2015 m. Nr. IV (32)
su Bernardinai
.lt
su Bernardinai
.lt
m.
su
Ber
DI NA
I.LT
2013 m.
Nr. III (23)
2013
Nr. III
Ž U R N A LO „ K E L I O N Ė S U B E R N A R D I N A I . LT “ PR E N U M E R ATA – P U I K I D O VA N A S AU B E I A RT I M I E S I E M S , D R AU G A M S I R KO L E G O M S
(23)
nar din
KE LI
ON
Ė SU
BE RN
AR
ai.lt
)
Nr. IV (24
2013 m.
Nr. IV (24)
2013 m.
I E Š KOT E D O VA N O S , K U R I B Ū T Ų I R G R A Ž I , I R N AU D I N G A ?
2014
m. Nr . I (25)
R E DA KC I J O J E G A L I T E Į S I G Y T I I R PR E N U M E R ATO S D OVA N Ų K U P O N Ą
m. Nr. I (25
)
su Bernardinai.lt 2014
ARD SU BERN
INAI .LT
Būt i krik
šč
Be ionim stuti rnard i inai. s Kė
Vysk upa su s Kę
lt
NĖ SU BE RN
AR DIN
KELI ONĖ
AI. LT
Gilb ert vala K. C hes s Gin tert tara on s Ble izgy s
LIETUVOJE:
KE LIO
resė MotinKraistTe ų žmoguje
Atpažinti
2014
m. Nr. III (27
)
2014
su B
DI NA
I.LT
• „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu www.post.lt, leidinio indeksas – 5470; • redakcijoje (Maironio g. 10, Vilnius) arba el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 11 € Vieno numerio prenumeratos kaina – 2,75 €
Papra džiau stumo gsma s Teis
dys? kietėja šir Kodėl už mą solidaru Apie kartų šventų jų Gražus tas umas... žmogišk
m. N r. III (2 7)
ingos vi suomen Mokyk ės prin la ka cipai
ip svaj eLa onė rnim arindgin osasan i.lttuokos fo Krikšči rm
ulė
KE LIO
NĖ SU BE RN AR
onis in telektu alas
r. .N
4m
8)
IV (2
201
5m
I.LT IN A
su
Ber
BE RN Ė SU
I. LT
ON
IN A
KE LI
RD NA
nar din
Ė SU IO N K EL
(30)
ir
nk
o li iev
) . II (30 m. Nr
D i iai Kel ir vaika
mo lnu imo šve auk paš ime be ijok b ių e n N o 2015 m . Nr. III (3 a žm 1) Nėr ai
m. Nr. III (31 )
20 15
lpai ė s s tu omyb su Be Atsak rnard ija ui
inai.lt
AI. LT
log
kui Patac NĖ SU BE RN
Algird
riam
AR DIN
os eko
o In mem
KE LIO
KE LIO
BE RN NĖ SU
AR DI
T NA I.L
20 15
dinai.lt Tėv su Bernar
Dvasi
t
UŽSIENYJE:
Ku mūšioltūrinio lauke
kuria me n Pasaulis , ė krikš ra vietos čionim Dov s? Papra ano sti st ebuk v ti pasa lai iltį ul
B ER
. Nr. II
2015 m
r. I (2 T PIR. NM 9 T) AKŲIKĖ JIMO NA ŠT A
ai.l
A RD
8) IV (2 Nr.
s
m.
i.lt
a rdin
rna u Be
2014
2015
m.
