2015 m. Nr. III (31)
su Bernardinai
.lt
Mokytis iš Marijos Meilės trūkumo liga? Laisvė prabangos pasaulyje
su Bernardinai
.lt
2013
2013 m.
Nr. I (21 )
m. Nr . I (21)
I E Š KOT E D O VA N O S , K U R I B Ū T Ų I R G R A Ž I , I R N AU D I N G A ?
erna
rdin a
i.lt
KE LIO
NĖ SU BE RN
AR DI
NA I.L T
su B
DI NA
I.LT
2013
m.
Nr. III (2
3)
Kri
daug kštas – iau n ei še šventė imos Šven tosi 201 Žemai 3m tijos os . Nr. gimim III (2 3) as Kas yr a mūsų tikrasis prieša s? Menas su n e Ber komp pripažįsta nar romis din ų
AR
ai.l
KE LI
O NĖ
SU
BE RN
t
)
2013 m.
2014
LIETUVOJE:
m. Nr . I (25)
• „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu www.post.lt, leidinio indeksas – 5470; • redakcijoje (Maironio g. 10, Vilnius) arba el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 38 Lt. (11 €) Vieno numerio prenumeratos kaina – 9,5 Lt. (2,75 €)
m. Nr. I (25
)
su Bernardinai.lt
ert Kėv K. C alas hes Gin terto tara s Ble n izgy s
KE LIO
NĖ SU BE RN
KEL ION
AR DI
NA I.L T
NAR Ė SU BER
2014
T DIN AI.L
Būt iskri u Bkešč Vysk rnaior n upa dinim s Kę ai.ilt stuti Gilb s
Teresė
MotinKraistų žmoguje Atpažinti 2014 dys? m. Nr. III (27) kietėja šir Kodėl už ą solidarum Apie kartų Teis jų s šventųingos visu Gražus ta omenė ... as um s pri žmogišk Mokyk 2014
m. Nr . III (27
)
Papra džiau stumo gsma s
AR DI
NA I.L T
ncipai su B la kaip sv ajon Laimeinrnar gos sadnina ė tu i. okolts fo Krikšč rm
)
ionis in telektu alas
NĖ SU BE RN
Nr. IV (28
ulė
2014 m.
Nr. IV (28)
KE LIO
2014 m.
201
5m
K EL
IO N
Ė SU
B ER
NA
KEL ION
RD
IN A
I. LT
NAR Ė SU BER
2015
m.
T DIN AI.L
Nr. I
(29)
su Bernardinai.lt
. Nr. II
2015 m
(30)
vo link Keliai Die
0) . II (3 m. Nr
ikai Tėvai ir va o e švelnum o Nebijokim pašaukim onių be Nėra žm
BE RN NĖ SU
AR DI
T NA I.L
20 15
dinai.lt su Bernar
KE LIO
R E DA KC I J O J E G A L I T E Į S I G Y T I I R P R E N U M E R ATO S D OVA N Ų K U P O N Ą
Nr. IV (24
Nr. IV (24)
2013 m.
Ž U R N A LO „ K E L I O N Ė S U B E R N A R D I N A I . LT “ P R E N U M E R ATA – P U I K I D O VA N A S AU B E I A RT I M I E S I E M S , D R AU G A M S I R KO L E G O M S
ės s omyb Atsak ija Dvasio
s ekolo
mori In me
Algird
am
g
ui Pata
ck ui
tulpai
su
Ber
r. I (2 T PIR. NM 9 T) AKŲIKĖ JIMO NA ŠT A
Ku mūšioltūrinio lauke kuria P a s me n aulis , ė krikš ra vietos čionim D ova s? Papra no sti st ebuk v ti pasa lai iltį i r u liu i
nar din
ai.l
t
š v ie Kun igas Me są Juo ilės k Blo zas go d v Zde apas. vas bsk inin is ko iš paž intis Apie G. K. turt Chest o ga erto rbin n. imą
UŽSIENYJE: • el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata; • atsiunčiant čekį (būtina nurodyti tikslų gavėjo adresą ir el. pašto adresą), čekio adresatas VšĮ „Bernardinai.lt“, adresas Maironio g. 10, 01124 Vilnius, Lietuva Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) ES šalyse 56,6 Lt (16,4 €) ne ES šalyse 68,6 Lt (20 € arba 27,5 USD) Jei norite įsigyti senesnių žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerių: • užpildykite prenumeratos formą internete www.bernardinai.lt/prenumerata; • skambinkite tel. (8 5) 2313 009; • rašykite el. paštu zurnalas@bernardinai.lt
Plačiau apie šiuos leidinius: www.bernardinai.lt/zurnalas Ačiū, kad skaitote ir esate kartu!
