (Lietuvos moksleivių sąjungos padalinių pirmininkai) būtų informuota apie tokio pobūdžio klausimų svarstymą ir įsitrauktų į šį darbą.

Kaip jau minėta, pagrindinis Lietuvos moksleivių sąjungos tikslas – atstovauti mokinių interesams stiprinant ir vienijant mokinių savivaldas, todėl daug dėmesio skiriama bendravimui su jomis. Esame sukūrę mokymų vadovų sistemą. Pagal ją mokomi jauni žmonės, kurie gali važiuoti į mokinių savivaldas ir vesti jų atstovams mokymus pasirinktomis temomis, reikalingomis tam, kad būtų sėkmingai vykdoma veikla.

Kasdien mes dirbame tam, kad mokykla taptų institucija, mokiniui suteikiančia sėkmingai ateičiai užtikrinti reikiamų žinių ir įgūdžių, t. y. gebėjimą kelti asmeninius tikslus ir kryptingai jų siekti. Per 18 metų įgijome daug patirties, tačiau ir toliau kasdien tobulėjame tam, kad mokinių balsas Lietuvoje ir Europoje būtų garsus, girdimas ir išgirstas.

Kur kreiptis?

Lietuvos moksleivių sąjungos nariais gali tapti bet kuri mokinių savivalda, kuriai rūpi Lietuvos mokinių gerovė. Mūsų kontaktus ir daugybę naudingos informacijos galite rasti organizacijos interneto svetainėje www.moksleiviai.lt 441

LIETUVOS VAIKŲ IR MOKSLEIVIŲ TELEVIZIJOS KONKURSAS „DAINŲ DAINELĖ“ Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų televizijos konkursas „Dainų dainelė“ – vienas išskirtiniausių šalies muzikinių renginių, turintis ilgametes tradicijas ir jas tęsiantis. Šio konkurso tikslas – puoselėti dainavimo kultūrą, skatinti gabių vaikų meninę saviraišką, atrinkti geriausius šalies jaunuosius solistus ir vokalinius ansamblius.

Projekto iniciatoriai ir rengėjai yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nuo 1998 m. Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu „Dainų dainelę“ organizuoja Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Kas dvejus metus organizuojamame ir devynis mėnesius trunkančiame projekte dalyvauja 3–19 metų vaikai ir mokiniai iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių. Konkurso dalyviai skirstomi į 4 amžiaus grupes. Dalyviai ir būsimi laureatai vertinami pagal intonavimą, vokalinius duomenis, ansambliškumą, repertuaro pasirinkimą ir interpretaciją, artistiškumą, sceninę kultūrą. Vertinant ansamblius atsižvelgiama į ansamblio tipą (duetas, tercetas, kvartetas, merginų, vaikinų, mišrus). Zoninių turų ir televizijos koncertuose pasirodo apie 5 tūkstančiai jaunųjų dainininkų, ansambliams akompanuojančių dalyvių. Baigiamojoje konkurso laureatų šventėje, tradiciškai rengiamoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, koncertuoja per 300 jaunųjų dainininkų. Tai vienas iš daugiausia dalyvių pritraukiančių šalies muzikinių renginių: nuo konkurso pradžios jame dalyvavo per 200 tūkstančių jaunųjų dainininkų.

Nuo 1974 m. rengiamas konkursas „Dainų dainelė“ į profesionalaus muziko kelią atvedė jau ne vieną šiandien žinomą Lietuvos

atlikėją. Vytautas Juozapaitis, Judita Leitaitė, Sigutė Trimakaitė, Deividas Staponkus, Loreta Sungailienė, Rafailas Karpis, Liudas Mikalauskas, Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė, Vilius Tarasovas, Evelina Sašenko, Ona Kolobovaitė, Jurgis Brūzga, Jūratė Miliauskaitė, Gintarė Skerytė – tai tik nedaugelis „Dainų dainelės“ laureatų. 2014 m. buvo švenčiamas konkurso 40 metų jubiliejus. „Dainų dainelės“ konkurso savivaldybių, zoninių etapų koncertuose jau dalyvavo daugiau nei 4,5 tūkst. dainininkų.

Baigiamasis jubiliejinės „Dainų dainelės“ koncertas atlikėjus sukvietė net iš 17-os šalies savivaldybių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Šiaulių, Alytaus, Druskininkų, Kelmės, Molėtų, Mažeikių, Biržų, Pakruojo, Visagino, Vilkaviškio, Kupiškio, Rokiškio ir Skuodo. Konkurso geriausieji išrinkti iš 350 solistų ir ansamblių, dalyvavusių 14-oje baigiamųjų koncertų, kuriuos nuo vasario mėnesio tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija. Vieną laureatą išrinko televizijos žiūrovai. Daugiausia konkurso laimėtojų iš Vilniaus, Klaipėdos ir Visagino. 9 laureatai atstovavo bendrojo lavinimo mokykloms, 19 – muzikos ir meno mokykloms, kiti – lopšelių-darželių, kultūros įstaigų, neformaliojo švietimo įstaigų ugdytiniai.

Konkurso laureatus paruošė 35 vadovai. Daugiausia – 5 laureatus – paruošė Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyk­ los mokytoja Vita Pimpienė. Laureatų koncertuose Lietuvos nacio­naliniame operos ir baleto teatre skambėjo įvairių žanrų kūriniai: klasikos, džiazo, šiuolaikiniai kūriniai, taip pat lietuvių liaudies dainos, Lietuvos ir užsienio kompozitorių sukurtos dainos.

Konkurso laureatus sveikina Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 442

2014 METŲ LAUREATAI A amžiaus grupė (3–6 metų vaikai) Kasparas Brikys (Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, vadovė Audronė Paskaitė) Matas Saukantas (Skuodo vaikų lopšelis darželis, vadovė Jolanta Raišutienė) Urtė Stanevičiūtė (Klaipėdos rajono Agluonėnų lopšelis-darželis „Nykštukas“, vadovė Regina Valskienė) Simona Tuskaitė (Rokiškio lopšelis-darželis „Varpelis“, vadovė Inga Šablinskienė) Mergaičių tercetas (Mažeikių lopšelis-darželis „Gintarėlis“, vadovė Roma Skirmontienė)

B amžiaus grupė (7–10 metų mokiniai) Vesta Barasaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla, vadovė Rasa Veretenčevienė) Viltė Jakubkaitė (Kupiškio Kupos pradinė mokykla, vadovė Laima Giedraitienė) Mėlika Rakauskaitė (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė) Augustė Rutkauskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, vadovė Raimonda Tallat-­Kelpšaitė) Ansamblis „Kvarta“ (Šiaulių „Juventos“ progimnazija, vadovė Loreta Stankuvienė) Mišrus ansamblis (Klaipėdos Vydūno gimnazija, vadovė Rūta Girdzijauskienė)

Konkurso laureatas Kasparas Brikys

Konkurso laureatas Matas Saukantas

Konkurso laureatas ansamblis „Kvarta“

Konkurso laureatė Viltė Jakubkaitė 443

C amžiaus grupė (11–14 metų mokiniai) Ernestas Brazovskis (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė) Gražvydas Gedvilas (Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinė mokykla, vadovė Živilė Ratinienė) Kotryna Juodzevičiūtė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, vadovė Dalia Dubietytė) Deimantė Sadauskaitė (Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla, vadovė Asta Vajegienė) Simona Skrebutėnaitė (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė) Ansamblis „Linksmasis Do“ (Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykla, vadovė Jūratė Miliauskaitė) Vokalinis ansamblis „Mini Jazz“ (VšĮ Artūro Noviko džiazo mokykla, vadovas Artūras Novikas)

Vertinimo komisijos pirmininkas Virgilijus Noreika ir jo studen­ tas, 2008 m. „Dainų dainelės“ laureatas Maksim Pogrebniak

Konkurso laureatas vokalinis ansamblis „Mini Jazz“

Konkurso laureatė Monika Šakytė

Konkurso laureatas Ernestas Brazovskis 444

Konkurso laureatas Klaipėdos jaunimo centro studijos „Keberiokšt“ vyresniųjų ansamblis

D amžiaus grupė (15–19 metų mokiniai) Akvilė Čemerytė (Kupiškio „Yamaha“ muzikos klasė, vadovas Kęstutis Stankevičius) Emilija Finagėjevaitė (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, vadovė Edita Linkevičienė) Inga Gykytė (Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla, vadovė Violeta Stankevičienė) Tomas Kildišius (Molėtų menų mokykla, vadovė Violeta Zutkuvienė) Ieva Kriščiūnaitė (Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykla, vadovė Palmyra Briedienė) Laurynas Kudijanovas (Kupiškio meno mokykla, vadovė Nidija Sankauskienė) Gabija Kušleikaitė (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija, vadovė Loreta Stankuvienė) Meda Mitkutė (Alytaus jaunimo centro vokalo studija „Bel canto“, vadovė Aldona Ramanauskaitė) Augminas Petronis (Vilniaus jėzuitų gimnazija, vadovas Leonidas Abaris) Simonas Strazdas (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija, vadovas Liutauras Navickas) Monika Šakytė (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla, vadovė Dalia Olberkienė) Duetas Milda ir Teresė Andrijauskaitės (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė) Merginų duetas Eglė Kvilonskaitė ir Agota Gintutytė (Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykla, vadovė Gražina Vosylienė) Vaikinų duetas Aurimas Jankauskas ir Gediminas Skačkauskas (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vilija Ginaitienė) Vaikinų duetas Antanas Narmontas ir Deivydas Saikauskas (Skuodo rajono Ylakių gimnazija, vadovas Algimantas Matutis) Merginų duetas Kamilė Daunaravičiūtė ir Greta Šepliakovaitė (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla, vadovė Vita Pimpienė) Merginų tercetas (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, vadovė Hana Mockienė) Vokalinis ansamblis „Jazz Island“ (VšĮ Artūro Noviko džiazo mokykla, vadovas Artūras Novikas) Dainos studijos „Keberiokšt‘‘ vyresniųjų ansamblis (Klaipėdos jaunimo centras, vadovė Regina Vindžigalskienė) Kolektyvas „Vocalis“ (Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, vadovė Erlanda Tverijonienė) Mišrus ansamblis (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, vadovė Dalia Pilipavičienė) Vaikinų ansamblis (Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija, vadovės Ingrida Tuomienė, Aušrelė Nazarovaitė)

Konkurso laureatė Deimantė Sadauskaitė

Konkurso laureatas Laurynas Kudijanovas 445

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas (European Union Contest for Young Scientists) – nuo 1989 m. kasmet rengiamas tarptautinis Europos Sąjungos šalių jaunųjų mokslininkų konkursas. Lietuva šiame konkurse dalyvauti pakviesta 1992 m. kartu su Baltarusija, Bulgarija, Estija, Gruzija, Latvija, Lenkija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, Turkija ir Ukraina. Nacionalinį konkursą Lietuvoje nuo 1996 m. organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Nuo 1996 m. Lietuvos mokiniai dalyvauja dviejuose Europos mokinių konkursuose: Jaunųjų europiečių aplinkotyros konkurse ir Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Nuo 2000 m. lietuviai dalyvauja tik Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.

Iki 1999 m. Nacionalinio jaunųjų mokslininkų konkurso darbai buvo pristatomi sekcijose. Iš geriausiųjų sekcijose buvo atrenkami darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą.

Nuo 2000 m. konkursą sudaro du etapai – darbų gynimas sekcijose ir darbų gynimas baigiamajame etape. Per pirmą etapą ekspertų komisijos iš kiekvienos sekcijos atrenka po du geriausius darbus, skirtus baigiamajam konkurso etapui. Kandidatai turi sugebėti pristatyti savo darbą ir diskutuoti anglų kalba. Baigiamajame etape mokiniai darbus pristato stenduose. Darbus vertina įvairių mokslo sričių ekspertų komisija, atsižvelgdama į anksčiau jai pateiktą darbo aprašymą ir stendinį darbo pristatymą. Baigiamajame etape ekspertų komisija, neatsižvelgdama į sekcijas, atrenka kandidatus, kurie atstovaus Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse ir kituose tarptautiniuose konkursuose. Vertinant darbus atsižvelgiama į darbo idėjos originalumą; atlikimo moksliškumą, meistriškumą ir kruopštumą; tyrimo metodikos naujumą; savarankiškumą; darbo tęstinumą; darbo aprašo, stendo ir priedų estetinį vaizdą; kandidato gebėjimą diskutuoti su komisijos nariais kandidato darbo tema. Nuo 2013 m.

konkursą sudaro trys etapai: per pirmąjį vykdoma darbų atranka pagal pateiktą trumpą kiekvieno darbo santrauką, per antrąjį darbas pateikiamas stende ir pristatomas ekspertų komisijai žodžiu, per baigiamąjį konkurso etapą pristatomas mokslinis pranešimas apie atliktą tyrimą, aptariama darbo metodika, gauti rezultatai ir įvertinamas jų patikimumas, vyksta diskusija su ekspertais, išaiškinami prizininkai, atrenkami kandidatai atstovauti Lietuvai.

Konkurso tikslai yra šie: skatinti jaunimą kurti, padėti atskleisti prigimtines jo galias, stebėti jų raišką; skleisti gamtos, technikos, humanitarinių ir socialinių mokslų žinias; formuoti jaunimo mokslinio mąstymo ir tiriamojo darbo įgūdžius; atrinkti geriausius darbus Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui.

Konkurse gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus Lietuvos mokyklų mokiniai. Konkursui teikiamą darbą turi būti atlikę ne daugiau kaip du mokiniai (konkurso dalyvis gali būti tik vieno konkursui teikiamo darbo autorius).

2014 m. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape 89 darbus pristatė 149 mokiniai, nugalėtojai buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje. Vertinimo komisija iš 20 baigiamajame konkurso etape pristatytų darbų išrinko penkis geriausius. Konkurso 1-osios vietos laimėtojais paskelbti Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 3-ios klasės mokinys Matas Navickas už darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“, Violeta Kalašinskaitė ir Monika Orlovaitė iš Tauragės „Versmės“ gimnazijos už darbą „Priemonių kompleksas bičių Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos abiturientė Aurėja Bačinskaitė už darbą „Natūrali kvietinės duonos saugojimo trukmės prailginimo technologija“. Šie mokiniai buvo atrinkti atstovauti Lietuvai 26-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse, kuris 2014 m. vyko Varšuvoje (Lenkija). Šiame konkurse Lietuvai atstovavo du tiriamieji darbai, abu jie

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai, 2014 m.

Per antrąjį etapą darbai pateikiami stenduose ir pristatomi ekspertų komisijai žodžiu

446

Konkurso tikslas – skatinti jaunimą kurti

Konkurso dalyvis pristato savo darbą

Konkurse gali dalyvauti 14–20 metų amžiaus Lietuvos mokyklų mokiniai

Konkursui teikiamą darbą turi būti atlikę ne daugiau kaip du mokiniai

tapo nugalėtojais. Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionaliniame etape 1-ąją vietą taip pat pelnė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokiniai Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys, pristatę darbą „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“, Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos 9-os klasės mokinė Aušrinė Norvilaitė ir Palangos senosios gimnazijos 11-os klasės mokinė Gabrielė Bumbulytė, kurios pristatė darbą „Augalinių ekstraktų panaudojimas aruodinio straubliuko (Sitophilus granarius L.) kontrolei“.

mokinys Julius Bogomolovas laimėjo specialųjį prizą – apsilankymą Europos molekulinės biologijos laboratorijoje; 2005 m. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mokiniai Gediminas Kiršanskas ir Erikas Gaidamauskas pelnė paskatinamuosius prizus – apsilankymą Europos dalelių fizikos laboratorijoje ir Europos sintezės plėtros forume; 2007 m. Vilniaus Simono Daukanto vidurinės mokyklos mokinės Rasa Briedytė ir Milda Jurėnaitė taip pat laimėjo paskatinamuosius prizus – apsilankymą Laue-Langevin institute Prancūzijoje ir galimybę susipažinti su Europos sinchrotroninės radiacijos įranga; 2011 m. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinys Povilas Kavaliauskas (vadovė dr. Rita Plančiūnienė) už darbą „Naminių musių (Musca domestica) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ laimėjo 1-ąją vietą ir 7000 eurų premiją, taip pat paskatinamuosius prizus – apsilankymą tarptautiniuose jaunimo mokslo forumuose Stokholme (Švedija) ir Londone (Jungtinė Karalystė), Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokinės Dalia Bartkevičiūtė ir Gailė Tumėnaitė laimėjo stažuotę į Europos patentų tarnybą Miunchene (Vokietija).

