/Punys_paper_

ISSN 1392 2335 © Lietuvos þemës ûkio universitetas Vandens ûkio inþinerija, 2010, 37 (57), 84 94 © Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakultetas

APLINKOSAUGOS TEISËS AKTØ, DRAUDÞIANÈIØ UÞTVANKØ STATYBÀ, POVEIKIS HIDROENERGETIKOS PLËTRAI

Petras PUNYS* Algis KVARACIEJUS Gitana VYÈIENË Alfonas DARBUTAS

Straipsnyje analizuojami su aplinkosaugos teisës sistema susijæ apribojimai, turintys átakos hidroenergetikos vystymuisi, akcentuojant naujà jos plëtrà. Daugiausia dëmesio skiriama suderintam su aplinkosaugos teisës aktais hidroenergijos potencialui ávertinti bei galimiems jos plëtros prioritetams nustatyti. Apþvelgtos ES Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD) nuostatos dël hidroenergijos plëtros, palyginti uþsienio ir Lietuvos su uþtvankø statyba ir hidroenergetikos plëtra susijæ aplinkosaugos teisës suvarþymai. Taip pat ávertinta saugomø teritorijø upiø ir ekologiniu bei kultûriniu poþiûriu vertingø upiø hidroenergijos vertë, identifikuotos aplinkosaugos poþiûriu palankios, maþiau palankios ir nepalankios hidroelektriniø plëtrai upës, draustiniai suskirstyti pagal jø paþeidþiamumà vykstant galimai hidroenergijos plëtrai. Taikant geografines informacines sistemas, parengti upiø, palankiø hidroenergetikai ir kitoms ûkio reikmëms, þemëlapiai, vaizdþiai atskleidþiantys uþtvankø statybos draudimø mastà.

Daroma iðvada, kad uþtvankø statybos draudimai Lietuvoje skirti beveik visoms didelëms, vidutinëms ir maþoms upëms. Likusios upës, kur galimos patvankos, yra maþai tinkamos energetikai (nevandeningos), dalis jø jau intensyviai panaudotos energijos gamybai.

Prasminiai þodþiai: aplinkosaugos teisë, hidroenergija, palankios, maþiau palankios ir nepalankios hidroenergetikai upës.

(apsauga nuo potvyniø) bei aplinkiniø, su tvenkiniais susijusiø verslø plëtra (Punys ir kt., 2004; Punys et al., 2006; Punys, Pelikan, 2007). Ðiame straipsnyje detaliau analizuojami tik su aplinkosaugos teisës sistema susijæ suvarþymai besàlygiðki draudimai, sàlygojantys hidroenergetikos vystymàsi, akcentuojant naujus projektus, o ne esanèiø hidroelektriniø (HE) naudojimà (eksploatacijà).

AEI (biomasë, vëjas, saulë, vanduo ir kt.) yra laikomi aplinkai palankiais. Aplinka yra suvokiama plaèiàja prasme fizinë, gamtinë, socialinë, ekonominë. Nepaisant iðankstinës nuostatos, kad AEI yra vadinamieji ðvarûs energijos gamybos bûdai, vis dëlto yra atliekamos studijos ávertinti jø poveiká aplinkai, t. y. nustatyti suderintà su fizine, gamtine ir socialine aplinka potencialà, kurá bûtø galima be þalos panaudoti.

Ávadas Hidroenergijos vystymas yra sàlygojamas ávairiø teisës aktø bei procedûrø, kurios yra labai skirtingos ávairiose ðalyse, laikui bëgant kinta ir priklauso nuo bendros ûkio, atsinaujinanèiosios energijos iðtekliø (AEI) naudojimo politikos (pvz., jos skatinimo teisës aktø). Plëtojant hidroenergetikà, bûtina paklusti galiojantiems teisës aktams, atlikti ávairias administracines procedûras, kurios daþnai tampa naðta, kliûtimis ar ribojimais. Skiriami administraciniai, finansiniai, rinkos, socialiniai, hidroenergetikos prijungimo prie elektros tinklo ir aplinkosaugos suvarþymai (Punys, 2008).

Lietuvoje vieni ið svarbiausiø yra aplinkosaugos suvarþymai, uþkertantys kelià hidroenergetikos ir su ja susijusiø kitø vandens ûkio ðakø, þmogaus saugos

*Atstovas ryðiams Prof. dr. Petras Punys, Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros profesorius.

Pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys hidrologija, hidroenergetika, upiø baseinø valdymas.

Adresas: Universiteto g. 10, Akademija, LT-53361 Kauno r. Tel. (8~ 37) 75 23 37, el. p.: petras.punys@lzuu.lt.

Dr. Algis Kvaraciejus, Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros docentas.

Pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys aplinkosaugos vertinimas, paþeistø kraðtovaizdþio komponentø atkûrimas Gitana Vyèienë, Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulteto Vandentvarkos katedros lektorë.

Pagrindinë moksliniø tyrimø kryptis hidrologija, geografinës informacinës sistemos.

Alfonsas Darbutas, Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þemëtvarkos fakulteto Þemëtvarkos katedros docentas.

Pagrindinës moksliniø tyrimø kryptys hidrologija, upiø vagø procesai.

Gauta 2010 11.

84

Aplinkosaugos teisës aktø, draudþianèiø uþtvankø statybà, poveikis hidroenergetikos plëtrai

Visi AEI puoselëtojai labai daug kalba apie didelius nepanaudotus potencialus. Taèiau jie ávertina tik teoriná, geriausiu atveju techniná potencialà. Vienintelë gerai ásisavinta hidroenergijos technologija jau yra aiðkiai nubrëþusi ribas tarp teorinio, techninio, ekonominio ir realizuojamo potencialo, ávertinanti pirmiausia aplinkosaugos reikalavimus (Doukas et al., 2007).

Hidroenergijos iðtekliai labai stipriai maþëja nuo teoriniø iki realizuojamø (1 pav.). Maþieji hidroenergijos iðtekliai (galia P<10 MW), kuriuos galima tikslingai panaudoti maþøjø HE statybai Europos Sàjungoje (ES), sudaro apie 20 35 % teorinio potencialo (Jablonskis ir kt., 2004; Punys, Sivickis, 2004).

Hidroenergijos potencialas, vertinantis ávarius aplinkosaugos bei kitus apribojimus, pateiktas 2 paveiksle. Nëra dideliø abejoniø, kad tik suderintas su aplinkosaugos teisës aktais hidroenergijos potencialas gali bûti aiðkiai ir kiekybiðkai ávardintas. Kitoms potencialo komponentëms ávertinti bûtina analizuoti konkreèius projektus, bent tø projektø poveikio aplinkai vertinimo (PAV) medþiagà. Tad ðiame straipsnyje nagrinëtas tik su aplinkos apsaugos teisës aktais suderintas hidroenergijos potencialas.

