Ieva BUDRIŪNAITĖ. Milžinų opera mažoje kultūros saloje

Milžinų opera mažoje kultūros saloje

Lietuvoje yra vieta, kur dera labai maži ir labai dideli dalykai. Ten vykstama dėl jaukių kamerinių patirčių, atsitraukti nuo miesto triukšmo. Atsipalaiduoti padeda jūros muzika, pušų ošimas ir kopų didybė, šalia kurių pats pasijauti lyg mažas smėlio grūdelis. Koncertai prie marių, kiemeliuose ar jaukiose bažnyčiose – Kuršių nerijos kultūros turistų kasdienybė. Ar gali didelis kūrinys – opera-triptikas „Neringa“ – rasti savo vietą mažoje kultūros saloje? 2021-ųjų rugpjūčio 14-osios vakaras įrodė, kad tikrai taip. Pasibaigus operos spektakliui nekilo abejonių – reikia daryti viską, kad 2022-ųjų vasarą jo įspūdžius patirtų dar daugiau tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Kuršių nerija“ klausytojų. ►

Ieva BUDRIŪNAITĖ

◄ Visiškai nauja nacionalinė opera – prabanga net ir didžiausiems šalies teatrams. Neringos miestui Lietuvos kultūros sostinės vardo metai tapo proga išplaukti į drąsesnius vandenis, pristatyti tai, ko šis kraštas dar nėra matęs ir kas būtų skirta tik jam. Didelė operos kūrėjų komanda atsispyrė nuo vieno tvirto pagrindo, turinčio daug kūrybinio potencialo. Juo tapo legenda apie Neringą, kurioje pasakojama, kad milžine užaugusi mergaitė, norėdama apsaugoti žvejus nuo audringos jūros bangų, prinešė daug smėlio, supylė kopas ir taip jiems sukūrė ramų užutėkį. „Jūra“, „Kopos“ ir „Pušys“ – trys operostriptiko „Neringa“ dalys, kurias sukūrė trys skirtingi kompozitoriai. Pažvelkime į operą kitu kampu ir rasime dar vieną trejetą: tekstas, muzika ir vaizdas. Kaip libreto autorė, kompozitoriai ir dailininkai kartu ir atskirai nupiešė didingą operos paveikslą? Koks jų santykis su kitais operos kūrėjais, šiuo kraštu ir legendomis apskritai?

Loreta Narvilaitė: Šiam kūriniui priklauso būti Neringos žemėje. Jį rodant kituose miestuose, juolab akademiniame teatre, uždarose patalpose, būtų ne toks stiprus įspūdis.

Daugumai Neringa yra trumpalaikė atostogų stotelė, tad ir jos pažinimas lieka paviršutiniškas. Tik čia gyvenantieji ir kuriantieji gali mums padėti ją suprasti nuodugniau. „Labai džiaugiamės, kad šios operos libretą parašė vietinė gyventoja, žinanti visus legendos ir šio krašto istorinius, kultūrinius akcentus, puikiai tekstus eiliuojanti lituanistė Gintarė Dikšienė.“ – sakė festivalio „Kuršių nerija“ meno vadovas ir operos atsiradimo iniciatorius Robertas Beinaris. Dešimt naktų – tiek libreto autorė užtruko rašydama pirmąją teksto versiją, kuri užkūrė tolesnį operos komandos narių darbą. Kodėl kūryba nevyko dienomis? Priežastis paprasta – šviesus paros metas karan-

Neringa – A.Pilibavičiūtė, Žynys – E.Dauskurdis.

Naglis – R.Urbietis. Nerijaus Jankausko nuotr.

tino metu buvo skirtas šeimos mažiesiems.

Dailininkų duetas Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas drąsiai vadinami Kuršių nerijos ambasadoriais. „Tiems, kurie atvyksta čia atostogauti ar čia yra apsistoję ilgesniam laikui, Alberto ir Jūratės atradimas tampa įvykiu, leidžiančiu visiškai pakeisti savo mąstymą“, – apie jų kūrybos reikšmę šiam kraštui pasakojo Kasparas Pocius. Beje, operos „Neringa“ dailininkams scenografams šiemet įteikta Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.

Kitoje Kuršių marių pusėje, Klaipėdoje, gyvena ir kuria kompozitorė Loreta Narvilaitė. Pagal G.Dikšienės libretą ji parašė antrąją operos-triptiko dalį „Kopos“. „Stovėdama ant jūros kranto, tarsi turiu laisvę, erdvę veiklai. Ir ta erdvė kedena mintis“, – teigė kompozitorė, kuriai jūra yra vienas pagrindinių kūrybos įkvėpimo šaltinių. Tai galime suprasti vien perskaitę kelis jos opusų pavadinimus: „Pamatyk jūrą tolumoje“, „Banga palydi paukščio skrydį“, „Į krantą jūra krenta“, „Skambesys bangų sutampa su dangum“.

