Gimtasis kraštas Nr. 66 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Kaina 1,99 Lt

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje 9–10 p.

Gyvosios skulptūros Šilutės jubiliejaus parade.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Šiandien „Gimtasis kraštas“ su priedu

Mūsų paveldas 9–13 p.

Į užsienį emigravo ne dėl pinigų, o trokšdami vidinės laisvės

Menininkai – jautrūs žmonės, jie neturi šarvų

5 p.

16 p.

Lietuva tampa svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru 8 p.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Garsusis Lukiškių kalėjimas – skaudi rakštis sostinės centre Tardymo izoliatoriuskalėjimas iš miesto centro turėtų būti iškeldintas iki 2014 m., bet toliau kalbų, strategijų ir studijų Vyriausybė kol kas nepažengė.

Valstybės biudžetą aplenkiantys milijonai Naudotomis mašinomis turguose prekiaujantiems verslininkams kol kas atviros visos landos nemokėti mokesčių. Saulius TVIRBUTAS Privalomai įdiegus kasos aparatus dengtose maisto prekyvietėse, valdžia tikisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių, tačiau tai, kad automobilių turguose nuslepiamos kur kas didesnės sumos, niekam nerūpi.

Gediminas STANIŠAUSKAS Dar sausio mėnesį šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai išplakė Teisingumo ministerijos vadovą Remigijų Šimašių už tai, kad jo žinyba tik žodžiais iš Vilniaus miesto centro iškeldina garsiausią šalyje įkalinimo įstaigą – Lukiškių kalėjimą.

Nurodo mažesnę kainą Už parduotą automobilį valstybei nereikia mokėti, jei juo savininkas naudojosi daugiau kaip 3 metus, o jei mažiau – turi būti parduotas pigiau nei įsigytas. Kitu atveju gautas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tiek pat turi mokėti ir individualiąją veiklą įregistravęs prekeivis (verslo liudijimai šiai veiklai neteikiami). Tačiau nuolatiniai automobilių prekeiviai randa įvairių būdų, kaip nuslėpti mokesčius. Nukelta į 3 p.

Paskelbė idėjų konkursą Tarsi nuplaudamas visos Vyriausybės gėdą, teisingumo ministras R.Šimašius paskelbė idėjų konkursą ir kreipėsi pagalbos į visuomenę, teiraudamasis, ką galima būtų įkurdinti Lukiškių kalėjimo Vilniuje, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio miestų centruose veikiančių įkalinimo įstaigų vietose. Pasiūlymai buvo labai įvairūs. „Nuo siaubo kambario iki išpardavimo nugriovus po plytą“, – neseniai konkurso rezultatus pranešė Teisingumo ministerija. Kalėjimus mūsų piliečiai siūlo pertvarkyti į viešbučius, muziejus, įkurti juose koncertų bei šokių erdves, amfiteatrus, komercines patalpas, restoranus, konferencijų centrus, kino sales, naktinius klubus ir rekreacijos centrus. Kai kurie žmonės Lukiškių kalėjime, kuriame kali ir iki gyvos galvos nuteisti asmenys, siūlo įkurti muziejų su siaubo kambariu, panašiu į šiuo metu veikiantį Londone, Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejuje. Lukiškių kalėjimas, pastatytas caro Nikolajaus II įsakymu, duris atvėrė 1904 metais. Vėliau prie jo buvo prijungta įspūdinga cerkvė.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuriame veikia ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė, užima 2,25 hektaro. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gali pakenkti kitiems verslininkams Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuriame veikia ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė, užima 2,25 hektaro. Pastatų bendras plotas sudaro 18,7 tūkst. kv. metrų, arba tiek, kiek ketvirtadalis Kauno „Akropolio“ arba penktadalis Vilniaus „Akropolio“. Garsiausia šalyje įkalinimo įstaiga sulaukia daugiausia dėmesio dėl išskirtinės savo vietos, nes šalia kalėjimo yra ne tik ministerijos, bet ir Seimas.

„Vieta tikrai įspūdinga, bet ką joje reikėtų daryti, tikriausiai ir yra pats sudėtingiausias klausimas, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas ir UAB „Eika“ direktorius Robertas Dargis. – Niekas nežino, kiek vartotojų galėtų pritraukti šitas objektas. Gedimino prospekte ir aplink jį jau yra nemažai restoranų, klubų ir viešbučių, kurie yra apmirę, todėl galbūt reikėtų sulaukti tikrojo ekonomikos atsigavimo.“ Jo teigimu, jeigu Lukiškių vieta taptų tikrai patraukli, o investuotojas nepagailėtų pinigų, ji nuvilio-

tų klientus nuo netoliese veikiančių klubų ir restoranų.

Siūlo įrengti konferencijų centrą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė įsitikinusi, kad kalėjimo vietoje galima būtų įkurti viešbutį. „Bet būtų dar geriau, jei ten įsikurtų konferencijų centras su erdviomis salėmis ir kita infrastruktūra“, – kalbėjo E.Šiškauskienė. Nukelta į 2 p.

Už parduotą automobilį valstybei nereikia mokėti, jei juo savininkas naudojosi daugiau kaip 3 metus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Keliautojai po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus

Didžiausias Seimo keliautojas konservatorius Emanuelis Zingeris. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas STANIŠAUSKAS

URM nepateisina lūkesčių

Atrodo, kad premjeras Andrius Kubilius teisus. Ekonomikos krizė valstybės institucijoms iš tikrųjų baigėsi, nes šiais metais ministerijos ir Seimas vidutiniškai 5 proc. didina išlaidas komandiruotėms, kurioms bus išleista per 14 mln. litų. Populiariausi valstybės tarnautojų ir parlamentarų kelionių kraštai yra Prancūzija ir Belgija.

