VšĮ Leidybos idėjų centras Kaunas, 2014
ISBN 978-609-95578-1-6 UDK 61(474.5)(092) Li301
© VšĮ Leidybos idėjų centras, 2014 Visos teisės saugomos. Šis leidinys ar jo dalis negali būti atgaminti jokia kita forma ar būdu (įskaitant fotokopijas ir magnetines ar elektronines laikmenas), nuolatos ar laikinai saugomi elektronine forma be išankstinio rašytinio VšĮ Leidybos idėjų centro sutikimo, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Lietuvos medicina turi kuo didžiuotis. Daugelyje gydymo ir medicinos mokslo sričių pasiekta pažanga sulaukia pasaulinio pripažinimo. Šalį garsina Lietuvos medikų atliktos unikalios operacijos ir atrasti nauji gydymo būdai. Medicinos istorijoje gausu garbingų profesorių vardų. Redakcijos kolektyvas ėmėsi iniciatyvos parengti išskirtinio turinio ir formos prestižinį albumo formato leidinį „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, reprezentuojantį Lietuvos medicinos laimėjimus ir pagarbiai pristatantį žymiausius, labiausiai nusipelniusius ir toli už šalies ribų garsius dabarties Lietuvos medicinos elito atstovus. Esame įsitikinę, kad po 20 ar 50 metų apie šiuos žmones bus rašoma medicinos vadovėliuose ir enciklopedijose, todėl siekiame įamžinti jų vardus, darbus, atradimus ir apdovanojimus. Leidinyje pristatomi dabarties Lietuvos medicinos profesoriai, habilituoti daktarai, profesoriai emeritai. Žymiausius medicinos atstovus rekomendavo universitetai, universitetinės ligoninės ir kitos gydymo įstaigos, visuomeninės ir profesinės medikų organizacijos. Leidinyje pateikiamos biografinės apybraižos, biografijų duomenys ir fotografijos. Atskiroje knygos dalyje aprašoma medicinos mokslo ir gydymo įstaigų, organizacijų, draugijų veikla ir pasiekimai. Esame dėkingi žurnalistei R. Pečeliūnienei, daug prisidėjusiai rengiant straipsnį apie Lietuvos medicinos istorijos raidą, visų kadencijų sveikatos apsaugos ministrams, buvusiems ir esamam Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriams, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanams, maloniai sutikusiems pasidalyti savo mintimis apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, mediko darbą ir reikšmingumą kiekvieno mūsų gyvenime.
Geros kloties ir sėkmės visuose Jūsų darbuose! Vyriausioji redaktorė Kristina Pečiūraitė
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
TURINYS
LIETUVOS MEDICINA XX–XXI AMŽIŲ SANDŪROJE.......... 17
BIOGRAFIJOS........................................................................... 25
APYBRAIŽOS.......................................................................... 147
MOKSLO IR GYDYMO ĮSTAIGŲ VEIKLA BEI PASIEKIMAI......................................................510
LIETUVOS MEDICINA
Vytenis Povilas Andriukaitis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras
Turime unikalią galimybę kartu pažvelgti į praėjusių dešimtmečių Lietuvos medicinos pasiekimus ir pokyčius ne tik politikų, ekspertų, mokslininkų, specialistų ar tiesiog piliečių – sveikatos paslaugų vartotojų – akimis. Tikiu, kad tai padės mums atsakyti į svarbiausią šios dienos klausimą: ką dar turime nuveikti kartu, kad būtų užtikrinta prigimtinė žmogaus, šeimos, valstybės teisė – turėti kuo geresnę sveikatą? Ši teisė įpareigoja mus visus kartu rūpintis sveika aplinka, plėtoti mokslinę bazę, užtikrinti kokybišką ir prieinamą sveikatos priežiūrą. Neabejoju, kad einame teisingu keliu. Dirbkime kartu ir tapkime mūsų medicinos pažangą kuriančiais žmonėmis!
6
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Antanas Praškevičius Kauno medicinos instituto rektorius (1984–1991 m.) Septynerius metus vadovavau Kauno medicinos institutui. Tai atsakingos ir įpareigojančios pareigos. Esu tvirtai įsitikinęs, jog rektoriaus veiklos svarbiausios apybrėžos – tai mokymo įstaigos tvarka, pažanga ir studijos bei dalyvavimas gamyboje, kuri aukštajai medicinos mokyklai yra universiteto klinikos. Tuo metu, kai dirbau Kauno medicinos instituto rektoriumi, mano svarbiausi siekiai ir veiklos kryptys buvo kelios. Viena iš jų – pasiruošimas priimti mokytis užsienio studentus ir dėstyti jiems anglų kalba. Tuo metu – 1990-aisiais – Kaunas buvo uždaras miestas, taigi reikėjo daug pastangų, kad užsibrėžtą tikslą įgyvendintume. Viskas pavyko: 1990 m. buvo priimti pirmieji studentai iš Libano. Tad džiaugiuosi, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto programos atitinka tarptautines programas, visados yra norinčiųjų jame studijuoti, studentams suteikiama galimybė tobulėti, didelis dėmesys skiriamas slaugos kokybei. Manau, yra svarbu, kad universiteto klinikose dėstytų tik aukštos kvalifikacijos medicinos srities specialistai, kurių Lietuvoje tikrai turime nemažai. Džiaugiuosi, jog Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tobulėja, išugdo gabių specialistų, jame kuriami nauji padaliniai. Tad viliuosi, jog niekada nepritrūksime gabių, išsilavinusių, nuolat tobulėjančių medikų.
Vilius Jonas GRABAUSKAS Kauno medicinos universiteto rektorius (1991–2002 m.) Rektoriais negimstama. Jais netampama ir labai norint. Niekada net negalvojau, jog kada nors gali tekti prisiimti ne tik garbę, bet ir didžiulę rektorystės atsakomybę. Tai, kad tapau pirmuoju Kauno medicinos akademijos, vėliau – universiteto senato išrinktu rektoriumi, lėmė visų pirma mano mokytojų, o kartu ir jaunesnės kartos kolegų bei studentijos tikėjimas, jog atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, naudodamasis įgyta patirtimi, galėčiau vesti instituciją europinės universitetų pažangos keliu. Būtent mano mokytojų pastangomis dar nuo studijų laikotarpio, kai net keturias kadencijas teko pirmininkauti Studentų mokslinei draugijai, vėliau – dalyvauti įvairiuose institucijos vykdomuose tarptautiniuose projektuose, kaupėsi mano mokslinė patirtis, plėtėsi akiratis ir formavosi pasaulėžiūra. Ypač didelės įtakos turėjo mano ilgametis ir atsakingas darbas Pasaulio sveikatos organizacijoje. Taigi apsisprendimą priimti siūlymą kandidatuoti rektoriaus rinkimuose daugiausia lėmė nuostata, jog negaliu neatiduoti skolos institucijai, jos žmonėms, pagaliau ir šalies sveikatos sistemai, kurie į mane tiek daug investavo. Ne paslaptis, kad pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis aukštojo mokslo sistemai, kaip ir daugeliui kitų sričių, buvo sudėtingas ir sunkus. Tačiau pagrįstai galiu didžiuotis, jog grįžimas į europines universitetų tradicijas buvo sėkmingas – visų pirma todėl, kad institucijoje įgyvendintas sveikatos mokslams ypač svarbus studijų, mokslo bei gydymo meno vienovės principas. Universitete buvo įkurta naujų fakultetų, išvystytos naujos svarbios sveikatos profesijai studijų programos, mokslo institutai tapo integralia universiteto struktūros dalimi, Kauno klinikos grąžintos į universiteto sudėtį, diplomai pripažįstami ne tik Europoje. Sunku visus svarbius darbus išvardyti. Startavęs atkurtos nepriklausomybės pradžioje tarptautinių standartų puoselėjimu studijose, moksle ir klinikinėje praktikoje, universitetas pelnytai ir šiandien pripažįstamas tarptautiškiausiu Lietuvos universitetu.
7
LIETUVOS MEDICINA Remigijus Žaliūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius Džiugu, kad viena seniausių Lietuvos medikų kalvių – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – yra viena didžiausių ir konkurencingiausių šalies aukštųjų mokyklų. 2012 metais pirmą kartą po ilgokos pertraukos geriausi Lietuvos absolventai vėl rinkosi ne ekonomikos ar teisės, o medicinos studijas. Tai, jog studijuoti sveikatos mokslus renkasi geriausieji, lemia ir mediko pašaukimas, ir pagarba, ir šios profesijos pripažinimas visame pasaulyje. Medicinos studijos – išskirtinės, nes tai visų pirma – galimybių studijos, kurios užtikrina puikų, įvairiapusį išsilavinimą, darbo vietą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, taip pat karjeros perspektyvas praktiniame darbe ir akademinėje srityje. Puiku, kad mediciną studijuoja gabiausieji. Be to, jauni talentai Lietuvos sveikatos mokslų universitete tobulėja bendraudami su tikrais savo profesijos šviesuliais, asmenybėmis, kurios jaunuolius nukreipia, motyvuoja, skatina siekti aukštesnių tikslų ne tik profesijos, medicinos, bet ir visuomenės labui. Keičiasi ir sveikatos samprata visuomenėje: ji – jau gerokai brandesnė. Tačiau didžiausias trūkumas Lietuvoje yra sistemingumo stoka. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklas vis dar nėra optimalus, o radikalioms permainoms nesiryžtama kartais dėl politinių priežasčių. Manau, daugeliui svarbių pokyčių tiek švietimo, tiek ekonomikos, tiek sveikatos priežiūros srityje tiesiog dar reikia laiko.
Dainius Pūras Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas (2000–2002 m.) Sveikatos sistemoje yra nemažai iš praeities atsineštų tradicijų ir paslapčių, kurias visi žinome, bet esame linkę nutylėti. Apie visa tai turėtume kalbėti ramiai, atvirai, be pykčio ir asmeniškumų, pripažindami, kad visi esame tapę ydingos sistemos įkaitais. Galime ir privalome su daugeliu nevykusių tradicijų atsisveikinti. Niekas už mus situacijos nepakeis, jei mes, medikai, to nenorėsime. Nėra kito kelio sveikatos sistemai pakeisti, kaip medikų profesinės grupės savireguliacija. Lietuvos medikai turi patys susigrąžinti profesinę savigarbą. Turime išmokti patys rūpintis savo profesijos reputacija ir netoleruoti kolegų veiksmų, pažeidžiančių medicinos etiką. Rengiant ir tobulinant gydytojus turime siekti Pasaulio sveikatos organizacijos „5 žvaigždučių mediko“ standarto: klinicistas, gebantis priimti etiškus ir kartu ekonomiškus sprendimus, profesionaliai bendrauti, turintis šiuolaikinės vadybos įgūdžių, bendruomenės lyderis. Viskas yra mūsų rankose.
8
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Zita Aušrelė Kučinskienė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanė (2002–2012 m.) Medicina yra tokios studijos ir toks mokslas, kuris niekada nesibaigia. Turbūt negalima įsivaizduoti gydytojo be knygos. Studijuojant mediciną reikia mokytis daug dalykų, nes medicinos praktika ir mokslas aprėpia daug skirtingų sričių. Medicinai ypač svarbūs mokytojai, t. y., kad vyresnio amžiaus gydytojai specialistai dirbtų kartu su jaunais žmonėmis ir perduotų patirtį. Studentams medikams aiškinama, kad jie pasirinko dirbti jautriausioje srityje – saugant visuomenės sveikatą, pagelbėjant ligos kamuojamam žmogui. Čia reikalinga sąžinė, atsakomybė, pareigos suvokimas. Kai kalbama apie priemones sveikatai stiprinti, galioja bendra taisyklė: jei visuomenė turės daugiau žinių, pagrįstų mokslo tyrimais, jos gerovė bus aukštesnio lygio. Tačiau gydytojo galimybės suteikti žinių bei įgūdžių priklauso ir nuo kitos pusės – ar pacientas juos priims ir jais pasinaudos. Gydytojo patarimai turi būti pagrįsti mokslo duomenimis, įrodymais paremta medicina.
Algirdas Utkus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Medicina – tai mokslas, kuris nuolat vystosi, keičiasi, tobulėja. Aukštais pasiekimais garsėja įvairių sričių gydytojai, moderniomis technologijomis stebina jiems talkinantys įrenginiai. Šiandieninės kompiuterinės programos, įvedus simptomus, pačios gali numatyti diagnozę ir pasiūlyti standartinį gydymą. Tačiau net ir tobuliausias įrenginys niekada neatstos gyvo mediko ir paciento bendravimo. Tik gydytojas pastebi menkiausius, net ir neišsakytus paciento negalavimo požymius, įvertina jų savitumus. Jis ne tik išgirsta nusiskundimus, bet ir pajaučia paciento vidinę būseną, nerimą ir dvejones, suteikia viltį. Gydytojas visada privalo rasti padrąsinantį ir paguodžiantį žodį net ir sunkiausiai sergančiam ligoniui, turėti drąsos pripažinti savo žinių ar mokslo spragas, kai jaučiasi prieš ligą bejėgis, o kartais ir atsiprašyti už padarytas klaidas, jei tokių pasitaiko. Gydytojo profesija ne tik garbinga, bet ir sunki. Ją pasirenka labai gabūs žmonės, tačiau ne visiems pakanka jėgų ir įkvėpimo kovoti su vis naujais iššūkiais. Gydytojas turi taip mylėti savo darbą, kad jo neatsisakytų netgi tada, jei jis būtų mažiausiai apmokamas.
