Iškalba

o

I l ( AI B0$ l,

zl T A

NAU

CK UN AI

t$l (AtB0 $ JlTA

NAUCKUNAITE

uA D0llilt $

s

s v lE s x

re e s

TU RINYS

IUADAS ]SKALBOS TRADICUA

10

KOMUNIKACIIOS PROCESAS

l8

Vieiojo kalb6iimo samPrdti... ..

Klausymas................. .....

Klaus)mo rLrnlciios Klau5ymoetaPai fi nkamo llausymo.i tdisylle" .. ... rra.lo t ldurymosrprietasiys....

.

.

2A 23

27 29

U:'1-ory,.....

30

MONOLOGINIO KALBETIMOMOKYMAS

36

R engimasiska1b4i............ . . . . . .

37

O f le n l J c i n a d d 1 i s ................ . .

R < n g i mo \ic l d p d ............. re n a i r j o . p d v rd n i mJ ..

L a l o o si l l e n .i j d rr l i 1 5 L J -........

Ad re .d n td .' r a d re s d td . ...... ..............

Ka b ^ \ .i tu d .i a .............

38 38 39 41 43 47

Uilt o tJ .\ 4ed /i a g n s ri n | l ma s .... l i rJ s a r ' r ri l rrPo .

I n te tv i u ......

U: d" o tJ .......

5l 55

lliu. frd c i n â&#x201A;Ź s m^ d )i d to r p a l c i ri mrs

62 67

uzdu,y...........

Kalboskomponivimas...... . . . . . . . . . . ............... . lagr i n d i n e 5 mi n ri F s " rm Prd l d lc ig i n i q d F s t\ mo l v d rk 5

61

68 68 70

b ) P ri nci P ar............

F rd \ h ro n u c p H u mo p ri n ci pds............ ..... neasU6 p a s e k me \r\(i o pri nci pas...... ' u z d a v ,n res' rp rc n d i n o tv rrto 5 pri nci pr....... re mD rs p fl n c rPa s ..... .

UZtluolys . . .

Kalbosi,'dngdir pabdiga............. .............

UZduotls Kalbos planavimas ....._.......

Rengimosi pldas Kalbos planas...._........

UZ tl a ty s.........._ ................. .........

Kalbos teksto kirimas

71 74 76 79 80 85 88 92 94 94 97 98 ...........702 104 108 109 117 121

Kalbosrinkamuma..... ^arDos8yvumas..........

724 129

l -fl e mo n e cp. a d e d a n c i osr u tu rti tatbos .i * 4... ._.. .._. .._. ... tJU rrc m o n e s ,p a d e d a n < rc s l l a usyroi uj ..hdrvt,,...... ..... l 4l rn e mo n s p d d e c td i i o . (| d u nroj ur i aush................ ...........t4o I n e m o n e \,p d d e d d n a i oU \ a u sytoi urpn.i mrnl i ...... .. ...... t48

uzduotys ................ ......... ..

Kalbos repelavimas ir sakymas Kalbq sakymobtdai...._...........

Auditorijos baime

.. _ . ... ._...t51

15s 156

r 58 161

KlaLrsvloiq dimesio valdymas................ l\everbatrnekomunikacita.............. .

Katberojo balsas Kalbos repetavimas Kalbos analize

167 165 170

)7 7 776 178 179

IUADAS Iikalba,arbn rctotika (gr. rh1torik?- iikalbosnemsL tai nanologiniokalbijimomenas,jo teolijair praktika.Sisnenasyra beoeiktakspats sennskaip ir pati Ztnonija.Iau senoaislurrren! molinise lentelise nokslininkai iiliftuojtt pamokynuLs,kad reikii kalbAtirumiai,ailkiai, neskubant,t./Jsikltriiiuajait,nekdiantbal sa. Taigi uuo sen4senaais,kai tik ltlokoma(si)oadoarLtfiir bendro fi, tnakoma(si) kalbiti, nes,anat platono,,,iikalbayra prot4 Laldymanrctus". ,,b sehooaje, ir fiaujaisiaislaikaisiikalba buao otnas suarbiTusi4kltltiras neikstlit!.<...> Visi gerinusiualstrJ bis imonis <...>,geriausifilosofai,poetai,ret'ormatoriai buaotio pat hetu ir geriausioratariai<...>," - sal.oA. Cechooas.

Taigi flemokiti kalbAti inteligentiikan Zmogui yra ne Eiaip tfikunas, o socialini ir asneninA bagedij.t lygiai taip, kdip flefiokati skaityti ir ntiVti. Tadil ,,LieLuTros betdrajolauinimofiokyklosbendrosiose |1rc_ grunose' (V-, :1994)nurcdoma,jogpirmasisliefuoi\ kalbosno kylno uZdaainysyra siekti,kad mokiniai ,,ugdyt4sikalbinfus, komunikaciniusir klttybiniLLs gebijimusi-oairiaisbtidaisDaftati rnilfittg ir salllting kalb4,supoktUkalbijino (raiymo) tikslus, paskirti, adresatq"Q. 172). Tuo tikslu jau nuo tII-tV klasis nurcdolt1iugdyti nonologingkalbq (p.'185-186), nuo V yt klasAs- nokyti naudotisinfamlacijosinltiniais (p.187), VIIVIII klasijeakcentuojanas klausymomofunas (p. 191,),a IX X klasiie iikalba (pigtiwlinidi tetarikosptitlc4)ai),nt)kymas kurti i)aiaus pobudiiaLekstus, aiikiai suoakiantpaskaLns ir ttks14, numatatlt adresatq,juettinant saoa ir adresntnlukestilts (p.195), XI Xll klasije toliau puoselijalndsknitlno, kntbijimo ir kldus!fio kltltrra, mokomaskaityti pral1e;i,tq,paskaiLq, atlikti interaiu, int'ormuoti(p.'199). lau raionti nauji lietuoi4 kalbasoadopiliai,kuri aseiiems dallk|1fisskiriaru$ ypltingas .l'mesls, taigi aktunli yn i student\ rcngimabei tnokltolUkaalifikacijas kelina problena.Todil 8

;trta,r.;:r,r'i.s:i;:ji.ij 7riii;; /iiarrrttrh's. - ;iirli'cs :r.qJv":,, p,rleiktiijkr/bosttrckttnI.Dfttadikl,L'etir pirctl!tL|,iiji,IIrosrrrs iakalbos tnolrytoltts.

Taigiailresatas- tas, kuris mokosi, kdd ir leidin;osttlLk |'aliflupats iio dolltko mokltt4.'ldi sqly8oio tinl: kiekoienasskvriusptldcdnmasfiuradynais,k4 reikii sL!' prasti, iinanyli ir lokcLipnktiikai paaiikinti i;ttagrinAjusatitinknmq skyriU, o pabaigojepateiktdkrapapildolnaslilcrattras t. !.: 1) mek)dinitlitt rcdynni, kokiusttlt) s4raiasbei uadltotrJs, kejimusir igtdZius reikia ii(si)ugdltti ir 2) kuip tui drryli, dwdani konkreffulZdltoiit! putyzdZiai.tscsimakinlicjiiikLllbos tas uiduotis patys tttrit4 titlikti i pagnlu nlogij4slLkLtrtisat)a tLiduoiiu sis|elq. nli oienasefeklyaiausi\nnklJlnasib11d4 |niiam ,Ilikti ttli, ka teksmokyfi kilns. Zinatna,esarltllutriku siai rcta kosnrokymotradicijai,jis blluo ne tiek sqnrc ingnipn - i nlla . kik ftn^ las ..rnt,'s;u t t rii .

Kieklcitlo galirnybis,ielkatLltradicirlit!li(luDiikosi]s retari kos mokyma{ju, tutiau nenn;ai pasinudaln ir uZsicniaidlill (lAV, Anglijos)iiknlbosmokymaputirtini, pnry.d,iui, jn rcmiantis Vn iidlstyli lurifiio dallkdi: |ir lit]usianpturin as kalutni(paLeikinnaoi$aja kalbijitLosti ipr7la, ntukonld kncijasprocesns klaltsyti),ir tik pa to speciliniaiiikalbasdalykni:rengimasis (inaentio), kalbos komponapimas dispasitia),kalbos ktrlbai teksto kiinds (elocutio),kalbos repetaoittfis il s.tkVfins (ncnrcria el prc untialio). Pabaigossklriltic ,,Kolb4r,Liys pEir detalia aplariaLos ittar teikiantaioairii! kalbaskLtsiJikdciJt! pragitrts kLtlbos.

Tnip iidisiius turini (pt ti1d,rilna, bci ifikinina daugkur neiil)engtapasikartajin\,tudAl galklnsikiniuskafiofius), tckstene naa nuorad4i kihs skyrius.

Pnts tekstosstilisliikni fiargds: jnme yti ir neulraliu lotill su r okvloju(it1t ptltcikianr\d o ent!,it dpelidtloauskalbijiirLD pat,yz tlentu) nrba su isit)nizduojilt mokbtiu,t. y. duodarnns dys,knip prabilti i auLlitarijq,ir sq'l]ioforma paleikianulptaktii kU Wtatimq. Manau, kad las, kuris moko iiknlbas,ir pats tuti pdradyti bcitl iioki Ioki paxlzdi. lbdil tekstttrdiialL tnip, k!1il skaitaupaskaitas.D.koju tic s, ktLrieji skaitelirmitji: gerbiadac. V. Salietlciir finsiamsrecenze/ttin$:prat'.V. Zaborckaitei, dac.D. Mikulinienei,rankraiti skaiiiusiomsir pnstdbl!nc|aillkatajusiotnsdocentinFZ.-AIi tlienei,S. MahLlaitipnpiir R. Narkcoiiieneibci ,,Zibllria" gimtnzijos nrckytojLlts A. BaL-Prien4 r t,r;::t l uonci i t N. Seracnikaitei, atl ikusiets lnakatq j i "f "rt" X;O

ISKALBOS TRADICIIA

Iikalba piklauso tiemstlenams,kutie oiskQpasiekia2odZi .Iuk ii sxinko ir sa,torankoselaiko,galimasakyti,ois4 fienu leg*

Phtonas

Retorikospaskirtis - fiokyti Zmofles,aadooautiaistroms, taisy, bndq,pataikytiistatymq,oodooautirisllolnenineioeiklai F. D. Banc')l

ISnagrin6jg 5i sk).dU,turetumâ&#x201A;Źte: 1. Suprasti: - klasikines ir SiuolaikinAsretodkos pozitr4 i Zmogq ir komunikacijE. 2. Iimanyti: -

klasikinius ir liuolaikinius retorikos apibrdzimus, tradicinius retorikos kanonus, retorikos istorij4 Lietuvoje.

3. Mok6ti paaiskinti: kas yra retodka, kaip ji buvo studijuojama senajame Vilniaus univelsitete, - kq teigia Ciceronassavo veikaluose ,,Apie oratoriq" ir,,Oratorius".

-

apibretinai

Senojo ,,itikinimo meno" Saknys Europoje siekia V a. pr. Kr. Retorika susiformavo ir suklestdjosenovdsGraikijoje ir Romoje.Visiems Zinomi garsiausiantikos orato ai - Demostenas ir Ciceronas,teoretikai - Aristotelis, Ciceronas ir Kvintilianas.

Kas yra retodka? Per 2500egzistavimometq ji yra sulaukusi keliq iimq apibrezimq. Apibendintai galima pasaky ti, kad yra trys svarbiausios retorikos definicijq grupes.

Pirmoji, vadinamoji graikiskoji, retorikQ traktuoja kaip ,,itikinimo menE". Taip retorik4 apibrezdavo Platonas, Isokratas,Aristotelis, Apolodoras ir kiti filosofai bei retodai (gr.thatdt kalbdtojasi sen. Graikijoje iskalbos 11

mokytojas). Antroji koncepcila,susijusi su romanll civiliza cija, issilaike net iki Viduramziq. PagaljQ,retorika tai ars benedice di gerai (l(?irtilirnrs). kalbeti" ,,menas Nuo to laiko pradeta daugiau demesio skirti literaturiniam ir kalbiniam teksto komponentui. Matyt, tai ir s4lygojo retodkos krizg velesniais laikais.

Treiioji definicija,budinga daugiau Viduramziams ir Itenesansopradziai, retorikq nusako kaip d/s or nldi- ,,(Ene kos) puosimo menE' (EB eHosaH., 199'\,p.74-15).

Zinomiausias retorikos apibrezimasmusq laikais, gerai derantis su klasikiniu, yra pateiktas Bduselio Lmiversiteto logikos, morales ir filosofijos profesoriaus C. perelmancr (C. PereJrnan):,,Retorika yra itikinamos komunikacijos leorija" (Ee:.xetLoea H., 1,991,, p.57).

Kiti retorikos specialistai skelbia, jog retorika tai ,,moksladapie e{ektyvios komunikacijos s4lygasir formas" (!n6ya X., 1986,p.364), suprasdami komunikacijq kaip apimanii4jr poetine kalbE ir komercing reklama, ir politjng propagand4 ir kinematografij4, ir dramos spektakl! ir ko niksq (tlx'6ya X., 1986,p.19\, iodzir, visas iiandieninio gyvenimo sritis, kudose svarbiausiasvaidmuo tenka prane6imui. Taigi retodka yra gyvas, lankstus, prie gyvenimo sElygq prisitaikantis mokslas. Mums jis rLrpdsda(giau tra dicine prasme, kaip monologinio kalbejimo teorija ir prak tika.

ISkalbos kurs4 tradiciikai sudaro penki pagrindiniai Llau"rm.r i. vadinamiejire t u rik o sI a n o n a i: l.Inventio radimas: medZiagos rinkimas ir klasi{ikavimas.

2. Dispositio - destymas: logiskas katbos etementq gruPavimas.

3. Elocutio stilius: tinkamas ir tikslus kalbos var tollmas.

4. Memoria - isiminimas: kalbq mokymasis atmintinai.

5. Pronuntiatio sakymast gestq ir balso panaudojimas.

Taigi iikalba negali buti apribota tik oratodl-iu menu, ji apima visq minties - Zod'io ciklE. I5 esm6sminaiai tenka pagdndinis vaidmuo: ,,Pries pradddamas kalbeti ir rasyti, skelbia retorika, - ismok mqstyti". Senovesgraikai iS12

nius kanonus, taaiau ji skriasi nuo klasikrnâ&#x201A;Źsreiorilos P(r Zinriu i imogq ir komunikacijE.

ir iiuoliikina

KlasikinA retorika

Siuolaikind retorika

Svarbiausia Zmoguje ProtasSantykiai tarp retodaus ir auditorijos antagonisti n1at.

Komunikacija vienos krypties.

Tikslas itikinimas.

SvarbiausiaZmoguje Tarp kalbdtojo ir auditorijos - bendravimo san tykiai.

Komunikacijn abipusd.

Tikslas informacija.

dazniausiai

(Pagal N. Bsz,i.ro?4.1

( XIv a . -

-J

Tai gyvenamojo laikotaryio s4lygotosskirtybes. Pagrindinis iikalbos postulatas,teigiantis, kad komunikacija aPima vis4 irnogaus esrng:mint[, kalb4, balsq ir veiksm4, lieka nepakiles.

Norddami suprasti iskalbos mokymo rcikime Siandieninâ&#x201A;Źje mokykloje, atidziau perivelkime lietuviskosios retorikos istorijE. Lietuvos mokyklose retorikos buvo mokoma nuo pat jq ktrrimosi pradzios XIV-XV a. Tai buvo vienas labiausiai vertinamrl laisvqjq rnenq- Ypai lotyniskoje jezui tq mokykloje 157A-1773 m. (mro jos iknrimo iki uzdaq/ n1o).Organizuodami Vakarq Europoje sav4 mokymo siste lnE, jezuitai pasi nko humanistini metodE, kuris buvcr skirtas ugdyti m4stymo gebdjimus. TiPlika jq mokyklos, vadinamos kolegija, modeli sudarâ&#x201A;Ź: studia humaniora, t. y. gramatikos,poetikos ir retorikos klasis (5-7 metai), fi' losofija (3 metai) teologija (4 metai). Kolegija, kurioje bu vo visi iie skyriai (nurodytq metq trukmes), galejo gauti Akademijos teises.Taip nuo 1579m. blrvo vailinamas sena sis Vilniaus universitetas(1579 1832).Jezuiiai sieke iSauklAti jaunim4 geraiskatalikais ir paruoiti visuomeniniam By venimui. Retorika buvo gera priemone ismokyti Lietuvos bajorq vieiai kalbdti, ypai sakyti prakalbas seime. Huma 13

nistinds mokyklos idealasbuvo pe*cta eloquentia- loblla iSkalba.Kaipgi buvo jos mokoma?

Pagrindine metodinâ&#x201A;Ź pdemond ir nuostatq dnkinys jezuitq mokykloms RaLioStudiorum\urodo, jog mokydamiesi retorikos mokiniai turejo: 1) moketi iikalbos taisykles,2) iSmanyti retodni stiLiq ir 3) isigyti bendro pobndiio Ziniq, vadinamosios erudicijos. Taigi reto kos buvo mokoma td mis aspektais:teo niu, praktiniu ir erudiciniu (t1/ir aifi E., 1979,p. l0\. Trumpai aptarkime kiekvien4 jr1.

Retodkos teoriios tuometiniai studentai daugiausiamokesi is A ristotelio,Cic e ro n oir K ! in t ilirn o v e it a lq S rrlre ro rikos klasikq mokslini patikim4 apibendrinb ir naujq laikq reikalavimams pritaike ispanas Kipijonas Soarijus, kurio retodkos vadovdlis ,,De arte rhetodca libri tres ex AristoteIe, Cicerone et Quintiliano deprompti" (pirmasis leidimas Koimbre 1560 m.) istisus du Simtmeiius buvo pagrindine mokymo priemone jezuitq mokyklose. K: Soa jaus vadovd lis sulauke labai daug leidimq: XVI a. - 1Z XVII a. - 56 irX V llla.

25tLlliiu a it ?F . , ls 7 q , p . llj. 7 in o m, r, r. ri n e b u vo vienintelis autorius, kuriuo remtasi mokant retodkos.

XVI-XVII a. buvo iSspausdinti16 autoriq reto kos darbai (Uliinait,,E., 199'1,p. 47 50), tary jq dviejq lietuviq j! z]JinL Zigimanto Liauksmino (1597-1,670) ir Kazimiero Kojelaviaiaus('1617 167q. Z. Liauksmino veikalas,,Praxis oratoria sive praeceptaartis rethoricae" (,,Oratoriauspraktika arba retorikos meno taisykles"), pirmE kartq isleistas Brunsberge1648m., yra sulaukes 14 leidimrl Europoje (du i5 jq - Lietuvoje).

Kuovpnlingas buaaat. rclotiko,ueikalns| /.I ntl.ryit ), ji paraii noridamasd oti utkirti naujai iikalbosfearijossrcoei barckinci ilkalbai. Barcki,is stililts buro pol pasti:kns,pilnns ioairi4 epitet4ir pagraZinin4,nutolllsiUnua klnsiki is iiknlbas taisykLirl.Z. Liauksminas orijo pnradyti,risuo e ei,kokiat ri bltti tiktoji iikalbn,ko ji turi siekti.Sa,ro,reikalejis tcigia,jt)g rtisuf ttlti lqrauti loiikd, blaiousprotasir nuoseklurnas, kad knlba,priklausonainua aplitrkybiq,gali b11tiWkili, oiduLi i ir pa pnst|. ,Pltaini|i kalbiti apienrcnkusdalykus, snkonutorius, - rciikia iiprsti kalb4,o miglotai - apie dideliusdalykus reiikia ocltui kalbati." Iis isp4a kalbs t gintqja kalbaneaattoti

'iirnrsr/rrrs i/ rr.1.iliirrs tii/crtcrs;.on;LrKrl.ii s;.i/iirs ii/i.,-liirs pli?alu is es{s tos 4rikflrlrs: ,,Kas 8i t,rl.irl priskirti yk' klllbetoif t4, kuris klnusltojanlsfiieko aiikiai )rcpdsakyh!<...>. s klto tlors kalbiti, kuris enari ir negnli laogs Itlk nesqmona Ttetiasis iiktilbosprioalulnasesLsjos groZis,ptiklLtlLs1lprcsti." santisne tik nua Zo.lZiu,bet ir nuo patiesdnhlkoesmts,lurinio.

Jeigutrltksta turifiia, Zod;iai tarytlofi netenkupagritldo,o jeiiL! iibvukiani Zod;iai,dawas pasidarcsufikiall suprantamas.Tik kts kalbapuikiai (senteltiose),knskalbaprctingaiir gtdibyli;kdi, kas bendrastiesaspritaiko htikui, aietai, aplinkybinrcir asnrcninls kit. ptigdl:Tijnnilyta ]., 1963,p. 89 91).Tokiosrdd buao populiaria|siaretorikosleidinio leorinas fi uastalos.

Praktiniq igndiiq studentai isigvdavo dviem budais: 1) skaitydami, analizuodami ir imituodami antikinius autorius; 2) mokydamiesi patys kurti pamokslus, kalbas, odes, epigramas,epitafijasir kitokitl Zannl literahlrinius kurinius.

Specialiai Vilniaus akademijai XVI-XVIII a. buvo iileisti 24 antikiniq autoriq veikalai, o RatioSLudiartullpateike to ki4 kurinio analizdsschemEretorikos klasems:1) mokytojas aiikina kalbos arba poetinio kurinio prasmg ir komentuoja ivairias jo interpretacijas;2) aiBkina knrinio kompozicij4 ir vis4 jo mening s4rangq,t. y. medZiagosradimo, destymo, meninds raiskos priemones, retoriniq figiuq naudojim4 ir kt.;3) pateikia pavyzdZir; kaip panaudodami panasiusraiskos bitdus knr6 kiti orato ai, aptada, koks buvo to panaudojimo efektas;4) patvirtina autoriaus mintis kitq iiminaiq sentencijomisi5) aiikina realijas,pateikdamas Ziniq i5 istodjos, mitologijos, kitrl s iiq, 6) analizuoja atskirq iodziq, posakiqbei periodq meniskumE(Uliiniti E.,1,979,p.'12).

Reto kos klasesstudentai jau budavo pajegns kurti savarankiSkaiproza ir eilemis. Nemaiai tokio pobudzio pratybq XVII-XVIII a. buvo netgi iispausdinta. Didele dali jq sudaro proginds,sveikinamosiosar panegirineskalbos,pramanytos arba i5 tiesq pasakytosivairiq baznytiniq iveniiq Proga/ ParemtosSventqjq gyvenimo interpretacija arba susijusios su konkreiiais to meto ivykiais (Uliinaiti E., -1979, P 14 ) .

15

Erudiciios sudare visai atskir4, savarankiskil sriti, tam tikrE ,,konspektq",i kuri iejo Zinios iS ivaidq sriiirt: istori, jos, geografijos,liferaturos, mitologijos; sentencijos,iitraukos iS skaitomq autodq, pavyzdZiai, padavimai, pasakojimai pan. Tai teike oratoiui pagalbing medziag4 kuriant kalbas,buvo jo erudicijos ir mokytumo Saltinls(lflii aitiE., 1979,p.'ts).

I5kalbos meno tradicija nenutdko ir veliaur XVIII XlX a. Vilniuje buvo leidziami Cicerono ir kitq autoriq veikalai (originalo kalba ir iive$ti i lenkq katbq). Nepriklausomos Lietuvos laikais verstini retorikos vadovili iileido B. Giedra (,,Retodka",1932),paBrindinesgero kalbejimo tai sykles aptare J. Eretas (,,Menaskalbetf', 1935).

Tarybiniais laikais iSkalboskaip disciplinos buvo mokoma tik Kauno kunigq seminarijoje ir partineje rnokykloje.

Zinoma, tai nebuvo retodka tradicine prasme: kunigai dau giausia mokesi homiletikos (homilija tam tikra pamokslq rulis - Sv. Raito komentavimas),o ,,ideologinio fronto darbuotojai" buvo rengiaJni ,,duoti atkirti". ,,Jaunojolektoriaus mokyklos" klausytojai,sprendziantiSjq uzimamq pa reigq nuorodq, taip pat buvo partiniai kadrai (Cekmaniei L, 1996,p. 268). ,.Lektodaus meistri6kumo" daugiausia, matyt, mokesi tarybiniai propagandistai...Taigi keliolika kartil per pastaruosius desimtmeiius Lietuvoje iSaugo be iikal bos meno. Apzvelgus istorij4 akivaizdu, jog tai mta Siuolaikinio aukstojo ir viduriniojo mokslo spraga: retorika yra svarbi bendrojo iSsilavinimo ir ypai filotoginio pasirengimo dalis. Todel ,,Lietuvosbendrojo iavinimo mokvklos bendrosioseprogramose" (V., 1994)ir numatoma mokyti iikat bos meno pagrindq. Tai desninga,nes, kaip teigia retorikos istorikai, tik tada, kai svarbiausia vertybe pradedamaslaikyti irnogus, kai kultiros centre asmenyba, prasideda ir retorikos renesansas.

P A P ILDOMA

LI T E RA T O R A

1. Cicetonas.

Apic ofatorirl // Antikos pedagogai.I'edagoginiai raltai. K., 1991.

2. Cicclonas.

Oratorius// Tenpat. l6

rirr // HotJrl|.- Dr{t- rr|.- t5. KoinhTi.nG.Orahints aultsii[|d // A if6 Fdatqgairas1ai.K., 1991.

Harociniti e. filt'/;titt t.algi'nar,.as Liauksminas// Literatura. V, 1963.

7. UbinaitaE.K.Kc4elaviEiausretoiko6 problemadka // Lireratora )fiV (3). 1983.

8. tldtn iri E. Retotika Vilniaus universitete X\II-XVII a. // LiteratoraXXI (3).1979.

9- \,ilniaus univerciteto istorija (1579-1803). v, 1976. T. 1

ct ft-

q d

r{\ -.'-

a S'' *.. *.

I ]r "l.l x

t=.-

-a-=ffifi;-66i infi6q6ffii

KOMUNIKACITOS PROCESAS

KAlbAk, kadai galaiiautaoematyti.

Sokratis

kekuieruE,kutiamkalbame, kuris lra fiokinys, ir kiekl)ienas, kalba,yra movtojas.Todil 1,4ir kaipkalbame?

M. Martiflaitis

E

l(niorinnip ii cLv r

turetumete:

1. Suprasti: -

kas yra komunikacija, kuo vie5asiskalbdjimas skiriasi nuo pokalbio, slirtum4 tarp llausymo ir girdejimo, klausymo funkcijas.

2. Isman]'ti: *

kokios yra komunikacijos f15ys, ko moko komunikacijos specialistai, klausymoeLapus. prasto klausymosi priezastis, tinkamo klausymosi taisykles.

3. Moketi paaiSkinti: kokios yra Zmoniq bendravimo priemonds, komunikacijos modeli, kodel bendravimas reikgmingas malsq gyvenime, - kuo viesasiskalbdjimaspanaSusi pokalbi ir kuo nuo jo skiriasi.

- koddl klausymosi igtidZiai yra svarbns, - kaip klausytis.

-

Konunikaciios Komunikacija (lot. commtnicatio-praneiimas,suteikiaPibrazimas lr.as;ia cammunico, darau bendr4, bendrauju) yra apibrd, Ziama kaip keitimasis informaciniais Zenklais (kalba, vaiz dais, gestais,mimika, judesiais,daiktais) arba kaip ko nors pranelimas, paskelbimas,miniiq bei idijq perdavimas ir paskleidimas.

19

BendraudamasZmogus vartoja keliq rtrsirl priemones: b n dai

VERBALINES (lol. \erbum -Zodis): sakyting iI rasyting kalbE.

NEVERBALINES

B^lso moduliaciias: intonacijas, pauzes/ loginius kiriiLls.

Kino i6raiSkq: laikysen4, gestus, mimik4, Zvilgsn!, juokq, a5aras.

Sutartinius ienklus: Morzesabecelg, kelio Zenkius, matematinius ir kt- simbolius, jarrq signalus, garsq, spalvq derinius ir kt.

Kalba bei ivairusjos perdavimo bndai yra vadinami ver baline komunikacija.

VIESO]O KALBEIIMO SAMPRATA Verbalind komrmikacija (bendravirnasZodziu) gali btrti privati ir vie5a.KE vadinsime vie5uojukalbejimu? Pagal tai, kiek Zmoniq bendrauja ir kaip bendrauja, verbalini komunilacrjagalibnt, (pagal B. f. Bndley): Mas in a Organizuota Crupind Tarpasmeninâ&#x201A;Ź

Mnsini kolnunikacijti kai kalbarna Zmondms,atsitiktinai susiburusiems kurioje nors vietoje, pavyzdziui, nelaimingo atsitikimo metu ar susidnkusiems disputui. (Masi nes komunikacijos priemonds taip pat yra radijas ir televizija.) Organizuotakofiunikacijd vadinama tada, kai imones specialiai susirenkaturddami bendr4 tikslq, pavyzdziui, i pamoktu paskaitA,miting4 ar mindj\]J..4.Grupinekomunikacijavadinalf.a tuomet, kai bendraujama grupdje tam, kad birtq issprgstaskr.rds nors konkretus klausimas. Visi 20

Kalbejimo

grupas nadai aktyviai dalyvauja Siojekomunikaciioje ir pa prastai birna pasiskirste funkcijomis. Grupinio darbo for mos yra diskusija, debatai, forumas, simPoziumas Ta,'pdsa - bendravimas nedideleje,pavyzdZiui, menini komunikacij norint Pasidalyti nuomonem$, Pagrupeldje, Zmoniq 3-5 tirtimi ir pan. Asmenini konlnikdcija - kai bendrauja du 7 m o ne5.Jq tikslaiS ali blti ldb' rrI a iru ' AsmeninEsir tarpasmenindskomunikacijos metu kalbijimas bina privataus pobirdiio, dialoginis GruPinds komunikacijos metu kalbejimasyra vieiojo Pobudzio, derinamas dialogas ir monologas.Organizuota komunikacija i5 esmds yra monologin6, nors nerctai auditorija specialiai kalbinama ir atsakomai jos klausimus, t. y. monologas derinamas su dialogu. Tai taip Pat vieSasiskalbdjimas.Masind kornunikacija taip pat yra viesa ir monologind, bet turi savo sPe cifikq, - kalbantysis radijo ar televizijos laidoje nemato klausytojq ir negali su jais uZmegzti dialogo (nors populia rdja tiesiogindslaidos, kai klausytojai gali Paskambinti telefonu iI studiioje girdimas jq klausirnas,tatiau tai nera tre sioqinis bendravimas).

Mums rripes vieEasiskalbdjimas tik organizuotos komunikacijos metu. Toddl Pirmiausia iSsiajSkinkime,kaiP Zmonesbendrauja matydami vienas kita. Tai atsPindi vadi namasis komunikacijos modelis:

KALBETO]AS . J yra

Pranesimas paveiltaskalbdtojo tikslo,

"1*;

-l$-i$;:ri4{#

KLAUSYTOJAS I'mnesimJsuvokima veikiaklau-sytojo

pa;inros,

G#ffi*,$ Y'g Isodnis triuksmas (PagatB. E. Bradlt:V.)

Kaip matome, pranesimasyra tam tikra mintis, kuriai suteikiama kalbos forma, t. y. mintis koduojama ir siuniiama klausytojui - pasakoma.Klausytojas turi isgirsti kalbq ir jq suvokti, t. y. iskoduoti pranegimE,po to - suprasti minti ir atitinkamai reaguoti. Kas gali sutrukdyti tai padaryti? ISorinis triuksmas ir vadinamasis vidinis triukbmas, arba paties klausytojo mintys ir emociios.Pasalinesmintys, ispddTiaiir kalbetojuitrukdo susikauptiir tinJ,.rmaiperduoti informacijE.Taigi vienas gali pasakyti ne visiskai tai, k4 norejo, o kitas gali ne viskE isgirsti ir ne viskq suprasti arba suprati ne taip, kaip norejo perduoti kalbantysis.

TodAl komunikacijos specialistaimoko dviejq pagrindiniq dalykq: 1) kaip kalbeti, kad patrauktum kifo ;moAaus demesj ir butum teisingaisuprastdsj2r kaip llausyti, l.rd suprastum ir analizuotum tai, kas sakoma, bei sugeb6tum tinlamai redguoti.

Aptarkime, kuo viesasiskalbdjimaspanaius i privatqji ir kuo nuo jo skiriasi. Ir vienu, ir kitu atveju savo mintis turi i;distyti logi;kai. Jsivaizduok,kad draugas paklause,kaip jam nueiti iki tavo namq. Nesakysi juk Sitaip: ,,Netolim0 a nan4 yfi taksistooijimoaikiteli. Pasukrrs i deiine...Betpriei Lri dar rc*ia pok li ! kalnq.Bul alsnryus: nus| tto da2,tn ,iai pnIaidds.A! &loenu Sod4gaLalje.Iei|u pamatAsistor4 nupiauta nedZioka ien4,i.it1ok,kadjau pet toli nuijai. Mana nano numeris Ltetias."Aiskinti turetum pradedamas nuo jums abiem gerai Zinomos vietos, nuosekliai pasakydamas,kuda gatve eiti, kada ir kur pasukti ir t. t. iki pat namq. Taip pat nuoseLliai ku4 nors dalyk4 aiskinsi auditorijai.

Tai. k4 sakai. turi bnti pritaikyta tavo padnekovui. pavyzdZiui,vienaipdiilin\i, l a ip ! e ilir 2 mo g d u 5rme g e n y s 12 klasâ&#x201A;Źsmokiniui it visai kitaip pirmokui. Dvyliktokui gali pasakyti, kad didziqjq pusrutuliq Zievejevyksta bioche miniai procesai, o pirmokui paaiBkinsi,kad smegenysprimena didziules gamyklos kontorE,i kuri4 iSvisur suplaukia ivairios Zinios, o ji, savo ruoztu, siuniia isakymus visai imonei, t. y. krlnui.

Paprastaikalbiti slengiames itikinamai. Noredami pagristi savo mintis, piesiame vaizdE, pasakojameanekdotq, nLrodome.kas dar vra to5 pdaiosnu,,mones.operuoj.rme skaiiiais, isptrdziui sustipfinti panaudojamebalso tonE,vei do iirai5k4, gestus. Tas pat tinka ir vielajam kalbejimui.

22

Kalbddami stebime kilo imogaus reakcij4: k4 jis sako, kq daro, kaip atrodo jo veidas.IS to mums aiskeia,ar painekora\ mus 8ird,, ar suprantd,dr Pritariamusq nuomoncl Sie bendravimo igtrdziai yra universahis Jie butini ne tik geram pokalbiui, bet ir viesajam kalbâ&#x201A;Źjimui Zinoma, kalbdti privaiiai ir kalbdti viesai ndra tapafls dalykai Tad kuo iie skiriasi? VieSoji monologitli kalba turi aiSkesng stukhr4. Kadangi klausytojai dazniausiai negali lsiterPti i ka1b4,klausdarni arba komentuodami, kalbdtojas turi iS anksto apgalvoti, kokie klausimai gali kilti klausytoiams,ir i juos atsakyti kalbedamas.TaiSi reikia labai kruoPsiiai Pasirengti suplanuojant, kada ir kE sakysi (Zr.: ,,Kalbos komponavimas", p. 70-85, 94-98). VieSoii kalba tud biti taisyklinga tiek Zodyno, tiek gramatikos bei tarties Pozlnriu.

Klausytojai paprastai neigiamai reaguota i kalbâ&#x201A;Źtoiq, kuris nenugludino savo kalbos (Zr.:,,Kalbos taisyklingumas", p. 104-107 ir ,,Kalbetojobalsas",P. 171-175). Vieioii kalba kitaip pateikiama negu paPrastasPainekesys Kalbant vieiai nederdtq demonstruoti savo manierq, Pavyzdziui, daryti ivairiq gdmasq ar Pozq (Zr. ,,Neverbalinekomunika cija", p. 165 169). TaiP Pat reiketq atsikratyti Pertarq bei ,,mykimo" (Zr.:,,Glaustumas",P. 119).Taigi nor6damastaP ti geru kalbdtoju pirmiausia tud btrti geras pasnekovas

KLAUSYMAS Tiesnguli ne kalbitojoburnoje,o klausltajoausyse Rytt! iinnl

r

lei nemokikilbiti, iimok kl|usyti Polxponij s

Gsila, kdd nAra mokymoistdigos,kltrioje lokytv KLAU' SyTI. Iuk gemm oadoTJuireikia moktti klausltis ne tnaiialt negukalbiti.

Kartrl pas Sokratqatvedd mokini, kuris nordjo kuo grejiiau perprasti iskalbos paslaptis. Pakalbejqssu iuo kelias minutes, Sokrataspareikalavo uZ mokymE dvigubo uzmokesiio.

23

Girdatimas

- Kodel? - nustebo mokinys.

- Tod6l, kad man teks tave mokyti dviejq dalykq, _ atsake filosofas, - ne tik moksto kalbeti, Uei ir motAfmo klausytis.

Kalbejima>ir llausymasyra neatskrnamr: kam norslJl_ , Danr,rrtr_ auso.Taciaugali Eirdeti.k.J,mogur lalba, bet

'1 kq

salo..cirdejimasvra pasyvus datykas

ill:f ,iis i veilla.

Klausymds.- aklvr los reikia mokyti{\j. ncs menas

jBimras.trie.inBai. vdiks eAocenlrizmr" I:i.Il K a rprrk l"rr p a si re i i l j an e s ugebdiim j(uklausyiiir .upr Jr ti

Kl14.

Kai kuriq psichologq tyrimai rodo, kad klausymas yra . pats svarbiausias ir clainiausias bendravimo DdugjaLr-ia Iaiko(apie70o;)imogu5 praleidzi,rbendrauda_ "i"-"niu".

k '9 45'o;i or d ir oii5s k ir iak t r u s lm u i,r 0 " , li i .Y ^"3T't. r dllretrmui, q".

16.; slait\ mui i r t ik

ra s y mu i:

45'L 30% klausymas kalbijimas

psicholog.ri feigi..|. kdd kldusymuisliridmd net 53." . ..Kiti ldrko(21'osudarollausymas,,akrsj rlj . ir .12.o _ vieldsis r.lausymds)(Bendravirnomenas,lqgt, p. b2).

Taigi klausymas- viendsbuliniausiq?mogau\ sugebe daznai tyla tonflittdi. isyrd dr.rugyste. li_u-: l. ^:,i'tna n!Kencrd darbas,sunku molytis. pd\ldtinkiLemokinius i"_ .1'p dainai kiti nesupr.intaiL, o jie nesupranrd :.111:\':,t

P',"1,:iiq . nemorejima' rtausyri. raigrpir :l:.:-Y1""1.,,i ugdyti mokejima klausyri ir:uprasti islgir,rq l:::sld l:ikia

Klausymo funkcijos

Emp .ti j a

Yra keturios svarbiausiosklausymo funkcijos: informa cijos suvokimas,empatija,k tiskumas ir pdpazinimas (Bendravimo menas, 1993,p.66).

Zmogui, kuris moka klausytis, visur geriau sekasi,nes: 1) bet kurio darbo imantis, svarbu suprasti instrukcijEj 2) norint kq nors ismokti, reikia suprasti ai6kinim4; 3) n<r dnt sekmingai bendrauti, reikia pazjnti Zmogll, t. y. suvokti informacij4 apie ji.

Taiiau jeigu klausytojastik suvoks ir atgamins informa cij+ jis bus daugiau panasus i robotE negu i Zmoglt- Bendraujant dar reikia suprasti kito Zmogausbi1sen4,suvokti, kokia mintis sl!?i potekst6je,kokius jausmus iigyvena pa Snekovas.Empaliia (gr. ,,jauaiEsvidq") - nuoiirdus noras suprasti, ,,pasijusti kito kailyje" ypaa reikalingas mokytojams, dvasininkams, gydytojams, teisininkams. Draugystes be empatijos taip pat negali brlti.

Nuo empatijos iS esmesskiriasi gebejimasklausytis kritiikai. Kritiskai nusiteikes Zmogus supranta ir analizuoja pasnekovo mintis, taaiau iq nepdima. Kitika padeda kal baniialam lvertinti savo iddjas, taiiau reikia sugebeti kritikuoti iI neizeisti kito Zmogaus.

Vienas svarbiausiq Zrnogausporeikiq - bati pripazintam, o iiklausydamas kitE kaip tik ir parodai, kad vertini jo nuomone. Tai ir yra pripazinimas. Anot D- Karnegio, suge, bejimas isklausyti yra vienas didiiausirl komplimentrL ku riais mes galime apdovanoti kit4 imogq.

Taiiau ne kiekvienasklausymas reiSkiapripazinimE. Jei gu Zmogus rodo nepagarb4 savo poza (pavyzdZiui, iidl dziai atsiloSes)ar issiblaikes m4sto, k4 jam paiiam toliau sakyti, jeigu jo atsakymas nesusijgssu pokalbio tema, toks elgesysnerodo pripazinimo, nors kalbantysis ir nebu vo nutrauktas.

Klausl.rno etapai Skidami keturi klausymo etapai: pddmimas, d6mesingumas,supratimas interpretacija (Bendravimo menas, L993,p.64-65).

25

Yra du kalbâ&#x201A;Źtojo priemimo kanalai: matymas ir girdejimas. Matymas yra labai svarbus klausymuisi, nes leidZia suvokti neverbalineskomunikacijosformas. Matant kalbantiji lengviau suvokiami garsai tu Zodziai, nes paprastai demesys kreipiamas ir i tai, kaip imogus taria, kaip juda matomi kalbos padargai.

Stebint daikt4 nerviniai impulsai pranesa, kad optinis neNas aptiko tai, k4 reikia analizuoti, ir neuropsichologiniai analizds procesai greiteja, stipftia (RodmanG.,7986, p. 35). Kiekvienas mokytojas gali lengvai tuo isitikinti vienole klasejenauj4 kurini skaitydamaspats, o kitoje teisdamas klausytis magnetofoninioira;o. Kai skaitovasmatomas, mokiniq demesysillieka beveik pastovus, o klausydamiesi iraso jie nezino, kq stebdti.Ii pradziq domisi garso Saltiniu, Ziuri, kaip reaguoja mokytojas, draugai, o jeigu knrinelis kiek ilgesnis, po kurio laiko imasi paialiniq darbrl. _ Taigi, matant kalbantiji, sustiprâ&#x201A;Źjair girdâ&#x201A;Źjimo procesas.

Zinoma, iSgirsti gali kukdyti tduksmas, klausos nerv4 slopinantis monotoniskas tonas, pernelyg silpnas arba per, nelyg stiprus, klaus4 varginantis garsas ir klausytojo nuovargrs.

Tai, kas perduodamojojeinformacijoje bus suprasta, le, mia kiekvieno klausaniiojo poreikiai, norai, troskimai ir interesai. Mes girdime tik tai, kas mus domina, kas mums Siuo metu yra reikalinga. Visa kita infomaciia tarsi praplaukia pro ausis.Zmogus nesidomi tuo, ko jis visiskai ne Zino, jam neidomu ir tai, kE jis labai gerai iSmano.Psichologai pataria kalbeti nauja apie senusdalykus, t. y. atskleisti klausytojui dar nezinomus kudo norc kasdieninio reilkinio asPektus.

Norint suzadinti ir islaikyti klausytojq demesi,reikia su prasti kalbos situacij4(Zr.:,,Kalbossituacla", p. 47 48), a!sizvelgti i adresatE(Zr.: ,,Adresantasir adrcsatas",p. 44 47), tiksliai suformuluoti kalbos intencijE ir tikslq (Zr.: ,,Kalbos intencija ir tikslas", p. 41,42).

Kai regos ir klausos kanalais yra priimami kalbaniiojo signalai ir iigirstama tai, kas nodma buvo isgirsti, praside da treiias klausymo etapas- supratimas.Ji sudaro keli ele mentai (Bendravimo menas, 1993,p. 65).

1. Suvokiamos ir indentifikuojamos gramatin6s formos, t. y. tiksliai suprantama tai, kE perduoda pati kalba.

26

2. Jvertinamaskalbetojas(k4 mes Zinome aPieji: nuoSirdus, Iinkcs meluoti, brfsimas konkurentas ir pan-)3. ]vertinamas socialinis kontekstas (laikas ir vieta Padeda nuspresti, ar kalbama rimtai, ar juokaujama).

4. Grupuojama in{ormacija (priimtina - nePdimtinai palanki - nepalanki; iinotina - Praktilkai naudinga ir pan.).

Mes k4 nors iS tiesq suPrantametik tada, kai galime tai pasakyti savaisZodZiais.Taiiau, kaiP rodo tydmai, Zmogus gali atgaminti tik 50% k4 tik ilgirstos informacijos,neljeiSu jos ir lddmiai klausosi.Sugebdjimasatgaminti mediiagq Pd klauso nuo to, kiek islavdjusi klausaniiojo atmintis. Subendraisiais protiniais gebdjimaisyra susijusi ilgalaike atmintis, toddl ji lavinama mokant analizuoti informacijE, interpretuoti j4 simboliq ar vaizdq kalba, t. y. ugriant mqs tymq. Jeigu mokiniai, aklyviai diskutuojantys klaseje,blogiau atsakindjasavarankiikai, tai rodo, kad jq trumPalaikio klausymo gebdjimai puikus, o ilgalaikio nesusiformave (Bendravimo menas, 1993,P. 65).

Sugebdjimasinterpretuoti medZiag4 taiP Pat Priklauso nuo to, kiek kartq inJormacijabuvo kartota, kaip ir kada pasiremta vaizdinOmispriemonAmis, pavyzdziais, iliustraciiomis, ir nuo to, kiek pauziq b vo pranesdjokalboje. Sakoma, kad tik pauzes mâ&#x201A;Źtu klausantysis iS tiesq supranta, kas jam norima buvo pasakyti, nes juk reikia laiko, kad Priimtum svetim4 mintl ir susietum j4 su jau turima informacija, palygintum su savo patirtimi. (Kaip tik tam reikalingi iI pamokos daliniai apibendrinimai ir itvirtinimai.) Mokiniams reikia tai paaiskinti: Zmo8us, suprates sau svarbi4 arba idomiE informacijE,toliau sakomq Zodziq gali paprastiausiai neiigirsti.

Tinkamo klausymosilaisyklds Bnkite pasiruoie paaiskinti mokiniams svarbiausias klausymosi taisykles. il. Visq pirma fyt6k, kai kitas kalba. Nesiklausydamas kito isreiski jam paniekE. K4 nors veikti klausant taip pat yra nemandagu. Jeigu tave uikalbino einanti, sustok, lyg nebdtum niekur skubejgs.

27

2. Nepefirauk painekovo (ar kalbetojo),kol jis nebaige minties. Kitaip parodytum savo nemandagum4 ir iteistum kitq Zmogq.

3 Parodyk susidomaiim4 (Zvilgsniu, knno padetimi, balso tonu). Pokalbis taps laisvesnisir abiems malonesnis.

4. Parodyl kad supratai, kas kalbama: linktelek, jei sutinki, nusi6ypsok,jei malonu ir pan.

Jaunesniesiemspaaugliams,sunkiai valdantiems emoci, jas, kai ku e mokytojai pataia pasigaminti popierini reak cijq Sviesoforq,kuri galima panaudoti klausant mokytojo ir savo draugq: f- zalra ,-,:---.l I

T-

,,sutinku",,,tarp",,leisrrrgar", ,,iaunuolis",,,puiku!",,,valio!"

L]

F"d;l

,,nesutinku", ,ne", ,,negeral", ,,neteisingai",,,Salinl",,,uiteksl"

T_[

E"ill -[

-

"abej o jlr" , , , k a Z in " , , , n e a is k u " , ,,nesupratau",,,reikia patikslinti"

5. Klausykis turadamas tikslE. Klausk saves:,,K4 a5 no riu iSgirsti?"

6. Klausykis aktyviai: infomacijq perduoti, - tai ne vandeni perpilti i5 vieno indo i kitq. UZ tinkamq bendravi mq atsako abu, kalbantysis- uZ kalb4, klausantysis- uZ tinkam4 klausym4si.Aktyvus klausymas reikalauja fiziniq, protiniq ir emociniq pastangrl.Tai darbas.

7. Klausykis pasiiymidamas: 1) kas sakoma izangoje (apie k4 bus kaibana), 2) pagrindinius teiginius, 3) kaip kalbetojaslrodo, argumentuoja savo teiginius.

Niekada nesistenk uzsiraiyti visko: paskgsi detalâ&#x201A;Źse, o esmg Praleisi.

8. Susumuok, k4 kalbdtojas jau pasakd. Visada ats! mink pagdndine minti irjunk isgirstus Zodzius pde jos. Tai imanoma, nes m4stymo tempas 3--4 kartus pralenkia kalbos tempE. 2A

9. Klausykis obiektyviai. Klausk savgs:,,Ar tai teisinga?", ,,Ar ai!ku?", taiiau vis4 laika sek kalbantiji. Jeigu per daug m4stysi, katbâ&#x201A;Źtojo jau nesuPrasi 10. Klausykis kanlriai. Jeigu nesutinki st1 painekovo mintimis, vis tiek leisk jam PabaiSti, tada paPraSyk Patikslinti.

Kol paBnekovaskalba, neieikok mintyse argumenhl/ nes taip darydamas kito imogaus jau nesjklalrsni.

11. Klausykis klausdamas. JeiSunori pasitikslinti, Perlrdzuol paineLovozodziu'. favyzdTiui: ' ,,JeiguaS teisingai jus suPratau/ . ,,Vadinasi,jus manote, kad. " ,,Ar taip sakydamasjus tudte galvoie, kad..." ,,Buvo ldomu i3girsd jnsq Pastabas Nordiiau Pasi tikslinti..." ,,Kaip jums atrodo, ar ..-" Jeigu nori prieitarauti, daryk tai mandagia forma Pavyzdiiri: ,,Man idomi jnsq mintis aPie ..., o man tie dalykai atrodo Sitaip: .--" ,,Gal aSne visai gerai suPratau,bet man atrodo, kad " ,,Galbr:rtaS klystu, taiiau ..."

12. Pritark paSnekovui, Pateikdamassavo Pavyzdzir4, analogijq, bet nesileisk i komentarus

Prasto klausymosi prieZastys Yra kelios prasto klausymosi PdeZastys 1. ISsiblaikyrnas (kai seki savo mintis ir jausmus arba stebi koki palalini daikt{.

2. Per didelis damesys Zmogui tu jo manieroms (kaiP apsirenges,kaip kalba, kur iii:lri).

3. Mqstymas uibegant kalbaniiaiam ui akiq (kokias iivadas padarys, k4 PasakYS) 4. Objektyvios prieiastys (sunku klausytis del triuk! mo, netikusios tarsenos,pernelyg silPno ar PernelyB stiPraus balso).

Dazniausios,matyt, yra subjektyvios Prasto klausymosi pieiastys: didelis kritiskumas, emocionalumas,atsiriboji mas, nenoras suprasti ,,sausqdalykq"; ispildziL! ir ldomybiq ie5kojimas,Zmogaus stebdjimas Pan 29

PAPILDOMA

LITERATORA

1. B€ndravimo menas.V, 1993.I d.

2. KarnegiD. Kalp lSsl|gdyti pasirik6jimAsavimi ir viesa kal_ ba paveikti tmones. V., 1992.

3. RrzauslasR. 365 vadovo dienos. V, 1994.

A. Motyvuokile, kodil moketi klausytis yra svarbu.

1. ,,Nera nieko malonesnio bendraujant su ZmonAmis, kaip demesys" (O. Balzakas). ,,Klausyti - tai daugiau nei suprasti Zodzius" (K. Capekas\.

2. ,,Jusgalite isigyti daugiau draugq per du mdnesius, jei nuoiirdziai domesit€skitais Zmonemis,negu per dvejus metus, iei stengsitds, kad kiti Zmones dometrlsi jumis,, (D. Kdr egis).

3. ,,Jeinori buti protingas, iSmok protingai klausti, ati dziai klausyti, ramiai atsakin€ti tu nutilti, kai neturi kq bepasakyti" (/. K. Lapateis). ,,Kas nernoka tyleti, tas nesugebair kalbeti,, (Scr?fta). ,,Menas klausyti beveik prilygsta menui deramai kal bdtt" (P. Buaslas). ,,Daugyb€ imoniq moka graZiai kalbeti, bet maza kas moka klausytis, nes tam reikia proto" (R. Iago,,i). ,,Retaikalbeti - ltai kas atitinka prigimti_ Nes nei vetra vis4 rytq nesiauiia, nei liutis vis4 dien4 netrunka,, (lao Dzd).

4. Mokedami klausytis daug daugiau suprasitepamokrt metu ir praddsit geriau mokytis.

5. Suzinosite,kaip valdyti klausyrojq d6mesi ir kaip parengti tokias kalbas, kuriq bttLl lengva klausytis.

6. Ismoksite, kaip klausltis kalbdtojo ir suprasti pagrindinius teiginius.

7. Panaudositevisus Siuosigudiius bet kurioje kasdieninejesiLuacijoie, kai reiles isllausyti.

PasinaudodamiSiaismotyvais, paaiikinkite klausymosi svarb4 V klasesmokiniams, po to - IX klasdsmokiniams.

B. Mokykile slebdti ir supiasti prasto klausymosi prieZaslis bei pasekmes.

1. Paskatinkite mokinius pdsiminti, kas nutiko, kai jie k4 nors ne taip suprato (bendraudami Seimoje,su draugais ar mokykloje). Kodel ne taip suprato? Kokios buvo pasekm6s?

30

2. Vaikai mdgstaZaisti ,,sugedusitelefon4". Pirmasis PaSnibZdakq nors kaimynui i ausi, iis - kitam. Paskutinis garsiai pasako,k4 isgirdgs.Pazalskitesi Zaidim4 APtarkite pirmosios ir paskutinâ&#x201A;Źs ;inutds skirtum4 Kokios buvo tarpines Brandys?Kas kaiP suPrato?Kod6l?

3. Panagrinikite su mokiniais Prasto klausymosi Pavyzdi. Raskite logikos klaidas, Paai5kinkite,kaip jos atsirado Galima pasinaudoti kad ir Siuo Pa\yzdiirl (RazatskasR , 19 8 8 p , .81): ,,I<apitoas - adjutantuL - Kaip Zinote,rytoj ivyks sauldsuztemimas, o tai barna ne kiekvien4 dien4. Surinkite visus rytoj 5 valand4 aikSt6je zygio apranga. Kariai gal6s stebdti si rei5kini, o as jiems paaiskinsiu. Jeigu lis, stebdti nebus k4, tada Palikite Zmones kareivindse. brtdiniiampuskftininktul: - Kapitono isakymu rytoj 5 valandE ryto ivyks saules uztemimas Zygio apranga. KaPitonas aikitdie Paaiskins, o tai btna ne kiekvienE dien4. Jeigu lis, stebetinebus ko, tuomet reiSkinys ivyks kareivinese.

Adj antas-

Bldintis puskarininkis - kdprtllui: - Pagal kapitono isakym4 rytoj 5 valandq ryto saulds uztemimas aikstdjerZmonds- Zygio aPranga.Jeigu lis, kapitonas paai3kinskareivindse5i retq reilkinl, o tai bnna ne kasdien. kaleiui1.ti: - Rytoj 5 valandq ryto sauld uztemdys kaPiton4 karei vin6se.Jeigu lis, tai lis tetas reiskinys lvyks Zygio aPranga, o tai buna ne kasdien."

Kareiois

4. OrientuolitemokiniusstebetiLlau5ymosiprote:4 mokytojui aiskinant pamok4 ar draugq atsakindjimo metu: a) aptarti teigiamus tu neiSiamus klausytojll bruoius; b) paaiskinti, koddl nenoriai klauseisi, kas buvo ne taiP 1r Pan. 5. Aukstesniqjq klasiq mokiniai galdlq Paruoiti 2 3 min. kalbas klausymosi temomis. Pavyzdziui: a) ,,Kalba,kurios niekada nePamirsiu", 31

3. Motyvuokite: kiekvienE dienil girdi kalbant ir pats kalbi; turi biti pasiruo 59s bendrauti ivai ose situacrlose.

4. Organizuokite mokiniq darbq. Galima tokia tvarka: a) individualus;

b) porinis (suderinasavo nuomones); c) grupinis (randa bendrE sprendimq); d) kolektyvinis - kiekviena grup6 pasako savo

3. Pdsiminkite, su kuriais Zmonemis labiausiai patinka bendrauti ir kodel.

4. Apibendrinkite, koks Pasnekovasyra: blogas Seras a) paraSykitepo tris pirmiausiai i galvq atejusius apibtdinimus; b) pasitarkite su draugu; raskite keturias bendrascharakteristikas; c) aptarkite savo nuomo ne grupeje; galite uzraiyti penkis apibudinimus; d) visrt grupiq praneiejai teperskaito atsakymQ ipirm4ji, o tik po to - i antrEji klausim4.

koks painekovas yra geras (uzrasomalentoje, pasikartojantys bruozai pabraukiarni); - koks painekovas blogas (analogiskai).