2013 m. Prahoje (Čekija) vykusiame 25-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo Aleksandro Stulginskio universiteto pirmakursis, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos absolventas Edvinas Misiukevičius, jis tapo konkurso laureatu ir laimėjo specialųjį prizą. Konkurse E. Mi­ siukevičius pristatė darbą „Viendienių (Hemerocallis) selekcija ir sėjinukų auginimas patalpoje“ (vadovė dr. Rita Urbanavičienė).

Per iškilmingą ceremoniją Prahos Betliejaus koplyčioje (Čekija) E. Misiukevičius buvo apdovanotas specialiu Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro prizu, jam suteikta galimybė savaitę stažuotis viename iš pasirinktų šio centro institutų Belgijoje,

Lietuvos mokinių laimėjimai 1996 m. Brėmene (Vokietija) vykusiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Lietuvai atstovavo Vidas Dobrovolskas ir Andrejus Rožkovas. Abu mokiniai pelnė prizus už aplinkotyros sekcijoje pristatytus darbus: 1997 m. Vidas Dobrovolskas dalyvavo 47-ajame Nobelio premijos laimėtojų susitikime Landau mieste, o Andrejus Rožkovas – Jaunųjų europiečių aplinkotyros koliokviume. 2001 m. Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų astronomijos būrelio narys Tomas Vaiseta šiame konkurse laimėjo specialųjį prizą – dviejų mėnesių viešnagę Kanarų salų observatorijoje; 2003 m. Prienų gimnazijos mokinys Evaldas Trainavičius taip pat laimėjo specialųjį prizą – kelionę į Norvegijos poliarinį institutą Špicbergene; 2004 m. Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų chemijos būrelio narys Laurynas Pliuškys 16-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Dubline (Airija) laimėjo 3-iąją vietą, įvertintą 1500 eurų. Jaunasis mokslininkas L. Pliuškys pristatė darbą „Trakų ežerų vandens analizė ir naujas biosensorius sunkiųjų metalų kiekio radimui“, kuris buvo priskirtas aplinkos sekcijai. 2004 m. Vilniaus licėjaus

447

Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ar Nyderlanduose. 2014 m. Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokinys Matas Navickas už darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“ laimėjo 3-iąją vietą, įvertintą 3500 eurų. Tauragės „Versmės“ gimnazijos mokinės Violeta Kalašinskaitė ir Monika Orlovaitė laimėjo Europos patentų biuro įsteigtą specialųjį prizą – penkių dienų vizitą Europos patentų biure Miunchene (Vokietija).

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai 2007 m.

Renata Rabovič (IV klasė, Švenčionių rajono Švenčionėlių gimnazija) ir Austė Cijūnėlytė (III klasė, Kauno „Varpo“ gimnazija).

Darbas „Jaunimo domėjimasis mokslu Lietuvoje“ (vadovas Jurgis Pralgauskis); Aurelija Judita Abraitytė (IV klasė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Neakivaizdinė jaunųjų biochemikų mokykla). Darbas „Angiotenziną konvertuojančio fermento geno polimorfizmas“ (vadovė Giedrė Šinkūnaitė); Mindaugas Ilčiukas (III klasė, Utenos rajono Užpalių gimnazija). Darbas „Užpalių apylinkių drugiai“ (vadovė Vytautė Velutienė); Einoras Ramonas (10 klasė, Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai). Darbas „Radijo bangomis valdomas povandeninis laivas“ (vadovas Janas Žamoitis); Rasa Briedytė (12 klasė, Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla), Milda Jurėnaitė (12 klasė, Vilniaus Simono Daukanto vidurinė mokykla). Darbas „Cinko ir cinko lydinių galvaninių dangų struktūros ir korozinės elgsenos įvairiose terpėse tyrimas“ (vadovė Virgina Valentinavičienė).

Kamilė Plėšnytė ir Vilgailė Vaitkutė (IV klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Darbas „Šeimos genealoginis genetinis medis pagal MMP-3 geno promotorinės srities - 1171 mutaciją ir jos klinikinė reikšmė“ (vadovė Giedrė Šinkūnaitė); Kamilė Banevičiūtė ir Asta Zaveckaitė (11 klasė, Ukmergės „Šilo“ vidurinė mokykla). Darbas „Ukmergės krašto laidotuvių giesmės“ (vadovė Janė Juzėnienė); Aistė Baleišytė (III klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Elektroporacijos ir vaisto bleomicino sinergetinio poveikio pelių hepatomos bei pelių gliomos ląstelėms tyrimai in vitro“ (vadovas prof. dr. Gintautas Saulis).

2010 m.

Asta Lučiūnaitė (12 klasė, Vilniaus Šeškinės vidurinė mokykla, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras).

Darbas „Saulės aktyvumo ciklai“ (vadovė Aurelija Visockienė); Guoda Radavičiūtė (IV klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija) ir Vaiva Radavičiūtė (III klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Piridino N-oksido dariniai – potencialūs antibakteriniai ir priešgrybeliniai vaistai“ (vadovė Vilma Petrikaitė); Donatas Ramaška (IV klasė, Vilniaus „Minties“ gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras). Darbas „Elektrai laidžių polimerų sintezė“ (vadovė Julija Baniukevič); Domas Uogintas (IV klasė, Pasvalio Petro Vileišio gimnazija).

Darbas „Dieninių drugių faunos pasiskirstymas įvairiose buveinėse“ (vadovas Egidijus Petrulis);

2008 m.

Tautrimas Pajarskas (IV klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Neprogramuojamas intelektas“; Domantas Balsys (12 klasė, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Neakivaizdinė jaunųjų biochemikų mokykla). Darbas „Dirvožemio mikroorganizmų, skaidančių fluoresceino dilauratą, atranka ir identifikavimas“ (vadovas dr. Rolandas Meškys); Justas Simonavičius ir Eglė Vaitonytė (IV klasė, Kėdainių šviesioji gimnazija). Darbas „Sunkiųjų metalų ir bendrosios sieros koncentracijų tyrimas pušų žievėse“ (vadovė Eugenija Teišerskienė); Andrius Misiukas-Misiūnas (IV klasė, Vilniaus „Minties“ gimnazija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras). Darbas „Saulės įtaka Žemės klimatui“ (vadovė Aurelija Visockienė); Giedrė Armonaitė ir Jelena Synanovič (IV klasė, Palangos senoji gimnazija). Darbas „Šakotojo banguolio (furcellaria lumbrica­ lis (huds.) populiaciniai skirtumai priklausomai nuo gylio: šviesos ar bangų įtaka?“ (vadovė Daiva Urbštienė).

Varšuvoje Matas Navickas pristatė darbą „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“, 2014 m.

2009 m.

Einoras Ramonas (IV klasė, Vilniaus Radvilų gimnazija). Darbas „Belaidis povandeninių tyrimų aparatas“ (vadovė Natalja Ramonienė); Džiugas Meškelevičius (IV klasė, Vilniaus Užupio gimnazija) ir Dovilė Bundzinskaitė (II klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija).

Darbas „Žolinės kilmės preparato tyrimas“ (vadovė dr. Virginija Bukelskienė); 448

2014 m. 26-asis Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas įvyko Varšuvoje (Lenkija)

Dalia Bartkevičiūtė (10 klasė, Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė mokykla) ir Gailė Tumėnaitė (8 klasė, Varėnos „Ąžuolo“ vidurinė mokykla). Darbas „Grybų dažų pritaikymas gobelenų restauravimui“ (vadovė Jolanta Žilionienė); Raminta Juškaitė (IV klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija). Darbas „PMQR genų paplitimas tarp Lietuvoje išskirtų klinikinės ir veterinarinės kilmės enterobakterijų“ (vadovė prof. dr. Edita Sužiedėlienė); Povilas Kavaliauskas (10 klasė, Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla). Darbas „Naminių musių vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ (vadovė dr. Rita Plančiūnienė).

2011 m.

Povilas Kavaliauskas (III klasė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija). Darbas „Naminių musių (Musca domesti­ ca) vaidmuo platinant atsparias bakterijų padermes“ (vadovė dr.

Rita Plančiūnienė); Dobilė Minkutė (I klasė, Kauno „Aušros“ gimnazija). Darbas „Apsauginis tekstilinis mobiliojo telefono dėkliukas“ (vadovė Jūratė Martinaitienė); Dalia Bartkevičiūtė (III klasė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija) ir Gailė Tumėnaitė (I klasė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija). Darbas „Grybų dažų pritaikymas gobelenams restauruoti“ (vadovė Jolanta Žilionienė); Matas Navickas (8 klasė, Kauno Vinco Kudirkos vidurinė mokykla). Darbas „Dekoratyvinės obels „Red Sentinel“ įvedimas į in vitro kultūrą ir mikrodauginimas“ (vadovė Gintarė Jakaitytė);

Airidas Žukauskas (III klasė, Šiaulių universiteto gimnazija).

Darbas „Elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikio tyrimas bakterijoms Bacilus subtilis“ (vadovas Vacys Jankus).

2012 m.

Gabija Maršalkaitė (IV klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazija) ir Motiejus Valiūnas (IV klasė, Vilniaus licėjus). Darbas „Žvaigždžių spiečių irimas Mūsų Galaktikoje“; Airidas Žukauskas (IV klasė, Šiaulių universiteto gimnazija).

Darbas „Elektromagnetinių bangų, kurias skleidžia mobilieji telefonai, poveikio tyrimas bakterijoms Bacilus subtilis“ (vadovas Vacys Jankus); Miglė Radžvilaitė (III klasė, Joniškio „Aušros“ gimnazija) ir Edvinas Černauskas (III klasė, Joniškio „Aušros“ gimnazija).

Darbas „Magnetinio lauko ir vandens rūšių įtaka pipirnės augimui ir miežių daigumui“ (vadovė Asta Radžvilienė); Ieva Paškauskaitė (III klasė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija).

Darbas „Jaunimo trumpinių ir slengo žodynas ir jo analizė“ (vadovė Daiva Paškauskienė); Gabija Solovjovaitė (IV klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija). Darbas „Terpės klampumo įtaka DNR ir priešvėžinio vaisto bleomicino elektropernašai į ląsteles“ (vadovas doc. dr.

Saulius Šatkauskas).

2013 m.

Akvilė Gintautaitė (IV klasė, Palangos senoji gimnazija) ir Eglė Stonkutė (IV klasė, Palangos senoji gimnazija). Darbas „Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens“ (vadovė Danguolė Baranauskienė); Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys (II klasė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Darbas „Žemųjų dažnių virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“ (vadovė Valentina Rakužienė); Agnė Gudaitė (IV klasė, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija). Darbas „Ar girnelės forma turi įtakos girnelės kremzlės sudilimui?“ (vadovas prof. dr. Rimtautas Gudas); Edvinas Misiukevičius (IV klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija). Darbas „Viendienių (Hemerocallis) selekcija ir sėjinukų auginimas patalpoje“ (vadovė Rita Urbanavičienė); Aurėja Bačinskaitė (III klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno moksleivių aplinkotyros centras). Darbas „Kvietinės duonos technologija pritaikant paprastąją garšvą (Aegopodium podagraria L.) duonos gamybai ir mikrobiologinei saugai padidinti“ (vadovė Jolanta Šernienė).

2014 m.

Varšuvoje Violeta Kalašinskaitė ir Monika Orlovaitė pristatė darbą „Priemonių kompleksas bičių Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“, 2014 m.

Matas Navickas (III klasė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija). Darbas „Obels „Malus x robusta“ pražydinimas in vitro kultūroje“; Violeta Kalašinskaitė (IV klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazija) ir Monika Orlovaitė (I klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazija).

Darbas „Priemonių kompleksas bičių Apis mellifera erkėtumui kontroliuoti“ (vadovė Vitalija Kalašinskienė); Aurėja Bačinskaitė (IV klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno moksleivių aplinkotyros centras). Darbas „Paprastosios garšvos įtaka kvietinės duonos pelėjimui“ (vadovė Jolanta Šernienė); Pijus Žagrakalys ir Simonas Pranys (III klasė, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Darbas „Žemo dažnio virpesių įtaka sėklų dygimui ir augalo vegetacijai“ (vadovė Valentina Rakužienė); Aušrinė Norvilaitė (9 klasė, Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla) ir Gabrielė Bumbulytė (III klasė, Palangos senoji gimnazija). Darbas „Augalinių ekstraktų panaudojimas aruodinio straubliuko kontrolei“ (vadovė Danguolė Baranauskienė).

449

Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“ Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“ yra kasmetinis renginys, kurio tikslas – ugdyti dailaus, taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, išrinkti gražiausią ir originaliausią rašyseną turinčius Lietuvos gyventojus. Renginys skiriamas Vincui Kudirkai, vienam Lietuvių tautinio sąjūdžio – judėjimo, padėjusio pamatus modernios lietuvių tautos susiformavimui, politiniam išsivadavimui ir savos tautinės valstybės sukūrimui, – ideologų.

Konkursas pradėtas rengti 2011 m., jį organizuoja Lietuvių kalbos institutas, UAB „Biuro pasaulis“ ir iniciatyvinė pedagogų grupė. Šio konkurso idėjos autorius – UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas. Konkurso dalyviai suskirstomi į tris amžiaus grupes: 3–6 klasių mokinių, 7–12 klasių mokinių ir suaugusiųjų grupes. Jie mėlyno rašalo plunksnakočiu turi perrašyti organizatorių parinktus tekstus. Konkursą sudaro du etapai. Iš atsiųstų dailyraščiu parašytų tekstų konkurso vertinimo komisija atrenka 10 geriausių kiekvienos amžiaus grupės dalyvių darbų. Šiuo konkursu siekiama atgaivinti rašymą ranka, visus paskatinti į rankas dažniau paimti plunksnakotį.

2013 m. konkurse aktyviausiai dalyvavo jauniausieji, 3–6 klasių, mokiniai: gauti 2835 šios amžiaus grupės dalyvių darbai. 7–12 kla-

sių mokiniai atsiuntė 1748, suaugusieji – 1034 darbus. Tarp konkurso finalininkų daugiausia buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Grigiškių gyventojų. Buvo renkama ir konkurse aktyviausiai dalyvavusi bendruomenė. Ja antrus metus iš eilės tapo Vilniaus Žemynos progimnazija, kuri atsiuntė 500 darbų. Konkursui, kaip jau įprasta, darbus siuntė ir užsienio šalyse gyvenantys tautiečiai: dailyraščiu parašytų tekstų gauta iš Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos. Daug Lietuvos mokyklų, norėdamos palengvinti darbą konkurso komisijai, rengė vietinius dailyraščio konkursus ir į konkursą „Rašom!“ siuntė kruopščiai atrinktus geriausius darbus.

Konkurso finale dalyvius sveikino renginio globėjas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narė poetė Dalia Teišerskytė ir Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė. Konkurso nugalėtojai kiekvienoje amžiaus grupėje ir originaliausio darbo autorius laimėjo kruizus Ryga–Stokholmas– Ryga 4 asmenims. Visi konkurso finalo dalyviai buvo apdovanoti rašymo priemonėmis ir saldumynais. 2013 m. savo amžiaus grupėse konkurso nugalėtojomis tapo Justina Kvedaraitė (Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla), Saulė Minkevičiūtė (Klaipėdos „Varpelio“ mokykla-darželis), Ugnė Stonkutė (Klaipėdos „Varpelio“ mokykla-darželis), Bertina Dragūnaitė (Šiaulių Jovaro progimnazija), Gabrielė Sinkevičiūtė (Kauno „Santaros“ gimnazija) ir Rimtautė Lukšytė (Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija).

2014 m. konkurso finalas vyko Lietuvos mokslų akademijoje.

2014 m. savo amžiaus grupėse konkurso nugalėtojomis tapo Paulina Kriščiūnaitė (Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras), Martyna Urmonaitė (Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinė mokykla), Andrė Ožechauskaitė (Kauno Senamiesčio progimnazija), Bertina Dragūnaitė (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija), Gabrielė Sinkevičiūtė (Kauno „Santaros“ gimnazija) ir Justina Turuta (Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla).