„ B er nardi nai .lt “ re d akci ja
Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius Tel. +370 5 231 3009, faks. +370 5 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
su Bernard
inai.lt
Redaktoriaus palydėjimas
2015 m. Nr. III (31) ISSN 1822-9611
Leidžiamas nuo 2008 metų
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“ ir VšĮ „Aštuntoji diena“
Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Redaktorius Andrius Navickas Nuotraukų autoriai: Evgenia Levin, Ignas Stanys, Edis Jurčys, Juozas Valiušaitis, Jurga Žiugždienė, ir kt. Žurnalo maketas ir dizainas Povilo Zaleskio Talkininkai: Gediminas Kajėnas, Jurga Lūžaitė-Kajėnienė, Jurga Žiugždienė ir kt. Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova
Rėmėjas
2015 m. SRTRF parama – 20 000 €
Tiražas 2500 egz. Formatas 210x280
Povilo Zaleskio nuotrauka
Parėmė rubrikas:
Asmenybė, Aštuntoji diena, Atmintis, Civitas, Pašvęstasis gyvenimas, Pokalbiai apie kultūrą, Sielogyda, Skanaus, Šeima ir Žiniasklaida.
Viena iš tėvų prievolių – atsakyti į vaikų klausimus. Bėda ta, kad ateina laikotarpis, kai mes vis dar atkakliai beriame atsakymus, nekreipdami dėmesio, kad klausimai nuščiuvo. Bent kuriam laikui. Tai paauglystės laikotarpis ir ženklas, jog vaikas suaugo, kad mums reikia ieškoti naujo santykio su juo. Kodėl tokia keista palydėjimo pradžia? Nes pajutau, kad vaikas (žurnalas) jau puikiai vaikšto savarankiškai, Jūs taip pat turėjote pakankamai laiko susiformuoti savo lūkesčius, ko galima tikėtis iš žurnalo, o aš vis dar bandau išreikšti palydėjimuose, kuo unikalus kiekvieno žurnalo susitikimas su skaitytojais. Nėra prasmės kartoti ir to, ką galite perskaityti, turinyje. Akcentuoti tai, kas svarbiausia. Viliuosi, kad žurnalas yra daugiau nei tekstų kratinys – tai melodija, kuri sujungia tekstus į visumą, ir pasirodo, kad visuma yra kur kas daugiau nei dalių suma. Mes kuriame tokį žurnalą, kurį patys norėtume skaityti. Tikiu, tai jaučiate. Bičiulis pajuokavo: „Įdomu, kaip trisdešimt pirmą kartą atsakysite į klausimą – ką reiškia būti krikščionimi?“ Iš tiesų kiekvienas žurnalas sutelpa į šį klausimą. Nemanau, kad tai klausimas, į kurį gali būti atsakyta tekstu, kad ir labai talentingu. Puikiai apipavidalintu. Kiekvienas tekstas – naujų durų, naujų galimybių atvėrimas. Krikščionybės paradoksas tas, kad tikėjimo kelionėje galimybių, spalvų tik daugėja. Kol galiausiai supranti, kad ne Tu ieškojai, bet Tave surado, prijaukino ir padėjo išsiskleisti. Tad imkite šį žurnalą ir skaitykite. Taip pat nepamirškite apie jį papasakoti kitiems, juo dalintis, auginkite širdyje klausimus, nes jie yra gyvenimo gėlės.
