VALGYMO SUTRIKIMAI kas tai yra ir kaip juos atpažinti?
Kas tai yra? Valgymo sutrikimai – labai pavojingi, išskirtinais atvejais galimai ir mirtini psichikos sutrikimai, kurie kenkia fizinei sveikatai bei turi neigiamą įtaką psichosocialinei būklei.
Svarbiausią vaidmenį valgymo sutrikimų išsivystyme atlieka ydingas požiūris į svorį, kūno formas ir valgymą, o tai lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą ir nepakankamą mitybą.
2.
Koks valgymo sutrikimų paplitimas? Valgymo sutrikimų paplitimas pasauliniu mastu padidėjo nuo 3,4% iki 7,8% (nuo 2000 iki 2018 metų) ir beveik 70 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių valgymo sutrikimų. Nors šie sutrikimai gali paveikti bet kokios lyties ar amžiaus asmenis, didžiausia valgymo sutrikimų rizika iškyla paaugliams ir jaunoms moterims.
Geriausiai įvertinti valgymo sutrikimų paplitimą padeda tyrimai, vertinantys dietos laikymąsi. Lietuvoje 15% mergaičių laikosi dietos, o dietos laikytis pradeda gana anksti, apie 13-14 metus. Nustatyta, kad apie 30% besilaikančiųjų dietos galiausiai pasireiškia valgymo sutrikimų simptomai.
3.
Kas didina šių sutrikimų riziką? Valgymo sutrikimų riziką didina įvairūs veiksniai: genetika, socialinės normos, sutrikę santykiai šeimoje, asmenybės bruožai kaip perfekcionizmas, neurotiškumas, lipidų ir insulino metabolizmo anomalijos, mikrobiomos pokyčiai.
Dažniausiai išskiriami tipai ir jų apibūdinimai Nervinė anoreksija labiau paplitusi tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų. Pasireiškia neadekvačia baime priaugti svorio ir iškreiptu požiūriu į kūno įvaizdį, svorio suvokimą, kas lemia griežtus mitybos apribojimus: Ribojamas maisto kiekis ar tam tikros maisto grupės, pavyzdžiui, angliavandeniai arba riebalai, skaičiuojamos kalorijos ar praleidžiami dienos valgiai. Šie maisto vartojimo ribojimai dažnai būna stebimi kartu su intensyviu fiziniu krūviu, taip pat gali būti stebimas kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vartojami vidurius laisvinamieji vaistai ar diuretikai).
4.
Nervinei bulimijai būdingas didelis maisto suvartojimas per trumpą laiką, savikontrolės valgant praradimas ir vėliau sekantis, mažiau išreikštas nei nervinėje anoreksijoje, kompensacinis elgesys. Bėgant laikui asmuo gali prarasti kontrolę gyvendamas tokiame pavojingame įpročių rate, o tai gali sukelti gėdos, kaltės ir nusivylimo savimi jausmus. Dauguma patiria svorio svyravimus, tačiau svoris nemažėja ir gali išlikti normos ribose ar nedaug padidėjęs. Dažnai esama duomenų apie anksčiau buvusią nervinę anoreksiją, po kurios iki bulimijos atsiradimo praeina nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Persivalgymo sutrikimas gana tolygiai pasiskirstęs tarp vyrų ir moterų, labiau paplitęs tarp suaugusiųjų. Priešingai nuo nervinės bulimijos, po persivalgymo epizodų nėra būdingas kompensacinis elgesys. Būdingas valgymas nepaisant sotumo jausmo ir diskomforto. Persivalgymo epizodai stebimi esant stresui, pykčiui ar nuobodžiaujant. Šie žmonės nelinkę kalbėti apie savo valgymo įpročius ir dažniausiai valgo vieni.
5.
