Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje

UDK

77(474.5)(09)

v.

•

Kauno gubernijos fotografai XIX amzruje Dainius Junevičius Lietuvos kultūros ir meno institutas, Tilto 4, 2001 Vilnius, Lietuva

Lietuvos fotografijos istorijos tyrimų būklė vis dar yra nepatenkinama. Beveik nenagrinėta ir Kauno gubernijos fotografijos raida. Nėra išsamesnių, archyviniais šaltiniais paremtų, studijų, siekiančių pačią fotografijos pasirodymo Lietuvoje pradžią.

Išsamiausią darbą kol kas yra parašęs žurnalistas V. Juodakis \ bet jo knygoje gausu netikslumų.

Kauno fotografijos praeitimi domėjosi kraštotyrininkas Henrikas Grinevičius, pateikęs įdomių ir vertingų žinių apie pirmąjį Kauno vaizdų fotografą Vadovą Zatorskį 2. Grinevičius yra taip pat skelbęs medžiagos ir apie pirmuosius Kėdainių fotografus 3.

Kauno fotografų nuotraukos, esančios Lietuvos nacionaliniame muziejuje, yra išsamiai aprašytos šio muziejaus kataloge 4, 0 esančios Vytauto Didžiojo karo ir Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkiniuose glaustai aptartos Gintaro Dručkaus 5. Pastaruoju metu įdomios medžiagos apie mėgėjiškų Vaitkuškio dvaro fotografijų rinkinį M. K. Čiurlionio muziejuje paskelbė Eglė Lukoševičiūtė 6. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus veiklą fotografijos srityje tiria Aldona Snitkuvienė 7.

Ligšiolinės žinios yra fragmentiškos ir nepatikiinos, nes pirmieji tyrėjai rėmėsi beveik vien tik fotografijų kortelių nugarėlėse išspausdinta informacija apie fotoateljė savininkus ir adresus. Neneigiant, kad toks metodas įmanomas, reikia pripažinti, jog jis yra ribotas ir nevisiškai moksliškas. Dėl to, pavyzdžiui, buvo laikoma, kad pirmąją ateljė Kaune 1865 m. įkūrė Jaroslavas Bžozovskis. Buvo minima vos per dešimt XIX a. Kaune dirbusių fotografų pavardžių, bet net nežinomos tikslesnės ateljė gyvavimo datos. Šiame straipsnyje siekiama užpildyti spragą, pateikti šaltiniais pagrįstą Kauno gubernijos fotografų veiklos apžvalgą nuo pirmųjų darbų iki XX a. slenksčio, kiekybiškai aprašyti fotografijos reiškinio plitimą. Darbo tikslas yra dokumentuoti fotografų veiklą, kolkas nesiimant platesnio menotyrinio jų darbų vertinimo. Tai bus padaryta vėlesnėse publikacijose, žinant fotografų veiklos ISSN 1392-1002. M e no

t

yra.

chronologiją bei sukaupus ir apibendrinus daugiau fotografinės medžiagos. Čia galima tik pažymėti, kad dauguma straipsnyje minimų fotografų buvo paprasti amatininkai, iš šio užsiėmimo pelnęsi duoną pragyvenimui, bet nepasiekę ypatingų meistriškumo viršūnių. Žinių apie fotografijos praeitį išsaugojo įvairūs to meto rašytiniai šaltiniai - periodika, archyvai, korespondencija, dienoraščiai. Ypač daug vertingos informacijos apie Kauno gubernijos fotografus yra Kauno apygardos archyve saugomose Kauno gubernatoriaus kanceliarijos bylose.

Panašaus Vilniaus gubernijos fotografijos raidos tyrimo rezultatai irgi paskelbti 8 Tiriant fotografijos raidą XIX a. carinėje Rusijoje, svarbu žinoti tai, kad iki 1862 m. specialių taisyklių ir nuostatų, reguliavusių fotografų veiklą, nebuvo. Tik 1862 m., įsigaliojus naujoms spaudos įmonių priežiūros taisyklėms, fotoateljė veikla netrukus buvo prilyginta spaudos įmonių - spaustuvių, litografijų, knygynų, raidžių liejyklų ir pan . .veiklai. Nuo tada archyvuose atsiranda žymiai daugiau dokumentų, padedančių sekti permainas fotografijos dirbtuvėse - steigimą, savininkų keitimąsi, kitus pertvarkymus. Čia taip pat yra medžiagos apie fotografų profesinę karjerą, luomą, mokymąsi, ryšius su kitais fotografais ir kt. Nuo 1870 m. vidaus reikalų ministras įpareigojo gubernijas kasmet siųsti žiniaraščius apie jose veikiančias spaudos įmones, taigi, pagal galiojančią tvarką, ir apie fotoateljė. Šie sąrašai taip pat suteikia daug informacijos apie fotografų veiklą.

Fotografijos pradžia laikomi 1839 m., kuomet Prancūzijoje buvo paskelbta apie Louis'o Jacques'o Mandė Daguerre'o sukurtą vaizdų fiksavimo sidabro plokštelėse metodą.

Pirmieji bandymai užfiksuoti vaizdus plokštelėse pradėti XIX a. pradžioje, bet tik po Daguerre'o 1839 m. paskelbto atradimo prasidėjo tikroji fotografijos istorija. Pirmosios plokštelės buvo ne-

1997. Nr. 1

59

D. Junevičius

jautrios ir todėl jas eksponuoti tekdavo keliasdešimt minučių. Pamažu metodai tobulėjo, eksponavimo laikas trumpėjo. Tačiau dagerotipijų nebuvo galima padauginti, jos buvo daromos vienetais. Praėjus maždaug dešimčiai metų nuo dagerotipijos atradimo buvo ištobulintas kitas metodas - vaizdas imtas fiksuoti šviesai jautrioje koloidinėje emuIsijoje, prieš pat fotografavimą palietoje ant stiklinės plokšteIės. Nors šis metodas irgi buvo nelabai patogus, VI dešimtmetyje jis visiškai išstūmė dagerotipiją.

Iš stiklinio negatyvo ant šviesai jautraus popieriaus buvo galima padaryti norimą kiekį pozityvinių atspaudų. Vėliau - IX dešimtmetyje - fotografijos technikos istorijoje perversmą padarė sausų negatyvinių plokštelių sukūrimas. . Zinia apie fotografijos išradimą greitai pasklido po pasaulį. Paskui žinią keliavo ir pats išradimasiš karto pirmieji dagerotipiniai atvaizdai, po to ir fotografai. Išmokę dagerotipuoti, ieškodami uždarbio, jie kraustėsi į kaimynines šalis.

Amžininkų liudijimu, pirmosios dagerotipinės nuotraukos Lietuvoje buvo darytos jau tais pačiais metais, kai Paryžiuje buvo paskelbta apie Daguerre atradimą. Tų metų rudenį grafo Liudwiko Wittgensteino vaikų guvernantas fotografavo Verkių rūmus 9.

Gabrielė Puzinienė savo dienoraštyje rašo, kad 1840 m. pradžioje Vilniuje surengto vieno baliaus metu buvo demonstruojamas iš Paryžiaus atvežtas dagerotipas 10. Netrukus Vilniuje apsilankė ir pirmieji keliaujantys fotografai - 1843 m. laikraščiuose skelbėsi net du - liepos mėnesį "siluetistas" C. Ziegleris ir rugpjūčio mėnesį - Lenonas

Ginzburgas iš Berlyno 11. Ir vėliau i Sankt Peterburgą ir Maskvą važiuojantys Karaliaučiaus, Varšuvos ir Berlyno fotografai dagerotipininkai apsistodavo Vilniuje. Kaunas tuo metu buvo judrus susisiekimo centras, per kurį vedė pagrindiniai keliai, todėl neabejotina, kad daugelis pirmųjų Vilnių aplankiusių meistrų važiavo per Kauną ir čia galėjo padaryti miesto aukštuornenės portretų.

Pirmoji žinutė apie Kaune dirbusi dagerotipininką mus pasiekė per Vilniaus "Kurier Wilenski" 12.

1854 m. liepos viduryje Berlyno fotografas Otto Neuschaefferis pasiskelbė, kad yra apsistojęs ir dirba Kaune, bet netrukus ketina, prieš išvykdamas į Maskvą, sustoti ir fotografuoti Vilniuje. Šis Neuschaefferis šiuo metu ir laikytinas pirmuoju tikrai Kaune dirbusiu fotografu, 0 1854 m. Kauno fotografijos istorijos pradžia. Neuschaefferis prieš tai kelerius metus kartu su broliu dirbo Varšuvoje, vėliau dažnai atvažiuodavo į Vilnių, apsistodavo .garsiųjų Romerių namuose, kur, beje, įrengė pirmąją Vilniuje nuolatinę ateljė. Gali būti, kad jis arba ir kiti fotografai Kauną lankė ir vėliau. Pavyzdžiui, Varšuvos laikraščiai informavo, kad žinomas Varšuvos fotografas Janas Mieczkowskis tarp 1858 m. gegužės ir 1859 m. balandžio lankėsi Suvalkuose, Gardine, Kaune ir Vilniuje 13.