Konkurso finalas

Konkurso dalyviai turi perrašyti parinktus tekstus 450

Konkurso tikslas – ugdyti dailaus, taisyklingo rašymo įgūdžius

Nacionalinis vaikų dailės darbų konkursas „Piešiam!“ Konkursą „Piešiam!“ organizuoja Dailės mokytojų asociacija, bendrovės „Biuro pasaulis“, „Colorino Kids“ ir „Tallink“. Konkurso idėjos autorius – UAB „Biuro pasaulis“ generalinis direktorius Artūras Tuminas. Konkurso paskirtis – puoselėti vaikų saviraišką, skatinti suprasti kito kūrybinę raišką, ieškoti netradicinių meninių raiškos priemonių kuriant kūrybinius darbus. Visi konkurso dalyviai suskirstomi į keturias amžiaus grupes – nuo ikimokyklinukų iki abiturientų. 2014 m. pavasario konkurse komisija išrinko po 10 kiekvienos amžiaus grupės finalininkų. Daugiausia į finalą patekusių dalyvių – Vilniaus Gabijos gimnazijos mokytojos Audros Mockuvienės auklėtiniai: iš 15 šios mokytojos auklėtinių atsiųstų darbų finalą pasiekė 5. Daugiausia – beveik 200 – piešinių buvo atsiųsta iš Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos. Piešinių gausa nedaug atsiliko Vilniaus Žvėryno gimnazija, kuri atsiuntė 140 darbų.

Pagrindinė konkurso „Piešiam!“ tema buvo „Jūros pasakojimai“, tačiau konkrečias finalui skirtas temas kiekvienos amžiaus grupės dalyviai sužinojo tik prasidėjus finaliniam etapui. Mažiausiesiems buvo skirta tema „Auksinė žuvelė“, antrosios amžiaus grupės dalyviams – „Jūros išdaigos“, trečiosios amžiaus grupės dalyviams – „Atostogos prie jūros“, vyriausiesiems – „Keliaujam jūra“. Jūrą konkursui piešė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro bendruomenė, jie atsiuntė 25 piešinius. Kai kurie konkurso dalyviai, siekdami labiau įsigilinti į konkurso temą „Jūros pasakojimai“, dailę derino su kitomis meno šakomis: Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos mokiniai dailės darbus kūrė per muzikos pamokas klausydami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ ir kartu su muzikos mokytoja Skaiste Žemaitiene dainavo Reginos Bočienės dainą „Aš prie jūros gyvenu“; niekada jūros nematę Gelgaudiškio specialiosios mokyklos (Šakių r.) 6-os ir 7-os lavinamųjų klasių mokiniai kartu su mokytoja Rasa Misevičiene jūrą konkursui piešė iš vaizduotės, perskaitytų pasakų, legendų ir matytų filmų.

2014 m. pavasario konkurso finalas vyko Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Visų amžiaus grupių nugalėtojai laimėjo kruizus Ryga– Stokholmas–Ryga 4 asmenims, 2-osios vietos nugalėtojai buvo

Pagrindinė 2014 m. konkurso tema – „Jūros pasakojimai“

apdovanoti planšetiniais kompiuteriais, 3-iąją vietą užėmusieji – kompiuterių priedų rinkiniais. Visi finalo dalyviai buvo apdovanoti piešimo reikmenimis.

Dalyvių iki 6 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą laimėjo Bronius Kvedaras (Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“), 2-ąją vietą – Žilvinas Eglinskas (Klaipėdos lopšelis-darželis „Atžalynas“), 3-iąją vietą – Emilija Česnakaitė (Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“); 7–10 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą iškovojo Emilė Kleopatra Mielžlaiškytė (Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla), 2-ąją vietą – Ieva Visockytė (Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla), 3-iąją vietą – Emilija Jonaitytė (Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla); 11–14 metų amžiaus grupėje 1-ąją vietą užėmė Sintija Raudonytė (Kauno „Saulės“ gimnazija), 2-ąją vietą – Artur Brodovič (Vilniaus „Ateities“ vidurinė mokykla), 3-iąją vietą – Emilija Kielaitė (VšĮ „Saulės“ privati gimnazija); tarp 15–18 metų amžiaus dalyvių geriausiai piešė Laurita Kalpokaitė (Vilniaus „Minties“ gimnazija), 2-ąją vietą laimėjo Aleksandra Zniščinska (Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla), 3-iąją vietą – Arūnė Bitvinskaitė (Vilniaus Gabijos gimnazija).

Konkurso dalyviai naudojo įvairias piešimo technikas: mažiausiųjų mėgstamiausios priemonės – spalvoti pieštukai, flomasteriai, akvarelė ir kreidelės; antrosios amžiaus grupės vaikai naudojo mišrią techniką ir kūrė labai dinamiškas kompozicijas; tarp 11–14 metų amžiaus dalyvių pagrindinės naudojamos piešimo priemonės – guašas, akvarelė ir pieštukai; vyriausieji, 15–18 amžiaus dalyviai, derino visiškai skirtingas technikas, jų piešiniuose atsispindėjo filosofiniai apmąstymai, vyravo netradicinė kompozicija. Pirmajame nacionaliniame vaikų dailės darbų konkurse „Piešiam!“ dalyvavo daugiau kaip 550 švietimo įstaigų mokiniai, buvo atsiųsta beveik 3000 su jūros tema susijusių piešinių.

Nacionalinis dailės konkursas sulaukė didelio pasisekimo, todėl 2014 m. rudenį Nacionalinėje dailės galerijoje vyko antrasis „Piešiam!“ konkursas, jo tema – „LDK pilys“. Finalo metu dalyviai piešė savo svajonių pilį 451

2014 METŲ RUDENS KONKURSO LAUREATAI I grupė (5–6 metų vaikai) Greta Navickaitė, 5 metai pedagogė Rasa Kildonavičienė, Šiaulių lopšelis-darželis „Bangelė“

II grupė (7–10 metų vaikai) Luka Grondskytė, 9 metai pedagogė Kristina Ališauskienė, Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

452

III grupė (11–14 metų vaikai) Ūla Balkytė, 13 metų pedagogas Tadas Traidaras, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija

IV grupė (15–18 metų vaikai) Simona Prokopovič, 16 metų pedagogė Jelena Šepeleva, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinė mokykla

453

Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas Prieš keturis dešimtmečius (1974 m.) profesorės Aldonos Smilgaitės-Dvarionienės, kompozitoriaus Juliaus Andrejevo ir pianisto Aleksandro Jurgelionio iniciatyva pradėtas organizuoti Balio Dvariono konkursas padėjo užauginti ne vieną talentingų ir nusipelniusių muzikų kartą ir ištisus dešimtmečius skleidžia muzikos grožio dvasią. Tai yra vienas didžiausių Lietuvoje vykstančių klasikinės muzikos konkursų, skirtų jauniesiems atlikėjams. Konkurse dalyvauja mokiniai, besimokantys groti fortepijonu ir styginiais instrumentais.

Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso tikslas – suburti pedagogus ir gabiausius jaunuosius atlikėjus.

Jis yra vienintelis Lietuvoje rengiamas konkursas, kuris priklauso tarptautinei Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungai (EMCY). Tai teikia galimybių šiame konkurse pritaikyti geriausią Europos muzikinių tradicijų patirtį.

Regioniniuose atrankos etapuose dalyvauja per 400 pianistų ir stygininkų, suskirstytų į saviraiškos ugdymo ir profesinio rengimo kategorijas. Į finalinį konkurso etapą, kuris vyksta Vilniuje, patenka apie 150 regioniniuose atrankos etapuose geriausiai pasirodžiusių atlikėjų. 2014 m. finaliniame konkurso etape atlikėjus vertino kompetentinga komisija – žymūs mūsų šalies atlikėjai ir pedagogai: pianistai Julius Andrejevas, Aleksandras Jurgelionis, Darius Mažintas, Daumantas Kirilauskas, Jūratė Bundzaitė, Justas

Dvarionas ir Gabrielė Kondrotaitė, stygininkai Petras Radzevičius, Jurgis Dvarionas, Raimondas Butvila, Ingrida Armonaitė, Arūnas Palšauskas, Aistė Beržanskienė, Inga Gylytė ir Irina Kirzner.

Nacionalinį Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o nuo pat pradžių šią muzikos tradiciją palaikė ir šiuo metu remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso nugalėtojais yra tapę šimtai vaikų. Iš tikrųjų pats didžiausias jų laimėjimas – muzika, kuri tapo jų likimu. Tūkstančiai šio konkurso dalyvių, prisilietusių prie muzikos, kad ir kokioje srityje šiuo metu dirbtų, visą gyvenimą liks kūrybiški ir meniški žmonės.

Per ilgus savo gyvavimo dešimtmečius Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas įsitvirtino Lietuvos kultūriniame gyvenime ir tapo giliaprasme muzikos tradicija mūsų šalyje. Talentingiausiems Lietuvos jauniesiems muzikams sudaromos sąlygos pasirodyti Lietuvos ir užsienio koncertinėse scenose, renginys daugeliui yra puiki paskata tobulėti, pasisemti įkvėpimo, siekti pačių aukščiausių meninių viršūnių. Šis konkursas yra puiki proga apžvelgti, kiek Lietuvoje yra talentingo jaunimo, kuriam paskatinimai ir parama atvėrė kelius į didžiąją sceną, padėjo siekti pasaulinio pripažinimo ir jį pelnyti.

Konkurso organizatorius profesorius Jurgis Dvarionas

Pianistas Justas Dvarionas sveikina jaunuosius atlikėjus

454

Tekste panaudotos Ingos Juodytės nuotraukos.

2014 METŲ LAUREATAI Pianistai (saviraiškos ugdymo kategorija) Marija Kaleničenko (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla) Milda Marija Kiškūnaitė (Šiaulių „Juventos“ progimnazija) Jokūbas Žvaliauskas (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla) Simonas Miknius (Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla) Justinas Pliskus (Marijampolės muzikos mokykla) Patrikas Radzevičius (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Milda Daunoraitė (Anykščių muzikos mokykla) Kristupas Klimkaitis (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla) Emilija Pelakauskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Dovydas Vasiliauskas (Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokykla „Varpelis“) Gabija Gudžiūnaitė (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla) Dovilė Vaizgielaitė (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla) Jonas Šopa (Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla) Emilija Šukytė (Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla) Simas Šakenis (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Augustė Petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla) Ieva Petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla) Jolanta Klenovska (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla)

Konkurso laureatė Ieva Petkūnaitė (Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykla)

Konkurso laureatė Eglė Valuckaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatė Jolanta Klenovska (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) 455

Konkurso laureatė Karolina Karneckaitė (Švenčionėlių meno mokykla)

Konkurso laureatė Gustė Barbora Butvydaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Pianistai (profesinio ugdymo kategorija) Eglė Valuckaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Narajanas Laurinavičius (Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija) Rostislava Kenebas (Visagino Česlovo Sasnausko menų mokykla) Adomas Gražinis (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Dovydas Kiauka (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Lina Žutautaitė (Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) Laura Stepkovičiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Gustas Raudonius (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Lauryna Lankutytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Stygininkai (saviraiškos ugdymo kategorija) Liepa Jurgutavičiūtė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, papildomo mokymo skyrius) Agnė Gečaitė (Tauragės muzikos mokykla) Jokūbas Burneikis (Ukmergės meno mokykla) Vytautė Stecenko (Šiaulių 1-oji muzikos mokykla) David Kijevič (Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla) Aleksas Filipenkovas (Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykla) Karolina Karneckaitė (Švenčionėlių meno mokykla) Rūta Gabrusėnaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Gabrielė Beinarytė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Aušrinė Ulinskaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Liucilė Uršulė Vilimaitė (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) Andrius Malinauskas (Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla) 456

Stygininkai (profesinio ugdymo kategorija) Paulina Banaitytė (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) Rugilė Juknevičiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Ula Jankauskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Ugnė Katinskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Saulė Buikaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Ugnė Liepa Žuklytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Radvilė Nevulytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Paulina Jankovskytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Marija Raisanen (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) Jokūbas Savickas (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Erika Ieva Eriksonaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Laura Staponkutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Rūta Matuliokaitė (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija) Monika Čepytė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Gustė Barbora Butvydaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Teresė Pletkutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Milda Vaičiulytė (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) Gabrielė Dikčiūtė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Marija Pranskutė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla) Aurelijus Užameckis (Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) Konrad Levicki (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatė Ugnė Katinskaitė (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatas Jokūbas Savickas (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla)

Konkurso laureatė Agnė Gečaitė (Tauragės muzikos mokykla) 457

„LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO VAIKAI“ Visuomeninis televizijos projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – tai šauni, žaisminga viktorina, kurioje kasmet išrenkami ir apdovanojami gabiausi Lietuvos mokiniai. Visuomenė supažindinama su įvairiose Lietuvos mokyklose besimokančiais ne tik gabiais, bet ir visuomeniškai aktyviais, darbščiais mokiniais.

2008 m. projektą inicijavo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, globojo Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos. Pavadinimas projektui parinktas būtent toks dėl to, kad tuo metu buvo ruošiamasi minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Ši savaitinė 60 minučių trukmės televizijos laida, kurioje renkami daugiausia žinių turintys skirtingo amžiaus Lietuvos vaikai, yra visuomeninis projektas, mokslo, žinių, mokyklos ir pedagogų prestižo kėlimo ir populiarinimo akcija. Projekto atrankose gali dalyvauti visi norintys projekte dalyvauti Lietuvos 5–12 klasių mokiniai. Remiantis testų rezultatais, atrenkami patys sumaniausieji, kurie vėliau tarpusavyje varžosi Lietuvos televizijos studijoje. Kiekvieno žaidimo metu išrenkamas žaidimo nugalėtojas, kuris kartu su 2-osios vietos laimėtoju patenka į finalą. Po trijų žaidimų vyksta tam tikros amžiaus grupės finalas, kurio metu išrenkamas amžiaus grupės nugalėtojas.

Redakcinę grupę sudaro žinomi ir nusipelnę Lietuvos pedagogai, kurie atsakingi už klausimų suformulavimą. Mokiniams pateikia-

mi klausimai iš įvairių sričių: meno, geografijos, biologijos, istorijos, literatūros, politikos, tiksliųjų mokslų, sporto. Žaidimas nėra tik sausas žinių patikrinimas, klausimais patikrinamas ir bendras žaidėjų išsilavinimas, jų pilietinis smalsumas, domėjimasis šiandienos Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, netgi populiariąja kultūra. Šioje televizijos laidoje pateikiama įdomios informacijos apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, Europos Sąjungą, įvairias aktualijas, prisimenamos chemijos, fizikos, biologijos ir lietuvių kalbos žinios, supažindinama su saugaus eismo situacijomis, pristatomi žymių Lietuvos žmonių klausimai, kuriami siužetai apie lankytinas Lietuvos vietas. Žaidime svarbūs ir greito mąstymo, atminties, logikos elementai. Projekto autorių tikslas – žvaigždėmis paversti darbščius ir gabius Lietuvos mokinius. Sumaniausieji apdovanojami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtais prizais – statulėlėmis ir diplomais, taip pat kitų rėmėjų įsteigtais prizais. Svarbiausias įvertinimas – „Lietuvos tūkstantmečio vaiko“ titulas. Kartu su laimėtojais pagerbiami ir jų pedagogai, kurie prisidėjo prie šių vaikų lavinimo.

Anksčiau projektą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, dabartinė globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nugalėtojai kasmet pagerbiami Lietuvos Respublikos prezidentūroje. 2009 m. projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ išrinktas geriausia LTV laida, apdovanotas „bitinuku“.

Žinių viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ išrenkami ir apdovanojami gabiausi Lietuvos mokiniai 458

PROJEKTO „LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO VAIKAI“ NUGALĖTOJAI 2008–2009 m. I sezonas Giedrius Pakalka, 5 klasė, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla Milda Jundulaitė, 6 klasė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija Gediminas Odminis, 7 klasė, Šiaulių „Juventos“ pagrindinė mokykla Gediminas Šataitis, 8 klasė, Ukmergės rajono Siesikų vidurinė mokykla Elvina Jurčiukonytė, 9 klasė, Kauno rajono Raudondvario vidurinė mokykla Maksim Solovjov, 10 klasė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija Kristina Malūkaitė, 11 klasė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija Jurijus Danilovas, 12 klasė, Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

2009–2010 m. II sezonas Rytis Jonynas, 5 klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazija Ignas Planutis, 6 klasė, Vilniaus Baltupių vidurinė mokykla Mantas Masiulis, 7 klasė, Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija Robertas Venclova, 8 klasė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija Rugilė Matulevičiūtė, 9 klasė, Vilniaus licėjus Justinas Česonis, 10 klasė, Vilniaus licėjus Rokas Danilevičius, 11 klasė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija Akvilina Krasauskaitė, 12 klasė, Tauragės „Versmės“ gimnazija

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidentu Valdu Adamkumi, 2009 m.

