October 2013
Pirmininko Schneider citata
2 Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Energetikos ateitis Lietuvos regionuose ir miestuose
3 Kauno miesto savivaldybės tvariosios energijos veiksmų planas Zarasų rajono atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo veiksmų planas
4 Regionų komitetas kartu su pirmininkaujančia Lietuva Vilniuje rengia bendrus susitikimus
5 147-asis Regionų komiteto biuro posėdis
6 Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija
The activity report of the EPP Group in the Committee of the Regions
Ar Europos regionams ir miestams užtikrintas saugus, patikimas ir tvarus energijos tiekimas? Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos seminaras „Kaip ateityje visiems užtikrinti patikimą įperkamos energijos tiekimą“ Saugus energijos tiekimas – viena iš pažangaus, tvaraus ekonomikos augimo sąlygų. Jis reikalingas, kad žmonės galėtų bendrauti, dirbti, keliauti ir gyventi. Nepaisant šios akivaizdžios tiesos, energetinis saugumas tiek Europoje, tiek už jos ribų kelia nemažai problemų. Spalio 18 d. Regionų komiteto ELP frakcija Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko kvietimu susirinks Kaune, kur aptars didžiausius energetinius iššūkius. Posėdis vyks kitą dieną po to, kai Pasaulio energetikos kongresas Pietų Korėjoje baigs svarstyti energijos trilemą. Tęsinys 2 puslapyje
Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai „Vieninga, saugi ir efektyviai veikianti vidaus energijos rinka labai svarbi tiek Europos ekonomikai, tiek mūsų piliečių gerovei.“ Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos nariai Regionų komiteto ELP frakcijoje
@EPP_CoR
Now, you can follow us on
7
Geriausi vietos tvarios energetikos praktikos pavyzdžiai iš Kauno ir Zarasų Lietuva gali pasigirti ne vienu geru energijos vartojimo praktikos pavyzdžiu, 4–5 puslapiuose patirtimi iš savo rinkimų apygardų dalijasi Andrius Kupčinksas ir Arnoldas Abramavičius.
2013 m. antrąjį pusmetį pirmą kartą istorijoje Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Lietuva. Pirmininkavimas Lietuvai ir jos valstybės tarnybai – didelė atsakomybė. Tai ir gera proga pristatyti šalį, sustiprinti ryšius su Europa ir prisidėti prie Europos piliečių gerovės kūrimo. Lietuva savo pirmininkavimo laikotarpiu siekia: patikimos Europos su stabiliu finansų sektoriumi ir viešaisiais finansais, efektyviu į augimą orientuotu ES ekonomikos valdymu ir tvirtesniu socialiniu
matmeniu; augančios Europos per didesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, gilesnę vidaus rinkos integraciją, didesnes užimtumo galimybes ir tvarią socialinę apsaugą; atviros Europos, gebančios efektyviai kovoti su globaliais iššūkiais, skleidžiančios demokratines vertybes, kuriančios saugią aplinką ir aktyviai ginančios ES piliečių teises. Plačiau apie tai skaitykite 3 puslapyje
Regionų komitetas kartu su pirmininkaujančia Lietuva Vilniuje rengia bendrus susitikimus „Pritariame Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos siekiui sukurti tvarią ir konkurencingą energijos rinką. Tai svarbi priemonė, padedanti mums ne tik siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir tapti išties tausiai išteklius naudojančia visuomene, bet ir konkuruoti pasauliniu mastu bei suteikti postūmį labai reikalingam ekonomikos augimui.“. Regionų komiteto pirmininkas Ramón Luis Valcárcel Siso Tęsinys 6–7 puslapiuose
Pirmininko Schneider citata „ELP frakcija įsitikinusi, kad norint, kad ES energetikos politika būtų sėkminga, ją vykdant būtina atsižvelgti tiek į gamintojų, tiek į vartotojų interesus.„ “Negalima pamiršti ir poveikio aplinkai bei klimatui.„ “Valdžios institucijoms tikrai nelengva išlaviruoti mėginant užtikrinti saugų energijos tiekimą, visiems sudaryti sąlygas ja naudotis ir kartu rūpintis aplinkos apsauga.“„ “„Norint suderinti visus šiuos uždavinius reikia turėti ilgalaikę viziją, gerai apibrėžti pagrindinius principus ir tinkamai išanalizuoti realias sąnaudas.„ “Turint omenyje tai, kad 70 proc. ES energijos suvartojama miesto vietovėse, ir tai, kad visas pasaulis išgyvena ekonomikos nuosmukį, raginame visus valdžios lygmenis glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti.