9
LIETUVOS MEDICINA Juozas Olekas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1990–1992, 2003–2004 m.) Mediko pašaukimas, žmogaus, kaip asmenybės, svarba medicinoje naujų technologijų amžiuje įgijo dar didesnę svarbą. Juk dabar, kai tarp paciento ir gydytojo stovi kompiuterių ekranai, dokumentų kalnai, įvairūs aparatai, be žmogiškosios šilumos, dėmesio prarandamas kontaktas su pacientu, ir tai kartais sukelia labai skaudžių pasekmių. Didžiuojuosi, kad Lietuva turi puikių gydytojų ir slaugytojų, kurie labai aukštai iškėlę savo profesijos vėliavą. Linkiu, kad naujoji medikų karta sektų būtent tokiais pavyzdžiais, kad mūsų žmonės ir toliau gerbtų savo gydytoją, būtų jam dėkingi ir, kur beatsidūrę pasaulyje – kad ištikus bėdai pargrįžtų gydytis į savo kraštą, kuriame santykis tarp gydytojo ir ligonio tebėra pagarbus ir šiltas. Džiaugiuosi, kad esame laisva, nepriklausoma demokratinė šalis, kurios atviros sienos leidžia nekliudomai judėti. Gyvenau ir kitokiais laikais – už „geležinės uždangos“, kai nebūdavo leidžiama išvykti svetur dėl praeities ar politinių įsitikinimų. Manau, kad valstybės atvirumas yra didelis mūsų pasiekimas ir nauda, ir tikiu, kad Lietuvoje visada bus medikų, pasiaukojusių savo darbui. Galime tik džiaugtis, kad ne kartą yra sutapusios mediko ir politiko profesijos, ir tada reformos sveikatos apsaugos srityje vyko ne taip revoliucingai, palaipsniui, grindžiant jas praktine patirtimi. Esu tikras: pakaks sveiko proto, kad ši sistema išliktų stabili ir užtikrintų visiems Lietuvos žmonėms prieinamą, kokybišką medicinos pagalbą, ankstyvą diagnostiką, sveikesnę aplinką, mokytų sveikiau gyventi.
Vytautas Kriauza Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1992–1993 m.) Žmogaus sveikata ir gyvybė yra didžiausios vertybės pasaulyje – juk be žmogaus nebūtų nieko. Nuo seniausių laikų gydymo ir slaugos vaidmuo teko žmonėms, kurie ne tik norėjo tai daryti, bet ir galėjo, t. y. turėjo talentą, pašaukimą. Mokslo ir technologijų progresas daug kuo padeda žmonėms, bet neišsprendžia visko ir gali sukelti naujų problemų. Šiuolaikiniu suvokimu, kiekvienas žmogus turi savo teises ir, žinoma, vieną svarbiausių teisių – teisę į gyvybę ir sveikatą. Taigi, pripažįstant savo teises, atsiranda prievolė pripažinti ir kitų teises. O kitų asmenų teisių pripažinimas yra vertybė. Taigi, mano sveikata yra mano teisė, o kito žmogaus sveikata man jau yra vertybė. Be vertybių žmonės ir visuomenė neturi perspektyvos. Bet viskas prasideda nuo kažko... Galima svarstyti, kokia yra pagrindinė vertybė, iš kurios kyla visos kitos vertybės. Tačiau esminė vertybė ir yra kito žmogaus gyvybė bei sveikata.
10
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Jurgis Brėdikis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1993–1994 m.) Lietuvos medicinos mokslo pasiekimų ir praktinis lygis yra aukštas. Tačiau sveikatos apsaugos sistemoje per dažnai vykdomos įvairios reformos. Dažnai tai pasitaiko ir dėl kompetencijos stokos bei nesusikalbėjimo. Norėtųsi, kad, aptardami sveikatos apsaugos strategijos klausimus, Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, partijos ir visuomeninės organizacijos atrastų bendrų sprendimo būdų. Tiesą sakant, nėra šalies, kuri turėtų idealią sveikatos apsaugos sistemą. Nuoširdžiausias mano patarimas bei linkėjimas – stengtis sveikai gyventi, kad kuo rečiau reikėtų kreiptis pagalbos į medikus. Tikiuosi, kad, prireikus medikų pagalbos, jų darbai bus minimi tik geru žodžiu.
Antanas Vinkus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1994–1996 m.) Visi einame skirtingais keliais, tačiau visų mūsų tikslas – gyventi. Taigi tikslas – saugoti žmonių sveikatą ir gyvybę – ypač atsakinga misija. Medikų darbas – tarsi malda, įkvepianti tikėjimo kitam ir teikianti pasitikėjimo savimi, o gydytojo pasiaukojamas darbas, vykdant Hipokrato priesaiką, yra šventas. Mūsų medikų visuomenė buvo, yra ir bus šviesiausia tautos dalis, kuri brėžia mūsų šalies ateities trajektoriją. Didžiuojamės medikais, pasiekusiais puikių rezultatų kardiologijos, kardiochirurgijos, organų transplantacijos ir kitose srityse, gydančiais itin sunkias ligas ir kasdien gelbstinčiais gyvybes. Žmogaus gyvenimas – tai maža kelio atkarpa erdvėje ir laike. Tik akimirka. Kiekviena mirtis – didžiulė tragedija. Gydytojas turi išmokyti sergantį žmogų pereiti kelią iš kančios į viltį, į tikėjimą savimi, gyvenimu, galimybe juo džiaugtis. Ir mes, medikai, mokėkime džiaugtis tuo, kad gebame padėti. Tai Dievo dovana. Gyvenime esame reikalingi tiek, kiek reikalingi vieni kitiems, tad dalykimės savo širdies šiluma dėl mūsų gyvenimo šiame gražiame pasaulyje.
11
LIETUVOS MEDICINA Juozas Galdikas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1996–1998 m.) 1996 m. tapęs sveikatos apsaugos ministru, turėjau ne tik viziją, bet ir konkretų veiklos planą, ką pirmiausia privalau atlikti. Pats svarbiausias ir neatidėliotinai vykdytinas darbas – parengti sveikatos draudimo reformą: buvusią tarybinę sveikatos sistemą pakeisti valstybine privalomąja sveikatos draudimo sistema. Reikia pripažinti, kad siekis buvo kupinas didžiulių iššūkių: pakanka prisiminti sudėtingą 1996–1997 m. situaciją, kai gydytojai po tris mėnesius negaudavo atlyginimų. Nugalėję nemenką pasipriešinimą, po vienerių intensyvaus darbo metų išvydome teigiamus rezultatus: pakeitus gydymo įstaigų vidaus valdymą, įvedus naują finansavimo modelį, valstybinį privalomąjį sveikatos draudimą ir žengus daugiau svarbių žingsnių, gydymo įstaigų skolų nebeliko, o medikų atlyginimai buvo padidinti net 40 procentų. Ramia sąžine galiu konstatuoti, kad užsibrėžtą tikslą ir pirmąjį naujos sistemos kūrimo etapą sėkmingai įvykdžiau. Tuo džiaugiuosi, nes matau akivaizdų rezultatą. Tik gaila, kad nesiryžta žengti kito žingsnio – daugiau etapų nebūta. Turiu prisipažinti, kad man ir šiandien smagu, jog pavyko įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Smagu, kad buvo pasirinktas tinkamas privalomojo sveikatos draudimo modelis. Tai rodo faktas, kad jį pradėjo naudoti ir kitos posovietinės valstybės.
Laurynas Mindaugas Stankevičius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1998–1999 m.) Kai mediko veikla buvo įvardyta sveikatos paslaugomis, prisipažinsiu, įvertinau skeptiškai ir su nerimu. Manau, tokia formuluotė veda į gydymo sukomercinimą. Tau suteikė paslaugą – tu sumokėjai, o Hipokratas priverstas trauktis į šešėlį? Tebevertinu skeptiškai ir dar vieną klaidą, kurią laikui bėgant kažkam vis tiek teks taisyti. Valstybinė ligonių kasa turi būti atskirta nuo Sveikatos apsaugos ministerijos: pinigai ir politika neturi būti toje pačioje vietoje. Matau, jog dalis dabarties pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje – pacientams nesuprantami ir skausmingi. Sunku paaiškinti eiles prie medikų, ypač – šeimos gydytojų kabinetų, sunku pateisinti užsitęsusius principinius sveikatos apsaugos reformos strategų ginčus, kai reikia sprendimų. Manau, pats metas liautis ginčytis ir imtis veikti. Atsigręžti į tuos klausimus, kuriuos užduoda pats gyvenimas, pirmiausia – įvardyti ir inventorizuoti visą turimą turtą: lėšas, šiuolaikišką įrangą, naujausias technologijas, puikiai parengtus, kvalifikuotus specialistus. O tada dera atvirai atsakyti sau į klausimą, kodėl, tiek turėdami, neįstengiame šio turto efektyviai panaudoti. Dažnai lyginame, kokia padėtis išsivysčiusiose Vakarų šalyse, pamiršdami, jog sveikatos apsaugos lygmuo neatsiejamas nuo valstybės išsivystymo ir ekonomikos būklės. Turėtume aiškiai įvardyti, kokią turime padėtį ir ką galime padaryti, kad žmonės iš tiesų pajustų, jog kažkas daroma jų labui. Šioje srityje, manau, dar daug nenuveikta.
12
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Raimundas Alekna Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (1999–2000 m.) Visais laikais medicina siekė tikslų – kovoti su ligomis, pailginti žmogaus gyvenimą, malšinti skausmą, pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę. Pastarųjų metų mokslo pasiekimai suformavo žmonių tikėjimą, kad šiuolaikinė medicina gali labai daug, ir stebindama neįtikėtinais pasiekimais kartais net viršija jų lūkesčius. Todėl nenuostabu, kad nuolat senėjanti mūsų visuomenė tikisi ne tik išgydyti anksčiau buvusias nepagydomas ligas, prailginti gyvenimą ir bet kokiomis priemonėmis pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau lėtinių ligų augimas, tiesiogiai susijęs su mirtingumo mažėjimu, nuolat didina sveikatos priežiūros apimtis ir finansinius poreikius, kurie dėl įvairių politinių ir ekonominių priežasčių yra nepakankami. Šiandieninė diskusija dėl sveikatos priežiūros valdymo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dažnai kyla dėl suvokimo stokos, kad sveikatos apsauga ir priežiūra priklauso ne tik sveikatos sistemą kuruojančioms institucijoms. Sveikatos ugdymo, išsaugojimo ir prevencijos srityse didesnę atsakomybę privalėtų prisiimti ir švietimo sistema, nes žmogiškųjų vertybių puoselėjimas ne tik tiesiogiai mažina savižudybių, nusikalstamumo, skurdo lygį, bet ir turi svarios įtakos asmens gerovei, jo psichinei ir fizinei sveikatai. Vertinant pasaulines ir Lietuvos tendencijas, mūsų sveikatos apsaugos sistemos ir toliau laukia dideli iššūkiai. Ekonominis nestabilumas, didėjanti socialinė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, nepakankamai efektyviai skirstomi finansai ir investicijos į sveikatos apsaugą, socialinę ir švietimo sritis gali nuolat kelti socialinę įtampą ir nepasitenkinimą dėl nerealizuotų, nuolat augančių žmonių lūkesčių, net neatsižvelgiant į visuomenės ekonomines ir socialines galimybes, etikos normas. Todėl šiuolaikinės sveikatos sistemos tinkamam funkcionavimui reikalingas įvairius politinius, teisinius, ekonominius, socialinius bei etinius interesus tenkinančių sprendimų ir jų įgyvendinimo balansas.
Vinsas Janušonis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2000–2001 m.) Pagrindinė mūsų šalies sveikatos sistemos stiprybė yra gerai funkcionuojanti privalomojo sveikatos draudimo sistema, teisės aktuose aiškiai apibrėžtos pacientų teisės, sukurtos ir įgyvendinamos įvairios prevencijos programos, gyventojų gana teigiamai vertinama sveikatos priežiūra. Tačiau negalima nepaminėti ir problemų, tokių kaip nepakankamas, palyginti su kitomis ES valstybėmis, sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų kiekis, kartais skubotos, tinkamai neparengtos, medikams ir Lietuvos žmonėms nesuprantamos sveikatos sistemos reformos ir pan. Lietuvos sveikatos priežiūrą vis dėlto galima vertinti tik teigiamai, nes visomis turimomis galimybėmis stengiamasi dirbti pacientų labui: ligoninių personalas dirba ištisą parą, nuolat kelia kvalifikaciją, gydymo įstaigos aprūpinamos nauja medicinos įranga, diegiamos naujausios technologijos, žmonėms užtikrinamas paslaugų prieinamumas ir kokybė. Sveikatos priežiūra yra labai sudėtinga sistema ir nė vienoje šalyje ji nėra tobula. Ateityje bus dar sudėtingiau, nes paslaugos, senėjant populiacijai, tobulėjant medicinos technologijoms ir dėl kitų spartaus visuomenės vystymosi pasekmių, brangs. Vis dėlto, manau, Lietuvos sveikatos sistema išlaikys savo tvirtas pozicijas ir ateityje: medikai ištikimai ir patikimai tarnaus Lietuvos žmonėms, o pacientai sveikatos priežiūra bus patenkinti.
13
LIETUVOS MEDICINA Konstantinas Romualdas Dobrovolskis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2001–2003 m.) Dirbant gydytoju šeštą dešimtį, jau galima atsigręžti į praeitį ir pamąstyti, kaip vystėsi Lietuvos sveikatos apsauga. Galima pasidžiaugti, kad visi Lietuvos medicinos kūrėjai buvo tikrai iškilūs gydytojai, savo šalies patriotai, humanistai. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos medikai savo sumanumu, darbu ir atkaklumu pasiekė gerų rezultatų. Tačiau išliko izoliacija nuo laisvo pasaulio ir pažangiausios medicinos. Medikams teko ieškoti mažiausių plyšių „geležinėje uždangoje“, kad sužinotų apie naujausius pasiekimus sveikatos sistemoje. Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, nuo pirmos dienos buvo pradėta rūpintis šalies žmonių sveikata. Per 20 metų medicina vystėsi labai sparčiai, buvo padėti tvirti Lietuvos žmonių sveikatos priežiūros pagrindai. Dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų, jau drąsiai galime pasakyti, kad daugelyje sričių pasiekėme tarptautinių standartų. Mūsų sveikatos sistema labai sparčiai auga. Lietuvoje galime savo pacientus ištirti, gydyti, operuoti taip, kaip geriausiose pasaulio klinikose. Tačiau visuose darbuose greitai ir sėkmingai eiti pirmyn galima tik pasiimant geriausia, kas buvo padaryta iki mūsų.