Nr. I (2
9)
201
iu i
š v ie Kun igas Me są Juo ilės k Blo zas go d v Zde apas. vas bsk inin is ko iš paž inti Apie G. K. s turto Cheste garb rton inim . ą
• el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata; • atsiunčiant čekį (būtina nurodyti tikslų gavėjo adresą ir el. pašto adresą), čekio adresatas VšĮ „Bernardinai.lt“, adresas Maironio g. 10, 01124 Vilnius, Lietuva Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) ES šalyse 16,4 € ne ES šalyse 20 € arba 27,5 USD Jei norite įsigyti senesnių žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerių: • užpildykite prenumeratos formą internete www.bernardinai.lt/prenumerata; • skambinkite tel. (8 5) 2313 009; • rašykite el. paštu zurnalas@bernardinai.lt
Plačiau apie šiuos leidinius: www.bernardinai.lt/zurnalas Ačiū, kad skaitote ir esate kartu! Mok y ti
s iš
Marijo Meilės s trūkum o Laisvė praban liga? gos pas aulyje
„B er nard i nai . lt “ re d akci ja
Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius Tel. +370 5 231 3009, faks. +370 5 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
su Bernard
inai.lt
2015 m. Nr. IV (32) ISSN 1822-9611
Redaktoriaus palydėjimas
Leidžiamas nuo 2008 metų
Netrukus įžengsime į Gailestingumo metus. Bus daug kalbų apie dosnaus ir mylinčio Dievo dovanas. Dar viena galimybė atsiverti paradoksaliam slėpiniui, kad tik gailestingumas mus gali nuvesti į teisingumą, o ne atvirkščiai. Dar viena pagunda ieškoti didesnio kelionmaišio, kuriame tilptų kuo daugiau dangiškojo Tėvo dovanų. Neabejoju, bus ir trikdanti nuostaba, kai paruošime Išganytojui išsamų sąrašą, ką reikia pataisyti mūsų gyvenimuose ir pasaulyje, o Jis iš lopšiu tapusių ėdžių iškels tuščias rankytes, kviesdamas pasirinkti: trapus kūdikis ar kelionmaišis, su kuriuo siejome tiek vilčių. Kiekvienas susitikimas su Juo – išbandymas. Kitoks nei visi egzaminai, konkursai, su kuriais esame susidūrę. Susitikti Dievą tegalime išlindę iš savo baimių, menamų nuopelnų, ideologijos krūmo, kuriuo bandėme pridengti savo egzistencinį nuogumą. Ištarę: „Aš čia, Viešpatie.“ Idant galėtume ištarti šiuos žodžius, daug kryžkelių, dykumų ir tarpeklių turime pereiti, išeiti iš savojo įvaizdžio priedangos, kad atrastume nesibaigiantį Jo pažadą. Turime patikėti Jo meile ir pasaulį priimti ne kaip grėsmę, bet kaip vaistą, padedantį atsikratyti nebūties balasto. Gali būti netikėta, kad pagrindiniu žurnalo, pradedančio Gailestingumo metus, leitmotyvu siūlome krizės melodiją. Negi negalime atrasti šviesesnių spalvų? Neskubėkite vertinti. Kiekvienas išbandymas – tai Viešpaties meilės išsiliejimas, nepaliaujamo Jo rūpinimosi mumis ženklas. Mus gelbėja ne pataikavimas įgeidžiams, bet krizės, kurios tampa švyturiu, vis labiau pasiklystant miglų miglose.
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“ ir VšĮ „Aštuntoji diena“
Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Redaktorius Andrius Navickas Nuotraukų autoriai: Einaras Eringis, Dmitrijus Matvejevas, Evgenia Levin, Ignas Stanys ir kt. Žurnalo maketas ir dizainas Povilo Zaleskio Talkininkai: Gediminas Kajėnas, Jurga Lūžaitė-Kajėnienė, Jurga Žiugždienė ir kt. Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova
Rėmėjas
2015 m. SRTRF parama – 20 000 € Parėmė rubrikas:
Tiražas 2500 egz. Formatas 210x280
Evgenios Levin nuotrauka
Prisikėlimo kelionė, Asmenybė, Šeima, Civitas, Sielogyda, Pokalbiai apie kultūrą, Tikėjimo vartai, Dialogo erdvė, Bažnyčios istorija, Atmintis, Aštuntoji diena ir Maranata.
Turinys Prisikė limo kelionė 4
Kur popiežius Pranciškus išmoko nuolankumo?
Š eima 28
Paul Vallely
8 10
Apie gyvenimo kardiogramą Kun. Kęstutis Dvareckas
Žmogaus laisvė – dovana ar prakeiksmas?