B

Ekomoninis

Suderintas su aplinkoasugos teise

C

D

Hidroenergetikos potencialas

A

Techninis

Teorinis

HIDROENERGETIKOS POTENCIALAS

100%

Realizuojamas

E

Suderintas su HE gera praktika (poveikis ekosistemoms, gretimai infrastruktûrai)

Aplinkai palankus (HE tankis/kumuliatyvus poveikis, vizualumas, konkurencija su kitais vandens naudotojais, þemës naudojimu, kultûros vertybës)

1 pav. Hidroenergetikos iðtekliø maþëjimas dël ávairø apribojimø (Jablonskis ir kt., 2004; Punys, Sivickis, 2004)

Nustatoma tik tyrimø metu

Suderintas su aplinkosaugos teisës aktais (Saugomos teritorijos, E-K poþiûriu vertingos upës, Natûra 2000 ir kt)

Realizuojamas (priimtinas aplinkos ir socialiniu poþiûriu)

ES pirmieji bandymai aiðkiai atskirti ðiø potencialø vertes, ypaè aplinkosaugos teisës poveiká naudojant hidroenergijos iðteklius, buvo realizuoti BLUE ENERGY (2001), vëliau SHERPA (2008) projektuose. Ið tikro ðiø projektø metu buvo surinkti ir apibendrinti ekspertiniu vertinimu nustatyti maþieji hidroenergijos iðtekliai. Taèiau tie autoriai, kurie tiesiogiai vykdë ðiuos projektus, gali konstatuoti, kad daugelio ES ðaliø ðios informacijos patikimumas nëra labai didelis. BLUE ENERGY projekto rezultatai buvo panaudoti lyginant Lietuvos aplinkosaugos teisës aktø poveiká ðalies hidroenergijos iðtekliams (Punys, Sivickis, 2004). Prieð tai ðie iðtekliai buvo apskaièiuoti ir vëliau tikslinti J. Jablonskio vadovaujamos tyrëjø grupës (Jablonskis ir kt. 2004; Jablonskis, 2005; Jablonskis ir kt., 2007).

M. Landy (2008), teoriðkai analizuodamas aplinkosaugos teisës aktø taikymà maþiesiems hidroenergijos iðtekliams, iðskyrë: a) techniná potencialà; b) su aplinkosaugos teisës aktais suderintà potencialà; c) potencialà, atitinkantá aplinkosaugos geràjà praktikà; d) realizuojamà potencialà, kuris papildomai ávertina socialinius ir kitus veiksnius. Autorius pabrëþë, kad nëra tikslios ðio hidroenergijos potencialo komponenèiø vertinimo metodikos, daþniausiai apsiribojama tik já sumaþinant upëse, kurios patenka á saugomas teritorijas, ar dël tam tikrø prieþasèiø draudþiama uþtvankø statyba apibrëþta galiojanèiais teisës aktais.

2 pav. Hidroenergijos potencialas, vertinantis aplinkosaugos ir platesnës aplinkos reikalavimus

Kad hidroenergetikos plëtra bûtø darni, ES teisës sistemos AEI ir aplinkosaugos turi derintis. Yra aiðki teisinë kolizija tarp ES aplinkos apsaugos, pirmiausiai ES Bendrosios vandens politikos direktyvos (BVPD, 2000/60/EB) ir atsinaujinanèiosios energijos ðaltinio hidroenergetikos plëtros reikalavimø (Punys, Sivickis, 2004; Punys, Pelikan, 2007). Jø tikslai tokie patys saugoti vandens telkiniø ir atmosferos bûklës kokybæ. Tad bûtina rasti kompromisà, tenkinantá abiejø prieðtaraujanèiø sektoriø reikalavimus (3 pav.).

BVPD (2000/60/EB)

AEI (2009/28/EB)

Upiø baseino valdymo planai

Energetikos planai

Kokybiniai tikslai

Hidroenergijos potencialas

Kaip palyginti, suderinti ir valdyti ðiuos du tikslus? (kokybinius tikslus ir HE skaièius)

3 pav. BVPD ir AEI naudojimo skatinimo direktyvø reikalavimø deramumas

85

Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyèienë, Alfonas Darbutas

Tyrimo tikslas atskleisti aplinkosaugos teisës aktø poveiká hidroenergetikos plëtrai bei taikant geografines informacines sistemas (GIS) parengti upiø, tinkamø hidroenergetikai ir kitoms ûkio reikmëms, kuriose draudþiama uþtvankø statyba, skaitmeninius þemëlapius ir kartu vaizdþiai atskleisti draudimø mastà.

Tikslui pasiekti reikëjo: 1) apþvelgti pagrindines ES BVPD nuostatas dël hidroenergijos plëtros; 2) palyginti keliø uþsienio ðaliø ir Lietuvos uþtvankø statybos ir su ja susijusios hidroenergetikos plëtros aplinkosaugos teisës suvarþymus; 3) ávertinti saugomø teritorijø upiø ir ekologiniu bei kultûriniu (E-K) poþiûriu vertingø upiø (pastarosios vadintinos uþtvankø statybos draustiniai / tvenkimo draustiniai ) hidroenergijos vertæ; 4) identifikuoti aplinkosaugos poþiûriu palankias ir nepalankias hidroelektriniø (HE) statybai upes bei jø ruoþus; 5) suskirstyti draustinius pagal jø paþeidþiamumà dël galimos hidroenergijos plëtros, numatant HE eiliðkumà.

Pasinaudojant ðiais duomenimis, buvo sudaryta energetiniu poþiûriu efektyviausiø upiø ar jø ruoþø (≥ 20 kW/km) GIS (Geografiniø Informaciniø Sistemø) duomenø bazë. Visiems sudarytiems þemëlapiams kaip pagrindas naudota M 1:50000 georeferenciniø duomenø bazë GDB50LT. Upiø bei jø ruoþø palankiø, maþiau palankiø ir nepalankiø uþtvankø statybai bei upiø, patenkanèiø á saugomas teritorijas ar paskelbtø draustiniais, GIS duomenø bazei sudaryti buvo panaudota Lietuvos Respublikos saugomø teritorijø valstybës kadastro ir Natura 2000 teritorijø duomenø bazës.

Uþtvankø statybai draudþiamos upës GIS duomenø bazei sudaryti paimtos ið Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimo (Dël ekologiniø .., 2004) sàraðo, kuris ðiek tiek koreguotas, atsiþvelgiant á naujausià informacijà.