Žilvinas Padaiga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2004–2006 m.) Dar labai daug ko nežinome apie žmogų – gamtos stebuklą. Esu tikras, kad žmogus gimsta tobulas – kuo jis jaunesnis, tuo tobulesnis. Jei susižalojame fiziškai ar dvasiškai, mūsų kūnas ir siela sufleruoja išeitį – belieka tik įsiklausyti. Tikėjimas ir šiuolaikinė medicina puikiai dera, nes sveikatai reikia ir vieno, ir kito. Kiekvienoje didesnėje ligoninėje dabar yra vietos tikintiesiems. Žinoma, vieni tiki labiau, kiti mažiau, bet vien tai, kad būsimas gydytojas tai pripažįsta, yra gerai: jis siekia ne vien žinių, bet ir Dievo. Kita vertus, nuodėmė nuvertinti protą, žmogui dovanotą įstabų pažinimo įrankį. Esu už pusiausvyrą tarp proto, intuicijos, tikėjimo. Žmogaus dvasia pakelti, ištverti gali nežmoniškai daug. Žmogiškumo trūkumą, manau, lemia baisus gydytojų nuovargis, didžiulis stresas. Žinau, kad 95 proc. mano kolegų darbui atiduoda visas jėgas, tačiau niekas nemokė, kaip jas atgauti. Į mediciną įstoja patys gabiausi, pažangiausi jaunuoliai, žinantys, kad jų laukia 10–14 metų alinančių studijų. Ar tam ryžtis įmanoma, jei nebūtų pašaukimo? Kitas dalykas, kaip jį išsaugoti sunkiai dirbant. Būtent pas tuos, kuriems tai padaryti pasiseka, ir plūsta pacientai, o išgiję grįžta padėkoti. Tai medikai, kurie ne tik lavina protą, trokšta žinių, bet ir puoselėja intuiciją, atjautą, nuoširdumą.
14
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Rimvydas Turčinskas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2006–2008 m.) Medicinos pažanga sparčiai žengia į priekį, tačiau tenka apgailestauti, kad ligonių nemažėja, taigi mes, medikai, turime daug veiklos. Paskirtas sveikatos apsaugos ministru ir pirmąją darbo dieną vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistų paklaustas, ką žadu veikti, atsakiau, kad turime galvoti pirmiausia ne tik apie tai, kaip sveikatos sektoriuje panaudojami finansai, bet ištarti garsiai, kad sveikatos apsaugos sistema ir žmogaus sveikata turi tapti prioritetine valstybės sritimi. To pagrindas, be abejo, yra finansavimas ir jo augimas. Kai atsakiau, jog finansavimas turi padidėti milijardu litų, atrodė neįtikėtina, tačiau po metų jis išaugo 890 mln. litų. Tokiems pokyčiams įgyvendinti reikėjo pastangų. Bet jos prasmingos, nes skirtos rūpintis žmogumi. Kitas dalykas, kuriuo galiu džiaugtis, yra tas, kad sudarėme teisines galimybes rezidentams gauti ne tik stipendiją, bet, tapus visateisiais gydymo įstaigų nariais, ir atlyginimą. Manau, jog medicinos pažangos rezultatais galėsime džiaugtis tik tada, kai sveikatos apsaugos sistema taps prioritetu aukščiausio lygio žmonėms. To ir linkėčiau.
Gediminas Černiauskas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2008 m.) Pasaulis šiandien gyvena ypač sparčios medicinos mokslo pažangos metu. Visuotinai pripažįstama, kad žmonijos ateitis ir toliau priklausys nuo nepertraukiamo mokslo ir jo taikymo galimybių didėjimo. Kiekviena medicinos pažangai tarnaujanti asmenybė visada buvo, yra ir visais laikas išliks bet kurios sveikatos apsaugos sistemos pamatas – bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, bet kurioje pasaulio šalyje. Lietuvos medicinos vardas pasaulyje plačiai žinomas jį nuo senų laikų iki mūsų amžiaus garsinančių asmenybių dėka. Mokslininkai ir praktikai, profesionalai, specialistai, gydytojai, slaugytojai – mūsų nacionalinė vertybė. Vertybė, kuria galime didžiuotis, kurią privalome išsaugoti.
15
LIETUVOS MEDICINA
Algis Čaplikas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2008–2010 m.) Mediko profesija – išskirtinė, jos atstovai lydi žmogų per gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Šia prasme mediko profesija panaši į kunigo – iš ją pasirinkusiojo reikalauja pašaukimo ir atsidavimo – nes abi prisiliečia prie žmogaus būties trapumo. Kunigas yra sielos gydytojas, o medikas... Ar kas nors gali pasakyti, kaip dažnai medikui tenka būti ne tik kūno, bet ir sielos gydytoju? Ir tai nėra lengva. Juk niekas neina pas gydytoją be priežasties, tol, kol liga neužspeičia į kampą. Juk tik žmogui gimstant jo susidūrimas su medikais yra džiaugsmingas, o visais kitais atvejais vizitas pas gydytoją toli gražu nebūna džiugus. Todėl aš žaviuosi medikais, nes šie žmonės, kiekvieną dieną matydami tiek žmogiškųjų problemų ir dramų, sugeba ne tik atlikti profesinę pareigą ir skirti gydymą, bet ir išklausyti, paguosti, širdį nuraminti. Apmaudu, kad viešojoje erdvėje tiek patys medikai, tiek jų profesija dažnai ir visiškai nepelnytai nuvertinama. O tas nuvertinimas ar nepakankamas gydytojo profesijos vertinimas kyla iš labai egoistinio žmogaus, paciento požiūrio, kad gydytojas privalo jį išgelbėti ir pastatyti ant kojų vienu mostu, nors jis pats visiškai savimi nesirūpino.
Raimondas Šukys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras (2010–2012 m.) „Gerbsiu savo mokytojus ir ta pačia dvasia perduosiu medicinos meną kitiems.“ Tai žodžiai iš Hipokrato priesaikos. Iškilmingi ir įpareigojantys žodžiai. Jie buvo, yra ir neabejotinai bus garbios Lietuvos medicinos profesūros gyvenimo ir veiklos alfa bei omega. Kartu tai simbolizuoja Lietuvos medicinos mokslo tęstinumą. Tai, kas buvo pradėta prieškariu, perduota pokario medikų kartai. Ši karta toliau žengė pažangos keliu, medicinos meno mokydama jaunesniuosius. Taip tarsi susijungė XX ir XXI amžiai medicinos moksle, kaskart įveikiančiame naujus iššūkius. Ir nors gyvename technologijų ir naujų mokslo pasiekimų pripildytais laikais, svarbiausias vis tiek išlieka kuriantis bei ieškantis žmogus. Viliuosi, kad šiame leidinyje tokių Žmonių iš didžiosios raidės rasite ne vieną ir tai Jums taps vertingu bei įsimenančiu atradimu.
16
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Lietuvos medicina XX–XXI amžių sandūroje
LIETUVOS MEDICINA Medicinos mokslas bei pažanga didžiuliais žingsniais eina į priekį. Tačiau medicinos atsiradimo, vystymosi ir tobulėjimo kelias yra ilgas bei sudėtingas. Medicinos užuomazgos atsirado jau pirmykštėje bendruomenėje: žmonės manė, kad fetišizmas, totemizmas, raganavimas, magija, talismanai, amuletai ar žolelės padės išgydyti ligas. Ilgą laiką šios priemonės ir buvo pagrindiniai žmogaus negalavimų gydymo instrumentai. Visiškai naujas Lietuvos medicinos istorijos etapas prasidėjo valstybės kūrimosi, stiprėjimo laikotarpiu. Empirinėmis žiniomis ir papročiais besiremianti medicina užleido pozicijas Europos universitetų praktikai bei amatams. Medicininės pagalbos teikimas tapo amatu, vis daugiau atsirado medicinos srityje dirbančių amatininkų. Jau I–IV a. galima aptikti amatininkų, teikiančių medicininę pagalbą. XV a. pab. Lietuvoje pradėjo kurtis amatininkų cechai. Miestuose atsirado barzdaskučių, kirpėjų-chirurgų cechų branduolių, kurie turėjo įvairius pavadinimus: balveriai-chirurgai, barzdaskučiai-chirurgai, cirulninkai-chirurgai, kirpėjai-chirurgai. 1509 m. oficialiai įsikūrė Vilniaus kirpėjai-chirurgai, sudarę kirpėjų-chirurgų broliją. Brolijos įstatuose buvo numatyta cecho santvarka, narių teisės ir pareigos: kirpėjams-chirurgams reikėjo mokėti išgaląsti skustuvą, žirkles ir flebotomą (instrumentą kraujui nuleisti), paruošti įvairius tepalus ir miltelius sulaužytiems kaulams gydyti. Lietuvos kirpėjai-chirurgai buvo beveik to paties lygio kaip ir to laikotarpio Vakarų Europos medicinos mokslų atstovai. XV–XVIII a. kirpėjai-chirurgai naudojo visus tuo metu žinomus chirurginius gydymo metodus, įskaitant kataraktos, akmenų ir trūkių pašalinimą. Į kirpėjų-chirurgų sritį įėjo ir odos-veneros ligų bei dantų gydymas. Juos dažnai kviesdavo būti teismo medicinos ekspertais, jų parodymas turėjo sprendžiamąją reikšmę nustatant pažeidimo sunkumą ir kaltės laipsnį. Kirpėjams-chirurgams priklausė medicinos sritis, vadinama „išorine medicina“, o „vidaus medicina“ priklausė gydytojams su universitetiniu išsilavinimu. Vartojant šių laikų terminologiją, kirpėjai-chirurgai buvo chirurgais, traumatologais, dermatovenerologais, dantų gydytojais, karo gydytojais, teismo medicinos ekspertais. Jie buvo labai gerbiami. Valstybės ir teismo aktuose dažnai vadinami ponais, o Kauno magistrato knygose prieš jų pavardes dedamas epitetas „gerbiamas“. Jie teikdavo chirurginę pagalbą bajorų ir kunigaikščių dvaruose, gaudavo iš kunigaikščių dvarų dovanų, buvo atleidžiami nuo mokesčių ir prievolių. Gydytojams su universitetiniu išsilavinimu priklausė „vidaus medicina“,
18
ir jie medicininę pagalbą teikė beveik išimtinai didikams ir turtingesniems miestiečiams. Nuo XVI a. pr. iki XIX a. pr. Lietuvoje chirurgijai atstovavo tik kirpėjai-chirurgai. XVIII a. pab. cecho reikšmė ir autoritetas buvo tokie dideli, kad cecho nariais buvo tapę daugelis universiteto profesorių bei medicinos daktarų. Tai buvo cecho gyvavimo viršūnė. Besivystant medicinos mokslui Lietuvoje, kirpėjų-chirurgų cecho reikšmė pradėjo mažėti. Kirpėjams-chirurgams buvo sunku sekti medicinos mokslo pažangą, ir visuomenės akyse jie tapo paprastais kirpėjais. Be to, jų darbą pradėjo varžyti atitinkamos įstaigos. Jiems buvo leidžiama praktikuoti chirurgiją tik tokiose teritorinėse vietose, iš kurių tikri chirurgai buvo sunkiai pasiekiami. Antras smūgis Lietuvos kirpėjų-chirurgų cechui – okupacija. 1795 m. Lietuva okupuojama Rusijos, kurioje kirpėjų-chirurgų ir jų cecho nebuvo. Todėl su Rusijos okupacija kirpėjųchirurgų cechas nebeteko juridinio pagrindo. Norėdami dirbti toliau, kirpėjai-chirurgai pateikė prašymą legalizuoti jų darbą, ir jiems buvo duotas leidimas dirbti daktarų padėjėjais-felčeriais. 1833 m. buvo išleistas potvarkis, reikalaujantis, kad kirpėjai-chirurgai laikytų felčerių mokyklos nustatytus egzaminus, o išlaikę galėjo verstis felčerių praktika. Tai buvo felčerių darbo pradžia Lietuvoje. Taip baigėsi kirpėjų-chirurgų cecho gyvavimas, nors oficialiai jis ir nebuvo uždarytas. Jo nariai dar ilgus metus dirbo kaip kirpėjai-chirurgai, ir praktikoje jų darbas nesiskyrė nuo felčerių. Geriausios sąlygos jiems buvo mažuose miesteliuose. Kirpėjų-chirurgų cecho liekanų Lietuvoje išliko iki XX a. XVI a. prie bažnyčių buvo pradėtos steigti ligoninės. Iš pradžių jos buvo karitatyvinio pobūdžio – prieglobstis paliegėliams, seneliams, ligoniams. Tokios įstaigos buvo vadinamos hospitoliais, nuo lotyniško žodžio hospitium („svetingumas“). Vėliau jos buvo pradėtos vadinti špitolėmis. Tokias ligonines-špitoles dažniausiai įkurdavo dvasininkai prie parapijų. Ligoninių skaičius palaipsniui didėjo, jos tobulėjo, plėtėsi. Ilgainiui kai kurios iš jų sunyko, užsidarė, kitos išsivystė į ligonines, pvz., Šv. Roko, Savičiaus ir žydų ligoninės Vilniuje ir Šv. Gertrūdos ligoninė Kaune. Apie 1518 m. Vilniuje buvo įkurta pirmoji ligoninė, kurioje buvo 10 lovų. Panašiu laikotarpiu įkurta ligoninė Kaune, kurioje buvo 12 lovų. 1536 m. buvo įkurta antra ligoninė Vilniuje, kurioje buvo 70 lovų. 1635 m. Vilniuje vienuoliai bonifratrai įkūrė psichiatrinę ligoninę, kuri buvo pirmoji tokio tipo ligoninė Lietuvos teritorijoje. Reformacijos metu atskiros ligoninės buvo steigiamos reformatams. XVIII a. pradėjo atsirasti žydų ligoninių. Ligoninės buvo išlaikomos katalikų, protestantų, pravoslavų ir žydų organizacijų. Po
trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 m. didesnė Lietuvos dalis buvo prijungta prie Rusijos. Buvo atgaivinta Lietuvos ligoninių komisija, kurios pastangomis Vilniuje Marijos Magdalenos, Špaso, Šv. Petro, Šv. Trejybės, Šv. Juozapo ir Nikodemo, Kristaus Kūno ir Šv. Pilypo ir Jokūbo ligoninės-špitolės buvo sujungtos į vieną ligoninę, kuri buvo įkurta Lukiškėse, pavadinta Šv. Pilypo ir Jokūbo vardu ir veikė iki 1940 m. 1805 m. Jozefo Franko iniciatyva buvo įkurta Vilniaus medicinos draugija. Susirinkę penkiolika žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų parengė ir pasirašė draugijos statutą. Draugijos tikslas buvo rinkti duomenis apie ligų gydymo būdus, dalytis patirtimi, pranešti apie įdomius ir retus atvejus, pasitaikančius kasdieninėje gydytojo praktikoje. Tai buvo pirmoji visuomeninė medikų sąjunga visoje Rusijos imperijoje ir reikšmingiausias medicininės minties židinys Lietuvoje iki XX a. pr. 1919 m. Lietuvoje buvo įkurta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Jos veikloje aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų. Draugija įkūrė ligoninių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Panemunėje, greitosios medicinos pagalbos kraujo perpylimo įstaigų, medicinos seserų mokyklų ir kursų, nemažai prisidėjo prie Birštono ir kitų Lietuvos kurortų plėtojimo. Dėl kelių kartų solidaus įdirbio susiformavo Lietuvą garsinančios chirurgijos, kardiochirurgijos, širdies stimuliavimo, reumatologijos, kardiologijos ir širdies kraujagyslių patologijos, mikrobiologijos, imunologijos, alergologijos, gastroenterologijos ir kitos mokslinės mokyklos. XIII–XIV a. Lietuvoje pradėjo plisti Vakarų Europos kultūra ir medicina. XIV–XV a. Lietuvoje pasirodė pirmieji išsilavinę europinės medicinos atstovai. Palaipsniui atsirado nuolat didikų dvaruose gyvenančių gydytojų. XVI a. pab. Vilniaus katedros kapitula taip pat turėjo savo nuolatinių, Vakarų Europos šalyse medicinos mokslus baigusių gydytojų. Tarp jų buvo daktaras Martynas iš Dušnikų, įkūręs pirmąją ligoninę ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje. XVI a. jau buvo išsilavinusių gydytojų, kurie buvo kilę iš Lietuvos teritorijos. Pirmieji iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilę gydytojai buvo Francišek Skorina, Tomas iš Kauno, V. Grabauskas, Jurgis Petkūnas. Į Lietuvą atvykę ir iš Lietuvos teritorijos kilę gydytojai sudarė mokslinės medicinos branduolį. Iš Italijos kilęs Stepono Batoro gydytojas Simonas Šimonius tituluojamas Lietuvos medicininės spaudos pionieriumi. Jis parašė ir 1584 m. išleido pirmąjį medicinos veikalą Lietuvoje – „Commentariola Medi-
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Pradedamos statyti Kauno klinikos
ca et Physica ad Aliquot Scripta“. Nors išsilavinusių medicinos daktarų buvo nedaug ir jie gyveno didikų dvaruose bei didesniuose centruose, vis dėlto jie turėjo didelę įtaką mokslinės medicinos raidai Lietuvoje. Jie negalėjo pakelti tautos sveikatingumo lygio, tačiau jų darbas ir veikla praturtino empirinę mediciną mokslinėmis, teorinėmis žiniomis. Didikams jie įskiepijo mokslinės medicinos reikalingumo mintį, palaipsniui brandino aukštųjų mokyklų, kartu ir medicinos mokyklos steigimo būtinybę. 1641 m. jėzuitai iš karaliaus Vladislovo V gavo leidimą Vilniaus universitete įkurti Teisės ir Medicinos fakultetus. Tačiau buvo įkurtas tik Teisės fakultetas, o leidimu steigti Medicinos fakultetą daugiau negu šimtmetį nepasinaudota. 1775 m. universitete buvo įkurta pirmoji medicinos mokykla, kurios įkūrėjas – Nikola Renjė. Medicinos mokyklai prie universiteto lėtai vystantis ir jaučiant didelę gydytojų stoką, kilo mintis įsteigti antrąją medicinos mokyklą, nepriklausomą nuo Vilniaus universiteto. Šios minties iniciatorius ir vykdytojas buvo Lietuvos iždininko padėjėjas Antanas Tyzenhauzas. 1775 m. Gardine buvo įkurta Gardino karališkoji medicinos mokykla, veikusi iki 1781 m. Tais pačiais metais Gardino karališkosios medicinos mokyklos pagrindu Vilniaus universitete rektoriaus Martyno Počobuto iniciatyva oficialiai atidarytas Medicinos fakultetas, kurio pirmuoju dekanu paskirtas Steponas Laurynas Bizijas. Skaityti paskaitas buvo kviečiami specialistai iš Vakarų Europos. Ryškius pėdsakus fakulteto istorijoje paliko M. Renjė, J. Briotė, Ž. E. Žiliberas, S. L. Bizijas, L. H. Bojanus, J. A. Lobenveinas, J. P. ir J. Frankai bei kiti. Jie ugdė klinikinės medicinos mokslą, diegė jos praktines naujoves, klojo socialinės medicinos, krašto sanitarinės statistikos, higienos pamatus, reformavo gydytojų rengimo tvarką ir metodiką. 1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Medicinos fakultetas dėl gydytojų
stokos pertvarkytas į Vilniaus imperatoriškąją medicinos-chirurgijos akademiją, veikusią 10 metų. Joje veikė Medicinos, Farmacijos, Veterinarijos fakultetai. Šiuose fakultetuose buvo taikomi pažangiausi to laikotarpio gydymo, diagnostikos ir operacinės technikos metodai. Prie šių fakultetų veiklos prisidėjo Johanas Peteris Frankas ir Andrius Sniadeckis. 1842 m. akademija buvo uždaryta. Tiktai Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d., buvo pradėti pirmieji Vilniaus universiteto atkuriamieji žingsniai. Nors Valstybės taryba universiteto statutą patvirtino, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė bolševikų invazija ir lenkų įvykdyta Vilniaus krašto okupacija. Tarpukariu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. Šio universiteto tuometiniu atitikmeniu Lietuvoje reikėtų laikyti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1919 m. Lietuvai netekus Vilniaus, Kaune nuspręsta įsteigti aukštąją mokyklą, kurioje būtų ruošiami medicinos specialistai. 1920 m. buvo atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. 1922 m., reorganizavus Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas, kuriame veikė 7 fakultetai: Teo logijos-filosofijos, Evangelikų teologijos, Humanitarinių mokslų, Teisių, Matematikos-gamtos, Medicinos ir Technikos. Pirmuoju Medicinos fakulteto dekanu buvo paskirtas dr. Petras Avižonis. Vėliau fakultetui vadovavo prof. Juozas Bagdonas, 1924–1940 m. – prof. Juozas Lašas. Medicinos fakultete veikė Medicinos, Odontologijos, Farmacijos ir Veterinarijos skyriai. Dauguma profesorių buvo baigę Rusijos ir Vokietijos universitetus. 1930 m. minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukaktį, Lietuvos universitetui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1937 m. Medicinos fakulteto dekano Vlado Lašo iniciatyva pradėtos statyti Vytau-
Kauno klinikų statybos komisija