Šiandien Europai reikia naujų priemonių konkurencingumui skatinti. Energetikos sektoriaus potencialas augti – vienas didžiausių. Kad galėtume jį išnaudoti, turime drauge spręsti tris neatsiejamas energetikos sektoriaus problemas: saugaus energijos tiekimo, veiksmingo Europos vidaus energetikos rinkos veikimo ir subalansuotos klimato politikos. Visas jas reikia spręsti Europos lygmeniu. Didelių energijos kainų problemą įmanoma įveikti tik sutelktomis visų valstybių narių ir institucijų pastangomis. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Regionų ir miestų vaidmuo koordinuojant vietos energetikos plėtrą išryškinamas pagrįstai. Kaune vyksiančiame susitikime bus galima išgirsti, kaip investicijos į vietos tvarios energijos projektus padės siekti ES energetikos ir klimato tikslų ir kartu stiprinti
2
vietos ekonomiką, vietos lygmeniu kurti darbo vietas, išsaugoti prieinamas energijos kainas ir didinti ES energetinį saugumą. Bus kalbama ir apie energijos vartojimo efektyvumą ir alternatyvias mažai anglies dioksido išmetančias energijos technologijas.
Dar viena susitikimo tema – Europos atominė energetika ir šiuolaikinių reikalavimų nebeatitinkančios atominės elektrinės. 2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę suduotas stiprus smūgis visų Baltijos valstybių, ypač Lietuvos, energetiniam saugumui. Būtent todėl energetinis saugumas yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų. Lietuvos nuomone, šaliai būtina įvairinti savo energijos tiekimo šaltinius ir integruotis į Europos tinklus. Todėl pirmininkaujanti Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad ES energijos vidaus rinka pradėtų veikti kaip numatyta – 2014 m. Remiantis Elektros energijos pramonės sąjungos statistiniais duomenimis, 2020 m. 45 proc. visų elektrinių gamins elektrą iš atsinaujinančiųjų šaltinių ir jų pagaminta elektra sudarys apie 31 proc. Europos elektros energijos. Mažo anglies dioksido kiekio elektros energija iš atominių elektrinių ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių sudarys 56 proc. visos pagaminamos elektros energijos.
Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. energetikos politiką ir siekti, kad ji būtų koordinuojama visais lygmenimis. Norint užtikrinti energetinį saugumą ir priimtinas energijos išteklių kainas, reikalinga nuosekli, stabili ir konstruktyvi ES išorės energetikos politika. Lietuva savo pirmininkavimo darbotvarkėje nuolat kels šį klausimą ir inicijuos diskusijas dėl tolesnių ES veiksmų.
Sanglaudos politika Toliau pateikiami Lietuvos pirmininkavimo prioritetai sanglaudos politikos, makroregioninių strategijų ir energetikos politikos srityse.
Energetikos politika Savo pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks pažangos užtikrinant ES energijos vidaus rinkos veikimą, stiprinant ES energetikos politikos išorinį matmenį, taip pat, kad būtų užbaigtas biodegalų direktyvos projekto svarstymas, parengta energetikos ir klimato politikos programa iki 2030 m., ir tarpininkaus svarstymuose, susijusiuose su branduolinės saugos direktyvos peržiūra.
Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus tęsiamos derybos su Europos Parlamentu dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos reglamentų, siekiant jų patvirtinimo ir įsigaliojimo iki 2013 m. pabaigos. 2013 m. lapkričio mėnesį įvyks neformalus už sanglaudos politiką atsakingų ministrų susitikimas. Lietuva taip pat sieks, kad būtų laiku priimtas sprendimas dėl Europos Komisijos pasiūlymo pakeisti 2007–2013 m. Bendrąjį reglamentą dėl
tam tikrų pagalbos priemonių labiausiai nuo ekonominės ir finansinės krizės nukentėjusioms valstybėms narėms (pavyzdžiui, „n+3 taisyklė“ Rumunijai ir Slovakijai).