BVPD tiesiogiai nedraudþia uþtvankø statybos bei hidroenergetikos plëtros, taèiau aiðkiai nurodoma, kad daromas hidromorfologinis poveikis vandens telkiniams (Directive ..., 2000). Ðis poveikis susijæs su fiziniais, struktûriniais vandens telkinio pokyèiais upiø vagø reguliavimu, tvenkimu (uþtvankø statymu), vandens lygio ir nuotëkio reguliavimu, krantø pylimø árengimu ir t. t. Tai upës hidrologiniø ir jos vagos morfologiniø charakteristikø pakeitimai. Tarp identifikuotø antropogeninës apkrovos ðaltiniø, tenkanèiø vandens telkiniams, susijusiems su hidroenergetikos naudojimu, minimi ðie (Common .., 2007a): vandens paëmimas (per turbinas, potvynio pralaidas ir derivacijos kanalais); hidrologinio reþimo reguliavimas (neáprasti vandens lygio svyravimai, nuotëkio, neðmenø reþimas ir kt.); fiziniø telkinio charakteristikø pokyèiai (tvenkinio sudarymas, nuosëdø dugne susiklostymas, vagos ir krantø erozija ir kt.); gyvûnø migracijos sàlygø á aukðtupá ar þemupá (biologinio tæstinumo) apsunkinimas ar pakeitimas (labiausiai migruojanèioms ir kitoms saugomoms þuvims).

Daugelá ið jø galima sumaþinti, taèiau, kai kurie ið jø yra negráþtami, ir neámanoma pasiekti BVPD reikalaujamo geros vandens telkinio ekologinës bûklës. Nauji HE projektai turi bûti ágyvendinami atsiþvelgiant á BVPD 4.7 straipsnio reikalavimus. Pagal juos, ...labai gerai pavirðinio vandens telkinio bûklei suprastëti iki geros bûklës nesutrukdoma dël naujos subalansuotos þmoniø veiklos, vykdomos plëtros tikslais, ir imamasi visø ámanomø priemoniø vandens telkinio bûklei daromam poveikiui suðvelninti. O tokiø pakeitimø ar pakitimø prieþastys yra labai svarbios visuomenës interesams, ir (arba) naujø pakeitimø ar pakitimø nauda þmoniø sveikatai, þmoniø saugos palaikymui ar subalansuotai plëtrai yra didesnë uþ naudà, kurià aplinkai ir visuomenei duoda nurodytø tikslø pasiekimas. Be to, dël techniniø galimybiø ar per dideliø sànaudø naudos, kurià duoda tokios vandens telkinio modifikacijos ir pasikeitimai, negalima gauti kitais bûdais, kurie

Tyrimø metodika ir objektai Kaip minëta, plëtojant hidroenergetikà bûtina paklusti Lietuvoje galiojantiems teisës aktams, atlikti ávairias administracines procedûras, kurios hidroenergetikos puoselëtojams tampa naðta, kliûtimis ar suvarþymais. Ðiame tyrime detaliau analizuojami tik su aplinkosaugos teisës sistema susijæ suvarþymai ar kliûtys.

Galimas dvejopas aplinkosaugos teisës aktø bei jos reguliavimo poveikis: naujø HE projektams; esamoms HE. Nauji projektai tai naujø uþtvankø statyba, buvusiø vandens malûnø uþtvankø atstatymas ir pan., kurie ið anksto neleidþiami arba jø techniniai parametrai ribojami aplinkosaugos teisës aktais. Pvz., LR Vandens ástatymas draudþia statyti uþtvankas Nemune, o poástatyminis LRV nutarimas - E-K poþiûriu vertingose upëse. Analogiðkai saugomø teritorijø ástatymas varþo ar draudþia statyti/ atstatyti uþtvankas gamtinei aplinkai jautriose vietovëse.

Veikianèiø HE veikla taip pat yra reguliuojama: ribojami leistinieji vandens lygiø svyravimai tvenkinyje, þemiau HE uþtvankø privaloma uþtikrinti tam tikrà gamtosauginá debità ir t. t. Ðie suvarþymai ðiame straipsnyje neaptariami.

Tyrimo objektu pasirinktas Lietuvos upiø hidrografinis tinklas didelës (Nemunas, Neris), vidutinës bei maþos upës (ið viso ~290 vnt.). Iðskirtos ûkiniu poþiûriu hidroenergetikai, laivybai ir kt. vertingos upës (~120 vnt.). Energetiniu poþiûriu daugiausia vertinti maþieji hidroenergijos iðtekliai (galia P<10 MW), apimantys maþas ir vidutinio dydþio upes.

Upiø hidroenergijos iðtekliai (maþø ir vidutiniø upiø iðskyrus dideles Nemunà ir Nerá) buvo naudoti ið J. Jablonskio paskelbtø ataskaitø bei straipsniø (Jablonskis ir kt., 2004; Jablonskis, 2005; Jablonskis ir kt., 2007).

86

Aplinkosaugos teisës aktø, draudþianèiø uþtvankø statybà, poveikis hidroenergetikos plëtrai

aplinkos apsaugos atþvilgiu bûtø gerokai pranaðesni .

O kiti bûdai (BVPD nevardija) galëtø bûti vëjo, saulës, biomasës ir kita energetika, net ir tradicinë naudojant organiná kurà (pvz., dujas).

Be to, reikalaujama atlikti specifiná testà naujos þmogaus veiklos (ðiuo atveju hidroenergijos gamyba) poveikiui vertinti, taèiau ES dar nëra aiðkaus praktinio patyrimo ðiam testui atlikti (Landy, 2008; Common ..., 2007b). Naujos, subalansuotos þmogaus veiklos (HE jai priklauso) poveikis pavirðinio vandens telkiniams galimas su sàlyga, kad ðio telkinio labai gera vandens bûklë nesuprastëtø labiau nei iki geros bûklës. HE projekto naudos ir kaðtø analizë, deranti su BVPD reikmëmis, privalo bûti atlikta nustatant, ar nauda aplinkai ir visuomenei, neleidþiant vandens telkinio bûklës pablogëjimo arba jo galimo atkûrimo, atsveria naudà dël naujø vandens telkinio pakeitimø ar pokyèiø þmogaus sveikatai, jo saugai ir subalansuotai plëtrai. Galimi 2 atvejai veikianèios ir naujos HE: → veikianèios HE: jei yra fiziniø pakeitimø, pirmas veiksmas bûtø atstatyti vandens telkiná pasiekiant gerà ekologinæ bûklæ (GEB). Jei vandens telkinio atstatyti negalima (labai pakeistas vandens telkinys), ðvelninanèios priemonës turëtø bûti taikomos pasiekiant gerà ekologiná potencialà (GEP). Abiem atvejais terminus galima pratæsti (str. 4.4) arba paskirti ne tokius grieþtus aplinkosaugos tikslus (str. 4.5), kai bûtinos priemonës yra techniðkai negalimos arba neproporcingai brangios; → naujos HE: pirmas veiksmas bûtø nepabloginti esamo vandens telkinio bûklës. Jei neámanoma, privalëtø bûti taikomos poveiká ðvelninanèios priemonës. Jei naujos HE árengimas neleidþia pasiekti nei GEB, nei GEP, taip pat uþkirsti kelià vandens telkiniui blogëti, tuomet lieka vienintelis atvejis patikrinti, ar HE atitinka BVPD 4.7 straipsnio reikalavimà. Gerai suprojektuotos, stebimos bei darniais principais valdomos maþosios HE tikrai ðá reikalavimà atitiktø.

