2013 m. Nr. III (23)
su Bernardinai
.lt
Būti krikščionimi Vyskupas Kęstutis Kėvalas
Gilbert K. Chesterton Gintaras Bleizgys
Užuot keikęs tamsą, uždek žvakę
Tapk Bernardinai.lt ambasadoriumi savo mieste, rajone, bendrijoje, name
Dalinkis tuo, ką perskaitei „Bernardinai.lt“ leidiniuose, ir ragink skaityti kitus.
Prisidėk prie „Kelionės su Bernardinai.lt“ žurnalo ar „Bernardinai.lt“ leidžiamų knygų platinimo.
Padėk organizuoti „Bernardinai.lt“ autorių ar redakcijos susitikimus savo mieste ar rajone.
Siūlyk temas, pašnekovus, dalinkis informacija, kuri gali būti įdomi ir „Bernardinai.lt“ skaitytojams, apie tai, kas vyksta Tavo mieste ar rajone.
Padėk atrasti žmonių, galinčių prisidėti prie „Bernardinai.lt“ medžiaginiopamato stiprinimo.
Prisidėk prie projektų, kurie galėtų sustiprinti „Bernardinai.lt“ rengimą.
Tapk mūsų bendražygiu, nes kartu mes galime kur kas daugiau. Jei susidomėjai ir nori prisidėti rašyk el. paštu ambasadoriai@bernardinai.lt, skambink (8~5) 231 3009, ateik į „Bernardinai.lt“ redakciją Maironio g. 10, Vilnius
„Bernardinai.lt“ ambasadorių sąrašas bei kontaktai bus skelbiami redakcijos skiltyje. Sieksime puoselėti bendrystę, įtraukti mūsų ambasadorius į naujų iniciatyvų planavimą.
su Bernard
inai.lt
2013 m. Nr. III (23) ISSN 1822-9611
Leidžiamas nuo 2008 metų
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“
Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Redaktoriaus palydėjimas
Redaktorius Andrius Navickas Nuotraukų autoriai: Algis Darongauskas, Kostas Kajėnas, Asta Plechavičiūtė, Jolanta Klietkutė, Evgenia Levin ir kt. Maketo dizainas Povilo Zaleskio Piešiniai: Bradi Barth ir Marijos Zaleskytės Talkininkai: Gediminas Kajėnas, Jurga Lūžaitė-Kajėnienė Jurga Žiugždienė ir kt. Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova Rėmėjai
Parėmė rubrikas: Aštuntoji diena, Atmintis, Civitas, Pokalbiai apie kultūrą, Šeima 2013 m. SRTRF parama – 40 000 litų
Tiražas 3100 egz. Formatas 210x280 Spausdino UAB „BALTO print“
Logistikos partneris
Evgenios Levin nuotrauka
600 egz. leidyba remiama iš projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, finansuojamo Europos socialinio fondo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą” priemonę VP1-2.2-ŠMM-10-V „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“, lėšų.
Pagrindinė šio žurnalo numerio tema – džiaugsmas būti krikščionimi. Tik leidę šiam džiaugsmui skleistis savo širdyse, galėsime įgyvendinti savo misiją – būti druska ir šviesa. Arkivyskupas Luigi Bonazzi vienoje iš dvasinių konferencijų, skirtų Tikėjimo metams, sakė, kad šių laikų žmonės keistai kelia tikėjimo Dievu klausimą. Krikščioniškas tikėjimas, pasak arkivyskupo, nėra vien fakto, jog egzistuoja kažkas labai galingo, pripažinimas. Šėtonas labiau nei bet kas kitas žino, kad Dievas yra ir kad Jis galingas. Žino, bet tuo labai nepatenkintas ir kovoja su šia „neteisybe“. Krikščioniškas tikėjimas – tai daugiau nei Dievo egzistavimo fakto pripažinimas, tai pasitikėjimas, kad mes Jam rūpime ir esame mylimi, esame padovanoti sau ir mums padovanotas pasaulis. Būti krikščionimi – tai dėkoti už gyvenimą kaip nuostabią dovaną. Dėkoti ne kaip vergui, kuris bet kurią akimirką gali būti sunaikintas įnoringo šeimininko pykčio, todėl turi stengtis nepakliūti jam į akis, ne kaip samdiniui, kuris teisėtai tikisi atlygio už padarytus darbus ir yra įsitikinęs, jog gali save išlaikyti pats, bet kaip įsimylėjėliui, kuriam