VE 2013 01 16 by Dziugas Lukosevicius

2013 m. sausio 16 d. TREČIADIENIS

Nr. 12 (6275)

Kaina 1 Lt

Europa uždraus mėtines ir kitas aromatines cigaretes

Sausio 15-oji: Klaipėda - deimantas Lietuvos karūnoje

speKtras s Sentencija. Apžvalgininkas Bernar-

Susikeisti vietomis vilioja didesnės išmokos

das Gailius apie Rusijos pilietybės suteikimą žymiam prancūzų aktoriui: “Suteikti Depardjė pilietybę galėjo tik tokia valstybė, kuri negerbia žmogaus teisių. Anglijos karalienei, pavyzdžiui, būtų tekę vadovautis įstatymu, kurį priėmė tautos išrinktas parlamentas. Visi tai supranta. Gal globalų elitą kartais ir įkvepia Rusija ar, ypač, Kinija, bet jis yra savo paties filosofijos spąstuose.”

sJubiliatas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino dainininką Stasį Povilaitį gimtadienio ir 50 metų darbo scenoje jubiliejaus proga.

Redakcijos archyvo nuotr.

2011-ųjų liepą pasikeitus motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkai, ne tik sumažėjo pašalpų dydis, bet ir atsirado galimybė antraisiais vaiko priežiūros metais dirbti ir gauti 40 proc. dydžio kompensuojamąjį uždarbį. Šia sąlyga siekta greičiau sugrąžinti tėvus į darbo rinką. Tiesa, pastaruoju metu ryškėja senosios tvarkos metu neegzistavusi tendencija - mamos antraisiais vaiko priežiūros metais dažnai perleidžia pašalpos gavimą tėčiams, kurių algos paprastai yra didesnės. Tokiu atveju mamos gali arba grįžti į darbą,arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose.

s Renovacija. Premjeras Algirdas But-

kevičius jau liepą žada pirmąjį pagal naująjį daugiabučių renovavimo modelį renovuotą pastatą, o renovacijos bumą prognozuoja 2014 m. antrąjį pusmetį.

s Dėstytoja.

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė tampa dėstytoja - pavasario semestre Vilniaus universitete ji dėstys makroekonomikos kursą vietoj ekonomistės Aušros Maldeikienės.

s Nuomonė. 40 proc. Lietuvos gyven-

tojų mano, kad būsto kainos artimiausiu laiku liks tokios pat, parodė SEB banko užsakymu gruodį atlikta apklausa.

s Požiūris.

Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas teigia, kad nemaža dalis estų jaučiasi sutrikę ir susierzinę dėl to, kad Visagino atominės elektrinės projekto ateitis jo šalyje yra neaiški ir vertinama pesimistiškai.

s Terminas.

Eglė PIEKIENĖ Atėjus 2012-ųjų vasarai, kuomet antrieji vaiko priežiūros metai prasidėjo pirmiesiems pagal naująją tvarką atostogų išėjusiems tėvams, tarp jų imta diskutuoti apie papildomas galimybes.

s NEDRAUDŽIA. Teisės aktai nedraudžia vaiko auginimo metais tėvams susikeisti vietomis, todėl mamos dažnai motinystės (tėvystės) pašalpos gavimą antraisiais metais perleidžia daugiau uždirbantiems tėčiams.

Gintautas Igaris: “Esu laimės kūdikis” enduroclub.lt nuotr.

Anksčiau nei tikėjosi iš Pietų Amerikoje vykstančio Dakaro ralio grįžęs motociklininkas iš Kretingos rajono Kartenos miestelio Gintautas Igaris gydosi lenktynėse patirtas žaizdas, tačiau nukabinti nosies net neketina - jau pavasarį planuoja dalyvauti Baltijos šalių pirmenybėse, taip pat neapleidžia vilčių ateinančiais metais trečią kartą šturmuoti Dakaro ralį.

Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuri iki sausio 25-osios turi apsispręsti, ar leisti Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Panaikinti teisinę jos neliečiamybęprašo generalinis prokuroras, pareiškęs, jog seimūnė įtariama 5 nusikaltimais.

s Brakonieriavimas. Griežtinamos

bausmės brakonieriams - nuo vakar įsigaliojo aplinkos ministro Valentino Mazuronio pasirašytas įsakymas, kuriuo įkainiai už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus didinami dešimt kartų.

s Įsitikinimas. Baltarusijos preziden-

tas Aliaksandras Lukašenka per spaudos konferenciją žurnalistams sakė, kad Lietuva nenutrauks ryšių su Baltarusija - tai esą būtų pamišėliškas sprendimas.

s Išlaidūnai.

Kinijos vartotojai 2012 metais išleido 46 mlrd. dolerių prabangos daiktams. Didesnė dalis sumos buvo išleista užsienyje.

s Ar žinote, kad dėl neatsakingo žmonių elgesio į gamtą kasmet išmetama per 7500000 kubinių metrų teršalų.

Paulius MATULEVIČIUS Dėl avarijos, po kurios maždaug 20 minučių buvo praradęs sąmonę, patyrė smegenų sukrėtimą, susilaužė delnikaulį ir sraigtasparniu buvo išgabentas į ligoninę, G. Igaris jau nebesuka galvos.

s SKAIČIUS. Motociklas, paženklintas  numeriu, šįkart Gintautui Igariui sėkmės neatnešė.

Mieli “Vakarų ekspreso” prenumeratoriai, jei susiduriate su laikraščio pristatymo nesklandumais, kreipkitės į redakciją tel.: (8 46) 411314, 420096, 411308 (darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.)

http://www.ve.lt

2 "Vakarų ekspresas" šianDien KLaipĖDoje RENGINIAI

9.30

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biure (Taikos pr. 76, 3 a.) 9.30 val. kalanetikos treniruotė moterims; 11 val. mankšta senjorams. 16 val. Vasaros estrados tako pradžioje (prie suoliukų iš Liepojos g. pusės) šiaurietiško ėjimo treniruotė pažengusiems. 16.30 val. sporto klube “Ginsvė” (Statybininkų pr. 20) mankšta nėščiosioms. Nemokamai, registruotis tel. (8 46) 234796.

15 val. Tautinių kultūrų centre (K. Donelaičio g. 6B) renginys “Tegyvuoja Mūzos”, skirtas slavų raštijos 1000-mečiui paminėti.

17.30 val. I. Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) konferencijų salėje užsiėmimas “Pirmasis žingsnis”, bus pristatomos jogos, meditacijos, kvėpavimo technikos, kalbama apie kvėpavimo paslaptis.

PARODOS

17.30 val.

aktualijos

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

“Parkomatų” priežiūros pokyčiai atvedė į teismą Miesto viešojo transporto bei mokamų automobilių stovėjimo infrastruktūra besirūpinanti viešoji įstaiga“Klaipėdos keleivinis transportas”(KKT) ir privati bendrovė savo santykius ėmė aiškintis teisme.

Redakcijos archyvo nuotr.

Tomas GUKAUSKAS tomas@ve.lt

Klaipėdos miesto apylinkės teisme įvyko parengiamasis posėdis byloje dėl sutartinės prievolės tinkamo vykdymo. Ieškovas - KKT, atsakovas - UAB “Urbico”. Ginčo esmė - įranga, kurią ši bendrovė turėjo perduoti viešajai įstaigai, tačiau, anot jos vadovų, neperdavė. Dar 2008-aisiais “Urbico” laimėjo pusantro šimto stovos skaitiklių Klaipėdoje įrengimo ir priežiūros konkursą. Prieš baigiantis sutartam 3 metų terminui imta svarstyti, kaip būtų galima sutaupyti nepigiai atsieinančiai “parkomatų”

s POZICIJA. Stovos skaitiklius

prižiūrėję bendrovės “Urbico” atstovai teigia esantys teisūs, nes visus įrangos perdavimo ir priėmimo aktus esą pasirašė patys savivaldybės vadovai.

priežiūrai. Miesto savivaldybei bei KKT “Urbico” prašoma suma pasirodė

esanti labai didelė. “Švelniai tariant, jie užsiprašė bent du kartus daugiau nei galėtų realiai kainuoti darbai. Gal todėl, kad kone vieninteliai turėjo specialistus, galinčius prižiūrėti stovos skaitiklius? Šiaip ar taip, su savivaldybe paskaičiavome, kad patiems apmokyti žmones būtų daug pigiau. Todėl nuo 2012-ųjų pradžios, pasibaigus tai trejų metų priežiūros paslaugai, sutarties su “Urbico” nepratęsėme”, - konflikto priešistorę aiškino KKT direktorius Gintaras Neniškis. Jo teigimu, minėtos bendrovės atstovai KKT darbuotojams turėjo perduoti tam tikrą stovos skaitiklių įrangą bei popierių, skirtą stovėjimo apmokėjimą patvirtinančių kvitų spausdinimui, tačiau to nepadarė. “Mes įsitinę, jog “Urbico” mums atidavė ne visą reikiamą įrangą ir popierių, o bendrovė tikina viską padariusi taip, kaip reikėjo. Iš pradžių bandėme susitarti gražiuoju, bet po ilgai trukusio susirašinėjimo kreipėmės į teismą.

Ginčo esmė - įranga, kurią “parkomatų”prižiūrėtojai turėjo perduoti įstaigai“Klaipėdos keleivinis transportas”, tačiau, anot jos vadovų, neperdavė. Mums iš jų nieko nereikia - tik tai, kad atiduotų visą mums turintį priklausyti turtą. Todėl esame pasiruošę bylą baigti taikos sutartimi. Jei, aišku, tą turtą, vertinamą maždaug 25 tūkstančiais litų, jie atiduos”, - teigė G. Neniškis. Tuo tarpu “Urbico” Klaipėdos instaliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Tamošauskas sako, kad bendrovė jaučiasi esanti visiškai teisi. “Yra perdavimo-priėmimo aktai, pasirašyti paties miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Viskas tuo ir pasakyta, kažką daugiau pridėti būtų sunku”, - lakoniškas buvo bendrovės atstovas.

Universitetas žada didesnius atlyginimus LDM P. Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) atidaroma Laimos GedvilaitėsSakalauskienės grafikos darbų paroda “Kasdienybės valandos”.

orŲ proGnoZĖ -6 -10

Šiauliai

-7 -11

Kaunas

-7 -10

-5 -8 Vilnius

-5 -8

Edita GUDAVIČĖ edita@ve.lt

Saulė teka 8 val. 53 min., leidžiasi 16 val. 38 min., dienos ilgumas 7 val. 45 min. Mėnuo - jaunatis. Zodiako ženklas - Ožiaragis. ORAI. Šiandien Klaipėdoje debesuota. Vėjas šiaurės rytų, 6-10 m/sek. Oro temperatūra dieną - apie 6, naktį - apie 10 laipsnių šalčio. RYTOJ temperatūra dieną - apie 7, naktį bus apie 12 laipsnių šalčio. Debesuota. Vėjas šiaurės rytų, 4-9 m/sek. VANDENS temperatūra Baltijos jūroje ties Klaipėda - apie 0, Kuršių marias dengia apie 3 cm ledas. Bangų aukštis jūroje - 0,5 m.

KaLenDoriUs Sausio šešioliktoji, trečiadienis - 16-oji metų diena, iki metų pabaigos lieka 349 dienos.

VARDADIENIAI Savo vardadienius šiandien švenčia Leikantas, Leimantas, Leimantė, Marcelė, Marcelijonas, Marcelijus, Marcelina, Marcelinas, Marcelis, Marcė, Marcys, Marčius, Norgailas, Norgailė, Norgeda, Norgėlas, Norgėlė.

2005 m.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėdos universitete (KU) svarstant šių metų biudžetą žadama didinti atlyginimus bibliotekų, leidyklos bei Botanikos sodo darbuotojams. Taip pat numatoma skirti lėšų kai kurių fakultetų patalpoms remontuoti bei studijų įrangai atnaujinti.

Vakar universiteto bendruomenė aptarė 2013 metų biudžeto projektą, kuris turėtų būti patvirtintas sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Pasak KU rektoriaus Vaidučio Laurėno, šių metų biudžetas bus didesnis nei pernai, tačiau tikrai ne perteklinis. “Praėjusieji metai buvo šoko metai. Prie to nemažai prisidėjo ir banko “Snoras” griūtis. Šiemet lengviau atsikvėpsime, tačiau išlaidauti galimybių nebus”, - situaciją vertino V. Laurėnas. Jo duomenimis, 2013-ųjų biudžete pagrindinei veiklai numatyta

s MILIJONAI. Numatoma, kad šiemet Klaipėdos universiteto projektams įgyvendinti bus skirta dvigubai daugiau pinigų nei pernai - net  mln. litų. panaši suma kaip ir pernai - 45 milijonai litų. Dvigubai daugiau nei pernai numatoma skirti projektinei veiklai - net 70 mln. (pernai projektams buvo skirta 32 mln. Lt). “Norėtume atnaujinti vidines kai kurių fakultetų erdves. Manome, kad reikėtų remontuoti Jūrų technikos ir Pedagogikos fakultetų

bei Tęstinių studijų instituto patalpas. Iš projektinei veiklai skirtų lėšų planuojama įrengti naujas laboratorijas, atnaujinti studijų ir mokslo įrangą”, - pasakojo rektorius. Taip pat esą gera žinia turėtų pradžiuginti ir bibliotekų, leidyklos bei Botanikos sodo darbuotojus.

Miestas nori reguliuoti gatvių apšvietimą Tomo GUKAUSKO nuotr.

Klaipėdos savivaldybėje svarstoma galimybė imti 2 milijonų litų paskolą ir pirkti gatvių apšvietimo reguliatorius, kurie leistų naktimis sumažinti apšvietimo intensyvumą ir šitaip taupytų ne tik DATOS elektros energiją, bet ir pinigus.

Elvis Preslis dar kartą pasižymėjo muzikos istorijoje, kuomet iš naujo išleistas jo 1959 metų hitas“One Night”tapo tūkstantąja daina, užkopusia į britų popmuzikos populiariausių dainų viršūnę.

2009 m. Vilniuje, prie Seimo rūmų, per profesinių sąjungų surengtą mitingą kilusias riaušes sulaikyti 82 asmenys.

2009 m. 100 metų jubiliejaus proga nepriklausomos Lietuvos karininkui dimisijos majorui Augustinui Bernadišiui kariuomenės vado vardu įteikta dovana - suvenyrinis durklas.

Šalia to, kad padidėjo minimali mėnesinė alga, dar šiek tiek didinti atlyginimus jiems žada ir KU vadovybė. “Žinoma, visus šiuos pasiūlymus dar reikia apsvarstyti ir įvertinti realiai. Stengsimės, kad biudžetas būtų subalansuotas ir visus tenkintų”, - sakė V. Laurėnas.

Edita GUDAVIČĖ edita@ve.lt Pasak savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, iš viso reikėtų įsigyti 94 reguliatorius, kurie būtų įmontuoti elektros tiekimo spintose. “Tokie reguliatoriai padėtų net 30 procentų sutaupyti elektros energiją. Paskaičiuota, kad per metus sutaupytume 400 tūkst. litų, taigi investicija atsipirktų per penkerius metus”, - skaičiavo L. Dūda. Klaipėdoje tokie reguliatoriai

jau yra įrengti 46-iose elektros tiekimo spintose. Tokia naujovė buvo įdiegta įrengiant naujus objektus. O senosios spintos tebėra be reguliatorių. “Naktį, kai mieste nebėra tokio didelio judėjimo, tikrai nereikia, kad lempos pliekstų visu intensyvumu. Įrengus reguliatorius viską galima reguliuoti - nuo kada tą intensyvumą sumažinti, nuo kada padidinti. Reguliuojama centralizuotai. Ne tik patogu, bet ir ekonomiška”, - pasakojo L. Dūda.

s TAUPYMAS. Pasak valdininkų, naktį, kai miestas miega,

gatvių žibintų šviesa galėtų būti šiek tiek prislopinta.

Ar šį sumanymą pavyks įgyvendinti šiemet, viskas priklausys nuo

finansinių galimybių, kurios paaiškės tvirtinant šių metų biudžetą.

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

aktualijos

Pranciškaus Jurgučio įmonei vėl gresia bankrotas Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Vakarų ekspresas"

Dienos paštas ssCitata iš www.VE.lt.

Komentatorius 123 Lietuvos statistikos departamento pranešimą apie tai, kad šiuo metu Klaipėdoje gyvena 160 tūkst. žmonių: “Vėjai, netikiu, kad tik tiek gyvena. Prieš 20 metų buvo 210000. Per tą laikotarpį naujų butų ir namų kiek pristatė, senų niekas nenugriovė. Ar jie visi tušti?”

ssGimė. Per statistinę parą uostamiestyje gimdė 7 moterys pasaulį išvydo 7 berniukai. ssMirė.

Vakar Klaipėdoje užregistruota Raimondo Sasnausko (gim. 1974 m.), Leonid Babinič (gim. 1944 m.), Rimanto Kuzminsko (gim. 1965 m.), Onos Balsienės (gim. 1918 m.), Onos Jonikaitės (gim. 1924 m.), Pauliaus Paulausko (gim. 1978 m.), Stasio Bradausko (gim. 1955 m.), Jurij Jurčenko (gim. 1951 m.) ir Vladimir Drakov (gim. 1936 m.) mirtis.

ssLaidotuvės. Šiandien Lėbartų kapinėse laidojami Jurij Jurčenko, Leonid Babinič, Rimantas Kuzminskas, Jadvyga Jeršova, Regina Markauskienė, Paulius Paulauskas ir Bronislava Petrutienė. ssVakar Klaipėdoje iki 17.20 val. užregistruotas 1 pranešimas

ssPINGPONGAS. Bylos dėl “Klaipėdos hidrotechnikos” likimo šokinėja pirmyn ir atgal tarp

Klaipėdos apygardos ir Apeliacinio teismų.

Klaipėdos apygardos teismas atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą“Klaipėdos hidrotechnikai”. Dalia BIKAUSKAITĖ dalia@ve.lt

Procesas dėl šios įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylų iškėlimo teismuose sukasi jau mažiausiai trejus metus. 2010 m. vasario 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė “Klaipėdos hidrotechnikai” iškelti bankroto bylą vieno kreditoriaus prašymu. Vėliau, prieš pradėdamas nagrinėti civilinę bylą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo “Klaipėdos hidrotechnikai” jos savininko ir vadovo Pranciškaus Jurgučio prašymu, tas pats teismas buvo priėmęs sprendimą ir pateikęs išaiškinimą, jog minėtos bendrovės būklė tokia, kad iš esmės turi būti keliama bankroto byla. Tada šis sprendimas buvo apskųstas, Apeliacinis teismas jį panaiki-

no. Pernai balandį Klaipėdos apygardos teismas jau patenkino P. Jurgučio prašymą kelti bendrovei restruktūrizacijos bylą. Tada trys stambiausi “Klaipėdos hidrotechnikos” kreditoriai - Uosto direkcija, “Sodra” ir bankas “DnB” - šią nutartį apskundė Apeliaciniam teismui. Uosto direkcija, kaip viena iš stambiausių “Klaipėdos hidrotechnikos” kreditorių, nemano, kad yra pagrindo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. “Tai iš esmės būtų tik skolų mokėjimo vilkinimas ir priverstinio išieškojimo pradžios atidėjimas”, - sakė laikinai Uosto direkcijos Teisės ir personalo viršininko pareigas einantis Vaidas Batūra. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtąjį skundą, vėl grąžino bylą į Klaipėdą, kad ji būtų pradėta nagrinėti pakartotinai. Galų gale šiomis dienomis Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą atsisakyti kelti “Klaipėdos hidrotechnikai” restruktūrizavimo

bylą. Tačiau ir šis sprendimas gali būti apskųstas Apeliaciniam teismui. Kol klausimas dėl restruktūrizacijos yra neišspręstas, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones - yra sustabdytas priverstinis skolų išieškojimas ir įmonei leista laisvai disponuoti visomis savo sąskaitomis. T. y. ji gali atlikti mokėjimus, o iš jos išieškoti skolų negalima. Spėjama, kad tokia situacija finansinių sunkumų patiriančią bendrovę tenkina. Įmonės bankroto bylos, kurių vienoje yra net 30 ieškovų, yra sustabdytos. Prie jų turėtų būti grįžtama tada, kai pagaliau bus atsakyta į klausimą, ar yra galimybių restruktūrizuoti “Klaipėdos hidrotechniką”, ar nėra.

Visus šiuos pasiūlymus bei argumentus asociacija “Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką” vakar raštu įteikė miesto Tarybos Etikos komisijos pirmininkui. Rašte teigiama, esą politikų kolega M. Žilys, “būdamas Klaipėdos miesto valdžios atstovu, dalyvauja priimant norminius teisės aktus, reguliuojančius miesto gyvenimą, tačiau pats jų nesilaiko.” “Iš to kyla klausimas, ar jis nežino Lietuvos teisės aktų, ar mano, kad būdamas Tarybos nariu neprivalo jų laikytis”, - tvirtinama rašte. Primenama, kad pernai buvo nustatyta, jog šioje miesto rekreacinėje zonoje esantis nuotykių parkas, kuriam vadovauja M. Žilys, buvo pra-

ssŠilutėje. Vakar prie Šilutės rajono savivaldybės pastato esančio pa-

minklinio ženklo, įprasminančio Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos, iškilmingai paminėta 90-oji šio įvykio sukaktis. Prie paminklinio ženklo padėta gėlių, iškelta Mažosios Lietuvos vėliava, tylos minute pagerbti 1923 m. sausio 15 d. sukilimo, atvedusio prie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo, dalyviai.

ssNelaisvė. Vakar Klaipėdos apygardos teisme paskelbti nuospren-

Teismas buvo pateikęs išaiškinimą, jog minėtos bendrovės būklė tokia, kad iš esmės turi būti keliama bankroto byla.