Varšuvoje leistas savaitraštis "Tygodnik ilustrowany", įsteigtas fotografo Konrado Beyerio, 1860 m. išspausdino pirmąsias .iliustracijas, kurioms buvo panaudotos Lietuvoje darytos nuotraukos. Tai buvo medžio raižiniai, padaryti šio savaitraščio raižykloje pagal atsiųstas nuotraukas. Visose iliustracijose

1. Raseinių vaizdas. Medžio raižinys pagal nežinomo fotografo nuotrauką. Tygodnik Ilustrowany, 4/117, 1861, 240.

60

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje

vaizduojamas Vilnius, prie kai kurių iš jų nurodoma, kad nuotraukų autorius yra Abdonas Korzonas, ir tik vienoje yra Raseinių dominikonų bažnyčios vaizdas 14 (1 pav.). Nuotraukos autorius nenurodomas, nežinia, kas ją atsiuntė į redakciją.

Nors tikslus Mieczkowskio kelionės maršrutas nėra žinomas, bet galimas dalykas, kad būtent jis yra Raseinių nuotraukos autorius.

1861 m. birželio mėnesį Liubomiras Gadonas iš Kauno rašytame laiške 15 džiaugėsi, kad pagaliau jam iš Vilniaus atsiuntė Korzono dary tą jo nuotrauką. Tai leidžia spėti, kad tuo metu Kaune nuolatos veikiančios fotoateljė dar nebuvo.

Choisellų-Gautier Platelių dvare darytos nuotraukos, saugomos Žemaičių muziejuje "AIka", kaip spėja Juodakis, irgi gali būti darytos prieš 1863 m. 16 1864 m. Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu padarytos revizijos metu Kauno gubernijoje buvo 6 fotoateljė: po dvi Kaune ir Šiauliuose, po vieną Panevėžyje ir Telšiuose 17.

Palyginti ankstyvą fotografų pasirodymą Kauno gubernijoje nulėmė tai, kad čia ėjo svarbūs keliai, jungę tokius centrus, kaip Varšuva, Karaliaučius,

2. M. Diemann. Moters portretas. Valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (ČDM) Ta-5186; 19.

Berlynas ir Ryga, bei tai, kad gyventojų skaičius bent jau didžiuosiuose miestuose užtikrino minimalias fotografų pajamas.

Laisvą fotografijos vystymąsi nutraukė po 1863 m. sukilimo visame vad. Šiaurės vakarų krašte įvesti suvaržymai. Lietuvoje įsisiūbavus neramumams, atvykęs jų malšinti naujasis generalgubernatorius Michailas Muravjovas-Korikas 1863 m. liepos mėnesį liepė sustabdyti visų spaustuvių, litografijų, knygynų ir fotoateljė veiklą, atlikti jų reviziją ir leisti joms funkcionuoti tik įsitikinus savininkų politiniu patikimumu bei jiems pateikus didžiulius užstatus, Norint profesionaliai ar mėgėjiškai užsiiminėti fotografija, reikėjo gauti specialų gubernatoriaus pažymėjimą. Jis buvo išduodamas tik lojaliems režimui asmenims, 0 iki 1868 m. savininkai dar turėjo pateikti kelių šimtų rublių užstatą bei patikimų piliečių laidavimo raštus. Šitokie pažymėjimai leido fotografuoti tik portretus dirbtuvėse.

Norint fotografuoti atvirame ore vaizdus ar net dideles žmonių grupes, reikėjo papildomo leidimo.

Tik šiuo suvaržymu galima paaiškinti, kad yra taip mažai fotografinių XIX a. Kauno gubernijos vietovių vaizdų.

Iš minėto patikrinimo medžiagos sužinome, kad tuo metu Kaune dirbo du fotografai - Maksas Diemanas ir Icikas Klivanskis (2 pav.). Diemano ateljė buvo įkurta 1862 m. Abu pirmieji nuolatiniai Kauno fotografai buvo pakankamai turtingi, kad galėtų pateikti didžiulį tiems laikams dviejų šimtų rublių užstatą, ir jų dirbtuvėms netrukus buvo leista veikti. 1863 m. gubernatoriaus leidimą steigti fotoateljė gavo Kauno gyventojas, Augustavo

3. A. Caspari. Vyro portretas. (~DM, Ta-5186; 27.

61

D. Junevičius

gubernijos fotografas Francas Feritas ir Balstogės miestietis Monusas Presas-Buchbinderis 18. Pastarasis nesugebėjo pateikti reikiamo užstato ir ateljė neįkūrė. 1864 m. liepos mėnesį Kauno gubernatoriaus leidimus steigti fotoateljė gavo ir pateikė reikiamą užstatą gubernijos sekretorius Samochvalovas, 1865 m. liepos mėnesį - Šimelis Bucheris. Galimas daiktas, kad vienas iš jų nupirko Klivanskio dirbtuves, nes po 1865 m. apie jas žinių jau nebepasitaiko. 1866 m. gegužės mėnesį Diemano dirbtuves perėmė Prūsijos pilietis Adolfas Caspari (3 pav.), bet savarankiškai dirbo neilgai ir netrukus prisijungė prie Bucherio 19.

Kauno fotografijos raidai nemažą įtaką turėjo du Vilniaus fotografai: Aleksandras Strausas ir minėtas Bžozovskis. Sankt Peterburgo dailės akademiją baigęs Strausas, Vilniaus burmistro sūnus, dar studijų metais ilgam susidomėjo fotografija. Nuo 1865 m. jis tapo Bžozovskio fotoateljė Vilniuje meniniu vadovu. 1868 m. sausio mėnesį Strausas nusipirko išvažiuojančio fotografo - dailininko Jono Brandenburgo aparatus ir įrengė savo firmą Kaune 20 (4 pav.). Beje, tais pačiais metais po mėnesio leidimą gavo foto grafas Karlas Davinhofas, 0 rugpjūčio mėnesį - ir Aronas Pulerevičius 21. Nors vėliau tikrieji Strauso firmos savininkai keletą kartų keitėsi, ateljė Kauno centre dar ilgai veikė vadinama jo vardu.

1873 m. liepos mėnesį Simonas Surevičius nusipirko Strauso ateljė ir sudarė su juo sutartį,

4. A. Strauss. Trijų mergaičių

62

portretas.

(nM,

ra-5. ..;6; ::9.

leidžiančią jam naudotis Strauso firmos vardu (5 pav.). Iš Surevičiaus, kuris 1878 m. pradėjo dirbti Panevėžyje, 1877 m. šias dirbtuves, buvusias Deuelių name, už 3000 rb. su visa įranga - trimis kameromis ir keturiais objektyvais - nupirko Petras Simonas Piotrovičius ir Emilis Zatorskis, vėlesnio labai garsaus foto grafo Vaclovo Zatorskio tėvas. Bent kurį laiką jie buvo kompanionais ir, galimas daiktas, būtent šiose dirbtuvėse V Zatorskis gavo pirmąsias fotografijos pamokas. Pagal tų metų gegužės mėnesį sudarytą sutartį už teisę rašyti Strauso vardą iškaboje ir nuotraukose savininkai mokėjo pastarajam per šimtą penkiasdešimt rublių i: Kad, firmos darbų kokybei sumenkus, nebūtų sugadinta Strauso reputacija, Piotrovičius turėjo reguliariai siųsti kontrolei daromų portretų pavyzdžių.

Piotrovičiaus ateljė klestėjo, turėjo daug užsakymų ir pelno, nes, beveik neturėdama konkurencijos, galėjo diktuoti savo kainas. Vizitinių (maždaug 6 x 9 cm formato) nuotraukų pusės tuzino kaina buvo 3, tuzino - 5, 0 tuzino kabinetinių (10 x 15 cm dydžio) - 12 rb. 1877 m. per devynis mėnesius Piotrovičius atliko 1400 užsakymų. Nuo 1870 m. senamiestyje, Vilniaus gatvėje, nepatogiose patalpose veikusi bajoro Vladislovo von der Ley fotoateljė, negalėdama konkuruoti su Piotrovičiumi, tenkinosi mažiau pasiturinčių klientų užsakymais. Per tą patį laikotarpį ši ateljė atliko vos 470 užsakymų, kurių kaina buvo tarp 1 ir 2 i:b. Suprantama, kad Von der Ley trūko lėšų įrangai pagerinti ir ateljė lygiui pakelti. 1875 m. pradžioje jis turėjo dvi kameras ir tris skirtingus objektyvus. 1877 m. Kauno policmeisteris savo raporte gubernatoriui rašė, kad dėl skolų Von der Ley ateljė ketinama parduoti 23.