meilė leido išvysti nuostabų pasaulio grožį, kuris kartu suvokia savo trapumą ir tai, kad meilėje tarpsta amžinybė. Būti krikščionimi – tai pasitikėti, kad būties gelmė ir turtai atsiskleidžia tik tam, kuris jai atveria širdį. Dėkojimas – tai atvirumas ir santykio mezgimas, durys, pro kurias įžengia džiaugsmas. Popiežius Pranciškus priminė, jog dėkojimas ir džiaugsmas yra nuolatinis krikščionio gyvenimo palydovas. Tikrai ne todėl, kad krikščionis yra naivus optimistas, nematantis kasdienybės žaizdų, nepatiriantis problemų ar skausmo. Džiaugsmas gimsta iš tikėjimo, iš dėkojančio santykio, leidžiančio bent netobulai į tikrovę pažvelgti Dievo Kūrėjo žvilgsniu. Netiesa, kad meilė daro žmogų aklą. Ji veikiau leidžia įžvelgti giliau nei neesminiai netobulumai, ji leidžia įžvelgti būtyje švytintį grožį. Jei žurnalo tekstai bent kiek pripildys Jūsų širdis buvimo krikščionimi džiaugsmo, tai reikš, kad neprašovėme pro šalį. Andrius Navickas
Turinys Prisikė limo kelionė
4 10
Krikščionybės unikalumas. Atsakymai į 12 paplitusių priekaištų Kodėl aš esu katalikas?
Civitas
Gilbert K. Chesterton
„Drąsiai eiti į pasaulį, kalbėtis su pasauliu ir nebijoti nukentėti“
EPA nuotrauka
46 50
Apie kovos klubą ir vienuolių išmintį Donatas Puslys
Atmintis
Bronislovas Juospaitis-Direktorius
54
Vilniaus getas – kai žmonės bandė įsivaizduoti gyvenimą
Europa
Būti kančios akivaizdoje… Kun. Kęstutis Dvareckas
„Kai viskas paverčiama preke, demokratija žlunga“ Pokalbis su Michael Sandel
„Už savo tėvus, namus ir Tėvynę…“
Sielogyda
38
Paauglystė. Kaip rasti aukso vidurį tarp pasitikėjimo ir priežiūros Pokalbis su Rasa Bieliauskaite
Vyskupas Kęstutis Kėvalas
26
40
Peter Kreeft
Asmenybė
14
Š eima
66
Airija – pokatalikiška valstybė? Diarmuid Martin SJ
Pokalbiai apie kultū rą
72
Šventieji be aureolių iš paraščių
84
„Svarbu yra žmogaus gyvybė, visa kita – nesvarbu“
Sigita Maslauskaitė
Poetas Gintaras Bleizgys
Tikė jimo kelionė
90
Tikrovė kaip dovana ir iššūkis
94
Įžanga į tikėjimą
Paš aukimas
98
„Taip gyventi reikia šiek tiek drąsos“ Fabio Ciardi OMI
Aš tuntoji diena
104
Apie laiką sau…
106
Saulėtai
Jurga Lūžaitė
Antanas Šimkus
Metropolitas Antonijus iš Surožo
Matt Emerson
Skanaus
108
Kulinarinė kelionė laiku Rimvydas Laužikas
Maranata
112
Padrąsinantis pavyzdys Jonathan Düring OSB
Piešinio autorius Bradi Barth
Prisikėlimo kelionė
Krikščionybės unikalumas. Atsakymai į 12 paplitusių priekaištų Peter Kreeft
4
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
Peter Kreeft / Krikščionybės unikalumas.Atsakymai į 12 paplitusių priekaištų
Ronaldas Knoxas yra kandžiai pareiškęs, kad „lyginamosios (comparative) religijų studijos – tai geriausias būdas tapti santykinai (comparatively) religingam“. Pasak Gilberto K. Chestertono, to priežastis – daugumos lyginamosios religijos „mokslininkų“ įsitikinimas, kad „krikščionybė ir budizmas yra labai panašūs, ypač budizmas“. Tačiau kiekvienas krikščionybės apologetas neturėtų ignoruoti religijų palyginimo, kadangi šiandien pats populiariausias priekaištas krikščionybės „pretenzijoms“ kyla būtent šioje srityje. Krikščionybė užsipuolama ne kaip esą neteisinga, bet kaip ne visa tiesa; ne kaip klaidinga religija, bet todėl, kad ji – tik religija. Pasaulis įvairus, – sako priešgyna, – tad „kiekvienam savo“. Esą koks nedovanotinas ribotumas teigti, kad krikščionybė – vienintelė tikroji religija! Dievas tikrai neturėtų būti toks ribotas. Tai