Operos-triptiko „Neringa“ finalinė scena.

Jūra ir naujos kūrybinės bangos

Iššūkis – visų operos „Neringa“ kūrėjų patirtį vienijantis žodis, tačiau kiekvienas gali papasakoti apie skirtingus kūrybinio proceso atradimus. Libreto autorei G.Dikšienei operos libretą rašyti teko pirmą kartą. Ji iki šiol stebisi, kad, sulaukusi netikėto R.Beinario skambučio, taip greitai sutiko imtis šio darbo ir nepasidavė net tada, kai atrodė, kad tikrai nepavyks. „Kartais lengviau kurti nežinant, kokia atsakomybė ir kūrybinis svoris tau užkrautas“, – atviravo G.Dikšienė ir dabar jaučiasi geriau pasiruošusi kitiems kūrybiniams iššūkiams. Nors tuo metu operos muzika dar gyveno ateityje, libretas jau skambėjo: „Įdomu tai, kad dauguma tekstų rašant ateidavo su melodija. Nemaža dalis jų užuominų gimdavo bevaikštinėjant prie jūros ar keliaujant miško takais.“ „Supratome, kad brendame į labai gilius, neištirtus vandenis“, – apie kūrybinio proceso pradžią pasakojo operos ►

Slibinas – R.Kudriašovas. Nerijaus Jankausko nuotr.

Operai-triptikui „Neringa“ muziką sukūrė kompozitoriai V.Striaupaitė-Beinarienė, L.Narvilaitė ir A.Martinaitis. Romualdo Budriūno nuotr.

◄ scenografiją ir kostiumus sukūrę dailininkai J.Bučmytė ir A.Krajinskas. Dabar jie nesunkiai atpažintų Vaidos Striaupaitės-Beinarienės, L.Narvilaitės ir Algirdo Martinaičio muzikos stiliaus bruožus, nes ankstesni šių kompozitorių kūriniai nuolat skambėdavo menininkų studijoje. Ilgametę patirtį turintiems kūrėjams šis darbas padovanojo naujų atradimų: „Gerai pažįstant krašto istoriją, etnokultūrą, mitus ir būties ypatybes, atsirado galimybė visa tai sudėti į vieną stilingą, aiškiai suprantamą vaizdų kalbą, sujungiant informacijos gausą, minčių, vaizdinių srautus.“

Didelė kūrinio apimtis ir trumpas laikas idėjai įgyvendinti – didelio ir mažo priešprieša susitinka ir kompozitorės L.Narvilaitės patirtyje. „Pirmą kartą teko dirbti didelėje kūrybinėje komandoje, kurioje kiekvienas menininkas turėjo savo vizijas, tad reikėjo ir prisitaikyti dėl atlikėjų patogumo, kai ko ir atsisakyti dėl geresnio meninio rezultato“, – intensyvų darbo laikotarpį prisiminė autorė. Kaip svarbų atradimą ji išskyrė labai profesionalią ir geranorišką kūrybinę komandą, ypač kelis jos atstovus – operos įkvėpėją ir pagrindinio vaidmens atlikėją: „Tiesiog nuostabu, kaip Aistė Pilibavičiūtė sugebėjo idealiai išmokti ir įtaigiai padainuoti sudėtingiausią jai sukurtą Neringos partiją. O R.Beinaris, kurį anksčiau pažinojau kaip fantastišką obojininką, ne tik inicijavo operos atsiradimą, subūrė kūrybinę komandą, organizavo visą atlikimą, bet dar ir redagavo partitūras, daug repetavo ir puikiai padirigavo premjerą.“

Kopos ir romantiška jų pradžia

Apie Neringos vardo kilmę ir pačios Kuršių nerijos, kaip milžinės mergelės, supiltos smėlio juostos atsiradimą yra nemažai legendų ir jų interpretacijų. Ko gero, labiausiai žinomą 1968 m. sukūrė poetas Eduardas Mieželaitis. „Rašydama libretą, siekdama visapusiškai perteikti šio krašto magiją, prasmę ir išskirtinumą, įterpiau motyvų bei veikėjų ir iš kitų legendos versijų“, – kūrybos kryptį patikslino G.Dikšienė.

