Gimtasis kraštas Nr. 54

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Kaina 1,99 Lt

Kovo 11-ąją atkūrėme ne valstybę, o nepriklausomybę 1 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ilgieji savaitgaliai išjudina šalies kelius

Etniniais motyvais dekoruoti baldai

8 p.

10 p.

Lietuvių svajonės pildosi 13 p.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Gyventojų surašymas nupieš tikrąjį mūsų šalies veidą Šį pavasarį vykstantis visuotinis gyventojų surašymas turėtų atskleisti, kiek iš tiesų mūsų liko tėvynėje ir kaip joje gyvename.

Afrikos sukčių masalas – lietuviams Albinas ČAPLIKAS Daugelis mūsų šalies piliečių savo elektroninio pašto dėžutėse randa laiškų iš Nigerijos, Togo, Ganos ar Dramblio Kaulo Kranto su pasiūlymais paveldėti milijonus dolerių.

Kituose laiškuose tariami turtuoliai siūlosi investuoti milijonus į mūsų verslą, dar kituose laiškuose tiesiog siūloma pagalba. Daugelis tokius laiškus negailestingai ištrina, kiti susigundo pasiūlymais ir patiria nuostolius, o mes pabandėme pavedžioti sukčius už nosies.

Saulius TVIRBUTAS Dar šį savaitgalį žmonės gali pildyti visuotinio surašymo anketas internete. Balandį likusiuosius surašinėtojai lankys namuose. Pamatysime, kaip per 10 metų nuo paskutinio surašymo pasikeitė šalies veidas: kiek žmonių iš tiesų emigravo, iš ko gyvena likusieji, koks jų gyvenamojo būsto plotas, darbas, išsilavinimas, išpažįstama religija, tautybė ir t. t.

Išrašė 500 000 dolerių čekį

Nuotaikos nevienodos Greičiausiai ne visus gyventojus pavyks apklausti. Kai kurie baiminasi, kad juos aplankys surašinėtojais apsimetę nusikaltėliai, todėl neatvers durų, kiti apskritai nenorės apie save kalbėti arba jų bus neįmanoma rasti namuose.

Statistikos departamentas tikisi, kad ateityje, kai koordinuotai veiks registrų ir kitos valstybės duomenų bazės, brangiai kainuojančio surašinėjimo nebereikės. „Gyvenu viena, tad bijosiu įsileisti surašinėtojus, – prisipažino Čekiškės (Kauno r.) gyventoja Bronislava. – Juk kiek visokių apsimetėlių vaikšto ir apvagia arba apiplėšia žmones.

Galėtų būti kaip per žemės ūkio surašymą – atėjome į seniūniją ir surašėme, kas reikalinga.“ O kaunietis Romas Neverauskas sakė, kad nesibaimina namuose priimti surašinėtojo. „Prisimenu, kad prieš 10 metų, kai taip pat vyko visuotinis surašymas, irgi visokių kalbų buvo, bet negirdėjau nė vieno atvejo, jog kas nors nukentėtų“, – mosteli ranka vyras.

Surašinėtojų darbas dėl skirtingo žmonių požiūrio nėra lengvas.

1

Anksčiau Lietuvoje vykdytas bandomasis gyventojų surašymas parodė, kad ne visi laukia surašinėtojų – 13 proc. atsisakė dalyvauti surašyme, 25 proc. nerasta namuose.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2001 m. per visuotinį surašymą Statistikos departamentui dirbęs Saulius prisimena, kad vaikštant po namus ne kartą tekdavo išgirsti prakeiksmų laviną. „Stebindavo kai kurių žmonių pyktis mano atžvilgiu, – pasakojo jis. – Jie iškeikdavo valdžią, paskui grasindavo užpjudyti mane šunimis lyg būčiau koks politikas.“ Pasak Sauliaus, kai kurie imdavo nervintis, kai jis paklausdavo apie santuokas, gyvenamąjį plotą, darbą. „Kai kurie baimindavosi, kad šie duomenys gali būti perduoti nusikaltėliams arba jais negerais tikslais pasinaudos valstybė, nors aiškiai buvo matyti, jog tai paprasti, dorai gyvenantys

žmonės, – šypsojosi buvęs surašinėtojas. – O įdomiausia, kad tie, kurie turėjo ištaigingus namus, jų kiemuose stovėjo puikūs automobiliai, sakydavo esantys bedarbiai ir visai nesibaimindavo kalbėti apie savo turtą.“

Pasklis tūkstančiai surašinėtojų Saulius sakė, kad šiemet surašinėtoju neis dirbti. „Tai nėra lengvas darbas, nes su visokiais žmonėmis tenka bendrauti, reikia apeiti daugybę būstų, – kalbėjo jis. – Visgi turiu pastebėti, kad dauguma mano aplankytų žmonių

buvo geranoriški ir aš turėjau gana įdomios patirties.“ Šiemet pas žmones vaikščios 6 tūkst. surašinėtojų, dar bus įdarbinta apie 1 tūkst. teritorinių skyrių vedėjų ir instruktorių. Kiekvienas surašinėtojas turėtų aplankyti apie 600 gyventojų.

Pasak Statistikos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Birutės Stolytės, surašinėtojai nelankys tų, kurie bus užpildę anketas internetu. Tokiu būdu pirmą kartą surašymų istorijoje duomenis apie save žmonės gali teikti kovo 1–14 dienomis.

Nukelta į 2 p.

Giliausius jausmus sukėlė tris savaites trukęs susirašinėjimas su tariamu Togo Respublikos turtuoliu Dugbe Hansonu. Jis net atsiuntė savo paso kopiją – su besišypsančiu afrikiečiu susirašinėdami net susidraugavome.

Dugbė iš karto mane griebė už jautrumo stygų. Prisipažino, kad jam patinka pagelbėti žmonėms. Jis žino, kad Lietuvoje šiuo metu sudėtinga gyventi, todėl internete surado mane, nusprendė paremti ir paprašė, kad parašyčiau, kokios sumos pageidaučiau.

Parašiau, kad apsidžiaugiau tokiais gerais jo ketinimais ir paprašiau atsiųsti 50 dolerių.

Kitą dieną sulaukiu atsakymo.

D.Hansonas prisipažino, kad mano laiškelis jį pravirkdė. Parašė, kad aš ir mano šeima jau galime nesibaiminti dėl krizės pasekmių, nes jis man nori pranešti labai gerą naujieną – mano vardu išrašytas 500 tūkst. dolerių čekis.

Nukelta į 2 p.

2009-aisiais elektroninėje erdvėje sukčiai apgavo mažiausiai 2 800 žmonių.

GK archyvo nuotrauka

Kovo 11-ąją atkūrėme ne valstybę, o nepriklausomybę Lina PEČELIŪNIENĖ

Kalbant apie Lietuvos unikalumą, reikia nepamiršti, kad Latvija ir Estija nepriklausomybę paskelbė metais vėliau, jos iš mūsų ėmė pavyzdį. Raimundo Šuikos nuotrauka

Daktaro disertaciją „Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. kovo 11 dieną, tarptautiniai teisiniai pagrindai ir pasekmės“ apgynęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Dainius ŽALIMAS yra įsitikinęs, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas buvo unikalus.

Švedija paskelbė diplomatinio susirašinėjimo medžiagą apie Baltijos šalių išsivadavimą. Ten rašoma, kad Lietuva „įžvalgiai ir taktiškai protingai“ parengė Kovo 11-osios dokumentus.

O Vytautas Landsbergis šlifavo kiekvieną dokumentų eilutę, derino net kablelius. Kodėl tai buvo svarbu? Galėjome padaryti istorinę klaidą?

Didelės klaidos gal ir nebūtume padarę, bet tam tikri netikslumai būtų kėlę komplikacijų. Svarbiausia buvo pabrėžti valstybės tęstinumą – 1918 m. vasario 16-osios akto galiojimą. Ir užkirsti kelią spekuliacijoms, neva Lietuva buvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis. Spėju, kad dėl šitų dviejų dalykų ir buvo labai šlifuojamos dokumentų formuluotės.

Nukelta į 3 p.

2 Gyventojų surašymas nupieš tikrąjį šalies veidą Gimtasis kraštas

Už statistinių duomenų nepateikimą nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimą numatyta baudą nuo 500 iki 1 000 litų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Prie sistemos galima jungtis per elektroninius valdžios vartus dviem būdais: patekus į savo interneto banko puslapį arba įvedus asmens tapatybės kortelės ar paso duomenis. Prisijungę prie sistemos gyventojai mato iš administracinių duomenų šaltinių jau įrašytus kai kuriuos duomenis.

Juos galima patikslinti. Žmonės turi parašyti tą adresą, kur gyvena, net jei jis nesutampa su deklaruota gyvenamąja vieta.

Kitus gyventojus surašinėtojai lankys nuo balandžio 5 d. iki gegužės 9 d. „Taip pat stengsimės surašy-

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Aktualijos

ti benamius, pasitelkdami duomenis iš labdaringų organizacijų, nakvynės namų“, – pasakojo B.Stolytė. „Pareiga dalyvauti surašyme yra įtvirtinta įstatyme. Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa. Už statistinių duomenų nepateikimą arba melagingų statistinių duomenų pateikimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnį“, – sakė Statistikos departamento atstovė B.Stolytė.

Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 000 litų.

Jei asmuo jau kartą buvo baustas už šio straipsnio pažeidimą, kitą kartą jam gresia 3–6 tūkstančių litų bauda.

Tiesa, Lietuvoje kol kas nė vienas gyventojas nebuvo nubaustas už tai, kad nedalyvavo surašyme.

Rinkomės brangų būdą Iš viso surašymui valstybė skyrė 30 mln. Lt. Numatyta, kad viena užpil-

dyta anketa mokesčių mokėtojams kainuos 9 Lt. „Surašinėtojams bus mokami 2 Lt už teisingai užpildytą anketą, – teigė B.Stolytė. – Jų atlyginimams už darbą bus skiriama didžioji visų išlaidų surašymui dalis – 70 proc. Manau, kad tai puiki galimybė žmonėms užsidirbti.“ Visgi kol kas norinčiųjų įsidarbinti surašinėtojais nėra pernelyg daug. Šią savaitę žmonės dar buvo kviečiami į mokymus.

Europos Parlamento nurodymu, šiemet surašymus turės atlikti ir kitos ES šalys, tačiau ne visos rinkosi tokį brangų būdą kaip mes. Antai Vokietijoje bus apklausta tik dešimtadalis gyventojų. Daugelis kitų ES šalių paprasčiausiai apibendrins registruose ir kitose valstybinėse institucijose esančius duomenis. Latvija ir Estija rinkosi tokį pat būdą kaip ir mes. Tiesa, estai bando išsiskirti aprūpindami surašinėtojus nešiojamaisiais kompiuteriais, todėl jiems vienos anketos pildymas vidutiniškai kainuos 50 Lt. „Kol kas mūsų registrų ir kitos duomenų sistemos dar nėra taip sutvarkytos, kad galėtume apsieiti be visuotinio surašinėjimo, – tvirtino B.Stolytė. – Negalime išvengti ir surašinėtojų samdymo, nes daugeliui būtų sudėtinga savarankiškai pildyti anketas. Pildant elektroniniu būdu iš karto nurodomos padarytos klaidos, o popieriuje daug kas neišvengtų klaidų. Tikimės, kad daug kas pildys anketas internetu.“

Siūlo nebijoti Pirminiai surašymo duomenys bus apdoroti gruodį. Tuomet taps žinoma, kiek Lietuvoje yra gyventojų, koks jų išsilavinimas, amžius, pragyvenimo šaltinis. Galutiniai rezultatai bus paskelbti 2013 m. pirmą pusmetį.

Pasak B.Stolytės, surinkti duomenys bus naudojami tik statistikai. „Sužinosime emigracijos ir imigracijos mastą, žmonių pragyvenimo šaltinius,

Afrikos sukčių masalas – lietuviams Atkelta iš 1 p.

Atsakiau, kad esu labai sujaudintas jo dėmesio, todėl gavęs laišką irgi apsiverkiau, ir paprašiau, kad jis neverktų, nes man jau pagerėjo. Dar priminiau, kad man užtektų ir 100 dolerių – nusipirkčiau šiltas kojines, „vodkos“ ir šį tą užkąsti. Tačiau dar kartą paragintas padariau, kaip liepė mano naujasis bičiulis Dugbė – nurodytu banko adresu parašiau trumpai ir aiškiai: „Kur mano pinigai, kuriuos man perdavė ponas Dugbė Hansonas?“

Prarado kantrybę Netrukus ant Londone veikiančio Egg Banking plc firminio blanko tariamas bankininkas Bernas Okerieka man pranešė, kad 500 tūkst. dolerių jau yra banke mano vardu ir jis yra pasiruošęs juos visus man atsiųsti nurodytu adresu, kai tik sumokėsiu 150 dolerių mokestį. Po savaitę trukusio susirašinėjimo bankininkas sumažino mokestį iki 50 dolerių. Tada aš jam pranešiau, kad gavau pinigų ir galiu atsiųsti net 200 dolerių, jeigu jis man pervestų jau ne 500 tūkst., bet visą milijoną dolerių. Bankininkas netrukus pranešė, kad gavo pono Hansono sutikimą padidinti sumą iki milijono. Paskui aš pranešiau, kad pinigai jau išsiųsti (iš tikrųjų nė nemaniau to

daryti). Po kelių dienų bankininkas jau prarado kantrybę ir paklausė, ar aš iš tikrųjų išsiunčiau pinigus. Patvirtinau ir jam nusiunčiau mano sukurtą Western Union sąskaitos kopiją, kurioje buvo parašyta, kad 200 dolerių išsiųsti ponui Benui Kukariekai.

Po kelių valandų mane pasiekė piktas laiškas, kuriame bankininkas jau buvo beprarandąs kantrybę. Jis priekaištavo, kad esu išsiblaškęs, nes pinigus reikėjo siųsti ne Benui Kukariekai, bet Bernui Okeriekai. Susirašinėjome dar dvi savaites. Jis galiausiai padarė išvadą, kad esu negeras, nesąžiningas žmogus, nes neatsiunčiu nors 100 dolerių, kad gaučiau tūkstantį kartų daugiau.

Taip mūsų susirašinėjimas nutrūko.

Su GK trumpai ir nenoriai prisiminimais dalijosi kaunietis verslininkas A.L. (pavardė redakcijai žinoma).

Jis 2006-aisiais susigundė investuotoju iš Dramblio Kaulo Kranto. Verslininkas prarado tik nedidelę sumą viešbučiui užsakyti ir patyrė išlaidų pasiskraidymui iki šios šalies neoficialios sostinės Abidžano. Kaip ir reikėjo tikėtis, kauniečio šioje šalyje niekas nepasitiko, o kai jis pabandė surasti žmones, kuriems pervedė nedidelę sumą ir su kuriais susirašinėjo, kalbėjosi telefonu, šios šalies policininkai leipo iš juoko. Verslininkas net turi nuotrauką, kurioje spaudžia ranką Abidžano policijos komisarui.

apie būstus, jų plotą, įrengtus buitinius patogumus, išsilavinimą, demografinius rodiklius, kitą svarbią statistiką“, – kalbėjo ji.

Tarnautoja įsitikinusi, kad žmonės neturėtų baimintis surašinėtojų. „Jie bus aprūpinti žaliais portfeliais, turės pažymėjimus, – aiškino B.Stolytė. – Surašinėtojai, neradę žmonių namuose, paliks raštelius su kito vizito data ir valanda, nurodys savo pavardę, o gyventojas galės paskambinti mums ir paklausti, ar toks surašinėtojas tikrai dirba Statistikos departamente.“ Anksčiau vykdytas bandomasis surašymas parodė, kad ne visi laukia surašinėtojų – 13 proc. atsisakė dalyvauti surašyme, 25 proc. nerasta namuose. Teigiama, kad pateikti duomenys nebus perduodami kitoms įstaigoms, o tik naudojami apibendrinti statistinius mūsų šalies gyventojų duomenis.

Surašymų istorija Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atliktas 1790 m. Tada joje gyveno 3,6 mln. žmonių.

Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas vykdytas 1897 m. kartu su Rusijos imperijos visuotiniu gyventojų surašymu.

Pagal tuometinį sąlyginį geografinį priskyrimą Lietuvai suskaičiuota 2,5 mln. žmonių.

Tarpukario Lietuvoje surašymas surengtas 1923 m., Klaipėdos krašte – 1925 m., Vilniaus krašte – 1931 m. Su šiais kraštais Lietuvoje suskaičiuota 2,7 mln. gyventojų.

1923 m. surašymui rengti Ministrų kabinetas skyrė vos 605,6 tūkst. litų. Vieno asmens surašymas kainavo 20 centų.

Sovietmečiu surašymai atlikti 1959 m. (2,7 mln. gyventojų), 1970 m. (3,1 mln.), 1979 m. (3,4 mln.), 1989 m. (3,7 mln.), laisvoje Lietuvoje – 2001 m. (3,5 mln.).

mos. Pusę šios sumos reikia atsiųsti tuoj pat, o likusią dalį atiduoti jau atvykus į Londoną.

Dž.Rimpelis perskrido Atlantą, Londone sukčiai jam net nuotraukas parodė su jo paveldimais doleriais ir dar „išmelžė“ beveik 100 000 dolerių, tačiau, kaip jau supratote, amerikietis nesulaukė tariamai paveldėtų milijonų. Liko tik skolos, nusivylimas ir karti gyvenimo patirtis.

Gerai organizuoti

Elektroninėje erdvėje nusikaltėliai siautėja visame pasaulyje.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Išmelžtas“ vairuotojas Bandymas gauti palikimą liūdnai baigėsi kanadiečiui tolimųjų reisų vairuotojui Džonui Rimpeliui iš Ontarijo. Jam laišką atsiuntęs nigerietis pasirengė atidžiau. Jis laišką atsiuntė ne bet kokį, o su paveldėjimo jo pavarde dokumentais. Sužinojęs, kad paveldėjo beveik 12 mln. dolerių, 28erių Džonas metė darbą ir pradėjo planuoti naują gyvenimą. Jo negąsdino išlaidos. Už paveldėtos sumos pervedimą sukčiai paprašė sumokėti

2 500 dolerių. Kai tik sukčiai gavo šią sumą, atėjo laiškas, kad dar reikia 4 000 dolerių galutiniams dokumentams sutvarkyti, o po kelių dienų dar 5 000 dolerių prireikė atidaryti sąskaitą viename iš bankų Londone. Kai vargšas žmogus sumokėjo ir šią sumą, sulaukė laiško, kad milijonai į sąskaitą bus pervesti tik tada, kai bankui bus sumokėtas 250 tūkst. dolerių muitas.

Tačiau tame pat laiške sukčiai pranešė, kad jų pasamdytam advokatui pasisekė muitą sumažinti net dešimt kartų – iki 25 tūkstančių dolerių su-

Remiantis Internet Fraud Watch (IFW), 2009-aisiais elektroninėje erdvėje sukčiai apgavo mažiausiai 2 800 žmonių iš JAV, Anglijos, Kanados ir kitų šalių. Manoma, kad Amerikoje tokie sukčiai išviliojo per 100 mln.

USD. Dienraštis „Sydney Morning Herald“ paskelbė, kad sukčiai iš Nigerijos per metus iš australų išviliojo apie 35 mln. dolerių.

Didžiosios Britanijos saugumo specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad nors laiškų su kvietimais investuoti, sumokėti įnašus už prizą ar tiesiog siūlančių paramą išsiunčiama milijonai, jų šaltinių yra vos kiek daugiau nei 400. Taigi galime daryti prielaidą, kad veikia gerai organizuotos sukčių gaujos.

Lietuvoje tokio pobūdžio nusikaltimus tirianti Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdyba iki šiol užfiksavo kelis atvejus, kai lietuviai prarijo sukčių jauką.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kovo 11-ąją atkūrėme ne valstybę, o nepriklausomybę Atkelta iš 1 p.

Kuo nepriklausomybės atkūrimas unikalus ir įdomus jums kaip teisininkui?

Kalbant apie Lietuvos unikalumą, reikia nepamiršti, kad Latvija ir Estija nepriklausomybę paskelbė metais vėliau, jos jau iš mūsų ėmė pavyzdį. Baltijos valstybių unikalumas tas, kad nepriklausomybė atkurta po 50 metų nuo jos netekimo. Po okupacijų – ne vien tik sovietinės, bet ir trumpos nacistinės. Pasaulyje iki tol tokio precedento nebuvo. Valstybės tęstinumas ir nepriklausomybės atkūrimas pats savaime nėra unikalus.

Po Antrojo pasaulinio karo daugelis valstybių atkūrė savo nepriklausomybę, na, praėjus dešimčiai metų. Austrija turbūt ilgiausiai – nuo 1938 iki 1955 m. – neturėjo nepriklausomybės.

Kad Lietuva tą galėjo padaryti po 50 metų, tai didžiulis unikalumas.

Kovo 11-osios aktu atkūrėme ne valstybę, o nepriklausomybę. Ar čia yra reikšminis niuansas?

Mūsų valstybė jau buvo nuo 1918 m.

Teisės požiūriu 1918 m. buvo sukurta nauja valstybė, nes bendra Lenkijos Lietuvos valstybė buvo išnykusi kaip tarptautinės teisės subjektas.

Dėl to galima kalbėti tik apie istorinį valstybingumo atkūrimą 1918 m.

Bet 1940 m. tarptautinė teisė jau

Kai kas sako, kad signatarai neturi ypatingų nuopelnų. Pamanykite, padėjo parašą.

Signatarai buvo pirmasis Sovietų Sąjungos taikinys. Tuometinė sovietų valdžia puikiausiai suprato, kad jeigu neliktų tos Aukščiausiosios TarybosAtkuriamojo Seimo, ir pati Lietuvos valstybė toliau negalėtų būti nepriklausoma. Signatarų vaidmuo buvo ne tik paskelbti nepriklausomybės atkūrimą, bet ir realiai ją įtvirtinti. Tam visaip buvo trukdoma ir ekonominiu

1990 metų kovo 11-ąją buvo susigrąžintas visas suverenitetas – valstybė vėl atkūrė savo pažeistas teises.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

„Okupacijos žalos atlyginimas yra teisinis, o ne istorinis klausimas. Tai atsakomybė už sunkų tarptautinės teisės pažeidimą – už agresiją“, – sako D.Žalimas.

Eltos nuotrauka

spaudimu, ir net fizine jėga. Buvo sudarytas sąrašas asmenų, kurie turėjo būti neutralizuoti likvidavus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Jame turėjo būti labai daug signatarų. Jiems grėsė susidorojimas, jei būtų pavykusi 1991 m. sausio 13-osios agresija arba rugpjūčio mėnesio pučas. Švedijos paskelbtuose dokumentuose minimi Michailo Gorbačiovo gąsdinimai, kad nepriklausomybė mums kainuos 21 mlrd. dolerių ir Klaipėdos kraštą. Nereikėjo iš imperijos išsipirkti?

Lietuva nieko nėra skolinga nei Sovietų Sąjungai, nei jos tęsėjai Rusijos Federacijai. Tarptautinėje praktikoje dar nė karto neteko girdėti, kad okupuota valstybė okupantui už ką nors mokėtų. Okupantas yra tarptautinės teisės pažeidėjas. Jis negali įgyti jokių teisių okupuotoje teritorijoje. Nukentėjusi šalis neturi jokios pareigos mokėti okupantui už okupaciją. Tai tiesiog absurdas. Bet stengiamasi sąmoningai supainioti agresoriaus ir aukos sąvokas, mėginama išvesti kažkokį tarpusavio įsipareigojimų balansą, pasakoti apie pastatytas gamyklas. Lietuva, skirtingai nuo Sovietų Sąjungos, nėra tarptautinės teisės pažeidėja, todėl jokių įsipareigojimų negali turėti.

O kodėl buvo grasinama atplėšti Klaipėdą ir Vilnių? Kai kas 1990 m. baiminosi teritorinių pretenzijų.

1939 m. nacistinės Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos niekada nebuvo teisėtas. Jis įvykdytas grasinant jėga. Sutartis, kuri primesta dėl Klaipėdos krašto perleidimo, tarptautinės teisės požiūriu yra

Dainius Kreivys traukiasi iš Vyriausybės „Parašiau premjerui atsistatydinimo pareiškimą“, – pareiškė D.Kreivys. Ūkio ministro postas susvyravo tada, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikėjimą ministru, pažymėdama, kad politikas negali kartu būti ir verslininkas.

Tačiau trauktis iš ministro pareigų premjero Andriaus Kubiliaus palaikytas D.Kreivys apsisprendė tik Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) paskelbus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tiesa,

realizuoti per Tarptautinį Teisingumo Teismą reikėtų, kad abi šalys išreikštų savo sutikimą dėl tokio ginčo nagrinėjimo. Tai šiuo metu mažai tikėtina.

Rusija nesiginčija dėl istorinių faktų, ji ginčijasi dėl teisinio jų vertinimo.

Rusija nekvestionuoja to, kad 1940 m. buvo ultimatumas Lietuvai. Ji tik sako, kad inkorporavimas teisėtas, nes Lietuva sutiko priimti ultimatumą, nesipriešino. Bet tarptautinės teisės požiūriu toks argumentas nepagrįstas, nes sutikimas buvo išgautas grasinant jėga. Teisinis įvertinimas buvo padarytas, tik, deja, dabartinė Rusija jo ne visada laikosi.

draudė tokias aneksijas, įvykdytas jėga arba grasinant jėga. Todėl net ir užgrobta valstybė egzistavo kaip tarptautinės teisės subjektas. Netgi buvo toks prancūziškas terminas morts vivant (gyvi mirusieji). 1990 m. kovo 11-ąją buvo susigrąžintas visas suverenitetas – valstybė vėl atkūrė savo pažeistas teises.

Paprastam žmogui gal tai atrodo kažkoks žaidimas, kai vienai minutei grąžinama 1938 m. Konstitucija. Čia konstitucinio tęstinumo dalykas. Atkuriama paskutinė galiojusi Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Bet 1938 m. mūsų Konstitucija, skirtingai nuo Latvijos, deja, reikia pripažinti, buvo ne demokratinė, todėl realiai negalėjo toliau būti tęsiamas jos galiojimas.

pats ministras pareiškė su VTEK išvadomis nesutinkąs ir žada jas skųsti teisėsaugos institucijoms. Ūkio ministras padėkojo premjerui A.Kubiliui už sudarytą galimybę dirbti jo komandoje. Esą su šia komanda buvo priimti Lietuvos ekonomikai lemtingi sprendimai per ekonomikos krizę. Į žurnalistų klausimus D.Kreivys nebuvo linkęs atsakyti.

GK, Eltos inf.