yra pagrindinis nūdienos priekaištas tikėjimui. Kadangi „nūdiena“ garbina ne Dievą, bet lygybę. Ji, kai kiti klysta, labiau bijo būti teisi, nei pati klysti. Ji garbina demokratiją ir piktinasi faktu, kad Dievas yra absoliutus monarchas. Ji pakeitė žodžio „garbė“ reikšmę iš buvimo gerbiamam dėl tam tikro savo pranašumo į buvimą pripažintam dėl to, kad nesi niekuo išskirtinis, o toks pat kaip visi. Labiausiai neatremiamas įžeidimas – turbūt pats blogiausias žodis, kuriuo nūdienos visuomenėje galėtum ką nors pavadinti, yra „fanantikas“, o ypač – „religinis fanatikas“. Jeigu madingame kokteilių vakarėlyje prisipažinsi rezgąs planą nuversti vyriausybę arba esąs teroristas, ar KGB šnipas, arba prievartauji dygliakiaules, ar nukandžioji šikšnosparniams galvas, tu kaipmat pritrauksi klegantį susižavėjusių supratingų klausytojų būrį. Tačiau jei prisipažinsi tikįs, jog Jėzus buvo Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, staiga pasijusi esąs vienas, aplink tvyrant nejaukiam šaltukui. Štai – dvylika būdingiausių krikščionybei reiškiamų priekaištų, rodančių panieką jos išskirtinumui, ir atsakymai į juos.
1. „Visos religijos savo esme yra tokios pat.“ Tai – paprasčiausiai faktinė netiesa. Teigti, kad visos religijos yra tapačios, gali tik žmogus (1), nuoširdžiai ignoruojantis tai, ką skirtingos religijos teigia, arba (2) visiškai intelektualiai neatsakingas, net nebandantis suprasti religijų teiginių, arba (3) moraliai neatsakingas, visiškai abejingas tam, ką religijos teigia. Sakantysis, kad visos religijos iš esmės yra tokios pat, remiasi nesunkiai numanoma prielaida – esą skirtingi pasaulinių religijų mokymai nėra svarbūs, o esminis religijos klausimas – ne tiesa, tačiau kažkas kita: pavyzdžiui, sąmonės transformavimas arba dalijimasis ir rūpinimasis, arba tam tikra kultūra bei komfortas, ar kas nors panašaus – ne atsivertimas (conversion), bet malonus pabendravimas (conversation). Krikščionybė moko daugybės dalykų, kurių nemoko jokia kita religija, o kai kurios religijos tiesiogiai prieštarauja vienos kitoms. Jei krikščionybė nėra tiesa, kam tada būti krikščionimi? Katalikybės požiūriu, pasaulio religijos gali
būti klasifikuojamos pagal tai, kiek tiesos jos moko. Visų pirma katalikybė, drauge su ortodoksija (išskyrus vieną jų nesutarimą – dėl popiežiaus autoriteto). Po to – protestantizmas bei kiti atskilę broliai, kurie laikosi krikščionybės principų, grindžiamų Šventuoju Raštu. Trečia – tradicinis judaizmas, garbinantis tą patį Dievą, tačiau ne per Kristų. Ketvirta – islamas, didžiausia teistinė erezija. Penkta – hinduizmas, mistinis panteizmas. Šešta – budizmas, panteizmas be theos. Septinta – modernusis judaizmas, unitarianizmas, konfucionizmas, modernizmas ir sekuliarusis humanizmas, kurių nė vienam nebūdinga nei misticizmas, nei antgamtinė religija, vien tik etika. Aštunta – stabmeldystė. Ir devinta – satanizmas. Nepaisyti šių devynių lygmenų yra tas pat, kaip manyti, jog žemė yra plokščia.
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
5
Piešinio autorius Bradi Barth
Prisikėlimo kelionė
2. „Tačiau juk religijų esmė šiaip ar taip yra tokia pati – visas religijas galiausiai sieja bent jau tikėjimas.“
Kas gi ta religijos esmė? Kviečiu pabandyti ją apibrėžti pakankamai plačiai, kad ši aprėptų konfucianizmą, budizmą ir modernųjį reformuotą judaizmą, tačiau drauge ir ganėtinai siaurai, atmetant platonizmą, marksizmą ir nacizmą.