5. Apibend nkite moki 5. Atsakykite I klausimE: niq darbq. Pagilinkite jq su- kuriq savybirl man, kaip pratim:}. Orientuokite i save: geram pasnekovui, dar tfiiksta? ko reikdtq ismokti?

\l / ':-6-'+

ra

E. Paskalinkile mokinius susidaryti ir aplarti tinkamo Lfauslmosi trisykles. f a v y z d 2 i u i: 1. Nebtk panaius i Zybsinii4 lempute: iia klausaisi (,,ijungta"), dia nesiklausai (,,iijungta").

Kad, uzuot klausydamas ir apibendrindamas, kas norima pasakyti, ,,nesiknistum" savo reikaluose, daugiau dr.imesiokreipk i gestus,Zvilgsni. intonacijas,t.y. pereik i jausmq lygi.

34

2. Ne.iklausyL..stillinami s. rk imi' Kai idamiai Zirfrime i Zmogq neva klausydamiesi, o i! tiesq galvojamevisai kq kita, musq Zvilgsnis darosi stiklinis, o veido israiska tampa svajinga. Nieko neapgausi: visi tai mato, todel sapnus Palik nakiiai Jei pats kalbi ir pastebi Zmoniq stikliniais Zvilgsniais, padidink temp4 arba padaryk pauzg 3. Klausydanasis,,nesiiibuok laivelio".

Kai nesutampa mustl ir painekovo mintys, mes nesamoningai nustojame klausytis ir netgi PasirengiameSintis arbd pulLi, nes niekam nePatinla,kdi nePJi\omr io nu') monds ar sprendimq. Net jei iI yra Pagunda taip elStis, vis delto iiklausyk iki galo, issiaiSkink, k4 Zmogus galvoja, iI bandyk i tE ploblem4 pazinreti iS kitos Pusds(pagal K/ri /redo(Craighead,Skotija) gyvenimo ir tikejimo instituto so cialiniq kursq medZiag{.

MONOLOCINIO KALBEJIMO MOKYMAS

Ai jutfts duosiutokiosiiknlbosbei iiminties,kad negalis fleiatsispitti,hei ptieEtatuuti oisijns4 prieiininkai.

NaujasisTestanentas, Lk 21, 75

B

RENGIMASIS KALBAI hrlkis l,Jtlbitidaien atoejais:arba kai saooktilbostem4 esi arbakai kalbiLibnLina;tik tadakalbtjimdsoerdorai trpgaloojes, ui tylAjinq. tesnis Isotrntds ISnagrin6jg ii skyriq, turetumete: 1. Suprasti: kokie yra rengimosi kalbai etapai, - kaip kalbdjimas piklauso nuo adresanto, adresato tu situacijos, - kaip kalb6jimas priklauso nuo auditorijos dydzio ir distancijos.

2. Iimanyti: - kas yra kalbos intencija, - kaip kalbos skirstomos pagal rnokymosi logikq, - Las yra auditorijosanalizeir laip jq rtlilti, - kaip mokyti interviu, - kokie yra teiginiq iliustravimo tipai.

3. Mokdti paaiSkinti: -

-

37

^dr y

PdlIr ,^1,

tcr Iq,

kaip suformuluoti kalbos tikslq, kaip dnkti ir sisteminti medziagtu kaip paaiikinti s4vokas, kada ir kaip pasinaudoti lyginimu, kaip pateikti pavyzdi, kokios yra statistikos naudojimo taisyklâ&#x201A;Źs, kada ir kaip pasiremti autoritetu.

Orientacine dalis Pasakyti mokiniams, kad kalbai reikia pasirlroiti, neuz tenka. Reikia juos ismokyti, kaip tai daryti (kur ieSkoti medZiagos,kaip j4 atrinkti ir t. t.). Pirmiausia pag4skime rengimosi svarbE.Padati iia gali kad ir istorinis komentaras: Demostenasniekada nesutikdavo iseiti I tdbuntu jeigu ji staiga kviesdavo kalbeti; garsusis Ciceronas sakydavo: ,,Plunksna - gedausiasmokytojas"j kart4 jis buvo tinkamai nepasirengesir taip nudiiugo, kad kalba atidata,jog t4 Zini4 prane5usiamvergui tuoj pat dovanojo laisvgRengimosi etapai Visosardtoriausjigas i gebijimaiyra suskirstytii pankisetajis tufi fasti temqsato kalbai;dnLrn,tetn! t ri i;dis pus: pir111a, tyti tant tikra htarka,atsi|uelgtlamas s; i aplinkybesir drgLLment treiia, oisatai tarsiaprengtikalbinisraiikospriefioni1l1is;paskui itofitini atmintlJie;pagnliauariai ir gtaiiai kalbqpasakyti.

Ciccro as

Msq pirma der6tq mokiniams nurodyti, kiek taiko reikia, norint tinkamai parengti kalb4. Ji neatsirasstaiga, pri sddus prie tusiio popieriaus lapo: ,,Kalbos neilkepsi kaip uzsakyto pyrago" (D. Katnegis).Iq reikia subrandinti.

Paprastainurodomas 6-7 dieml laikotarpis, gana skir tingai nusakant kiekvienos dienos uzdavinius. Tikslingiau sia bi:ltq ii laik4 suplanuoti taip: Dienos prieS kalbE 7

6 5 4 3 2 1 Paskirtas laikas

Reng imo s i

u7d uot)

!

ISsirink temq; numatyk kalbos intencij4 ir tiksld nustatyk, kam kalbesi, kada ir kur; kE nordtum pasakyti - paruoSk proiektq.

Susirinkmedzi.rgq.Dirbl bibliotekojc.

Suplanuok kalbos destymq - pagrindine jos dali.

IolglL^1.o,' 6.tn PaU dr Eq'

Pasiraiyk kalbos tekst4.Jei reikia, rask papildomos medziagos.

Garsiai pasakyk savo kalbq. Ieikok tinkamo Zod.Zj.o, tobulink sintalsine i5rai5k4.

Praktikuokis.

Pasakyk kalb4.

Tema ir jos Pavadinimas f,4d oratariltsrast4 kalbastarrq,jam rcikalitgi trys tlalylkni: iZxrlsumas,s1lptlttl as tr ptlstangas. oc .nas Paprastai temas ir situacijas diktuoja Pats gyvenlmas' taiiau specialiaimokantis iSkalbosnuolat tenka formuoti(s) vien4 ar kitq sPecifini mokeiim4, o tam reikia tur'ti tema Taigi pasirinkti tem4 - Pirmasis Zingsnis Zmones pa prastaikilba apie viskq, kas tik yra po saule, bet iisirinkti vienq dalyk4 kad ir 2 min kalbai yra nelengva uzduotis Geriausia,kai tcma aiiki (Pavyzdziui, arteiant Motinos die nai), taiiau taip buna ne visada l'aaiskinkime mokiniams' kaip gatima rasti temE savo kalbai.

Yra keletasbudq 1. Perzvelgti savo hobi, interesus ir Patirtl 2. Perzvel8ti tam tikras temq gruPes (menas, mokslas' mokymas, darbas, politika, ekonomika, dvasinds vertyb6s, masinds informacijos Priemonas tu pan')' 3. Pavartyti enciklopediiq - rasi kuo itin susidomEsi 4. Pasinaudoti ,,proto sukretimo" metodu (E- S L,lcrrs)l ilgai nem4stant,visus i galv4 atdjrNiusdallrkus surasvti Pa gal sqvokas:Zmonds,vietos, daiktai, ivykiai, Procesai,s4vo kos, gamtos reilkiniai, antgamtiniai rejBkiniai, Problemos, planai ir sumanymai. Rezultatas gali atrodyti SitaiP: Zmonas

Vietos

Daiktai

Mano mama A. Sabonis Mokytoja Just. Marcinkeviiius

Vilnius Mano gimtine Kursiq Nerija Antarktida

Kompiuteris Egipto piramides Biblija Laikrodis

lvykiai

Procesai

SEvokos

Brolio vestuvds Roko koncertas Avarija po mano langais

Sapnas Ralymas Eisena

Laisve KikSiionybd Meditacija

39

Gamtos reiSkiniai

Antgamtiniai reiSkiniai

Problemos

zemes dreDelrmas Skraidaniios Vulkanq lekit6s iSsivedimas Reggimai Saulds sistema Du dvasiniq Sniegas bntybiq pasauliai

Ozono skyles Girti vairuotojai Per trumpa ilgoji pertrauka

Kai kurie dalykai gali pakaukti demesi kaip potencia.. lios temos.-Jeine, ieskant temos pagal Sl metodq, reiketq rash tuos dalykus, kurie idomiausi, ir padaryti jq sEraSus, leidziant laisvai kilti asociacijoms.Uirasyti reikia visE aso_ ciacijq grandine (iki 6-2 minaiq), nesibijantnutolti nuo Da, grindines minties.Pavyzdziui: Gatviq ap;vietimas kai einu namo - tamsu pavojus elektros energia geras daiktas

ruSys

Sviesa Sera nuotaika tvarka grozis

Tema:,,GtoZismisr4 aplinkoje,,.

Taigi panaudojus ,,proto sukrdtimo,, metod4, galima ga na greitai rasti tem4. Kaip jq pavadinti?

Yra trys pavadinimq rusys: l) tiesioginisdalyko pavadinima:.

2) klausimas, 3) intriguojantis pavadinimas.

Aukiiiau pateiktas temos pavadinimas yra tiesioginis. , .

Jeigu norime klausytojus suaktyvinti, tem4 galime priJaty_ ti kaip klausim4. Pavyzdiiui: ,,Xam reikalingas groZis ap link mus?" Intriguolantis, kurybilkas pavadinimas iadina smalsumE,taiiau temos dazniausiainenurodo. pavyzdZiui, vienas i5 mrtsq temos intriguojantiq pavadinirnq galetq bil ti: ,,Nuvytusi gele ant dulketo stalo,,. Kaip matote, temos pavadinimas reikalaujair tam tikro kalbejimo stiliaus: nert_ ralaus arba emocingo,

Kalbos intencija ir tikslas KokiagfiZi bebutukolba,ji tsmpa ereik|linga,o kai kadtt , krnksmtnRo. iciRuncaeda iri?sr ril.lq. krittit,ann, Kalbos

Itikinti

Kalbq rniys

Kai'tema aiski, reikia numatyti kalbos intencijE (lot. i,1fsnfio - ketinimas, veiklos motyvas, sumanymas).Ko siekiu: suteikti Ziniq? ltikinti? paskatinti veikti? suzadinti jausmus? teigu mano intencija yra informuoti, t. y. suteikti Ziniq, parodyti, kaip kas nors veikia, a3 atliksiu mokytojo vaidmeni: turesiu aiskiai, tiksliai ir idomiai perduoti informacil'4.

Jeigu mano intencija yra itikinti, aSbusiu tarsi advokatas ar dvasininkas; turdsiu stengtis kalbdti taip, kad mar-Io klausytojai pakeishl pozitr4 i kalbam4 dalyk4.

Jeigu mano intencija - paskatinti veikti, turesiu kalbeti kaip vadovas: raginsiu, kad mano klausytojai imtqsi tos veiklos, uZ kuriq agituoju.

Jeigumano intencija palinksminti, busiu draugijos slela: papasakosiutai, kas idomu, malonu ir naudinga Zinoti.

Pagal kalbâ&#x201A;Źjimo intencijE gali buti skirstomos ir Paiios kalbos: Informacinas kalbos

Itikinilno ir skatinimo kalbos

Prcgin6s kal5os

Kalbos skirstomos pagal tas sritis, kurias jos dau giausia veikia: mintis, informacindskalbos jausmus, progindskalbos itikinimo ir skatinimo kalbos - mintis, jausmus ir valiE. (Kalbq skirstymE kitu pagdndu Zr.: ,,Kalbq ru 5ys", p. 181-183.)

Kaip matyti i6 schemos,in{ormacija arba progines kalbos, jeig( jos palieiia ;moniq jausmus, mintis ir vali4, gali lengvai iapti itikinimo kalbomis. O Siossavo ntoztu neap sieina be informacijos ir yra sakomos esant atitinkamai si tuacijai, t. y. tam tikra proga. Taiiau lai nereiikia, kad jos panaSiosrskirtumas tarp Vasario 16-osiosminejimo kalbos i informacijos, kaip naudotis telefaksu, yra didiiulis.

Suprasti kalbos intencijEyra bttina: jeigu ji neailki, gali buti neai3kus ir kalbos tikslas.

Tikslas tarsi seka paskui intencij4. Pavyzdziui, aS pasirinkau kalbati apie valiE- Si tema aktuali ir lrlan, ir mano draugams. Taiiau ji labai plati. K4 kalbeti? Reikia nustatyti kalbos tiksl4, atsizvelgiant i pasirinkt4 intenctq.

Temd. Valia. .lnter.ta. Itikinti.

Iiksl4s. ftikinti klausytojus, kad valia rcikia ugdyti.

Kaip tikslas

Tena. Valia.

Irfcr.rd. InJormuoti.

Til(s/ds.Supazindjnti auditorij4 su pagrindinâ&#x201A;Źmis valios savybemis. ?trrr. Valia. iTldrcia. Paskatinti veikti.

T,kslns. Raginti, kad klausytojai laikytqsi dienotvarkas.

Tenn. Vali.a. lrfei?c4a. Suzadinti jausmus.

Tikslas. Papasakotiapie izymiq Zmoniq valios jigE. Tikslo

Paaiikinkite mokiniams, kaip suformuluoti tiksl4: 1. Sudaryti fraze su bendratimi (paaiikitlti,pt)rcdyti,pL1 Sristi,irodyti), nes bendratis rodo krypti.

2. Uzrasyti tiksl4 pilnu sakiniu.

3. Uzrasyti tik vien4 minti (pavyzdziui, jeigu paskutinio iT v miq Z mo n iq v . rr arianlo rik"lasbntq,,P dp d s d L o h . rp ie lios j6g4 ir bevaliikumE", jis nusizengtrl iiam reikalavimui).

Aiikus tikslas padds: - nusprgsti,kokios medZiagosreikia ieikoti (sttaupysi ruoiimosi laikq), logiBkai isddstyti mintis.

42

'Iikslas, kaip ir temos Pasirinkimas bei rcngimasis jai, priklauso nuo trijrl dalykqr nuo Patieskalbetojo,klausytoiq ir nuo kalbos aplinkybiq, arba, mokslo kalba sakant, ntrcr adresanto,adresato i! situaciios Adlesantas ir adresalas Swlkiausias dnlykaskalboje, Lnip ir rl1ucnMt. - sr/frdsh, Li/s kurhto titLrej tittka... kuri kalbama,ir inonit!, k1l Visotlarcikia paisyti dalYko, ricn$ kalbama.

C,.dronas

Kalbetojq tipai

Adresantas (vok.,Adressnnt siuntejas)- tai tas, ktuis perduoda informacij4. Siuo atveju tai kalbdtoias Kokia tema ir kil jis pasakys,Priklauso nro jo issilavinimo, paziunl, r isitikinimq, intercsq ir nuo to, kaiP jis suPranta achesat4 jisilavinim4 ir situacijq. Be to, kalba turi atitikti kalbetojo visuomening padeti. Pavyzdziui, mokiniri ncdera kalbeti kaip visazinaniiam akademikui Todel jis ttrthl savo kalbojc vartoti kategoriikumE mazinaniius lterPinius (m4'lV iiau sa@kim,tdrkiln, galb t, atndo ir pan.) Mokiniai turetq srprasti, kad klausylojams nepatinka matyfi Pretenzing4, moralizuojanti, pykstanti arba neajlkiai iI nekryPtingai inekanti kalbetoj4.

Pradedanaiajamkatbetojui, kad iis galitq efektyviau lavintis, reikdtq nustatyti, kudam oratoiq tiPui jis priklauso' Paprastai yra skidami trys arba kehui kalbetojr.l tiPai B. Giedra pagal vokieiiq retorjkos tradicij4 skiria diskursi ni, intuityvqji ir asociacini tip4 Rusq iskalbos specialiste S.Ivanova, remdamasi savo steb6jimais,mano, jog yra ke turi kalbetojtl tiPai: racionalusis loginis, emocinis intuityvL1sis,,,filosofinis" ir lydnis, arba meninis vaizdinis (n6'r uoca C.,7978, p. 45-49\- Kuo jie skiriasi?

Racionaliojo tiPo kalbetojas yra linkgs daugiau analizuoti reiSkinius, svarstyti, argumentuoti Besiruosdamas l.r l baijisgrie,,tdisisleminamed iia E 4d e lrliri . 1 P mr" t oP I J nq, noi' kalbedama*gali iuo ir nesinaudoti\io tiP'r krlbe tojas yra linkgs skandinti minti Zodzirf gausybije Jam rei kdhl stengtis kalbdti emocionaliau, vaizdziau, rasli t4 vieninteli nepakeiiiam4 Zodi, Parinkti tinkamq Pavyzdzirl 43

savominaiai iliustruoti. Manoma,jog kaip tik Sio tipo mokiniai vengia laisvq temq labiau megstaliteratildn6s analizAs rasinius,referatus,mokslinius praneBimus,o gyvenime lengvai susitvarko su dalykiniais raltais, ataskaitomisir planais.

Emocinio intuityvaus tipo kalbetojas lneka aistringai, isirautgs,nevengdamas aihesnio Zodzio, taiiau ne vj$da sugeba ,.suduti galE su galu", - pameta minti. Todel jam brltina prie3 akis turâ&#x201A;Źti trumpq konkrehl plan4 su paZymetu laiko limitu, kad jo grazbylyste neatrod]'tq tik emocin, gas plepqimas. Sio tipo mokiniai nodai raso laisvas temas, greitai perpnnta publicistini ir populiaryji mokslini stitiq.

Sunkiau apibidinti tuos, kurie skidami ,,filosofinei,, grupei, nes jie gali buti labiau ar ne tokie jausmingi, labiau ar ne itin linkg analizuoti. Sio tipo imonems bidingas pastovus domejimasiskuria nors tema.Jie gali ilgai ir kruop! diai nagrindti vienq klausimq, raustis arch'.vuoseir parengti puikq mokslini straipsni arba pranesimQ,taiiau nemagsta populiaraus mokslinio stiliaus ir vargiai prisiveriia rasyti dalykinius rabtus. Taip pat sunku juos pdsnekinti kalbeti didelei duditorijai arb.r parasyLipubli(isrjni straip5ni.Sio tipo mokiniai dazniausiai renkasi temas, kurios reikalauja visapusi3kai apsvarstyti kuriE nors problem4.

Paskudnegrupe - lyrinis, arba vaizdinis, tipas. Meninâ&#x201A;Źs prigimties Zmonâ&#x201A;ŹsmEsto daugiaLrvaizdais nei login6mis kategorijomis (nors tai visai nereiskia,kad jq mEstymas nelogiskas). Tai bndinga ne tik profesionaliems menininkams, bet ir daugeliui Zmonit} kuiq kalba neiprastairybki, pilna epiteh, tropq ir vidinio jaudulio, galinaio sugraudinti auditorij4 iki asarrL tadiau dazniausiai tokiai kalbai stinga nuoseklumo ir pag4sto argumentavimo. Vaizdinio tipo Zmonds paprastai mdgsta gamtfu poezij4, neretai bando kurti.

Taigi kiekvieno tipo kalbdtojai turi savo p valumq ir trikumrl. Mokytojui reikehl Zinoti, kuria kryptimi dera la vinti mokinio oratodnius gebdjimusir kokius trarkumuspa ialinti.

Adresatas (vok. Ad,'css-af gavejas)- tai tas, kuriam informacija perduodama. Siuo atveju tai klausytojai. Kalbetojas turi Zinoti savo klausytoiq poreikius, interesus,paziu ras ir Ziniq lygi, kad galdtq sekmingai su jais bendrauti.

Todel jis turi atsakytisau i kelel4klausimq.

1. Kam ai kalbdsiu?

Kai mokomds kalbeti, mtrsq auditorija yra mirsrl seima, klasd arba grupd - savuosius mes Pazistame Jeigu tektq kalbdti kitai auditorijai, Pirmiausia reiktq atlikti vadinam4 la demogrdtingdnalizâ&#x201A;Ź:nustdtvtiLlauqvtoitldmziq,lvlj, ii uZsiemim4,tautybg.reljginesPd'inras Jul nuo 'ilauinlm+ to pdklauso, ar tema tinka auditorijai 2. Kiek mano auditorijai aktuali Si tema?

Priei ruo3damasisPateikti kuriE nors temtu turi Zinoti: - ar klausytojai tuo domisi?

- kiek Ziniq jie turi ia to dalyko?

- koks jq Poziirris?

Tai bttina Zinoti, nes nuo to Priklauso, k4 kalbesi ir ko nesakysirjei ktausytojai mazai susiPazine,nesidomi, Pasa kosi elementariusdalykus; jeigu jie ismano - ir Pats turesl parodyti ismanymE. PerPrates auditoriios pozinri, galesi talbdti apie tai, k4 ji ir tikisi ilgirsti Taiiau jei8l1 ruosjesi klausytojus kuo nors itikinti, tu ivertinti ne tik jt1 Zinias ir interesus,bet ir moralines vertybes bei isitikinimrs' Taigi kalbdtojui tuli btrti aiSkns auditoriios l s i h k j n imai

Paiiuros Moralines vertybes Zinios ir interesai

Kaip tai i5siaiikinti? Patogiausiasbudas yra aPklausa Ji gali bnti atliekama Zodziu tu raitu- Pirmuoju atveju Pasiter raujama draugq, ar jiems bus idomu tai isgirsti, k4 iie aPie tai Zino ir pan.

Nodnt ;tlikti apklaus4ra5tu, Zinotina,kad yra trys klau simq rnsys: alternatyvrfs,laiptiniai ir atviri klausimai (Pa gal E. 5. L cas).

Alternatyvus klausimai, kaip sako irjq Pavadinimas,Pateikia 2 (3) galimybes. Pavyzdiiui:

Ar Zinote... ?

Taip Ne -

arba

Taip Ne Nesu tikras

Tokie klausimai tinka iinioms ir interesamsnustatyti.

Laiptiniaj klausimai p mena altematyvius, bct tud daugiau lygirl. Pavyzdziui: KokiE reik5me kasdieniniame gyvenime turi ...?

Didziatlsiq

Didelg

Viduting Tui liek tiek reiksmes

iokios

Jie tjnka paziuroms ir vertybdms nustatyti.

Atviri klausimai. Tai musq iprasti klausimai. Jie nedboja atsakymo galimybirl. I'avyzd;iui: K4 jus manote apie ... ?

Ko tikit6s is ... ?

K4 darytumete, jeigu ... ?

Taiiau respondentai (apklausiamieji) gali ir nepasakyti tai, ko jus tikitds.

Taigi apklausa suteikia Zinirl apie auditorijos tiniq lygi, paziuras ir interesus.Dar daugiau: jeigu domdsiesisavo auditorija, jeigu klausytojai matys, kad i4 hikesiiai tau svar btrs, jie bus nusiteikg nuoiirdziai priimti tai, kq pasakysi.

Jeigu nuspresi pateikti apklaus4rastu, laikykis Sitl p ncipq (pagal E. S. Lucas)l 1) dipestingai suplanuok apklausq, kad gautum tE informacijq, ku os reikiaj 2) panaudok visq trijq tipq klausimus; 3) isitikink, kad klausimai yra aiSkusir nedviprasmiSki, 4) apklausa tu buti kumpa.

Surinkgs Zinias, jas apibenddnk: 1. Kaip auditodja domisi 1 . Tai reiSkia, kad galiu juos sudominti kalb€damas (siuo dalyku) aPre 2. Kiek Ziniq tdri (iSsios 2- Tinkamiausia medziaga butrl 3. Turiu itikinti, kad 3. Poziuris (i 5i dalykq)

K aip atsiivelSti i auditoriiq

Paaiskinkite mokiniams, kad ruoidamiesi kalbai jie turi atsizvelgti I auditorij4.

1. Nekalb6k to, k4 auditorija jau Zinol 2. Zmones yra egocent iki. Jie girdi tai, k4 nori Sirdeti.

Visas kalbas jie priima turddami galvoje vien4 klausimE: ,,Kodel man tai svarbu?" Todel:

3. Stenkis, kad klausytojai bntq srdntercsuoti.KreiPkis i juos, pasiek, kad tavo kaib4 jie Priimtq kaip aktuali4 sau (pavyzdziui: ,,Mums kiekvien4 dien4 reikia ", ,, . ir mums taip gali atsitikti."). kiekvienq tem4 gali 4. Nebuk per daug dalykiikas, ma ddstyti populiariai Jei vartoii terminus, jie tud bilti vi siems suprantami, 5- Venk absrrakcijq,sausq faktq, - iasmenink savo idejas. Abi;ink: zmondsdomisi imonemis (D Kalte8is), todel duok vard4 savo herojui ir tegul ii veikia tie dalvkai, apie kuriuos kalbi.

6. Vjs4 ruoiimosi laikq klausk savgs:kas auditorijai Pa tiks ir kas ne? kuo jie gali suabejotii ko paklallsti? kaiP jie rcaguos I kalbos izang4 ir Pabaig4?ar Sie Pavyzdziai bus jiems aiikus? ir t. t. Atsakydamas i liuos klausim s, stenkis pasijusti savo klausytojq kailyje, Pazinreti i visk4 jq akimis Kalbos situacija Yra Zrnonit!,puikidi kalbaniiy, bet tali gra;u ne ta+) gernt raiatrii4. Tdip ln todal,krtd oieta, klausytojrtiir pa . ikaititla juosit ij'a kia ii j4 Pratodaugiau,negujie galitl! duali be iitos iiLumos B. Irdsi.d/rs Galdtume skirti dvi pagrindines vieiojo Zodzio vartoji mo sntls: 1) formaliqj4 (politiniq veikej4, advokatq ir prokurorq kalbos; kalbos dalykiniq pddmimq metu, ilkilminguose susirinkinuose, mitinguose ir Pan ); 2) neformali4jE(kalbos nedidelio masto minejime, susirinkime; paskaita, pranelimas, Pasakojimas, aiSkinimas; kvietimas, sveikinimas, Pdstatymas, padeka, uzstales kalbos, laidotuviq kalbos ir Pan ) Pasakyti bent kelet4 sakiniq klausantis Zmonirl gruPei - jau vieSojikalba. Tad vieSosioskalbos vartojimo srihs visrt kur yra kalbama ddl tam tikq Pdezasair!susirinku siems Zmonems.Atsakinejimas Pamokq metu taiP Pat yra vieSosioskalbos lorma.

Kalbetojui reikdtq suprasti, jog kalbant forrnalioje, o{icialioje aplinkoje ir kalba btna formalesnd,labiar.lsuvarZyta. Kadangi jauiiama didesnd atsakomyba uZ kiekvien4

dydis

iodi, pasirenkamasil atitinkamaskalbos sakymo bndas (Zr.: ,,Kalbq sakymo bndai", p. 156-158), o neformali aplinka Ieidzia laisviau jaustis,improvizuoti, vartoti ivairesnesraiskos priemories, paeyzdZiLri, kalbeti tarmiskai.

Kiti svarbqs kalbetoiui dalykai: kada kalbesiu? kur kalbesiu? kiek bus klausytojtl? kiek laiko man skirta? Juk ne tas pat yra kalbeti i5 ryto, kai Zmonds pailsejii-ii nusiteike dirbti, ir pries pat pietus, kai daugurna jau i6alkg, ar po pietr+,kai klausytojai sotlis ir iau kiek abejingiNe tas pat kalbdti per pertraukE tarp uisiemimq, kai Zmondsnusiteike pailseti ar sutvarkyti savo reikalus, ir specialiai susirinkusiems tavo kalbai skirtu laiku. Tavo kalba vienaip bus orientuota, jei arteja5vent6s,ir kitaip, jei jos jau pradjo, vienaip gali pradeti, jei uZ lango pnga, ir kitaip jei pavasaris.

Svarbu yra, ir kur kalbâ&#x201A;Źsi:kokio dydZio bus patalpa, ar ji maloniai klausytojus nuteiks (neSiukslina,neuzgriozdinta,lenta nuvalyta). Calbnt teks kalbeti didel6ie satejear mo, kyklos kieme, kur negalesi pasinaudoti vaizdindmis prie mondmis- Tai rcikia Zinoti prie: ruosiantis.

Svarbu ir tai, kiek bus klausytojq. Juk deiimiiai kalbasi kitaip negu Simtui. Cia pateikiama schema, vaizduojanti, kaip kalbdjimo pobudis, balso stiprumas ir distancija tarp adresatoir adresantopriklauso nuo auditoriios dydzio (pa gd, G. Rodman).

Distancija Asmeniniai kontaktai (nuo 0,6 m iki 1,0 m) MaZa uZdara grupe (0,6m-1,5m) MaZa atvira Brupe (1,5m-2,5m) MaZa auditodja (1,8m-3,0m) Dideld auditodja (3,0m-6,0m) 48

Balso Kalbos strPrumas pobudis

oo

srlPnas

Pnvatus

^-l

r+

silpnas

privatus

a-{9b

vidutinis

pokalbio

^Hp Q --,-: 6:i\ IQ.,,,,,. ,;l fr-f \-/

._[^_.,]

vidutiniS- vreso Po kar garsus kalbio garsus

iSkilmin gas

Jeigu patalpa didel6, o Zmoniq nedaug, reikia paprasyti juos persesti ariiau kalbdtojo, - ,,suplakti i vienq Psichine mase" (D. Karregis).Jtikinti pavienius asmenis daug sunkiau negu didelg Zmoniq mini4. Daugelio Zmoniq artimumas sustiprina jausmus, todâ&#x201A;Źl minioj zmogus jauiiasi kazkiek apsvaiggs.

Ddl Siosprieiasties, kaip teigia B. Giedra: - minia greitai susijaudina del menkiausiq pdezasiitlj - atsiduoda vienai kuriai iddjai ar jausmui, uzmirSdama kitas dvasines vertybesj intelektine sfera tarsi uzblokuojarna, todAl minia lengvabudiikai Feitai patiki tuo, kas skelbiamai minia nepakenEiakiekvieno, kuds drista pareikSti priesing4 mintij - rnini4 gali suvaldyti tik ramus, savimi pasihkintis vadovas.

Kazin, ar pradedanaiamkalbdtojui teks prabilti i mini4, t. y. didesn! ar mazesniivairiq Zmoniq samburi, ku s susi dnko i vienE viet4 del tos patios iddjos, fakto ar atsitikimo (B. Gie a\, taiiau iSmanyti minios psichologijE ir suprasti, kaip veikti, reikdtq.

PA P ILDOMA

LITE RA T URA

eliletd\)r mokyklaSiaulr.r.lor)bf. o lb a?rri ipreC. I..albos R.365 vadovodienos.V, 1994.P.127 130.

Rozauskas

Ugdykite orien{aciniusgebiiimus.

1. Siekite, kad mokini;i tema.

T T t,t1' ^;i' !

h

r

vr r ?r l

;

i f,

suplasl(r, kas y1a tinkama i

a) Surasyk,kuo domiesi tu pats ir kuo domisi tavo draugai- Kas sutampa? b) Sudaryk du temq sqraius: 1) i5 to, k4 skaitei ir #rde jai,2) i5 to, k4 kalba tavo draugai. Palygink abu ir pa daryk iivadas. c) Rask Zodyne 20 Zodziq, kurie galeq buti temos pavadinimo pagrindas. d) Suraiyk dalykus, apie kuriuos butq idomu isgirsti: istorijos mokytojui, namll Seimininkei, sporto birelio nadarns, tavo gimt4sias vietas lankantiems tudstams.

e) Isivaizduok, kad kaibdsi: seneliq namuose, mokyklos literatq susirinkime, Sefuojamojoje Zemesnâ&#x201A;Źje klas6je.

Kurios temos tiktq? ,,Kaip Zaisti futbol4?" ,,Kodel vaikai bijo?" ,,Rad)'tindsir sakytinds kalbos ypatybds." ,,Naujausi ivykiai."

2. PaaiSkinkite, kas yra kalbos intencija. i: K lausimq pavyzdZi a romdnai Po savo garsaus kad senovds a) Pasakojama, oratoiaus Cicerono kalbos taiP jam pagyrimq reiikg: ,,Tikrai graziai kalbdjol", ,,Puikiai!" O graikai Po Demos teno kalbos, nukreiptos pries makedonieiius, lauke: ,,Karas makedonieaiams!"Kuris i6 oratoriq kalbdjo geriau ir koddl? b) Kaip kalbdtum duota tema (pavyzdilLli, ,,Oras"), jei tau reik6tq: a) sudominti, b) Pamokyti, c) padaryti isPirdi, d) itikinti?

3. Sudarykite tikslo formulavirno igndiius. Uidaviniq pavyzdZiai: a) Sugalvok tikslq vienai i! pateiktq temq ir uzraiyk ji 3 kartus vis kitais Zodziais-Kuds iq Seria siai nurocto

kryPti? b) Pasidnk temq ir paralyk jai 3 skirtingus tikslus; kaip informacijai, - kaip itikinimo kalbai, kaip pramoginei kalbai. c) Analizuok pateiktas tikslq formuluotes Ar ios atitin ka reikalavimus?

4. Siekite, kad rnokiniai suprastq, kaip kalb6jimas priklauso nuo situacijos ir adresato. Uzc:irloairl p a v y z dZia i: a) Garsus alpinistas g4zo is eksPedicijos Kq jis PaPa sakos: - turistq klubui, - susitikime su visuomene/ vidurindje mokykloje, - savo artimiausiq draugq rate, - alpinistq susirinkime? b) Arteja Motinos diena. K4 katbetum,jei Motinos diena butq paiymima: 50

klases susirinkime, klases tevq h mokiniq susidnkime, mokykloje suruostame koncerte, (miesto) kulhlros namuose, - baznyaioje, - aplankant kapines ir pagerbiant mirusias motinas? c) Kas bntrl tinkama kalbdti: Kalddq Sventdsproga, krepsinio varzybq atidaryme, - misq mokyklos metiniq proga? d) Isklausyk (perskaityk) kalb4 ir issiaiskink, ar katbeto jas suvokA situacijE,adresat4,kalbos tikslq. e) ParuoSk 2 3 min. kalb4, kuri tiktq ateinaniiai Sventei.

-

MedZiagos rinkimas Kalbaturi plaukLiir rutuliotis ii dalykoi nanymo.leigu ontati s dalyko nesuaoki ir neperprdto,aisas graibylystis tik beprasmisaaikiikospastangas.

Ciccranas

Mes vis4 laik4 nesqmoningairenkame informacijE ir Zinome daug daugiau negu manome. Todel pirmasis medziagos rinkimo Zingsnis - .pajudinti" savo atminti.

Yra gera deiimtis ivairiq pasirengirnobudq. Kiekvienas jU duoda k4 nors nauja,nes igalina i tE pati dalyk4 paZvelgti vis kitaip. Zinoma, gali buti, kad kuris nors iS jq konkreiiam imogui arba rengiantis kalbeti tam tikra tema bus visai nenaudingas.Ku4 bnd4 pasirinkti arba kaip juos de rinti, - paties kalbetojoreikalas.PavyzdZiui,jeigu Zmogus yra ,,grieitas logikas", megstantis klasifikuoti, galbut jam tikslingiau i5 karto raSytistruktnrini planq (Zr-:,,Kalbospla navirnas", p. 95). Taiiau paprastai mokiniai jo nemegsta ir daugelis net mano, kad jis nera reikalingas-Kodel? Pasiro do, mtsq mintys nera linkusios paklusti grieztai struktiri nio plano schemai. Jos remiasi asociacijomis.Tad kodel neleidus asociacijomsatlikti savo darbo? Leiskime laisvai p l,r ukti mintims.iusijusiom. mu s u t c ma .i r, rt ink a r a di 'u namieji ,,proto sukrdtimo" metodai: ,,miniiq lietus", ,,temos iemdlapis" ir laisvasisrasymas.

51

,.Miniiq lietus" - vienas gedausiq bndq prisiminti, k4 Zinome. Kaip galâ&#x201A;Źdami greiiiau stulpeliu uzra5ome visk4, kas tik ateina i galvtu nesirupindami nei raiyba, nei skyryba, nei logika. Tai gali trukti 5 10 min. Svarbiausianety rindti, nesvarstyti, galima net nesuprasti iki galo, tiesiog leisti skristi mintims, nesvarbu, ar tai ftazd, Zodis ar klausimas. Tai budas, kuris padeda rasti rylius tarp to, kas yra atmintyje. Parasiusreikia ieikoti tq rysiq: svarbiausiusdalykus apvesti debeseliais,paiymdti ZvaigZdutâ&#x201A;Źmis,nubrdzti rodykles ir pan. Jei negavome to, ko nordjome, galime savo mintis ,,pajudinti" dar kartE. ,,TemosZemelapis"- tai bldas iisiaiikinti, kokia tvarka bntq galima iddestyti tai, k4 rasime tinkamo ta tema pasakyti. Tema uzraioma lapo apaiioje arba viduryje ir ,,auginama" brdziant linijas nuo jos ir uzradant naujas mintis.

Tos mintys savo ruoztu taip pat gali skilti i smulkesnes, tuomet ,,auginsime" jas (kiek to reikia duotai temai). Ir atvirksiiai: pamatg, kad keletas smulkesniq dalykLl Bali birti li apibendrinta, Salia uiraiysime apibenddnanii4 minti nijomis sujungsime j4 su tomis detalemis. Todel toks dar bas buna panaSusi iisiiakojusi medi arba i Zem6lapi su keleh.l magistraliq i daugybe kelirl bei takeliq, vedaniiq prie didesniq ir maiesniq ,,ezeriukq", kuriuose lra6ytos mtsq mintys.

Sis bidas panalus i ,,miniiq lietq", taiiau duoda naujq ideiq, parodo rysius tarp atskiq miniiq ir igalina greiiiau rasti kalbos struktrlr4.

Laisvasisraiymas - budas nustatyti pradine kryptl. Tai automatiskasrasymas,ralymas ,,nem4stant"-Jis ypai tinka tada, kai Zmogus neiino, kaip praddti, k4 pasakyti, arba nesupranta, kaip komponuoti. Toks 10-15 min. raiymas nesustojant- tai btrdas pralauzti vidines uztvaras: nerei kia m4styti apie formq, ieikoti kokios nors tvarkos, nereikia nieko taisyti, ieikoti tinkamo Zodzio ar detaliq. Taip dary dami tik sustabdytume miniiq tekmg. Del Sios priezasties reikia uzsirasyti visas mintis ir, net jeigu galva atrodo visiskai tusiia, vis tiek judeti pirmyn.

Sis bodas ugdo iSraiSkosoriginalumtu todel bai8us raiyti reikia perskaityti tai, kE paraiei, ir paielkoti kalbos strukturos apmatq bei iiraiskos,,perliukrt".

Taigi ,,miniiq lietus", ,,temosZemdlapis" ir laisvasisra Symas yra populiariausi btrdai savo atminiiai,,sukresti".

52

Euristinis planavimas

Aristotetia kltrstuai

pentada

Klasikiflis temas

Tik, Zinoma, jq dainai nepakanka: tenla ieskoti specifinds atitinkamos temos medziagos.Kaip jos ieikoti? Yra keletas vadinamojo eudstinio Planavimo budq, kai medziaga renkama remiantis tam tikrais aspektais.Mokiniq ddmesiui ga lima pateikti Aristotelio klausimus, K. Burke Pentad4 bei ,,klasikinestemas".

Aristotelio klausimai - tai btrdas dalyko Pdgimiiai ty fineti. Graikq filosolas A stotelisnustatd ketuias ,,bendras temas".

1. De{inicija (apibrEzimas):kas tai yra?

2. Chronologija (ivykiq seka):kas atsitiko h kokia tvarka tai vyko?

3. Gretinimas ir kontrastas:kokie yra panasumai ir skir tumai?

4. Priezastisk pasekmd:kokios yra priezastys ir kokie rezultatai?

Pentada- penki klausimai, reikalaujantysdalyk4 iiddstyti tarsi dramA,panaudojant penkias kategodjas:veiksm4, scenq, veik6j4, Piemones ir tikslE. Mes turdtume taiP klausti: 1. Kas atsitiko? (Veiksmas.)

2. Kada iI kur veiksmas vyksta? (Scena.)

3. Kas sElygojo veiksm4? (Veikdjas.)

4. Kaip veiksmasvyksta? (Kas, k4, kaip? p emones.)

5. Koddl veiksmas vyksta? (Tikslas.)

Sie klausimai gali blti naudingi aiskinantis, kiek iinai apie tem4, kq dar reikâ&#x201A;Źtq suzinoti. Rengiantis jie padeda kielvienam rspektui skirti vienod4demesj. ,,Klasikindstemos" - teksto tipus atitinkantys klausimai (patobulintas Aristotelio modelis). Tai dar vienas budas msti, kq pasakyti duota tema. Turedami galvoje savo tem4, galime perzvelgti Siuosklausimus: 1. Apibr6iimas. Kaip tai aiskinama (Zodyne, enciklopedijoje ...)?

Kuriai didesnei klasei priklauso X? Kuo jis skiriasi nuo kitq tos khsas nariq?

Kurios dalys sudaro X? Kokie yra jo poklasiai?

2. Lyginimas.

Kuo X panabusi y? Kurie X ir y bruo_ Zai yra bendri?

Kuo X skiriasi nuo y? Kaip jie sudaro kontrasta?

Kuo X yra, pavyzdiini, svarbesnis

nz y?

3. Prieiastis pasekmd.

Kokios yla to dalyko pdezastys?Ko kiospasekmes?

Jeigu tai ivykht kas b[rq paskui?

Jeigu tai teisinga, kas klaidinga?

4. Aplinkybas.

Kas yra imanoma esant Sioms aplin_ kybems? Kas ne?

Kas atsitiko X praeitie? Kas tikriau_ siai atsitiks ateityje?

5. Irodymas.

Kurie (dalykai, Zmolris ...) yra ,,o2,' tai? Kurie ,,prie5,,?

K4 apie tai pasakeautoritetai? K4 pa_ sake Zmogus, kuds tai patyr6?

Kurie statistiniai duomenys tai pare_ mia (arba p.rncigia)?

6. Posakiai.

Kuri Zinom4 posaki tia galima pritaikyti?

Kuriuos pavyzdZius iS panaliL! situa cijq galima pdtaikyti?

Negi viskq, k4 vienaip ar kitaip pasizymejome,sakysime? Galbitt taip, o gal ir ne. Kai atrandame, k4 pasakyti, reikia suformuluoti teigini - pagrinding kalbos minti, ar ba tezg.Tai ji nusprgs, kq palikti ir kE atmesti (Zr_:,,pagdn dines minties samprata", p. 68). lnfomacijos Kur galima ieskoti reikiamos medziagos?Apibenddntai ,,sandeliai" galetume pasakyti, jog pagrindiniai informacijos,,sanddIiai", anot J. Ereto, yra: 1. Kalbetojo Zinios ir patirtis.

2. Knygos, iurnalai, laikra6iiai.

3. TV radijo laidos, kino filmai.

4. Paskaitos,kalbos, gyvenimo stebejimas.

Kadangi Zmogausatmintis n6ra tobula (atrodo, kad at siminsime, bet iS tiesq gana greitai uzmirstame), ismokime ir i5mokykime tvarkyti ,,popierine atminti" 0. E/cfds).

ISraBai ir iikarpos Kaip utsiraiyti?

Skaitydamasknyg4, uZsiraiyk ant atskint vienodo for mato popieriaus laPeliq tai, kas tinka Pasirinktai temai, nu rodydamas: bendr4 i5ra5opavadinim4 ir knygos metrik4: - autonq, - pavadinim4, - kur isleista ir kada, - i6 kurio puslapio issirasei meclziag4 Tuomet galâ&#x201A;Źsi pasakyti klausytojams,kur radai duome nis. PavyzdZiui: bendravima. ,pamyboovaaovaiivakansPabaaiioben]ravimui.k tia v 50 sevo Aarba lalka ' 'O-qA'L RazauskasR.565 vadovoaiera6.U,19bB ? 16

Neuzmirsk parasyti kabuii+ kai autoriL!cituoji tiksliai, taiiau jeigu medZiagayra tik ldomus pavyzdys, gali perfrazuoti autoriaus mintis, Pasakyti jas savais Zodziais, iPinti jas i savo sakini. PavyzdLit\: Ii,kalba q ?. choloqaeO. Kafie4l6 1ako. norie,kad A,merikiet vleaffe Zeme5ruLuyie Prie ?etelPrl,i k'")ie. in.na6 renkasi moktl,i6 oratarinio nero, battl t-)iz\Wi Na?oleonozoazla. ,,Karo fienaa - I,a:ifiok5la5, kff ame vi5ka6 rePavyksl:a ' i46kJra.la|, ke1 buvaaP.kaii ra1,air aP4avala KarneqiD. Kep i46WaWi ?a.itikeiina V,1992 ? 29

I vien4 lapeli uzsirasyk tik vien4 mintl. TaiP Patogu rlr Siuoti, skirstyti lapelius, kai prireikia rengti kalbE ar rasyti raSini.

55

Kai teksto dau& neisraSindkvisko, gedau nusibraiZyk medziagos schemE.Pavyzdziui: Een^ravirna.

terkina+paretk rb

Bibliotekos siftas

5A9A!P lartrma,)

G qn?ei:

\infarmaciiaiqafii:

valdyna?.)

pareik.,lti)

gerAevtmo rnetlaa,v., 1993. D. 1. 7.4.

Naudok simbolius ir santrumpas tai sutaupys laikE. PavyzdZiui: + - ,,taip pat tr"; ,,tai gerai"; - -,,isskyrus", ,,tai neigiamas dalykas,,; = - ,,tai tas pats,,; -+ -,,i5 to isplaukia", ,,tai veda i,,; â&#x201A;Ź -,,priklauso" ir pan.

Kai iraso kortelejeyra pavadinimas, nekartok jo. Jsivesk santrumpa pvz.: ,,Bendravimas"- ,,B,,,,,Masin6komuni kacija" - ,,Mas. k." ir pan.

Reikia susiformuoti iproti skaitant spaud4 iisikirpti tai, _ kas idomu ir gali bdti naudinga. Iikarpos pakraityjJ reikia pasizymeti: - IaikraSiio pavadinimq, - leidimo metus, mâ&#x201A;Źnesi ir dienE, - nume4 ir puslapi, kad visada Zinotum, iS kur i3sikirpai.

Jei isk,rpti negalima,ant lapeliopdTymime:

56

bendr4 pavadinimq

Elqeoiokult:.tra

apie k4 straipsnis, del ko jo ieskotum

A?le Lietuvoe ka)rria tradicljao ir aarovQ.

straipsnio metrik4

Vy6hiau ite A. LtEltuvtq 'kair Aora // Dor^ ?a?ratiai 1949. N': 3.

Kaip rasti teiBinius?

Kaip galima greitai suprasti, kas straipsnyje svarbiau, sia? Daug k4 gali pasak)'ti pavadinimas, taiiau jeigu jis knrybiskas, intriguojantis, ne kq galesime suprasti. Tuomet reiktrl ieskoti ftaziq, nurodaniiq, kuri informacija svarbiausia, prasidedaniir{:,,Lnigi ...",,,paayzdZiui",,,kitaip sakant", .. . ,,t)n.litulsi" Kur laikyti iSraius?Gedausiapasidaryti kartotekE:sLrrr:Siuotikortelesir iikarpas pagal bendruspavadinimus (,,Spor tas", ,,Elgesiokultnra", ,,Iikalba", ,,Mistika" ir pan.) ir sudeti jas i atskirus vokus. Ant voko uzrasomaspavadinimasir vokas dedamasi specialiaitam tikslui pasidarytE deiuteTq vokq turini nuolat papildome ne tik israfais ir iSkar pomis, bet ir savo mintimis, kurios brangesn6smusq protui ,,negu rubinai/ deimantai ir grynas auksas" (D. Karnegis),ir tuo, kq iSgirstame(taip pat uzsiraSydamii popieriaus lapelius, kas kalbejo, kokia tema, kada, kokia proga).

Interviu Oratofiauspareiga-

kalbiti tiesq.

Platonu!

Rnays

Tikslai

Kartais jokia pdeinama literatirra negali pateikti tos informacijos,kurios reikia. Stai tada ir ieikome Zmogaus,kuds turi specialiq Ziniq mums fiipimu klausimu- Interviu tai planuotas susitikimas, kudo metu gaunama informacija. Jis visada tui tam tikr4 tikslE, todet nâ&#x201A;Źra toks laisvas kaip paprastaspokalbis. Interviu gali bnti ptogirris (pa'tyzdiiui, asmensjubilieiaus ar valstybes Sventdsproga, atvykus iZymiam asmeniui ar pasiekus kam nors kokiq laime j1rn14irpan.) Lt infoftttacizis, kai pagrindinis interviu tikslas - sukaupti infomacij4 pranesimui.

InteNiu gali bnd naudingas, ieigu: reikia gauti naujausi4 informacijE (spausdinti Saltiniai, ypaa knygos, visada yra tuputi sensteleje); - reikia gauti Ziniq apie labai siaur4 sriti, apie kuri4 tyli laikrasaiai arba kitos inJormacijospdemonds (pavyz, diiui, apie mokyklos ar miestelio ivykius); Zmogus,turintis specialiqZiniq, nori jomis pasidalyti; - tam tikro asmens nuomone padidins susidomejim4 tavo praneiimu (d6l Sios priezasties Zumalistai mediioja 5f

interviu ii Plezidento net tada, kai gali gauti informacijq iSjo informacines tamybos, mat nori iSgirsti ,,i5 pirmq l"p.l").

Ar naudinga mokyti interviu?

Mokytoja A. Labanauskien6(Alytaus 11-oji vid. m-kla), turinti nemazq inteNiu mokymo praktiktu teigia. kad Sis medZiagosrinlirno budas padeda i5mokti bendrauti, rrgdo pasitikdjimE savimi ir skalina plisti akirati. Interviu mo kiniams (IX kl.) patinka, ir jie noriai !i darb4 atlieka.

Pimiau negu mokiniai paprasys interviu savo tdveliq darbovietejear mtsq istorijq prisimenaniio senolio, turime jiems perteikti keletApagrindiniq interyiu principq. Reikia iimanyti, kaip pasiruoiti interviu, kaip j! atlikti ir k4 dary ti po to.

Bnkite pasirengC pateikti Siuos nurodymus (pagat E. S-lucas): 1. Suformuluok tiksl4.

Tarkim, padirbejai bibliotekoje, perzvelgei visus p einamus Saltinius,taiiau dar liko neaiskiq dalykq. Nusprendei, kad geriausiabus pasiteirautiiimananiio Zmogaus.Stai dabar ir suformuluok interviu tiksl4.

2. Nusprgsk, i5 ko praiysi interuiu.

JeiBuinformdcii4tdu Bali suteiklrkuri norsorgani,,,1cijd paprastai dera kreiptis i virlinink4. Jis tud daugiausia informacijosh gali nurodyti dar nezinomus Saltiniusarba pri statyti asmeniui, ku s geriausiai ismano tE sriti.

3. Susitark dEl interviu, Galima paskambinti telefonu,parasyti laiik4, bet geriau sia nueiti patiam. Taip parodysi ZmogLripagarb4. Irirmiausia reikia prisistatyti (kas esi ir i5 kur), atskleisti savo tiksl4 ir paaiskinti, kodel interviu yra svarbus. Kai asmuo sutiks, susitarkite del datos (pavyzdZiui, po t jq dienq)4. Nuspresk, ar lraiysi kalb4 i garsajuostg.

Yra keletas argumenhl ,,11L"rr ,,pr\ei". tavo rankos ir protas bus laisvi, galesi sekti ,,Ui". inteNiLl ir formuluoti situacini klausimq; - nebus baimds suklysti ar praleisti kq nors svarbaus. ,,Prie6": - Zmogus,i5 ku o imsi interviu, gali pasijusti nepatogiai, pamates mikrofonE, tai gali suga dinti inteNiu; 58

- turdsi praleistidaug lailo perllausydam.rs medziagE, kad atinktum tai, kas rcikalinga (kai uzsiraiinâ&#x201A;Źji interviu metu, paprastai raiai tik pagrindiniusteiginius).

Jei nusprgsi pasinaudoti technika, papralyk leidimo ira syti. Be asmenssutikimo ira5indti jo kalbA neetiika.

5. Paruoik klausimus.

Tai pats svarbiausiasdarbas. Klausimai turi bnti aiskns ir nuoseklns.Jeigu duodi toki klausim{ i kuri asmuo gali atsakyti arba teigiamai, arba neigiamai, brlk pasiruoseski tus du klausimus: 3 klausimas

I

Yra keletasklausimq rirsiq, kuriq reikia vengti, kad nepasirodytum kaip nepatikimas k neiimanantis dalyko: - klausimq, i kuriuos galima atsakyti be interviu (atsa kymA gali rasti inlormacindje literamroje, periodikoje); neailkiq, miglotll klausimq (pavyzdZiui, ,,Kokia ... ateitis?", ,,Ar jus manote, kad tai gerai?"); - nurodantiq klausimq (,,Jts galvojate,kad ...,ar ne?"); klausimq serijos (t. y. keliq klausimq vienas po kito, kai painekovui neduodama laiko i juos atsakyti); klausimq i kuiuos galimaatsakytitik,,taip" arba ,,ne".

6. Atvyk laiku ir tinkamai apsirenggs.

Taip parodysi pagarb4 asmeniui ir interviu svarbq.

Z Pakartok interviu tiksl4.

Zmogus gali buti ji ir primirdes, o juk tu nori gauti aiski4 ir iSsamiqinformacijE. 8. Sek intepiu eig4.

Asmuo, atsakinddamasi 2-Eji klausim4, gali atsakyti ir i 5-4ji. Stebâ&#x201A;Źk,kad neklaustum to, kE jau pasaka.

9. Atidiiai klausykis.

Trumpai pasizymdk svarbiausiasmintis (net ir jei ira!;i neji). Biitinai pasizymak vardus ir skaiiius. Zym6kis trumpai, kad neraiytum visq laiktl, kol asmuo kalba.

59

Nenutmuk painekovo ir nepriestaraukjarn. Nereiksk savo nuomones.

Laikykis gero klausymosi pataimqr pritark pagnekovui neverbalinemispriemon€mis arba humpute replika (,,Taip", ,,Tai idomu" ir pan.).

Jei ko nols nesupratai,papraiyk paailkinti arba perfrazuok padnekovomin4 (pavyzdiillr ,,GaI galetumetpateikti pavyzdl?", ,Ar jns vartojateSi Zodi ... prasme?", ,,Jussakote, kad ... Kod61 taip manote?").

Pabaigojegalima pasiteirauti: ,,Kokio klausimo jirs tik€jotes, bet neiSgirdote?"

Pointcniu

10. Padikok ui interviu.

Jei nordsi kalbantiji cituoti, bttinai papraiyk leidimo.

I L Perivelk savo uiralus.

Daryk tai kuo greiiiau, kol informacija galvoje dar !vieZia, kol dar atsimeni, kq reiskia santrumpos ir Zenklai. Papildyk detales.

12. Tvirkyk informaciiq.

Rask tE infomacij4, kuri naudinga tavo pranedimri.

Apibendrink interviu ir pamatysi, kad medZiaga tavo kalbai sudaryta i! keleto punktq: skaiairl, pok6h{ ir citatq.

SusiraSykreikiam4 informacijq i lapelius, kad visq me dLiagq turdtum vienodo formato popieriuje, taip lengviau j4 tvarkyti ruosiant kalb4.

PAPILDOMA

LITERATURA

1. Cepaitiene G. h{orlj.aciniq teksq analiz€ // Gimtasis Zodis.

1994.Nr. 9, 10.