1881 m. jos savininku nurodomas Prūsijos pilietis Karlas Zanas, 0 1885 m. sąrašuose šios ateljė jau nebėra.

Tikriausiai neišlaikęs konkurencijos nuo 1868 m.

Kaune dirbęs fotografas Aronas Pulerevičius 1876 m. uždarė dirbtuves ir ėmė ieškotis vietos kitur. Tais metais jis ketino persikelti į Telšius, bet leidimo negavo, 0 1880 ir 1885 m. du kartus nesėkmingai prašė leidimo Ukmergėje. Nuo 1888 m. Pulerevičiaus pavardė vėl atsiranda Kauno fotografų sąrašuose 24.

1877 m. abiejų likusių Kauno fotografų Piotrovičiaus ir Von der Ley - sąlygišką ramybę sudrumstė iš Ukmergės apskrities kilęs foto grafas bajoras Bžozovskis, ankstesnis Strauso darbdavys ir kompanionas. Sunku dabar pasakyti, kas atsitiko, kad buvę kompanionai tapo konkurentais. Kaip Bžozovskis rašė savo prašyme Kauno gubernatoriui, sutarčių sąlygos ir šeimyninės aplinkybės privertė jį išvykti iš Vilniaus, kuriame 14 m. užsiiminėjo fotografija, ir persikelti į Kauną 25. Bžozovskis, gavęs žodinį valdininkų pažadą duoti leidimą, už skolintus pinigus nusipirko iš siuvėjo Zimano namą Nikolajaus prospekte "naujajame plane", užsisakė

Kauno gubel:nijos fotografai XIX amžiuje

5. S. Surevičius. Du vyrai. ČDM, Ta-5186; 2.

baldus ateljė, pasikvietė iš Varšuvos patyrusi kompanioną Bronislawą Jaworskį. Atrodo, kad, pajutę stiprios konkurencijos pavojų, ir Piotrovičius, ir Von der Ley ėrnė dėti visas pastangas, kad tik Bžozovskis negautų leidimo įkurti fotoate1jė. Užtrukus leidimo gavimui, Jaworskis susipyko su j.į iškvietusiu Bžozovskiu, 0 šis, noredamas įveikti kliūtis leidimui gauti, net pasiūlė sumokėti Piotrovičiui 700 rublių kompensacij.ą už galimus nuostolius 26. Pagaliau gavęs leidimą Bžozovskis savo ateljė įsteigė ir pradėjo priiminėti užsakymus tik 1878 ill. birželio 10 d. 1879 m. birželio pradžioje jis priėmė kompanionu savo pusbrolį, Maskvos universitetą baigus į provizorių Eduardą Bžozovskį, ir nuo to laiko firma vadinosi "Broliai BžozovskilaI." 27 .

Jaworskį, kartu su grafu H. B. Tiškevičiumi keliavusį po įvairius kontinentus ir iš ten parsivežusį įvairių vietovių vaizdų ir etnografinių nuotraukų, persiviliojo Piotrovičius. 1878 m. jie metams sudarė bendros įmonės sutartį. Į 3000 rb vertės Piotrovičiaus ateljė Jaworskis įnešė aparatūros už 3000 rb -

šešias kameras, cdN)1likaskirtingo dydžio objektyvų, net dvi kihI(i)j:a:mąsias; palapines vaizdams fotografuoti 28. Sl!lsiiViemij~i'ąfo;t0gm~tĮ ateljė Deuelių name, be abejones, tuo metu nebuvo lygių ne tik Kaune, bet ii visoje Lietuvoje. Praėjus keturiems mėnesiams, Jaworskis turejo skubiai išvykti į Varšuvos gubernijos Zdazowa Wo;}a pas sunkiai sergantį tėvą iIi daugiaH nebesugrįše. ]879 ill. Piotrovičius grafe Zubo;vo prašymu fotografave Šiauliuose vykusią žemes ūkio parodą 29.

J. Bžozevskio ateljė perėmė Zarorskiai, kurį taiką nuotraukose dar žymėję Bžozovskio pavardę.

1882. m, leidimą fotografijos ateljė gavo bajoras, titulinis tarėjas Emilis Zatorskis, bet tikrasis buvusios J. Bž(į)z.~vskio ateljė savininkas buvo sūnus Vaclovas Zatorskis (1862-1926), tik dėl jaunumo negalėjęs tikėtis gauti Kauno, gubernatoriaus leidimo įknrti: atelje. 188:? m, lapkričio 11 d. E. Zatorskiui miTUS,. 1888. m, balandžio 30 @i. sūnus išsirūpino leidimą sali 30.

Piorrovičieus allelj,e 1885 m, perėjo į Petro Kotkovskie rankas, 189'l ill. šias dkbtuves nupirko ir iki 1894 m. jos savininku buvo V Zatorskis 31.

Kadangi vienu metu (1&.~'1-rg.94 m) jis. buvo dviejų foteeteljė savininkas, joms atskirti tuo metu ant tose ateljė daromų nuotraukų atsirado užrašai"priešais miesto sodą" arba "priešais mergaičių gimnaziją".

Po jo savininku tapo Eugenijus Liaudanskis, vėliau į kompanionus priėrnęs A. Kliučinskį. Liaudanskis savo ateljė Michelevičiaus name pradėjo vadinti "Centrine".

Amžiaus pabaigoje Kaune, NikoIajaus prospekte, įsikūrė dar keletas fotoateljė, ]883 m. Nikolajaus pr. ir Maironio g. kampe eteljė įsteigė Ciolkevičius.

1886 m, jos savininkais tapo J. Vidzgiris ir A. Zachaževskis 32. 1893 m. ją perėmė Š. Vinokuras 33, o dar vėliau - Z. Bielodubrovskis.

Kampiniame Ožeškienės g. iT Nikolajaus pr. name 1888 m. fotoateljė įkūrė Pulerevičius. Amžių sandūroje ją nusipirko R. Calis 0 apie 1908 m.A. Strašneris 34.

1893 m. Kaune atsirado dar dvi ateljė. Jas įsteigė I. Izrailevičins ir K Griagagenas 35. Pastarojo dirbtuves l8.95 m. įsigijo J. Koiranskis 36, 0 apie 1908 ill. jas perėmė Sausenavičius.

Pirmieji nuolatinės fotoateljė meistrai Siauliuose pasirode dar prieš 1863 m, Kol ne atlikti sl?ecialūs papildomi tyrimai, sunku pasakyti, ar į Siaulius buvo užsukę dagerotipininkai (kaip į Vilnių, Kauną ir Druskininkus), kada pasirodė pirmieji fotografai.

Viena aišku, kad 1863 ill. Šiauliuose jau nuolatinai dirbo du fotografai. Pagal įsigaliojusią tvarką iš fotografų buvo pareikalauta pateikti 200 rb užstatus ir patikimumo laidavimo raštus.

1866 m. Kauno iždinėje buvo laikomi trijų Šiaulių fotografų užstatai 37. Vienas jų - už 1863 ill. dar prieš minėtą reviziją įsteigtą Abelio Giršos Eidelšteino ateljė, kuri veikė iki 1865 ill. v

63

D. junevičius

6. J. Arnsonas. Du vyrai. Privati kolekcija.

galo, 0 paskui buvo perkelta į Panevėžį 38. Taigi Eidelšteinas yra vienas iš dviejų pirmųjų Šiaulių fotografų. Nėra tiksliai žinoma, kas buvo antrasis, tačiau daugelis aplinkybių leidžia spėti, kad tai galėjo būti Mortchelis Karpesas. Jo fotografijos ateljė gubernatoriaus leidimą gavo 1864 m. gegužės 29 d., bet galėjo būti įkurta anksčiau ir neveikė tik laikinai, kol savininkas surinko reikiamus pinigus bei pateikė laidavimo raštus 39. Tokia situacija buvo ir Telšiuose, kur, 1860 m. įkūręs ateljė, Chaimas Arensonas užstatą pateikė tik 1864 m. balandžio 1 d. Karpeso ateljė Šiauliuose veikė visą dešimtmetį - iki 1874 m. pradžios. Šiauliečių ir aplinkinių gyventojų poreikius ji tikriausiai galėjo visiškai patenkinti, nes 1865 m. pradžioje gavusi leidimą veikti Govšos Glezerio įstaiga išsilaikė tik iki 1867 m. Kaip rašė jis pats, "dėl skurdo Šiauliuose ateljė uždariau ir išvažiavau ieškotis vietos kitur" 40.

