2010 m. Nr. IV (12)
su Bernardinai
.lt Gyvųjų Dievas Asmenybė.
Irena Vaišvilaitė Ištižėlių karta Vorkuta, arba Šiaurės katakombos
Julius Sasnauskas apie valgymą
Gendrutis
Morkūnas
Švęsti kosmose ir tvarte „Bernardinai.lt“ išleista knyga „Švęsti kosmose ir tvarte“ – tai iškilaus fiziko, talentingo vaikų bei paauglių rašytojo ir originalaus publicisto Gendručio Morkūno (1960–2009) eseistikos palikimas bei bičiulių, bendražygių atsiminimai apie šią ypatingą asmenybę. G. Morkūno esė neabejotinai priklauso lietuviškos eseistikos „aukso fondui“, išsiskiria ypatingu stiliumi bei žaismingumu. Knyga skirta visiems, kurie dar nepamiršo stebėtis, šypsotis ir mylėti.
•
Evangelijoje yra tas garsus sakinys: „Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“. Kažkuris iš teologų net siūlė jį paskelbti tikėjimo dogma. Esu galvojęs ir viena, ir kita, kaip čia tuo vaiku pasidaroma. Ir vis tuščiai, pro šalį. Turėjo atsirasti Bernardinų pastogėje Gendrutis Morkūnas, kad ūmai praregėtum. Jis visas buvo iš ten, iš dangaus karalystės slėnių. Šiurpiai įsivaikinęs. Gyvendamas, rašydamas, mirdamas. Kun. Julius Sasnauskas OFM
su Bernard
inai.lt
2010 m. Nr. IV (12) ISSN 1822-9611
Leidžiamas nuo 2008 metų
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“ Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Redaktoriaus palydėjimas
Redaktorius Andrius Navickas Viršelio nuotrauka Gedimino Kajėno Nuotraukos: Zenekos, Bertos Tilmantaitės, Mildos Juknevičiūtės ir kt. Maketo dizainas Povilo Zaleskio Talkininkai: Ramunė Balčiūnaitė, Dalia Zaleskienė, Gediminas Kajėnas, Antanas Šimkus Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova Rėmėjas
parėmė rubrikas Šeima, Civitas, Asmenybė, Pokalbiai apie kultūrą, Aštuntoji diena, Atmintis, Sielogyda Tiražas 2500 egz. Formatas 210x280 Spausdino
EPA nuotrauka
Logistikos partneris
Dar pirmųjų amžių krikščionys sakydavo, jog turėtume dėkoti savo dangiškajam Tėvui, kad Jis neišpildo visų mūsų prašymų. Tačiau šią tiesą paprastai pamirštame ir nirštame ant Dievo, jog gyvenime kas nors ne taip, kaip mums norėtųsi. Mes juk esą geriausiai žinome, ko mums reikia, kas yra visavertis gyvenimas, o Jis, jei iš tiesų mus myli, tegu kantriai pildo mūsų užgaidas. Kitaip nubausime Jį, pasakysime, kad Jo nėra ar ignoruosime per sakramentus teikiamas dovanas. Tėvystės ir pasitikėjimo Dievu erozijos labai susijusios. Natūralu, kad, sparčiai keičiantis technologijoms, lieka vis mažiau sričių, kur tėvai dar gali būti savo vaikams autoritetu. Tuo labiau kad ir gyvenimiška patirtis vis dažniau pralaimi lankstumo, naujumo imperatyvui. Ortodoksija – išsilaikymas tiesos kelyje – užleidžia vietą savirealizacijos, suprantamos kaip „tapk potyrių kaupykla“, imperatyvui. Taip pat ir apie dangiškąjį Tėtį pradedama kalbėti tarsi apie kaime paliktą senolį, kurį, jei spėjame, sekmadienį aplankome, panyrame į dvasingą bažnyčios atmosferą (pakvėpuojame grynu kaimo oru), išklausome pamokslo apie tai, kad seniau žmonės buvo doresni ir draugiškesni, palinksime galvomis ir panyrame į gyvenimą, apie kurį dangiškasis Tėtis esą menkai ką supranta. Tačiau Tėtis priima mus net ir tokius: palaidūnus ir pasipūtėlius. Jis šildo mus savo žvilgsniu, nesididžiuoja sugrįžti net ne kartą atstumtas, o Jo glėbys nepanaikina mūsų unikalumo, bet gydo ir pripildo gyvybės net tada, kai, regis, visiškai palūžtame žemiškoje kelionėje. Šis žurnalo numeris – tai Viešpaties žodžių: „esu gyvųjų Dievas“ – rečitavimas unikaliose gyvenimo situacijose, skirtingose veiklos srityse. Labai dažnai nepastebime Dievo, nes mūsų žvilgsnis nukreiptas arba atgal, stengiantis pro kelių tūkstantmečių istorijos brūzgynus įžiūrėti Įsikūnijusįjį, arba į tolį, viliantis susitikimo, kai baigsis mūsų žemiškasis laikas. O Jis stovi šalia mūsų ir žvalgosi kartu su mumis. Jis kasdien glosto mums galvą, nušluosto ašaras ir kantriai laukia, kol neimituosime gyvenimo, nelauksime gyvenimo, bet gyvensime čia ir dabar, nes amžinybė ir dabartis – tai dvi vienos monetos pusės. Andrius Navickas
Turinys Prisikėlimo kelionė
Sielogyda
Priimti Viešpaties išgydymą Metropolitas Antonijus iš Surožo
5
„Ar turėčiau atimti iš savęs gyvenimą?“ Charlottei Raven
40
Gyvųjų Dievas Karl Rahner SJ
6
Šalin, niekšai! Dolores Alexaindre RSCJ
8
Jūs – pasaulio šviesa Jonathan Düring OSB
10
12
26
50
Pokalbis su fotomenininkais broliais Černiauskais 62
„Aš žinau, kam tarnauju“
Tėvo vaidmuo Dievo paieškose 33
Donaldas Kajokas
72
Nemanau, kad ir kinas gali būti tuo menu, kuris išgelbės pasaulį
Gyvybė – dovana, kurią labiausiai branginame, bet nesutinkame pasidalyti 36
Nerijus Milerius
79
„Man kurti kino filmą yra veikiau dorovinė, o ne profesinė užduotis“
Civitas
Andrejus Tarkovskis
85
In Memoriam Gintautas Abarius
Tikrieji Lietuvos gelbėtojai Andrius Navickas
Kunigas Arūnas Pranciškus Peškaitis OFM
Keturios akys – vienas regėjimas
Ištižėlių karta
Charles Moore
48
Pokalbiai apie kultūrą
Šeima
Charles J. Chaput OFM Cap
Vladimiras Legoida
Dievo pašaukimas visada palieka labai daug laisvės žmogui
„Tvirtai tikiu, kad Dievas rūpinasi pasauliu ir yra pasaulyje“
Hara Estroff Marano
Apie kūrybingą meilę
Pašaukimas
Asmenybė Irena Vaišvilaitė
Ugdymas
38
(1959–2010)
89
Atmintis Vorkuta, arba Šiaurės katakombos
96
Apie valgymą
Kun. Julius Sasnauskas OFM
Aštuntoji diena
Maranata
Atsisveikinimas
Paskutinis teismas
Antanas Šimkus
Maratonas
Donatas Petrošius
104
Peter Rollins
110
112
106
EPA nuotrauka
Vilties pėdsakais
Skanaus