BVPD hidroenergetikos planavimo ágyvendinimo rekomendacijos (Common ..., 2007a) siûlo HE plëtrai iðskirti tinkamas ir netinkamas upes. Skiriami maþiausiai 3 iðankstinio HE planavimo lygiai: 1) palankios, 2) maþiau palankios ir 3) nepalankios vietovës. Visos interesø grupës privalo dalyvauti nustatant ðiø lygiø vietoves remiantis aiðkiais kriterijais. Paskelbtø vietoviø sàraðai privalo bûti stebimi ir nuolatos perþiûrimi. Taèiau juodas/ baltas poþiûris (iðimtinai draudimo principas) èia netinka. Net nepalankiose vietovëse gali bûti statomos HE, kurios turëtø maþà poveiká aplinkai ir atitiktø BVPD 4.7 str. reikalavimus.

Kaip minëta BVPD, iðankstinio HE planavimo mechanizmas, nurodant tinkamas statybos vietoves, turi dideliø privalumø. Sudarant HE preliminariø vietø iðdëstymo schemà, bûtina vertinti BVPD ir kitus aplinkosaugos kriterijus bei socialinius-ekonominius veiksnius ir kitø vandens naudotojø interesus. Tokiu atveju leidimo iðdavimas paspartëtø su sàlyga, kad BVPD 4.7 straipsnis bûtø ávykdytas.

Rezultatai ir jø aptarimas Upës, kuriose draudþiama uþtvankø statyba Áprastai HE statybai upëse bûtinos uþtvankos, todël aplinkosaugos teisës analizë atliekama tik jø reglamentacijos poþiûriu.

Kai kuriose ðalyse, siekiant apsaugoti vertingas upes visais aspektais (þuvys, kultûrinës vertybës, rekreacijos galimybës), paskelbtos upës, kuriose draudþiama statyti HE ir árengti didelius tvenkinius (vandens saugyklas).

Lietuvoje ir Pabaltijo ðalyse tai buvo atlikta visiðkai nederinant su BVPD reikalavimais. Ðie anti-uþtvankø teisës aktai yra visiðkai neáprasti upiø draustiniai ar rezervatai. Senose ES ðalyse tokias uþtvankas statyti ne visada draudþiama, o naujose tik Pabaltijo valstybëse (Punys, 2008). Pavienëse upëse (ne upynuose) HE statyba yra neleidþiama. Ðvedijoje draudþiama uþtvankø statyba tik paskelbtose 4 didelëse upëse ir atskiruose maþesniø upiø ruoþuose, Suomijoje tik keletoje dideliø upiø (Puranen, 2003). Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 214, 170 ir 112 upiø bei jø ruoþø buvo uþdrausta statyti uþtvankas. Be abejo, èia yra ir maþø upeliø bei upokðniø, kurie nepalankûs hidroenergijos gamybai. Estijos aplinkos inþinerijos specialistai jau abejoja tokiø draudimø nauda maþosios hidroenergetikos plëtrai (Reihan, Loigu, 2006).

Hidroenergetikos plëtros reguliavimas uþsienyje Analizuojant Prancûzijos saugomas upes ir hidroenergetikos plëtros galimybes (1 lentelë), saugomose upëse ir teritorijose iðskiriamos hidroenergetikos plëtrai maþiau palankios ir nepalankios upës (Crepon, 2009). Ið ðios lentelës aiðkiai matyti, kad ir saugomose upëse yra galimybiø (gal ir teoriniø) ágyvendinti HE projektus. Lietuvoje tokiø galimybiø nëra.

JAV, nustatant tinkamiausias vietas HE plëtoti ir ribojant jø plëtrà saugomose teritorijose, parengta paprasta kompiuterinë programa HES (Hydropower Evaluation Software) (Conner et al., 1998). Vertinat HE plëtros galimybes, iðskiriama 19 aplinkos poþymiø (kriterijø), kuriems skiriami tinkamumo plëtoti hidroenergijà balai (0 1 skalë). Pateikiame keletà ið jø.

Saugomos laukinës gamtos ir iðskirtinio groþio upës.

Jø yra labai nedaug, ir jose uþtvankø HE statyba yra draudþiama. Skiriama 0,1 balo, ir tai reiðkia, kad tik teoriðkai HE bûtø galima statyti. Jei upëje yra kokia uþtvanka (tai bûtø tikrai retas atvejis, nes ðios teritorijos nebûtø priskirtos ðiai kategorijai), tuomet bûtø skiriama 0,5 balo.

Kultûrinës ir istorinës vertës. Archeologiniai ar kiti kultûros iðtekliai gali bûti iðkelti ar kitaip kompensuojamas jø poveikis. Jei yra uþtvanka ir jos sudarytas tvenkinys ar nauji HE statiniai nepaveikia ðiø iðtekliø, tuomet skiriama 0,75 balo, neuþtvenktoms upëms skiriama 0,5 balo.

87

Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyèienë, Alfonas Darbutas 1 lentelë. Saugomos upës ir hidroenergetikos plëtros galimybës Prancûzijoje (Crepon, 2009) Saugomos upës/teritorijos tipas

jokiø

Rezervatø upës Upës nacionaliniuose parkuose Nacionalinës gamtos teritorijos Natura 2000 vietoviø upës, kur yra migruojanèiø þuvø Nacionalinio paveldo teritorijos Gëlø-sûriø vandenø saugomø þuvø sàraðas Nacionaliniø parkø aplinkinë teritorija Kitos Natura 2000 teritorijos Kitø saugomø þuvø sàraðas Vietos saugomos teritorijos Regioniniai gamtos rezervatai Ðlapyniø ribos Vietiniai ir regioniniai baseinø valdymo planai Regioniniai parkai

X X

Þuvø vertë. Jei yra vertingø þuvø, tuomet gali bûti didelis pasiprieðinimas naujai HE statybai. Didesnis gamtosauginis debitas gali sumaþinti poveiká, taèiau tai paveiktø HE ekonomikà. Jau uþtvenktoms upëms skiriama 0,75, o neuþtvenktoms 0,25 balo.

Kiekvienam aplinkosaugos kriterijui suteikus reikiamas vertes, apskaièiuojama vidutinë reikðmë ir pagal 2 lentelëje pateiktas reikðmes labai paprastai nustatomos HE projekto ágyvendinimo galimybës.

Maþiausios kliûtys HE plëtoti Nedideli suvarþymai HE plëtoti HE plëtros ágyvendinimo tikimybë pusinë Dideli HE plëtros suvarþymai HE plëtra draudþiama arba sunkiai ámanoma

X X X X

X X X X X X X X

LR Vyriausybës nutarimas (Dël ekologiniu ir kultûriniu ..., 2004) yra minëto LR Vandens ástatymo 14 str. 3 d. poástatyminis dokumentas, draudþiantis uþtvankø statybà bet kokiems tikslams 169 upëse ir jø ruoþuose. Dabartiniu metu ðis sàraðas yra ðiek tiek keièiamas.