Gali būti, kad 1867 m. pabaigoje ir 1868 m. pradžioje mieste trumpai dirbo šiaulietis Faivušas Luncas, 0 1870 m. - kitas šiaulietis Icikas Kesleris 41.

Ilgiau Šiauliuose apie 1869 m. įsitvirtino Prūsijos pilietis Aloyzas Vedemanas, prieš tai trumpai fotografavęs Raseiniuose ir Jurbarke 42 64

Legaliai veikiančioms Karpeso ir Vedemano fotografijos įmonėms konkurenciją darė niekur neišvažiavęs minėtas Glezeris. 1872 m. Kauno gubernijos ypatingų pavedimų valdininkas Fedorovičius padarė netikėtą Šiaulių fotoateljė reviziją ir nustatė, kad Karpesas ir Vedemanas neteisingai pildo registracijos knygas, 0 Glezeris dirba neturėdamas tam nustatyto leidimo. Pirmieji du buvo nubausti 3, 0 Glezeris palyginti nedidele 5 rb bauda 43.

Vedemanas iš Šiaulių išvyko 1873 m., ir tada Glezeris pakartotinai prašė leidimo steigti ateljė.

Kadangi buvo prasižengęs, leidimo nei jis, nei vėliau jo brolis negavo. 1874 m. viduryje Karpesas taip pat išvažiavo iš Šiaulių, ir jo vietą užėmė Girša Chabasas.

Gali būti, kad jis perėmė ir Karpeso dirbtuves.

Gubernatoriaus leidimas jam duotas 1874 m. liepos 30 d. 44 Chabaso veikla Šiauliuose truko apie dešimtmetį. Išlikę Kauno gubernijos fotografų sąrašai mini jį 1881 m., bet jau 1889 m. - ne.

Nors 1879 m. Šiauliuose ir veikė Chabaso ateljė, fotografuoti čia vykusioje žemės ūkio parodoje jos rengėjai pasikvietė patyrusį Kauno fotografą Piotrovičių, firmos "A. Strauss" savininką 45.

Išliko duomenų, kad, neturėdamas tam nustatyto leidimo, 1877 m. rugsėjo 22 d. Radviliškio stotyje, o spalio 13-15 d. Šiauliuose fotografavo keliaujantis Varšuvos fotografas Leontijus Gancvolis 46.

Tikriausiai Chabaso ateljė perėmė 1884 m. į Šiaulius atvykęs Jankelis Arnsonas. Jis buvo rnokęsis Karaliaučiuje, 1879-1882 m. dirbęs fotografu Jurbarke, po to Tauragėje. Arnsono ateljė veikė iki pat Pasaulinio karo, pasižymėjo gera darbų kokybe 47 (6 pav.).

Amžiaus pabaigoje Šiauliuose atsiranda ir išnyksta Giršos Feldmano ateljė (įkurta 1893 m.) 48.

Ilgiau Šiauliuose įsitvirtina ir su Arnsono ateljė . sėkmingai konkuruoja Bronislovo Zatorskio ateljė, pradėjusi veikti 1896 m. pradžioje 49. Yra pagrindo manyti, kad tai buvo iš Kauno perkelta viena jo brolio, žymaus Kauno fotografo V Zatorskio ateljė.

Pastarasis kurį laiką buvo dviejų Kauno fotoateljė savininkas; vieną iš jų (priešais mergaičių gimnaziją) panaikino 1894 m.

XX a. pradžioje (1901 m.) Šiauliuose dirbo du fotografai - Arnsonas ir Zatorskis, turėję 2 pameistrius ir 4 mokinius 50.

Pirmasis Panevėžio foto grafas buvo dailininkas Eliziejus Liutkevičius, 1845-1853 m. studijavęs Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Jis žuvo 1863 m. spalio mėnesį kautynėse prie Panevėžio 51.

Neatlaikęs konkurencijos, 1865 m. pabaigoje į Panevėžį iš Šiaulių atsikelia ir iki 1867 m. vidurio veikia Eidelšteinas. Jis stiklinei galerijai pastatyti išleidžia keliasdešimt rublių, bet tuomet sužino, kad Panevėžyje nori dirbti kitas patyręs fotografas Jonas Abakevičius 52. Šis fotografas 1863 m. buvo baigęs Maskvos universitetą fizikos ir matematikos kandidato laipsniu ir iki 1864 m. birželio 10 d.

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje

dirbęs vienoje Maskvos fotoateljė. 1865 m. birželį sugrįžo į tėvynę. 1866 m. pradžioje jis pabaigė ateljė steigimo formalumus ir sausio 24 d. gavo reikalingą pažymėjimą 53. Tikriausiai jo ateljė ir ėmė iš karto veikti. Abakevičius mirė gana anksti, ir jo dirbtuves 1871 m. perėmė A. Šilingas, jau prieš tai buvęs faktinis ateljė savininkas 54.

Neatlaikęs stiprios Abakevičiaus firmos konkurencijos, Edelšteinas, kurio ateljė buvo Vaistinės gatvėje, Š. Loperto name, metė savo užsiėmimą jau 1867 m. viduryje ir išvažiavo gyventi į Kauną 55.

Abakevičiaus, vėliau Šilingo, ateljė buvo miestiečio Rosacho name. Šilingas nebuvo labai rūpestingas, už įvairius taisyklių pažeidimus buvo net keturis kartus baustas (1872 m. - 5, 1873 m. 10, 1874 - 1 ir 3 rb) 56.

Nuo 1875 m., gavęs 1875 m. vasario 26 d.

Kauno gubernatoriaus leidimą, Panevėžyje veikia Bencelis Škliaras. Galima spėti, kad jis perėmė Šilingo ateljė, kuri dokumentuose paskutinį kartą paminėta 1874 m. rugsėjo mėnesį. Škliaro ateljė sudegė 1881 m. gegužės 7 d. didžiojo Panevėžio gaisro metu ir nebuvo atstatyta, 0 savininkas išplaukė į Ameriką 51.

Panevėžio fotografijos istorijai įdomus epizodas nutiko 1877 m. Tų metų birželio mėnesį į Panevėžį atvyko Varšuvoje gyvenęs 32 metų minėtas foto grafas Gancvolis. Apskrities ispravniko pavaduotojui pateikęs turimus įvairių miestų valdžios atstovų leidimus užsiiminėti juose fotografija, jis gavo policijos leidimą dirbti laikinai. Apsigyveno Šeduvos g. Rydigerio name. Policija, suprantama, viršijo savo įgaliojimus, nes teisę išduoti tokius leidimus Laikinasis cenzūros įstatymas suteikė tik gubernatoriams. Škliaras tuoj pat paskundė gubernatoriui Gancvolį, ir gubernatorius davė nurodymą uždrausti pastarajam fotografuoti.

Iš vėlesnio Škliaro skundo matyti, kad Gancvolis dar dirbo. Pas jį nusifotografavo tų namų savininkas Rydigeris, Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius, policmeisteris, šventikas Antonovičius, miesto dūmos narys Tverskis, Liachovičių ir Zemanovičių dukros. Tai tarsi patvirtina Gancvolio mintis, išdėstytas 1877 m. liepos 22 d. prašyme Kauno gubernatoriui leisti įkurti ateljė. Gancvolis rašė, kad Škliaras prastas foto grafas, ateljė jam yra tik priedanga skolinimui, 0 1877 m. jis net nebuvo nusipirkęs bilieto fotoateljė veiklai. Vis tik Kauno gubernatorius, net spaudžiamas generalgubernatoriaus, Gancvoliui, kaip nepatikimam asmeniui, prašomo leidimo nedavė. Be visų kitų nusižengimų, Gancvolis be leidimo 1877 m. rugsėjo 22 d. fotografavo Radviliškio geležinkelio stotyje, nuo spalio 13 iki 15 d. - Šiauliuose. Bausmės už šiuos taisyklių pažeidimus išvengė tik todėl, kad spėjo išvykti į Vilniaus gubernijos Kaišiadorių miestelį 58.

1878 m. vasario 10 d. leidimą atidaryti fotoateljė Panevėžyje gavo Kaune minėtas Surevičius 59. Ten

turėtą garsią "A. Strausso firmą" jis buvo pardavęs Piotrovičiui ir pagal sutarties sąlygas įsipareigojęs kitos ateljė Kaune nesteigti. Ateljė Panevėžyje steigti ir valdyti Surevičius įgaliojo Panevėžio apskrities bajorą Andrių Novlickį, kuris buvo mokęsis Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Novlickis netrukus tapo tikruoju ateljė savininku ir 1879 m. gegužės 7 d. gavo leidimą savo vardu 60. Jo ateljė buvo didelė ir stipri, išsilaikė iki pat Pasaulinio karo. Nuo 1881 m. Novlickio ateljė vedėju buvo Vitoldas Koženevskis, 1884 m. rugsėjo 18 d. nesėkmingai prašęs leidimo ateljė atidaryti atskirai.