Tarybos nariui - ultimatumas Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Visuomenininkų nemalonę užsitraukęs ir politikų elgesio kodekso pažeidimu kaltinamas Klaipėdos tarybos narys Mindaugas Žilys raginamas viešai atsiprašyti miestiečių arba atsisakyti mandato.

apie padarytus nusikaltimus, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai padėjo potvynio įkalintiems pamario gyventojams, kuriems amfibijomis gabeno maisto atsargas bei padėjo susisiekti su rajono centru, o Klaipėdoje gesino daugiabučio namo bendro naudojimosi patalpoje užsidegusias šiukšles. Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai sulaukė 56 kvietimų.

džiai už šeimos narių nužudymus: 32 metų skuodiškei Vilmai Adomauskienei už sugyventinio nužudymą skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o 21 metų Klaipėdos rajono gyventojas Edmundas Žitkus 13 metų už grotų pasiųstas už tėvo nužudymą.

ssParoda. Vakar Lie-

tuvos ir Klaipėdos krašto suvienijimą simbolizuojančią ark ą papuošė valstybinė Lietuvos ir istorinė Mažosios Lietuvos vėliavos, o paminklo papėdėje atidaryta istorikų parengta ekspozicija “Kova dėl Klaipėdos - įvykiai ir žmonės.”

ssPaskaita. Vakar sostinėje įsikūrusi Generolo Jono Žemaičio Lietu-

vos karo akademija, Lietuvai minint 90-ąsias Klaipėdos krašto atgavimo metines, organizavo paskaitą akademijos bendruomenei ir visiems susidomėjusiems apie 1923 metais vykusį Klaipėdos sukilimą, po kurio Klaipėdos kraštas buvo grąžintas Lietuvai. Akademijos bendruomenė Klaipėdos sukilimo metines paminėjo ir iškilmingoje rikiuotėje, po kurios ramovėje buvo skaitomi vieši pranešimai, išsamiau apžvelgiantys istorinius įvykius, svarbius Klaipėdai, o kartu ir visai Lietuvai. Beje, 1923-iųjų įvykiai minimi ir Kaune - Vytauto Didžiojo karo muziejuje čia atidaryta kilnojamoji nuotraukų ir dokumentų kopijų paroda “Klaipėdos krašto sukilimui - 90”.

ssARGUMENTAI. Visuomenininkų manymu, Mindaugas Žilys po-

litiko etiką pamynė pažeidęs teisės aktus bei nepagarbiai apie miestiečius atsiliepęs spaudoje. Jie siūlo politikui atsisakyti mandato.

dėtas statyti nelegaliai. Dar pridedama informacija ir apie tai, jog parko reklaminės iškabos irgi kabėjo be reikiamų leidimų. Asociacijos nariams taip pat užkliuvo vieši M. Žilio atsakymai apie jam mestus kaltinimus - jie esą yra įžeidžiantys visuomenininkus ir miestiečius, nors valdžios atstovai taip kalbėti esą neturėtų.

Etikos komisijos prašoma nustatyti, ar M. Žilys nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso, rekomenduoti šiam politikui spaudoje paskelbti atsiprašymo asociacijai ir miestiečiams tekstą bei perduoti jam visuomenės siūlymą atsisakyti Tarybos nario mandato.

“Vakarų ekspreso” informacija

ssDienos klausimas. Vakar portalo www.VE.lt lankytojų klausėme, ar, jų nuomone, Klaipėda galėtų būti Lietuvos sostine? 54 proc. atsakė, kad taip - be abejonės, 28 proc. mano, kad vargu, o 16 proc. pasirinko variantą “Jokiu būdu ne”. Likusieji apklausos dalyviai nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

4 "Vakarų ekspresas"

DIENA PO DIENOS

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Susikeisti vietomis vilioja didesnės išmokos Mamos ir tėčiai netruko suskaičiuoti, jog jei šeimose vyrai uždirba daugiau, antraisiais vaiko priežiūros metais patogiau motinystės (tėvystės) pašalpą gauti tėčiams. Tokiu atveju vyrai, gaudami algą, gauna papildomus 40 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio. Tuo tarpu mamos turi kelias galimybes - grįžti į darbą arba ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose. Tiesa, įvairiuose tėvams skirtuose forumuose diskutuojančios mamos dažnai baiminasi, jog šiuos niuansus suuodusios valstybinės institucijos imsis veiksmų ir bandys užtaisyti įstatymo spragą. Pastarosios to įstatymo spraga nevadina ir nieko ydingo šioje tvarkoje nemato bei tiki, kad pasikeitusi tvarka vienaip ar kitaip taupo valstybines lėšas bei skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką. Aktyvios mamos tuo metu mano, jog tokią tvarką reikia keisti iš esmės, nes savo tikslų ji nepasiekia.

Redakcijos archyvo nuotr.

ssSUSKAIČIAVO. Mamos ir tėčiai netruko suskaičiuoti, jog jei šeimose vyrai uždirba daugiau, antraisiais vaiko priežiūros metais patogiau motinystės (tėvystės) pašalpą gauti tėčiams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nors ir teigia, jog naujoji tvarka sudarė palankesnes sąlygas norintiems grįžti į darbą, tačiau atkreipia dėmesį, kad nuo tvarkos pasikeitimo praėjo pernelyg mažai laiko, todėl vertinti šių naujovių pasekmes ar tobulinimo perspektyvas būtų galima tik taikant šią tvarką ilgesnį laikotarpį. Tuo metu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Paulavičienė tikina, jog naujosios tvarkos tikslas nėra aiškus. Jos teigimu, jei ja siekta sugrąžinti tėvus į darbo rinką, tai tikslas nėra pasiektas. Taip pat ir darbdaviai nepaskatinti kurti nepilnos darbo dienos darbo vietų. Taip pat ji pabrėžė, jog antraisiais metais mokamus 40 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio nelabai galima vadinti lengvata ar malone, mat tokiu atveju, jei vienas iš tėvų antraisiais metais dirba, į valstybės biudžetą yra mokami mokesčiai.

tėvams “susikeisti” vietomis. Tačiau pašalpos mokėjimo trukmė iki vaikui sueis vieneri arba dveji metai nustatoma pagal pirmojo iš tėvų pasirinkimą. Pasirinkta motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė vėliau negali būti keičiama. “Sodros” vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu atkreipė dėmesį, kad motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpis ir vaiko priežiūros atostogų trukmė arba pašalpą gaunantis asmuo ir vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo ne visuomet yra tapatūs dalykai.

“40 proc. pašalpos yra beveik tolygu tėvams dirbant sumokamiems mokesčiams, taigi gaunama suma tiesiog padengia šią dalį. Tai iš esmės yra šešėlinis neapmokestinamas pajamų dydis”, - sakė R. Paulavičienė.

Sutaupė “Pagrindinis pasikeitusios motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo tvarkos tikslas buvo paskatinti tėvų grįžimą į darbo rinką, sudaryti palankesnes sąlygas derinti vaiko priežiūrą ir darbą. Šiuo požiūriu ši nuostata sudaro palankias sąlygas šeimoms, kurios nusprendžia, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais grįžti į darbą ir dirbti”, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Vizbaraitė. Tiesa, įstatymo pataisos ne tik skatina tėvus greičiau grįžti į darbo rinką, bet ir taupo valstybės pinigus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (“Sodros”) duomenimis, nuo 2011-ųjų pasikeitus pašalpų mokėjimo tvarkai, išlaidos ligos ir motinystės socialiniam draudimui ėmė mažėti, o kartu ir šios draudimo rūšies deficitas. Pavyzdžiui, 2009 m. buvo priskaičiuota 871 mln. litų ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų, o išmokų - net 2,12 mlrd. litų, t. y. išlaidos beveik 60 proc., arba 1,25 mlrd. litų, viršijo pajamas. 2011 m. šios draudimo rūšies įmokos siekė 850,6 mln. litų, išlaidos sumažėjo iki 1,45 mlrd. litų, taigi deficitas jau tebuvo 41,3 proc. Per vienuolika 2012 m. mėnesių ligos

Nuo 2011 m. liepos 1 d. galiojantys teisės aktai numato tokias pačias taisykles, kaip ir iki tol galioję teisės aktai, t. y. teisės aktai nedraudžia vaiko auginimo metais

“Taip, tėvai šia galimybe naudojasi. Tai tik sveikintinas dalykas. Įstatymas šį dalyką leidžia, todėl ir atsiranda tėvų, kurie šį variantą renkasi. Nieko blogo čia nematau. Tiesa, kažkokias bendras tendencijas apibrėžti sunku, mat viskas dažniausiai priklauso nuo konkrečios situacijos”, - sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Paulavičienė. Vis dėlto, jos teigimu, mamos, atsisakydamos motinystės (tėvystės) pašalpos, dažniausiai grįžta į

Bent jau kol kas mūsų turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad, pasikeitus tvarkai, vyrai dažniau ar rečiau rinktųsi gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Jolita SKINULYTĖ-NIAKŠU, “Sodros” vyresnioji patarėja

Skaičiai panašūs “Sodra” teigia neturinti duomenų apie tai, koks skaičius asmenų išeina vaiko priežiūros atostogų, taip pat neturi duomenų apie tai, kokiam skaičiui tėvų (vyrų) paskiriama motinystės (tėvystės)

Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeimos pareigas su darbo įsipareigojimais, suteikiant galimybę tėvams praleisti daugiau laiko su vaiku, taip pat neprarasti savo darbinių įgūdžių. Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, tėvams buvo sudaryta galimybė pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų. Pirma, tai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vienerius metus, kurios dydis siekia 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Antra, gauti šią pašalpą dvejus metus. Tokiu atveju pirmaisiais vaiko priežiūros metais motinystės (tėvystės) pašalpa sudaro 70 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio, o antraisiais metais - 40 procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pasirinkus antrąją alternatyvą, antraisiais vaiko priežiūros metais galimybė dirbti neribojama - nepaisant pasirinktos darbo laiko trukmės, pajamų dydžio, gaunama motinystės (tėvystės) pašalpa nėra atitinkamai mažinama.

Ji pabrėžė, kad pirmaisiais pašalpos gavimo metais pašalpa gali būti skiriama tik tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Nuo 2011 m. liepos 1

Rasa PAULAVIČIENĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai

Nebereikia atostogų

Grįžta į darbą

Informacija

Tėvai šia galimybe naudojasi. Tai tik sveikintinas dalykas. Įstatymas šį dalyką leidžia, todėl ir atsiranda tėvų, kurie šį variantą renkasi.

ir motinystės socialinio draudimo įmokos sudarė 798,8 mln. litų, išmokos - 1,18 mln. litų, taigi deficitas susitraukė iki 33 proc.

Būtina keisti

d. įsigaliojusi tvarka leido žmogui vienu metu gauti papildomų draudžiamųjų pajamų ir motinystės (tėvystės) pašalpą. Todėl antraisiais metais gaunant pašalpą jau nebetaikomas reikalavimas būti vaiko priežiūros atostogose. Būtent šiuo įstatymo niuansu šiuo metu ir naudojasi nemaža dalis tėvų, antraisiais metais susikeisdami vietomis.

darbą, o galimybę ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose renkasi rečiau. Tokiu atveju dirba abu tėvai, tačiau pašalpą gauna daugiau uždirbantis tėtis. “Retai kuri moteris gali leisti sau likti namuose. Vienu ar kitu atveju, išeidama vaiko priežiūros atostogų, mama sutaria su darbdaviu, kokiomis sąlygomis ji grįš, todėl kažką keisti antraisiais metais sudėtinga”, - sakė mamų sambūrio atstovė. V. Vizbaraitė pabrėžė dar ir tai, jog vaiko tėtis, antraisiais vaiko auginimo metais perimdamas iš mamos teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, nuskriaudžia mamą, kuri tuo laikotarpiu netenka teisės į valstybinį socialinį draudimą. Tokiu būdu šis laikotarpis nėra įskaičiuojamas į valstybinio socialinio draudimo stažą, kas ateityje darys įtaką mamos teisei gauti valstybinio socialinio draudimo išmokas.

pašalpa vietoj iki tol šią pašalpą gavusių motinų (moterų). Tiesa, vyrų ir moterų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, santykis svyruoja, tačiau nuo 2009-ųjų išlieka daugmaž stabilus ir vyrų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, dalis nuo visų šių pašalpų gavėjų svyruoja apie 7 proc. Per 2012 m. vienuolika mėnesių vyrų, gaunančių motinystės (tėvystės) pašalpas, dalis nuo visų šių pašalpų gavėjų buvo 7,4 proc. (2,8 tūkst.), moterų - 92,6 proc., arba 34,9 tūkst. “Kaip matote, bent jau kol kas mūsų turimi duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad, pasikeitus tvarkai, vyrai dažniau ar rečiau rinktųsi gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, taip pat, kad būtent dėl tvarkos pasikeitimo jie renkasi pašalpą gauti ilgiau ar trumpiau”, - sakė J. Skinulytė-Niakšu.

Jos teigimu, aktyvios mamos dar prieš įstatymo pakeitimus buvo suformavusios savo pasiūlymus, kuriais raginta iš esmės keisti sistemą. “Manome, jog bazinė motinystės išmoka, garantuojama kiekvienam vaikui, galėtų būti mokama iš valstybės biudžeto, o ne iš “Sodros”. Tokiu atveju liktų “sodrinių” pinigų tiems, kas moka draudimo įmokas. Tai padarytų draudiminius santykius geriau apmokamus”, sako R. Paulavičienė.

Mamos, atsisakydamos motinystės (tėvystės) pašalpos, dažniausiai grįžta į darbą, o galimybę ir toliau likti vaiko priežiūros atostogose renkasi rečiau. Tokiu atveju dirba abu tėvai, tačiau pašalpą gauna daugiau uždirbantis tėtis.

AKTUALIJOS

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Teismai narplioja “Meridiano” skolas Redakcijos archyvo nuotr.

ssPROGA? Siekį atgauti ne tik skolą, bet ir delspinigius, Klaipė-

dos jūrinio miesto simbolio “Meridianas” paramos fondo vadovai įvardijo kaip bandymą pasipelnyti naudojantis susidariusia jautria situacija.

Klaipėdos simboliu laikomą burlaivį“Meridianas”nuo išnykimo gelbstinčius uostamiesčio verslininkus pasiekė dvi Temidės pasiųstos žinios. Viena - gera, kita - ne tokia. Darius ČIUŽAUSKAS

“Respublikos” žurnalistas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino Klaipėdos jūrinio miesto simbolio “Meridianas” paramos fondo prašymą ir panaikino jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Fondo turtas teismo sprendimu areštuotas dar 2011 metų lapkričio mėnesį. Tai padaryti paprašė UAB “Lokys”. Minėtų metų spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė iš paramos fondo bendrovei “Lokys” 1 998 litus ir 49 centus bei 6 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ši skola susidarė, kai 2010 metų rugsėjo 3 d. bendrovė pervilko suremontuotą burlaivį “Meridianas” nuo 24 jūrų uosto krantinės iki įprastos stovėjimo vietos, prie Danės upės krantinės.

Šiuo metu uostamiesčio teismas aiškinasi dar vienos su “Meridianu”susijusios skolos aplinkybes. Tuo metu fondui vadovavęs, 2001 metais už simbolinį vieną litą laivą įsigijęs, teisininko išsilavinimą turintis klaipėdietis Artūras Žičkus teismo sprendimo nevykdė ir šios skolos neatidavė. Tai tik praėjusių metų lapkritį padarė “Meridiano” paramos fondą į savo rankas perėmę žinomi pajū-

rio verslininkai Aloyzas Kuzmarskis ir Aidas Kaveckis. Sumokėję bankrutavusiai bendrovei “Lokys” priteistą skolą ir 123,19 Lt siekiančias palūkanas, jie praėjusią savaitę paprašė teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu uostamiesčio teismas aiškinasi dar vienos su “Meridianu” susijusios skolos aplinkybes. Į jį kreipėsi tolimas buvusio šalies premjero Gedimino Vagnoriaus giminaitis, antros eilės pusbrolis Stasys Vagnorius. “Respublika” jau rašė, kad laivų statyba bei remontu užsiimančios UAB “Rikneda” vadovas siekė iš fondo atgauti per 96 tūkstančius litų. Ši skola, kartu su delspinigiais, yra likusi po 2001 metais atlikto “Meridiano” remonto. Pasak S. Vagnoriaus, burlaivio paramos fondui vadovaujantys verslininkai ją grąžino ne visą - tik didžiąją dalį. Siekdamas atgauti likusius pinigus, klaipėdietis kreipėsi į teismą. “Mes turime ginčą. Tikiuosi, kad fondo vadovams užteks smegenų ir teismas viską išspręs pagreitinto proceso tvarka. O jei ne, teks bylinėtis”, - sakė S. Vagnorius. Siekį atgauti ne tik skolą, bet ir delspinigius, Klaipėdos jūrinio miesto simbolio “Meridianas” paramos fondo vadovai įvardijo kaip bandymą pasipelnyti naudojantis susidariusia jautria situacija. Tokius A. Kaveckio ir A. Kuzmarskio pareiškimus pats S. Vagnorius vertina kaip bandymą daryti spaudimą pasinaudojus viešumu. Buvęs paramos fondo vadovas A. Žičkus skolų paliko daugiau nei manyta iš pradžių. Iš asmeninių A. Kuzmarskio ir A. Kaveckio lėšų jau sumokėta apie 230 tūkst. litų.

"Vakarų ekspresas"

Potvynis įdarbino ir karius

Vileikiuose, Šilutės rajone, dislokuota Lietuvos kariuomenės vikšrinė amfibija išsiruošė į pirmąją šiais metais operaciją Nemuno potvynio plaunamame pamario krašte - kariams patikėta atgabenti iš Šyšos kaimo į Šilutę moterį ir du vaikus. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas informavo, kad viena Šyšos kaime, dešiniajame to paties pavadinimo upės krante, gyvenanti moteris vakar žūtbūt turėjo pasirodyti gydytojui, o vaikams reikia eiti į mokyklą Šilutėje – jiedu bus laikinai apgyvendinti Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje.

semtomis pievomis į Šyšos kaimą vingiuojantį kelią. Todėl į pagalbą ir pasitelkta amfibija. Kariams darbo radosi ir Pagėgių savivaldybėje. Pagėgių Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Vaidotas Degutis teigė, kad pas juos dislokuota antroji kariuomenės amfibija trečiadienį vyko maršrutu Pagėgiai-Panemunė-Nausėdai-Kuciai ir atgal. Į galutinį kelionės tašką gabenta maisto, buvo pakeleivių į abi puses. KAM nuotr.

ssTECHNIKA. Moters ir vaikų gabenimo operacijai buvo pa-

sitelkta kariuomenės technika - vikšrinė amfibija PTS-M. Kelią į Šyšos kaimą jai rodė Šilutės gelbėtojai. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto Rimanto Mačijausko teigimu, su šia užduotimi nesunkiai susitvarkytų ir patys šilutiškiai gelbėtojai, jeigu ne tas ledas, kuris, spaudžiant žiemos šalčiui, kiekvieną dieną vis labiau kausto ap-

Šilutės PGT pareigūnai taip pat nesėdi sudėję rankų: vakar jų laukė jau trečiasis šiais metais reisas ratine amfibija į Rusnę su maisto prekių kroviniu, skirtu nuo pasaulio atskirtoje saloje veikiančioms parduotuvėms. “Šilutės ETA Žinios”

Lietuvoje įsivyravę šalčiai vėl sukaustė ne tik apsemtas pievas, bet ir Nemuno deltos upes, Kuršių marios taip pat padengtos ledu, todėl teigiama, kad vandens stichija iš pamario pasitrauks dar negreitai.