to Didžiojo universiteto klinikos, 1940 m. priėmusios pirmuosius ligonius. Tuo laikotarpiu klinikos turėjo 663 lovas ir buvo viena moderniausių gydymo įstaigų Europoje. 1950 m. Kauno valstybinis universitetas reorganizuotas į Kauno medicinos ir Kauno politechnikos institutus. Kauno medicinos instituto direktoriumi paskirtas prof. Juozas Kupčinskas. Ši data laikoma savarankiškos aukštosios medicinos mokyklos įkūrimo Kaune data. Medicinos institute buvo įkurti 2 fakultetai: Gydomasis ir Farmacijos-stomatologijos. 1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Kauno medicinos akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos. 2010 m. Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija susijungė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. 1939 m. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuviškąjį Vilniaus universitetą. 1940 m. Vilniaus universiteto senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. 1942 m. Medicinos fakulteto dekanu buvo paskirtas doc. P. Kazlauskas. 1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, Medicinos fakultetas tolydžiai virto tipiška sovietine mokykla su privalomomis politinėmis ir ideologinėmis disciplinomis bei tvarka. Antrojo pasaulinio karo metais daug garsių gydytojų pasitraukė į Vakarus, kiti buvo ištremti į Sibirą. Dar vokiečių okupacijos metais į Vilnių atvykę Kauno medikai tapo profesoriais (S. Pavilionis, K. Katilius, A. Sučila, V. Girdzijauskas, J. Šopauskas ir kiti). Į chirurgijos aukštumas iškilo profesoriai P. Norkūnas, A. Pronckus, doc. K. Katilius, chirurgas B. Efrosas. Kaune chirurgijos lyderiais tapo A. Stropus, J. Jocius, T. Šiurkus. 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, imta vaduotis iš primestų mokymo ir mokslo formų. Iš esmės keičiant fakultetą vadovautasi prieškario nepriklausomos Lietuvos tradicija ir šiuolaikine Vakarų Euro-
19
LIETUVOS MEDICINA
Abėcėlinis biografijų ir apybraižų sąrašas
Abaravičius Jonas Algis....................................................................30
Blužaitė Ina................................................................................41, 186
Abraitis Romualdas Jonas................................................................30
Boguševičius Algirdas............................................................... 42, 188
Adamonis Kęstutis.................................................................... 30, 148
Borutaitė Vilmantė........................................................................... 42
Adomaitienė Virginija.......................................................................31
Brasiūnas Vytautas........................................................................... 42
Adukauskienė Dalia...........................................................................31
Brėdikis Jurgis.......................................................................... 42, 190
Aidietis Audrius.................................................................................31
Briedis Vitalis................................................................................... 43
Alekna Vidmantas.....................................................................31, 150
Brimas Gintautas.............................................................................. 43
Ambrozaitis Arvydas.................................................................32, 152
Brožaitienė Julija.............................................................................. 43
Ambrozaitis Kazys.....................................................................32, 154
Budnikas Vytautas............................................................................ 44
Andziulis Artūras.............................................................................. 33
Budrys Valmantas.................................................................... 44, 192
Antuševas Aleksandras..............................................................33, 156
Bumblytė Inga Arūnė................................................................45, 194
Asejevas Valerijanas......................................................................... 33
Bunevičius Robertas................................................................. 45, 196
Babarskienė Marija Rūta.......................................................... 33, 158
Burba Benjaminas............................................................................ 46
Bagdonas Edmundas Pranas............................................................ 34
Butrimienė Irena....................................................................... 46,198
Bagdonienė Vitalija.................................................................. 34, 160
Characiejus Dainius.......................................................................... 46
Bakšienė Nijolė Dalia............................................................... 34, 162
Cibas Petras..............................................................................46, 200
Balčiūnienė Irena..................................................................... 34, 164
Cicėnas Saulius................................................................................. 47
Balevičienė Geromanta.............................................................35, 166
Cimbalistienė Loreta........................................................................ 47
Baliutavičienė-Simonanytė Dalia Kotryna............................... 35, 168
Černiauskienė Liucija Rita............................................................... 47
Balnytė Ingrida................................................................................. 35
Čigriejienė Vida Marija.....................................................................48
Baltrušaitis Pranas........................................................................... 35
Dadonienė Jolanta............................................................................48
Baranauskaitė Asta........................................................................... 36
Dainys Balys.............................................................................48, 202
Barauskas Giedrius........................................................................... 36
Daktaravičienė Emilija.............................................................49, 204
Barauskas Vidmantas....................................................................... 36
Dambrauskas Žilvinas...................................................................... 49
Barauskienė Liudmila...................................................................... 36
Danila Edvardas............................................................................... 49
Barkauskas Egidijus Vytautas.................................................. 36, 170
Danilevičius Juozas Steponas..................................................49, 206
Bartusevičienė Aldona...............................................................37, 172
Danilevičiūtė Vita.............................................................................50
Basevičius Algidas.....................................................................37, 174
Danys Jurgis.....................................................................................50
Basys Vytautas...........................................................................38, 176
Daukša Kazys....................................................................................50
Baubinienė-Demidavičiūtė Alla............................................... 38, 178
Dembinskas Algirdas........................................................................50
Beiša Virgilijus.......................................................................... 39, 180
Didžiapetrienė Janina......................................................................50
Benetis Rimantas...................................................................... 39, 182
Dievaitienė Jūratė.................................................................... 51, 208
Bernatonienė Jurga.................................................................. 40, 184
Domarkienė Stanislava..............................................................51, 210
Bertulis-Čerkelis Algis Povilas.........................................................40
Dranenkienė Alicija Danguolė......................................................... 52
Bloznelienė Kamilė Laimutė.............................................................41
Drazdienė Nijolė........................................................................52, 212
Bloznelytė-Plėšnienė Laima..............................................................41
Drąsutienė Gražina Stanislava..................................................52, 214
26
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Dubakienė Rūta................................................................................ 53
Jievaltas Mindaugas..................................................................71, 274
Dubikaitis Vladimiras....................................................................... 53
Jocevičienė Aldona....................................................................71, 276
Dumčius Arimantas...................................................................53, 216
Jonaitis Laimas Virginijus........................................................ 72, 278
Dūdėnas Henrikas.................................................................... 54, 218
Juocevičius Alvydas.......................................................................... 72
Eidukaitė Audronė....................................................................54, 220
Juodžbalys Gintaras.................................................................72, 280
Endzinas Žilvinas............................................................................. 54
Juozaitytė Elona....................................................................... 73, 282
Endzinienė Milda............................................................................. 55
Juozulynas Jurgis Algirdas............................................................... 73
Ereminienė Eglė....................................................................... 55, 222
Jurevičius Jonas............................................................................... 74
Gaidamonienė Dalija Salomėja................................................ 55, 224
Jurgutis Arnoldas.....................................................................74, 284
Gaigalaitė Virginija................................................................... 55, 226
Jurkevičius Renaldas................................................................74, 286
Gailiūnienė Alina......................................................................56, 228
Kačergienė Nella.......................................................................75, 288
Galdikas Juozas........................................................................ 57, 230
Kairys Jonas..............................................................................76, 290
Garalienė Vida.......................................................................... 57, 232
Kalesinskas Romas Jonas......................................................... 76, 292
Garmus Antanas....................................................................... 57, 234
Kalėdienė Ramunė................................................................... 77, 294
Gendrolis Antanas Juozas........................................................58, 236
Kalibatas Julius.................................................................................77
Gendvilienė Vida.............................................................................. 58
Kalibatienė Danutė................................................................... 77, 296
Giedrimienė Dalia....................................................................58, 238
Kaltenis Petras..........................................................................78, 298
Goštautas Antanas....................................................................59, 240
Kaminskas Arvydas.......................................................................... 78
Grabauskas Vilius..................................................................... 59, 242
Kaubrys Gintaras Ferdinandas........................................................ 78
Grabauskienė Virginija.....................................................................60
Kavoliūnienė Aušra.......................................................................... 78
Gradauskas Jonas.....................................................................60, 244
Kazanavičius Gintautas.................................................................... 79
Gražulevičienė Regina.......................................................................61
Kėvalas Rimantas............................................................................. 79
Grebelis Arimantas............................................................................61
Kiauleikienė Melonija...............................................................79, 300
Griciūtė Liudvika Laima........................................................... 61, 246
Kibarskis Aleksandras...................................................................... 79
Grinienė Elvyra.........................................................................62, 248
Kinduris Šarūnas..............................................................................80
Griškevičius Laimonas..................................................................... 62
Kirkutis Algimantas..........................................................................80
Grybauskas Gediminas.............................................................62, 250
Kiudelienė Živilė...............................................................................80
Grybauskas Pranas................................................................... 63, 252
Kiudelis Gediminas................................................................. 80, 302
Gudas Rimtautas......................................................................64, 254
Kiudelis Mindaugas................................................................. 80, 304
Gulbinas Antanas.....................................................................64, 256
Klumbienė Jūratė............................................................................. 81
Irnius Algimantas............................................................................. 65
Kočiūnas Rimantas Antanas.................................................... 81, 306
Ivanauskas Liudas............................................................................ 65
Kondrotas Anatolijus Juozas.................................................... 81, 308
Ivanovienė Laima............................................................................. 65
Kriščiūnas Aleksandras............................................................ 82, 310
Ivaškevičienė Loreta......................................................................... 65
Kubilius Ričardas..................................................................... 82, 312
Ivaškevičius Juozas..................................................................66, 258
Kučinskas Vaidutis................................................................... 82, 314
Jackevičius Algirdas Kazimieras..............................................66, 260
Kučinskienė Zita Aušrelė.......................................................... 83, 316
Janilionis Ričardas........................................................................... 67
Kupčinskas Limas..................................................................... 84, 318
Jankauskas Rimantas....................................................................... 67
Kurtinytė Genovaitė.................................................................84, 320
Jankauskienė Augustina.................................................................. 67
Kušleikaitė Marijona................................................................84, 322
Jankauskienė Jūratė.................................................................68, 262
Kuzminskis Vytautas................................................................85, 324
Jankauskienė Konstancija........................................................68, 264
Labanauskas Liutauras..................................................................... 85
Jankevičius Feliksas.................................................................68, 266
Laiškonis Alvydas.....................................................................85, 326
Janulevičienė Ingrida...............................................................69, 268
Lapinskas Vincas..............................................................................86
Janulis Valdimaras........................................................................... 69
Lašas Liudvikas........................................................................86, 328
Janušonis Vinsas......................................................................70, 270
Lašienė-Mockutė Danutė Teresė..............................................86, 330
Jašinskas Vytautas............................................................................ 70
Laucevičius Aleksandras.......................................................... 87, 332
Jatužis Dalius.............................................................................71, 272
Laurinavičius Arvydas.............................................................. 87, 334
27
LIETUVOS MEDICINA Lažauskas Robertas..................................................................88, 336
Palubinskienė Jolita....................................................................... 102
Lekas Raimundas.....................................................................88, 338
Pangonytė Dalia.............................................................................. 103
Lesauskaitė Vaiva.............................................................................88
Parnarauskienė Regina..........................................................103, 390
Lesauskaitė Vita................................................................................89