2. Nauck naiti Z. Raaymo mokymas: Kaip rinkn ag4 // 'l].ea Gimtasis Zodis. 1997.Nr. 12.

3. PiroikittasA.launajam lituanistui. V, 1990.P.97-1A1.

4. RrceckienaL. Interyiu panaudojimo galimybes // Gimtasis Zodis. 1996.Nr. 11.

60

tr -

Su pa ;i n d i n ki temo ki n i u s su ypatinga m ediiagoq rinkirnolorma - interviu.

1. Siekite, kad mokiniai suvoktq es4 atsakingi ui savo io d i. UZduoties pavyzdy s: Paink inteNiu i5 draugo. Apibenddnk medziag4 ir pa pasakokjam paiiam girdint. Tavo tikslas - nesulaukti priekaisto, kad iskreipei jo mintis.

2. Mokykite tinkamai sudaryti klausirnus. UZduoiirl p a vy,z dZiai: - Cia pateikiami klausimai paruosti interviu su mokyklos psichologe.I juos galima atsakyti tik ,,taip" arba ,,ne".

Suformuluok Siuosklausimus taip, kad i juos bntq galima 1) ar jus mdgstate savo darb4?

2) ar mokiniai lankosi pas jus?

3) ar kreipiasi i jus miisq mokyklos mokytojai?

4) ar jirs sprendziate konfliktus?

5) ar domitâ&#x201A;Źs, kaip atsiliepiama apie jusq darbE? 6) tikriausiai galdtum6tedaugiau mums padeti, jeigu ju sq darbo sElygosb1]hl geresnes?

- Paruoik planuoto interviu klausimus pateik juos draugq teismui: tesprendzia, ar tavo klarsimai aiskus, ar nedviprasmiiki, nes id ialies daug geriau matyti.

3. Siekite, kad bnhl suprastasinterviu tikslas. UZduoi: ti r l p a vyzdZia - Paraiyk tikslus, kuriais vadovaudamasisimtumei in telviu. NeuzmirSk, kad inteNiu turi buti naudingas tavo darbui.

Su kuo kalbesiesi,noredamasgauti tau rupim4 informacijq nurodyta tema?

4. Mokykite planuoli interviu. Uzduotiq p a v y zd Zr a il Issirink vienE i5 tq asmenq/ kurie galdtq suteikti tau reikaling4 informacija ir paruoSk jam klausirnus.

I5 pateikto s4raio issirink du asmenis, kuriuos nordtum pakalbinti. Paralyk po 5 klausimus kiekvienam interviu.

L) Miesto meras, 2) rasytojas,raiEs jaunimui, 3) mokyklos direktorius, 61

4) krepsinio komandos trene s, 5) tavo mâ&#x201A;Źgstamasdainininkas, 6) parduotuves savininkas, 7) uzsienio turistas, 8) tavo mokytojas.

- lsivaizduok, kad turi galimybg gauti inteNiu iS izymaus Zmogaus.Apgalvok: su kuo nor6tum kalbdti? k4 nordtum suzinoti? kaip klaustumei? kokios informacijos tau reikâ&#x201A;Źs papildomai paie5koti (prie5 interyiu)?

l l i u s t r a c i n em s e d Z ia g o p s a te ikim a s

Keli paayzdZiai,pasakytighrustai ir snuo aielaj, suteikia fiiniiai spindesio,sooria ir autotiteLitlgwno;lniinu perditas paayzdZit!gausultlssir nereikaLitlgos slnltlkfienosoisad| prastina kalb4. t.. vo.rennrsis

tei8inio

2mogui kalbant neretai pastebime,kad jis arba isreiskia savo ispl]dzius ir nesugebajq apibendrinti, arba pasako tei Bini, kudo nesugebailiustruoti - konkretinti. Taigi reikia mokyti(s) panaudoti surinktE iliustracing medziagq.

PirmasisZingsnis- suprasti,kuo skiriasi abstraktusteiginys nuo iliustruototeiginio. Pa vyz d Z i u i: Iliustr otns zmogus nauoola ne daugiau kaip 10% igimtos savo atminties galios. Likg 90% nueina niekais del to, kad jis pazeidzia naturalius isiminimo desnius. \D. Kartregis) Kaip teigia retorikos specialistai,kaip tik iliustracines mediiagos panaudojimasskiria ger4 ka1b4nuo prastos.Todel reikia susipaZintisr pagrindiniais iliustravimo tipais ir iimokti jais naudotis.

Abstruktus Zmogus galdtq ir daugiau isiminti, jeigu laikytqsi naturaliq isiminimo desniq.

62

LyBi nas

Paprastai skiiami sie iliustravimo tiPai: apibadinimas, - lyginimas ir supriesinimas, pavy zdZrai ir Pasakojimai, - statistika iI faktai, rdmimasis autoitetu.

Norint paaiSkinti kuriE nors s4vok4 galima pasitelkti: - jos apibreiim4, paaiSkinim4 iS Zodyno, s1non1m4/ kontrasting sEvokq.

Siekdami iimokti (ir iimokyti) 5io iliustravimo bido, turdtume parinkti kelet4 s4vokq ir jas apibudinti. I'avyzd;iui: pesimistas, chariznatikaiir pan. DaugeRenesansns, teolo&ija, liu :q vo lq apibIdinim4 gd]ima rJ s ii iv a in u n ' e T in v n rrn -e . payyzd ni, meditaciia (lot. tueditalia< tneditar- Il].qsta.u, apgalvoju) - susimqstymas,pasinedmasi savo rnintis, gilaus susikaupimo biisena (RneperW., Srritlt L. Po iddjq pa sauli. V, 1995.P. 254).

Jeigu dalykas gali tapti akivaizdesnispalyginus ji su kitu, reikia lyginti. Pavyzdziui, Zemds dydi ge au suprasime palygine ji su Sauldsdydziu, kadangi skaiiiq kalba yra negyva, pasitelkime trintuko ir klasâ&#x201A;Źslentos analogijq ir pan.

Lyginimo taisykl6s: 1. Paaiskjnk klausytojams,kq lygini ir kodel.

2. PanasumEar kontrastq iliustruok pavyzdiiu.

3. Gestaisparodyk vienE ir kitq lyginimo dalis.

Kaip rodo tyrimai, konkrens pavyzdziai daugiau turi itakos klausytojq isitikinimams ir veiklai ne8u bet kuri kita iliustracind medziaga.Be pavyzdziq minty,satrodo blankios ir miglotos. Panagdnekime su mokiniais Sv. RaStoparabo les. Jos abstrakiius dalykus padaro suprantamus ir aiskius.

Pavyzdziais galima paailkinti bet kuri bendr4 teigini.

Jie pagdndzia. sudomina ir itikina. Ypai itikinantys yra kalbetojo asmenines patifties pavyzdZiai, t. y. pasakojimas iSpir m q lupq. P aY yzd.Z j.u L: .Kai kas fi7atto,kad, noint buti s7)ei- - Teiginys kietns, .rktyeiems, fuirtiefis, reikia da g rolgyti. Ne,tai klaida. ILl.rnltlt pal r t n1kLtrfpt anJtitoki bnndyn\: krar fVkitekiekilsirtt.trrtndntr\intr L' un kq'n1koipttltnnanta 63

ninuiiU, netgi tol, kal maistasaisiikai iitirps bur ojc.ir paslcbeiilc.

I0d nct ir lobn;tnn.at aalgeigdootejigL daugeliuia ant14.Ai kalbu jums opieli eksperimentL todil, kad pats taip neretaidarydootutb dtl asjaunds,Bulgnrijoje. Studijuodamas ai buoaulabai eturtingas ir daZnaiucluridaofl ko ualWn, bct ,yki pa.lpbiia k0d.knnlydama. ma6talnbatilSai. jauiiuasi satesfiis,ei buiisu aalgesiprastiltiu rihnu. Tainwtl atuiri, kddmdistas tuli energij4, kuriV ilat, neargebame iilaisoitlti ir p&n& iloti."

(Aiwtlous

C. M. Harmonija Prosveta, 1993. P 108-109.)

Asmenine autorraus Patrrt6

Isvada

ir svcikata.

Remimasis pavyzdZiais yra vienas lengviausiq aiSkini mo br:rdq:kiekvienas teiginys pagrindZiamasvienu iipldstu pavyzd u - pasakojimu arba keliais trumpuiiais pavyzdeliais.P avyzdZiu i: ,,<...> KQ iiatdietl turime sukurta ir paddryta,tni turific kanwbis dika. Kantrybis tlika iikilo Egipte tikstr. ii4 mctLt nesutlt:tikinalhos pin:rmidisir aiduramZi\fietU neset$tnniiasgolikos bainyiios. ktnLrybei turime btlti .liki gi, kld iiitdie g.t lime groZetisdangiikomismadonomis<...> ir genijL!sukurtais oeikalais. <...> NaudojamisEiondienelektm,klnusonlispatefanr! lankon kints. O kas juos iifttdo? 2nogus, kuris iisedtdaaobe jokios pertraukosprie darbostalo ilaideiiml kehffias oalatLdas <...> Iei Edisonasbut4 ttrajes Likget\ galoq,a netuftjgskantnf bis, mesiiandien <...> fieturttwfie dalgelio patogut11q."

(Sftr/sftri N. Savokojomis.Alytus,1992.I'. 45.)

Taigi pavyzdziai ,,kraunami vienas ant kito" tol, kol pasiekiamas reikiamas isptrdis.

Pavyzd.ii\ naudoiimo taisyklisl 1. Itask tipi5kus, aiskius ir idomius pavyzdzius.

2. Pasi nk toki pavyzdi, kuris isaiskintq tu sustiprintq tavo minti. Atsimink: ,,Pamokymq kelias ilgas ir sunkus, pavyzdirtl kelias - trumpas ir lengvas" (Ssreka).

3. Paaiskink klausytojams, kad tai pavyzdys (,,Pavyz dZr'ur",,Si istorija yra puikus pavyzdys, kaip reikia/nereikia ...", .,Mes tai galime suprasti pasitelkâ&#x201A;Ź toki pavyzdi").

4. Jei turi laiko, pateik daugiau negu vien4 pavyzdi.

Savotiski pavyzdziai yra pasakojimai ir anekdotai. Mokiniai iuos daznai i6be a Paskubomis, lyg bijodami, kad mokytojas jq nenutraukhl ir nepapraiytq ,,kalbeti i temE" Paaiskinl<itemokiniams, kad pasakoiimas vienas iS dd mesio palaik]'mo btrdq - turi buti pateiktas kaiP Salima iiraiSkingiau. Zmogui visada idomu tai, kas susijesu jo kasdieniniu gyvenimu, todel pasakodamas kuri nors ivyki, iliustruojanti tem4, niekada nepraiausi pro !al!.

Tas atsitikimas nebfltinai turi brlti ivykes. Galima pasakoti ir isivaizduojam4 atsitikimE pagal modeU ,,kas bftLt, ieigu". Pasakojamaturi buti tikroviSkai, pagdndindje pasa kojimo dalie vartojant esamqji laik4 kuris klausytojui la biausiai padeda isijausti.

Bendras pasakojimo modelis galetq bnti toksi PradZia

Buvusio atsitikimo BuL.k. L

Ddstymas Es. l. ,,... einu kart4 Ziuriu..."

Pabaiga

Statistiki

But.k. L ,,Taibuvo..."

lsivaizduojamo atsitikirno Tar.n. arba Es.l. + betfir. ,,Juk galdrq buti 6itaip." ,,Gali atsitikti ir taip."

Es.L ,,lsivaizduokime:eina Zmogusir mato ..."

Tar n. arba Es.l. + benth. ,,Tai bntq...", ,,Tai gali ivykti."

tiksluPagrindind stafisdkos panaudojimo paskirtis mas, dokumentalumas.Taiiau niekas taip greitai neuzmig do auditorijos, kaip kalba, nuo pradZios iki Salo Prikam5iota skaiiiq.

Statistika naudotina tik tada, kai to reikia, ir ji tud bnti Stalislikos naudoiimo taisykl6s: 1. Pdes pateikdamas duomenis nurodyk jq Saltini. Pavyzdziui: ,,Statistikosdepartamentoduomenimis .-.", ,....enciklopedija pateikia ...", ,,Kaip teigia Ministras Pirmininkas, ...",,,Kaiprodo... apklausa,...",,,Mnsqkalbininkaiyra suskaiiiave, kad ...", ,,Lietuvos aidas" pateikia tokius duom e n is:...".

65

2. Padaryk statistik4idomiE ir suprantamq,pateikdarnas pavyzdZiLL. 3. ]tikink klausytojus, kad statistiniai duomenys tikrai paremia tavo teiBini (k4 iie rodo?).

4. Naudokis naujausia statistika.

5. Stenkis,kad statistiniai duomenys bntq kuo aiikesni ir kuo paprastesni.Todel naudok kuo maZiau skaiiiq ir juos suapvalink.

6. Kur imanoma, skaiiius pakeisk vizualiomis formomis:

50

50

4t)

40

30

30

20

20

10

10

1978 1988 1998

1978 1988 1998

Kai remiamds kito Zmogaus nuomone, parodome, kad nesame tos sdties Zinovai, bet mrtsq poZiuris ! kalbarn4 dalykE yra toks pat. Remdamasisatitinkamos sdties autodtetu (pavyzdziui, biologo teiginiais ai3kindamas, kaip sodinti ir pdziUreti augalus), savo kalbE padarai svariE ir reik5min94.

Remimosi autoritetu taisyklds 1. Venk ilgq citatq. Geriau perfrazuok svetimus Zodzius, pasakyk juos taip, kaip tau patogu, pavartodamas atitinkamas jungtis: ,,anot", ,,pasak",,,kaip teigia", ,,kaip nurodo", ,,kaip tai vadina", ,,ne veltui ... sako, kad ..-".

2. Bnk atidus, kad nepakeistum posakio reikSmes.Atsi ivelk i kontekst4.

3. Jeigu klausytojai neZino minimo asmens,paaiSkink, kodeljis yra tos sritiesautoritetas(pareigos,mokslinis laipsnis ir pan.).

4. Isitikinlg kad tas Zmogus tikrai yra autodtetas. Nesiremk nepatikimu jaltiniu.

66

e

fffi

mok i ni qi l i us tra c in iu mso k a iim u s .

U gdy k i te L SieLite,Ldd mokiniai sup ra s t q ,k u riu o s t e ig in iu s i: r e ikia iliustruoti.Uzduoiiq pav y z d Z ia - Pateik teiginiq, kuriems reikia pa'ryzdLrq. - Pateik teiginiq, kuiems pagristi reik6tq skaiiiq.

- Mokytojo pateiktam ,,biskvitui" - bendro pobodZio paruoBk ,,kremE" i5 pavyzdziq, palyginimq teiginiams pvraga5' dr t,rkrLLlad pasidarvLLJ ,,.luoLsniuotas 2. ISmokykite mokinius vartoli pagrindinius iliustravim o budus. UZduoiiq pavyzd iia i: - lsivaizduok, kad klausaisitemos, apie kuri4 labai ma Zai Zinai. Kuris iliustravimo biidas tau daugiausia pades suprasti? Kod6l?

Iliustruok pateikt4 teigini pavyzdziu, lyginimu, pasakojimu. Kuds budas klasei pasirodd tinkamiausias?

- Dirbkite grupdmis. Kiekviena tepasirenl<advi temas ir nusprendiia.is llrr ims iliusiracinemedTrrgq: 1. Svarbiausiq lalies ivykiq (savaitds)apzvalga.

2. Eisena ir imogaus cha rakteris.

3. Musq valstybd turi/neturi paremti ukininkus.

4. Kas yra infliacija?

5. Rukai save iudai.

6. Kaip odentuotis bibliotekoje?

Pa\tyzdLj.aii5 klasâ&#x201A;Źs gyve nimo.

Medicinos enciklopedija.

Psichologijosvadovdlis.

Statistikos departamento cluomenys.

Bibliotekininko iinynas.

Enciklopedija. ,,Lietuvos rytas". ,,Valstieiiq laikraStis".

Interviu su.,, Ekonornikos pagrindq vadovAts.

3 Ugdykite supralim4, kaip pateiktina iliustracina m e d iirga. Uzduoaiq pavy zdZ ia r - Rask tris citatas vienam teiginiui paremti. Paaiskink kiekvieno Saltinio objektyvumE, autoriteta. Jrodyk, kad remimasis autodtetu reikalingas tavo minaiai palaikyti.

Rask tds pavyzdzius vienam teiginiui paremti. Irodyk, kad jie pagrindzia tavo teigini.

- Rask du skaiiius (ar kitokius faktus) savo teiginird iliustruoti. Paaiskink, ku uo birdu juos pateiksi, kaip jie pagris tavo minti.

67

KALBOS KOMPONAVIMAS Tikms oratoriustltti Zinoti,l,td kurianl saaokalb4daug k4 reikia riboti, keisti,ititinkaflai iidilioti.

Krintilia ds

Isnagrinejg5i sk'.riq, turdtumdte: 1. Suprasti: -

kude miniiq siejimo tipai yra btrdingi vaikq kalbai, kaip galima mokyti ivatiq teiginiq iiddstymo bl]dq, kas yra nuosekli kalba ir kaip jos mokyti.

2. I5manyti: -

kolie yra med2iagosdastymoprin(ipdi. kokie yra planavimo pdncipai, kaip pereiti nuo vienos kalbos dalies prie kitos, kokie yra izangos ir pabaigos tipai.

3. Mokdti paaiskinti: -

-

kas yra pagdndinâ&#x201A;Ź mintis, kaip uzraSyti teiginius, kokia gali btti teiginiq isdestymo tvarka, kam kalbai reikalingas planas, kaip ji sudaryti, kokios yra iZangosir pabaigos funkcijos.

Pagrindinds minties samprata Nira tokiosflri ties,kuriosZmogusneprisiaerst4kitam pasa lqti aiikiai ir itikir1mni...

N. Ne/crso.'ds

Kalbos tikslas (Zr.:,,Kalbos intencija ir tikslas", p.42) nurodo tai, k4 nori pasiekti, o pagrindind mintis yra kondensuotas teiginys to, kt tikiesi pasakyli. Ii susumuoja 68

kalb4 vienu sakiniu. Joje sukaupti tie teiginiai, kuriuos pateiksi ddstydamas.Pagindine mintis yra tai, k4 klausytojai turi suprasti po tavo kalbos; tai, kas bntinal turi likti jq atmintyje po to, kai jie uzmir! detales.Pav)zdZiui: Tefia.Valia.

Intencija. l^fofi.uon. ir tikslo ry5ys , Tikslas.Supaiindinti klausytojus su pagrindin6mis valios savybâ&#x201A;Źmis.

Pagrindini mintis. Dr4sa, pasitikâ&#x201A;Źjimas savimi ir iStvermingumas - pagrindinds valios savybes.

Tena. ISkalbosmokytis turi kiekvienas. lntencija. Illki^tr.

Til(slas.Itikinti savo draugus, kad iSkalbosmokytis naudinga.

Pagrindinbmintis.Mokydamiesi ilkalbos, iSmoksimeplaningai ir nuosekliai ddstt'ti medziagE, argumentuoti, naudotis informacine literahrra ir bendlauti.

Pa8dndinaje mintyie slypi pagrindiniai teiginiai

Tefta.Reklama. ln Leficija. lnlormuoti,. ?iksJds.Isai5kinti, koddl reklama pasiekia tikslq.

Pagrindini mintis. Greitai kintantys spalvingi, idomirs vaizdai ir juos atitinkantis ritmingas informacijos kartojimds.sustiprintasmuzikosmotyvo, ismingdi ;mogaus pa. s4mong.

Pagrindine mintis jau pasako, kokius teiginius kalb6tojas skelbs ir irodinds savo kalboje.

Pirmosios misq temos butq trys svarbiausi teiginiai: 1. Pirmoji valios savybe yra drEsa. 2. Antroji valios savybd yra pasitikâ&#x201A;Źjimas savimi.

3. Tretioji \alios savyba'- iitverma.

Antrosios temos destymas turdttl keturias dalis: 1. Mokydamiesi ilkalbos, iSrnoksimeplaningai ir nuosekliai d6styti medziag4.

2. Mokydamiesi iSkalbos,iSmoksime argumentuoti savo mintis.

3. Mokydamiesi iskalbos,iSmoksimenaudotis informacine literataua.

4. Mokydamiesi iskalbos, ismoksime bendrauti.

Taigi paskelbta pagindine mintis yra tarsi sutartis tarp kalbetojo iI klausytojq. Ji pasako, k4 klausytojas toliau i3girs, kur link bus einama, ir padeda suprasti kalb4.

69

Teiginiq destymo tvarka Prozayra architekturd,ne inlerjerc dekoracija.

E. Hullltt{rtjus

Snekapanaii j kino film4: kadrai keidia vienas kit+ nesugrili atgal ir nepasizinr6si,kaip ten buvo. Skaitytojas,ko nesuprates,gali atsiversti perskaitytus puslapius ir val juos perzvelgti. Klausytojasto negali. Tod6l itin svarbu tinkamai isdâ&#x201A;Źstyti su nktq medziag4taip, kad butum tikras, jog klausytojasseka tavo minti nuo pradzios iki galo. Juk neimano ma ilgai klausytis to, kuris nuo vienos minties Sokinejaprie

Taisyklas

Taigi pirmiausia reikia tinkamai iSddstyti savo kalbos skeletE- pagrindinius teiginius. Tai jos strukturos pagdn das. Kaip tik nuo teiginiq iSdesttmo priklauso, ar klausytojai supras, k4 nori kalbetojasjiems pasakyti.

Teiginiams keliami tokie reikalavimar.

1. KiekvienE teigini uzraiyti pilnu sakiniu.

2. Kiekvienas teiginys tud atliepti tiksl4. Pavyzdiiui, jei gu tikslas - paaiikinti etapus, kiekvienas teiginys bus atskiras etapas ir pan.

3. Teiginiai turi skirtis vienas nuo kito, t. y. jokia vieno teiginio dalis negali bnti ir kito teiginio dalis.

4. Kiekvienas teiginys tud bnti paraiytas atskirai (formuluojant reikia vengti sujungimo (-,;ir"),gretinimo (,,o"), pdeitaravimo (,,bet").

5. Teiginiai turi bnti tikshs, privalu paisyti kalbos glausfumo reikalavimq.

6. Visus teiginius geriau pradati raSyti tais paiiais Zodiiais (paralelizmaipadeda iivengti skirstymo ne vienu pagrindu).

7. Daugiausia turâ&#x201A;Źtq bl]ti 5 teiginiai (daugiau klausytojui sunku suvokti). Jeigu teiginiq susidaredaugiau, juos reikia grupuoti - stambinti.

8. Teiginiai turi blti isdestyti pagal ku{ nors medziagos dâ&#x201A;Źstymo pdncip4: 1) laiko sekos, 2) erdvinio nuoseklumo, 3) priezastiesh pasekmesry5io, 4) uzdavinio sptendimo tuarkos, 5) temines tvarkos.

70

--i

Laiko ryiiai

Laiko sekos (chronologinis) PrinciPas Kaip sako pavadinimas, iiuo principu galima pagristi pasakojimus, kalbas-kuriose tenka mindti ivykiq eig4, nurodymus, instrukcijas. Tai pag ndinis inlormavimo kaf br1 (Zr.: ,,Inforrnavirno kalbos", p. 186 189) sudarymo principas.

Kaip teigia psichologai,laiko ryiiai yra lengviausiai suvokiami. Manoma, kad pirmaisiais ir antraisiaismokslo me tais jie esti pagdndiniai, o paskui kasmet mazdja. Ty mq duomenys rodo, kad laiko santykiai vaikq radiniuose daugiau kaip du kartus daznesni negu grozindje literatnroje.

ApraSymemokiniai vartoja maZiaLLsiejamqjq ZodZiLi,o pa sakojime - daugiau (Alatnieni 2., 1978,p. 63-64). Taiiau mokiniai ne visada moka reik5ti laiko ry5i. Jie netinkamai vartoja prasmâ&#x201A;Źsrysio Zodzius arba juos praleidzia, nes nesuvokia sakiniq tikrqjq tarpusavio santykirl (Alanlieni 2., 1978,p. 73).

Suvokti ir tinkamai reiksti laiko santykius visq pirma reikia mokant Snekamosioskalbos. Tai rodo ir gruzinq pedagogo 5. Amonaivilio Sesiameiillvaikq mokymo patirtis.

Zodzitl it ke Jo mokinys rankoje laiko kruvele juosteliq nors pasakodamas mokytojui arba visai klasei, deda tas juosteles i maZE spalvot4 ZodZiq d6Zut9. Taip pedagogas iimoko vaikus sulaikyti prohnki ispndziq, galiniiq iSsilieti neaiikia, neapipavidalinta kalba, nuskaistinti tuos ispu dzius ailkia mintimi, spalvingaisZodiiais ir sakiniais (A7,ronaiailis 5., L986,p. 1L5).

Sis rnokymo bodas gali bl]ti panaudotasne tik pradind se, bet ir 5-6 klasdse:mokiniai lapeliais Zymi sakinio rib4, d L b ^ xd 5

TLUIUT

x

Par L.

Kaip mokyri destyti medziag4 pagal iaiko sek4? Pirmiausia pavaizduokime tai schema: Gralinis

tr

f;t Iil

Zin$nis

Zingsnis

w

Ltx:l Zingsnis l::5 ri II

Zingsnis

Zingsnis

arba natomis (pagal B. E. Bfidley\. Jeigrrvisas ivykis -

*

,,Galop" ,,Vâ&#x201A;Źliau" ,,Paskui" ,,li pftdZiq"

pavyzdys

Reikia stengtis tE pati dalykE paaiskinti ivaidais bqdals, nes/ kaip rodo fiziologiniai m4stymo proceso tyrimai, vieningi globaliniai informacitosperdirbimo mechanizmai neegzistuoja. Psichines veiklos funkcinâ&#x201A;Ź sistema pdklauso nuo ir airjq veilsniq s4veiLossprendZiant konkreii4uzduolj, dduBiausid- nuo uZduotiespateikimo tkonkreLaus vaizdinio,scheminio,iodinio), luris iungid slirtingq lygiq neuroninius elementusi specifing inteBracii4.Didelg reikime turi individualis mokiniq psichines veiklos ypit-uri-ii: vieni gedau suvokia informacij4, pateikiamq konkreaia vaizdine forma (taiiau, kas vaizdu vienam, kilam gali bliti nevaizdu);Liti - schemq. modell;ireti orientuosisi Todi (IlpamyceeuuIO., 1989,p.2n,284). Taigi mokymas rernian tis kuriuo nors vienu principu yra maziau veiksmingas nei skirtingq bldq dem6.

Antrasis etapas mokant laiko nuoseklumu destyti mediiagE - parodyti, kada iis pdncipas butinai reikalingas Snekant.Pailiustruosime tai, pateikdami metoding pamokos medZiaga.

PavyzdZitli, a! nusprendziauiSmokytiklasesmer gaites gaminti Sokoladiniusledus. Mes susirinkome buities darbr4kabinete,atsinesemereikalingq produktq. pasakosiu ir rodysiu, kE reikia daryti.

1. UZkaiskime vien4 litrE pieno.

2. Atskirai istirpinkime 100 gramq Sokolado.

3. 5 kiauSinio trJ,'niusgerai iStrinkime su 2/3 stiklines cuktaus, 4. Pienas uzvire! Sudekime i jl i5tiryintE iokolad4, 1 Saukst4kakavos, iberkime vanilinio cukraus.

5. Pakaitinkime 5 minutes.

6. Verdaniiu miSiniu uzplikykime tryniq ir cukraus mase, 7. Viskq kaitinkime, kol sutirites.

8. AtSaldykime.

9. Supilkime i fornq ir sukime Saltojepatalpoje.

72

Mano kalba buvo nuosekli. Tai lengva pastebeti.Bet kurioje kalboje laiko sekq rodo laiko santyki reidkiantys Zo, dziai - vidinds kalbos jungtys:

Cr.'o;.io!i"a" , aalar tada/nua td.la - 'li8'Y" tuo tafp

pirmiausia ii prodZi\ po ta

Luofietu/tuomet ii katt4/Eikart te syki/tqsyk oisaila

gtetLat paskui pagallau gal4 &ile/galop

l

I

VienalaikiSkumas

Teiginitt

Laiko nuoseklumas

Isitikinkite, kad mano kalbdjimas buvo pagristas laiko nuoseklumu - pdderinkite jungtis pde sakiniq.

Taiiau mano kalbos planas nusikalsta vienai svarbiausiq taisykliq: ,,Teiginiqturi bnti ne daugiau kaip penki". K4 daryti? Ta pati taisykle pataria teiginius grupuoti, jungti, ,,stambinti". O jeigu k4 nors ,,stambini", jau nebelieka pirmykfdio vaizdo: teiginiai tampa abstraktis,,,talprts". pa bandykime vis4 ledq gaminimo eigE suskirstyti i tris pagrindinius etapus. PavyzdZiui: L Suddtiniq produkto daliq paruo5imas (1 3 dalys).

II. Mibinio virinimas (4-7 dalys).

IIL Produkto atsaldymas (8 9 dalys).

Sudarykime aiskinimo planq.

L Paruosimas: II. Caminimasi 1._.

1.

2 . _.

2.

Utduotys

3 ._ .

III. Formos suteikimas 1._.

2.

3.

4.

Uiduotys (gruperns):pasidnkti vienq i! pateiktq vaigio gaminimo recept* sudaryti nuosekL! aiSkinimo planE ir pateikti klasei.

Namuose: pasiruoSti per 2-3 min. paaiSkinti: - kaip atlikti kuri nors gimnastikos pratimE, kaip irengti akvariurnq, T3

* kaip fotografuoti, - kaip planuoti, - kaip gaminti ku4 nors valg!.

Pasidnkite tE uzduoti, kuri jums patinka. Papasakotitu rdsite taip, kad draugai pasakytrl: ,,Aiikul"

I

Eidvas ryiiai

Erdvinio nuoseklurno principas

Sis principas pasitelkiamasvaizduojant, kaip atrodo kuri nors vietove, patalpa ar Zmogus,kaip kas surlaryta. Papasakota turi buti taip, kad klausytojas mintyse atkurtq ple liamq vaizdq. Todel yra laikomasi tam tikro erdvinio nuoseklumol ii airiaus i apaiiq arba ii apaiiasj Diti4, ii kairis i deiing, ii oidallsI iiare arba ii iiotis i pid4, ii Ryt4 i Vakarus.

Tai informavimo kalbq pdncipas.

Mokytojai daZnai pra;o mokiniq neskubeti pasakoti paties ivykio, o ,,nupieiti" aplinkos vaizdErkur tai ivyko, kaip kas atrod6. Brdvds santykiai mokinir.! gerai suvokiami. Pagal sunkum4 jie eina po laiko santykiq (M. Sardakonas).

Z. Alaunienes tyrimq duomenimis, vietos santykiai tarp sa kiniq 5 klases mokiniq rasiniuose vartotami beveik du kartus dazniau negu grozinâ&#x201A;Źje literaturoje,taaiau panasaus pobudzio klaidq, kaip reiikiant laiko santykius, taip pat ne isvengiama(Alaunieni2., 1978,p.65,75).

Pavaizduoti erdvinio nuoseklurno princip4 galima schema:

,,MOINUFT,H tr,tr tr Arba natomis:

,,iia"

,,te " ,,toliau" ,,paiiam gale"

Erclvinio nuoseklumo principas tampa akivaizdesnis, palyginus ji su laiko sekosp ncipu (tiek scheminiamepie sinie, tiek skaitant teksttu tiek kalbant temomis, reikalau janiiomis vieno ar kito ddstymo principo).

Uzduotys mo ki n i a m s

Dastymo Pavvzdvs

Isnaudokime mokinir! fantazijE.Jie m6gsta prasimanyti. ,' "l-,,. '-J6l fegu PdPa*aLoja: kaip lrengtq sporto aikstele, koks turetq bfiti namas (ar kambarys), kuriame jie norehl gyvenh, kaip atrodo marsietio bustas (voro pirkia, kurmio Inmai) ir pan.

Kad pasakojamabutq tiksliai, papraSykimemokiniq nupiesti, kaip jie tai isivaizduoja, ir pristatyti klasei pasakoji m4 su iliustraciid.t. ). ldlbdnt parodvli. l.r\ kur yra Atlikdami tokio pobtdzio darb4, mokiniai greitai pastebi savo klaidas (pavyzdZiui, ;okin6jimq nuo vienos minties prie kitos, erdvinio nuoseklumo t lkumq).

Klasesivertinimas - ar viskas buvo suprantama?ar pa\a lo ia pagal pieiinii - tdip pal la b a i\ \ d rb u s .

Su detinge.nis darbas- patF iL t rlld u -y t o ju i t ik ro v iil, t mediia94.Pavyzdliui, paaislinlr: kaip sudeti puokstes (ikebana), - kaip derinti spalvas, - kaip sudarytas Zmogauskalbejimo aparatas, - kokia kompiutedo sud6tis, - kaip buvo apsitaiseViduramziq riteriai, - kaip atrodo Egipto piramidziq vidus ir pan.

Vienas metodiniq bidq - pateikto plano detalizavimas ir pa sakojim.rs pagalji. I a\ yz d )iu i: lcma. Lietuvos piliq apsauga XIII-XIV amziuje.

Tikslrs. Supaiindinti klausytojus su Lietuvos piliq apsauginiais itvirtinimais.

Payindina mintis. Xlll XIV amziaus Lietuvos pilis ii i5ores saugojo grioviai, pylimai ir akmenines sienos.

Pay indiniai teiginiai.

I. PrieSamskeli4 pastodavo grioviai.

IL UZ grioviq kilo sudâ&#x201A;Źtingos konstrukcijos pylimai.

TTT. Kiem4 juosd dlmenine\ sienos.

Kokie tie grioviai (kokio ploiio ir gylio, sausi ar pitni vandens),kokios buvo pylimq konstukcijos, kokio aukiiio ir storio sienos,- i tokius klausimus reiketq atsakyti detaliruojdnt pdSrindiniuqteigrnius.

Kad mokiniai nepdhtrkh{ sieiamqiq Zod'itl, jie tuli juos Zinoti. Nebutinai jungtis tud pateikti mokytojas. Mokiniai 75

gali rasti,kaip medziagaisdastytatekste,ir pasizymetisiejamuosiusZodzius,payyzd,Zi1t1' kad ir tokia pdespdesa: Pad6ti erdvate jungtys

-}

rysiai vaikt{ karboje

iia, iia pal drti, pfie, ariiau kairije, iiopus prieiais,priei pat oiriuje, dukitai aiduryje,aiduje

ten, patiamegale toli, Loliolt,lolalia , uZ deiinAje,anapus greta,ialia |paiioje, Zemai aplink, iioftje ..

PrieZastiesir pasekmâ&#x201A;Źs rySio pdncipas Remiantis Siuo pdncipu sudaromos kalbos, kuriomis siekiama atskleisti reiskinio priezastis arba paaiikinti pasekmes.Tikslas gali blfti ivairus: suteikti Zinirt itikinti, paailkiIrti savb pozifrj. Prieiasties ir pasekmâ&#x201A;Źsrysiai yra su, d6tingi: del vienos prieZastiesgali buti daug pasekmiq arba keletas prieiasiirl gali s4lygoti vienE ar kelias pasekmes rr p;m.

Kaip nurodo Sveicarq psichologas Z. PjaiA, prleZastres rysiai vaikq kalboje s4rnoningairei5kiami nuo 7-8 mehL o pdeStaravimo- ne anksiiau kaip nuo 10 metq, dazniau siai nuo 11-12 metq (Alaunieni 2.,"1978,p. 66).Psichologas A. Guias pabrezia, kad vaiko mEstymo raida susijusi su jo kalbos tobulejimu: kaip plytE sunku birtq padaryti neturint formos, taip ir minti sunku isreikbti, neturint atitinkamq Zod;iq ir gramatikos pdemoniq. Autodus parodo, kaip vaikas pasidaro savo sudâ&#x201A;Źtingesnesgramatines formas, o su jomis drauge ir m4stymo formas: 1) 2,5 m. berniukas ,4. klausia: ,,Eisim pasivaik5iioti?"

Jam atsako: ,,Jeigu nelis, eisime". - ,,O ieigu lis, tai neisim?"

2) 2,5 m. bemiukui R. sakoma:,,Kai valgai, piedtulq nereikia". Jis atsako: ,,Kai nevalgau, tai reikia piestukq".

3) Trejq metq mergaitei G. sakoma: ,,Jeiguneatvaziuos autobusas,eisime i garlaivi". Ji tesia pokalbi toliau: ,,O jeigu atvaziuos, neisime".

Taigi sudetingesnesgramatinesformas vaikas perima ir isis4monina karlodamas suaugusirljrl posakius. Imituodamas suaugusiqjq mqstysen4,jis gauna naujo turinio teigi niq, o kartodamas Siasprotavimo formas, pradeda jas vartoti visai savarankiSkiemssprendimams reiksti (Gl/ias A., '1990,p. 133-137).

Sie psichologo teiginiai turahl bnti sudefingesniq gramatiniq folmq mokymo metodikos pagdndas.

Kalbos didaktikos specialistdsZ. Alaunienesty mai taip pat savotiskai pagrindiia 5i4 minti: mokiniai ailkinamojo sd n lylio:odziu \drtoia net q kd rt u s ma / ia u , n e g rry rd ju skaitomoje grozindje literatiroje (AInutietl t 2., 1978, p. 64\.

Matyt, jq tu neatsirasdaugiau, kol nebus sudarytos sqlygos mokiniui pdimti savarankiskussprendimus.

Bet pirmiausia mokinys turetq Zinoti aiSkinamojosanty kio siejamuosiusZodzius.

Priezastiestu pasekm6ssantykius lietuviq kalboje isrei! kia Siosjungtys;iungty,

PrieZastis-pasekme KadanSiD, D,.De ito

p.

Grafinis

tai O O

D

rodetQ . ruo brdu O

D

. Del tos pdezastiesO

Ivykis priezastis

O, * " < l O del to,kad <f O todâ&#x201A;ŹI,kad <f O.I5

,,

to sprendtiame, '

kud C

. EsanttokiornsaplinkyD bems,Q

O. rurbnt<l O . calbnt C

f- '- ^ >. radO.

O

Matyt,C

urJrlsxai sie salttyhar galetq buti dar ir taip pavaiz

pasekme

prieiastis

(>=\

ilt

priezashs

pasekm.

Arba natomisi

,,toddl,kad..." ,,Jei taip," .Taip yra" ,,tai Sitaip"

Kalbq

Aiikinimas pagal !i modeli gali buti trejopas.

schemos

A. Nagrindiamos prieiastys (pasekmds iinomos). l:rn.qa.Pristatomasrezultatas,paai5kinama,koddl svarbu ii,iJi;Unii jo prieTastis.

Dislynos. I Prieiaslis ' ne loKlossvJrDloc 2 Priez'lstis i svarbiausia 3 PrieZastis Pabaiga.ApL'relglamospriezastys,nurodomas iq rysys su Pasekme.

B, Aplariamos paseLmds, lZansa.Pasakomasusiklosiiusios aplinkybes, t. y. buvusio (arba brlsimo) ivykio priezastys.Aiskinama, koddl svarbu jas suprasti (arba keisti).

Distymns. l pasekm- l 2 pasekme | - iau ir yLusiosarba galimos.

3 Pa'elmd I Pdbtlga:Apm4stomos pasekmds,susiejamossu Priezas timis, daroma i6vada. "

ivykio priezastys ir pasekm6s. linngn. Nurodoma, kodtl svarbu suPrasti Priezastiesir pasekmdsryS!.

Dastytnas Arba I lvykio Pasekmds I. Ivykio pdezastys 1 Pasekme 1 priezastis 2 Pasekme 2 prieZastis 3 pasekme il. Aiikina-o"

II. Ivykio priezastys II. lvykio pasekmds 1 Pdezastis 1 Pasekmd 2 Priezastis 2 pasekm6 3 Pasekmd Pabaiga.Pabrdiiama ivykio reiklme, apibendrinamos piezastys tu pasekmds.

Kiekviena priezastis ar pasekmd gali bati irodyta remiantis atsakymu i klausimus kod,l? arba ir kaslodn?,e\gos aiikinimu, apraiymu ir pasakojimu.Tlek Pdezastys,tiek Pasekmasturdtq buti ddstomosremiantis did6jantio reikSmingumo principu arba pagal laiko nuoseklum4.

7A

Dastymo

n. S. lrcas): MedZiagosddstymo pavyzdys(pagal Tema.Bermudq tdkampis.

Ti7<slas.

PaaiSkintiklausytojamsgalimas nepaprastq atsitikimq Bermudq trikampyje priezastis Pagrindini miktis. Nepaprastq atsitikimq Bermudq trikampie pdeiastys dar nera visiskai aiskios.

Pagrindi iai teiginiai.

L Daug nepaprastq dalykq ivyksta Bermudq tdkamP'E IL Mokslininkai dazniausiainurodo tris svarbiausiasSirl a tr r u ^ r u ,q

Pr r c..J( r J.

Temq, kuriq medziaga galetq barti ildestyta Siuo pdnciPu, Pavyzdziai: - Ar reikalingas pazymys?

- Kuo naudingi kompiuteriniai Zaidimai?

- Kq kalba drabuZiai?

Kodel vaikai nenori mokytis?

Kodel mes sergame?

- Avadjos mtsq keliuose.

Visi turime mokytis uZsienio kalbos.

-- Paslaptis turi buti islaikyta.

AiSkinimas pagal prie;asties ir pasekmesmodeli ypai daznas mokantis istorijos ir literattuos. Klausimai (rs s4lygojo... ? Kokiosyn ... ptieZdstys?Kokittitakq ... turijo? kokic lra ... padari iai? Kodil ... ? rodo, kad reikia rinktis 5i aiskinimo modeli.

Uidavinio sprendimo tvarkos principas Sis principas pasitelkiamastada, kai reikia spresti kud:l nors problemE.Kalba buna sudaryta i5 dviejq daliq: pirmo ji rodo, koks svarbus yra dalykas, antroji - kokia galetrl bnti *eitis. Paprastaitai bina itikinimo kalbos. B. Giedros vadovdlyje jos vadinamos agitacinemiskalbomis ir isp6jama, kad kalba, kuti nieko nezada ir nenurodo ileities iS susidadusios padeties,negali tureti pasisekimo.

Siuo pdncipu savo kalbas rengia politikai, ypai dnkimq agitacijosmetu. Taip pat tie, kude kvieiia imtis kurios nors veiklos. Tokios kalbos tud bnd trumpos ir vaizdzios.

T9

Jq schemosgali buti tokios (pagal B. Giedr$: A. L Susidariusi padatis (nepakeniiamas faktas, pavojus ir pan.).

IL Geriausia iieitis i5 tos paddtiesB, I. Projekhl Gaip iSsprestiproblemq) kritika: 1. Jq Berosiossavybes.

2. Jq trtkumai.

Il. Musq siuloma*proiektas(luo jis geresnis).

Natomis tai galima britq pavaizduoti

Grafinis

,,Yra taip,"

,,o turi bnti taip"

Mokykloje taip pat gali tekti imtis tokios kalbos, taiiau tem4 diktuoti turetq gyvenimas.

Teminis principas Jei medziaga nepaklista laiko, erdves, pdezasties ir pasekmdsar uzdavinio sprendimo destymo tvarkai, ji ddstoma temine tvarka. Teminis medziagos destymas yla populiadausias auk6tesnesekhsese mokant raSyti literaturini crafinis

raBini.

Grafiikai tai butq galimapavaizduoti

@

&,

w

Arba natomis:

Tai reiSkia,kad kiekviena tema dalijama i potemes,kurirl kiekvienayra pagrindiniskalbosteiginys.PavyzdZiui: Tema.M. K. Ciurlionio kuryba. , Tl,tsl4s.Suteikti Ziniq apie M. K. Ciurlionio ktrybq.

80

Pagrindineflintis. M. K. Ciurlionis yra klasikas ir kaiP kompozitodus, ir kaip dailininkas.

Pagrindiniai teigi iai.

L M. K. Ciurlionis - kompozitorius kfue bedbas fantazijos ir lakoniskos minties muzik). dailininkas igyvendino vieni] II. M. K. Ciurlionis didziausiq meno siekimq - menq sinlezâ&#x201A;Źs idâ&#x201A;Źj4.

Kad bntq galima dalyk4 suskirstyti tam tikrais asPektais (potememis),daZniausiaiji reikia analizuoti ir klasifi-

ir klasifikaciia

Analize - visumos skaidymas i dalis - viena svarbiau siq Zmogausm4stymo operacijq.Tai tikroves pazinimo bfi das. Toddl jeigu reikia paaiikinti koki suddtinga dalyk4 ir galima tai padaryti atskirai aptarus kiekvien4 jo sudeting dali, naudojama analizd.

Klasifikuoti - grupuoti dalykus remiantis jL! skirtumais jr panaiumais, t- y. pagal bendrus poiymius. Analize klasifikacija paprastai eina greta: pirmiausia reilkinys skaidomas i suddtinesdalis; paskui, jeigu tokiq daliq daug ivairiq, jos skirstomos igrupes pagal tai, kuo yra panaSios ir kuo skiriasi. Analizds ir klasifikavimo mokijimai - \'ieni svarbiausiq mokantis bet kuri dalykq, nes analizd ir klasi fikacija yra kiekvieno mokslo pagrindas. PavyzdZiui, jeigu noresi paaiskinti, kokie yra muzikos instrumentai, turisi qlirstyti j ir)ginius, lld\ iiiniu 5 . p u iid ml|o s iu sir mt rJl |t's Samuosius(muzika); jeigu reikes paaiskinti, kas yra kraujas, kalbasi apie plazm4, raudonuosius ir baltuosius kraujo kunelius (biologija);jeigu nordsi paaiikinti, kas yra stilius, pirmiausia ji suskirstysi i mokslini, Publicistini, menini buitini Gietuviq kalba); jei reik6s apta*i Lietuvos klima t4, turâ&#x201A;Źsi atskirai kalb6ti apie iiem4, pavasari, vasarq ir ru deni (geografija). Kiekvienas objektas, zinoma, gali bati skirstomasdar smulkiau. Pavyzdziui, patarlesgalima klasi_ fikuoti Sitaip: L)ienotlni ,,Patarlis,kdip b Zmanis,ne Ttisos llttoittios.(1) Vie' kuopaprasiiausinikeliaisiodZiaispasakopa loktniiLlminti ir ',js ne k4 turi bendraslt poeziji.Iosisitfucatnosir ii tndicijos kattajatnos kaip lnkoniikos,paratkiosfofitrulis. Tai tikslts lagitlitii sptctldimai,ispudingir)ient a, kadidomiaiacrtina tipiikas tikro (2) Kitospatarlispuikuojasigrakiiin paetineiin]]Dtle tts deLales.

8l

palyginimais - metaforcfiis, it kitomiskalbos puoinenomis, bet 'tre\os (3) nesinaudoja eiliaz,imo efektais. tuikian4mintiipelka ir i iEdailint4 alaBtinirub4,t. y. iisiskirhispndingais gqrsLs4skambiais, pabfti,taisfitminiaisakcentais.

Garsinlsfonnosefek taispasiiymintiLpata iu lietuoiaitui ganadaug."

(c/t8dsK- Lietuviq patarlâ&#x201A;Źs.V, 1976.P' 105.)

Lyginimas

I

Aiskinima pag4st4 klasifikavimo principu, nesunku komponuoti: kiekviena kategodja aptadama atskirai. Darg sudatingesneyra analizeir ktasifikavimas:mokiniai daZnai padaro logikos klaidq nes skirsto reiskinius ne vienu pag nou.

Klasifikavimas ndra mechani5kasiBvardijiirras:kiekviena kategbrija turi bnti aptariama pasitelkiant jai tinlamus iliustravimo budus: pavyzdzius, pasakojimq, lygiriimE ir pan., kad brltq teisingai suprastair gyvai isivaizduojama.

Sio tipo aiskinimas izangojetuli tureti aiSkiaisuformuluota pagrindine minti: turi btrti motyvuojama, kod6l klausytojams svarbu Zinoti 5iq klasifikacijq arba kokia jos reiksmâ&#x201A;Ź.

Teminis medziagos destt'mo p ncipas turi sudetingesnirl modeliq, nes/ pasirinkus tam tikrus aspektus, galima parodyti ir keleto dalykq panaiumus bei skirtumus.

Jeigu galima kQ nors paaiskinti lyginant dviejq dalykq pana;umus arba nurodant jq skirtumus, tuomet medziaga geriausia destyti pagal lyginimo modqli: mes suprantame nezinom4 dalykE, lygindami ji su tuo, k4 jau pazistame.

(Dar Zr.: ,,Lyginimas", p. 63.) lyg1ryqq gali bnti dviem budais: 1) pagal tam tikrus aspektusaptadamasZinomas dalykas, po to pagal tuos paaius aspektus tas dalykas, kuri norima paaiskinti; 2) lygia gretiai Zinomas fu nezinomas aptariami pagal vienE, po to - pagal kitq, paskui - pagal treiiE ir t. t. aspektus.

P a\tyzdiiltl:, L 1. Balandziai: a) iivaizda, b) gyvenamosiosvietos, c) maitinimosi iproiiai.

2. Kirai: a) iivaizda, b) gyvenamosiosvietos, c) maitinimosi iproiiai. a2

IL Miesto g''ventojq lesinami skirtingi pauKiiai dziai ir kirai.

1. ISvaizda:

balan

b) kirq i5vaizda.

2. Gyvenamosiosvietos: a) balandZiq gJrvenamosiosvietos, b) kirq gyvenamosiosvietos.

3. Maitinimosi iproiiai: a) bdland2iqmaitinimosijprociai, b) kirq maitinimosi iproiiai.

Jeigu vienas obiektaskuriuo nors poziiriu aptariamas, litds taip pat turi buti dptartdstuo po2inriu.

Lyginimas yra vienas paprasiiausiq aiSkinimobudq. Tik reikia, kad lyginami dalykai turehl kE nors bendra. Pavyzdziui, galima lyginti miestus, muziejus, tos paiios ar gimi ningos meno Sakosktrinius bei knrejus, literatiuos ar kino personazus, Byvenimq mieste ii kaime ir pan. Jeigu tarp objektq daugiau skirtumq nei panasumq, toks lyginimas vadinamassup eiinimu, arba kontrastu. Siuo modeliu daZnai remiamasi charakterizuojantliterattros personazus.Ner ela sj i s ir paiiamelileratnroskn rin y je . f d v y z d iiu i: ,,<...> Visai neseniaiambroskilmi, kaip ir pati atnbra,bw.to ntisli, Ia kianti imininlo. Norsjos patadinitnasytn prlnc ziiko iodiio ambergrisoerti ys, reiikiantis,,pilkasginfaras",fiuo gitrtarc ji laboi skbiasi.Iltk gintafas,norspaprastairandannsjtrcs pakranftje,kartaisaptinkamas ir ielnAje,Zemyhogilulnoje,o ambra efin mta nieklff kitltr, tiktai jrroje. Be to, ginLftls kieln, skaidri,trapi ir bekrnpi medZiaga,aLdajamiklndikli4, raZanii4 ir ioaitiL p|puoiil\ galnybai,a atubra- ninkita kaip oaikas i takii gadZiakuapi,taki| aroflMtinga,L,atllabaiplatiai naudo jafi| patfufietijoje,dedamai nilkytltous,aralnntingIsinsZxn kes,peruk4ptrdr4ir pomatlas.

TurkLlixartoj| j4 kulitratijaje,taip pt l trc;ai Mrkq, kaif koapitit.mtlknlainctat,u1 5,,rnlo1o Pet'o katedrqRo/naje.Kai hffie uyndariaiimetapo kruopelytgarnbrcs i raudorrqjjnyt14dil kodpo. lr kas galAt4pagalooti,kad uisi litie prcimnlnieji ponai ir paniosnautlojasimetliiaga,aptinkalnaniekillguoseligoto banEittio uiduriuose!Bet taip yra."

(Mcl?,ilts H. Mobi Dikas.V, 1987.P.368-369) 63

Autorius aiskina, kas yra ambra, pasitelkdamas gerai skaitytojui pazistam4 medziag4 gintarq. Sis lyEjinimas (pradedama motyvuoras nuo pavadinimo kilmes), jo tikslas skaitybjui ailkus. Taiiau ar klausytojai supras mIsq tikslE, jei pradesime taip: ,,Mano brolis ir aSesamedaugiau skir tinBi nei panaStrs".Koks Sio lyginimo tikslas?KE auditorija turdtq suprasti arba ko pasimokyti klausydama tokios kal bos? Reiketq paieikoti bendraimogi5kq problemq, kurias konkretus tavo brolio atvejis galetq iliustrroti. Pavyz dziui: ,,Bendrauti geriau sekasi ne panasiems, o skirtingiems Zmonems"Kad klausytojai gerjau suprastq lyginamq dalyktl panaSumusir skirtumus, jie turi gerai tuos dalykus isivaizduoti, turi juos ,,matyti". Todel lyginant reikia pasitelkti aprasvmtu pasakojimq,atskleisti prieiastis ar dar kitaip iiiustruo-ti. Mnsq pavyzdie ambra ir gintaras lyginami pagal pavadinim4, radimo vietq, medziagos ypatybes ir varbjimq.

Ypatingalyginimo rulis yra analogiia (gr. ardloSia ati lilimas\.luri panaudo j.drv ie jqd a ly lq p a n a s u m4v ie n Up o Ziuriu iam, kad jareikiq jq panaium4 kitu poziu u. Kai skruzdelynas lyginamas su dideliu miestu, kad ba-rtqgalima paaiSkinti,jog jame, kaip ir mieste,yra magistrales,keliai ir takeliai, tai yra analogija.

Analogijos budu lyginami tik skirtingq klasiq dalykai.

Pavyzdziui, negali bnti analogijostarp mokytojo ir gydytojo arba tarp mokytojo ir mokinio veiklos: aia tik paprastas ly8inimas iI suprieiinimas, o kompiuterio ir Zmogaus protines veiklos lyginimas jau yra analogija. Analogijos pavyzdysr geruZadZiunelaimAn pakliu'ousi Zmat4 drZ|ai tnip ,,PalaikrJti pat snarblt,kdil ldiku Wtjungti geleZinkelioieilnq: oas oie as calis skiria katnstrct'4nuo skla dZios ir saugiasgyranirio kc lianis."

(By.YrltsH., IAV visuomenes vcik.'jas.)

Ii tokios analogijos galAtq issirutulioti ir visa kalba.

Taigi kalba turi buti aiSkiosstruktrlros, kad klausytojai jaustq,jog jje orientuojasi,kul link eina kalbetojas.Kai klausytojai suvokia medziagosisdestymo principE, teksto struk tura jiems pradeda tarnauti kaip kompasas:jie supranta,

kuri kalbos ,,vieta" dabar skamba, geriau suvokia ivaiirl daliq s4rySingum:lir priklausomum4, pavyzdziq praslng, apibendrinim4 ir kt. Suvokg SiuosrySius,klausytojai geriau supranta ir paii4 kalb4, o to mes ir siekiame.

PAPILDOMA

LITERATURA

L. Alamient Z. Sakinirt siejimas ir mokiniq kalba. V., 1978.

2. Naucknnoiti Z. Meninio aprasymo mokymas // Mokykla 1995.Nr. 3.

3. Nauck naitt Z. Mokome pasakoti ,/ Mokykla, 1996.Nr. 3.

Wl

A. Mokykire Iormuluoti pagrinding minti. uzduoaiq p a v y z a zra r'.

1. Nustatykite, kuri pagrindine mintis yra informacinas katbos, kud - itikinimo kalbos: a) Kiekvienos dienos orus lemia trys veiksniai: sauld, oras ir vanduo. b) Valstybaspilieiiai privalo laikytis bendrq taisykliq, nes kitaip atsiras ivairiq nesutarimq iI kils sumai5tis. c) Lazerio spindulys labai galingas:juo galima pjauti ir virinti metal4i operuoti ir susiirti Zaizdry sudaryti holo8ramq; ira3yti ir periir:udti vaizdo bei ilklausyti garco iraius; ismatuoti didziulius atstumus. d) Vaziuoti i rnokykl4 dviratiu geriau negu troleibusu.

2. Pateikti pagrindiniai teiginiai. Pagal juos uzrasykite intencijq, tiksl4 ir pagdndine minti. lnte cijs: Tikslas: PagrindinAminlis: Teiginiai: L Vaikq darzelis suteikia galimybg dirbti abiem te vams.