„Mano būstas“: speiguotu ir vėjuotu oru pastatai netenka daug šilumos Sinoptikų duomenimis, į Lietuvą vėl grįžta šalti, speiguoti ir vėjuoti orai, todėl daugiabučių administratoriai gyventojams pataria nedelsti ir imtis veiksmų, padedančių taupyti brangią šilumą, ir neleisti, kad vėjas ją išpūstų. Aleksas GIRA Bendrovė „Mano būstas“, visoje Lietuvoje jau ne vienerius metus vykdanti iniciatyvą „Taupykime šilumą“, daugiabučių gyventojams primena, jog šilumą taupyti galima paprastais veiksmais, kurie nėra nei brangūs, nei sudėtingi. Pavyzdžiui, tinkamai užsandarinus savo butų langus ir duris, jau šio šildymo sezono metu galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos. Dar daugiau šiluminės energijos galima sutaupyti pakeitus ar užsandarinus senus laiptinės bei rūsio langus, duris. „Vėjuotu oru ženkliai padidėja

ssTAUPYKIME. Tinkamai užsandarinus butų langus ir duris,

galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos. Dar daugiau šiluminės energijos bus sutaupyta pakeitus senus laiptinės bei rūsio langus ir duris. šilumos nuostoliai, todėl racionalus energijos vartojimas bute neįmanomas be sandarių langų ir durų. Reikia stengtis, kad tiek butuose, tiek bendrose daugiabučių namų patalpose tarpai tarp dviejų lango

konstrukcijų – varčios ir staktos – būtų kuo mažesni. Jeigu langai yra seni ir nesandarūs, „greitoji pagalba“ – užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis“, - patarimus dalijo bendrovės „Mano būstas“

Inovacijų ir energetinio efektyvumo grupės vadovas Gytis Janušauskas. Ypač daug šilumos daugiabučiuose namuose iššvaistoma pro balkonų duris. Šaltuoju metų periodu jų ertmes rekomenduojama sandarinti šilumos nepraleidžiančia medžiaga. Taip pat šilumos nuostolius mažina į senų langų rėmus įstatytas trečias stiklas ir ant esamų stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Norint tai padaryti, reikia atsukti medinį lango rėmą, pritvirtinti arba priklijuoti skaidrią plėvelę ir vėl jį prisukti. Minėtą plėvelę galima įsigyti specializuotose statybinių medžiagų parduotuvėse. Bendrovės „Mano būstas“ iniciatyva „Taupykime šilumą“ yra paremta konkrečiais veiksmais, kuriuos įgyvendinus daugiabutyje galima sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Ekspertų sukurti veiksmai, mažinantys šilumos nuostolius buto viduje ir bendrose patalpose,

yra įtraukti į „5 žingsnių šilumos taupymo programą“. Prie šios programos visoje Lietuvoje jau yra prisijungę beveik 800 daugiabučių namų. Prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ prisijungę namai praėjusių metų šildymo sezono metu sutaupė iki 17 proc. šilumos, pavertus pinigais tai sudaro apie 2,3 mln. litų. Prie programos prisijungę Vilniaus gyventojai sutaupė 1,4 mln. litų, Kauno - 171 tūkst. litų, Klaipėdos - 623 tūkst. litų, kitų miestų - 112 tūkst. litų. Kokių žingsnių rekomenduojama imtis siekiant taupyti šilumą, kaip prisijungti prie iniciatyvos, galima sužinoti interneto svetainėje www.taupykimesiluma.lt bei „Facebook“ paskyroje http://www.facebook.com/taupykimesiluma. Apie programos įgyvendinimą savo name gyventojai gali sužinoti kreipęsi tiesiogiai į administruojančią bendrovę.

6 "Vakarų ekspresas"

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

sPoRtas

“Vakarų ekspreso”sporto priedas. Sudarytojas Paulius MATULEVIČIUS. Tel. 411305, 8 674 02996, el. p. paulius@ve.lt

Gintautas Igaris: “Esu laimės kūdikis” “Svarbiausia - esu gyvas, vaikštau savo kojomis, turiu rankas, su galva viskas gerai. Toliau džiaugiuosi gyvenimu”, - optimistiškai nusiteikęs kalbėjo vyriškis. Kiek atsidusęs jis pripažino, kad viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau: “Vietomis buvo labai akmenuotų ir pavojingų vietų. Gal galva trenkiausi kiek į minkštesnę vietą. Galima sakyti, esu laimės kūdikis. Kažkas iš viršaus mane saugo”, - “Vakarų ekspresui sakė lenktynininkas. Pernai po pirmojo savo Dakaro ralio, kuriame motociklų įskaitoje finišavote 81-as iš 97ių lenktynininkų, gimtajame Kartenos miestelyje buvote pasitiktas su muzika, laužais ir šūksniais. Kaip tai vyko šįkart? - pasiteiravome G. Igario. Šįkart viskas vyko dar gražiau ir įdomiau - nors sekmadienį grįžau tik apie 1 valandą nakties, tačiau pasitinkančiųjų su laužais, fakelais ir žvakėmis netrūko. Malonu, kad saviškiai taip palaiko. Tai pamalonina širdį ir paskatina dar labiau pasitempti.

Enduroclub.lt nuotr.

Sakoma: bėda po vieną nevaikšto. Po avarijos paaiškėjo, kad įvyko gedimas ir sunkvežimis liko senojoje stovykloje. Gerai, kad šalia buvo geras lietuvių kolektyvas, kuris davė rūbų, antklodžių ir pavyko šiek tiek numigti. Dabar laukiu į Lietuvą grįžtančių savo daiktų, į gimtinę grįžau pasipuošęs net svetimais batais ir drabužiais.

s POZICIJA. Gintautas Igaris po šešių greičio ruožų buvo  vietoje tarp 4 dalyvių ir Argen-

tinoje tikėjosi dar per keliasdešimt vietų pakilti aukščiau.

kanjonas, tarpeklis, sekundei pakėliau akis pasižiūrėti artėjančio posūkio ir vos nuleidęs akis patyriau didžiulį smūgį. Niekaip nebepavyko suvaldyti motociklo... Skridau per vairą. Greitis buvo gal iki 100 km/h. Lenktynininkai retai žiūri į spidometrą, tačiau apytikris

Man sakė, kad aš be sąmonės išbuvau gal 15-20 minučių. Atvykę medikai mane apžiūrėjo ir pasakė, kad man, kalbant boksininkų terminais, - nokautas. Viskas buvo lyg sulėtintame filme. Gintautas IGARIS, motociklininkas Šiemet Jums teko patirti skaudžių dalykų - papuolėte į avariją, patyrėte sužalojimų. Papasakokite, kaip viskas įvyko. Ar viską pamenate? Pamenu tik įvykio nuotrupas:

Lietuvos čempionų Klaipėdos “Dragūno”rankininkų atstovai treneriai Artūras Juškėnas, Rasa Juškėnienė, klubo direktorius Vygantas Vaišnoras ir Klaipėdos rankinio jaunosios kartos trenerė Auksuolė Stropienė patirties sėmėsi Austrijoje - dalyvavo dviejų savaičių specialiuose kursuose Švaco mieste.

greitis galėjo būti maždaug toks. Kažkas iš aukščiau mane palaiko. Kritimo metu paklojo labai gražų kilimą. Man sakė, kad aš be sąmonės išbuvau gal 15-20 minučių. Pirmas

vaizdas, kurį atmerkęs akis pamačiau - mane fotografavęs ir filmavęs žmogus. Viskas buvo lyg sulėtintame filme. Iš pradžių dar atsistojau ir nužvelgiau motociklą, mąsčiau, kad reikia dar tęsti varžybas, tačiau netrukus supratau, kad lenktynės man jau baigtos. Ar ilgai teko laukti pagalbos? Man atrodė, kad akimirksniu atvyko pagalba, tačiau juk aš dar ilgai buvau be sąmonės. Atvykę medikai mane apžiūrėjo ir pasakė, kad man, kalbant boksininkų terminais, - nokautas, ir neleido tęsti varžybų. Reikia padėkoti šalmą skyrusiems rėmėjams. Jų geras šūkis: apsaugokit svajones. Jos juk yra galvoje - galiu džiaugtis, kad jas vis dar turiu (šypsosi. - Aut. past.). Po avarijos teigėte, kad didžiausias jūsų noras - pamatyti avarijos vaizdo įrašą ir išanalizuoti, kokią klaidą padarėte. Ar

Klaipėdiečiai į Austriją išvyko pagal specialią Europos Sąjungos finansuojamą programą, skirtą tobulintis treneriams. Mūsų rankinio specialistai stebėjo Švaco miesto komandos “ULZ Sparkasse”, kurioje rungtyniauja ir jaunimą treniruoja lietuvis Mindaugas Andriuška, darbą.

matėte įrašą? Įrašą mačiau, tik, deja, jame neužfiksuota pati avarijos pradžia. Buvau filmuojamas tik nuo avarijos vidurio, tad net negaliu tiksliai pasakyti savo klaidos.

s APSAUGA. Nuo rimtesnių

sužalojimų Gintautą Igarį apsaugojo šalmas. Jis juokavo, kad būtent šio dėka apsaugojo savo svajones.

Svarbiausia - esu gyvas, vaikštau savo kojomis, turiu rankas, su galva viskas gerai. Toliau džiaugiuosi gyvenimu. Po šešių greičio ruožų buvote 103 vietoje tarp 149 dar dalyvavusių motociklininkų. Turbūt dar tikėjotės pakilti į viršų? Visos mano viltys buvo siejamos su etapu Argentinoje. Mano stiprioji pusė - šlapia danga ir purvas, tad šiame etape buvau nusiteikęs rimčiau pakovoti. Dar lenktyniauti trukdė ir užklupusi žarnyno infekcija, kuri mūsų stovyklavietėje kankino ne vieną. Buvo dienų, kuomet lenktyniavau ir visą dieną nevalgęs. Tai taip pat apsunkino varžybas. Baigėsi lenktynės. Ką dabar planuojate veikti? Nors ir lenktynės baigėsi anksčiau laiko, tačiau atostogauti neketinu, reikia toliau gyventi, darbuotis, užsiimti savo verslu, sugrįžti į senas vėžes. Juk gyvenimas vietoje nestovi.

Rankininkų viešnagė Austrijoje Klaipėdiečiai su austrais užmezgė glaudžius ryšius bei nutarė, kad gegužės mėnesį į Klaipėdą atvyks varžytis austrų berniukų ir mergaičių rankinio komandos, vėliau ir Klaipėdos jaunieji rankininkai vyks į Austriją dalyvauti varžybose.

Paulius MATULEVIČIUS paulius@ve.lt

Teko girdėti, kad 2013 metų Dakaro ralyje avarija - ne vienintelė jūsų bėda. Sugedo ir jus aptarnaujantis vilkikas, kuriame buvo jūsų rūbai bei kiti daiktai.

s DALIJOSI PATIRTIMI. Klaipėdiečiai Austrijoje (iš kairės):

Vygantas Vaišnoras, Auksuolė Stropienė, Rasa Juškėnienė ir Artūras Juškėnas daug sužinojo iš šioje šalyje rungtyniaujančio ir vaikus rankinio subtilybių mokančio lietuvio Mindaugo Andriuškos (dešinėje).

“Tai labai naudinga patirtis. Stebėjome profesionalios komandos darbą, dalyvavome jų treniruotėse, perpratom jaunosios kartos ugdymo sistemą, taip pat išsiaiški-

nome, kokiais principais yra sudaromas klubo biudžetas. Jų 600 tūkstančių eurų biudžetas surenkamas per savivaldybę ir rėmėjus. Pasitvirtino tas faktas, kad didžiau-

si rėmėjai pritraukiami bendradarbiaujant savivaldybės atstovams, kitaip tariant, rėmėjai įkalbami su didelių ir įtakingų žmonių pagalba”, - teigė “Dragūno” ekipos treneris A. Juškėnas. Anot jo, Švaco miestelyje rankinis populiarus - gyvena apie 30 tūkstančių žmonių, o rankinį lanko apie 270 vaikų ir jaunimo. “Sportuoja daug berniukų ir mergaičių, turi savo sales, yra sukurta tikrai gera sistema. Auginama jaunoji karta, kuri vėliau atstovauja reprezentacinei miestelio komandai. Klaipėdoje norime sukurti rankinio akademiją, austrų

pavyzdys - geras. Artimiausiu metu galėtume įgyvendinti kažką panašaus”, - kalbėjo “Dragūno” atstovai. Klaipėdiečiai iš šios viešnagės išpešė ir daugiau naudos - užmezgė glaudžius ryšius bei nutarė, kad gegužės mėnesį į Klaipėdą atvyks varžytis rankinio turnyre austrų berniukų ir mergaičių komandos, vėliau ir Klaipėdos jaunieji rankininkai vyks į Austriją dalyvauti varžybose. “Kartu bendradarbiausime, tobulinsimės, jaunajai kartai tai bus labai naudinga ir įdomi patirtis”, džiaugėsi A. Juškėnas.

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

SPORTAS

"Vakarų ekspresas"

Sporto salė kelia galvos skausmą Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Dar pernai rugsėjį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai perdavus Klaipėdos miesto savivaldybei pastatą su sporto sale, esantį Pilies g. 4, buvo džiūgaujama, tačiau iki pat šiol sportininkai čia dar neįsikūrė. Priežastis - dar reikia atlikti daugybę darbų: nėra įjungtas nei šildymas, nei vanduo, kai kur yra įtrūkusios ir apipelijusios sienos, tad reikia ir kosmetinio remonto.

Ištraukti burtai

R. Berankio pergalė

paulius@ve.lt

ssLAUKIA ĮKURTUVIŲ. Jei darbai sparčiai judės į priekį, galbūt dar šio mėnesio pabaigoje

Pilies g. 4 esančiame pastate įsikurs Klaipėdos sportininkai - tinklininkai, tenisininkai, meninės gimnastikos atstovai.

tvirtinta”, - vakar “Vakarų ekspresui” teigė V. Platūkis. I. Pociaus pasiteiravus, iš kur bus ieškoma lėšų šios sporto salės ir pastato einamiesiems darbams ir kosmetiniam remontui, šis atsakė: “Ieš-

Maždaug metus ar net daugiau čia nevyko jokio veiksmo, nebuvo šildymo, atjungti dujų siurbliai, nėra vandens, nuotekų sistemos, lietus yra užliejęs rūsį. Tvarkomės. Dabar jau vyksta darbai.

Paklausus, ar tai miestui ne per didelė našta, I. Pocius atsakė: “Klaipėdoje yra sporto salių stygius. Sportininkams tai labai reikalinga erdvė. Šioje sporto salėje daugiausia laiko planuojama skirti tinklininkams. Buvo kalbėta, kad tinklininkai prisidės prie salės išlaikymo. Taip pat kasdien po kelias valandas salę galėtume nuomoti ir tenisinin-

kams. Turbūt čia dar treniruotųsi ir meninės gimnastikos atstovai, kadangi jiems reikia aukštų lubų, nes į viršų mėto kuokelius ir kitus įrankius." Pilies g. 4 esančiame pastate be sporto salės yra ir daugybė kabinetų, tad juose ateityje galbūt įsikurtų šachmatininkai, buriuotojai ar kitų sporto šakų atstovai.

Ignas POCIUS, Sporto skyriaus atstovas tas Platūkis jau daro žingsnius, kad sporto salė būtų tinkama kuo greičiau sportuoti”, - kalbėjo I. Pocius. Kol kas nei I. Pocius, nei V. Platūkis negalėjo atsakyti, kiek lėšų reikės šios sporto salės remontui. “Reikia sudaryti sąmatą. Nežinia, ar lengvai pavyks įjungti šildymą. Juk dabar viskas užšalę. Gali visko būti. Kuomet prisijungsime šildymą ir vandenį, tuomet bus aiškiau. Bandysime ieškoti lėšų. Patalpose nėra nei kėdžių, nei kitų baldų. Trumpai tariant: reikia daug ko. Dar prašiau savivaldybės etatų 3-4 budėtojams bei valytojai, kol kas nėra pa-

ŠVIESLENTĖ

ŠIAIS metais Čekijoje vyksiančio pasaulio jaunimo (iki 19 metų) vaikinų krepšinio čempionato B grupėje nugalėtojos titulą ginsianti Lietuvos rinktinė susitiks su Argentinos, Irano ir Čekijos komandomis. Tai paaiškėjo antradienį Čekijos sostinėje Prahoje ištraukus burtus. A grupėje rungtyniaus Kroatijos, Ispanijos, Kanados ir Pietų Korėjos, C grupėje - Australijos, Serbijos, Brazilijos ir Senegalo, D grupėje - JAV, Rusijos, Kinijos, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės. Birželio 27 - liepos 7 dienomis vyksiančiame pasaulio čempionate Lietuvos rinktinei vadovaus Tomas Masiulis, perėmęs komandos vairą iš Arūno Visocko.

Paulius MATULEVIČIUS Pasak Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus specialisto Igno Pociaus, nenuostabu, jog susiklostė tokia situacija, kadangi sporto salė ilgą laiką nebuvo naudojama. “Maždaug metus ar net daugiau čia nevyko jokio veiksmo, nebuvo šildymo, atjungti dujų siurbliai, nėra vandens, nuotekų sistemos, lietus yra užliejęs rūsį. Tvarkomės. Dabar jau vyksta darbai. Ši sporto salė priskirta Kūno kultūros ir rekreacijos centrui, šios įstaigos vadovas Vytau-

Regbio reitingai

kosime lėšų. Dalis jau buvo anksčiau numatyta, o kita dalis - gal iš Kūno kultūros ir rekreacijos centro pajamų. Juk jie iš salių nuomos kažkiek užsidirba ir yra pasitaupę”, - sakė valdininkas.

TARPTAUTINĖS regbio federacijos (IRB) skelbiamoje pasaulio regbio rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos nacionalinė komanda išliko 44-ojoje vietoje. Mūsų šalies rinktinė turi 47,84 taško. Geriausių planetos rinktinių reitinge pirmauja pasaulio čempionė Naujosios Zelandijos komanda (90,08 tšk.). Antrąją vietą užima Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovai (86,94 tšk.), o trečiąją - Australijos rinktinė (86,87 tšk.).

Karaliaus tinklininkai Uosto direkcija patikėjimo teise šį Pilies gatvėje esantį pastatą valdė nuo 1998 m. birželio 1 d. Jame buvo sporto salė ir keli Uosto direkcijos darbuotojų kabinetai. Išlaikyti 1730 kv. m ploto pastatą per metus Uosto direkcijai atsieidavo per 100 tūkst. litų.

Dakaro ralyje ssĮTRŪKIMAS. Pastate yra įtrūkusi siena.

Klaipėdoje - “Fight night” Klaipėdos kovinio sporto mėgėjai ruošiasi kovų menų turnyrui“Fight night”, kuris šiemet vyks vasario 2 dieną erdvioje LCC tarptautinio universiteto sporto salėje.

MELBURNE vykstančio atvirojo Australijos teniso čempionato (“Australian Open”), kurio prizų fondą sudaro 30 mln. Australijos dolerių, vyrų vienetų varžybų pirmajame rate lietuvis Ričardas Berankis 6:2, 7:6 (7-4), 7:5 nugalėjo 102-ąją pasaulio raketę 27-erių metų ukrainietį Sergejų Stachovskį. Mačas truko 2 val. 7 min. 22-ejų metų R. Berankis, kuris pasaulio reitinge užima 110-ąją vietą, antrajame rate žais su 28-ąja pasaulio rakete 29-erių metų vokiečiu Florianu Majeriu. Vokietijos tenisininkas 2011 metų birželį pasaulio reitinge buvo pakilęs į 18-ąją vietą.

Turnyro metu kovos vyks pagal bokso, Muay Thai ir kikbokso taisykles, pagrindine vakaro "vinimi" taps susirėmimai tarp K-1 profesionalų. Iškritimo principu besivaržantys dviejų skirtingų svorio kategorijų (iki 65 ir iki 75 kilogramų) kovotojai į ringą lips po kelis kartus, jog išsiaiškintų, kuriam atiteks ne tik vertingi piniginiai prizai, bet ir žėrintis čempiono diržas. Vienas iš “Fight night” sumanytojų, Lietuvos, Europos ir pasaulio turnyrų laureatas Vadimas Chromychas teigė, jog, nepaisant didėjančios renginio apimties, pagrindinė idėja išlieka šviečiamoji.

ssVARŽYBŲ AKIMIRKA.

Pernai vykęs “Fight night” turnyras pasiteisino, tad klaipėdiečiai tęsia tradicijas.

“Nors pasaulyje dvikovės sportas jau pasiekė populiarumo aukštumas ir į treniruočių sales sutraukia minias jaunimo, Lietuva dar išgyvena kilimo laikotarpį. Norime, jog šis procesas nesustotų – turnyrą rengiame siekdami išgarsinti ne tik atskirą K-1 sporto šaką, bet ir išjudinti visą sportinį judėjimą uostamiestyje. Esame užsibrėžę sukurti sveiko ir aktyvaus miesto įvaizdį”, - apie priežastis, paskatinusias surengti “Fight night”, kalbėjo V. Chromychas. Kol galutinis kovotojų sąrašas vis dar ruošiamas, jau dabar žinoma, kad pirštines Klaipėdoje mausis atletai ne tik iš skirtingų Lietuvos miestų, bet ir iš Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos.

“Vakarų ekspreso” informacija

PIETŲ Amerikoje vykstančio 34ojo Dakaro ralio devintajame etape automobilių klasėje Lietuvos atstovų Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas užėmė 68-ąją vietą. Nugalėjo ispanas Nanis Roma (“Mini”). Jis 593 km greičio ruožą įveikė per 5 val. 36 min. 28 sek. Lietuviai nuo nugalėtojo atsiliko 2 val. 14 min. 36 sek. Bendrojoje įskaitoje pirmauja nugalėtojo titulą ginantis prancūzas Stefanas Peteranselis (“Mini”). Automobiliu “Oscar” lenktyniaujantys B. Vanagas ir S. Jurgelėnas bendrojoje įskaitoje pakilo į 77-ąją vietą (+26:07.27). Iš viso klasifikuoti 89 ekipažai. Dakaro ralis Pietų Amerikoje rengiamas penktą kartą. Varžybų dalyviams iš viso teks įveikti daugiau nei 8000 km. Ralis baigsis sausio 20 dieną Santjage (Čilė).

