0
17
34
Vilnius / 2018
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)
Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Viršelio autorius ir dailininkas Marius Zavadskis Fotografijos Mariaus Abramavičiaus Neboisia Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė
© Marius Abramavičius Neboisia, 2018 © Leidykla DIDAKTA, 2018 Visos teisės saugomos įstatymo. Šis leidinys arba jo dalis negali būti reprodukuojama ir platinama jokiomis elektroninėmis ar kitomis priemonėmis, įskaitant fotokopijavimą, įrašymą į kitas informacijos kaupimo ir atgaminimo sistemas, kompiuterių tinklus (internete) be leidėjo išankstinio raštiško sutikimo. Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeniniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-609-442-093-1
Remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų bei Baudžiamuoju kodeksu, pažeidėjams numatytos griežtos sankcijos.
Su dėkingumu gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms, sukibusiems įvykiams, situacijoms, atveriančioms vis naujus horizontus, tiems, kurie eina drauge, tiems, kurie ėjo, ir tiems, kurie yra, kurie buvo kartu, kurie norėtų eiti, tiems, kuriuos sutikau akimirkai ar amžinybei, tiems, iš kurių mokiausi, ir tiems, kurie mokėsi iš manęs, tiems, kurie šmėkštelėjo priešais akis, ir tiems, kurie dingo nepastebėti, tiems, kurie pamatė tai, ką aš matau, ir tiems, kurie praplėtė mano regėjimo lauką, tiems, kurių daugiau niekad gyvenime nebesutikau, ir tiems, su kuriais susipynė gyvenimo vijos, tiems, kurie keliaus šios knygos erdvėmis, ir tiems, apie kuriuos niekas nežino, tiems, kurie eina dabar pasaulio pakraštyje, minios šurmulyje, gatvės bruzdesy, lovos girgždesy, nepažįstamame kelyje, tolimame turguje, centre pasaulio savo. Marius Abramavičius Neboisia Autorius
Turinys Vėjo ir ugnies miestas. Baku................................................................. 11 Save parodyti ir į kitus pasižiūrėti. Bulvaras..............................................13 Pilnas ugninio karščio ......................................................................................15 Mergelės bokštas, „Qiz Qalasi“.......................................................................15 Gyvenimas kaip puota, kasdienybė kaip vaišės tau...............................16 Po čiurlių sidabriniais lankais..........................................................................17 Modernaus meno muziejus............................................................................20 Beieškant Šachrazados.....................................................................................20 Naujamiestis ir senos vairuotojų istorijos iš pirmų lūpų.......................23 Juoda balta...........................................................................................................25 Po penkerių metų....................................................................................... 26
Ugnis iš žemės, vėjas ausyse. Apšeronas........................................... 29 Kala. Labai moderni senovė............................................................................29 Vėjas, dulkės ir blokeliai, arba vidinė ugnis...............................................30 Išsinešti ugnį. Atešgaho muziejus................................................................32 Seno žmogaus pasakojimas...........................................................................32 Čia kelio pradžia. Autobusų stotis................................................................33 Skristi norėčiau. Hava Limani.........................................................................34 Svečiuose. Saldumą pajutusi širšė................................................................37 Apšerono keliais..................................................................................................39 Abu pasauliai. Sumgaitas.................................................................................40 Vila prie jūros. Fantazijos..................................................................................41 Pabudimas karštyje............................................................................................44 Arbūzų šulinys. Bostanas.................................................................................45 Visos rankos turi savo dovaną........................................................................45 Aitvaras prie Nardarano...................................................................................45 Paplūdimys, kopos ir senas tiltas...................................................................47
Tarp Kaspijos ir Kaukazo kalnų. Šiaurės Azerbaidžanas................. 51 Jėgos kalnas. Beš Barmakas............................................................................51 Ten, kur čirškia žiogai. Čirako tvirtovė ........................................................55 Kelyje į lezginų sostinę Kusarą.......................................................................58 Rojaus slėnis ir vestuvės. Kelyje į kalnus................................................ 60 Kusaras–Kuzunas–Laza.....................................................................................60 Ko klausia lezginai manęs?..............................................................................62 Moterų jėga..........................................................................................................66 Gydymas, arba būk vyras.................................................................................67 Kalnų gremžtukai...............................................................................................67 Takeliais aukštyn, arba sąmonės ribos........................................................68 Dienos dangaus šokiai......................................................................................70 Kelionė rūke į slėnį (kanjoną).........................................................................71 Namai. Kalnų ožio ragais papuošti...............................................................76 Parsivežti nuotaką..............................................................................................76 Muzikos garsai.....................................................................................................81 Žiūrynės.................................................................................................................82 Atsisveikinimai ir į kelią.....................................................................................84 Kelias, vertas gyvenimo. Chinalikas ir aplinkui .................................... 