Kas svarbu valgymo sutrikimų diagnostikoje? Ankstyvas valgymo sutrikimų diagnozavimas svarbus sėkmingiems gydymo rezultatams. Jei gydymas pradedamas 1,5 – 3 metus ar mažiau sirgus valgymo sutrikimais, dažnai matomas teigiamas atsakas į palyginti trumpalaikį gydymą. Jei pirmojo bandymo kreiptis pagalbos metu specialistas sureaguoja teigiamai, įsigilina į problemą, supranta paciento kančią ir nukreipia tolesnei pagalbai, tikėtina, kad pacientas geriau priims pagalbą bei nebijos kreiptis ir ateityje.
6.
Kas apima valgymo sutrikimų gydymą? Gydymas yra specializuotas pagal problemos mąstą, paciento būklę kreipimosi metu, svarbu atsižvelgti į gretutines paciento ligas. Labai svarbu, kad pagalba būtų teikiama remiantis biopsichosocialiniu modeliu.
Jis dažniausiai apima kognityvinę elgesio, psichodinaminę ar psichoanalitinę terapiją, dietologo konsultacijas, mokymą apie tinkamą mitybą, kartais medikamentus. Dažniausiai tenka gydyti ne tik psichologinį sutrikimą, bet ir jo sukeltas pasekmes – fizinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų. Labai svarbu, kad pagalba būtų teikiama pakankamai ilgą laiką. Net ir būklei pagerėjus svarbu nepalikti paciento vieno ir suteikti jam palaikomąjį gydymą bei padėti sukurti emocinės paramos tinklą.
7.
Ar įmanoma padėti žmogui, kuris kenčia nuo valgymo sutrikimų, tačiau tai neigia? Pagalba galima, tačiau ji labai komplikuota, reikalaujanti tarpdalykinės komandos bendradarbiavimo, o kai kuriais atvejais net ir priverstinio gydymo. Manoma, kad efektyviausia, kai pagalbą gauna visa šeima. Tyrimai rodo, kad nuo nervinės anoreksijos visiškai pasveiksta tik apie pusė pacientų, o 10% atvejų baigiasi mirtimi nuo ligos ar dėl savižudybės. Svarbu suprasti, kad žmonėms, kuriuos kamuoja valgymo sutrikimai, būdinga tai, kad maistas ir jo ribojimas simboliškai atstoja santykius su svarbiais žmonėmis. Valgymo sutrikimas pasireiškia per fizinį kūną, bet iš tiesų jis atspindi vidinį emocinį konfliktą. Tik suvokęs problemos šaknis žmogus nustos neigti sutrikimo egzistavimą.
8.
Kaip atpažinti valgymo sutrikimus artimųjų tarpe? Pirmas ir svarbiausias požymis yra per didelis susirūpinimas savo išvaizda ir svoriu.
Pradedama itin griežtai reguliuoti savo mitybą, atsisakoma tam tikrų maisto produktų, paprastai vengiama valgyti prie kitų. Žmogui su valgymo sutrikimu dažnai krinta ar reikšmingai didėja svoris. Dėl dažno vėmimo gali atsirasti pakitimų odoje, ant veido, dantų ir dantenų problemų. Gali būti stebimas atsiribojimas nuo draugų ir pomėgių, neretais atvejais stebimas naujai atsiradęs ypatingas susidomėjimas kulinarija bei ryškūs emociniai svyravimai.
9.
Deja, bet neretai pasitaiko, kad artimieji ignoruoja akivaizdžius sutrikimo simptomus, vengia apie tai kalbėti ir, esant poreikiui, imtis aktyvesnių problemos sprendimo žingsnių.
Labai svarbu, kad artimieji nevengtų kalbėti apie problemą ir nebijotų kreiptis pagalbos į specialistus: psichologus, psichiatrus, šeimos gydytojus.
10.
Konsultavo ir informaciją teikė: psichologė Aušra Norė; Informaciją ruošė: Aistė Navakauskaitė; Maketavo: Kristina Ivoškaitė.
@youlimsa
limsa.lt
@LiMSA.lt