459

2010–2011 m. III sezonas Laima Jundulaitė, 5 klasė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija Gilbertas Umbražūnas, 6 klasė, Klaipėdos Simono Dacho pagrindinė mokykla Miglė Puikytė, 7 klasė, Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla Irmantas Nomgaudas, 8 klasė, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija Mantas Razma, 9 klasė, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija Rugilė Matulevičiūtė, 10 klasė, Vilniaus licėjus Justinas Žygimantas Rastenis, 11 klasė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija Martynas Gudeliauskas, 12 klasė, Kaišiadorių rajono Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinė mokykla

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2010 m.

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2011 m.

460

2011–2012 m. IV sezonas Dovydas Vasiliauskas, 5 klasė, Kauno jėzuitų gimnazija Augenis Vadluga, 6 klasė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazija Gilbertas Umbražūnas, 7 klasė, Klaipėdos Simono Dacho pagrindinė mokykla Simonas Jatužis, 8 klasė, Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla Ignas Kriaučiūnas, 9 klasė, Marijampolės marijonų gimnazija Lukas Stankūnas, 10 klasė, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija Edvardas Voronovas, 11 klasė, Kėdainių šviesioji gimnazija Artūras Jacinavičius, 12 klasė, Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2012 m.

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2013 m.

461

2012–2013 m. V sezonas Julius Baronas, 5 klasė, Vilniaus jėzuitų gimnazija Rytis Stankevičius, 6 klasė, Vilniaus Baltupių progimnazija Herkus Gudavičius, 7 klasė, Klaipėdos „Versmės“ progimnazija Eglė Liagaitė, 7 klasė, Prienų rajono Skriaudžių pagrindinė mokykla Giedrius Pakalka, 8 klasė, Ignalinos gimnazija Adelė Stankevičiūtė, 9 klasė, Vilniaus Žirmūnų gimnazija Paulė Tulevičiūtė, 10 klasė, Vilniaus licėjus Austėja Emilija Žiūraitė, 11 klasė, Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija Džiugas Misevičius, 12 klasė, Vilniaus Žvėryno gimnazija

2013–2014 m. VI sezonas Eglė Stankevičiūtė, 5 klasė, Vilniaus Gabijos gimnazija Emilija Palivonaitė, 6 klasė, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla Dovydas Vasiliauskas, 7 klasė, Kauno jėzuitų gimnazija Augenis Vadluga, 8 klasė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazija Justina Kilikauskaitė, 9 klasė, Kauno „Santaros“ gimnazija Miglė Puikytė, 10 klasė, Kauno technologijos universiteto gimnazija Tautvydas Karvelis, 11 klasė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija Gitana Grudytė, 12 klasė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojai su Prezidente Dalia Grybauskaite, 2014 m.

Nuotraukos iš Lietuvos Respublikos prezidentūros archyvo. Nuotraukų autoriai Dž. G. Barysaitė ir R. Dačkus 462

T D

A R

L A

E N U G

T A

Ų I

Profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“ Stipriausia Lietuvos mokyklas ir įmones vienijanti organizacija, padedanti mokiniams teisingai pasirinkti savo profesiją Norime, kad užvėrę mokyklos duris jauni žmonės eitų keliu, kuris jiems patinka, todėl skatiname bendradarbiauti mokytojus ir įmonių darbuotojus, kad jie kartu padėtų mokiniams pasirinkti savo mėgstamą profesiją ir taip kurtų verslių ir racionaliai mąstančių žmonių valstybę.

Direktorė Živilė Drėgvaitė

Nuo iniciatyvos pradžios esame subūrę ir nuolat plečiame ambicingų mokytojų ir įmonių darbuotojų tinklą, jie drauge dirba tam, kad jauni žmonės apie savo trokštamą darbą išgirstų iš pirmų lūpų ir apie savo ateities profesiją sužinotų ne iš vadovėlio, o iš žmonių, kuriuos lydi sėkmė, pasakojimų. Taip jauni žmonės ne tik savo akimis pamato, ką reiškia dirbti konkretų darbą, bet ir gali rasti profesiją, kurioje galėtų geriausiai atskleisti savo potencialą. O Lietuvos mokinių potencialas – labai didelis. „Barclays“ įmonės projektų vadovas Tomas Kriščiūnas, aktyviai bendraujantis su mokiniais: Sėkmingai dirbančios kompanijos supranta, kad jų judėjimas į priekį priklauso ne tik nuo veiklos rezultatų, bet ir nuo visuomenės gerovės: reikia ne tik kartu augti su Lietuvos jaunimu, bet ir padėti spręsti iššūkius, su kuriais jis susiduria kasdien. Šiandienos mokiniai rytoj bus mūsų kolegos, klientai ir partneriai – kartu dirbsime ir kursime. Todėl padėdami jauniems žmonėms šiandien iš tiesų klojame sau kelią į rytojų. Be to, bendraudami su mokiniais kartu mokomės ir patys.

Kiekvienais metais Lietuvoje mokyklas baigia apie 30 tūkst. mokinių. Po 10 ar 12 metų, praleistų mokyklos suole, užvėrę mokyklos duris jaunuoliai toliau mokosi universitetuose ar kolegijose, stoja į profesines mokyklas, taip pat dirba ar keliauja. Anksčiau ar vėliau kiekvienas jaunas žmogus sau užduoda klausimą, ką toliau norėtų veikti savo gyvenime. Šis klausimas neretai susijęs su konkrečia veiklos sritimi arba profesija.

Tačiau surasti atsakymą į tokį klausimą nėra paprasta. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl savo profesijos tiksliai yra apsisprendęs tik kas ketvirtas šalies abiturientas. Tai reiškia, kad kone 22 tūkst. mokinių savo profesiją kasmet renkasi beveik atsitiktinai: jie vadovaujasi tėvų ar pažįstamų pasakojimais, filmų ar knygų įvaizdžiais ir populiariausių specialybių sąrašais. Bet tai juk ne visada yra geriausias sprendimas.

Norint teisingai pasirinkti profesiją būtina ją pamatyti savo akimis. Juk niekas negali už žmogų geriau nuspręsti, kas jam iš tiesų tinka, – nei geriausiai apmokamų profesijų sąrašai, nei tėvų norai ar mokytojų rekomendacijos. Tad vaikams reikia sukurti galimybę priimti apgalvotus sprendimus, o geriausia šią galimybę sukurti mokykloje prieš pat mokiniams žengiant į darbo rinką. Štai čia pasirodome mes – profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“.

Profesinės savanorystės iniciatyvą 2011 m. įkūrė mobiliojo ryšio bendrovė „Omnitel“ ir bankas „Swedbank“. Nuo tada prie projekto kasmet prisijungia vis daugiau socialinę atsakomybę puo-

Mokinys praleidžia dieną su „Lietuvos energijos“ inžinieriumi

Teisme vyksta Nacionalinė karjeros savaitė

464

Vilniaus Užupio gimnazijos vienuoliktos klasės mokinė Monika Tamošiūnaitė: Rašyti mėgau nuo pat mažų dienų, tačiau niekada tvirtai nežinojau, kuo norėčiau dirbti baigusi mokyklą. Ir nors dalyvavau daugybėje profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ organizuotų susitikimų su įvairių sričių atstovais, lemtingą sprendimą priėmiau susitikusi su tikru žurnalistu.

Tapau Edmundo Jakilaičio „šešėliu“ ir praleidau su juo dieną: savo akimis mačiau, kaip vyksta darbas televizijoje, kaip atrodo profesionali žurnalistika, koks turi būti tikras žurnalistas. Po šio susitikimo tvirtai nusprendžiau, kad ateityje noriu rinktis būtent šią profesiją.

Pasakojimai apie profesiją ne iš vadovėlio

Žiūrint pro mikroskopą Kamieninių ląstelių banke

Policijos pareigūnas pasakoja apie įdomiausias darbo akimirkas

Profesinio pasaulio subtilybėmis dalijasi banko „Swedbank“ ekspertas

Technologinėmis maisto gamybos paslaptimis dalijasi „Malsenos“ darbuotoja

selėjančių įmonių ir jų darbuotojų. 2014 m. viduryje Lietuvoje mokiniams pasirinkti savo profesiją aktyviai padėjo jau daugiau nei 800 savo srities profesionalų iš daugiau nei 230 bendrovių.

Vaikams apie savo darbą pasakoja teisininkai, ekonomikos, informacinių technologijų specialistai, savo istorijomis taip pat dalijasi logistikos ekspertai, medikai, valstybinių įmonių darbuotojai, kulinarai, žurnalistai, mokslininkai ir daugybės kitų profesijų atstovai. Visi šie žmonės pasakoja, kaip atrodo jų darbo diena, taip pat dalijasi pasakojimais apie įdomiausius savo karjeros posūkius ir patarimais ar įžvalgomis apie tai, ką kiekvienam žmogui reikia žinoti renkantis profesiją.

Papasakoti apie savo darbą mokiniams įvairiausių sričių specia­listus 2014 m. viduryje jau kvietė mokytojai iš daugiau nei 670 šalies mokyklų – tai yra daugiau nei pusė Lietuvos bendrojo lavinimo mokymo įstaigų. Tačiau iniciatyva šioje vietoje sustoti neketina ir planuoja įtraukti apie 95 proc. visų šalies mokyklų.

2014 m. viduryje Lietuvoje jau buvo įvykę daugiau nei 2 tūkst. įmonių darbuotojų ir mokinių susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 52 tūkst. mokinių. Vaikai dalyvauja įmonių darbuotojų vedamose pamokose, taip pat tampa specialistų „šešėliais“ ir kartu praleidžia dieną darbe arba dalyvauja įmonių rengiamose ekskursijose.

2013 m. pabaigoje profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“ pirmą kartą Lietuvoje surengė Nacionalinę karjeros savaitę. Tai mokiniams skirtų profesijos pasirinkimo pamokų cik­

las, vykęs daugiau nei 250 šalies mokyklų. Nacionalinę karjeros savaitę tuo metu globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prie iniciatyvos „Kam to reikia?!“ kasmet prisijungia projekto tikslais tikintys žinomi šalies verslininkai, nuomonės lyderiai.

Savo „šešėlius“ jau turėjo ir apie savo profesiją mokiniams pasakojo žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, televizijos laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, drabužių mainų pradedančiosios įmonės „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė, Lietuvą garsinantys mokslininkai broliai Vizbarai ir daugybė kitų verslo pasaulio profesionalų.

Iniciatyvoje dalyvaujantys specialistai kartu su „Kam to reikia?!“ komanda kiekvienais metais organizuoja renginių mokiniams ciklus, kuriuose dalijasi ne tik profesinėmis žiniomis, bet ir konkrečių sričių naujienomis ir įžvalgomis. Informacinių technologijų specialistai Lietuvos mokyklose surengė Saugesnio interneto savaitę, ekonomikos specialistai savo įžvalgomis dalijosi Finansinio švietimo savaitės metu. Taip pat mokiniai dalyvavo Šešėliavimo savaitėje ir internetu stebėjo pamokas apie technologijų pasaulio įdomybes.

Prisijungdami prie iniciatyvos įmonių darbuotojai ir mokytojai gali padėti sukurti dar daugiau užsiėmimų, kurie padėtų mokiniams savo akimis pamatyti, koks iš tiesų turtingas ir įdomus gali būti profesijų pasaulis.

465

„Maximalistai“ Moksleiviai, siekiantys daugiau

Vaikus remiame ne dėl padėkų, nors neneigsiu – iš pačių vaikų, jų tėvų ir mokytojų sulaukiame daug šiltų žodžių, kurie džiugina. Gera girdėti ir tai, kad stipendijų paskatinti vaikai padaro akivaizdžią pažangą. Iš šių vaikų jau yra išaugusių muzikos pasaulio žvaigždžių, sportininkų, visuomenininkų. Kai matome šiuos vaikus pasaulinėse scenose, kai išgirstame apie jų pasiekimus, garsinančius mūsų šalį, suprantame, kad tai, ką darome, yra prasminga ir privalome tęsti. Mes nuoširdžiai tikime, kad kiekvienas Lietuvos moksleivis gali siekti gerų mokslo rezultatų, surasti savyje talentą, jį puoselėti ir tapti maksimalistu. Reikia tik pastangų, nusiteikimo ir, žinoma, deramo paskatinimo.

UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietu­­vos Maxi­ malistai“ startavo 2014 m. pavasarį. Ją sukūrė ir įgyvendina prekybos tinklą „Maxima“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“, globoja Lietuvos Respublikos švietimo ir moks­lo ministerija. „Parama vaikų švietimui ir ugdymui yra strateginė „Maxima“ rėmimo kryptis jau 12 metų. Iki 2015 m. gabių ir talen­tingų vaikų paramai esame skyrę daugiau kaip 2,5 milijono litų. Skaičiuojame,

kad mūsų vystomose programose jau sudalyvavo ir įmonės įsteigtas stipendijas gavo daugiau nei 5,5 tūkstančio šalies moksleivių.

Tikime, kad ši programa jaunajai kartai suteiks dar daugiau gali­ mybių, padės dar labiau puoselėti savo gabumus bei talentus ir paskatins juos siekti asmeninės pažangos“, – sako UAB „Maxima LT“ gene­ralinis direktorius Žydrūnas Valkeris. „Lietuvos Maximalistų“ programa buvo sukurta atsižvelgus į Lie­tuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijas ir pasiūlymus, moksleivių išsakytą norą, tėvų ir pedagogų pageidavimą remti ir skatinti vaikų žinių siekimą, iniciatyvą, savi­ ugdą, daromą pažangą ir gerą mokymąsi. „Lietuvos Maximalistų“ programos tikslas – stipendijomis paskatinti pažangius, gabius, talentingus ir aktyvius Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleivius siekti užsibrėžtų tikslų ir puoselėti savo talentus. Moksleiviai dėl „Maxima LT“ įsteigtų stipendijų varžosi net aštuoniose kategorijose: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolati­nio pažangumo.

Kandidatų „Lietuvos Maximalistų“ stipendijai gauti paraiškas vertina kompetentinga komisija – savo sričių eks­pertai. 2014 m. 39 ga­biausius ir pažangiausius mokslei­vius atrinko komisija, suda­ryta iš bendrovės „Maxima LT“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, VšĮ Lie­tuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lie­ tuvos tautinio olimpi­nio komiteto, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos ir Lietuvos mokinių parlamento bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovų. Stipendijas talentingiausiems ir pažangiausiems moksleiviams „Maxi­ma LT“ skiria už individualius pasiekimus kiekvienoje iš minėtų sričių.

2014 m. „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laureatai 466

2014 m. „Lietuvos Maximalistų“ stipendijos laureatai

2014 m. „Lietuvos Maximalistai“ Juozas Vaidelis ir Rokas Morkūnas

2014 m. Justas Deveikis laimėjo net dvi „Lietuvos Maximalistų“ stipendijas

Programai startavus, daugiausia paraiškų stipendijoms gauti atsiuntė moksleiviai iš didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus, tačiau aktyvumu nudžiugino ir Palangos, Kėdainių, Mažeikių, Skuodo moksleiviai. Stipendinin­ kų amžiaus vidurkis – 17 metų. Stipriausi moksleiviai jaučiasi mokslo ir sporto srityse – šios srities stipendijoms gauti sulaukta daugiausia paraiškų.

Ryškiausiai 2014 m. išsiskyrė Justas Deveikis iš Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos. Justas už savo pasiekimus buvo įvertintas net dviem stipendijomis. Jis teigia, kad jo klasėje esama sveikos konkurencijos, netgi savotiškai ir varžomasi, kas daugiau pasieks, ir dauguma jo bendramokslių stengiasi dalyvauti įvairiuo­se konkursuose, projektuose, yra stipriai motyvuoti, aktyvūs ir viskuo besido­mintys. „Kiek pamenu, man pačiam lūžis įvyko septintoje klasėje, kai patekau į respublikinę astronomijos olimpiadą ir ten užėmiau pirmąją vietą. Tuomet mane pakvietė į Tarptautinę astronomijos o­lim­piadą, kuri vyko Kazachstane. Būtent tada, prieš trejus metus, aš pamačiau ir įsitikinau, kad savo žinio­mis galima tikrai daug pasiekti. Nuo tada ši mintis manęs nebeapleido ir aš savo atei­tį susiejau su mokslu: ir ne vien su astronomija, bet ir su fizika, che­mija, matematika. Ėmiau dalyvauti tiksliųjų mokslų olim­piadose bei konkursuose ir tai labai praplėtė mano akiratį. Be to, ir po mokyklos baigimo savo ateitį planuoju sieti su fizika“, – pasakoja J. Deveikis.