3

Lietuva nieko nėra skolinga nei Sovietų Sąjungai, nei jos tęsėjai Rusijos Federacijai. niekinė. Lietuva išsaugojo savo suverenias teises į Klaipėdą. O iš to, kad 1945 m. Klaipėdą, kaip ir visą Lietuvos teritoriją, okupavo Sovietų Sąjunga, jokių šios šalies teritorinių pretenzijų ir teisių į Klaipėdą negalėjo kilti.

Vilnius nepriklausomai Lietuvai buvo grąžintas 1939 m. visai teisėtai vykdant 1920 m. Lietuvos ir Rusijos sutartį. Pagal ją Vilnius visiems laikams pripažintas Lietuvai. Beje, 1939 m.

Lietuvai grąžinta mažesnė teritorija negu buvo nustatyta valstybių siena 1920 m. sutartimi. Bet Lietuva sutiko atgauti mažesnę dalį ir jau nebegalėjo turėti teisinių pretenzijų į didesnę teritoriją.

Dabar kalbama, kad Lietuvos ir Rusijos istorikai turi susitarti dėl bendro istorijos traktavimo. Tik tada galėsime derėtis dėl okupacijos žalos atlyginimo?

Okupacijos žalos atlyginimas yra teisinis, o ne istorinis klausimas. Tai atsakomybė už sunkų tarptautinės teisės pažeidimą – už agresiją. Aišku, sunku to siekti, kai kita šalis nepripažįsta padaryto tarptautinės teisės pažeidimo. Norint tą atsakomybę

Euroskeptikai, save vadinantys patriotais, sako, kad Sovietų Sąjunga nuo Europos Sąjungos nesiskiria, kad įstoję į ES praradome nepriklausomybę, atidavėme dalį suvereniteto.

Toks lyginimas nekorektiškas. Lietuva į Sovietų Sąjungą savo valia niekada neįstojo, tai savaime atmeta bet kokią galimybę lyginti šituos darinius.

Savanoriškas junginys ES jokiu būdu nėra valstybė. Sovietų Sąjunga buvo valstybė, kuri vadinosi federacija, bet iš tiesų buvo griežtai unitarinė struktūra su vienpartiniu diktatu. Sovietų Sąjunga niekada nebuvo suformuota savanoriškais pagrindais. ES grindžiama bendromis demokratinėmis ir teisės viršenybės vertybėmis, sukurta jos piliečių labui.

Bet kartais sakome: Briuselis liepė.

Briuselis nieko neliepia. Mes, susitarę su 26 valstybėmis, patys sau liepiame. Visiems akivaizdu, kad Lietuvos valstybės teritorijoje tik Lietuvos valstybės institucijos vykdo valstybinę valdžią. Tie nesusipratimai kyla todėl, kad suverenitetas dažnai suprantamas vien kaip teisės. Bet tai ir pareigos.

Jei Lietuvos valstybė prisiima tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, šiuo atveju ES lygiu, ji privalo juos vykdyti. Bet tai daroma laisva valia.

Kalbama, kad su arabų revoliucijomis prasidės ir tautų kraustymasis.

Ar gali atsitikti, kad XXI amžiuje terminas nepriklausoma valstybė neteks reikšmės?

Nemanau, kad valstybės nepriklausomybė gali prarasti prasmę.

Aišku, dabartinė valstybių integracija galbūt neturi jokių precedentų. Bet visas pasaulis suorganizuotas valstybių koegzistencijos pagrindu. Niekas dar nesugalvojo geresnio visuomenės organizavimo būdo nei nepriklausomos valstybės. Ir nematau jokio darinio, galinčio jas pakeisti. Natūralu, kad pasaulis keičiasi, ir vienos valstybės su kitomis susitaria sudaryti daugiau ar mažiau glaudžias sąjungas. Tai, kas vyksta arabų pasaulyje, yra tiesiog tam tikrų arabų valstybių tautų noras turėti tokią valdžią, kuri įgyvendintų tautos suverenitetą.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093

stasys.jokubaitis@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius.

Eltos nuotrauka

Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4

Gimtasis kraštas

Rinkimai ir Estijos pamoka

Saulius STOMA Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai. Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio. Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino savo vietų skaičių.

Taigi dar didesniu mastu pasikartojo Latvijos variantas. Nemalonius krizės sprendimus priėmę centro dešinieji gali ne tik išlaikyti valdžią, bet ir sustiprinti pozicijas. Todėl nuolatiniai teisinimaisi, kad valdantieji politikai šiuo sunkiu metu yra pasmerkti nepopuliarumui, turėtų liautis. Žinoma, jeigu mes dar gebame ko nors pasimokyti iš savo šiaurės kaimynų.

Bent jau iš estų mokytis tikrai verta. Pradėkime nuo to, kad Estija dar 2005 m. tapo pirmąja pasaulio valstybe, įteisinusia elektroninį balsavimą. Mes tik daug kalbame apie žinių visuomenę, tačiau bijome imtis ko nors realaus, nors ir šiek tiek rizikingo. Visi elektroninio balsavimo siūlymai atmetami pradėjus šaukti, kad rezultatai bus klastojami.

Estai dirba, kad klastočių nebūtų.

Dabar šalis, kuri kartais pavadinama E-stonija, yra viena pirmaujančių pasaulyje kovoje su atakomis interneto erdvėje. Estijoje netgi įsikūrė NATO informacinių technologijų gynybos padalinys. O elektroni-

nis balsavimas vis labiau populiarėja.

Tai akivaizdžiai padidino ir norinčiųjų balsuoti skaičių. Lietuvoje keistokai džiaugiamės rinkimuose dalyvavusiais 44 procentais, o Estijoje savo valią pareiškė 63,61 procento elektorato.

Politinio skaidrumo ir aiškumo Estijoje taip pat daug daugiau. Rinkimuose dalyvavo tik 7 partijos. Į parlamentą pateko keturios. Taigi politinė sistema ima nusistovėti. Galima sakyti, kad didžiosios parlamentinės partijos atstovauja visam rinkėjų spektrui. Dar daugiau. Kai Lietuvoje vis labiau ryškėja atskirumą propaguojančios Lenkų rinkimų akcijos įtaka, didesnį rinkėjų procentą sudarantys Estijos rusai beveik šimtu procentų remia Edgaro Savisaro Centro

Dabartinė valdančioji koalicija laikosi tik iš D.Grybauskaitės malonės. Tik jos populiarumas ir parama suteikia šiai valdžiai teisę veikti. partiją. Nors ir laikoma prorusiška, ji nekelia nacionalistinių tikslų, o yra rusų integracijos šalininkė.

Manau, šioje šviesoje bus juokingiausia, kai mūsų premjeras Andrius Kubilius ir jo užkietėjusių kovotojų komanda bandys naudoti Estijos pavyzdį primityvios propagandos tikslais. Toks elgesys jau davė atvirkštinį rezultatą po rinkimų Latvijoje.

Juk akivaizdu, kad abiejų mūsų Baltijos sesių dešinieji lyderiai, darydami neišvengiamus suvaržymus, rodė daug daugiau socialinio jautru-

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

mo ir bendravimo su visuomene pastangų. Abu jie yra ryžtingi, tačiau ne arogantiški. Abu ieško kuo platesnio sutarimo tarp politikų ir atsparos visuomenėje. Jie nesiorientuoja tik į amžinai ištikimą elektorato dalį, o mąsto plačiau ir su perspektyva.

A.Kubiliaus bendravardis laimėtojas Andrusas Ansipas prieš rinkimus netgi pareiškė, kad siekdama platesnės visuomenės santarvės jo Reformų partija norėtų naują koaliciją burti su opozicijoje buvusiais socialdemokratais, o ne su ankstesniais partneriais konservatoriais. Taip krizės kamuojamai visuomenei rodoma nacionalinių susitarimų svarba.

Lietuvoje to labiausiai ir stinga. Tai dabar matome net ir didžiųjų miestų lygyje. Todėl Tėvynės sąjunga (TS), atrodo, bus nustumta nuo valdžios net ir Kaune, kur pasirodė santykinai gerai. Dar liūdnesnis vaizdas Vilniuje, kur dėl premjero ir kai kurių kitų lyderių asmeninių ambicijų gali būti ignoruota rinkėjų valia. Piktintis, kad daugiausia rinkėjų paramos sulaukusi TS Kaune neteks mero posto ir kartu priešintis tokiai pat demokratijos logikai Vilniuje yra labai nesolidu.

Deja, kol kas nepaisoma net ir TS garbės pirmininko Vytauto Landsbergio logiškų patarimų geriau rinktis Artūrą Zuoką nei lenkus su rusais. Tikrų tikriausias skandalas būtų, jei pasitvirtintų gandai, kad premjeras mainais už koaliciją Vilniuje Lenkų rinkimų akcijai siūlo nuolaidas, kurios toliau stiprintų jų nuosekliai kuriamą autonomiją.

Taigi dabar būtų pats laikas prasiblaivyti po savaip išsiaiškintų savivaldos rinkimų rezultatų euforijos. Rinkėjai vertino ne A.Kubilių, o labiau vietinius konservatoriuskrikdemus. Kur jie dirbo gana sąžiningai, yra ir rezultatų. Gal šiek tiek prisidėjo ir Irenos Degutienės populiarumas. Galbūt ir Prezidentės parama. Todėl ypač neadekvatus situacijai yra netikėtas premjero noras po rinkimų parodyti „tikrąją konstitucinę vietą“ Daliai Grybauskaitei.

Taip, pagal Lietuvos Konstituciją prezidentas nėra visagalis. Tačiau demokratijoje labai svarbus ir visuomenės pasitikėjimo veiksnys. Jo nepaisymas – tai jau beveik chrestomatinė premjero aplinkos klaida. Keista, kada protingi žmonės ima nesuprasti elementarių dalykų. Dabartinė valdančioji koalicija laikosi tik iš D.Grybauskaitės malonės. Tik jos populiarumas ir parama suteikia šiai valdžiai teisę veikti. Kai Prezidentė pasakys, kad ši Vyriausybė nebegali toliau dirbti, taip ir bus. Teks ieškoti naujo premjero.

Ar šią elementarią tiesą ir dar elementaresnę trapios daugumos aritmetiką Seime taip jau sudėtinga suprasti? Tikėkimės, ne. Nebent kai kas jau pavargo...

R.Ozolas: jokių derybų su lenkais negali būti Nepriklausomybės akto signataras filosofas Romualdas Ozolas mano, kad derybų dėl Vilniaus valdymo su Lenkų rinkimų akcija (LRA) negali būti. „Manau, kad jokių derybų su LRA būti negali iš principo.

Nes partija propaguoja idėjas, kurios demonstruoja ją kaip nelojalią Lietuvos valstybei“, – ketvirtadienį viešėdamas DELFI interneto konferencijoje sakė R.Ozolas.

Praėjusiuose savivaldos rinkimuose Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Komentarai

Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ Vilniuje iškovojo 11 mandatų – vienu mažiau nei rinkimus sostinėje laimėjusi Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija.

Trečiadienį partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas ir V.Tomaševskis pasirašė memorandumą dėl bendro darbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Iš viso galimi trys koalicijų variantai: pirmasis – „zuokininkų“, socialdemokratų, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“, antrasis – konservatorių, lenkų ir rusų bloko bei „tvarkiečių“, tre-

čiasis – lenkų ir rusų bloko, „tvarkiečių“, Darbo partijos bei socialdemokratų.

Paklaustas, ar šiandien neprarandamas Vilniaus kraštas, signataras pasakė: „Mano galva, jis jau senokai tik nominaliai vadinamas Lietuvos regionu, ten savivaliauja LRA aktyvistai, prižiūrimi, kaip ir per pastaruosius rinkimus, Lenkijos parlamentarų.“ Pasak R.Ozolo, kažkada Sąjūdžio ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai Vilniaus ir Šalčininkų rajonai norėjo jungtis prie Maskvos ir buvo numatyti net perėjimo punktai, nepabijota įvesti tiesioginio valdymo.

GK inf.

Ant politinių svarstyklių

Ar grius A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė? Ūkio ministras Dainius Kreivys atsistatydino, vakar opozicija surengė interpeliaciją energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, surinkti parašai aplinkos ministro Gedimino Kazlausko interpeliacijai. Pats premjeras A.Kubilius patarė opozicijai negaišti laiko ir surengti interpeliaciją visai Vyriausybei. Bet opozicija dar neapsisprendusi.

Vyriausybė eina ne tuo keliu

Vaikiški suaugusiųjų žaidimai

Valentinas Mazuronis, Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas

Algis Čaplikas, Seimo Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas

Pirmiausia norėjome pasitikrinti dėl A.Sekmoko. O paskui opozicinių frakcijų vadovai susirinkę nutars, ar rengsime interpeliaciją A.Kubiliui, ar visai Vyriausybei. Žinoma, jokio skirtumo, ar tik premjerui, ar visai Vyriausybei. Kai atstatydinamas premjeras, turi atsistatydinti ir visa Vyriausybė.

Skirtumas tik toks, kad stabtelėjome.

Interpeliacija A.Sekmokui parodys, kokios realiai yra jėgos. Jei matai, kad neturi realaus pagrindo, tai kam tas interpeliacijas skelbti. Reikia kitaip siekti, kad šita valdanti dauguma arba keistų savo vykdomą politiką, arba pati būtų pakeista.

Mes teikiame valdantiesiems visokius pasiūlymus, bet jie vis tiek daro savaip, užsispyrę eina ne tuo keliu, kuriuo reikėtų, o tada būtini tokie žingsniai kaip interpeliacijos – nepasitikėjimas tuo, ką jie daro. Interpeliacijos nukreiptos ne prieš konkretų asmenį. Aš, pavyzdžiui, prieš poną A.Sekmoką asmeniškai neturiu nieko prieš. Jis man malonus žmogus, ir kuklus, ir darbštus, bet politika, kurią jis ir ūkio ministras vykdo, kelia rimtų abejonių. D.Kreivio asmeniniai reikalai labiau užkliūva, nors darbiniai irgi blogi, jeigu turime galvoje realų verslo skatinimą.

Nesakau, kad mes nenorime eiti į valdžią, kiekviena politinė jėga, dalyvaudama rinkimuose, siekia valdžios, kad galėtų daryti vienokius ar kitokius žingsnius valdant valstybę. Tad jeigu susidarys tokia situacija, kad Prezidentė pasiūlys kam nors formuoti valdžią, mes tikrai nebijosime ją perimti. Esame pasirengę. Bet noriu pasakyti, kad pagrindinis mūsų tikslas nėra vien tik paimti valdžią, atsisėsti ant tų kėdžių ir sėdėti.

Reikia Prezidentės iniciatyvos, šiandien opozicija neturi daugumos.

Mes galėtume inicijuoti naujos koalicijos kūrimą, esame pasirengę dirbti su visais, kurie pritars kitokiai valstybės valdymo politikai. Ne tiek jau mažai net valdančiojoje daugumoje esančiųjų dabar supranta, kad tai, ką jie daro, nėra labai gerai.

Manau, kad Vyriausybė turėtų išsilaikyti. Jei ji grius, tai tik dėl konservatorių vidaus karų. Jaučiasi ta vidinė įtampa. Kalbu ne vien apie Seimo pirmininkės I.Degutienės ir premjero A.Kubiliaus nuomonių skirtumus. Žinoma, po savivaldos rinkimų konservatoriai jaučiasi sustiprėję. Ir mūsų Liberalų ir centro sąjungai rinkimai buvo sėkmingi, atsižvelgiant į buvusias blogas prognozes.

Nemanau, kad opozicija po vieną nuvers ministrus ir pasikeitus pusei kabineto Vyriausybei teks tikrintis pasitikėjimą. Opozicijos žaidimas keistas: nugriausime, o po to pažiūrėsime. Svarsto dabar, ar rengti interpeliaciją premjerui, ar visai Vyriausybei. Nesutaria, tarpusavyje varžosi, kas bus politinio proceso lyderis.

Krikščionys sugalvojo interpeliaciją A.Kubiliui, kiti irgi nori. Kas eina į tribūną, tas tampa ir opozicinio judėjimo lyderiu. Jei vienas parašė interpeliacijos tekstą G.Kazlauskui, kitas skubina A.Sekmokui, jei vienas rašo A.Kubiliui, kitas – visai Vyriausybei.

Ir eina ratu toks vaikiškas žaidimas.

Sveikiausia būtų, kad ta pati Vyriausybė dirbtų iki kadencijos pabaigos. Ir tai pačiai opozicijai būtų geriau, ir visai Lietuvai. Be abejo, opozicija turi teisę reikšti interpeliacijas ir privalo kritikuoti, bet torpeduoti jau nebereikėtų. Palaukime rinkimų, rinkėjai nutars.

Tos interpeliacijos visiems ministrams po vieną atima labai daug laiko. Kas geriau: svarstyti pusantros dienos interpeliaciją ministrui ar pasiginčyti dėl „Sodros“ reformos arba aptarti, kaip pavyko sveikatos reforma, kaip renkamas biudžetas. Ginčykimės dėl to.

Vakar, Nepriklausomybės dienos išvakarėse, pradėjome pavasario sesiją. Sugiedojome himną, užbaigėme: „vienybė težydi“ ir iš karto puolėme į atlapus vienas kitam. Tai nors antradienį reikėjo tą interpeliaciją A.Sekmokui rengti. Paskui stebimės, kodėl mūsų reitingai labai žemi.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Rytų europiečiai turės daugiau teisių

Gimtasis kraštas

Emigracija

Lietuvių emigracija nesustabdoma

Imigrantai iš aštuonių valstybių, 2004 metais įstojusių į Europos Sąjungą, nuo šių metų gegužės pirmą kartą įgis tokias pat teises į pašalpas ir išmokas kaip ir čia gimę britai. „The Times“ skaičiavimu, atvykėliai galėtų pretenduoti į dešimtis milijonų svarų sterlingų išmokų.

pirmavo ekonominės. Beveik pusės – 47,6 proc. – tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių karjeros, mokslo perspektyvų.

Tačiau, Darbo ir pensijų departamento tikinimu, šioje srityje išliks griežtos taisyklės, kurios padės išvengti piktnaudžiavimo ir „pašalpų turizmo“.

Teigiama, kad šis ilgai lauktas taisyklių sušvelninimas yra atliekamas laikantis ES reikalavimų. Prieigos prie išmokų suteikimas imigrantams buvo viena iš stojimo į ES sąlygų, kurias išsiderėjo vadinamosios A8 šalys: Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Estija, Latvija ir Lietuva.

Didžioji Britanija kartu su Airija ir Švedija buvo nusprendusios netaikyti apribojimo darbuotojų atvykimui. Tačiau Jungtinėje Karalystėje leista 7 metus laikytis darbuotojų registracijos schemos.

BBC skelbia, kad nuo gegužės 1 d. A8 valstybių piliečių teisės susilygins su atvykėlių iš kitų ES šalių. Tai reiškia, kad bus atšaukta iki šiol galiojusi sąlyga dėl nedarbo pašalpos. Į ją pretenduoti Rytų Europos išeiviai galėjo tik Didžiojoje Britanijoje pradirbę mažiausiai 12 mėnesių.

Tačiau valdžia mįslingai užsimena, kad „tikrai nebus taip, jog tik atvykęs į šalį žmogus galės iškart prašyti bedarbio išmokos“. anglija.lt

18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius.

Dar apie 15,6 proc. respondentų paminėjo, kad jų netenkina visuomeniniai ir politiniai procesai Lietuvoje, trūksta pagarbos žmogui, tolerancijos. „Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, jog gerai užsienyje.

Noras išvažiuoti daugiau yra grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, kad pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“, – rezultatus įvertino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“, kuri ir atliko šią apklausą, vadovas Ignas Zokas.

GK archyvo nuotrauka

Ne užsienyje gerai, o blogai Lietuvoje

Dažniausiai emigranto dalia pasirenkama dėl ekonominių priežasčių – nedarbo, mažos algos.

Martyno Vidzbelio, Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Iš Lietuvos jau emigravo šiurpą keliantis skaičius žmonių, sunku rasti šeimą, kuri neturėtų į užsienį išvykusių artimųjų. Negana to, palikti tėvynę pageidauja dar daugiau lietuvių. Naujausia apklausa rodo, kad 8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. – per artimiausius kelerius metus.

Dažniausiai į emigranto dalią nespjaunama dėl ekonominių priežasčių – nedarbo, mažos algos.

37,8 proc. kol kas planų emigruoti neturi, 19 proc. apie tai negalvoja, 3,5 proc. sako, kad emigranto duonos paragaus, kai išeis į pensiją.

Per apklausą buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, bet akivaizdžiai

Beveik pusė – nepatenkinti alga „Dėl ekonominių priežasčių emigruoja ne tik lietuviai, su šiuo reiškiniu susiduria beveik visos ekonomių sunkumų turinčios šalys, ir ne tik pastaruoju metu. Tai vyksta nuolat“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė.

Santuoka už pinigus

Per apklausą buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą.

Beveik pusės tėvynėje netenkina maža alga.

Būsimieji ūkininkai nenori palikti tėvynės Pasvalio ir aplinkinių rajonų ūkininkų vaikai tikina apie emigraciją negalvojantys. Jie ketina perimti tėvų ūkį arba kurti savus.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Jauna lietuvė Didžiojoje Britanijoje teisiama dėl mėginimo sudaryti fiktyvią santuoką su indu, siekiant suteikti jam galimybę gyventi šalyje, informuoja BBC naujienų tarnyba.

21 metų Gintarė Š. iš Piterboro (Kembridžšyro grafystė) ketino ištekėti už tame pačiame miestelyje gyvenusio 34 metų indo Pentos Kario, kurio vizos galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Santuokos registratoriui kilo įtarimų dėl to, kad pora sunkiai galėjo susikalbėti tarpusavyje.

Vėliau jie prisipažino kalti dėl mėginimo sudaryti fiktyvią santuoką ir taip pažeisti Jungtinės Karalystės imigracijos įstatymus.

5

„Įtarimą ši pora sukėlė, kai atvyko į Piterboro registracijos biurą tartis dėl santuokos įregistravimo.

Registratoriui kilo įtarimų, nes jie tarpusavy vargiai galėjo susikalbėti.

Moteris neįstengė teisingai ištarti savo būsimo vyro vardo, be to, į pokalbį buvo atsivedusi vertėją“, – sakė Britanijos pasienio agentūros direktoriaus pavaduotojas Semas Bulimoras.

Nors pokalbio metu indas ir toliau tikino, kad jo santykiai su lietuve yra tikri, moteris galiausiai agentūros pareigūnams prisipažino, jog ketino sudaryti fiktyvią santuoką. Už tai lietuvei buvo sumokėta 4 tūkst. svarų sterlingų. „Londono žinios“

technologija, jos priežiūra. Kartu su moksleiviais dirbame ir ūkio laukuose. Būna ir naujokų, kuriems ne viskas aišku, reikia pradėti mokyti nuo pradmenų“, – pasakoja Joniškėlio I.Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos profesijos mokytojas Jonas Živatkauskas. Įregistravęs ūkį seniūnijoje – o tą galima padaryti tik turint profesinį parengimą – jaunasis ūkininkas gali pretenduoti į europinę paramą – ūkiui įkurti, jam modernizuoti arba gauti tiesiogines išmokas. „Nemaža dalis mūsų mokinių, jau anksčiau baigusių mūsų mokyk-

Judėjimas tęsis ir atsigavus ekonomikai Tačiau VDU docentė J.Kuznecovienė sako, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius

Noras išvažiuoti daugiau yra grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, kad pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje. sumažės, dalis emigravusiųjų sugrįš, tačiau nereikia visko suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugumą dalykų. „Pasikeitę erdvės, atstumo, net savo ir svetimo suvokimai mobilumą paverčia itin dažnai pasitelkiama savo lūkesčių, interesų, siekių, nuostatų įgyvendinimo priemone. Todėl net ir ekonominio stabilumo laikais žmonės judės, – sakė ji. – O ir judėjimo procesas nebus vienakryptis – ne tik mes kažkur judėsime, bet kažkas taip pat ir Lietuvą rinksis.“ Mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į gilesnes emigracinių nuostatų priežastis bei matyti taip pat ir pozityvias šio proceso puses, pavyzdžiui, savirealizacijos galimybių pasirinkimą.

Parengta pagal Eltos, „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenis lą, yra tuo pasinaudoję. Parama būna didelė, jie perka modernią žemės ūkio techniką. Aišku, su tokia technika daug lengviau ir žemę dirbti, ir geresnius derlius gauti“, – teigia laikinoji Joniškėlio I.Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos direktorė Jūratė Jovaišienė.

Pernai jaunųjų ūkininkų ūkiams įkurti prašoma parama viršijo skirtą sumą, todėl Žemės ūkio ministerija informuoja, kad dabar ji gali būti skiriama tik Europos Komisijos pritarimu.

Tačiau ūkininkai, dvejus metus turintys ūkius, gali tikėtis paramos jiems modernizuoti. Pirmenybė bus teikiama gyvulininkystei. Pirmą kartą paramos technikai įsigyti gali prašyti ir cukrinių runkelių augintojai.

LRT inf.

O to daryti be profesinio išsilavinimo, kaip ir gauti Europos Sąjungos paramą ūkiui, neįmanoma, praneša LTV „Panorama“.

Kone pusė Igno Karpio žemės ūkio mokyklos studentų renkasi žemdirbiškas specialybes. Kas trečias besimokantis žada perimti tėvų ūkius arba kurti savus. „Kam ta Ispanija, kai pas senelius ūkį reikia kelti. Manyčiau, kad Lietuvoje geriausia, savas ūkis, svarbiausia – gerai apmąstyti viską“, – sako trečiakursis Žilvinas Paškevičius. „Ir Lietuvoje dirbant galima užsidirbti, kad ir pieno ūkyje, tik reikia dirbti“, – įsitikinęs trečiakursis Rokas Guobužas.

Pedagogai sako, kad modernėjant ūkiams ir stiprėjant konkurencijai jaunimui trūksta žinių. „Jie mokosi ne tik agronominių dalykų, mechanizacijos. Ypač svarbi vadyba, nes dabartinės krizės sąlygomis ūkininkas turi mokėti labai gerai skaičiuoti“, – tvirtina Joniškėlio I.Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos augalininkystės dėstytojas Arvydas Arlauskas.

Pernai jaunųjų ūkininkų ūkiams įkurti prašoma parama viršijo skirtą sumą. „Nori susipažinti su naujesne Raimundo Šuikos nuotrauka

6

Gimtasis kraštas

Sportas

Jonas Kazlauskas:

reiklus treneris, geras senelis Legendinis Lietuvos krepšinio treneris, praeityje puikus krepšininkas J.Kazlauskas ilgai prisimins 2011 m. vasario mėnesį.