IL Vaikq darZelyje vaikai Bali bendrauti su bendraamziais. negu vieni lll. Vailq darTelie vailal jauiia:i sJUg,aLr namuose, lntencija: Tikslas Pagrindini mintis: 85

Teiginiai: L Bites darbininkes pirmiausia valo avili, Iipdo korius.

II. Ve[au jos Iirpinasi perais, i5 kuriq iSsirita bitut6s.

III. Uzaugusiosbites darbininles skrenda ieskoti nektaro ir Ziedadulkiq.

3. [sivaizduok, kad tau reikes skaityti tdjq paskaitq cik14Jaunimas iiandien". Kaip pavadintum kiekvien4 paskaitE? Kuriuos tris dalykus pasirinktum?

4. [sivaizduok, kad pasiruoseikalbai. Draugas atsipra!â&#x201A;Ź, jog negalas iSklausyti, ir pasiteiravo, ar negaldtum vienu sakiniu nusakyti temos esmg. K4 jam pasakysi?

5. Isivaizduok, kad pasirinkt4ja tema galesi kalbeti 15 min. Sufomuluok kalbos tiksl4 ir pagrinding minti.

I5 vakaro paaiikdjo, jog tau bus skiriamos tik 5 min. Vel suformuluok kalbos tiksl4 ir pagrinding minti.

B, Mokykite nustatyti medZiagos ddstymo prin.ipq.

Uzduoiiq pavyzdZia i: 1. Nustatykite, pagal kuri princip4 ifdestyti iie teiginiai: a)...

I. Pirmiausia a5 stengiausi neuzeiti i saldumynq skydq parduotuveje.

II- Paskui nusprendziau suvalgyti tik tris saldainius per dien4.

IIL Pagaliau pradejau kiSti saldainius i rakinam4 spintele. b) ...

L Telefonu galima naudotis bet kuriuo paros metu.

II. InformacijEtelefonu galima perduoti greiiiau ne gu laiSku ar telegramaIII. Telefonugalima susisiektisu visomis pasaulio !a limis. c)...

I. Zemes branduolys yra kietas geleZiesir nikelio lydinys.

II. Ji gaubia slankirl uolienq sluoksnis, vadinamas mantija.

III. Zem6s plutQ sudaro kietq uolienq plokstes.

86

I. Autoavarijos mrlsq keliuose yra rimta Problema.

II. Si problema kur kas sumazdtq, jeigu eismo taisykles pazeidg vairuotojai blftq gdeziiau baudziami. e ) ...

I. I! l5ilusio vandens susidaro vandens garai, kurie pakyla i or4.

IL Orui atvesus,ii garq susidarolietus arba sniegas.

IIL Lietus ir istirpes snie8assrovelemisnuteka i vandens telkinius.

2. Kudais principais medziaga gali btti dâ&#x201A;Źstoma, tudnt nurodyt4 tiksl4: a, suteiktizinill apie lrauio suddtii b) paaiSkinti klausytojams dinozaurq isnykimo Prie Zastis; c) itikinti klausytojus, kad reikia isigyti vandens filtr4; d) iSaiSkintilaikrodzio mechanizmo sudeti; e) itikinti klausytojus, kad bttina organizuoti seneliq Svente.

3. ISanalizuokitepateiktEmedZiagosskirstymE.Ar teigi niai sudaryti vienu pagrindu? Jeigu ne, paaiSkinkite,kodâ&#x201A;Źl toks skirstymas netikes ir istaisykite jt.

Iema. Vanduo.

Intetlcij a. lnf ot]Jl.'uoti..

Titslas.PaaiSkintiklausytojams vandens reikime.

Pagindina nintis. yatduo yra labai svarbus kasdieniniame musq Syvenime.

Teiginiai: L Vandeniu prausiam6s.

IL Vandeniu laistome augalus, jis drekina or4.

Itr. Vandeni naudojame gamindami valgi. lV. Vanduo tirpdo mineralines medziagas.

V Mnsq ktrn4 sudaro 907. vandens.

BT

Kalbos jZanga ir pabaiga Kalbaircikiaintriguajaniiospfidzios ir itikiltiniias pabaitas.

Gefo oratoriausu2duotis,4rakaip galima labiau suartitrti iiu)s du dalykus.

G. K. CestettatLtts

Motyvacija

Pradzia ir pabaiga- sunkiausiasetapasdirbant bet ku ri darb4. ,,Ar nodte Zinoti, kuriose kalbos dalyse Jus greiiiausiai parodysite savo patirti ar nezinojimq, meist ikum4 ar igudzilf stokE?Pradziojeir pabaigoje.TeatreZinoma senapatarld apie aktorius skamba maZdaug taip: ,,Apie aktoriaus meistdskum4 galima spr?sti pagal tai, kaip jis ieina i scenq ir kaip iieina ii jos" (KarnegiD.,1992, p. 100).

Taigi nedera tikdtis, kad atsistojuspde5 auditorij4 ateis ikvdpimas, reikia ii anksto apgalvoti, tu kuo pradesi, iI kuo baigsi. Senovdsoratoriai kalbos pradziai skyre ypating4 demesi. PavyzdZiui, po Demosteno liko nepanaudotq 50 kalbq izangLl.Tai liudija, kaip kruopidiai liai kalbos daliai bu vo ruosiamasi, Izang4, kaip teigia Ciceronas ir Paskalis, reikia raiyti paskiausiai: apgalvojant dâ&#x201A;Źstymq, atsiranda jai tinkamq miniiq.

Kokios yra izangos ir pabaigos funkcijos (paskirtis)? f unk c ijo sl IZangos 1) sudominti klausytojus; 2) sukelti jq pasitikejimE; 3) parodyti temos svarbum4; 4) pasakyti pagrindine minti; 5) apTvelBtipdgrindiniusteiSinius.

P abaigos

f un k c ijo

s:

1) signalizuoti pabaigE; 2) akcentuoti Pagrinding minti; 3) apibendrinti, 4) sustipdnti ktausytorq emocijas ir Pakviesti veikti a3

Tipai

Apibenddng ivairius izangos ir pabaigos tipus, galdtu me juos pateikti taip.

Nurodyti temE ir pagrindine minti.

Nurodyti, kokios priezastys paskatino kalbeti.

Pademonstruoti,lad Lalbos tema susijusi \u auditodjos intelesaisPraddti nuo pasekmds,kad klausytojai susidometq priezastimi.

Pasakyti tikr4 ar iigalvot4 pavyzdi, papasakoti istorii4.

Papasakoti savo lspudzius, pasakyti sAmoji, taktidk4 kompliment4 auditorijai.

Pradeti patarle, aforizmu, eildmis ar retodniu klausimu.

Panaudoti garsausimogaus kalbos citat4.

Pradeti nuo sukreiianiio teiginio.

Panaudoti koki nors daiktq.

Ilar,sa

@ @ @

rabarta

Trumpai apibendrinti pagindinius teiginius.

Kreiptis i klausytojus kvieiiant juos veikti.

Pacituoti tinkamas eiles.

Panaudoti 5v. Raito citatE. Pasak''ti klausytojams kompliment4.

Grizti prie to, nuo ko praddjai.

Prajuokinti.

Sukurti kulrninacijE. B9

Bikite pasirenge pradedaniiam kalbdtojui pateikti 6iuos patarimus. !z:"C:: ra '6ykre 5 '

,.CernpradZia- prc? darba' (Liaudttsi,minli<\. l.lzdnga turi but i L ru mp aL a ip a f iia .

2. Jau pirmu sakiniu turi laimâ&#x201A;Źti klausytojq simpatijas.

Atmink: nuo izarlgos priklauso visos kalbos sekme.

3. Nenutolk nuo temos nepraddk nuo ,,Adomo ir Ievos", bet ir neuZb6k i prieki - kurk iZang4 atsizvelgdamas i temos esme.

4. Nesigirk, nerodyk savo pranasumo, taiiau imponuok i6manymu.

5. Nesakyk: ,,Nesu pasiruoies", ,,AS aia gal ne visai i5manau". Tas/ kuris stovi pdeS audito jq, yra vadas ir turi imponuoti- Atsiprasinejimastik izeidzia ir erzina klausyto ,us 6. Kalbeti pradek ramiai ft i516to:taip pagaunamasklausytojq demesys.

7. JTangqralyk paskiausiar.

lib,jq:. i.lsYkles

..Did?lisnenas ura proditi. bpt dflr ddesm, - baigtt \H. V. Longfeaw).

1. Pabaiga turi bl]ti trumpa iI ispildinga2. Nekisk ipabaigq to, k4 uzmiriai pasakyti (k4 nors praleidgs, nei5siduok, - pakalb6si atsakydamas i klausimus arba per diskusij4 0. E/efas).

3. Baik kalbeti, kol klausytojai dar tebdra susidomejg: gerybes,be saiko beriamos, nustoia vertds.

4. Nekartok kelis kartus to paties, kad pabaiga nebartq lyg iZangaj nauil ..prad)i4 \1. Fptast.

5. Pabaigaturi tureti reziume - apibendrinimq. Jam at rink paiius stipdausius arguinentus.

6. Nesakyk ,,Tuo k baigsiu", ,.Tai maZdaug ir viskas", ,,Na, tai tiek ..." ir pan. Tai ne pabaiga. Tai klaida (D. Kalnegis).Paskutiniai ZodZiaitud buti ispudingi, nes iuos klausytojai atsimena ilgiau nei paiiE kalb4.

Kad mokiniai susidarytq ai5kesni pabaigos ispudzio vaizdq, galima pasinaudoti kalbq schemomis.Jos naudingos aiSkinant ir kalbos nuoseklumq (atskirtos trys kalbos dalys: iZanga, ddstymas ir pabaiga):

Kalbos

1) _x Nuosekli, pabaigoje sustiprinta kalba.

ispndiio

2\ z<t Nuolat kylanti (ikarsiio) kalba

3) -x Lygi kalba,su istizusia,silpna pabaiga 4)

-i Nuolat silpnâ&#x201A;Źjanti (ikaridio atzvilgiu) kalba.

Kalba su staigiais nukrypimais nuo temos. \----7

ol -----7 -a-

Kalba su ilgais nukrypimais nuo temos.

7)

x-xKalba ne i temq.

Supainiota kalba.

e) Nenuosekli kalba su staigia ,,glamiyla"

pabai,ga.

10)_x_x Kalba su nutesta neaiskia pabaiga. Kalbetojas nezino, kaip baigti.

(Pa8al B. Cirdl4 ) 91

PAPIT,DOMA

LITERATOITA

Kalrr.ti D. Kaip issiutdyti pasirikejimEsavimi jr viesa katba paveikti Zmones.V, 1992-

&m

L siekite,kad mokiniaisuprds{rl, kaip izangapriklau9 0 n u o a d re sa n to, adr esaloir situaciios.

Lzduociq p.r vyzdZiarl a) Nuspresk, kaip savo kalbq tinkamiausia butq pradeti SiemsZmonems: gydytojui Seimosmotinai dvasininkui abiturientui

ieimos Sventcsmetu

moksleiviui - kalbos burelio pirmininlui lietuviq kalbos mokytojai sveiiui mokslininkui

mokyklos lietuviq kalbos birelio susirinkime

mokyklos direktoriui t6vrl komiteto atstovui naujajai mokytojai mokiniq atstovui

rugsejo 1-osiosproga

b) Paaiskink, kaip pradâ&#x201A;Źturn idomios tavo draugams: Baime Everestas Aeorobika Dieta Miskq gaisrai Bdgimas

Sias temas, kad jos butq EZerq Svara Charizmatinis judeiimas Komerciniai filmai

2 Siekite, kad rnokiniai suprastq iiangos funkcijas.

Uzduoiiq pavyzdiia i: a) -

Analizuok pateiktas izangas: kaip ios sudomina? ar aiskus kalbetojo tikslas? ar nurodoma kalbos situacija?ir pan. b) Perivelk savo megstamiausirlromanq izangas. Kaip jos sudomina? Kod6l norisi skaityti toliau?

92

c) Perzvelk O- Swett Marden knygq ,,K4 darai, daryk gerai" tu,,Kelias i pasisekim4" skyriq izangas. Kokia jq paskirtis?

I M okykite kurti jiang4.L)d u o iiq p d ! y / d iid

i:

a) Parasyk trump4 iiang4 kalbai, kurios tikslas: - itikinti klase, kad vieiose vietose fikyti nekulhiringa; - suteikti iiniq apie hipnozC; - paaiskinti, kaip iimokti plaukti; paaskinti, kas yra eutanazija. b) Parasyk tris izangas savo kalbai, stengdamasis,kad jos atliktq kuo daugiau izangai skirtq funkcijrt. Kuri izanga tinkamiausia? Kodel? c) Analizuok klasds draugo kalbos iZangq.Kuriq tikslq pasiekta?Kaip?

4. Mokykite suprasti tiesiogine kalbos ir jos pabaigos priklausomybg. Uzduotiq p av y z d Z i a i: a) ISanalizuokmedZiagqapie kalbos pabaig4 ir refcruok j4 klasei. Saltinis: ktnegi D. Kaip ilsiugdyti pasitikdjimE savimi ir vieia kalba paveikti Zmones.V., 1992. b) Analizuok pateiktE kalb4 ir pakomentuok izangos tu pabaigos efektyvumq. c) Analizuok kalbos pabaigq.Ar kalbetojaspasiekd tiks lq? Kaip? Jei ne, koddl? d) Parasyk pabaigas pateiktoms kalboms. e) lsivaizduok, kad baigi kalbeti viena jS toliau isvardytq temq. Pateik jos pabaigq- ilvadas, suprasdamas,kokie pag ndiniai teiginiai turdjo buti pasidnktoje kalboje.

Mokinio dienotvarkd Karatd Kaip atsipalaiduoti?

Kaip elgtis su nauja knyga?

Railkusis skaitymas Kaip mokytis pie stalo?

0 Paruoik kelias pabaigassavo kalbai ir pasirink toki4, I ur i tu retq pad,rrvlidid/iruqi4i\p n d j. g) Analizuok pateiktos novel6s pradzi4 ir pabaig4.

Kaipjos siejasi? Ko galima pasimokyti ii raSytojq kurybos?

93

Kalbos planavimas

Kai kalbi beplafio,patsnegalinuspiti, kur taoekalbanuoes.

N. irrnyierslis

Planq rnSys

Kas nezino, kaip nemegstamaplanuoti?!. Tadiau pafantazuokime, kas blft+ jeigu... namE statytq be plano, valgi gamintq be recepto ir pan.

Jeigu statybai reikia plano, juo labiau jo reikia kalbai, kuri yra ZodZio architekttra. Jeigu reikia Zinoti, ko, kiek ir kada deti gaminant patiekala iuo labiau reikia Zinoti, k4, kaip ir kada pasakyti norint suteikti malonumq savo kalba arba bent jau bltti suprastam. ,,Kalbeti negalvojant reiikia iaudyti nesitaikant" (7. F:alells).

Paprastairengiami du kalbos planai: vienas - ruosiantis kalbai (labiau ar ne itin iisamus, toks, kokio reikia kal betojui, kad jis galehl derarnai pasiruo5ti) i kitas - re!l-, giantis sakyti kalb4 (trumpas, toks, kuris padotq atsistojus pdes auditorijd.

Rengimosi planas

MedZiagos

Kai tuime daug pabirq miniiq savo kalbai, jas reikia ,,suverti ant smilgos", t. y. surikiuoti taip, kad antra paremh{ pirmE, treiia - antrtu ketvirta - treii4 ir t. t. Kaip tai daroma? Pradedaniiam kalbAtojuipateikite tokius nurodymus.

1. Vienai kalbai imk tik vienA pagrinding minti, nes daug miniiq iSblaskoviena kitE. Ne veltui liaudies ismintis sako: ,,Daug apziosi,maZainukEsi." Apmaudu, kad liks ne panaudotanemazaisudnktos mediiagos? Taiiau tur6damas medZiagosdaugiau, negu gali panaudoti, igyji pasitikejimo savimi. D. Kamegis sako: ,,Padnlite SimtEmlniiq ir devyniasdesimt id jq atmeskite.<...> Surinkite daugiau informacijos ... ir pajusite, koki4 itak4 Zinios daro Jisq s4monei, nuotaikai, kalbos manierai. Tai pagrindinis, svarbiausiaspasiruosimo veiksnys" (KarnegiD., 1992,p.26).

Niekada nesistenkbutinai panaudoti vis4 su nkt4 me dziagE.Ne medziaga pasako, kaip planuoti, bet kalbos intencija, tikslas, adresatasir situacija.

94

Tikslo

piincipai

2. Neuzmirik pilnu sakiniu uzsiraiyti tikslo ir pagrindinas minties. Kalbos tikslas turdjo btrti alikus jau prieS renkant medziag4. (Kitaip kaipgi iinosi, kuda kryptimi eiti, k4 rinkti?) Pagiindine mintis galbut isrySkejotik dabar, kai medziagaiau sudnkta. Pa;iurek, ar neprasilenkiavienas su kitu?

3. Laikykis trijq planavimo principq skaidyk, derink ir dkiuokl - suskirstyk tem4 i teiginius, kurie bendrai paemus atspinddtq tavo minti, t. y. brltq pagdndines minties dalys; stebek,kad visi teiginiai blftq vienodai svarbus ir sietqsi vienas su kitu; - sudaryk plan4 tokia tvarka, kad medziagosddstymas atitikh{ tavo tikslE (skirtingai sutvarkyta medziaga naudojama skirtingiems tikslams).

4. Pagrindinius teiginius ir juos pagrindzianiius argumentus uzsirasyk pilnu sakiniu. Taip tavo mintis tau paiiam pasidarys ai5ki.

5. Ant atskiro lapo pasizymek kalbos ,,griauiius". Pavyzd'inr: lzanga.

Dâ&#x201A;Źstymas(paSrindinemintis): (Pnmas pagrindinis teiginys): (Pilmas argumentas): a) (pavyzdys); b) (citata).

(Antras arSumâ&#x201A;Źntas): a) l(Pasakojirnas), b) I (statistiniaiduomenys).

(Antras pagrindinis teiginys): r | (Pirmas argumâ&#x201A;Źntas): a) l(faktai): 1) | (pjrmas Iaktas).

2) | (antras Iakias), b) (pasakojimas).

(Antras afgumentas): a) (pavyzdys); b) (piesinys); c) (lysinimas).

Pabaiga.

95

Laiko

- Izangos ir pabaigosnenumeruolg kitaip pdtruksi sLrtartiniq ienklq.

- Planuodamaslaikykis ,,laiptines" sistemos:ji padeda orientuotis tiek ruoliant kalb4, tiek j4 sakant.

- Palik vietos izangos ir pabaigosmintims pasizymâ&#x201A;Źti.

6. Apmqstyk, kiek maZdaug laiko turi skirti kiekvienai kalbos daliai (pdsimink, kiek laiko galEsi kalbeti). PavyzdZiui, jeigu tavo kalbai bfiht skirta 30 minuiiq, tik kE mrtsq aptarta plano schema atrodytq Sitaip: l;ansa

_-- trâ&#x201A;Źstvmas

Pabaiga

Pagrindiniams teiginiams skirk maZdaug tiek pat lai ko. Zinoma, galb[t vien4 aiikinsi kiek trumpiau, kitE ilgeliau, taiiau saugokis,kad jq proporcijos nebnhl tokios: 15:5 arba 18:3, t. y., kad prie vieno uztrukus,kito netektq begte perbegti.

7. Nebntina plan4 detalizuoti iS ei16s.Pradek nuo tos dalies, kud tau idomiausia. Gali pradeti nuo pabaigos:kai uzsiraiysi isvadas, geriau suprasi ir kalbos struktur4.

Jungaiq

8. Baigdamasplanuoti, numatyk, kurios frazes ar sakiniai padds klausytojams suprasti, kad baigei kalbeti apie vienq dalyk4 ir eini pie kito. Pavyzdziui: ,,Mes kalbâ&#x201A;Źjome apie ..., dabar panagrinekime ...". (Dar ,,Klausytojq ^i damesiovrldvmds". p. l6) lb5.) fokiu5 siejdmuo\iu\ "J kinius taip pat dera lra6yti i planq (kad neuzmirstum jq pasakyti). Numeruoti jq nereikia.

96

tldno su jungtimis schemaatrod)'tq tdip:

@

l I--------=-l

Siejimassu dâ&#x201A;Źstymu

Pvz.: ,,Pradekimenuo pirmojo klausimo..."

I pagrindinis teiginys ir jo analizd

Siejimassu antruoju teiginiu.

Pvz..,,TaLgr....

K4 daryti toliau?"

tr pagdndinis teiginys ir jo analizd

Siejimassu pabaiga. Pvz.:,,Staimesir apivelgeme..."

9. Baiggs planE, neuZmirik nurodyti Saltiniq, kudais remeisi, t. y. sudaryk literattros s4raiq.

Kalbos planas Kalba jau parengta,kelis kartus pasakytasavo kambario baldams,veidrodziui irgeriausiam draugui (Zr.,,Kalbosrepeta'trr as", p. '178-\79). Rengimosiplanas pdbraukytas, ivairiai primargintas ieskant tikslesnio ZodZio,geresnioiSdesty mo. Tai juodraStis, kurio klausytojai netureh{ matyti.

Kalbddamaspasinaudositrumpuoju plano vadantu, kudopag ndinis tikslas padaryti tave nepriklausomq nuo uiralq.

Bikite pasirengg pateikti tokius nurodymusKalbosplano 1. Islaikyk rengimosi plano strukturq ir simbolius, bet PdnciPai teiginius sutrumpink iki minimumo, iki pagdndiniq zod,Ziu,,- tarp, kad jie tave ,,uivestq ant kelio".

97

UZraiymo

2. Neuisiraiinek kalbos pilnais sakiniais, nes busi sulaLrstyiasraiomosiosl,ibos sintal5e5ir. noresiar nenoresi, jei tik naudosiesiplanu, birsi priverstas skaityti. O kalbeji mas nuo skaitymo skiriasi kaip rytas nuo vakaro: kalbant duditorijdivintd, o skaitdntniduLi.rsi.

3. Bttinai pasizymâ&#x201A;Źk skaiaiusir juos pateikianti Saltini, pilnai uzsiralyk citatas.

4. Tai, kas svarbu, uzsirasyk didziosiomis raidemis, var tok skirtingas spalvas, suta*inius ienklus. UZsiraiyk laisvai, negrilsk, kad nereikâ&#x201A;Źq ryrineti plano plie pat nosies, kad bllq ,i lolo aiskiaima lo ma sir 5 u p ra n ia ma 5 .

5. Pasizymdkne tik tai, k{ sakysi,bet ir kaip sakysi: pasibrauk, k4 pabreii, pasizymdk pauzes tarp visr| pagrindiniq kalbos daliq (pauzdrodo, kad praddsi nauj4 dalykq); debesdliu apsiveskZodZius,kuduos turdtum pakartoti ir pan.

Tau atrodo, kad to nereikia? Pabandyk - isitikinsi: atsistojuspriei klausltojus, net ir tai, kas atrode savaime suprantama, dazniausiai uzmirstama.

6. Kalbos planui uZsira5ytigali pasirinkti vien4 i5 dviejq btrdq: 1) ant didelio popieriaus lapo, kur vienu ivilgsniu galdsi apzvelgti visq kalb4; 2) ant atskir4 vienodo formato, pavyzdilrli, 6x9 popieriaus lapeliq.

Antrasis bfldas patogus tuo, kad, laikydamas lapeli sauioj, gali laisvai judeti priei auditorijq (plieiti pde lentos, k4 nors uirasyti, prieiti prie vaizdinas premon6s ir jq komentuoti ir pan.). Kiekvienai kalbos daliai ir potemei reikia skirti atskir4 lapeli. Rasyti tik vienoje pusdjel 1. Siekite, kad mokiniai suprastq, kam reikalingas planas ir kodAl jo lokia struktnra,Uzduoiiq pavyzdZiai: a) Teiginius, uzraiytus ant atskirq lapeliq. suddliokite pagal nuoseklum4 ir subordinacij4. b) Sugr4Zinkiteplano dalis i joms skirtE viet4 (vienoje lapo puseje suraSomiteiginiai, kitoje - pateikiama tuiiia plano schema).

2. Mokykile planuoti.U id u o iiq p a v y z d . Z ia r: a) Uzraiyt4 kalbos tekstEpaverskite planu: l) pagal paie,ktEplano s(hemi 2) nepateikus plano schemos.

98

b) Aptarkite pateiktus planelius ir nustatykite, kas juose netelsrnga, c) Sudarykite trump4 planEklausydamiesimokytojo aiSkinimo ar draugq kalbos (po to parodykite mokytojui ar draugui: ar teisingai suprastajq pagrindind mjntis, ar tokia kalbos strukhrra).

3 Mokykile kalbos nuoseklumo. Ir kuo anksaiau. aia pateiksime rnetoding medZiagq,kaip tai galima padarlti V VI klaseje.Sis bnda\ tikb ir pradiniq llasiq mokiniams.

A. Parodykite mokiniui, kas yra tvarka. Galima pasi naudoti daiktais, esaniiais klaseje,palyzdziui, suolais. Tai mokytojo S. Eitminaviiiaus (utenos 6-oji vidurine mokykh) ideja.

Pavaizduokime,kaip Marius eina per klasg i savo suolq, esanti klasds gale:

mtrtrtrtr jis eina liesiai, nesugrizdamasi tE viet4, kurioje jau Pasitelkimet4 vaizdE kaip analogijq: suolai tebus musrl pasakojimo dalys. Kalbddami turime eiti nuo vienos dalies prie kitos ir atgal nebegrizti.

B. Duokime trump4 konkretq pavyzdi. Pasinlykime mokiniams situacijqir j4 aptarkime. Pavyzdziui, vaikai nusprendd linksmai pasipasakoti, kas ir kaip juos namuose pasitinka.

Kaip ralys Asta? Kas bina namuose, kai Asta g4zta i5 mokyklos?

Mama (virtuveje).

Senelis(serga,jis guli lovoje).

MaZasisbroliukas Rokas (Zaidiia vaikq kambarfe). suo Liutukas (trinasi virtuvdje).

99

Kaip Asta mAsto?

Su kuo aS pasisveikinu, kai griztu namo?

-

Kas pasitinka pilmas?

I Piriiiar.rsia) su Suniuku

Kas atbegaisgirdesdziaugsmingEtriukimeli prie durq?

Kas pasitinka visE trijule virtuves tarpduryje?

-

Paskui einu i kambari pasisveikinti su serganiiu seneIiu. Jis Sypsosi.Argi senelis manes nepasitiko?

su broliuku

'Ge1)

@

u seneliu

C. PaaiSkinkine, koks pasakojimas bitq nenuoseklus.

Kaip atrodytq Mariaus elgesys,jei jis, praâ&#x201A;Źjes keletA suoht pdsiminq kazko nepastebdjes ant antrojo ir griztq atgal?

mw w trt Ar mums birttl patogu paskui ji eiti?

Argi ne juokingai atrodytq Asta, jei kart4 su visais pasisveikinusi, vdl bdgtq sveikintis tq paiiq Zmoniq?

D. Planuokimepasakojim4kartu su mokiniais.Marius taip pat nod papasakoti,kaip ji sutinka namuose.Jq leima nedidel':, tod6l pareinaniio i5 mokyklos berniuko laukia tik mama (ji siuva namuose) ir, Zinoma, Sunelis Daugas.

100

Kaip Marius pasakos?

Jis planuoja...

L. Kas manes laukia namuose?

2. Kaip pasitinka Daugas?

3. Kaip

elgiuosi

Apsakysiu Sunelio dZiaugsmq.

aS Papasakosiu, kaip atsakau Suneliui.

Pats?

4. Kur sveikinuosi su marna?

Neuzmiraiupzisakyti, kad nueinu i kit4 kamba4.

5. K4 mama tuo metu veikia?

Trumpai pasakysii, kad ji siuva.

6. K4 mama daro mane pamaiiusi?

Parodysiu tylq dZiaugsmE.

7. Kaip sveikinuosi su mama?

Pavaizduosiu kalbi.

8. Kokra mano nuotaika?

Pasakysiu,kad puiki, ir paailkinsiu kod6l.

Po-

E. Paskatinkime mokinius ParaSyti savo pasakoiimo plan4. Kadangi yra mokiniu pareinantiq i tusiius namus, pateikime ir kitE tem4. Pavyzdziui: ,,KaiP a5 Pasitinku pareinantius i5 darbo tdvelius". (Mariaus Pasakojimq Zr' o . 121.-123 .\

KALBOS TEKSTOKURIMAS

Aiikumas p|grindinis kalbosptipnlunas, nesneailkus;odis saooLikslonepasieks.

Aristotcli Otaforialtskalbojenettlrittlbiti <...> nioietLosrcikimis,perteiktossunkiai fi gremizdiikai lyg tnis4 metraiiil@se.

Tflcitas

Kartaispakankaoienonetikslaus, netikusiaipasakytoarbablagai iitarto ZodZio,kad sugadintun uis4ispidi.

A. Mickeltiiius

Isnagrineje 5i skyriq, turâ&#x201A;Źtumdte: 1. Suprasti: -

sakytinds ir rasytines kalbos ypatybes, kokios yra taisyklingos kalbos mokymo sqlygos, kaip mokyti kalbosglaL15tumo ir gyvumo.

2. ISrnanyti: -

kuriais bndais galima patikslinti ZodZio reiksmg, kokie yra vaizdingoskalbostipai, kuriuo tikslu vartojarni tropai, aliuzijrl ir archetipiniq metaforq poveiki.

3. Moketi paaiSkinti: 102

kokiomis stilistinemis ]?atybemis turâ&#x201A;Źtq pasizymeti kon-kreti kalba, kokia leksika vieiojoje kalboje nevartotina, Lodel butina kalbeti taisyklingai. kokia kalba yra abskakti ir kokia konkreti, laip suprantamaZodiio reiGme, kas yra detale, kaip sukuriamas kalbos ritmas, kaip perteikti klausytojui sudatingus dalykus, kE daryti, jei aptariamasisobjektasyra platus, kaip suiadinti klausytojq jausmus.

Stilistinas ypatybes

VieSojisakytine kalba deina ivairias kalbejimo Iunkci jas, todel ji yra tarsi pusiaukelajetarp dalykinio, buitinio ir meninio kalbejimo. Tai galetume pavaizduoti tokia schema: Buitine kalba

D?lIl<ine

Menhe kalba

Visq pirma apivelkime,kokiosyra svarbiausiosdalyki nds.;nekamosios(buitinds)bei menineskalbos stilistines (pa8alI litiilinsi n K.7up?rkq). ypatybds DALYKINEI kalbaibudinga:

SNEKAMAJAI kalbai birdingar

MENINEI kalbai budinga:

logiSkumas, tikslumas, aiSkumas, glaustumas, iSsamumas, objektyvumas.

paprastumas, emocingumas, konlretumas, vaizdingumas, subjektt'vumas.

individualumas, vaizdingumas, konkretumas, skambumas, emocingumas, daugiaieikimiS kumas, subjektyvumas.

Kaip sakytindje kalboje galerq derdti tokios skirtingos 5iq stiliq ypatybds?Vienu atveju tinka vienos, kitu - kitos, nelygu tema, situacija, kalbanEiojotikslas ir adresatas(Zr.: ,,Orientacinedalis", p. 39-48). Juk Aristotelis retorik4 apibreie kaip,,men4, panaudojantl visas galimas poveikio priemones,tinkanaias duotai sitiraciiai".

Vie6askalbejimasderina intelektinesir vaizdines kalbos priemones. Dalykind leksika, logiskai nuoseklios sintaksines konstrukcijospaivairinamosekspresyviomissemantindmis ir sintaksinemisfiguromis. Taiiau leksiniq ir sintaksi niq isgaliq pasirinkimas turi atitikti dalykq, apie kuri kalbama. PavyzdZiui, fakt4 dera praneSti paprastu, aiskiu 103

Efektyvaus pdncipai

sakiniu, o savo vertinim4 galima perteikti ekspres)'viomis kalbos priemondmis, nes itaigumas, anot J. Pikiilingio, yra maksimalus raiBkos priemoniq ir tu nio atitikimas.

Daugybe isvardyq -umq, nors atitinkamq stiliq ir atskleidZiavis nauju aspeltu,aLidTrau pdTiureius. dpima vie nas kit4. PavyzdZiui, netiksli ir nelogiSkakalba negali buti aiski; ieigu nusikalstamaglaustumui, nukeniia ir aiskumas; vaizdingas iodis visada yra konkretus, o kas konkretu, tas k aisku, paprasta.Tod6l, manome,jog pagrindiniai efektyvaus kalbejimo pdncipai yra taisyklingumas,aiSkumas,tinkamumas ir gyvumas.

Taisyklinga kalba igalina suprasti ir priimti sakom4 da1yk4.

Ai6ki kalba padeda klausytojams tiksliai suprasti perteikiamas mintis.

Tinkama kalba didina pasitikejim4 kalbetoju ir palaiko auditodjos demesi.

Gyva kalba sustiprina sakomq minti.

Aptdrkime iiuos pagrindinru5prin( ipus.

Kalbos taisyklingumas

Gerastiliauspit as reikalal)imus - kalbostaisyklingumas.

Kur kalbawtaisyklinga,ten ji ke&yua,o kur ncgyoa,ten nesklanrli,tad kaip gali btti *tds stilius.

I . Baliikanis Kaip (is)mokyti taisyktingai kalbeti? Jau keletasde6imtmeaiq tuo nlpinasi mokytotai ir kalbininkai, raBytojaiir filosofai. Visq akys krt?sta i rnokyklq, nes, anot kalbininko J. Kazlausko, jeigu ,,iia kokios nors nepageidaujamoskonstrukcijos isikalamos i galv+ tai paskui jokiais straipsniais, tegujie brlna ir pikiiausi, jq i3gyvendinti neimanoma". Taigi kad suaugusio nepamokysi...O 5nekam4j4kalbq taip kaip suaugusiejimoka jau 12-13 metq paaugliai. Kalbejimo tai syklingumu, matyt, reikia susirtrpinti dar anksiiat1-Pasirodo, jog pagal smegenq organinio brendimo ddsningumus senzityvus laikotarpis kalbos ugdymui yra nuo 1 iki 5 metq (Kf leckisV., 1978,p.47). Taigi, jei vaikas Seimojeismoko taisyklingai kalbeti, jis ir kalbes taisyklingai. O jeigu ne?

104

Prarlcrlzr.lspecialistaisuskaiiiavo, jog 4-7 metq vaikas per dien4 istaria 14 tnkstaniiq Zodziq, t. y. beveik 2 kartus daugiau negu suaugusieji (Bep6uaxudA., 1990,p. 6). Jo in telektas ir kalba pldtojasi nepaprastai greitai. Ir Stai vaikas atdjo i mokykl4 ir ... 12-kaimeh{ nutilo... Ir kaip greitai bur gs ,,Lodelciulas"neturi lo palldusti: fedagogasV. Satalovas suskaiiiavo, kad esant tradiciniam mokymui, kai vie nas kalba ir klausineja, o kitas klauso ir atsakinela,5eltos klases mokinys dneka, t. y. formuluoja iodziu savo minti, vos kelias deiimtis minuiiq per mokslo metus (Bep6r.r4, xun A.,1990, p. 4). Kq tai rodo? Tai rodo vieno svarbiausiq Zmogaus prigimties porcikiq - saviraiskos slopinim4.

A. ABmontas dar 1938 m. teigâ&#x201A;Ź, jog ,,sakomojo ZodZio kulttrai yra de5imt kartq svarbesnisg].venimiikq s4lygq pajutimas, negu Bimtai ivaidq taisykliq" ir ,,jeigu tokiq gyvenimiSkq sqlygq mokykla neturi, tai tuo labiau ji tud g4zti nors pdsiminimais ir net isivaizdavimais i tas sqlygas,kudose bitq taip sakoma ir kalbama" (AimontasA., 1988, p . 5). ,,AE Brrd.Zrnir u:mirstu. Matau ir atsimenu. Darau ir suprantu", - sako kinieiiq patarld. Kokia isvada? Leisti mokiniams laisvai rcikiti savo mintis ir taisyti i\ kalbos klaidas. Taiiau mokinys laisvai kalbes tik tada, kai jis pats nusprgs, k4 ir kaip pasakyti: <...> mes kalbame paprastai tik tada, kada reikia. Mokykla daZnai veriia mokini kalbeti ir tuomet, kada jis visai nenod kalbeti ir nera net pasiruoigs. <.-.>Mokyklind mediiaga n6ra natiralioii kalb6iimo medZiaga.Natnraliai ir suaugg kalba tik tada, kada jie nori ir turi lyg kQ nauja pasakyti,jauiia tuo pasakymu tam tikrE malonumE, o kartu,dar supranta, kad tai verta i idomu klausytojams.<...> Cia reikia ir mokiniams paieikoti natarraliq s4lygq: nesitenkinti mokykline ar vadoviliq mediiaga, kuriq lau paiista ii klausytojai<...>.<...>Reikiaduoti mokiniams laisvos krlrybos. <...> Laisvas kalbejimas tdri buti organizuojamastaip, kad mokinys pasirenka pats medZiag4 (siuzet4) ir pats randa jai form4. Laisvaskalbeiimas yra vertas milsq ddmesio ne tik dâ&#x201A;Ź] to, kad jis yra praktiSkas ir labai gywenimiskas,bet jis yra kartu labai gera ugdomoji p emone: savo miniig ir posakiq disciplinavimas, formos iSdirbimas, proga svelimoms nuornonims respektuoti ir graziausios selygoli tvarkyti savo charakteri, kad jis virstq kulturinga asmenybds i6rai5ka" (Ten pat, 1988, p. 51-58); pabraukta cituojant).

105

Zinoma, tokio pobrldzio kalbAjimasdaugiau galimas ,,I5kalbos meno ir bendravimo pagrindq" fakultatyve bei uZklasineje veikloje, taiiau jo iStakos pamokoje.

Taigi taisyklingos kalbos mokymui ndra kito recepto,tik leisti mokiniui kuo daugiau kalbeti ir taisyti jo klaidas.

Taiiau pimiausia mokinys furi bnti suinteresuolas mo kytis taisyklingos kalbos. Taigi reikia ,,nustatyti tinkamus mokinio santykius su padia kalba", kad jis pajustq, jog kalba yra ,,organiikai suaugusi su mrlsq siela" (4. Maceina).

Vadinasi, mokytojui tenla veikti kaip agitatodui- Tad k4 pasakyti mokiniui? Prabilti gal6tume kad ir taip: Mokytoio

Tdisyklingumas yra pagrifidinisleikalaoilnisne tik railtinei, bet ir sal<ytineikalbai,nestik tada, kai kilb,tojo (ar painekoro) kalba nepriekaiitinga,jos rcik;mi suaokianaii karta. o ieigt kltlbitojasnetaisyklingaitariaar kirtiuojd,jeigu darogramdtini4 klaidl? Tuotuetja inekapazeidzianus4 kalbosjausmqit atitraltkia dimesi nuo kalbosesfiAs.,,NiekasnegaLiieiti i iitdi, kasa\c jau ina ir uiklitaa", syje,nelyginantkokiameprieikdmbaryje saki M. Kaintilianas.O tame,,prieikanbaryje"gyoena kalbos jausmas, kuris akimirksniunustata: - kalbostdisyklingum4, - iodiio it sakiniorcikimg, - atitikifiq ar fieatitikim4sitllacijai.

Si4kalbosintuicijqgatilnabit4 pnllginti st! rihno atbaspal oospojuiiu: kaip rtzia aki nesuderintos spalaas,lygiai taip riZia ausi nesu.leinta,,,neslrstyguota" kalb|. ,,Netikusiditatti iadi ym tas pats kaip netikusiaipagroti muzikosdalyktli nrba padaryti ne!ikusiI paucikslokopijq".- raic A. Maceina.

O jeigu imogus klausldamaskalbospatirid neigiamasemocijas, kaip jis gali j4 ioertinti? Tlrinitoj4 nustatytd, jog {nmaLinis stoka ir kitos klaidaskldusytojl priimamaskail kampetehcijas (OsbornM.,1988,p.253). Ne kalbosmokijimo,o ko tpetencijos, t. y. dalykoiimanytnostoka.Todil kulfitingame pasaulyjepris tai kalbaniiamh$ogui n,ra galimybts uZimti a kites i postq. ,,Pakaktqporosparlamentaposidziapirminirko pastab4kalbos fapt\ hebedeputdttt", teigidZurnalis klausilfiu,kaddeputatas (Maiiulionytt L KE girdi vba Lietnva? // tas ii Vokietijos Gimtoji kalba. 1990.Nr. 5. P 8.).

Kodeltaip? Todil, kadkalbayra oeidrodis:ji rodom su 1t1qs tytn4:proLingumolygi ir poiinti i tautasir ialies reikalas.

106

Jeiguai heaiikiai kalbu, oadinasi,nana gdboje miglos.

Kasgali patikiti ma saarbqrciktrl4?leigu katbu etaisyklingai neuertinuklilbos,ttadinasi,negobitt nt taltt)s, kuri ta knlba ;neka.O jei negerbiutautos,kaipgaliLtalstooautijosintcresnms?

Dar daugiau:jeigu klllbu betkaip,negeftiusaogs,Ltlikodilfiorit!, kad kiti ranegerbt4?

Kai kurie mano:kur reikis,futlbisiuLaisyklitlgai.Nieka eiieis,kaip iptuitgs,taip odZitlosi.Iuk try oeltui liaudiesiimintis sa ko: ,,Arkli paiista ii dantU,o Znog4 ii ZodZiU".NeLtardymo praktikojeilfiogausaslnehybinustafomaii kalbos,nesji atspindi ztisk\:iisilaainimL,emociniturLitlgutn4,specialybg, sacialineapLirlk|, kuriai i.nrcgllspriklauso.

Prastaikalbiti - tai taspats,kdip pttsirodytiuieiai su datni tatsif sltplliusiaisdrabuiiais.b net baisiau:dftrbtlZiusgaligrei tai pakeisti,o kaippnkeisisaaoaiilty?D. Kantegispasakoja palnokom4istorij4apier)ienqnesikmisiitiktT Bngt4,kltrio kalbabuoo tokia taisyklingai daili, kad kla santiejinetrukusuZmirlo nu, oalkiotusnelaimilio batus,sudioet4poltq ir neskustq,Jeidq.]a kaLbasstilius b ao tarci leidinas i aukiiiausittsoeiklosslltokstrius,ir jan Luojpat pasinli tinkamqtamybq (KamegiD. Kajp ilsiugdyti pasitikejim4 savimi ir viesa kalba paveikti Zmones. V, 1992.P 134).

Neuimirikime: ,,<...> Ne tik ihogus farmuoia kalb4,bet ir kilba - Zmog4.O jeigu Loji 1tttsl!formuoLojnbus iisekusi,paIiegtsi, ,maZakfauji",jeigu ji bus uLterita,lleiaa, kreiaa,iisigittusil <...> Matyt, it lnus darls tokiais" (pikiitingis l.2odLio inteNiu. V, 1982.P 68).

Zodis

Kitos risies ,,agrtac\a" bahl skambaniio Zodiio r.aglj.nejimas,suprantant ji kaip meno knrin! (.4. potebnia\,rndginant paaiskinti garsuose,,ivystyt4" daikto vaizd4 (A. Mr_ ceina). Tar vienas pirmqjq tarties ugdymo uZdaviniq.

Mokiniai turi suprasti, kad_skirtingi garsai bei jll dedniai tud ivairiq israiSkosgali4 (2. Vandtijesas) ir kad netikgs ZodZio tarimas iskreipia daikto vaizdq iI neigiamai veikia musq mEstymE(4. M4ceir?d).

Taigi tam tikra prasme ! Zodi turi bnd Zvelgiamakaip i muzikos knrini, kurio prasme iki galo suvokiame tik taisyklingai ji istare,nes kiekvienas Zodis yra garsq derinys. ,,Pimykitis imogus mEstevaizdais ir todel jis knrâ&#x201A;Ź Zodiius. Zmogus ne galvojo apie daiktE ir krtre sqvokE/ bet regejo daiktE ir kiu6 vaizd4, ku4 iktrnijo 10 7

Zodie.<...>",todel,,<...>gerai taiti iodi reiikia garsaisi6reikiti daikto ypatybg, kaip ia suvokd pirmyk;ti tautos intuicija", - teigia A. Maceina.

Daugumos Zodziq garsindmotyvacija jau yra nublanku si, taiiau kartais mums pavyksta jE uziiuopti, pavyzdziui, kaupqji lietuvisk4 kt kitto, krito, kirais, kmti, krcioas,kr! i,ius,kraujas,kardas,kalds;ildzinvusi, net bralkanti s(a):sa li, sausas,siusro; ElamandSnerant! 6: ilamd, iienas, miikns, kino" esaniius sonorinius m, n: mdr, iilas, oiia; ,,ara1,ansiai, mano,naruts,mamair par.. Savo prasmg rySkiausiai islaikg balsiai, ypai tie, kude sudaro lietuviskq Zodziq sakniespagrind4 ir yra kiriiuoti. PavyzdZiui: ttdlnas,irasaralsaoas,Ia' bas, aria (a -._ ramus, saugus); sodas,oras, brolis, bokiLis, fioteris, Zodis(o - didingas, grazus> ftoas, baga,rakia,gidtl (6 grieztas);gyoas,gyti, dvgsta,swai, oyras (y Eyvyu IL6aJ/

v cr .r ur ,.

rL

yaL' .

Tvirtaprade pdegaide turintys Sakniespagrindo garsai paprastai buna nuspalvinti daugiau Pozityviai (atviri, skambns),o tvirtagalg priegaide turintys - daugiau negat''viai (uzdari, duslus). Palyginkime: gal;ti, taBui, tai i, meiti ir krelaa', gai-sras, oafgas,dufrblas,skuidas; ddrbas,s|rg,ts,Llngas ir t skaida,kraijas, blaistis, draisti; i6unas,sdult, Idukti ir aTpli,kliiirpti, blaiktL oeVkti. k61nas,ktlti Tai pajute mokiniai kitomis akimis ZvelgsiI I Poezij4,tq ypatingai instrumentuot4 menine kalb4, geriau suvoks aliteracijomisir asonansaisperteikiamus garsusbei jq prasmg, spalvq.

(Zinoma, tai jokiu bardu netaikytina visiems Zodziarns, ypai tiems, kuriuos yra palietusi metatonija.)

Kalbos aidkumas

Ioks kitds dtllykasneiimakotiek logiikai galooti, kaip kalbrt, nes be k71basniru minlies. Tik per kalbos|iikumq pasiekiam rfiifttiesaiikufiq.

I Bataikon Kad kalba bnhl aiski, ji tui buti nuosekli, konkreti ir glausta.Nuoseklumas yra leikalavimas teiginiq isd6stymui (Zr.:,,Kalboskomponavimas",p.70J1),8laustumas - sin taksinei raiskai, sakinio strukturai, o konkretumas - Zodiio parinkimui. Cia aptarkime du pastaruosiusreikalavimus.

108

Konkretumas Atrodo,kadpaprastaitutlbiti lengoa,betpabandykir isitikin si' fud niekoflira sunkesnia cicetonas

lyginimas

Kaip pasakyti, kad tai, kas aiSku man, blftq aiSkuir mano klausytojams?

Viena didZiausirl klirliiq aiskiai kalbai - aul6tq, abstrakaiq Zodziq ir posakiq vartojimas. Tuo galdtume isitikinti palyging dvi panaiaus tudnio istraukas. P a v y z d Z | 111,. ,,Tiktjimasi Dieo4pirmiausiayra tikijimas kwianiia mintifiL kaip s4lygojantitiir pasaulineianiia reallbe,o tiktjinas tas 1tlifitiesast eniikumuyra tikrumas,kadpirmapradAMirltis nira beaadi neutrali s4moni,bet laisai, kurianti meili, asnruo."

(Pagal.1.Rdr.ir$rl.) ,Mahe Vieipatsgano:mafi niekonestinga. lis flane r)eda,kur oeiliosganykloszdliuojn, leidZiamnn nLilsiti paaersny) ManTjTsieL4gaioina, o?dananc l?isingar,lakaissa",oBarbei.

Ni kelialdamassLttriutafisiausiu, ai nebiiosiu,nes Tu draugebfrsi.<...> Taaojimalani ir meili palydi kiekaien4manogyoenimodien4."

(SenasisTestamentas,22 psalme.)

Antroji istrauka yra lengvai suprantama, nes j4 sudaro nemaza vaizdq. Pasirodo, mes ne tiek klausom6s kalbos, kiek matome ir jauiiame je- Todel Zodziai, nesukeliantys vaizdo, mus vargina lyg vaikq neiliustruota knyga. Abstrakiiais Uodziaispasakyta mintis yra tarsi tusiias kambarys: iame nâ&#x201A;Źra beveik nieko, uZ ko galdtq uzklitrti akis. Kai pddedame israiskingr!detaliq arba vaizduojame minti kaip trumpq siuiet{, mes tarsi apstatomet4 kambari, pateikiame klausytojams gyv4 vaizdE to, apie k4 kalbame. Tik aiski, paprasta kalba privertia Zmogq mEstyti. Todel reikia vartoti iprastus posakius iI vaizduoti tai, kE auditorija gerai Zino i5 savo kasdienybes,t. y. i sakom.l dalyk4 Zinred klausanaiojo akimis. Biltent taip ir daro cituotos psalmes auk)rius: iis iireiSkia nusiteikim4 Zmoniq, kuriq pagrindinis uzsiemimas - ganyti bandEikaip ai fllpinuosi savo g)'vuleliais, taip ir Viedpatsrnpinasi manimi: ,,jismane veda, kur veBlios 10 9

Kaip iodZ io

ganyklos ialiuoja...". Sio reikalavimo laikesi ir 5v. Raito ver t6jai i Afrikos tautq kalbas: palyginimq ,,(drabuZiai)batti kaip sniegas"jie pakeite palyginimu ,,balti kaip kokoso de iutas", nes negriukai sniego juk n6ra matgKuo konkretesnd kalba, tuo ji vaizdingesne, nes pasakius konkretq Zod! daug iengviau ji apibudinti negu abst raktq (pasakyti, kaip atrodo tas daiktas, apie kuri kalbama; kam jis vartojamas, i k4 panasus ar kuo skiriasi nuo kitrl ir pan.). Jei kalbame abstrakEiai,klausytojai gali suprasti iabai ivaidai ir gal ne visai taip, kaip norejome pasakyti, nes kiekvienas i tq talpq Zodi ides savo patirti. Tai galima pa vaizduoti tokia schema:

Zodis tdra pavadinimas - simbolis, ir kiekvienas Zmogus, remdamasissavo patirtimi, nusprendzia, k4 tas simbolis jam reiskia. Grafidkai lie dalykai paprastai ilreiskiami vadinamuoju reikimes trikampiu, kuri mokiniams galetume taip pavaizduoti: Vatgau ledus, maudausi.

Sittu, Zydi sâ&#x201A;Ź16s.

Pati sienapii'tel

r-=:__\

O tas Zoliq ravdjimasl

P al angai

MINITlS

DALYKAS laikas.'f$iasi tris ,,Siliiausiasmetq menesius:birUeli, Iiepq ir liigpjn{."

110

Dndaiiodtio

l]',liliii., '

Kiek ivairiq minaiq gali pazadinti tas iprastas mums Zo-

dis-

oasara.

O jeigupavartosime dar tatpesniZodi,gali

buti tiek reik6mdstrikampiq, kiek yra klausytojq. Todâ&#x201A;ŹI,kad nebuhl nesusipratimq, reikia paaiskinti, kaip pats supranti tai, k4 sakai. Tai padaryti galima keliais budais (dar Zr.: ,,Iliustracinesmedziagos pateikimas", p. 63): pasakyti pavyzdi arba palyginim4, kuris i5ryskintr1 abstraktausZodZio reik5mg; - paailkinti, kuria reikdme Zodi vartoji, jeigu jis daugiareikimis; pdteiktjajikinimE ii:od),no (iei 2odis reciaLr varlojJmas); parodyh pati daikt4,kurj vddini tuo 2od2iu {jerimrnoma).

Taiiau geriausias bildas - taip ,,susiaurinti" Zodzio reikimg, kad klausytojai kitaip, negu tu nori, ir negal6tq suprasti.

Abstnktns Parodykime rnokiniams, kas yra abstraktusir konkretus ir konkretds iodZtat. todziai Konkretus (lot. coficretLl tiritas, kietas) - daiktinis, apiiuopiamas, visidkai tikslus.

Abstraktus (lot. dbsflrci s - atitrauktas)- atsietas,atitrauktas, nekonkretus, G''vr:nas

(bendras,didelis) \

,/

Keturkoiis

\

./

Suo \

Buldogas

,/

Konltetus (mazas,tikslus) Panaliai galima pavaizduoti ir abstrakiius bei konkre iius veiksmazodzius:

'11 1

Kuo kalba konkretesne tuo ji vaizdingesn6,nes konkretus Zodis atspindi tai, k4 galima pajusti vienu ar keliais pojniiais (,,matyti", iI pan.). Palyginkime: -girdeti" Svieziosdarzovds morkos ir burokeliai.

Leidinys ,,Aitvaras".

Pasklidoaitrus kvapas paKvrPo acetonu, jis kaip aksomas.

Jo minkstaspavirsius Pasigirdo tdukbmas kazkas triokftelaio ir bilstelejo.

Issigandau pasiurpo kailis.

Papr4stai yra skiriami septyni vaizdingos kalbos tipai - septynios durys i klausytojq protE. Kalbdtojasturi moke ti ias atidaryti, jeigu nori, kad auditoija ji suprastq ir juo patikeq (pagal D. Ehninget)l

(kvapas) x Ragavimo (skonis)

x Kinestezinis (raumenq itampa) x Lyt6jimo (forma, temperatura)

Detala

,,Kalba, plaiiau t4 iodi suprantant, yra psichinio gyvenimo iiorine israifka", - sake J. Vabalas-GudaitisKad pasakodami ar vaizduodami sugebdtumepasinau, doti Siaisvaizdingos kalbos tipais, visrl pirma turime lgusti pastebetijuos svetimame tekste, suvokti, kas daro ji ryikq ir suprantam4.Apibirdindami situaciiq, ivyki ar savo iBgyvenimus, nesusigundykime pasinaudoti visais vaizdavimo tipais. Reikia sukurti tik vienEkit4 charaktering4detale,kud leishl nujausti ir tai, kas lieka nepasakytaj reikia duoti darbo klausytojq vaizduotei: kai pasakorna viskas, neido, mu klausyti.

'112

Apie raiytojo R. H. Devio knrybos metod4 Pasakojama Stai kas: ,,Jisdirbo dalinimo Principu. Bandydamas aprasyti, kaip prie vartq suka automobilis, iSPradiirl pateikdavo ilg4 ir detalq apraiym4, nepraleisdamasn6 vienos smulkmenos <...>. Po to iis Pradedavo vien4 Po kitos atmetindti tas paiias detales, kurias su tokia itamPa Pdsimindavo Po kiekvieno trumpinimo jis klausdavo savgs: ar febera vaizdas? Jeigu vaizdas blaso, jis sugr4Zindavo k4 tik iSbrauktE detalg tu imdavo trumPinti kitas ir t t. TaiP tesdavosi tol, kol likdavo til <.-.> ryikns ir aiikus <--->vaizdai" ne (KarnegiD., 1992,p. -143 144). Zinoma, katbetojas rasytojas, taiiau ir jis tud nuolat ugdytis tikslaus minties reilkimo poreiki.

SusipaZinkimesu liais vaizdingos kalbos tiPais ir remkimds jais savo kalboje.

1. Siekirne,kad klausytojai ,,matyttl" tai, ka Pasakojame Pieikime vaizdE, nurodykime ne tik dydi, form4, spalv4, bet ir judEjimo pobndi, nes judejim4 mes Prisrmename,Pasak G. Lesingo,gyviau ir lengviau negu vien formas ir sPal i: vas. PavyzdZiu ,,Dar ir ii.tndienfebestouifi|n ticlse odizdas:aidury scenas stolelis, raituottt gobeleno st.tltiese uitiestis, pric stnleLio talnsiais drabujuda kruta fledidelis baltagalTlisVaiZgantas ii.ris, eia stojasi, iia ztil sidasi, ii| tttllkoffi rcmi&s' iia nrostiguoja,grgiiojasi, o pltsAstultiestsjan jau ant keliq,in t oisnstaltiesiant kelil!, Iyg b1ltutlliit ja uzsiklaj|s.Tik jis lo nemito, nejduiia.PaskuiZiiriu, kad ir stalelisjau hebescenos oidury,o prie pat kfttilo. O netrukusstalelis ir aisai pakrypo, jau liks i,etnyn.Uizgantas iikLelijo: a-op!- iiupo staleli u2 igsi! " koj os: palauk, nepab (Psukltelis I. Raitai.V, 1983.T. VI P 3lli.)