Makroregioninės strategijos Europos Sąjungoje makroregionines strategijas turi du regionai: 2009 m. spalio mėn. buvo priimta Baltijos jūros regiono strategija, o 2011 m. Bendrųjų reikalų taryba patvirtino Dunojaus regiono strategiją. Lietuva pasiūlys priimti Tarybos išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės ir tolesnius regioninį ir tematinį strategijų vaidmenį stiprinančius veiksmus. Lietuva surengs aplinkos apsaugai skirtą 4-ąjį Baltijos jūros regiono strategijos metinį forumą.
Energetinį saugumą galima užtikrinti tik įvairinant energijos tiekimo šaltinius, suteikiant pasirinkimo laisvę ir iš vidaus stiprinant ES energijos rinką. Lietuva taip pat sieks, kad iki 2014 m. pradėtų veikti ES vidaus energijos rinka. Bendra rinka padės Europos Sąjungoje išvengti energetinių salų. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuvai teks ir dar viena svarbi užduotis stiprinti ES išorės
Energetikos ateitis Lietuvos regionuose ir miestuose Lietuva neturi didelių iškastinio kuro išteklių, todėl yra priversta importuoti daugiau kaip 90 proc. pirminės energijos. Energijos paklausa kasdien vis didėja, o tradiciniai energijos generavimo būdai teršia aplinką, todėl būtinai reikia kuo plačiau pradėti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. 2009 m. pabaigoje, atsižvelgdama į stojimo į ES derybų reikalavimus, Lietuva uždarė nesaugia laikytą Ignalinos atominę elektrinę. Iki jos uždarymo elektros energija sudarė didelę Lietuvos eksporto dalį. Vyriausybė nori,
kad Lietuva liktų branduolinės energetikos valstybe.
Europos Komisija visiškai sutinka su Lietuva, kad Baltijos valstybės yra ypač
priklausomos nuo vienintelio gamtinių dujų išorės tiekėjo. Tačiau ji siūlo Lietuvai savo energetinį saugumą didinti įgyvendinant naujos importo infrastruktūros kūrimo ir dujų laikymo įrenginių projektus ir Lietuvos energetikos sistemą sujungiant su kitų ES valstybių narių energetikos sistemomis. Energetinį saugumą galima didinti ir didinant energijos išteklių naudojimo efektyvumą, pavyzdžiui, apšiltinant senus pastatus ir plačiau naudojant vietinius atsinaujinančiuosius energijos išteklius (biomasę, geoterminę ir vėjo energiją).
The activity report of the EPP Group in the Committee of the Regions
3
Kauno miesto savivaldybės tvariosios energijos veiksmų planas „Nekuriame kliūčių pramonei, tiesiog skatiname atnaujinti technologijas.“ Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas 20 proc. (www.covenantofmayors.eu). Kauno miestas, kaip Merų pakto signataras, parengė darnios energetikos veiksmų planą. Bus siekiama:
2009 m. Kaunas tapo Merų pakto nariu. Merų paktas – tai plataus masto Europos judėjimas, kuriame dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, savanoriškai įsipareigojusios savo teritorijose didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą. Vykdydami šį įsipareigojimą, Pakto signatarai užsibrėžia ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą
•
renovuoti viešuosius ir gyvenamuosius pastatus;
•
modernizuoti energijos generavimo pajėgumus;
•
pakeisti šilumines katilines ir elektros energijos jėgaines, kad jose būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai;
•
pastatyti naują atliekų deginimo jėgainę, kurioje būtų deginamos komunalinės atliekos;
•
modernizuoti rajonines šilumos tiekimo sistemas;
•
atnaujinti viešojo transporto parką;
•
tiesti dviračių takus;
•
didinti informuotumą.