Neįrodyta ir neįrodoma šio antrojo prieštaravimo prielaida – esą religijos esmė – tai mažiausias bendras vardiklis ar veiksnys. Tačiau panašu, kad šis bendras veiksnys veikiau yra silpnas ir pavandenijęs, o ne esminis. Galbūt jis visai neegzistuoja. Jo niekas niekada neišrado.
3. „Tačiau jei palygintume Kalno pamokslą, Budos Dhammapada, Lao-tzu
Tao-te-ching, Konfucijaus posakius, Bhavabag Gita, Saliamono patarles ir Platono Dialogus, atrastume tikrą, gilų ir tvirtą jų bendrumą.“ Taip, tačiau tai yra etikos, bet ne religijos klausimas. Su tuo nesutinkantis taria – esą religijos esmė yra etika. Bet taip nėra. Kiekvienas turi savo etiką, bet ne kiekvienas yra religingas. Pabandykite pasakyti ateistui, kad etika yra lygu religijai. Jis teisėtai įsižeis, jei pavadinsite jį religingu
todėl, kad šis elgiasi etiškai, ir lygiai taip pat, jei tarsite, jog pastarasis nepaiso etikos, kadangi nėra religingas. Etika gali būti pirmasis žingsnis religingumo link, tačiau ne paskutinis. Kaip sakė Clive S. Lewisas: „Kelias į Pažadėtąją žemę veda pro Sinajaus kalną.“
4. „Kalbėjimas apie kalnus man primena mano mėgstamą analogiją.
Daug kelių veda į vieną religijos kalną, kurio viršūnėje yra Dievas. Provincialu, ribota ir trumparegiška neigti kitų kelių nei tavasis vertę.“
6
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
Peter Kreeft / Krikščionybės unikalumas.Atsakymai į 12 paplitusių priekaištų
Ši visiems bendro kalno metafora remiasi nepagrįsta dalykai yra lygūs, bent jau tuo, kad yra sukurti žmogaus, prielaida – esą keliai veda tik aukštyn, bet ne žemyn; kad baigtiniai ir sudaryti iš gėrio bei blogio. Jei mes patys kelius tiesia žmogus, bet ne Dievas; kad tikintysis ieško tiesiame kelius, būtų taip pat kvaila suabsoliutinti vieną Dievo, tačiau ne Dievas – žmogaus. Pasak C. S. Lewiso, jų, kaip ir vieną meno formą, vieną politinę sistemą ar tai skamba panašiai kaip „pelė ieško katės“. „vieną būdą lupti katę“. Tačiau jeigu kelią nutiesė Dievas, Krikščionybė nėra sistema, padedanti žmogui ieško- turime sužinoti, ar Jis nutiesė daug kelių, ar tik vieną. Jei ti Dievo, tačiau pasakojimas apie tai, kaip Dievas ieško Jis nutiesė vienintelį, tada situacija keičiasi iš esmės: tai – žmogaus. Tikroji religija nėra tarsi smilkalų debesėlis nuolankumas, ne arogancija pripažinti šį vieną Dievo kelią, nuo ypatingų sielų kylantis aukštyn į laukiančio Dievo o arogantiška ir nenuolanku tvirtinti, kad mūsų, žmonių, šnerves, tačiau kaip Tėvo rankos siekis žemyn gelbstint nutiesti keliai yra tokie pat geri, kaip ir Dievo, Jo nutiesti. puolusiuosius. Per visą Bibliją žmogaus sukurta religija Tačiau kuri prielaida yra teisinga? Netgi jei tokia būtų patiria nesėkmę. Nėra žmogiško kelio aukštyn į kalną, pliuralistinė – ne visos religijos yra lygios, kadangi viena tik dieviškas – žemyn. „Dievo niekas niekada nėra matęs, jų yra blogesnė ir arogantiškesnė nei kitos, nes ji sukasi tiktai viengimis Sūnus – Dievas, Tėvo prieglobstyje esan- aplink vieną, kuris yra pasakęs: „Aš esu Kelias, Tiesa ir tis, mums jį atskleidė.“ Gyvenimas; niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik Jei mes patys tiesiame kelius, iš tiesų būtų arogantiška per mane.“ teigti, kad tik vienas jų yra teisingas, nes juk visi žmogiški
5. „Tačiau tvirtinimas, kad tavo kelias yra vienintelis,
tik puoselėja religinį imperializmą. Tai – galios kelionė.“
Ne, mes tuo tikime ne todėl, jog to norime ar kad esame imperialistai, ar kad tą sugalvojome patys, tačiau todėl, kad to mus mokė Kristus. Tai ne mūsų kelias, tai – Jo kelias,
tai – vienintelis kelias. Mes tiesiog esame ištikimi Jam ir tam, ką Jis pasakė. Tačiau priešininkas yra įsitikinęs, kad mes panorėję patys galime sukurti religiją.