2. Siekime,kad auditodja girddtq ne tik tai, k4 sakome, bet ir garslls, apie kuduos pasakojame.Pasakykime, koks garsaspasigirdo, I k4 jis buvo Panasus;kur tinka, vartokime garsq pamdgdziojimus, iltiktr*us ir i5 jrl Padarytus veiksmazodzius.PanagrinekimeSiuo poZinriu ra6ytojq knr yb4 . PavyzdZiui: ardilni kir,,Ejomei kaln4,garsiojoAiuolyno pusin. Sunk:i.s to pasagofltisgrindiftio aknenis, te1fipiilgls ir Platiasplatt'onnas.Zoaxgijo geleiis, pakrautatokionlisilgotnisjttostomis, 113

kadgalais dauii gindini. RiedajotlJliai ilanallii4 &trminiu ratq kflticlos. ouAil0ipaAcllomi, alla'otnt>.

- Niuo-o-o! - Srntttlkitelijo botagu diktasaeiikas,pla iitr uZpakaliusadesant a klLospasosfisknriefosplieiaky."

(Brli"iis.1.Rastai.V, 1983.T. VI[. P 170.)

3. Siekime, kad audito ja pajustq skoni to, apie k4 kal bame (saldus,sirrus, pr6skas,ftgitus pan.). Panagrinekime, kaip skoni reiSkianiios detalesvartojamos grozineje literahrojeir publicistik o je .P a v y z d Z iu i: ,,Past us retai uZeidanapakeleioingiir elgetosatsigerti,o jeigu kasnorsais dilto uisukdal)o,tLli,i;Sirys Lien4stikling,niekada cpapraiydaoo n tros land o buoo esk&nus, iillds, ptAskas, treftkt rit ilyfilr.

O Prberiio iulinys oisam kai te girsijo s07rouande iu skaidrus, ialtas, su ypatiflgu prieskoniu."

(Marcink.riiius Jltst.Raitai. V, 1983. T. V P. 140.)

4. Siekime,kad klausytojai pajusq kvap4 to, apie kE kal bame. Pasakykime,kuo kvepia arba i k4 panaSusbuvo kvapas. Panagrinâ&#x201A;Źkime,kaip uosldspojuiio detalesi apra5yma publicistai. P a lpina groiines literaturos knrejai ir kaip vyzdiiuil ..LahauipnQiIuza.Kni nciinai ar I'ni ci,ti- ,l'ttiit i ut:pai,engsi.Visiikai sustojopa lopolitl prie kelio.Aitriai k<:epijo topolis smalingais j&unais lqpais. Ir la kai ?isi koepijo. bIyESoieiia 2emeir gle2n dir"oini asinkliu oisiampne2ery, ki.i iolele papieoiuose, pemykitAs smilgos puoiniu. Stottjo trm*i or4 ." luza, iplauiius (Bnltrits.1.Raitai.V, 1983.T. VI. P 203.) ,,Nori pauost,ltiuisienieii4 ptakaito, jI kojiflyii4 doelks11ro rnokik ui parodq.Bet drgi ttrcs sar)Uk1)0p\netutin?

Ne tie. uZsietieiiu k?upuose ddugiau cioilizacijos,misiikia i t7idl.tutrenki.r.

(P i rma d i c n i s ,1 9 9 5m. k o vo 27 bal nndi i o 2 d. N r. 13 (115).P 1.)

Pastarojiistrauka, Zinoma,visai ne apre kvapus ir ne ddl kvapq. Ironisku, net sarkashskll kalbejimu autodus isreiskia neigiamE poziuri i gausias uzsieniniq prekiq parodas.

Skaitytojo nuomone formuojama dirginant vien4 jautriaLF sirl - uosles pojrliitl.

5. Siekime, kad auditodja kartu su mumis ,,palytetq", tarkim, 5alt4ir glidiq varlâ&#x201A;Ź, grubletq mediio Zieve,minkst4 ir Svelnq kates kaili, aitre kibq kaktuso spygli ir pan.

Panagrinekime, kaip lytdjimo detales vartoja rasytojai.

Pavyzd Ziu i: ,,Zemi trauki jo padas i saoe, Iipri noliu oeldanasi prie batv. Iis iiAjo i aukit mas,kur sausoZoLiir patrgiusi raaiefia lnzo ir lnaftjo spaudZiama." (r,atiliikisM. UZ1tov4a.

V, 1990.P.20.)

6. Siekime,kad auditorija susidarytq kinestezinius vaizdinius, t. y. suvoktq kuno paddti bei judejimq: kaip isitempia ir atsileidzia raumenys/ kaip girgZda sEnariai ir pan.

Panagrinekime,kaip kinestezinesdetales vartoja raiytojai.

Pa vyzd Ziui: AmfiteaLrcgaliiai girdiLi skren ,,Visapublikasulniki k1.)ap4. danf tttsg. Znlonis netikiiossooakit is. Nuo tosdiefios,kai stoot Roma.nirka' nicAapanainttsnira regijgs.

LigaslaikalAukiniioati ut ru&4.]o pidos aukiiia kulkine Ljq isirausi i smili, nugara illirrko talsi itenptas laflkas, galz:a ismuko tarp peiiq, r.tnk4 rofifieflys taip iSpanpo, kad nuo itar4pos kofle sprogo ocla,bet tawTI.!g ikdsi i Zeltry.

It amagu' ir iairis stootjo taip s stiltgg, kad iiuraztamsjie atrodi lyg koksHemklioar Tesijoiygi4 paoeikslas arbaii akmens iitulta sbipttua. Toiitiu iioje tatiamojeramybljebrftiojauiiana baisidztiej4besigalynijahiiltjigry itanpa. Taur.tskaip ir imagus isikasa koiottlis i srnali, o falnsus,gauruotasja kafias taip iisiieft, ka.l atrodA t,'rci t tiliirliikas tutlrlys . Katns pinnas nusilps,katraspirmaskris - itai klausimas,kllris koaaspatndgusie s iitlroc|lris;i4 oalandilgbuaosparbesnis eguj4 paiiu pasaulyje." likitnas,ne&upati Rorui ir jos oielpataaimas (Se,keri;n/sH. Quo vadis? V, 1991.P.428 -429.)

7. Siekime, kad klausytojai Pajustq organinius, t. y. su vidi,lirpainiiu detatis organizmususijusiusvaizdinius.Sitaiptaikliaiapibudinti galima bet kuriq emocijq ar busen4 (dziaugsm4, nerimQ, I l5

nuovargi, alki ir pan.). Trumpute, paprasta fraze pasakys daugiau.ncgu ilgiausiaiS lin ima i,n e s t ilio lo g in iL tp o ju iiL l nurodymas mums primins, kE patys esamepatyre, ir trauks ii musLl atminties pilnE tos busenosar emociiosvaizdq. pavyzdziui, palyginkim Siq posakiq poveiki: Labatpauargat.

Negera,silpna.

Labniilsigdnddu.

Stebtjausi.

Labainuslebau .

Tyliu, nesbijau.

KdnLtiaityLiu.

Jau koju nepaaelku.

Visaskaip sudauZytas.

Net kuapapritrukau.

Sirdis uZlipoiki gerklis.

Man akysetalnsu,galan sukasi.

Snilkiniai tainksi,nusvse1t;ia.

Net iirdis kultyse atsidtlri.

Pikin kliai t i t ta, dantis attt da ties ttesilaiko.

Tik nugtirapagnugtlisl11tijo.

Plsltkaiant gnlT,osats;siofo-Net pakauiisuiialo.

(Klausiuusiir) gala4kmipiau.

(Iigirdgs)ui galuosnusitririau.

Tyliu ausissuglaudgs.

Tyliu tlantis sukandgs.

Sitie vaizdingi, israiskingi posakiai - tai vadinamieji somatiniai (gt- solni - ktnas) frazeologizmai. Kaip mazai Siame pasaulie naujo: Snekek taip, kaip tavo proseniai, ir bu:i pasakgsgyvai, vdi,,d,,iai,jtikinamai.

Sios rusiesfra,,eologiTmLt gausu /emrite\, t. Cvirlos Baltusio ir kitq rasytojq kuryboje.

Frazeologiniaisjungi J. niais pojiriiai nusakomi ir publicistikoje. Pavyzdziui, Just.

Marcinkeviaiusjais perteikia savo jaudinim4si laukiant pir mosros knygos: .,.... Nctyii02oilstiu utkliudrn iid;5tytasknygn,.i,ni* telijo pilkiaai ialstos spalaosdimi, kurios oakt (geraiatsime nu) nebu|.)o uitrinoje.S spurdijo iitdis, mon uidmi koap4 o 9a1...nejaugi... gal..."

(MarcinkeL,iiilts lust.,Rastai.V, 1983.T. V P 131 134.)

Taigi, kad kalbetume ailkiai, turime parinkti tokius Zodzius, kurie tiesiausiukeliu nuvestq klausytojus prie jq pa iiq patirties.

11 6

Glauslumas Kur maia ZodZi4,ten jie Luri gdli4.

V SetsPYras

dialoSas

Sakoma,kad iodis yra s4jungininkas,kuris visada PasiruoSestave iSduoti.JeiguZodziq Per daug, jie uztemdo min ti ir veikia pdesingai, negu tiketasi. Tai galetume pade monstruoti skaitydami vienE ilSiausiq Sveiko pasakojinq apie tai, kaip geleZinkelioruoZo meistras aiSkino vyresnia jam masinistui visus galimus gaNezio nurnedo (Nr. 426E) isiminimo bndus (Haiekas/. Sauniojo kareivio Sveiko nuo tykiai. V, 1987.P. 497 499). Koks # rezultatas?Pasirodo, maiinistas visiskai susipainiojoir to garveZionesurado. Tai aiikinimo parodija, iliustruojanti, kaiP esme paskgsta icr dziq lavinoje.

Pasakyti tik tai, kas butina, ir nieko daugiau yra, ko gero, pats sunkiausiasdalykas-Dauguma musr{ nesamelinkc laikytis minties disciplinos,nors liaudies iSmintis ir PersPd ja: ,,Ilgos kalbos rdiiu gaudomos/ trumPas zodis sirdin de damas." Kodâ&#x201A;Źl tik trumpas zodis, t. y. trumPa ir tiksli kal ba? Tik itempta styga virpa - tik glaustumas suteikia kalbai jeg4. Tikra iikalba yra tada, kai pasakai tai, k4 reikia, bet nutyti tai, ko nereikia sakyti. Taip iskalbq suPrato Ciceronas, B. Paskalis,A. Sopenhaueris,N- Nekrasovas.Visi Zi nome pastaroio sparnuot4 Posakir ,,Kalb6ti reikia taiP, kad ;odziams butq ankita, o miniiai erdvu."

Retoriikas kalbdjimasbeveik visada monologinis, taiiau retorinis monologastud paslePtqdialog4. Puikus tokios kal Cicerono kalba senate. bos pavyzdys Ciceronas,seniai jau bekalbejgssenate,papraso Zod'io, kad paddkotq Cezariui uZ tai, jog Sisadeido aPSmeiztamir Cezado nemalonen patekusiam Marcelijui. Ciceronas Puikiai supranta,kad senatodai stebisi ddl ilgo jo tylejimo KE gi jis sako? Stai visa jo kalba: ,,Ilgai ai tyl6jau. Bet ne i5 baimds. Trukde skausmasd61 draugo. Kol egzistuojagailestis,ndra vietos Smeiztui.Tejsybe visada nugali."

Tekstas,sukdlgs Romos senatodq ovacijas, bus beveik nesuprantamasskaitytojui, jeigu neatstatysimevidinio oratoriaus ir klausytojq dialogo. Pasekime, kaip tai darcr N. Bezmenova - retorikos teodjos ir istorijos sPecialista 11 7

(EezneuoeaH., 1,991,, p.21). ,,Ilgai ai tyle,au." Pirmoji frazi ne tik iZanga ar visiems Zinomo fakto konstatavimas, bet it kvietimas dialogui: pasiaiskinkimetos tylos priezasti.

Pirmasis tylus auditorijos klausimas turâ&#x201A;Źht btti: ,,Kodel?"

Ciceronas greitai ir lakoniSkai atsako: ,,Bet ne i5 baimes."

Sis ,,bet" atmeta izeidrl publikos itarirn4, kad oratorius tylejo bijodamas uzsitraukti Cezario pykti. Lakoniikas atsa, kymas dar labiau sustipdna itampE. ,,Taikodâ&#x201A;Źl gi?", - tarsi klausia auditodja. Atsakymas i Sl tylq klausim4 trumpas ir aiskus (ilgiau delsti nebegalirna):,,Trukde skausmasdel draugo." Cia Ciceronasbeveik meta issnki Cezariui, kurio pdesas buvo Marcelijus.

Auditorija, matyt turetq taip sureaguotir,,Kodel gi Sian dien prabilai?" ,,Kol egzistuojagailestis,ndra vietos Smeiztui." Tai aforizmas. I ji, kaip Zinome, nera atsakymo- Tik paskutinis Zodis,mestasbeveik kaip kaltinimas tironui, gali iBprovokuoti toki auditorijos klausim4: ,,Kas gi, jei ne Cezaris, reabilitavo Marcelijq i padare tau dziaugsmo?"

Ciceronas atsako: ,,Teisybevisada nugali." Taigi ne se natas, ne Cezaris,bet auksiiausiasis teisingumas yra Zmogaus teisejas.Argi ne puikus pagiriamasis Zodis Cezariui?

Si humpa kalba yra tarsi klausimq ir atsakyrnq grandi' nd, kontroliuojanti auditorijos demesi. Taigi, anot Sofoklio, daug kalbdti ir daug pasakyti ndra tas pats.

Kiekvienas Zodis, tarsi vandenin mestasakrnen6lis,su kelia aplink saveratilus asociacijqgranding. Mes mqsto me apie tai, kas liko nepasakyta,musq demesys sutelktas: kalba mus valdo. Kiekvienas talpus Zodis, paliekantis erdves mtrsq vaizduotei, didina kalbos jeg4.

O jeigu b[hl atvirkiiiai, jeigu I vandeni Sirsteldtume sauj4 akmenukq? TykStelitq purslai, vanduo susidrumstq, menki ratildliai iSnyktq, atsitrenkCvienas i kit4... Argi ne toki vaizd4 sukelia daugiazodiSkumas?Kai musrl mintis turi itemptai dibti atsirinkdama tai, kas svarbu, ji labai greitai pavargsta.Anot vokieiiq kalbininko E. Engelio, juo daugiau energijos iseikvojama tam, kas visai nereikalinga, juo maziau ios lieka tam. kas svarbu.

5i Cicerono kalba yra ne tik talpaus Zodzio, bet ir kom pozicinio glaustumo pavyzdys. Kas iS to, jei mes braukysime atskirus iodzius, frazesar sakinius, o nematysimeiltisrl nereikalingq epizodq - per ilgq izangq, nukrypimq nuo temos? Argi tatai nereikStq ,,taupyti spdndziais, o prarasti 114

Vengti

sieksniaisarba, kaip Pdezodis sako, ,,laimeti grudE, o Pr.rrasti pDd4" (1. Pikiilingis)?

Sakona, kad kalboje neturdtq buti ne tik nereikalingrl epizod4 ZodZiq bei fraziq. bet netgi nebntinq skiemenq, nes kas nepadeda sakiniui, jam kenkia U. Pikdi,trgis) Kaip nusikalstama kalbos glaustumui? Dazniausiai sa kytinâ&#x201A;Ź kalbE ispuaia ivairaus pobr.ldziolterPinjai, kurie, Pasak J. Ereto, yra kanaia klausai ir misl6s Protui Stenkimes vengti: 1) Nereikaling4 pertarq: rciikii, kaip iia PasaTiip sakant,ii ate,tiesa,Tra,Trndinasi, kius?supranti?at ne?...

Jie rodo nepagarbqauditodjai arba pa5nekovr.ri.

2),,Plaukiojimo" auditorijos akivaizdoje: Taip ... nm... taigi, k4 ai rnrajaujlqtrs plsakyti...

Bet gal bus geriau,jeigu pasakysiu,kt1t riu galooj...

Ir tdip...e e e ... O taip! Ai utnifiau pusakyli...

Bet,kita uett s, mes tai gnlifie praleisti. iia nira laiko iisa iai tai paaiiklL|i, bet norsiiek tiek ...

Tokios ,,jungtys" rodo, kad esate nePasiruoSeskalbeti lyg Naglio karalystesPirmasis ministras Cirulisr ,,Musrl idminiiai. 06, patarejai, ministrai, 66, sinlo, kad jo 6viesyb6, dd, sosto ipedinis, de,bihl vadinamas...de...'laigi, ee, vadinamas..." (Mlse?iiills I,a Karaliunas Gargalinnas. V, 1967.

P.1.7).

Kalb4 reikia suplanuoti taip, kad netektq grizti pde tq paiiq dalykq.

31 Zeminimosi ir ruk4linimo s i f ra z iq : Gal ir neturiiinu to sakyti, b.t...

Galbnt rcikit4 muns paknlbiti...

1! tikt4jv ai nnau, kid...

Apie tai ai galilt kalbiti dit kakiastris ralnndns.

Tai mazina pasitikejim4 pasnekovu arba kalbetoju (nes ir suddtingiausioklausimo esmeiimanantis Zmogus gali at skleisti per trumpq laik4). Ne veltui J. Komenskis isPdjo, kad geriau praleisti Simt4 reikalingq Zodziq, negu Pasakyti vien4 nereikalingq. glaudinti iekstqgalimepadarytiji ne Taiiau besistengdami jungiiq jeigu bendravimosu au atsisakysime ai5kq, visiskai dito ja. Kur reikia,siejamiejisakiniai,ftaz6sh Zodziaituri bt ti iSlaikyti (Zr.:,,Klausytojqddmesiovaldlmas" p. 163-165).

119

Nereikalingi

Kalbo6

Daznai vartojami pazyminiai, kude tik uzpitdo erdve aplink daiktavardl ar veiksmaiodi, bet netud miniiai reiksmingos informacijos.Todel nevartokime dviejq Zodziq ten, kur pakanla vieno. P av y z d Z iu l ypai 4epaplastai puikus aaizdus...

Strorbiausiospagrindinis klan<tata...

Pagrtuditri esmi ta, kael...

Dabartilliu metu fiun1ss7),trbu.,.

Saoo fiuosaouosenlfiuose... b pal1.

Jeigu mokinys linkgs litaip daugiaZodZiauti, ko gero, tinkamiausiasbardasji sudrausminti yra iis: uzrasyti netin kamas jo kalbos {razes ir palikti jam issiailkinti, kodet jos netinkamos bei kaip taisytinos. Kodel taip?

Paprastaimokinio klaidos taisomosiam pabaigus kalbd ti, taiiau tai daugiau klasds persergejimas:nesakykime Sitaip, kaip k4 tik girdejome! Pabtikime k4 tik kalbq baigusio kailyje: jam dar tebeskambajo paties frazes,jis susirtrpings bendra sdkme,o iia... ,,kimba prie Zodzio", anot vieno mo kinio.

Tik k4 pabaigus darb4, psichologiskaiyra tinkamiausia gilti, o ne peikti, todel reikatq pajeskoti teigiamLl dalykq (Zr.: ,,Kalbos analiz6", p.179-180), o kalbos ktaidas ir ne tikslumus geriausia uzraSyti ant lapelirl ir iteikti kalbejusiam. Jis turds nemaZaidomaus ir naudingo darbo, kol supras, kas ir kodel nepatiko jo draugams, o kitA dienq (jau ,,atveses")gaus kelet4 minuiirl atsakymui, t. y. pats tures savo klaidas paaiSkinti ir istaisyti.

Nauda akivaizdi. Ir ne tik paiiam kalbejusiam.UZraSydam' kalbosnetilslumus,kiasdsdrdugaiisrp.rreigoja ir pa aiikinti, kod61jie mano, jog tai neteiktina frazd ar Zodis, taigi kartais ginaijamasi ir Zinynai vartomi ne vien4 pertrauk4, o mokytojas arbitro vaidmeni pasilieka kitai dienai - po kalbejusiojo atsakymo draugams.

I5 administracinio stiliaus i viesEj4katb4 prasiverzia kalbos Stampai- ikydos stereotipinesfrazes.Mokiniai jas girdi radijo ar televizijos laidose, perskaito spaudoje tu neju iiomis pradeda vartoti. Pavyzdys patraukia: aptttrti ... Hausilnq, pa'iI aiko...faklq, allaoiai pasirct.Lc.atqnni?7uattu parnmq.. partesni tefipu 1r pat\.

Mokytis i5 svetimrl klaidq - pavojingaskelias: greitiau pdgis prastas pavyzdys negu io taisymas. Tad k:1 daryti?

120

Vartoti juk neuidrausi? O kodel gi ne? Neleiskime vartoti iodziu prie kuriq lipte limpa i-tampai, tokiq kaip rrsiyfi, praaesti.Be jq galima apsieiti. Zinodarni, kad tas ar kitas Zodis ,,uzdraustas",mokiniai bus priversti svarstyti, kaip pasakyti kitaip, paprasdiau,pamazu igus apdoroti minti, i5 siaiikins jQ patys sau. O kuo aiikesnd mintis, tuo trumpes ne, paprastesnejos iiraiska.

PAPILDOMA

LITE RA TORA

1. Pitiilinsis /. Kalbos glaustumas// Dabartine lietu\,iq kalba.

v.,1951.

2. Pikiilingb l. Lietuvirl kalbos stilistika. V., 1971.I d.

3. Zrperl<aK. Liâ&#x201A;Źtuviq kalbos stiiistika. V, 1983.

A, Mokykite suprasti sakytin6s ii raiytin6s kalbos skirtyb e s.U zduoaiq p av y zdZla i: 1. Stebekite, kaip diktorius skaito Ziniq tekst4. Kodel jums reikia pastangrt nodnt visk4 iSklausyti ir suprasti?

Stebdkite,kaip jnsq 6eimakalbasi prie vakaiends stalo.

Koddl atrodo, kad beveik jokiq pastangq neprireikia, norint idklausyti ir suprasti?

2. Perpasakokitepateikt4 (arba savo) rasine4 taip, kad jums lengva bttq kalbdti, o klausantiesiems- klausytis.

Kad antroti uiduotis taptq aiskesne,pateikiame pamokos pavyzdi.

Mokytoia.Pisininkite: mes kalbeiomeapie tai, kad mokiniai sumand linksmai praleisti laik4 - papasakoti vieni kitiems, kas ir kaip iuos pasitinka namuose.

Prisimenate,kaip Marius planavo ir apnr4stesavo pasakojim4? Jis labai kruopiiiai ruo5dsi:ne tik suplanavo,bet ir uzsiraiâ&#x201A;Ź viskq nuo pirmo iki paskutinio Zod,Zio.Dabar ty liai paskaitysimetai, kE Marius para6e.Paziurakime,ar berniulac ldildsi savo plano (/r.: p. 101).

Kiekviena mokiniq pora gauna vienq tekst4: KAS MANE PASITINKA Pareinaniiaii mokyklosnangs t)isadalaukit flat a, bet ln biausiaidiia giasi fidne panatgsirnelis Daugns.

'121

iis ktiloirsiia atsiritn ii uirlupis, kur yra lo lampo- ir puolama| prrc Loj|. Da|luti. i,t|ti,r'. oiauksi,glaustasi,iokinljn i oiri4 ir oisasnet airpa i! nel.,antrumo. Mtlt jis labaitnri pasisoeikinti. juodusDauguiiokailinilius, palaikaurankose jo Ai pakedenu ma\e apLtpusiqgalalttg.

Ar labii mahespasiilgai,Daugeli?- klausirt. supfanta, tuirksi tna saLto gudriomjuadomakutim ir &e lis rindatntlsisiluaja uodegakilim4. .a_-;-\ Q!!,u!) nudu su Dntg rinatni nnno- kanbti. l; tu,rD. betpdnniiusi mus susttibdotttliifiq, nlEiima akiniltsir nusiiyp-

ir ptisiglausdnSueika,mamllt! sik\u j4 apkabindumas fins prie skrltosto.

- Iialktii? - klausiatnalna,o jos ripestingasalrystaip apZaelgiti nne, lyg iirftt1t, tlr uisaspurajauii molcyklos...

Kaip ailkas! lillks ni ifikteliu ir neriu i saztokambari.

Kaip gen, kai Lite pasitinkair nielas iunelis, ir r11pestillga Mokytoj.r, Kaip patiko tai, k4 Marius uzsirasa?

S uraslimei7dng4.pab a ig q . . , in l9 " .

Pazitrrdkime,kaip siejami sakiniai.

(Mokiniai tai paiymi tekste.)

Viskas atrodo puiku, tiesa?Bet .-. Mariui nepavyko idomiai papasakoti. Nodte suZinotj, kodel?

Pabandykite,patys turedami prieS akis Si tekstE,papa sakoti.

(Pasakojantis- skaitantis mokinys stovi pries klasg.)

Jils manote, kad Mariui geriau sekdsi?Ne, ne truPuaio...

Nors tai buvo jo pasakojimas,visiems atrode, kad Marius skaito. Kur paslaptis?Kas trukde gyvai ir iSrai5kingaiPasa koti?

Pakeiskimesakinius taip, kad jie btrtq gyvi ir paslankns, kad leistrl kalbaniiam laisvai bendrauti su klausytojais.

Dirbsime taip: tyliai ig lato skaitysime raSindliir m4stysime,kaip tai pasakyti paprasiiau, taip, kaiP kalbantis su draugu; - tada kelsite rankas, mes iiklausysime 3-4 variantus vienq i5 jrl - tq, ku4 bus lengviausia Pasakyti ii lengIentojc,jns - s4siuvi viausia suprasti, uzsirasysime(a!

122

Darbo lezultatas gali atrodyti taip: Zinamd,n1afigs laukiamama,betji nesitrukda.Ii ,,Labiausitii, siuoa.Mi e pasiti ka Ddugas mis4 itniukas. Tnstni oisada atlekia.Iigirs tik, kad durys airstelejo,jnu ir pris|stato.Tikrcs druugelis.

O jau ii to dZialqsnlo,ttli trcbe;ino,k4 ir daryti: it iakiniid, ir glaustosi,ir inkiiiti, net drebaaisas.Iuoldngastaks:juadas, gdrbinotas,ausls aplipltsios...Mnsknt,fiaskat...Patstakstrwnpulis. O jau uodega!Kad iluaja kilim4, tai kaip su iluatd.

Na, a! su jlto truputi pasidiiaugiu,padnugatLjant trltliuti. Ir ji saaokambarysiwa. einarnabudutnamaspasisoeikittt, MamaLotmu, pnnalo,lat ,tt,labdona:i q. utEiayp-artrirnaskitofi... ]i oisadnpaklausia,ar ai nei'alkal. Man tai kaiknip ... it juokinga,it getuikartu. Kad taoiln ripi nsi...Kad laukia... b ai kartaistaip tyiia jai sakau:,,Zinai, iialkaukaip xilkns!"

O iia riar tas Daugassukinijasisu oisa saaoiitikit ybe...

Namieai bunu liesioglainingas."

1. Kokie Siospamokos tikslai: aukl.:jamasis? lavinimasis? mokomasis?

2. Kaip toliau galotq vykti pamoka: a) skiriama uzduotis pasizymeti loginius kiriius ir pauzes ir praioma, kad 2 3 mokiniai papasakotq Si tekstq prie5 klasg (Kasispndingitu? Nuo ko priklnusokalbositutgumds?) b) nagrinâ&#x201A;Źjami abu tekstai,aiskinantis, kokios yra sakytines kalbos ypatybds; c) kaip dar galima btrtll baigti pamok4, jei: ugdyti sakyting kalbE? - mokytojos tikslas - mokytoios tikslas - atskleisti ir nagriniti sakytines kalbos ypatybes?

3. Kaip jns pateiktumete Madaus raiineli: spausdint4 ar ranka raiytil? Kodil? Pasamprotaukite,kodel mokiniams ,,sveika" paskaityti svetim+ ranka ralytq tekst4.

4. Kaip ius vestumetetoki4 pamok4? Koki4 medziag4jai parinktumete?

123

5. Kuriai klasei tiktq tokios uzduotys: a) pateikta keletasSnekamosioskalbos fraziq, kudas reikia pakeisti vienu ralomosios kalbos sakiniu; b) pateiktas abstraktus beasmenisteiginys, kuri reikia pakeisti g)'vu, i5raiikingu pasakymu; c) paskelbta uiduotis: pasirinktq ese peffaSyti Sneka muoju stiliumi?

B. Siekite, kad mokiniai suprastq, iog iargonas ir slengas vieSosekalbose yra nevartolinas, kad reikia vengti kli5iq. Calimq uTduotju pa v y z d z i a i: 1. Susipazinesu viesai nevartotinos leksikos sluoksniu, parafykite kalb4 gausi4,,mokyklines" leksikos (grupernis).

Po to jil igverskite i literahrrine kalb4. Pasakykite vienq ir kitq. Aptarkite auditodjos reakcij4.

2. Rask tris frazes ar Zodzius, kude tau jau yra igrisg ir paaiSkink kodel.

3. Pasirink laikrastio straipsni - informacij4 dominaniia tema ir paruosk 2 min. kalbE. Joje netud bnd laikrastiniq kli5i4 ir neiliustruotq teiginiq.

C. Mokykite suprasti, kurie i,odiiai yra konkretrts ir kude abstraklis, kada kurie vafiotini (abstraktus- apibendrinimui, konkretrls - iiraiSkingai kalbai). UZduoiirt P avyzd.Zrar.

1. Sudek ko{eles pagal jose uZrasytq ZodZiq reikimg. a) Nuo abstlakaiosiki konkreiios,pavyzdZiuir ,,Fordas".Transporto pdemone. Juodas ,,Fordas" su iSdauztu priekiniu stiklu. Automobilis. Lengvasis automobilis.

Romanas.Knyga. Spaudinys.,,Tiys muSkietininkai". b) Nuo konkreiiosiki abstrakiios,pavyzdZrrri.

Prezidentas.Valdas Adamkus. Politikas.

Kopnstai. Zdliosios ddrzords. Darzove,. Ziedini.ri kopnstai.

2. UZraByk iodzirr sekq. a) Prad6k nuo bendro ZodZio ir ,iudâ&#x201A;Źk" pde konkre taus.apiiuopiamo,p a v y z d i i u i: Skystis -+ ... ,,Birut6" Sportas + ...

G)'vtrnija -+ ...

124

b) prad6k nuo konkretaus Zodzio ir ,,juddk" prie bendro, pavyzdiiui: Raudonasskanus obuolys -+ ...

Elektros lemputd + ...

Parei5kimasateitininlq kuopos vadui -+ ...

3. Pasidnk ku4 nors daiktq klaseje ir pavadink ji vis abstraktesnemiss4vokomis.

4. ,,I5versk" abstrakhr Zodi, padaryk ji konkreiiu. PavyzdLiui: AukStas pastatas dvylikos aukdQ fastatas.

Didelis medis Ji vargingai gyvena Jie religingi 5. Pasirink patikus: sakini ii 4 uzduoties. Pridek daugiau detaliq. Paradyk kelis vis labiau iiplâ&#x201A;Źstus vaizdus.

6. Pateikta nuotrauka, kurioje pavaizduota tam tikra situacija. Apralyk situacij4 (konkreiia kalba) ir suformuluok pagrinding jos minti (abstrakiiais ZodZiais).

D. Mokykite klasifikuoti, nes dalykas i5 esm6ssuprantamas tik tada, kai i ii pazvelgiama plaiiau. Ktasifikavimas - sanlykiq iSsiaiSkinimas* yra logikos pagrindas.

Tai susijg su nagrin6timu to, kas bendra, ir to, kas atskira.

U zdu o iiq pavyzdZia i: 1. Kaip galima suskirstyti drabuZius?(Tinka supaZindinant su daiktavardzio ir budvardzio daryba arba siejant su kalbos kulttrra.)

Vasariniai / Zremi^i,ai/ rudeniniai / pavasariniaiIseiginiai / ...

Virsutiniai /...

2. Kaip galima suskirstyti gyvtnus?

Abstraktus iodisi gyT,rnas.

Konkretns Zodiiai: ir nys,ltilkai,Idpis,lneikos,tigrai,lirtai, pelis, panteros,ozkos,kaftris,a*liai, ktokodilai... a) pldSrieji / neplesrieji; b) naminiai / laukiniai; c) liltqjq kraStq / mtrsq krastuose gyvenantys.

Kaip dar?

125

Naudojantis J. Paulausko,.Sisteminiulietuviq kalbos ;odynu" (V., 1987), galima nagdneti ir klasifikuoti garsus (p. 182*186), spalvas (p. 177-180), charakterio bruoZus (p.277 293), kalbdjim4 (p. 305-313), iausmus (p. 268277). Taiiau tai turetq bnti susijg su tolesniu mokiniq darbtt. PavyzdLru, aptarus charakterio bruoZus, sektrl Zmogaus chrralteristikJj pan.tgrineius iaLrsmLlgamq isprldziq pasakojimas;susipaZinus su spalvq pasauliu spalvos poetika lyrikoje ir pan.

E. Mokykite mokinius kalbdti ai6kiai, liksliai, konkreiiai. UZdtroiiq p av y z d i,i a r: 1. Pasakyk tikslesni Zodi (galima naudotis sinonimrl Zodl'nu): ialtLts, spalootas, plah$, paoarggs, Iainingas, gilus ir pan2.Ilrink iS skaitomo knrinelio 5 Zodzius vaizdus. Pakeisk juos bendresniaisZodziais.Palygink lspudi3. Skaitydamas teksttu pasizymdk abstrakiius Zodzius.

Tada surask tekstejq apibfdinimq, pavyzdi ar deialg, kud paaiskina raiytojo poZiuri.

4. Aptark khseje kuri nors iprast4 daikt4 (pavyzdziui, sqvarielg, skriestuvq, liniuote), neu,mirlk pamindti, kam jis skirtas. Kalbek taip, kad draugai tq daikt4 ,,matytq".

Arba, nesakydamasdaikto vardo, apibudink ji. Kitos gru pes mokiniai tud ispeti, apie kq kalbama. Laimi ta grupe, lu r ios rprbudinimastil-liaus ia s ,t ru mp irL rs iJ rr s S re iJ iJ u siai ispetas (tinka mokant brldvardi arba pazymini).

5. I5reik6k Siass4vokaspaprastesnekalba: inteligentas, kulninacija, arogantiSkas, dzentelmenas, parale16. apatiSkas.

6. Papasakokklasei nuotyki. Paveik klausytojus. kad jie iio \^ ,. nr ' 1

r ) h, r i

Li

ir r ' r

7. Papasakok,kaip elgiasi, kalba, atrorlo tas pats Zmo gus, kai jis bina liudnas, linksmas, pavarges, slLsimEstes, piktas, kai skuba. Stebeksavo artimuosius, rink medZiagq ilgesni laikq. l'aieskok tikslesnio Zodzio ar posakio sinoni mr1, ftazeologizmrL palyginimq iodynuose.

8. Remdamasissavo stebejimais(Zr. 7 uiduoti), parasyk 10 patadmq tam Zmogui arba sau. Stenkis kalbeti glaustai, afodstiikai.

126

9. Atsineik i klase spalvotEZmogausnuotraukE (i5 iur, nalo). Charakterizuok t4 Zmogq (nuotaik4, poz4, veido idrai6kE).

10. Perteik namuose ar gatveje girdet4 Smaikitq dvie jq-trijq Zmoniq pokalbi. Tikslingai pasirink ka1b4apibndi naniius (autodaus) Zodzius.

11-Papasakokdraugams apie ku4 nors augal4. Kad gal6tum kalbâ&#x201A;Źti idomiai ir pagristai, susirink ilsamiE medziag4: kaip augalasvadinamas mokslo kalba ir tarmese;koks yra vardE aiskinantis padavimas; kaip atrodo, kur ir kada augai kam vartojamas.Pasikonsultuok su biologijos moky toju, susirask to augalo piesiniq, nuotraukq, jei gali, pasi daryk herbarq. Gali pasinaudoti E. Simkunaites knyga ,,Cirios medeliai, Zali Zaliuoneliai" ff, 1991),V. Kaunienes, E. Kauno ,,Vaistingieji augalai" (K., 1991), L. Skiiarevskio ,,Maistiniq augalq gydomosios savybes" (V, 19E5),J. Balvoiitites, S. Gudanaviiiaus ,,Jaunajamg6lininkui" (K., 1988) ar kitais Zinynais.

Panaiiai galima mokyti pasakoti: apie kuri4 nors vietq - gamtos karnpeli netoli mokyklos, jos geografing padeti, budingus augalus, paskirti (konsultuojantissu geografijosir biologijos mo kytojais); - apie gimqii miest4 (kaim4) - jo geografing padeti, dydi, pavadinimo kilme, svarbiausiusistorinius fak, tus, Zymiausias vietas, paminllus, Zmones (konsul, tuojantis su geografijos jr istodjos mokytojais).

12. Paaiskink klasei, kaip supranti abstakiius Zodiius laini, meila,drauUsti, Iaisot at kltus. Sukurk vaizd4 - palyginim4, pasinaudok autodtetingq imoniq mintimis, pateik pavyzdziq.

13. PaaiSkink klasei, del kuriq priezasiiq mtsq katba barnaneaiiki. Pasirink 1-2 klaidas ir pavyzdziq joms iliust ruoti.

14. Nusprgsl ar pateikto teksto kalba yra aiSki, glausta ir tiksli. Savo nuomong pag4sk teksto pavyzdziais.

Kalbos tinkamumas Zadistwi atitikli ninli.5 uS...Todiia milli.,ltnnnantjn ', tsi labaisoarbusir netgi Lemtin&as klnusimas.

V. Kli ictskts

Kalbejino

Kalbos tinkamumas- vienas kertiniq teksto kidmo da lykq. Nuo pat Antikos laikq yra pabreziama,jog kaip tik tinkamumo labiausiai reikia siekti ir kaip tik jo sunkiausia ilmokyti (Cice,'oras).

Kalbos tinkamumas - daugiaaspektis principas. Jis reikalauja,kad Zodiiai atitiktq minti, kad pagal mintl, jos Zodine bei sintalsine ilrailkq butq pritaikytas kalbos tonas ir neverbalindsiSraiSkospriernonesiI kad visa tai: mintys, iod;iai, sintaksinds{ignros, kalbos tonas,gestai h mimika atitiktq S,4T (situacij4, adresat4, tikslq - Zr. ,,Oientacine dalis", p. ,11-48). Taigi tinkamumo svarstykl6mis kalba turi buti sveriama nuo pat rengimosi jai pra dZios iki sakymo pabaigos.

Mokantis kurti tinkamq tekst4,galima isivaizduoti kele tq kalbejimosituacijqir aptarti SAT. PavyzdZilii].

1) Esu pakviestas i teismrl kaip liudytojas.

S oficiali, dalykiska, formali; A - oficialarsZmonds(teisdjas,advokatas,prokuroras); T tiksliai pasakyti tai, k4 Zinau; atsakyti i klausimus.

Vadinasi, ir mano kalba bus dalykiSka,nevartosiu vaizdingq veiksmaZodZiqtu ftazeologizmq, neiprastq metonimijq ar metaforq.

2) Vedu klases ,,ilbura:li" at rnokyklos vakar4.

S - neoficiali, neformali, laisva; A - mano bendraamziai, susiinke pasilinksminti; T - idomiai, intdguojaniiai, linksnai vadovauti.

Vadinasi, savo kalbol'egaliu vartoti bet kurias ilraiikingos kalbos pdemones.

3) Kalbu klasds mokiniq ir jrl tdvq susirinkime.

S - dalykiika, bet neoficiali, neformali; A - neabejingi, geranoriskai nusiteike Zmonls; T - pasiekti, kad bendromis jagomis butq sprendziama mums fllpima problema.

Vadinasi, kalbedamasturiu aidkiai i5destyti reikalA,bet galiu vartoti vaizdingus Zodzius bei posakius. Tik tokius, 124

kude nerdzh{ ausiesmano adresafui ir nenuteiktq io prieS mane, Taigi - esant paprastai situacijai, ir kalbeti reikia paprastai, oficialioje aplinkoje - dalykiSkai, iikilmingoje ar Sventiskoje- pakiliai, emocingai ir pan.

Kalbos tinkamumo p ncipas taip pat reikalauja,kad iiraiBkospriemones atitikhl temos esme:pasakoju,vaizduoju ar samprotauju. Taip pat mano, kaip kalbetojo, iisilavinim+ visuomening padeti ir individualius bruoZus (Zr.:,,Adresantasir adresatas",p. 43-44).Ir, Zinoma, dalykq, apie kuri kalbu, nes,pasak Cicerono,i5 tiesq iikalbingas tas, kuris apie paprastus dalykus pasako paprastai, apie didzius - pakiliai. o apie vidutinius - santrlriai.

Kalbos glzvumas Kodil rcikalaujama stiliius ir pasakiUiaaircais?

Todil, kad pienodiposakiaibukinadimesi,o kai dimesysatiitupa, itejos ir uaizdaitampablankesnifu silpnsi teaeikilntist! prot4.

K. Heloecijts

Kaip

Stilius yra individualus. Yra tiek b[dq pasakyti ta pati dalyk4, kiek yra Zmoniq. Kiekviena mintis, kuri4 norime pasakyti,Jra sukuriama ZodLiq, kuriuos panaudojame jai isreikiti. Zodziai ,,nekalba"tol, kol jq nepadedi Saliavienas kito. O budas, kuriuo tuos Zodzius surikiuoji, ir yra tavo stilius. Jei nori kalbeti efekt'.viai, ieikok naujq bldq min tims iBreikiti: tai, kas per daug iprasta, nedaro didelio poveikio. Zinoma, pasiiinkdamas kalbos stiliq, derink ji su tuo, k4, kam ir kur kalbâ&#x201A;Źsi (Zr.:,,Orientacinedalis", p.38 ir ,,Kalbos tinkamumas", p. 128).

Jau nuo seml laikq ZmondsaiSkinosi,kodel vieni kalbetojai itikina, o kiti ne. Pasirodo, klausytojai priima kalbanEiojo idâ&#x201A;Źjas ddl dviejq pagrindiniq prieZasiirt: - arba jie yra itikinti lalbanciojodrgumentq.

- arba emociskaipaveikti miniiq raiskos ir paties kal bdjimo.

Gera garsq darna, lengvai plaukiantys, sklandus sakiniai - itin siektina sakornosioskalbos ypatybe, kuria ture129

tq pasiiymeti tiek informacines, tiek itikinimo, skatir-imo bei proSine\|Jlbo\. I'dst.rro\ios nJudojdsiir \ i\omi5 menines idraiSkospriemondmis.

Yra daug bndq kalbejimEpadaryti itaigrf ir malonq aLrsiai. Vienas jq - vartoti israiikingq Zodyn4 ir tropus. Tropai (gr. f/opos- posukis) - tai fignros, suteikianiios Zodziui reiksmg, skirtingq nuo tiesiogines reikimes. Tropai valtojami: 1) norint isrySkinti minti, 2) norint pasldpti nenorimas tiesiai pasakyti mintis.

Sios kalbos figuros atsiranda, kai skirtingos mintys srlgretinamos remiantis jq panalumu (metafora, metonirnija) arba priesingumu (hiperbole, litote). Siasir kitas kalbos ii, raiSkospriemones apzvelgsimepagal tai, koki4 !tak4 jos turi klausytojui (pagal M. Osborn).

Pdemonâ&#x201A;Źs, padedaniios sulurti

kalbos ritm4

Nei hlenLas,iei gilumas,nei minii\ originalumas,nei turinio idomumasneiiperkalio truku n flanotonijos...

A. carorona

Ski ingos

Ne vienas retoikos vadoveliq autodq kalbos tmq laiko viena svarbiausirl pasisekimo prieZasiiq, nes ,,Kalbant suprantamiausiasyra ne pats Zodis,bet tonas,kirtis, moduliacija, tempas, kuduo iita ama eild Zodziq. Trumpiau tariant, kalbos muzika, aistra,vidinis iSgyvenimas visa tai, kas negali buti iSreikStanei raitu, nei Zodziu" (L Nyie).

Taigi kalbos ritmas tu intonacija sukuria jos skambesi.

Nuo ko pdklauso kalbos ritmas?

Parodykime tai mokiniams, pateikdami monotoniik4 tekst4, pavyzdziui, visus sakinius suvienodindami pagal pirmojo sakinio modeli (2. Alaunienes metodas).J. Biliuno ,,Brisiausgalas" tuomet taip skambetql ,,Dabarjisai (Brisius- Z. N.) bija trcbonbeeiti,aeliitllt Bti sius nori ant spaliUguliti. Niekadhn nemigstapa kojommaiiytis. Tiesa,jis tlottl\ trobojbiiti. Tenjis lnagstapastalijguliti.

Bet Brisiusfiebegalikaull grtlltZti. Ddr ten jam sutlku lto n11t siUapsiSinti.Da;nai itnonis ina jo giilctis. Tndajie atneiakrua p4 polakti.KartaisBrisiuseinamaistopait:lliseieikoti. Seninujis 130

nenoftjo i toki naistL Zilititi. Taip jis turi senntrtij skllrsti" (Alau ieni 2., '1978,p.42).

Sakiniai trumpi, kapoti, vienodo ritmo, tiesiog uzdusti beskaitydamas. Tokios monotoniskos kalbos ir klausytis sunku. Palyginimui paskaitg,kaip ParageJ. Bililnas, matome, kad raiytojo kalboje yra ivairios struktirros sakiniq Taigi kalbos dtmq visq pirrna sukuria ivairi sintaksine san dara.

Kalb4 daro gyvE ir Snekamosioskalbos intonacijos. Labiausiai jE gyvina asmeninâ&#x201A;Źsveiksmazodiio formos ir yPai liepiamoji nuosaka.Kad tai suprastume,Pasidnkime kelet4 nuasmenintq sakiniq ir padarykime jq kalbq verZli4, ry5i: ki4 . PavyzdZiu 1. Stilius pdklauso nuo to, kokie Zod'iai parenkami ir kaip jie tarpusavyje surikiuojami.

2. Kalba tud trejop4 paskirti: bendravimo, perteikimo ir poveikio.

3- Jeigu Zmogaus vardas draugiikai iStadamas, tam Zmogui pasakomas veikiantis efektingai komplimentas.

1. Nuo ko pdklauso mano stilius? Nuo to, kokius Zodiius pasirenku ir kaip juos tarpusavyje sudkiuojr.

2. Kam reikalinga kalba?

Tam, kad mes gal6tume bendrauti, pefteikti vie ni kitiems Zinias, kad galdtume veikti kitll Zmoniq jausmus ir vali4.

3. Istark draugiskai imogaus vardq ir busi jam pasakgs efektingai vei kianti komplimentq.

Tai yra inekamosios kalbos stilius: sakoma,k4 a! darau, kaip mes suprantame,k4 tu, ils galite ar tudte daryti, ir i5 karto keitiasi sakinio sintaksinâ&#x201A;Ź strukhlra, minties forma (atsiranda klausimas), kinta itmas, intonacija.

Tokio - apeliat)'vaus - kalbâ&#x201A;Źjimo Sausi Publicistika.

Pavyzdziui, A. Girdenis straipsnyje,,Tarmdse tikroji kalbos gyvastis" Sitaip kalba: ,,Laukusnumeliaraaome jau d|bar matyli, kad ne oisur ir oisadagerui padarim.Nerizikuokirntq pati daryti su kaLba:tarmis mirtis daug dideslrinelaimi zmonijai, egu kokioxabzd2io ar i7)iriuko i'nykinas <...>" (Gimtojikalba.1990.Nr. 10.P 2 ) 131

Dialo8o

N epilnieii

Taigi su auditodja bendrauti reikia taip,lyg kalbetumeis su vienu Zmogumi (D. Karnegis\.

Kalba turi veikti ft kaip teleskopas:tai, kas tolima, ji turi ,,pdtaukti" - padaryti artima auditorijai. To galima pa siekti vartojant asmeninesveiksmazodzio formas, pasakojant esamuoju laiku, bet ypat - perteikiant charakteringus dialogus, apibndinaniius imogq ar situacijq. perpasakoti tai, k4 imogus Jna kada pasakgs, pdsiminimq Zanro stiprybi. Pavyzdiitri, tautosakininkd B. Kazlauskiene apie Zymq tautosakos Zodziq rinkejE MatE Untuli taip pasakoja: ,,Lingys dainai ilitbdopotautosakosskyriuje, rinkdaT)o;okiamsnedZittg4.Po keli4 dien4 ateinai llfitulis, atsistdaprie m1qs4.O es it sakom:,,lums patinkaa samblioiokiai, tai iia sAdiiakia oedAjas Lingys".

Tai Untulis su kiile ir nuaaiiaooper oisqkttmbafiprie Lingio - Tai tatustaLinws? Vieipatie,juk esi paprastasinogus, der tokssudZirags,o litokiasgroiybessukuri.Tatnstadidelismelriftinkas,talefitas.

Linrys nutaisi pajuokianiiTminq,galoojo,matyt,kadtai koks ,,trenktas"itfiogelis.

141parrnrtmusqsoxlallGra2u.'

- Kurgi nepatiks?Toksgtutiumas.Visi iimoklti, 1t1ikl:i.s, briZiniai t .eniiki,figtrcs idomios,dainosatitinka 7)tlizduojan4 dalykq. Kakiayaii ,,Sa.luti"...

Li gionina rimtyn, rirntyn, nu!;stabyn.

Mato, kad tai ne koks ktlitttokeistuolis,o rimtas specialislas."

(Kalboskultnra.1991.Nr.60. P' 22.)

Koks 5io dialogo perpasakojimo tikslas? Autore norejo pagristi savo teigini, jog M. Untulis labai vetino Lietuviq liaudies dainq ir Sokiq ansambli, o dialogas mums atskleidd ir nesivarzanti,paprast4 Zmogq. Jeiguji nebftq papasakojusi susipiinimo su Sokiq ved6ju epizodo, kalba neturdtq gyvybds, nei prasminds, nei intonacrnes.

Didele itaiga pasizymi nominat''viniai ir nepilnieji sakiniai, pridiirimai. Sudaryti ne pagal iprastq sakinio modeli, jie pakeiiia kalbos ritm4 ir pahaukia dâ&#x201A;Źmesi. Tai, kas sakoma nepilnaisiais ar nominatyviniais sakiniais, yra isskidama/ pabrdiiama ir dainai pasakoma su potekste. Pavyzdziui, apie M. Valaniiaus veikl4 taip kalbama: '132

,,lis (Valaniius- Z. N.) aisesaooprigimtifii buaokoootajas, nA nefianantisnusileisti,kapituliuoti. <...> Ptasiileiladra matiikoji knygneii4gadyni. Dardktoriai.Vargomokykla.Knyg4 spausdinimas Prisuose.Darbynetispo Zafldar\ nosinis. I4 papitkinijimai. Ttifiimai. Kaliji$ai. Sibirineskataryos.Ir nebesulaikomasfautinio susipratimokilimas."

(ValantiusM. Maskolil4',tarztuosâ&#x201A;ŹKaune // Lietuviq litâ&#x201A;Źraftros skaitiniaiX klasei.K.. 1992.P.94.i Yra mokiniq, megstaniiq vartoti nepilnuosius sakinius.

Ra6to darbuose mokytojai paprastai tokius sakinius taiso.

Metodine literatira irgi pataria neleisti Zemesniqjq klasiq mokiniams rasyti nepilnaisiais sakiniais, nes jie atsirandE del to, kad mokinys nesugebasudaryti pilnojo sakinio. Netgi parenkant tekstus V VI klasiq mokiniq atpasakojimams ir pratimams, patariama vengti tokios kalbos, kudoie esa, ma nepilnqiqsaliniq (2r.:Alaunieni2.,1978,p.4H5t.La. iiau iia reik6h{ atsargosir apdairurno: iemesndse klasdse kaip tik pradeda formuotis individualusis mokiniq stilius - nenulauiykime jo daigq. Jeigu nepilnasis sakinys turi emocineekspresingmotyvacij4,jis netaisytinas.Taisometik neabejotinaiklaidingus atvejus,pavyzdziui: Iie pamati loref9. Kufi nuliuoksiiomediiq oiritninis.

Saugoti mokinius nuo teksh.Lkuduose esamanepilnqjq sakiniq, maq,t, irgi nederdq: tegu palygina, kuo ypatingas tokio teksto skambejimas,pasiaiskina, kuriuo tikslu autodus vartoja toki4 kalbq, tegu nusprendzia, kada tinka Sitaip kalbeti ir kada ne. Palyzdziui, paskaite Danuko nuotykius Zemesniqjqklasiq mokiniai galetrl sukurti vaizdeli ir iS savo klasas g''venimo. Literattroje vidutiniam mokykliniam amziui sio tipo sakiniq netriksta: ,,Tasidranas Algis koridoriuje,tiesmns4 klase,apelsinoiie pg numeti. O KoedarasRimas,ilgiis aituntakas,uilipo ant ios.

Ir, Zinoma,paslydo.Ant nosiesnuplanirauo... f,4i pakilon1n parketo,nosisatrodAkaip iipurtusi b111pi..."

(Mrseuit,/s L DanukoDunduliukonuotvkiai.V, 1989.P. 149.)

Paprasaiausias brtdasatkreipti klausytojq d6mesi - kartojimas. Pavyzdziui, pasakei,kad yra daugiau nei du iimtai kalbos fig.irq. Daugiau nei du iimtail Pabrezimas du liLnlail, palydimas atitinkamos intonaciios, pauziq, tuli paro133

dyti, kad tai yra labai daug, kad verta ddl to nustebti, kad galima Kartojimo - svarbiausiq miniiq pabreZimo pradeti mokyti jau Zemesneseklasdse.Pavyzdziui, panag dn6kime V Miseviaiaus ,,Karaliuno Gargaliuno" (V., 19EZ p. 14) istlauk4: ,, Klausykitis,klnusykitis,klausykitas!NLtgliokaralystas pilieiiLti!Siandien,iialldien! Rltoj! Rytoj! O ir uZporyt!- tratina Klykunasb binq.- lr Zpotlt karalillts tilnuosc, o ir oisojekanlyslije skelbiama lr)enLi!Saatti! Srenta!Kliralitna aar dynas, ztardynos,Ltar dynos! " Kas kartojama?Kuie Zodziai nekartojami?Kq turâ&#x201A;Źtq suixcn prasti karalystdspilieitai? (Si|ndietL,rlfDj ir uipotyf pardynas!) ti - knraliino Vaikai, kaip Zinome,smalsrlstelevizijosZirlrovai. Tegauna jie ir uzduoti: uz.asyti patikusi4 kramtomosios gumos, ledq arba Sokoladiniqsaldainiq reklam4. Pirmas teksfastu ri btti tikslus reklamos tekstas, antras - tai, kas liko i! braukus pasikatojaniius ZodZius.Kurie iodZiai buvo nuo lat kartojami? Koks reklamos tikslas?

Kitas darbo etapas mokymasis kurti i perteikti panaSauspobtidZio skelbimq.Aptariame, kas reklamuotina, kaip per trumpiausiE laik4 iiradingiausiai tai pateikti- l'avyzdziui: ,,Parduodu oik4" (motyvas: ozkos pienas - vaistai); ,,Pirkite senEautomobili" (motyvas: jis isbandytas - patikimas) ir pan.

Padaromeiivad4: kartojami svarbiausi4informacij4 per teikiantys - atraminiai Zod'iai, kartais ta pati mintis pasa koma kitais Zodziais.Tai suteikiaieklamai aiSkumoiI grakitumo.

Sakiniq pradZios kartojimas - anafora (gr. anaphom iik6limas) vieSojekalboje naudinga apzvelgiant tai, kas buvo pasakyta - isvadoms (Zr. : ,,Kalbosizanga ir pabaiga", P.88--89).