“Vakarų ekspreso” ir Eltos informacija daugiau informacijos - www.ve.lt

8 "Vakarų ekspresas"

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

LITAS PRIE LITO

Savaitinis dienraščio “Vakarų ekspresas” ekonomikos priedas. Sudarytojas Mindaugas MILINIS. Tel. 8 698 59563, el. p. milinis@ve.lt. Daugiau ekonomikos skaitinių - www.ve.lt/naujienos/ekonomika

Pergalė

Seimas atšaukė mažuosius aludarius diskriminuojančią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria buvo draudžiama pardavinėti alų didesnėje nei 1 litro taroje.

“Vakarų ekspresas”tęsia kartu su Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriumi pradėtą projektą, kurio tikslas - padėti miestiečiams susirasti darbą. Kartą per savaitę dienraštyje skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas miesto įmonėse bei organizacijose. Šią savaitę uostamiestyje darbdaviams reikalingi: administratorius, administratorius sekretorius, apdailininkas, apsaugos darbuotojas, apskaitininkas, apskaitos technikas, auklėtojas, automatikos inžinierius, automobilinio krautuvo vairuotojas, automobilių plovėjas, automobilių remontininkas, automobilių šaltkalvis, barmenas padavėjas, bendrosios praktikos slaugytojas, bendrosios praktikos slaugytojas (universitetinis išsilavinimas), bendrųjų statybos darbų vadovas, betonuotojas, buhalteris, buhalteris auditorius, buhalteris ekonomistas, chemijos inžinie rius, cheminės analizės laborantas, choro dainininkas, darbininkas, darbų vadovas, dažytojas, dekoracijų dizaineris, drabužių siuvėjas, draudimo agentas (vadybininkas), ekskavatoriaus mašinistas, elektrikas, elektromechanikas, elektronikos inžinierius, elektroninės įrangos technikas, elektrotechnikas, finansininkas, gydytojas psichiatras, grafikos dizaineris, izoliuotojas, kasininkas, katilinės kūrikas, kelininkas, kepėjas, kiemsargis, kirpėjas, kompiuterių sistemų projektuotojas, kompiuterių tinklo administratorius, konditeris, konstruktorius, konsultantas, krano operatorius, krovikas, kvalifikuotas miško darbininkas, kvalifikuotas šiltnamio darbininkas, laiškininkas, laivo korpuso remontininkas, laivo metalinių konstrukcijų montuotojas, laivo vamzdynininkas, laivų statybos inžinierius, lažybų tarpininkas kasininkas, logistas, logistikos specialistas (vadybininkas), lombardo darbuotojas, manikiūrininkas, mechanikas, mechanikas remontininkas, medinių baldų surinkėjas, medkirtys, metalinių konstrukcijų montuotojas, metalinių konstrukcijų surinkimo šaltkalvis, metalo tekintojas, mūrininkas-betonuotojas, muzikos mokytojas, nekvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, nekvalifikuotas statybos darbininkas, padalinio vadovas (viršininkas), padavėjas, pagalbinis darbininkas, pardavėjas, pardavėjas kasininkas, pardavėjas konsultantas, pardavimo (realizavimo) padalinio vadovas, pardavimo agentas (vadybininkas), pardavimo atstovas, pardavimo vadybininkas, pastolių statytojas, pašto skyriaus viršininkas, personalo specialistas (vadybininkas), pirkimo agentas (vadybininkas), plastiko gaminių mašinų operatorius, plataus profilio statybininkas, plieninių konstrukcijų surinkėjas (montuotojas), plytelių klojėjas, pramonės įrangos mechanikas, produkto vadybininkas, projekto vadovas, projektuotojas konstruktorius, remonto meistras, sandėlininkas, sekretorius, siuvėjas, siuvėjas sukirpėjas, skardininkas, skyriaus vedėjas, slaugytojo padėjėjas, sporto treneris, stalius, statybos inžinierius, stropuotojas, suvirinimo ir dujinio pjaustymo įrangos derintojas, suvirintojas, suvirintojas dujomis ir elektra. Išsamesnė informacija apie darbą teikiama interneto puslapyje: www.ldb.lt, tel. (8 46) 40 43 03 (I-IV 8-17 val., V - 8-15.45 val.).

Išsamiau - www.ve.lt

Saulėlydis

litų. Tokio dydžio sąskaitą už 78 kv. metrų ploto buto šildymą gavo premjeras Algirdas Butkevičius.

Elektros kainų šuolio dėl saulės jėgainių plėtros išsigandusi Energetikos ministerija jau siekia pakeisti įstatymus ir riboti šių elektrinių plėtrą.

holinius gėrimus ir vartotojams nebrukame gryno alkoholio“, svarstė E. Gentvilas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kur rasti darbą?

455

Skaičius

Rūkoma mažiau Nuo 2001-ųjų, kai įsigaliojo Tabako gaminių direktyva, iki 2010ųjų ES šalyse cigarečių pardavimo apimtys, tyrimų kompanijos „Euromonitor“ duomenimis, sumažėjo 23,3 proc., nuo 793 mlrd. cigarečių iki 608 mlrd. Nepaisant to, parduotų rūkalų vertė per dešimtmetį išaugo net 33,8 proc., nuo 90,7 mlrd. eurų 2000-aisiais iki 121,3 mlrd. eurų 2010-aisiais. Viena iš priežasčių – didėjantys mokesčiai. Vienintelėje Vokietijoje per dešimtmetį parduotų rūkalų vertė beveik nepakito, užtat pardavimas smuko beveik 35 proc., nuo 140 mlrd. iki 90 mlrd. cigarečių per metus. Per artimiausią penkmetį, prognozuoja „Euromonitor“, cigarečių bus parduota 7 proc. mažiau, tačiau

Europa uždraus mėtines cigaretes

ikėtina, kad po dvejų metų Europoje bus uždraustos mėtinės ir kitokio aromato cigaretės. Tabako pramonės atstovai tvirtina, kad dėl to rūkymo mastai nemažės, nes rūkaliai pirks kontrabandinius rūkalus. O rūkaliai piktinasi, kad iš jų bus atimta teisė pasirinkti: vietoje kvapnių cigarečių teks traukti įprastas dvokiančias. Mindaugas MILINIS milinis@ve.lt

Šiemet Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba turėtų iš naujo persvarstyti Tabako gaminių direktyvą, pagal kurią būtų sugriežtintos tabako gaminių gamybos, pateikimo ir pardavimo taisyklės. Jas tikimasi priimti 2014 m., o įsigalioti turėtų nuo 2015–2016 m. Iki šio penktadienio, sausio 18 d., Lietuvos Vyriausybė turi pateikti savo nuomonę dėl šios direktyvos. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė nė neabejoja, kad Lietuva palaikys projektą. „Lietuva direktyvą palaikys maksimaliai“, - „Vakarų ekspresui“ žadėjo parlamentarė.

Mažins rūkalų patrauklumą Jei siūlomoms pataisoms būtų pritarta, šalys narės savo įstatymais turės uždrausti parduoti aromatizuotas cigaretes, o įprasti rūkalai privalės būti parduodami pakeliuose, kurių didžiąją dalį ploto užimtų perspėjimai apie grėsmę sveikatai. Ant visų cigarečių ir cigaretėms sukti skirto tabako pakuočių turės būti bendras 75 proc. priekinės ir užpakalinės pakuotės dalies užimantis vaizdinis ir tekstinis įspėjimas dėl grėsmės sveikatai be jokių reklaminių elemen-

tų. Bus privaloma su perspėjimais apie žalą sveikatai pardavinėti ir elektronines cigaretes. Pasak už sveikatos ir vartotojų politiką atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Tonio Borgo, šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti tabako gaminių ir rūkymo patrauklumą ir mažinti jaunimo norą pradėti rūkyti. „Tabakas sukelia stiprią priklausomybę ir yra pusės jo vartotojų mirties priežastis. 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti jaunesni negu 18 metų, tad šiuo pasiūlymu siekiama sumažinti tabako gaminių ir rūkymo patrauklumą ir mažinti jaunimo norą pradėti rūkyti. Vartotojų negalima apgaudinėti. Tabako gaminiai turi atrodyti kaip tabako gaminiai, jie turi išlaikyti savo skonį, ir šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad patraukliomis pakuotėmis ir kvapiosiomis medžiagomis nebus naudojamasi kaip rinkodaros strategija.”

dėl grėsmės sveikatai veiksmingumu. Rinkoje atsirado naujų gaminių, tokių kaip elektroninės cigaretės, ir pradėtos taikyti naujausios rinkodaros strategijos. Dėl to kai kurios šiuo metu galiojančios direktyvos nuostatos paseno ir kilo būtinybė ją papildyti.

Privers susimąstyti Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rūkantis jau 25 metus, aiškina, kad jo nuo šio žalingo įpročio nebeatbaidys nei perspėjamieji užrašai, nei sužalotų organų vaizdai. Tačiau pradedantiesiems rūkaliams jie gali daryti įtaką. „Atvirai pasakysiu, net ir man jie nekelia didelio pasigėrėjimo. Dabar cigarečių pakelis ant mano darbo stalo būna lyg kokia puošmena. O jei ant jo būtų pavaizduoti tabako pažeistų organų nuotraukos, jį pasistengčiau paslėpti ir tikrai nelaikyčiau prieš akis. Taip pat palaikau ir tą pasiūlymą, kad apie rūkymo žalą perspėjantieji užrašai būtų kuo didesni. Gal jie pradedančiuosius rūkalius privers susimąstyti, kaip aš nesusimąsčiau įjunkdamas į šį įprotį“, - atviravo buvęs parlamentaras. Tačiau jis kategoriškai neprita-

Šiandien rūkymas yra pagrindinė mirčių, kurių galėtume išvengti, priežastis. ES šalyse kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 650 tūkst. žmonių, o rūkymo sukeliamoms ligoms gydyti per metus išleidžiama maždaug 25,3 mlrd. eurų. Tabako gaminių direktyva galioja nuo 2001 m. Tačiau per tuos metus rinkoje įvyko įvairių pokyčių. Pavyzdžiui, gauta naujų duomenų apie tabako gaminiams naudojamas kvapą ir skonį suteikiančias medžiagas. Įsitikinta įspėjimų

rė siūlymui uždrausti mėtines ar kitokio aromato cigaretes. „Kodėl mes turime versti žmones rūkyti smirdančias cigaretes? Juk dabar aromatizuotas rūko daug moterų, kurios nori gerai kvepėti. Juk leidžiame gaminti įvairių rūšių alko-

jų vertė padidės 8 proc. Europos kontekste keistokai atrodo Lietuvos duomenys. Statistikos departamento (SD) duomenimis, parduodamų rūkalų vertė mūsų šalyje didėjo. 2004-aisiais parduota 409 mln. litų vertės tabako gaminių, o 2011-aisiais jų vertė viršijo net milijardą litų. Tačiau tai neatspindi realios tabako gaminių rinkos vaizdo, kadangi nepateikti duomenys apie kontrabandinius rūkalus.

Didės kontrabanda? Būtent kontrabandinių rūkalų korta mojuoja tabako pramonės atstovai. Esą sumažinus legaliai parduodamų cigarečių pakelių patrauklumą vartotojas rinksis spalvingesnius, trečiosiose šalyse ir nelegaliai į šalį atgabentus tabako gaminius. Toks pat likimas ištiktų ir mėtinių cigarečių mėgėjus. Šių dalis, pasak Gintauto Dirgėlos, UAB „Philip Morris Baltic“ korporacijų reikalų vadovo, yra stabili ir sudaro vos 6 proc. Lietuvos rūkalių. „Vartotojai, parduotuvėse neradę mėtinių cigarečių, bus priversti naudotis nelegalios rinkos paslaugomis, nes EK direktyvos trečiosioms šalims negalios“, - prognozuoja G. Dirgėla. Šiuo metu Lietuvoje, „Euromonitor“ duomenimis, kontrabandinių cigarečių rinka yra didžiausia visoje ES ir 2010 m. siekė 27 proc. Tai tris kartus viršija ES vidurkį (8,25 proc.). Beje, mažiausiai kontrabandinių cigarečių parduodama Danijoje ir Ispanijoje – apie 1 proc. Tiesa, absoliučiais skaičiais nelegalios rūkalų prekybos srityje pirmauja Bulgarija. Šioje šalyje 2008-aisias buvo parduota beveik 4 mlrd. kontrabandinių cigarečių.

litas PRiE lito

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

"Vakarų ekspresas"

inkasavimo paslaugos klaipėdiečiams brangsta

nkasavimo paslaugas teikiančios bendrovės, uždarius Lietuvos banko (LB) Klaipėdos skyrių su pinigų saugykla, jau priverstos didinti bankams teikiamų paslaugų įkainius. Tik laiko klausimas, kai šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių.

s BRANGSTA. Inkasavimo bendrovių automobiliams nuolat važinėjant tarp Kauno ir Klaipėdos

brangsta jų paslaugos.

įkainio peržiūrėjimo, tačiau artimiausiu metu taip bus padaryta. „Kol kas stebime, skaičiuojame. Po sausio mėnesio viskas bus aišku. Tačiau esu beveik tikras, kad teks sėstis su bankais prie vieno stalo ir tartis dėl didesnių įkainių“, tvirtino D. Mačys. Tačiau kitos tokias pat paslaugas teikiančios bendrovės atstovas gyrėsi su bankais jau susitaręs dėl

uaB atEa

PRISTATO KLAIPĖDOS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ NARIUS

G. Dirgėlos duomenimis, atlikus tuščių pakelių tyrimą, Lietuvoje praėjusiais metais kontrabandinės cigaretės jau užėmė 35 proc. rinkos. „Mes puikiai suprantame, kad kaina yra vienas iš atgrasymo nuo rūkymo priemonių. Todėl ES šalyse mokesčiai tabako gaminiams kasmet didėja. Šiuo metu net 85 proc. pigiausių cigarečių kainos

www.atea.lt

tuomet, jei nesukelia neigiamų pasekmių. Tačiau draudimais esą bus sunku pasiekti norimų rezultatų. Pasak Viktoro Krolio, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus, įgyvendinant direktyvą ir suvienodinus pakelių formą, dizainą, pačių cigarečių formą, gali nebelikti vietos naujovėms. „Todėl gamintojai mažins investicijas, o

Seimo narys Eugenijus Gentvilas, rūkantis jau 25 metus, sutinka, kad pradedančiuosius rūkalius naujoji tvarka privers susimąstyti. sudaro mokesčiai. Tačiau legalių tabako gaminių kainai nepaliaujamai augant, vartotojai vis dažniau renkasi pigesnius kontrabandinius rūkalus. Įgyvendinus griežtesnę EK direktyvą, vartotojai iš trečių šalių nelegaliai į šalį atgabentus rūkalus rinksis ir dėl patrauklesnio pakelio“, - prognozavo G. Dirgėla. Šį argumentą pateikia ir „Euromonitor“, apibūdindama Bulgarijos pavyzdį. Šioje šalyje nuo 2000ųjų iki 2008-ųjų padidėjus mokesčiams legaliai parduodamiems rūkalams, kontrabandinių cigarečių rinka išaugo net 647 proc.

Draudimai nepadės Verslo organizacijų atstovų teigimu, direktyvos sugriežtinimas, kaip reguliavimo priemonė, savaime nėra blogas dalykas. Aišku, tik

aukštesnių įkainių. „Eurocash“ bendrovės direktoriaus pavaduotas Žilvinas Andriulis sakė, kad dėl įvykusių pasikeitimų teko tartis su bankais. „Patyrėme tam tikrų išlaidų, nes reikėjo išspręsti kilusias logistikos problemas. Įsigijome ir vieną naują automobilį. Todėl teko tartis su bankais dėl aukštesnių įkainių“, - sakė Ž. Andriulis. Jis taip pat pridūrė, kad kur kas

tai turės įtakos ir darbo vietų mažinimui. Be to, įvairių kompanijų pagamintų skirtingų rūšių cigarečių pakeliams suvienodėjus, vienintelis būdas konkuruoti gali tapti kaina. Ji mažės ir gali susilyginti su kontrabandinių cigarečių kaina, todėl didės cigarečių pasiekiamumas. Jei taip nutiktų, nebūtų pasiektas tikslas, kurio tikisi direktyvos autoriai. Prisiminkime sausąjį įstatymą JAV. Arba pažvelkime į Norvegiją, kurioje ir alkoholis, ir rūkalai yra brangūs, tačiau dėl to jų vartojimas nemažėja“, - komentavo V. Krolis. G. Dirgėla beveik neabejoja, kad griežtesnė Tabako direktyva tik dar labiau paskatintų vartotojus rinktis kontrabandines cigaretes, o tai lemtų ir Klaipėdoje veikiančio tabako fabriko gamybos apimčių mažėjimą.

daugiau nepatogumų naujoji tvarka sukėlė LB Kauno skyriui, kuriam dėl padidėjusio darbo krūvio teko ilginti darbo laiką, lanksčiau organizuoti darbą. Komercinio banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sutiko, kad dėl LB sprendimo uždaryti skyrių ir pinigų saugyklą Klaipėdoje pasikeitė grynųjų pinigų inkasavimo procedūros. „Ta-

Informacinių technologijų infrastruktūros projektavimo, integravimo ir diegimo sprendimai, konsultacinės paslaugos.

mirštančiųjų daugėja Visuomeninės organizacijos SFP (Smoke Free partnership), pasisakančios už pasaulį be tabako, vadovė Florencė Berteleti Kemp teigia, kad „tabako pramonė šioje diskusijoje yra nieko gero negalintis pasakyti blogis“. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiandien rūkymas yra pagrindinė mirčių, kurių galėtume išvengti, priežastis. Jei situacija nesikeis, tabako sukeltų mirčių skaičius iki 2025 m. visame pasaulyje pasieks 10 mln., iš jų 7 mln. – besivystančiose pasaulio šalyse, o iki XXI a. pabaigos – 1 milijardą. ES šalyse kasmet dėl rūkymo sukeltų ligų miršta 650 tūkst. žmonių, o rūkymo sukeliamoms ligoms gydyti per metus išleidžiama maždaug 25,3 mlrd. eurų. Tabako rūkymas yra vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių. Rizikos laipsnis susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Tabako rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu nuo 2 iki 190 kartų. Pasyvus rūkymas (buvimas prirūkytoje aplinkoje) tikimybę susirgti plaučių vėžiu, palyginti su visai nerūkančiais žmonėmis, padidina apie du kartus. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20-30 metų. SD duomenimis, Lietuvoje nuo piktybinių navikų, kurių atsiradimą galėjo sukelti rūkymas, 2011 m. mirė 1645 žmonės.

klaiPĖDos ValstYBiNĖ kolEGija

Aukštasis neuniversitetinis mokslas.

www.kvk.lt

ieškos skalūnų dujų Paaiškėjo įmonės, ieškosiančios skalūnų dujų Vakarų Lietuvoje. Vakar buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė„Chevron”. Ši paieškas vykdytų per rudenį įsigytą bendrovę „LL investicijos”. “Scanpix” nuotr.

Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio grynuosius pinigus į Klaipėdą tenka gabenti iš Kauno. Inkasavimo paslaugas teikiančių bendrovių atstovai prisipažįsta, kad dėl ilgesnės kelionės jos patiria kur kas daugiau išlaidų nei tuomet, kai pinigus veždavo į saugyklą Klaipėdoje. Dainius Mačys, saugos tarnybos „G4S“ Inkasavimo padalinio vadovas, pripažįsta, kad važinėjimas į Kauną ir atgal užima labai daug laiko. „Anksčiau, kol saugykla buvo ir Klaipėdoje, šiai procedūrai atlikti užtekdavo dviejų valandų, tačiau dabar sugaištame visą dieną. Viena mašina yra nuolat apkrauta darbu“, - „Vakarų ekspresui“ sakė pokalbininkas. Jis taip pat prisipažino, kad kol kas nebuvo kalbama su bankais dėl

ELTOS nuotr.

Mindaugas MILINIS milinis@ve.lt

čiau šie pokyčiai tikrai neturės jokios įtakos banko paslaugų įkainiams ir “Swedbank” klientai to nepajus“, - įtikinėjo S. Abraškevičius. “SEB bankas taip pat tik stebi situaciją ir skubių sprendimų priimti kol kas neketina”, - teigia Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius. Tačiau „Vakarų ekspreso“ kalbintas bankininkas, norėjęs likti anonimu, tvirtino, kad anksčiau ar vėliau įkainius turės peržiūrėti ir bankai. „Todėl tik laiko klausimas, kai LB saugyklos uždarymo kaštai guls ant paprastų vartotojų pečių. Nė nekalbu apie riziką, su kuria susijusios kelionės gabenant dideles sumas grynųjų pinigų į Kauną ir atgal“, - gąsdino pokalbininkas. LB Klaipėdos skyrius buvo pastatytas 1999 metais, šiam projektui įgyvendinti buvo išleisti 26 mln. litų. Tuo metu tai buvo moderniausia saugykla Baltijos šalyse. Į ją buvo planuota atgabenti eurus, jei Lietuvai būtų pavykę įsivesti šią valiutą. Šiuo metu likutinė pastato su saugykla vertė - 18,7 mln. litų, rinkos kaina - apie 4,2 mln. litų. Dabar objektas priklauso valstybės įmonei Valstybės turto fondui, kuris rengiasi pastatą parduoti.