Daþniausias pasikartojantis teisinis pagrindas yra Lietuvos Raudonosios knygos þuvø rûðys, Gamtiniø buveiniø ir laukinës gyvûnijos bei augalijos apsaugos direktyvos (92/43 EEC) saugomos rûðys, Europos laukinës gamtos ir gamtinës aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rûðys, upës, kuriose saugomos laðiðos Lietuvoje pagal HELCOM, buvusios Baltijos jûros þvejybos komisijos (IBSFC) ir Lietuvos laðiðø atkûrimo ir apsaugos programà. Ðis sàraðas taip pat apima upes, kurios neturi saugomos teritorijos bei draustinio statuso pagal LR Saugomø teritorijø ástatymà.

Beje, sàvoka upës, vertingos kultûriniu poþiûriu èia naudojama visiðkai nepagrástai. Lietuvoje yra keletas kultûriniø rezervatø, á kuriuos HE tikrai nesikësina.

Kultûrinës upës tarsi apima istorines (pvz., vandens malûnai), etnokultûrines, urbanistines net ir archeologines vertybes. Nesigilinant á visas, pastebësime, kad pastarosios daþniausiai atrandamos tik atliekant statybos darbus. Kita vertus, kas gali ið anksto pasakyti, kad jos bus paþeistos, jei nëra jokiø bûsimo projekto tyrimø.

LR Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo ástatymas (2000). Pagal ðá ástatymà Lietuvos saugomas teritorijas bûtø galima sugrupuoti á kelias kategorijas (4 pav.).

2 lentelë. Aplinkosaugos kriterijø vertinimas plëtojant HE projektus (Conner et al., 1998) Aplinkosaugos kriterijaus poveikis

Galimybës upes naudoti hidroenergetikai sunkios laikantis tam tikrø reikalavimø

HE projekto aplinkosauginio tinkamumo vertë 0,90 0,75 0,50 0,25 0,1

Uþtvankø (hidroenergetikos) plëtros reguliavimas Lietuvoje Lietuvoje, prieðingai nei aptartose ðalyse, egzistuoja absoliutaus, bekompromisio uþtvankø statybos ir kartu hidroenergijos plëtotës draudimo sistema. Toliau aptariami pagrindiniai hidroenergetikos plëtrà reglamentuojantys dokumentai.

LR Vandens ástatymas. 14 straipsnio 3 punktas nurodo, kad Draudþiama statyti uþtvankas Nemuno upëje bei ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingose upëse . Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðas patvirtintas Vyriausybëje iki 2004 m. liepos 1 d.

88

Rezervatai Ichtiologiniai NATURA 2000 D irektyva 92/43/EEC ir kt.

Draustiniai Hidrografiniai Kraðtovaizdþio ir kt.

Nacionaliniai Ir RegionIniai parkai

Kompleksinës Konservacinës apsaugos apsaugos Saugomø teritorijø kategorijos

Aplinkosaugos teisës aktø, draudþianèiø uþtvankø statybà, poveikis hidroenergetikos plëtrai

4 pav. Lietuvos saugomø teritorijø pagrindinës kategorijos

Konservacinës apsaugos prioriteto teritorijose draustiniuose draudþiama tvenkti natûralias upes, árengti didesnius vandens telkinius. Atstatyti buvusias uþtvankas, árengti tvenkinius, kitus hidrotechnikos statinius galima tik tais atvejais, kai to reikia draustinyje (iðskyrus rezervatus) esantiems kultûros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultûros vertybëms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinëms nelaimëms iðvengti. Árengiant tvenkinius, neskaitant rezervatø, labiausiai bûtø paþeidþiami ichtiologiniai draustiniai. Patvanka ið tikrøjø gali sunaikinti esamas nerðtavietes, sunkinti migruojanèiø þuvø patektá á jas. Árengiant tvenkinius, priklausomai nuo vietovës sàlygø, gali bûti jautrûs ir kitø kategorijø draustiniai geologiniai, geomorfologiniai, botaniniai ir kiti (4 pav. neparodyti), jei bûtø tiesiogiai uþtvindomi. Kraðtovaizdþio draustiniai yra ne tokie jautrûs. Priklausomai nuo vietovës specifikos tvenkiniai galëtø net pagerinti jø patrauklumà. Tai svarbu nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Pagal ðá ástatymà, kai kuriais atvejais HE plëtra ámanoma. Taèiau E-K vertingø upiø sàraðas, kuris taip pat apima visø saugomø teritorijø upes, jokiø uþtvankø statybos iðimèiø nesudaro.

Gamtiniø buveiniø ir laukinës gyvûnijos bei augalijos apsaugos direktyva 92/43 EEC. Pagal ðià direktyvà ðalyje sukurtas vientisas specialiø saugomø teritorijø tinklas Natura 2000. Ðios direktyvos 6 straipsnis leidþia saugomose teritorijose atlikti PAV. Pagal já, Bet kokiems planams ir projektams, galintiems reikðmingai paveikti specialià saugomà teritorijà, turi bûti atliekamas jø galimo poveikio

aplinkai vertinimas. Atsiþvelgiant á PAV iðvadas kompetentingos nacionalinës institucijos pritaria planui ar projektui tik ásitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinëjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, iðsiaiðkina plaèiosios visuomenës nuomonæ. Jei, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo ávertinimo ir nesant kitø alternatyviø sprendimø, ðis planas ar projektas vis dëlto privalo bûti ágyvendintas dël ápareigojanèiø prieþasèiø, tarp jø ir socialinio ar ekonominio pobûdþio, neatsiþvelgiant á visuomenës interesus, valstybë narë imasi visø kompensaciniø priemoniø . Kitaip tariant, atliekamas privalomas PAV ar atranka dël privalomo PAV ir nustatoma, ar planuojamas projektas gali daryti poveiká ásteigtoms ar numatytoms ES ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms. Kaip bus pateikta toliau, tokiø galimybiø (greièiausiai teoriniø) nenumato LRV nutarimas Dël ekologiniø ir kultûriniø poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðo patvirtinimo . O ðios upës ar jø ruoþai kerta minëtas Natura 2000 teritorijas.

Hidroenergijos vertë saugomø teritorijø ir E-K poþiûriu vertingose upëse Kaip minëta, ðalies hidroenergijos iðtekliai buvo gerai ávertinti J. Jablonskio (Jablonskis ir kt., 2004, 2007; Jablonskis, 2005). Toliau pateikiamas poveikis maþoms ir vidutinëms Lietuvos upëms bei atskirai buvusiø vandens malûnø uþtvankø liekanoms. Verslininkai suinteresuoti ðiø malûnø uþtvankas atstatyti, pritaikyti elektros gamybai, taèiau geriausiose upëse ar jø ruoþuose tai yra draudþiama. Ðalies maþos ir vidutinës upës. Ðalies maþø ir vidutiniø upiø hidroenergetikos vertë saugomø teritorijø ir E-K poþiûriu vertingose upëse pateikta 3 lentelëje. Bûtina paþymëti, kad apie 20 maþøjø HE ir Kauno HE yra saugomose teritorijose. Ðiø upiø energetiniai rodikliai (artimi ekonominiam potencialui) ir aplinkosauginiai suvarþymai naudojant ðias upes hidroenergetikai rodo, kad, esant dabartinei situacijai, galima vidutiniðkai pagaminti tik 117 GWh per metus (4 lent.). Ðios upës, lyginant jas su dauguma kertanèiø saugomas teritorijas arba kuriose uþdrausta statyti uþtvankas, yra þymiai prastesnës energetiniu poþiûriu.