Būtent vasarį trenerio duktė pagimdė pirmąjį anūką, o vienas galingiausių ir, ko gero, turtingiausių Europoje krepšinio klubas, daugkartinis Rusijos čempionas Maskvos CSKA pakvietė J.Kazlauską vadovauti šiai komandai.

Rytis BURNECKAS

Dovanų – diržas su penkiakampe žvaigžde Naujasis Maskvos CSKA krepšinio klubo strategas J.Kazlauskas iš prisistatymo žiniasklaidai grįžo su lauktuvėmis. Dienraščio „Sovietskij Sport“ korespondentas lietuviui padovanojo odinį karinį diržą su masyvia sagtimi, kurioje pavaizduota penkiakampė žvaigždė – Raudonosios armijos simbolis. „Jį gali tekti panaudoti treniruotėse, jeigu žaidėjai manęs neklausys, – nusišypsojo dovaną išvydęs J.Kazlauskas. – Profesionalams kartais irgi prireikia diržo.“ Paklaustas, ar ketina jauninti komandą ir atsisakyti veteranų paslaugų, J.Kazlauskas konkrečių planų nepateikė: „Duokite man šiek tiek laiko susipažinti su komanda. Šią vasarą baigiasi keturių vyresnių mūsų komandos žaidėjų kontraktai. Tačiau nesutinku, kad 30 metų sulaukusiam krepšininkui jau reikia ieškoti pamainos. Pasiliksiu tuos, kurie norės žaisti komandoje ir kausis už jos garbę.“ Lietuvos krepšinio specialistas pakartojo prieš kelias savaites Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto Rusijos dienraščiui „Sport Express“ išsakytas mintis. Anot naujojo CSKA stratego, vietiniai žaidėjai stengiasi labiau nei legionieriai,

todėl ateityje elitinis Rusijos klubas stengsis jų į komandą pritraukti kuo daugiau. „Norėčiau, kad mūsų komandoje žaistų visi geriausi Rusijos krepšininkai. Pasižiūrėkite – Atėnų „Panathinaikos“ marškinėlius vilki labai daug pajėgių graikų, klubui „Barcelona“ atstovauja geriausi ispanai. Žinote, kodėl? Todėl, kad vietiniai žaidėjai aikštėje atiduoda visą širdį.

Jie eina į aikštę ne vien dėl pinigų, bet ir dėl klubo. Norėčiau, kad taip būtų ir mūsų ekipoje“, – pažymėjo J.Kazlauskas.

Tiesa, debiutas Lietuvos krepšinio specialistui buvo kiek apkartintas – Rusijos vyrų krepšinio čempionate nugalėtojos titulą ginanti Maskvos CSKA komanda svečiuose 68:74 pralaimėjo Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipai.

Rusų pagyros lietuviui Maskvos CSKA klubo prezidentas Andrejus Vatutinas labai draugiškai atsiliepė apie J.Kazlauską: „Klubo valdyba labai ilgai ir atidžiai svarstė, kokią naudą ir žalą galėtų suteikti naujasis treneris, kai iki sezono pabaigos lieka vos trys mėnesiai. Šiuo metu naujasis treneris galėtų padaryti du dalykus: gerinti komandos žaidimą ir burti naują ekipą. Prisijungęs prie CSKA Jonas turės laiko suprasti žaidėjų galimybes.

Labai rimtai žvelgiame į komandos

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54) Kauno „Žalgirio“ komandą. 1998 m. jis su Kauno klubu iškovojo Europos taurę ir pelnė kelialapį į Eurolygą, o po metų čempionate laimėjo Sidabrinį krepšį.

Niekada nesakyk niekada

tiek laisvų dienų!.. Aš jo taip niekada nevadinčiau. Arba galbūt krepšininkas turi rimtų problemų. Bet dar kartą sakau – reikia su visais pasikalbėti, viešai išsakyti tas problemas ir visiems viskas bus aišku. Nereikia žaidėjų daryti priešais, jeigu jie vieną kitą vasarą negali atvykti ir padėti rinktinei.“ Pastaruoju metu kalbama, kad Lietuvos rinktinę būtina atnaujinti, kad turi įvykti kartų kaita, bet lyg ir nesiryžtama to daryti. Ar nevėluojame su ta kartų kaita, juolab kad jau ir Europos krepšinio čempionatas Lietuvoje ant nosies. J.Kazlauskas turi šiuo klausimu tvirtą nuomonę: „Kas iš to, kad daug ir gražiai šnekame, bet ką darome? Žinoma, rinktinėje turi žaisti stipriausieji. Jeigu jie atvažiuoja – turi žaisti. Yra aibės draugiškų rungtynių, kitų momentų, kai reikia jaunus žaidėjus įtraukti ir pasižiūrėti, ką jie sugeba.

O jiems pabandyti žaisti petys į petį su stipriausiais rinktinės krepšininkais – neįkainojama patirtis. Išbandyti jaunus žaidėjus, galvoju, reikėjo kur kas anksčiau, nes kai kurie jų išbandomi pavėluotai. Gal tada reikia kitus išbandyti – dar jaunesnius. Aš nemanau, kad 24 m. ar 25 m. žaidėjas yra jaunas. Jaunas yra iki dvidešimties metų.“

J.Kazlauskas yra vadovavęs trijų valstybių nacionalinėms vyrų rinktinėms: Lietuvos, Kinijos ir Graikijos.

Lygindamas patirtį ir darbą skirtingose šalyse, jis prisipažįsta, kad įdomiausia buvo dirbti su Lietuvos rinktine: „Kai kuriuos žaidėjus pažinojau nuo mažens, treniravau dar nuo jaunumės. Aš pats buvau dar gana jaunas treneris, man buvo įdomu dirbti su jais, kartu su krepšininkais augau pats, augo ir komanda“.

J.Kazlauskas abejoja, ar dar kartą imtų vadovauti Lietuvos rinktinei: „Sunkiai tai įsivaizduoju. Ne dėl to, kad esu užsispyręs ar dar kažkoks. Yra daug jaunų trenerių, kurie žino Tapo senelės padėjėjas Martyno Vidzbelio nuotrauka situaciją geriau už mane. ateitį, todėl analizavome dabartinę Žinote, aš penkerius metus dirbau Sulaukęs pirmojo anūko, vienas specialistų rinką bei galimą jų pasi- Kinijoje, keturis sezonus – Grai- geriausių Lietuvos krepšinio speciarinkimą vasarą. Jonas – labai patyręs kijoje, todėl kai kurių jaunų žaidė- listų J.Kazlauskas laimingas. Jam tai – ir motyvuotas treneris, žymus dėl savo jų nepažįstu, nelabai esu matęs, kaip naujos pareigos, kuriomis pasirūpigebėjimo subalansuoti ekipos žaidi- jie žaidžia. Nors, kaip sakau, niekada no duktė. Tiesa, pasidžiaugti gimusiu mą. Jis moka dirbti su jaunimu.

Benediktu J.Kazlauskui artimiausiu nesakyk niekada“.

Jonas turi daug patirties dirbdametu nebus kada, nes kai tik tapo mas tobulėjančioje komandoje. La- Kas yra jaunas? stipriausio Rusijos klubo Maskvos bai svarbu ir tai, kad jis laisvai kalba CSKA treneriu, išvyko dirbti.

Iki šiol treneris šeimoje buvo vierusiškai bei angliškai. Be to, mus paJ.Kazlauskas į klausimą, ar galipirko jo noras dirbti Maskvos CSKA ma kaltinti krepšininkus, kurie atsi- nintelis vyras. Su vienmete žmona klube.“ sako atstovauti rinktinei, patriotiš- Otilija jis užaugino dukteris Jurgitą kumo stoka, atsakė taip: „Kaip gali ir Miglę, o 2008-ųjų vasarą sulaukė būti patriotiškumo stoka, jeigu žai- anūkės Emilijos. Įspūdingi sportiniai dėjas Lietuvos rinktinei atstovauja „Jonas džiaugėsi, kad gimė berniupasiekimai dešimt metų ir vieną kartą sako: „Ži- kas, nes bus ne tik močiutės, bet ir sePastaruosius kelerius metus note, paskutinį sezoną patyriau dvi nelio padėjėjas. Berniukas galės ne tik J.Kazlauskas netreniravo jokio klu- tris traumas, jau nebelaiko mano ke- lapus grėbti, bet ir malkas skaldyti“, – bo. 2009–2010 m. jis dirbo Graiki- liai, raumenys. Būtų labai gerai nors juokėsi O.Kazlauskienė. jos nacionalinės komandos strategu ir vieną sezoną pailsėti...“ Tai ką, mes 57 cm ūgio ir 4 400 g svorio anūLenkijoje vykusiose Senojo žemyno jį vadinsime ne patriotu? Tada kas ką strategui dovanojo 28 metų jaunėlė pirmenybėse padėjo iškovoti bron- mes esame? Jis atidavė tiek vasarų, duktė Miglė su žentu Vaidu. zos medalius.

Praėjusiais metais pasaulio čem- Jono Kazlausko karjera pionate Graikijos rinktinė pasirodymą baigė jau aštuntfinalyje, o šalies • LKL čempionas 1995, 1996, 1997, 1999, 2002 m.; • Saportos taurės laimėtojas 1998 m.; krepšinio federacija sutarties su lie• Eurolygos čempionas 1999 m.; tuviu nepratęsė.

2004–2006 m. J.Kazlauskas dir- • NEBL laimėtojas 1999, 2002 m.; bo Pirėjo „Olympiakos“ komandos • Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 2000 m.; • Lietuvos metų treneris 2002 m.; vyriausiuoju treneriu, 2005–2008 m.

• Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės treneris 1997–2001 m.; stovėjo prie Kinijos nacionalinės ko• Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės trenerio asistentas 2004 m.; mandos vairo, 1997–2001 m. trenira- • Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneris 2005–2008 m.; vo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir • Graikijos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės treneris nuo 2009 m. pradžios; su ja Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse • 1994–2000 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris; iškovojo bronzos medalius.

• 2001–2004 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris; Vienus solidžiausių laimėjimų • 2004–2006 m. Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) vyr. treneris.

J.Kazlauskas pasiekė treniruodamas

R.Berankis dalyvaus Londono olimpiadoje

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Tenisininkas Ričardas Berankis, savaitgalį Taline atstovavęs Lietuvos rinktinei Deviso taurės mače, įvykdė būtiną reikalavimą siekiant kelialapio į 2012 metų Londono olimpines žaidynes.

Kartu su Simona Krupeckaite, Virgilijumi Alekna, Edvinu Krungolcu ir kitais geriausiais Lietuvos olimpiečiais R.Berankis kitąmet jau gali planuoti kelionę į Londoną.

20-metis žaidėjas tapo pirmuoju ša-

lies istorijoje tenisininku, dalyvausiančiu olimpinėse žaidynėse.

Taline vykusiame vyrų teniso komandų Deviso taurės varžybų Europos/Afrikos zonos II grupės pirmojo etapo mače Lietuvos rinktinė 2:3 nusileido Estijos komandai. Paskutiniajame, penktajame, susitikime 18-metis Dovydas Šakinis turėjo pripažinti 22-ejų Jako Poldmos pranašumą – estas laimėjo 6:1, 6:4, 1:6, 6:1. Lietuvos rinktinei dar atstova-

vo R.Berankis ir Laurynas Grigelis.

Pastarasis dėl kelio traumos nebaigė antrojo susitikimo ir toliau mače nedalyvavo. Lietuviai Deviso taurės varžybose estams pralaimėjo visus šešis kartus. Lietuvos komanda dėl išlikimo II grupėje liepos 8–10 dienomis Vilniuje kovos arba su Maroko, arba su Bosnijos ir Hercegovinos tenisininkais. Paskelbtoje naujausioje reitingų lentelėje Lietuvos tenisininkas R.Berankis iš 73-ios vie-

tos nukrito į 74-ą. 20-metis lietuvis turi 638 taškus. 19-metis Laurynas Grigelis (109 tšk.) išliko 382-as, o 18-metis Dovydas Šakinis (5 tšk.) iš 1 091-os pozicijos pakilo į 1 082-ą.

Reitingo lyderiu išliko ispanas Rafaelis Nadalis (12 390 tšk.), antrą vietą užima šveicaras Rodžeris Federeris (7 965 tšk.), o trečiąją – serbas Novakas Džokovičius (7 800 tšk.).

GK, Eltos inf.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Pasaulis

7

Estijoje rinkimus laimėjo centro dešinieji Vida RAČAITĖ Reformų partija, vadovaujama šalies ministro pirmininko Andruso Ansipo, gavo 28,6 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 33 iš 101 mandato parlamente, o jos partnerė koalicijoje „Pro Patria Res Publica Union“ (IRL) laimėjo 23 vietas (surinko 20,5 proc. balsų). Dabar valdančioji koalicija turi 50 vietų.

Premjero „arkliukas“ – euras Ji turi galimybę pakviesti prisijungti prie koalicijos ketvirtoje vietoje likusią Socialdemokratų partiją.

Už ją balsavo 17,1 proc. rinkėjų, tad ji turės 19 mandatų. Tačiau A.Ansipas sakė, kad norėtų toliau dirbti su esama koalicija. Koalicijos partnerės IRL vadovas Martas Laaras pritarė šiai nuomonei. „Turint galvoje rinkėjų parodytą pasitikėjimą, atrodo, GK archyvo nuotrauka kad toliau dirbs dabartinė koalici- 2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o darbo neteko kas penktas dirbantysis. ja“, – sakė jis. Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančio- tuomet, kai Estijos ekonomika svai- A.Ansipo „arkliukas“ rinkimų kovoje. jų pasitikėjimą, nes buvo paskelbta, sios koalicijos partnerės ir socialde- ginančiai augo, ir kai staigiai smuko Tokia rinkimų baigtis laikoma poli- kad jis pinigų rinkimų kampanijai mokratai padidino savo vietų skaičių. žemyn, versdama vyriausybę imtis tinio stabilumo ženklu 1,3 mln. gy- prašė iš Rusijos.

Reformų partija dabar turės dviem griežtų taupymo priemonių. Nuos- ventojų turinčioje šalyje, kurioje nuo Praėjusių metų gale Estijos saumandatais daugiau, IRL – keturiais, o mukio laikotarpiu A.Ansipo vyriau- tada, kai 1991 metais subyrėjusį So- gumo policija KAPO išplatino inforsocialdemokratai – net devyniais. sybei pavyko apsieiti be tarptautinės vietų Sąjungos komunistinį režimą maciją apie tai, kad dabartinis Talino Priešingai nei airių rinkėjai, ku- finansinės pagalbos, priešingai nei pakeitė vakarietiška demokratija, nė meras (tautos atgimimo laikotarpiu rie praėjusį mėnesį už nesėkmingą kaimyninei Latvijai. Ji apkarpė at- vienai vyriausybei dar nepavyko iš- buvęs Liaudies fronto lyderis) paprašė ekonominę politiką nubaudė savo lyginimus valstybės tarnautojams ir dirbti visą kadenciją.

Rusijos geležinkelių vadovo buvusio KGB generolo Vladimiro Jakunino vyriausybę, estai neprarado pasiti- padidino kai kuriuos mokesčius, kad kėjimo premjero A.Ansipo koalicija. sumažintų deficitą, kuris šiuo metu Rusiški pinigai skirti 1,5 mln. eurų ortodoksų cerkvei Kaip ir Estijoje, parlamento rinkimus yra vienas mažiausių tarp 27 ES valsTalino rusakalbių rajone Lasnamepraeitų metų spalio mėnesį Latvijo- tybių. Krizę Estija pasitiko turėdama Stipriausia opozicinė Centro par- ja pastatyti. Saugumo informacijoje je taip pat laimėjo valdanti premjero apie 6 mlrd. litų rezervą, kurį sukau- tija po rinkimų neteko 3 mandatų buvo parašyta, kad dar 1,5 mln. eurų Valdžio Dombrovskio koalicija. Šių pė gerais laikais nešvaistydama pinigų ir dabar turės tenkintis 26 vietomis iš V.Jakunino E.Savisaras neva prašęs dviejų Baltijos šalių rinkėjai pareiškė papildomoms socialinėms išmokoms. parlamente, o žalieji ir populistinė savo partijai paremti. E.Savisaras tai pasitikėjimą valdžia, kad ir skausmin- Todėl Estijai nereikėjo skolintis – jai Liaudies sąjunga neteko visų turėtų neigė. Tačiau cerkvės statybai pinigai gai vedančia šalis iš krizės. pasisekė ne tik lengviau iškopti iš kri- vietų parlamente. Opozicijos lyderis iš V.Jakunino vadovaujamo AndreEstijoje centro dešiniosios poli- zės, bet ji šių metų pradžioje įsivedė Centro partijos pirmininkas Edga- jaus fondo (Fond Andreja Pervozvantinės jėgos prie šalies vairo stovėjo ir eurą. Euro įvedimas ir buvo premjero ras Savisaras prarado dalies gyvento- novo) buvo duoti.

Libijoje tvyro kraujo kvapas

Trečią savaitę Libijos pietuose vyksta susirėmimai tarp maištininkų ir Muamarui Kadafiui pavaldžių pajėgų. EPA-Eltos nuotrauka

Kovo 11-ąją skubiai šaukiamas Europos Vadovų Tarybos neeilinis posėdis Briuselyje, kuriame bus svarstoma, kaip apsaugoti Europą nuo neigiamų Libijos pilietinio karo pasekmių.

Libijos valdžia paskelbė, kad tiems, kurie sulaikys ir išduos oficialiajam Tripoliui opozicinės Pereinamosios nacionalinės tarybos (PNT) vadovą šeichą Mustafą Abdelį Džalilį, bus išmokėta 400 tūkstančių dolerių premija.Tai pranešė Libijos valstybinė televizija.

Kalbėdamas savo šalininkams, Libijos lyderis Muamaras Kadafis pavadino PNT „saujele išdavikų“ ir apkaltino ją siekiant atiduoti antrąjį pagal dydį šalies miestą Bengazį į Didžiosios Britanijos rankas(taip

matyt M.Kadafis išliejo savo pyktį dėl britų karinio laivyno perimtų 119 mln. eurų, gabentų krovininiu laivu). Pasak M.Kadafio, Libijos priešai rezga sąmokslą, kad „pavergtų šalies liaudį ir pavogtų jos revoliuciją“.

ES turėtų pripažinti Libijos nacionalinę tarybą, suformuotą maištininkų Libijos rytuose, kaip teisėtą šalies valdymo instituciją, pareiškė tarybos krizių komiteto vadovas. „Mes raginame, kad laikinoji nacionalinė taryba būtų pripažinta kaip teisėta šalies valdžia, atstovaujanti Libijos gyventojams“, – žurnalistams Strasbūre teigė Mahmudas Džebrilas. Europos Parlamentas per plenarinę sesiją Strasbūre kaip tik svarstė Libijos krizę.

Jau trečią savaitę Libijos pietuose vyksta susirėmimai tarp maištininkų ir Muamarui Kadafiui pavaldžių pajėgų dėl šios šalies dalies kontrolės. Tačiau M. Džebrilas atmetė užsienio pajėgų karinio įsikišimo galimybę. „Tai net nesvarstytina“, - teigė jis.

Muamaras el Kadafis surengė oro ataką prieš sukilėlių užimtus miestus. „Al Jazeera“ televizijos tinklalapyje skelbiama, kad Libijos saugumo pajėgos, kurios lojalios M. el Kadafiui, žudo net savo kolegas, kurie atsisako šaudyti sukilėlius.

Grupė opozicionierių, veikiančių į vakarus nuo Tripolio, televizijai esą perdavė nuotraukas, kuriose užfiksuoti sušaudyti saugumo pareigūnai.

Tuo pat metu M. el Kadafis pasiū-

lė opozicijai sėsti prie derybų stalo.

Taip pat sukilėliams pasiūlė sušaukti parlamentą ir pasiekti kompromisą, pagal kurį jis galėtų nutraukti kovą ir pasitraukti iš valdžios, jei gautų garantijų, kad nei jis, nei jo šeima nebus persekiojami ir turės neliečiamybę. Libijos nacionalinė taryba, vienintelė įstatymais paremta valdžia šalyje, kurią įkūrė šalies opozicinės jėgos, tokį kompromisą pavadino neįmanomu, nes tada M. el Kadafis pasitrauktų „garbingai iškelta galva“, o tai įžeistų šalies žmones, kurie nukentėjo dėl diktatoriaus kaltės. Kovo 7 dieną per nacionalinę Libijos televiziją, kurią kontroliuoja M. el Kadafio šalininkai, prabilo buvęs šalies ministras pirmininkas Azusas al Talchis. Jis paragino sukilėlius pradėti derybas, nutraukti kraujo praliejimą ir neleisti, kad į Libijos vidaus reikalus imtų kištis užsienis. Savo ruožtu sukilėliai pareiškė, kad dialogas galėtų prasidėti tik tokiu atveju, jei M. el Kadafis atsisakytų valdžios.

JAV nusprendė suteikti dar 15 milijonų dolerių humanitarinę pagalbą Libijai, kur M. el Kadafio kariuomenė jėga slopina liaudies veiksmus. Tai pareiškė prezidentas Barakas Obama. Pasak jo, JAV ir jų sąjungininkės iš NATO „svarsto visus veiksmų variantus, taip pat ir karinius“, kad būtų užkirstas kelias smurtui Libijoje. B.Obama pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad M. el Kadafis turi atsisakyti valdžios.

GK,Eltos inf.

Vasario 19 d., likus vos dviem savaitėms iki rinkimų, V.Jakuninas su šventikų ir savo fondo atstovų delegacija E.Savisaro kvietimu atvyko į Taliną pašventinti naujosios cerkvės kryžiaus.

Kai paaiškėjo finansiniai E.Savisaro ryšiai su Kremliui artimu V.Jakuninu, Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, jog niekada E.Savisarui nepaves formuoti vyriausybės. O premjeras A.Ansipas pridūrė, kad jo Reformų partija nebendradarbiaus su Centro partija – nesudarys koalicijos.

E.Savisaras atkirto, kad valdančiosios partijos šiuo skandalu mėgina lošti „rusų“ korta per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

Balsavo ir internetu Rinkėjų aktyvumas Estijoje įspūdingas. Dabar balsavo 63,61 proc. rinkėjų. Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti ir internetu. Estijos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad 2011 metų parlamento rinkimuose elektroniniu būdu balsavo 140 846 žmonės, t. y. beveik 25 proc. visų rinkėjų. 1,3 mln. gyventojų turinti šalis pelnytai vadinama E-stonia.

2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o darbo neteko kas penktas dirbantysis. Dabar vėl pradėjęs augti eksportas tapo pagrindiniu šalies ekonomikos atsigavimo varikliu. Ėmė mažėti nedarbas, tačiau šiuo metu jis vis dar siekia 14 proc. ir yra vienas didžiausių ES.

Teismas atidedamas Buvusio Prancūzijos prezidento Žako Širako (nuotraukoje) teismo procesas atidedamas iki birželio.

Teisėjas nusprendė bylos nagrinėjimą tęsti birželio 20 dieną.

78 metų Ž.Širakas yra pirmasis Prancūzijos vadovas, stojęs prieš teismą. Jam pateikti kaltinimai dėl korupcijos, kai jis buvo Paryžiaus meras (1977–1995). Ž.Širakas kaltinamas mokėjęs atlyginimus savo draugams už pareigas merijoje, kurios net neegzistavo. Teigiama, kad Ž.Širakas tada merijoje įdarbino ir mokėjo algas 25 partijos draugams bei šeimos nariams, nors jie čia niekada nedirbo. Jei bus nuteistas už piktnaudžiavimą valdžia ir valstybės lėšų švaistymą, buvusiam prezidentui grės iki penkerių metų kalėjimo bausmė ir 150 tūkst. eurų bauda.

Ilgą laiką Ž.Širaką nuo kaltinimų saugojo teisinis imunitetas.

GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

8

Gimtasis kraštas

Didelę keliaujančiųjų dalį sudaro ir ratuoti studentai, kurių dažnas į gimtuosius kraštus grįžta bent kartą per mėnesį.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Ilgieji savaitgaliai išjudina Lietuvos kelius Vismantas ŽUKLEVIČIUS Artėjanti Kovo 11-oji Lietuvos gyventojams dovanos net 3 laisvas dienas. Daugelis jau suplanavo, kaip praleis ilgąjį savaitgalį. Šalies keliuose neabejotinai padidės eismo intensyvumas. Tik mūsų visų supratingumas ir atsakomybės jausmas gali užkirsti kelią skaudžioms nelaimėms keliuose.

Automobilių spūstys – sostinės kasdienybė Vilniečiai ir miesto svečiai jau pavargo piktintis transporto spūstimis. Susisiekimo problema mieste – viena opiausių. Kiekvieną rytą maždaug nuo 7 iki 9 valandos ir vakare nuo 16.30 iki 18 val. miestas sustingsta transporto kamščiuose.

Dar prastesnis vaizdas būna penktadienio popietę ir sekmadienio vakarą. Vos įpusėjus penktadieniui, iš sostinės traukte traukia milžiniškos eilės mašinų. Vilniečiai savaitgalį vyksta į kaimo sodybas, vasaros metu – į sodus arba prie vandens telkinių. Ypač populiarios vienos dienos išvykos į netoliese esančius Trakus ir sanatorijas Druskininkuose ar Birštone.

Didelę keliaujančiųjų dalį sudaro ir ratuoti studentai, kurių dažnas į

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Kelyje

gimtuosius kraštus grįžta bent kartą per mėnesį. Vilniuje gyvenantis Justinas pastebi, kad švenčių dienomis vairuotojai atsargesni, vairuoja lėčiau. „Didelės automobilių spūstys susidaro prieš šventes ir po jų, tačiau tokia situacija sostinėje – kiekvieną savaitgalį“, – sako iš Kupiškio kilęs vaikinas. Penktadienį automobilių spūstys susidaro prie išvažiavimų iš miesto, o sekmadienį nutįsta eilės norinčiųjų grįžti į sostinę.

Negaiškite kamščiuose Šventinės dienos ir ilgieji savaitgaliai išjudina ne tik sostinės gatves, bet ir visos Lietuvos kelius. „Per mirusiųjų pagerbimo dienas eismo kryptys jau iš anksto žinomos. Automobilių eilės nusidriekia keliuose į kapines. O per ilguosius savaitgalius, tokius kaip Kovo 11-osios, vairuotojų judėjimo kryptys labai nevienodos, tad spūsčių išvengiama“, – sakė Justas Pundza, Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos biuro analizės, planavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas. Šiauliuose didžiausios automobilių spūstys fiksuojamos ne tik prieš didžiąsias šventes, bet ir rudenį, miestui švenčiant savo gimtadienį.