Pauliukas Povilas............................................................................ 103
Lesinskas Eugenijus.................................................................89, 340
Pauliukevičius Alvydas................................................................... 103
Liesienė Vanda.........................................................................89, 342
Paunksnis Alvydas.......................................................................... 104
Lukoševičius Leonardas...........................................................90, 344
Pauža Dainius Haroldas................................................................. 104
Lukoševičius Saulius................................................................90, 346
Paužienė Neringa............................................................................ 104
Lukoševičiūtė Aldona.......................................................................90
Pavalkis Dainius..................................................................... 105, 392
Lunevičius Raimundas............................................................. 91, 348
Pavilonis Alvydas............................................................................ 105
Macijauskienė Jūratė....................................................................... 92
Pečiulienė Vytautė.................................................................. 105, 394
Mačiulaitis Romaldas...............................................................92, 350
Petkevičienė Janina........................................................................ 106
Mačiulskienė Vita..................................................................... 92, 352
Petrauskas Aleksas................................................................. 106, 396
Mačiūnas Leonas Laimutis....................................................... 93, 354
Petrauskienė Jadvyga............................................................. 106, 398
Majienė Daiva................................................................................... 93
Petrulionienė Žaneta.......................................................................107
Malakauskas Kęstutis....................................................................... 93
Pilvinis Vidas...................................................................................107
Maleckas Almantas........................................................................... 93
Pivrikas Viktoras..............................................................................107
Maleckienė Laima............................................................................. 93
Pliuškys Jurgis Algirdas..................................................................107
Marcinkevičius Algimantas Jonas............................................ 94, 356
Porvaneckas Narūnas..................................................................... 108
Marcinkevičius Rimtautas........................................................94, 358
Praškevičius Antanas..............................................................108, 400
Marinskis Germanas........................................................................ 94
Pundzius Juozas............................................................................. 108
Markienė Zofija Ona.................................................................95, 360
Purtokas Alfredas...................................................................108, 402
Martinkėnas Jonas Laimutis.................................................... 95, 362
Putelis Rimantas Kazys.................................................................. 109
Matulevičius Valentinas........................................................... 95, 364
Pūras Dainius................................................................................. 109
Matulis Alfonsas............................................................................... 96
Pūrienė Alina..........................................................................109, 404
Mikalauskaitė Domicelė................................................................... 96
Ramanauskienė Kristina.................................................................110
Milašauskienė Žemyna..................................................................... 96
Rastenytė Daiva...............................................................................110
Miliauskas Povilas....................................................................96, 366
Raugalė Algimantas................................................................ 110, 406
Miliauskas Skaidrius........................................................................ 96
Razbadauskas Artūras.....................................................................110
Milonas Daimantas........................................................................... 97
Reingardienė-Strimaitytė Dagmara........................................ 111, 408
Misevičienė Irena............................................................................. 97
Rimdeika Rytis.........................................................................111, 410
Misiūnienė Nijolė.....................................................................97, 368
Rodovičius Hiliaras................................................................. 112, 412
Mišeikytė-Kaubrienė Edita.............................................................. 97
Rotomskis Ričardas.........................................................................112
Mituzas Henrikas............................................................................. 97
Rubikas Romaldas................................................................... 113, 414
Moncevičiūtė-Eringienė Elena.................................................98, 370
Ručinskas Kęstutis..........................................................................113
Muckus Kazimieras.................................................................. 98, 372
Rugienius Juozas..................................................................... 113, 416
Nadišauskienė Rūta Jolanta..................................................... 99, 374
Sabalys Gintautas Pranas........................................................ 113, 418
Naudžiūnas Albinas.................................................................. 99, 376
Sadauskas Vacys..............................................................................114
Navickas Ramūnas................................................................... 99, 378
Sakalauskas Juozas.........................................................................114
Norkus Antanas......................................................................100, 380
Sakalauskas Raimundas..................................................................114
Norkūnas Petras.....................................................................100, 382
Sakalauskienė Jurgina..................................................................... 115
Obelenis Vytautas....................................................................101, 384
Sakalnikas Rapolas Gediminas...............................................115, 420
Obelienienė Diana...........................................................................101
Saladžinskas Žilvinas...............................................................115, 422
Obelienius Vidmantas.............................................................101, 386
Samalavičius Narimantas Evaldas..................................................116
Ostapenko Valerijus....................................................................... 102
Saplinskas Juozas............................................................................116
Padaiga Žilvinas.............................................................................. 102
Satkevičius Zigmundas Vytautas.............................................116, 424
Paliuščinskaja Nina................................................................102, 388
Sauliūnė Skirmantė......................................................................... 117
28
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Savickas Arūnas.......................................................................117, 426
Utkus Algirdas.................................................................................134
Savickienė Nijolė.....................................................................117, 428
Uždavinys Giedrius..................................................................135, 476
Sąlyga Jonas............................................................................118, 430
Vaicekavičius Edvardas...........................................................135, 478
Siaurusaitis Benjaminas..........................................................118, 432
Vaičekonis Vladislovas........................................................... 136, 480
Sinkus Algimantas...................................................................119, 434
Vaičienė-Magistris Nerija....................................................... 136, 482
Sirvydis Vytautas Jonas...........................................................119, 436
Vainauskas Paulius..........................................................................136
Skeberdis Vytenis Arvydas..............................................................119
Vainoras Alfonsas................................................................... 137, 484
Sladkevičius Povilas................................................................ 120, 438
Vaitkienė Daiva....................................................................... 137, 486
Smailys Alfredas............................................................................. 120
Vaitkus Antanas...............................................................................137
Stakišaitis Donatas..........................................................................121
Vaitkus Eduardas............................................................................137
Stalioraitytė Elena...........................................................................121
Valančiūtė Angelija......................................................................... 138
Stankevičius Edgaras.......................................................................122
Valantinas Jonas............................................................................. 138
Stirbys Petras...................................................................................122
Valevičienė Nomeda Rima............................................................. 138
Stratilatovas Eugenijus........................................................... 122, 440
Valiukevičienė Skaidra...........................................................138, 488
Stropus Rimvydas Stasys....................................................... 123, 442
Valiulis Arūnas................................................................................139
Strupas Kęstutis...................................................................... 123, 444
Valius Leonas.......................................................................... 139, 490
Stukas Rimantas............................................................................. 124
Valuckas Konstantinas Povilas............................................... 139, 492
Stukonis Mečys....................................................................... 124, 446
Varoneckas Giedrius............................................................... 140, 494
Sučila Antanas........................................................................ 124, 448
Vasiliauskas Donatas Antanas............................................... 140, 496
Sužiedėlis Kęstutis...........................................................................125
Vaškelytė Jolanta Justina........................................................141, 498
Šapoka Virginijus.............................................................................125
Venalis Algirdas...............................................................................141
Šerpytis Pranas................................................................................125
Vencevičius Vladislavas...................................................................141
Šeškevičius Arvydas................................................................ 126, 450
Verkauskienė Rasa..........................................................................141
Šidlauskas Antanas................................................................. 126, 452
Veteikis Romualdas.........................................................................141
Šipylaitė Jūratė....................................................................... 126, 454
Vikšraitis Česlovas.................................................................. 142, 500
Širvinskas Edmundas..............................................................127, 456
Visockas Petras................................................................................143
Šitkauskienė Brigita.........................................................................127 Šiupšinskienė Nora................................................................. 128, 458 Šlapikas Rimvydas.................................................................. 129, 460 Šumskas Linas................................................................................ 129 Šurkienė Genė................................................................................. 129 Šurna Algimantas................................................................... 129, 462 Švedienė Ligija........................................................................ 129, 464 Tamašauskas Arimantas................................................................ 130 Tamelis Algimantas................................................................ 130, 466 Tamošiūnas Abdonas..............................................................131, 468 Tamošiūnas Algirdas Edvardas....................................................... 131 Tamošiūnas Vytas Antanas.............................................................131
Vitkus Aleksandras..........................................................................143 Vitkus Kęstutis........................................................................ 143, 502 Vosylius Saulius.............................................................................. 144 Zabiela Petras................................................................................. 144 Zaborskis Apolinaras...................................................................... 144 Zykas Vytautas........................................................................ 144, 504 Žagminas Kęstutis...........................................................................145 Žaliūnas Remigijus................................................................. 145, 506 Žemaitytė Marija Danguolė.................................................... 145, 508 Žiliukas Geriuldas........................................................................... 146 Žindžius Algimantas Stanislovas................................................... 146 Žvironaitė Vida............................................................................... 146
Tamulevičiūtė Dalia.........................................................................132 Tarasevičius Eduardas.....................................................................132 Toleikis Adolfas...............................................................................133 Triponis Vytautas Jonas......................................................... 133, 470 Tutkuvienė Janina...........................................................................133 Ulozas Virgilijus...............................................................................133 Ulozienė Ingrida..............................................................................133 Urbanavičius Vaidotas.............................................................134, 472 Usonis Vytautas.......................................................................134, 474
29
LIETUVOS MEDICINA
ABARAVIČIUS JONAS ALGIS* Biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros profesorius. Gimęs 1959 07 16 Vilniuje. Išsilavinimas: 1977–1983 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1988– 1991 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto aspirantūroje. Karjera: 1983–1987 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1992 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros asistentas, 1991–1996 m. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio mitybos centro Faktinės mitybos skyriaus higienos gydytojas, 1993–1996 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros vyresnysis asistentas, nuo 1998 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobio logijos ir laboratorinės medicinos katedros docentas, šiuo metu – Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedros profesorius. Profesinės veiklos sritis: Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir gyvensenos tyrimai, maisto cheminės sudėties lentelių sudarymas, žmogaus fiziologija. Darbai: 1992 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją, 1993 m. suteikta I mitybos higienos gydytojo kvalifikacinė kategorija, 2008 m. atliko habilitacijos procedūrą. Mokslinių straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose autorius, tarptautinio maisto sudėties tyrimų, duomenų bazių sudarymo bei pasikeitimo duomenimis projekto „Ceecfoods“ koordinatorius Lietuvoje, dalyvauja Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos EuroFIR (European Food Information Resource) veikloje, skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir kongresuose. Laisvalaikis: kelionės. Darbo kontaktai: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius, tel. (8 5) 239 8722, el. paštas algis.abaravicius@mf.vu.lt.