Psichologas Michailas Chasminskis
32
Asmenybė Apie sunkią ligą, išklausytas maldas ir viltį J. R. R. Tolkieno kūryba – tikras krikščioniškas mitas
Tom Hoopes
„Dievas susitapatina su tais, kurie kenčia“ Popiežius Pranciškus
36
Aldona Kerpytė
22
Katalikiški mitai apie gausias šeimas
Civitas 34
14
Šeimos laivas sudūžta atsitrenkęs į egoizmo ledkalnius…
„Vargšas aš, jeigu negaliu prieiti prie vargšo“ Mindaugas Drūlia
40
Apie krizę, vergovę ir viltį Jean-Luc Marion
Gabrielius E. Klimenka OPs
Sielogyda 42
„Išgelbėk save –ir bus gana“
46
Kur gyvenimas, ten mirtis
Piotras Mamonovas
Jose Oliver
Baž nyč ios istorija
51
„Svarbiausia – nuolatinis troškulys“
58
„Man patinka gražūs dalykai, kurie laimingai baigiasi“
Atmintis
Vytautas V. Landsbergis
98
68
Valentinas Masalskis
„Eksperimentuoti man – lyg kvėpuoti…“ Raimundas Eimontas
78
„Skaitydavęs knygas pirštais, gerai jaučiu molį“ Gintaras Knieža
Tikė jimo vartai 84
Kodėl neinama į Mišias
90
Kaip skaityti Bibliją?
Atsakymai į 15 pasiteisinimų
Peter Kreeft
Dialogo erdvė 92
„Tikroji religija – Gera Širdis“ Dalai Lama XIV
94
Religijos laisvė ir žmogaus orumas Andrius Navickas
Kurgi buvo Dievas Aušvice? Kun. M. Deselaers
Aš tuntoji diena 104 Amžinybe alsuojanti būtis Reda Puodžiukė
106 Bažnytkaimis
Vanda Ibianska
108 Šventė
Antanas Šimkus
Skanaus 110 Šventiniai Elenos Faustinos „Mėnuliukai“
Maranata 112 Užrašai sąsiuvinyje
EPA nuotrauka
Pokalbiai apie kultū rą
Prisikėlimo kelionė
Kur popiežius Pranciškus išmoko nuolankumo? Paul Vallely
4
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
EPA nuotrauka
Būti nuolankiam popiežiui yra labiau sąmoningas pasirinkimas negu charakterio savybė.
N r. IV (32)
Paul Vallely / Kur popiežius Pranciškus išmoko nuolankumo? „Kur mano lagaminas?“ – paklausė popiežius Pranciškus. Šventojo Tėvo palyda prieš pirmąją jo kelionę į užsienį atvyko į Fiuminico oro uostą Romoje. Jorge Mario Bergoglio tuo metu buvo popiežiumi vos keturis mėnesius, jam reikėjo vykti į Rio de Žaneirą, kur 3,5 mln. jaunų žmonių iš 178 šalių laukė jo Pasaulinėse jaunimo dienose, Brazilijoje. O Pranciškus negalėjo rasti savo lagamino. „Jis buvo nuneštas į lėktuvą“, – paaiškino padėjėjas. „Bet aš noriu jį turėti su savimi“, – sakė pontifikas. „Nereikia, jis jau lėktuve“, – atsakė asistentas. „Jūs nesuprantate, – aiškino Pranciškus. – Eikite į lėktuvą. Paimkite lagaminą. Ir atneškite jį atgal.“ Spaudos atstovai, kurie jau laukė lėktuve, matė, kaip popiežius Pranciškus ėjo per minią į orlaivį, nešdamasis juodą portfelį kairėje rankoje. Anksčiau joks popiežius iki tol pats nenešė savo bagažo. Per spontanišką spaudos konferenciją lėktuve, kurios metu Šventasis Tėvas kalbėjo apie jaunus žmones, kurie neturi darbo, jaučiasi atskirti nuo visuomenės, kur seni žmonės apskritai laikomi neįgaliais, vienas reporteris paklausė pontifiko, kas buvo jo portfelyje. „Atominės bombos raktai“, – pajuokavo Pranciškus. „O kas ten buvo iš tiesų?