Programos nugalėtojai gauna po 75 eurų siekiančią skati­namąją stipendiją arba net po 150 eurų pagrindinę stipendiją – kiekvieną mėnesį, visus mokslo metus. Už paskirtus pinigus jie gali įgyven­ dinti svajones, įsigyti mokslui reikalingų priemonių ar investuoti į savo ateitį.

Būti „Lietuvos Maximalistu“ – tai būti vienu geriausių, kurie atkakliai siekia ambicingų tikslų ir įvairiapusiškai tobulėja. Tai ne tik piniginis paskatinimas, bet ir pripažinimas nacionaliniu mastu. Gauta stipendija ir „Maximalisto“ vardas įpareigoja nesustoti, gerai mokytis ir puoselėti savo talentus. „Tikime, jog kiekvienas Lietuvos moksleivis gali tapti maksimalistu, tad jei Lietuvoje talentingų ar labai gerai besimokančių vaikų daugės, tada ir mūsų skiriamos sumos stipendijoms kasmet vis augs. Mūsų tikslas – stipendijomis paskatinti kuo daugiau gabių ir talentingų Lietuvos vaikų. Tad raginu visus Lietuvos vaikus sudalyvauti programoje „Lietuvos Maximalistai“, siekti stipendijos ir ją gauti“, – skatina įmonės generalinis direktorius Ž. Valkeris.

Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietuvos Maximalistai“ išaugo iš dviejų anksčiau „Maxima LT“ vyk­dytų švietimo paramos projektų. Tai nuoseklios, jau daugiau nei dešimtmetį bendrovės „Maxima LT“ įgyvendinamos para­mos vaikų švietimui ir ugdymui dalis.

Daugiau informacijos apie programą, jos nuostatus rasite adresu www.maxima.lt.

467

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS Laisva mintis ir jūros dvasia

Vienas JAV universitetų, kuriame teko darbuotis, skelbia: „Kas prasideda čia – keičia pasaulį.“ Iš tiesų, tai, kas prasideda universitetuose, keičia pasaulį. Keičia per universitetų pamatines ir pirmaprades vertybes – mokslą, studijas, meną ir kultūrą.

Klaipėdos universitetas, įsikūręs šalies vakaruose, savo strateginį vaid­ menį mato Lietuvos ir ypač Baltijos jūros regiono vystymosi raidoje. Kaip jau lėmė geografinė padėtis, ši alma mater specializuojasi jūros mokslų ir technologijų srityje, puoselėja Mažosios Lietuvos kultūrinį paveldą, uostamiesčio socialinę gerovę, o jūrinę dvasią apdainuoja džiazo ritmu.

Kviečiu Jus aplankyti mus Klaipėdos universitete ir patiems tuo įsitikinti!

Rektorius Eimutis Juzeliūnas

Apie universitetą Klaipėdos universitetas – tai daugiasritis, į tarptautinius akademinius tinklus integruotas nacionalinis ir Baltijos regiono jūros mokslų ir studijų lyderis, kultūros paveldo puoselėtojas ir mokymosi visą gyvenimą centras.

Klaipėdos universitete veikia 7 fakultetai: Gamtos ir matematikos mokslų, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių ir Sveikatos mokslų; 1 studijų (Tęstinių studijų) ir 1 mokslo (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos) institutas.

Sparčiai besivystančiame universitete dabar studijuoja apie 5000 studentų. Šioje alma mater studijas yra baigę daugiau nei 30 600 absolventų, kurių gretose yra mokslo daktarų, Seimo ir Vyriausybės narių, stambių įmonių vadovų, inžinierių, mokytojų, solistų ir teatralų.

Studijos prie jūros Klaipėdos universitete vykdoma daugiau nei 120 trijų pakopų studijų programų, teikiančių asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Studijas galima rinktis iš humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių. Pagrindinių studijų metu galima rinktis ir kitos studijų programos gretutines studijas. Pasirinkus studijų programą su gretutinės krypties studijomis, įgyjamas platesnis išsilavinimas – studijas baigusiam asmeniui suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Universitete ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga ir versli asmenybė.

Klaipėdos universiteto studentai taip pat turi galimybę pagal Erasmus+ programą išvykti studijuoti arba atlikti praktiką svečioje šalyje.

Universiteto miestelis įsikūręs 24 ha teritorijoje. Jį sudaro tradiciniai krašto architektūros statiniai, modernūs pastatai (D. Žadeikio nuotrauka) 468

Klaipėdos universitete studijuoja apie 5000 studentų (D. Žadeikio nuotrauka) Daugiau nei 60 laboratorijų, Jūros tyrimų atviros prieigos centras, Botanikos sodas, mokslinių tyrimų laivas „Mintis“, mokslinių tyrimų ir mokomasis burlaivis „Brabander“ bei jachta „Odisėja“ – bazė, sukurta vykdomiems moksliniams tyrimams bei eksperimentinės plėtros darbams. Universitetas siekia lyderystės jūros mokslų ir technologijų srityje.

Klaipėdos universitete veikia 29 studentiški klubai, organizacijos ir būreliai, kuriuose kiekvienas randa sau patinkantį užsiėmimą. Studentų sąjunga (KUSS) yra didžiausia jaunimo organizacija Klaipėdoje. Universitete taip pat veikia visų menų sintezė – muzikos, teatro, šokio, dailės – tai skatina bendruomenės kultūrinį gyvenimą.

Laiškas moksleiviams...

Mes tik šiek tiek vyresni už tave .

Užaugome prie jūros, kuri mus įkvepia daryti gerus darbus, moko drąsiai pasitikti iššūkius. Mes darome tai , ką mėgstame , dėl to esame laimingi .

Statome laivus. Šokame ir muzikuojame .

Esame puikūs psichologai . Rūpinamės žmonių sveikata . Mokome mokyti .

Tiriame jūros dugną . Rengiame reportažus. Skaičiuojame . Vaidiname ir režisuojame . Ruošiamės tapti prezidentais. Kasinėjame . Sportuojame .

Mokome gimtosios kalbos. Keliaujame .

Vadovaujame . Programuojame .

Plaukiojame jūromis. Žinome , kad atėjo svarbių apsisprendimų metas. Visuomenė pripažįsta tave esant atsakingą ir savarankišką . Dabar renkiesi tu. Tik nebijok ieškoti ir klysti . Mes pasiryžę padėti , nes mums tu rūpi . Čia kiekvienas jaučiasi kaip namuose .

469

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medikų kalvė: didžiausia ir stipriausia savo srityje, turtinga tradicijų

Galime drąsiai teigti, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą patenka tik gabiausi ir talentingiausi jaunuoliai. Jų nebaugina ilgos studijos, sunkus darbas. Jie žino, kad renkasi prasmingą kelią, reikalingą Lietuvai ir visam pasauliui profesiją. Jaunus žmones traukia galimybės, o reta profesija jų suteikia tiek, kiek medicina ir kiti sveikatos mokslai. Baigusieji studijas renkasi iš 50–70 subspe­cia­ lizacijų. Save išreikšti jie galės tiek dirbdami sudėtinga aparatūra, tiek mokslo tyrimuose, jau nekalbant apie patį sunkiausią ir atsakingiausią darbą – darbą su pacientu. Mes visi tikime, kad darbas, kūryba, motyvacija ir atsidavimas gali viską.

Ištakos – tarpukario Vytauto Didžiojo universitetas Medicinos studijos Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, pradėtos 1919 m. pabaigoje. 1920 m. Medicinos skyrius tapo Aukštųjų kursų padaliniu. 1922 m., įsteigus Lietuvos universitetą, jame įkurtas Medicinos fakultetas, kurio dekanu 1922–1924 m. buvo prof. Petras Avižonis, o nuo 1924 m. – Vladas Lašas.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, buvo kuriama ir medicinos studijų materialinė bazė – pastatyti Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai (1930 m.), Medicinos fakulteto rūmai (1933 m.), Medicinos fakulteto klinikų rūmai (1940 m.). Medicinos studijos Kaune buvo tęsiamos ir nacių okupacijos metais (dekanas prof.

J.­ Meškauskas).

1950 m. sovietinei valdžiai reorganizavus universitetą, įkurtas Kauno medicinos institutas (KMI) (direktorius prof. J. Kup­

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – naujas aukštojo mokslo reiškinys Lietuvoje. 2010 m. Seimo nutarimu sujungus Kauno medicinos universitetą (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA), LSMU yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė aukštoji mokykla Lietuvoje, tęsianti geriausias KMU ir LVA tradicijas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekia kurti, kaupti, sisteminti ir skleisti mokslo žinias, naujausius mokslo ir studijų laimėjimus, mokyti ir ugdyti kūrybingą, dorą, iniciatyvią, išsilavinusią, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėti demokratiją ir gerovę, ugdyti sveiką ir išsilavinusią visuomenę. Šia savo veikla aukštoji mokykla siekia skatinti ekonominį ir kultūrinį šalies klestėjimą, ūkinės veiklos konkurencingumą, socialinę santarvę.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – vienos didžiausių Baltijos šalyse 470

Jaunus žmones traukia sveikatos mokslų teikiamos galimybės

činskas). Nuo 1953 m. KMI vadovavo prof. Zigmas Januškevičius, kurio pastangomis institutas dalyvavo tarptautinėse programose, toliau plečiama materialinė studijų bazė. 1989 m. KMI reorganizuotas į Kauno medicinos akademiją (rektorius prof. Antanas Praškevičius).

Atkūrus nepriklausomybę, KMA pasuko demokratizavimo ir struktūrinių reformų keliu.

Atkurta Lietuvos aukštoji mokykla. Pokyčiai 1991 m. slaptu KMA tarybos balsavimu KMA rektoriumi išrinktas prof. Vilius Grabauskas. Prasidėjo esminiai struktūriniai pokyčiai. 1991–1992 m. įkurti Biomedicinos tyrimų, Endokrinologijos, Kardiologijos bei Psichofiziologijos ir reabilitacijos moksliniai institutai, du nauji fakultetai – Slaugos ir Visuomenės sveikatos.

Suformuota ES Bolonijos procesą atitinkanti trijų pakopų studijų programa. Buvo siekiama įgyvendinti studijų, mokslo ir praktinės veiklos vienovės principą: vietoje klinikinių katedrų įkurtos profilinės klinikos, pasirašytos sutartys su klinikinėmis ligoninėmis, šiose ligoninėse įteisinta KMA profilinių klinikinių katedrų veikla. Jose dirbantiems gydytojams sudarytos sąlygos mokyti studentus, rezidentus, dirbti mokslinį darbą.

1995 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Kauno akademinės klinikos įteisintos kaip Kauno medicinos akademijos ligoninė ir grąžintos aukštajai mokyklai. Taip galutinai atkurta Lietuvos aukštoji mokykla, apie kokią svajojo tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto vadovai. 1998 m. Kauno medicinos akademija reorganizuota į Kauno medicinos universitetą.

Pradėtas reformuoti studijų procesas: peržiūrėtos studijų programos, daugiausia dėmesio skirta dėstomiems dalykams integruoti, nebūtinai faktinei informacijai riboti, pradedamas dalykų dėstymas, studijavimas ciklais, atsisakoma egzaminų sesijų. Optimizuota studijų metodika, pabrėžiama pačių studentų atsakomybė, aktyvumas, savarankiškumas, ugdomas gebėjimas spręsti praktines problemas ir užtikrinamas objektyvus laimėjimų vertinimas.

Taip pat buvo plečiamos nuotolinių studijų galimybės, tarptautinis studentų ir dėstytojų mobilumas. Visa tai sudarė sąlygas sėkmingai įdiegti pradėtą probleminio mokymo sistemą, kuri buvo ir tebėra unikalus reiškinys valstybiniu mastu. Šią sistemą galima laikyti ilgalaikio ligtolinio bendradarbiavimo su Šveicarija rezultatu. Iki aptariamojo laikotarpio sėkmingai palaikyti ryšiai su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įgavo naują pagreitį ir mastą.

Toliau vykdomas studijų proceso optimizavimas. Siekiama suteikti platų universitetinį išsilavinimą, didinti humanitarinių ir socialinių disciplinų apimtį.

Susijungė lygiateisės akademijos 2002 m. universiteto rektoriumi išrenkamas prof. Remigijus Žaliūnas. 2007 m. atidaryta nauja universiteto biblioteka ir informacijos centras. Tai pirmoji biblioteka nepriklausomybę atkūrusiose Baltijos šalyse, projektuota ir statyta pagal naujausius pasaulio universitetų bibliotekų standartus. Joje įdiegtos moderniausios bibliotekų technologijos: leidinių skolinimo ir grąžinimo savitarnos RFID sistema, sukurta virtualioji biblioteka. LSMU biblioteka įtraukta į Europos moderniausių universitetų bibliotekų katalogą.

2010 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu patvirtinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statusą, Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į didžiausią biomedicinos specialistus rengiančią aukštąją mokyklą Lietuvoje (rektorius prof. R. Žaliūnas).

Universitetas jungia dvi lygiateises akademijas – Medicinos ir Veterinarijos. Universitete veikia 7 fakultetai ir 5 institutai, LSMU

2014 m. atidarytas Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras atveria naujas galimybes mokslininkams yra didžiausios universitetinės ligoninės – Kauno klinikų – steigėjas, veikia 2 stambiųjų ir smulkiųjų gyvūnų klinikos, bendrai dirba administracijos padaliniai, studentų atstovybė. Sukurta nauja universiteto simbolika, patvirtinta Lietuvos heraldikos komisijos.

Naujame universiteto herbe įrašytas šūkis lotynų kalba ­– „Salus pro Patria“ (liet. „Sveikata – Tėvynei“). Naujosios heraldikos autorius – Rolandas Rimkūnas.

Po vienu stogu – verslo ir mokslo jungtis 2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą. Šią programą taip pat įgyvendina LSMU partneriai – Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos energetikos institutas. Bendromis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamas projektas suteikė unikalią galimybę LSMU po vienu stogu sujungti kompetencijas ir dirbti įvairioms Lietuvos ir užsienio mokslininkų grupėms. Jos čia vykdys fundamentinius ir taikomuosius mokslo tyrimus, verslo ir viešojo sektoriaus užsakymus.

2013 m. universiteto senatas pritarė LSMU bendradarbiavimo centro Kazachstane steigimui. Su Kazachstano gydytojais sėkmingai bendradarbiauja Akušerijos ir ginekologijos, Neonatologijos, Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos. Kauno klinikose rengiami seminarai, stažuotės Kazachstano medikams, o į šią šalį mokyti kolegų vyksta klinikų specialistai.

Tarptautinis bendradarbiavimas visada išskyrė šį universitetą iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Vienu metu čia studijavo netgi trys ketvirtadaliai visų Lietuvoje besimokiusių užsieniečių. Tarptautinis bendradarbiavimas ryškų impulsą įgavo nuo 1991 m., tačiau jo pamatai padėti jau ligi tol, tam didelės įtakos turėjo ankstesni vadovai ir jų bendradarbiavimas su užsienio institucijomis.

2014 m. LSMU studijavo studentai iš Ispanijos, Vokietijos, Izraelio, Švedijos – iš viso 616 studentų iš 48 šalių. Universiteto strateginės plėtros planuose – tarptautiškumo plėtra, konkurencingumas mokslo atradimų ir daugelyje kitų sričių.

2013 m. rugsėjį pirmuosius mokslo metus pasitiko LSMU vidurinė mokykla. 496 moksleiviai pradėjo mokytis 5–11 klasėse.

Mokyklos steigėjas – LSMU, direktoriumi LSMU rektoriaus įsakymu paskirtas Arūnas Bučnys. Mokykloje mokomasi pagal bendrąją pagrindinio ugdymo programą. Daugiau dėmesio skiriama matematikai, fizikai, chemijai, biologijai, kalboms.