30
ADAMONIS KĘSTUTIS ABRAITIS ROMUALDAS JONAS Profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Gimęs 1937 06 15 Vaikantonių k., Alytaus r. Žmona Janina Ramutė – gydytoja. Vaikai: Vytautas (g. 1969 m.) – gydytojas. Išsilavinimas: 1951–1954 m. mokėsi Kauno 17-ojoje vidurinėje mokykloje, 1955–1961 m. studijavo Kauno medicinos institute. Karjera: nuo 1961 m. – Kauno medicinos instituto dėstytojas, iki 1972 m. – asistentas, iki 1992 m. – docentas, nuo 1993 m. – Kauno medicinos akademijos Fiziologijos katedros vedėjas, profesorius, nuo 2002 m. – pensininkas. Profesinės veiklos sritis: fiziologija, mokslinė sritis – anafilaksija. Darbai: 1965 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Histamino, serotonino ir acetilcholino vaidmuo eksperimentinio alerginio bronchų spazmo mechanizme“, 1992 m. suteiktas habilituoto biomedicinos mokslų daktaro laipsnis. Paskelbė mokslinių darbų profesine tematika, parašė vadovėlį „Fiziologija“ (su bendraautoriais, 1975 m.). Apdovanojimai: apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos premija už vadovėlį „Fiziologija“ (su bendraautoriais, 1975 m., 1994 m.). Faktai: 1993–2002 m. – Lietuvos fiziologų draugijos pirmininkas. Laisvalaikis: žvejyba. Natūralu, kad atsidavimo darbui, pastangų bei siekio padėti ligoniui, palengvinti jo kančias, taip pat savitvardos, būtinos gydytojui, mokiausi iš medikų, buvusių artimiausioje aplinkoje. Visa tai, ką įsiminiau, kas buvo įdiegta jaunystėje, lydi bei padeda iki šiol. Žvelgdamas retrospektyviai, galiu pasakyti, kad gimiau pačiu laiku: sugebėjau ne tik sėkmingai tobulėti profesinėje srityje, bet ir sukurti gražią šeimą. Kęstutis Adamonis
Profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, gydytojas gastroenterologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas, Lietuvos gastroenterologų draugijos narys, Kauno krašto gastroenterologų draugijos narys, Lietuvos endoskopuotojų draugijos pirmininkas, Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos narys, Amerikos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos narys, žurnalų „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ ir „Lietuvos chirurgija“ redakcinių kolegijų narys, žurnalų „Medicina“, „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“, „Lietuvos chirurgija“ recenzentas. Gimęs 1961 05 03 Kaune. Išsilavinimas: 1979–1986 m. studijavo Kauno medicinos institute, 2000–2002 m. – Kauno medicinos universiteto rezidentūroje. Karjera: 1985–1987 m. – Kauno medicinos instituto I chirurgijos katedros stažuotojas, 1987–1998 m. – Kauno medicinos akademijos Bendrosios chirurgijos katedros asistentas, 1992–1998 m. – Kauno miesto 3-iosios klinikinės ligoninės Endoskopijų skyriaus vedėjas, 1998–2009 m. – Kauno apskrities ligoninės gydytojas endoskopuotojas, nuo 1998 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus gydytojas, 1998–2001 m. – Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vyriausiasis dėstytojas, nuo 1999 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus administratorius, 2001–2008 m. – Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos docentas, nuo 2003 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, nuo 2009 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius, nuo 2013 m. – Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas. Darbai: 1992 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos nesėkmės, klaidos ir komplikacijos“, 2008 m. atliko ha-
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
bilitacijos procedūrą. 1995 m. suteikta aukščiausia gydytojo endoskopuotojo kvalifikacinė kategorija, dirba pagal gydytojo gastroenterologo licenciją. Faktai: 1998 m. kvalifikaciją kėlė Kopenhagos Hvidovre universitetinėje ligoninėje (Danija), 2000 m. – Gento universitetinėje ligoninėje (Belgija), 2001 m. – Magdeburgo universitetinėje ligoninėje (Vokietija), 2002 m. – Liono universitetinėje ligoninėje (Prancūzija), 2003 m. – Arhuso universitetinėje ligoninėje (Danija), 2004 m. – Liono universitetinėje ligoninėje (Prancūzija). Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyrius, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, tel. (8 37) 32 65 83, el. paštas kestutis.adamonis@kaunoklinikos.lt.
ADOMAITIENĖ VIRGINIJA Profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė. Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Psichiatrijos klinika, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, tel. (8 37) 32 69 81, el. paštas virginija.adomaitiene@kaunoklinikos.lt.
ADUKAUSKIENĖ DALIA Profesorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė-reanimatologė. Darbo kontaktai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas, tel. (8 37) 32 64 25.
AIDIETIS AUDRIUS* Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro
direktorius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius, UAB „Kardiolita“ gydytojas kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos Aritmijų darbo grupės pirmininkas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos intervencinės kardiologijos konsultantas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, Baltijos šalių mokslinio žurnalo „Seminars in Cardiovascular Medicine“ redakcinės kolegijos narys. Gimęs 1955 03 15 Vilniuje. Išsilavinimas: 1962–1973 m. mokėsi Vilniaus 21-ojoje vidurinėje mokykloje, 1973–1979 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 1979–1983 m. dirbo ir specializavosi Vilniaus kardiochirurgijos centre, 1985 m. specializavosi Kauno medicinos institute (aritmijų ir širdies stimuliacijos srityje). Karjera: 1979–1989 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1989–1998 m. – Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos vyriausiasis mokslo darbuotojas, nuo 1992 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus vedėjas, 1997–2008 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docentas, 2000–2004 m. – Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, nuo 2001 m. – Lietuvos kardiologų draugijos Aritmijų darbo grupės pirmininkas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos intervencinės kardiologijos konsultantas, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nuo 2003 m. – UAB „Kardiolita“ gydytojas kardiologas, Baltijos šalių mokslinio žurnalo „Seminars in Cardiovascular Medicine“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2008 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius, nuo 2009 m. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius. Profesinės veiklos sritis: širdies ritmo sutrikimų elektrofiziologinė diagnostika ir gydymas taikant naujausius medikamentinius ir nemedikamentinius metodus; perkateterinės bei mini-invazinės širdies vožtuvų gydomosios procedūros. Darbai: 1989 m. apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją „Ligonių su skilvelinėmis tachikardijomis intrakardinis elektrofiziologinis ištyrimas, atliekant jų atranką kardiochirurginiam gydymui“. 1992 m. suteikta aukščiausioji rentgenochirurgo kvalifikacinė kategorija, I kardiochirurgo kvalifikacinė kategorija, 1993 m. suteikta privačios kardiologijos praktikos licencija, 2004 m. – licencija kardiologo praktikai Nr. MPL-04698, licencija širdies chirurgo praktikai Nr. MPL-05429. 2008 m. atliko habilitacijos procedūrą tema „Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo nemedi-
kamentinis gydymas“. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių darbų, 2 išradimų, 7 racionalizacinių pasiūlymų autorius, vienas iš širdies ritmo sutrikimų chirurginio ir kateterinio gydymo, perkateterinio aortos bei plaučių arterijos vožtuvo implantavimo pradininkų. Apdovanojimai: suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas (2006 m.), apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus medicinai (2011 m.). Faktai: nuo 1993 m. kvalifikaciją kėlė stažuotėse ir konferencijose JAV, Čekijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur. Mokslinius pranešimus kardiologijos temomis skaitė tarptautinėse konferencijose, simpoziumuose ir seminaruose Rusijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Kryme, Odesoje ir Lietuvoje. Darbo kontaktai: Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius, tel. (8 5) 236 5216, el. paštas audrius.aidietis@santa.lt.
ALEKNA VIDMANTAS* Biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos profesorius. Gimęs 1957 01 02 Labanore, Švenčionių r. Išsilavinimas: 1980 m. baigė Vilniaus universitetą. Karjera: nuo 1980 m. – Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslo darbuotojas, nuo 1993 m. – Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centro vadovas, nuo 1996 m. – Lietuvos osteoporozės fondo valdybos pirmininkas, nuo 1998 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 2000 m. – žurnalo „Gerontologija“ vyriausiasis redaktorius, nuo 2008 m. – Vilniaus universiteto profesorius. Profesinės veiklos sritis: osteoporozės diagnostika, reumatoidinio artrito, osteoartrozės patogenezė ir gydymas, senyvo amžiaus žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė, metabolinės kaulų ligos.
31
LIETUVOS MEDICINA
VYTAUTAS ZYKAS
Profesorius, abdominalinis chirurgas, koloproktologas, Lietuvos koloproktologų draugijos garbės prezidentas
Gimiau Šaukėnų miestelyje, darbininkų šeimoje. Šiaulių berniukų gimnazijos nespėjau baigti, nes 1948 m. gegužę, trėmimų išvakarėse, visa šeima pabėgome iš namų. Apsistojome Kaune, brandos atestatą gavau Kauno 9-ojoje gimnazijoje. Studijuoti mediciną pasirinkau skatinamas sąmoningo vidinio potraukio. Tuomet man mediko specialybė atrodė naudingiausia, reikalingiausia visuomenei, o pati medicina, ypač chirurgija – aukščiausioji viršūnė, kur galėčiau save realizuoti geriausiai. Įsivaizdavau, kad chirurgo teikiama pagalba žmogui yra didžiausia, svarbiausia, netgi didvyriška. 1955 m. baigęs Kauno universiteto Medicinos fakultetą, buvau paskirtas ir trejus metus dirbau chirurgu Rietavo ligoninėje: tuomet egzistavo praktika, kad aukštųjų medicinos mokyklų absolventai buvo nukreipiami dirbti į nuošalius rajonus ar apylinkės ambulatorijas. Čia įgijau vadinamuosius mažosios chirurgijos pradmenis. Žinoma, būdamas vieninteliu chirurgu, nedaug ką galėjau nuveikti – sudėtingesnes operacijas paprastai chirurgai atlieka dirbdami kelie-
504
se. Supratau, kad dirbdamas Rietavo ligoninėje augti kaip specialistas negalėsiu. Mane traukė mokslinis darbas ir noras daugiau
pasiekti, todėl pasirinkau vienintelį kelią – aspirantūrą. Tam buvo kliūčių, nes rajono vadovai nenorėjo manęs išleisti, kadangi
Su II chirurgijos klinikos bendradarbiais, 2008 m.
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Trys medikų kartos: prof. Vytautas Zykas, žmona Ramutė, iš dešinės stovi vaikaitis Vytautas Vaičys, duktė prof. Nerija Vaičienė-Magistris, vaikaičiai LSMU medicinos studentai Žygimantas Vaičys ir Gediminas Zykas
dirbau ne tik chirurgu, bet taip pat dar buvau ligoninės ir rajono vyr. gydytojas. Be to, dar nebuvo užbaigtos mano pradėtos naujos ligoninės statybos. 1958 m. dalyvavau konkurse ir jį laimėjęs įstojau į Kauno medicinos instituto chirurgijos aspirantūrą. Chirurgijos praktikos mokiausi iš tuo metu Kauno klinikose dirbusių žymių chirurgų: docentų Juozo Jaržemsko, Jurgio Karaliūno, Algirdo Stropaus, skyriaus vedėjo gydytojo Juozo Braknio. 1964 m. apgyniau kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Tromboembolinės komplikacijos ir kraujo krešumo kitimai chirurginių pilvo ertmės susirgimų atvejais“, 1966 m. man suteiktas mokslinis docento vardas. Ketvirtį amžiaus, nuo 1974 iki 1999 m., vadovavau Fakultetinės chirurgijos (vėliau – II chirurgijos) klinikai. 1994–1996 m. buvau LR sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyriausiasis chirurgas, 1996–1998 m. – neetatinis vyriausiasis proktologas. Tuo metu klinikoje dirbo patyrę gydytojai, pedagogai, su kuriais parengėme ir išleidome dvylika mokymo leidinių studentams apie pilvo ertmės ūmines chirurgines ligas. Su jaunesniaisiais bendradarbiais intensyviai rengėme mokslinius darbus. Šeši kolegos parengė ir apgynė kandidato disertacijas. Penki iš jų šiuo metu yra profesoriai. Katedros darbuotojai ypač daug dėmesio skyrė tuo metu mažai gvildenamai chirurgijos sričiai – koloproktologijai. 1985 m. Maskvos Gerceno onkologijos mokslo tyrimo institute apgyniau daktaro disertaciją (dabar – habilituoto daktaro) „Diagnostikos ir prognozavimo sistema chirurginiu ir kombinuotu būdu gydant sergančiuosius tiesiosios žarnos vėžiu“. Tai buvo pirmoji daktaro disertacija, parengta Kauno
medicinos institute, nagrinėjanti bendrosios chirurgijos ir onkologijos problemas. 1988 m. buvo suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. Kita mūsų klinikos darbo kryptis siejosi su koloproktologijos mokslų praktika bei jos organizavimu. 1982 m. Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje buvo atidarytas pirmasis šalyje proktologijos poskyris. Su grupe bendradarbių 1991 m. įkūrėme vieną iš aktyviausiai veikusių Lietuvos proktologų draugiją, kuri iki šiol yra surengusi septynis suvažiavimus, daug konferencijų bei simpoziumų – juose dalyvavo gausus būrys svečių
Su bendradarbiais ir paciente, kuriai 1994 m. atlikta pirmoji Lietuvoje koloproktektomija ir ileo-pouch analinė anastomozė
Konferencijos metu kartu su užsienio svečiais ir vaikaičiu Žygimantu
iš užsienio. Iki šiandien esu Draugijos garbės prezidentas. Per savo ilgametę gydytojo praktiką Lietuvoje įdiegiau naujų gydymo metodų: 1968 m. atlikau pirmąją Lietuvoje žemąją tiesiosios žarnos rezekciją vėžiu sergančiam ligoniui naudodamas siuvimo aparatus, 1994 m. kartu su bendradarbiais atlikome pirmąsias keturias Lietuvoje ypač sudėtingas koloproktektomijas su rektalinio rezervuaro sudarymu ir ileoanostomija. Parengiau ir išspausdinau apie 230 mokslinių publikacijų bei pranešimų tezių lietuvių ir kitomis kalbomis. Kartu su bendradarbiais 1999 m. išleidome vadovėlį „Storosios žarnos chirurginės ligos“. Šiandien man smagu pasidžiaugti, kad per tą laikotarpį, kai pradėjau dirbti iki dabar, Lietuvos medicinoje atsirado daug naujų specializuotos chirurgijos šakų. Tai didelis mokslo žingsnis, kurį žengti leido ir atviromis mums tapusios pasaulio medicinos naujienos. Džiaugiuosi ir savo pasirinkimu – darbu, mokslu ir kartu menu, nes chirurgija yra visų trijų simbiozė, kadangi veikla, kuria užsiėmiau keturis dešimtmečius, leido tapti naudingu žmonėms. Didžioji mano šeimos dalis – taip pat medikai. Žmona Ramutė – radiologė-echoskopuotoja ‑ Kauno klinikose išdirbo 50 metų. Dukra Nerija ‑ vaikų neurologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorė. Vaikaitis Vytautas, baigęs medicinos mokslus JAV, dabar trečius metus tęsia rezidentūros studijas. Vaikaičiai Žygimantas ir Gediminas ‑ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentai. Sūnus Audrys – inžinierius. Anūkas Mindaugas – Kauno technologijos universiteto studentas, mažiausiajam Martynui dar tik treji metai.