VPK kelių policijos valdybos statistikos ir analizės grupės specialistas Gytis Žilinskas pataria vengti važiuoti tuo laiku, kai masiškai išvažiuojama ar įvažiuojama į miestą. „Tą laiką siūlyčiau skirti visiems kitiems darbams. Apsipirkite prekybos centruose, įsipilkitę degalų, prisipūskite padangas“, – vairuotojams pataria G.Žilinskas. Svarbu kantriai palaukti, kada keliai taps tuštesni, o ne keiksnoti sėdint sausakimšose gatvėse.

Spūstys gatvėse kyla ne tik skubant grįžti į namus ar išvažiuoti iš miesto.

Pavargę vairuotojai – neatidūs Ilgąjį savaitgalį išskirtinių automobilių spūsčių neprognozuoja ir pajūrio pareigūnai, tačiau eismo kontrolė bus stiprinama. „Klaipėdos mieste automobilių spūstys priklauso nuo sezoniškumo. Vasaros mėnesiais atvyksta daugiau ratuotų poilsiautojų, vyksta įvairūs ren-

giniai, tad ir spūsčių bei skaudžių eismo įvykių – neišvengiamai daugiau“, – sakė Ričardas Kačinas, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio vadas.

Pasak R.Kačino, švenčių dienomis kelių policijos pareigūnų patruliavimas Klaipėdoje yra sustiprinamas, nes vis dar pasitaiko nedrausmingų vairuotojų, norinčių sėsti už automobilio vairo išgėrus, taip rizikuojant ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybėmis, sveikata bei turtu.

Laikinojoje sostinėje prieš šventes sudėtingiausios eismo sąlygos susidaro Žemaičių plento nuokalnėje, ant P.Vileišio tilto, Pilies žiede ir Savanorių prospekte. „Eismo įvykių padaugėjimą lemia pablogėjusios eismo sąlygos. Be to, vakare vairuotojai būna pavargę po darbo dienos ir mažiau atidūs arba skuba greičiau įveikti spūstis“, – sako Kauno AVPK Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis.

Pasak R.Abugelio, didžiausią nerimą kelia chuliganiškas vairavimas ir piktybiškas Kelių eismo taisyklių nepaisymas.

Spūstys gatvėse kyla ne tik skubant grįžti į namus ar išvažiuoti iš miesto. Štai kovo 8-ąją vyrai skubėjo pirkti gėlių savo kolegėms, draugėms ir žmonoms. Dėl to Vilniaus Savanorių prospekte, kuriame įsikūręs gėlių turgus, buvo susidariusi didelė spūstis nuo Gerosios Vilties žiedo iki pat centro. Spūstis užsilaikė iki 10 val. Kaune ir kituose miestuose spūsčių dėl norinčiųjų pirkti gėlių neužfiksuota.

Pasak policijos pareigūnų, skaudžiausi eismo įvykiai įvyksta ne šventiniu laikotarpiu. Prieš šventes, esant didelėms automobilių spūstims, neviršijamas greitis, tad avarijos būna nedidelės. O važiuodami tuščiais keliais vairuotojai dažnai mėgsta labiau nuspausti greičio pedalą. Piktnaudžiavimas greičiu neretai baigiasi tragiškomis avarijomis.

Kad šventinių laisvadienių nesugadintų sugaištas laikas spūstyse ar nelaimės keliuose, specialistai pataria keliauti anksčiau arba vėliau nei susidaro spūstys, t. y. anksti ryte arba dieną. Vairuotojai raginami nepamiršti laikytis visų saugumo priemonių ir kelionę planuoti iš anksto.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Pastaruoju metu draudikai iš vairuotojų, apdraudusių savo transporto priemones, sulaukia rekordinio pranešimų skaičiaus apie patirtus nuostolius eismo įvykiuose.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Pasak mobiliojo autoserviso vadovo, šaltuoju metų laiku padaugėja remontuojamų dyzelinių automobilių, kurie nėra atsparūs minusinei temperatūrai. „Dažniausiai mes atliekame automobilio variklio diagnostiką, nustatome gedimus, remontuojame ir keičiame degalų siurblius, rečiau – pakabas, keičiame alyvas ir padangas“, – sakė A.Maščinskas.

Automobilių gedimai šaltuoju metų laiku priklauso nuo variklio

tipo (benzininis ar dyzelinis). „Automobiliams su benzininiais varikliais šaltukas didelių problemų nepridaro. Dažniausiai problemos kyla dėl akumuliatoriaus baterijos, priekinio stiklo apiplovimo ir valymo sistemos, salono filtro“, – teigė UAB „Autotoja“ popardavimų departamento direktorius Vytautas Pekarskis.

Spaudžiami milžiniškų mokesčių už būsto šildymą, šalies gyventojai stengiasi sutaupyti ribodami kitas

• Stebėkite oro slėgį padangose. Šaltuoju metu padangų kamerose atvėsęs oras užima mažiau vietos – slėgis būna mažesnis nei turi būti.

Ypač didelis skirtumas susidarys, jei padangas pripūsite esant nulinei temperatūrai, o po kelių dienų oras labai stipriai atvės. Rekomenduotinas padangų slėgis dažniausiai būna nurodytas lentelėje ant degalų bako dangtelio vidinės pusės.

• Neskubėkite keisti padangų. Iki balandžio 1 d. šalies keliuose privaloma važiuoti su žieminėmis arba universaliomis padangomis. Vasarinių padangų guma paspaudus šaltukui sustingsta, todėl blogėja sukibimas su keliu, ilgėja stabdymo kelias, automobilis tampa nestabilus. Įvykus eismo įvykiui, netinkamomis padangomis važiavęs vairuotojas rizikuoja prarasti teisę į žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės.

Grūstys dėl gėlių

Vairuotojai taupo, garažų meistrai klesti Nuo kelių dangos greitai tirpsta sniegas, formuojasi klastingos balos. Net budriausias vairuotojas rizikuoja įvažiuoti į po vandeniu pasislėpusią duobę ir sugadinti automobilį.

Pastaruoju metu draudikai iš vairuotojų, apsidraudusių transporto priemonių draudimu, sulaukia rekordinio pranešimų skaičiaus apie eismo įvykius. Kaune vairuotojai labiausiai kenčia dėl netvarkomų kelių. Antrame pagal dydį šalies mieste net 30 proc. visų eismo įvykių įvyksta dėl duobėtų gatvių. Sostinėje netvarkingi keliai sukelia kiek mažiau – 20 proc. – eismo įvykių. „Pastebėjome, kad pastaruoju metu atsiranda užsakymų dėl blogos kelių dangos. Atvežami automobiliai su prakirstomis ar nuleistomis padangomis“, – pasakojo UAB „Proksas“ direktorius Aušvydas Maščinskas.

Žiema išėjo, automobilių kaprizai liko

išlaidas, taip pat ir skiriamas automobiliams. „Žmonių taupymą pastebime jau keletą metų. Mūsų nuomone, klientų taupumo „dugnas“ yra pasiektas. Tai mes matome pagal dabartinę techninę automobilių būklę – remontuojama tik tiek, kad suktųsi ratai. Taip elgiasi ne tik asmeninių transporto priemonių savininkai, bet ir juridinių asmenų automobilių vairuotojai“, – sakė autoservisų tinklo „Kemi“ direktorius Žygimantas Tubutis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

• Permainingų orų metu benzino bakuose pravartu palikti kuo daugiau degalų. Kuo jų daugiau bake, tuo mažiau jame kaupiasi drėgno oro, galinčio virsti ledu. Naktį užšalęs, dieną, veikiant automobiliui, ledas tirpsta, ir susidarę garai gali sugadinti visą sistemą.

• Pavasarį Lietuvoje dažnas gamtos reiškinys – šlapdriba. Pasirūpinkite gerais valytuvais, nes jie labai svarbūs eismo saugumui. Naktį orui atšalus automobilius sukausto šerkšno arba ledo apklotas. Kad nereikėtų liaudiškomis priemonėmis šildyti neatsidarančių durų, neužmirškite specialiu skysčiu ištepti automobilio durų gumų ir spynelių.

• Šaltu varikliu važiuoti sunkiau – tepalas sustingęs, sunkiai jungiasi pirma pavara, iš ortakių į saloną pučia šaltas oras. Patariama užvedus automobilį, pirmas 10 minučių važiuoti lėčiau, neįsibėgėti, kol variklis neįšilo iki darbo temperatūros. Taip pat pravartu kelyje rasti saugią vietą paspausti stabdžius, kad ir jie greičiau įšiltų.

GK inf.

Ž.Tubutis pabrėžė, kad laiku neatliktas remontas gali turėti neigiamų pasekmių naudojant automobilius. „Eksploatuodami netvarkingas transporto priemones, rizikuojame ne tik savo saugumu, bet ir aplinkinių vairuotojų bei pėsčiųjų gyvybėmis“, – įspėjo Ž.Tubutis.

Kauniečiai remontininkai taip pat pastebi vairuotojų taupumą. Dalis klientų ieško techninės pagalbos privačiuose garažuose įsikūrusiose mažose įmonėse. Jų savininkai ir darbuotojai džiaugiasi, o kiti autoservisai dėl to kaltina draudimo kompanijas.

Pasak autoserviso „Proksas“ direktoriaus, vairuotojai jau atsikando nekokybiškai dirbančių „garažinių“ darbo vaisių, tad vis labiau linksta sumokėti brangiau, bet gauti išsamią konsultaciją ir paslaugas su garantija. A.Maščinskas vairuotojams pataria autoservisą rinktis atsakingai, kaip sau gydytoją. „Kaune vairuotojai tapo atsargesni, neretas šaltuoju metu automobiliu nesinaudoja arba mažiau važinėja“, – sakė laikinojoje sostinėje įsikūrusio autoserviso specialistai, per savaitę vidutiniškai suremontuojantys 120 automobilių.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

9

Kelionės džiugina, grūdina ir neleidžia pasenti Irena Starošaitė Lietuvos scenoje jau dvidešimt metų, bet jos, rodos, neveikia laikas. Nemenksta charakteringo balso savininkės ir gerbėjų būrys.

Barbora BERNOTAITĖ

Svajojo tapti oro gimnaste

Jos koncertai gausiai lankomi, pasirodymų pageidauja renginių organizatoriai nuo Klaipėdos iki Visagino. I.Starošaitė nuo vaikystės įpratusi daug keliauti. Jos tėvai buvo cirko artistai, tad judėdama iš miesto į miestą ji pakeitė apie penkiasdešimt mokyklų. Toks gyvenimas užgrūdino moters charakterį. Šiandien Irena – jauna, žavinga, energinga, Lietuvos muzikos pasaulyje vietą užsitarnavusi atlikėja. Moters šeima – viena iš nedaugelio laimingų įžymybių santuokų.

Galbūt todėl, kad neleidžia kurti apie save mitų ir gandų?

41 metų sulaukusios jaunatviškos moters manymu, grožį lemia ne tik kasdienė kūno priežiūra, bet ir dvasinė būsena. Jei žmogus gyvenime daro tai, ką liepia širdis – vidinis grožis atsispindi išorėje.

Su tėvais daug keliavote, pakeitėte, rodos, penkiasdešimt mokyklų. Ar linkėtumėte tokios vaikystės sūnui?

Nieko blogo nematau. Judėti buvo labai naudinga. Tuomet lengviau prisitaikai prie bet kokio kolektyvo. Kai esi vaikas, įvertini paprastus dalykus, atsiranda vis naujų draugų. Skirtingose mokyklose buvo skirtinga tvarka.

Atvažiavęs į vieną miestą pamatai, kad šią programą jau esi išmokęs, nes senojoje mokykloje mokė greičiau. Tuomet viską esi girdėjęs ir mokytis labai paprasta. Kitame mieste gali būti atsilikęs nuo programos, tačiau mokytojai į tai žiūri atlaidžiai, griežtai nebaudžia, padeda pasivyti. Be to, kelionės reikšdavo bent dvi ar tris atostogų dienas kas mėnesį, o vaikui poilsis – maloniausias dalykas.

Geriausias sportas – daug koncertų Kokia jūsų jaunystės paslaptis?

Scenoje esate jau dvidešimt metų, tačiau jūsų išvaizda – nepriekaištinga.

Negąsdinkite su tais skaičiais! Spėju, kad mano paslaptis – muzika, kurią myliu. Kai darai tai, kas patinka, ir dėl darbo jautiesi gerai, atsiranda dvasinio grožio, kuris „išlenda“ į paviršių, atsispindi akyse.

Ryte atsikėlusi atrodau kaip ir visi, atsikėlę iš lovos. Gyvenime ir šiaip retai dažausi – gal dėl to veido spalva ir išsilaikė.

Ar bijote pasenti?

Ne. Tikriausiai kiekviename amžiuje reikia surasti kažkokių džiaugsmų, tuomet nebijosi nieko.

Kas baisiausia – raukšlės, skausmai, artimųjų netektis?

Senatvėje baisiausia, jei neturi, ką veikti. Skausmai įveikiami, visa kita – pataisoma. Aišku, reikia artimų žmonių. Tačiau, ko gero, baisiausia, jei prarandi norą ką nors veikti.

Visos moterys vienaip ar kitaip stengiasi kuo ilgiau išlikti jaunos.

Kaip tai darote jūs?

Jau ilgą laiką stengiuosi sveikai maitintis. Vis mėginu rasti laiko sportui. Bet, aišku, geriausias sportas tuomet, kai yra daug koncertų ir nėra laiko pailsėti. Viena sportuoti negaliu. Namie bandžiau kvėpybą, tačiau vienai tą daryti neįdomu.

Kur save įsivaizduojate po dvidešimties ar trisdešimties metų?

Bijau spėti. Po dvidešimties metų būsiu labai sena (juokiasi).

Man patinka puikiai susitvarkiusios vyresnės moterys. Jei tokia būsiu ir aš, labai džiaugsiuosi. Jei ir toliau gyvensiu, kaip sakoma, „ant bėgių“, manau, kad taip ir bus. Bet jei jau pajausiu, kad prarandu susidomėjimą, tikriausiai nurimsiu.

Jūsų tėvai buvo profesionalūs cirko artistai, todėl vaikystė turėjo būti labai įdomi.

Kodėl? Tai, kad jie cirko artistai, nereiškia, jog aš visada išsižiojusi žiūrėjau cirko pasirodymus. Žirgai buvo laikomi kažkur toliau, meškos – uždarytos.

Nuolat kraustydamiesi iš vienos vietos į kitą augote dideliame kolektyve.

Taip, buvome viena bendra kompanija – tėvai su vaikais. Kolektyvas nekito, nors kažkokiose laidose girdėjau, kad, seniesiems artistams išėjus, lietuviškas cirkas mirė. Tačiau tai netiesa – darbas vyko. Mano amžinąjį atilsį tėvelis buvo režisierius. Lietuvos cirko programą žmonės labai vertino.

Sakoma, kad jei tėvai yra, pavyzdžiui, dailininkai, vaikai nenori turėti nieko bendro su daile ir bohema. Ar jums, turint galvoje, kad tėvai buvo cirko artistai, neatsirado alergijos scenai? Juk galų gale kaip tik scenoje ir atsidūrėte.

Ne, noras pasirodyti buvo visada.

Norėjau dresuoti ar kokiu kitu būdu atsidurti scenoje – tai man atrodė mistiška. Gal ir būtų buvę geriau, kad būčiau buvusi tinkamo sudėjimo, padirbėjusi daugiau ir tapusi cirko artiste.

Tačiau pradėti dirbti reikia vaikystėje.

Niekuomet nebandėte?

Ne. Mano sudėjimas nelabai tinkamas cirkui.

Kokią sritį cirko scenoje būtumėte pasirinkusi?

Dresuotoja būti nelabai norėjau, bet gimnastės amatas traukė. Labiausiai patiko oro gimnastika.

Karjerą aukotų dėl sūnaus Sūnui – vienuolika. Kai vaikas buvo mažas, spaudai pasakojote, kad jis jūsų pavydi scenai. Ar toks jausmas dar išliko? O gal dabar jau pats norėtų joje atsidurti?

Jau nebepavydi. O scena kol kas jo netraukia. Jei norėtų, galėtų dainuoti, tačiau tai jo nedomina.

Jam labiau patinka kurti muziką kompiuteriu. Kol kas jį domina krepšinis. Vaikas neaukštas, tačiau greitas. Sportas, o ne muzika, yra berniuko aistra nuo pat mažens – pirmasis jo žaislas buvo krepšinio kamuolys.

Ar kada norėjosi dėl sūnaus palikti sceną?

Kartais iš tiesų norisi.

I.Starošaitė visą gyvenimą daro tai, kas jai patinka.

Dainavimas jai suteikia energijos ir gerų emocijų.

„Scenoje esame du atskiri žmonės ir dainuojame perteikdami tas emocijas, kurias jaučiame“, – sako I.Starošaitė.

VRA, Martyno Vidzbelio nuotraukos

Ir dabar? Sūnus juk paaugęs.

Kaip tik dabar. Sūnus užaugo, tačiau žinote, kaip sako: maži vaikai – mažos bėdos. Dabar kaip tik norisi su juo praleisti daugiau laiko. Prižiūrėti, kai ruošia pamokas, nes kartais neturi didelio noro tą daryti. Man svarbiausia, kad šeimoje nebūtų jokių problemų ir bėdų. Todėl kartais norisi ne lipti ant scenos, o pabūti su vaiku. Netrukus ateis paauglystė...

Gal tada tikrai paliksiu sceną!?

41 metų sulaukusios jaunatviškos moters manymu, grožį lemia ne tik kasdienė kūno priežiūra, bet ir dvasinė būsena.

Ant scenos – ne pora Kartu su vyru Žilvinu Žvaguliu, galima sakyti, atstovaujate lietuviškai kultūrai. Dalyvaujate įvairiuose projektuose, dainuojate lietuviškai.

Dabar dainininkai kaip tik nuo to bando pabėgti.

Man labai įdomu daryti tai, ko dar nedariau, dalyvauti, kur nedalyvavau. Naujos užduotys visada patiko. Kai atsiranda projektas, į kurį reikia įdėti labai daug darbo, gyventi tampa įdomiau. O lietuviškai dainuojame todėl, kad angliškai jau atsidainavome. Stebuklus, kuriuos dabar demonstruoja dainininkai, mes jau rodėme su „Studija“ ir kitais.

Buvo laikai, kai užsienyje atlikdavome vien perdainuotas kitų atlikėjų dainas. Gyvename Lietuvoje.

Manau, kad čia žmonės ir dabar nori klausyti ne vien užsienietiškų dainų.

Niekada nedariau lietuviškų versijų dainoms, kurios šiuo metu skamba radijo eteryje. Visada stengiuosi rasti seną kūrinį ir prikelti jį naujam gyvenimui. O smagiausia – atlikti lietuvių kompozitorių ir autorių dainas. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo prodiuserių. Tačiau jei gali į sceną išeiti turėdamas, ką pasakyti – pajunti didžiulę palaimą. Žmonės išgirsta, pajunta ir supranta.

Jūs ir Žilvinas – ilgus metus iš visuomenės akiračio neišnykstanti pora. Kaip jums tai pavyksta? Žmonės kartu neišgyvena dešimties metų ir be nuolat įtampą keliančios žiniasklaidos.

Tiesiog pabėgome nuo visuomenės dėmesio. Nesiafišuojame ir niekam nieko specialiai neaiškiname.

Apie save nekuriame istorijų, nekeliame skandalų.

Koks jausmas koncertuoti su mylimu žmogumi? Ar skiriasi scenoje būti pora ir vaidinti įsimylėjėlius?

Mes scenoje nesijaučiame pora.

Esame du atskiri dainininkai. Nėra taip, kad dainuodami su mylimais žmonėmis atskleidžiame visus jausmus. Scenoje esame du atskiri žmonės ir dainuojame perteikdami tas emocijas, kurias jaučiame.

Publiką užkariauti reikia nuolat Jei jums dabar būtų devyniolika, kaip manote, ar šiuolaikiniame pramogų pasaulyje rastumėte savo nišą?

Manau, kad taip, tiesiog kitokiam skoniui. Muzika vienodėja, bet kiekvienas žmogus yra individualus, tad atrastų sau skirtą vietą.

Klausytumėte širdies ir nedažytumėte plaukų geltonai?

Dabar manau, kad ne, bet kas žino, kaip būtų, jei būčiau devyniolikos. Nors kai buvau jauna, dariau tai, kas man įdomu.

Kuo bandytumėte užkariauti publiką?

Sunku pasakyti, nes lygiai taip pat bandau užkariauti publiką dabar. Nemanau, kad pakeisčiau dainavimo gyvai ir judesio scenoje taktiką. Kitokio pasirodymo tiesiog neįsivaizduoju. Gal gročiau kokiu nors instrumentu? Koncertuose dainuoju gyvai. Kad ir kokia būtų bloga technika, vis tiek dainuoju gyvai.

Neprašau specialiai pranešti žiūrovams, kad būtent jiems paruošiau programą ir dainuosiu gyvai, kaip tai daro kiti atlikėjai.

Ilgai buvote išvykę į Ameriką.

Ką ten veikėte?

Derinome atostogas su viešnage lietuvių bendruomenėje. Koncertavome, kalbėjomės. Buvome ten apie tris savaites. Smagiai pakeliavome.

Kai Niujorke taksistas vežė į oro uostą, net pasijuokė iš mūsų kelionių. Klausė: „Ar ten ir gyvenate, kur dabar skrendate?“, o mes nieko nepaaiškinome apie savo kelionių tikslus ir pasakėme: „Ne, mes dabar nuskrisime į Torontą, o tada keliausime į Las Vegasą.“ Kai atskleidėme maršrutą, jis tepasakė: „O, jūs žinote, kaip išleisti pinigus“. Galvojo, kad šiaip sau trankomės po visą žemyną. „Moters savaitė“

10

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Jaukūs namai

Originalios skrynios, komodos, spintos, indaujos, lovos, kėdės, primenančios senelių ar prosenelių namus, vis dažniau papuošia ir mūsų namus.

Sendinti baldai vietą randa ir kaimo sodybų, ir šiuolaikinių būstų interjere.

Tautinio paveldo produkto sertifikatas baldų gamintojams leidžia gaminti tikslias senų lietuviškų skrynių ir spintų kopijas.

Panevėžiečiai Rita ir Saulius Tėvainiai gaivina senąjį baldžių amatą.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Etniniais motyvais dekoruoti baldai namams suteikia jaukumo

Aparatūrai laikyti pritaikyta raižyta spintelė.

Vida TAVORIENĖ Iš kartos į kartą perduodami protėvių šilumą skleidžiantys baldai ne tik sukuria jaukią namų aplinką, bet ir tampa giminės jungtimi. Tiems, kurie nepaveldėjo tokių baldų, senąjį baldžių amatą gaivinantys panevėžiečiai Rita ir Saulius Tėvainiai siūlo tapti šeimos tradicijų pradininkais.

Pavargo nuo šiuolaikiškų biurų Mažiausiai keturi sluoksniai dažų, sendinimas ir du sluoksniai vaško. Šis medžio apdirbimo procesas papildomas įvairiu tapybiniu dekoravimu, raižiniais. Taip gimsta sendinti dekoruoti ar raižiniais puošti baldai, kuriuos daugybę kartų liečia patyrusių stalių ir profesionalių dailininkų rankos.

Baldai gaminami iš pušies ir juodalksnio. Stalviršiams naudojamas kietesnis medis – uosis, rečiau ąžuolas.

Tad neatsitiktinai sendinti baldai skleidžia šilumą ir kuria nuoširdžią aplinką. „Mes daug dirbame šiuolaikiškuose biuruose, kur vyrauja minimalistinis stilius. Todėl natūralu, kad vis daugiau žmonių grįžta prie klasikos.

Tokiame interjere labai dera sendinti baldai, kuriuos visi sutartinai vadina šiltais“, – teigė R.Tėvainienė.

Pirmi panevėžiečių meistrų pagamintų sendintų baldų pirkėjai buvo

norvegai. O prieš aštuonetą metų Tėvainiams atsivėrė ir lietuvių būstų durys. Tokių baldų gerbėjų ratas vis plečiasi. Kai kurie nuosekliai pildo savo namų interjerą sendintais baldais. „Keletas mūsų užsakovų jau į kelintą būstą veža šio stiliaus baldus.

Juos pritaiko ir butuose, ir sodybose, ir poilsiavietėse“, – aiškino vienetinius baldus gaminančios įmonės bendrasavininkė.

Gaivina baltiškąjį dekoravimą

alais. Tokios dovanos itin džiugina vaikus. Pasitaiko, kad ir bendradarbiai nori kolegoms padovanoti originalią vardinę kėdę ar krėslą. Naujakuriai ant baldų prašo pažymėti bendro gyvenimo pradžios datą. „Kartą močiutė dar negimusiai anūkei užsakė komodą. Visi laukėme jos gimimo ir negalėjome užbaigti darbo, kol nesužinojome mergaitės vardo. Močiutei džiugiai pranešus, kad gimė Austėja, beliko užrašyti inicialą. Ant šios komodos mažylė buvo vystoma. Vėliau jai pagaminome lovą, o dabar ir rašomąjį stalą“, – kurti gražias šeimų tradicijas padeda sendintų baldų meistrai.

Tokie baldai greičiausiai bus perduodami iš kartos į kartą. Rita neabejoja, kad etniniais motyvais dekoruoti baldai turi ir edukacinį poveikį. „Vaikai, augantys namuose, kur yra tautinės simbolikos ir rodomas dėmesys lietuviškoms šaknims, turėtų įgyti stipresnius vertybinius pamatus“, – viliasi R.Tėvainienė.

Klasikiniu rožių raižiniu puošta lova.

Prieš keletą metų ji parengė dailės istorijos edukologijos magistro darbą „Tautinės savimonės ugdymas panaudojant baltišką polichrominį dekorą meninėje baldininkystėje“. „Galime tiksliai nukopijuoti liaudiško dekoro puošybą. Tokiu būdu dažniausiai dekoruojamos skrynios ir spintos. Jos labai tinka kaimo turizmo sodyboms. Pagal regioną, kuriame įsikūrusi sodyba, galima parinkti ir atitinkamus etninius motyvus. Lietuviško taikomojo meno savitumai patrauklūs užsieniečiams“, – neabejoja Rita.

Pernai sendintų baldų gamintojai gavo tautinio paveldo produkto sertifikatą. Suteikta aukščiausia A kategorija leidžia gaminti tiks-

Maždaug pusė pagamintų sendintų baldų keliauja į užmiesčio namus, o pusė papuošia šiuolaikiškai įrengtus būstus.