86 Susikalbėti nekalbant........................................................................................90 Stogas, kiemas, molis. Namai.........................................................................92 Chinalikas iš tolo kaip Nojaus laivas, ant seklumos užplaukęs...........94 Antras bandymas patekti į Atešgahą...........................................................96 Žinios.......................................................................................................................99 Senuoju keliu.......................................................................................................99 Vaikų migdymo įrenginys..............................................................................100 Išvažiuojant.........................................................................................................100 Šviesos suspindi viduje ir išorėje. Kuba................................................101 Skliauto atidarymas.........................................................................................101 Kur vyresnės moterys merginas moko.....................................................102
Prie Kaukazo kalnų prisiglaudus.......................................................107 Baku–Šamachi–Šeki–Kachas–Zakatala keliu.......................................107 Dailininko monologas ilgai kelionei..........................................................107 Ten, kur išlankstyti tigrai raivosi. Šamachi................................................108 Žalios kalvos, kosminiai toliai.......................................................................112 Agsu: į kalną, į pavėsį.......................................................................................112
Varinių indų meistrai. Lahidžas..............................................................113 Pupelių kelias.....................................................................................................113 Geriausias vanduo, geriausias šašlykas.....................................................116 Atvyti iš Persijos.................................................................................................117 Vietinės naujienos ir senienos......................................................................121 O kam reikalingas paštas?.............................................................................123 Keliu paskui besileidžiančią saulę.........................................................123 Saulėgrąžų laukai ir vynuogynai. Ivanovka.............................................123 Pakelių restoranai.............................................................................................125 Karavansarajaus labirintas. Šeki...................................................................126 Kryžkelėje ir monologai prie pusryčių stalo........................................129 Kachas: išgerti ar neišgerti............................................................................129 Žalumoje paskendę namai. Kumas............................................................130 Dailininko monologai.....................................................................................131 Rąsto nešimas....................................................................................................133 Laimingo žmogaus monologas...................................................................133 Albanų bažnyčia ir vienuolynas. Lekitas...................................................134 Svečiuose pas matematiką............................................................................136 Agčai slėnis ir piramidė...................................................................................138 Akmeninis kaimas. Ilisu..................................................................................140 Tradicinis arbatos gėrimas.............................................................................142 Palaimos vonia tarpeklyje..............................................................................142 Laiko samprata..................................................................................................145
Pietų keliais............................................................................................147 Kobustano petroglifai ir kenturionas lotyniškai....................................147 Išbandymų vartai. Siena Astara–Astara....................................................148 Žiūrėk į kamerą. Siena iš kitos pusės..........................................................154 Juodas paplūdimys, geležinkelio bėgiai...................................................156 Jaukūs netikėtumai. Talyšas....................................................................157
Ten ir šen................................................................................................171 Pilkasis garnys vaiko baltąjį garnį. Raudonasis tiltas............................171 Gendžė. Vis ne tas laikas.................................................................................172 Ilgi lygumų keliai.......................................................................................172 Bilesuvaras–Behramtepė–Imišli–Kiurdemyras.......................................172 Gendžė–Alatas–Baku......................................................................................173 Iš kito kranto. Nachičevanė.....................................................................174
Reikia tik išeiti iš laiko rato ir patekti į meilės apskritimą, – viskas paprasta. Rumi taip kalbėjo.
Negalima, sako, negalima sėdėti ant šitos akmeninės tvoros; graži ji, taip, graži, bet sėdėti negalima. Kodėl? Na, tiesiog negalima, supranti, negalima. Lėktuvui skrendant iš Tbilisio į Baku prieina stiuardesė ir sako: negalima fotografuoti pro langą, negalima; o kodėl? Tokios taisyklės. Negalima. Dar ne tą debesį nufotografuosi. Šiapus ir anapus. Gyvenimas su tvora.