“ – „Mano rožinis, brevijorius, dienoraštis, šv. Teresės iš Lizjė knyga. Visada tai pasiimu, kai keliauju. Tai normalu. Turime priprasti, kad tai normalu“, – pridėjo jis. Tai yra nauja norma: Pranciškus prisistatė pasauliui kaip paprastumo ir nuolankumo ikona, atmesdamas popiežiaus limuziną ir didžiuosius Apaštališkuosius rūmus, važinėdamas Ford Focus ir gyvendamas Vatikano svečių namuose. Tačiau tapti paprastam gali būti suplanuota, kai esi vienos iš didžiausių religinių denominacijų lyderis ir valstybės vadovas. Pranciškaus gyvenimo istorija parodo, kad nuolankumas nėra jo įgimta savybė, bet apskaičiuotas religinis, o kartais ir politinis pasirinkimas. Bergoglio kilimas Katalikų Bažnyčioje, taip pat tarp jėzuitų, buvo neįtikėtinai greitas. 1973-iaisiais, būdamas 36-erių, jis tapo provincijos vyresniuoju, visų jėzuitų gimtojoje Argentinoje, taip pat šalia esančiame Urugvajuje, vadu. Tačiau kilo įtampa ir susiformavo „bergoglio“ ir „antibergoglio“ grupės, tai padalino provinciją. Galiausiai Bergoglio buvo ištremtas į Kordobą, antrą pagal dydį Argentinos miestą, esantį 400 kilometrų nuo sostinės. Buvo dvi pagrindinės tarpusavyje susipynusios konflikto vietos. Viena – religinė, kita – politinė. Religinis pasidalijimas įvyko per II Vatikano susirinkimą, kuris 1962–1965 m. sukrėtė Katalikų Bažnyčią iki jos pamatų. Vatikano II susirinkimas atvėrė Bažnyčios langus, siekiant tiek daugiau sąveikos su sekuliariąja visuomene, tiek daugiau įtakos jai. Kai skirtingos Bažnyčios sekcijos pradėjo
aiškintis, kaip taikyti Susirinkimo įžvalgas, duobė tarp konservatyviųjų ir progresyviųjų, kartu su Argentinos jėzuitais, pagilėjo. Konservatyvieji norėjo likti susitelkę į vidinį religinį gyvenimą ir tęsti savo tradicinį socialinį vaidmenį, auklėjant dar vieną turtingojo tautos elito kartą. Progresyvieji norėjo plačiau skleidžiamo dvasingumo, pereiti prie darbo su neišsilavinusia varguomene lūšnynuose. Politinis padalinys koncentravosi į Išlaisvinimo teologiją, naują požiūrį į katalikų mokymą, kuris skelbė, kad vargšus reikia išlaisvinti ne tik dvasiškai, bet ir iš neteisingų ekonominių, politinių ar socialinių sąlygų.
Pranciškus prisistatė pasauliui kaip paprastumo ir nuolankumo ikona, atmesdamas popiežiaus limuziną ir didžiuosius Apaštališkuosius rūmus…
Progresyvieji buvo entuziastingi. Konservatyvieji atmetė šią teologiją kaip marksistinę, laikė tai komunizmo į Lotynų Ameriką įleidimu per užpakalines duris. Bergoglio pats save laikė politiniu asmeniu. Paauglystėje jis domėjosi tikėjimo ir komunizmo ryšiu. Tačiau jo pagrindinis politinis formavimasis vyko peronizmo, išskirtinio Argentinos kariuomenės, profesinių sąjungų ir Bažnyčios lydinio, kontekste. Peronizmo pavadinimas kilo iš generolo Juano Domingo Perono, kuris nuo 1946-ųjų dešimtmetį buvo Argentinos prezidentas. Peronizmo šaknys kyla iš katalikų socialinio mokymo, tačiau įtraukiama ir naujoji industrializacija, siekiant ekonomikos augimo, taip pat turto perskirstymas, siekiant, kad darbininkų klasė gyventų geriau. Peronistai save laikė socialistais, tačiau nemaža jų politikos dalis buvo arčiau Italijos Musolinio ar Ispanijos Franko fašizmo. Peronizmas sujungė fizinę militarizmo galią ir moralinį Bažnyčios autoritetą, kad stiprintų autoritarinę politiką, kuri