Pavykę pasendintų ir modernių baldų deriniai sukuria originalią ir jaukią namų erdvę. Neretai derinami modernūs minkštieji krėslai ir pasendintos skrynios, spintos. Rita sako, kad populiariausi Provanso stiliaus baldai, kurių puošyboje vyrauja lauko gėlių dekoras. Baldžių amato gaivintojai dažniau piešia lietuviškas žoleles, kartais papildo lietuviškais užrašais. „Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriame baltiškajam polichrominiam dekoravimui, kuris grįstas gyvybės medžio simbolika.

Manau, kad paveldas turi būti gyvas, neužtenka jį saugoti tik muziejuose“, – įsitikinusi etniniu dekoru beJaukumo virtuvei teikia šviesi indauja. sidominti R.Tėvainienė.

lias skrynių ir spintų kopijas muziejams.

Populiarėja vardiniai baldai Panevėžiečiai su džiaugsmu gamina vis daugiau vardinių baldų, kurie paženklinami asmens inici-

Svarbu neprarasti saiko Interjero dizaineris Aidas Balčiūnas pastebi, kad dabar itin populiarūs moderno ir klasikos deriniai. Modernus stilius suteikia ekstravagancijos, o klasika skleidžia šilumą.

Sendintų baldų gerbėjams dizaineris pataria neprarasti saiko ir nepaversti namų muziejumi. „Kai tokių baldų atsiranda daug, erdvė apsunkinama. Šiuolaikiniame interjere pavieniai pasendinti baldai tinka kaip dekoratyvus akcentas.

Neretai žmonės susižavi ir nusiperka parodose ar žurnaluose pamatytus baldus. Tačiau perkelti į namų erdvę, jie ne visada pateisina šeimininkų lūkesčius. Baldai turi pritapti prie aplinkos“, – aiškino A.Balčiūnas.

R.Tėvainienei lietuvių pasimetimas tarp įvairių stilių atrodo panašus į beprasmį blaškymąsi. Tai ji sieja su sovietmečio patirtimi, kai vyravo masinė gamyba ir pasirinkimo galimybės kuriant namų interjerą buvo menkos. „Pas mus dar nėra poreikio puoselėti tradicijas. Vakaruose paveldėti baldai ir kiti daiktai labai vertinami, o mes išmėtėme geras senelių spintas, skrynias ir kitą turtą“, – apgailestavo lietuviško taikomojo meno puoselėtoja.

Pasendinta indauja – dekoratyvus akcentas šiuolaikiniame interjere.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Kava veikia kaip alkoholis Anksčiau buvo kalbama, kad kava – beveik narkotikas, kad ji dirgina skrandį ir kelia kraujospūdį. Vėliau kava buvo reabilituota, tačiau abejonių liko.

Ar tikrai šis gėrimas mums nekenkia?

11

Stiprinkime imunitetą Pavasarį itin smarkiai pagausėja uždegiminių ir alerginių susirgimų, juk imuninės sistemos pusiausvyra būna smarkiai pažeista. Be to, mes tampame itin jautrūs gamtos kaprizams, tokiems nepastoviems pavasarį – šalčiui, vėjui, drėgmei, temperatūros pokyčiams. Todėl peršalti arba pasigauti gripą paprasčiau negu paprasta. Stenkitės vengti didelių krūvių. Tačiau stresas protingais kiekiais – savotiška imuniteto treniruotė. Taigi ieškokite protingo balanso tarp ramybės ir įtampos.

Jeigu pavasarinės ligos jums tapo negera tradicija, verta kreiptis konsultacijos į gydytoją imunologą. Jūs turite įsitikinti, kad jūsų organizmo apsauginės jėgos nenusilpo. Priešingu atveju gydytojas jums paskirs imunokorekcijos kursą. Jeigu iki šiol neišsiversdavote be vitaminų ir mineralų preparatų, dabar pats laikas pradėti juos vartoti. Rinkdamiesi tokią priemonę, žinokite, kad pavasarį organizmas labiausiai jaučia vitaminų A, C, D ir folinės rūgšties trūkumą.

GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Nesaikingai vartojama kava kenkia turintiesiems akių tinklainės pažeidimų, sergantiesiems virškinimo trakto ligomis.

Meilė JANČORIENĖ

Iš E.Šimkūnaitės patarimų lobyno

Visos ligos nuo nervų

Dažniausiai nervų ligomis suserga tie, kurie būna ypač viskuo nepatenkinti, jaudinasi dėl smulkmenų, kuria neįmanomus planus įveikti neįveikiamą. Tačiau visa tai yra natūralu, tik kiek blogiau, jei to jaudinimosi būna per daug. Neretai organizmas pats sugeba susitvarkyti ir su didžiausiomis ištikusiomis bėdomis. Tokių stresų priežastimis tampa artimųjų netektis, skyrybos, didelės skolos, išvykimas gyventi į kitą šalį ir kt.

Vaistažolių, kurios ramintų nervus ir padėtų įveikti stresą, yra daug, bet veikia jos nevienodai. Kelios jų: • kietis – labiau tinka greitai reaguojantiems žmonėms;

• sukatžolė – tinka ramiems, neparodantiems jaudinimosi; • bijūnų žiedai – tinka linkusiems bijoti; • pupalaiškis – tinka esant spazmams; • valerijonas – tinka visiems, bet veikia greitai, greitai jo veikimas ir išgaruoja; • kmynai, krapai, gelsvė, šventagaršvė – veikia slopinamai.

Kur tas saldus miegelis Miego sutrikimais skundžiasi dauguma žmonių ir viena pirmųjų vadinamosios nemigos priežasčių, pasak E.Šimkūnaitės, yra netikęs įsitikinimas, kad miegoti būtinai reikia aštuonias valandas. Tai nėra taisyklė.

Vienam gali užtekti kelių valandų, o kitam ir devynių bus per mažai. Suprantama, gyvename pagal laikrodį: keltis, dirbti, ilsėtis – visa tai padalyta pagal valandas ir net minutes. Beje, keliantis tik žadintuvo pagalba – daug naudos nebus. Keletas paprastų patarimų:

Vienintelis jos trūkumas – dirginimas ir kosulio sustiprinimas – lengvai pašalinamas, tereikia kartu valgyti medų. Beje, medaus sugebėjimas neutralizuoti kai kurių produktų nepalankų poveikį pažymimas ir senovės Rytų medicinos knygose.

Viską, kas pasakyta apie kavą, galima priskirti ir kakavai, šokoladui, kokakolos tipo gėrimams. Juk pastarieji sudaryti iš trijų nuodingų stimuliatorių – kofeino, fosforo rūgšties ir rafinuoto cukraus. Ir dar gazuoto vandens, kuris dirgina kepenis ir inkstus.

Kelios taisyklės, kurių patartina laikytis: 1. Negalima gerti kavos nevalgius – būtina nors truputį užkąsti.

2. Negalima jos gerti ir labai gausiai privalgius.

3. Kava, geriama labai nedidelėmis dozėmis, padeda tada, kai staiga krenta kraujo spaudimas, sulėtėja širdies veikla. Tačiau tais atvejais rekomenduojama užplikyti kavą ne verdančiu vandeniu, o karštu erškėtrožių antpilu.

• išmokti reikiamu laiku atsibusti be žadintuvo; • einant miegoti, būtina nuplauti kojas šiltu vandeniu, jei kojos sušalę – reikia jas pašildyti; • prieš miegą reikia gerai išvėdinti kambarį; • jei dieną buvo nemalonių dalykų: matėte avariją, buvote laidotuvėse ar kt., pravers valerijono šaknelė, sukatžolė, kiečiai, bijūnai, peletrūnas; • tarp žmonių plinta nuomonė, kad po 19 val. negalima nieko valgyti, nes negalėsi užmigti – tai netiesa.

Vienodų taisyklių visiems žmonėms nėra, reikia stebėti savo organizmo poreikius. Tikrai nebus sunku užmigti vakare pavalgius lengvos kruopinės ar daržovių sriubos; • jei minėti patarimai nepadeda ir miego nepavyksta sureguliuoti, kreipkitės į gydytojus.

GK archyvo nuotraukos

GK archyvo nuotrauka

KVĖPAVIMO TRENIRUOKLIS

„SAMOZDRAV” – PADĖS IŠVENGTI DAUGELIO LIGŲ IR BESAIKIO VAISTŲ VARTOJIMO!

ĮKVEPIA SVEIKATOS. PATIKIMA APSAUGA NUO HIPERTONIJOS, INSULTO IR INFARKTO Sutrikusi kraujotaka, hipertonija, išeminė širdies liga ar noras išvengti insulto ir infarkto kartais nuveda klaidingu keliu – žmonės ima neatsargiai ir netikslingai vartoti vaistus, o tai gali pakenkti organizmui.

Alternatyva – didinti anglies dvideginio koncentraciją organizme su treniruokliu „Samozdrav“ ir natūraliu būdu atkurti kraujotaką. Normali kraujotaka yra raktas į ilgą gyvenimą. O kraujotakos sutrikimas yra ne tik hipertonijos, bet ir dar daugiau negu 100 įvairių ligų, iš kurių per 20 yra labai pavojingos, priežastis. Rusijos mokslininkai medicininiais tyrimais nustatė, kad pagrindinė normalios kraujotakos sąlyga – tai normali 6-7 % anglies dvideginio koncentracija organizme. Ši medžiaga palaiko normalų kraujagyslių spindį, tačiau dėl amžiaus ir kitų priežasčių jos koncentracija sumažėja, taigi ją būtina atkurti.

Būtent tai įmanoma padaryti su treniruokliu „Samozdrav“.

Kvėpavimo treniruokliu patartina treniruotis 30-60 min. kasdien. Pastebėta, kad laikantis šio režimo per kelis mėnesius C02 koncentracija padidėja arba tampa normali, todėl atsinaujina kraujagyslių tonusas, normalizuojasi kraujo spaudimas, sumažėja širdies apkrova, pagerėja organų aprūpinimas krauju – taigi, pašalinama pagrindinė hipertonijos ir išeminės širdies ligos priežastis. Šis treniruoklis padeda apsisaugoti nuo insulto ir infarkto, nemigos, bronchinės astmos, aritmijos, galvos svaigimo koordinacijos, virškinimo sutrikimų, II tipo diabeto, aterosklerozės, osteochondrozės, artrozės, odos išbėrimų, nuolatinio nuovargio, ankstyvo senėjimo ir daugelio kitų lėtinių ligų.

Reguliariai treniruojantis pagerėja kraujotaka, sustiprėja imunitetas, atsikuria pažeistos organų funkcijos.

Svarbu ir tai, kad treniruokliu dėl teigiamo poveikio sveikatai gali naudotis bet kurio amžiaus žmogus.

www.salus.lt.

Kava veikia organizmą panašiai kaip alkoholis, tabakas, mėsos sultinys. Nors kava nesukelia tokios slogios būsenos, kokia atsiranda po sudirginimo alkoholiu, tačiau jos žala ne mažesnė. Centrinė nervų sistema labai jautri kavai: sustiprėja reakcija į išorinius dirgiklius, paaštrėja tikrovės suvokimas. Šis gėrimas yra griežtai draudžiamas hipertonikams, sergantiesiems ateroskleroze, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa.

Tačiau juk kavamedžiai ir jų vaisių sėklos niekuo nenusikalto žmonijai, jos tapo kenksmingos tik tada, kai žmonės ėmė jomis piktnaudžiauti. Tą patį galima pasakyti apie visus gydomuosius augalus. Be to, mes geriame nelabai šviežią kavą, seniai surinktą, užsigulėjusią ir per daug paskrudintą. Kuo ilgiau pupelės užsiguli ir kuo daugiau jos skrudinamos, tuo labiau pasireiškia neigiamos savybės. Rytuo-

se nuo seno manyta, kad kenksmingą kavos poveikį širdžiai galima sušvelninti, jeigu verdant įmesime šafrano.

Reikia atsiminti, kad, nors kofeinas ir išskiriamas iš kavos, tačiau kavos pupelėse gryno kofeino nėra, tad nereikėtų sutapatinti kavos ir kofeino poveikio.

Kavos nauda pasaulyje traktuojama gana prieštaringai. Pavyzdžiui, Japonijos mokslininkai paskelbė, kad kava apsaugo nuo aterosklerozės. Galbūt, jeigu ji geriama pagal taisykles ir sakingai. Be to, tai turėtų būti geros kokybės ir absoliučiai šviežia kava.

Tačiau dosni gamta mumis pasirūpino vietoj kavos pasiūliusi kitą gėrimą, skoniu labai panašų į kavą – cikoriją. Vokiečiai, estai ir kai kurios kitos tautos kavą visada geria su cikorija, nes yra žinoma, kad ji neutralizuoja žalingą kavos poveikį. Žmonės sako (ir pagrįstai), kad jeigu rytais, nieko nevalgę, išgersite puodelį cikorijos su medumi ir citrina, apsisaugosite nuo hipertonijos. Cikorija pašalina trombus kraujagyslėse ir žarnyno užakimus, stiprina kepenis. Kuo ji kartesnė, tuo geriau veikia. Senovės gydytojai teigė, kad cikorija tinka visiems.

UAB „COSMICUS SALUS“, informacija, kur įsigyti ar užsisakyti treniruoklių paštu tel. 8~5 2305808, mob. tel. 8 606 89669.

TRENIRUOKLIŲ GALIMA ĮSIGYTI: VILNIUJE – „Vingio“ vaist. Savanorių pr. 11, firmoje „Laptopas“, Viršuliškių g. 75A, KAUNE – firmoje „RIVA“, Putvinskio g. 49, parduotuvėje „Ecohit“ V.Lašo g. 3, vaist. „Urticae“ Neries kr. 8, privatus platintojas – tel. 8 37 261115, 6 670 76534, KLAIPĖDOJE „Miesto“ vaist. Mažvydo al. 6.

(Užs. 151)

12

Gimtasis kraštas

Nika PUTEIKIENĖ Klaipėdos jūrų muziejaus augintinių būrys pasipildė dviem ruoniukais: apsivaikavo Baltijos pilkosios ruonės Zunda ir Baltukė.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gamta

Jūrų muziejuje – ruoniukai

Paskelbtas vardų konkursas

Rūpestinga motina Muziejuje naktis leidžiantis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad 22 metų Zunda susilaukė labai gražaus, sveiko ir guvaus jauniklio. Zunda neprieštaravo, kad gyvūnų prižiūrėtojai pasvertų ir apžiūrėtų jos vaiką.

Paaiškėjo, kad tai – ruoniukas, sveriantis 15 kilogramų.

Dėl jo sveikatos nesibaiminama, nes Zunda tikrai rūpestinga motina, atidžiai stebinti ne tik mažylį, bet ir kiekvieną smalsuolį, prieinantį prie baseino.

Lankytojai jau gali pamatyti motiną su jaunikliu. Tačiau muziejaus darbuotojai prašo prie baseino netriukšmauti, negąsdinti gyvūnų.

Savo mažylį Zunda labai saugo, maitina kas 3 valandas. Ruonių pienas ypač kaloringas – 80 proc. riebumo. Toks maistas ir švelnus gelsvas kailiukas mažyliams padeda nesušalti. Ruoniukai maitinami tris savaites, kol trigubai priauga svorio. Tada jie

Zunda su mažyliu.

Alfonso Mažūno nuotrauka

Slepia jauniklį

Baltukės mažylis.

Pavelo Kulikovo nuotrauka

atskiriami nuo motinų (gamtos sąlygomis motinos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomi maitintis žuvimi, plaukioti, nardyti.

Kol Zunda augina jauniklį, metais vyresnis „gyvenimo draugas“ ir visų jos vaikų tėvas – patinas Molas – gyvena atskirame baseine.

Mažylio susilaukė ir išoriniame muziejaus kanale gyvenanti ruonė Baltukė. Tačiau jos mažylis iš karto buvo atskirtas ir dabar auga laboratorijoje. „Per trumpą laiką Baltukė buvo spėjusi patampyti savo vaiką, – pasakojo A.Grušas. – Kišo jį į vandenį, sužeidė nosytę.“ Problemos su Baltuke prasidėjo jau prieš gerą dešimtmetį, kai ją, naktį maitinančią ruoniuką, išgąsdino prie kanalo privažiavę šviesomis spiginan-

Perspėja apie artėjantį šeštą didįjį išnykimą Žmonija gali tapti šešto didžiojo išnykimo Žemės istorijoje priežastimi, teigiama žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime. Per pastaruosius 540 mln. metų gamtos įvykiai sukėlė penkis didžiulius rūšių išnykimus. Tačiau naujoji grėsmė susijusi su žmonių veikla ir kyla dėl gyvenamosios vietos mažėjimo, per didelės medžioklės, žvejybos, virusų ir bakterijų bei dirbtinai įveistų rūšių plitimo, šiltnamio efektą sukuriančių dujų sukeltų klimato pokyčių.

mažiau – 13 kilogramų. Maitinamas kas tris valandas trintos silkės, rehidrono, fermentuotos grietinėlės ir žuvų taukų tyrele per zondą. Pertrauka daroma tik naktį.

brėžimo kartelę iškėlus gana aukštai“, – kalbėjo tyrėjas Antonis Barnoskis.

Ateities prognozės grindžiamos Raudonojoje knygoje atsidūrusių žinPastaraisiais metais lapės glaudžiasi duolių išlikimo perspektyvomis. Da- arčiau namų. rant prielaidą, kad šios rūšys išnyks, o biologinės įvairovės mažėjimas toliau Tačiau savo prognozes tyrėjai nesustabdomai vyks, šeštas didysis iš- apibūdino kaip konservatyvias ir nykimas gali prasidėti po 3–22 šimt- įspėjo, kad didžiulio masto išnymečių, tvirtina A.Barnoskis. kimas turėtų įtakos tokį ilgą laiką, Palyginti su ankstesniais išnyki- kurį žmogui sunku įsivaizduoti. mais, šis gali būti ypač spartus. „Biologinės įvairovės atkūrimas Keturi iš penkių ankstesnių didžių- truks tokį laiką, kuris žmonėms nejų išnykimų truko nuo šimtų tūkstan- turi reikšmingos prasmės“, – teigiaIškastos fosilijos rodo, kad per čių iki milijonų metų. Pagrindinė jų ma tyrime. „Naujų rūšių evoliucijai penkis pirmus didžiuosius išnyki- priežastis – dėl natūralių priežasčių paprastai prireikia mažiausiai šimtų mus pražuvo mažiausiai 75 proc. šiltėjantis arba šaltėjantis klimatas. tūkstančių metų, o atkūrimas po divisų gyvūnų rūšių.

Netikėčiausias išnykimas laukė džiojo išnykimo greičiausiai apima Kalifornijos universiteto pa- Kreidos periodo pabaigoje, maž- milijonus metų trunkantį laikotarleobiologai tyrinėjo dabartinę bio- daug prieš 65 mln. metų, kai į Juka- pį“, – sakoma tyrime. loginę įvairovę, kaip barometrą nau- tano pusiasalį dabartinės Meksikos Tačiau pabrėžiama, kad vilties dodami pasaulio žinduolių rūšis. teritorijoje nukrito asteroidas ar ko- vis dar yra.

Iki žmonijos plėtros, prasidėjusios meta. Paskui kilusios ugnies audros „Kol kas tik 1–2 proc. visų rūšių, prieš 500 metų, žinduolių išnykimai ir susidarę pelenai atvėsino planetą. kurias galime stebėti, išnyko. Verbuvo labai reti: vidutiniškai per mi- Tuomet išnyko apie 76 proc. rūšių, tinant šiuos skaičius neatrodo, kad lijoną metų išnykdavo dvi rūšys. Ta- taip pat ir dinozaurai. esame labai toli pažengę kelyje išnyčiau per penkis pastaruosius šimtŽurnale „Nature“ publikuoja- kimo link“, – kalbėjo A.Barnoskis.

Prancūzų biologas Gilesas Boeumečius nuo Žemės paviršiaus dingo mo tyrimo autoriai pripažino, kad mažiausiai 80 iš 5 570 žinduolių rū- jis turi trūkumų. Anot jų, fosilijų fas, Gamtos istorijos muziejaus Paryšių, o tai aiškus įspėjimas apie biolo- duomenys nėra išsamūs, o žinduo- žiuje prezidentas, komentuodamas ginei įvairovei kylantį pavojų. liai nėra tobulas biologinės įvairovės tyrimą teigė, kad pirmą kartą naujo „Atrodo, kad šiuolaikinio nykimo Žemėje kontrolinis rodiklis. Auto- didžiojo išnykimo klausimas iškeltempas panašėja į masinio išnykimo rių teigimu, norint patvirtinti šiuos tas 2002 metais. Anot prezidento, iki tempus, net „masinio išnykimo“ api- teiginius, reikia tolesnių tyrimų. šiol mokslininkai nustatė 1,9 mln. naujų rūšių, kasmet aptinkama dar po 16–18 tūkst., dažniausiai – visai mikroskopinių. „Dirbant tokiais tempais, mums prireiks tūkstančio metų visai biologinei Žemės įvairovei, kurią greičiausiai sudaro 15–30 mln. rūšių, suregistruoti. Tačiau jei viskas vyks taip, kaip dabar, iki šio amžiaus pabaigos pusė iš šių rūšių jau bus išnykę, ypač – tropiniuose miškuose ir koraliniuose rifuose“, – komentavo biologas.

Nepaisant medžioklių draudimų, Lietuvoje vilkų sumažėjo.

Raimundo Šuikos, Martyno Vidzbelio nuotraukos GK inf.

tys ir signalizuojantys automobiliai.

Tada ji buvo sulaukusi dvynukų.

Išgąsdinta ruonė karštligiškai bandė paslėpti savo vaikus ir juos nuskandino. Nuo to laiko ji taip elgiasi kiekvienais metais. Nors pavojaus jokio nebėra, bet Baltukė iš paskutiniųjų stengiasi paslėpti ką tik gimusį ruoniuką. Šis gimdymas Baltukei – paskutinis, nes ruonė tam jau per sena.

Jauniklis dabar saugiai auga laboratorijoje. Kaip ir Zundos vaikas, jis – vyriškos lyties. Sveria kiek

Jau treji metai, kai muziejuje nebeišsirita pingvinukai. Pasak A.Grušo, muziejaus pingvinai yra per seni tokiems reikalams. Atnaujinti pingvinų būrį tikimasi po akvariumo rekonstrukcijos.

Muziejaus jaunikliams vardus tradiciškai renka visos Lietuvos vaikai.

Gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – bus surengtos iškilmingos ir linksmos vardynos. Taigi muziejus jau laukia vardų, tiksiančių ruoniukams.

Dabar muziejuje yra šeši suaugę ir du mažiukai Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus).

Tai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, daugiausia jų yra Botnijos, Suomijos ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra ir 3 Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.

Jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978 metų, jau penkiolika – veisiami. Per tą laiką čia sulaukta 44 mažylių.

Bandymai su gyvūnais „Kosmetika bandoma ant gyvūnų arba ant žmonių. Čia jau jums rinktis, ar alergiją visam gyvenimui, nudegimus ir kitokias bėdas sukelti žmogui, ar kokiai žiurkei.

Neišbandytų kosmetikos gaminių į rinką juk niekas neleidžia, o išbandyti ant kažko reikia“, – savo laiške „Gimtajam kraštui“ rašo Janina Meškauskienė iš Molėtų.

Alternatyvūs metodai

Visada, kai kalbos pakrypsta apie gyvūnus ir su jais atliekamus bandymus, nuomonės būna prieštaringos.

Vieni pasisako už gyvūnų teises ir, atrodo, viską padarytų, kad gyvūnai būtų nuo to apsaugoti, kiti baiminasi, kad, atsisakius bandymų su gyvūnais, nuo to nukentės žmonės.

Europos Komisija nusprendė ketveriems metams atidėti direktyvą, visiškai uždrausiančią kosmetikos pramonės cheminių medžiagų bandymams naudoti gyvūnus. Taip nutarta todėl, kad imta nerimauti, jog alternatyvūs metodai patikrinti šių medžiagų saugumą nebus parengti laiku.

Vienos didžiausių kosmetikos gamintojų Baltijos šalyse „BIOK laboratorijos“ Naujų produktų laboratorijoje dirbantis dr. Rimantas Petniūnas pasakojo, kad „BIOK laboratorija“ bandymų su gyvūnais neatlieka, tačiau mano, jog alternatyvūs ir pasaulyje populiarėjantys testavimo būdai – su gyvulinės ar sintetinės kilmės dariniais, Lietuvoje bent jau artimiausiu metu neišpopuliarės. „Lietuvoje nėra tokios rimtos kosmetikos pramonės, todėl mūsų šalyje kosmetikos gaminiai netestuojami nei su gyvūnais, nei naudojant kitus, alternatyvius metodus“, – sakė dr. R.Petniūnas. „BIOK laboratorijos“ kosmetika testuojama su savanoriais, bendradarbiaujant su dermatologais. „Norėčiau pabrėžti, kad su savanoriais testuojama ne tai, ar kosmetikos produktas kenkia, o tai, ar jis turi planuojamą teigiamą poveikį. Taigi žiūrime, ar kosmetikos gaminys iš tiesų, kaip planuota, švelnina, minkština odą, glotnina plaukus ir t. t. Savo produktuose nenaudojame naujų, anksčiau netirtų medžiagų ar pavojingų junginių, todėl nėra ir grėsmės savanorius sužaloti ar jiems pakenkti“, – pasakojo dr. R.Petniūnas.

Bandymai jau apriboti

Ieškokite ženklo

Iš tiesų daugybė kosmetikoje naudojamų priemonių jau yra nuodugniai ištirtos, tad gyvūnų prireikia vis rečiau.

Pamažu jų naudojimas kosmetikos bandymams bus visiškai uždraustas. Todėl teiginiai, kad dauguma žmonių naudojamų kosmetikos priemonių yra nuolat išbandomos su gyvūnais, yra klaidingi.

2004 m. Europos Sąjunga visiškai uždraudė naudoti gyvūnus pagamintų kosmetikos gaminių bandymams. Leidimas naudoti gyvūnus bandymams išliko tik tada, kai nėra alternatyvų, pavyzdžiui, kai medžiaga yra nauja ir jos poveikis nėra žinomas.

Po ketverių metų tikimasi visiškai uždrausti kosmetikos bandymus su gyvūnais. Bus siūlomi alternatyvūs metodai, tokie kaip kompiuterinis modeliavimas, ląstelinė biologija ir kt.

Norintiesiems sužinoti apie draudimą mėginti kosmetikos produktus su gyvūnais, būtų naudingas Europos vartotojų švietimo portalo „Dolceta“ skirsnis, kuriame draudimo bandyti kosmetiką su gyvūnais detalės pateikiamos išsamiau. O tie vartotojai, kuriems svarbu, ar jų naudojama kosmetika išbandyta su gyvūnais, ant kosmetikos gaminio pakuotės turėtų ieškoti „triušio“ ženklo. Juo kosmetikos priemones galima ženklinti, jei gaminiui pagaminti nebuvo naudojamos su gyvūnais bandytos sudedamosios dalys ar pats gaminys nebuvo bandytas su gyvūnais. Tačiau verta prisiminti, kad šis ženklas nėra gaminio sveikatos saugos patvirtinimas.