1881 m. į Panevėžį dirbtuves iš Rygos atkėlė Antanas Sondagas 61.

Sudegus Škliaro ateljė ir į Panevėžį atsikėlus Sondagui, nuo 1881 m. čia beveik iki pat amžiaus pabaigos veikė dvi ateljė. 1891 m. pradžioje Sondago fotoateljė perėmė Mečislovas Pugačevskis.

Pačioje amžiaus pabaigoje, 1898 m., atsirado dar dvi - valstiečių R. Lapini ir J. Baluodžio ateljė.

Tais metais nurodoma, kad Pugačevskio ateljė padaroma nuotraukų už 600, Novlickio - už 500, o Lapini ir Baluodžio - po 100 rb 62.

Mažesniuose apskričių miestuose - Telšiuose, Raseiniuose ir Ukmergėje - fotografai įsikūrė taip pat VII dešimtmetyje. (~ia paprastai nuolatos dirbdavo po vieną fotografą.

Daugelis faktų rodo, kad Telšiai yra antrasis, po Vilniaus, miestas Lietuvoje, kuriame fotografai įsikūrė nuolatinai - anksčiau negu Kaune, Šiauliuose ar Panevėžyje. Vietinis laikrodininkas Chaimas Arensonas fotoateljė įsteigė 1860 m., kuri veikė ir po 1867 m. Būtent tais metais, pasikeitus įstatymų reikalavimams, savininkas atgavo 1864 m. kovo 10 d. pateiktą per 200 rb vertės užstatą 63.

Antrasis Telšių foto grafas Kuršo žydas Leiba Mejeris Lebenšteinas į Telšius atvažiavo 1865 m. balandžio mėnesį. Čia pradėjo dirbti, bet jam sunkiai sekėsi konkuruoti su čia jau dirbusiu Arnsonu. Jo paties žodžiais, dviem fotografams darbo Telšiuose yra per mažai, todėl jis ketino persikelti į Raseinius ir leidimą ten atidaryti ateljė gavo 1866 m. gegužės 29 d. 64.

Didžiausios permainos Telšių fotografų gyvenime vyko 1867-1868 m. Tikriausiai 1867 m. nustojo veikti Arnsono ateljė. 1868 m. sausio menesį leidimą dirbti Telšiuose gavo Faivušas Luncas, bet netrukus išsikėlė į Raseinius 65.

1868 m. birželio mėnesį teisę dirbti Telšiuose įgijo Adolfas Smilgevičius, bet po metų jis irgi jau dirbo Raseiniuose 66.

1868 m. liepos mėnesį leidimą dirbti Telšiuose gavo buvęs Telšių gimnazijos piešimo mokytojas Maurikijus Družyna 0/. Į Telšius iš Raseinių 1872 m. gale sugrįžo Smilgevičius ir čia iki 1874 m. liepos, kuomet išvyko į Kuršo guberniją, buvo vienintelis Telšių foto grafas. Nuo 1875 m. vasario Telšiuose trejus metus veikė kito bajoro - Bernardo Mala65

D. Junevičius

chovskio - fotografijos ateljė, kurią 1878 m. pradžioje perėmė A. Smilgevičiaus brolis Eduardas.

Jo ateljė produktyviai veikė iki 1889 m. vidurio 68.

Nuo 1887 m. pabaigos kartu su E. Smilgevičiaus fotoateljė Telšiuose veikė Joselio Kaplano ateljė.

Atrodo, kad jis nebuvo geras meistras, Telšiuose turėjo mažai užsakymų, todėl metų gale norėjo išvažiuoti į Varnius, bet ir ten ateljė neatidarė.

Kadangi Kaplano ateljė poreikių nepatenkino, 0 E. Smilgevičius išvyko, 1890 m. pradžioje Rygoje gyvenęs bajoras Juozapas Romaškevičius, prieš tai turėjęs ate1jė Ukmergėje, nesunkiai gavo leidimą ateljė atidaryti Telšiuose ir ilgam čia įsitvirtino.

Amžiaus pabaigoje su juo konkuruoti ėmė Chaimas Kaplanskis, 1894 m. įkūręs ate1jė nuosavame name 69.

Raseinių fotografų istorija susipynusi su Telšių.

Pirmasis žinomas Raseiniuose dirbęs foto grafas Leiba Mejeris Lebenšteinas, kaip jau minėta, atvažiavo į Raseinius 1866 m. gegužės 25 d. iš Telšių. Sunku pasakyti, kiek laiko jis išbuvo Raseiniuose.

1867 m. Raseiniuose foto grafo tikriausiai nebuvo, nes tuo metu čia atvažiuoti ketino net keli fotografai - 1867 m.' rugpjūčio 17 d. leidimo prašė Raseinių miestietis Mejeris Kopelis Kušeliukas, bet jo negavo, nes nepateikė užstato.

1868 m. vasario 8 d. prašė ir po kelių dienų leidimą gavo minėtas Luncas, bet jo ateljė veikė neilgai, nes 1868 m. rugsėjo 3 d. jau buvo uždaryta. Tuo metu jau nebereikėjo užstatų, ir, pakartotinai kreipęsis, leidimą gavo Kušeliukas 70. Šios ateljė veikė trumpai, jose tikriausiai buvo padaryta nedaug vidutinio lygio nuotraukų. 1869 m. ateljė įkūrė iš Telšių atvykęs A. Smilgevičius. Į Telšius jis vėl sugrįžo 1872 m. pradžioje, ten jo ateljė veikė iki 1875; paskui vėl buvo atkelta į Raseinius ir čia gyvavo iki pat foto grafo mirties 1895 m. balandžio 4 d. 71 1872-1874 m., kuomet nebuvo Smilgevičiaus, Raseiniuose fotografavo Prūsijos pilietis Adolfas Bohlenas. Vėliau jis išvyko į Tauragę. Kadangi už fotografavimą be leidimo jam grėsė teismas, Bohlenas apie 1875 m. sugrįžo į Prūsiją. 1875 m.

Raseiniuose trumpai veikė kito Prūsijos piliečio Benjamino Manno ateljė. Po A. Smilgevičiaus mirties ateljė Raseiniuose 1896 m. birželio 9 d. įsteigė Chaimas Zaksas =.

Ukmergėje nuo pat pirmosios Liuborniro Gerasimovičiaus fotografijos ateljė atidarymo 1868 m. visą XIX. a. veikė tik po vieną ateljė. Kadangi didelio nuotraukų poreikio nebuvo, naujas fotografas atsirasdavo tik dėl kokių nors priežasčių pasitraukus ankstesniam. Po Gerasimovičiaus, kurio 1872 m. sąrašuose jau nėra, trys ateljė veikė trumpai, vos apie metus: Joselio Goldo nuo 1873 m. balandžio iki 1874 m. vidurio, karininko Joachimo Rukovičiaus - nuo 1874 m. lapkričio vos kelis mėnesius, Grontino Volperto - nuo 1876 m. liepos iki 1877 m. vidurio. Ilgiau veikė 1877 m. gegužės 66

menesį atidaryta Šmuilo Tarapanijaus įmonė 73.

Kadangi 1885 m. ji jau buvo uždaryta, metų pradžioje leidimo paprašė Aronas Pulerevičius ir Juozapas Romaškevičius. Leidimas duotas pastarajam, kurio ateljė veikė iki 1888 m. pabaigos, kol jis išsikėlė į Rygą; dirbtuves paliko iš Vilniaus atvykusiam patyrusiam fotografui Petrui Daumantui 74. Pastarojo ateljė veikė iki 1898 m. rugsėjo 4 d., iki išvykimo iš Ukmergės 75.

1895 m. ateljė atidaro Michailas Romanovskis.

Tuo pačiu metu leidimą steigti ateljė gavo ir Joselis Koiranskis, bet juo nepasinaudojo - išvyko į Kauną 76.

Paskutinis apskrities centras, kuriame XIX a. įsikūrė foto grafas, buvo Zarasai. Čia pirmąją ateljė 1896 m. įsteigė Levinas 77.

Tuo tarpu su Prūsija besiribojančios Raseinių apskrities pasienio miesteliuose Tauragėje ir Jurbarke fotografų poreikis atsirado keliais dešimtmečiais anksčiau. Epizodiškai fotografai pasirodydavo Šiaulių apskrities miestelyje Žagarėje. Buvo bandoma atidaryti ateljė Telšių apskrities Varniuose, bet šie bandymai nebuvo sėkmingi.