3 lentelë. Saugomø teritorijø upiø (be Nemuno ir Neries), kuriuose beveik neámanomas hidroenergijos iðtekliø panaudojimas, poveikis elektros gamybai Saugomø teritorijø tipas

Uþtvankø statymo galimybës

Nacionaliniai (5 vnt.), regioniniai (30) parkai, kraðtovaizdþio (54), gamtos ir kiti draustiniai (213) Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingos upës (~170) Ið viso

89

Yra maþai galimybiø statyti uþtvankas Absoliutus uþtvankø statybos draudimas

Elektros gamyba GWh metus-1

Galia MW

330

75

128

29

458

104

Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyèienë, Alfonas Darbutas 4 lentelë. Lietuvos upiø suskirstymas pagal hidroenergetikos plëtrà, atsiþvelgiant á saugomas teritorijas bei upes Nr.

Upiø energetinio Vidutinë elektros Galia1 MW panaudojimo gamyba vertinimas GWh metus-1 (prioritetas)

Upiø aplinkosauginis vertinimas

1. Idealios HE statybai upës (nerealus variantas, jei nebûtø saugomø teritorijø, draustiniø, E-K poþiûriu vertingø upiø) 2. Upës su dideliais aplinkosaugos ribojimais (yra gamtiniø, hidrografiniø draustiniø, laðiðø nerðtavieèiø, E-K poþiûriu vertingø upiø) 3. Upës su maþesniais aplinkosaugos ribojimais (yra parkø, maþiau svarbiø draustiniø ir dalis E-K poþiûriu vertingø upiø) 4. Upës be aplinkosaugos suvarþymø2 (nëra saugomø teritorijø, nei E-K poþiûriu vertingø upiø) (dabartinë padëtis)

0

812

183

1

~617

~140

2

574

129

3

117

25

uþliejama kasmetiniø potvyniø jei jos tvenkinys yra pratakus (vanduo vidutiniðkai pasikeièia kas 3 4 dienas) reikðmingai nekeièia hidrologinio reþimo ir neturi neigiamo poveikio gamtinei aplinkai (Aplinkosauginiø ..., 2010).

Taèiau bet kokiu atveju PAV procedûra galëtø pagrásti sprendimo priëmimà dël jø atstatymo. Tai negaliotø: rezervatams (bet kokia ûkinë veikla nutraukta); hidrografiniams draustiniams; laðiðiniø þuvø nerðtavieèiø upëms (tik ne tranzitinëms, pvz., Nemunas, Neris ir kt.); ypaè svarbiems ichtiologiniams draustiniams (pvz., Þeimenos upë).

Gamtosaugos poþiûriu uþtvankø statyba upëse turëtø bûti reglamentuojama 3 lygiais: nepalankios vietovës (rezervatai, ichtiologiniai, hidrografiniai draustiniai ir intensyvaus þuvø nerðto upës ar jø ruoþai ir kt.); maþiau palankios (nacionaliniai, regioniniai parkai, Natura 2000, buvæ vandens malûnai saugomose teritorijose, þuvø migracijos keliai, kraðtovaizdþio draustiniai ir kt.); palankios upës (nepatenkanèios á saugomas teritorijas ir reikðmingai nepaþeidþianèios upiø ekosistemø bûklës).

Hidroenergetikos plëtros prioritetai ðalies upëse apibendrinti 5 lentelëje.

Buvæ vandens malûnai ir jø uþtvankø liekanos. Tokiø malûnø uþtvankø liekanø ðalyje yra apie 300 (oficialaus registro nëra). Apie 80 ðiø uþtvankø liekanø, áskaitant ávairius upiø slenksèius, yra ichtiologiniu poþiûriu svarbiose upëse. Paskelbtas ásakymas (LR Þemës ..., 2007), kuriame ávardintos 33 buvusiø vandens malûnø uþtvankos ir rekomenduojamos priemonës þuvø migracijos sàlygoms pagerinti (daþniausiai uþtvankø liekanø iðgriovimas). Dalis ðiø vandens malûnø turi kultûrinæ ir paveldo vertæ.

Absoliuèios daugumos jø hidrotechnikos statiniai, áskaitant uþtvankas, yra sunykæ ir praktiðkai nëra jokios patvankos (tvenkinio). Ðiø vandens malûnø atstatymu maþø HE árengimu suinteresuoti ðalies hidroenergijos panaudojimo ðalininkai. Ið tikro daugeliu atvejø vandens malûnai yra gera vieta energijai gaminti. Teigiama, kad uþtvankoms griauti ar þuvitakiams pastatyti bûtina nemaþai vieðøjø investicijø, kuriø bûtø galima iðvengti pritraukus privatø kapitalà, suteikiant sàlygas árengti maþàsias HE, kartu puoselëjant kaimo turizmà, vandens pramogas bei ávairinant kaimo verslà. Be abejo, retas ið jø panorëtø atstatyti istoriná vandens malûnà, kuris, prieðingai nei HE, neduoda dideliø pajamø. Be to, daþnai nëra iðlikusios jokios architektûrinës informacijos.

Malûnø uþtvankas (iki 4 5 m aukðèio kasmetiniø potvyniø virðutinë riba) bûtø galima atstatyti beveik visose upëse. Árodyta, kad 4 5 m aukðèio uþtvanka, 5 lentelë. Hidroenergetikos plëtros prioritetai Prioritetas 1 2 3

HE plëtros alternatyva Iki ðiol nepanaudoti tvenkiniai Buvusiø vandens malûnø vietos laðiðiniø þuvø nerðtavieèiø upes Maþos ir vidutinës upës

Aplinkosaugos teisës nuostatos dël uþtvankø statybos bei naudojimo Palankios visose upëse Palankios, iðskyrus hidrografinius, svarbius ichtiologinius draustinius, Palankios, jei nepatenka á E-K poþiûriu vertingø upiø sàraðà, kuriame áraðyti minëti hidrografiniai, ichtiologiniai draustiniai ir kt., ir nëra saugomose teritorijose

Instaliuota galia butø maþiausiai 1,2 1,5 karto didesnë. Ðiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nelaikomas aplinkosauginiu suvarþymu. Tai áprasta, normali praktika, kurià atlikus nurodyti energijos rodikliai tikrai sumaþëtø.

1 2

90

Aplinkosaugos teisës aktø, draudþianèiø uþtvankø statybà, poveikis hidroenergetikos plëtrai

Aplinkosaugos poþiûriu palankiø bei nepalankiø HE statybai upiø bei jø ruoþø vizualus identifikavimas

ðalies upiø lyginamoji galia (kW km-1), palankios ir nepalankios (pagal dabartinius aplinkosaugos teisës aktus) HE statybai upës.