Bendras įgyvendinimo biudžetas – daugiau kaip 1,4 mlrd. LTL, iš kurių apie 147,7 mln. LTL yra Kauno miesto savivaldybės lėšos, o likusios lėšos skiriamos iš ES fondų (daugiausia atsinaujinančiosios energijos projektų finansuojama iš ES struktūrinių fondų), kitų užsienio valstybių
paramos, taip pat valstybės biudžeto bei privačių lėšų. Kontaktai: UAB AF-Enprima, Gintvilė Žvirblytė, tel. +370 5 210 72 10. gintvile.zvirblyte@afconsult.com Saulės energijos bumas Kauno rajone – projektas ENNEREG ir geroji praktika atsinaujinančiosios energijos srityje Kauno rajone saulės energijos jėgainių populiarumas aiškintinas supirkimo tarifais, o saulės kolektorių sistemos diegiamos tikintis, kad sumažės mokestis už šildymą. 2012 m. įvedus naujus supirkimo tarifus, Kauno rajone ir visoje Lietuvoje prasidėjo saulės energijos bumas. Šių elektros jėgainių pajėgumai nedideli, tačiau šios pirmosios jėgainės puikiai papildo kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Kita vertus, individualiuose namuose, daugiabučiuose ir viešuosiuose pastatuose vandeniui šildyti vis dažniau naudojami saulės energijos kolektoriai, nes juos įsirengus sumažėja sąskaitos už šildymą ne šildymo sezono metu. Kontaktai: Lietuvos energetikos institutas, Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas Farida Dzenajavičienė, farida@mail.lei.lt
Zarasų rajono atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo veiksmų planas “We have a responsibility to raise the public awareness of renewable energy and solving energy efficiency issues in Zarasai district.” Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavicius Pagrindiniai atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo veiksmų plane nustatyti tikslai: • •
4
mažinti energijos vartojimą; skatinti tvaraus transporto naudojimą;
•
•
•
•
•
• •
kai įmanoma, naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; Zarasų rajone plėsti energetinėms reikmėms naudojamų augalų plantacijas; įtraukti bendruomenes ir skatinti jas taupyti energiją ir taikyti tausaus energijos vartojimo priemones; demonstruoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių teikiamą ekonominę ir aplinkosauginę naudą; pastatų sektoriuje skatinti tausiai vartoti energiją, ją taupyti ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius; visuomeniniame transporte naudoti biodegalus; naudoti hibridines ir elektrines transporto priemones; naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius (biomasę) šiluminei energijai gaminti ir ja šildyti Zarasų rajoną;
•
skatinti bandomuosius projektus ir jais pademonstruoti socialinius ir aplinkosauginius tausaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių privalumus.
Rezultatai bus panaudoti 2014–2020 m. Zarasų strateginio vystymosi plane.
Projektas „Viešosios energijos alternatyvos“, Zarasų rajono savivaldybė, Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas projektas
Partnerystė „Viešosios energijos alternatyvos“ – iš dalies ES finansuojamas projektas, skirtas atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, kaip Baltijos regiono verslo, technologijų ir inžinerijos varomajai jėgai, populiarinti. Zarasų rajono savivaldybės administracija yra šio projekto partnerė. Projektas suteikė visuomenei žinių apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir padėjo rajone spręsti tausaus energijos vartojimo klausimus. Vykdant projektą, Zarasų rajono savivaldybė parengė keletą viešųjų pastatų energijos vartojimo auditų ir techninių šių pastatų rekonstrukcijos projektų, kurių tikslas – šiuose pastatuose tausiau vartoti energiją. Tai buvo ir palanki proga parengti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo Zarasų rajone plėtros veiksmų planą. Bendras projekto biudžetas – 3 732 080 EUR. Kontaktai: Zarasų rajono savivaldybės administracija, Jurgita Kostiakovaitė, www.zarasai.lt
Regionų komitetas kartu su pirmininkaujančia Lietuva Vilniuje rengia bendrus susitikimus „Vietos valdžios institucijoms ir įmonėms reikia sudaryti palankesnes ir lankstesnes sąlygas gauti finansavimą iš fondų.„ “Centrinė strategijos, skatinančios konkurenciją ir mažinančios energijos kainą, ašis taip pat privalo būti vartotojų pasirinkimas.“ Regionų komiteto pirmininkas Ramón Luis Valcárcel Siso
Aplinkos, klimato kaitos ir energetikos komisija (ENVE) Rugsėjo 2–3 d. Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje vykusiuose posėdžiuose svarstytos vietos ir regionų aplinkosaugos ir Rytų partnerystės problemos. Pirmasis iš šių Regionų komiteto renginių buvo ENVE komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo Ugo Cappellacci. Posėdyje priimta
Lenkijos Mazovijos vaivadijos maršalkos Adam Struzik parengta nuomonė dėl ES kosmoso pramonės politikos, taip pat aptarti žaliosios infrastruktūros, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir Europos plastiko atliekų klausimai, Posėdžio dalyviai apsilankė UAB „Vilniaus energija“.