Pirmasis į Jurbarką atvyko minėtas Prūsijos pilietis Vedemanas. 1869 m. gegužės 27 d. jis gavo leidimą fotografuoti, bet, tikriausiai negavęs laukto uždarbio, jau liepos 28 d. pranešė Kauno gubernatoriui, kad nori išvykti 78. Jis išvažiavo į Šiaulius ir ten išdirbo kelerius metus.

1878 m. lapkričio 9 d. leidimą fotoateljė atidaryti Jurbarke gavo Mejeris Gordonas, 0 1879 m. vasario 24 d. - Jankelis Arnsonas. Dviem fotografams nedideliame Jurbarke vietos buvo per mažai, todėl Gordonas prašė leidimo dirbti ir Tauragėje 79.

1881 m. Jurbarke, be Arnsono, fotoaparatą turėjo dar ir Vyriausioji iždo valdyba. 1884 m. kovo 28 d. leidimą steigti fotoateljė gavo H. Sidovas, tačiau jis mažai užsiiminėjo portretų darymu studijoje, 0 dvarininkų užsakymu važinėjo po apskritį ir fotografavo dvaruose. Už tokią veiklą, kuriai jis neturėjo atskiro leidimo, 1889 m. pabaigoje jam buvo atimtas ir leidimas turėti fotoateljė 80 Kitų fotografų, sprendžiant iš išlikusių archyvo dokumentų, Jurbarke XIX a. nebuvo, 0 jurbarkiečiai, naudodavęsi patogiu upių transportu, važinėjo fotografuotis į Kauną. Į Tauragę 1874 m. iš Raseinių buvo atvykęs Bohlenas ir, nepaisydamas to, kad neturėjo leidimo, ėmė čia fotografuoti. Kuomet apie tai liepos mėnesį sužinojo valdžia, ir Bohlenui grėsė bausmė, jis spruko į Prūsiją, Abromas Reifas (Reichas), 1877 m. birželio 29 d. gavęs leidimą, Tauragėje fotoateljė su pertraukomis turėjo iki X dešimtmečio. Trumpai šiame mieste dirbo Eduardas Treideris (1883 m), J. Arnsonas (1885 m.), A. Volfas (1890 m. ir vėliau).

1898 m. Tauragėje fotografų nebuvo 81.

Kauno apskrities Kėdainiuose, kurie buvo palyginti didelis centras, pirmieji fotografai pasirodė

Kauno gubernijos fotografai XIX amžiuje

gana vėlai. Tik 1889 m. rugpJUCIO 1 d. Vilniaus miestietis Morduchas Dancigas įsteigė pirmąją ateljė. Kėdainių gyventojai iki tol tikriausiai naudojosi aplinkinių miestų, visų pirma Kauno, fotografų paslaugomis. 36 m. foto grafas M. Dancigas, Jochelio sūnus, į Kėdainius atvyko su šeima 1889 m. pradžioje. Buvo pasimokęs Vilniaus rabinų mokykloje, 0 fotografijos mokėsi pas Sankt Peterburgo fotografus. Dancigo ateljė, kaip ir dauguma to meto tokių įmonių, buvo įrengta mediniame pastate.

Chemikalus savininkas siųsdindavosi iš specialių fotoreikmenų parduotuvių Sankt Peterburge. Iki 1889 m. spalio 1 d. medžiagoms jis išleido 15 rb.

Per du veiklos mėnesius vienu turėtu aparatu padarė 36 vizitinio formato portretus už 9 rb ir 30 kabinetinio .formato portretų už 15 rb. Nuotraukas darė pats savininkas, nes neturėjo nei padėjėjų, nei mokinių. Vasaros metu klientus priimdavo 12, žiemą - 5 val. Pirmųjų dviejų mėnesių rezultatai ypatingo pasisekimo nerodo - per dieną buvo padaromos vos dvi nuotraukos 82.

1893 m vietoj Dancigo ateljė buvo įsteigta bajoro Dominiko Urbanavičiaus ateljė, kuriai atidaryti leidimą jis gavo 1892 m gruodžio 15 d. Gali būti, kad Urbanavičius perėmė Dancigo paviljoną.

Jis irgi turėjo vieną aparatą, su kuriuo per 10 mėnesių padarė 120 kabinetinių portretų už 50 rb ir 200 vizitinių portretų už 40 rb. Naujasis savininkas buvo baigęs apskrities mokyklą, 0 fotografijos mokęsis pas Vilniaus ir Gardino fotografus 83.

Kaip rodo Kėdainių policmeisterio pranešimas gubernatoriui, 1898 m. mieste veikė vienintelė Urbanavičiaus ateljė. Apyvarta jau buvo išaugusi.

Per metus padaryta 400 kabinetinių nuotraukų už 200, 500 vizitinių už 150 ir 60 didesnio formato18 x 24 cm - nuotraukų už 60 rb. Fotografas jau buvo įsigijęs antrą objektyvą 84.

Amžiaus pabaigoje fotografų ateljė atsirado ne tik apskričių centruose ir didesniuose miestuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose, pvz., Žagarėje 1895 m ima dirbti Kuchalskis ir Šimelis Ščupakas.

Baigiamosios pastabos Pateikta Kauno gubernijos fotografų veiklos apžvalga nėra visiškai išsami visų pirma todėl, kad neišliko Kauno gubernatoriaus kanceliarijos archyvo, kuris yra pagrindinis šios studijos šaltinis, bylos su fotografų prašymais leisti atidaryti ar pertvarkyti ateljė (nėra 1882, 1892, 1894, 1897, 1899 ir vėlesnių metų bylų) bei bylos su gubernijoje veikiančių fotografų sąrašais (trūksta 1874, 1879, 1880, 1882, 1883, 1886-1888, 1890-1892, 1894, 1896, 1897, 1899 ir vėlesnių metų bylų).

Daugumos gubernijoje dirbusių fotografų pagrindinis užsiėmimas buvo asmenų portretų fotografavimas ateljė.

Norėtųsi aptarti vietovaizdžių fotografavimą XIX a. Dėl straipsnyje minėtų priežasčių tokių nuotraukų yra negausu. Iki 1863 m, žinoma tik vienintelė minėta Raseinių nuotrauka, nors ji galėjo būti ne vienintelė. Vietovės imtos fotografuoti tik pačioje amžiaus pabaigoje. Tikruoju pradininku laikytinas Vaclovas Zatorskis, jau apie 1895 m, padaręs nemažai Kauno nuotraukų. Sporadiškų mėginimų buvo ir anksčiau: Sankt Peterburgo muziejuose saugoma nežinomo autoriaus daryta 1875 m. Liepojos-Rornnų geležinkelio linijos atidarymo nuotrauka, 1877 m. Radviliškio ir Šiaulių geležinkelio stotyse fotografavo Leontijus Gancvolis, 1879 m. Šiaulių žemės ūkio parodoje - Petras Simonas Piotrovičius. 1884-1889 m. Jurbarke ateljė turėjęs H. Sidovas, neturėdamas atskiro leidimo, fotografavo apylinkių dvaruose ir už tai jam buvo atimtas leidimas turėti fotoateljė, 0 jis pats, vengdamas bausmės, pasitraukė į Prūsiją. Reikia manyti, kad galėjo būti ir daugiau fotografų, užfiksavusių Kauno miesto ar gubernijos vaizdus. Pavyzdžiui, Z. Gliogeris, buvęs Kaune 1899 m., nenorėdamas prašyti gubernatoriaus leidimo, fotografavo miestą pro specialiai nusamdyto viešbučio langą 85. Išvardyti faktai leidžia tikėtis, kad dar galime aptikti nežinomų XIX a. vietovių fotografijų.

Gauta 1996 05 29 Nuorodos 1 V. Juodakis, Lietuvos fotografijos istorija. 1854-1940, Vilnius, 1996.

2 H. Grinevičius, Vienas pirmųjų, Kauno tiesa, 1986 gruodžio 14; idem, Senojo Kauno metraštininkas, Nemunas, 2, 1988, 36-37; A Vaitkevičius, H. Grinevičius, XIX amžiaus Kaunas fotografijose, Laikinoji sostine, 26, 1995, 8-9.

3 H. Grinevičius, Pirmieji Kėdainių miesto fotografai, Tarybinis kelias, 1987 08 29; 09 01; idem, Kėdainiai. Žvilgsnisį praeitį [s.L], 1990.

4 Z. Budrytė, Lietuvos fotografų darbai. XIX a. - 1915.

Katalogas, Vilnius, 1985.