GK inf.

Visiškai neuždraudė

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Kelionės

13

ta, įspūdinga gyvūnija milžiniškuose rezervatuose, o ne slidinėti. Tačiau pasidomėjus išaiškėja, kad sniego yra ir ten. Tiksliau Afrikos kalnuose. Žiemą Maroke galima ne tik įdegti saulėje, bet ir paslidinėti Aukštuosiuose Atlaso kalnuose.

Prieš kelerius metus PLKSMA pirmą kartą organizavo varžybas Afrikoje. „Nusprendėme karštojo žemyno sniegynuose organizuoti lietuvių susitikimą, paslidinėti, atšvęsti Lietuvos nepriklausomybės dieną ir smagiai praleisti laiką“, – apie vasario mėnesį vykusias pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo varžybas pasakojo asociacijos prezidentas A.Kepežėnas.

Anot jo, mėgėjų asociacijos taurės varžybos rengiamos nuo 1991 metų.

Per tą laiką aistringiausi slidininkai jau pabuvojo visuose žemynuose, išskyrus Afriką ir Antarktidą.

Lietuvių svajonės pildosi

Netikėta mintis

Negalintis atsispirti kelionių magijai Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas šį kartą patraukė į tolimąją Antarktidą.

Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas (kairėje) po varžybų Afrikoje Maroko Atlaso kalnuose.

Antarktidos plotas yra apie 13,2 mln. kv. km (13 979 000 su šelfiniais ledynais ir prie jų prisišliejusiomis salomis), t. y. ji yra 2,7 mln. kv. km didesnė už Europą.

Nijolė BARONIENĖ

dyklių prisidės dar kelios – su nuorodomis ir atstumu iki Lietuvos.

Taip pat planuojama užfiksuoti savotišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.

Ekspedicijos metu audringomis jūromis ir vandenynais ledlaužiu bus įveikta apie tris tūkstančius kilometrų.

Ekspedicijos organizatorius PLKSMA atsakingasis sekretorius Algirdas Valantiejus tikisi į salas ir žemyną išsilaipinti kiekvieną dieną bent po vieną ar net du kartus. Išsami kiekvienos dienos programa bus skelbiama laive, nes maršrutas ir išsilaipinimai į krantą priklausys nuo meteorologinių sąlygų: vėjo, bangavimo, ledo laukų ir ledkalnių.

Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyko 25 dalyviai.

Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoją, gamtos mokslų docentą bendradarbiai žino kaip nepailstantį kelionių mėgėją. Praėjusiais metais pabuvojęs Afrikoje ir išbandęs šio žemyno kalnų sniegą, šiais metais jis nusprendė pasižvalgyti nuo Antarktidos kalnų. Ir ne tik. Ekspedicijos dalyviai nuo šalčiausio žemyno kalnų leisis slidėmis. Be to, tolimiausioje, atšiauriausioje ir sunkiausiai pasiekiamoje Žemės vietoje – Antarktidoje – lietuviai planuoja pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.

„Nepažįstu lietuvio, kuris būtų slidinėjęs Afrikoje. Varžybų dalyviai buvo pirmieji, išbandę Maroko raudonąsias ir juodąsias slidinėjimo trasas“, – teigė slidinėjimo entuziastas.

Asociacijos vadovo tvirtinimu, slidinėjimo Afrikoje varžybos sukėlė didžiulį susidomėjimą, Maroke buvusių entuziastų grupė, pasak jo, mielai išbandys ir kitus ateityje planuojamus maršrutus.

Prieš kelionę neabejojęs, kad 4 km Atlaso viršukalnėse bus sniego, A.Kepežėnas pasiekęs kelionės tikslą įsitikino, kad buvo teisus: „Trasas ir sąlygas slidinėti Maroke sukūrė prancūzai. Ši Afrikos šalis ne vienus metus buvo prancūzų kolonija“, – sakė pašnekovas.

2009-aisiais pasaulio lietuvių slidinėjimo varžybos buvo surengtos Amerikoje. Tada gimė netikėta mintis organizuoti susitikimą Antarktidoje.

Tik mažai kas tikėjo, kad tai pavyks.

Gyvenimas parodė – jei yra didelis noras, svajonės gali tapti realybe.

Iš ledynų į džiungles

Į trasą – asiliuku

Prieš ekspediciją dalyviai kelias dienas praleido Argentinos sostinėje Buenos Airėse, kur susitiko su šioje šalyje gyvenančiais tautiečiais.

Link Antarktidos ekspedicijos nariai išplaukė iš pasaulio pakraščiu vadinamos Ugnies Žemės, Ushuaiajos uosto.

Pasibaigus ekspedicijai dauguma jos dalyvių išskris į tropines Argentinos ir Brazilijos džiungles pasilepinti šiluma bei pasigrožėti gražiausiais pasaulyje Iguazu kriokliais.

Įprasta manyti, kad į Afriką lietuviai traukia pasigrožėti laukine gam-

„Pirmasis sniegas Maroke pasirodo gruodį ir laikosi iki pavasario. Slidinėjimo trasos išvalytos – jose nėra didelių akmenų ar nelygumų, galinčių sportininkams sukelti traumas. Į viršukalnes kelia keltuvai. Visai netoli trasų yra keli viešbučiai, kuriuose ir gyveno lietuviai. Tie, kurie iki trasų nenorėjo eiti pėsčiomis, galėjo išsinuomoti vietinį „transportą" – asiliuką.

Vykstant slidinėti į Maroką patariama pasiimti savą inventorių.

Galima jį nuomotis ir vietiniame slidinėjimo centre, bet inventoriaus kokybė greičiausiai tenkins ne visus.

Beje, slidžių nuoma parai kainuoja 10–15 eurų, o slidžių komplekto pervežimas lėktuvu – 60 eurų.

Pasibaigus ekspedicijai dauguma dalyvių išskris į tropines Argentinos ir Brazilijos džiungles pasilepinti šiluma bei pasigėrėti gražiausiais pasaulyje Iguazu kriokliais.

GK archyvo nuotraukos

Įspūdingiausias reginys Antarktidoje – nuolat migruojančios pingvinų kolonijos.

Ši ekspedicija – tai vienas PLKSMA slidinėjimo programos „Slidinėk visų pasaulio kontinentų kalnuose“ etapų. Prie ekspedicijos prisijungs dalyviai iš Australijos ir Ispanijos.

Garsins Lietuvos vardą Ekspedicija garsins Lietuvos vardą pasaulyje, jos metu bus garbingai pažymėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji.

Lietuviai lankysis poliarinėse stotyse, susitiks su mokslininkais, išklausys paskaitas apie Antarktidos gamtą, mokslinius tyrimus, žmogaus poveikį aplinkai. Antarktidos žemyne bus palikti Lietuvos simboliai.

Prie poliarinėse stotyse esančių ro-

Sniego yra ir Afrikoje

Pirmą kartą istorijoje „Iki šaltojo kontinento kelionė tolima ir užima nemažą dalį ekspedicijos laiko. Pačioje Antarktidoje praleisime 6 dienas. Ekspedicijos dalyvių, spėjame, lauks įvairios kliūtys: bangavimas, vėjas, rūkas, pūgos, dėl to sudėtinga numatyti tikslią varžybų dieną ir vietą“, – kalbėjo šios idėjos autorius PLKSMA prezidentas A.Kepežėnas.

Ekspedicijos dalyviai išvys Antarktidos šelfo ledyną, įspūdingus ledkalnius ir akimi neaprėpiamus ledo laukus, išsilaipins salose ir žemyne.

14

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Laisvalaikis

Horoskopai E

(kovo 14–20 d.)

Avinai bus labai patenkinti verslo reikalais. Aplinkiniai pastebės jūsų laimėjimus. Būsite išrinktas į svarbų postą arba dalyvausite prestižiniame tarptautiniame forume. Venkite prekybos operacijų, ypač jeigu jos susijusios net ir su menkiausia rizika.

F

Jaučiai gali būti ramūs – planetos užtikrins jums sėkmę visose srityse. Daug kas norės pasišildyti jūsų šlovės spinduliuose. Vis dėlto svarbus verslo projektas bus įgyvendintas tik jūsų pastangomis. Seniai planuotos kelionės su šeima teks atsisakyti, ir tai labai nuvils jūsų artimuosius.

G

Dvyniams suteikiama galimybė užimti svarbų postą arba gauti įdomų darbą. Jauni verslininkai žengs didelį žingsnį į priekį, įgyvendindami svajones apie solidžias pajamas. Senyvo amžiaus giminaitis ketina jus nudžiuginti vertinga dovana arba palikimu. O štai santykiai su kitais artimaisiais bus sudėtingi.

H

Vėžys gaus lėšų nedideliam verslui organizuoti. Dailiosios lyties atstovėms, svajojančioms apie nepriklausomą karjerą, bus pasiūlytas viliojantis darbas. Kelionė po užsienio šalis, į kurią jūs leisitės, bus itin maloni.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Pasijuokime ••• – Vakar, eidamas žuvauti pamiršau pasiimti meškerę.

– Nemalonu. Kada apie tai prisiminei?

– Deja, tik tada, kai namo parnešiau lydeką...

••• Į kailinių parduotuvę užeina porelė. Susižavėjusi žmona spokso į prabangius kailinius.

– Ko ieškote? – klausia pardavėjas.

– Pašaro kandims! – atsako nepatenkintas vyras.

••• – Daktare, aš po sekso girdžiu ausyse švilpimą, ar galit man padėti?

– Kiek jums metų?

– Greit šešiašdešimt.

– Atleiskit, bet tai natūralu, būtų keista, jei girdėtumėte aplodismentus...

••• Skambutis iš greitosios pagalbos į sporto prekių parduotuvę: – Sakykit, kiek riedlenčių šiandien pardavėt?

– Trisdešimt...

– Ot velnias, tai kur dar du šlaistosi?

••• Paskaita istorijos fakultete: – Kuo skiriasi aristokratija nuo elito?

– Aristokratija išlieka nepakitusi kelis šimtus metų, o elitas – naujas po kiekvienų rinkimų.

.

Netiketas Zvilgsnis v

Per lūžtantį ledą...

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Svarstyklės gali plėsti verslą, naudodamosi bičiulių patarimais. Jie jums bus netikėti, bet duos gerų dividendų. Aukštesnis postas arba laipsnis laukia kariškių, teisėsaugos organų darbuotojų ir kitų pareigūnų. Bet neužmikite ant laurų: pavyduoliai stengsis apnuodyti jums gyvenimą.

L

Skorpionai kitą savaitę turėtų susilaikyti nuo naujų investicijų. Pakeisti verslo planus jus privers politinės permainos. Pasiūlymą toliau dirbti gaus tie, kurie jau svajoja apie pensiją. Jaunuoliai turėtų priimti pasiūlymą dėl iš pradžių dar gana kuklaus darbo žiniasklaidoje. Labai greitai visos jūsų svajonės išsipildys.

M

Šauliai visą savaitę skirs skubiam darbui, kurį reikia laiku atlikti. Kitaip jums gresia nemalonumai ir vyresnybės pyktis, beje, nepagrįstas. Bičiuliai bei kolegos laiku ateis į pagalbą. Šeštadienį ir sekmadienį bus laiko ir ramiam poilsiui, ir romantiškam susitikimui.

N

I

Ožiaragis turėtų pateikti valdžiai mokesčių deklaracijas ir išspręsti kitus klausimus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Daug laiko reikės finansinėms ir juridinėms problemoms sureguliuoti. Pavyks sutaikyti kolegas ir sėkmingai įgyvendinti naują verslo projektą.

J

Vandenio laukia sėkminga savaitė.

Kinematografininkai ir dailininkai pasirašys prestižines sutartis. Rašytojai ir žurnalistai išgirs teigiamų atsiliepimų apie save, o studentų ir dėstytojų santykiai bus geri kaip reta. Pasitikėdami savo sugebėjimais įveiksite visas negandas.

Liūtai turi būti pasirengę tam, kad bendras verslas susidurs su dideliais sunkumais. Finansinės problemos, partnerių nesutarimai gali jus priversti kuriam laikui atsisakyti visų reikalų. Netrukus turėsite progą išvykti į užsienį. Ten jums atsiras puikių galimybių atskleisti savo sugebėjimus.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

K

Mergelės turės išanalizuoti savo jausmus ir rasti bendrą kalbą su aplinkiniais. Kolegos jumis nepatenkinti, dirbti nesiseka, visur matote priešus. Metas pakeisti situaciją ir geriau panaudoti savo sugebėjimus, tuo labiau kad jūsų finansinė padėtis tebėra stabili.

O

P

Žuvys plės įvairią veiklą ir ryžtingai imsis spręsti finansines problemas. Į darbus pasinėrę verslininkai net neprisimins savo artimųjų, kurie dėl to labai įsižeis. Ištaisyti padėtį padės bendras poilsis ir kelionė su šeima savaitės pabaigoje.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

15

K.Varnelio kolekcijos vertybės – Nacionalinio muziejaus parodoje

Pasaulyje pripažintas menininkas Kazys Varnelis. V.Dichavičienės nuotrauka

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai dedikuojamą kolekcininko Kazio Varnelio dovanotų vertybių parodą galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Tai tik dalis garsaus išeivio K.Varnelio kolekcijos, daugiausia – lituanistinės vertybės: senosios knygos ir daugiau nei šimtas XVI–XVIII a. žemėlapių, kurie istorinės kartografijos požiūriu vertinami kaip ypač gausus ir neįkainojamas rinkinys.

Praėjusiais metais Vilniuje miręs K.Varnelis buvo pasaulyje pripažintas menininkas, savo tėvynei ypač daug nusipelnęs eruditas ir kolekcininkas.

Visą savo gyvenimą dailininkas aukojo lituanistikos ir kitokių muziejinės reikšmės paminklų kaupimui.

K.Varnelis su žmona Gabriele 1998 m.

grįžo į Lietuvą ir tėvynei padovanojo visą savo kūrybą bei kolekciją. Tautai skirti turtai buvo eksponuojami Vilniuje, buvusiuose Pirklių gildijos ir Mažosios gildijos namuose Didžiojoje gatvėje, šalia Rotušės. 2003 m.

K.Varnelio namai-muziejus kolekcijos savininkų sprendimu tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi.

Svarbiausią muziejuje eksponuojamų knygų rinkinio dalį sudaro leidiniai, susiję su Lietuva, jos istorija. Pats kolekcininkas ypač didžiavosi Prūsijos kunigo, lietuvių kalbos tyrinėtojo ir žodynininko Pilypo Ruigio vokiškai 1735 m. parašyto veikalėlio „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ rankraščiu. Itin vertingas ir kolekcininkų garbinamas vadinamasis mažasis Šedelis – tai vokiečių humanisto Hartmano Šedelio „Kronikos“ (Liber chronicarum) 1497 m. leidimas.

Pasak tyrinėtojų, ši knyga yra tarytum bibliotekos bibliofilinės kokybės rodiklis, kiekvieno bibliofilo svajonė.

Išskirtinis parodos eksponatas – net keturi artilerijos modernizuotojo, raketų idėjos autoriaus Kazimiero Semenavičiaus „Didžiojo artilerijos meno“ leidimai lotynų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis. Taip pat paminėtini Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio į lietuvių kalbą išverstas, 1816 m. Vilniuje išleistas Naujasis Testamentas, 1713 m. pakartotinai išleistas Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ ir kitos vertingos knygos.

GK inf.

Kazys Varnelis gimė 1917 m. Alsėdžiuose. Baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, lietuvių dailininko modernisto Stasio Ušinsko vadovaujamą dekoratyvinės tapybos studiją. Nuo pat jaunystės domėjosi istorija ir kolekcionavimu. Muziejininko patirties įgijo 1941–1943 m. vadovaudamas Bažnytinio meno muziejui Kaune. Dvejus metus studijavo Vienoje, Vaizduojamojo meno akademijoje, ten 1945 m. įgijo diplomą. 1949 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno Čikagoje.

1968 m. buvo pakviestas dėstyti į Čikagos miesto koledžą, kuriame 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Šis gyvenimo tarpsnis buvo ypač svarbus dailininko kūryboje: tuo metu susiformavo originalus jo tapybos stilius, vienijantis konstruktyvizmo, minimalizmo ir optinio meno elementus.

Jis įsitvirtino Čikagos moderniojo meno avangarde, surengė asmenines parodas garsiausiose Amerikos dailės muziejuose. Jo kūrinių yra įsigiję Gugenheimo muziejus Niujorke, Šiuolaikinio meno muziejus Čikagoje, Lietuvos dailės muziejus, Čikagos ir Akrono meno institutai bei privatūs kolekcininkai.

Gabrielės ir Kazio Varnelių namai Čikagoje buvo panašūs į muziejų. 1978 m. šeima persikėlė į sodybą Stokbridže (Masačiusetso valstijoje), kur erdviose salėse įkūrė nuolat gausinamą kolekciją ir biblioteką.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1998 m. dailininkas ir kolekcininkas K.Varnelis su žmona grįžo iš JAV į Lietuvą ir padovanojo savo sukauptą lobyną. Mirė K.Varnelis 2010 metais.

Praeitis gali slėgti mūsų pečius kaip našta, kurią mielai norėtume nusimesti. Bet GK archyvo nuotrauka mes to padaryti negalime, nes ji yra mūsų pačių dalis.

Mirties dienoraščiai tarnauja gyviesiems Asmeninė Kęstučio Grigaliūno paroda „Mirties dienoraščiai“ kalba apie Lietuvos Respublikos piliečius, nukentėjusius nuo pirmosios sovietų okupacijos (1940 06 15–1941 06 28): lietuvius, žydus, lenkus, rusus, totorius, kurie buvo nekaltai nukankinti, sušaudyti, apie jų nutrauktus gyvenimus ir sudaužytus likimus, apie mirtį ir žudymo absurdiškumą.

Jau keleri metai Kęstučio Grigaliūno domėjimosi objektu yra represinių struktūrų naudojamas fotografavimo būdas, kai asmuo fotografuojamas vienu metu iš priekio ir iš šono. „Mirties dienoraščiuose“ menininko paieškų išeities tašku tapo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išleistas

„Lietuvos gyventojų genocido I-asis tomas: 1939–1941“, kuriame suregistruotas 30 461 asmuo. Jie vienaip ar kitaip yra nukentėję nuo sovietų okupacijos.

Dėl didelės darbo apimties K.Grigaliūnas apsiribojo sušaudytų ir nukankintų asmenų fotografijų Lietuvos ypatingajame archyve paieška, kurios ir tapo ekspozicijos pagrindu. Darbai atspausdinti šilkografijos technika. Po kiekvienu portretu autoriaus ranka užrašytos trumpos vaizduojamųjų asmenų biografijos.

Paroda galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) veiks iki 2011 04 01.

GK inf.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Vertikaliai: Alkas. Idenas. Klaida. Optimumas. Plok. II. Nijolė. Patna. Aza. Koka. OAS. Akratotoras. Kuosa. Lukašenka. Tetos. Titano. „Kia“. Opakas. NTV. Garsonas. Sitara.

Horizontaliai: Girininkas. Nerija. Orka. Ozas. Ir. Plakatas. Asilė. Balton. Kuoka. Tuopa. Koksas. Sofa. Kim. Koštas. LM. Pareisi. Laura. Ant. IM. Toskana. Daina. Antr. Asiasa. Ova. Pažymėtuose langeliuose: KRIMINALAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 18 p., atsakymai: Užaugau – Lietuvoj; mėgsta tauzyti – tauza; skrandžio – opa; javų pjovimo laikas – javapjūtė; šachmatų figūra – karalius; TV – LNK; arklio naga – kanopa; @ – eta; tingumas – vangumas; piešinėlis – namas; gumbas – guzas; cirko – arena; lapės – ola; žurnalas – „Bičiulis“; šalia – pagal; be abejo; staigi – ūmi; nedarnus – chaotiškas; tiksi – ciksi; plojimai – katutės; vargu – bau; prieblanda – sutema; davė – ėmė; FIAT – UNO; aš – tu; upė – Elbė; TV – televizija; dirti – engti; neužmiršti – minėti; žilumas – žilė; XXI – a; cėcė – musė; oi – ak; Lietuvos skulptorius – Antinis; taip ar – ne; šiaip – sau; kartus – alus; penkta – klasė.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 19 p., atsakymai: Vertikaliai: Mini. Paskui. Spartakiada. Kaisa. Pigmena. Litras. Trunka. Lankė. Arterija.

Dėsnis. Monakas. Lakštiniai. „Pelėkautai“. Stok. Aras. Atletas. Epas. Toks. Dina. Kaas.

Horizontaliai: Piurė. „Mikasa“. „Spirit“. Grand. Vilkas. „Aura“. Markė. Mestas. „Zenit“. „Avon“. „Nasrai“. Slėpk. Eiga. Tirs. Kuoja. Skila. Ėdra. Kasa. Teka. Lipa. Naudok. Mistika. Minia. ANSA. Saugas.

Skaičiais pažymėtuose langeliuose: TENISININKAS.

Pasijuokime ••• Ateina ežiukas pas pelėdą ir klausia: – O ką reiškia, jei kairė letena niežti?

– Chmmm, gausi krūvą pinigų.

– O, geras! Bet man ir dešinę niežti.

– Tai reiškia greit tuos pinigus ir prarasi.

– O jei kaktą? ...

– O kairę ausį? ...

– O dešinę?

– Klausyk, ežy, eik ir nusiprausk.

(Užs. 8)

(Užs. 4)

••• Moteris užeina į kilimų parduotuvę: – Norėčiau kokio nors kilimo vaikų kambariui, kuo praktiškesnio. Gal galėtumėte ką nors patarti?

– O kiek vaikų turite?

– Šešis.

– Na, praktiškiausia būtų kambarį asfaltuoti...

(Užs. 13)

•••

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Kalbasi du kaliniai: – Už ką sėdi.

– Už tai, kad darbe langelį atidariau.

– Nejuokauk!

– Dirbau povandeniniam laive...

(Užs. 2)

16

Gimtasis kraštas

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

TV programa LTV2

Kovo 14, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30

12.00

12.50 13.30 14.20 15.00

„Komisaras Reksas“.

6.00 9.00 10.00 11.00 12.00 12.15 12.45 13.15 13.30 15.15 16.15 17.05 18.15

18.45 19.45 20.25 20.30 21.15 22.04 22.05 22.15 23.15 23.30

Labas rytas. „Senis“ (k.).

Stilius (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų.

Trembita.

Pulsas (k.).

Savaitė (k.).

Klausimėlis.lt (k.).

Duokim garo! (k.). „Makleodo dukterys“. „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) „Senis“. (N-7) „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). „Komisaras Reksas“ (N-7) Gamtos patruliai.

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Savaitės atgarsiai.

Loterija „Perlas“.

Savaitės atgarsiai. „Snaiperio taikinyje“.

Vakaro žinios.

Dok. serialas „Proto šturmas“.

„Slėpkit pamerges“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Tazmanija“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Super KK2 (k.).

(N-7) 9.55 Romantinė komedija. „Skardinis puodelis“ (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomo ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 Kryžminė ugnis.

18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Nuo... Iki...

20.30 Kažkas atsitiko.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Romantinė komedija „Slėpkit pamerges“ (2005 m., JAV).

(N-14) 1.00 „Čakas“.

2.00 „Kelias per ramunes“.

6.45 7.00 8.00 9.00 10.05 10.35

12.35 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

„Buvusieji“.

Nerealios namų šeimininkės.

Teleparduotuvė. „Beibleidai“. „Kašmyro mafija“. „Meilės sūkuryje“.

(N-7) „Amžini jausmai“.

(N-7) Muzikinė drama. „Šokis hiphopo ritmu“ (2006 m., JAV).

Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Titanų klasė“. „Katašunis“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. „Naisių vasara“ (N-7).

TV3 žinios. „Kelias namo“ (N-7).

Kodėl?

Gyvenimas yra gražus. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Komedija „Buvusieji“. (N-7) „CSI Majamis“.

(N-7) „Keliautojas į praeitį“ (N-7) „Harperio sala“.

(N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

(N-7) 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). (N-7) 10.00 Nerealios namų šeimininkės. (k.).

10.45 Šeštadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Sveikinimų koncertas. (k.).

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Sąmokslo teorija.

22.00 „Nacionalinio saugumo agentas“.

(N-7) 23.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.). (N-7) 24.00 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 1.00 Autofanai (k.).

1.30 Bamba. (S)

15.25 16.00 16.30 17.00 17.15 18.05 19.00 19.40 21.30 22.05 22.15

24.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.50 „Ogis ir tarakonai“.

10.20 „Džekio Čano nuotykiai”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

LTV2

Kovo 15, antradienis

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.25 15.15

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Dviračio šou.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Ant svarstyklių.

12.00 Vilniaus albumas.

12.15 Pradėk nuo savęs (k.).

12.45 Žurnalisto tyrimas. (k.).

13.30 Mūsų dienos – kaip šventė (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Pinigų karta.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Nacionalinė paieškų tarnyba.

22.15 „Dingę“. (N-7) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „2020-ieji“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 FTB (k.).

9.50 Valanda su Rūta (k.).

11.25 Farai (k.).

12.00 Dviračio šou (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.55 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16:55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Abipus sienos.

20.30 Neišgalvoti gyvenimai.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 „Čakas“.

1.30 „Išrinktieji“. (N-14)

Prieš srovę.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.05 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00

23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Kašmyro mafija“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“.

(N-7) Paskutinė instancija.

Gyvenimas yra gražus.

Akistata. (N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Prieš srovę. (N-7) Žiūrim, ką turim. „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios.

Kriminalinė drama „Liudininkai“ (2008 m., JAV).

(N-14) „CSI kriminalistai“.

(N-7) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“ (N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Labas rytas.

Gyvenimas po mėnuliu. Rež.

Edmundas Zubavičius (k.). „Kuprotas oželis“.

Kretingos kultūros rūmų mėgėjų teatro spektaklis (k.).

Durys atsidaro. „Makleodo dukterys“.

Muzikos istorijos.

Kompozitorius H.Berliozas (k.).

Etnokultūros ratas.

Folkloro ansamblis „Kupolė” (k.)

Dalia Kutraitė kalbina...

Undinę Nasvytytę.

Tele bim-bam.

Gustavo enciklopedija.

Kultūrų kryžkelė.

Miesto kodas (k.).

Pasaulio dokumentika „Gyvenimas už sienos“. Žmonės kaip žmonės.

Detektyvo klasika. „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) Septynios Kauno dienos.