apėmė ir pasipriešinimo spaudoje slopinimą. Ideologinio nuoseklumo stoka privertė peronizmą pasidalinti į atskiras grupuotes. Kai kurie ekstremalūs kairieji stiprino antiklerikalines, antikatalikiškas pozicijas. Dešiniojo sparno peronistai save laikė tautos gynėjais, privačią nuosavybę ir katalikybę priešpriešino ateizmui ir komunistams. Šios peronistų grupuotės ne tik kad nesutarė, galiausiai jie įsteigė būrius, kurie klajojo gatvėmis, ieškodami oponentų, kad galėtų juos nužudyti. Nuo 1973-iųjų iki 1976-ųjų Buenos Airių gatvėse siautė pilietinis karas. Kai kurie istorikai mano, kad per tuos trejus metus mirė tiek pat žmonių, kaip ir per vadinamąjį „Purvinąjį karą“, kuris, prasidėjęs 1976-aisiais, tęsėsi iki 1983-iųjų. Tuo metu ir jėzuitai buvo panašiai pasidaliję. Progresyvieji šliejosi prie liaudies politikų ju-
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. IV (32)
5
Prisikėlimo kelionė dėjimų, dirbančių su vargšais. Kiti, kaip Bergoglio, norėjo, kad peronizmas ir valstybė priimtų visus sprendimus. Atotrūkis tarp ateistiškų kairiųjų ir dešiniojo sparno, kuris norėjo veikti kartu su Bažnyčia ir jos vertybėmis, didėjo. Bergoglio suvokė, kad vidurio kelio laikytis neįmanoma. Jis Išlaisvinimo teologijos atžvilgiu jėzuitams ėmė taikyti griežtesnę tvarką. Savo pirmajame interviu, žvelgdamas į praeitį, jis pripažino: „Teko spręsti sunkias situacijas, staigius sprendimus priėmiau pats. Mano autoritarinis ir greitas būdas priimti sprendimus sukėlė rimtų problemų, buvau laikomas ultrakonservatyviu.“ Prasidėjo titaniška kova už katalikybę. Bergoglio turėjo tvirtą jėzuitų paramą, kai 1973-iaisiais tapo provincijolu. Tačiau kai jis 1986-aisiais baigė rektoriaus kadenciją Buenos Airių Jėzuitų seminarijoje, tų, kurie jo nekentė, pasidarė daugiau, nei tų, kurie jį mylėjo. Apie 1990-uosius parama jam dėl autoritarinio stiliaus sumenko. Vieno vyresnio jėzuito teigimu, „jis varė žmones iš proto savo įsitikinimu, kad vienintelis žino, kaip teisingai daryti dalykus. Galiausiai kiti jėzuitai pasakė: gana.“
eidavo pro skirtingas miesto vietas. Įvairaus gyvenimo būdo žmonės – akademikai, studentai, paprastoji liaudis – lankydavosi bažnyčioje, kad gautų Atgailos sakramentą. Jis pradėjo vis daugiau susidurti su vargšais. „Kordoba Bergoglio buvo nuolankumo ir nusižeminimo vieta“, – sakė tėvas Guillermo Marco, kuris buvo Bergoglio dešinioji ranka viešiesiems reikalams Buenos Airių vyskupijoje. Atrodo, kad tai buvo daugiau nei tiesiog mokymasis iš patirties. Pranciškus vėliau prisipažino padaręs „šimtus klaidų“ tuo metu, kai vadovavo Argentinos jėzuitams. Kordoba, pasak popiežiaus, „buvo didžios vidinės krizės laikas“. 