Lietuvos upës, tekanèios per saugomas teritorijas (nacionalinius, regioninius parkus ir kt. draustinius), upës, kuriose saugoma ichtiofauna, hidrografija (gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai), bei upës, kuriose draudþiama uþtvankø statyba (þuvø migracijos keliai, nerðtavietës bei vertingos E-K poþiûriu), paþymëtos 5 paveiksle.

Buvo sudaryta GIS duomenø bazë bei skaitmeniniai þemëlapiai. Pateikta tokia informacija (ðiame straipsnyje tik dalis): energetiniu poþiûriu vertingos upës; tvenkiniai, kuriø HE galia > 20 50 kW ir > 50 kW; esamos hidroelektrinës; saugomos teritorijos ir saugomos upës (áskaitant EK poþiûriu vertingas upes);

a) didelës (Nemunas, Neris), vidutinës bei maþos upës (~290 vnt.)

b) ûkiniu poþiûriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos upës (~120 vnt.). Taðkai esamos HE

c) Nemunas ir Neris (juodai nacionaliniai, regioniniai parkai ir draustiniai (gamtiniai, kultûriniai ir kompleksiniai), saugomos teritorijos)

d) Natura 2000 (ES saugomø teritorijø tinklas paþymëtas juoda spalva)

e) Berno konvencijos saugomos rûðys (juodai)

f) hidrografiniai draustiniai (juodai)

91

Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyèienë, Alfonas Darbutas

g) ichtiologiniai ir hidrografiniai draustiniai (juodai)

h) laðiðiniø ir kitø praeiviø bei retøjø þuvø nerðtavieèiø upës ir þuvø migracijos keliai (juodai)

i) ekologiniø ir kultûriniu poþiûriu vertingos upës (juodai). LR Vyriausybës nutarimai: 2004 09 08, Nr. 1144, Þin., 2004.09.10, Nr. 137, Nr. 4995.

j) visos saugomos teritorijos, áskaitant ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingas upes. Likusios ûkiniu poþiûriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos upës (~30 vnt.) paþymëtos pilkai.

Dabartinë situacija

5 pav. Lietuvos upës, vertingos ûkio poþiûriu bei tos, kuriose draudþiama uþtvankø statyba

palankios upës (nepatenkanèios á saugomas teritorijas ir reikðmingai nepaþeidþianèios upiø ekosistemø bûklës).

2. Ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø sàraðas, apimantis saugomas teritorijas ir Natura 2000 vietoves, prieðtarauja virðesniam LR Saugomø teritorijø ástatymui. De jure neleidþiama net atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Tai beprecedentis atvejis ES, nes tik detaliais tyrimais galima nustatyti, ar yra ûkinës veiklos poveikis aplinkai, o jam esant, galima numatyti jo maþinimo priemones. Dabartinës vandens bei bioinþinerijos technologijos suteikia daug galimybiø eliminuoti neigiamà poveiká aplinkai.

3. LR Saugomø teritorijø ástatymas leidþia net draustiniuose statyti/atstatyti uþtvankas (paveldo, draustinio tikslams, stichiniø nelaimiø, pvz., potvyniø prevencijai (9 ir 13 str.).

4. Natura 2000 (ES saugomø teritorijø tinklas, apimantis didþiàjà dalá ðalies saugomø teritorijø) þymiai liberalesnis ûkinës veiklos atþvilgiu (6 str.) uþ LR Saugomø teritorijø ástatymo nuostatas.

Ið pateiktø þemëlapiø (5 pav.) aiðkiai matyti, kad bekompromisiai uþtvankø statybos draudimai vyrauja beveik visose didelëse, vidutinëse ir maþose upëse.

Likusios upës, kur galimos patvankos, yra maþai efektyvios energetikai (nevandeningos), dalis jø jau intensyviai panaudotos energijos gamybai (pvz., Ðeðupë, Strëva, Ðuðvë, Virvytë, Varduva).

Iðvados 1. Gamtosaugos poþiûriu uþtvankø statybà upëse rekomenduojama reglamentuoti 3 lygiais (bet kokiu atveju PAV suteikia galutiná sprendimà): nepalankios vietovës (rezervatai, ichtiologiniai, hidrografiniai draustiniai ir intensyvaus þuvø nerðto upës ar jø ruoþai ir kt.); maþiau palankios (nacionaliniai, regioniniai parkai, Natura 2000, buvæ vandens malûnai saugomose teritorijose, þuvø migracijos keliai tranzitinës upës, kraðtovaizdþio draustiniai ir kt.); 92

Aplinkosaugos teisës aktø, draudþianèiø uþtvankø statybà, poveikis hidroenergetikos plëtrai

5. Kai kurios upës ar jø ruoþai E-K reglamentuojamos 5 kartus (pvz., regioninis parkas, kraðtovaizdþio draustinis, Natura 2000, þuvø migracijos koridorius, ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertinga upë ir t. t.).

LR Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo ástatymas (Þin., 1993, Nr. 63-1188; 1995, Nr. 60-1502; 2000, Nr. 58-1703).

LR Vandens ástatymas (1997 m. spalio 21 d. Nr. VIII-474, Nr. IX-1388, 2003-03-25, Þin., 2003, Nr. 36-1544 (2003-0416).

LR Vyriausybës nutarimas Dël ekologiniu ir kultûriniu poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðo patvirtinimo (2004 09 08, Nr. 1144, Þin., 2004.09.10, Nr. 137, Nr. 4995).

LR þemës ûkio ministro 2007 m. rugsëjo 25 d. ásakymas Nr. 3D-427 Dël uþtvankø, prie kuriø reikia pastatyti árenginius þuvø migracijai, sàraðo ir buvusiø uþtvankø liekanø, kuriose reikia paðalinti kliûtis, trukdanèias þuvø migracijai, sàraðo patvirtinimo .

PUNYS, P. Small hydropower policy framework in the new EU Member States and Associated countries. Hidroenergia 2008, ESHA, Bled, Slovenia, June 12-13, 2008, 12. (CD).

PUNYS, P.; DUMBRAUSKAS, A.; RIMKUS, Z.; STREIMIKIENE, D. Les énergies renouvelables dans les pays Baltes: le cas de l hydroélectricité, La Houille Blanche, Revue Internationale de l eau. Société Hydrotechnique de France, Paris., 2006, 1, p. 91 101.

PUNYS, P.; PELIKAN, B. Review of small hydropower in the new Member States and Candidate countries in the context of the enlarged European Union, Renewable and Sustainable Energy Reviews, 2007, V.11, Issue 7, p. 1321 1360.

PUNYS, P.; SIVICKIS, K. Teisës aktø ir aplinkosaugos reikalavimø analizë Lietuvos hidroenergetikos plëtros aspektu. Vandens ûkio inþinerija, 2004, 27 (47), p. 57 70.