5 G. Dručkus, Pirmieji Kauno fotografai, Kauno tiesa, 1982 11 II. 6' E. Lukoševičiūtė, Vaitkuškio fotografijos kolekcija (XIX a. pab.), in Fotografija. Paveldas ir dabartis. JI. Šiauliai. Konf. tezės, Šiauliai, 1995, 41; idem, The Vaitkuškis Palace in the Photographs of the Kasakauskis (Kossakowski) Family, Lietuvos dvaru kultūra / Culture of Lithuanian Manors. Summaries, Vilnius: Lietuvos dailės istorikų draugija, 1996, 14.

7 A Snitkuvienė, Grafas B. Tiškevičius - užmirštas XIX a. pab. - XX a. pr. Lietuvos fotografas, in Fotografija.

Paveldas ir Dabartis. II. Šiauliai. Konf. tezės, 10.

S D. Junevičius, Vilniaus gubernijos fotografai (18631904 m.), in Kultūros istorijos tyrinėjimai, 3, Vilnius: Gervelė, 1997, 230-298.

9 W. Mossakowska, Poczqtki fotografii w Warszawie (1839-1863), Warszawa, 1994, 252; B. Podczaszyriski,

67

D. Junevičius Kronika sztuk i przemyslu, Gazeta Warszawska, 2, 1853 01 02; 2-3.

10 Puzynina z Gunther6w G. W Wilnie i w dworach litewskich, Wilno, 1928, 284.

11 Dodatek do Gazety Kurier Wilenski, 103, 1843 07 20; 106, 07 30; 121, 09 07; 122, 09 10.

12 Ibid., 64, 1854 07 19; 67, 07 29.

13 W Mossakowska, op. cit., 131; Gazeta Warszawska, 121, 1858 05 07, 626.

14 Dominikonų bažnyčia Raseiniuose, Žemaitijoje (pagal fotografiją piešė Podbielskis), Tygodnik !lustrowany, 4/ 117, 1861, 240.

15 Liubomiro Gadono 1861 06 18/30 laiškas iš Kauno Alfredui Romeriui, Biblioteka Narodowa, Warszawa, sign.

II 8751, t. 1, 36.

16 V. Juodakis, op. cit., 102.

17 Kauno gub. ypatingų pavedimų valdininko Povališino 1863 07 05 raportas Nr. 1 Kauno gubernatoriui (toliau - KG), Kauno apygardos archyvas (toliau - KAA), f.

1-50, ap. 1, b. 14679, 1. 82, 83; KG 1863 08 17 raštas Vilniaus generalgubernatoriui, ibid., 1. 116.

18 Franco Ferito 1866 07 28 prašymas KG grąžinti užstatą, ibid., b. 17112, l. 65.

19 A. Caspari skelbimas, Koeencxue eytiepncxue eeoo-: uocmu, 49, 1866 07 30/08 11; M. Diemano 1866 05 02 raštas KG, KAA, f. 1-50, ap. 1, b. 17112, 1. 34; A. Caspari 1866 07 18 raštas KG, ibid., 1. 53.

20 A. Strausso 1868 01 25 prašymas KG, ibid., 1. 148; KG 1968 02 05 leidimas A. Straussui atidaryti fotoateljė Kaune, ibid., 1. 150.

21 KG 1868 03 21 leidimas Nr. 2893 K. Davinhofui, ibid., 1. 163; KG 1868 09 16 leidimas Nr. 10763 A. Pulerevičiui, ibid., 1. 227.

22 S. Surevičiaus 1877 02 14 sutarties su E. Zatorskiu ir p. S. Piotrovičiumi kopija, ibid., b. 20515, 1. 5.

23 Kauno policmeisterio 1877 09 22 raportas Nr. 2834 KG, ibid., b. 20551, 1. 5, 6.

24 KG 1887 08 09 leidimas Gitlei Pulerevič atidaryti ferotipiją, ibid., b. 22362, 1. 6.

25 J. Bžozovskio ateljė Kaune atidarymo byla, ibid., b.

20551, 1. 7-9.

26 Pakartotinis J. Bžozovskio 1877 10 25 prašymas KG, ibid., 1. 11.

27 KG 1879 06 05 leidimas Nr. 5009 J. Bžozovskiui priimti kompanionu E. Bžozovskį, ibid., 1. 26.

28 P. Piotrovičiaus ir B. Javorskio 1878 05 07 sutarties kopija, ibid., b. 20515, 1. 12.

29 KG įrašas ant P. S. Piotrovičiaus 1879 08 21 prašymo leisti fotografuoti Šiaulių žemės ūkio parodą, ibid., 1.19.

30 KG 1888 04 05 leidimas V. Zatorskiui perimti fotoateljė Kaune, ibid., b. 22451, 1. 2. .

31 V. Zatorskio 1891 01 24 prašymas leisti laikyti antrąją ateljė, perimtą iš Kotkovskio, ibid., b. 22898, 1. 2.

32 1889 m. Kaune veikiančių fotoateljė sąrašas, ibid., b.

22609, 1. 28.

33 KG 1884 01 14 leidimas A. Ciolkevičiui, ibid., b.

21869, 1. 18; 1898 m. Kaune veikiančių fotoateljė sąrašas, ibid., b. 23550, 1. 5.

34 Pastato Laisvės al. 80 inventorizavimo byla, KAA, f.

1-214, ap. 1, b. 3717.

35 Pažyma apie 1895 m. veikiančias ateljė, KAA, f. ISO, ap. 1, b. 23320, 1. 5.

68

36 KG 1895 09 12 leidimas J. Koiranskiui atidaryti ateljė Kaune, ibid., b. 23328, 1. 4.

37 KG 1866 01 17 raštas Nr. 537 kanceliarijos apskaitininkui, ibid., b. 17112,1. 18.

38 KG 1865 10 09 leidimas Nr. 18790 A. G. Edelšteinui perkelti į Panevėžį fotoateljė iš Šiaulių, ibid., 1. 93.

39 Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas KG, KAA, f.

60, ap. 1, b. 19606, 1. 14.

40 KG 1865 03 18 leidimas Nr. 7776 G. Glezeriui atidaryti fotoateljė Šiauliuose, KAA, f. 50, ap. 1, b. 17112, 1.

135; G. Glezerio 1868 03 01 laiškas Kauno gubernatoriui, ibid., 1. 168.

41 KG 1867 08 05 leidimas Nr. 7751 F. Luncui atidaryti fotoateljė Šiauliuose, ibid., 1. 233; Raseinių aps. ispravniko 1868 09 03 raportas Nr. 2764 Kauno gubernatoriui, ibid., 1. 288; KG 1870 02 26 leidimas Nr. 2486 1. Kesleriui atidaryti fotoateljė Kauno gubernijoje, ibid., 1. 268.

42 KG 1869 05 27 leidimas Nr. 6362 A. Vedemanui atidaryti fotoateljė Kauno gub., ibid., 1. 245; KG 18741003 lydraštis Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai (toliau VSRV) apie pasikeitusius gubernijos fotoateljė savininkus, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, 1. 37.

43 Ypatingų pavedimų valdininko Fedorovičiaus 1872 07 18 raportas Nr. 156, KAA, f. 50, ap. 1, b. 19314, 1. 34; Šiaulių ispravniko 1872 09 18 raportas Nr. 4108, ibid., b.

19430, 1. 14.

44 Kauno gub. 1874 m. žiniaraštis, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, 1. 32 45 N. Zubovo 1879 08 19 laiškas KG, KAA, f. 50, ap.

1, b. 20532, 1. 28.

46 KG 1877 12 02 laiškas Vilniaus generalgubernatoriui, ibid., 1. 28.

47 KG 1879 02 24 leidimas Nr. 1680 J. Arnsonui atidaryti fotoateljė Jurbarke, ibid., b. 21052, 1. 8, 10; Raseinių ispravniko 1883 04 30 raportas Nr. 1575 KG, ibid., b. 21787, 1. 6; Šiaulių ispravniko 1889 10 02 raportas Nr. 2013 KG, KAA, f. 60, ap. 1, b. 22609, 1. 16.

48 1893 m. Kauno gub. spaudos įmonių žiniaraštis, ibid., b. 23002, 1. 165.

49 1898 10 06 Kauno gub. veikusių fotografų žiniaraštis, ibid., b. 23550, 1. 30.

50 Ilausmnan KnU:JfCKa Koeencxoū eyčepnuu na 1903 eoč, 4, KOBHo, 1902, 47.

51 O. Maksimaitienė, Lietuvos sukilėlių kovos 18631864 m., Vilnius, 1964, 117.

52 Fotografo A. G. Edelšteino 1865 12 31 prašymas KG neleisti atidaryti Panevėžyje J. Abakevičiaus fotoateljė, KAA, f. 50, ap. 1, b. 17112, 1. 17.