Turinys Prisikė limo kelionė 4
Mokytis iš Marijos
6
Istorinė Marija
11
„Mater amabilis“. Kodėl Marija mums tokia brangi?
Kun. Kęstutis Dvareckas
Robert P. Maloney C.M.
John Henry Newman
Asmenybė 12
„Aukščiausia meno išraiška yra gyvenimas“, arba Keletas Liutauro Serapino portreto bruožų
Civitas 20
Sielogyda 34
Raimonda Duff
42
Trys meilės aspektai
44
Meilės trūkumo liga?
Š eima 24
Apie šeimą, viltį ir tikėjimą
28
Ar norėsite tokio vaiko?
30
Januszas Korczakas – vaikų karalius
Pokalbis su dvasininku Andrejumi Lorgusu
Gitta List
Metropolitas Antonijus iš Surožo
Andrius Navickas
Pokalbiai apie kultū rą 46
„Menas žmogaus sieloje ieško Dievo pradmenų“ Albina Žiupsnytė
56
„Vien intuicija ir darbštumu daug nenuveiksi“ Petras Mazūras
Laisvė prabangos pasaulyje Tunne Kelam
„Šokti galima ir teįstengiant pajudinti mažąjį pirštelį“
64
„Gyvenimo prasmė – pažadinti kilnumą: kilti ir kitus kelti“ Juozas Valiušaitis
72
„Skelbiame nesenstančią naujieną“ „Marijos radijas“
Dialogo erdvė 80
Tiesiog gyvenk savo tiesa Rami Shapiro
Baž nyč ios istorija 82
Jėzaus Teresė. Kaip gyventi plačiai, jei gimei ankštais laikais
Atmintis 96
Aš tuntoji diena 100 Kiekvienam miestui
reikia savos poezijos
Donatas Puslys
102 Namas
Lina Žalytė
104 Mokytoja:
„Mano gyvenimas – kasdienė kova su liūdesiu ir dar stebuklai“
Jūratė Micevičiūtė
Paš vę stasis gyvenimas 88
„Džiaugsmas – tikinčio žmogaus vizitinė kortelė“ Kun. Alessandro Barelli
Skausminga istorija neturi tapti susitaikymo kliūtimi
Jurga Žiugždienė
Skanaus 110
Gruzinai vaišina chinkaliais
Maranata 112
Viešpatie, prisimink piktavalius Gianfranco Ravasi
EPA nuotrauka
Ž iniasklaida
Prisikėlimo kelionė
Mokytis iš Marijos Evgenios Levin nuotrauka
Kun. Kęstutis Dvareckas
4
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. III (31)
Kun. Kęstutis Dvareckas / Mokytis iš Marijos Mąstydamas, kalbėdamas, rašydamas apie prieš mus gyvenusius žmones visuomet susiduriu su tuo pačiu gundymu – galvoti, kad anuomet viskas buvo kitaip. Ypač šis išsisukinėjimas, mėginimas apsisaugoti nuo neprognozuojamo kitų žavingų žmonių gyvenimo poveikio suaktyvėja, kai kalba pakrypsta apie šventuosius ar pačią Visų Šventųjų Karalienę – Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Tuomet instinktyviai norisi nerti į kraštutinumus – arba laikyti ją nebe žmogumi, kažkuo nepalyginamai daugiau, švariau, arba patogiai galvoti, kad jos žmogiškumą labiau, intensyviau veikė Dievas, o dabar Jo veikimo būdai ir atkaklumas smarkiai pakito. Toks mąstymo būdas ne praturtina, o nuskurdina. Tad mėginu skausmingai stabtelėti prie Marijos ir jos žmogiškumo. Noriu pasidalinti tuo, kas pažintyje su Dievo Gimdytoja sukrėtė, trikdo ir nutildo. Pirmiausia – jos nelengvo žemiško gyvenimo atpažinimas. Nuo vaikystės žvelgiau į ją, išpuoštą altorių garbėje, kartodamas didingus Litanijos kreipinius. Ir tas jos didingumas vis labiau tolindavo Mariją nuo manęs, nors tuo pat metu man verkiant jos reikėjo čia ir dabar – gyvenime, kuriuo toli gražu nesu patenkintas, kuriame skauda, kuriame