AnaforiSkaskalb6jimasgali buti ir emocingoskalbos zymd: jis stimuliuoja dâ&#x201A;Źmes! ir didina itamp4. Pavyzdziui: ,,Mes tuokitame biti aertingi ir nepakeiiiami.Tiokitame myliti i bnti mylini. Tiokitatne jausti saaojigq, bnti laisoi, jltdili it skleistis,augti i dirbti. Trokitttne turiti aietqpasauIyje, tioiikg ir artimuasius"(pagal P. Zulehner).

Su anafora ir galimu jos vartojimu mokiniai supazindin tini vidurinAse klasese.

13 4

Iivaidiiinas

Sakinys gali buti gramatiikai taisyklingas,bet retoriskai neefekg'vus. Jeigu reikia sustiPrinti atitinkamo Zodzio reik5mg, vartojama invemija (ot. inaersia - aPvertimas, pirmiausiasalomr\ lrs,2oJi5l uri norimaPa perstatymaql: br ilti . fa vyzd/iui. A . lak.tas.P J-a k o d a md -L a ip A B rra nauskas deste Kauno kunigq seminarijoje,sako: ,,Profesorius buvo jis neblogas" (Lietuviq literaturos skaitiniai X klasei. K., 1992.P 53). lprasta, neutrali Zodzir! tvarka br]hl tokia: ,,Jisbuvo neblogas Profesorius." Ti kanstitauinlis t y.

Inversiikai galima pabrezti du iodzius. Neblo.gas, i pimq vietE iskelti vertinim4l jis buvo profesorius." Tai bndinga emacingattt ,,Neblogas kalbdjimui. t. y. Pabr€Zti,kad A. Baranauskasaia Arba - prct'esarius, ne kaiP dvasininkas,bet kaiP kaip poetas, apibidinamas ne ddstytojas: buvo jis neblogas." Tai logirls akcentas ,,Prcfesorius ld iBi invcr.iia varlolin'ld\icm d t e id ir: 1) isreiSkiantemocijas, 2) pabreziant minties svarbaSnekutiuodamiesi inversii4 mokiniai vatoja naturaliai, nes tai buitin€s kalbos yPatyba. Taiiau atsakin€dami Priei klasg yra linkg savo kalb4 suiukuoti neutralios iSraiskos5u komis, nes vieiajai rnokiniq kalbai bndinga intonacina monotonija. Todel, mokant sintaksls/ sakini reik€tq nagrineti ne tik gramatiskai,bet ir intonaci5kai,t. y. nusPrgsti,kodel sukeistos vietomis sakinio dalys. dalylq iivardiiimas- v ie n d P a v o iin g id u s iu Vi cndrusiLt sintaksiniq figurq. Pavojingaji tuo, kad gali taPti ne vidine itampE lemianiia stilistine Priemone,bet logikos klaida Pa vyzdziui, norddamasefektingiau pasakyti, pamokslininkas riiia ,,lis neturijo nei aukso,nei pinigtl, ,'leitrrlfo." Ar auksas i rn iq a-i d r n e ne l ur tasl A r pini8ai ne turl,rslO du k 5 in id P auksas? viena{rsiq sakinio daliq - buti Mokant ilvardijimo na kartu mokyti ir logikos. Kai mokoma tik skyrybos,paliekama erdv6: l ) d vigubamminliesrei!limui rp v t . : 2 ' t n ilc d n t t g ia t t ' sia |praii tiktus irykius, liktus atsitikimus"); 2) sEvokq apimties klaidoms (pvz.: ,,Glisrogesinti subago 1nronis,noLerysir uaikai").

ISeitis mokyti subordinacijosir klasifikacijos(Zr': ,,Ui duotys. D", p. 125).

135

Sugretinimas,iBreikitaspanaiia sintaksinekonstukcija, }Ta vadinamas paralelizmu (g. paruIlElos- lygiagretus).

Jeigu gretinami pdesingi rei5kiniai,paralelizmasvadinamas antileze (gr. antithesis- priespdeSa).

Paralelizmai ryskns musq dainose, mislese,patarlese.

P avyzdi,iul Tiesiai afiiau, aplink greiiiau.

Ir Rilu, tu dugnu.i plalus, kroat,,.

Kaip pasiklosi,taip itsimiegosi.

Ritmas, fonetiniai sEskambiai,netiketi sugretinimai suteikia tokiems posakiams sparnus - emocini ir estetini skambes!.Patarle giliE gyvenimo isminti, isreikit4 muzikaliu vaizdu - palygininu, tautosakostydnetojas D. Sau ka laiko vientisu meniniu tekstu, kurio visi elementai prillauso ne snelamajdi,o poetineilalbai.

Daznas oratorius pagrinding kalbos minti megsta iSryikinti pa,tarle.Ispndziui sustipdnti kartais jrl pasakoma net kelios. Salia visuotinai Zinomq - paties autoriaus sukurtos. PavyzdZiui, V Landsbergio straipsnie ,,Mes - bau dziauninkeliai" (1988rn. gruodis) skaitome: ,,Kasta Lietuoa- gafiintoja? kasgaminti ir kiek.Prod kcij,tpairMma.Kuinq lai pasakoma, 1l1tstt1fo tas,kaspaima,tdrtufi sapinifikas.lis ir duodnLietuoilei, ka reikia,kad pragyr)entU ir toliau ganinh!, kassakanair kiek.

D adano kainq irgi fi1lstato,skaiiiuotLamas taip, kad kua Lietulili da giau d.ifba,kuo ddugiaugamina, tLtodaugiaulieka sko Iinga. T ritlt buti ois daugia dikinga - taip galuojaieimininkas.

Koi darbininkuifieprikla sogamybospriemahis,kai jis nedalyoaujanei ofganizuojanL, nei paskistant, jis kraunakaZk|kapitaListui,bet ne sau. T4 dar senelisMarksasiiaiikifio. <..> Kai darbininkui inla nepatikti,jis nukosi, bruzda,ii [.ia ir pisltamenispazanga.(Sefielis Ma*sas iiaiikina.) Kapitalistas, ii noma,tqsykpykst|, barusi,tramdo.Bet daftininl.,is guli nors i!eiti, badauLiafbarop| siti, pefiikLralifikuati i kokiamaLq,prekyb4 ar konstruktorystg.

Tas,kuris negalinet iieiti, yrd jau pasieks ,.uklt.,snjoisuotuenisraidosetapq,oadinamqbaud;iaaa.Dirbk ir tAltk, ir Diezt4 myldk. Tultifigas flebasi, parflaZAl sau pnsi, iibndo 136

nemifsi, o laifiis flepatirsi, G.tusi degtints, nerciks ni gtanditris.

Betgi ateinagandasii andi4 gltdumos, kad net rusai ba kadagalidaug,jei diia fiillkoi kit4syktuftjg oienqdienqmetuase, nori, i6eitpaskitq potrq.Takioperspektyaa - staigalikLi be bau dZiiunink4- ir ponustrupl.ttili draustlitrdiua.O kasLiet ooje bifi gitdiks, kas bent susimLsliapiepanaiiasJurgines?"

Ironi5kas, net sarkastiskas kalbbjimas (baudZiaoa lisuomenis raidasetapas)sustiprinamas netikd,,aukEtesflis" tomis, muotomis paralelemis.Tai kalbos kulminacija. Ji isimintina, stipd ne tik mintimi, bet ir kalbos dtmu, melodijaPanagdndkime kalbas ir publicistik4, kur taikliai vartojamos simetriskos patarlds ar prie;odiiai, kuriami netikdti paralelizmai, iSreiikiantys Sviezias,dar niekieno nepasakytas prasmes.Perskaitykimegarsiai - vienus fu kontekste stenkimespajusti, kaip melodija, vaizdas ir prasmd skinasi keli4 i musq s4mone.

Neretai paralelizmai yra kartu ir palyginimai. Pavyzdziui, mtrsq retorikos klasiko M. DaukSos,,Postil6s"paraleL's .,Kasper kcistenybes bntu Byuuliq lIrpt. jtigu "rnrna.uzsimanyt4suokti kaip lakitingala,o lakitin&nla krdfikti kaip aarnos,o4s staugtikdip liutas,o liltLas bliauti kaip oZ!ls?"

(Lietuviqliteraturoschrestomatija IX klasei.K., 1982.P 32).

SavitQintonacij4kalbai suteikia retodnis klausimas ir re torinis suiukimas. Tai minties formos pakeitimo Iiguros, vartojamos dâ&#x201A;Źl didesnio raiskumo: jos rodo emocing4 teigimE arba neigim4 (skatina,draudZia,p ekaistauja;jomis galima iireiksti pasipiktinimtu apgailestauti,pasiS6retiir pan.).

Sios retorines figilros bidingos neramiai, aistringai kalbar. Pavyzd,Zrlir,J. Pikiilingis, kviesdamas ,,[ Zygi rrit kalb4", sako: giml4j4kalb4!"<...> At i! daugioburnosiisioer ,,Gelbikime ira !is susifiptnino iilsn'5.'! O i(i ir laip, i.i it is,iu?tin tegul ii ptiiiL krutinis gelmi4, dr daugioiirdi suairpina?! Ar neliekabalsu iaukianiio tyruose?!Gal mumsjau pdsengslano Ilblonskio prinlinifias: ,,dirti gida saoosiasgerai nelnakiti"?!

O kad j4 maket ne bent patenki anai!"

(Gimtojikalba.1990.Nr.7. P 1).

Tai kalbininko, susirfipinusio kalbos bukle, Sauksmas.

Mokykloje, Zinoma, nepraddsimemokyti vaikq kalbdti tokiomis intonacijomis:tai sujaudinto Zmogauskalba, irji turi gimti nattraliai. Pamokykime vartoti retorini klausim4, per einant nuo vienos minties prie kitos. Akcentuokime, kad Zmo8aus protas seka paskui klausimi). Paprastai mokiniai vengia kelti klausimq ir i ji atsakyti (ipratg, kad kitas paklaustq, o jie tik atsakytq).

Aukstesnese klasdse pasinlykime retoriniu klausimu pradiLiarba bai8t,lalbJ . ? a v y / d / iu g . )lilq b n li A . 5 li, )t s c do straipsnio ,,Tylioji kalbos galybe" pabaiga: ,,Mcspasiilgometylos. Tadgalb tu inekiti reikiatnip, kdd nusl! kalbajebtt4 maiiau beprusmiotriukitua i dnltgiaupras tingostyLos,pereirutntios ir taltlpaniiasZoi konkret4L)ciksm4 dZio,daikto,galiausitiitikijilno ir ailties kristalais.Sugriidanti i tylq, messugtiZtanei tikrqj4 kalbq,o sugriidani i kalbq,sugriita rc i Lietut4, xisni htaki? egu iki iiol. KasZina,nr tikrai pa,qksiu ItktsstryriZfi?' '

(C ml otr kdl bJ l aa,l . \r.

l .l :

)

Retorinis klausimas suskambakaip visos kalbos leitmo tyvas ir veriia susimEstyti. ,,Stipriausi4ispndi klausytojaflssukclii tartiesgro;is it pa riodUhatnonija. Pastlgk sar)okalbajenots du grnZiusperiodus, kuriuos klausyLojaigalit\ isiminti ir pakartoti,it jie eis amo tiek pat patenkinti,kaip ir tie, kutie gtiZdamiii opercstis4 keliq niiniuoja oienqar doi melodijas,ktniosu\bfiri j4 klausqir liko almint lic . . 'r | l,rj rda, Periodas (gr. petiodos- apejimas, judejimas ratu) yra intonaciniu sudarytas i5 dviejq daliq: viena prasminiu pozitrriu kyla, o kita - krinta. Tai suddtingiausia sintaksine figtra, pasizyminti dtminiu damumu. Aristotelis periodu vadino kalbos iStraukq,kuri pati savyje turi pradzia ir pabaigq ir yra lengvai suvokiama. Jau i5 pat pradziq tu briti intonaciSkaiaiiku, kaip periodas baigsis (!n6ya x., 1986,p.357-358).

IJeriodas- kaip vargonai, jo pakili muzika skamba tik iSkilmingomis progomis. PavyzdZiui, panagdnekime vienE Zinomiausirl musq raitijos pedodrl: 138

Syvuola ne miestLt ir Piliq t!iftumu, ne SaliesSrazumu,

bet dausiausiai!laikydamos ir vartodamossavo kalbq, kuri didina ir iilaiko

ne drabuiiq sk tingumu, Nâ&#x201A;Ź zemis derlumu,

fiBnros

IX klasei (Ddrlli"M- Postile// Lietuviqliteratlroschrestomatiia K.,1982.

P.32.)

Mokydamiesi paraiyti vienil kit4 periodq, neuZlnirikime, jog mintis turi prasideti iI baigtis paiiame periode, t. y. neiieiti uZ jo ribq. Periodo centre- jo uiuomazga ir Serdis Zodziai, kuriuos aiSkinatiek kylanti, tiek krintanti dalis.

Cituotame pavyzdlle - ,,gyvuoja tautos". ,,Kaip Syvuoja ta tos? Kur yra tautos esme?" - tikriausiai taip m4ste M. Dauksa, rasydamasvien4 graziausiq musq retorikos Pe riodq. Pirmoji dalis neigia vis didijaniia itampar nesvarbr.r Zeme,drabuziai, gamta, miestai. Antroji teigia: svarbu sava kalba, nes ji iilaiko bendrum4, santaik4 ir meilg.

Analizuojant V. Krevds padavimq ir legendq periodus, taip pat reiketq rasti juos kurusiE minti- Pavyzdiiui, ,,Miliinkapio" pirmojo sakinio centras- ,,Dainavos5alis". Ky lanti periodo dalis vir! visq puikiq iI garsitl vietq iskelja paii4 graziausiq ir garsiausiE,o kintanti aigkina, kuo ta 6alis garsi.

Tekstofonetika paprastai buna ilryikinta lyrikoje, o prozai tekeliamastik gero, sklandausskambdjjmoreikalavimas.

Taiiau ir joje pasitaiko aliteracijq - vienodo skambesio priebalsiq, asonansq- vienodq balsiq pasikartojimo, onop.rnJmatop6jq - tilror es gar.q megdiiojimo ,r rimq SausZodziq pabaigos skambesio.

Be abqo, tai yra humoristinio, Zaismingopasakojimo Zyme. Ji bndinga musr! liaudles oracijoms (lot. o,'atio kalba, pranesimas) humodstindmsprakalboms,kuriosdaZniau siai brldavo sakomosper vestuviq apeigas.Pavyzdziui, atvykus jaunojo pulkui b[davo taip kalbama: ..Mesuvko,nprit lo>pnn.lis,'r.1t nilu lrirtkrl;, N.naZas deuyni.Prinusq pl kasbur)o deoyniiimtai deayniasdeiitnt iolon didellup1.Ka,anouptobtt,todidutnn,- !.id2io ittt?rttr 139

plaluna-, kaki kcliagilumat, nei 2en9tcurtzetteiama..rtei lokL.' ./\_t\-,i----

A^

^ perioLama,,nei brtstt:pcrbrcndamatK0 9i rciki| dnn i.' Reikia tillus slalyli. Viensikitq ziu m, et ricns kiroionplrri^.,tt Sudulnojotuir tolialt jojom. Prijaiont dideli iiktt. {.qs 1n9 ryii!<a

bffifr:;;i 4t1:t!!t&k"d*rttt "tr*"s oiriancsi papilz,es kilo didelislytus.

KJrgi reikiadaryti? Reikiastotipo nedZiu.Mes pulka>. susloiatn risas Kts anomecl2n didumaj.kadmusuDrlko pusi lauke malltis b,1119, it mfts4 nemaiasbirys tenai 3{\ (2) Sudrmoiomif tolialtioiom.Ptijojolndideli skal as.Ner joklr p?r<okamus, nci liplc pprlipamu..lrqi tcn tutijo kastt.ir nefiaias nusL bifys Zuao. (3) S dimoiam ir tolinu iaiol1t, if sutemomus. Patnatintiaies4 iiburili ir uiijot prsiklausti kelioir radomiionai iauni4 kompanijq.Narim taftstl! pasikl'.usti apiejaunq kuti buoo ii anbonapaUmelg,Zali4 tnt\ 89ry!, sawta ptiei tris nedilias.Gal ana iionai yn?"

(Lietuviqtautosaka.

V, 1967.T.lV. p.719.)

Oracijosleitmotyvas - ,,Sudtit11ojo1t1 i Laliaujojoti. Prijojom...". Cra ir rimas, ir dtmas, ir ryikus garsq sqskambiai.

Rimuotq fraziq yra ir darrgiau:.platullns gilunas, per1etrgiafias pefioLrlfias- petbrcnd| 1as,Ziurin neluriltt, btr oo - iuoo, pefiokamus- perlipamus.Tie patys garsai pa breitinai kartojami vartojant budinius: rrerZengLe per\engitt las, fiei iokte per;okatas i kt.

Oracijos tikslas - Sauniaipasmaikstauti,vestuvininkus pralinlsminti - pasiekianas ne tik hiperboliSku vaizdavimo budu, bet ir garsq s4skambiais.

Aliteracijos ir dmai gali buti panaudoti ir rimtoje kalbo je, - garsrl kartojirnasatkreipia demesi ir sustiprina ZodZiq reikbme. (Ypai tai gali bnti efektyvu kalbos pabaigoje,nes paskutinis sakinys ilgam iSliekaklausytojq atmintie.) Keli pavyzdZiai i! V Landsbergio kalbq: ,,<...>Prioe6tifiiai sptenilinai - tai ne apsisprendimai." ,,Met4rcikia paiusti. TarlaZings is nebi a tik ,nbgifiimas, jis buna loimijimas." ,,<...> Sei itlinkasyra pristatesniis\ temij <...> gamyklu ui limtus milijard4 popierini4zenkl4.lokiosnaudostutbitt ii to negaoes, dabarsako:iiuk;tlt spurditi Liekisiskalinus.Nltsigriaut ua

neketifi4s,oalios fleiluosiqs,toliaugetai oailooausiqs, aisaiinoao sprcndimaisieimininkausi4s <...> .

Zinoma, atsitiktinis, nemotyvuotas rimas prozos tekste fonetinesfignras galima sayra nepageidautinas.(Panaudoti kant prisistat]'mo prakalbastautosakosvakaronesear pan.)

Ii esm6skalbos intonacija priklauso nuo kalbos tudnio ir situacijos. Pavyzd'ilt1,, kalba iSkilmingame minâ&#x201A;Źjime tu rds menines kalbos intonacij{ taiiau jeigu reikia paaiikinti, kaip Zaisti ku4 nors ZaidimE ar kaip veikia kuds nors aparatas,kalbos intonacijabus daugiau Snekamoji,buitin6. Taigi visrl pirma reikia jausti situacij4,kad kalbejimas neatro dytq dirbtinis (Zr.: ,,Kalbos tinkamumas", p. 128-"129).

Kalbos ritmo pojutis i! esmds yra ugdomas mokantis raiskiojo skaitymo, - tos,,iSkalbos meno suiieduotines" (8. Giedra).Cia pateikiame tik tokias uzduotis, kuriq pa grindinis tikslas - isiklausyti i kalbos skambâ&#x201A;Źjimq,supras ti, kaip kalbos intonacija pdklauso nuo kalbos tu nio ir situacijos (Zr.: ,,Uzduotys. B", p. 153 154).

Pdemonas, padedaniios klausytojui,,matyti" Apsbitai hopai ir fi&tuos tik tadasukuriagrozi, kai jie atsia da tarsi patys sauaine<...> ir yra, matyt, neiioengiami:kitaip jie Zodziuinaita.

N. Koinrskrs

dalykq

Kalba padeda mums ,,pamatyti" dalykus, kurie yra sunkts suvokti, pavyzdZiui, abstraktius, suddtingus arba sunkiai apraSornusdalykus. Padedapalenkti ir prieii5kai nusiteikusius klausytojus.

Abstrakiiais ZodZiaisilreiskiamos idejos, vertybds, isitikinimai. Jeigu kalbddami vartojame ZodZius laisai, gatbt, meil', IaimAi pan., - kiekvienas Zmogusjuos gali suprasti skirtingai. Vienaip suplas, kE reiSkia laifli, vienas ir visai kitaip - kitas. Kaip to isvengti?

Pirmasisbrfdas yra lyginimas. Jis suartina du dalykus tam, kad gedau paaiikintq vien4 i5 jr1. Svarbiausiaslyginant yra antrasis Zodis:jis susiaurina pirmojo reiksmg. PavyzdLiui, palyginimo dr4suskaip lcii,tisantrasls Zodis parodo, kad dr4sos kas nors tud tik tiek, kiek tas laukinis nedidelis Zvdrelis.

Dalykas, su kuriuo lyginama, gali pagerinti arba pablo ginti auditorijos isivaizdavim4. Aristotelis pabrâ&#x201A;ŹZe, kad norint kq nors pavaizduoti teigiamai,jireikia lyginti su kuo nols geresniu, o jeigu nori sumenkinti, turi atitinkamai pasirinkti ir menkq dalykq (palygink: big| kaip stittla i bigr kaip nrcikasu saarsiiais).

Pasakyti,kad kuris nors abstraktusdalykas veikia pana iiai kaip konkretus,reiikia sukurti vaizdq, kuri zmogus gali suprasti. Konkrehs Zodziai dazniausiai daiktavardziai, arlot prancrlzq filosofo ir logiko M. Edgaro, yra malsL!,,kiSeniniskosmosas",per kuri pasaulis igauna atvaizd4 musq sEmondje.Visa konkreti leksika yra antropocentrin6 (gr. anthrdpas Zmogus)ir deskriptyvi (lot. descriptia- aplaiymas) (,4n6yd lK., 1986,p. 186).

Kitais Zodziais ta ant, ji iireiskia Zmogaus patyrim4 ir todâ&#x201A;Źl ,,kabina etiketes". Abstraktus iodziai vartojami trt konkretiq dalykq apibldinimuir jais bandome analizuoti mus supantiE tikrove (pavyzdziui: bllt\s, iiltas, puik s, \Et dauguma bildvardziq yra abstrakti leksika. Taigi rus)t antrasislyginimo narys turi btrti konkrettrs, ,,etiketelipdanpaskaitykime palyginimus i5 tys" iodij.ai.. Pavyzd.Li11L, M. Martinaiiio staipsnio ,,Papirusai i! mirusiqjrt kapq": pdtsioeZmfii trupiniai (da1nU Z. N.) atra ,,Tautosakininkv iiraiyt4 puorll!bei maliolentelilt da pinaiis i seiU, ornamentais sukcs.k|rt4 sil. pri,pla;nvlusiq AullilruZeni.i." btt4 galiha paoadinti ,laidis atbainiais knl ,,...Tautosakq balc.kuriuosli pali ir ryakopehknilyli. Silary kalba.teikekaip anli tr isiilruoinnli 'i'lrna

pals '.rttoustns

IieIu ttl(ns konpiuIeri<!" ,,Kalbair yra mis4 laltlosepas.MusU ioditritlkaisukaupabe galo daugmediiagos,kuti pitoirtina, kaLIiodis tetlryiasu stx.)im lug nrlalr rr o*muturc rolorinfnltntnli.katpMnc A:: prikepi po krdltpi4 iLtkajimo apeipelenu, kurie !ii.im4, iskilim\, elt . , .T o t l o s a l d

tti s a d n n l i ra il i ' , mal i o l (nl el c. ni i u

pnptrttl-i-

sai ii mirltsiUi4kap4."

(Ginroji kalba. 1990.Nr. 3. P 1--4 )

Nor€damas paaiskinti, kas yra tautosaka,autorius lyEji jE na su omamentais i3raiytq puodq bei molio lenteliq Sukdmis, su kompiuteriu, su irAzimais metale ir akmenyje.

Lyginimas padeda kilti naujoms mintims. Tai galetume pavaizduoti tokia schema: {l)#{2)

lvsrnama >{1N\:-/ isvada

Musq skaitytuose pavyzdziuose tos iSvados - naujos, lyginant atsiradusios mintys, pabrauktos vingiuota linija. snLe ..leigu a( ne8aldciau lyginti, negrleiiau rJ(vti".

J.Get6.

Antrasis lyginimo narys gali buti ir platus, savaranki! kas vaizdas. ,,Neginiijama, kad paiios itikinamiausios yra raSA tos-kalbos, kudos perduoda daugiausia vaizdq", Z.Z. Rrrso.

Antras bndas sukurti vaizd4 yra metafora (Er.netaphara - pelkelimas). Tai pasleptasvaizdingas palyginimas, anot prancuzq retodkos specialistrl,mazas semantinis,,skandalas", atkreipiantis i save klausytojq demesi.

Kaip susidaro metafora?Zodiiai, priklausantys konkre tiems daiktams, pritaikomi abstraktiems dalykams apibu dinti ir padaro pastaruosiuslabiau suprantamus. Tai galima butq pavaizduoti tokia schema: -

abstraktus dalykas, kas tyginama (nutylimas)

-

konketus dalykas, su ku uo lyginama (pasakomas)

Kadangi metaforoje persikryziuoja pag ndinds konkreiiq ir abstrakiiq dalykrl reikimas, metafora gali priversti klausytojus tq pati dalyk4 pamatyti naujai. Pavyzdziui: ,,Mes skrupulingaiskaiiiuoja E stiT)o tetl$, saN ltkiLes, beLkarLtiisTtisainepastebime dien4. Tuo tarp keturiskartper dien4KalAjas siufliia soeikinimus, afueriia ket ris gdmtos kalefiilotialts lapus: ryto, oakato, alienos,llakties.Betar paZaelgiame i Zuaigidit4naktiesdafigU?Ar dtlugsaulttekiuesane 143

pasitikg?O oakLftti?Praeiwijie eilisep e o h! deiry preklstaIio, o gal tik prie pigiosiosduonos.Teleaizariaus eknnas uistoja sali lydiius. <...> Ketui gantos kale doiaus lapai kasiliet, per etus 365 kArluspo keturts.Keturios knygos - pa.,asaris, oasato, ruduo ir iierno. .,Beperstojo,be atilsio,nuolatos,be cenzoriu,be rcdaktai\, pdrlamentatU be ualias.KllrAjo,,leidykla"nesuklupdama leidiia ii kalefidoti4.Mokiti ut ji nereikia.Bet reikiaatoetti iitdi, kad grciusis pasaulisieit4 i taae,kad lu pasijustumatsdkingqjajo dalimi, kadjo didybi pddarylUtauedidesni.stiprcsni."

(Tiaas Stanisloltis.Apie meile ir tarnyste. v., 7997. P. 711-112.)

Sudatingq dalykq

Kaip supaprastinti sudeting4 medziagq?Tam yra meto nimija (sinekdocha).Metonimiia (gr. vardo pakeitimas) - tai toks perkeltinâ&#x201A;Źsreikimds pasakymas,kai viena s4vo ka pakeiiiama kita. Metaforos tu metonimijos skirtumE ga Ietume taip pavaizduoti: Melafora lyginimas, kuriame ndra lygil].ilr.o ZodZirt, pvz.: ,,Zuikdltiiqijtls!"

Z-ogus Zuikis pilkas ilgaausis ketu*ojis bailus

Metonimija suddtingossqvokoskeitimas paprasta,konkreiia, pvz.l ,,Jogaloagera."

Ztnogus

galva- protingas, gudrus,sumanus rankos- da,'rifus Sirdis geras,jautr s pilvas - ,"r/rs

Metonimij4 dar galetume pavaizduoti tokia schema:

SudetingasEvoka Jq atitinkantiskonkretus(paprastassuvokti,vientisas)dalykas Kai sakoma ,,VisaLietuaa susirinkoi Vilni4, i saao sostine" Lietuva vartojama perkeltine reikime vietoj pasakyn1r:,,iflonis ii ioairiL Lietuaosoi?fooilr".Analogiskai vietoj '144

politinis pnttijas, ,,!iso pisaulio oalstybi4aadoot]i,oyriausybAs, oisuomeniniaijudAjinai ir oisi geros oalias Zltnnis" gali']l.e pasakyti ,,pasaulis". Pavyzdziui: ,,Kaip reaguojdpdsa lis, Zinotne".

Taigi, kaip matome, suddtingas mintis, kudas dalykinc kalba net h pasakyti butq nelengva, galimc supaprastinti, suglaudinti kurdami vaizd4 metonimijos pagalba.Tai sutei kia posakiui gyvumo ir ryikumo. Toddl metoniminis kalbe jimas yra afodzmq Saltinis.Pavyzdziui: ,,Maaatesaeridtnu tos teist,jeigu jos epiremiaLautaskalaztijas" (4. Stnetana).

Metonimija - publicistikos jega. Ji kalba talpiais apibendinimais ir kartu perteikia vaizdA,ji pagauna klausq ir suzadina jausm4. Antra vertus, nemaza metoniminirLposakiq mums jau yra jprastr, gal net lgrisusiL!,pavyzdziui: oi$ aita guli dnt ja peii4, ii4 oaland4 negalimelikti abejingi, dabar iodj fars, tnis4 fiolin\ ai&tos, nus4 broli4 kra jas, keliasi laiko iitdi, oyrauoliettniika fuiasio pan. Kalbebjo uzdavinys - pasak]'ti tq paaiEmintl naujai, netrafarctiSkai.

Pavyzd.Zrnl,,...jei musqioiesuotneni,krLriaspdrcigaeiti ttlutos prieiakyjeir aestijq, nesusipras, tai, kirtajlt, ntus4kaulai aaitas nelaisztije"(J..Aisfts,1935).

Zinoma, kuo iodis paprastesnis,kuo dazniau jis vartojamas tropuose, tuo didesnis jam pavojus ,,apsitrinti", ne telti ry:lumo. Antra !ertus, lurbr:rtner,r nA \ienus /mL) gaus savybesapibndinaniios metonimios. iireikstos knno daliq pavadinimais, kud nebftq pavartota jau Senajame Tocr,mon + p

P: v v ?. lr i' , i

,,Ai oisuometVieipatigetbsiu,fiana buflta iloains Ji nuolat. jums Zztelkitili, i nuiois Tteidds,nebeteks ru1tstiii gidos.

Saugoksaaaliei oi nuo piktd, lnpas nua 1adiiy alllingy."

(SenasisTestamentas, 33 psnlme.)

Plaiiq dalykq

Taigi tropai seni kaip Zmogus,nes jam visada reikejo isry5kinti ft sustiprinti savo minti.

Jeigu aptariamasis objektas yra platus ir negalima jo tiksliai apraiyti, reikia pasinaudoti retoriniais pavyzdziais.

Tarkim, mums reikia apibudinti karE. Tai didele tragedija, vykstanti ne tik mulio lauke, bet palieiianti visas gyveni 145

mo sritis, kiekvien4 tos valstybesZmogq.Taigi objektaspernelyg platus, kad btrq galima ii paprastai apibudinti daly kine kalba. K4 daryti? Bandykime platq susiaurinti: pasakokime apie vienos Seimos gyvenimE. Parodykime, kaip karas paveike i frontq iiejusius tos Seimos vyrusi kokios buvo netektys; k4 iigyveno namuose likusi deimosmotina ir ]os maZesniejivaikai ir pan. Pasirinktas pavyzdys turi bnti tipiskas. Kaip ty nâ&#x201A;Źdami lalE jiuos vandens kalbame apie visos jtros cheming sudeti, taip aprasydami tipiSkE pavyzd! galime kalbâ&#x201A;Źti apie plataus dalyko esme.

Pdemonirs, padedaniios klausytojui

iausti

Visos jau aptartos leksinds minties israiskos figuros, kurios priveriia adresat4 ,,matyti", gali veikti ir jausmq.

Specialiaiklausytojo emocijomspaiadinti yra vartojama hiperbole, konotuoti Zodziai ir iasmeninimas.Pastarieji dai nai bina kartu, pavyzdziui: ,,Nubangaoo,platii per Lietuot!19E8 7991nrcty Atgiminas, kaip r)isuofinilI)enti ir visuothtisryitas. Sapapagrindini ilZi iikq darb4 jis padari: iEoe.li Lietuo4 ii nelaisxis naln4 bei dikLatifospriespaudas i demokrai nepriklausomybis tijos keLiq.Tiess,daugelissudlt4 i ji ztilii4 neilsipildi, ekonomitlis s4llgaspisunkbja,ddr laukiailgasatkaklusdarbas,kuriam ir gaLoneb s. Pasirodi,kadnfrs4 daasinisuisigridinitltas nei Loks jau r)isuatitlis, ei toksjli1t patuarus.Atsiskleidi ir s oeiijo daugybi morclini4 ytl4, kurios tik it laukA l.tisuesnisdietfts, karl ii patamsi4iisioerZt| i &ties|." ,,Kaipakilo airi Liet aossmurtagftsn', kai imi daerigAti geleZitris kunlitis L)ifi mis\ galoll, iigiftlome h pnjlltomesali darum4daugeliat4 saaokaimynll,su kuriais ne uisaLla i fie dil Ltiskosutariame,kuriiis ne aisa.latiki ie. " ,,KlZkuri ttlltta turi toki4pasipiriilnofor q: ,,Ar ari ktrtLl su manimisulauktisekatzris? .." Vadinasi,trcakii irkossusiZaoi jimas, tte aistrospotraukis,bet atsokingas apsisprefidillns.<...> P roinoji spauda,p rciti kito, aideo- ir telefilnai skleidaiaoisaikitoki oaizd|. Erotini literatltntrodoaistrosaisa8,l.lbl, o aistroyfa egaistiikt]!<...> Betkts ant egaizmopamatostatama, grejt s lra it stbyra. lr todil tiek ddug suwrn n s4 ialyje sanLuokL,kadjos statamosa1lt netikropamato." (, hrts ll Zvilgsnjaine tik atgal.V, 1991.P. 147)

Hiperbole

Emocij+ o per jas valios Zadinimas yra pagrindinis itikinimo ir skatinimo kalbq bruozas. Kaip veikia vaizdingas Zodis?Koddl personifikacijaturi toki4 jeg4?Vaizdingas Zodis, kaip sako pats pavadinimas, sukuria vaizd4 (Zr.: ,,Konkretumas", p. 109-116). Vaizdu tai, kas konkretLr,apiiuopiama. Pavyzdziui, abstraktq Zodi dmo,'dhs,nedoraspakeitg konkreciuojupur,)inas(tai.las amoralu.) rd zcma,o Temdi puNas), suteikiame posakiui rySkq neigiam4 vaizda: nepurvini bdtaiar purve iisivolioiesTmogusp.rsigerelrmo kelia, mes tai Zinome i3 savo patirties. ] 5iQ mnsq patirti kaip tik ir apeliuoja vaizdingas iodis, j4 pazadina ir priver aia i5gyventi panaiq jausrn4 kaip ir tada, kai issipuruinome... Asociacijq rysiais puNq ,,prilipdome" prie nedorovingus dalykus skleidZianiiq Saltiniq. Tuomet jausmas uzgauna sEmondsk valios sdt: pajuntame ir suvokiame, kad nepritariame tam, kE skleidzia purvinoji spauda ir pur vini filrnai.

Ypai galinga yra personifikacija.Ji iasmeninareiskinius, negyvus ar neapibrdztusdalykus pdstato kaip gyvus - veikianiius, jauiianaius. PerZvelkime cituotas istraukas: ,,rr bdngaoo,prafri.i Atgimitlas; jrs iiaedi Lietuoq;grismi pakila; moralifiisydossuoeaijo,nes tik ir larke laisvesndsdienos,kad iisioerZt4." Taigi Zmogui gerai pazistamas jo asmeninio gyvenimo ir gamtos pasaulio Zodynas yra pritaikomas visuomenâ&#x201A;ŹsBjrvenimo rei5kiniams paaiskinti.

Kita priernone,Tadinaniillausytojojaucm4- mcnini5 padidinimas arba sumaZinimas - hiperbold ir litotd. Pa'tyzdZi1t1' Vai,Ziantas, pasakodamas apie savo gyvenimE, sako: ,,Pfalaimijotioiikg iki paskutinio kicmo akmenilio. Taip karldabv ,,neclocus,ubi Troiat'uit", ni iymelas,kur bltuograii ir turtinga Tut14 sidyba,kt slol)ijo daug trobisi4, augo sodas ir rcdaiai,kur kluonasir du ltlilZinasilgai baubteb0 bi kaip ,,Kttijo snneli uZmuli, iis'ulinhL." stunlbfits,Iieilefias peli s diar4." ,,los taktasbuuo taks,jog, radis, nara dil ka llesutikti ir s1l siginti. NA puse Zod;io ji nebuaosusigynusiir s saootyru." jos ,,Neiousti, nei siltti jai netekokanLrybis.Tadaisi limi Seimyfia basiartti oisai be kelfii4, fies ni sagutis nemokisi&nti isiuti, kai iitrnks." (yr!21{drlrs. Rinktiniai raitai. V,1957. T. 2. P 393 398.)

147

Tai, kas vidutiniska, drungna, ne iki galo padaryta, neveikia musrL nedaro jokio ispudzio. Dalykas tampa demesio vertas tik tada, kai jis pasiekia vienq arba kit4 krastuti num4- Tai Zinojo ir K. Binkis, kai, bardamas tarpukario Lietuvos ponus ddl prastos Svietimo bnklâ&#x201A;Źs, raid: ,,Stai tokia BhZ4 saoioaldybiiisimirijo saupasfat4,kuiatll ir btl)pspiliessaoillinkasRadoila, atsikilgs ii kapo, paoydit4, a Birit miestoprudiiosmol<yklos dar paiinrise tebeodrgsfa." ,,VisipuikiausiaiZino,kaspasnns drosi. Tik nitkasni pitit nekflsteli, kadii4 baisi4banktatiik4buklepageintune <...> Kasiino, af iid paragraf4,0r prato tr11kst4..."

(Bi,ktsK. Raatai.

V, 7973.T. Z. P.3A2,419.)

Priemon6s, padedanios klausytoiams prisirninti Norddami savo klausytojus paveikti, neretai turime priminti jiems svarbiausiasvertybes, priminti, kiek del to ar kito dalyko dirbta, kovota, mtsq pasiekimus ir musq didvyrius. Pavyzdziui, V Aliulis raso: spoatani'kaisusiaie ijdmeir nesilrau ,,Trngiikaismotuentais kiament priei tankus,o aukasi amiin4ji poilsi palydine oriai, kaip did2iasdoasiostauta. <...> Katrie mesesameLilclieji:af VingiaWtrko,Vil iausKaLedros bei Kaunopiliesaikiii4, Baltijoskelioimonis, ar smulki4anlbi, cijq, aistr4 if interesllstulndolniklstlienaszmogeliai?"

(Altl,s y Zvilgsniaine tik atgal.V., 199!r.P 113).

Vitrgio parkas,Baltijoskelias,Katedrd tai Zodziai, pri menantys ne tik musq atliktE darbq, bet iI milsq tikslus, aukitiausias vertybes. Taigi ir vienas Zodis gali paZadinti daugybg prisiminimq, tuo metu iigyventus jausmus ir pasiryZimus arba priminti istorijq iI tuo budu apeliuoti i tautos savigarbq.Pavyzdii.ur Medifiinkai,Pilinai, MindaugoLie tuoa, VytduttisDidysis, Kryii4 kabns, Auiros oartii, Vtlsario 16-oji.Tik uzuomina, - nieko neaiskinant, ir atminties mechanizmas veikia, Iyg bntum paspaudgs vienut viena vargoml klavidtu o atsilieptq daugybe jau seniai suderintq balsq...

Panasiai veikia iI aliuzija i literatnros kurini ar veikej4 arba i kitos tautos istodnius lvykius ir asmenybes(pavyz, dLiui, HerkusManta, totori\ o/dos).Taiiau tos uzuominos 144

nieko nesakystam, kuds nezino, apie kE kalbama, taigi, jos O tam, luris ir ism,rno.jo5 vargu nera mums,,visuotines". bepaiadins jausm4, nes tai svetima, neisgyventa, tai tik duokld imogaus intelektui, siekianaiam atrasti ryiius tarP skirtingqdalykq- Pavyzd.i1t1 i.. ,,<...> Ona liko tikra noralini4 kaniil Nioba, Wt)a teina snarkiausiaitragedijai"(vaiigahtas).

Taip pat prisiminkime kq tik cituotus Vaizqanto ,,necIocus, ubi Troiafuit" . Tumq sodybos nugiovimas lyginamas su Trojos Zlugimu, vedama klestejimo ir kdtimo Paralele. ilaedi Lietuv4 ii nelIistis Arba V Aliulio: "Atginimas... alirazija Sventraiiio ha1n1!...", ,,Ai <...> iioetli,iaLttaueii i Egipto,ii nelaisl)isnqfl,l." Arba J. Aisaio,,... Misit kaulailai tosnelaisl)ije",- perfrazuotai5 psalmds ,,4! vqitoju llg lauknulus...".Taaiau tam, kad pastebetum ir suprastum Zo1nfis tokias aliuzijas, reikalingas atitinkamas pasiftlosimas. Tod61 rengiantis jas vartoti (ypat cituoti svetima kalba arba mindti svetimus vardus) reikia neuzmiriti auditodjos: ar ji pajdgi tai suprasti.

Yra uiuominrl, kurias supranta visi. Tai vadinamos archetipinâ&#x201A;Źs metaforos (ioiesair tamsa,autba ir ramybi, liga ir 1)aisttti, kar\s i taik-q,namasir pamatai,kalnasir pakal i, Zidi nys i pelenaiir par\.).Atkreipkim akis i jau cituotus pavyzdZirrst,}taniA per Lietup| Atgifiimas (kaip audra); mofalit,is statonns i5 patarnsit oerZiasii ioies4;suwra sdntuokos, ",tdos &nt etikto pafiato." Dar to paties autoria\\s: ,,GalLaimust laiko liga - ztisk4flenkinti, jltodinti, Zeminti" (V. Ali1llis).

Taigi, kaip matome, ivairios minties raiSkospriemones neretai btrna tarpusavie susijusios,ieina viena i kitrl. Koks bebtrtq jq konkletus uzdavinys: pdversti klausytoja ,,matyti", jausti ar prisiminti, svarbiausiajq paskirtis yra iiry3kinti pagrindinf minti.

PraktiSki

Bikite pasirengg pateikli kalbâ&#x201A;Źloiui tokius nurodymus: . ,,Gerai kalbdti - tai tiesiog gerai balsiai galvoti" (E. Renanas) . . Jprasknaudotis ai5kinamuoju,sinonimLyfrazeologrz mLL paly#nimq Zodynais - rasi, kaip tE pati dalyk4 pasakyti naujai. . Nuolat skaityk grozing literamr4. Stebek ne tik, kE raSytojasraso, bet i kaip.

149

. Skaityk pasakas, pasakâ&#x201A;Źiias; rink patarles, priezodzius, aforizmus. Kiekvien4 dien4 po vienE naujE Zodi ar posaki! UzsiraSyk juos i savo ,,Ilminties knygutg": Zinok, Zodis tampa savu, pavartojus ji tris kartus. . RtrpestingaiuZsiraSyk,k4 Zadi pasakyti. Tai ugdo i5raisk4. Zinok: geras raiytojas nesitenkina pirmu i galv4 at ejusiu iodziu, bet ielko tokio, kuris bttq visiskai aiskus ir darytrl ispadi. . Garsiai perskaityk tai, k4 Zadi kalbeti. Patspajusi, kurie Zod;iai ir fnzes padeda pasiekti tikslE, o kurie tik truk do. Taiiau atsimink: lengvai skaitoma kalba tai prasta kalba. Neuzmidk Snekamosioskalbos sintakses. . Eksperimentuok su Zod'iq tvarka: pajusi, kurio vadanto prasmâ&#x201A;Ź tau reikalinga. . Neuzmirik, kad sakiniai taip pat tud savo sinonimq.

Todel ieskok tokios frazds, kuri4 lengviau suprasti vos tik iBgirdus. . Jei k4, gali pasakyti humpu sakiniu, nevartok ilgo.

Atsimink; ,,Zvi$liq patranlomis niekas neiaudo" (/. Piftil lingis). . Nevartok dviejq ZodLiq ten, kur pakanka vieno: nesakyk keliq sinonimq vieno Saliakito, jeigu jie nesustipdna minties; ir prieveilsmiqiuo lengviauisveng5i. juo - br:rdvardziq geriau padnksi pati daiktavardi ar veiksmazodi q. pikiilitlgis) ) - stebek, kad daznai neaidkintum vieno Zodzio papil domais sakiniais; - nevaftok tarptautiniq Zodziq be reikalo: juo paprasiiau, juo tiesesniskelias i protq ir iirdi; ._ nuolat klausk savgs:ar bitinas iis sakinys, frazd, 2odis? ar jq tuinys iI taip nera ai6kus? . Tik aiski ir paprastakalba pdvers klausytojus ,,matyti", todel palyginimams panaudok tai, k4 auditorija gerai Zino i5 savo kasdienybes.Vartok Zodzius,kurie k4 nors reiskid tavo klausvloiam-,o ne l,k lau paiidm. . Vietoj blankaus (abstraktaus)veiksmazodzio vartok tiksl{ itaigq; vartok asmeninesfomas. Toks veiksmazo dis daro saLini ver,zlqir palraukiademesj. . Panaudok tiek skirtingq raiikos priemoniq, kiek reikia kalbos aiikumui.

15 0

. Mokykis susivaldyti, kad ne6sPdstq tau Paaiamnetiketas Zodis: iis gali tave nuvesti ten, kur neketinai eiti. PdeSauditorij4 reikia kalbdti literatiirine kalba (kar yra idu tdjs tinka ir larm[kai). Venl Uisiq: ios varBind,.nes kuZodziai, oriSinaliai.

Svieziai, Stenkis ikyr6jusios.

Prabilti nevartohnl de erzina ar tdkdo klausytojus, . Kratykis peftanl. Sustok,padaryk Pauzc ir bent kelalbel be I'i-i lirs de;imtis 'ekundziq . Jausk atsakomybe'ri iodl Jei Pasakysi ,.nusikaltelis", ,,i5davyst6",,,provokacija"ir pan , tud buti Pasirenges pateikti neginiijamq irodymt, kad tai tiesa PAPILDOMA

L I TE RA TU RA

\. Pikiilingis/- Kalbos eksPrcsyvinimobudai ir priemonas v, 1989.

2. PikiilingisI. Liâ&#x201A;Źtuviq kalbosstilistika V, 1971 Id 3. Pikiil'...,gis I. Lietuviq kalbosstilistika V, 1975.II d 4. zwerka K. Llet]uirl kalbosstilistika V, 1983 A. Mokykite rnokinius pajusti iodiio ir posakio sPalv4 - konoticing reilimg. Uzdu o c iq p a r y z d T ia i 1. Uirasyk 10 neutraliq ZodZiq ar posakiq. Tada kiek vienam jq rask sinonimE, kuris turdtq teigiamE (PaPildomd reikdmg ir verstq auditorijq reaguoti Palankiai, ir sinonim4, kuris turetq neigiamE reiksme ir verstq auditorij4 reaguoti nepalankiai. PavyzdZiui:

Patyvengs Patiame Zyd6jime Eruditas

issilavings

sukriosgs dar pienasnuo lnpq nenudziuves knygq ;iurke

2. Pateikti posakiai iSreiSkianeigiam4 Pozil]ri Pakeisk Zodziais,,diPlomatais". Pavyz juosmaziaunegatyviais dZiui: Tai nird geftti.

Tai yn blogai Kaiin, 151

6r t&i gerai

Jis |'isada r)iluoja.

Teisijoi yftt paperkami.

Jisda,nokai uiluoja.

Ne kfft4 jis atijo paoilapgs.

Teisijamsyta paoojus b ti papirktiens.

Galbnt kartais atsiranila galimVbi papitkti teisijq.

Taipgalijo pasoLyti tik begolois.

T,ts;moglts buao oisiikai neteisus3. Paailkink, kuo skiriasi iateikttl fraziq reik3me. p a vyzdilL ri: Ai flegaliutyliLi (= man btrtina issikalbeti;turiu pasakyti tai, kE Zinau).

Ai galiu fietyliti (= nors Lol kas nieko nesakau,bet...).

Ai flegali flekalbAti(= aSgaliu, noriu, turiu k4 pasakyti, p valau kalbdri).

A! galiu kalbiti (= esu pasiruosgs).

Kuri iiq fraziq dviprasmiSka?Tiesmukiska?ltaigi (ver_ iianti suklusti)?

Paanalizuokitekalbiniu pozinriu S_Neries eilutg ,,LakStingala negali nediulbeti".

4.lateikti 2odiidi turi t4 pa(i4 pagrindjnereikjmg, bet skiridsivertinimoat5palviu.Kuri rinlsies savo 0sivaizduo_ jarnai) kalbai? Kodel? P a v y z d Z i u r: Fanatikas/ entuziastas.

Politikas/ aalstlbis oyras.

Filosofas/ i'nintius. leminoli / kouoloiat2 motcr4 t.isc,.

5. Rask tekste Zodzius,turiniius vertinimo atspalvi. pa, Zymek, ar tai teigiamo (+) ar neigiamo (-) atspalvio Zod'iai.

Koks jq neutralus sinonimas?

5. Duotame tekste pazymek iodzius ir posakius, turiniius teigiam4 atspalvi - ,,+", neigiamE atspalvi -,, ", Iabiau ar maiiau neutralius - ,,O,,.

7. Trumpai paaiskinl, kod6l (pavyzdZiui, reikia barti tolerantiSkam).Pim4 kart4 tai pasakyk neutraliais Zodiiais, antrEsyki pavartok vertinim4 reiSkiantiussinonimus. Kuris stilius buvo efektt'vesnis?

152

B. Mokykite vartoli skirtingus kalbos stilius, tinkanaius lam tikrai siluacijai, auditoriiai. Uzduoiiq p a v y z diia i : 1. Paiymdk, kur tekste yra palyginimas, metafora, aliuzija ir pan. KE tai duoda tekstui?

2. Pasirink palyginimq, frazeologizmq, patarliq abejojimui, isitikinimui, aibkumui ir kt. Zymeti.

3. Parink ivairiq kalbos figurq pavyzdZi'4 i5 spaudos.

Nuspresk, ar jos tiko stilistiikai pagal situacij4,tikslq ir adrcsatq, 4. ParuoSkdu periodinius sakinius iskilmingai savo kal bai (po M. Dauksos arba V Krdvds pedodq nagrinejimo).

5. Analizuok pateiktq pamflet4. Kuriomis kalbos priemon6mis jis sukurtas?

6. Stilius ir intonacija tud atitikti reiSkiamasmintis. PaZymek, kas atitinka: Tema Sportas Ralytojo 100-meiio mindjimas Namq ruoia Alkoholizmas Rnk1,mopavoius ... kritika

Kalbiiimo stilius ISkilmingas Gp'as Kandus (sarkastiikas) Pajuokiantis (ironiikas) Objektyvus Geranoriikas

7. Visai klasei duota ta pati tema (pavyzdiiui, ,,Ilgoji pertrauka"), bet dirbkite grupemis. Kiekviena grupe pasirenka skirting4 kalbos tonq (kand{ abejing4, ibdidq (aro gantiikfl, pakil4 atsargq, objektyvrl ir pan.). Paruoskite 2 minuaiq kalbq. Tegu klasdnusprendzia,ar pasirinktos kalbos pdemonds atitiko numatytE kalbos ton4.

8. Moksiini straipsni (kalbine, istoine ar geografine te ma) sutrumpink ir pritaikyk: a) eiliniam skaitytoiui, b) VVI kl. mokiniui.

Aptarkite savo tekstus pagal tai, kaip sugebdjoteatspeti skaitytojo reikmes: - ar kalba skirta pasiinktam adresatui?

- ar stilius ne per daug oficialus?

- kaip kondensuojamamedziaga skaitytojui nespecia 153

9. I6nagrindkite pateiktas Zodziq grupes ir nusprgskite, kulie Zod'iai i! frazds tinka: 1) bet kuriai situacijai; 2) tik formaliam, oficialiam kalbos vartojimui; 3) tik neformaliam, Iaisvam kalbos vartojimui.

PavyzdZiul a) Dristu atkreiptijrs4 dtmesi...

Praidu difiesio!

Pakla sykite! b) Man atrcdo,kad ...

Mums regis,jog ...

Nors getui neiinau, bet atrodo,kad ... c) Ai trorill ...

Nortiialt...

Mes esamesuitlteresltoti,,, d) Galbit gilit ne apsoarctyti...

Aptatkime ...

Ateikite pasitatti!

C. Mokykite analizuoli tekst4; rasti bidus, kuriuos panaudojus kalba tapo aiiki, ryiki, itikinama. P a v y zdZiui: Kod61 isimintinas paskutinis Liutauro monologas?

Dumy sukurys ,,Uidekit laui4!"

Aukitai, dukitai pakylai padange. ,,Ar iinot jis, kad degamoteris, Nors j4 ir sunkuskirio ritbai de &ia?

Nors noteris, bet karZlws doasia.

AlkeEiiau.bcl ii iau anZian, niga.

Pastk1stai, ant lauio jis uibtga h hiug su ja pradingstaliepsnose.""

(Mickeoi[ilts A. Grazjna- Lyrika. Baladis. Poemos. V, 1975.

P.n6. Veftd lust. Mtlrci keriiius.)

* Pabrauktacituojant.

KALBOS REPETAVIMASIR SAKYMAS Kalbatik tadapasiekiatiksl4,kai uZ kiekoiehoi,odZioja tiana kalbaniiojosiela,jiuiiama i4 paZtdinusijiga, drqsini bisena. w. Setgrrnolas akys ir oisa kalbaniiojapooyzane maZiau Balsoskambesys, iikalbingakaip parinkti iodiiai.

F. de Iarcifuka

Iinagrindjg 5j skyriq irls turetumete 1. Suprasti: -

kod6l bijoma kalbeti pdei auditorij4, las yra neverbalindlomunilacija, kaip galirna ,,veikti balsu".

2. Ismanyti: -

kalbos sakymo bndus, jq pdvalumus ir trikumus, kaip paddti vaikui nugaldti drovum4, kas yra mimika ir pantomimika, k4 patarti mokiniui del laikysenos, mimikos, ap rangos/ kaip formuoti mokiniq balsq, kalbos analizds aspektus.

3. Mokdti paailkinti: 155

kada kuri kalbos sakymo brld4 rinktis, kaip valdlti klausytojq ddmesi, kaip iveikti auditorijos baimg, kokiE informacij4 ir kodel perteikia veido ir knno jLF desiai, kaip pasirengti kalbdjimui.

Kalbq sakymo budai Plunksnalra geriausiasir Lobltliausias kalbijimougdytojasir mawtojtls.luk kaip staigi4ir impulsyzti4kalb4lengoaipranoksta pnfuoita ir apgolaotakalba,taip pasLor4jq lengoaiiaeikskruopitus ir titid s raiinvs actronns Paprastaiyra skiriami keturi kalbq sakl'rno bndai: 1) tudnt tekstE,2) atmintinai, 3) tudnt plan4 (improvizuojant) ir 4) nepasirengus(ekspromtu). Aptarkime kiekvien4 iq.

Kartais kalbos turi bnd pasakyios nekeiiiant ne vieno iS anksto apgalvoto Zodzio.Pavyzdziui, Popieiiaus, lalies Prezidento ar kiq atsakingq asmenq pareiikimai, imoniq ar istaigq vadovq pranesimai, t. y. kalbos, kuriq kiekvienas Zodi\ bus andlizuoiamasmas,nesinformacijospriemoniq arba kolegq. Kita ptieZastis,del kurios svarbu tureti ii anksto parengtq tekstE, grieztai ribotas laikas, pavyzdzid, politikq kalboms per radijE ar televizij4. Tarkim, jeigu partijos atstovaspdeirinkiminei agitacijai turi 4 min. laiko, jis nd vieno norimo pasakyti dalyko negali palikti improvizac\jai.

Atrodytq, kad kalbdti turint tekstE visai nesunku: vis kas, kE reikia pasakyti, uzraiyta, nereikia bijoti, kad suklysi, pasimesi, k4 nors uzmirsi. Taiiau i5 tiesq tai yra pats sunkiausiaskalbejirno bndas. Juk reikia talbifi, o ne skaityti. Deja, dauguma kalbetojq iitaip parengtEtekstEmonotoniskai pe$kaito, ne kart4 ,,suklupdami" prie Zodzio ar jo forrnos, darydami nelogiSkaspauzes, retai tepazvelgdami i savo auditorij4. Pagrindine tokios kalbos nesekmdsprieZastispaprastai buna sakytinds ir raiytines kalbos dâ&#x201A;Źsningumq nepaisymas.Kita pdeiastis ta, kad kalbdtojasnepa kankamai gerai susipazings su tekstu. Tuomet jis negali bendrauti su klausytojaisir prastai intonuoja. Toddl kalbos tekst4 reikia paruosti: pasizym6ti logines pauzes ir kiriius.