Dar dvi bendrovės - „Diseta” ir „Perkūno nafta” - išreiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione. Konkurso dalyvius per 60 dienų turės įvertinti Geologijos tarnybos komisija, kuriai pirmininkaus aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Viena iš konkurso sąlygų įmonė turi turėti bent dvejų metų molio skalūnų dujų žvalgybos patirtį, o minimalios investicijos turės siekti bent 80 mln. litų. Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima iš-

gauti apie 120 mlrd. skalūnų dujų. Tokio kiekio dujų užtektų šalies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių. „Chevron” specialistai mano, kad per Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą, Rumuniją ir Bulgariją einantys žemės klodai turi potencialo skalūno dujų gavybai”, - teigė „Chevron” atstovė Sali Džones (Sally Jones). Anot jos, per kelerius metus turėtų paaiškėti, ar investicijos į skalūno dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje atsipirks.

ELTA

10 "Vakarų ekspresas"

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

VakaRŲ liEtuVa Savaitinis dienraščio“Vakarų ekspresas”priedas

Pranciškonai

Skaičius

Kontrolė

Pasibaigus visuotiniam Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos suvažiavimui – kapitulai, pranciškonų vadovu - provincijos ministru vėl išrinktas Astijus Kungys (nuotr.), viceministru - Algirdas Malakauskis.

Tiek metų sulaukusią ilgametę S. Vainiūno meno mokyklos mokytoją Kostanciją Strikienę iškilmingai pasveikino Palangos savivaldybės vadovai.

Netrukus Kretingos savivaldybės tarnautojai, ateinantys ir išeinantys iš pastato, turės atsižymėti elektroninėmis kortelėmis specialioje darbo laiką fiksuojančioje sistemoje.

Be klaipėdos krašto nebūtų ir lietuvos? (2) Redakcijos archyvo nuotr.

Pabaiga. Pradžia 2013 01 15

Šiemet minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinių proga“Vakarų ekspresas”paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Martynas VAINORIUS martynas@ve.lt

Dar šiek tiek skaičių apie Klaipėdos miestą ir apskritį, kuriuos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečio proga parengė Lietuvos statistikos departamentas. 1925 m. gyventojų surašymo Klaipėdos krašte duomenimis, Klaipėdos mieste buvo 35 tūkst. 845 gyventojai. Iš jų beveik du trečdalius sudarė vokiečiai, vienas trečdalis – lietuvių, o apie 4 tūkst. – kitų tautybių gyventojų. Per 88 metus uostamiestis sparčiai augo ir 2013-ųjų pradžioje jame gyveno 160 tūkst. gyventojų. Tai trečiasis

pagal dydį šalies miestas po Vilniaus ir Kauno. Didžiąją (62 proc.) uostamiesčio gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus žmonės, 16 procentų – vaikai (iki 15 metų amžiaus), 22 procentus – pensinio amžiaus žmonės. 2012 m. Klaipėdoje gimė 2 tūkst. naujagimių. Kartu su Vilniumi tai vieninteliai didieji Lietuvos miestai, kuriuose daugiau žmonių

gimsta nei miršta. Dažniau Klaipėdoje ir tuokiamasi – 1 tūkst. gyventojų teko 7,4 santuokos. Šiuo atžvilgiu uostamiestį lenkia tik sostinė (8,4 santuokos). Klaipėdoje yra 49 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokosi 20 tūkst. mokinių. Yra penkios kolegijos ir du universitetai. Iš viso Klaipėdoje studijuoja 15 tūkst. studentų.

“Būtume silpnesnė valstybė” Dalia GRYBAUSKAITĖ, Lietuvos prezidentė

Klaipėdos kraštas yra unikalus savo istorija, gamta, žmonėmis ir galimybėmis. Jo sugrąžinimas prieš 90 metų - tai unikali tuometės valdžios ir sukilimo organizatorių pergalė. Ypatingais nuopelnais siekiant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos pasižymėjo Šaulių sąjunga ir jos vadovas Vincas Krėvė, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, krašto apsaugos ministras Balys Sližys, diplomatas Jonas Budrys, naujosios direktorijos vadovas Erdmonas Simonaitis. Be Klaipėdos krašto neabejotinai būtume mažesnė, politiškai, ekonomiškai bei kultūriškai silpnesnė valstybė. Turėdami Klaipėdą esame jūrinė valstybė, todėl galime vystyti prekybinius ryšius su visu pasauliu. Esame svarbus Baltijos jūros regiono prekybos, transporto ir krovinių tranzito mazgas. Per Klaipėdos uostą eina krovinių keliai į Kazachstaną, Kiniją, Juodosios jūros regioną. Čia statomas moderniausias Baltijos šalyse mokslinių tyrimų laivas. Jūrinės pramonės ir mokslo plėtra suteikia daug ekonominių ir socialinių prana-

šumų ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai valstybei. Klaipėdos kraštas sukuria apie 10 procentų visos Lietuvos BVP ir yra strategiškai svarbus visai šalies ekonomikai. Pastačius suskystintųjų dujų terminalą Klaipėda bus ne tik jūrinės valstybės, bet ir energetinio šalies savarankiškumo simboliu. Klaipėdos kraštas garsėja ir unikaliu paveldu. Klaipėdos pilis ir Jūrų muziejus - vienas iš kultūrinio ir pramoginio turizmo mūsų šalyje traukos centrų. Tai geras pavyzdys visai Lietuvai, kaip išradingai pritaikyti unikalų istorinį paveldą. Klaipėda gali pagrįstai didžiuotis savo akademine ir kultūrine bendruomene, padovanojusia Lietuvai gausų būrį talentingų menininkų ir mokslininkų. Jūsų kraštas garsus ne viena stipria asmenybe - nuo lietuvininkų, Vydūno ir iškilios Klaipėdos krašto metraštininkės rašytojos Ievos Simonaitytės, architekto Adomo Brako iki garsaus aktoriaus Vytauto Paukštės ar krepšininko Arvydo Macijausko. Klaipėdos kraštas visuomet alsuoja nepaprasta laisvės dvasia. Galbūt todėl jis nuolat taip traukia žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Į UNESCO paveldą įtraukta Kuršių nerija, kuria žavėjosi rašytojas Tomas Manas, paukščių žiedavimo stotis Ventės rage - tai tik kelios vietos iš daugelio, darančios Mažąją Lietuvą išskirtiniu Lietuvos regionu.

Grąžinę Lietuvos valstybei jūrą Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas

Prieš 90 metų Klaipėdos krašto lietuvininkų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės valia ir svarbiausia – savanorių ir karių pasiaukojimu bei aukomis mūsų valstybė susijungė su Pamariu. Prieš devynis dešimtmečius Lietuva buvo labai pavojingoje situacijoje – neturėdama Vilniaus ir Klaipėdos, valstybė galėjo neišgyventi. Radikaliam žingsniui pasiryžusi valdžia rizikavo būti pasmerkta, tačiau tada buvo žvelgiama toli į ateitį ir „Klaipėdos žygis“ pasiteisino.

Ką duoda Lietuvai jūros valstybės statusas? Plačius horizontus, laisvės pojūtį, galimybę bendrauti su tolimais partneriais. Juk ten, kur jūra, negali būti sustabarėjimo, negali būti diktato, negali būti užsisklendimo, žmogaus niekinimo. Klaipėdietiška dvasia pasireiškia drąsiais sprendimais, lankstumu, demokratinėmis nuostatomis. O visa tai virsta ūkine sėkme, turtingesniu klaipėdiečių gyvenimu.

2011 m. Klaipėdoje pastatyti 84 gyvenamieji namai, juose įrengti 607 butai. Pagal šį skaičių Klaipėda antra šalyje po Vilniaus. Klaipėdoje yra 422 apdirbamosios gamybos įmonės, 500 – statybos, 1 329 – didmeninės ir mažmeninės prekybos, 781 – transporto ir saugojimo, 218 – apgyvendinimo ir maitinimo įmonių. Klaipėdoje yra vienintelis Lie-

tuvos prekybinis uostas. 2011 m. jame buvo perkrauta 36 mln. 594 tūkst. tonų krovinių, iš jų 32 procentai perkrauta trąšų (11,6 mln. tonų.) ir 25 procentai naftos produktų (9,1 mln. tonų). Per 2011 m. į Klaipėdos jūrų uostą atvyko ir iš jo išvyko 280,9 tūkst. keleivių. Remiantis Lietuvos saugos laivybos administracijos duomenimis 2013 m. pradžioje Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruota 110 laivų: 49 prekybiniai, 44 žvejybiniai, 12 vilkikų, 5 specialiosios paskirties. Jūrų laivais, plaukiojančiais su Lietuvos vėliava, 2011 m. vežta 7 mln. 184 tūkst. tonų krovinių ir 291,7 tūkst. keleivių. Klaipėdos apskrityje – mažiausias nedarbo lygis, kuris 2011 m. siekė 12,8 procento (šalies vidurkis – 15,4). Klaipėdos apskrityje 2011 m. buvo sukurta 12,1 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Didžiausią (42 proc.) dalį bendrosios pridėtinės vertės Klaipėdos apskrityje sudarė didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, 25 procentus – pramonė, 12 procentų – viešasis valdymas, švietimas, sveikatos ir socialinė priežiūra, po 6 procentus – statybos ir nekilnojamojo turto operacijos.

“Lietuva būtų be dvasios” Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras Ko gero, be Klaipėdos nebūtų ir Lietuvos, bent jau tokios kaip dabar tai tikrai. Ji būtų be dvasios, be širdies. Aišku, yra ir valstybių, kurių gyventojai jūrą mato tik per televiziją ar sukorę šimtus ar tūkstančius kilometrų į kitas šalis. Bet tokios valstybės tikrai negali prilygti jūrinėms. Klaipėdos reikšmė Lietuvai dar labiau išaugs, kai tapsime energetinių gyslų sankirta, kai čia bus įgyvendinti elektros jungties su Švedija, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektai. Visgi dar iš darbo Seime metu sukauptos patirties galiu apgailestaudamas pasakyti, kad suvokimo, kiek Klaipėda yra svarbi visai Lietuvai, dažname sostinės kabinete labai trūksta. Tai liudija ir tai, jog arterija, kuria iš Klaipėdos teka finansinė upė, visiškai neprilygsta venai, kuria iš sostinės grįžta finansai į mūsų miestą. O kalbant apie nematerialųjį Klaipėdos indėlį, tai be jos mūsų šalyje būtų žymiai mažiau laisvų, optimistiškų, atviraširdžių žmonių, kokie yra klaipėdiečiai. Galbūt mes patys to nepajaučiame, tačiau tai labai jaučia su mumis bendraujantys iš kitur atvykę žmonės.

“Esame neabejotinai turtingesni” Antanas VINKUS, Neringos meras Klaipėdos krašto atgavimas neabejotinai turi ypatingą reikšmę Lietuvai ir jos gyventojams. Šiandien išdidžiai galime sakyti, kad esame jūrinė valstybė. Klaipėdos uostas - tiesiausi šalies vartai į Vakarų Europą ir pasaulį. Lietuva neabejotinai yra turtingesnė turėdama į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą Kuršių neriją, kuri šalies žemėlapį papildo išskirtiniu kultūriniu ir gamtiniu palikimu. Šiandien visa pajūrio juosta, ypač Neringos kurortas, yra neatsiejama Lietuvos įvaizdžio dalis. Šiais metais minime istorinį teisingumą, nes nepaisant Mažąją ir Didžiąją Lietuvas skyrusių šimtmečių - tai visuomet buvo vienas, lietuvių tautos gyvenamas kraštas.

“Savitumą apsakyti sunku” Daiva ŽEBELIENĖ, Šilutės rajono merė Šilutės kraštas - išskirtinis istorinis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos paribio regionas, pasižymintis daugiakultūriniu palikimu, gamtos vertybėmis. Šilutė - nuostabi Lietuvos vieta, kurioje gyvenimas neatsiejamas nuo vandens. Šilutės miestas yra tapęs etnografinės Mažosios Lietuvos regiono centru, kuris garsus knygos istorijos palikimu, kuris turi gražius uostus, kuris traukia lankytojus savo potvynių magija. Dažno svečio keliai suka į Rusnę, vienintelę salą Mažojoje Lietuvoje, į visame pasaulyje garsųjį Ventės ragą. Kultūros paveldo registre yra 432 kultūros vertybės - vienas didžiausių rodiklių Lietuvoje. Šilutės krašto savitumą trumpai apsakyti sunku: čia reikia atvažiuoti, pamatyti, išgirsti, prisiliesti, pajusti ir išgyventi.

"Vakarų ekspresas" 11

VakaRŲ liEtuVa

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

“Svarbą labiau žino mokslininkai” Virginijus KOMSKIS, Pagėgių savivaldybės meras Be Klaipėdos krašto Lietuva būtų, ko gero, net per mažas lopinėlis. Kalbant apie Pagėgius, tai labiausiai norisi akcentuoti jų indėlį į kultūrą. Čia Mažoji Lietuva, kuri yra savita, kitokia nei likusios mūsų šalies dalys. Pas mus amžinojo poilsio yra atgulę didieji tautos sūnūs, padėjęs pagrindus Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos - Martynas Jankus, Vydūnas, Jonas Vanagaitis. Mes esame arčiausiai jų. Tačiau tenka pripažinti, kad mūsų krašto svarba Lietuvai yra labiau žinoma tarp mokslo žmonių, o ne plačiojoje visuomenėje.

Pagerbti kovoję už deimantą jūrinės valstybės karūnoje Himnu“Lietuviais esame mes gimę”bei Karinių jūrų pajėgų orkestro atliktu maršu, taip pat Klaipėdos įgulos ir karių eisena vakar Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 m. sausio 15-osios sukilimo dalyviams, prasidėjo vienas svarbiausių renginių, skirtų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui ir žuvusiųjų atminimui paminėti.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

“Savotiškas Eldoradas” Eugenijus GENTVILAS, parlamentaras, geografas, buvęs Uosto direkcijos vadovas Pirmiausia reikėtų prisiminti brolišką latvių žingsnį, kai jie dar prieš Klaipėdos krašto prijungimą Lietuvai atidavė Palangą ir Šventąją. Visgi čia uostas vargu ar galėjo būti išvystytas. Tad nors ir būtume turėję priėjimą prie jūros, bet būtume tokia valstybė kaip Slovėnija arba Bosnija ir Hercegovina. Yra didžiulis skirtumas tarp šalies, kuri turi nors vieną stiprų uostą-miestą, ir tos, kuri turi tik pliažo ruoželį. Manau, kad galima daryti prielaidą, jog Lietuvai neprisijungus Klaipėdos Latvija galėjo svarstyti apie Palangos ir Šventosios susigrąžinimą, nes latvių čia buvo bene pusė, o lietuvių - tik mažuma. Tačiau Lietuvai nuėjus jūrinės valstybės kryptimi, matyt, Latvija nebesiryžo kelti šio klausimo. 1990 metais paskelbus nepriklausomybę Klaipėda buvo tapusi savotišku Eldoradu, nes, skirtingai nei kitoje

Lietuvoje, čia esančio turto prieškariniai savininkai dėl kitos pilietybės negalėjo pasinaudoti restitucija, tad Klaipėdoje turtas buvo grąžinamas žmonėms, gyvenusiems kitam Lietuvos gale ir taip uostamiestis tapo jiems naujomis galimybėmis. Tuo metu, pavyzdžiui, Kaune ne visi prieškariniai savininkai ar jų palikuonys atgavo nuosavybę ir dėl to čia ir nuotaikos liūdnesnės. Kalbant apie dabartinę uosto įtaką Lietuvos ekonomikai reikia akcentuoti, kad be jo Lietuva tikrai nebūtų tokia tranzitinė valstybė, kokia yra dabar. O juk transporto sektorius dabar sukuria apie 18 procentų bendrojo vidaus produkto. Nebūtų uosto, neturėtų tiek pajamų ir darbo bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, kurios indėlis į šalies ekonomiką irgi yra didžiulis. Ko gero, net geležinkelių tinklas šalyje būtų visai kitoks, jei nebūtų Klaipėdos. O kur dar verslo, turistiniai ir kiti ryšiai, kurie palaikomi būtent Klaipėdos dėka. Ir visgi bene svarbiausia yra valstybės įvaizdis, kurio pinigais neišmatuosi.

“Įgytas visateisės Baltijos jūros valstybės statusas” Aloyzas KUZMARSKIS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas 1923 metų sausio 15-oji - neabejotinai labai svarbus ir reikšmingas įvykis tiek Lietuvai, tiek Klaipėdai, atvėręs naujas galimybes ir galbūt padėjęs šiam kraštui išvengti ne tokio palankaus scenarijaus, koks teko toms lietuviškoms Rytų Prūsijos teritorijoms, kurios tapo Kaliningrado sritimi. Lietuvai šis žingsnis atvėrė strategiškai labai svarbų priėjimą prie jūros su jūrų uostu ir suteikė jai visateisės Baltijos jūros valstybės statusą su visais jo pranašumais. Todėl šiandien jau nebenorėčiau kalbėti apie Klaipėdą be Lietuvos ar Lietuvą be Klaipėdos. “Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva”, - šiais Ievos Simonaitytės žodžiais, iškaltais ant prieš dešimtmetį ta pačia proga, kokią minime šiandien, atidengto paminklo “Arka”, viskas pasakyta. Tiesa, manau, kad 1923-iųjų ir vėlesnių metų raida bei išvados gal kiek per mažai žinomos vadinamajai Didžiajai Lietuvai. Per mažai skiriama dėmesio to meto istorinėms asmenybėms, tokioms, kaip Ernestas Galvanauskas, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, finansų, prekybos ir pramonės ministras, vienas iš svarbiausių 1923 metų sausio 15-osios įvykių organizatorių ir rėmėjų, vėliau - Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, Prekybos instituto įkūrėjas ir rektorius (A. Kuzmarskio šeima

2006 m. Klaipėdos universitetui yra padovanojusi iš vario nulietą E. Galvanausko biustą. - Red. past.). Taip pat kiek stebina mūsų šalyje vis dar keliamos diskusijos, ar Lietuva yra jūrinė valstybė, kokią naudą jūrų uostas duoda Klaipėdai, Lietuvai ir panašiai. Manau, tai klausimai, į kuriuos aktyviai buvo stengiamasi atsakyti dar tarpukariu, o visi taškai galutinai buvo sudėti prieš dvi dešimtis metų. Tada, kai nepriklausomybę atgavusios Lietuvos vadovai, tokie, kaip ilgametis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis ir kiti, savo ryžtingais sprendimais sugebėjo perimti iš Sovietų sąjungos bei išsaugoti laivyną, veikiantį jūrų uostą, sukurti tokį jo valdymo modelį, kuris sudarė sąlygas sėkmingai jo plėtrai, priimti kitus svarbius sprendimus, nulėmusius dabartinės jūrinės industrijos raidą. Dabar matome, kad tie sprendimai buvo teisingi - tą įrodo sėkminga Klaipėdos uosto ir jo kompanijų, taip pat viso Lietuvos transporto-tranzito sektoriaus, kurio jungtys su pasauliu eina per Klaipėdos uostą ir Baltijos jūrą, veikla.

“Langas į pasaulį” Petras BEKĖŽA, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Lietuva be Klaipėdos krašto būtų labai silpna. 1923-iaisiais nors ir drastiškai, tačiau Lietuvai buvo sugrąžintos istorinės žemės - juk nuo seno čia gyveno kuršiai, žemaičiai. Tačiau svarbiausia, kad taip buvo gautas langas į pasaulį. Juk tos valstybės, kurios turi stiprius uostus, visada geriau gyvena nei jų neturinčios. Net ir sunkiausiais metais, per krizes, uosto įmonės dirbo gana stabiliai ir įnešė savo nemenką indėlį į šalies ekonomiką. O kur dar papildomai sukuriamų darbo

vietų, esančių susijusiuose sektoriuose, nauda. 1923-iųjų įvykių dėka pamažu atsirado nors ir nedidelis laivynas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava ir reprezentuojantis mūsų šalį pasaulyje. Be to, jūrininkai tikrai yra ne tarp tų, kurie uždirba mažiausiai. Ir jų šeimos, skirtingai nei emigrantų, lieka Lietuvoje, čia sugrįžta ir yra išleidžiami jūrininkų uždirbti pinigai. Vargu ar Lietuva, turėdama tik Palangos ir Šventosios pakrantę, būtų turėjusi tiek jūrininkų, kiek jų yra dabar. O ir sovietmečiu nemažai daliai žmonių tai buvo langas pro geležinę uždangą.

“Reikėtų nuolaidžiauti Rusijai”

s ATMINIMAS. Ceremonijos dalyviai pasidžiaugė, jog šiandien Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos iniciatorių dėka esame jūrinė valstybė.