PURANEN, H. The case of Voutos: a lost opportunity. The International Journal on Hydropower & Dams, 2003, 10, 6, p. 80 82.

REIHAN, A.; LOIGU, E. Small hydropower in Estonia Problems and Perspectives. European Conference on Impacts of Climate Change on Renewable Energy Sources, Reykjavik, Iceland, 2006, p. 145 148.

SHERPA (Small Hydropower Energy Efficiency Campaign Action). Strategic Study for the Development of Small Hydro Power in the European Union. Report for Intelligent Energy for Europe. Lithuanian Hydropower Association.

Swedish for Renewable Energy Association and European Small Hydropower Association. Brussels, 2008.

Literatûra APLINKOSAUGINIØ REKOMENDACIJØ HIDROELEKTRINIØ (HE) NEIGIAMAM POVEIKIUI APLINKAI SUMAÞINTI PARENGIMAS. Ataskaita.

Aplinkos apsaugos agentûra. 2010.

BLUE ENERGY FOR A GREEN EUROPE. Strategic study for the development of Small Hydro Power in the European Union. Report of Altener programme. ESHA, Brussels.

2001.

CLIMATE CHANGE ON RENEWABLE ENERGY SOURCES. Reykjavik, Iceland, June 5 9, 2006, p. 4.

COMMON IMPLEMENTATION STRATEGY FOR THE WATER FRAMEWORK DIRECTIVE. WFD and Hydromorphological pressures. Policy paper. Focus on hydropower, navigation and flood defense activities.

Recommendations for better policy integration. 2007a.

COMMON IMPLEMENTATION STRATEGY FOR THE WATER FRAMEWORK DIRECTIVE. Exemptions to the environmental objectives under the water framework directive allowed for new modifications or new sustainable human development activities (WFD Article 4.7) Policy Paper. 2007b.

CONNER, A. M.; FRANCFOR, J. E.; RINEHART, B. N. U.S. Hydropower Resource Assessment. Final Report.

Idaho National Engineering and Environmental Laboratory.

Prepared for the U.S. Department of Energy. 1998.

CREPON, O. Re-assessing French hydropower potential. The International Journal on Hydropower & Dams, 2009, 5, p. 47 49.

Dël ekologiniø ir kultûriniø poþiûriu vertingø upiø ar jø ruoþø sàraðo patvirtinimo, 2004. LRV nutarimas 2004 09 08, Nr. 1144. Valstybës þinios, 137 4995.

Directive 2000/60/EC of the European Parliament and of the Council of 23 October 2000 establishing a framework for Community action in the field of water policy, 2000.

Official Journal of the European Communities, 22.12.2000, L327/1-72.

DOUKAS, H.; MANNSBARTA, W.; PATLITZIANAS, K. D.; PSARRASB, J.; RAGWITZ, M.; SCHLOMANNA, B. A methodology for validating the renewable energy data in EU. Renewable Energy, 2007, 32, p. 1981 1998.

JABLONSKIS, J.; JAROCKIS, A.; PUNYS, P. Pirminiai Lietuvos upiø hidroenergijos iðtekliai. Vandens ûkio inþinerija, 2004, 25(45), 1, p. 88 98.

JABLONSKIS, J. Lietuvos upiø hidroenergijos balansas.

Energetika, 2005, Nr. 3, p. 24 37.

JABLONSKIS, J.; JURGELËNAITË, A.; TOMKEVIÈIENË, A. Hidroenergetika aplinkos apsaugos kontekste.

Energetika, 2007, Nr. 3, p. 48 56.

LANDY, M. A methodology to quantify the environmentally compatible potentials of selected renewable energy technologies. ETC/ACC Technical Paper 2008/16. A report for European Environment Agency prepared by the European Topic Centre on Air and Climate Change (ETC/ ACC), 2008.

Padëka Straipsnyje panaudoti Aplinkos apsaugos agentûros (AAA) uþsakomojo tyrimo Aplinkosauginiø rekomendacijø hidroelektriniø neigiamam poveikiui aplinkai sumaþinti parengimas (2008 2010), taip pat ES programos Paþangi Energetika Europai SHERPA (2006 2008) ir STREAMMAP (2009 2012) medþiaga. Autoriai nuoðirdþiai dëkoja hab. dr. Jonui Jablonskiui uþ vertingas pastabas perþiûrint ðá straipsná, taip pat AAA uþ suteiktà paramà atliekant ðià studijà. Ðio straipsnio nuostatos yra tiktai autoriø asmeninës ir jokiu bûdu neatspindi oficialios AAA pozicijos.

93

Petras Punys, Algis Kvaraciejus, Gitana Vyèienë, Alfonas Darbutas IMPACT OF ENVIRONMENTAL LEGISLATION ON HYDROPOWER DEVELOPMENT WHEN PREVENTING RIVERS FROM DAMMING Petras PUNYS Algis KVARACIEJUS Gitana VYÈIENË Alfonsas DARBUTAS Abstract This paper reports on the restrictions imposed by national environmental legislation in force that affect hydropower mainly its new developments. The main point is a quantification of environmentally compliant hydropower potential imposed by legal provisions such as geographical designations, legislation and regulations and identification of hydropower development priorities for the future. To achieve this aim a concise review of the position with regard of hydropower regulation imposed by the EU Water Framework Directive has been presented, a comparison of river damming regulations in Lithuania and a number of countries has been provided. Moreover, hydropower resources prevented from development in protected areas and rivers valuables from ecological and cultural point of view have been estimated. For a likely development of these resources, a simple pre-planning mechanism suitable less favourable and non favourable water streams for hydropower are proposed. Applying GIS technologies a comprehensive database has been set up with visualisation water streams attractive for industrial and other uses and forbidden rivers for dam construction. The maps elaborated clearly reveal a very large predominance of watercourses from large to medium and small-sized which are exempted from damming forever. The remaining rivers where damning is not banned are less attractive for power generation, most of them are intensively used for this purpose.

Keywords: environmental legislation, small hydropower, suitable, less favourable and non favourable rivers for hydropower.

*contact person Prof. Dr. Petras Punys, Departament of Water Management, Faculty of Water and Land Management, Lithuanian University of Agriculture.

Research interests hydrology, hydropower, river basin mangement.

Adresas: Universiteto 10, Akademija, LT-53361 Kaunas distr. Phone: +370 37 752337, e-mail: petras.punys@lzuu.lt.

Dr. Algis Kvaraciejus, Departament of Water Management, Faculty of Water and Land Management, Lithuanian University of Agriculture.

Research interests environmental evaluation, restoration of disturbed elements of landscape.

Gitana Vyèienë, lecturer, Departament of Water Management, Faculty of Water and Land Management, Lithuanian University of Agriculture.

Research interests hydrology, geographical information systems.

Dr. Alfonas Darbutas, Department of Land Management, Faculty of Water and Land Management, Lithuanian University of Agriculture.

Research interests hydrology, river beds processes.

Received 11 2010.

94