1992-aisiais, kai Bergoglio grįžo į Buenos Aires kaip vyskupas augziliaras, jis turėjo visiškai pakeisti savo požiūrį į buvimą lyderiu. Jo stiliui tapo būdingas atstovavimas ir dalyvavimas. Ir jo maniera buvo visiškai kitokia. Jis išvystė tai, kas tapo vienu iš jo geriausiai žinomų įpročių: baigti visus susitikimus paprašant, kad kitas asmuo už jį melstųsi. Naujajam Bergoglio nuolankumas buvo daugiau intelektinė pozicija negu asmeninis temperamentas. Tai jis išsiugdė įvertindamas savo asmenybės silpnąsias savybes – kietumą, autoritariškumą, egocentrizmą. Kordoboje Bergoglio turėjo dvejus metus apmąstyti savo skaldantį vadovavimą Argentinos jėzuitams bei tai, ką jis darė neteisingai ar neadekvačiai per „Purvinąjį karą“. Be to, lemiamas veiksnys buvo ir is torija. Pasaulis aplink jį keitėsi. Bergoglio ankstyvoji politika susiformavo Šaltojo karo metais, tvyrant baimei, kad ateistiškas sovietinio stiliaus komunizmas Lotynų Amerikoje klastingai įsipins į kapitalizmą ir katalikybę, nes šalia buvo viso to tėvonija – Kuba. Tačiau griuvo Berlyno siena. Sovietų Sąjungos imperija žlugo. Bendrojo lavinimo katalikų mokymas perėmė esmines Išlaisvinimo teologijos įžvalgas kaip idėją, kad nuodėmė – ne tik blogi individo veiksmai, bet gali įsiterpti ir į nesubalansuotas ekonomines struktūras. Ši tiesa stipriausiai paveikė Bergoglio per didžiulę 2001-aisiais Argentiną sukrėtusią ekonominę krizę, kai pusė šalies gyventojų atsidūrė žemiau skurdo ribos. Makroekonominiais Tarptautinio valiutos fondo sprendimais buvo stiprinama taupymo politika, kas skurdžiausiųjų gyvenimą padarė dar sunkesnį. Bergoglio labai kritiškai vertino ekonomines modernaus kapitalizmo formules, spekuliacijas finansų rinkose, nes tai galėjo visiškai sužlugdyti ekonomiką. Vargšų išnaudojimo kritikavimas nebekėlė rizikos būti apkaltintam palaikant antireliginio marksizmo pusę. Bergoglio pradėjo kitaip mąstyti apie baisų skurdą. Jis pradėjo kalbėti kaip išlaisvinimo teologas.
Pranciškaus gyvenimo istorija parodo, kad nuolankumas nėra jo įgimta savybė, bet apskaičiuotas religinis, o kartais ir politinis pasirinkimas. Tuo metu, kai jis buvo ištremtas, anot vieno vyresnio jėzuito Romoje, apie du trečdalius Argentinos jėzuitų buvo praradę dėl jo kantrybę. Savo pirmajame interviu, tapęs popiežiumi, Pranciškus šią dinamiką priskyrė savo paties jėzuitiškam valdymo stiliui: „Tapau provincijolu, kai dar buvau labai jaunas. Vos 36-erių. Tai buvo beprotiška.“ Kaip jaunas kunigas galingoje lyderio pozicijoje, Bergoglio dar nebuvo pakankamai subrendęs, kad būtų galėjęs įveikti konkuruojančių jėzuitų grupuočių spaudimą ir negailestingą karinę diktatūrą. Reaguodami į skilimus Argentinos jėzuitų bendruomenėje, jėzuitų lyderiai Romoje galiausiai nusprendė jau penkiasdešimtmetį Bergoglio atleisti nuo visų atsakomybių. 1990-aisiais jis buvo nusiųstas į jėzuitų rezidenciją Kordoboje, kur galėtų melstis ir dirbti ties savo doktorato tezėmis. Bet jam nebuvo leidžiama aukoti viešų Mišių jėzuitų bažnyčioje. Jis galėjo tik klausyti išpažinčių. Jam be leidimo nebuvo galima naudotis telefonu. Jo laiškai buvo kontroliuojami. Jį palaikantiesiems nebuvo leidžiama su juo bendrauti. Kordoboje Bergoglio buvo užsidaręs. Jo pagrindinė vieša dvasinė veikla buvo išpažinčių klausymas. Jis praleisdavo labai daug laiko žiūrėdamas pro langą, vaikščiodamas gatvėmis, nuo jėzuitų rezidencijos iki bažnyčios
6
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. IV (32)
EPA nuotrauka
Paul Vallely / Kur popiežius Pranciškus išmoko nuolankumo?