Kitas btdas - sakyti atmintinai iSmoktEkalb4. Jis rei kalingas tuomet, kai kalbaniiajam itin svarbus bendravimas su klausytoiais ir kai rankose negalima laikyti uzraiq, t. y. sakant ivaidas progines kalbas:tostus,sveikinimus, pristatant kalbetojtu apdovanojant, dekojant, sakant laidotu viq kalbas kapindseir pan. Tai pats seniausiaskalbq saky156

mo budas. Antikinds retorikos kanonai skelbi, jog ka1b4rei kia isiminti, kad butq galima laisvai panaudoti ba1s4ir ges tus (Zr.: ,,ISkalboshadicija", p. 12). IS tiesq tai pats,,oratodskiausias" kalbq sakymo bodas, kadangi iSmokus tekst4 galima laisvai kalbeti, gestikuliuoti h (svarbiausial)Zvilgsniu palaikyti kontakt4 su klausytojais.Taiiau yra pavojus, kad dalis kalbos gali b[ti uzmirita. Be to, kalbebjas ta]i daugiau mqstyti apie tai, k4 jis turi prisiminti, o ne apie tuos, kuriems kalba-Tuomet jo Snekaskambdsnenattraliai.

Ir dar vienas tokiq kalbq trukumas - tai, kad jos ,,nelanksaios", jas labai sunku pdtaikyti staiga pasikeitus situacijaj, sunku, pasakius kq nors neplanuoto, grizti prie savo medziagos ir pan. Zinoma, sakant atmintinai iSmoktaskalbas nera ko jaudintis, kad kas nors uzmirsta: klausytojai juk neturi tavo rankrasaiokopijos...Vis4 demesi reikia sutelkti bendravimui su auditorija, tai daug svarbiau, negu pasaky ti viskE, kq esi pasirenges.

Dainiausias kalbrl sakymo biidas turint p1an4.Tai bnna kruopSiiai parengtos kalbos ir medziagos, ir teksto poziuriu, bet i auditorijEkalbatojasatsineia tik trumpqji kal bdjimo planq h vien4 kir4 uiralq lapeli, pavyzdiiui, su citatomis ar kita iliustracine medziaga (Zr: ,,Kalbosplanas", p. 97 98).Taigi kalbetojasgali visq demesi skirti bendravi mui su klausytojais,nesibaimindamas,kad kas nors bus uZmir6ta. Nesvarbu, kiek kartq tq kalb4 jis butr! sakgs (Zr.: ,.Kalbosrepetavimas",p.178 1,79),ji vis tiek skamba natiraliai, nes kalbetojasnevergaujasavo tekstui. Antra ver, tus, praktikuodamasis jjs jau yra radgs bud4, kaip geriau kuriA dali pateikti. Vienintelis tokio kalbijimo trukumas yra tai, kad kalbetojasdazniausiainegali laisvai judeti po auditorij4 (}?ai jeigu plan4 uzsiraBgsant dideliq lapq) ir ne vi sada gali ivilgsniu palaikyti nuolatini kontakt4 su ktausy tojais (ypai jei8u n6ra pakankamai praktikavgsis).

Ne kart4 gyvenime tenka kalbeti visiskai nepasiruosus ekspromtu, pavyzd;iui, diskusijos metu, iskilus kokiam reikalui susirinkime arba tiesiog kam nors paprasius ,,tarti keletq Zod'iq". K4 daryti? PirmiaLrsianeiisig4sti: auditorija juk Zino, kad nesi pasirenges/ir nesitiki ii tavgs kazin ko.

Susikaupk. Net jei tud 1 min. laiko, gali apm4styti kelis teiginius: jei pie! tave kas nors kalbejo, gali su to Zmogaus mintimis sutikti arba nesutikti - pasiremk tuo; 157

- greitai perivelk savo patirti: gal rasi, kas tiks diai situacijai, nebijok buti originalus; - l,Jauskftns?k4? kur? kada?kaip? kodil? ir formuluok atsakymus.

Iieik kalbati gerai nusiteikes: nerodyk, kad jaudiniesi.

Kalbel neskubedamrsir Laip gdli trumpiaLr.

Auditorijos baime juo labiauji b|ltgina kalbijimo sunku Juooratoriusgeresnis, mai, abejotinikalbosrczultatai,iho i\ iaertitlimas.<...> lt pttts ne kaflQesupatyrgs,kaip ai, pridid|lnns kalbiti, ilnu balLi,o oisaskunasbei Tjisasielaima drcbAti. Cicercnas Mokitriq

Mokinys turi suprasti, koks yra elgesio atitinkamoje si tuacijoje ir tam tikru laiku etalonas, koki4 informacij4 ir kaip perteikia neverbalinesiSrai5kospdemonds.Tadaiis ga l6s oientuoti savo elgesi ir tviriiau jaustis. Reikia padati vaikui nugaleti drovumq. Drovumq kalbeti, pasakyti, k4 mqsto. ,,Kalb6ti reikia turdti drqsos. AuklAti ka1b4reiskia aukldti dr4sq,;adinti savo vertybespajautimE,"- sakdmii sll metodininkai dar 1935m. (KarpeaitiusF., 1935,p. 200).

Tiesa, ne visi mokiniai vienodai nedrEsus. Kai kurie tyrindtojai mano, kad 10% vaikq turi biologiskai sqlygot:] polinki i drovumq ir tiek pat (10%)- i socialini komunikabilum4 (Bendravimo menas. 1993,p. 11).Pirmiesiemslengviau bntq praSnektipasisl6pusuZ ,,1616s", t. y. kalbeti kurio nors Personazovardu.

Kalbeti pdeb Zmonesnera lengva. JAV atlikti tyrimai rodo, jog net mirties baim6 nublanksta pde! auditodjos baimg. Mokiniai turi tai Zinoti ir suprasti, kad jaudintis yra nattrralu. VieSojokalbajimo vadovdliuose pateikiami tokie skaitiai (RossR., 1989,p. 51): Ko ameikieiiai bijo?

1. Kalbdtipries grupe Zmoniq 2. AukSiio 3. Vabzdziq 15 8

Koks procentas 40,6 22,'l

Ko amerikieaiai bijo?

Koks procentas

4. Finansiniq problemq 5. Gilaus vandens 6. Ligos 7. Mirties 8. Skridimo 9. Vienatvds l(r. )unu 11. Vaziuoti automobiliu 12. Tamsos

22,0 27,5 18,8 18,7 18,3 't3,6 8,E 7,6

Tai ne musq Saliessuaugusirl Zmoniq tyimo duomenys, betjie iikalbingi: Zmogus,matyt, jauiia, kad vieSaikal bedamas atskleidzia ne tik p statom4ji,,a5",bet taiP Pat ir tikr4ji,,a!", ikuripazvelgti kartais tu pats nenordtq...Be to, baiminamasi nedraugilkos auditorijos, Prasto ivertinimo Kai tinkamai nepasirengta,baime kyla del nePasitikdjimo DaZnasmokinys jaudinasi atsakinddamaspamok4, virpa scenojedeklamuodamaseilerasti.To jausmo dazniausiai nemoka paslepti ir d6l to dar labiau jaudinasi. O jeigu Zmogus nemoka elglis, formuojasi menkavertiSkumas. Toddl Kaip paaalinti bftina mokiniams i!(si)aiskinti, kas yra jaudulys, kaiP jis reiskiasi ir kaip ji nugaled. Ismoke valdyti savo kun4, tiksliau formuosime ir minti, nes, anot K- Stanislavskio,kadan gi ktnas ir sieia neatskiriami,pirmojo gyvybd gimdo antrosios gyvybingum4 ir atvirksiiai. Patys naujausi Psichologrl atradimai taip pat patvirtina, jog mimika musq jausmus gati vatdyti taip pat lengvai, kaiP ir jausmai mimika (Tlrrleliol1isV., 1997,p. 29). Vadinasi, laiku PaSalinusraumenq s4stingi, galima nugateti ir neNine itamP4. Taigi reikia mokytis, kaip rasti patogi4 pozE ir laisvai judâ&#x201A;Źri prieb auditorijE. Raiskusisskaitymas,inscenizavimas,dramatizavimas ir literaturiniai teismai - seni isbandyti budai - tjnka ne tik tarties ir klausos lavinimui, bet ir mimikos bei judesio atradimui, grozio suvokimui, pasauldjautai ir pasaulezitrai ugoyu.

Bnkite pasirengepateikti kalbdtojui Siuospatarimus (PaPraklGki gal B. Giedftf,I. Eret4rr G. Radmatrq).

159

. Suprask, kad jaudintis naturalu ir negalvok apie tai.

Susikaupk ir mEstyk apie savo klausytojus (kas gali bnti jiems neaiiku, kas gali bati idomu). . Nusiteik pozityviai: ,,A! patenkintas,kad iia esu", ,,Ai Zinau,_k4kalbesiu", ,,Ag myliu savo auditoriji)". . Zmogus labiausiai jaudinasi del to, kad jautia, jog tq jo nedr4s4 pastebi kiti. Todel reikia pasalinti visa, kas jauduli galdtq sukelti, ir pasldpti tai, i5 ko klausytojai galetq ji pastebâ&#x201A;Źti. Mokdjimas nedrEsq pasldpti naikina ir pati jaudinimqsi. . Kadangi labiausiai jaudinamasi kalbos pradzioje, ja ismok kone atmintinai. . Pradek tvirtai, garsiai,dr4siai; i5 pradziq nekreipk demesio i tai, kaip kas klauso ar iiu , galvok apie tai, kq reikia pasakyti. . Pradzioje susilaikyk nuo mimikos, mostq ir intonac!q . Kalb6k i5 leto, ailkiai tardamas kiekvien4 Zodi; gali net tarp iodziq mazaspauzesdaryti, tai padds nusiraminti. fsidomekrniekas taip gerai nenuramina kalbdtojo, kaip lo paties balsas ir pirmieji jo paties linkamai pasakyli sakiniai. . Jei rankos dreba, paslepk jas uZ nugaros. ]ei paslepti neparanku, bent keletq kartr.!suspausk pirstus. . Kojq drebejimaslabiausiaipastebimassedint. Atsistojgs energingai, kareiv$kai i3sitiesk,net iki skausmo. . JaudindamasisnesiSypsok,nevartok jokios mimikos.

Suakmendk,padaryk dmt4, 5a1tEveid4 ir kalbdk galvoda mas ne apie jaudinim4si, bet apie tai, kas reikia pasakyti. . Vdliau, kai nusiraminsi, ,,iikelk antenq", t. y. pajusk klausytojq nusiteikimtu atspdk jU mintis. . Prie6pat kalb4 pasistenksu kuo nors pasikalbeti.Mat reikia uzsimirSti,nemEstytiapie save,apie savo jaudinimqsi; reikia isitikinti, kad balsas gerai skamba, kad nereikes atsikoseti ir bijoti uikimti. . Kdi iaudinie5,nekreip| demesioi auditorijq Zinrek ne i pirmas eiles,bet i toli - i auditorijos viduri; ne i atski14 klausytoja, bet i juos visus kartu. . Eik kalbdti gerai pasiruosgs,tuomet neteks bijoti ir jaudintis.

160

Mokykite vaikus nugal6ti scenosbaimg1. Paskaitykit apie Zymiq kalbetojq baime (KarnegiD. Kaip idsiugdyti pasitik6jimE savimi ir vieia kalba Paveikti Zrnones.V, 1992.P 5-14). Papasakokite,kaip iie jautosi, ko ir kodel bijojo.

Kokius patadmus pateikia D. Kamegis pirmajame knygos skyriuje?

2. Pasidalykite isprldziais apie tai, kaip kada nors kazko iSsi8andote.K4 jautdte?

3. Stebdkitekalbantiji. Ar jis pasitiki savimi? K4 jis daro su savo balsu ir manieromis,norddamassuzadinti pasitike jimq savimi?

4. Pasisiikite leles: ,,diktoriq", ,,Zurnalist4",,,sporto komentatodq", ,,gidq" ar kitas, kurir.Ljums prireiks.

Paruo6kitelaikraiiiq apzvalg4,interviu su pardaveja,gido pasakojim4,sporto ivykiq apZvalg4ir pan. Tekalbajusq 1d16s.

Kuri geriausiai atliko savo vaidmeni?

Klausytojq demesio valdlrnas oratoriallsflletrti, kad flenas bit\ Saarbiausia

etflatomas.

Kl)intiliatns

Kadangi uZ bendravimq yra lygiai atsakingi abu: tiek klausytojas,tiek kalbetojas,pastarasisturehl pagelbetiklausanaiajamsuvokti savo Snek4.Tai galima padaryti valdant klausytojq ddmesi humoru, pasakojimais,veikla ir judâ&#x201A;Źji mu, kartojimu, sieiamqjq ZodZiq, ftaziq ir sakiniq (jungiiq) vartojimu ir kt.

Gyvumo ir idomumo inekai suteikia sqmojis, anekdotas, aforizmai ir patarlds,tinkami palyginimai. Tik Siq pdemoniq neturi btrti daug, kitaip klausytojai ,,praranda skoni".

I5 aplinkos paprastai isskiriame kuo nors neiprastus dalykus. Todel reikdtq vengti kalbos fignry, gestq, intonacijq monotonijos. Netikdta pauzd kartais labiau sutelkia demesi nei balso pakelimas.

1 61

ir judaiimas

JunStys

Zmondms patinka stebdti konfliktq, todel kalbedamas gali dr4siai kelti priestadngas mintis ir ijas atsakyti. pavyzdiiui: ,,lts flan pastkysite,ktd ..., bet paiitrikiltrc, kaip yra ii ties4." ,,JnsgaLiteiigirsti teigiant, jag ..., bet pam4stykite, ar Lai teisingtr." kotJ..., betfaktai rodok4 kita." ,,Snkama, ..Pnprcslai mdnona.Aad....ta,inu.... ,,ltis galite man prieitarauti,sakydalni,kad ... . ! tai ai jLn:'s atsaklsiu... ."

Jeigu taip kalbesi diskusijos metu, atimsi ginkl4 i5 priclininko rankq.

Jeigu reikia operuoti skaiiiais, uzraSomejuos ant lentos.

JeiBunorime parodyti kieno nors dydi, paimame i rankas panaSiqproporcijq daiktus. Jeigu reikia paaiskinti. kaip k4 nors pasigaminti, kaip veikia kuris mechanizmas,tai ir de, monstruojame.Veikla tiesiog prikausto auditorijos demesi.

Jeigu kas nors juda, mes Zilirime, nes judesys rei5kia kitimq. Deretq atminti, kad paaugliams sunku susikaupti, kai kas nors juda, tod6l naujq medZiagEjiems reikia perteikti kaip galima ramiau, neblalkant d6mesio.

Ar galima vaikiiioti po auditorij4? Tas klausirnas ilkils patiems mokiniams, kai jie prades savarankiskai kalbeti aukbtesneseklasese.Pagdndine taisykl6bthl tokiar visi kal baniiojo judesiai turi atkreipti klausytojq demesi ne i jl pat!, o ! kalbos tudni. Pavyzdziui, galima vienq teiginl gvildenti biinant desinejeklases puseje ir kalbant tiems, kurie kaireje; pereiti i pdeiing4 pusg, kai apibendrinsi pirm4j4 temE arba sakysi siejamEjisakini, ir antr4ji teigini aiikinti tiems, kurie desindje.Taip kalbaniiojo peraiimas i kit4 pa talpos puse savotidkai iliustruotq perajimq prie kitos minties ir iS naujo pazadinh! visq klausytoiq demesi.

Pagdndine minties pabr6zimo priemone yra kartojimas, nes tik kartojant Zinios i! trumpalaikas atminties pereina i ilgalaike. (Kartojimu pagrlsta ir reklama.)

Geriausiaskartoiimo budas - pasakyti t4 pati kitais Zodziais, t. y. pedrazuoti savo paties minti. Manoma, jog optimaliausia pakartoti tris kartusGeriausiai medziaga isimenama, kai kalbetojaspasako, jog ji yra svarbi arba kad jis baige vien4 klausim4 ir prade 162

da kit4. Jungtys, arba siejamieji iodZia' frazis iI sakiniai, parodo minaiq rysius: aPibendrina, aiskina, Pabrdzia, suprielin.r,ly8ind ir kt. KaiP ja5 \drtotil 1. Yra jungiiq, kurios turdtq lydeti klausytojq Per visE kalbq. Josvartojarnossiekiant, kad auditorija nePraleistqto, kas svarbiausia.Pavyzdziui: Pradedanl kuri nors klausim4

Ji baigianr

,,DabaLkai jalt Zinolne<...>, eikimeprie ... ,,... istorija g,]i b1lti skitiama ,,Sie du periodai, aodinani <...>ir <...>,parodo..." i dui dalis:... ,,Taigi ttys saarbiausiosnuo ,,Yra trys sodrbia siosnuofio nonis yra iios ...' is Siuoklausimu... ttis ,,A! kalbijiu dpie tris <...> ,,Noriiiau pakalbtti ipie ,,Pndisime h a ..., tada ..."

Bendra taisykle btttl tokia: 1) pasakyli, apie kq kalbesi, 2) kalbeti apie tai, 3) paaiikinti, aPie k4 kalb6iai.

2. Yra jungiiq, kurios Parodo tam tikros minties reikime. Kalbetoias juk Zino, kud mintis yra svarbiausia, sunkiausiai suprantama ar isiddmdtina. Tai ir reikia Pasa kyti savo klausytojams. Pavyzdziui: ,,Dabarai pereitlltprie sparbiausiotidlVko " nes tai labsi s|ttrrb ." ,,Pakdrtasilt, ... ,,Pirmiausia . Kitas saarbuskl|usimasyra ..." ,,Vis4pima ... . Afltra ..." ,,Pai7.)elkine i ... . Visai kitaip..."

Panaiini yrti " dimesi ,,Atkreipkite i ii4 ninti 3. Papasakoiusatsitikim4 ar kitaiP iliustravus teigini, reikia parodyti klausytojams,kad: a) vdl g4Zti pde savo teiginio: ,,Kaippaaiikilo ii " ,,Kaipjau ninijau ..." ,,Griitant ptie fa, kasPasnklla,..." ,,GriZkimefie ..." ..." ,,Tgsitoae 163

b) apibendrini: ,,Tokiubidu ..."

,,i,odiiu,..."

.Truftpitlu sakaflt..." ,,Kaipfiatome, ...,, ,,Kitaip tariant ..." ,,Ii otso..." c) pripa2istiauditorijosautoritetE. ,Kaip Zitlote,..." ,,Kaipiprosta,..." ,,Kaippaprastai,..."

4. Reikia neuzmidti pasakyti klaus'.tojams, kq darai su medZiaga: a) lygini: ,,Kuo_..,t1lo..." ,,Labia negu ..." ,,...,panaiiai kaip ir ..." b) isskid, apriboji: ,,Tiktai..." ,,Iiswrus tai, ..." ,,Tiesqsokant,..." c) papildair .,Salizto ..." ..:' "Beje, ,,Mdia to, ..." d) suprie5ini: ,,Antraoetlus,..." ,,KiLaoettus,..." ,,Atoitkiiiai ..." ,,Prieiingai..."

,,...,Iygiaikaip ir ...', ,,Lygiaiir ..." ,,Palyginkime...', ,,lei ...,tai tik ...,, ,,Vis dilto ..."

,,Beto, ..." ,.Bekita ko. ..." ,,Grctaoko to ...,, ,,UZtat..." ,,Vis dilto ..." ,,Taiiau ... ,,Iki liol ..., o dabar..."

5. Kartais reikia parodyti klausytojams,kaip vertini tai, apie kq kalbi: a) abejoji: ,rcalbtt ..." ,Galinas daiktis, ..." ,,Turbit..." ,,Manyiiau,..." gefo ..." ,,Ko ,,Sakykime,..." ,,AtroiLo,..." .Matyt, ..." b) esi isitikings: ..." ,....fieabejotinai supranhima, ..." ,,Sauaitte ,A iiku,..."

164

,,Beabejo,..." ,Mano nuomofie,..."

c) vertini emocingai: .,Kadir keista..." ,,Norsir labaikeista,bet ... ,,Kadir k4 besakytn ..." ,,Tik pamanykit!.."

" De ja , . : ' , L a ime i, . . . " ,,Nelaimei,..." ..." ,,...dZiaugsmui

Taigi geraskalbâ&#x201A;Źtojasturi sugebdtiiilaikyti klausytojq demesivisoskalbosmetu.

Neverbalin6 komunikacija lmonis daugiaupac!!iki'0oo|kimis n

au mis.

Herodotfls

kuo nors itikitti, saoa lr geri oratoriai,kai flori klausyLajus iodi.ius polldi rankomis,o kai kurie k;ailiai esiripina Lokia puohftefloit tribinoje atrodokaip fiedinis sttrt1tlos...

Lcona as da Viliiis

Zmogus pradeda bendrauti su kitu Zmogumi anlsiiau, negu iBtariapirm4ji Zodi. Pirmiausia veikia Zvilgsnis,veido israidka,poza, gestas,atstumas.I5 siq neverbalinirl signalq mes nutauiiame, k4 ir koddl pa5nekovaspasakys.Kai kurie psichologaiteigia,kad neverbalindmisiSrailkospriemonamis perduodama iki 55% informacijos,balso tonu, intonacija p.'13\. iki 38'/",o Zodziais- tik 7'l" informacijos( B A. 1,992, Tai, k4 klausytojas suvokia kalbos metu, galetume pa vaizduoti tokiomis proporcijomis: \

K a l b o s s i t uaci i a Nevelbalins israiskos

\"2 KLAUSYIOJAS 165

/

Ypat veide atsispindi viskas: ir tai, kas kalbama, ir tai, ko Zodziais iSreikiti neimanoma. Sakoma,kad mimika yra ne sulartdsZenllas,bet Bamloskalba.neqvi5i imond. v.rrtoja tuos padius raumenis baimei, neapykantai, nuostabai, skausmui ir kitoms pagrindinâ&#x201A;Źms emocijoms reikiti.

Musq neverbaliniai signalai gali biti ir sEmoningi,ir nes4moningi, taaiau - vrr qusijesLrriilinkamd iiluacija.

- jais tikima, - retai pasireiSkiavieni fte kalbos), * jie veikia mnsq santykius (pagal R. S. Ross).

Toddl ,,ddmesysrnimikai ir pantomimai turetq buti <...> pedagogine ir estetinâ&#x201A;Ź tendencija.<...> Israiikingi judesiai gali padidinti bendravimo efektyvum4 ne tik perteikdami emocinesbiisenas,bet ir veikdami kartu su iodiniu tekstu" (Pi\iia skns4.,1987, p. 16).

Mimika (gr. mrmikos mâ&#x201A;Źgdziojamasis)- veido rau menq judesiai, i5reilkiantys iausmus, nuotaikas. Pantomi]'].ika (gr. pantomimos visk4 m6gdiiojantis) - ne tik veido, bet ir viso kuno (rankq kojrg liemens) iSraiikq kalba.

Mimika ir pantomimika, tinkamai panaudotos,gali bnti la bai itaigios. Prisiminlime C. Caplinq ir kitus nebylaus kino aktoius.

Mokslininkai, tiriantys ilraiskingus iudesius ir jq paskir ti, skiria Siasmimikos ir pantomimikos funkcijas: 1) perteikia t4 paii4 reikime kaip ir kalba; 2) sustipdna kalbos reikime; 3) prieitarauja kalbos tudniui; 4) akcentuojakalbos dali; 5) utpildo pauzes ir rodo kalbaniiojo ketinim4 toliau Snekdti; 6) palaiko partneriq bendravim4; 7i paLeicialurl lors zodi ar frazg, 8) paveluotai dubliuoja kalbos tutr i (Piliiiauskis 4., 1987,p. 21).

Pdsirodo,jog i;raiSkingiauliaiemocin,usi:gyvenimus perteikia apatind veido dalis, antakiai bei kakta. Akiq mi mikq vertinti sunkiausia, nes reikim6, kuriq teikiame akiq israiskai, i5 tikrqjq tenka Zvilgsniui, jo kypniai, galvos paddiiai ir t. t. Gestas,judesys tiksliausiai iSreilkia emocing 166

PraktiSki

busen4, nes gestus s4mond kontroliuoja ma;iau negu mi mikos mikrojudesius. EksPe mentq rezultatai irod6, iog zmonâ&#x201A;Źs dazniausiai pirma reaguoja i gestq,o ne i zodi (PiIiiiauskssA.,7987,p.21 .31).

I5 neverbalindskomunikacijos ir balso sprendziama - apie asmensPatrauklum4, - apie tai, kiek jis yra valdingas, - kaip reaguoja.

Todel reikia stengtis suPrasti, kontroliuoti ir Panaudoti neverbalindsisraiSkosPriemones.

Bukite pasirengepateikti pradedaniiam kalbetojui iiuos patarimus (pagal I. Erctq,B. Gicdr4i S. E. Lucas). . Dar netargsnd zodzio, jau prabilai, nes Pasirodei Pir lemiantis, todel masis ispndis nesirodyk pies savo kalb4 0ei busi jau aPzilrdtas, nesukelsi isPndzio); - pakviestaskalbeti, neskubiai atsistok ir ramiai, tvirtai iseik priesais klausytojus (kalbeti iS vietos nemandagur; - pakeliui netvarkyk aprangos, netaisyk Sukuosenos, nes tave jau stebi; - uzâ&#x201A;Źmgs kalbdjimui skirtE viet4, kiek nusilenk pirmiausia pirmininkaujaniiam (jei toks yra), Paskui publikai; -jei turi uZrasus (plan4), iisiddstyk juos tokia tvarka, kokia tau Paianki; Siek tiek lukteldk, leisk nusiraminti auditorijai. . Galv4 laikyk laisvai ir naturaliai pakreiPt4 ! auditoi jq, kad ji galetq skaityti i! tavo veido (ne i5 profilio!) Nekelk iididZiai galvos, taip pat nenuleisk gedingai akiq, nes zmondms neidomus nei tavo smakras, nei viriugalvis. . Mintys tu jausmai Patys formuoja mostus, i6reiSkianiius Zmogausindividualybg. Jie turdtq bnti natiralis ir Pa prasti, atitikti kalbos ritm+ nuotaik4 ir minti.

Gestai turi paaiSkinti arba sustiPdnti minti, bet neatitraukti klausytojq d6mesio. Uimirsk savo rankas. Galvok apie bendravimq su klausytojais. . Svarbiausiaiskalbos momentais turi biti matomas vi sas. Pusiau matomas ta$i Pusiau ir veiksi.

167

. Reikia atsiminti, jog klausytojus blaSko,jeigu kalbetojas - be tikslo vaiksaioja po auditorijq; - linguoja i 5alis,pasistiebia,,,snpuojasi",judina kedg; nuolat gestikuliuoja; - kiia rdnkasi lisenes ar I utanti, remiasij Sonus, - laiko rankose kuri norc daikttu su iuo Zaidzia; - taisosi apykallg, plaukus ar akinius, lieiia veid4; - nukaria rankasper stal4dr trib[n4; - atsisegair uzsisegasagas,tampo drabuZius; - brauko nuo slalo dulles ir pan. . Rankas gedausia laikyti - laisvai kabandias prie lonq (tada niekas i jas nekreipia ddmesio); - uz nugaros; - padetas ant stalo; - viena ranka gali remtis i tribirn4. . Yra dvi pagrindinds stovesenospdei auditorij4 padetys. Ir mokytojui, ir mokiniams jos turi buti Zinomos:

&P WW . Sualmenejgsveidas sumazina iodLiq reiksme, nes atrodo, kad kalbantysis pats netiki tuo, k4 sako. Taiiau grimasq reikia vengti, nes atrodysi iuokingas ir nepagarbus. . Jeigu ,,kalba" skruostai, ,,prispausk" juos lsivaizduojamu trikampiu:

. Pats iSkalbingiausiasyra Zvilgsnis. Mokykis ,,prabilti Zvilgsniu": - dar nepraddjgs kalbeti, uZmegzk Zvilgsniu kontaktq su auditodja, t. y. ramiai ir maloniai paZvelk j klausytojus,taip sLrsipaiinsiir apsiprasi; 168

- Zvelk i publikE - paeiliui i visus, taiiau ,,neapl6k"iq nervingu greitumu, Zvalgykis pamazu, Ziir6damas maloniai,bet kartu tvirtai ir jtikinamai: - tavo akys turdh{ sakyti klausytojams,kad tau malonu jiems kalbâ&#x201A;Źti, kad tu tvirtai tiki tuo, kE sakai, ir nori, kad auditorija taip pat patikotq; - gerai isidemek: vengti publikos akiq - tai jE prarasti; kalbdtojas,neziirintis i savo klausytojus, gali pasirod)'ti esqsnenuolirdus arba negarbingas, kai Zitrri i auditodjos vidu4, ir ariiau, ir toliau sâ&#x201A;Źdintiems atrodo, kad Zirlri i juos; - pragaistinga kalbeti nuleidus akis, Zinrint pro langE, dairantis i lubas ar dar kur kitur, * auditorija supras, kad jos negerbi ir, matyt, nesi tinkamai pasirenges; -baiges kalbAti, staiga nenuhauk Zvilgsnio kontakto, kad neatrodyht jog auditorija tau daugiau nebeidoto mi arba kad dZiaugiesibaiggs (net jeigu taip ir jokiu btdu negalima nei sakyti, nei parodyti);'Ta, - i auditorij4 deratrl Zvel8ti 80-90% viso savo kalbdjimo laiko. . Auditorijai ir situacijaipdtaikyk ne tik savo inekq, bet ir aprang4, nes nehnkama iSvaizda sumaZina kalbos poveiki. . Tvarkingi, tinkami drabuiiai iodo pagarb4 sau ir klausytojams.Liaudies iSmintis sako:,,Sutinkapagal drabuzi...". . Ryskios,Sviesiosspalvostraukia aki, taiiau rimtai kal bai derehl apsivilkti taip, kad bntum ,,nepastebimas":kitaip auditoriia ,,tyrines" tavo aprang4/ o ne kalb4. Tinkamiausias drabuzis yra kuklus, neblaskantis klausytojrl ddmesio.(Savokalbos iliustravimui galima panaudoti spalvingus daiktus.)

PAPILDOMA

LITE RA TORA

1. Judesiqkalba: kaip skaityti imoniq mintis i5 jq gestq. v., 1994.

2. XnlregiD. Kaip i6siugdytipasitikqimesavimiir vie6akalba paveiktiZmones.V, 1992.

3. Piliiia skasA. \\zralus atlikâ&#x201A;Źjopoveikis.K., 1987.

1 69

Wi

Mokykite mokinius suvokti gestrlir mimikos reik6mg.

U zd u o i i q p a vyzd Z l a t: 1. Ramiojo vandenyno Muli salojeg1ruena250 aiabuviq.

Kas savaitejie susirenka aptarti reikalq. Centies vadas kal ba atsisukgsi savo gentainius nugara. Kaip manote, kodâ&#x201A;Źl?

(Sis paprotys atsirado po to, kai salos Zmonds suprato, jog vienas vadq silpnus argumentus sugebasustipdnti hipnotizuojaniiomis mimikos fu pantomimikos priemonemis ir litaip nes4mones pateikti kaip svarias ir negindijamas uesas,) 2. Suraskite laikrasiiuose arba Zurnaluose nuotraukas, kuriose uifiksuotas gestasarba mimika. ,,Perskaitykite"irl reiksmg, aptarkite klaseje. Padnkite tinkamiausias frazes, lurias galeq sdl) ti jusu dptdriamiTmonis.

3. ,,Perskaitykite" nuotraukose uzfiksuotE mnsq Zymiq atlikejrr ifraiSkE (Piliiiouskas.4. Vizualus atlikejo poveikis.

K., L987.P.64; 1 priedas).

4. Perskaitykite pim4ji minetos knygos skyri4 ,,I3raiikingi judesiai Zmogausgyvenime ir mene" (p. 9-11) ir paruoikite 4 min. pranesimq tema ,,Gestai- Zodines kalbos pagdndas".

5. Paziirâ&#x201A;Źkite puse televizijoslaidos be garso,kita pusg iSklausykite be vaizdo. Aptarkite klaseje: 1) kE supratote i6 mimikos ir geshL 2) ar viskas buvo ailku, nematant valzd,o?

6. Paruoskite 1min. pantomim4, kurios metu pavaizduosite Siasarba panaiias situacijas: - 6jau ejau ir pavargau; - ai tyliai tyliai sdlinu; - idomu, kas ten, - uZ durq...; - man viri galvos praskrido keistas paukStis.

7. Parodykite gestais: - ,,Ab aia niekuo ddtas..."; - ,,Prasaumane i5klausyti!", ,,Na, ai galiu tu isizeisti...", - ,,Esu laimingas tave pamates,drauguzil"; - baimg, pykti, susirupinimq ir pan.

Ar atspejo klase tavo minti?

170

8. Paaiskink, kaip supranti, k4 reibkia, kai: pirstais barbena i stalE; - rankos gniauzo ir spaudiia viena kit4; - ZvelBiama,,ii aukito", i5 Padilbqj ,,kramsnojama",nors bumoje nieko valgomo ndra; perkreipiamos l:lPos. Kuriuos dat aia nepamindtus,judesius suPranti?

9. Stebdk,kaip kalbdtojas iieina Pdei auditorij4: jo lai kysen4,gestusir;vilgsnio kalb4. Paailkink, ar kalbetojo neverbalinis bendravimaspadejojo kalbai. Gal trukde? Ko pa simokei i5 lektoriars?

10. Stebdkivairiq mokytojq pamokas.APtark, kurie ges tai padeda pasiekti tiksl4 jiems aiikinant nauj4 medziag4.

11.Paziurdk televizijosspektakli ar vaidybini film4. Ap tark, kaip personazuscharakterizuojagestai,drabuZiai, lai kysena, balsas-Kuo skiriasi neverbaliniai signalai dramoje ir komedijoje? Papasakoksavo ispudzius klasei.

12. Stebakneverbalineskalbanaiojoisraiskos pdemones ir nusprgsk, ar jos tinkamos, ivairios, suderintos su kalba, iSraiSkingos.

13. Paruoik kalbE. J4 iSmok ir pasakyk. Praktikuokis pdes veidrodi. Pamatysi, kq mato kiti.

Kalb6tojo balsas Balsomoduliacijd- pati puikiiltsid ii L)is4iikalbosgroiybhl. muzika.

Tai kaLbos R. Gdlrs

Balsasturi didziulg poveikio jeg4. Pagal balso skambesi mes suprantame kalbdtojo nusiteikim4, jo po;ir14 i auditorijE ir i dalyk4, apie ku4 jis kalba. Balso skambesys,jo gai da sukuria kalbos melodijq - intonacijE,kurios pagrindi niai komponentai yra (pagal E. Priskienien : 1. Stiprumas (jdga),suteikianti kalbai dinamilkumo.

2. Greitis - kalbos tempas ir ritmas, reiSkiamasskambesio ilgumu ir pauzdmis. balso moduliacija ivairiu auksiiu.

3. Melodiia 4. Tembras (atspalvis),isreiskiantis balso charakteri, jo emocing spalvE. 171

G.eitis

Kiekvienam kalbdtojui svarbu suvokti Sias savo balso savybes: stiprurnE, greiti, aukdtL tembr4, aiskumq, nes tai yra valdomi dalykai. Mokiniai turi suprasti, kad kalbeti reikia tiek ga$iai, kad girdeh{ paskutiniuose suoluose sddintys draugai. Kalb€tojui jo paties balsas skamba garsiau nei kitiems, toddl pasakiuspirmuosius sakinius reikia pazinrdti i paskutine eile: jeigu klausytoiai juda suoluose, raukosi, lenkiasi pirm''n, vadinasi, kalbi pemelyg tyliai. Taiiau reikia bnd labai atidziam, kad neprad€tun Saukti,nes abodysi juokingas.

Kitas balso charakteristikosaspektas- jo greitis. Kiekvienas Zmogus Snekasavo tempu: vienas greiiiau, kitas leiiau, taiiau vieiai kalbant dnekostempas tur6tq kisti pagal tai, kas pe eikiama.Jeigu sakomepagrinding minti ar svarbiausius teiginius, Snekostemp4 suldtiname. Taip pat 16diau deretq perteikti ir suddtingE informaciiq. Taiiau jeigu tai, kq sakai, klausytojamsyra ;inoma, kalbos tempo nereikia l€tinti (nebent t4 dalykE nordtum akcentuoti). Greitas kalbos tempas padeda iireikiti diiaugsm4 nuostab4, pykti ir kitas audringas emocijas, o letas tempas tinka perteikti liudesiui ir nusivyLimui,t. y. pastovesnems emocitoms.

Ruoidamiesi kalbai mokiniai turehl savo plane pasizymdti, kur jie ketina kalbeti greitiau ar ldiiau nei vidutiniu tempu (vidutinis tempas - maidaug 100-200 Zodziq per minute). Taip pat reikdhl pasiZymeti ir pauzes (Zr.: ,,Kalbos planas", p.97-98), nes pradedantiskalbetojaspaprastai b! jo sustoti kalb€jesir elgiasi tarsi prasto pokalbio metu, t. y. naturalias pauzes tarp mintiq uzpildo nereikalingaispertarais. Mokinys tud suprasti,kad pauzAskalbejimo metu yra bttinos: jos ,,iremina" pagrinding minti, iSskaido,akcentuoja pagrindinius teiginius, rodo, kad pasibaige atitinkamos potemds nagrindjimas, duoda laiko klausytojams suprasti suddtingesnginfomacijE ir pan. Tai vadinamosios login6s pauzas.Josyra butinos, nes leidZiaklausytojui suvokti, kaip skaidoma mintis, ir veikia panaiiai kaip sieiamiejiZodiiai ir frazes (Zr-: ,,Klausytojrl ddmesio valdymas", p. 163-165).

I-ogines pauzes s4lygoja sintaksindsraiSkospdemon€s (Zr.: padedanaiossuku{i kalbosritmq", p. 130-139). ,,PriemonEs, Be to, kur tinka, deretq iinaudoti i psichologines pauzes: netiketa tyla atkreipia klausytojq ddmesi, sukuria minties itamp4. Psichologinespauzes puikiai pravertia sakant itikinimo ir progines kalbas. PavyzdZiui, norint savo klau172

Mâ&#x201A;Źlodija

sytojus sugraudinti, prajuokinti arba kitaip emociSkaipaveikti. Tebusmokiniams Zinoma ir 5i profesionaliq komikq jei nori kitus praj okitlti, pats turi brti rintas; tik patarsyUJdi darykpauzgjuokui. Analogiskai galetume sakyti: jei nori au ditorij4 sugraudinti, pats Siamjausmui negali pasiduoti; tik padaryk psicholoSine palrze . Zi^orr].a, tai flereiSkia, kad kalbdtojas negali auditorijai rodyti savo emocijq, tik reikia Zinoti, kad Wardomi jausmai klausytqus daug stipdau veikia, negu atvirai reiSkiami.

Kalbant balsas tai kyla aukityn, tai leidziasi Zemyn. Toki balso juddjim4 vadiname kalbos moduliacija. Ji yra glaudziai susijusi su loginiais kirtiais bei pauzemis, nes kuo svarbesng informacij4 sakorne, tuo ryikiau pabreziame atitinkamus ZodZius, o pauzds dalija tekst4 i kalbos taktus.

Balsui kylant ir krintant, taip pat keiaiasi iI jo stiprumas.

Taigi balsas ,,banguoja" tarsi melodija. Ir nors tai sudaro kalbos gro'i, taiiau reikia stebâ&#x201A;Źti, kad nesusidarytq netinkami kalbos melodijos stereotipai:1) ,,nezaisti"kalbos aukStumu (yra ,,oratoriq", kurie Eukdioja,t. y. nei i! sio, nei i6 to pakelia balsApraejus tam tikram laiko tarpui); 2) ,,nenuk4sti" pirmq ir paskutiniq atitinkamo Zodzio skiemenr, t. y. vienodai stipriai istarti vis4 pabrdziam4 Zodi, o ne tik jo iakni ar vidurini skiemeni.

Praddti reikia vidutiniu arba iemesniu nei vidutinis bat su, kad ,,birtq kul augti", kitaip gali tekti forsuoti bals+ t. y. inekdti itemptomis sty8omis, o tai vargina ne tik kalbetoiE, bet ir klausytojus. Kalbos psichologq pastebetas idomus desningumas: jeigu dainininkas arba kalbdtojas iki ribos itempia balso stygas,tai salejebutinai kyla ,,masiniskosu lys", nes klausytojams atsiranda nemalonus iausmas gerklose. Eksperimentai parodd, kad Sneka priimama ne tik klausos kanalu, bet ir per mtsq ta mo orBanus:klausyda miesi kalbos, tuo pat metu vidine kalba mes ,,antriname" kalbdtoiui, t. y. tarimo raumenys daro rnikrojudesius, sinchroniSkustam, ko klausomds.Kalbetojui dera Zinoti, jog auditodjai visada maloniau klausytis Zemesnio tono nei aukstesnio.

Kitas balso charaktedstikos aspektas jo tembras, ,,spalva". Kasdieninio pokalbio metu kiekvienas mokame vien tik balso skambesiuparodyti, kad esamelaimingi arba suirzg, nuosirdtrs arba ironiski, kuo nors gyvai susidomdje arba nuobodziaujantys. Geras kalbetojas tud moketi pa 173

naudoti tembro variacijasiI vieiojoje kalboje.Taaiauiia rei ketq saugotis dviejq kraitutimrmq: monotoniSkokalbajimo ir pernelyg dazno tembro kaitaliojimo, kad tai irgi netaptq monotonrla.

Pradedantis kalbdtojas,besimokydamasbalso moduliacijrL bartinai tur6tq pasiklausyti savo kalbos iraio: kaip skamba mano ineka? ar pavyko balso skambesiu perteikti tq reikimg, kuri4 noreiau?Tik deretq atminti, kad sarkastiskq, pompastidkq ir arogantiskq kalbdtojq niekas nemegsta.

Taip pat niekas nenod klausytis ir niuraus kalbetojo. Visiems paprastai patinka gyvas, ,,Siltas",entuziastingaskalsusiza!diimd.dvo.rLr betojas.bal"o iembrLrperteikiantis... ditodja. Zinoma, bendrasisbalso tonas,kaip ir kalbos tonas apskritai, tud atitikti S.4T(ir.: ,,Kalbos intencija ir tikslas", p. 41---42;,,Adresantasir adresatas",p. 44.--47j,,Kalbos sitvaclja", p.47 4a).

O Staibalso aiskumas nuo S,4?nepdklauso: mes visuomet turim taisyklingai tarti ir ai6kiai artikuliuoti. Tartis ir atikuliacija (tarsena)ndra tas pats: mes galime aiskiai artikuliuoti visus Zodiio garsus ir vis ddlto t4 Zodi tarti netai syflinBdi.pdvyzdtiui'.inunlm0svietoiinunirna'.laigi lalbitojui reikia: 1) gerai ilmanyti fonetikos desningumus,2) la vinti kalbos padargus - ltrpas, lieiuvi, apatini iandikauli, 3) taisyklingai kvdpuoti, nes nuo kvdpavimo pdklauso balso lygumas, stiprumas ir Svarumas.

Apie tai, kaip artikuliuoti kiekvienE garsEir kokios yra tarties klaidq p eiastys, raSo ,4. Pa,tdlys,,Lietuviq bendrinds kalbos fonetikos pratybose" (Y., 1978);balsiq, pdebal siq, dvigarsiq bei kiraio ir priegaid6s tarimo pratybq galima rastl A. Pakelioi A. Ptlkto knygeleje ,,Lietuviq kalbos bendrind tartis" (V., 1976)bei S. Noseoiiiutts,,Scenoskalboje" (K., 1984. Kalbos kultiros klausimai apZvelgn A. Pupkia knygoje ,,Kalboskulturos pagrindai" (V', 1980),tarties lavinimo pratimq galima rasti Z. Alaunienis ,,Kalbos kultnros pratybose" (V, 1995), I. D\eiulskie is it A.Kazlauskienis ,,Kalboslulturoo pratimuose'(K., loa5)bei./.Srkro.,Kdlbosllrlturos pratybose" (V, 1996).

Kaip formuoti balsq, t. y. kaip lavinti kalbos padargus ir taisyklingai kvdpuoti, galima iSmokti iS S. Nosci,iiltt,s kny gos ,,Scenoskalba" (K., 1984 bei E. Priskienienis,,ZodZio menas" (Siauliai,1992),toddl pladiau dieklausimai iia nebus 174

nagdndjami. Tik priminsiu, kad kalbdtojui pdvalu Sneketi taisyklingai (Zr.:,,Kalbostaisyklingumas", p. 104),nes kokie tikslus ir itaignsbebnq iod;iai, jeigu jie bus iStartineaiSkiai arba netaisyklingai, savo tikslo niekada nepasieks.

PraktiSki

Bnkite pasirengg pateikti kalbetojui Siuos patarimus (pagal I. Erctq): . Tark laisyklingai ir ai5kiai. Kad kalb.tum aiSkiau: galv4 laikyk tiesiai - taip, kad smakras ir krutine sudarj,'tq statq kampq; - atpalaiduok peiius (pediq raumenysesusikaupia nervind itampa)i stovak taip, kad stuburasbiitq tiesus (kad gerai dirbtq visi rezonatoriai); - ,,stumk" balsEt prieki - teskambajis iiordje, ne ga lugerklyje. . Kalbek taip, kaip tau iprasta. Nemdgdziok kitq, nes btrsi juokingas. . Neskubek, nes imsi dusti. Tai daro nemaloml ispndi.

Mokykis taisyklingai kvepuoti: ikvepk pro nosi; ikvdpes sulaikyk or4, iskvâ&#x201A;Źpsi ji ii leto, tardamas ZodZius; 've nl qtaiB ausir h_umpok\ep a v imo j - pauziq metu ikvepk - papildyk oro atsargas; - treniruokis (Demostenasskaitydavo eiles kopdamas i kalnq). . Kalb6k taip paprastai,lyg bendrautum su vienu zmo gumi. Islaikyk paBnekesiotonE: pamokomas tonas uzgau lus, o teatraliska deklamacija dirbtina. Balso tonas teper duoda budri4, beveik linksm4 nuotaikE. . Kalbdk garsiaj, kad kiekvienas gird6tq, taiiau neSauk.

KA nori perrdkti? Juk vienas tekalbil . Balsas- kaip ir geroskankles turi tureti daug ivairiq stygq. Kiekvien4mintiir jausmEiireikik ji atspindiniiu tonu. . Nebijok pauziq. Per pauzg pailsi klausa ir atsigaivina protas. Tyla daznai buna idkalbingesneuZ ka1b4. . Saugok balsE:nekalbdk esant tduklrnui, nes pervargs balso stygos- lsidemek: kiekvienas riktelAjimas smugis balso stygoms.

175

. Lavinkis. Kalbek miike, lauke, prie iflros, tusiiame kambaryje priei veidrodi; kiekvien4 dien4 bent kiek paskaityk garsiai i valzdijai. . Atsimink: poetais gimstama, oratoriais tamPama.Prisimink Demosten4:Iiguistas,sumenkes,silPno, tylaus, i falcet4 pereinandio balso, grebluojantis, nervingai trukiiojantis peti, nesklandziaimosikuotantismikaius taPo Pasauliniu ilkalbos meno oavvzd,Litt.

PAPILDOMA

LITERATORA

Naseoiiinft S. Scenoskalba. K., 1987.

fil E :---------::::l

lrisvai moduliuotibalsE,bel imoSuiauA Vaikai-gali ir panaudoliio variacijasdarosi fiksuojamas Bantbalsas sunku. Reikia skatinti mokinius ,,ekspedmentuoti" su batsu, pajusti io laisvg, krEsti juokus. UZduoiiq p a v y zdZia i: 1. Troleibuse ar autobuse uZmerk akis ir isiklausyk triuksmEKuris garsas aukiiiausias? Zemiausias?Maloi nus? Nemalonus?

2. PamegdZiok gyvunus (karvg, oLkt katC, arkli...).

Kulis daugiausiamokate pam6gdzioti?Kudo megdziojimas

itikinamiausias?

3. Imituok nuzikos garsus. Pirmiausia i5girsk t4 8ars4 savie, po to - iSreikdk balsu. Imituok varp4, btgnq, trimitE...

4. ]sivaizduok ivaiias situacijas. Reaguok visu ki]r1u, gestais,mimika ir balsu: Taigi oa!

Liaukitis!

Kodil?

ZituAk! Iie ateiho!

Och! Ar jis ne karittls?

Kas te ?

Greiiiau! Eime!

Kur jtis buaoteiitiek biko!

5. Stebdlgkaip aktorius panaudoja balso galimybes per sonazo charaktedstikai. Pavyzdziui, palygink V Bagdono balso moduliacijas kuriame nors jo sukurtame vaidmenyie (filme, spektaklie) ir jam skaitant Sv. Ra6to i5traukas per radij4,,Mazojoje studijoje".

176

6. Palygink televizijos ar radijo programrl vedâ&#x201A;Źjq stiliq ir technikE. Pavyzdziui, radijo laidos ,,Kartu su jumis" ir televizijos laidos,,Pdeitarauk".

7. ISklausyk kalb4 per radij4. Apradyk kalbdjusi Zmogrl ir paaiikink, kodel ji toki isivaizduoji L Klausyk savo balso irokalbio metu, garsiai skaitydamas maiame ir dideliame kambaryje.Suvok, koks tavo balso aukstis, stiprumas, aiikumas, greitrs.

9. lrasyk savo balsq: 2 min. skaityk,2 min. su kuo nors kalbdkis. Palygink tarti, intonacijE,kalbos temp4 ir pobtdi.

10. Iradyk savo bals4 (kalbek ekspromptu). liklausyk.

Dar pasipraktikuok ir vâ&#x201A;Źl lraiyk. I'alygink rezultatus.

11.Paruogk1 min. kalb4. Pasakykjq draugams, stovdda mas nuo jq ivaidu atstumu (kieme). Pasek, kaip kito tavo balso stiprumas ir kalbos pobtidis.

12. Palygink du ar kelis kalbatojus.Kas patiko arba ne ParrKo: - ar sunku buvo klausytis? Kodel?

- ar ne per greitai (per l6tai) buvo kalbama? kaip skambejobalsas (gyvai, Siltai, buvo spalvingas, sodrus,malonus ar monotoniSkas,silpnas,bekraujis)?

- ar nuoBirdus kalbetojo balsas?

- koki ispndi apie asmeni susidarei ii balso? ar balsas tiko pagal situacij+ auditorij+ temq?

13. Klausydamas kalbetojo, stebek jo balso sodrumq, stiprumtu tempE, intonacijq ivairovC, tadmo ai6kumq. I5 J. Paulausko ,,Sisteminiolietuviq kalbos Zodyno" pasirink balso charakteristikaitinkaniiq iodziq ir apibr:1dinkkalbetojo balsE. B. Mokykite pe{eikti loging ir emocing intonaciiA. 1. Perskaityk pateiktus sakinius skliausteliuosenurody ta intonacija (perteikdamas pykti, susizavdjim4,abejingu m4 ar kitas emocijas).Klase tenusprendzia, kokio jausrno i5rai5k4ji isgirdo. Ar atitinka klasdsnuomond skliausteliuose iraSyt4 reikalavim4?

2- Paimk paruoitE kalb4, paZymek pauzesir loginius kiriius. Palygint, kq padar6 kiti grupes nariai- Paskaitykite kiekvienas savo. Kurio kalba skamba naturaliausiai?

177

3. Pasi nk apraiomEji tekstE.Isivaizduok, kad kaip tik tai tud paaiSkinti drauSui. Jns katbates.Jis klausia, kas jam neaisku, tikslinasi. UZraSyktai kaip kalbA: telieka pokalbio intonacijos, klausimai, inversijos, nepilnieji ir.nominatyvi niai sakiniai.

Palygink pirminio teksto ir savo kalbos dtmq.

4. Keliais bndais gali pasakyti 6iuos paprastus ;odzius?

Pabuk nuolirdus, susizavdjgs,parodyk nepasitenkinim4, jronijq, nustebk, klausk, pasakyk viena, o galvok po to k4 kita:

Labasrytas!

MaLafilt.

PraanLt!

Taip.

Ne. Atsipraiau...

K4 9i...

Kalbos repetavimas Ptiei sdl<ldafiaskq nors kitiefis, pasakyktai sau.

Koks puikus bebttq pasirengimas kalbai, kaip graZiai beskambetq tekstas arba koks aiskus bebrltq planas, kalb4 pradedaniiajam kalb.itojui bttina repetuoti. Kiek reikas praktikuotis, priklauso nuo daug ko: nuo temos, patyrimo, dalyko i5manymo,bet paprastaisiiilomos penkiq etapq pratybos. Tad brlkite pasircngepateikti liuos patarimus (pagal S. E. Lucasi R. F. Verderbet): 1. Garsiai perskaityk savo rengimosi planE (Zr.: ,,Rengimosi planas", p. 94 97), stebedamas,ar tai, kas uzraiyta, tinka vieSajaisakytinei kalbai. Ar pagrindiniai teiginiai pakankamai aiskns, kai juos pasakai garsiai? Ar iliustracind mediiaga ry5ki, itikinama, idomi? Ar gerai skamba izanga ir pabaiga? Kq galdtum patobulinti?

2. Paruo5k kalbos planq (Zr.: ,,Kalbos planas", p. 97 98). Uzsirasyk aiikiai, kad galdtum viskq suprasti vos uZ metes aki, ir neuzmirik, kad planas tud birti kuo trumPesnis.

3. Atsistok ir kreipkis i isivaizduojam4 auditorij4 (uZsi raiyk, kada pradejai ir kada baigei). Sakydamaskalb4 pir174

Kalbajimas

Kalbaiimrs

Repelicija

m4 kartE, gali kai kq uZmir3ti ar suklysti. Nesijaudink d€I to, inekdk toliau. Ir nesistenkiBmokti kalbE Pazodiiui, nes jei uzmirsi vienq iodi, visa iq virtind subyras: suPrask sa komas mintis.

Baigeskalbdti Perzvelk planq: ar neinekejai kudoje nors dalyje neproporcingai Per daug ar Per maZai?Ar visk4 iiaiikinai? Ar neuzmirdai Pavyzdzi* citatq, statistiniq duomenq? Ar ltikinai ,,auditorij4"? Pakartok savo kalbE, vengdamas pastebetr+klaidq.

4. Dabar Slifuok savo kalbdjimo stiliq Atsistok Prie! veidrodi, kad matytum savo akis, gestusir galdhlm atsikratyti netinkamq manierq. Jeigu kalbos rnetu teks kE nors de monstruoti ar rasyti, daryk tai ir dabar' |raiyk kalbq, kad pats iSgilstum savo balso stiPrumE, tembrE, kalbos ritmq' Kai jau bnsi tai atlikes,PaPrasyk,kad tavo kalbq ilklausytq Seimosnariai arba draugas,Pamatysi,kaip tavo Sneka veikia Zmones.Tuomet, jei gali, atiddk kalb4 kelioms dienoms: juk net ir mieSodamasjai ruosiesi,o Pra€juskudam laikui, geriau matysi kalb4 kaiP visum4 5. Dar vienos pntybos - ,,generalin€rePeticija" - tu rAtq bdti paskutine dien4 Prie6 sakant kalb4 Jei imanoma, jE reiketq atlikti toje Paiioje vietoje, kur bus kalbama Jei tai neimanoma, reikatq gyvai isivaizduoti busimE situaciiE. Taigi prad6ti kalbos sakymo Pratybasreikia kaiP galima anksiiau, nelaukiant paskutindsdienos,o juo labiau nakties. Netgi patyrusiam kalb6tojui Pasirengti kalbai reiketrl maziausiai dviejq dienrl: Pries sakant kalb4 reikia gerai pailsdti, nes pavarges Zmogus neturi energijos auditorijai valdyti.

Kalbos analize

Kalbetojas

ISklausgkalbE,mokiniai gali jq analizuoti tam tikrais as pektais (pasiskirste,kas i kq kreips didesni demesi). Gaiirnas toks kalbos nagdn6jimo Planas (pagal D Eftnntger): - Ar jis nuosirdus?

