32
GATVĖS GYVOS
VILNIUS BENT AKIMIRKAI
LEIS SUSTOTI Rimantas Zagrebajev Šarūnės Pečiukonytės nuotr.
Būna, pabundi žmogus ryte ir pasakai sau: „Šiandien eisiu pasivaikščioti,
žingsnius surinkti, pavyzdžiui.“ Ir būna, kad toji mintis ateina būtent mūsų mylimame Vilniuje pabudus. Ir tuomet, kai esi ėjikas, turintis stažo, arba jei net ir jo neturi, iš pirmo kirba klausimas – kur gi visi
dabar kulniuoja? Arba, jei vis dėlto turintis stažo, kur gi dar nueiti, juk jau pagrindiniai takai išvaikščioti, senamiestis – skersai išilgai. Ir tuomet
staiga šis stebuklingas miestas ima ir dar kartą nustebina. Tiksliau sakant, nustebina ne jis, o jo kūrėjai, kurie savo meilę miestui verčia darbais it kokie magai, ištraukdami iš skrybėlės: tai šaliką, tai zuikį,
paskui – dar ir kortų kaladę. Taigi pradėkime nuo itin magiškos frazės: „Sustok, akimirka žavinga.“