nebesusitvarkau. Mudviejų santykio pokytis prasidėjo, kai vieną vakarą leidau sau tiems jos žmogiškumo trupinėliams, kurie iš negausių žinių apie jos gyvenimą nedrąsiai kaupėsi atmintyje, susidėlioti pilnesniam vaizdui. Ir tai, ką pamačiau, suglumino. Žvelgdami į istorinę Mariją, išvystame žmogų, kuris labai skiriasi nuo įprasto gegužinių Mielosios. Tą akimirką, kai Viešpats į ją kreipėsi, ji tebuvo nepilnametė, pažadėta gerokai vyresniam sužadėtiniui. Priėmusi Viešpaties valią, neplanuotas nėštumas, reali grėsmė gyvybei, emigracija ir slapstymasis, neprognozuojamas Vienturčio elgesys, Kryžiaus papėdė… Jos gyvenimo tikrovė kur kas baisesnė už tą, nuo kurios aš bandau išsisukti, kuria skundžiuosi ar net vertinu kaip bausmę. Nepaisydama visų išbandymų, Marija tampa Dievo, Tautų, visų šventųjų, visų Kristaus išpažinėjų Motina – štai Tavo Motina… Ir kiekvienas, kas tik vykdo dangiškojo Tėvo valią yra (tampa?) man ir broliu, ir seserimi, ir motina… Taigi iššūkis man, Marijos pavyzdžiu, melsti ne to, kad Dievas pakeistų mano gyvenimo realybę, o kad padėtų joje atpažinti ir vykdyti Jo valią… Kitas dalykas, praskleidžiantis man Marijos paslaptį – tai Jos pačios žodžiai, užrašyti Šventajame Rašte. Nepateiksiu išsamaus sąvado, bet keletu, kuriuos Marija kantriai ir nuolankiai moko ištarti – pasidalinsiu. Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna kaip Tu pasakei… Šiais žodžiais Marija pati prisistato Šventojo Rašto skaitytojui. Gigantiškas nuolankumas: štai aš – išsižadanti
savų planų, savos valios – tebūna Tavo valia. Dievo planai, Dievo valia visuomet pranoksta žmogaus įsivaizdavimus ir turimas galimybes ar išteklius. Marija ne išimtis. Ji atvirai klausia – kaip tai įvyks? Ech, kad man pavyktų šį klausimą Dievui ar Jo Pasiuntiniams formuluot kaip klausimą, į kurį noriu išgirsti atsakymą, o ne kaip pasiteisinimą, kuriuo mėginu apginti savo planus. Marijai pakako Angelo priminimo: Dievo valios įgyvendinimas, įvykdymas žmogaus gyvenime yra ir Dievo reikalas, veikiantysis Gyvenime Dievas, ne vien žmogus (Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs… Aukščiausiojo galybė pridengs Tave…). Dievas yra visagalis – Jam nėra negalimų dalykų, tereikia su tuo sutikti. Kaip dažnai aš brėžiu ribas Dievui – viskas Tau galima iki čia, arba išskyrus tai… Pagaliau dar vienas paraginimas – apsidairyk, nebijok matyti – tai jau vyksta, tai ne teorija, o realybė aplinkinių gyvenimuose. Gluminantis Marijos TAIP Dievui ir Jo planams – tas besąlygiškas „štai aš“. Drąsa nebesislėpti nuo Dievo, Jo valios ieškojimas ir vykdymas, o ne savo planų primetinėjimas Dievui. Svarstymas širdimi… ši Mergelės Marijos ypatybė irgi užfiksuota Šventajame Rašte. Marija dėmisi įvykius ir svarsto širdimi, tuo tarpu mes labiau kliaudamiesi galva linkę daryti skubotas išvadas. Ypač tai atpažįstu savyje, kai gyvenimo įvykiai skausmingai neatitinka mano lūkesčių. Tuomet galva sakytumei savarankiškai it išmanus įrenginys kūrena savigailos, pykčio, kaltinimų krosnį begale tikėtinų, bet