471

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Inovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus Vilniaus Gedimino technikos universitetas ugdo kūrybiškai aktyvius ir šiuolaikiškai mąstančius aukštos kvalifikacijos specialistus. Juk dabar darbo rinkoje labiausiai laukiami tie, kurie turi stiprių žinių pagrindą ir kūrybiškumo gyslelę. Tik tokie žmonės gali keisti nusistovėjusias normas, spręsti problemas, nuolat ieškoti geresnių sprendimų ir taip prisidėti tiek prie organizacijos, kurioje dirba, tiek prie visos Lietuvos klestėjimo. Tad mūsų tikslas – skatinti studentų kūrybiškumą, suteikti jiems puikų universitetinį išsilavinimą, kuris užtikrintų jų pranašumą konkuruojant darbo rinkoje ne tik šiandien, bet ir ateityje, išmokyti prisitaikyti prie sparčiai kintančių technologijų ir rinkos sąlygų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas

Platus studijų pasirinkimas

cijų atstovai, teikiantys pasiūlymus dėl programų tobulinimo, kad jos atitiktų pasaulines tendencijas ir rinkos poreikius.

VGTU siūlo perspektyvias mechatronikos, bioinžinerijos ir nanotechnologijų, kūrybinių industrijų, informacinių technologijų, statybos krypčių studijų programas, taip pat Lietuvoje retas, tačiau daug profesinių galimybių suteikiančias technomatematikos, taikomosios statistikos, ekonometrijos studijas. Jis pirmasis iš visų Lietuvos universitetų pradėjo organizuoti nuotolines inžinerijos srities specialybių studijas, atviras bet kurios šalies gyventojams ar svetur išvykusiems lietuviams. Bendradarbiaudamas su užsienio universitetais VGTU parengė ir jungtinių studijų programų. Jos suteikia galimybę dalį studijų laikotarpio praleisti užsienyje, o baigus studijas gauti ne vieną, bet du diplomus – VGTU ir jo partnerio. Tokia patirtis daugiakultūrėje aplinkoje tampa VGTU absolventų pranašumu ieškant darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Taip pat reikia paminėti, kad VGTU siūlo per ketverius studijų metus įgyti dvi specialybes – pagrindinę ir gretutinę. Dvigubas bakalauro laipsnis ir skirtingų krypčių, pavyzdžiui, informatikos ir vadybos, žinios praplečia akiratį ir padeda įsitvirtinti darbo rinkoje.

VGTU prioritetas – praktinis studentų rengimas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, ugdanti plataus profilio technologijų, fizinių, socialinių mokslų ir menų sričių specialistus. Universitetas bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams siūlo daugiau nei 100 studijų programų. Į kiekvienos studijų programos komitetą įtraukiami verslo ir visuomeninių organiza-

VGTU ypač daug dėmesio skiriama tam, kad studentai įgytų praktinių žinių. Universitetas turi platų ir kasmet augantį verslo partnerių ratą. VGTU partnerių įmonėse studentai ne tik atlieka praktiką ir renka medžiagą savo baigiamiesiems darbams, bet ir turi galimybę pradėti savo karjerą.

Vilniaus Gedimino technikos universitete – galimybės kurti ir įgyti praktinių įgūdžių

Laboratorijų durys studentams visada atviros

472

Praktinis studentų parengimas vykdomas ir pačiame universitete. VGTU investuoja į studijų infrastruktūrą ir rūpinasi visa mokymuisi reikalinga įranga, bendradarbiaujant su verslo partneriais universitete nuolat didinamas modernių laboratorijų skaičius. Laboratorijų durys visada atviros studentams, norintiems kurti ir praktiškai pritaikyti įgytas žinias. 2014 m. VGTU atidaryta Kūrybinių industrijų laboratorija, kurioje sukaupta garso ir vaizdo įrašymo, apdorojimo įranga. Tokią įrangą savo darbe naudoja kūrybos paslaugas teikiančių agentūrų profesio­nalai.

Minėtoje laboratorijoje studentai gali įrašyti ir apdirbti vaizdo siužetus, garso takelius, taip pat kurti grafinius darbus, studijinę fotografiją ir modeliuoti kitos rūšies medijų turinį. Laboratorija yra atvira visiems VGTU studentams, norintiems kūrybiškai įgyvendinti studijų projektus ar asmenines iniciatyvas, tačiau neturintiems tam tinkamos įrangos.

Kita tarp studentų itin populiari kūrybos erdvė – didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. 40 darbo vietų turinti laboratorija universitete atidaryta 2013 m., ją bendromis pastangomis įkūrė įmonės „Microsoft Lietuva“, „Nokia Lietuva“, „Omnitel“ ir mobiliąsias programas kurianti bendrovė „App Camp“. Šioje laboratorijoje laukiami visų studijų programų ir kursų studentai. Čia jie gali tobulinti programavimo, dizaino, vadybos įgūdžius, prisidėti prie inovatyvių mobiliųjų sprendimų kūrimo.

Neturintiesiems reikiamos patirties organizuojamos specialistų paskaitos ir konsultacijos.

Mokomosios laboratorijos įrengtos visuose VGTU fakultetuose, iš viso tokių laboratorijų yra net 44. Jose praktikuodamiesi studentai įtvirtina paskaitose gautas teorines žinias, susipažįsta su naujausiais moksliniais darbais ir patys atlieka įvairius tyrimus.

Laboratorijose gimsta išskirtiniai entuziastingų studentų ir jų dėstytojų projektai. Kaip vieną tokių galima paminėti jau universiteto tradicija tapusį kūrybiškos statybos čempionatą „Makaronų tiltai“, kuriame kuo didesnį svorį turintys atlaikyti tiltai konstruojami naudojant tik klijus ir makaronus.

Kas penktas mainų programų studentas – iš VGTU VGTU atidžiai stebi ir domisi, kaip studentus rengia kolegos užsienyje, ir užsienio patirtį perkelia į savo studijų procesą. VGTU lyderiauja tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinėje studijų erdvėje. Pagal šį kriterijų Lietuvos aukštosios mokyklos vertinamos atsižvelgiant į išvykusių ir atvykusių studentų santykį, palyginti su visu konkrečios aukštosios mokyklos studentų skaičiumi, ir aukštojoje mokykloje vykdomą tarptautinę projektinę veiklą.

Kas penktas pagal akademinių mainų programas studijuoti ar atlikti praktikos į užsienį išvykstantis Lietuvos studentas yra iš VGTU. Pastaraisiais metais padaugėjo galimybių dalyvauti trumpesnio laikotarpio mobilumo programose: intensyviose studijų programose, vasaros mokyklose ar atlikti praktiką užsienio įmonėse. Tarptautinė patirtis suteikia VGTU studentams ne tik konkrečių profesinių žinių, bet ir ugdo asmenines studentų savybes: toleranciją, smalsumą, ryžtingumą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą spręsti įvairaus pobūdžio problemas.

Tarptautinius ryšius VGTU galima užmegzti ir neišvykus iš Lietuvos. Kartu su Lietuvos studentais mokosi užsieniečiai, atvykę pagal mainų programas tam tikram laikotarpiui arba pasirinkę studijas Lietuvoje. Jie aktyviai įsitraukia į universiteto gyvenimą: moko lietuvius savo gimtųjų kalbų, organizuoja renginius ir dalyvauja studentiškose iniciatyvose.

Laisvalaikis universitete Studijos – tai dar ne viskas, kuo universitete gali užsiimti studentai. Jau penkis dešimtmečius VGTU nuosekliai plėtojamas bendruomeniškumas, skatinamas prasmingas kultūrinis gyvenimas. Studentai, universiteto darbuotojai ir absolventai gali save

Vilniaus Gedimino technikos universitetas bakalaurantams, magistrantams ir doktorantams siūlo daugiau nei 100 studijų programų realizuoti įvairiose srityse: šokti liaudies šokius, dainuoti chore, dalyvauti turizmo, sporto, fotografijos, teatro ir kitų sričių veikloje.

VGTU vardą garsina universiteto sportininkų pergalės, taip pat meno kolektyvai: mišrus akademinis choras „Gabija“, tautinių šokių kolektyvas „Vingis“, VGTU orkestras. Visi jie yra pelnę prestižinį Lietuvos liaudies kultūros centro apdovanojimą mėgėjų kolektyvams „Aukso paukštė“. VGTU teatro studija „Palėpė“ prisideda prie išskirtinio Baltijos šalyse vykstančio renginio – Tarptautinio universitetų teatrų forumo, kurio idėja gyvuoja jau penkioliktus metus. Kiekvienais metais forumas suburia ne tik Lietuvos universitetų teatrų trupes, bet ir svečius iš viso pasaulio.

Taip pat reikia paminėti, kad universitete nuolat atnaujinamos meno parodos bibliotekos galerijose.

VGTU absolventai laukiami darbo rinkoje Studijos VGTU suteikia stiprius pamatus karjerai – teorinės žinios ir praktinis pasirengimas atveria plačias darbo galimybes.

Universiteto absolventai gali pasigirti puikiais įsidarbinimo rodikliais. Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, pagal įsidarbinimo rezultatus pirmauja VGTU Elektronikos, Fundamentinių mokslų ir Mechanikos fakultetai. Juose yra bent po kelias studijų programas, kurias baigę studentai įsidarbina 100 procentų. Darbo rinkoje taip pat paklausūs kūrybinių industrijų ir transporto inžinerijos absolventai. Be to, didelė dalis VGTU studentų savo profesinę karjerą pradeda kurti atlikę praktiką universiteto partnerių įmonėse: jose studentams pasiūloma nuolatinė darbo vieta, leidžiama darbą derinti su studijomis.

473

VILNIAUS universitetas Iš čia kylama į žvaigždes! Hinc itur ad astra!

Perspektyvios tarptautinio lygio studijos

Universiteto amžinos jaunystės paslaptis – amžinas judėjimas ir kaita nuolat judančiame ir besikeičiančiame pasaulyje.

Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas Vilniaus universitetas (VU) – vienas seniausių universitetų Rytų ir Vidurio Europoje – yra aukštojo mokslo lyderis Lietuvoje.

Tai patvirtina žurnalų „Veidas“ ir „Reitingai“ sudaromi Lietuvos universitetų reitingai. Prestižiniame tarptautinės reitingavimo agentūros „Times Higher Education – QS“ reitinge VU yra tarp 4 proc. geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Daugiau nei pusė kasmet geriausiai brandos egzaminus išlaikiusių moksleivių studijuoti renkasi VU. Ši alma mater glaudžiai sieja mokslo tyrimus su vykdomomis studijomis, puoselėja bendruomenės narių akademinę laisvę, ugdo asmens toleranciją ir kūrybiškumą.

Turbūt nerasime Lietuvoje nei vienos įmonės ar organizacijos, kurioje nebūtų VU absolventų. Jie yra gerai vertinami darbdavių, laukiami visose Lietuvos įstaigose ir verslo įmonėse, užima jose aukštus postus ir eina svarbias pareigas.

Moderniausia ir didžiausia Lietuvos biblioteka VU studentų laukia kiekvieną dieną, 24 valandas per parą (VU archyvo nuotrauka) 474

VU vykdomos beveik visų mokslo sričių studijos, grindžiamos naujausiais Europos ir pasaulio mokslo pasiekimais ir sukauptomis kultūrinėmis tradicijomis.

Iš viso universitete siūloma per 70 bakalauro ir vientisųjų bei apie 100 magistrantūros studijų programų.

Vienos perspektyviausių VU yra biochemijos, molekulinės biologijos, nanomedžiagų chemijos, kineziterapijos, bioinformatikos, informacinių technologijų studijų programos, kurias pasirenka itin motyvuoti studentai. Įstojusieji į VU pirmosios pakopos (bakalauro) studijas gali rinktis gretutinių studijų programas. Tai galimybė greta pagrindinės studijų krypties programos studijuoti kitos studijų krypties programą ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Tokių programų VU siūloma per 40.

VU kartu su užsienio aukštosiomis mokyklomis vykdo jungti­­ nes studijas, kurias baigus suteikiamas jungti­nis kva­­­­­l­i­­­­­­­­­­fi­­kacinis laipsnis. Šiuo metu VU kartu su Deusto (Ispanija), Budapešto Corvinus (Vengrija) ir Veronos (Italija) universitetais vykdo jungtinę darnių regioninių sveikatos sistemų magistrantūros studijų programą.

Modernios laboratorijos ir mokslo centrai VU yra puikios sąlygos siekti žinių. Saulėtekyje veikia naujoji VU biblioteka – modernus Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), atviras studentams visą parą.

Moderniose visų VU fakultetų mokslinėse laboratorijose praktiką ir mokslinius tyrimus dažniausiai atlieka vyresniųjų ar magistrantūros kursų studentai, o į kai kurias šiuolaikines laboratorijas, pavyzdžiui, biochemijos ir molekulinės biologijos, studentai kviečiami jau nuo pirmųjų kursų.

VU lazerinio komplekso „Naglis“ laboratorijose sumontuotus galingiausius lazerius Lietuvoje naudoja mokslininkai, studentai ir verslo atstovai (VU archyvo nuotrauka)

VU mokslo metų pradžios iškilmės su spalvinga pirmakursių eisena tapo viso Vilniaus švente (VU archyvo nuotrauka) Kuriami net du integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai – Saulėtekio ir Santaros slėniai. Duris jau atvėrė atviros prieigos VU lazerinių tyrimų centras „Naglis“, o šiemet Saulėtekyje iškils Jungtinis gyvybės mokslų centras ir Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Į pirmąjį persikraustys VU Biochemijos ir Biotechnologijos mokslo institutai ir dalis Gamtos mokslų fakulteto mokslininkų – tai bus moderniausias šių mokslo sričių centras Lietuvoje. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre bus sutelktos beveik visos geriausios Lietuvos fizikų ir chemikų pajėgos.

Santaros slėnyje bus plėtojamos informacinių technologijų ir inovatyvių medicinos technologijų kryptys. Studentai čia galės atlikti praktiką, vykdyti mokslinius tyrimus.

Daugiausia studentų pasinaudoja mainų programomis VU aktyviai bendradarbiauja su užsienio aukštojo mokslo institucijomis, tarptautiniais tinklais ir asociacijomis.

Besimokydami VU galite išvykti studijuoti į daugiau kaip 800 pasaulio aukštųjų mokyklų. VU – vienintelis Lietuvos universitetas daugiausia studentų pagal „Erasmus“ programas siunčiančių Europos universitetų šimtuke. VU studentams siūlo atlikti tarptautinę praktiką daugiau nei 30-ies šalių universitetuose, mokslo tyrimų centruose ar įmonėse. Ja siekiama užtikrinti geresnį pasirengimą darniai įsilieti į globalią ir dinamišką darbo aplinką, sudaryti galimybes teorines žinias pritaikyti praktinėje veikloje.

Nedalyvaujantieji studentų mobilumo programose tarpkultūrinės patirties gali įgyti studijuodami dalykus, skaitomus užsienio kalba. VU galite rinktis iš užsienio kalba dėstomų dalykų, klausytis skirtingų pasaulio universitetų dėstytojų ir mokslininkų, atvykusių skaityti paskaitų pagal mainų programą ar įvairius projektus.

Studentų tradicinės šventės ir laisvalaikis VU garsėja išsaugotomis senomis ir kuriamomis naujomis tradicijomis. Mokslo metai pradedami švente „Initium Semestri“ – triukšmingomis ir spalvingomis studentų ir dėstytojų eitynėmis pagrindine sostinės gatve ir iškilmėmis VU Didžiajame kieme.

Pirmaisiais mokslo metų mėnesiais krikštijami pirmakursiai.

O paskui prasideda garsiosios visų VU fakultetų studentų dienos, siūlančios gausybę įdomių paskaitų, rimtų debatų, susitikimų su žinomais žmonėmis, linksmų koncertų studentams. Kas nežino fiziko dienos – FiDi ir jos herojaus Dino Zauro? Arba matematikų dienų (MiDi) ir jų kasmet kuriamos roko operos?

Kad ir kokias studijas VU pasirinksite, tapsite įdomaus, aktyvaus, kūrybingo studentiško gyvenimo dalyviu ir kūrėju. Galėsite įsilieti į geriausius patyrusius ar modernius kolektyvus ir realizuosite save universiteto siūlomoje meno, mokslo, sporto ar kultūrinėje veikloje.

Jūsų ateitis prasideda Vilniaus universitete. Išnaudokite visas teikiamas galimybes ir atsakingai rinkitės savo kelią.