Vienas eilėraštis.

Elito kinas.

Drama „Plakti mano širdis nustojo“.

(N-14) Panorama. „Snaiperio taikinyje“ (N-7)

„Vyriškas ping-pongas“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Sekmadienio rytas (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Melodrama „Meilė rudenį“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo komedija „Vyriškas ping-pongas“ (2007 m., JAV).

(N-7) 22.55 Fenomenas (k.).

(N-7) 23.55 „Specialusis dalinys“ (k.). (N-7) 0.55 Tauro ragas (k.).

1.25 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.40 17.00 17.15

18.05 19.05 20.15 21.00 21.50 22.25 22.55 23.25 24.00 0.45

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras.

Miesto kodas (k.).

Septynios Kauno dienos. „Makleodo dukterys“.

Laiko ženklai (k.). Žmonės kaip žmonės (k.).

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir draugai“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė.

Trembita.

Senas televizorius.

Atvirumo valanda. „Ar įvyko Lietuvoje seksualinė revoliucija?“ „Atominės akimirkos“.

Dok. f.

LTV aukso fondas. „Chameleonas“.

TV filmas. 2 s.

Kasdienybės aitvarai.

Vizijos ir tikrovė. „Žemaitijos dvareliai XIX a. Lietuvoje“.

Durys atsidaro.

Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“.

Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras.

Panorama.

LRT „Bitinukai 2010”.

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas“.

9.30 „Laiko policija”.

Animac. serialas.

9.50 „Ogis ir tarakonai”.

10.20 „Dr. Šuo“.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

5.00 5.07 5.12 5.45

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija.

Dievo žodis.

6.03 Gimtoji žemė.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas“.

15.50 „Ogis ir tarakonai“.

16.00 „Alisa.Širdžiai neįsakysi“.

17.00 „Moters auka”.

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

(N-7) 18.57 Žodis – ne žvirblis.

19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka“.

21.00 Drama „Vaikelis”.

22.45 „Atskalūnas”. (N-7) 23.45 „Mentalistas“. (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Išlikimas. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė. „Žvėries akis“. Siaubo trileris.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.05

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Skonio reikalas (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.).

Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Dykuma” (N-7) (k.).

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras (k.).

12.50 24/7 (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Tarp Rytų ir Vakarų.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Namai namučiai.

Atsiliepk dainoj.

Laida rusų kalba.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (k.).

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „Draugai III“.

Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Atskalūnas”.

16.00 „Alisa.Širdžiai neįsakysi“.

17.00 „Moters auka“.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Mentalistas“.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Nuotykių f. „King Kongas“. (N-7) 0.25 „Mentalistas“.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35

Teleparduotuvė.

Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Kobra 11“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė.

UEFA Čempionų lygos rungtynės. Miuncheno „FC Bayern”– Milano „FC Internazionale”.

Tiesiogiai.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.05 12.05 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Skonio reikalas (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Nuodų šalis”(k.). (N-7) Kas tu toks? (k.).

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Ant svarstyklių.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Litas prie lito.

Nuo algos iki algos.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.20 23.50 0.37

Skonio reikalas (k.).

Super L.T (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios.

Kas tu toks? (k.). Žinios.

Naša Raša. (N-7) Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

20 minučių. Orai.

Super L.T. (N-7) Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Serialas „Zona“. (N-14) Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.).

Reporteris.

Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Animacinis f.

14.25 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 TV serialas „Pėdsakas”.

18.55 Lauk manęs.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 TV serialas „Atpildas”.

22.05 TV serialas „Dvikovos”.

23.05 Lietuvos „Laikas”.

23.10 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.05 GKŠ.

1.00 Muzikinis kanalas.

17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 21.50 22.10 22.48 22.58

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Tarp Rytų ir Vakarų (k.).

Muzika. Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. R.Tagorė.

LR himnas.

12.50 13.40 14.10 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai. (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios.

Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Kas tu toks?

20 minučių. Orai.

Super L.T. (N-7) Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Serialas „Zona“. (N-14) Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Reporteris.

Orai.

18.00 18.17 18.20 19.00 19.05 20.00 20.25 21.00 21.47 21.50 22.20 23.20 0.10 0.57

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.00 Tegul kalba.

19.00 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Atpildas”.

22.10 TV serialas „Dvikovos”.

23.10 Lietuvos „Laikas”.

23.20 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.10 Linksmųjų ir išradingųjų klubas.

0.55 Muzikinis kanalas.

18.30 Mažoji studija.

Kultūra ir religija.

19.03 Sveikinimų ratas.

20.03 Vakaro pasaka.

20.20 Gamta – visų namai.

20.45 Mažoji studija. Dievo žodis.

21.03 Ant svarstyklių (k.).

22.10 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. V.Šlaitas.

22.58 LR himnas.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Kovo 16, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.10 13.15 13.30 14.20 15.15

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

„Kautynės mažajame Tokijuje“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.00 Rusų gatvė.

12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.).

12.45 Sveikinimų koncertas (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Žurnalisto tyrimas.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Teisė žinoti.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Teisė žinoti.

22.15 „24 valandos“.

(N-14) 23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Vienuolio pašaukimas“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“ 8.55 Nuo.. Iki... (k.).

9.55 Neišgalvoti gyvenimai. (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 FTB. 20.30 Farai. (N-7) 21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Kautynės mažajame Tokijuje“ (1991 m., JAV).

(N-14) 0.05 „Čakas“.

1.05 „Išrinktieji“. (N-14)

Akistata.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.25 12.20 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 22.05 23.05 0.05 1.05 1.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Kašmyro mafija“.

(N-7) Drama „Meilės sūkuryje. „Amžini jausmai“.

Kodėl?

Prieš srovę.

Skubi pagalba 112. „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. ‚Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. „Naisių vasara“.

TV3 žinios. „Kelias namo“.

(N-7) Akistata. (N-7) Dar pažiūrėsim... „Pasmerkti“.

TV3 vakaro žinios.

Vikingų loto. „Daktaras Hausas“. „CSI kriminalistai“. „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Herojai“. (N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

„Huadų kronikos“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos (k.).

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys”(k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.).

11.15 Nesėsi – nepjausi.

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Veiksmo komedija. „Vyriškas pingpongas“ (k.). (N-7) 15.00 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės.

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras.

21.00 Geras filmas.

Veiksmo komedija „Huadų kronikos“ (2004 m., Hong Kongas). (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Turnyras“ (k.).

(N-14) 1.20 Statybų TV (k.).

1.50 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas.

12.00 Menora.

12.15 Gamtos kodas (k.).

12.45 Teisė žinoti (k.).

13.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“.

Susitinka Vilniaus pedagoginio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto komandos.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.04 Loterija „Perlas“.

22.06 Mūsų dienos – kaip šventė.

23.00 Klausimėlis.lt.

23.15 Vakaro žinios.

23.30 Dok. serialas „Taurė perpildyta“.

„Juodasis erelis“.

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Abipus sienos (k.).

9.45 Lietuvos supermiestas (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.10 „Pavogta laimė“.

(N-7) 19.40 Valanda su Rūta.

21.00 KK2. (N-7) 21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios.

22.30 Veiksmo f. „Juodasis erelis“ (1988 m., JAV).

(N-14) 0.25 „Čakas“.

1.20 Sveikatos ABC (k.).

„Aferistas“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.35 11.15 12.00 13.00 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 19.40 20.30 21.10 21.45 22.00 23.00 24.00 1.00 1.50

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Kašmyro mafija“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“.

(N-7) Žiūrim, ką turim.

(N-7) Dar pažiūrėsim.

(N-7) Vaikų balsas 2011.

(N-7) „Titanų klasė“. „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios. „Kelias namo“.

Paskutinė instancija. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Pasmerkti“. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Aferistas“ (2009 m., JAV).

(N-7) „CSI kriminalistai“.

(N-14) „Keliautojas į praeitį“. (N-7) „Harperio sala“.

(N-14) „Kalnų gelbėtojai“.

(N-7)

19.30 21.00 21.40 22.05 22.35 23.30 0.00 0.45

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „ Betmenas“.

Animac. serialas.

11.35 „Nerealių draugų namai”. Animac. serialas.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

LTV2

Kovo 17, ketvirtadienis

Gamtos kodas.

16.00 16.25 16.35 17.00 17.15

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Labas rytas.

Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras (k.).

Atominės akimirkos.

Dok.f. (k.). Šalia mūsų. Dailininkas Vytautas Kusas. „Makleodo dukterys“.

Būtovės slėpiniai (k.).

Kasdienybės aitvarai (k.).

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“.

Kultūrų kryžkelė. „Kada gi mūsų širdys atsivers?”

J.Marcinkevičiaus kūrybos skaitymų vakaras.

Europos kinas. „Peteris ir Pavla“. Drama. (N-7) Vakaro autografas.

Sporto panorama.

Savaitės apžvalga.

Kūrybos metas.

Osvaldas Balakauskas.

Pasaulio dokumentika. „Taurė perpildyta“.

Muzikos pasaulio žvaigždės.

Džiazo vakaras.

Panorama. „Dingę“. (N-7)

„Rembo IV“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Be recepto (k.).

11.15 Statybų TV (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 „Upės sargo pasakos“ (k.). (N-7) 14.50 Smagiausios akimirkos.

15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Karštas vakaras..

21.00 Geras filmas.

Veiksmo drama. „Rembo IV“ (2008 m., JAV, Vokietija). (N-7) 23.05 Kriminalinė drama. „Vergija“ (k.). (N-14) 1.25 Autopilotas.

1.55 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija.

8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.).

12.00 Senas televizorius.

Atvirumo valanda (k.).

12.55 Kūrybos metas.

O.Balakauskas (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Krašto garbė (k.).

15.15 Vakaro autografas (k.).

16.00 Gustavo enciklopedija.

16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

17.00 Kultūrų kryžkelė.

17.15 Senas televizorius.

Nuojautos.

17.40 Likimai. Pedagogas Jonas Kvedaraitis.

18.15 Veidai. Arti toli.

19.00 TV teatras. Panevėžio dramos teatro spektaklis.

F.Kafka „Procesas”.

20.45 Kuluarai.

21.25 Laiko portretai.

Medžiai - mano broliai.

22.05 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO. 1 d.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Mąstanti mašina“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Senosios muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.45 „24 valandos“.

TV1 8.40 „Berniukas ir voveriukas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

9.30 „Laiko policija“.

9.55 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas”.

11.35 „Nerealių draugų namai”.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai”.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

13.00 „Likimo kerai“.

14.00 Teleparduotuvė.

14.30 „ Draugai III“.

15.00 „Atskalūnas”.

16.00 „Alisa.Širdžiai neįsakysi”.

17.00 „Moters auka”.

17.57 Žodis – ne žvirblis (k).

18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

19.00 „Mentalistas”.

20.00 „Įstatymas ir tvarka”.

21.00 Trileris „Vienveidis”.

(N-7) 22.35 „Atskalūnas”.

23.35 „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35

23.35 0.05

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir ugnies ratas“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė.

UEFA Čempionų lygos rungtynės.

Londono „Chelsea FC”–Kopenhagos „FC Kųbenhavn”.

Tiesiogiai.

Vienam gale kablys.

Pati baisiausia laida.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.) (N-7). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

10.31 Laida 112.

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite.

12.10 Muzikinis vidudienis.

13.00 Lietuvos diena.

15.05 Mes, moterys.

16.03 Žinių amžius.

16.30 Laida rusų kalba.

17.03 Antra pavara.

18.10 Dienos tema.

18.30 Gera girdėti.

14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00 22.35 23.35

11.05 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010 (k.).

11.35 Šiandien kimba.

12.05 Ekovizija.

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai (k.).

14.10 Skonio reikalas (k.).

15.00 Super L.T. (k.) (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios.

17.07 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas.

20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.20 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 Lietuva tiesiogiai.

22.20 Ekovizija. Žalioji idėja.

23.10 Kas tu toks?

24.00 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Atpildas”.

22.05 Gyvenamoji aplinka.

23.10 Lietuvos „Laikas”.

23.15 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.05 Jegoras Gaidaras.

1.00 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 22.48 22.58

Teleparduotuvė. „Draugai III”. „Atskalūnas”. „Alisa.Širdžiai neįsakysi”. „Moters auka”. Žodis – ne žvirblis (k).

Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Mentalistas”. „Įstatymas ir tvarka”.

Veiksmo komedija „Super Džonis”. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

15.30 16.00 16.05 17.00 17.10

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir amazonės“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“.

Kovotojas nindzė. „Keršto paslaptis“.

Mistinis trileris.

Pati baisiausia laida.

21.00 21.47 21.50 22.20 22.55

18.00 18.20 19.00 19.10

TV6 9.45 9.50 11.00 12.00 12.30 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50 10.20 11.05 11.35 12.05 12.50 13.40 14.10 15.00 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.). Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Griūk negyvas! (N-7) Laida „NKTV” (k.).

Namų daktaras (k.).

Kas tu toks? (k.).

Reporteris (k.).

Lietuva tiesiogiai (k.). „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.).

Super L.T. (k.). (N-7) Spaudos puslapiai.

Laida 112.

Forumas.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Sveikata (k.). Žalioji banga.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

17

23.45 0.15 1.02

Sveikinimų ratas.

Lietuvių pasakų pynė. Žinių amžius (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis (k.).

Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

J.Strielkūnas.

LR himnas.

TV parduotuvė. Žinios. Orai.

Teletabiai. Žinios. Orai. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

VTB Jungtinė lyga: „Lietuvos rytas“ (Vilnius)–„Dnepr“ (Ukraina). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus.

Didžiojoje pertraukoje Žinios.

Reporteris.

Orai.

Lietuva tiesiogiai.

Pagaminta Lietuvoje. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

Penktoji pavara (k.).

Reporteris.

Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.30 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Animacinis f.

14.25 Susituokime.

15.25 Federalinis teisėjas.

16.30 Detektyvai.

17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.05 Tegul kalba.

19.10 TV serialas „Pėdsakas”.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.05 TV serialas „Atpildas”.

22.15 Žmogus ir įstatymas.

23.20 Lietuvos „Laikas”.

23.25 TV serialas „Didelio miesto žiburiai”.

0.20 Spręskite patys.

1.05 Žvaigždėlaivis.

1.20 Muzikinis kanalas.

18.30 19.03 20.03 20.20 21.45 21.03 22.10 22.48

Gera girdėti.

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Literatūros akiračiai (k.).

Mažoji studija. Dievo žodis.

Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę (k.).

Vidurnakčio lyrika.

H.Radauskas.

22.58 LR himnas.

18

Gimtasis kraštas

LTV2

Kovo 18, penktadienis

„Senis“.

„Ko nori mergina“.

6.00 Labas rytas.

9.00 „Makleodo dukterys“ (k.).

10.00 Bėdų turgus (k.).

11.00 Akiračiai.

12.00 Vilniaus sąsiuvinis.

12.15 Gustavo enciklopedija (k.).

12.45 Talentų ringas (k.).

14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba(k.).

15.15 „Makleodo dukterys“.

16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“.

17.05 „Senis“.

18.15 „Šiandien“.

Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą).

18.45 Klausimėlis.lt.

19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

21.00 Duokim garo!

22.04 Loterija „Perlas“.

22.05 Duokim garo!

23.00 „Giminės po 20 metų“ (k.).

5.50 Teleparduotuvė.

6.20 „Geniuko Vudžio šou“ (k.).

6.50 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“ (k.).

7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.).

7.50 „Mano nuodėmė“.

8.55 Žvaigždžių duetai (k.).

12.30 „Tazmanija“.

13.00 „Keisti Blynelio Džeko nutikimai“.

13.25 „Geniuko Vudžio šou“.

13.50 „Tomas ir Džeris“.

14.20 „Drakonų kova Z“.

14.50 „Teresa“.

15.50 „Keršto bučiniai“.

16.55 „Jausmų miestas“.

17.30 24 valandos. (N-7) 18.30 Susitikime virtuvėje.

18.45 Žinios.

19.00 Tu gali.

20.35 Romantinė komedija „Ko nori mergina“ (2003 m., JAV).

22.45 Veiksmo trileris „Matrica.

Revoliucijos“ (2003 m., JAV).

(N-7) 1.15 Kriminalinis trileris „Teisė žudyti“ (2008 m. JAV).

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

TV programa

„Karalius Artūras“.

6.45 7.00 7.30 8.00 9.00 10.05 10.40 13.30 14.00 14.30 15.00 15.30 16.00 17.00 18.00 18.45 19.10 20.10

22.10

0.40

Teleparduotuvė. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. „Kašmyro mafija“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Amžini jausmai“.

(N-7) Chorų karai. (N-7) „Bakuganas“. „Lūžtanti banga“. „Ančiukų istorijos“. „Kempiniukas“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Naisių vasara“.

(N-7) TV3 žinios.

Vaikų balsas 2011.

Komedija „Auklė“ (2005 m., JAV, Kanada).

Huotykių f. „Karalius Artūras“ (2004 m., JAV, D.Britanija, Airija).

(N-7) Katastrofų drama „Bitės žudikės“ (2008 m.,, Vokietija). (N-14)

„Partneriai“.

6.30 Televitrina.

7.00 Smagiausios akimirkos.

7.30 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“ (k.).

7.50 „Miesčionys“ (k.).

9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.).

10.45 Gimnazistai (k.).

11.45 Televitrina.

12.15 „Srautas“ (k.). (N-7) 13.10 Kriminalinis veiksmo f. „Lokio medžioklė“ (k.).

(N-7) 15.25 „Mobis Dikas ir Mu paslaptis“.

15.50 „Miesčionys“.

17.10 „Srautas“.

18.10 Ekstrasensų mūšis VIII (k.).

19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.).

20.00 Žinios.

20.25 Tarp miesto ir kaimo (k.).

20.55 Karštas vakaras.

20.55 Amerikos talentai V. 22.45 Pasaulio galiūnų čempionatai.

23.55 Veiksmo f. „Partneriai“ (2002 m., JAV).

1.50 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.).

8.30 Gustavo enciklopedija (k.).

9.00 Labas rytas.

11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės.Senosios muzikos vakaras (k.).

12.00 Veidai. Arti toli (k.).

12.40 Laiko portretai. Medžiai – mano broliai (k.).

13.30 „Makleodo dukterys“.

14.20 Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.).

14.50 Negali būti.

15.15 Kuluarai (k.).

16.00 Tele bim-bam (k.).

16.30 Gustavo enciklopedija (k.).

17.00 Kultūrų kryžkelė.

Menora.

17.15 Senas televizorius. Šurmas.

18.15 Veidai. Legendos.

Stasys Krasauskas.

19.05 Senas geras kinas.

Senoji čekų animacija.

20.30 Tarp žemės ir dangaus.

21.05 Dalia Kutraitė kalbina ... Aloyzą Sakalą.

21.35 Kabaretas.

22.35 Pasaulio dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis.

Kultūrinė revoliucija“.

23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras.

24.00 Panorama.

0.45 „Žemė-2“.

TV1 8.40 „Monstrų klubas”.

9.05 „Galingasis šuo Kriptas”.

Animac. serialas.

9.30 „Laiko policija“.

Animac. serialas.

9.55 „Džekio Čano nuotykiai“.

10.20 „Mėlynasis drakonas”.

10.45 „Zoidai”.

11.10 „Betmenas“.

11.35 „Nerealių draugų namai“.

12.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

5.00 5.07 5.12 5.45 6.03 6.30 10.03

LTV2

Kovo 19, šeštadienis

8.00 8.15 8.30 8.45 9.00 9.15 9.30 10.00 11.00 11.55 12.25 12.50 13.15

„Savaitgalis pragare“.

8.15 8.30 9.00 9.25 9.30 10.00 11.30 12.15 12.45 13.45 15.30 16.00 16.10 18.30

20.25 20.30 21.00

23.15

Krikščionio žodis.

Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“.

Linksmoji šeimynėlė.

Ryto suktinis su Zita Kelmickaite.

Durys atsidaro.

Sporto panorama.

Mūsų miesteliai.

Pajevonys. „Juokis“.

Pasaulio panorama. Žinios (su vertimu į gestų k.).

Sveikinimų koncertas.

Drama „Savaitgalis pragare“ (1987 m.).

Loterija „Perlas“.

Panorama.

Algimanto Raudonikio jubiliejinis vakaras.

Premjera.

Trileris „Klajūnas“ (2007 m., Indija).

(N-14)

LR himnas.

Spaudos apžvalga.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Gimtoji žemė.

Ryto garsai.

Spaudos puslapiai.

Žvaigždžių duetai 5.

„Bibliotekininkas 3“.

„Pirmagimis“.

6.00 Teleparduotuvė.

6.30 Animac. f. „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.55 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.20 „Laslo stovykla“.

7.45 Animac f. „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.10 Animac f. „Magija“.

8.35 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

9.00 Kažkas atsitiko.

9.30 Girių horizontai.

10.00 Kino pusryčiai.

Komedija „Margi, pirmyn!“ (2001 m.

Australija, JAV).

12.00 Nuotykių komedija „Velniška sėkmė“ (1991 m., JAV).

13.50 „Mano puikioji auklė“.

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Nuo... Iki... (k.).

17.45 Super KK2. (N-7) 18.45 Žinios.

19.00 Žvaigždžių duetai 5.

22.30 Veiksmo f. „16 kvartalų“ (2006 m., Vokietija, JAV). (N-7) 0.35 Siaubo trileris. „Mirusiųjų žemė“ (2005 m., JAV, Kanada, Prancūzija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Mados reidas.

9.30 Mamyčių klubas.

10.00 Komedija. „Urmu pigiau“ (2003 m., JAV).

11.50 Komedija „Žandaras veda“ (1968 m., Prancūzija, Italija).

(N-7) 14.00 Romantinė drama „Vieną gražią dieną“ (1996 m., JAV). (N-7) 16.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

17.05 Kodėl? (N-7) 18.00 Žiūrim, ką turim.

(N-7) 18.45 TV3 žinios.

19.00 Animac. f. „Laukiniai nuotykiai“ (2006 m., JAV).

20.40 Nuotykių f. „Bibliotekininkas 3.

Judo taurės prakeiksmas“ (2008 m., JAV). (N-7) 22.25 Nuotykių drama. „Karaliaus vardu.

Požemių pasaulio sakmė“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14) 0.50 Veiksmo f. „Šilumos smūgis“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina.

7.00 Sveikatos kodas (k.).

8.00 Gimnazistai (k.).

9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.).

9.30 Autofanai.

10.00 Šeštadienio rytas.

11.00 „Nesėsi – nepjausi“.

TV žurnalas.

11.30 Be recepto.

12.00 Amerikos talentai V (k.).

14.00 „Detektyvas Kalas“ (N-7) 15.00 „Merlino nuotykiai“. (N-7) 16.00 Filmas šeimai. „Lobių sala“ (2007 m., Vokietija).

18.00 „Specialusis dalinys“. (N-7) 19.00 „Žaibiški tyrimai“.

(N-7) 20.00 Žinios.

20.20 „Nacionalinio saugumo agentas“ (k.).

21.20 Siaubo drama. „Pirmagimis“ (2007 m., JAV).

(N-14) 23.20 Romantinė komedija „Tigras ir sniegas“ (2005 m., Italija).

(N-7) 1.45 Bamba. (S)

13.45 14.35

16.30 17.15 17.50 18.00

19.00 21.00 22.30 23.00 0.25

Vilniaus sąsiuvinis.

Trembita.

Vilniaus albumas.

Rusų gatvė.

Menora.

Kelias.

Savęs link. Mįslingi reiškiniai. NSO (k.).

Mažųjų žvaigždžių valanda.

Spektaklis „Pifo nuotykiai”.

Kulinarinės kelionės.

Keliaukim! Šventadienio mintys.

Etnokultūros ratas.

Diena su „Gaustauta”.

Laiko ženklai.

Teatro popietė.

Panevėžio dramos teatro spektaklis „Prieblandoje“.

Veidai. Arti toli (k.).

Muzikos istorijos.

Kompozitorius Igoris Stravinskis.

Vienas eilėraštis.

Pasaulio dokumentika. „Paskutinis Mao mūšis.

Kultūrinė revoliucija“ (k.).

LRT „Bitinukai 2010”.

Kauno dramos teatro spektaklis. B.Sruoga „Dobilėlis penkialapis”.

Panorama. „Laivo užgrobimas“.

Trileris. (N-14) Būk artistas.

TV1 8.40 Sveikatos ABC (k.).

9.35 Spąstai.

10.05 „Laukiniai globotiniai”.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą”. Dok. serialas.

12.10 „Pasivaikščiojimai“.

Dramaturgas Marius Ivaškevičius.

12.45 „Ogis ir tarakonai“.

13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

Animac.serialas.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

Žinios šeštadienį ir sekmadienį – 5.02, 6.00, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00.

5.00 LR himnas.

13.00 14.00 14.30 15.00 16.55 17.00 17.57 18.00 19.00 20.00 21.00

22.45 23.45

„Likimo kerai“.

Teleparduotuvė. „Draugai III”. „Atskalūnas“. „Alisa.Širdžiai neįsakysi”. „Moters auka”. Žodis – ne žvirblis (k).

Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Mentalistas” . „Įstatymas ir tvarka” .

Penktadienio detektyvas. „Midsomerio žmogžudystės XIII. Meistriškumo pamokos“. (N-7) „Atskalūnas”. „Mentalistas”.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „Vedęs ir turi vaikų“.

Pakvaišęs sportas.

Teleparduotuvė. „Heraklis ir dingusi karalystė“. „Išlikimas“. „Sinbado nuotykiai“. „Gražuolės ir moksliukai“.

Realybės šou. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Spec. būrys“. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis filmas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 9.00 9.50

TV parduotuvė.

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Reporteris (k.).

Kas tu toks? (k.).

Super L.T. (k.). (N-7)

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža.

Akiračiai.

Muzikinis vidudienis.

Lietuvos diena.

Auksinės kolekcijos.

Gyvoji istorija.

Laida rusų kalba.

Antra pavara.

Dienos tema.

Gera girdėti.

14.05 „Bilio Engvalo šou”.

(N-7) 15.00 Teleparduotuvė.

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

18.00 „Devyni mėnesiai”.

19.00 „Arti namų”.

20.00 „Puma”. Realybės šou.

21.00 Komedija „Deivas“. (N-7) 23.05 „Detektyvė Samanta.

Laukinių Vakarų paslaptis”. Detekt. serialas.

0.40 KTV – kino ir tele virtuvė (k).

TV6 9.15 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.30 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė.

Universitetai.lt.

Dar pažiūrėsim.

Kovotojas nindzė. „Sugrįžau“. Komedija.

Mados reidas.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Aukščiausia pavara. „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne!

Ledo kelias.