AzerbaidĹžanas
10
Vėjo ir ugnies miestas. Baku Miestas, kuris atsiveria kas kartą vis kitaip, žiūrint, kuriuo laiku ir kuriuo keliu atvažiuosi, kas pasitiks ir kaip priims. Viena hipotezė sako, kad miesto pavadinimas kilęs iš senovės farsi kalbos – Badkube reiškia „miestas, kuriame pučia vėjai“; vietiniai dar prideda: vėjo ir ugnies miestas. Viskas tvarkinga, švaru ir daug, daug, daug naujos prabangos, aukštų kulniukų ir prašmatnių detalių, visi stilingi po miesto centrą vaikšto. Juodos kojinės, balti marškiniai, blizgantys batai – tarsi tiesiai iš skalbyklos išėję. Tarsi agentai su uniformomis žvelgia į mano šortus ir basutes ant akmeninio grindinio plytelių, lygiai suleistų, kur riedutininkai džiaugsmingai rieda. Gegužės popietė, +35. Dvi merginos eina susikabinusios. Viena susisupusi į skarą, tik veidas aprėmintas šviečia ir juodos akys iš po ilgų blakstienų žvilgčioja, o kita visai atvirkščiai – nuogomis rankomis, trumpu sijonėliu, plikomis kojomis, už firminių akinių akis paslėpusi nuo išorinio pasaulio. Vakaras, jau visai naktis, Net nežinau, ar tai tu Ta, kurią netrukus pamatysiu. Net nežinai, ar tai aš Tas, kurį netrukus sutiksi.
11
Ten ir šen Pilkasis garnys vaiko baltąjį garnį. Raudonasis tiltas Jei važiuosite į Azerbaidžaną iš Tbilisio, teks pereiti Raudonąjį tiltą ir tik atsidūręs ant jo suprasi, kodėl jis taip pavadintas. Kaip ir dauguma tikrinamų pasienių, čia nėra maloni vieta, kurioje norėtum būti ilgai, bet visos sienos perėjimo procedūros padarytos taip, kad turėčiau laiko pasigrožėti viskuo – ir apylinkių gamta, ir senojo tilto arkomis, pastebėti visas detales, niuansus, pajusti visus kvapus ir skonius. Pakrantės krūmynai pilni čirškiančių žvirblių, o aplink Raudonojo tilto arkas pilkasis garnys vaiko baltąjį garnį. Pasieniečiai į garnius nekreipia dėmesio, bet manęs ilgai nenori įsileisti į savo erdves. – Kuo, sakai, dirbi? Dailininku, o ką paišai? – Kas sielą aplanko. Ką vidinėmis akimis pamatau, išgyvenu, tą ir paišau. Ir Vilniuje paišau, ir Baku paišau. – Aaa, – sako, – gerai. Žiūrėk į kamerą. – O kur ta kamera? Aaa. Žiūriu. Muitininkai daug į mane nežiūrėjo, ir jau einu ilgu, ilgu tuneliu, leidžiuosi į kitą pusę, kur Azerbaidžanas, kur patenku į nedidelę aprėmintą aikštelę puošnia tvora su žvaigždėtais kuorais viršuje ir akmenimis nubarstytais pakraščiais apačioje. Laukiančiųjų nuorūkomis žemė nusėta. Ir aš laukiu savo mikroautobuso, galvodamas, kad neverta taip važiuoti, neverta, nes čia vietinis autobusas laukia ir juda greičiau, veža kur nori – į Gendžė ar Baku, o vairuotojai bei keleiviai čia jau kito stiliaus kepurėmis pasipuošę.
171
Gendžė. Vis ne tas laikas Kadaise garsus miestas, bet kiek važiuoju, nepavyksta savęs priversti lipti iš autobuso ar mikroautobuso. Neįkvepia, vien istorijos žinojimas neuždega, nors sąmonėje glūdi informacija, kad šiame mieste yra garsiojo rytų poeto Nizami mauzoliejus. Realistinis liūtas su stilizuota saule ant kolonos šviečia. O jau tų vartų didingumas ir pastatyti prie visų miesto įvažiavimų ir išvažiavimų, tarsi kompensacija už senovę ir už dar neišsipildžiusią, tokią pilkšvą dabartį. Gal reikėtų atkeliauti pavasarį, tuomet obeliskas su dviem liūtais ir žvaigžde viršuje turėtų mielesnį, žalesnį foną.