6. „Jei vienintelio kelio doktrina kyla iš Kristaus,
ne iš jūsų, tada Jis turėtų būti išties arogantiškas.“
Kaip ironiška manyti, kad Jėzus arogantiškas! Jokia nuodėmė nesukeldavo didesnio jo pasipiktinimo kaip dvasinių lyderių arogancija ir fanatizmas. Joks žmogus nėra buvęs gailestingesnis, nuolankesnis, labiau mylintis ir užjaučiantis. Tačiau prieštaraujantysis meta tarsi neginčijamą tiesą, kad Kristus buvo tik vienas iš daugelio religijų įkūrėjų, žmonių mokytojų.
Betgi Jis teigė esąs Kelias, Tiesa ir Gyvenimas; jei tai nėra tiesa, Jis nėra vienas iš daugelio religinių išminčių, bet vienas iš daugelio lunatikų. Jei tai, ką Jis sako, tiesa, tada Jis nėra vienas iš daugelio religinių išminčių, tačiau Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
7. „Nejau norite atgaivinti inkviziciją? Nevertinate religinės tolerancijos? Atsisakote kitoms religijoms suteikti lygias teises?“ Inkvizicijai nepavyko atskirti erezijos nuo eretiko, ir ji stengėsi sunaikinti juos abu jėga ir ugnimi. Krikščionybės kritikas daro tokią pat klaidą, tik atvirkštinę – jis atsisako pasmerkti tiek vieną, tiek kitą. Žinoma, valstybė neturėtų apibrėžti, kas yra erezija, ir ją pasmerkti, tačiau tikintysis
privalo tai padaryti, – jei ir ne padedamas Bažnyčios, tai bent jau pats. Kadangi tikėti „x“ reiškia atmesti „ne-x“, kaip klaidingą. Jei netiki, kad „ne-x“ yra klaidinga, tada netiki, kad „x“ yra teisinga.
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
7
Piešinio autorius Bradi Barth
Prisikėlimo kelionė
8. „Mane stebina krikščionybės netolerancija. Maniau, kad ji – meilės religija.“ Iš tiesų – meilės. O taip pat ir tiesos. Skeptikas atskiria vieną nuo kito du dieviškuosius atributus. Tačiau mes –
ne. Mes „liudijame tiesą meilėje“.
9. „Tačiau juk visa, ko iš mūsų reikia Dievui, – tai nuoširdumas.“ Iš kur žinai, ko Dievui reikia iš mūsų? Ar girdėjai Jo apreiškimą? Ar nepavojinga nesvarstant ir be abejonės manyti, kad Dievas privalo daryti kaip tik tai, ką darytum tu, jei būtum Dievas? Įsivaizduok – vien tik nuoširdumo nepakanka, suvok – reikalinga taip pat ir tiesa. Ar tai – neįtikinama? Bet kurioje gyvenimo srityje mums reikia tiesos. Ar vien nuoširdumo pakanka chirurgui? O tyrėjui? Ar mums nereikia tikslių realybės gairių?
8
Kritikas mestų esą religijoje nėra objektyvios tiesos, tik subjektyvus nuoširdumas, todėl neįmanoma būti nuoširdžiam ir drauge klysti. Esą dvasia neturi objektyvių instrumentų, kaip kūnas ir protas, kurie jiems padeda pasiekti konkrečius tikslus: kūno fiziniai instrumentai žmogų nuveda į įvairias vietas, o proto loginiai instrumentai atveda prie skirtingų išvadų. Tačiau tikrasis nuoširdumas nori pažinti tiesą.
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
Peter Kreeft / Krikščionybės unikalumas.Atsakymai į 12 paplitusių priekaištų
10. „Tuomet visi nekrikščionys yra pasmerkti?“ Ne. Tėvas Feeny buvo Katalikų Bažnyčios ekskomunikuotas, nes teiginį, kad „anapus Bažnyčios nėra išganymo“ susiaurino iki regimos ir institutcinės Bažnyčios. Dievas nekaltai nebaudžia pagonių. Jis jų nebaudžia dėl to, kad jie netikėjo Kristumi, apie kurį niekada nebuvo girdėję ne
dėl savo kaltės. Tačiau Dievas, kuris yra teisingas, baudžia juos už nuodėmes prieš Dievą, kurį jie pažįsta per gamtą ir sąžinę (žr. Rom 1–2). Nėra nei nekaltų pagonių, nei nekaltų krikščionių. Visi yra nusidėję prieš Dievą ir sąžinę. Visiems reikia Gelbėtojo, kuris yra Kristus.