Topmodeliai. „Spec. Būrys“. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis f.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 8.00 9.00 10.25 11.00 11.30 5.07 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Padėkime augti.

Namų daktaras.

Reporteris (k.).

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Gamta – visų namai.

Spaudos apžvalga.

Ryto garsai.

Kultūros savaitė.

Sveikata.

Sudie, XX amžiau.

Lietuvos diena.

Baladės.

Kaip žmonės gyvena.

10.20 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.).

11.05 Padėkime augti (k.).

11.35 Pagaminta Lietuvoje.

12.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.).

12.50 Reporteris (k.).

13.40 Lietuva tiesiogiai.

14.10 Ekovizija (k.).

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 TV parduotuvė.

16.00 Žinios. Orai.

16.05 Teletabiai.

17.00 Žinios. Orai.

17.10 Kas tu toks? (k.).

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras.

20.00 20 minučių. Orai.

20.25 Super L.T. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.47 Orai.

21.50 „Ilgai ir laimingai“.

TV žaidimas (k.).

22.40 Drama „Gabrielė”. (N-14) 0.40 Reporteris.

1.27 Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas.

7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos.

10.00 Gyventi sveikai!

11.00 Naujienos.

11.15 Top-shop.

11.30 Mados nuosprendis.

12.25 Noriu žinoti.

13.00 Kitos naujienos.

13.20 Suprasti. Atleisti.

14.00 Naujienos.

14.20 Susituokime.

15.20 Federalinis teisėjas.

16.25 Detektyvai.

17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”.

18.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas”.

19.00 Tegul kalba.

20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”.

21.00 Igoris Krutojus.

23.10 Vaidybinis f. „Aukso pjūvis”.

1.55 Muzikinis kanalas.

19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.03 22.48 22.58

Sveikinimų ratas.

Vakaro pasaka.

Gyvoji istorija (k.).

Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika.

P.Panavas.

LR himnas.

12.15 Skonio reikalas.

13.05 Dok. serialas „Grobuonys”. „Masinis puolimas”. (N-7) 13.35 Penktoji pavara.

14.00 Galiūnų pasaulio čempionatas 2010. Finalas.

15.00 Naša Raša. (N-7) 16.00 Žinios. Orai.

16.05 Nauda ūkiui.

16.10 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai.

17.10 Ilgai ir laimingai.

18.00 Žinios. Orai.

18.20 Griūk negyvas! (N-7) 19.00 Žinios. Orai.

19.05 Šeštadienio detektyvas.

Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Nenuspėjamas protas”. (N-7) 21.00 Reporteris.

21.28 Orai.

21.30 Trileris „Iškrypę“. (N-14) 23.40 Serialas „Zona” (k.).

(N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.45 9.00 9.15 9.55 11.00 11.20 12.20 13.20 14.55 17.05 19.10 20.00 20.15 22.05 22.45 23.55 1.25 16.30 17.03 18.10 19.03 20.03 20.27 20.45

Naujienos.

Top-shop.

Grok, armonika!

Gudruolės ir gudruoliai.

Ganytojo žodis.

Naujienos.

Skanėstas.

Didysis pasninkas.

Naujienos.

Gyvenamoji aplinka.

Dievaičiai.

Vaidybinis f. „Don Kichoto vaikai”.

Igoris Krutojus.

TV serialas „Bendroji terapija”. Žvaigždžių fabrikas.

Laikas. Žvaigždžių fabrikas.

Paris Hilton prožektorius.

Melo detektorius.

Vaidybinis f. „Šliaužia gyvatė”.

Muzikinis kanalas.

Laida rusų kalba.

Mažoji studija.

Sveikinimų ratas.

Auksinės kolekcijos.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija.

Dievo žodis (k.).

21.03 Žvaigždės žiūri į žemę.

22.48 Vidurnakčio lyrika. D.Kajokas.

22.58 LR himnas.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Kovo 20, sekmadienis

„Kontrolė“.

„Įsimylėti per dvi savaites“.

„Šokis hiphopo ritmu 2. Gatvės“.

Tauro ragas.

8.30 Kaimo akademija.

9.00 „Kurmis ir draugai“.

9.15 „Robotukas“.

9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

10.00 Gustavo enciklopedija.

10.30 Talentų ringas.

12.00 Pulsas.

12.30 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas su priešu“.

13.30 „Šerloko Holmso nuotykiai“. (N-7) 15.30 Šventadienio mintys.

16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.).

16.15 Gamtos kodas.

16.50 Pradėk nuo savęs.

17.20 Septynios Kauno dienos.

18.00 Popietė su Algimantu Čekuoliu.

18.30 Stilius.

19.30 Bėdų turgus.

20.30 Panorama.

20.45 Savaitė.

21.15 Premjera. „Giminės po 20 metų“.

22.15 Elito kinas.

Premjera. Muzikinė drama „Kontrolė“ (2007 m., D.Britanija, JAV).

6.00 Teleparduotuvė.

6.25 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi“.

6.50 Animac. f. „Blogiukai ir pabaisa“.

7.15 „Laslo stovykla“.

7.40 „Betmenas ir narsuolių komanda“.

8.05 Animac f. „Magija“.

8.30 Animac. f. „Benas Tenas prieš ateivius“.

8.55 Naujas ūkis.

Pokyčių metai.

9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai.

Romantinė komedija „Pelenės istorija“ (2004 m.

JAV, Kanada).

11.55 Komedija „Įsimylėti per dvi savaites“ (2002 m. Australija, JAV).

13.55 Premjera. Humoro serialas „Turtuolių privilegijos“ (2008 m., JAV).

14.55 „Eva Luna“.

17.00 Ne vienas kelyje.

17.45 Teleloto.

18.45 Žinios.

19.00 Savaitės įvykių TOP 5.

19.30 Lietuvos supermiestas.

22.00 Trileris „Ekstremalus greitis“ (2004 m., JAV, Australija). (N-7) 23.40 Veiksmo f. „Pavojingiausia misija“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė.

7.00 „Raganosio mokykla“.

7.30 „Alergija monstrams“.

8.00 „Winx“ klubas“.

8.30 „Beibleidai.

Metalinė kova“.

9.00 Sveikas žmogus.

10.00 Komedija. „Urmu pigiau 2“ (2005 m., JAV).

11.55 Animac. f. „Robotai“ (2005 m., JAV).

13.40 Romantinė drama „Šokis hiphopo ritmu 2. Gatvės“ (2008 m., JAV). (N-7) 15.30 „Choras“.

16.30 Nuodėmių dešimtukas. (N-7) 17.10 Tik tarp mūsų.

18.00 Skubi pagalba 112.

18.35 Darom 2011.

Ekologinė laida.

18.45 TV3 žinios.

19.00 Savaitės komentarai.

19.30 Chorų karai.

Tiesioginė transliacija.

22.30 Karo drama „Kovos taisyklės“ (2000 m., JAV).

(N-14) 0.50 Komedija „Harlemo naktys“ (1989 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina.

7.00 „Detektyvas Kalas“.

8.00 Nesėsi – nepjausi (k.).

8.30 Tauro ragas.

9.00 Autopilotas.

9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas.

11.00 Sveikatos kodas.

12.00 „Merlino nuotykiai“ (k.)

13.00 „Žaibiški tyrimai“ (k.)

14.00 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 08 03, mob. 861 87 7654).

16.30 Smagiausios akimirkos.

17.00 Atvirai su žvaigžde.

18.00 Fenomenas. (N-7) 20.00 Žinios.

20.20 Be recepto.

20.55 Melodrama „Meilės potvyniai“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 22.50 Veiksmo komedija. „Huadų kronika“ (k.). (N-7) 1.05 Bamba. (S).

Lietuvos ryto TV Pirmadienis–penktadienis 21.00 val. Reporteris. Publicistinė analitinė laida. Vedėjas A.Kavaliauskas.

Išsami ir tiksli informacija, drąsios mintys ir ne visuomet maloni tiesa iš pirmųjų lūpų! Tai analitinės publicistikos laida „Reporteris“, kurioje originaliai pateikiamas kitoks požiūris į šalies ir pasaulio politinius, ekonominius, socialinius ir sporto įvykius.

Išsamiausioje informacinėje laidoje – reporterių pasakojimai iš karščiausių taškų, pokalbiai studijoje ir netikėti komentarai.

BTV Trečiadienis, kovo 16 d.

21.00 val. Veiksmo komedija „Huadų kronikos“. Hong Kongas, 2004 m. (N-7). Rež. Patrick Leug.

Vaidina: Charlene Choi, Gillian Chung, Jackie Chan. Žiauri ir klastinga mistinės valstybės Huadu imperatorė įsako nužudyti kiekvieną berniuką, nors kiek panašų į tą, kuris, pasak pranašystės, nutrauks jos valdymą.

Kuklus berniukas Čaras, gimęs tam, kad taptų imperatoriumi, kartu su broliu sprunka nuo imperatorės pavaldinių ir leidžiasi į labai įdomią kelionę. Jiems padeda karės, žemėlapis ir stebuklingas akmuo bei nenugalimas fechtuotojas generolas Lounas. Narsiems keliautojams reiks atrasti stebuklingus lobius ir susikauti su Šarvų Valdovu...

BTV Ketvirtadienis, kovo 17 d.

21.00 val. GERAS FILMAS. Veiksmo drama „Rembo IV“.

JAV, Vokietija, 2008 m. (N-7). Rež. Sylvester Stallone.

Vaidina: Sylvester Stallone, Julie Benz, Matthew Marsden, Graham McTavish, Reynaldo Gallegos, Jake La Botz.

8.00 Gimtoji žemė.

8.25 Rytas su... Nerijumi Juška.

9.05 „Dvynukės“. TV filmas.

10.00 Miesto kodas.

10.55 Būk artistas (k.).

11.45 Ievos pievos.

12.15 Nepabuvęs kareivėliu.

Alanas Chošnau ir Aras Vėberis.

12.45 Mūsų miesteliai.

Joniškėlis.

13.35 Vienas eilėraštis.

13.45 Būtovės slėpiniai.

14.35 „Savaitgalis pragare“.

Drama. (N-7) 16.15 Šalia mūsų. Dailininkas Vytautas Kusas (k.).

16.30 Dalia Kutraitė kalbina...

Aloyzą Sakalą.

1998 m. (k.).

17.05 Krašto garbė.

18.00 Lietuvių dokumentika.

Juozas Miltinis.

Nežinomas interviu.

18.45 Durys atsidaro.

19.20 Baletas „Žizel”.

21.00 Literatų gatvė.

21.30 Rašytojos Vandos Juknaitės naujos pjesių knygos „Ponios Alisos gimtadienis” pristatymas.

22.30 Panorama.

22.45 „Klajūnas“. Trileris.

(N-14)

TV1 8.40 Retrospektyva. „Poetas Jonas Strielkūnas”.

9.10 Etnos.

9.35 KTV – kino ir televirtuvė.

10.05 „Laukiniai globotiniai“.

Dok. serialas.

11.10 „Kelionės į pasaulio kraštą“. Dok. serialas.

12.10 „Dr. Šuo“.

12.40 Kitokie?

12.45 „Ogis ir tarakonai”.

13.15 „Superdidvyriai.

Nuotykiai tęsiasi”.

13.40 „Džekio Čano nuotykiai”.

14.05 „Bilio Engvalo šou”.

15.00 Teleparduotuvė.

5.00 5.07 5.45 6.03 8.03 9.03

LR himnas.

Su aušra.

Mažoji studija. Dievo žodis.

Rytas su muzika.

Ryto garsų savaitė Mes, moterys (k.).

15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas.

16.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

16.57 Žodis – ne žvirblis (k).

17.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

18.00 „Devyni mėnesiai”.

Humoro serialas.

19.00 „Užribis” (1).

Kriminalinis serialas.

(N-7) 20.00 „Puma”. Realybės šou.

21.00 Lietuviško kino vakaras.

Drama „Gražuolė“.

22.20 „Pasivaikščiojimai“.

Dramaturgas Marius Ivaškevičius (k).

22.50 Retrospektyva. „Poetas Jonas Strielkūnas” (k.).

23.25 „Bilio Engvalo šou”.

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 10.35 11.05 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 1.00 10.03 11.03 12.10 13.03 13.46 14.03 14.28 16.30 17.03

Teleparduotuvė Tavo augintinis.

Vienam gale kablys.

Dar pažiūrėsim...

Kovotojas nindzė.

Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Mados reidas.

Topmodeliai.

Džipai monstrai.

Laisvasis važiavimas.

Jokių kliūčių!

Ledo kelias. „Žvaigždžių vartai“.

Jokių kliūčių!

Norite tikėkite, norite – ne. „Saulė naikintoja“.

Veiksmo filmas. „Klyvlendo šou“.

Animac. serialas. „Šeimos bičas“.

Animac. serialas. „Kobra 11“. „Kraujo ryšiai“.

Fantastinis siaubo serialas. „Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius“. „Ledi Čaterli istorijos“.

Erotinis filmas.

Tetos Betos viktorina.

Muzika Tau. Lietuvos diena.

Radijo teatras.

Retro.

Septynios sporto dienos.

Gera girdėti.

Laida rusų kalba.

Literatūros akiračiai.

19

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.10 19.00 19.10 20.00 20.10 21.00 21.15 22.10

TV parduotuvė.

Reporteris (k.).

Teletabiai.

Griūk negyvas! (N-7) Penktoji pavara.

Laida „NKTV”.

Girių takais.

Reporteris (k.).

Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Varano medžioklė „. (N-7) Vaid. f. „Inspektorius Luisas”. „Nenuspėjamas protas”. (N-7) Naša Raša. (N-7) Žinios.

Super L.T. Žinios. Orai.

Ekovizija (k.). Žinios. Orai.

Griūk negyvas! (N-7) Žinios. Orai.

Skonio reikalas (k.). Žinios. Orai.

Kas tu toks? (k.). Žinios. Orai.

24/7.

Vertas kinas. Trileris „Nuosprend”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.05 7.15 7.30 7.45 8.10 9.00 9.25 9.40 10.25 11.00 11.20 11.45 12.50 13.50

1.15

Naujienos.

Top-shop.

Animacinis f.

Laida kariams.

Sveikata.

Naujienos.

Padriki užrašai.

Kol visi namie.

Fazenda.

Naujienos.

Animacinis f.

Indų jogai tarp mūsų.

Gyvenamoji aplinka.

Vaidybinis f. „Princesė ant pupų”.

Vaidybinis f. „Geriausias mano vyro draugas”. Žiaurūs žaidimai.

Laikas.

Vaidybinis f. „Užsispyrėlių sutramdymas”.

Vaidybinis f. „Už paskutinės ribos”.

Muzikinis kanalas.

17.30 18.10 19.03 20.03 20.31 20.45 21.03 22.48 22.58

Atsiliepk dainoj.

Laisvai!

Vudstoko vaikai.

Vaikų radijo teatras.

Autorinė daina.

Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę.

Vidurnakčio lyrika. A.Gustaitis.

LR himnas.

16.10 18.05 20.00 21.10 23.10

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Rembo jau kurį laiką ramiai gyvena Tailande. Viskas pasikeičia, kai pagalbos paprašo misionierių grupė, Birmoje patekusi į siautėjančių kariškių nelaisvę. Į gelbėjimo operaciją su samdiniais išvyksta Rembo... Šio filmo režisierius, scenarijaus autorius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Sylvesteris Stalonė teigia, kad tai geriausias jo sukurtas kino projektas. Holivudo žvaigždė prisipažino, kad dėl pernelyg ekstravagantiškų veiksmo scenų prieš 20 metų pastatytas trečias filmas apie kareivį Rembo jam nepatiko: „Kas per mėšlas buvo „Rembo III“! Žiūrovams pirmas filmas apie Vietnamo karį patiko labiau, nes buvo daug paprastesnis. Aš iš to pasimokiau – ketvirtas „Rembo“ filmas gerokai stipresnis už ankstesnius. Tai geriausias mano sukurtas darbas.“

TV3 Penktadienis, kovo 18 d.

22.10 val. Nuotykių filmas „Karalius Artūras“. JAV, Didžioji Britanija, Airija. 2004 m. (N-7). Rež. Antoine Fuqua.

Vaidina: Clive Owen, Ioan Gruffudd, Mads Mikkelsen, Joel Edgerton, Hugh Dancy, Ray Winsto ne.

Kupini ambicijų kilmingi riteriai sukėlė karą dėl valdžios ir kunigaikštysčių teritorijų dalybų. Netekęs kantrybės karalius Artūras įsakė nutraukti žudynes ir susivienyti, tačiau tai padaryti nebus lengva.

TV3 Šeštadienis, kovo 19 d.

20.40 val. Nuotykių filmas „Bibliotekininkas 3. Judo taurės prakeiksmas“. JAV, 2008 m. (N-7). Rež. Jonathan Frakes.

Vaidina: Noah Wyle, Bruce Davison, Stana Katic, Bob Newhart. Žmonija ir vėl pavojuje. Šįkart pasaulio valdymą užsimojo perimti vampyrai, ir vienintelis žmogus, galintis juos sustabdyti, yra bibliotekininkas Flinas Karsenas. Jam teks keliauti į Naująjį Orleaną, kur jo laukia kraujo ištroškę vampyrai, pagrobę profesorių Lazlą. Čia Flinas susipažins su dieviško grožio dainininke Simona, kuri, kaip vėliau paaiškės, saugo raktą nuo Judo taurės, prikeliančios vampyrus.

Lietuvos ryto TV Sekmadienis, kovo 20 d.

22.10 val. Vaidybinis filmas „Nuosprendis“. Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, 2003 m. (N-14). Rež. Norman Jewison.

Vaidina: Michael Caine, Tilda Swinton, Charlotte Rampling.

Tai politinis trileris, kurio scenarijaus autorius yra „Oskaro“ premijos laureatas Ronaldas Harvudas („Pianistas“).

Buvęs nacių budelis, sugebėjęs išsisukti nuo teisingumo, slapstosi prisidengęs svetima pavarde pietų Prancūzijoje, visiems prisistatydamas kaip katalikų kunigas. Kai karo nusikaltimų tyrimai atnaujinami, buvusio nacių budelio pradeda ieškoti ir tardytojai, ir nežinomi samdomi žudikai.

TV6 Sekmadienis, kovo 20 d.

19.00 val. Veiksmo filmas „Saulė naikintoja“. JAV. 2008m.

Rež. Fred Olen Ray. Vaidina: Tracey Gold, Michele Clunie.

Penkiolikmetis Railis turi ypatingų sugebėjimų. Jis – matematikos genijus, besižavintis visatos mokslais. Be to, Railis atrado naują priemonę, padedančią tiksliai nustatyti pavojingą Saulės radiacijos dažnį. Netrukus paauglys išsiaiškina, kad milžiniška radiacijos audra, galinti iškepti Žemės paviršių, ją pasieks jau po kelių valandų. Kartu su profesoriumi Klarku Railis ketina perspėti pasaulį dėl galimos katastrofos ir, kol dar ne per vėlu, išvengti nelaimės. Tačiau reikalai pasisuka kita linkme, kai apie Railio pranašystę sužino galingos korporacijos vadovas. Iš besiartinančios pasaulinės katastrofos galima labai sėkmingai pasipelnyti.

20

Gimtasis kraštas

Įvairenybės

Pardavė, bet liko šeimininku

Už 350 mln. dolerių parduoti Rusijos vyriausybės vadovui Vladimirui Putinui priskiriami prabangūs rūmai prie Juodosios jūros.

Rūmus, kurių teritorijoje yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, kazino ir sveikatingumo oazė su baseinu, nusipirko verslininkas Aleksandras Ponomarenka.

V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė, kad premjeras turi ką nors bendra su šia rezidencija Pietų Rusijoje. O žiniasklaida teigia, kad „Putino rūmai“ pastatyti iš korupcinių lėšų ir gavus „aukščiausią užsakymą“. Į JAV emigravęs Sankt Peterburgo verslininkas Sergejus Kolesnikovas laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad tikrasis rūmų šeimininkas ir po jų pardavimo liko V.Putinas.

2011 m. kovo 11–18 d., Nr. 10 (54)

„Lūšnynų milijonieriaus“ aktorė neteko namų

R.Geitsas netikėtai atvyko į Afganistaną JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas pirmadienį netikėtai atvyko į Afganistaną.

JAV gynybos departamento atstovas Džeofas Morelis lėktuve pakeliui į Afganistaną žurnalistams sakė, kad R.Geitsas asmeniškai nori pajusti, kaip pasikeitė situacija Afganistane po jo apsilankymo ten gruodį.

JAV yra pasižadėjusios liepą pradėti iš Afganistano išvesti savo karius, tačiau atsitraukimo mastas priklausys nuo Afganistano valdžios pasirengimo perimti atsakomybę

už šalies saugumą ir pademonstruotos pažangos. Anot Dž.Morelio, R.Geitsas iš JAV ir NATO karių bei vadų tikisi išgirsti, kad naujoji kovos prieš talibano maištininkus strategija yra sėkminga. Tikimasi, kad R.Geitsas Kabule susitiks ir su šalies prezidentu Hamidu Karzajumi. Šios savaitės R.Geitso apsilankymas Afganistane – jau 13-asis ir greičiausiai vienas paskutinių jo kaip gynybos sekretoriaus vizitų.

R.Geitsas jau informavo ketinantis iš šio posto trauktis, tačiau konkrečios datos nenurodė.

Geras pavyzdys užkrečiamas

sužeistas ir daugiau nei 2 tūkst. gyventojų liko be namų.

Rubina sakė praradusi visus savo apdovanojimus ir rinktas laikraščių iškarpas bei nuotraukas apie sėkmingąjį 2008-ųjų filmą.

Ji pridūrė, kad ketino su šeima persikraustyti į naują butą, kurį nupirko specialų fondą įkūręs filmo režisierius Denis Boilas. Rubinai buvo aštuoneri, kai ji atliko jaunosios Latikos vaidmenį D.Boilo filme, o jos iškilimą nuo lūšnynų iki „Oskarų“ scenos aprašė viso pasaulio spauda.

Italai neleidžia skriausti savo kultūros Simboliškai apjuosdami Koliziejų, dešimtys italų šeštadienį Romoje protestavo prieš kultūrai skirtų lėšų apkarpymą.

Studentai, vaikai ir pensininkai susikibo rankomis, taip aplink istorinį amfiteatrą sudarydami žmonių grandinę. Akcijos moto buvo „Apkabinkime kultūrą“. „Kas kovoja už kultūrą, kovoja už laisvą ir demokratišką šalį“, – sakė viena akcijos organizatorių, profsąjungos CGIL vadovė Zuzana Kamuso. Panašūs protestai vyko ir kituose miestuose. Italijos vyriausybė praėjusią vasarą nusprendė per ateinančius trejus metus sutaupyti 280 mln. eurų kultūrai skiriamų lėšų.

Neli Furtado ne vienintelė atlikėja, atsisakiusi už koncertą Muamaro el Kadafio klanui gautų pinigų.

Muzikos žvaigždė Bejonsė trečiadienį pareiškė, kad jau prieš metus žemės drebėjimo Haityje aukoms pervedė pinigus, gautus 2009-aisiais už privatų pasirodymą Kar ibų saloje St.Barte.

Filmas apie Hitlerio jaunystę

Šiuolaikinės Rusijos moters simboliu laiko Alą Pugačiovą Rusų estrados primadona dainininkė Ala Pugačiova, apklaustųjų nuomone, yra šiuolaikinės Rusijos moters simbolis. Tai rodo Ru-

Jaunoji indų aktorė Rubina Ali, atlikusi vaidmenį filme „Lūšnynų milijonierius“, sako per gaisrą netekusi visų jai brangių suvenyrų iš 2008 m. vykusios „Oskarų“ apdovanojimų ceremonijos, kurios metu šis filmas buvo pripažintas geriausiu.

Vėlų penktadienio vakarą įsiplieskęs gaisras sunaikino tiek aktorės, tiek daugelio kitų, gyvenančių Garib Nagaro lūšnyne, netoli Bandros traukinių stoties Mumbajuje, namus.

Policija praneša, kad per gaisrą niekas nežuvo, bet 21 žmogus buvo

sijos viešosios nuomonės tyrimo centro (VCIOM) atlikto tyrimo rezultatai.

Apklausos duomenimis, A.Pugačiovą Rusijos moters simboliu pavadino 16 proc. tyrimo dalyvių. Antrą vietą užėmė Sankt Peterburgo gubernatorė Valentina Matvijenko (9 proc.), trečią – pirmoji kosmonautė Valentina Tereškova (6 proc.). Į pirmą dešimtuką taip pat pateko dainininkė Sofija Rotaru, politikė Irina Hakamada, kompozitorė Aleksandra Pachmutova, dainininkės Nadežda Babkina ir Valerija, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak, dailiojo čiuožimo atstovė Irina Rodnina.

Apklausoje dalyvavo 1 600 respondentų.

Vokietijos kino ekranuose ketvirtadienį pradedamas rodyti šveicarų režisieriaus Urso Odermato filmas „Mano kova“ („Mein Kampf“), pasakojantis apie Adolfo Hitlerio jaunystės metus Vienoje. Filmas sukurtas pagal Džordžo Taborio to paties pavadinimo pjesę, pirmą kar-

tą pastatytą 1987 m. ir iki šiol populiarią Vokietijoje.

Pagal siužetą, jaunasis Adolfas Hitleris atvyksta į Vieną studijuoti Dailės akademijoje. Jis apsistoja benamių prieglaudoje ir dalijasi pastoge su dviem Vienos žydais – prekiautoju Biblija Šlomu Hercliu, ku-

ris taip pat parduoda pornografinius leidinius, ir išprotėjusiu virėju Lobovicu, įsivaizduojančiu save dievu.

Senyvas Šlomas padeda jaunuoliui ir globoja jį – verda valgyti, apskalbia, rūpinasi išvaizda ir netgi pakerpa jam ūsus, pirmasis suteikdamas būdingą „hitlerinę“ formą. Jis pasidalija su jaunuoliu savo planais, papasakoja, kad rašo knygą „Mano gyvenimas“, bet vėliau šį pavadinimą pakeičia į „Mano kova“.

Būtent Šlomas guodžia Hitlerį, kai šis antrą kartą neįstoja į Vienos menų akademiją ir netgi bando nusižudyti, ir pataria jaunuoliui išbandyti jėgas politikoje. Jaunasis Hitleris greitai susidraugauja su kraštutiniais dešiniaisiais ir netrukus tampa jų lyderiu.

Hitlerį vaidina jaunas aktorius Tomas Šilingas, dėl šio vaidmens numetęs 10 kg svorio ir išmokęs kalbėti tarmiškai. Režisieriaus sumanymu, filmas turėjęs būti kuo autentiškesnis.

GK, Eltos inf. ir nuotraukos