Ivona ŽIEMYTĖ ivona@ve.lt

Iš ryto padėję gėlių ant Klaipėdos sukilimo vadovo Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse, iškilmių dalyviai susirinko prie paminklo sukilėliams. Į ceremoniją atvykęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas pasveikino uostamiesčio gyventojus, svečius, čia susirinkusius kitų miestų ir rajonų merus, akcentuodamas, jog Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos - neeilinis įvykis, reikšmingas visai Lietuvai. “Susirinkome išreikšti pagarbą šio krašto sukilimo dalyviams ir iniciatoriams, siekusiems pakeisti krašto likimą - drąsiems ir narsiems, kurių dėka šiandien galime čia gyventi, dirbti ir kurti laisvoje valstybėje. Sausio 15-oji - data, reikšmingumu prilygstanti Mindaugo karūnavimo dienai, Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai. Dėkoju savanoriams, kurie dėl savo laisvės troškimo padėjo galvas dėl visų mūsų ateities ir padėjo išsaugoti Klaipėdos kraštą”, - sakė Seimo pirmininkas. “Šioje vietoje susirinkome paminėti datą, dėl kurios istorikai vis dar ginčijasi - ar jau 90 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, ar

dar tik 90. Tą įvykį vadiname žygdarbiu, išvadavimu, atvadavimu, tačiau visi sutariame, jog šis sprendimas - vienas reikšmingiausių, kurį padarė Lietuvos diplomatai, kad būtų išsaugotas šalies vientisumas”, kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pavadinęs uostamiestį gražiausiu deimantu jūrinės valstybės karūnoje.

Tą įvykį vadiname žygdarbiu, išvadavimu, atvadavimu, tačiau visi sutariame, jog šis sprendimas - vienas reikšmingiausių. Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” atstovė, istorikė Silva Pocytė priminė, jog susirinkusi patriotų minia yra senosiose kapinaitėse, toje vietoje, kur susilieja įvairiatautė, įvairiakalbė atmintis, jog čia gyvenusieji kūrė savitą kultūrinę-religinę aplinką, pagaliau - plačiai atvėrė vartus į Baltiją. Pasak istorikės, tautiškai apsisprendusieji turėtų nepamiršti tokių šviesuolių kaip E. Simonaitis, savanorių, ir paklausti savęs, ką iš tiesų mums reiškia Klaipėdos kraštas, čia gyvenusiųjų patirtis, tapusi ir mūsų gyvenimo savastimi. Ceremonijai baigiantis paminklo 1923-iųjų sukilimo dalyviams papėdėje buvo padėtos gėlės ir danguje nuaidėjo salvės.

Liutauras KRANIAUSKAS, sociologijos mokslų daktaras Manau, kad jei nebūtų 1923-iųjų įvykių, po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas būtų tapęs sudėtine Kaliningrado srities dalimi. O tai automatiškai būtų reiškę ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Galima prisiminti Rusijos politikų pareiškimus, kurie buvo dažnai išsakomi Klaipėdos atžvilgiu 1990-1991 metais, kada buvo kuriama Lietuvos valstybė. Tada buvo siekiama Klaipėdą palikti būtent Rusijos įtakos zonoje ir kalbėta apie jos specialųjį statusą. Tik 1923 metų įvykiai leido atsirasti tiek istoriniams ir teisiniams argumentams, tiek socialinei bazei, kad savo pretenzijų dėl Klaipėdos Rusija lengvai atsisakytų. Kitu atveju Lietuva būtų apsupta Rusijos įtakos ir jos kontrolės zonoje esančių šalių. O buvimas be išėjimo prie jūros galėjo pasireikšti aiš-

kesnėmis revanšistinėmis nuotaikomis Lietuvoje, kas reikštų agresyvesnę rusofobiją ir lietuvišką nacionalizmą. Tokia gyventojų nuotaika būtų sukelta Rusijos dominavimo ekonomikos sferoje ir lietuviškos ekonomikos priklausomybės nuo Rusijos. Kitaip sakant, lietuviai būtų žymiai piktesni rusų atžvilgiu, nes jų ekonominis dominavimas būtų žymiai akivaizdesnis. Atgavus Nepriklausomybę be Klaipėdos būtume labiau militarizuoti tiek dėl valstybinės sienos apsaugos, tiek dėl tranzitinių srautų kontrolės. Neišvengiamai susidurtume ir su didesne kontrabanda. Žodžiu, būtume gana izoliuoti ir visada besisaugantys, bet turintys nuolaidžiauti Rusijai.

Daugiau nuotraukų - www.ve.lt

12 "Vakarų ekspresas"

skElBiMai. REklaMa

PERKA

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis Nekilnojamas turtas

Padėka

Brangiai perkame mišką. Tel. 8 602 31 516.

Taip kilnu padėti žmogui įveikti skausmą, negalią ir dvasines kančias. Už rūpestį ir nuoširdų gydymą dėkojame Klaipėdos universitetinės ligoninės Insultų, Reabilitacijos, Reanimacijos skyrių personalui ir asmeniškai gyd. GINTARUI BUKAUSKUI.

63192

Įvairios prekės Įmonė nuolat neribotais kiekiais superka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites ir kt.). Tel. 8 699 31 161. 65079

Perkame įvairų popierių ir kartoną. Malūnininkų g. 13, tel. 8 659 44 075.

MSK “Privati girininkija”: perkame mišką, žemę, sodybas, rengiame miškotvarkos projektus, konsultuojame miškų savininkus. Tel. 8 620 87 788. 65766

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 64254

Transporto priemonės

62825

Metalai

Linkime geros sveikatos ir sėkmės Jūsų gyvenime bei nelengvame, garbingame ir pasiaukojančiame darbe.

Ar norėtum parduoti automobilį? Geromis kainomis perkam automobilius, važiuojančiusnevažiuojančius. Tel. 8 687 77 706 61963

PAR D UODA Drabužiai Nebrangiai naujus, mažai naudotus prabangius vokiškus audinės kailinius (rudos ir pilkos sp.). Tel. +370 689 08 399. 65606

66065

Labai skubiai 2 kambarių butą prie Eglės turgavietės (2 aukštas, maži mokesčiai). Tel. 8 607 88 776.

66223

Įvairios prekės Kokybiškus baltarusiškus durpių briketus (kaina nuo 300 Lt). Beržines bei įvairias malkas kūrenimui. Tel. 8 682 40 668. Sausas beržo, uosio ir kt. lapuočių malkas. Atvežame. Tel. 8 683 21 435. 62394

Kuro sandėlys parduoda baltarusiškus durpių briketus, stambią, kokybišką akmens anglį. Tel. 8 657 95 758. 63510

Nebrangiai įvairias skaldytas malkas, įvairią statybinę medieną, dailylentes, atraižas, pjuvenas. Tel. 8 611 03 438. Sausas beržo, ąžuolo ir kt. lapuočių malkas supakuotas į tinklinius maišus arba palaidas. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 605 57 555. 65943

Pigiai skaldytas, rąstais beržo, kietmedžio ir kt. lapuočių malkas, pjuvenų briketus. Atveža nemokamai. Tel. 8 612 60 467.

Pigiai butus: 1 kambario 2/2a. Šateikiuose, Plungės raj., 5/2 a. Sportininkų g., 5/3a. Įgulos g., 2 kambarių 5/5 Kauno g.,3 kambarių 4/1a. Birutės g., 4 kambarių 5/1a .Simonaitytės, 9/6a. Vaidaugų. Tel. 8 675 43 634.

64568

Aukščiausiomis kainomis superkame automobilius, atsiskaitome iš karto, sutvarkome dokumentus. Tel. 8 673 62 877.

Skubiai pigiai, arti centro 1 kambario butą Paryžiaus Komunos g. (gražus, l.šiltas). Tel. 8 647 70 244 (Pildyk), 8 684 27 541.

Aukščiausiomis kainomis superka visą metalo laužą. El. svarstyklės. Minijos g.172. Tel. 486 003, 8 659 89 605. 62803

Aukščiausiomis kainomis superka visą metalo laužą. Gali pasiimti. El. svarstyklės. Dubysos g.31. Tel. 486 287, 8 659 77 946. 62781

Aukščiausiomis kainomis visą metalo laužą. Minijos 169M,13 sand.(Autoaibės teritorija). Tel. 319 951, 8 699 91 539, 8 606 12 277. 63564

65797

Tik ką pastatytame name, 2 kambarių (47 kv. m) visiškai įrengtą butą Palangoje. Savininkas. Tel. 8 698 70 544, 8 682 37 136.

65458

Nekilnojamas turtas 2 kambarių butą centre, Šilutėje, šalia senelių namų (38 kv. m, 4/2 a., visi patogumai). Tel. 8 616 49 689.

61839 63323

Automobilius. Pasiima patys. Vienviečiu autovežiu veža automobilius. Tel. 8 658 13 311.

Buitinė technika

Firma brangiai perka visų markių lengvuosius automobilius, sunkvežimius, autobusus, gali būti nevažiuojantys. Perka metalinį garažą nusikėlimui. Parduoda atsargines automobilių dalis. Pasiima savo transportu. Tel. 8 678 66 368.

Automatinių skalbyklių, indaplovių, el. viryklių, šaldytuvų remontas. Garantija. Atvykstame. Pensininkams nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 65964

65896

Geromis kainomis perkame įvairios būklės automobilius. Padedame sutvarkyti dokumentus. Tel. 8 627 48 279.

64881

Transporto priemonės

66303

Remontuoju šaldytuvus, skalbykles, kondicionierius ir kt. (ir užmiestyje). Atvažiuoju į namus. Tel. 8 650 57 998. 65839

Perku bet kokios būklės automobilį, gali būti tvarkingas arba daužtas, su defektais, be TA. Pasiimu pats. Tel. 8 676 11 937.

Iš Vokietijos: Audi B4 (1994 m., 1,9TD), Renault Megane (1997 m., 1,6 kub. cm), Subaru Justy (2000 m., 1,3 kub. cm, 4x4). Mazda 121 (1998 m., 1,3 kub. cm). Tel. 8 610 19 414.

66183

Aukščiausiomis kainomis visą spalvotąjį metalo laužą. Tel. 8 659 44 075, Tilžės g. 52 (buvusi 4 ATĮ). 62847

Skaldytas malkas, atraižas, granules, statybinę mediena. Tel. 8 694 46 893.

Montuojame automobilinę BRC dujų įrangą, tiesioginis įpurškimas. Tel. 8 620 38 309.

64163

Brangiai automobilį, mikroautobusą, visureigį su variklio, važiuoklės defektu ir nevažiuojančius. Tel. 8 699 26 850.

Tvarkingą butą geroje vietoje (puikus susisiekimas, kaina derinama). Tel. 8 622 44 874.

Statybinės medžiagos

Automobilius ir mikroautobusus (gali būti be TA). Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 678 35 673.

61625

64865

66260

Automobilių dujų įrangos servisas. Montavimas (išsimokėtinai), remontas. Signalizacija. Tel. 8 606 11 399.

64450

66265

64433

Skaldytas ąžuolo, beržo ir juodalksnio malkas. Tel. 8 617 05 604.

62584

66214

Nebrangiai parduodu 2 kambarų butą Klaipėdoje, Pušyno g. (nesuremontuotas). Tel. 8 676 48 938.

Su pagarba, Eduardo Mažeikio šeima

Aukščiausiomis kainomis įvairius automobilius. Keitimas į naujesnius. Šilutės pl. 55A. Tel. 8 687 90 542.

Gerą 150 kv. m namą naujajame Kalotės kaimo rajone. Informacija tel. 8 688 93 405.

PAS L AUG OS

Įvairūs Individualiai konsultuoju interjero dizaino klausimais. Tel. 8 656 19 086.

Paskolos

Autoserviso paslaugos

Brangiai superkame katalizatorius, alavą, nikelį, nichromą ir kitus metalus. Tel. 8 675 00 942. 62893

UAB „Metalo laužas“ perka juodą, spalvotą metalą ir akumuliatorius. Minijos g.154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244. 64795

66258

Baldai Gaminame virtuvės, prieškambarius, stumdomas sistemas, sekcijas ir kt. Projektavimas, atvežimas ir montavimas nemokamas. www.baldmera.lt, tel. 8 614 14 310. 66126

Nestandartinių baldų projektavimas ir gamyba. Tel. +370 655 94 732. Minkštų baldų restauravimas. Lovų gamyba. Tel. 8 600 75 483, 8 624 12 821. 64146

Virtuvės baldų gamyba, spintos stumdomomis durimis ir kt. Projektavimas, atvežimas (taip pat Neringoje) nemokamai. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553, Danės g. 45 (PC “Gulbė”). 61649 62994

Paskolos Suteikiame skubias paskolas už užstatą (nuo 1 proc.) ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Tel. 8 600 61 023. 66241

Santechnika ir šildymas Keičiame senus vandentiekio ir nuotekų vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozerus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 65890

64930

Statyba ir remontas

Atliekame vidaus apdailos darbus: glaistome, dažome, tapetuojame bei darome kitus darbus. Tel. 8 603 49 101.

(Nukelta į 13 p.)

"Vakarų ekspresas" 13

SKELBIMAI. REKLAMA

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Alksnynės vairavimo mokykla. B kategorijos kursai. Patyrę mokytojai ir instruktoriai. Mokome naujais automobiliais. Tel. 363 399, www.alksnynesmokykla.lt. 61770

Ateik pas mus ir išmoksi vairuoti! Laukininkų g. 2, tel. (8 46) 322 664, 8 600 20 097, kg@inbox.lt. 57180

INFORMACIJ A E.Simanavičiaus individualios įmonės (į. k. 161729258) registravimo pažymėjimą ir nuostatus, laikyti negaliojančiais. 66226

(Atkelta iš 12 p.)

PASL AUG OS Statyba ir remontas Akmens, pamatai, mūras, stogai, plytelės, dažome, laminatas, betonuojame, tinkuojame. Karkasinių namų statyba. Drenažas. Griovimas, pjovimas, santechnika, elektra. Statome priestatus, rekonstruojame. Tel. 8 611 60 534.

Pigiai vežame krovinius, perkraustome ne tik Klaipėdoje. Liftas, krovėjai, sąskaitos. Tel. 8 601 06 962.

Išnuomoju 2 kambarių 61 kv. m butą Birutės g. (baldai, buitinė technika, reguliuojamas šildymas, vieta automobiliui, 850 Lt). Tel. 8 615 47 524.

62441 66114

63726

Vonių restauracija Vonios restauravimas, užliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu specialia turbina, be dulkių. Tel. 8 635 55 303, 8 636 36 261. 61919

MED I CI NA

66228

Atliekame visus santechnikos darbus, keičiame radiatorius, vamzdynus, kanalizaciją, perstatome skaitiklius. Garantija, faktūra. Demidovo IĮ. Tel. (8 46) 210 047, 8 698 07 929.

Gyd. A.Grigaliūnas gydo, išblaivina, konsultuoja, koduoja. Tel. 8 699 34 700. (0-24 val.), www. arlaida.lt.

Ginekologijos ambulatorija. Dirba gydytojai: S. Neverauskienė, E.Žukienė, V.Urbanavičiūtė, T.Dėdinienė, m.d. A.Fabijonavičius, A. Milkintaitė. Vyturio g. 2-4, tel. 326663, 324111, 8 - 655 05088, www.moteruklinika.lt

N U OM A

Išnuomojų tvarkingą kambarį su baldais bendrabutyje Rumpiškės g. 5 (5 aukštas). Skambinti po10 val. tel. 8 699 93 899. 66235

Nekilnojamasis turtas Išnuomojamas 2 kambarių butas Klaipėdoje, Varpų g. Tel. 8 647 17 002.

Plungėje išnuomojamos patalpos (nuo 40–1000 kv. m), tinka prekybai, biurams, siuvykloms ir kt. veiklai. Tel. 8 682 16 050. 65834 65122

65974

Išnuomojamos gamybinės ir sandėliavimo patalpos Klaipėdos m. centre (Malūnininkų g.). Tel. 8 659 44 075. Ūkininkas perka žemes ir miškus. Išsinuomoja dirbamas žemes. Tel. 8 677 90 939.

K VI E Č IA MOK Y T IS 64386

Kursai: buhalterjos, fotografijos, kompiuterių, raštvedybos, makiažo. www.vev.lt, tel. 380703, 8 678 68 888.

62871

Keičiamas uždarosios akcinės bendrovės “Prekybos namai “Vidar” (į.k. 140561070) pavadinimas į UAB “Laivys”. 66257

Prarastus UAB “Laivų bunkeriavimo kompanija”, kodas 141773457, Šaulių g. 44-2, Klaipėda , steigimo dokumentus – Įstatus laikyti negaliojančiais. Administratorius 8 698 26 808. 66319

PA ŽINT YS Vyras ieško merginos ar moters. Skelbimas rimtas. Tel. 8 605 67 269. 66323

MAS A Ž AI 23 m. simpatiška panelė atlieka masažą. Tel. 8 630 17 616. 66271

62749

27 m. simpatiška, seksuali blondinė atlieka švelnų masažą. Tel. 8 645 11 331. 66270

30 metų miela blondinė atlieka švelnų masažą. Tel. 8 647 49 932. 64279 62226

Jauki aplinka. Atpalaiduojantis masažas. Tel. 370 675 07 817.

(Nukelta į 14 p.) Visi žemės darbai su BOBCAT (sniego valymas, skylių gręžimas poliams, tranšėjų kasimas, grunto lyginimas, betono maišyklė, kaušas). Mini ekskavatorius. Tel. 8 677 70 395. 52946

Aukštalipiai atlieka darbus aukštyje su alpinistine įranga, medžių kirtimas. www.geniai.lt, tel. 8 681 00 322. 64535

Autobokštelio nuoma, kaminų valymas, montavimas, remontas, įdėklų į kaminus montavimas, židinių statymas, gaminiai iš marmuro. Tel. 8 656 6215. 64222

Durys - laiptinių, rūsių, šarvuotos. Garažo vartai. Tvoros. Vartai (automatika). Laiptai. Šiltnamiai. Kalvystė. Tel. 8 606 11 399. 61847

Greitai, kokybiškai atliekame remonto apdailos darbus. Tel. 8 675 91 761. 66333

Kiaurymių gręžimas-pjovimas deimantiniais, cilindriniais grąžtais. Gręžiame per betoną, gelžbetonį, mūrą, natūralų bei dirbtinį akmenį, keramiką. Pjauname angas betono ar mūro sienoje. Tel. 8 655 42312. 64218

Kokybiškai gaminu ir sumontuoju metalines sandėliukų, rūsių duris ir kitus darbus. Tel. 8 687 75 262. 64413

Meistro pagalba: santechnikos, elektros, tvirtinimo, apdailos ir kt. darbai. Tel. 8 618 00 700. 59016

Mūrija, tinkuoja, betonuoja, dažo, klijuoja plyteles, kloja laminatą, parketą, krosnys. Tel. 8 626 82 814. 64485

Rimta firma glaisto, dažo, tapetuoja, g/kartonas, plytelės, parketas, elektra, santechnika. Tel. 8 640 21 670.

SUDOKU

66332

Sniego valymas, ratinio ekskavatoriaus, mini ekskavatoriaus ir Bobcat nuoma su operatorium. Tel. 8 609 01 147, 8 608 59 795. 66160

Sutvarko dokumentaciją, reikalingą deklaruojant statinio statybos užbaigimą. Tel. 8 620 92 326.

Kompiuteriai Asmeninių kompiuterių taisymas, pardavimas, supirkimas, programų tvarkymas. Be išeiginių. Tel. 8 618 87 184, 8 46 489 294. 62327

Atnaujiname navigacijas. Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį. Atrišame XBOX, PSP, WII. Tel. 8 647 07 741. 66277

Transporto paslaugos

Sausio 15 d. numeryje spausdinto SUDOKU teisingas atsakymas 7365.

Atvežame pigiai įvairius krovinius, perkraustome, pervežame baldus. Krovėjai. Tel. 8 607 13 774. 64503

Kiekvieną savaitę vykstame į/iš Angliją. Imame pakeleivius, vežame siuntinius, automobilius. Tel. +370 683 73 678, +447856536755.

Kryžiažodžio, spausdinto sausio 15 d., atsakymai

Kas savaitę vykstu į Europos šalis (Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Angliją) imu pakeleivius, du vairuotojai, atlenkiamos sėdynės, didelis bagažo skyrius). Tel. +447853615263, +37067639733.

VERTIKALIAI: Kamajai. PVM. Lenkija. Bosanova. Tvidas. Ritina. Amor. Nirtus. ISK. Mels. Kaldera. Raudonos. Saksas. HORIZONTALIAI: Kolobovaitė. Kur. Romanas. Minestrone. „Auksaviriai“. Amebos. Apjuodinti. Erina. Vangus. „Lanos“. Masalskis. SKAIČIAIS PAŽYMĖTUOSE LANGELIUOSE: Atskris svirbelis. Sudarė Egidijus Šalkauskis

65579

14 "Vakarų ekspresas"

SKELBIMAI. REKLAMA. LAISVALAIKIS

(Atkelta iš 13 p.)

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

LAISVALAIKIO GIDAS

M A SA Ž AI

daugiau renginių ve.lt/laisvalaikis

Čia ne būrimas iš kavos tirščių, čia - atpalaiduojamasis masažas, poilsis ir širdies atgaiva. Skambinkite tel. 8 638 13 549.

KLAIPĖDOJE Teatras

66119

Jauna moteris atlieka masažą. Tel. 8 653 27 746.

KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS

66236

Masažo menas. Įvairūs viso kūnai masažai. Tel. 8 679 50 051.