475

G

I

M G

N A

L

A R

E

Z B

N

I Ė

T

J S

A

Ų

Akmenės rajono Akmenės gimnazija L. e. direktoriaus pareigas Judita Ulmienė Geriausi mokiniai: Greta Embavičiūtė (III A, auklėtoja Irena Kopeikinienė), Deimantė Kupštytė (II A, auklėtoja Kristina Jomantienė), Ugnė Novogreckaitė (III A, auklėtoja Irena Kopeikinienė), Vytenis Puzonas (II B, auklėtoja Ilona Tališauskienė), Kotryna Ratkevičiūtė (8 B, auklėtoja Jūratė Varanavičienė)

Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto gimnazija Direktorius Ramūnas Perminas Geriausi mokiniai: Henrikas Giedra (I B, klasės vadovė Asta Vaičekauskienė), Laura Jonaitytė (IV, klasės vadovė Gražina Karvelienė), Mantas Lapėnas (I B, klasės vadovė Asta Vaičekauskienė), Ignė Laurynaitė (8, klasės vadovė Eglė Zaveckienė), Kotryna Narkutė (7, klasės vadovė Eglė Zaveckienė)

Akmenės rajono Ventos gimnazija Direktorius Voldemaras Kuodys Geriausi mokiniai: Rūta Brazlauskaitė (III B, klasės vadovė Liudmila Kundrotienė), Eidmantė Lileikytė (6 A, klasės vadovė Sandra Vežuka), Dominykas Mazaliauskas (7 A, klasės vadovė Virginija Kiudulienė), Tautvydas Ūža (III A, klasės vadovas Stanislovas Aukselis), Beata Žymančiūtė (IV B, klasės vadovė Danguolė Gurinienė)

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija Direktorius Virginijus Skroblas Geriausi mokiniai: Mantas Auruškevičius (IV B, auklėtoja Jurgita Kamandulienė), Emilis Botvičius (IV G, auklėtoja Aldona Butrimanskienė), Laura Čiginskaitė (IV F, auklėtoja Janė Zelenienė), Simona Gritytė (III A, auklėtojas Tomas Balynas), Lukas Šteinys (IV A, auklėtoja Laimutė Gečaitė)

Alytaus Jotvingių gimnazija Direktorius Kęstutis Miliauskas Geriausi mokiniai: Justinas Daraškevičius (III E, auklėtoja Virginija Klusevičienė), Judita Gurnevičiūtė (IV D, auklėtoja Jūratė Muliuolienė), Marius Kurbakovas (II D, auklėtoja Rūta Čiuplienė), Iveta Lasickaitė (IV E, auklėtoja Ingrida Vilkinienė), Monika Šerelytė (IV E, auklėtoja Ingrida Vilkinienė)

Alytaus Putinų gimnazija Direktorius Alfonsas Žiūkas Geriausi mokiniai: Viltė Bautronytė (II A, auklėtoja Daiva Turauskienė), Eglė Dumbliauskaitė (II A, auklėtoja Daiva Turauskienė), Indrė Juknevičiūtė (I A, auklėtojas Tadas Šikšnelis), Rokas Mockevičius (I A, auklėtojas Tadas Šikšnelis), Greta Stankutė (I B, auklėtoja Danutė Krušnienė)

Alytaus šv. Benedikto gimnazija Direktorius Vytautas Bigaila Geriausi mokiniai: Gabija Bružaitė (I B, klasės vadovė Loreta Mockuvienė), Aistė Česnavičiūtė (II C, klasės vadovė Daiva Savilionienė), Monika Martušytė (IV A, klasės vadovė Renata Janulienė), Laura Račkauskaitė (III B, klasės vadovas Aivaras Janulis), Paulina Staniulytė (III C, klasės vadovė Jolita Pekšienė) 478

Alytaus rajono Butrimonių gimnazija Direktorius Valdas Valvonis Geriausi mokiniai: Ernestas Matusevičius (I, auklėtoja Dalia Adžgauskienė), Lukas Sudvajus (7, auklėtoja Neringa Jančiauskaitė), Laura Vaičiūnaitė (8 B, auklėtoja Asta Gudelaitienė), Dautartas Valvonis (8 B, auklėtoja Asta Gudelaitienė), Saulius Žeimys (7, auklėtoja Neringa Jančiauskaitė)

Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazija Direktorius Almantas Jakimavičius Geriausi mokiniai: Diana Juonytė (IV, auklėtoja Gitana Ivanauskienė), Aida Kašėtaitė (I, auklėtoja Rima Kriptavičienė), Arina Kavaliauskaitė (III, auklėtoja Angelė Bieliauskaitė), Simona Ogilbaitė (II, auklėtoja Sigita Juškevičienė), Jovita Veličkaitė (II, auklėtoja Rūta Juonienė)

Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija Direktorė Idalija Šukevičienė Geriausi mokiniai: Ugnė Baranauskaitė (I, auklėtoja Irena Šeimienė), Viktorija Kalinauskaitė (III, auklėtoja Alma Sorakienė), Goda Mazgelytė (I, auklėtoja Irena Šeimienė), Radvilė Viskantaitė (II, auklėtoja Sandra Bakšytė), Pijus Vosylius (IV, auklėtoja Lina Kurkutytė)

Alytaus rajono Miroslavo gimnazija Direktorius Romualdas Gelažauskas Geriausi mokiniai: Gaudrė Beganskaitė (III, auklėtoja Nijolė Milienė), Tautvydas Gražulis (III, auklėtoja Nijolė Milienė), Lukas Januškauskas (5, auklėtoja Ingrida Rauličkienė), Rytis Kančys (IV, auklėtoja Reda Kančienė), Domantė Žukauskaitė (II, auklėtojas Saulius Gudaitis)

Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazija Direktorius Pranas Jauneika Geriausi mokiniai: Ieva Aliulytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Gabrielė Glovickytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Paulina Navickaitė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Eglė Račkytė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė), Justina Zajankauskaitė (III, auklėtoja Eglė Petrauskaitė)

Alytaus rajono Simno gimnazija Direktorius Evaldas Jakubavičius Mokykla geriausių mokinių sąrašo nepateikė

Anykščių Jono Biliūno gimnazija Direktorė Regina Drūsienė Geriausi mokiniai: Toma Bubulytė (I B, auklėtoja Violeta Neniškienė), Jonas Deveikis (III E, auklėtoja Rasa Pilkienė), Inga Juodelytė (IV A, auklėtoja Almyra Sabaliauskaitė), Benita Kiliutė (IV B, auklėtoja Genovaitė Tumienė), Paulius Stankevičius (IV A, auklėtoja Almyra Sabaliauskaitė) 479

Anykščių rajono Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija Direktorius Arvydas Kirvėla Geriausi mokiniai: Simona Bagdonaitė (III, auklėtoja Rimutė Kniežienė), Rokas Mikalkevičius (IV, auklėtoja Regina Žvirblienė), Monika Pajarskaitė (II, auklėtoja Gitana Ivanovienė), Guoda Rimkutė (II, auklėtoja Gitana Ivanovienė), Justina Smeledytė (III, auklėtoja Rimutė Kniežienė)

Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija Direktorė Aušra Sapkauskienė Geriausi mokiniai: Justė Dobrovolskytė (III, auklėtojas Algirdas Pupkis), Renata Kostia (II, auklėtoja Rima Skliaustienė), Mindaugas Minkevičius (8, auklėtoja Dana Butrimavičienė), Kamilė Petkevičiūtė (II, auklėtoja Rima Skliaustienė), Simona Valonytė (II, auklėtoja Rima Skliaustienė)

Birštono gimnazija Direktorius Alvydas Urbanavičius Geriausi mokiniai: Greta Gudauskaitė (II B, auklėtoja Birutė Sinkevičienė), Ieva Kučinskaitė (IV A, auklėtojas Antanas Kisielius), Gerda Mekionytė (II B, auklėtoja Birutė Sinkevičienė), Kotryna Simanaitytė (8 B, auklėtoja Kristina Justinavičienė), Jovita Vinkauskaitė (III A, auklėtoja Vidutė Berteškienė)

Biržų „Saulės“ gimnazija Direktorius Dainius Korsakas Geriausi mokiniai: Agnė Baronaitė (IV B, auklėtoja Laimutė Marinskienė), Radvilė Klepeckaitė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė), Indra Samokaitytė (III A, auklėtoja Audronė Ulevičienė), Vyginta Sribikytė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė), Akvilė Šlėgerytė (III B, auklėtoja Virginija Kalvanaitė)

Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos gimnazija Direktorius Laimutis Štirvydas Geriausi mokiniai: Žygimantė Bitinaitė (III, auklėtojas Sigitas Kuginys), Vita Mačinskaitė (IV, auklėtoja Regina Simanavičienė), Kristina Rakūnaitė (6, auklėtoja Audronė Štirvydienė), Ugnė Stirkaitė (7, auklėtoja Simona Stačkūnienė), Benas Vinciūnas (5, auklėtoja Vida Gaidelionienė)

Druskininkų „Ryto“ gimnazija Direktorė Marijona Kriščiūnaitė Geriausi mokiniai: Živilė Graužytė (III A, auklėtoja Daiva Vasiljevienė), Jonas Sutkus (IV C, auklėtoja Valė Peluritienė), Eglė Šalengaitė (III B, auklėtoja Rytė Bolienė), Andrius Švitra (III A, auklėtoja Daiva Vasiljevienė), Kotryna Žaltauskaitė (II B, auklėtojas Zenonas Maskalenka)

Elektrėnų „Versmės“ gimnazija Direktorius Egidijus Kontrimas Geriausi mokiniai: Aurelija Čygaitė (I E, auklėtoja Teresa Einorienė), Justina Kilnaitė (I C, auklėtoja Audrutė Jančiauskienė), Eglė Rastenytė (IV D, auklėtoja Rasa Černiauskienė), Kamilė Ratkevičiūtė (II A, auklėtoja Violeta Žigutienė), Giedrė Saliutaitė (II D, auklėtoja Aldona Vainiūnienė) 480

APYBRAIŽŲ RODYKLĖ A Abaris Gediminas 38 Abaris Kęstutis 38 Adomaitytė Rugilė 39 Adomonytė Silvija 39 Alesius Aurimas 40 Ališauskas Lukas 40 Alon Neta 41 Ambrazaitė Augustė 42 Andersson Paulius 42 Andriukaitytė Urtė 43 Andriuškaitė Rūta 44 Apanavičius Rūta 45 Arbačiauskaitė Kamilė 46 Arlauskas Lukas 46 Astrauskaitė Miglė 48 Aškinytė Sara 48 Ašmontas Simonas Vytautas 49 Augustinaitė Vaiva 49 Auruškevičius Mantas 50 Auškalnytė Emilija 50 Ažukaitė Viktė 51 B Bačinskaitė Aurėja 52 Bagdonaitė Birutė 53 Bagdonavičiūtė Julija 54 Bairašauskaitė Agnė 54 Baliukaitė Monika 55 Balodis Marius 55 Baltrimaitė Kotryna 56 Baniulis Edvinas 57 Banys Kipras 57 Banys Linas 58 Barakauskas Matas 58 Barakauskas Žilvinas 59 Baranauskas Aivaras 59 Baranauskas Lukas 60 Barysaitė Ugnė 60 Bartkevičius Algirdas 61 Bartkevičiūtė Eglė 62 Bartulis Simonas 63 Barusaitė Rima 63 Baužytė Elzė 64 Bazaras Ignas 64 Beinarytė Gabrielė 65 Bekerytė Gabrielė 65 Belickaitė Dalia 66 Bendaravičiūtė Agnė 67 Benetis Algirdas 68 Bernadišius Dominykas 69 Bertašiūtė Aida 69 Bieliauskaitė Dovilė 70 Bitinaitė Vaiva 71 Bitinas Zigmas 72 Blažytė Gabrielė 72 Blažonis Mykolas 73

Bliujūtė Austėja 73 Bliūdžius Linas 74 Bobin Artur 74 Bogušaitė Vilija 75 Boimistruk Vilius 75 Boreikaitė Vytautė 76 Borkertaitė Liucija 76 Brasas Valentas 77 Bridikytė Guostė 79 Briliūtė Alvija 80 Bružas Domantas 80 Buchovskaja Margarita 81 Budaitė Justina 82 Budėnas Karolis 83 Budrauskas Rokas 83 Budrys Povilas 84 Bugailiškis Mantas 84 Bugaitė Aistė 85 Buinevičiūtė Eglė 85 Buinevičiūtė Laima 85 Buivolaitė Viktorija 86 Bulotaitė Greta 86 Burbaitė Adrija 87 Burneikis Karolis 88 Butkevičiūtė Julita 88 Butkus Benas 89 Būrė Augustas 89 Būrytė Amelija 90 C Celiešius Vytautas 90 Charčiūnaitė Karolina 91 Charčiūnas Kristijonas 91 Charitonovaitė Kristina 92 Cikanavičius Ernestas 93 Cirtautas Jonas 93 Č Čaplikaitė Adrija 94 Čaplikaitė Karolina 95 Časas Titas Gabrielius 96 Čebatavičiūtė Andrėja 96 Čeponytė Viktorija 97 Česaitis Pijus 98 Česnulevičiūtė Iveta 98 Čėsna Jurgis 99 Čistova Polina 100 D Dabulskytė Kajatona 100 Dagytė Agna 101 Damidavičius Laurynas 101 Danielius Vytenis 102 Dapkus Grantas 102 Dapkutė Austėja 103

Daškevič Ieva 103 Daujotaitė Iveta 104 Daunoraitė Milda 105 Deveikis Justas 106 Didžiulytė Urtė 107 Dirda Paulius 107 Dneprovskij Davidas 108 Dobilaitė Rūta 108 Dobrovolskis Vitalijus 109 Doerup Justina Maria 110 Domarkaitė Dominyka 110 Domarkaitė Kotryna 111 Domeikytė Smiltė 111 Domikaitytė Danutė 112 Dovydaitytė Urtė 113 Dragūnaitė Dominyka 114 Dragūnas Simonas 114 Drakšas Justas 116 Drobitko Veronika 116 Drūsys Jaunius 117 Dubinskaitė Augustė 117 Dudėnaitė Miglė Julija 118 Dudutytė Augustė 119 Duliūtė Rugilė 120 Dumčaitytė Ilma 121 Dumčiūtė Justė 121 Dvarionaitė Elžbieta 122 Dvylaitis Mindaugas 122 Džiugytė Rusnė 123 E Eidimtas Justas 124 Eidukas Ąžuolas 124 Eidukevičius Marius 125 Eidukevičiūtė Milda 125 Eimulytė Greta 126 Eriksonaitė Erika Ieva 126 Erslavas Augustinas 127 F Folkmanaitė Milda 127 G Galatiltis Aivaras 128 Gancevičius Matas 129 Gardinecaitė Justė 129 Gargasaitė Kamilė 130 Gasparavičius Linas 130 Gataveckas Rokas 131 Gaučytė Gabija 131 Gedvilas Lukas 132 Gendvilaitė Gailė 133 Gertmonas Edvinas 133 Gerulis Mindaugas 134 Girdauskas Eimantas 134 523

Girdžiūtė Gabija 135 Girdžiūtė Monika 136 Gylys Edmundas 137 Gliožerytė Eva 137 Grauslys Modestas 138 Gražinytė Onutė 138 Greifenbergeris Deividas 139 Grigaliūnas Matas 140 Grigaliūnas Paulius 140 Grigonis Martynas 141 Grigorianaitė Goda 141 Grybas Donatas 142 Grudytė Gitana 143 Gružas Domantas 143 Gudynaitė Guosta Marija 144 Gudžiūnaitė Gabija 144 Guliokaitė Neringa 145 Gurskaitė Antanė 146 Guščiūtė Marija 146 I Ivanovaitė Gabrielė 147 Ivaškevičiūtė Gustė 147 J Jačunskytė Ignė 148 Jadenkus Domantas 148 Jakimavičius Rokas 149 Jakonis Edvinas 149 Jakštas Ignas 149 Janarauskas Martynas 150 Janeikaitė Milda 150 Jankauskaitė Birutė 151 Jankauskaitė Edita 152 Jankauskaitė Milda 152 Jankauskaitė Ugnė 153 Jankauskaitė Ula 154 Jankūnas Antanas 154 Janonytė Augustė Emilija 155 Janulionis Radvilas 156 Janušonytė Gabrielė 156 Jarackas Donatas 157 Jarec Irina 157 Jarulytė Andra 158 Jasikonis Arminas 159 Jasiūnas Martynas 159 Jazilionytė Skaistė Svajonė 160 Jenkus Dainius 160 Jėcka Augustinas Žygimantas 161 Jocaitė Milda 162 Jocytė Gerarda 163 Jonaitytė Leticija 163 Jonauskas Svajūnas 164 Jonuška Lukas 164 Jucytė Agnė 165 Jukavičiūtė Rūta 165 524