Ilgi lygumų keliai Bilesuvaras–Behramtepė–Imišli–Kiurdemyras Jei keliaudamas iš Lenkoranės, Bilesuvaro miestelyje nepasuksi į dešinę link Baku, o važiuosi tiesiai pro memorialą, tiesiai į pusdykumę lygiais, vis sausėjančiais laukais palei pat Irano sieną, nieko įdomaus nepamatysi. Nebent labai, labai lėtai eisi ir visas žoles, pakelės grumstus bei prie kelio paliktus milžiniškus ekskavatorius apžiūrinėsi. Jei nuo karščio neiškepsi. Čia, plynėje, tarp rudo vandens kanalų, kur matyti tik nuo karščio vibruojantis horizontas, beveik niekas negyvena, gal kartais dirba, dažniausiai tai pravažiuoja iš vienos pusės į kitą arba atvirkščiai. Netoli Beilekano visai Labai tiesus kelias
172
Atvirlaiškis sau
greta Irano sienos kelias kerta laukų drėkinimo kanalų sistemą. Čia staiga visa gamta atgyja, suveša, kelio pakraščiai apauga medžiais, krūmais ir žole, atsiranda seniai nematyti šešėliai, ima čiulbėti paukščiai ir skraidyti baltieji garniai. Čia Araksas, atitekėjęs iš toli, iš už Ararato, išsiskleidžia lygumų vandenų vėduokle. Toliau tiesiai į šiaurę už Imišli miestuko namų, kur laukai tampa kiek gyvesni, netrukus privažiuoju iš Gruzijos atitekantį Mtkvarį, Azerbaidžane vadinamą Kura. Pakrančių sąžalynai čia pritvinkę gyvybės, bet kraštovaizdis neįkvepia žmonių gyvenimui, ir net prie Gendžė–Baku kelio įsikūręs Kiurdemyras neatrodo gyvybingai. Gendžė–Alatas–Baku Gendžė–Baku magistralė – centrinė Azerbaidžane ir, aišku, pasižymi tolimus autobusus priimančiomis užeigomis, dideliais restoranais, pilkomis mašinų stovėjimo aikštelėmis, vandens čiaupais ir jausmu, kad tavo kelias dar labai tolimas. Ar į šią pusę aštuonios valandos, ar į kitą pusę – aštuonios. Čia kaip bežiūrėsi ir iš kurios pusės bevažiuosi, viskas padūmavusiuose horizontuose. Nors žemėlapyje šis kelias beveik tiesus, realybėje pilnas nelygių tarpų, praplatėjimų, susiaurėjimų ir nuobodaus peizažo, vis tikintis, kad tuoj tuoj pasirodys Baku, o pasirodo tik pusdykumių kalvos ir tvoros iš smiltainio blokelių. Arba, jei važiuoju į vakarus, tuoj tuoj pasirodys
173
Gendžė, o už jos vartų dar ilgas kelias, jau kiek įdomesnis, su pietų pusėje kylančiais kalnais iki pat Raudonojo tilto – sienos su Gruzija. Ir visur čia sutinku kupranugarius, ne visai tikrus, bet stovinčius prie miestelių pavadinimų, plakatų ir šūkių, visur kryžkelėse pasitinka H. Alijevas, mojuodamas ranka ir ramiai, bet užtikrintai žiūrėdamas.