Žvejų rūmai, Taikos pr. 70. Bilietai parduodami Žvejų rūmų Dramos teatro kasoje II-VI 10-18 val., VII 2 val. iki spektaklio. Inf. ir bilietų rezervavimas tel. 8 (46) 314453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt

65431

Miela simpatiška moteris atlieka malonų masažą. Tel. 8 648 15 385. 65861

Miela, švelni moteris padarytų masažą. Tel. 8 648 31 913.

19 d. 18 val. Dramos teatro repeticijų salėje, Teatro

g. 2 (įėjimas iš Žvejų g.) P. O. Enquist “Lūšies valanda”, rež. M.Kimele. 20 d. 12 val. K. Macijausko pasaka vaikams “Atrastas lobis”, rež. K. Macijauskas. 25, 26 d. 18 val. premjera! C. Churchill drama “Top Girls (neprilygstamosios)”, rež. G. Padegimas.

64287

Simpatiškos, malonios moterys atlieka visapusišką, atpalaiduojantį masažą. Tik skambučiai tel. 8 601 25 088. 65413

Į VA IR ŪS

KLAIPĖDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

Dingo didelis vilkšunių veislės šuo Klaipėdos rajone. Už informaciją dosniai atsilyginsiu. Tel. 8 640 12 720.

Danės g. 19, tel. (8 46) 397402, 397404, 397413, www.klaipedosmuzikinis.lt

66247

S IŪLO DARBĄ

20 d. 12 val. Kolonų salėje muzikinė pasaka vaikams

iki 4 metų “Verpalų pasakos”. 27 d. 12 val. Kolonų salėje F. Poulenc muzikinė pasaka vaikams “Drambliuko Babaro istorija”.

Autoservisui reikalingi autošaltkalviai, visos socialinės garantijos. Tel. 8 656 15 680.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I. SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Herkaus Manto g. 25

16 d. 17.30 val. konferencijų salėje užsiėmimas

“Pirmasis žingsnis”, bus pristatoma jogos, meditacijos, kvėpavimo technikos. 17 d. 17 val. Gerlacho palėpėje Danieliaus Milašausko eilėraščių rinkinio “Rumbai” - trieilių knygos pristatymas. 21 d. 17 val. Renginių salėje Sausio penkioliktosios 90-mečiui skirtas koncertas “Aš nusieičiau į Klaipėdužę”.

Parodos KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO PARODŲ RŪMAI Didžioji Vandens g. 2, tel. 314446, 8 611 26244

18 d. 18 val. atidaroma šiuolaikinio Švedijos meno paroda “Falling from Grace” (iki 02 24). 16 val. Martin Schibli paskaita apie šiuolaikinį

Švedijos meną. FOTOGRAFIJOS GALERIJA Tomo g. 7, dirba I-V 12-17 val.

LFS Klaipėdos skyriaus narių metinė fotografijų paroda “(ne)matomi” (iki 01 17).

KLAIPĖDOS GALERIJA Filialas PC “Herkaus galerija” (Herkaus Manto g. 22, II a.)

65550

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS

Barui reikalinga padavėja-barmenė. Tel. 8 602 46 360.

Vežėjų g. 4, tel. 239932, www.klaipedosleliuteatras.lt

65902

Įmonei nuolat dirbti reikalingi darbininkai, turintys patirties, gebantys atlikti įvairius gerbūvio ir inžinerinių tinklų klojimo darbus. Klaipėda. Tel. 8 650 35 453 (skambinti 08-17 val.).

“Apapa”, rež. G. Radvilavičiūtė. 20 d. 12 val. lėlių vaidinimas “Stebuklingas Pelenės

laikas”, rež. G. Radvilavičiūtė.

Lengvųjų automobilių servisui “Autopoliklinika” Klaipėdoje reikalingi: serviso vadovas, meistras, autošaltkalvis, autoelektrikas, kėbulininkas. Tel. 8 600 66 676.

17 d. 18 val. “Karališkųjų fejerverkų muzika”. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių koncertas, dirigentas P. K. Svensen (Norvegija) (15, 20 Lt, nuolaidos galioja). 25 d. 18 val. koncertas visai šeimai “Čipolino nuotykiai”. Varinių pučiamųjų kvintetas “Vilniaus Brass”, dalyvauja aktoriai G. Glemžaitė ir G. Zapalskis. Programoje: K. Chačaturiano baleto “Čipolinas” muzika (15 Lt, taikoma “Šeimos bilieto” nuolaida).

Populiariai picerijai reikalingi picų kepėjai. Tel. 8 670 36 099, sygapr@gmail.com. UAB „Ahlers Klaipėda“ siūlo darbą ekspeditoriui. Reikalavimai: patirtis organizuojant ir įforminant pervežimus geležinkeliais; geros Carnet TIR, CMR, SMGS ir kt. žinios; kompiuterinis raštingumas; vairuotojo pažymėjimas būtinas. Privalumai: Lietuvos muitinės taisyklių išmanymas; geras anglų ir rusų k. mokėjimas; patirtis tarptautiniuose pervežimuose keliais ir jūra. Asmeninės savybės: greitas logiškas mąstymas; pareigingumas, imlumas, noras tobulėti; galimybė dirbti nenormuotą darbą. Gyvenimo aprašymą prašome siųsti faksu (8 46) 311 857 arba el. paštu: info@ klaipeda.ahlers.com.

Kiti renginiai

19 d. 19 val. Intymi vyrų trupė “Erelis”, vaidina: A.

Giniotis, A. Kaniava, R. Aleksaitis, D. Miniotas, D. Auželis (“Tiketa”). 23 d. 19 val. “Idioteatro” spektaklis “Ša, kalba mamos”, vaidina A. Vilutytė, G. Jaraminaitė-Ryškuvienė, L. Budzeikaitė, R. Dominaitytė, S. Degutytė, K. Mauruševičiūtė (“Tiketa”). KULTŪROS CENTRAS ŽVEJŲ RŪMAI

66156

Reikalinga vyr. buhalterė turinti 5 metų darbo stažą, mokanti anglų kalbą. Darbas Klaipėdoje. CV siųsti zigmas@anista.lt. Tel. +370 686 03 098.

Taikos pr. 70, tel. 300118, www.zvejurumai.lt

19 d. 12 val. klounų teatro studijos “Dulidu” lėlių

66135

Reikalingi nuolatiniam darbui plataus profilio statybininkai. Tel. 8 675 91 761. 66341

Socialinė valymo paslaugų įmonė priims į darbą valytojas (-us), kiemsargius, turinčias (-ius) 3555 % darbingumą. Tel. 8 618 00 837. 62553

Statybos įmonei reikalingi stogdengiai – lydytojai. Tel. + 370 671 85 940.

Statybų įmonė užsiimanti betranšėjiniais gręžiniais ieško operatorių gręžėjų. Tel. 8 644 11 155, 8 650 36 977.

Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai, važiuoti reisais Europa –Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.

65745

66325

Transporto įmonė siūlo darbą tarptautinių maršrutų vairuotojams. Darbas Europoje. Skambinti tel. +370 655 52 001. 65453 54478 65107

UAB „VMG TECHNICS“, užsiimančiai technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarnavimu, nuolatiniam darbui reikalingas šaltkalvissuvirintojas. Būtina patirtis gamybinių įrengimų remonto srityje. Kreiptis el.paštu kestutis. mockus@vmgt.lt arba tel. 8 620 30 204.

65690

Svetainė internete: http://www.ve.lt

Vakarø ekspresas

SL 2275 Leidžia UAB “Vakarų ekspresas“. Adresas: M. Mažvydo al. 3, Klaipėda 92131 Faksas korespondencijai (8 46) 310102.

Laiškams: el. p. aktualijos@ve.lt SPAUDOS PLATINIMO TARNYBA (8-46) 420096 SKELBIMAI (8 46) 411314 jolanta@ve.lt; skelbimai@ve.lt PC “Akropolis” - tel. 8 650 51131 REKLAMOS SKYRIUS (8 46) 411296, 420097, faks. 402408 aleksandriene@ve.lt; reklama@ve.lt

ISSN 1392 - 7590

Sukilėlių g. 4

Šaulių g. 36, tel. 410566, www.koncertusale.lt, “Bilietai.LT”

66274

66324

Ernesto Žvaigždino tapybos darbų paroda (iki

02 08). TAUTODAILĖS SALONAS “MARGINIAI”

KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ

Picerijai Klaipėdoje reikalinga padavėja. Darbas savaitgaliais, pusė darbo dienos. Tel. 8 612 47 959.

Reik alingi laiškinink ai, skrajučių išnešiotojai. Galimas kaip papildomas darbas. UAB „Greitasis kurjeris“, 8 683 11154.

Danės g. 9

Renginiai

64347

65883

“RŪTŲ” GALERIJA

19 d. 12 val. lėlių vaidinimas patiems mažiausiems

64359

Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas darbui su refrežeratoriais Europoje. Tel. +370 698 32 878, +370 46 341 520.

Juvelyro Sigito Virpilaičio paroda “Mamuto kaulas ir perlai” (iki 01 17).

Direktorius ir vyr. redaktorius G. TOMKUS (8 46) 411308 Redaktorius M. VAINORIUS (8 46) 411305

aktualijos@ve.lt KORESPONDENTAI (8 46) 493435, 304302, 493435, 411309 BUHALTERIJA (8 46) 304301 Išeina 6 kartus per savaitę. Spaudė “Respublikos” spaustuvė. M. Sleževičiaus g. 7, Vilnius.

Tiražas 8 150

UAB „VMG TECHNICS“, užsiimanti technine pramoninių įrengimų priežiūra ir aptarnavimu, nuolat dirbti ieško tekintojo. Būtina ne mažesnė kaip 4 metų patirtis gamybinių įrengimų remonto srityje. Kreiptis e.paštu kestutis.mockus@vmgt.lt arba tel. 8 620 30 204. 65716

I E Š KO DAR B O Jauna, simpatiška moteris ieško bet kokio darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 674 64 249. 64271

Miela, simpatiška moteris ieško darbo. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 609 71 199. 65816

Moteris ieško papildomo darbo namuose. Siūlyti tel. 8 630 45 460. 66232

Rusakalbė 47 m. moteris ieško darbo. Tel. 8 698 09 924, 345 201. 66321

Simpatiška moteris ieško bet kokio darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 608 39 421.

vaidinimas vaikams “Papūgėlė Žužu”, rež. K. Kondrotaitė (8 Lt, renginio dieną - 12 Lt, “Bilietai.LT”, galioja 2012 11 24 bilietai). 20 d. 12 val. jaunimo teatro “Be durų” spektaklis vaikams “Gandras kalifas”, rež. A. Juškevičienė (10 Lt, “Tiketa”). 26 d. 12 val. klounų teatro studijos “Dulidu” lėlių spektaklis mažiems ir dideliems “Ežiuko pasakos”, rež. K. Kondrotaitė (8 Lt, renginio dieną 12 Lt, “Bilietai.LT”). RENGINIAI SAUSIO 15-AJAI 18 d. 18 val. folkloro spektaklis “Jau saulelė” pagal K.

Donelaičio poemą “Metai” Klaipėdos koncertų salėje (kvietimai - Koncertų salės kasoje). 18 d. 22 val. tradicinis naktinis žygis “Klaipėdos sukilimo dalyvių keliais”. Maršrutas Priekulė Klaipėda. 19 d. 12 val. teatralizuota šventė “Prefektūros šturmas” Teatro aikštėje (prie buvusios prancūzų prefektūros).

Klaipėdos krašto tautodailininkų fotodarbų

paroda (iki 01 30).

Kinas “FORUM CINEMAS” Taikos pr. 61, PC “Akropolis”

“Gangsterių medžiotojai” (premjera, veiksmo trileris, N-13) - 15.30, 18.15, 21.15 val. “Kietašikniai” (premjera, komedija, N-16) - 13.30, 18.30, 21 val. “Ralfas Griovėjas” (dubl. liet. animac., V) - 3D: 10.15, 13.15, 16, 17.45 (16 d. seansas nevyks) val.; ne 3D: 12, 14.30, 17 val. “Tyli naktis” (premjera, juodojo humoro drama, N-18) - išankstinė nacionalinė premjera 16 d. 19 val. “Paskutinė tvirtovė” (premjera, veiksmo, N-13) - “Daily Card” premjera 17 d. 19.15 val. “Pi gyvenimas” (nuotykių drama, N-7) 3D: 18.45, 22 val.; ne 3D: 10.45, 15.45 val. “Cirque du Soleil. Visatos pakrašty” (3D, dubl. liet., cirkas, “fantasy”, V) - 10.30, 15.15 val. “Hobitas. Nelaukta kelionė” (fantastinis nuotykių, N-7) - 3D: 20.45 (16 d. nevyks), 21.20 val. (17 d. nevyks); ne 3D: 11.30, 15 val. “Legendos susivienija” (dubl. liet. animac., V) - 13 val. “Zambezija” (3D, dubl. liet. animac. komedija, V) - 12.45 val. “Su Naujaisiais, mamos!” (rusų komedija, N-7) 19.30 val. (17 d. nevyks). “Džekas Ryčeris” (veiksmo trileris, N-13) - 21.30 val. “Vargdieniai” (muzikinė drama, N-13) - 18.30 val. “Sėkmės džentelmenai” (rusiška komedija, N-7) - 21.45 val.

Klubai LIAUDIŠKA UŽEIGA “TROBA” Debreceno g. 61A, tel. 300855

18, 19 d. 21 val. muzika gyvai ir šokiai. 25 d. 21 val. “Patruliai”.

“MENŲ VALGYKLA” Daržų g. 18, buvusi Vydūno mokykla

18 d. 20 val. grupė “Hit-Kick”: išskirtinė “Gypsy jazz/Paris cafe” stiliaus muzika, išradingos ir žaismingos populiariausių kūrinių aranžuotės nepaliks abejingų!

FRIEDRICHO PASAŽAS Tiltų g. 26A, staliukų rezervacija tel. (8 46) 211390 Friedricho smuklė

17 d. 20.30 val. E. Bodrovaitė ir grupė “Soft and

Easy”.

65853

Simpatiška, maloni moteris ieško darbo. Siūlyti variantus. Tel. 8 684 42 127. 65821

Sportiška miela virš 50 m. moteris ieško papildomo darbo, gydomasis “Turmalino” masažas. Tel. 8 694 41 659 tik skambučiai. 65726

TAUTINIŲ KULTŪRŲ CENTRAS K. Donelaičio g. 6B, inf. tel. (8 46) 210283

16 d. 15 val. renginys “Tegyvuoja Mūzos”, skirtas

slavų raštijos 1000-mečiui paminėti. Išsamesnė informacija tel. (8 46) 210283.

18 d. 20.30 val. “Monika Jazz” ir grupė. 19 d. 20.30 val. grupė “Ilex”. Friedricho bistro, Herkaus Manto g. 5

19 d. 21 val. Natalija Chareckaja ir Donatas

Bukauskas.

laisValaikis. tElEViZija

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis pietŲ pertraUKa Rubrikos rėmėjas: www.bareka.lt 8-682 50616 Barų, restoranų, kavinių reikmenys. Švaros ir higienos prekės verslui

VIEŠBUTIS-RESTORANAS “MAGNISIMA” J. Janonio g. 11, Klaipėda, tel.: +370 46 310901.

“Frikadelių” sriuba. “Grill” dešrelės su troškintais kopūstais. Cukinijų blyneliai. GIMTADIENIŲ CENTRAS

3 TV3 6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.30 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.40 18.45 19.20 19.50 20.30 21.00 21.35

Teleparduotuvė. „Simpsonai“. Diena. „Aiškiaregys“. „Meilės sūkuryje“. „Naisių vasara“. Gyvenimo kryžkelės. Be komentarų. „Gormitai“. „Šeimos reikalai“. „Bailus voveriukas“. „Ančiukas Donaldas ir draugai“. „Simpsonai“. „Meilės prieglobstis“. „Drąsi meilė“. Diena. Gyvenimo kryžkelės. TV3 žinios. TV3 sportas. TV3 orai. „Pamiršk mane“. Akistata. „Motina ir sūnus“. „Moterys meluoja geriau“. TV3 vakaro žinios. TV3 sportas. TV3

orai. Taikos pr. 139 (PC BIG, antras aukštas), Klaipėda, tel. +370 607 81883, www.crazzycity.lt.

22.00 22.05 23.05 0.05 1.00

Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI Majamis“. „Tikrasis teisingumas“. „Herojai“.

Dienos pietūs 12.00-16.00 val. LNK 32 cm pica pasirinktinai + 0,5 l “Coca Cola” + 10 šovinių 6.15 Dienos programa. 6.20 „Smalsutė Dora“. tire = tik 9,99 Lt. SPORTO KLUBAS “APELSINAS”

Herkaus Manto g. 84A, II a. (PC “Studlendas”) tel. (8 46) 259922; Vingio g. 8A, II a. (PC “Vingis”), tel. (8 46) 322522, Klaipėda, www.apelsinas.lt

Dienos pietūs nuo 12 iki 14 val. sporto klube tik 13,99 Lt! Treniruotė + sportinis kokteilis. Keiskite įpročius - pietaukite sporto klube! KINŲ RESTORANAS “ČANAS” Taikos pr. 61, PC “Akropolis” (prie Ledo arenos kasų ir vaikų kambario). Darbo laikas 10-22 val.

„Kung Fu Panda“. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 24 valandos. Būk mano meile! 2012 m. „Specialioji Los Andželo policija“. „Nikita“. Kitas! „iKarli“. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Kung Fu Panda“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. Būk mano meile! 2012 m. Labas vakaras, Lietuva. 24 valandos. Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. KK2. Diagnozė: valdžia. 2013 m. Karamelinės naujienos. Dviračio šou. Žinios. Verslas. Kriminalinė Lietuva. Veiksmo f. „Priverstinis kerštas“. JAV. 1982. 0.25 „Įstatymas ir tvarka“. 1.20 „4400“. 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45 10.45 11.40 12.40 13.10 13.40 14.10 14.50 15.55 17.00 17.45 18.45 19.19 19.55 20.55 21.30 22.00 22.25 22.35

trečiadienis, sausio 16 d. 20.25 Loterija „Perlas“. 12.00 „Purpurinis deimantas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Spor- 13.00 „Keršto bučiniai“. tas. Orai. 14.00 „Meilė ir kančia“. 21.15 Teisė žinoti. 15.30 „Drakonų kova Z“. 22.00 Loterija „Perlas“. 16.30, 0.35 Juokas juokais. 22.05 Teisė žinoti. 17.00 „Auklė“. 22.15 Ugnies tramdytojai. 18.00 „Detektyvė Džonson“. 22.45 Pergalės kaina. 19.00 Langai III. 23.15 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 20.00 „Mentalistas“. 23.30 „Prisikėlęs faras“. 21.00 Veiksmo f. „Laiko policininkas. 0.30 „Viena byla dviem“. Berlyno sprendimas“. JAV. 2003. 22.35 „Skaičiai“. BALTIJOS TV 23.35 „Užmirštieji“. 6.29 6.30 7.00 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 18.25 19.25 20.00 20.25 20.30 21.30 22.30 23.00 24.00 1.00 2.00

Programa. Televitrina. „Muchtaro sugrįžimas“. Užkalnio 5. Prajuokink mane. „Svotai“. Kalbame ir rodome. „Jūrų velniai“. „Muchtaro sugrįžimas“. „Laukinis“. „Raudonas dangus“. Ekstrasensų mūšis. „Muchtaro sugrįžimas“. Žinios. Sportas. Orai. „Laukinis“. Komikų klubas. Žinios. Verslas. Sportas. Orai. Pliusai minusai. Taip. Ne. Sąmokslo teorija. DAKARAS 2013. „Mentai“. „Jūrų velniai“. „Laukinis“. Bamba.

TV6

INFO TV 5.00 Infodiena. 9.00 Žinios. 2013 m. 9.30 Kriminalinė Lietuva. 9.40, 11.15, 14.30 KK2. 10.05, 12.15, 15.00 Dviračio šou. 10.30, 13.45 24 valandos. 11.45, 15.30 Karamelinės naujienos. 12.45 Nuo... Iki. 16.00 Pasaulis X. 17.00 Infodiena.

TV8

15.00 Tapatybės labirintai. 15.30 Laba diena, Lietuva. 18.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų

k.). Girių horizontai. Emigrantai. Pinigų karta. Skulptūrų pėdomis. Pagauk kampą. Linksmiausios improvizacijos. 21.10 „Atžalos“. 22.00 Savęs link. 22.40 Čekų animacijos klasika. „Nepilnavertiškumo kompleksas“. 1981. „Hugo ir Bobo“. 1975. „Kas būtų, jeigu...“ 1972. „Vaizduotės pasaulis“. 1984. „Butas“. 1968. „Vyrų žaidimai“. 1988. „Švytuoklė, šulinys ir viltis“. 1983. 24.00 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 0.45 Lietuvos šokių dešimtukas. 1.45 Muzikos pasaulio žvaigždės. Koncertas draugams mylimiesiems. Dainuoja Regina Maciūtė. 18.15 18.45 19.30 20.15 20.45

BALTICUM TV

8.45, 19.45 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 22.15 “Balticum” TV žinios. 9.15 „Linksmieji draugai“. 9.15 „Vaiduokliškos istorijos“. 9.40 Senoji animacija. 10.15 Melodrama „Rožių uola“. Vokietija. 9.45 „Užtemimas: prisiminti pavojin-

1999. 12.00, 17.00 „Paliktų žmonų klubas“. 13.00, 19.00 „Rozalinda“. 13.50, 20.35 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Martos Stiuart šou. 18.00, 23.25 „Mano likimo šeimininkė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. Senoji anima-

cija.

ga“.