53 J. Abakevičiaus 1866 01 21 prašymas KG, ibid., 1.22.

54 A. Šilingo 1871 02 27 prašymas KG, ibid., 1. 270; KG 1871 04 28 leidimas Nr. 4536 A. Šilingui turėti fotoateljė Panevėžyje, ibid., 1. 275-276.

55 A. G. Edelšteino 1867 07 29 prašymas KG grąžinti piniginį užstatą, ibid., 1. 92.

56 Žinios apie 1874 m. Kauno gub. veikiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, 1. 36, 39, 40.

57 Panevėžio ispravniko 1884 10 17 raštas KG apie mieste veikiančias fotoateljė, KAA, f. 50, ap. 1, b. 21886, 1. 7.

58 Byla dėl žydo Gancvolio be leidimo Panevėžyje atidarytos fotoateljė, ibid., b. 20532, 1. 1-34.

59 KG 1878 02 10 leidimas Nr. 1001 S. Surevičiui steigti fotoateljė Panevėžyje, ibid., b. 20835, 1. 2, 3.

_~

~

Kauno gubemijos fotografai XIX amžiuje 60 1881 m. Kauno gub. veikiančių spaudos imonių sąrašas, KAA, f. 60, ap. 1, b. 21493, 1. 28, 29.

61 KG 1881 10 20 leidimas Nr. 7969 A. Sondagui atidaryti ateljė Panevėžyje, KAA, f. 50, ap. 1, b. 21477, l. 2,6.

62 Panevėžio ispravniko raštas KG apie 1898 m. Panevėžyje dirbančius fotografus, ibid., b. 23550, l. 17-21.

63 KG 1864 04 10 leidimas Nr. 4300 Ch. Arensonui daryti nuotraukas 1860 m. įsteigtoje ateljė, ibid., 1. 101; Ch. Arensono 1867 07 20 prašymas KG grąžinti piniginį užstatą, ibid., l. 100.

64 L. M. Lebenšteino 1866 05 25 prašymas KG, ibid., l.

39, 40; KG 1866 05 29 leidimas Nr. 5329 L. M. Lebenšteinui perkelti fotoateljė iš Šiaulių į Raseinius, ibid., l. 50.

65 KG 1868 01 04 leidimas Nr. 100 F. Luncui atidaryti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 160.

66 KG 1868 06 06 leidimas Nr. 6096 A. Smilgevičiui atidaryti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 187; KG 1869 07 26 leidimas A. Smilgevičiui atidaryti fotoateljė Raseiniuose, ibid., l. 252.

67 KG 1868 07 10 leidimas Nr. 7841 M. Družynai steigti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 197.

68 KG 1874 10 03 pranešimas VSRV apie fotoateljė savininkų pasikeitimus, KAA, f. 60, ap. 1, b. 19606, l. 37; KG 1878 03 24 leidimas Nr. 2268 A. Smilgevičiui atidaryti fotoateljė Telšiuose, KAA, f. 50, ap. 1, b. 20844, l. 7-8.

69 Telšių ispravniko 1889 10 25 pranešimas KG apie J. Kaplaną, ibid., b. 22643, l. 3; Telšių ispravniko 1890 01 13 raportas Nr. 53 KG apie J. Kaplano ateljė, ibid., l. 5; KG 1890 04 07 leidimas Nr. 2976 J. Romaškevičiui atidaryti fotoateljė Telšiuose, ibid., l. 6.

70 M. K Kušeliuko 1867 08 11 prašymas KG, ibid., b.

17112, l. 120; KG 1867 08 17 atsakymas M. K. Kušeliukui, ibid., l. 122; KG 1868 02 13 leidimas Nr. 1324 F. Luncui atidaryti fotoateljė Raseiniuose, ibid., l. 232.

71 Žr. 62 išnašą; A. Smilgevičiaus našlės Marijos 1895 06 10 laiškas KG, ibid., b. 22314, l. 1.

72 Bohleno fotoateljė atidarymo Raseiniuose byla. 1873 08 09-1873 12 22, ibid., b. 19569, 1-28; KG pranešimas VSRV apie 1898 m. gubernijoje veikiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap, 1, b. 23550, l. 30.

73 KG 1868 07 28 leidimas Nr. 8487 L. Gerasimovičiui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, KAA, f. 50, ap. 1, b.

17112, l. 208; KG 1877 05 04 leidimas Nr. 2884 Š. Tarapanijui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., b. 20500, l. 5, . b. 21977, l. 9.

74 A. Pulerevičiaus 1885 01 08 prašymas leisti atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., b. 21977, l. 2; J. Romaškevičiaus 1885 02 01 prašymas leisti atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., l. 4; KG 1885 02 19 leidimas Nr. 1509 J. Romaškevičiui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, ibid., b.

22479, l. 9; KG 1889 03 12 leidimas Nr. 2279 P. Daumantui perimti J. Romaškevičiaus fotoateljė Ukmergėje, ibid., l. 10.

75 KG pranešimas VSRV apie 1898 m. gubernijoje veikiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 23550, l. 13.

76 KG 1895 05 18 leidimas Nr. 6424 M. Romanovskiui atidaryti fotoateljė Ukmergėje, KAA, f. 50, ap. 1, b.

23291, l. 5; J. Koiranskio 1895 04 20 prašymas, ibid., b.

233281, l. 1.

77 KG pranešimas VSRV apie 1898 m. gubernijoje veikiančias spaudos įmones, KAA, f. 60, ap. 1, b. 235550, l. 15. °

78 KG 1869 05 27 leidimas A. Vedemanui steigti fotoateljė Kauno gub., KA, f. 50, ap. 1, b. 17112, l. 243; A. Vedemano 1869 07 28 raštas KG, ibid., l. 261.

79 KG 1878 11 09 leidimas Nr. 9194 M. Gordonui atidaryti fotoateljė Jurbarke, ibid., b. 20866, l. 7; M. Gordono 1879 08 09 laiškas KG, ibid., l. 15; KG 1879 02 24 leidimas Nr. 1680 J. Arnsonui atidaryti fotoateljė Jurbarke, ibid., b. 21052, l. 10.

BO H. Sidovo fotoateljė Jurbarke uždarymo byla, ibid., b. 22691, l. 1-8.

81 Raseinių aps. ispravniko 1883 04 30 pranešimas apie Tauragėje dirbančius fotografus, ibid., b. 21787, l. 6; KG 1890 05 31 leidimas Nr. 4766 A. Volšui atidaryti fotoateljė Tauragėje, ibid., b. 22668, l. 8.

82 KG 1'889 05 21 leidimas Nr. 4632 M. Dancigui, ibid., b. 22632, l. 5; Kauno aps. ispravniko 1889 10 03 raštas Nr. 2348 KG, KAA, f. 60, ap. 1, b. 22609, l. 12-14.

83 Kauno aps. ispravniko 1893 m. informacija KG, ibid., b. 23002, l. 7.

84 Kauno aps. ispravniko 1898 10 02 pranešimas KG apie D. Urbanavičiaus ateljė, ibid., b. 23550, l. 10, 11.

85 Z. Gliogeris, Nemunu, Vilnius, 1992, 95.

Dainius Junevičius

PHOTOGRAPHERS OF KAUNAS IN THE 19TH CENTURY

GOVERNMENT

Summary In this article for the first time the activities of the photographers in the towns of Kaunas Government from the very beginning of photography till the end of the 19th century are reviewed. According to the weil preserved archives of Kaunas Governor General Chancellery and other sources, some 70 names of photographers and the periods of theirs activities are ascertainėd, the dates of founding the first photographic studios defined more precisely. The first known photographer active in Kaunas was Otto Neuschaeffer, who came to Kaunas in 1854. In 1863 there were six photographic studios in Kaunas Government - two in Kaunas, two in Šiauliai, one in Telšiai and one in Panevėžys.

Gradually photographers settled in other towns as weil (in Raseiniai in 1866, in Ukmergė in 1868, in Zarasai in 1896). In smaller towns near Prussia photographic studios were established quite early (in Jurbarkas in 1869, in Tauragė in 1874), some time later they were established in Kėdainiai (1889) and Žagarė (1895). As the photographs became cheaper, they started to be in a greater demand, so in the end of the 19th century there were 6-8 photographic studios active in Kaunas.

The photographers active in Kaunas and its surroundings made only portrait photographs. The landscapes started to be taken only in the end of the century (Waclaw Zatorski around 1895), but even earlier there were some sporadic attempts to take landscapes (Leonti Ganzwoll in 1877 in Radviliškis and Šiauliai Railway Stations, Piotrowicz in 1879 in Šiauliai Agricultural Exhibition, H. Sidow in 1884-1889 in the manors of Jurbarkas surroundings). In the end of the century photographersamateurs (most important among them is Kossakowski, who lived and worked in Vaitkuškis Manor not far away from Ukmergė) started to appear.

69