netikrų argumentų. Išbūti, priimti realybę be išankstinių nuostatų ir skubotų vertinimų – tai dar vienas dalykas, kurio vis iš naujo galime prašyti, kad Marija mus mokytų. Darykite visa, ką tik Jis jums lieps… Šventajame Rašte po Marijos prisistatymo – štai aš – tai Jos kreipinys į mus. Šie žodžiai it Kanos vestuvėse įvykdyto Jėzaus stebuklo įsčios. Ir jie pražysta Marijos lūpose po skausmingo – kas tau ir man moterie… Jėzus, Motinos užkalbintas apie gresiantį fiasko – nepuola aiškinti/s. Net ir nesuvokiant kodėl, kaip ir pan. – besąlygiškai ir visais atvejais daryti ką sako Jėzus, o ne ką diktuoja mūsų baimės, sužeistumai, žinios, televizorius, minios diktatas… – mokyki mus, Marija. Tyla po kryžiumi… Vienturčio Sūnaus kryžius, regis, yra daugiau nei reikia skausmingiems priekaištams. Kodėl, Dieve, už ką… juk kitaip įsivaizdavau, kitaip supratau Tavo žodžius… pavedei? Tų skausmingųjų kodėl – apstu mūsų ir mus supančių žmonių gyvenimuose. Neretai jie pastūmėja net į Dievo baudimą Jo neigimu. O Marija tyli… tikriausiai dėmisi ir svarsto širdimi – iš/tiki… Ir tampa kiekvieno Jėzaus mokinio/ės Motina. Ir kai pasiimu Ją pas save, Ji augina mano randuotame gyvenime Gyvenimą.
•
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. III (31)
5
Prisikėlimo kelionė
Istorinė Marija EPA nuotrauka
Robert P. Maloney C.M.
Marija nebuvo gležna Ką mes iš tikrųjų žinome apie moterį, kurią vadiname Dievo ir Bažnyčios Motina, pirmąja šventąja, tikinčiųjų pavyzdžiu? Ką gali apie Mariją atskleisti šiuolaikinės Šventojo Rašto studijos, archeologiniai tyrinėjimai bei jos laikų literatūros analizė? Kviečiu skaitytoją kartu su manimi pasvarstyti apie „istorinę Mariją“, kurios gyvenimas yra susipynęs su Jėzaus paslaptimi. Žvelgdami į Marijos žydiškas šaknis (kilmę), tokie rašytojai kaip Raymondas E. Brownas S.S. knygoje The Birth of Messias, Johnas P. Meieris knygoje A Marginal Jew ir Elizabeth A. Johnson knygoje Truly Our Sister atidžiai tyrinėjo religines, ekonomines, kultūrines ir politines kasdienio jos gyvenimo aplinkybes. Jų atkurtasis vaizdas
6
ganėtinai skiriasi nuo idiliškų viduramžių menininkų paveikslų ir romių poetų bei kompozitorių rapsodijų. Marija iš tikrųjų buvo vadinama Miriam, kaip ir Mozės sesuo. Labai panašu, jog ji gimė mažame Galilėjos miestelyje Nazarete, turinčiame apie 1600 gyventojų, kai sritį valdė Erodas didysis, įnirtingas marionetinis karalius, besiremiantis Romos kariuomene. Nazaretas daugeliui žydų buvo nesvarbus miestelis: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?“ (Jn 1, 46). Jis niekada neminimas nei Žydų raštuose, nei Talmude. Marija kalbėjo aramėjiškai, galilėjietiška tarme (plg. Mt 26, 73), tačiau ji turėjo kontaktų ir su daugiakalbiu pasauliu. Ji girdėjo Romos karius, kalbančius lotyniškai, ji girdėjo graikų kalbą, kuri buvo
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. III (31)
Robert P. Maloney C.M. / Istorinė Marija
Kaip daugumos žmonių pasaulio istorijoje, taip ir Marijos nelengvas gyvenimas praėjo neužrašytas.