505
LIETUVOS MEDICINA
REMIGIJUS ŽALIŪNAS
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas, gydytojas kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas Gimiau Alsėdžiuose, Plungės rajone. Trejus metus mokiausi Alsėdžių vidurinėje mokykloje, paskui – Plungės ketvirtojoje vidurinėje mokykloje. 1986 m. baigiau Kauno medicinos institutą, o 1988–1990 metais
studijavau aspirantūroje Kauno medicinos instituto Kardiologijos institute. 1986–1987 m. buvau Kauno medicinos instituto gydytojas internas, o nuo 1987 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos gy-
Su Prezidentu Valdu Adamkumi
506
dytojas kardiologas. 1990–1991 m. dirbau Kardiologijos instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju, 1991–1993 m. – Kauno medicinos akademijos Kardiologijos klinikos asistentu, 1993–1998 m. – vyriausiuoju asis-
Su popiežiumi Jonu Pauliumi II
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
2004 m. pasirašoma Magna Charta Universitatum
tentu. Dvejus metus (1996–1998 m.) buvau Kauno medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekano padėjėju, paskui (1998– 2000 m.) – Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos docentu. 2000 m. tapau profesoriumi, nuo 2001 m. teko vadovauti Kardiologijos klinikai. 1998–2002 m. buvau Kauno medicinos universiteto studijų prorektorius, 2002–2010 m. – Kauno medicinos universiteto rektorius. Nuo 2010 m. esu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius. Nuo 2011 iki 2012 metų gruodžio 21 dienos ėjau Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento pareigas. Nuo 2011 m. esu Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Apgyniau daktaro (1990 m.), habilituoto daktaro disertacijas (1995 m.), suteikti docento (1996 m.), profesoriaus (1999 m.) vardai. Paskelbiau per 229 mokslines publikacijas, skaičiau pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kongresuose Argentinoje, Graikijoje, Honkonge, Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Latvijoje, JAV, Olandijoje, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje, Šri Lankoje, Švedijoje, Taivanyje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Konsultuoju ir gydau ligonius, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis. Skaitau paskaitų kursą „Aktualūs išeminės širdies ligos, širdies ritmo ir laidumo sutrikimų klausimai“ studentams, doktorantams, gydytojams kardiologams, internistams, besitobulinantiems Kardiologijos klinikoje. Kartu su bendraautoriais parengėme vadovėlius „Kardiologijos pagrindai“, „Vidaus ligos“,
Kauno universitetų vadovai su Prezidente Dalia Grybauskaite
„Širdies ligos“, „Širdies ligų gydymas (algoritmai ir schemos)“. Esu Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininkas, Lietuvos kardiologų draugijos, Lietuvos gydytojų teniso sąjungos prezidentas, Lietuvos gydytojų sąjungos, Europos kardiologų draugijos, Amerikos kardiologų draugijos, Šiaurės-Baltijos šalių kardiologų asociacijos valdybos, Europos universitetų asociacijos narys, žurnalo „Medicina“ valdy-
bos narys, žurnalo „Seminars in Cardiovascular Medicine“ redaktoriaus pavaduotojas, taip pat žurnalų „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“, „Gydymo menas“, „Kardio logijos praktika“, „Journal of Rare Cardiovascular Diseases“ redakcinių kolegijų narys. Laisvalaikiu žaidžiu lauko tenisą. Mano žmona Dalia – akių ligų gydytoja, docentė, dukra Rūta – gydytoja rezidentė, sūnus Balys – moksleivis.
Kauno medicinos universiteto rektoriaus inauguracijos šventė, 2002 m.
507
LIETUVOS MEDICINA
MARIJA DANGUOLĖ ŽEMAITYTĖ
Profesorė, habilituota biomedicinos ir visuomenės mokslų daktarė, gydytoja kardiologė
Marija Danguolė Žemaitytė gimė Ukmergėje. 1941 m. kartu su motina Juzefa Virbickaite-Žemaitiene ir jaunesne trejų metų tesulaukusia sesute buvo ištremtos į Altajaus kraštą, Solonešinskio rajoną. Ten motina dirbo tarybiniame ūkyje. Į Lietuvą grįžo 1947 m., apsigyveno Kaune. Nuo 1948 m. mokėsi Kauno 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, kurią baigė 1954 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno medicinos instituto Gydomosios medicinos fakultetą. 1960 m. jį baigė. Metus dirbo Kudirkos Naumiesčio ligoninės gydytoja. Nuo 1961 m. – Kauno medicinos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1965 m. – Kauno medicinos akademijos Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto (vėliau – Kardiologijos institutas) vyr. mokslinė darbuotoja. 1965 m. apgynė medicinos kandidato disertaciją „Sino-aurikulinio mazgo impulsų ritmiškumas normoje ir išeminės širdies ligos atveju“ (vadovas Zigmas Januškevičius). Po to – ilgi kantrių stebėjimų, rezultatų analizės ir apibendrinimų, tikrinimų metai. 1972 m. apgynė daktaro disertaciją „Ritmogramų automatizuotos analizės ir
508
Su svečiu po konferencijos. Iš kairės: dr. T. Žižienė, svečias, prof. M. D. Žemaitytė, prof. A. Baubinienė
klinikinio pritaikymo galimybės“. Vėliau jos tyrimų problematika plėtojosi, uždaviniai keitė vienas kitą: kai būdavo išspręsti, kilo nauji, padiktuoti naujų aplinkybių. Bendrą jos tyrimų programą sudarė autonominės širdies ritmo reguliacijos ir kraujotakos ypatumai funkcinių mėginių metu sveikiems ir sergantiems išemine širdies liga: širdies ritmo spektrinė analizė ir matematinis modeliavimas; biometeorologija ir žmogaus sveikata; kardiovaskulinė reabilitacija; nacionalinis galvos smegenų insulto profilakti-
kos ir kontrolės projektas Lietuvai; bendrosios reabilitacijos klausimai. 1978–1985 m. profesorė dirbo Kauno medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja Palangos filialui. 1979 m. jai buvo suteiktas profesorės vardas. 1985–1987 m. ji tapo Pasaulio sveikatos organizacijos Ženevoje patarėja, 1987–1992 m. vėl grįžo į savo ankstesnį darbą. Nuo 1992 m. – Kauno medicinos akademijos Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Palangoje direktorė. Institutas ir toliau plėtoja kardiovaskulinės psichofiziologijos ir reabilitacijos tematiką. Marijos Danguolės Žemaitytės moksliniame kraityje daugiau negu 350 mokslo darbų, tarp jų – knyga „Širdies ritmo autonominis reguliavimas, mechanizmai, įvertinimas, klinikinė reikšmė“ (1997 m.). Jos darbai pasaulio visuomenėje plačiai pripažinti ir vertinami. Iki 1995 m. jie buvo cituoti 161 kartą. Tai labai aukštas citavimų skaičius pasaulio mastu, įvedantis cituojamų darbų autorių į žymiausių pasaulio mokslininkų gretas. Profesorė tarp 24 pasaulio li-
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Posėdis KMU Kardiologijos institute. Iš kairės: prof. J. Blužas, M. D. Žemaitytė, svečias, MA prezidentas akademikas J. Požėla
teratūroje cituotų daugiau negu 100 kartų – trečioji (po jos mokytojo profesoriaus Zigmo Januškevičiaus ir akademiko Jurgio Brėdikio). Profesorės darbai buvo cituoti JAV, Anglijos, Švedijos, Olandijos, Šveicarijos, Japonijos, Lietuvos, Rusijos ir kitų buvusios SSRS sąjunginių respublikų mokslinėje literatūroje. Neatsitiktinai profesorė yra viena iš mokslininkių, dažniausiai kviečiamų skaityti pranešimus užsienio ir tarptautinėse konferencijose. 1984 m. ji buvo pakviesta ir skaitė pranešimą psichofiziologijos tarptautinėje konferencijoje Londone, 1985 m. – elektrokardiologų tarptautinėse konferencijose Bratislavoje ir Berlyne, 1987 m. – kardiologų konferencijoje Berlyne, 1988 m. – Oksforde, 1990 m. – tarptautinėje kardiologų konferencijoje Kaune, 1995 m. – elektrokardiologų tarptautinėse konferencijose Olandijoje ir Vokietijoje, IV Lietuvos kardiologų kongrese, 13-ojoje tarptautinėje konferencijoje Palangoje, 1996 m. – VI pasaulio kardiologų suvažiavime Buenos Airėse, 1997 m. – tarptautinėse kardiologų konferencijose Jaltoje ir San Franciske, 1998 m. – 9-ojoje Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos konferencijoje Vilniuje ir t. t. 1985 m. profesorei už jos darbus medicinos srityje buvo paskirta Respublikinė mokslo premija, 1986 m. – suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Profesorei vadovaujant apgintos kelios medicinos daktaro disertacijos. Jas apgynė jos mokiniai ir bendražygiai Giedrius Varoneckas, Geriuldas Žiliukas, Julija Brožaitienė, Vaidutė Dilkaitė, Jonas Juškėnas, Henrikas Parčiauskas, Algimantas Kepežėnas ir kt. Marijos Danguolės Žemaitytės vadovaujamoje mokslo įstaigoje vyravo gera, kūrybinga atmosfera, jos vadovė labiausiai vertino sąžiningą ir iki galo padarytą darbą, skatino mokslinę iniciatyvą. Gerbė mokinių idėjas ir jų darbų rezultatus. Savo publikacijose profesorė dažnai citavo ir propagavo savo mokinių
Su mokslininkais iš Erfurto medicinos akademijos, KMU Kardiologijos instituto Palangos filiale. Iš kairės: prof. M. D. Žemaitytė, prof. N. Tiedt su bendradarbe Ingrida
darbus. Tai mokslininko, pasiekusio mokslo aukštumas, dvasinio kilnumo požymis. Kūrybinga ir darbinga atmosfera šių dienų partijų supriešintoje visuomenėje – retas reiškinys. Gal todėl ši mokslo įstaiga daugeliui atrodo kaip užuovėja talentingam ir kūrybingam žmogui. Prie profesorės tyrimų tematikos prisidėjo gabus mokslininkas habil. dr. Vinsas Janušonis. Be savo profesijos jis domėjosi mokslotyros problemomis ir puikiai suvokė, ką talentingam žmogui reiškia dirbti kūrybingame ir geranoriškame kolektyve. Tai – geras ženklas, rodantis, kad profesorės mokiniai, sekdami jos pavyzdžiu, perims tą kūrybingumo atmosferą ir, kai išauš jų valanda, gebės kurti savo mokslines mokyklas. Plati ir prasminga profesorės visuomeninė veikla. Ji ilgus metus buvo Lietuvos kardiologų draugijos narė, šios draugijos Klaipėdos krašto valdybos pirmininkė, Europos kardiologų federacijos, Europos neinvazinės kardiovaskulinės dinamikos draugijos, Tarptautinės psichofiziologų organizacijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos narė. Kur bebūtų ir ką beveiktų, ji viską daro iš širdies, lietuviškai, negailėdama nei žinių, nei brangiausios mokslininkui vertybės – laiko. Teisus buvo Volteras, sakęs: „Niekada nebūna didžių darbų be didžių sunkumų.“ Perėmusi iš savo šeimos ir iš savo mokytojų, prieškario nepriklausomos Lietuvos gydytojų ir mokslininkų, išpuoselėtą vertybių ir dorovinių nuostatų sistemą – gydytojo profesionalumą ir atidumą ligoniui, mokslininko sąžiningumą ir pasiaukojantį produktyvumą, kolegų ir mokinių darbų geranorišką pripažinimą ir skatinimą, šią estafetę perduoda savo mokiniams – nepažintų gelmių dugne ieškoti brangakmenių, kurie auga ir spindi visomis saulės spektro spalvomis, skleisdami pažinimo tiesą ir šviesą. Parengta pagal Voverienė O. 2000: Žymiausios XX amžiaus Lietuvos moterys. Kaunas: Naujasis amžius.