Jukna Rokas 166 Jukna Šarūnas 166 Juodenytė Meda 167 Juodzevičiūtė Giedrė 167 Juozokas Andrius 168 Jusis Vytautas 168 Juškevičius Domantas 169 K Kairytė Rūta 169 Kaklauskaitė Modesta 170 Kalašinskaitė Violeta 170 Kalina Titas 171 Kalinauskaitė Kornelija 171 Kalinauskaitė Miglė 172 Kalkytė Patricija 172 Kamuntavičius Gintautas 173 Karčiauskaitė Justina 174 Karka Dovydas 174 Karklius Gytautas 175 Kašėtaitė Skaistė 175 Kaškelis Edgaras 176 Kaušius Gytis 176 Kaušiūtė Ugnė 177 Kazakevičiūtė Austėja 178 Kazlauskas Jonas 179 Kazlauskas Mangirdas 180 Kazlauskas Oskaras 181 Kelpša Domantas 181 Kerbedytė Konstancija 182 Kersnauskaitė Džiugilė 182 Kerulis Alfredas 183 Kiškel Diana 184 Kizalaitė Deimantė 184 Klenovska Jolanta 185 Klimavičius Justas 186 Klimkaitis Kristupas 187 Kluonis Marius 187 Klupšas Matas 188 Kniaževas Deividas 189 Kondratavičiūtė Laura 189 Krasauskas Timonas 190 Kraujelytė Rugilė 190 Kravtaitė Emilija 191 Kriaučiūnas Ignas 191 Krikščiūnas Domas 192 Kropa Elžbieta 192 Kubiliūnaitė Jurgita 193 Kučinskaitė Martyna 193 Kudijanovas Laurynas 194 Kulesza Daiva 195 Kuprevičiūtė Ieva Otilija 195 Kurovski Tomas 196 Kuzmickas Tomas 196

L Labanauskaitė Viktė 197 Labanauskas Faustas 197 Laurinaitytė Gabija 198 Laurinavičius Narajanas 198 Lekavičiūtė Eleonora 199 Levicki Konrad 199 Levickytė Greta 200 Levinskaitė Neringa 201 Liorentaitė Miglė 201 Liutkus Adomas 202 Liutvinas Jonas 202 Lizzi Mantas Leonardo 203 Lopata Laurynas 204 Ložys Mamertas 204 Lukauskaitė Agnė 206 Lukauskas Mantas 206 Lukoševičiūtė Beatričė 207 Lukšytė Gražina 207 Lušaitė Kornelija 208 M Macevičius Pranciškus 208 Macijauskas Marius 209 Mačėnas Marius 210 Mačijauskas Augustas 210 Mačiokaitė Milda 211 Mačiulaitis Edvinas 212 Maižiešiūtė Rūta 212 Maižiūtė Gintarė 213 Makarevičiūtė Kamilė 213 Maknavičiūtė Gabija 214 Makštutis Stasys 215 Malevskis Klaudijus 216 Malinauskas Andrius 217 Malinauskas Vilius 217 Manikaitė Ema 217 Manzurovas Germanas 218 Marčenkaitė Anastasija 218 Margevičius Deividas 219 Markevičiūtė Vilda Kornelija 219 Martinkėnas Paulius 220 Martynaitytė Marija 220 Matiulevič Vytautas 221 Matulaitytė Einora 221 Matulevičiūtė Domantė 222 Matuliūkštytė Rasa 223 Matusevičius Žygimantas 223 Maziukas Vykintas 224 Mazrimaitė Goda 225 Mažeikytė Brigita 225 Mažutaitytė Ugnė 226 Megelinskas Kristijonas 226 Merkis Eitvydas 227 Meškaitė Rugilė 228 Meškonytė Gabija 228 Mežanec Dovilė 229

Mickevičiūtė Gustė 230 Mickevičiūtė Medeinė 230 Mickus Justinas 231 Mikalauskaitė Gerda 232 Mikalauskas Deividas 232 Miklušis Kernius 233 Miknevičiūtė Dalė 233 Mikoliūnaitė Dovilė 234 Mikulskytė Justina 235 Mikužis Kasparas 235 Mileška Laimonas 237 Milevičius Arnas 237 Minkutė Dobilė 238 Misevičiūtė Iveta 238 Mitkutė Vaiva 239 Mitrauskaitė Laura 240 Monkevičiūtė Elena 241 Mordaitė Kotryna 241 Morkūnas Rokas 242 Mumm Marija 244 Murza Dominykas 245 Musteikytė Eglė 245 N Naktinis Julius 246 Navickaitė Gabija 247 Navickas Matas 247 Navickas Matas 248 Nedzinskaitė Saulina 248 Neliupšis Povilas 249 Nemeravičius Dovydas 250 Nenartavičius Rokas 250 Nešukaitytė Edvina 251 Nevulytė Radvilė 251 Nociūtė Austėja 252 Noreika Elvinas 253 Norkus Domantas 254 O Olberkis Tomas 254 Orlova Jekaterina 254 Orlovaitė Eglė 255 Orlovaitė Monika 256 Orlovaitė Oksana 256 P Pabijanskas Gabrielius 257 Pajarskaitė Ugnė 257 Pakalka Giedrius 257 Paliokaitė Ūla 258 Paniutin Jevgenij 258 Paražinskaitė Akvilė 259 Paskočimaitė Emilė 259 Paulauskaitė Monika 260 Paulikaitė Gabija 261

Pečiulytė Ina 262 Peterytė Gintarė 264 Petkevičius Giedrius 264 Petkūnaitė Augustė 266 Petkus Kasparas 265 Petkus Romas 266 Petkūnaitė Ieva 267 Petniūnas Einaras 268 Petrauskaitė Gabija 268 Petrauskaitė Greta 269 Petrauskas Vidas 269 Petrėnaitė Martyna 270 Petrosevičius Dominykas 271 Petrulionytė Gintė 271 Pilipčikas Renatas 272 Pleskys Justas 273 Pliskus Justinas 274 Populaigytė Lelija 274 Poška Domantas 275 Povstugar Maksim 275 Pranys Simonas 276 Pranskaitis Mantas 276 Prasauskas Paulius 277 Pratkutė Gabrielė Marija 277 Puikytė Miglė 278 Pundzevičius Eduardas 279 Pušinskytė Greta 280 R Račiūnas Mykolas 281 Račkauskaitė Marija 282 Radivker Rokas 282 Raginis Emilis 283 Ramanauskaitė Aistė 283 Randers Maria Julie 284 Raudonytė Sintija 284 Razgutė Aušrinė 287 Redeckaitė Monika 287 Remeikaitė Aistė 288 Ribinskas Elvinas 289 Ridikaitė Valda 289 Ridzvanavičiūtė Brigita 290 Rybakovaitė Indrė 291 Rybinas Regimantas 291 Rodalevičiūtė Morta 292 Rodevič Greta 292 Rubinas Vilius 293 Rudgalvytė Elena Barbora 293 Ruibys Jokūbas 294 Rukanskis Simonas 294 Rutkauskas Airidas 295 Rutkutė Gintvilė 295

S Sabonis Džiugas 296 Sajus Martynas 297 Sakalauskas Kristijonas 298 Sakalauskas Mantas 298 Sakavičius Marius Dominykas 299 Salyklytė Giedrė 300 Samoška Justinas 300 Sasnauskaitė Indrė 301 Saudargas Lukas 301 Savko Katažyna 302 Sedekerskis Tadas 303 Sekonaitė Dominyka 303 Semėnaitė Agnė 304 Serapinaitė Emilija 304 Serapinaitė Ieva 305 Simanavičiūtė Agnė 305 Simutytė Rugilė 307 Sipavičius Einaras 308 Siriūnaitė Gabrielė 309 Skerath Gabrielė Viktorija 309 Skrabytė Paulina 309 Smolskaitė Paulina 310 Sokolovas Gerardas 311 Songailaitė Milita 312 Stalerevičiūtė Ugnė 312 Stankevičius Medardas 313 Stankevičiūtė Julija 313 Stankus Kostas 314 Staponkutė Laura 314 Steponavičius Kasparas 315 Stojalnikova Violeta 316 Strainytė Ernesta 316 Stremavičius Titas 317 Strimaitis Vytautas 318 Stulpinaitė Ieva 318 Surgelaitė Lina 319 Š Šablevičiūtė Morta 320 Šapalas Martynas 320 Šarkus Karolis 321 Ščerbinskaitė Ieva 322 Šedys Remigijus 322 Šeduikytė Rūta 323 Šekaitė Izabelė 323 Šeleikaitė Agnė 325 Šenauskaitė Gintarė 325 Šepliakovaitė Greta 326 Šeškus Edvinas 327 Šiaulytytė Vaida Marija 327 Šidlauskaitė Ievutė 328 Šidlauskas Julius 328 Šimkaitytė Kamilė 329 Šimkutė Greta 329 Šklėrius Rytenis 330 Šleiterytė Simona 331 525

Šopa Jonas 331 Šteinys Lukas 332 Šukys Vytautas 333 Šukytė Emilija 334 Šuliokaitė Gytė 335 Šulniūtė Agnė 335 Šumskaitė Anastasija 336 Švedaitė Eglė 336 T Talačkaitė Radvilė 337 Tamašauskaitė Aistė 338 Tarasevičiūtė Arielė Ugnė 338 Tarulis Deividas 339 Tatarūnaitė Aistė 339 Tirilis Mantas 340 Tirlikas Martynas 340 Tirūnaitė Ernesta 341 Titenytė Žavinta 342 Toleikis Laurynas 342 Tomaševičiūtė Ieva 343 Tomecki Karol Michal 343 Trasykytė Augustė Ona 344 Truncaitė Augustė 345 U Ubartaitė Grėtė 345 Ulinskaitė Aušrinė 346 Umbražūnas Gilbertas 347 Urbonaitė Gabrielė 348 Urmanavičiūtė Džordana 348 Urnikytė Rosita 349 V Vaicekauskaitė Kotryna Beatričė 350 Vaiciukevičiūtė Monika 350 Vaiciukevičiūtė Živilė 350 Vaičiukynaitė Simona 351 Vaičiulis Liutauras 352 Vaičius Vilius 352 Vaidelis Juozas 353 Vaitekutis Petras 354 Vaitukaitytė Adelė Sofija 355 Vaitulevičius Kernius 356 Vaivada Dovydas 357 Valackaitė Guoda 357 Valaj Julija 358 Valenčius Antanas 358 Valionytė Gintarė 359 Valteris Donatas 359 Valukonis Martynas 360 Valvonis Arnas 360 Valvonis Dautartas 361 Vanagaitė Giedrė 362 526

Varanauskaitė Ugnė 363 Vasilevičiūtė Luknė 363 Vasiliauskas Kasparas 364 Vasiliauskas Tomas 365 Vasiljeva Anastasija 365 Vaura Motiejus 366 Vazgilevičiūtė Ugnė 366 Vdovinskytė Dorotė 367 Venckus Oskaras 368 Venckutė Austėja 368 Venckutė Skaistė 369 Venislovas Arnas 369 Vilčinskaitė Emilija 370 Vilimaitė Liucilė Uršulė 370 Vilimas Emilis 371 Vilkauskaitė Adrija 371 Viršilas Jonas 372 Viršilas Mindaugas 373 Virvilas Romanas 373 Vitkūnaitė Kotryna 374 Vyčius Karolis 375 Vyšniauskaitė Gabija 376 Vytuvytė Giedrė 376 Voiskunovičiūtė Karina 377 Volbergaitė Akvilė 377 Voronovaitė Lėja Viktorija 379 Vosyliūtė Gabrielė 379 Vozgirdaitė Liepa 380 Z Zabielaitė Viltė 381 Zagainova Diana 381 Zakarauskas Jonas 382 Zambacevičius Tadas 382 Zaveckaitė Kamilė 383 Zaveckas Rokas 384 Zybartas Danielius 384 Zykutė Austėja 385 Zykutė Dalia 385 Ž Žakšauskas Karolis 386 Žaliauskas Tadas 386 Žalpytė Kornelija 388 Žemeikytė Evelina 389 Žiemys Algirdas 389 Žievytė Sandra 390 Žigutis Justinas 390 Žikaitė Augustė 391 Žikaitė Roberta 391 Žilinskaitė Austė 392 Žiūra Augustas 392 Žiūra Kristupas 392 Žukaitė Karina 393 Žukaitė Simona 393 Žumbakytė Austėja 394

Žutautaitė Lina 394 Žvaliauskas Jokūbas 395 Žvikas Lukas 396 Žvinklytė Greta 396 Žvirblis Povilas 397 Žvirblytė Tėja Teodora 398

Pristatymų rodyklė Artūro Noviko džiazo mokykla, 400 Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, 402 Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas, 446 Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“, 414 Kauno technologijos universiteto gimnazija, 428 Kauno vaikų ir jaunimo teatras „Vilkolakis“, 422 Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblis „Malūnėlis“, 412 Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“, 408 Klaipėdos universitetas, 468 Lietuvos jaunimo sporto pasiekimai, 30 Lietuvos mokinių parlamentas, 438 Lietuvos mokinių pasiekimai mokslo olimpiadose, 16 Lietuvos moksleivių sąjunga, 440 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 470 „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, 458 Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkursas „Dainų dainelė“, 442 Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo choras „Vyturėlis“, 426 „Maximalistai“, 466 Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, 430 Nacionalinė moksleivių akademija, 434 Nacionalinis Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas, 454 Nacionalinis vaikų dailės darbų konkursas „Piešiam!“, 451 Nacionalinis Vinco Kudirkos dailyraščio konkursas „Rašom!“, 450 Panevėžio bendruomenių rūmų vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Grandinėlė“, 406 Profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“, 464 Svarbiausios Lietuvos mokinių meno olimpiados ir konkursai, 24 Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, 404 Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“, 416 Trakų meno mokyklos fanfarinis orkestras, 420 Vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“, 418 Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninis orkestras, 424 Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“, 410 Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 472 Vilniaus kultūros centro Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vaikų choras, 423 Vilniaus licėjus, 432 Vilniaus universitetas, 474

527

Kas bus kas. Lietuvos ateitis / Kaunas: Leidybos idėjų centras, 2015. – 528 p.

Autobiografinis žinynas „Kas bus kas. Lietuvos ateitis“ yra pirmąkart Lietuvoje leidžiama tokio pobūdžio knyga, skirta jauniesiems Lietuvos talentams pristatyti. Knygoje pateikiamos 569 gabiausių Lietuvos mokinių autobiografinės apybraižos, kuriose vaikai pasakoja apie savo pasiekimus mokslo, meno, sporto ir visuomeninės veiklos srityse, šeimas, autoritetus, dalijasi Lietuvos vizija po dešimtmečio. Leidinyje taip pat pateikiamos Lietuvos mokinių pasiekimų nacionalinėse mokslo ir meno olimpiadose bei tarptautinėse sporto varžybose apžvalgos, svarbiausių mokinių organizacijų, mokymo įstaigų, konkursų ir kolektyvų pristatymai, Lietuvos gimnazijų ir geriausių jų mokinių sąrašas.

Pakartotinis tiražas 2000 egz.

Leidėjas VšĮ Leidybos idėjų centras Gedimino g. 47-219, LT-44242 Kaunas Tel. (8 37) 20 02 72 Šv. Stepono g. 7, LT-01138 Vilnius Tel. 8 602 23 230 Prenumerata tel. 8 646 53 536 kbk@leidybosidejos.lt www.leidybosidejos.lt www.asmenybes.lt

Direktorė Vesta Jozonienė Leidybos vadovas Arnas Jozonis Redakcija Vaiva Markevičiūtė Kristina Pečiūraitė Dizainas Rūta Gurčinienė Maketavimas Milda Ambrasienė Renata Pridotkaitė Danutė Šmitienė Kalbos redaktorės Gabrielė Aleksandravičiūtė Danguolė Kalinauskaitė Jovita Laucytė Vaiva Markevičiūtė Gritutė Petkevičiūtė Informaciją rinko Vida Dauderienė Kristina Pečiūraitė Denisa Simanavičienė Sigita Kregždienė Roma Milašienė Arvydas Kvietkus Aušra Stankevičiūtė

Spausdino UAB „BALTO print“ Utenos g. 41 A, LT-08217 Vilnius info@baltoprint.lt www.baltoprint.lt