Tausiai išteklius naudojanti Europa: miestų ir regionų indėlis
Rugsėjo 2–3 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko ir konferencija dėl strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, kuri buvo su-
rengta kartu su pirmininkaujančia Lietuva. Trijuose konferencijos posėdžiuose aptartos efektyvaus išteklių ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo perspektyvos regionams ir miestams. Regionų komiteto pirmininkas Ramón Luis Valcárcel Siso pabrėžė ES energijos rinkos svarbą įveikiant krizę. Kalbėdamas šiame renginyje, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Komiteto pirmininkas R. L. Valcárcel Siso
tvirtino, jog būtina skubiai sudaryti daug palankesnes sąlygas, kad visoje Europoje vietos ir regionų lygmeniu būtų galima daugiau investuoti į energetiką. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pirmajam posėdžiui pirmininkavęs Michel Lebrun paragino vietos ir regionų valdžios institucijas tvariai tvarkyti atliekas. „Turėtume siekti, kad mūsų visuomenė iš viso negamintų atliekų“, – pabrėžė M. Lebrun ir
The activity report of the EPP Group in the Committee of the Regions
5
paragino priimti Europos paskatų ir privalomų tikslų programą, kuria būtų skatinama pakartotinai naudoti atliekas, jas perdirbti, mažinti atliekų kiekį miestuose ir naudoti atliekas energijai gaminti. Adam Struzik kalbėjo apie efektyvų išteklių naudojimą. Jis kalbėjo apie vaidmenį, kurį siekiant tvarios energetikos tikslų atlieka Mazovijos energetikos agentūra, ir pristatė biologinės įvairovės apsaugos ir ekologinio švietimo populiarinimo projektus. Sardinijos autonominės srities vadovas Ugo Cappellacci papasakojo apie jo regione vykdomą energetikos politiką ir tikslus ir pareiškė, kad Sardinija yra patvirtinusi ambicingą vyriausybės programą, kuri galėtų tapti geru sektinu pavyzdžiu kitoms vietos ir
regionų valdžios institucijoms. Prezidentas daug dėmesio skyrė žaliosios chemijos ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo projektų rezultatams. Apibendrindamas konferencijoje išsakytas mintis, Pirmininkas R. Valcárcel Siso paragino pirmininkaujančią Lietuvą pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos geresnės sąlygos pasinaudoti ES fondais ir finansinėmis priemonėmis. Be to, Pirmininko nuomone, turėtų būti sudarytos paprastesnės sąlygos gauti Europos investicijų banko lėšų, o ES sanglaudos politikos finansavimą reikėtų papildyti investicijomis, kuriomis siekiama
remti tausų energijos vartojimą, nedidelės apimties gamybą ir pažangiojo elektros energijos tinklo plėtrą. Tai buvo šeštoji konferencija iš Regionų komiteto rengtų konferencijų ciklo, skirto vietos ir regionų lygmeniu įvertinti kiekvieną iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų. Konferencijų išvadomis bus remiamasi rengiant Regiono komiteto rekomendacijas būsimam Europos Komisijos strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio vertinimui. Regionų komiteto vertinimas bus patvirtintas 2014 m. Europos miestų ir regionų vadovų susitikime, kuris vyks kitų metų kovo 6–7 d.
147-asis Regionų komiteto biuro posėdis Rugsėjo 3 d. Vilniuje vykusiame Regionų komiteto biuro posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė. Kreipdamasis į susirinkusiuosius A. Butkevičius pabrėžė, kad pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai sėkmė labai priklauso nuo bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad decentralizuotas administravimas yra daug veiksmingesnis daugelyje politikos sričių, nes yra mažiau sąnaudų, geresnė paslaugų kokybė ir šis lygmuo yra arčiau eilinių piliečių. „Norint sukurti bendrą energijos rinką, o ypač, kad ištekliai būtų veiksmingai valdomi, didelės reikšmės turi vietos ir regionų valdymo lygmuo.„ “Šiuo lygmeniu priimant sprendimus užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis Europos Sąjungos ekonomikos augimas ir konkurencingumas“, – pridūrė A. Butkevičius. Arnoldas Abramavičius savo sveikinimo kalboje apžvelgė Lietuvos narystės ES privalumus.
