2013 m. Nr. I (21)
su Bernardinai
.lt
Krikštas –
daugiau nei šeimos šventė Šventosios Žemaitijos gimimas Kas yra tikrasis mūsų priešas? Menas nepripažįsta kompromisų
2%
– PAR A M A N E AT VĖRUS PI N I G I N Ė S
Primename, kad pagal LR Paramos ir labdaros Įstatymą galite teikti paramą neatvėrę piniginės. Kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 proc. valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali paskirti pasirinktai organizacijai. Skirkite šią paramą VšĮ „Bernardinai.lt“ ir sustiprinkite nekomercinę, kitokią žiniasklaidą. Jūsų parama bus skirta internetinio dienraščio Bernardinai.lt, ketvirtinio žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ leidybai ir Bernardinai.TV laidų kūrimui.
PA R A M Ą G A L IT E PE RV E S T I : •
elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu deklaravimas.vmi.lt
•
užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui
•
voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui
Prašymo blankus galima gauti apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose arba teritoriniuose jų skyriuose.
D U OM EN Y S , R EI K A L I N G I PI L DA N T PR A Š YM O F O R M Ą : paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): paramos gavėjo pavadinimas: buveinės adresas:
300671187; Viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“; Maironio g. 10, 01124 Vilnius.
PA R E M K ITE VšĮ „BERNARDINAI.LT“ JAU ŠIANDIEN. NEDELSKITE, NES PRAŠYMAI PRIIMAM I T I K I K I G EG UŽ Ė S 1 D. Pagarbiai, VšĮ „Bernardinai.lt“ direktorius
Andrius Navickas
Ačiū , kad esate kartu! Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius • Tel. +370 5 231 3009 • faks. 370 5 278 4991 • El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
su Bernard
inai.lt
2013 m. Nr. I (21) ISSN 1822-9611
Leidžiamas nuo 2008 metų
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“
Redaktorius Andrius Navickas Viršelio nuotrauka Evgenia Levin Nuotraukų autoriai: Kostas Kajėnas, Jolanta Klietkutė, Evgenia Levin, Asta Plechavičiūtė, Romualdas Požerskis ir kt. Maketo dizainas Povilo Zaleskio Talkininkai: Gediminas Kajėnas, Jurga Lūžaitė-Kajėnienė ir kt. Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova Rėmėjai
parėmė rubrikas: Asmenybė, Aštuntoji diena, Atmintis, Pokalbiai apie kultūrą, Europa 2013 m. SRTRF parama – 40 000 litų
600 egz. leidyba remiama iš projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, finansuojamo Europos socialinio fondo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą” priemonę VP1-2.2-ŠMM10-V „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“, lėšų.
Tiražas 3100 egz. Formatas 210x280 Spausdino UAB „BALTO print“
Logistikos partneris
Redaktoriaus palydėjimas Priimti Krikštą – tai atverti duris įsimylėjusiam Viešpačiui. Pirmasis gydantis „taip“ – prisidėti prie Dievo Tautos karavano. Krikštas yra kelionės pradžia, tačiau daugiau nei tik pirmas žingsnis. Tai –krypties įgijimas, lemtingas susitikimas, atveriantis naujų galimybių. Krikšto, kaip naujojo žmogaus gimimo, radikalumas kiek paslepiamas po prie patogios šių dienų buities pritaikytų apeigų šydu. Tačiau nepamirškime, kad krikštykla buvo, yra ir bus Bažnyčios įsčios. Kaip giedama vienoje iš giesmių: „Kas mums būtų iš gimimo, jei nebūtų Atpirkimo?“ Sudėtinga perteikti Krikšto malonę, džiaugsmą ir iššūkį. Štai pradėjome švęsti Žemaitijos krikšto jubiliejų. Sudaryta prasmingų renginių programa. Tačiau per minėjimų gausą neprasilenkime su svarbiausiu herojumi – Jėzumi Kristumi. Patogiausia ir lengviausia būtų užkabinti Jam medalį, paspausti ranką ir palinkėti toliau darbuotis Žemaitijos ir visos Lietuvos labui. Tačiau, mano galva, daug svarbiau įsiklausyti, kokią svajonę Jis yra mums nuaudęs, kokiems žygiams šaukia. Paskutinis pagoniškas kraštas Europoje – Žemaitija – sunkiai pratinosi prie Krikšto atvertų galimybių, tačiau mūsų Viešpats mėgsta pokštus, ir štai jau XVIII amžiuje prabylama apie Šventąją Žemaitiją. Kanos stebuklo pakartojimas – paskutiniai Europos pagonys virsta ištikimais Jėzaus karžygiais, drįstančiais paaukoti už tikėjimą net gyvybę. Kiek šios Žemaitijos išliko šiandien? Kur ji pasislėpė? Popiežius Benediktas XVI atkakliai kartoja, kad šiandien į krizę įklimpusią Vakarų civilizaciją gali išgelbėti tik nauji šventieji. Tuo tarpu mes visas gyvenimo problemas linkę matyti pro marksistinės ekonomikos pirmumo linzes. Gal Krikšto jubiliejaus apmąstymas pasės naujų vilties sėklų ir norą būti geriausiems pakeis troškimas būti šventiems? Popiežius tvirtina, kad dabartinės civilizacijos ateitis priklausys nuo „kūrybingos mažumos“ drąsos ir išminties. Tad ar esame pasiryžę plaukti prieš konjunktūros srovę, ar turime drąsos likti ištikimi krikšto pažadams ir surizikuoti įkūnyti gaivias permainas? Labai norėčiau, kad žurnalas, kurį laikote rankose, padėtų atgaivinti širdyje susitikimo su Jėzumi patirtį, Amžinybės šypsnį mūsų gyvenimuose. Juk kaip teigė dar Sokratas, tikrasis žinojimas savo esme yra prisiminimas… Andrius Navickas
Evgenios Levin nuotrauka
Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Turinys
»
Prisikėlimo kelionė
4
Krikštas – tai gyvenimo kulminacija
6
Naujoji tapatybė su Kristumi
9
Pasinerti į žmogystę
»
10
Metropolitas Antonijus iš Surožo
Anselm Grün OSB
Enzo Bianchi
Katechezė „Krikštas – daugiau nei šeimos šventė“ Kun. Artūras Kazlauskas
»
16 »
20
Atmintis Šventosios Žemaitijos gimimas Vacys Vaivada
»
44
Asmenybė „Iki pat šiandien esu „hipis pacifistas““
36
„Dievas ieško kiekvieno žmogaus“ Sigitas Daugnoras
Tarp formos ir turinio Justinas Lingys
Popiežiaus Benedikto XVI žinia šių laikų Europai Samuel Gregg
48
Kun. Benediktas Jurčys OFM
28
Europa
Katalikybė – dar viena ideologija? George J. Marlin
»
Protas ir tikėjimas
50
Krikščioniškos šiuolaikinio mokslo įsčios Mariano Artigas
»
Tikėjimo vartai
86
Kas yra tikrasis mūsų priešas?
90
Šv. Siluanas Atonietis. Šventasis be sienų ir Visuotinės Bažnyčios mistikas
Peter Kreeft
Michel de Meulenaer
»
Šeima
54
Trys vaikai – trigubas džiaugsmas
56
Kaip kapitalizmas griauna šeimą
»
Jurga Lūžaitė-Kajėnienė
Dieter Thomä
Pokalbiai apie kultūrą
60
Kaip gimsta bažnyčia
66
„Menas nepripažįsta kompromisų“
76
Fotografija kaip meditacija
Kęstutis Pempė
Vladimiras Tarasovas
Mindaugas Gabrėnas
»
Apie sekimą šventaisiais šiandien Donatas Puslys
Aštuntoji diena
101
Šalis, kurion su ašara grįžtu
104
Akmenų prieglauda
108
Upė. Atsisveikinimas
»
110
Justinas Lingys
Donatas Petrošius
Antanas Šimkus
Skanaus Sausaininė laimė
»
Maranata
112
Ryto malda Dietrich Bonhoeffer
EPA nuotrauka
97
Prisikėlimo kelionė.indd
Krikštas – tai gyvenimo kulminacija
Metropolitas Antonijus iš Surožo
4
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. I (21)
Metropolitas Antonijus iš Surožo / Krikštas – tai gyvenimo kulminacija Kai šeimoje gimsta kūdikis, visi džiaugiasi – tai šventė, nes žmogus atėjo į pasaulį ir su juo begalinė viltis. Pirmiausia su kūdikiu į pasaulį įžengė tyrumas, šviesa, atvirumas bei galimybė kitiems žmonėms pažinti meilę ir ja gyventi. Per kūdikį įžengė ir viltis, nes šiam kūdikiui viskas įmanoma, jei tik tie, kuriuos jis sutiks savo gyvenimo kelyje, bus dosnūs meilės ir padės jam tapti tikru žmogumi, sugebančiu kitus mylėti net pamiršdamas save, sugebančiu Dievą mylėti taip, kad širdis tampa tokia gili ir plati, jog sutalpina dangų. Per Krikštą šis kūdikis įžengia į Bažnyčią, ir tai taip pat visos Bažnyčios didžiulė šventė. Juk Bažnyčia be žmonių tėra pastatas, o tikroji Bažnyčia – tai visi mes, kartu su Jėzumi, Dievo Motina, Jonu Krikštytoju, visais šventaisiais, – visi, tiek šventieji, tiek nusidėjėliai, susirinkę Kristaus vardu, Jo meilės sujungti, Šventosios Dvasios mokomi. Bažnyčioje nebūna svetimo skausmo ar džiaugsmo. Juk jei vienas šeimos narys susiduria su problemomis, kiti negali likti abejingi. Taip pat vieno nario džiaugsmas persiduoda ir kitiems. Todėl labai svarbu, kad visi sakramentai, kuriuos švenčia Dievo Tauta, būtų bendruomeniški: Krikštas, Santuoka, Sutvirtinimas vyktų visos bendruomenės akivaizdoje. Kūdikio krikštas ypač svarbi visai Bažnyčiai šventė, kuri turėtų pripildyti džiaugsmo kiekvieną. Kiekviename iš mūsų kažkada gyveno kūdikis. Jeigu jis dar gyvas, tai mūsų siela dar jautri, pagavi. Jei jaučiame, kad mūsų širdis surambėjo, mūsų gyvenime daug miglos, mažai džiaugsmo, tai ir vėl kūdikis suteikia galimybę atgaivinti savyje tai, ką esame apmarinę. Tik turime mokytis kartu su juo stebėtis, džiaugtis ir mokytis iš jo, nes pasakyta – jei netapsime kaip vaikai, neatrasime kelio į Dangaus Karalystę. To vaikiško tyrumo išsaugojimas – didžiulė atsakomybė, taip pat kaip ir atsakomybė už tuos vaikus, kurie gyvena aplink mus, kurie sprendžia sudėtingas problemas, išgyvena sunkias dramas. Privalome padaryti viską, kad jie nebūtų paniekinti, sulaužyti, subjauroti aplinkos.
Nuodėmė žudo ir atskiria nuo mūsų gyvybės šaltinio. Ji pirmiausia žudo tą tyrumą ir džiaugsmą, kurį Viešpats kiekvienam dovanoja. Todėl galime sakyti, kad kiekviename iš mūsų yra Lozorius, kiekvienam iš mūsų tenka būti Mortos ir Marijos vietoje, kurios eina prie mirusio brolio Lozoriaus ir rauda, jog mirė tas, kuris Jėzui buvo brangus. Mūsų sieloje taip pat vis kankinamai gimsta klausimas: kodėl pražudėme tas galimybes, kurios mums buvo padovanotos, kodėl nepasinaudojome tomis dovanomis, kurios mumyse stiprintų džiaugsmą ir gyvenimą?
Kiekvienas iš mūsų gali išgirsti
Tačiau ne nevilčiai priklauso paskutinis žodis. Pas kiekvieną iš mūsų ateina Jėzus Kristus, ir mes turime galimybę pulti prie Jo kojų ir pasakoti apie savo gėlą. Kiekvienam jis atsako: neliūdėk, tavyje gims Dangaus Karalystė, tu patirsi gyvenimo pilnatvę. Mums sunku patikėti – ar kalbi, Viešpatie, apie laikų pabaigą? Aš noriu tikėti, kad galiausiai ašaros bus nušluostytos, bet tai bus tarsi jau po visko. Tačiau Jėzus mums atsako – netiesa tai, ką sakai. Aš esu prisikėlęs Viešpats, ir kiekvienas, kuris manimi įtikės, mane priims, net jei yra miręs, prisikels, atgys. Kiekvienas iš mūsų gali išgirsti Viešpaties raginimą: kelkis, Lozoriau, iš kapo, būk gyvas, būk mano draugas čia ir dabar, kur prasideda Dangaus Karalystė, kur prasideda mūsų kelionė į pilnatvę ir Viešpaties artumą. Per Krikštą kūdikis įžengia į Bažnyčią ir kartu Viešpats įžengia į jo gyvenimą. Tai kelionės pradžia, bet kartu tai kiekvieno gyvenimo kulminacija, durys į gyvenimą, nuo kurių vis nuklystame, ir prie kurių Viešpaties malonė mus grąžina.
Evgenios Levin nuotrauka
Viešpaties raginimą: kelkis, Lozoriau, iš kapo, būk gyvas, būk mano draugas čia ir dabar, kur prasideda Dangaus Karalystė
Parengė Andrius Navickas
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. I (21)
5
6–112 psl.
Skaitykime kartu
enimo Vaizdai iš gyv kt. bobulytės ir
Antanas Šimkus, Ieva Babilaitė Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.
s Antanas Šimku Ieva Babilaitė
Ši knyga – tai poeto ir dailininkės dueto bandymas kalbėti vaikams (ir ne tik jiems) apie senatvę kitaip. Leidinyje su humoru pateikiami vaizdai ir įvykiai iš vienos tokios bobulytės kasdienybės. Su ta kasdienybe knygos herojė tvarkosi taip, kad net didžiausias pramuštgalvis ieškodamas nuotykių nesugebės. Duokdie tokią nenuobodžią senatvę kiekvienam! Bent šios knygos autoriai taip senti norėtų… O jūs?
Gendrutis Morkūnas.
Puodukas kefyro ant palangės/ Apie gyvenimą sergant Paskutinėmis gyvenimo dienomis rašyta biografi nė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą… Šia knyga autorius kviečia kiekvieną skaitysiantį ją susimąstyti apie savo ir šalia esančiųjų sveikatą, išgirsti savo kūną, atidžiai elgtis su savimi…
Chiara Lubich
A kimirkos paslaptis
Chiara Lubich
Mintys apie gyvenimą dabartimi Chiara Lubich (1920-2008), Fokoliarų judėjimo įkūrėja, yra laikoma viena įtakingiausių XX amžiaus asmenybių, reikšmingai prisidėjusi prie bendrystės Katalikų Bažnyčioje stiprinimo, visuotinai pripažintos ekumeninės veiklos, dialogo su didžiosiomis pasaulio religijomis bei netikinčiais žmonėmis. Šioje knygoje surinkti Chiaros Lubich pamąstymai ir patarimai naudingi tiems, kurie, besigrumdami su gyvenimo negandomis, jaučia poreikį „sustabdyti laiką“, padaryti savotišką egzistencinę „pauzę“, kad vėl atrastų save ir savo gyvenimo kelią.
Bernardinai.lt knygynas
w w w.bernardinai.lt/knyg ynas