11. „Tačiau juk blogiausiame iš mūsų vis tiek yra šiek tiek gėrio,
kaip ir geriausiame – truputis blogio. Gėris ir blogis yra visur, tiek Bažnyčioje, tiek už jos ribų.“
Teisingai. Tačiau kokią galima iš to padaryti išvadą? Kad mums nereikia Gelbėtojo? Kad yra daug Gelbėtojų? Kad visos viena kitai prieštaraujančios religijos gali būti teisingos? Kad nė viena jų nėra tiesa? Nė viena šių besiperšančių išvadų neturi nė menkiausio loginio sąryšio su iškeltąja prielaida. Ir blogiausiame mūsų yra truputis gėrio, tačiau ir geriausiame esama šiek tiek blogio. Maža to – visuose mumyse esama nuodėmės, atsiskyrimo nuo Dievo, ir geriausieji
mūsų – šventieji – pirmieji tai pripažįsta. Universalioji nuodėmė, kurią šv. Paulius nurodo Pirmojo laiško romiečiams 18-oje eilutėje, yra tiesos užgniaužimas. Mes visi nusidedame mums žinomai tiesai ir atmetame ją, kai esame jos smerkiami ar ji tampa grėsminga mūsų pasitikėjimui ar pasitenkinimui savimi. Mes visi racionalizuojame. Mūsų pareiga aiški – būti visiškai sąžiningiems – tačiau nė vienas mūsų jos neatlieka tobulai.Po Kristaus atėjimo nebegalime pasiteisinti tuo, kad nežinome, ką darome.
12. „Tačiau argi nėra neteisinga Dievui teisti visą pasaulį pagal krikščionybės standartus?“
Dievas teisia teisingai. „Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą” (Rom 2, 12). Netgi pagonys „įrodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse“ (Rom 2, 15). Jei sąžiningai įsiklausytume į savo širdį, atrastume dvi tiesas: jog mes žinome, kaip turėtume elgtis ir būti, ir kad mums visiems nesiseka tą įgyvendinti. Fundamentalistai, ištikimi vienpusiškai suvokiamam Kristaus mokymui, dažnai daro išvadą, kad pagonys, budistai ir kiti negali būti išgelbėti. „Liberalai“, kurie pabrėžia Dievo gailestingumą, negali prisiversti patikėti, kad tokia daugybė žmonių yra pasmerkti pragarui, todėl jie ignoruoja, neigia, švelnina ar atskiedžia paties Kristaus reikalavimą būti vieninteliu. Bažnyčia Naujojo Testamento tekstuose atrado naują kelią. Viena vertus, niekas negali būti išgelbėtas kitaip nei per Kristų. Kita vertus, Kristus yra ne tik vienintelis įsikūnijęs žydas, tačiau ir amžinasis, prieš visa egzistavęs Dievo žodis, „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį “ (Jn 1, 9).
Taigi Sokratas galėjo pažinti Kristų, kaip Dievo žodį, kaip amžinąją Tiesą. Ir jeigu fundamentalus jo apsisprendimas, kylantis iš pačios širdies gelmės, buvo siekti Jo, kaip Tiesos tikėjime, viltyje ir meilėje, nepaisant to, kad jis šį Kristų pažino netobulai, tačiau taip pat galėjo būti Jo išgelbėtas. Mes same išgelbstimi ne dėl savo žinių, o dėl tikėjimo. Šventajame Rašte niekur nėra aiškinama, koks tiksliai turėtų būti intelektinis tikėjimo turinys. Tačiau jame aiškiai pasakyta, kas yra Gelbėtojas. Antrasis Vatikano susirinkimas lyginamųjų religijų atžvilgiu priėmė poziciją, atskiriančią katalikybę tiek nuo modernistinio reliatyvizmo, tiek nuo fundamentalistinio eksliuzyvizmo. Joje buvo mokoma, jog, viena vertus, kitose religijose esama daug gilios išminties ir vertės, ir kad krikščionis turėtų jas gerbti bei iš jų mokytis. Tačiau, kita vertus, Kristaus ir jo Bažnyčios reikalavimai niekada neturėtų būti menkinami, kompromituojami ar reliatyvizuojami. Studijuodami kitas religijas, mes turėtume praturtinti savo religinį suvokimą, o ne nuskurdinti. Vertė Jurga Žiugždienė
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
9
10–111 psl.
su Bernardinai
.lt
Ž U R N A LO „ K E L I O N Ė S U B E R N A R D I N A I . LT “ PR E N U M E R ATA – P U I K I D O VA N A S AU B E I A RT I M I E S I E M S , D R AU G A M S I R KO L E G O M S
. II (14) m. Nr
II m. Nr.