- Ar susikaupgs,isigilings i temq?

- Ar pozit''viai save Pateikiantis?

- Ar bendrauja su auditorija?

- Ar gerai pasiruoSgs? '179

Xrlboslekstac

Ar tema tinkamd auditoriiaiir situa(ijdil Ar aiiki kalbos intencija?

Ar gerai suformuluota pagrindind mintis?

Ar kalbos pradZia tinkama?

Ar pabaiga efektyvi?

Ar tinkamai pasiremta (pakankamai,ivaidai, patikimais Saltiniais)?

- Ar iliustracind rnedZiagapritaikyta auditorijai?

- Ar aiskus svarbiausi teiginiai?

Kalbajinas

Ar aiikus loginiai kiriiai?

Ar islaikomas pokalbio tonas?

Ar kalba aiSki (nedviprasmiska,konkreti)?

- Ar kalba itikinama (g''va, intensyvi)?

Ar iSraidkingaskalbaniiojo veidas?

- Ar kontroliuojarnasSnekosgreitis (kalbetojasnedusta, netempia laiko)?

- Ar kinas budrus ft pasitempes?

Ar efektyviai gestikuliuojama?

Auditodja

-

Ar visi klauso?

Ar palankiai nusiteike?

Kalba kaip visuma

-

Ar pateisintos auditorijos viltys?

Ar kalba paveikd klausytojus?

Kaip b[tq galima j4 tobulinri?

-

-

KALBU RUSYS Kiek tik kartUkalbafie,tiek kart4 esameteisiami.Ir jeiglt ktis suklystaaaidinrlamaslealfe, ne ii karto apieji pasakofia,kad nefioka oaidinti, tttiiiu jeigu suklys oratorius, nuamani apie jo krailum4 gy1)uosatba ofiiinai, atba labai ilgai. cicercflas

Isnagrindjeai skydu Jnsturâ&#x201A;Źtum6te: 1. Suprasti: -

mokymo ddsnius, kaip itikinti, kaip ,,veikti jausmu".

2. Ismanyti: -

kalbq rtrsis pagal tematika ir viet4, aiskinimo metodus, motyvavrmo etapus, itikinimo brfdus, proginirl kalbq bruozus.

3. Mokdti paaiSkinti: -

klasifikaciia

kaip kaip kaip kaip kaip

kalbeti demonsbuojant, aiskinti kuri nors dalyka referuoti, itikinti, pasakyti bet kuriq proging kalb4.

Per ilgus iimtmeaius susiformavo penkios ilkalbos rasys: socialinâ&#x201A;Źpolitine, akademine,teisminâ&#x201A;Ź, socialind buitine ir baznytine (Z6aaoeaC.,1978,p.11). Socialineipolitinei iSkalbai priklauso politinds kalbos (tam tikros politinas pro gramos pristattrnas), mitingq kalbos (siekiamasuburti mases), agitacinds kalbos (emocingai kvietiama imtis kuios nors veiklos), prane6imai socialinemis ir politinemis te momis.

141

Kl.sifikacija p a gal

santykl

Kaip tik nuo socialnes politines idkalbos ir prasidejo oratorinio meno isforija. V a. pr. Kr. Atenuose kuriantis demokratijai i5kalbabuvo stipdausiaskovos ginklas. Politinis veikejas privalejo vieSaiginti savo pozicij4, itikinti liaudies srlsidnkim4 ir vesti ji paskui save.

Akademinei iSkalbaitradiciikai pdskidama paskaitos ir moksliniai praneiimai. Teismine iSkalba Siuo metu, matyt, prarado savo visuomenine reiksme. Tai gynimas ir kaltinirnas. (Prokuroro ir advokato kalbos skiriasi savo Zanru ir stiliumi: prokuroro kalba turdtq bnti pilna kaltinimo patoso, o advokato kalba daugiau odentuotis i klausytojtt emocijas.) BaZnytine iskalba - tai homilijos (Sv. Rasto komentavimas) ir pamokslai (kalbos gjrvenimo prasmes,aukStqjq vertybiq ir moralds temomis). Socialinâ&#x201A;Źbuitine iSkalba tai ivairios progines (pavyzdZiui, jubiliejinas) kalbos.

Zinoma, Siosiskalbos rusys buvo skidamos ne i! kafto.

Pavyzdziui, Aristotelis skyre politines, teismines ir progines; Kvintilianas - svarstomqsias,teismines ir iSkilmingas (epideiktines)kalbas (Ksu+m*niaH M.,1834.P. 186-1E7).

Kalbq klasifikaciiagali bnti ivairi, nelygu skirstymo pagrindas. Stai B. Giedros vadovdlfe skiriamos neginio ir ginio kalbos, kurios smulkiau klasifikuojamos iitaip (Ciedru 8., 1932,p. 94): L Neeinio kalbos

., 1. Ernocionalios A. Atsisaukimas B- Deklaracija C- Sveikinimai ir atsakymai i juos D. Laidotuviq ir sukaktuviq kalbos

J.

2. Racionalios A. Informacinis

B. Irodaniios

-J

1. Paskaita 2. Praneiimas a) referatas b) politin6 apZvalga c) ataskaita d) projektas

b) prane!imas

IL Ginio kalbos

J

Nedisputas Agitacines

.t

Disputas ,4. Kaltinimas B. Ctnimas C. PaskutinisZodis

Taigi visq pirma svarbu, ar gali birti kalbetojui prie6taraujama, po to Zinrima, koki poveiki kqlba turds; ar ji dau giau veiks jausmus (emocionali), ar prota (racionali).

Racionalioskalbos v61 skirstomos pagal tai, ar tai tera tik paprastassupaiindinimas su informacija, ar lrodymo reikalaujantis praneSimasir t. t.

G. Cepaitiene vieSEsiaskalbas klasifikuoja pagal jq teDaugiaa6pekta klasifika.ija matikq, tilslu., vietE ir praneldius tCcp|ittct'cC., laa6. p. 18-20). Autords skidamos Sioskalbq grupes: 1) socialinas politin6s kalbos (tikslas - agituoti arba informuoh; aplinla oficiali; tai Seimo, Vyriausyb6s, politikt diplomatq pranesimai ir ataskaitos,mitingq kalbos); 2) akademinEskalbos (tikslas informuoti arba moky ti, vieta - moksline arba mokymo auditorija; Praneiejai mokslininkai, mokytojai tu pan.); 3) juridinds kalbos (tikslas - itikinimas (gynimas(is) arba kaltinimas); vieta - teismas;tai advokato, prokuroro ir kaltinamojo kalbos); 4) ritualinas kalbos (tikslas - isaukstinimas a$a pasmerldmas; tai baznytinds ir iSkilmingq minejimq kalbos; pranesdjas- ipareigotas asmuo), 5) socialin6s buitinas kalbos (tikslas - isaukstinti lvyki arba asment tai pdvaaios aplinkos kalbos; Praneidjai artimieji).

DabartiniuoseuZsienioSaliq (lAV Anglijos) i6kalbosvaKlasifikacija dovâ&#x201A;Źliuose kalbos skirstomos pagal jq intencij4 OendrEi4 tikslu krypti) i infomacines, itikinimo (ir skatinimo) ir Progines kalbas (Zr.: ,,Kalbos intencija ir tikslas", P.41)- Informacinas kalbos mokomos sakyti pagal tokias jrt ruiis: 1) kalbos apie objektus, 2) kalbos apie Procesus,3) kalbos apie ivykius,4) kalbos apie sqvokas. llikinimo kalbq skiriami trys tipai: 1) kalbos a"piefaktus,2) kalbos aPie vertybes,3) kalbos apie veikle. Zinoma, Sitaipjos suskirstytostiktai mokymo tikslu: taip lengviau nurodyti, kuiuo medziagos ddstymo principu kada temtis, kaip formuluoti tiksl4 bei pagrinding minti Pan. SitaiP ParengtasZmogus turitll susiorientuoti bet kurioje Syvenimo situacijoie, koki4 kaib4 (socialiniu pozitriu) jis besakytq.Tik Progines kalbos vadinamos savaisvardais: Pristatymo,dekojimo, apdovanoiimo, sveikinimo, uzstal6s kalbos ir t. t. Kadangi jos sakomos 13 3

esant vienai ar kitai specifinei situacijai, tokiq kalbrl forma taip pat yra specifin6,budinga tik tos rtrdieskalboms, todel iia negali buti apibendrinimq kitu aspektu.

Retodkos istodja rodo, kad progines kalbos ir seniaubu vo aptadamosatskirai. Pavyzdiiui, K. Kojelaviiiaus knygo te ,,Retorikospagrindai" (1654 m.) aptariamos laidotuviq, paguodziamosios, sveikinamosios, dekojimo kalbos, taip pat kalbos,sakomosgirntadienio,Naujqiq meh.Lkokiq nor; pareigq ar titulo suteikimo, iSvykimo ar sugrizimo, vestu virl proga ir t. t. Kitokios kalbq rusys neminimos. Iidestomi tik ,,oratoines kalbos" sudarymo bddai: 1) panaudojant si logizrn4, 2) panaudojant entimemE (nepilnas silogizmas), 3) kartojant arba ,,i5dailinant",kai kokia nors mintis yra pletojama, nuolat jE pateikiant vis kitu aspektu, 4) panaudoiant teze ir hipotezC,t. y. bendr4, neapibrâ&#x201A;ŹZtEklausimE ir konkrehl, apibrezt4, 5) panaudojant pdeipriesE, 6) panau dojant alegorii4 (Uliinaiti E., 1983,p.66-47).

Z. Liauksmino vadovdlio ,,Oratoriauspraktika arba re torikos meno taisykles" (1648m.) gale trumpai iddAstomas netgi visas logikos kursas. Ir tai J,'rapirmasis logikos vadovelis, parasytasir iSspausdintasLietuvoje (Tijttlelyti 1.,1963, p. 92). Kaip Zinome, graikai iskalbos mokesi taip pat kartu su logika - mokslu apie taisykling4 protavimE. Todol atrode priimtina rinktis tq klasifikacij4, kuri labiausiai atitinka mokymo logik4, t. y. skirstyti kalbas I informacines,itikinimo (ir skatinimo) ir progines tu aptarti bndingusjq bruozus.

Informavimo kalbos Jeigl.tnokslininkis negaliaituoneliq net4 oaikui paaiikifiti, kua jis ltZsiima,tai jis iarlatanas.

K. Vonegutas Vos ne kiekvienA dien4 mums tenka pateikti informaci j4: paaiSkinti, kaip kas nors veikia, kaip sudarytas, aptarti ivyki, papasaloti kelionesisprfdiius ir pan.Informuoti nuo lat tenka vadybos specialistams,karininkams, mokytojams, dâ&#x201A;Źstytojams.Bet kurios srities ir rango vadovai taip pat tud gerai iimanyti, laip pateikti informacijq.

Kadangi sio tipo kalbos mokykloje yra paiios aktualiausios, jas aptarsime detaliau ir lvairiais aspektais.

18 4

Ziniq

Ne kiekvienas imogus, kuris kE nors supranta arba moka padaryti, gali tai paaiskinti kitam. Ileikia ismanyti, kaip Zinios yra peteikiamos, kokie ),Tasupratimo ddsniai. Infor mavimas - kasdieninemokytojo duona- Ar reikia, kad mokiniai taip pat pajustq jos skonl? Pazinrekime, kE kalba daugkartiniai tyrimai (Amerikos mokytojai i talkE Lietuvos mokyklai. V, 1992. P. 44\: Vidutinis fsiminimo lygis

5"/" 10./.

20% 30./.

40% 50% 60%

Mokymo metodas Paskaita Skaitymas Garsinis ir vaizdinis mokymas Demonstravimas Diskutavimas grupese Pratybos Tiesioginis Zinit4 panau dojimas mokant kitus

Taigi mes i5 tiesq kE nors i5mokstametuomet kai stengiamds ismoklti kitus. Toddl sis pats efektyviausias mo kymo metodas taip pat tui bati naudojarnas-K4 mokiniai turdtq ismanyti apie Ziniq perteikimE kitiems? Yra trys svar biausi mokymo dâ&#x201A;Źsniai: 1) pdsitaikyti plie klausytojq lygio: eiti nuo Zinomo prie nezinomo; 2) pateikti aiskinimo planE; 3) eiti nuo paprasto prie sudetingo.

Aptarkime juos.

1. Prisitaikyti prie klausytojw t. y. eiti nuo Zinomo prie nezinomo, Kai kalbi tema, kudq gerai ismanai, nodsi parodyti tq savo ismanymq.Taaiauper trump4 laik4 gavgs dideli inlormacijos kieki klausytojas sutdnka, nes negali visko greitai suprasti. Reikia Zinoti, rog optimalus informacijos kiekis vieno ai5kinimo metu )'ra 3-5 teiginiai (kitq tydndtojq n u o m one-7:1 2).

Be to, reikia ;inoti, k4 klausytojai iSmanotuo klausimu (Zr.:,,Adresantasir adresatas",p. 45-46) ir susieti ji su auditodjos interesais,t. y. paaiSkinti, koddl tai, k4 isgirs, bus jiems naudinga, itikinti, kodel taves turi klausytis.

185

2. Pateikti aiskinimo planq.

Ar pradedi kelione nezinoma vieta, pries tai nepasizitrrdjesi Zemdlap:?Argi pries pradedamasstudijuoti vadoveli nesusipazistisu jo turiniu? Tas pats ddsnis veikia ir iia: reikia bendrais bruoZais aptarti auditorijai tem4, kuria kalbesi, paaiskinti, kuri4 jos dali analizuosi, ir pateikti tos analiz6s planE. Svarbiausia aiikinimo nesekmespriezastis, anot anglll psichologo E. Stones,yra ta, jog klausytojams neaiski pagrindind iddia, kuria aiSkinimasparemtas, kuri jungia visus elementus.Geiausia yra pateikti kompaktiskE, greitai Zvilgsniu apr6piam4 loging aiikinimo schem4, nes bet kuris suvokimoaLtdsyrd tdm tikrdsscheminimds: pirmiau"iai suvokiami patys bendriausi dalykai ir tik pamazu jie detalizuojami. Taigi aiikinimas panaius i mozaikos lipdym4.

3. Eiti nuo paprasto prie ''rasuddtingo.

Gerastas kalbâ&#x201A;Źtojas,kuris suddtingiausiEdalyk4 sugeba pateikti paprastai tu aiSkiai.Kai kurie retodkos specialistai rekomenduoja ruostis inlormacinei kalbai taip, lyg auditorija nieko apie tai niekada nebntq girddjusi. Gal jie Siektiek ir perdeda, tatiau i; tiesq mes labai mazai teismanomeapie supratim4. Pati logiikiausia kalba gali b[ti nesuprasta,vien logika dar nieko nelemia: klausytojastud suvokti kalbetojo minties tdkme. J. Komenskis pazinimq lygino su lipimu laiptais, kudq visos pakopos yra sveikos ir i5destytos pakanlamai arti viena kitos. Klausytojas turi pats jais ,,uzlipti". Tam, kuds aiikina, pakanka tik parodyti, kaip tai daro ma: nusileisti i apaii4 ir kartu su klausytoju kopti auk6tyn, kartu su klausytoju ieskoti sprendimo, uzmiritant, kad ,,vis kas seniai ai5ku". Taigi kalbâ&#x201A;Źdamasmokai savo mEstymo

Informavimo

Kalbos

kalbq tipai

Informavimo kalbas skirstyti galima ivairiai. Mokymo tikslams paprastai skiriamos: 1) kalbos apie objektus,2) kalbos apie lvykius, 3) kalbos apie procesus,4) kalbos apie sqvokas.Aptarkime jas (pagal E. S. lacas).

Kaip objektassuprantama bet kas, kas yra stabilios formos: vietoves, daiktai, gyvunai, net Zmonds.Priklausomai 1 86

nuo kalbos tikslo (kas nodma Paaiikinti: objekto istorjia, sudatis ar funkcijos) medziaga gali bnti destoma Pagal lai ko sekos, erdvinio nuoseklumo arba temini PrinciPus (zr': ,,Teiginiq ddstymo tvarka", p 7-I-76, 80-82) Siq kalbq tikslo forrnulavimo P a v y z d z i a i: Paadkillti inogdtts akiessudiLi. Cintaro kambarioistarij4 Popasakoti iiniL apieBtlltijosjrtos t'aun4ir flotq S teikti Sl,tpoiindintisu R. Granauskakirybos Lematika Paaiikinti, kasi! ties4buookafilius Minda Sa.sLietuuai

Kalbos

Kalbos tikslas neturi btrti per platus, Pa'ryzdLinL: pt1p0 Reikdtq labai aiskiai apibrâ&#x201A;ŹZopieLietuzJ4. sakotiklausytojallrs ti, kuria kr'?timi bus einama, Pavyzdziui suqaZindintisu papasakoti npieLieLietuoassportini k4 pasiekinais; Zymiausiais istorijos Lietuzros pagrindiniais tuaas klimatq; supoZindintisu bruohiis I pafi.

Jvykis - tai, kas atsitiko, arba numanoma, kad gali at sitikti. Pasakojant,kas atsitiko (ivykio istorijd, medziaga isddstomapagal laiko sekos principtl (Zr': ,,Laiko sekos p ncipas", p. 71 J4). lilslo formulavimo P av v / d z id i: kaip rtykoZalgirio naiis.

Papasakoti, kas Paaiikinti, atsitikt4ledusangridomsuituenkusNeti ViL niaus centre.

2inoma, pasakojant ivyki laiko seka gali btrti pazeista: 1) Balima praddti nuo atsitikimo Pabaigos,Po to Sokti I Pradzi4 ir viskq papasakoti iS eilds, 2) galima prad6ti nuo sukreiiandio vidudnio fakto, po to g4zti i Pradzi4 ir viskq nuosekliai papasakoti, 3) galima laikytis ivyki4 reikimingumo pdncipo, t. y. pimiausia Pasakohtuos dalykus, kurie pasakotojui atrodo svarbiausi. Tai Zumalisttl modelis, dar vadinamas,,dp\erqLos Piramidds"Principtr:

labai svarbu

Remiantisiiuo modeliu, aPie ivyki gali bnti Pasakojama pagal reiklmingum4 ivaidai surikiuojant klausimus kas?ka da? kur? kad ? kaip?kq padari?

1aT

E,got

Procesasyra tam tikrq veiksmq sistema, kuri igalina gauti atitinkamE rezultat4. Galima skirti dvi siq kalbq rnsis: viena aiskina proces4tam, kad klausytojai geriau ji suprastr.Lkita siq kalbq rtrSimi siekiama,kad klausytojai moketq tai padaryti patys.

Kai aiikini, kaip kas yra padaryta arba kaip kas nors veikia, atskleidi gamybos, veikimo arba taisymo eig4. Sio aiskinimo esmd - nuosekli tam tikro proceso etapr! sekai pirmiausia, po to, tada, paskui. Laiko nuoseklumas atsklei dziant eigq yra daug svarbesnisnegu pasakojant: iia jau neprad6si nei nuo vidurio, nei nuo pabaigos. lilslo formufavimo pav y z d Z ia i: Popasakoti,kaip galninafii kuepalai.

Paaiikinti l4stelis skilinloprccesq.

SupaZindintisu keturtakiioaariklia peikimu.

Instrukcija paprastai pateikiama atskirais punktais lie pramEjanuosaka arba neveikiarnosiosrulies dalyviq kon-

strukcijomis.Pavyzdirltr: Pirmiausia nuimkime apsau gini gaubt4.

Dabar iisukimeaisus tris oarZtelius.

Pastumkime sklendg.

VisUpirma fiuimi lasapsau ginis gaubtas.

Po to iisukamioisi trys oarZ teliai.

Tuo rct pastumiatuasklendi.

Tikslo formulavimo p av y z d i,ra il Iimokyti fotogtufuali.

Supa;indinti su iodyno sudarymodarbu.

Iimokyti pakeistiautonobiliorat4.

Instrulcija galima paversti ir eigos ailkinim4. Pavyzdiiui, paaiskinus raBymo proceso etapus, galima pateikti konkreiius nurodymus tam, kuris noli ismokti ralyti ir pan.

Proceso aiikinimo schema tokia: K4 ir kodel aiskinsiu. Kokie pagrindiniai li,anga. sio proceso etapai.

Distyfias. l etapas 2 etapas 3 etapas Pabniga.

1 88

Etapq apzvalga. Pastabosdâ&#x201A;Źl jq reikimes.

Sios kalbos jungia rodymE ir kalbejim4. Geras ai5kinimas visada derinamas su klausytojq veikla fu vaizdziu iliustravimu. Kodel? Todel,kad taip mes valdome visq klau, sytojq ddmesi: valing4 :odZiais, nevaling4 demonstruodami.

Kalbos S4vokos- tai abstraltts dalykai, pavyzdziui, idâ&#x201A;Źjos,isi apie64vokas tikinimai, ivaidq mokslq s4vokos,teorijos. Kalbos apie sEvokas paprastai komponuolamosteminiu principu (Zr.:,,Te minis pdncipas", p. 80-82).

Tikslq formulavimo p a y y z d 2 i a i:.

Suteiktiiihill npiernlios satybes.

Paaiiknti payindinius krikiiionlJbisprincipLts. Papasakoti apie rczistencijos pobtldiakupltotojeLietuuaje.

Aptsrti kultnringo i,magausbtuoius.

Kaip matome i5 tiksl+ lios kalbos paprastai yra sudetingiausios id visq informaciniq kalbq. S4vokassunku paaiskinti, todel kalbant reikia )?ai vengti specialiq terminq arbajuos labai aiSkiaipateikti, iliuskuojant pavyzdziais, pa naudojant lyginim4 ir kitus bndus (Zr.: ,,Iliustracinesmedziagos pateikimas", p. 62 46).

Zinoma, toks informavimo kalbq skirstymas ndra griez tas, nes kai kurie dalykai gali priklausyti daugiau negu vienai kategorijai. Pavyzd,Lirli,, galima kalbeti apie Nepriklausomybespaskelbimo akt4 kaip apie objektQ, r. y. aiskinti jo istorij4; galima kalb6ti apie Nepdklausomyb6s paskelbimo priezastis ir pasekmes,t. y. pdstatyti tai kaip iryki; galima analizuoti to Akto reikime - idej4 atkurti nepdklausomE demokratiSkEvalstybe,tuomet kalbesime apie sevok4. pir muoju atveju medziagabntrf isdestytapagal laiko sek4;antruoju atveju tekstaspaldustq priezastiesir pasekmdsprincipui; treiiuoju - teminiam. Taigi labai svarbu nuspresti, kaip pristatysi savo kalbos dalyk4: kaip objekttu kaip pro ces4,kaip ivyki ar kaip s4vok4.Tai pasirinkus, reikia tinkamai sufomuluoti kalbos tiksl4 ir laikytis atitinkamo medziagos destymo pincipo.

1 89

Kai kuriq informavimo

Aiakinimas

Praktiaki

rtriiq charakteristika

Galima skirti tris informavimo kalbq fltiis: 1) aiikinimas; 2) prrne!ima5(molslinis,dt.islditinis,praneiimdsprojektas, referatas); 3) paskaita.

Aiskinama gali bnti kE tik aptartos s4vokos, ivykiai, procesai, lvairus objektai (Zr.: ,,Informavimo kalbq tipai", p. 186-189). Aiskinimo brldai yra apraiymas, apibriiimas, analiza i klasifikacija, proceso alskleidimas, lyginimas ir r6mimasis pavyzdZiais (Zr.:,,Iliustracinasmedziagospateiklrr.as", p. 62--46).

Kq nors aiskinant dazniausiai h demonstruojama.Apie demonstravimEturdtume iimanyti tokius dalykus: kaip panaudoti lent4 ir plakat4, kaip demonstruoti daiktus ir mo delius, kaip derinti savo kalbQsu garso ir vaizdo medziaga, kada iidalyti reikalingus tekstus.

Pradedanaiamkalbdtojui pateikime tokius nurodymus: . Tiek lentoje,tiek plakate rasyk didelemis raidemis, kad kiekvienas matytq. . Neraiyk iki apaiios, nes draugai klases gaie apaiios nemato. . Nekalbdk su klaus)4ojais,kol esi nusisukes i lentE. Nebijok tylos: pirma paraiysi, paskui kalbâ&#x201A;Źsi. Taaiaujei ilgai rasysi, auditorija nustos domdtis (jei gali, paraiyk prie! kalbedamasir uzdenk). . Rasyk tik atskirus iodiius arba trumpus sakinius, t. y. tik vien4 minti. . Jei raiai plakate, naudok tamsq ralikli (juod4, mdlynq, raudon4, tamsiai ;aliE). Kitos spalvos graziai atrodo, bet iS toliau jq nematyti. Neuzmir3k naudoti skirtingas spalvas atskidems aspektamspabrdzti. . Neuzstok vaizdines priemonds,naudokis lazdele.Kal bek ne lentai ar plakatui, o Zmonems . Parodyk plakat4, kai pradedi kaibeti apie tq dalykq, ir paslepk i5 karto, kai tik baigsi. Jei pries auditorij4 yra nereikalinga vaizdine piemone, ji blaiko demesi. Taaiaujei dar grisi pde to dalyko, testovi ir jo modelis. . Ziurdk, kad tavo vaizdine medZiaga (Zemelapiai,plakatai, grafikai, modeliai ar nuotraukos) nebutq perkrauta aiskinimui nereikalingrl duomenq.

190

. Apgalvok, kE nori pasakyti ir kaip panaudoti vaizding priemone. Orientuok i j4 savo klausyto;us: aiSkink tai, k4 rodai. Atsimink, kad plakatas ar modelis savaime ,,nesulis" i klausytojq galvas. . Vaizdine priemon6 turi buti kiek gatint paprastesne.

Juo maziau joje uzraiyta ar nupieita, juo gedau. Atmjnk, kad turi btrti daug erdves klausytojq akims ,,pasiganyti", taigi negrnsk visko i vien4 plakatE,geriau panaudok kelis. . Nenaudok sud6tingq modeliq: juos sunku suprasti. lsidemekr daikt4 rodai tam, kad kalba bntq aiikesne. Nenaudok pavojingq daiktt!. Tai neigiamai veikia klausytojus, nes jie pajunta pavojq. . Daikt:l rodyk taip, kad visi matytq, neuistok jo. ranI kas klausytojamsgeriau neduoti, nes per auditorij4 keliaujantis daiktas ,,sujudina" klausytojus ir atitraukia jq demesi nuo aiSkinimo. . Jei noresi panaudoti garso ir vaizdo medziag4, pirma isitikink, kad mokesi jq suderinti su savo tekstu, t. y. butinai pasipraktikuok. Neperkrauk savo kalbos lia medZiaga:ji tr.r d tik paremti, iliustruoti tavo Zodi, o ne atvirksaiaj. . Noredamaspanaudoti dalomqjq medZiagq,apmqstyk, kada ir kaip i5dalysi.Jei padesi ant suolq prieS kalbq, audi torija Zinres i t4 medziag4, t. y. ddmesysjau bus ilsklaidytas. Tekstus ar kit4 dalomEi4medziag4 iidalyk tik tuomct, kai jau paaiskinsi, k4 su ja reikia daryti.

AiskinimE su demonstravimu galima parengti daugeliui destomq dalykq. Pavyzdiisi, kaip taikyti kuriq nors ra!ybos ar skyrybos taisykle, kaip redaguoti tekstq (lietuviq kalba); kaip groti kuriuo muzikos instrumentu (muzika); kaip naudotis skaitiavimo masinele(matematika);kaip Zaisti kuri nors iaidirnq arba kokie yra teisejq signalai iaidziant kuri nors Zaidimq (sportas);kaip sudarytasklausos mechaniz mas (anatomija);kaip piedti kuria nors technika (daile); kaip skaityti laikraSti: kas kur yra; kaip k4 kotekcionuoti; kaip mokytis prie stalo; kaip ismokti eileraiti; kaip iokti kuri nors Soki;kaip naudotis mikrofonu; kaip daryti triukusj kas yra optines iliuzijos (iSkalbosbnrelyje) ir pan.

Irraneiimas - tai tam tikrtl faktq atpasakojimas.DaZniausiai gali tekti skaityti ataskaitini pranesimq ir referat4.

Kuo jie skiriasi? Ataskaitiniai (atsakingq asmenq) praneii mai paprastai skaitomi tam tikrq organizacijq susirinkimo 1 91

metu. Jq tikslas - supazindinti narius su nuveiktais dar, bais ir paaiikinti padeti tam tikroje srityje.

Ataskaitinio pranesimo modelis: 1. Ankstesnebtrkla ir tuomet iskelti klausinai bei uZdaviniai.

2. Kas nuveikta.

3. Dabartine bukle.

4. Pe$pektyvos.

(Dat Zr:,Uidavir.io sprendimo tvarkos principas,,, p. 79 80.)

Referatas- tai trumpas svetimq minaiq ibdostymas.Gali buti knygos, straipsnio, konferencijosreferatai arba referatai tam tikra tema. Laikrasiiq referavimaspaprastai vadl namas laikraSiiq apZvalga.

1. Atidziai perskaityk referuojam4 tekst4.

2. Pradedamaspraneiim4, kreipkis i auditorij4 praneSdamas, kokio teksto apzvalg4 rengiesi pristatyti ir kodel, kas jo autoius.

3. Savais Zodziais pasakyk pagrinding teksto minti ir svarbiausius teiginius.

4. Pateik svarbiausi4 inforrnacij4 kiekvienam teiginiui pagri5li.Neminel nereiL;mingLt detaliq.

5. Jeigu autoriaus frazd kuo nors ypatinga, gali jE cituoti.

6. Periodi5kai pdmink klausytojams, kad perteiki kito zmogaus mintis.

7. Jei nori, gali pateikti ir savo komentarus_ Paskaitojenagrinejama tam tikra tema, iS esmds supa Zindinama su tam tikra problerna. Panaudojamasir referavimas, ir demonstravimas,ivaiflls aiikinimo modeliai, pa, sakojimas, aprasymas, dialogas su klausytojais. Taigi paskaita reikalauia itin daug igtdziq, todel pirmiausia tie daliniai igudiiai ir turi brti ugdomi.

P A P ILDOMA

L I TE RA T O R A

Clge N. L, BerlinetD. C. Pedagogindpsichotogija.V, 1994.

P 309 3s5. rtk,ll |'qi" I Kalbor elspres)vinimo budai ir pnem,,nis v, 1989.P L15.

192

Itikinimo kalbos ltikinimo yni trys budai:uienij4 priklausonuo kalbitojocha rakterio(etos),kiti - nuo kl\usvtojL nusiteikimo(pafas),treti nuo paiios kalbos(logos).

Aristatelir

Jtikinimasreikalingastose situacijose,kai yra du ar daugiau poziuriq. Pavyzdziui, kalbetojasteigia, kad religija gyvenime yra svarbiausia,bet dalis klausytojq rnano, kad yra svarbesniq dalykry arba kalbetojas teigia, kad tam tikroje vietoie turi brfti ikurtas nacionalinis parkas, bet kai kas galvoja, kad tai nebdtina iI pan. Du pozinriai gali biiti visiskai vienas kitam priesingi arba tik i5 dalies nesutapti.

Itikinimo kalbos yra visos patriotinds ir politinas kalbos (prakalba,kteipimasis,agitacija,atsiiaukimas);moralinds etin6s kalbos (pa',ryzdLiui, pamokslai); jttsticinis kalbos (/<a/f! nilnas,gyninds(ir); komercin6s kalbos (pavyzdiiui, rekldma).

Kadangi mokyklai ios n6ra itin aktualios, atskirai jq ne aptarsime.

Itikinimo

budai

]tikinimo kalbos yra paiios suddtingiausiosir sunkiau sios, nes lieiia imogaus poiinrirt vertybiq ir isitikinimq sfer4.Kaip itikinti? Mes nieko nedarome be prieiasties. To del lengviausiaigalima itikinti pateikus gerai pagristasprie Zastis.Kokios pdezastys itikina? Tos,kurios tiesiogiai siejasi su imogaus poreikiais. Zmogus pradeda m4styti ir veikti, kai nod patenkinti savo poreikius (,4. Maslou, 1gS4).

1. Fiziologinius (maitintis, miegoti, kvepuoti ir kt.).

2. Saugumo (ramiai gyventi, tureti laisvg, teise, apsidrausti nuo pavojq).

3. Pdklausomumo ir meiles (bendrauti, priklausyti kuriai nors gripei, bnti gerbiamam. savldnv.

4. Noro iinoti ir suprasti (Zinoti, kaip, kq daryti, Zinoti daiktrL reiskinitL simboliq reikSmg;noro gauti informacijd.

5. Estetinius(groziojausm4, tvarkos ir pusiausvyros vertinim4, meile viskam).

6. Saviraiskos(daryti tai, kE sugebu;tapti tuo, kuo noriu bnti; parodyti savo unikalumQ).

193

Taigi pirmiausia reikia atsizvelgti i Zmogausreikmes:ko labiausiai klausytojams reikia Siuo metu? Kurie gali buti itikinimo motyvai:sekmd,sveikata,turtas,malonumas,val diia, bendravimas, tradicija, pastovumas, simpatija, saviraiika... ? Kaip motyvuoti? Yra penki motyvavimo etapai, lydintys vis4 kalb4.Juos galima tdip pavdizduoti (p;gdl D . Ehninser\:

Motyvavimo tvarka

Klausytoiq reakcija

1. Demesys.

Motyvuok: kalbesiu, kaip patenkinti ii poreiki.

AS noriu i5klausyti.

2. Reikmi. lrodyk, kad egzistuoja problema, kuriE reikia iisprgsti; tam reikalingas klausytojq apsisprendimas.

Kazkasturi butl Padaryta.

3. Irodymas.

Jtikink, kad tavo pozicija Siuo klausimu yra teisinga.

Stai kA reikia padaryti, kad poreikis btrhl patenlintas.

4. Pavaizdavimas.

Parodyk rezultat4: kas butu jeigu biitq tai padaryta (paiaudok apra-

AS matau save besidZiaugianti rezultatais.

sy*d.

5. Veikla (kartais).

Paakink veikti pagal Si isitikinim4.

194

Svarus oras

fl,",,' nN"

AS tai padarysiu.

Kaip itikinti

Taigi a&itacijaturi tikslE veikti ZmogausPoziiui ir elgesi. Yra keletas itikinimo btrdq (pagal B. E. Bmdley)l 1. I6destyti argumentus, t. y. irodyti.

2. Sukurti bendrumo atmos{er4(,,meskartu", ,,marsqtas pats pozinris").

3. ISgauti teigiamq atsakymq (,,taip").

4. Iteigti sutikim4 (,,Manau, jus visi sutinkate, kad .-.", ,,Kaip inole, ...").

5. Parodyti, kad praSomas elgesys yra sankcionuotas gerbiamo Zmogaus arba kompetentingos gruPes. 6. Parodyti, kad pasinlymas sutampa su klausytojq isi tikinimais.

7. Sukelti klausytojq baimg.

8. PaaiSkinti,koks atlyginimas arba paskatinimaslaukia.

9. Pateikti ilsamiE praBomosveiklos instrukcij+ lyg sutikimas jau bntq gautas. zinoma, ne visi sie itikinimo biidai atrodo pakankamai etiiki, taiiau tai yra bndai paveikti Zmogaus valiE. Itikini mas visada panadusi spaudimtu i prievartE. Tiesa,ta pdevarta gali btrti labai subtili. Paprastaiveikiama t rnis kryptimis: 1) inlormuoiamas protas, kad klausytojasailkiai suprastq dalykE ir manytq ii esant\erlq demesioj 2) suiadinamas iausmas - jungtis tarp proto ir valios: ,,sukelti jausmai i5 vienos pusâ&#x201A;Źs baigia perkalbdti protq, paskatina valiE" 0. E/elds); o ii kitos 3) skalinamas pasiryiimas, kad klausytojasne tik mEstytq ir jaustq, bet ir darytq tai, ko oratorius pageidauja.Be valios akto kalba savo tikslo nepasieks,ji bus, anot J. Ereto, tik tusiiavidu s Ziedas.

Kaip itikinti klausytojq protE? Irodymai - oratodaus kalbos pagrindas. Ie3kok ne jq gausumo,bet svarumo, ir nesakyk nâ&#x201A;Ź vieno argumento, ku ri galima bntq atmesti. Irodindti galima keliais budais: 1) apsimesti, kad patys faktai nuvedd pie tokios, o ne kitokios iivados, t. y. pirmiausia pateikti Jaktus, o po to formuluoti isvadQ; 2) drauge su klausytojais apm4styti visus ui ir priei (kiekvienasiauiiasi esEsiSmintingas,tod6l nenod bilti nei mokomas, nei itikinamas: daug maloniau kE nors atrasti paaiam); 195

Krip ,,veikti

3) pasakyti teigini ir lodyti, kad Sis tvirtinimas yra tei_ . singas.

Dialogas - klausimq ir atsakymq technika - yra pui_ . kus budas, leidziantis pazinti auditorij4, palauzti jos p;sy_ vum4 ir patikrinti savo argumentacij4. Taaiau iis netinka didelei auditorijai ir yra per sunkus nepatyrusiam kalbe_ tojui.

J.usmini efekt4 reiletq palikti pab.rigdi.Zinoma. jei6u jis nahraliai ilplaukia iS tavo kalbos ir jeigu tu pats esi emocingas kalbâ&#x201A;Źtojas. Yra keletas taisykliq, kaip,,veikti jausmu": 1. Jei nori Zmones paveikti imtis tavo siulomo darbo, saldZiai neiiulbdk ir juokq nekrdsk. I5kelk paiius stipdau srusargumentus,svieski publik4 ispndingiausiusposakiLLs, galingiausius palyginimus. Valdyk jE tvirtu Zviigsniu, veik lE autoritetingu mostu. Tik nerodyk nuovargio! paskui pailsesil Jei per mazai enerBijos idesi i savo kalb4, neikvepsi publikos, neipareigosijos dideliems darbams. Ir bus, kaip Sv.RaStas sako: ,,Kas lyksiiai seja, iykiiiai ir pjaus,, (2 Kor 9). Juk ir tu klausaisi savo kalbos! Tai kaip gali likti abejingassavo argumentams?!U. E,'cfas).

2. Venk per didelio jausminio efekto (8. ciddl4): - susilaikyk nuo emocijrl tol, kol pati auditodja bus jausmo pagauta: kalbâ&#x201A;Źtojo sulaikomasjausmas greiiiau uzdega auditorijE (potekste greitiau veda i tikslqt); - pazink save:band4s nenuosirdiiai sujaudinti tik juo kina klausytojus; - teisetapriemond nuotaikai sukelti - isikarliiavimas.

Nuoiirdus ir stiprus jis veikia auditorij4.

3. ,,Svarbiausiasuzdavinys - nuteikti klausytojus taip, kad jie pasiduotq jausnams labiau, negu sveiko proto reikalavimams" (Ciceron as).

Taigi nors kalbos stilius tui bnti gyvas prisodrjntas emocijrl, reikia ,,nepersudyti", nes prakalba gali sulaukti prie6ingos reakcijos,negu tiketasi. Vis d6lto niekada neuZmirSkime nebylaus klausytojq reikalavimo: ,,Jei nod, kad taves klausyiiau, tai ,,priversk" mane. Gebek atsiliepti ne tik mano protui, bet ir jausmui, ;irdziai, vaizduoteit" g. Pikiilingis).

1 96

Kalbos

Mokiniams retai gali tekti pasakyti koki4 prakalbq, ne bent jie butq lvieciami dalyvauti kuridmc nor\ minejime arba mokytojas organizuotrl pamokE miting4, kaip tai daro mokytojas S. Eitminaviiius: ,,I5 aktq salesatitempeme tribiin4, pastatemeprie lentos.Bus mitingas. Namie ruoidsi kalbâ&#x201A;Źti (iki trijq minuiiq) pagal vien4 ,,Tautilkos giesmes,, sakini. Arba skaityti namie uirasyt4 tekstq, arba be ,,popieriaus".

Zinoma, ne tiibuna buvo svarbiausia. Ji, greiiiau, tik varz6. Bet mes turejome progos pasiklausyti vieni kit[ pagalvoti, kas kalba, kad tik kalbdtq, o kas yra nuosirdus, kas k4 mEsto apie LietuvE, savo kart4. Oratoriaus sugebejimai, sakinio struktura, akiq Sviesa,mokejimas isgirsti draug4, atskirti pelus nuo grtdq ir t. t. - daug kas domino.,, (ElF minaoiiius S. Mano dziaugsmas, mano skausmas. Utena, 't992.P. 45.)

DaZniau tenka kalbeti apie prozi5kus dalykus. Tod6l ga limos tokio tipo pratybos: pasiruosti kalbeti ta paiia tema su draugu: vienas 3-5 min. Fodineja ,,u2", kitas - ,,pde6,,.

Galimos temost ,,Kiekvienasmokinys turi ismokti dvi uZsienio kalbas", ,,UZsieniokalbq pamokos turi vykti kiekvienq dienE", ,,Reikiaparemti mokyklos etnografinesmuzikos ansambli" ir pan. Argumentai klasei turi buti suprantami; klausltojai pasizymi pagrindines mintis.

Supaprastintasitikinimo modelis yra toks: Suiadinamasklausytojqdemesys;paaiskinama sava pozicija.

DAstymas.\ argumentas.(Sis teigitrysteisitrgos,nes...)

- 1 irodymas, - 2 irodymas.

2 argumentas.(Sis teiginys teisi gas,nes...)

- 1 irodymas, - 2 irodymas.

3 aigumentas. (Sis teiginys teisingas,nes...)

- 1 irodymas, - 2 jrodymas.

I6oada. Mano pozicija teisinga, nes: 1) 1 argumentas, 2) 2 argumentas,3) 3 argumentas.

IZanga.

197

Itikinimo

Kalbos apiefaktus

kalbq tipai

Paprastai yra skiriami trys itikinimo kalbq tipai: 1) kalbos apie faktus, 2) kalbos apie vertybes, 3) kalbos apie veiklel.

Yra dalykq, del kuriq nera ko diskutuoti, nes viskas Zi_ noma. Tadiauyra ir tokiq klausimq, ! kuriuos niekas netui tikro atsakymo, juos tiesiog :domu svarstyti. pavyzdiiui: ar yra glwybe kitose planetose?ar Antlantida tikrai buvo? ar Napoleonas mird sava mirtimi? ir pan. Taip pat yra dalykrtr kurie paaiskestik ateitie. Siandien mes neturime pakankamai inJomacijos, todel galime tik prognozuoti. pa_ vyzdZrllr: kas laimâ&#x201A;Źs rungt'.nes? ar pageres gyvenimas ki_ tais metais?ar uzsienio kapitalas pakels Lietuvos ekonomi_ k4? ir pan. Siomis kalbomis sre;giamasi itikinti, kad kas n ors yra / nera]. P avyzdirn i:

Maios mokqklosgeriau hegu didelAs. StojanqjUegzamin4testasgeriau negu raiinls.

Alkahalisialingas soeikatai.

Katbos Tai kalbos, kudos apeliuoja i Zmogauspoziuri ar isitik; aprevâ&#x201A;ŹrtvDes nimus: tikslinga ar netikslinga, gerai ar blogai, etiika ar ne_ etiska, teisinga ar neteisinga,grazu ar negrazu ir pan. p a_ vyzdiilri: X yt6 geriausias futbolo iaidijas. y populiaridusiateleoizijoslaida.

Pasigerti neetiika.

Kaip jus atsakysitei Siuosklausimus, priklauso ne tiek nuo jtsq iiniq, kiek nuo moraliniq vertybiq. Sios kalbos stengiasi itikinti, kad kas nors yra gefti / b apie veikl4

Kiekvien4 dien4, kai tik k4 nors veikiame, mes kalbame apie veiklq: pirkti ar nepirkti, skaityti ar neskaityti, sirlsti ar nesiqsti, priimti ar nepdimti, dirbti ar nediftti ir pan. p avy zdii.ur: Stojam\jlt egmmihUraiinys turi bfiti pakeistas tesLu. Molryfojai neturit4 strcikuoti.

Maiiau i.iirikime i teleoizoriaus ektanq!

Neuairuok iigirgs.

stengiasi itikinti, kad kas nors daroma,

sie itikinimo kalbq tipai tarsi itraukiavienaskitE:vienq ar kiq ve*ybiq teigimasyra negalimasbe teiginiq aPiefak tus, o skatinimasveikti yra Pagristasvertybiq suvokimu, buti / netud brlti daroma t. y. irodymas,kad kazkas i / blogai priklausonuo irodyrno;jog kazkasyra pastarasisirodomastuo, jog dar kaZkas[31_111] tiesa P a v y z d ,Z i ,u i : Nei, dyk.

J .

Zudyti amoralu J

Kas gimt, turi teisgSyoenti.

PAPILDOMA

L ITE RAT URA

Z. Al'\r^entavimo mokymas // Mokykla, 1997 1. Nauckunaila Nr. 12 2. Prskalis B. Apie itikinimo menq // Filosofijos istodios chresV, 1986.P 340-348. tomatija. Renesansas.

Proginds kalbos S4mojis,ionija it pokitaskeiiittzodiio spahtq,teikidposttkiui nctikit mo ir ioiezumo D. sauka Tai i5 esmdskitokios kalbos, nei aPtatos iki iiol los in{ormuoja, bet iq tikslas - ne informacira,ios naudojasi itikinimo metodais, bet jq tikslas - ne itikinimas Pristatymas, sveihnimas, apdovarojimas, paddka, atsisveiklnimas, laidotuvirl ir kitos proginds kalbos - tai kalbos, atliekan iios ritualines funkcijas. Todel jq foma yra bent kiek standartinâ&#x201A;Ź. Turinys - perteikiama informacija - antraeilis daIykas, svarbiausia - stilius. Kalbdtojas turi Pasistengti ktrrybiskai, originaliai pdstatyti tas 2 3 mintis, del kudq sako kalb4. ZodZiai ir sakiniai turi bnti aukStesniostiliaus nei kasdienin6 kalba, bet skambeti natrlraliai ir nuoiirdziai Ruoidami kabetoj4 sakyti bet kuri4 proging kalbE, priminkime jam Siuos tris dalykus: 1. Progind kalba tud bliti kumpa (2-3 min.).

1 99

2. Budama stilizuotos formos, ji turi igauti asmeniik4 turini. Pagalvok:kuo butq patenkintas tas Zmogus, kuriam arba apie kuri a5 kalbu.

3. Kalbi ne sau, kalbi tiems, kurie taves klauso. Daznai grupes vardu- NeuZmirik suzadinti bendrumo jausmo (,,mes", ,,mes visi").

Kai kuriq kalbq charakteristika Tikslas - suteikti iiniq apie kalbetoj4, nuteikti audito_ rij+ kad ji butq geranoriSkakalbaniiajam, ir pasakyti, apie kE jis kalbes.Pateikti reikia tik svarbiausi4iniormaci;4: ialbesianiiojo vardas, pavard6, profesija, pasiekimai ir dalykas, apie kuri iis kalb6s.Pavyzdiiui, pasikvietete k4 nor; i mokyklos vakarq (ra!ytoj4, mokslininka aktodq). Mokiniai turi gauti bndnos informacijos. Gali pasiskaityti enciktope_ dij4, (auto)biografijEar kitq informacijos ialtinl. cal ten ras tokios informacijos, kud siesis su susitikimo vieta, tema ir pan. Pdstatant gali brtti ir mandagaus humoro elementrL jei situacija tam palanki.

KalbetojE pristatyti reikia Siltai, gyvai, su entuziazmu (te mokiniai prisimena, kaip pdstatomi Zmones televizijos renginiLrose).

Nieldda nendudotiniepiletai pu iku.. ua<td. bus,labnijdoniai Aalblntts, humoristas ir-pon. bet to./mogus gali labai nepatogiai pasijusti. Nieko nereilia kalbeti apie save.Tu - Seselyje.Tu tik balsas,kuds pristato_Ir dar viena taisykld: pristatymo pabaigojereikia pakartoti kalbetojo vardq ir pavardg.

Tikslas pasakyti klausytoiamsir dovanos gavejui, kas ir kod6l nusprende ji apdovanoti. Reikia suparindinti su Zmogaus, kuriam teikiama dovana, laimdjirnais. Zinoma, nebltina pasakoti visko, k4 Zmogus yra nuveikgs, uztenka pasdkytr,uZ lq lis yra dabar apdovanojamas.

Paaiskinama,kq ta dovana (pdzas, premija, pasi;ymEji mo Zenllas ar vardas) reiSkia:kas ir kada jq isteige, kaip daZnaiji suteikiama,uZ kokius nuopelnus, kq simbolizuoF rI Pan. Girti reikia Siltai ir nuolirdziai, Zinoma, ne tiek, kad gavdjas sutdktq. Issakomi sveikinimai ir linkejimai. Tik nieko nepasakojamaapie save ir nekreiiama pokstq. Apdovanojimo kalbos pabaigojedar kart4 pasakomasgav6jo vardas ir pavarde200

Tas,kuris gavo dovanq, turi tarti padekos Zodi. Kalbos maniera tud bnti ori ir nuosirdi. padekok uZ ivertinimQ, pasakyk, koki4 tai tud reiksmg tau. I6reiklk dekingumil Zmonems,su kuriais kartu dirbai (tiems, kude tau p;dljo arba konkurentams).

Papasakok k4 nors ldomaus, kas tuo metu ivyko (tai, kas patiktq auditorijai). ZodZiu - nereikSknuostibos, ne sikelk I puikybe, nesizemink pemelyg nuolankiai dekoda mas, geriau parodyk ddmesi kitiems Zmonems.pavyzdziui, vyskupas S. Tamkevitius, priâ&#x201A;Źmes Kauno garbes pilieiio Zenkl4, pasake, kad bis apdovanojimas priklauso ne vien jam, bet ir tiems;monems, kurie visus 17 metq katu nese ,,Lietuvos Katalikq Baznyiios kronikos" naStQ,dirbo nelaukdami atlygio, kad 5is apdovanojimas - ir BaZnyiios vaidmens ivettinimas.

Baigiant reikia padekoti dar kart4.

Tai palyddjimo i amzinybg kalbos. Pradek ramiai ir rimtai. Isreikldamas liudes! ir uijausdamas artimuosius d6l netekties, neisigyvenk i Siuos jausmus. Kalbek taip, kad iSreikitum visq susirinkusiqjq bendrum4 (,,Mes praradome-..", ,,Visi mes, kurie paiinoiome...", ,,Matau daug Zrnoniq, kurie..."tu pan.).

Jvertink laidoiam4 asmeni ir jo veiklQ. Baik optimistiikai (,,lis iiijo, bet jo darbai...,betjo oLthininas...,bet nes...").

Panaudok gyvenimo prasmes,kiekvieno momento svarbos, amzinybes arba kaniios jprasminimo temas. Gali baigti cituoriamas kelet:l tinkamq poezijos eiluiirl arba filosofing minti.

Tiksla5- iireik*i tduriu\ idusmu\ tmogui, ortdnizd(jjai ar idejai. Tokios kalbos sakomosmetinirL sukakiiq proga, Svenaiantistorine Svente,atidengiant paminkl4, atidarant istaigq ir pan. Taigi kalba turi bnti susijusi su konkreiia data.

Saloma, kad S\entinesldlbos vra pana;rosI impre"i,, nistini paveiksl+ nutapyt4 Siitomis spalvomis ir isreiskianti momento nuotaik4. Oratodus t4 momento nuotaik4 turi nutapyti Zodziais.Jo kalba turi buti ispndinga, aukito stiliaus.

Kiekvienas Zodis - btrtinas ir lengvai suprantamas.Kalboie tud isryiketi viena tema, viena pagdndine mintis. pabaiga turi grAzinti klausytojus prie Sveniiamo ivykio. Tai trumpos, vaizdzios ir rylkios kalbos. Jassakant itin svarbu oratoriausldilysena,bal5as,Tvilgsnis.

201

To6tai

Pasakiussveikinimo Zodi paprastai isreiskiami ir linkeiimai, viltys. Jie gali b'tti pageidaujamopobitdZio (,,Mes tikimes, kad-..").Taip savotiskaiiteigiama,ko norima sulaukti ateitvie.

Sioi tlsies kalbejimo moklniai gali pasimokyti sveikindami vieni kitus gimtadienio ar vardadienio proga, kalbedami mokyklos iveniiq dien4 bei kitomis progomis, kuriq tikrai netfllksta.

Tiek oficialaus,tiek pdvataus pokylio metu paprastai sakomi tostai. Dabartines lietuviq kalbos Zodynas tost4 apibreiia kaip trump4 iSkilmingq kalbtu sinlant isgerti taure kieno garbei. Tokiq kalbq nederdtq sakyti kada paklitva: visada turi bnti Zmogus, kuris vadovauja visai tvarkai ir uzstales kalboms. Pasiflyti tostE kvieaiamas tas, kuds yra pasirengeskalbeti. Pirmiausia vadovaujantispdstato kalbetoj4 susirinkusiems,pavyzdii.tr: ,,Poniosir ponai...,gerbia fllieji kolegos..., mieli biiiuliai, pniytid d,nesio! I jus nofttu kfeiptis...,iodi norit4 tarti...". No']lntis paskelbti tostq vado vui pabaigus i6 karto keipiasi I publik4. Po tosto kalbos vadovas pakaftoja tosto esme ir pasiulo pakelti taure. Tostai skelbiami maZdaus kas 30 min.

Pramogines kalbos turdtq bttti sakomos po pietq, t. y. tokiu laiku, kai Zmonds atsipalaidave,kai nereikia diskutuoti, svarstyti svarbiq klausimq. Pramogai tinka bet kuri tema, tik ji tud btti pritaikyta auditoijai ir situaciiai. ISsirinkus pagrinding minti, reikia stengtisnenukrypti nuo jos: auditodia geriau klauso, kai pateikiamas vienas dalykas, o ne ,,popuri". Tik tai turetq bllti kas nors nepaprasto: dra, matiikas pasakojimas,kelionesisptdziai (gali buti su skaid, remis), fantastika,humoras ir pan. Rengiantis palinksminti sveaius, galima pasinaudoti juok* idomiq pasakojimq ir anekdotq rinkiniais, tik reikia suprasti, kas kada tinka.

Pateikite mokiniui tokias humoro naudoiimo taisvkles: - humorasturi biti taktiSkas, taigi nesijuol i; asmens. nesakyk nieko, ddl ko auditorija nejaukiai pasijustqi - jei nezinai, kaip reaguos, nesakyk; nesakyk to, kq suu^

Pror

r ,Eu d u Bcr ,!,

isitikinl, kad tai juokinga; stenkis buti odginalus, daZnai girdirni anekdotai neldomus; po anekdoto ar pokdto padaryk pauze juokui; jei komentuosi, auditodia nesiiuoks; -

202

- venk tarpusavie nesusijusiqjuokw parodyk auditolijai, kaip tavo pasakojimas,pokitai ir pastabos siejasi su tema, Tam, kad mokiniai ismoktq naudotis hurnoru, jie turetq paanalizuoti, kas sukelia juok4 ralytojq ir aktodq knryboje ir, Zinoma, pasimokyti sakyti 2-3 min. pramogines kalbas.

Kadangi 5iq kalbq tikslas - suteikti klausytoiamsmalonumo, Sneka tud brlti g]'va, ekspresyvi ir apeliaq,'vi. Tai gali bnti palyginimq ir konhastq kalba. Pati svarbiausiakalbos dalis - izanga: ji duoda ton4 ir patraukia auditorijos demesi. Labai svarbu balsas,jo ivairumas. Gestai, poza ir mimika taip pat turatq bnri ne maziauiskdlbingi.Zinomr, sakant tos rasies kalbE apie naudojimEsi uzraSaisreikâ&#x201A;Źtq visiSkai uzmiriti.

:;

-/

S'2D&?r,,

tE ii:,, '

J0il$rrilrt Ytr$il xtlNtTtt JtuDtiltr tt, Itt$[?

In ut8 it{$r0Ir, Ittp IAt ptItnyIr Itilt0? $r rir0t oil.r JUit$ptotil. il0 n t Jt $ It ilt M t I lt it $, I Utl t t0 [0 " P [ 0I || Ul10y M 0M [i l 0 "tp ra ro u a s r,

pIrrTt$t||ttr[ilit|| tr1tIt8 ilrlytriltt.

I U il ti l [[p t r t t t I V I t

ISBN5-430,02492,9

l[ 0i i l i l

tI l Il Iti l tM i l .