vartojama komercijoje ir išsilavinusiųjų aplinkoje, ji girdėjo ir hebrajų kalbą, kai sinagogoje buvo skaitoma Tora. Marija priklausė valstiečių klasei, kuri vos pragyveno iš žemės ūkio ir smulkaus, negarantuojančio nuolatinių pajamų dailidės amato, kuris buvo Juozapo ir Jėzaus profesija. Ši žmonių grupė sudarė 90 procentų gyventojų, kurie nešė valstybės ir mažos privilegijuotųjų klasės išlaikymo naštą. Jų gyvenimas buvo sunkus, apkrautas trigubais mokesčiais: Romai, Erodui didžiajam ir šventyklai, kuriai tradiciškai jie privalėjo atiduoti 10 procentų derliaus. Amatininkai, kurie sudarė apie 5 procentus gyventojų, turėjo netgi mažesnes pajamas už tuos, kurie nuolatos dirbo žemę. Kad turėtų maisto, jie derindavo savo amatą su žemdirbyste.
Taigi Šventosios šeimos įvaizdis, kaip mažos trijų asmenų grupės, gyvenančios ramioje, panašioje į monastinę, dailidės dirbtuvėje, yra labai neįtikėtinas. Kaip daugelis to meto žmonių, jie tikriausiai gyveno šeimos ir artimųjų apsuptyje, kur keli vieno, dviejų kambarių namai buvo pastatyti aplink atvirą kiemą, kuriame giminės dalydavosi krosnimi, vandens cisterna bei girnomis grūdams malti, ten taip pat buvo laikomi naminiai gyvuliai. Labai panašu, kad Marija, kaip ir daugelis pasaulio moterų, vidutiniškai 10 valandų per dieną užsiimdavo namų ruoša: nešdavo vandenį iš artimesnio šulinio ar šaltinio, rinkdavo malkas ugniai, virdavo valgį, plaudavo virtuvės rykus ir drabužius. Kas priklausė tam šeimos ir artimųjų ratui? Evangelija pagal Morkų kalba apie Jėzų „Argi jis ne dailidė, ne Marijos sūnus, Jokūbo, Jozės, Judo ir Simono brolis“ (Mk 6, 3). Ar tie broliai ir seserys (plg. Jn 19, 25) buvo Jėzaus tetos vaikai, taigi jo pusbroliai ir pusseserės? Ar jie buvo Juozapo vaikai iš ankstesnės santuokos? Mes nežinome jų tikslaus giminystės ryšio su Jėzumi ir Marija, tačiau tikėtina, kad jie visi gyveno arti vieni kitų toje pačioje sodyboje. Tuo metu Palestinoje merginos paprastai tekėdavo maždaug trylikos metų, kad būtų užtikrinta jų mergystė ir kad galėtų pagimdyti kuo daugiau vaikų. Taigi panašu, jog Marijos sužadėtuvės su Juozapu (Mt 1, 18) ir Jėzaus gimimas įvyko jai esant dar visai jaunai. Lukas nurodo, kad Marija pagimdė Jėzų per gyventojų surašymą, kurio reikalavo romėnai apie šeštuosius metus prieš Kristų, oloje ar gyvulių tvarte. Ėdžios atstojo vaikišką lovelę. Panašiai ir mūsų laikų pabėgėliai naudoja kartonines dėžes ir kitus pačių pasigamintus daiktus kaip laikinas loveles savo naujagimiams. Klysčiau manydamas, jog Marija, nors tik trylikametė, buvo gležna. Kaip valstietė moteris, kuri būdama nėščia pajėgė vaikščioti kalvotomis Judėjos apylinkėmis, pagimdyti kūdikį tvarte, maždaug kartą per metus įveikti keturių ar penkių dienų kelią į Jeruzalę, miegoti po atviru dangumi, kaip ir kiti piligrimai, ir triūsti kasdienius namų