(14)
2011
t ardinai.l
r. IV m. N
IV m. Nr.
(16)
2011
a.
BE RN
AR DI
T NA I.L
2011
NA I.L T
ern
ard
inai.lt
KE LIO
NĖ
SU
r tu „Ku
es
ina
BE RN
nis
rnard
dis o žo “ Diev i, žmogau?
(15)
m. Nr. III
(15)
Tem
su B
AR DI
E co
Ža
i.lt
Alek
elia no k apie
s
kultūr
R E DA KC I J O J E G A L I T E Į S I G Y T I I R PR E N U M E R ATO S D OVA N Ų K U P O N Ą
ą:
zlas s Ka nda ilaitė Rola Bab as Ieva ijausk c a ras M sand lbiai
Poka
su Be
m. N r. III
SU
ė. R aš
NĖ
U
enyb
r to mbe
Asm
KE LIO
2011 AI. LT
KE LIO
BE RN NĖ SU
AR DIN
eilė tik m i Nes da teis as visa ytoj
iali s socas yčio Bažn mok ym
(16)
2011
2011
su Bern
Eu r ės
Ged
meil ija: imo ranc rie art Tole ados p lno
ka nuo kas Laiš
m nuo
opa
imin
Rom
um
ir k r
ikšč
LIETUVOJE: iony
bė
as N Asm u m e ny b g a u ė. Meil dis ės m alda o de k alo gas
2012 m. Nr. III (19)
2012 m. Nr. III (19)
su Bern
.LT SU BERN ARD INAI
i.lt
Galutiniai dalykai
KELI ONĖ
)
Nr. IV (20
Nutylima tem a. Pr
agaras
2012 m.
2013 ) m. Nr . I (21
su B
erna
rdin a
i.lt
NĖ SU BE RN
AR DI
NA I.L T
2013
Kas yra ? is krikščion umą
ogaus or Apie žm ą ti sužeist Kaip gydyįvaizdį? Dievo
m. N r. I (21)
Kas nutrynė
šypseną Eu ropai? Visata ant teptuko sm aigalio Kolaboran tų problem a
KE LIO
KEL ION
NAR Ė SU BER
T DIN AI.L
su Bernardinai.lt
Kr
is as ir mirt Gyvenim ook'e“ „Faceb
e Dievas „Kūryboj mis, bet vėtro kalba ne atodūsiais“ s iai šveln
• „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu www.post.lt, leidinio indeksas – 5470; • redakcijoje (Maironio g. 10, Vilnius) arba el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 36 Lt. Vieno numerio prenumeratos kaina – 9 Lt.
UŽSIENYJE:
ardina
Nr. IV (20)
2012 m.
I E Š KOT E D O VA N O S , K U R I B Ū T Ų I R G R A Ž I , I R N AU D I N G A ?
daug ikštas – iau n ei še šventė imos Šven tosi Žema itijos os gimim as Kas y ra tik rasi mūsų prieša s s? Mena s ne komp pripažįsta romis ų
• el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata; • atsiunčiant čekį (būtina nurodyti tikslų gavėjo adresą ir el. pašto adresą), čekio adresatas VšĮ „Bernardinai.lt“, adresas Maironio g. 10, 01124 Vilnius, Lietuva Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 25 USD arba 15 EUR. Jei norite įsigyti senesnių žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerių: • užpildykite prenumeratos formą internete www.bernardinai.lt/prenumerata; • skambinkite tel. (8 5) 2313 009; • rašykite el. paštu zurnalas@bernardinai.lt
Plačiau apie šiuos leidinius: www.bernardinai.lt/zurnalas Ačiū, kad skaitote ir esate kartu!