Bergoglio yra labiau praktikas negu ideologas. Kai Vatikano dokumentams. Popiežius atsakė: „Mes turime buvo jaunesnis ir laikėsi konservatyvesnių pažiūrų, jis suvokti skirtumą tarp žmogaus buvimo gėjumi ir viso to labiau vertino prieš Vatikano II susirinkimą buvusį gar- viešinimo, skelbimo. Tie, kurie skelbia, kad tai yra gerai, binimo, disciplinos ir teologijos stilių, laikė juos veiks- nėra geri. Jei žmogus yra gėjus, siekia Dievo ir turi gerą mingesniais, – sakė 1975-aisiais pas jį studijavęs Miguelis valią, kas aš esu, kad jį teisčiau?“ Žodžiai „kas aš esu, kad teisčiau?“ persirito per visą Yanezas. Tačiau kaip vyskupas ir arkivyskupas jis palaikė daugelį pagrindinių Išlaisvinimo teologijos idėjų dėl pasaulį. Jie nepakeitė katalikiškos doktrinos, bet kartu skurdo, nelygybės ir ekonominio neteisingumo, nes šios su keletu kitų atsakymų, kuriuos jis davė žurnalistams skrydžio metu, pasiuntė signalų apie kai kuriose vietose idėjos atitiko jo pakitusius prioritetus. Pranciškaus popiežiavimo pradžioje persikėlimas kintantį požiūrį. Pastaba apie tai, kad negalima teisti gėjų, gyventi į du kambarius Vatikano svečių namuose nuste- patraukė žiniasklaidos dėmesį. „The New Yorker“ padarė bino ar netgi šokiravo žmones. Tačiau tapo aišku, kad šie išvadą, kad „Pranciškus atnaujina popiežystę“. Amerikos gestai nėra spontaniška ar atsitiktinė reakcija į situacijas, katalikų komentatorius Michaelas Seanas Wintersas pakuriose jis atsiduria. Jie yra numatyti kaip veiksminga jo brėžia, kad atsakymo subtilumas tas, jog tai nebuvo tiesiog pontifikato programos dalis. Kai kurios programos dalys žinutė apie homoseksualumą. „Tai buvo netikėta, – sakė yra skirtos pasauliui ir atkreipia žiniasklaidos dėmesį, o Wintersas. – Popiežius Pranciškus mums iš tikrųjų sakė, kitos labiau koncentruojasi į dvasininkiją ir paprastus ką jis mano apie buvimą krikščionimi, ypač krikščionių vadovu.“ tikinčiuosius. Iš tiesų tai reiškia daugiau. Kaip prieš keletą mėnesių Kai popiežius skrido iš Pasaulinių jaunimo dienų atgal į Romą, atsitiko dar vienas dalykas, kuris patraukė visuo- tapo aišku, kai popiežius išleido savo didžiąją encikliką menės dėmesį. Popiežius palaikė tuos, kuriuos Bažnyčia „Laudato Si‘“, jis kreipiasi ne vien į katalikus ir krikščionis, ir visuomenė atstūmė ar atmetė. Per spaudos konferenciją bet ir, dokumento žodžiais tariant, „visus geros valios skrydžio metu popiežiaus buvo paklausta, ar tiesa, kad žmones“. Patyręs didelį vidinį pokytį, atrodo, jis trokšta, Vatikane yra gėjų kunigų, kaip buvo pranešama nutekėjus kad visas pasaulis išgyventų panašų atsivertimą.
8–111 psl. praleisti
Parengė Vaiva Lanskoronskytė
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. IV (32)
7
Maranata
Užrašai sąsiuvinyje Kartą gyveno žmogus, kuris nuolatos dėl ko nors skųsdavosi. Visas savo nesėkmes ir bėdas jis galėjo vardyti dieną naktį, mat ištikusius didesnius ir mažesnius nemalonumus žinojo mintinai. – Kai stovėsiu prieš Dievą, – galvojo žmogus, – Jis man sakys: „Papasakok apie savo kančias, tuomet žinosiu, kokių rojaus džiaugsmų skirti, kurie prilygtų visiems tavo gyvenime patirtiems sunkumams.“ Norėdamas nieko nepamiršti ir tikėdamasis už visas gyvenime patirtas bėdas gauti tinkamą atlygį, žmogus viską užrašinėjo atskirame sąsiuvinyje. Ir štai žmogus numirė ir stojo prieš Dievą. Ir Dievas jam tarė: – Papasakok man apie savo džiaugsmus, kuriuos patyrei gyvendamas, tuomet žinosiu, kokiems rojaus džiaugsmams esi pasirengęs. Nieko žmogus į tai negalėjo pasakyti, nes savo džiaugsmų neskaičiavo, o tik nesėkmes.
EPA nuotrauka
Vertė Gediminas Kajėnas
112
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. IV (32)