ruošos darbus, ji tikriausiai buvo tvirta jaunystėje, taip pat ir būdama jau vyresnio amžiaus. Mes taip pat klystume ją piešdami kaip Fra Lippo Lippi`s, puošniai apsirengusią, mėlynakę, šviesiaplaukę Madoną, pagražinančią Kalėdų atvirukus. Nepaisant to, ar ji buvo gražuolė, ar ne, ji buvo tokių bruožų, kaip ir kitos žydų ir palestiniečių moterys šiandien. Greičiausiai ji buvo tamsiaplaukė ir tamsiaakė. Abejotina, ar ji mokėjo skaityti ir rašyti, nes raštingų moterų tuo metu buvo itin reta. Tuo tarpu buvo labai paplitusi žodinė kultūra, viešai skaitomi Šventieji Raštai, pasakojamos istorijos, deklamuojamos poemos, dainuojamos dainos.
8–111 psl. praleisti
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. III (31)
7
Maranata Viešpatie, prisimink piktavalius Gianfranco Ravasi Kiek maldų buvo išraižyta ant paminklinių akmenų bažnyčiose, koplyčiose, vienuolynuose, seminarijose, rūmuose, pilyse, kapinėse! Tai žodžiai, „geležiniu plaktuku ir švinu ant uolos amžinai iškalti“ (Job 19, 24). Pirmoji malda, kurią cituosiu, saugoma Blois katedroje, Prancūzijos mieste prie Luaros, esančiame už 180 km į pietus nuo Paryžiaus. Ją rado amerikiečių kareivis ką tik išvaduotoje Aušvico nacių koncentracijos stovykloje – maldą ant popierinio įpakavimo skiautės užrašė vienas kalinys žydas prieš savo mirtį:
Viešpatie, kai grįši į savo šlovę, prisimink ne tik geros valios žmones, bet taip pat ir piktavalius. Tačiau prisimink ne jų darbus ir smurtą, o vaisius, kuriuos mes sukūrėme dėka to, ką jie mums padarė. Prisimink vienų kantrybę, kitų drąsą, nuolankumą, prisimink proto didybę, tikėjimą, kurį jie pažadino mumyse. Ir padaryk, Viešpatie, kad šie mūsų sukurti vaisiai vieną dieną taptų jų išgelbėjimu.
EPA nuotrauka
Tai jaudinamas ir labai „krikščioniškas“ meilės, atmetančios visokį kerštą ir perteikiančios grynai evangelinę nuotaiką, liudijimas. Kitas pavyzdys – greičiau įspėjimas, kalbantis apie teisingumą, kurį Kristus parodo savo tikintiesiems: nors malda yra tobulas dialogas, ji gali virsti tik klausymusi. Šis tekstas paimtas iš Liubeko katedros Vokietijoje, tačiau panašų įrašą galima rasti ir kitose kulto vietose:
Mane vadinate mokytoju ir manęs nesiklausote, mane vadinate šviesa ir manęs nematote, mane vadinate keliu ir manimi nesekate, mane vadinate gyvenimu ir manęs netrokštate, mane vadinate tiesa ir manęs nepriimate, mane vadinate mylimu ir nemylite, mane vadinate amžinu ir manęs neieškote, mane vadinate atlaidžiu ir į mane nesikreipiate, mane vadinate teisingu ir manęs nebijote. Jei aš jus pasmerksiu, nekaltinkite manęs! Parengė Dalia Žemaitytė
112
Kelionė su Bernardinai.lt 2015 m.
N r. III (31)
Andrius Navickas LAISVŲ ŽMONIŲ BENDRUOMENĖ?
Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009, faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas: zurnalas@bernardinai.lt