10.45 11.15 12.15 12.45 13.45 14.15 14.45

„Vienišų seselių klubas“. „Kritinė riba“. Maisto detektyvai. „Komanda Č“. Reidas. Mūsų augintiniai. „Boitono pakrantės našlių klu-

bas“.

21.45 Melodrama „Žuvėdros vėjyje“. 16.45 Įspūdingiausių interjerų dešimtu-

Vokietija. 1999. 9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Adrenalinas. LIETUVOS RYTO TV 10.00, 15.00 Išlikimas. 11.00, 17.00 „112. Ekstremali pagalba“. 6.10 Programa. 12.00, 16.00 „Krokodilų gaudytojo die- 6.14 TV parduotuvė. noraštis“. 6.30 Ryto reporteris. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 9.15 Gimnazistai. 14.00, 21.00 „Rezidentai“. 10.15 Namų daktaras. 18.00, 1.50 „Pagrindinis įkaltis“. 10.55 „Kas nužudė Staliną?“ 19.00, 1.05 „CSI Niujorkas“. 12.00 Lietuvos diena. 21.30 Veiksmo f.“Sukrečiantis skrydis“. 13.00 „Padūkėlis Eliotas“. JAV. 1997. 13.20 „Dičkis šuo Klifordas“. 23.30 Europos pokerio turas. 13.40 TV parduotuvė. 0.30 „6 kadrai“. 14.15 Kas tu toks? 15.00 Žinios. Orai. SPORT 1 15.15 Pašėlę TV pokštai. 12.00 Televitrina. 15.45 „Rossas Kempas. Piratai“. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 ŽINIOS +. 16.00 Žinios. Orai. 13.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. 16.10 „Rossas Kempas. Piratai“ (tęsi-

Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ - „NymKiekvieną darbo dieną burk“. siūlome dienos pietus: 15.00 VTB Vieningoji krepšinio lyga. “Čano” blyneliai su daržovių LRT „Astana“ - Maskvos srities „Chimki“. įdaru - 11,99 Lt; 16.45 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Sa6.00 Labas rytas, Lietuva. maros „Krasnyje Krylja“ - Vilniaus„Lietuvos 9.00 „Kobra 11“. Vištienos sparneliai su rytas“. 10.00 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. bulvytėmis - 12,99 Lt; 11.00 LRT Aktualijų studija. Tiesioginė 18.30 Futbolo dievai. Pele. Jautiena “Šao” su daržovėmis laida. 19.15 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Mas- 14,99 Lt; 12.00 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė kvos srities „Chimki“ - Zgoželeco „Turow“. Menkė su saldžiarūgščiu 21.15 Automoto. aktualijų laida. 21.45 Sportas LT. Tarptautinės žirgų 12.20 Žinios. Sportas, orai. padažu - 13,99 Lt; konkūrų varžybos Maskvoje. 12.30 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė Kiauliena su šparaginėmis 22.45 Sporto metraštis. aktualijų laida. pupelėmis - 12,99 Lt; 23.15 Automoto. 13.00 LRT radijo žinios. “Guobao” saldžiarūgščiai 13.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė TV1 traški vištiena - 12,99 Lt; aktualijų laida. Traškieji “Čano” kepsniukai 14.00 LRT radijo žinios. 7.10 Dienos programa. 14.05 Laba diena, Lietuva. Tiesioginė 7.15, 15.00 Teleparduotuvė. su “čili” - 12,99 Lt; aktualijų laida. 7.50 „Kitas Džimio pasaulis“. Kiniški makaronai su vištiena 14.40 Žinios. Sportas, orai. 8.15 „Betmenas ir narsuolių koman- 9,99 Lt. 15.00 „Hartlando užuovėja“. da“. Užsisakant dienos pietus 16.00 „Kobra 11“. 8.40 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 17.00 „Viena byla dviem“. sriuba nemokamai. 9.05 „Galingasis šuo Kriptas“. Kavinės ir restoranai pasilieka sau teisę keisti dienos meniu

"Vakarų ekspresas"

kas.

17.15 18.15 18.45 20.15 21.15 22.30 22.45 23.45

„Senas geras faras“. Gyvūnai - darbo pirmūnai! „Pražūtingas auksas“. „Advokatė Lovinski“. „Karamelė“. Kinomano užrašai. „Likimo dovana“. „GSG 9: elitinis būrys“.

PIRMASIS BALTIJOS K.

Profilaktika. 10.00 Naujienos. 10.25 D. Doncovos laida. 11.25 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.25 TV serialas “Tu ne vienas”. 13.00 Naujienos. 13.20 Metas pietauti. 14.00 TV serialas “Nelygios vedybos”. nys). 14.55 Mados nuosprendis. 17.00 Žinios. Orai. 16.00 Naujienos. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 17.05 Suprasti. Atleisti. 18.00 Žinios. Orai. 17.50 Susituokime. 18.45 Negaliu tylėti. 18.50 Tegul kalba. 19.45 „Mėnulio galia“. 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”. 21.00 Reporteris. Orai. 21.10 TV serialas “Angelas širdyje”. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.20 Lietuvos “Laikas”. 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 TV serialas “Anapus vilkų”. 23.30 Reporteris. Orai. 0.30 Naujienos. 0.25 Pašėlę TV pokštai. 0.45 G. Malachovo laida. 0.55 Griūk negyvas! 1.35 Suprasti. Atleisti. LRT KULTŪRA 2.00 Mados nuosprendis. 2.55 TV serialas “Nelygios vedybos”. 8.00 „Odisėjo klajonės“. 3.40 TV serialas “Angelas širdyje”. 8.30 Gimtoji žemė. 5.20 Muzikinis kanalas. 9.00 Labas rytas, Lietuva. 11.30 Tarptautinis akordeono festivalis 5.50 Lietuvos “Laikas”.

2012. Koncertuoja „Duo metro“ (Italija). C. Ui (akordeonas, bandoneonas), S.Ciotola (gitara). 13.00 Kalbininko Stasio Skrodenio 75-mečiui. Žiema, žiema, bėk iš kiemo. 1996 m. 13.40 Muzikos pasaulio žvaigždės. Rim18.15 Šiandien (su vertimu į gestų kalbą). 9.30 „Senosios Kristinos nutikimai“. tosios muzikos vakaras. Anatolijus ŠendeSportas. Orai. 10.00 „San Francisko raganos III“. rovas ir draugai. 18.45 „Prisikėlęs faras“. 11.00, 1.05 „Naujieji Robino Hudo nuoty- 14.10 „Klaipėdos etiudai“. 1999 m. 19.45 Stilius. Veidai. kiai“. 14.40 Muzikinis f. „Ritmai, ritmai“. 1968.

RTR PLANETA 4.00 Rusijos rytas. 8.05, 23.05 TV serialas “Kotovskis”. 9.00, 12.00, 15.00, 18.00 Žinios. 9.30 1000 smulkmenų. 10.15 Apie tai, kas svarbiausia.

11.00, 3.10 TV serialas “Jefrosinija”. 12.30, 15.30, 17.40 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis. 13.00 X byla. 13.55 TV serialas “Kilmingųjų mergelių

institutas”. 14.50 Žinios. Sportas. 15.50 TV serialas “Visada sakyk “visada”. 18.30, 2.30 Tiesioginis eteris. 19.20 TV serialas “Veronika”. 21.15 TV serialas “Objektas 11”. 22.05 Istorinės kronikos. 23.55 Žinios + 0.15 Miestelis. 0.45 Vaidybinis f. “Siūlau ranką ir širdį”. 2.15 Vesti.ru

RTVI 6.00 Ypatinga nuomonė. Ekonomikos

naujienos. 7.00 Animacinis f. 8.00 Vakaro naujienos iš Amerikos. 9.00, 16.00, 2.00 TV serialas “Aš viską

nuspręsiu pati”. 10.00, 21.00, 3.00 TV serialas “Įteisintas mentas”. 11.00 Izraelio savaitė. 12.00 Didžioji sargyba. 13.00 Vaidybinis f. “Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis”. 15.00, 17.00, 22.00 Šiandien pasaulyje. 15.08, 17.08, 1.00 Ypatinga nuomonė. 18.00, 4.00 Ieškome išeities. 19.00 Šviesos rate. 20.00, 5.00 TV serialas “Banditų Peterburgas”. 23.00 Vaidybinis f. “Afrikanyčius”.

NTV ÍÀØÅ ÊÈÍÎ 6.00 Vaidybinis f. “Trembita”. 8.00 Vaidybinis f. “Žmona paliko”. 10.00 Vaidybinis f. “Prancūziškas valsas”. 12.00 Vaidybinis f. “Antoša Rybkinas”. 13.30 TV serialas “Atversta knyga”. 15.00 Vaidybinis f. “Mūšis kryžkelėje”

(1,2). 18.00 Vaidybinis f. “Šachtininkai”. 20.00 Vaidybinis f. “Savojos” pagrobi-

mas”. 22.00 Vaidybinis f. “Meilės žavesio kliedesio bandymas”. 0.00 Vaidybinis f. “Trys draugai”. 1.30 TV serialas “Atversta knyga”. 3.00 Vaidybinis f. “Mūsų laikų didvyris”. 4.30 Vaidybinis f. “Pažintuvės”.

EUROSPORT 4.00 Tenisas. “Australian Open”. 15.30 Biliardas. 18.30 Motosportas. 18.45 Tenisas. “Australian Open”. 20.30 Olimpiados žurnalas. 21.00 Biliardas. 0.00 Dakaro ralis. 0.30 Tenisas. “Australian Open”.

VIASAT SPORT BALTIC 10.45 Boksas. Aleksandras Povetkinas Marco Huckas. 11.55 Ledo ritulys. KHL. “Lev” - “Slovan”. 13.55 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” CSKA. Tiesioginė transliacija. 16.50 Futbolas. Anglijos “Premier” lyga. QPR - “Tottenham”. 18.40 “Trans World Sport” žurnalas. 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Avangard” CSKA. 21.40 Krepšinis. Eurolyga. “Alba” - “Panathinaikos”. Tiesioginė transliacija. 23.40 Ledo ritulys. KHL. Rygos “Dinamo” - SKA. 1.40 Programos pabaiga.

Daugiau tV programų - www.ve.lt Už TV programų pakeitimus redakcija neatsako

16 "Vakarų ekspresas"

PaskutiNis PuslaPis

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

KonKUrsas

Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai „Bulvaras” tęsia konkursą „Vakarų Lietuvos automobilių statymo ypatumai”. Jis vyks tol, kol bus norinčių viešumu kovoti su automobilių statymo „genijais”. Kas mėnesį apdovanosime komisijos geriausia pripažintos nuotraukos autorių. Norintieji dalyvauti konkurse nuotraukas gali įkelti interneto svetainės www.

Už 10 tūkstančių patį velnią išgydys Žiemą asocialūs asmenys - tikra rakštis miesto ligoninėms. Greitoji iš gatvių vis veža ir veža girtus, sužvarbusius, apsidaužiusius, dvokiančius piliečius. Medikai piktinasi: apsi... girtuokliais rūpintis - ne jų reikalas. Anąkart savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo visų ligoninių atstovai, miesto Tarybos narys Saulius Budinas medikams priminė, kad Savivaldybė jau yra siūliusi 40 tūkstančių litų už benamių priežiūrą, tačiau tuo užsiimti

Juokas pro ašaras Naudingi patarimai jaunai šeimininkei: “Prisiminkite, kad nedidelis buteliukas baltos ne tik papuoš stalą, bet ir paslėps jūsų kulinarines klaidas.”

Anekdotai

Viena klaipėdietė negalėjo pakęsti eilių ir tų, kurie lenda be eilės. Kartą parduotuvėje prie jos priėjo vaikinas ir paprašė praleisti be eilės. - Žiūrėkit, - sako jis. - Aš turiu tik vieną dėžutę šuns ėdalo. Nieko prieš? - Prašom! - sako ji garsiai. - Jeigu jau tiek išalkote! Eina mišku Šerlokas Holmsas ir daktaras Vatsonas. Besišnekučiuodami prieina didžiulę krūvą išmatų. Holmsas, rodydamas ją Vatsonui: - Štai toje vietoje, mano drauge, aš ir pamačiau Baskervilių šunį. Įširdęs vyras rėkia ant žmonos: - Tu buvai man neištikima, aš tau atkeršysiu, aš irgi būsiu neištikimas! Ir be to, su tais pačiais!

ASTROLOGIJA

12 22 - 01 20 Zodiako ženklas Ožiaragis AVINAS. Palanku planuoti ateitį, perspektyvas. Jei neaudžiate didelių planų, tai šiandien jus labiausiai vilios tai, kas malonu kūnui ir teikia komfortą. Patirsite neblogų emocijų. Turbūt noriai imsitės namų ruošos, kitų šeimyninių pareigų. JAUTIS. Šiandien itin domėsitės menu, medicina, mistika, įvairiomis paslaptimis. Sužinosite užkulisinių dalykų. Išgirsti patarimai turėtų padėti susiorientuoti painioje tikrovėje. Tik galbūt labai trikdys nesiliaujančios apkalbos, intrigos. DVYNIAI. Ši diena turėtų atnešti neblogų naujienų. Palanku užsiimti visuomenine, organizacine veikla. Pavyks pagerinti santykius su žmonėmis, kurie jums yra ar bus

s ŠTAI TAIP žmonės skuba į naujosios “Iki” parduotuvės atidarymą, kad net nesivargina paieškoti vietos automobiliui, o tiesiog jį pameta prie pat parduotuvės durų, rašo nuotraukos autorius Gintaras Gerlikas.

Kas DeDasi pasaULYje

Valytoja pavogė traukinį

nepanoro nė viena miesto įstaiga. “Pamėginkite už 40 tūkstančių išlaikyti blaivyklą”, – tokiu pasiūlymu nusistebėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas. “Tai už kokią sumą tokią paslaugą teiktumėte?” - pasidomėjo S. Budinas. “Už 10 tūkstančių litų”, - tiesiai šviesiai atsakė Z. Juzumas. “Ar čia vienam žmogui?” - perklausė politikas. “Vienam atvejui”, - patikslino gydytojas.

Bušas skrenda lėktuvu. Bando puikuotis prieš jį lydinčius asmenis: - Norite, duosiu pilotui 100 dolerių ir jis man ranką už tai pabučiuos? - Ėėėė, neįdomu... - O norite, duosiu 1000 dolerių ir jis man koją pabučiuos? - Ėėėė, neįdomu... - O norite... Staiga jį pertraukia pilotas: - O norite, aš dabar paleisiu šturvalą ir jūs visi man užpakalį bučiuosite? 1918-ieji metai. Rusijoje badas. Pas Leniną ateina darbininkų delegacija ir skundžiasi: - Draugas Leninai, mes jau trečias mėnuo valgome vien avižas. Vien avižas, avižas ir avižas. Mes greitai pradėsim žvengti, kaip kokie arkliai. Leninas iš karto pareiškia: - Vienok, dhraugai, jūs neteisūs. Mes vat su dhraugu Dzehžinskiu neseniai suvalgėm visą statinę medaus, irh, vienok, nezzzyziam!

Švedijos sostinės Stokholmo rajone antradienį anksti ryte valytojai pavyko užgrobti traukinį ir juo įvažiuoti į gyvenamąjį namą priemiestyje. Incidentas įvyko apie 3 val. ryto. Tuo metu traukinyje keleivių nebuvo, bet jį vairavusią moterį gelbėtojams pavyko išlaisvinti tik po dviejų valandų. Ji buvo nuskraidinta į ligoninę. Pranešama, kad moteris patyrė rimtų sužeidimų. Ava-

Prancūzams Vokietija pirmiausiai asocijuojasi su kanclere Angela Merkel ir alumi. Tuo tarpu

Kas bendro tarp mašinų ir moterų? Ir vienos, ir kitos kartais “užsiveda”...

VĖŽYS. Turbūt teks plušėti pasiraičius rankoves, nors darbų sau tikslingai neieškosite. Verta stengtis, nes tai gali užtikrinti geresnį ar stabilesnį uždarbį, karjeros galimybes. Vidinė įžvalga padės susivokti, kaip ir ko turėtumėte siekti. LIŪTAS. Nusimato susitikimai, renginiai. Objektyvus požiūris, žinios pravers renkantis tolesnį kelią, sprendžiant nevienadienes problemas. Tai ypač svarbu, jei karjeros ar finansiniai dalykai yra neaiškūs. MERGELĖ. Nemažai galvosite apie dalykinius reikalus, pinigus. Turbūt išsimokėtinai pirksite daiktą, kurį seniai planavote įsigyti. Įžvalgaus asmens patarimai gali jums padėti priimti svarbų sprendimą dėl finansų ar santykių. SVARSTYKLĖS. Šiandien labiau atsiskleis jūsų atsakingumas ir rūpestingu-

rijos metu name miegojo penki žmonės iš trijų skirtingų šeimų. Pirmasis traukinio vagonas sustojo pirmame aukšte, vieno iš trijų name esančių butų virtuvėje. Name buvę žmonės nenukentėjo, bet pastatas smarkiai apgadintas ir jo gyventojai evakuoti. Paaiškėjo, kad traukinys buvo pavogtas, o jį vairavusi moteris yra valytoja. Kodėl ji pavogė traukinį, nežinoma.

Vokietija - tai Merkel ir alus

Bulvaroskopas

reikalingi. Jums neabejingas asmuo daug apie jus galvoja, prisimena.

ve.lt skiltyje „Konkursai” arba siųsti el. paštu bulvaras@ve.lt, taip pat tai galima padaryti tradiciniu paštu, adresu „Bulvarui”, „Vakarų ekspreso” redakcija, M. Mažvydo al. 3, LT92131 Klaipėda. Norintieji, kad į jų nuotraukas atitinkamai sureaguotų policijos pareigūnai, laiške turi nurodyti ir tikslų pažeidimo laiką.

mas. Drauge su kitais galite nemažai nuveikti, aptarti svarbius reikalus, patarpininkauti vieni kitiems. Galbūt atsinaujins ryšys su jums svarbiu asmeniu. SKORPIONAS. Itin darbinga diena. Net sunkūs darbai bus įkertami. Norint įsidarbinti, jūsų šansai padidės. Jei liks laisvalaikio, noriai sportuosite, rūpinsitės kūno higiena ir mityba. Kita vertus, sveikata bus lengvai pažeidžiama, saugokite ją.

sVeiKinimai Sveikinimus siųskite el. paštu gimtadienis@ve.lt. Mokami nestandartiniai sveikinimai bet kuria proga priimami dienraščio Klientų aptarnavimo skyriuje M. Mažvydo al. 3. Informacija tel. (8 46) 411 314.

vokiečiai, išgirdę žodį “Prancūzija”, pirmiausiai pagalvoja apie gražų gyvenimą, parodė “ifop” instituto atliktas tyrimas. 29 proc. prancūzų nurodė, kad Vokietija jiems asocijuojasi su A. Merkel. Toliau eina “alus” (23 proc.), “automobiliai” ir “vokiškas griežtumas” (po 18 proc.). Vokiečiai Prancūziją pirmiausiai sieja su žodžiu “Paryžius” (56 proc.) Toliau rikiuojasi “Eifelio bokštas” (37 proc.), “vynas” (32) ar “bagetė” (ilgas batonas, 27 proc.). Ir Prancūzijos, ir Vokietijos piliečiai teigiamai vertina vieni kitų šalis. 85 proc. prancūzų nurodo, kad Vokietijos įvaizdis yra geras arba labai geras. Apie Prancūziją taip atsiliepia 87 proc. vokiečių.

ŠAULYS. Sumaniai sieksite draugystės, tarpusavio supratimo, nes tai geriausias kelias į dominančio asmens širdį. Pasidomėkite vaikų problemomis - jiems gali būti per sunku savarankiškai rasti protingus sprendimus.

VANDENIS. Gera diena sudaryti sutartis, derėtis, tartis, reklamuoti. Būsite itin nusiteikę bendrauti, seksis teikti ir imti interviu, publikuoti, laikyti egzaminus. Nesnauskite, jei tie dalykai jums aktualūs.

OŽIARAGIS. Iš galvos neišeis opūs verslo ir šeimos gerovės klausimai. Svarstysite variantus, kaip čia užlopius asmeninio biudžeto skyles. Į rūpinimąsi artimaisiais žiūrėkite kaip į malonią pareigą.

ŽUVYS. Šiandien tikriausiai įsigysite planuotą pirkinį arba puikiai pasidarbuosite prekybos, komercijos sferoje. Palanku sudaryti nuomos, tiekimo sutartis. Jei tokių rūpesčių neturite, pasilepinkite.

Šiandien jubiliejų švenčia Violeta Ulevičienė

Gražaus gimtadienio proga Tau linkime: vilčių ir atradimų, tikėjimo ateitimi. Dienų, pilnų prasmės. Draugų tikrų, ir būtinai - sėkmės. Sveikina “Vakarų ekspreso” kolektyvas

s ŠIANDIEN gimtadienį švenčia Vita Paukštienė