Atidarant KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Kardiovaskulinės reabilitcijos klinikos naująjį korpusą, 2002 m. Iš kairės: dr. J. Juškėnas, prof. V. Kaminskas, prelatas kunigas Šv. Antano religijos studijų instituto prie VDU Katalikų teologijos fakulteto direktorius habil. dr. P. Puzaras, prelatas kunigas VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. V. Vaičiūnas
Gavus Lietuvos Respublikos mokslo premiją. Sveikina VDU rektorius prof. V. Kaminskas
Prie KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto regalijų
509
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
mokslo IR gydymo įstaigų veikla BEI pasiekimai
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, VšĮ.................................................512 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, VšĮ...................................514 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, BĮ.................................................518 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, VšĮ......................................... 520 Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, VšĮ .......................................... 522 Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, VšĮ.............................................. 524 Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, VšĮ.............................................................. 526 Vilniaus gimdymo namai, VšĮ............................................................................ 530 Centro poliklinika, VšĮ....................................................................................... 532 Šeškinės poliklinika, VšĮ..................................................................................... 536 Vilniaus rajono centrinė poliklinika, VšĮ........................................................... 538 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ.................................................... 542 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, VšĮ.............. 544 Respublikinė Kauno ligoninė, VšĮ...................................................................... 548 Kauno Šilainių poliklinika, VšĮ.......................................................................... 550 Kauno Dainavos poliklinika, VšĮ........................................................................ 552 Kauno Kalniečių poliklinika, VšĮ....................................................................... 554 Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ................................................................ 556 Klaipėdos jūrininkų ligoninė, VšĮ...................................................................... 558 Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ............................................................... 560 Respublikinė Šiaulių ligoninė, VšĮ..................................................................... 562 Šiaulių centro poliklinika, VšĮ............................................................................ 566 Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ................................................................ 568 Panevėžio miesto poliklinika, VšĮ...................................................................... 572 Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, VšĮ...................................................... 574 Marijampolės ligoninė, VšĮ................................................................................ 576 Kėdainių ligoninė, VšĮ........................................................................................ 578 Jonavos ligoninė, VšĮ.........................................................................................580 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga..................................................................... 582 Dantų priežiūros centras, UAB SB dantų klinika.............................................. 584 „Draugystės“ sanatorija, UAB............................................................................ 586 Druskininkų gydykla, VšĮ...................................................................................588 „Imunolita“, UAB................................................................................................ 589 „Lorna“, UAB......................................................................................................590 Tautrimo Aštrausko klinika, UAB...................................................................... 592 Gedeon Richter Ltd............................................................................................ 594 „Servier Pharma“, UAB...................................................................................... 595 „Kodmeda“, UAB................................................................................................ 596 „Medicinos projektai“, UAB............................................................................... 598 „Ortopedijos technika“, AB................................................................................600 „Pirmas žingsnis“, UAB......................................................................................602 „Medikų žinios“, UAB.........................................................................................604
LIETUVOS MEDICINA
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Nuo Renesanso laikų iki naujųjų technologijų epochos – tobulėjimo kryptimi Istorijos vingiai Oficiali Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo data – 1781 m. lapkričio 24 d. Po 1830–1831 m. sukilimo, kuriame dalyvavo universiteto studentai ir dėstytojai, caras Nikolajus I uždarė Vilniaus universitetą, o 1842 m. – Medicinos ir chirurgijos akademiją. Tarpukariu Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, puoselėjęs ne lietuvių kultūrą. 1940 m. Vilniaus universiteto senatas pavedė prof. Vladui Kuzmai sudaryti komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. Vėliau atkurtos visos teorinės ir klinikinės katedros. Lietuvos jaunimui atsisakius eiti į okupantų armiją, 1943 m. naciai universitetą uždarė antrąkart. Mokslas buvo tęsiamas slaptai. 1944 m. buvo atnaujinta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, kaip LTSR aukštosios mokyklos, veikla. 1959 m. Medicinos fakultete atidarytas vakarinis Pediatrijos skyrius, 1964 m. virtęs dieniniu. Nuo 1962 m. imta rengti higienos specialistus, pradėta tobulinti gydytojus. 1977 m. Gydytojų tobulinimo fakultetas buvo atskirtas nuo Medicinos fakulteto, o 1971 m. įsteigta internatūra. Nuo 1990 m. pradėta vaduotis iš primestų mokymo ir mokslo formų. Iš esmės keičiant fakultetą vadovautasi prieškario nepriklausomos Lietuvos tradicija ir šiuolaikine Vakarų Europos šalių, pirmiausia – Skandinavijos bei JAV, patirtimi. Siekiant suvienyti gydomąjį darbą ir mokymą, buvo kuriamos klinikos. 1990 m. įsteigta rezidentūra. Reikšmingas lūžis įvyko 2002 m., kai buvo įvykdyta radikali struktūrinė padalinių reforma. Šiandienos tikslai ir ateities siekiai Medicinos fakultetas yra vienas iš didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Jame veikia per 20 stambių padalinių, kuriuose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. 1965–2006 m. per 70 fakulteto darbuotojų yra tapę Lietuvos mokslo premijos laureatais, gavę kitų apdovanojimų. Daugiau kaip 1 800 studentų mokosi vien-
512
tisosiose bakalauro ir magistrantūros studijose, o podiplomines studijas tęsia per 700 rezidentų. Studijuoja 95 doktorantai. Vadovaujantis universiteto statutu siekiama parengti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strateginius studijų, mokslinės, ūkinės veiklos planus. Tarp aktualiausių šiandienos fakulteto uždavinių – studijų kokybės gerinimas tobulinant ir modernizuojant esamas ir rengiant naujas programas, keliant dėstytojų kvalifikaciją, diegiant pažangias technologijas mokymo procese, aktyvinant studentų kūrybinį mąstymą, taip pat mokslinių problemų sprendimas, mokslo darbo rezultatų pritaikymas nūdienos poreikiams ir praktikos reikmėms tenkinti, universiteto ir universitetinių ligoninių plėtra bei modernizavimas. Klinikinės studijos vyksta Vilniaus universiteto ligoninėse – Santariškių ir Žalgirio klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje bei kitose Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto struktūroje yra Onkologijos institutas. Gydytojų tobulinimo padalinyje kasmet kvalifikaciją kelia per 5000 šalies medicinos specialistų.
Siūlomos ikidiplominės ir podiplominės studijos Nuo 1804 m. Medicinos fakultete dėstoma pagal klasikinę metodiką: pirmuose kursuose – bazinės disciplinos (anatomija, fiziologija, biochemija), vėliau laipsniškai pereinama prie klinikinių. Šiuo metu organizuojamos ikidiplominės ir podiplominės studijos. Ikidiplominių studijų programos: vientisosios medicinos ir odontologijos; ergoterapijos, kineziterapijos, slaugos ir visuomenės sveikatos bakalauro studijų, slaugos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos, medicinos biologijos, medicinos genetikos ir medicinos fizikos magistrantūros studijų programos. 2007 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą penkerių metų trukmės ERASMUS MUNDUS projektą, kurio tikslas – įgyvendinti jungtinę Europos magistrantūros programą „Darnios regioninės sveikatos sistemos“. Fakulteto programos partneriai: Deusto (Ispanija), Veronos (Italija) ir Budapešto universitetai (Vengrija). Nuo 2012 m. vykdoma medicinos studijų programa užsienio šalių studentams – dėsto-
PAŽANGA IR ASMENYBĖS
ma anglų kalba, o artimiausioje ateityje ketinama pradėti farmacijos studijų programą. Rezidentūros studijos ir sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas – pagrindinės Vilniaus universiteto Medicinos fakultete vykdomų podiplominių studijų kryptys. Baigusieji rezidentūros studijas specialistai gali dirbti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose arba siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos. Kiekvienais metais Medicinos fakultete rengiama per 300 įvairių profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursų. Organizuojamos stažuotės – tai Vilniaus universiteto nustatytas individualus profesinės kvalifikacijos tobulinimas, kuriuo siekiama atnaujinti (pvz., nustojus galioti licencijai) ir pagilinti įgytos kvalifikacijos praktinius įgūdžius bei žinias. Taip pat rengiami įvadiniai kursai norintiesiems verstis siaura medicinos praktika. Medicinos fakulteto katedrų, klinikų organizuojami seminarai ir mokslinės praktinės konferencijos – viena iš sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo dalių. Prisidedama prie mokslo erdvės ir medicinos technologijų plėtros Atkūrus nepriklausomybę Medicinos fakultetas buvo reformuotas, suklestėjo visame pasaulyje šiandien aktualios mokslo sritys: žmogaus ir medicinos genetika, genomika, organų transplantacija, aterosklerozės tyrimai, gyvenimo kokybės ir aplinkos, taip pat psichikos sveikatos tyrimai, bioetikos ir svei-
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Algirdas Utkus
katos politikos mokslai, naujų diagnostikos, gydymo, prevencijos ir reabilitacijos metodų paieškos. Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto medicinos mokslai puikiai įsiliejo į daugelį tarptautinių projektų: FP5, FP6, FP7, EUREKA, PHARE, ERASMUS, STOP II, NATO, GROWTH, QUALITY OF LIFE ir kitus. Medicinos fakultete mokslas sutelktas
keturiomis pagrindinėmis kryptimis: žmogaus genomo įvairovė, jos kilmė ir fenotipinė realizacija; žmogaus ir visuomenės sveikata, gyvenimo kokybė ir aplinka; bioetika, sveikatos teisė ir politika; ligų etiopatogenezė, diagnostika, gydymas; fundamentiniai ir klinikiniai tyrimai, inovatyvios technologijos. Daugelis Medicinos fakulteto mokslininkų darbų, atliktų pasitelkus aukščiausio lygio šiuolaikinę techniką ir laboratorinę įrangą, sulaukė pasaulinio pripažinimo. Tai puikus fakulteto ir jame dirbančių specialistų įvertinimas. Jau planuojama Medicinos fakulteto II rūmų statyba Santariškėse. Mokslo srityje Medicinos fakultetas bendradarbiauja su didžiausiais kaimyninių ir kitų pasaulio šalių universitetais bei mokslo įstaigomis: Lenkijos (Balstogės, Lodzės, Krokuvos, Poznanės, Varšuvos ir kt.), Vokietijos (Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo, Diuseldorfo), Rusijos (Maskvos), Švedijos (Geteborgo, Lundo, Linčiopingo, Stokholmo), Ukrainos (Donecko, Charkovo), Prancūzijos (Marselio), Austrijos (Vienos), taip pat JAV (Hiustono, Lojolos, Floridos, Ilinojaus, Viskonsino). Pedagogų ir mokslininkų veikla vertinama Pats svarbiausias universiteto struktūros dėmuo yra žmogiškasis potencialas – savo darbui atsidavę pedagogai ir mokslininkai. VU Medicinos fakultetas pelnytai didžiuojasi garsiais savo srities specialistais, nusipelniusiais mokslui žmonėmis. Fakulteto dėstytojai profesoriai – Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai: Vytautas Basys, Rūta Dubakienė, Zita Aušrelė Kučinskienė, Aleksandras Laucevičius, Giedrius Uždavinys. Už vertingą indėlį į šiandieninį šalies mokslą gausiam būriui VU Medicinos fakulteto mokslininkų teikti įvairūs apdovanojimai ir premijos. Lietuvos mokslo premijos įteiktos: 1994 m. – Vytautui Basiui, Petrui Kalteniui, Melanijai Kiauleikienei, Algimantui Raugalei, Pranui Šimuliui už darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika (1973–1993 m.)“; 1999 m. – Daliai Tamulevičiūtei už darbų ciklą „Plonosios žarnos rezorbcinės funkcijos tyrimai sergantiesiems virškinimo sistemos ligomis (1973–1997 m.)“; 2004 m. – Rūtai Dubakienei už darbų ciklą „Alergologija: ekologinės prielaidos, nauji diagnostikos ir gydymo aspektai (1980–2003 m.)“; 2005 m. – Vaidučiui Kučinskui už darbų ciklą „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje (1987–2004 m.)“; 2011 m. – Zitai Aušrelei Kučinskienei už darbų ciklą „Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas (1996–2010 m.)“.
513
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė
Vilniaus gimdymo namai
Vilniaus rajono centrinė poliklinika
Kauno Kalniečių poliklinika
Klaipėdos jūrininkų ligoninė
Klaipėdos universitetinė ligoninė
RESPUBLIKINĖ ŠIAULIŲ LIGONINĖ
LIETUVOS MEDICINA PAŽANGA IR ASMENYBĖS
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė
Marijampolės ligoninė
Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės Albumo formato knygoje „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“ pristatomi žymiausi nusipelnę ir už šalies ribų garsūs dabarties Lietuvos medicinos atstovai: profesoriai, habilituoti daktarai, profesoriai emeritai. Pirmoje knygos dalyje pristatomos glaustos medikų biografijos, antroje – 181 pačių medikų parašyta biografinė apybraiža, paskutinėje dalyje pristatoma Lietuvos medicinos įstaigų darbo specifika, veikla, supažindinama su medicininės praktikos kasdienybe. Pagrindinis knygos tikslas – įamžinti medikus, jų darbus, atradimus ir apdovanojimus.
Parengė: VšĮ „JJJ leidyba“ VšĮ Leidybos idėjų centras 2012–2014 Knygos spausdinimą ir platinimą finansavo VšĮ Leidybos idėjų centras Gedimino g. 47-219, LT-42442 Kaunas Tel. / faks. (8 37) 20 02 72 El. paštas info@leidybosidejos.lt www.leidybosidejos.lt
Vyriausioji redaktorė Kristina Pečiūraitė Redakcija: Milda Ambrasienė Ramunė Buškauskienė Vesta Jozonienė Fortūnata Juknaitė Danguolė Kalinauskaitė Roma Milašienė Denisa Simanavičienė Autoriai ir bendradarbiai: Jūratė Adomaitienė Loreta Galubauskienė Virginija Grigaliūnienė Rūta Gurčinienė Gitana Kemežienė Rasa Masiokaitė Ramutė Pečeliūnienė Lolita Sipavičienė Rasa Vilimienė Spausdino Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“ Kampo g. 7, LT-50153 Kaunas Tel. (8 37) 30 16 16, faks. (8 37) 30 16 15 El. paštas kopa@kopa.lt www.kopa.lt Tiražas 1500 egz.