Iš kito kranto. Nachičevanė Visai šalia, tik per upę, čia dar mažytį Araksą, greičiau upelį, peršoki į kitą krantą, ir bus Nachičevanės anklavas. Nedaug kas žino, kad Nachičevanės autonominė respublika paskelbė nepriklausomybę net anksčiau nei Lietuva, o tik po to vėl prisijungė prie kiek vėliau laisvę paskelbusio Azerbaidžano. Ramu. Nei pasieniečių nematyti, nei postų, tik vienas pasienio bokštelis dar nuo sovietų laikų užsilikęs ir tuščias stūkso anapus upės. O gal ne tuščias. O aš važiuoju Irano pusėje žiūrėti labai senos švento Stepono armėnų bažnyčios. Kiek keista ir nejauku, nes abiejose pusėse nematyti jokių pasienio saugotojų, o tada kyla mintys – gal tik aš jų nematau, o jie mane mato. Čia dar padeda vairuotojas, vis pagąsdinantis, nefotografuok, nefotografuok, čia negalima, tuoj mus pagaus. Na, sakau, kad čia nėra užrašų, jog fotografuoti draudžiama. Nelabai ir fotografuoti galiu, kai jis nė nepristabdo, iš baimės vis lekia ir lekia, tik kartais raudonos uolos pakimba iš abiejų nendrėmis apaugusių upės pusių, išraiškingi kalnai išsiraito aukštyn, ir aš bandau pagauti bėgantį kadrą vakaro prietemoje. Kairėje Nachičevanė, dešinėje Iranas
174
Abramavičius, Marius Azerbaidžanas: klajūno užrašai : [kelionių apybraižos] / Marius Abramavičius. – Vilnius : Didakta, 2018. – 176 p. : iliustr. ISBN 978-609-442-111-2 Knygos autorius, nenuilstantis keliautojas ir menininkas, vis grįžta į keistai patrauklų, mums gana tolimą ir svetimą pasaulį, kuriame atsigauna jo akys ir kalnų bei pusdykumių pasiilgstanti širdis. Šį sykį jis klajoja po Azerbaidžaną, stebi jo gyventojus, jų buitį, švelniai ir geranoriškai atskleidžia jų rytietišką charakterį, tapo kalnų šalies peizažus.
www.didakta.lt +370 5 2137701
Marius Abramavičius Neboisia
Azerbaidžanas: klajūno užrašai Kalbos redaktorius Vytautas P. Venslovas Viršelio autorius ir dailininkas Marius Zavadskis Fotografijos Mariaus Abramavičiaus Neboisia Maketuotoja Jurgita Čeberiakaitė 11 sp. l. Tiražas 1300 vnt. Išleido leidykla „Didakta“, Architektų g. 184-3, LT-04206 Vilnius Tel. +370 5 213 7701, mob. +370 653 98 986, el. paštas info@didakta.lt Interneto svetainė www.didakta.lt Spausdino Standartų spaustuvė, Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius
5117 km
34
51 km
Svarbu, kur pateksi ir ką susitiksi; aš šį kartą patenku į prabangų Baku su prabangiais draugais, jų draugų draugais ir tų draugų draugais. Ratas puošnus, atidarantis visas duris, parodantis galimas geras ir teisingas vietas šiame mieste. Geras maistas ir geras vynas migdo. Apgaubianti šiluma, gerai paruošti baklažanai ir raudonieji pipirai, gerai virškinasi; klausantis gerų kalbų, nebesinori niekur skubėti, eiti, fotografuoti. Staiga, o gal iš lėto atsiduriu vietoje, kurioje esu ir kur susieina viso pasaulio gijos. ***
Marius Abramavičius Neboisia – tai tas, kuris kuria nebijodamas, – kuria save ir savo gyvenimą, kuria keliaudamas po pasaulį, tapydamas, keldamas aitvarus ir didžiules vėliavas, kuria statydamas akmeninius bokštus, fotografuodamas ir filmuodamas. Dar kartais spėja užrašyti tekstus bei poeziją, kuri ateina ir atsiveria jam keliaujant po įvairiausias pasaulio šalis: Iraną ir Norvegiją, Graikiją ir Gruziją, Japoniją ir Suomiją, Švediją ir Italiją, Kubą ir Senegalą, Ukrainą ir Tibetą... Šį kartą Marius pristato Azerbaidžaną – šalį, apie kurią, rodos, visi yra girdėję, tačiau mažai kas žino jos realybę. Autorius atveria situacijas, žmonių nuotaikas ir jausmą, kuris apima patekus į paslaptingą kanjoną, bei potyrius, užplūstančius pamačius besiveržiančią iš žemės ugnį.
Reikia tik išeiti iš laiko rato ir patekti į meilės apskritimą, – viskas paprasta. Rumi taip kalbėjo.
ISBN 978-609-442-123-5
9 786094 421235 www.didakta.lt