„B er nard i nai . lt “ re d akci ja
Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius Tel. +370 5 231 3009, faks. +370 5 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Maranata
Padrąsinantis pavyzdys
Žvilgtelėję į Evangelijas, aiškiai matome, kad nesame pirmi ir paskutiniai, keliantys klausimą, kokia mūsų pastangų gyventi krikščionišką gyvenimą prasmė. Jėzaus apaštalai ir mokiniai anuomet irgi jautėsi panašiai, kaip ir mes šiandien. Dažnai juos kankino abejonė: Kodėl turiu nuolat elgtis visiškai kitaip, nei buvo priimta? „Ar mano apsisprendimas teisingas?“ Kas kartą mokinius užplūsta baimė, kad tai, ką jie dėl Jėzaus padarė, palikdami viską ir leisdamiesi su Juo į kelionę, gali būti apgaulė. Ir iš tikrųjų šis kelias atrodo abejotinas, nes iškelia daugiau kankinamų klausimų, nei duoda raminamų atsakymų. Kaip dažnai jie turėjo nesupratingai patempti lūpas, išgirdę provokuojančią tiesą savo Mokytojo žodžiuose. Bet jie lieka su Juo ir eina toliau. Jie lieka, nes jaučia, kad tai, ką jų Mokytojas apie save sako, nėra vien pamaldžios šnekos. Jie pasilieka su Juo, nes jaučia, jog jų Mokytojas persmelktas jėgos, kuri pranoksta viską, ką jie ligi šiol savyje ar kituose patyrė. Jie ir toliau eina kartu su Juo, nes jaučia, kad šis žmogus yra tiesus iki širdies gelmių ir nesavanaudis. Jie jaučia, jog šis žmogus gyvena tuo, ką sako ir skelbia, – net jei jie patys dar ir negali visko gerai suprasti bei suvokti. Ir kaip tik todėl, kad jie lieka su Juo ir keliauja kartu, jie kaskart vis daugiau patiria, kokių galimybių slypi jų pačių gyvenime: laisvės, išsipildymo, meilės galimybės. Jie mokosi gyventi, nes, nepaisydami abejonių ir baimių, išdrįsta vis iš naujo nelaikyti įsikibus, bet atsisakyti norų bei sampratų, kuriomis iki šiol gyveno.
Kaip tik dėl to pirmieji Jėzaus liudininkai gali ir mums šiandien būti pavyzdys. Ne todėl, kad jie būtų buvę religijos titanai, sugebėję pakeisti pasaulį iš pagrindų. Ne, jų poveikio paslaptis – jų žmogiškumas, nenuspėjamas žmogiškumas. Jie turėjo visas ydas, kurias tik galima įsivaizduoti, kurių ir mes kiekvienas randame savyje ar bent jau kituose. Ir su visomis savo ydomis bei trūkumais jie leidosi į kelionę mokytis gyvenimo – gyvenimo, kurį verta gyventi ir išgyventi. Nepaisydami visų išorinių, šeimyninių ar visuomeninių prieštaravimų . Kelias su Jėzumi jiems buvo siauras ir ankštas tol, kol ankšta buvo jų širdyje. Be to, jie dar buvo ir baikštūs, per daug baikštūs ir susigūžę, kad pajėgtų atsiverti tai laisvei, kuria gyvenantį matė Jėzų. Bet jie ir toliau keliavo kartu su Juo, sprausdamiesi per savo baimės ir panikos tarpeklius, klampodami savo slaptų fantazijų apie valdžią ir įtaką pelkėmis, įveikdami rūpesčių kalnus, rūpesčių dėl savo gyvenimo ir ateities. Taip jie patyrė ir suprato, kas gi yra tikrasis gyvenimas. Jie buvo pernelyg dideli likti mokiniais,vis ieškančiais, vis klausiančiais. Jie išdrįso ieškoti išminties, pranokstančios jų pačių žinias ir žinojimą, ieškoti įžvalgų apie gyvenimo sąsajas ir užkaborius. Jie išdrįso patikėti ir pasitikėti tuo, kad būtent per jų silpnumą gali ir nori veikti Dievas. Kuo ilgiau jie keliavo su Jėzumi, tuo labiau jiems skleidėsi nusižeminimo galios paslaptis. Artėdami į senyvą amžių, jie tapo vis laisvesni ir paprastesni. Į juos pažvelgus, buvo matyti, kad jų gyvenimas nebesisuko vien tik apie kasdienybės problemas bei rūpesčius, bet turėjo ir kitą, nepalyginamai gilesnį matmenį. Vertė Lolita Panzer
112
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. III (23)
Marijos Zaleskytės (9 m.) piešinys
Jonathan Düring OSB
Knygos leidimą iš dalies parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas