2013 m. Nr. II (22)
su Bernardinai
.lt
su Bernardinai
.lt
Ž U R N A LO „ K E L I O N Ė S U B E R N A R D I N A I . LT “ PR E N U M E R ATA – P U I K I D O VA N A S AU B E I A RT I M I E S I E M S , D R AU G A M S I R KO L E G O M S
. II (14) m. Nr
II m. Nr.
(14)
2011
t ardinai.l
r. IV m. N
(16)
) m. Nr . III (15 2011
a.
NA I.L T
is
. IV (16 m. Nr
inai.lt
rnard
T NA I.L AR DI BE RN
dis o žo “ Diev i, žmogau?
ON KE LI
Ė SU
r tu „Ku
es
R E DA KC I J O J E G A L I T E Į S I G Y T I I R PR E N U M E R ATO S D OVA N Ų K U P O N Ą
ina
Žan
i.lt
Ale
o ke
apie lbiai
lias
kultū
LIETUVOJE:
rą:
s K azla ndas ilaitė Rola Bab as k Ieva ijaus Mac dras ksan Poka
su Be
2011
ard
AR DI
E co
ialin s socas yčio Bažn mok ym Tem
ern
BE RN
er to
su B
SU
Umb
yt
m. N r. III (1
5)
ON Ė
en
R aš ybė.
KE LI
2011 T NA I.L
KE LIO
BE RN NĖ SU
AR DI
eilė tik m i Nes da teis visa ojas
)
2011
2011
su Bern
Asm
I E Š KOT E D O VA N O S , K U R I B Ū T Ų I R G R A Ž I , I R N AU D I N G A ?
Eu r
opa
ir k r
ikšč iony bė umAsmenyb g a u ė. Meil dis Rom ės m um alda o de k alo gas
ės
Ged
meil ija: imo ranc rie art Tole ados p lno
ka nuo kas Laiš
m nuo
imin
as N
• „Lietuvos pašto“ skyriuose arba internetu www.post.lt, leidinio indeksas – 5470; • redakcijoje (Maironio g. 10, Vilnius) arba el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 36 Lt. Vieno numerio prenumeratos kaina – 9 Lt.
UŽSIENYJE: 2012 m. Nr. III (19)
2012 m. Nr. III (19)
su Bern
i.lt
Galutiniai dalykai
KEL ION Ė
) Nr. IV (20
Nutylima tem a. Pr
agaras
Nr. IV (20)
2012 m.
SU BER NAR DIN
AI.LT
ardina
2012 m.
2013 m. Nr . I (21 )
su B
erna
rdin a
i.lt Kas nutrynė
šypseną Eu ropai? Visata ant teptuko sm aigalio Kolaboran tų problem a
ON Ė
SU BE RN AR
DI NA
I.LT
2013
Kas yra ? is krikščion umą
ogaus or Apie žm ą ti sužeist Kaip gydyįvaizdį? Dievo
m. N r. I (21)
KE LI
KEL ION
NA RDI Ė SU BER
NA I.LT
su Bernardinai.lt
Kr
as ir mirtis Gyvenim ook'e“ „Faceb
e Dievas „Kūryboj mis, bet vėtro kalba ne atodūsiais“ švelniais
daug ikštas – iau n ei š šventė eimos Šven tos Žema itijos ios gimim as Kas y ra mūsų tikrasis prieš a s? Mena s ne komp pripažįsta romis ų
• el. paštu zurnalas@bernardinai.lt; • internetu www.bernardinai.lt/prenumerata; • atsiunčiant čekį (būtina nurodyti tikslų gavėjo adresą ir el. pašto adresą), čekio adresatas VšĮ „Bernardinai.lt“, adresas Maironio g. 10, 01124 Vilnius, Lietuva Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 25 USD arba 15 EUR. Jei norite įsigyti senesnių žurnalo „Kelionė su Bernardinai.lt“ numerių: • užpildykite prenumeratos formą internete www.bernardinai.lt/prenumerata; • skambinkite tel. (8 5) 2313 009; • rašykite el. paštu zurnalas@bernardinai.lt
Plačiau apie šiuos leidinius: www.bernardinai.lt/zurnalas Ačiū, kad skaitote ir esate kartu!
„B er nard i nai . lt “ re d akci ja
Maironio g. 10, LT-01124, Vilnius Tel. +370 5 231 3009, faks. +370 5 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
su Bernard
inai.lt
2013 m. Nr. II (22) ISSN 1822-9611
Leidžiamas nuo 2008 metų
Leidžia VšĮ „Bernardinai.lt“
Redaktorius Andrius Navickas Viršelio nuotrauka Milano Castello Sforzesco muziejaus eksponatas
Evgenios Levin nuotrauka Nuotraukų autoriai: Jolanta Klietkutė, Evgenia Levin ir kt. Maketo dizainas Povilo Zaleskio Piešiniai: Sieger Köder, Slawomir Luczynski Talkininkai: Gediminas Kajėnas, Jurga Lūžaitė-Kajėnienė Jurga Žiugždienė ir kt. Kalbos redaktorė Michalina Bočiarova Rėmėjai
Parėmė rubrikas: Asmenybė ir Pokalbiai apie kultūrą 2013 m. SRTRF parama – 40 000 litų
600 egz. leidyba remiama iš projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, finansuojamo Europos socialinio fondo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą” priemonę VP1-2.2-ŠMM10-V „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“, lėšų.
Tiražas 3100 egz. Formatas 210x280 Spausdino UAB „BALTO print“
Logistikos partneris
Redaktoriaus palydėjimas Bičiuliui paklausus, kokia pagrindinė naujojo žurnalo numerio tema, kiek sutrikau... Pokalbiai, svarstymai, dalinimasis džiaugsmais ir rūpesčiais – o kas svarbiausia? Kas kartą priminti, kad mūsų gyvenimai – taip pat ir Dievo reikalas? Jei Dievas su mumis, tai ko mums bijoti? Jis ištikimai keliauja greta. Tačiau ar aš keliauju su Juo, ar mes einame ten pat, o gal žvelgiu į Jį kaip į įkyrų bendrakeleivį? Krikščionių mąstytojas J. Masonas taikliai pabrėžė, kad mes niekaip negalime patikėti Dievo artumu. Nors tarsi kartojame „Tėve mūsų“, tačiau didžiąją gyvenimo dalį gyvename kaip našlaičiai. O Jis kantriai eina greta ne todėl, jog viskas mums sekasi, bet todėl, kad esame Jo mylimi bičiuliai. Motina Teresė sakė, jog Viešpats nereikalauja, kad būtume vykę, Jis tik prašo, kad būtume ištikimi tam laimės ir išsipildymo keliui, kuriuo kiekvienas esame apdovanoti. Vienas kertinių šio žurnalo žodžių yra „eucharistija“. Į lietuvių kalbą šį žodį galima versti kaip „dėkojimas“. Būti Viešpaties artumoje – tai ne atiduoti duoklę ar atlikti prievolę, tai semtis jėgų ir dėkoti. Popiežius Pranciškus – Bažnyčios pavasario simbolis – mums tai primena. Kasdien susiduriame su gundymais, į kiekvieną iš mūsų kreipiasi velnias su angelo kauke, žadėdamas lengvesnį gyvenimą, tačiau tiesa ta, kad kiekvieną kartą, kai nusigręžiame nuo sekimo Kristumi, griauname savo gyvenimą, kiekvieną kartą, kai liekame ištikimi, nepasiduodame gundymams, patiriame tikrąjį džiaugsmą. Sunkiausias gundymas – puikybė. Ji turi daug veidų. Vienas iš jų – savęs nuvertinimas, teigiant, kad didžioji kova už Dangaus karalystę – ne man. Esą, mane Dievas sukūrė ne kaip didvyrį, bet kaip statistą. Tai puikybė, prisidengianti kuklumo kauke. Kiekvieną iš mūsų Viešpats sukūrė tikslingai, ir kiekvienas turime unikalią misiją, kurios niekas kitas negali atlikti. Kaip rašė G. K. Chestertonas, pabaigoje nebus svarbu, ar mes kovojome spragilais, ar nendre, bus svarbu tik tai, kieno pusėje mes kovojome. Andrius Navickas
Evgenios Levin nuotrauka
Maironio g. 10 LT-01124 Vilnius Tel. (8 ~ 5) 231 3009 Faks. (8 ~ 5) 278 4991 El. paštas zurnalas@bernardinai.lt
Turinys
»
Prisikėlimo kelionė
4
Apie baltą spalvą ir kai ką daugiau
6
Vieno altoriaus suburti
12
Mūsų gyvenimai – ir Dievo reikalas
Ligita Ryliškytė SJE
Kun. Aušvydas Belickas
»
44
Kun. Kęstutis Dvareckas
Sielogyda Vaiko gyvybė ir moters teisės abortų dilemoje. Ar tikrai reikia rinktis vieną iš jų? Giedrė Širvinskienė
»
Asmenybės
14
Iš noro paaukoti savo širdį Jurek Czarniawski CSJ
22
In Memoriam „Taip atsitinka kuriant…“
»
48
Tikėjimo kelionė su popiežiumi Pranciškumi
54
Ar evangeliniai katalikai išgelbės Bažnyčią?
Marcelijus Martinaitis
32
„Man pats dalyvavimas Sąjūdyje buvo stebuklas“ Angonita Rupšytė
Tikėjimo vartai
George Weigel
56
Apie krikščionišką žemėlapį, vedantį aukštyn, ir reliatyvizmą Donatas Puslys
»
98
»
Pokalbiai apie kultūrą
62
„Viskas kažką reiškia…“
72
Žmogus su kino kamera
82
Vigilija balsams, žingsniams ir klepsidrai
Rimantas Sakalauskas
Jonas Gricius
»
Atmintis Apie pamaldumo draudimus ir šv. Kazimiero kulto gniuždymą sovietmečiu
Aštuntoji diena
104
Mamos poilsėlis
106
Apie laiškus, rašytus ranka…
108
Skaitmeninė vienatvė
Inesa Vaitkūnaitė
Jurga Lūžaitė
Sable Dickens
Algirdas Martinaitis
»
94
Kultūrų karavanai Algis Mickūnas
Sveikas, gyvenime Priklausomybė, sveikimas ir pagundų drakonai
»
110 »
112
Skanaus Saldi Dalios popietė
Maranata Nauja romumo malda James Martin SJ
EPA nuotrauka
88
Apie baltą spalvą ir kai ką daugiau Ligita Ryliškytė SJE
4
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
Kai buvau vaikas, man atrodė, kad mergaitėms lengviau suprasti, kas yra Eucharistija, nes per Pirmąją komuniją jos dėvi vien baltai. Baltos suknelės, balti veik didesni už galvą kaspinai, kokiais anuomet puošdavo mergaites mano parapijoje, balti bateliai, baltos kojinės, žodžiu – viskas balta. Kažkaip balta spalva man iki šiol atrodo daug pasakanti apie Eucharistiją, nors jau seniai įsitikinau, kad berniukai nenusileidžia mergaitėms mistinių slėpinių suvokimu. Tiesą sakant, balta net nėra spalva, bet greičiau šviesos srautas, kuriame randamos visų spalvų spektro bangos, nesugertos ir labai ryškios. Panašiai ir Eucharistijos slėpinyje Dievas atskleidžia save kaip meilės pilnatvę, kuri, pereidama mūsų gyvenimo prizmes, tampa atpažįstama kiekvienoj spalvoj. Bandant kalbėti apie Eucharistiją, prie baltos spalvos mane skatina grįžti ir du neseni išgyvenimai. Kaip ir vaikystėje, abu susiję su baltomis suknelėmis. Vienas jų – nauja patirtis ruošiantis sesers dukrelės krikštynoms. Be abejo, neapseita ir be miniatiūrinės sesers pasiūtos baltos suknelės – „apsivilkimo“ Kristumi ženklo. Prie jos dar grįšiu kiek vėliau. Kitas išgyvenimas – nuostabos, stebuklo ir dėkingumo patirtis, klausant vienos per šias Kalėdas Lietuvoje nutikusios istorijos, kurią papasakojo mažos mergaitės mama. Joms kartu meldžiantis vieną vakarą, prieš Kalėdas, mažoji kalbėjo: „Dievuli, labai prašau, pasakyk Kalėdų Seneliui, kad atneštų dovanų man ilgą baltą suknelę!“ Mama, klausydama šios maldos, kiek sunerimo, nes dovana jau laukė, bet tai nebuvo balta suknelė. Todėl ji tarė dukrelei: „Mieloji, geriau prašyk, kad Dievulis tau dovanotų suknelę ne dabar, bet kai eisi Pirmosios komunijos.“ Mažoji atkakliai meldėsi toliau: „Ne, Dievuli, prašau ilgos baltos suknelės Kalėdoms…“ Kalėdų rytą mama svarstė, kaip dukra jausis, neradusi baltos suknelės po eglute. Tačiau per pietus netikėtai užsuko seniai nesilankę draugai. Ištraukę ryšulį jie įteikė mažajai, o mamai paaiškino, kad šią dovaną perdavė jų pažįstama moteris, vieną kartą mačiusi jos dukrelę. Ji labai prašė, kad ši dovana pasiektų mergytę per Kalėdas. Ryšulyje buvo ilga balta suknelė. Mažoji priėmė tai su didžiuliu džiaugsmu ir kaip natūraliausią dalyką – ji prašė Dievulio, šis ir pasirūpino. Ilgai nelaukusi, ji tiesiog pasipuošė. Man ką tik papasakota istorija pirmiausia kalba apie Dievo dosnumą. Dievas be galo dosnus mums. Šio dosnumo viršūnė man yra Eucharistija – joje to, ką Louisas-Marie Chauvet vadina „simboliniais manais,“ dėka nuolat vyksta apsikeitimo stebuklas. Iš meilės Dievas nusižemina, apiplėšia pats save, prisitaikydamas prie žmogiškos prigimties ir ją prisiimdamas. Maža to, Jis iškelia tą žmogišką prigimtį į svaiginamas kryžiaus aukštumas. Jis atiduoda savo gyvybę, kad galiausiai mes galėtume dalyvauti dieN r. II (22)
Povilo Zaleskio nuotrauka
Prisikėlimo kelionė.indd
Ligita Ryliškytė SJE / Apie baltą spalvą ir kai ką daugiau viškos prigimties pilnatvėje, išlaisvinti iš nuodėmės ir jos ką ji su mumis daro, lygino ją su Krikšto slėpiniu. Jis sakė, pasekmių. Šio Dievo dosnumo neįmanoma regėti kaip kad kaip mes atrodome tokie patys prieš Krikšto sakranors kitaip kaip tikėjimo ir pasitikėjimo akimis. Tačiau mentą ir po jo, taip panašiai ir regimas duonos bei vyno net ir tikėjimas neapsaugo nuo įvairių pagundų. Būna, kad pavidalas Eucharistijos metu nesikeičia (Pamokslas 229A). pasiduodame pagundai Eucharistinio Dievo dosnumą lai- Radikalus perkeitimas, kuris įvyksta, nėra fizinėmis akimis kyti savaime suprantamu, mums priklausančiu. Būna, kai matomas perkeitimas. Ir vis dėlto mes įvairiausiais būdais jaučiamės beviltiškai „peraugę“, per daug gyvenimo vėtyti patiriame ir išreiškiame jį esant Krikšte baltais rūbais, kaip ir žeisti, kad begalėtume rizikuoti pasitikėti Dievo troškimu tais, kuriuos mano sesuo siuvo savo dukrelei; panardinimu mums save besąlygiškai dovanoti. Kaip dažnai tada Dievo į vandenį – mirties ir kėlimosi naujam gyvenimui simbolį, dosnumą įsivaizduojame tik kaip užtarnaujamą, proporcin- Kristaus šviesą liudijančia žvake. Eucharistijoje – pagarbiu gą mūsų pastangoms atlygį! Tuomet Dievo dosnumas mus to, kas regima kaip duona ir vynas, valgymu ir gėrimu. Taip glumina panašiai, kaip ir padienius darbininkus viename išreiškiame tikėjimą, kad šiais eucharistiniais pavidalais Jėzaus palyginime. Jame pasakojama, kad pasamdytieji mus apkabinanti Dievo meilė, pats gyvasis Jėzus, perpaskutinę valandą gavo tiek pat, kiek ir dirbę visą dieną: keičia mūsų širdis, kad taptume vis panašesni į Tą, Kurį denarą – tai yra tiek, kiek reikia tos dienos pragyvenimui priimame. Ne suknelėmis, kelnėmis, batais ar kojinėmis, (plg. Mt 20, 1–16). Kartais puolame ir į kitą kraštutinumą: nesiliaujame prašę baltų suknelių – to, ką galima pasverti, įkainoti, pamatuoti, parodyti, nors Dievas pasiruošęs duoti gerokai daugiau: patį save. Tuo tarpu Eucharistijoje, kaip ir istorinio Jėzaus gyvenime, Dievas atsiskleidžia kaip save dovanojanti meilė, kuriai svetima žmogiškoji buhalterija. Skirtingai nuo baltos suknelės, tokią dovaną priimti bet save dovanojančia meile. Šv. Augustinas mokė: „Tam, kartais nėra lengva. Atsimenu savo amžinatilsį tėtę, mano ką priimate, jūs atsakote „Amen“ („Taip, tai tiesa!“) ir atPirmosios komunijos dieną sakantį, kad esame linkę Dievą sakydami pasirašote. Tu išgirsti žodžius: „Kristaus Kūnas“ sutikti „ne tiek gerai pasiruošę, kiek gražiai pasipuošę“. Ir ir atsakai: „Amen“. Tad būk Kristaus narys, kad tavo Amen tuomet, ir dabar jaučiu, kad jo žodžiuose yra daug tiesos. būtų tikras“ (Pamokslas 272). Viena vertus, pamenu, jog anuomet Jėzus tikrai ypatinKiekvienas, kas rimtai bandė ištarti Amen, žino, kad gai ruošė susitikimui su Juo Eucharistijoje. Jo artumo visa mūsų gyvenimo kelionė yra nesibaigiantis Amen taišgyvenimą Švenčiausio Sakramento adoracijose besi- rimas. Tas Amen įgauna įvairiausių spalvų ir melodijų. ruošiant Pirmajai komunijai iki šiol nešiojuosi širdy lyg Jis gieda apie apsivilkimą nuoširdžiu gailestingumu, gešventą atspaudą ar švelnų prisilietimą. Tačiau jau tuomet rumu, nuolankumu, romumu, kantrumu ir dėkingumu. ir dar labiau vėliau Dievas leido patirti, kad būti pasiruo- Kartais jo melodija nurimsta, lyg ilsindama Dievo ausį šusiai priimti Eucharistinį Jėzų reiškia šį tą daugiau nei ar kalbėdama apie ramybę ir taiką, kuri jungia, ne skaldo būti apipiltai Dievo malonės. Tai reiškia ir atsiliepti šiai ar trupina. Kartais ji pliūpteli tikru staccato, dainuodama malonei. Leistis į kelionę, panašią į kviečio grūdo, nes „jei apie ištikimybės ryžtą, patvarumą ir ritmą. Mūsų Amen kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, sušvinta pavasarinių pievų žaluma, žibučių violetu ar neo jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ ( Jn 12, 24). Ilgainiui užmirštuolių melsvumu, kai nešame viltį ir paguodą. Jis Dievas mokė, jog Eucharistija kviečia ne tiek pakilti, kad blyksteli ryškiu Dievo Karalystės raudoniu, kai priešinamės skrajotume padebesiais, kiek nusileisti. Nusirengti viršu- neteisingumui, prievartai ir nuodėmei. Neabejoju, kad tinius rūbus, kaip Jėzus darė plaudamas mokiniams kojas, Amen švyti ir geltonai – kai atsiveria akys ir kai padedame pasilenkti prie kito meilės tarnystėje. Liautis dangsčiusis kitiems išvysti gyvenimo grožį ir spindesį. Yra ir rudų savo privalumais, privilegijomis, įsitikinimais, žaizdomis, Amen: gyvenimo rudenį ar kai viską pamažu tenka dosniai skirtumais, baimėmis ir priimti Dievo dovaną, įsileidžiant paleisti, be kartėlio ir su pasitikėjimu. Ir vis dėlto galiausiai Jo meilę, Jo tiesą ir Jo gyvybę. Eucharistija iš tiesų kviečia iš daugybės gerklių skambančio Amen spalvos susipina būti pasiruošus nusileisti į mirties savo netikrajam „aš“ ir susilieja. Tada lieka vien balta. Man tai Eucharistinės gelmę, kad gimtume naujam gyvenimui su Jėzumi, per Meilės, to tobulumo raiščio, be kurio mūsų širdys subyrėtų, Jį ir Jame. spalva. Joje vyksta visi stebuklai. Joje duonos užtenka tiek, Ta perėjimo iš mirties į gyvenimą dinamika neatsiejama kiek turime, kad ji būtų padauginta minioms ir dar liktų. nuo gyvenimo Velykų slėpiniu, kurį Eucharistijoje šven- Joje tai, kas paimama, palaiminama, sulaužoma ir išdaličiame. Ta pati dinamika aiškiai regima Krikšto sakramento nama, iš tiesų pamaitina. Joje ir patys pamažu tampame simbolikoje. Neatsitiktinai šv. Augustinas, bandydamas lyg ta laužoma duona – pasirinkti, palaiminti, dovanoti ir paaiškinti naujai pakrikštytiesiems, kas yra Eucharistija ir pasiųsti liudyti gyvenimo Jėzuje apstybę.
Eucharistijoje, kaip ir istorinio
Jėzaus gyvenime, Dievas atsiskleidžia kaip save dovanojanti meilė, kuriai svetima žmogiškoji buhalterija.
•
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. II (22)
5
6–109 psl.
Užuot keikęs tamsą, uždek žvakę
Tapk Bernardinai.lt ambasadoriumi savo mieste, rajone, bendrijoje, name Įsitrauk į kelio bendriją, kartu ieškančią tiesos, liudijančią ir skelbiančią Gerąją Naujieną. Tai galimybė stiprinti gyvybės ir solidarumo kultūrą. Tie nedideli laiko gabalėliai, kuriuos gali padovanoti kilniam tikslui, – tai savęs auginimas ir turtinimas.
Yra daug būdų, kaip gali atlikti „Bernardinai.lt“ ambasadoriaus misiją • Dalinkis tuo, ką perskaitei „Bernardinai.lt“ leidiniuose, ir ragink skaityti kitus. • Prisidėk prie „Kelionės su Bernardinai.lt“ žurnalo ar „Bernardinai.lt“ leidžiamų knygų platinimo. • Padėk organizuoti „Bernardinai.lt“ autorių ar redakcijos susitikimus savo mieste ar rajone. • Siūlyk temas, pašnekovus, dalinkis informacija, kuri gali būti įdomi ir „Bernardinai.lt“ skaitytojams, apie tai, kas vyksta Tavo mieste ar rajone. • Padėk atrasti žmonių, galinčių prisidėti prie „Bernardinai.lt“ medžiaginio pamato stiprinimo. • Prisidėk prie projektų, kurie galėtų sustiprinti „Bernardinai.lt“ rengimą.
Tapk mūsų bendražygiu, nes kartu mes galime kur kas daugiau. Jei susidomėjai ir nori prisidėti rašyk el. paštu ambasadoriai@bernardinai.lt, skambink (8~5) 231 3009, ateik į „Bernardinai.lt“ redakciją Maironio g. 10, Vilnius „Bernardinai.lt“ ambasadorių sąrašas bei kontaktai bus skelbiami redakcijos skiltyje. Sieksime puoselėti bendrystę, įtraukti mūsų ambasadorius į naujų iniciatyvų planavimą.
Skanaus.indd
Saldi Dalios popietė Dalia Survilaitė yra Bernardinai.tv režisierė, redakcijoje garsėjanti ir savo gaminamais skanumynais. Ne vienas buvome nustebinti originaliu jos paruoštų užkandžių skoniu, forma, spalva, kvapu… Pati Dalia sako, kad saldumynų gaminimas jai – savotiškas siautėjimo būdas, kada galima išbandyti kažką netradiciško. Dėl to jai ypač patinka švenčių laikotarpiai, kada sakosi gaminanti net kelių rūšių gardėsius, o recepto pavykimo lygį tikrinanti pagal artimųjų reakcijas – juk gera maloniai nustebinti. „Kartais, kai šventės dar toli, kalbinu vyrą eiti pas ką nors į svečius, nes noriu pagaminti pyragą“ – prisipažįsta Dalia. Šie receptai išsiskiria tuo, kad gaminami ne orkaitėje, nes Dalia jos šiuo metu tiesiog… neturi. Slyvų triufeliai atsirado domintis mažiau kaloringais, sveikesniais saldumynais, kuriuos kelis kartus pagaminus, šeimyna ir draugai liko patenkinti, už tai ir buvo įrašyti į sėkmingųjų receptų sąrašą. Be to, nebrangu ir greit pagaminama. Varškės želė su citrinų kremu atsirado iš sūrio pyrago ilgesio. Kadangi neturint orkaitės jo išsikepti neišeina, Dalia sugalvojo savąjį variantą. Ir jums Dalia rekomenduoja griežtai nesilaikyti visų recepto produktų sąrašo ir jų kiekio – daug smagiau interpretuoti, kada kažką pakeiti ir sukuri savąjį skonio šedevrą.
110
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. II (22)
Saldi Dalios popietė
Evgenios Levin nuotraukos
Džiovintų slyvų triufeliai Šauniam pulkui draugų pavaišinti prireiks: apie 200 g džiovintų slyvų (be kauliukų), 1 apelsino sulčių, šlakelio romo esencijos, 2-3 valgomųjų šaukštų kakavos, 1 valgomojo šaukšto cukraus pudros, apie 100 g mėgstamų riešutų (migdolai, lazdyno riešutai ar kt.). Gaminame. Slyvas reiktų išmirkyti apelsinų sultyse su lašeliu romo ar jo esensijos. Visus riešutus iš anksto susmulkinkite elektriniu trintuvu (blenderiu) ir supilkite į atskirą dubenį. Tuo pačiu trintuvu susmulkinkite išmirkusias slyvas, kartu su skysčiu, kuriame jos mirko. Į gautą tyrę supilkite kakavą ir cukraus pudrą. Jei per skysta, kakavos galima įdėti daugiau. Du trečdalius sumaltų riešutų suberkite į slyvų ir kakavos tyrę. Kitą dalį pasilikte apvoliojimui. Masę gerai permaišykite ir iš jos formuokite norimo dydžio rutuliukus (tarkim, graikinio riešuto dydžio), tada apvoliokite juos riešutuose. Padėkite į šaldytuvą sustingti, o vėliau jau vaišinkitės.
Želė tradiciškai galima gaminti su želatina, tik želatina stingsta žymiai ilgiau, todėl egzistuoja alternatyva – vegetariška želatina iš agaro (toks dumblis) miltelių. Želė gaminys su agaru sustingsta per 15-20 min., draugiškiau reaguoja į rūgščius padažus ar sultis ir yra patogesnis – neprilimpa prie kraštų ir lengvai „iššoka“ iš formos. Visų pirma gaminame želė. Tam reikės 400-500 g kreminės konsistencijos varškės, skardinės kondensuoto saldinto sutirštinto pieno, 15 g agaro miltelių (galima naudoti ir želatiną), 0,3 l vandens. Varškę sumaišome su kondensuotu pienu. Į puodą su vandeniu, nuolat maišydami, supilame agarą. Kai agaras ištirps ir skystis sutirštės, puodą nukaičiame (užvirti nereikia). Agarą supilame į varškės ir kondensuoto pieno mišinį ir gerai permaišome iki tolygios konsistencijos. Ilgai nelaukę, nes agaras labai greitai stingsta, supilame į norimą formą ir padedame į šaldytuvą. Citrininis kremas (lemon curd) – stebuklingas kulinarijos išradimas, kurį galima valgyti vieną, su kitais desertais, dėti kaip pertepimą į tortus ar pyragus, valgyti su sausainiais ir arbata ar tiesiog tepti ant bandelės. Šiuo atveju jis labai tinka kaip priedas prie varškės želė deserto, bet kas lieka nuo deserto, dažniausiai tiesiog suvalgoma atskirai – šaukštas po šaukšto. Taigi, citrininiam kremui prireiks 4 citrinų, 4 kiaušinių, 180 g sviesto, 200 g cukraus. Nutarkuojame visų citrinų žievelę ir išsunkiame jų sultis. Kiaušinius gerai išplakame. Puode ištirpiname sviestą. Į puodą su tirpintu sviestu beriame visą cukrų, supilame citrinų sultis ir tarkuotas žieveles bei kiaušinio plakinį. Visą laiką, virdami ant mažos ugnies, šluotele maišome, kad kiaušiniai nesuvirtų į kiaušinienę. Tai darome apie 20 min. Nukaitę, supilame į laikymo indą ir paliekame atvėsti. Citrininį kremą, tarsi padažą, užpilame ant želė – ir skanaujame.
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. II (22)
Parengė Jurga Lūžaitė
Varškės želė su citrininiu kremu
111
Maranata.indd
Nauja romumo malda James Martin SJ
Dieve, suteik man romumo priimti žmones, kurių negaliu pakeisti, o toks yra beveik kiekvienas, nes aš nesu Tu, Dieve. Bent jau nebuvau pastarąjį kartą, kai tikrinausi. Ir kadangi viską gali, Dieve, suteik man drąsos pakeisti tai, ką turiu pakeisti savyje, iš tiesų, gana daug ką, nes vėlgi aš nesu Tu, taigi, nesu tobulas. Verčiau rūpinsiuosi, kaip pasikeisti pačiam, nei jaudinsiuos, kaip pakeisti kitus žmones, kurių, kaip jau sakiau, vis tiek negaliu pakeisti. Ir suteik man išminties paprasčiausiai nutilti, kai tik galvosiu, kad esu šaunesnis už bet kurį kitą, šalia esantį, kad niekas, išskyrus mane, nesupranta, apie ką kalbama, ar kad tik aš vienas turiu visus atsakymus. O svarbiausia, Dieve, suteik man išminties prisiminti, kad aš nesu Tu. Amen. Parengė Dalia Žemaitytė Marijos Zaleskytės piešinys (8 m.)
112
Kelionė su Bernardinai.lt 2013 m.
N r. II (22)
Skaitykime kartu
enimo Vaizdai iš gyv kt. bobulytės ir
Antanas Šimkus, Ieva Babilaitė Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.
s Antanas Šimku Ieva Babilaitė
Ši knyga – tai poeto ir dailininkės dueto bandymas kalbėti vaikams (ir ne tik jiems) apie senatvę kitaip. Leidinyje su humoru pateikiami vaizdai ir įvykiai iš vienos tokios bobulytės kasdienybės. Su ta kasdienybe knygos herojė tvarkosi taip, kad net didžiausias pramuštgalvis ieškodamas nuotykių nesugebės. Duokdie tokią nenuobodžią senatvę kiekvienam! Bent šios knygos autoriai taip senti norėtų… O jūs?
Gendrutis Morkūnas.
Puodukas kefyro ant palangės/ Apie gyvenimą sergant Paskutinėmis gyvenimo dienomis rašyta biografi nė apysaka „Puodukas kefyro ant palangės“ – tai subtilus pasakojimas apie ligą ir jos prisijaukinimą… Šia knyga autorius kviečia kiekvieną skaitysiantį ją susimąstyti apie savo ir šalia esančiųjų sveikatą, išgirsti savo kūną, atidžiai elgtis su savimi…
Chiara Lubich
A kimirkos paslaptis
Chiara Lubich
Mintys apie gyvenimą dabartimi Chiara Lubich (1920-2008), Fokoliarų judėjimo įkūrėja, yra laikoma viena įtakingiausių XX amžiaus asmenybių, reikšmingai prisidėjusi prie bendrystės Katalikų Bažnyčioje stiprinimo, visuotinai pripažintos ekumeninės veiklos, dialogo su didžiosiomis pasaulio religijomis bei netikinčiais žmonėmis. Šioje knygoje surinkti Chiaros Lubich pamąstymai ir patarimai naudingi tiems, kurie, besigrumdami su gyvenimo negandomis, jaučia poreikį „sustabdyti laiką“, padaryti savotišką egzistencinę „pauzę“, kad vėl atrastų save ir savo gyvenimo kelią.
Bernardinai.lt knygynas
w w w.bernardinai.lt/knyg ynas