Puikiai suprantame, kad Kuršių nerijos susiformavimas gali būti paaiškinamas konkrečiais faktais, o ši istorija – tai romantizuoti gamtos reiškiniai, mažai bendro turintys su realybe. Kodėl verta tikėti legendomis ir leistis į jų įkvėptas kūrybines keliones? Pasak G.Dikšienės, „kurdami vaizdingas, dažnai realybės neatitinkančias istorijas, mes pakylame virš savo ribotumo, suteikiame sau vilties, kad pasaulyje galimi stebuklai, o galingų būtybių egzistavimas padeda patikėti ir magiška mūsų gebėjimų augimo galimybe“.

Kūrėjai yra įsitikinę, kad legendoje apie milžinę Neringą kiekvienas sau rastų kažką aktualaus. Dailininkai J.Bučmytė ir A.Krajinskas šią istoriją suvokia kaip universalią legendą, tinkančią visoms epochoms ir visiems galaktikos istorijos laiko ciklams. Asmeninį santykį su istorija jaučia ir kompozitorė L.Narvilaitė: „Neringos legenda atskleidžia milžinės

OperA-trIptIKAs „NerINgA“

rugpjūčio 10 ir 13 d. Juodkrantės Liudviko rėzos kultūros centro lauko estradoje bus atlikta opera-triptikas „Neringa“ (Jūra. Kopos. pušys). Operos kompozitoriai: Vaida striaupaitėBeinarienė, Loreta Narvilaitė, Algirdas Martinaitis. Idėjos autorius ir dirigentas: robertas Beinaris. Libreto autorė: gintarė Dikšienė. režisierius: Vytautas rumšas. režisieriaus padėjėja: gryta radzevičiūtėMaksimovič. Dailininkai scenografai: Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas. Vaizdo menininkai: Alfas pliūra, renata Kilinskaitė, paulius Dautartas. Operą atliks festivalio „Kuršių nerija“ orkestras „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas r.Beinaris), Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) ir solistai. Vaidmenys ir atlikėjai: Neringa – Aistė pilibavičiūtė (sopranas), Naglis – ramūnas Urbietis (baritonas), Motinėlė – Aistė Benkauskaitė (mecosopranas), Žynys – egidijus Dauskurdis (bosas), saulė, Deivė Laima – Kristina Zmailaitė (sopranas), slibinas – romanas Kudriašovas (baritonas), praamžius – V.rumšas (balsas). Dalyvauja: Liudviko rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė rita rušinskienė), Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro liaudiškos muzikos kapela „Joldija“ (vadovas Laurynas Vainutis).

merginos dvasinio augimo kelią, jos artimą santykį su motina ir dievybių pasauliu. Tai įkvepia augti (kaip milžinė užaugo protu ir širdimi) ir atlikti didelius, kilnius darbus.“

Pušys ir ošianti lauko estrada

Prieš akistatą su žiūrovais sunku nuspėti, ar kūrinys juos įtrauks, tačiau, dėliodami paskutinius štrichus, kūrėjai pajaučia, ar jų darbas nenuėjo veltui. „Atėjo pasididžiavimas, santūrios emocijos, kad mūsų sukurti scenovaizdžiai harmoningai pulsuoja su atlikėjų ir muzikos ritmu, yra modernūs, saviti, ryškūs, originalūs ir įsimintini. Tai buvo nepakartojamas jausmas“, – visus pastatymo elementus suvienijusias repeticijas prisiminė dailininkai.

Opera-triptikas sulaukė labai daug gerų atsiliepimų, tačiau ne visi norintys tilpo į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradą. Šiemet „Neringą“ galės pamatyti dvigubai daugiau žmonių – du pasirodymai toje pačioje vietoje vyks rugpjūčio 10 ir 13 dienomis. „Manau, kad šiam kūriniui priklauso būti Neringos žemėje. Jį rodant kituose miestuose, juolab akademiniame teatre, uždarose patalpose, būtų ne toks stiprus įspūdis“, – sakė kompozitorė L.Narvilaitė.

Matyti, kaip tavo kūrinys įgauna galutinę formą, yra jaudinanti patirtis kiekvienam autoriui, tačiau pagrindinė operos kūrėjų užduotis yra meninį įspūdį perduoti klausytojams. Libreto autorė G.Dikšienė linkėjo, kad publika susitelktų į buvimą čia ir dabar, pajustų magišką žodžių, muzikos ir vidinio veiksmo galią. Tai, jos nuomone, vienas iš svarbiausių dalykų šiame skubančiame, pilname nerimo ir chaotiškame pasaulyje.

Operos-triptiko „Neringa“ scenografijos ir kostiumų autoriai – neringiškiai dailininkai A.Krajinskas ir J.Bučmytė.

Operai libretą parašė neringiškė lituanistė G.Dikšienė. Nerijaus Jankausko nuotr.