6
Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencija permainų vietos valdžios institucijos turi tapti aktyviomis Rytų partnerystės strategijos partnerėmis. Žvelgdami į ateitį, susitikimo dalyviai ragino imtis veiksmų trijose svarbiausiose srityse: •
ES ir Rytų partnerystės šalių miestų merai ir išrinkti regionų atstovai artėjant 3-iajam Rytų partnerystės valstybių vadovų susitikimui, siekdami suteikti šiai iniciatyvai naują postūmį, priėmė politines rekomendacijas. Rugsėjo 3 d. Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos (CORLEAP) posėdyje sutarta, kad norint tikrų, piliečiams naudingų Rytų partnerystės politikos
finansinio savarankiškumo ir fiskalinių pajėgumų; • viešosios administravimo reformos, įskaitant vietos bei regionų valdžios institucijas; • teritorinio bendradarbiavimo visoje Rytų partnerystės erdvėje. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas, kuris pareiškė: „Rytų partnerystė – vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Vertingos šios konferencijos rekomendacijos tikrai padės sėkmingai
vykdyti Rytų partnerystės iniciatyvą. Tvirtai tikime, kad be aktyvių vietos ir regionų valdžios institucijų demokratinių permainų Rytų Europoje nepasieksime“. Atstovas iš Zalcburgo Franz Schausbeger paragino ES ir Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijas glaudžiau tarpusavyje bendradarbiauti ir dalytis gerąja praktika, CORLEAP atstovai dalyvaus 2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime, kuriame pristatys savo rekomendacijas. Remdamasi aukščiausio lygio susitikimo išvadomis CORLEAP parengs savo veiksmų planą 2014–2015 metams.
Lietuvos nariai Regionų komiteto ELP frakcijoje
Zarasų rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavicius
Pakaitiniai nariai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Viktoras Trofimovas Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys (meras) Algirdas Vrubliauskas Regionų komitetas – patariamoji institucija, atstovaujanti Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Išvažiuojamuosius posėdžius Komitetas tradiciškai rengia ES pirmininkaujančiose šalyse. Europos liaudies partijos frakcija
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas
yra didžiausia Regionų komiteto frakcija. Tai varomoji Regionų komiteto jėga ES sprendimų priėmimo procese. ELP frakcija yra didelė, todėl jos nariai rengia daug nuomonių, o nuo to daugelio sprendimų kokybė tik geresnė. Frakcija reguliariai plenarinei asamblėjai teikia tvirtinti rezoliucijas ir daro kitokią įtaką politiniams sprendimams.
Pirmininkaujančios Lietuvos prašymai Regionų komitetui pateikti nuomonę Rekomendacijos dėl geresnio išlaidų panaudojimo Pranešėjas lberto Nuñez Feijóo. Nuomonė priimta spalio mėn. plenarinėje sesijoje. Makroregioninių strategijų vertinimas Pranešėja Pauliina Haijanen. Nuomonę planuojama priimti lapkričio mėn. plenarinėje sesijoje.
The activity report of the EPP Group in the Committee of the Regions
7
Apie Regionų komitetą glaustai
Regionų komitetas atstovauja Europos Sąjungos regionams ir miestams. Komitetą sudaro 353 nariai - regionų ir vietos išrinktieji atstovai – iš visų 28 ES valstybių narių. Komitete veikia 6 komisijos, kurios pagal ES sutartis yra atsakingos už šias politikos sritis: • • • •
užimtumą, profesinį mokymą, ekonominę ir socialinę sanglaudą, socialinę politiką, sveikatą; aplinką, klimato kaitą, energetiką; transportą ir transeuropinius tinklus; piliečių apsaugą ir visuotinės svarbos paslaugas.
Per metus surengiamos 6 plenarinės sesijos. Kasmet parengiama daugiau nei 50 nuomonių dėl ES teisės aktų. Kasmet surengiama daugiau kaip 40 konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais. Per metus surengiama daugiau kaip 300 renginių. http://regionai.lsa.lt/lt/
EUROPOS SĄJUNGA
Regionų komitetas
Secretary General: Heinz-Peter Knapp Editor in chief: Kathryn Owens, kathryn.owens@cor.europa.eu, +32 2 282 2400 | Press Officer: Dominik Krakowiak This issue is also available at www.epp.cor.europa.eu | Join us on
/EPPGroupCoR | follow us on
/EPP_CoR