Už praskolintą valstybę plakamas premjeras Andrius Kubilius ir Ministro Pirmininko tarnyba palyginti nedaug lėšų išleido komandiruotėms. 2010 m. Ministro Pirmininko tarnyba komandiruotėms panaudojo 409 tūkst. Lt, iš kurių premjero A.Kubiliaus kelionėms atseikėta 61 tūkst. Lt. „Ministro Pirmininko vizitai į užsienio valstybes planuoja-

mi atsižvelgiant į tai, su kokiomis šalimis norima plėtoti artimus santykius, – sakė tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius. – Šiuo metu yra patvirtintas premjero vizitas į Latviją, taip pat planuojamas vizitas į Estiją, o rugpjūtį premjeras dalyvaus „Pirmadienio mitingų“ 20-mečio minėjimo renginiuose Stokholme (Švedija).“ Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Aktualijos

Garsusis Lukiškių kalėjimas – skaudi rakštis sostinės centre

Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Šveicarijoje vietoj buvusių kalėjimų įrengti prabangūs viešbučiai ekstremalių pojūčių ištroškusiems turistams.

Atkelta iš 1 p. Šiuo metu Vilniuje yra tik vieni dideli „Litexpo“ parodų rūmai, kurie gali priimti iki 1800 dalyvių. „Neturėdami kongresų rūmų, mes beviltiškai pralaimime konkurencinėje kovoje Rygai ir Talinui, o NATO viršūnių susitikimas Vilniuje ir Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai rodo, koks tai yra aktualus klausimas“, – pasakojo E.Šiškauskienė. LVRA vadovė neslėpė, kad lietuviai pasirengę agresyviai įsilieti į tarptautinę konferencijų, seminarų ir įvairiausių mokymų organizavimo rinką, bet yra vienintelė kliūtis – trūksta tinkamų salių. Jos žodžiais tariant, įkurti konferencijų centrą Lukiškėse netrukdytų net paveldosaugos objekto statusas, nes architektūrinė dalis išliktų tokia pati. Jei pavyktų įgyvendinti sumanymą, Lietuvos viešbučiai būtų išgelbėti nuo sezoniškumo.

Pasakiška žemės kaina Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad vien Lukiškių kalėjimo žemė verta pasakiškų pinigų, bet pastaruosius dvejus metus toje Vilniaus vietoje nebuvo užfiksuota nė vieno žemės pardavimo sandorio. „Jei ten nebūtų pastatų arba būtų leista juos nugriauti, vien žemė kainuotų labai didelius pinigus“, – sakė UAB „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Šveicarijos Liucernos „Jailhotel Löwengraben“ viešbutis.

Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad vien Lukiškių kalėjimo žemė verta pasakiškų pinigų. Iki krizės čia vienas aras kainavo net iki 0,5 mln. Lt, taigi tuo metu Lukiškių kalėjimo žemė būtų buvusi verta apie 100 mln. Lt. „Tačiau krizė taip pakoregavo kainas, kad dabar už arą niekas nemokėtų daugiau nei 100 tūkst. Lt“, – tikino S.Vagonis. Tai reiškia, kad, optimistiškiausiomis prognozėmis, valstybė galėtų gauti iki 22,5 mln. Lt, bet įvertinus tai, kad statiniams taikomi paveldosaugos reikalavimai, kaina gali nukristi iki 10 mln. Lt ar net 5 mln. Lt. S.Vagonio teigimu, statinius pertvarkyti dažnai kainuoja netgi brangiau, nei juos tiesiog nugriauti ir pastatyti naujus. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas R.Dargis pabrėžia, kad objektas neišsilaikytų, jei jame būtų tik butai arba tik administraciniai pastatai. „Tai turi būti daugiafunkcis objektas“, – sakė jis.

Europoje galima rasti ir pigesnių viešbučių. Liucernoje (Šveicarija), dviejų žvaigždučių viešbutyje „Jailhotel Löwengraben“, buvusiame kalėjime, už naktį teks pakloti tik 48 eurus (166 litai). Kalėjimas čia veikė daugiau nei šimtmetį – nuo 1862 iki 1998 metų.

Kūrėjai apskundė LATGA-A prokuratūrai

GK archyvo nuotraukos

Vykdant laisvės atėmimo įstaigų pertvarką, iki 2017 m. pamažu į naujus pastatus ketinama iškelti kalėjimus iš Vilniaus (iki 2014 m.), Panevėžio (iki 2017 m.), Šiaulių (iki 2015 m.) ir Marijampolės (iki 2017 m.) miestų centrų. Teisingumo ministerija informavo redakciją, kad visa tai biudžetui kainuotų apie 468 mln. Lt. Naujose įkalinimo įstaigose Kaišiadorių, Klaipėdos rajonuose ir Šiaulių bei Panevėžio miestų pakraščiuose atsirastų apie 4 tūkst. sanitarines ir kitas sąlygas atitinkančių vietų nuteistiesiems kalinti.

Tačiau kalbos apie naujų objektų statybą ir įkalinimo įstaigų iškeldinimą vyksta nuo 2006 metų. „Kas buvo iki 2008 metų, negaliu nieko atsakyti, bet darbai jau vyksta, nors kol kas tik dokumentų pavidalu“, – sakė teisingumo ministras R.Šimašius. Vien Ūkio ministerija yra parengusi dvi studijas. Kalėjimų departamento užsakymu 2007 m. taip pat buvo įvertintas Lukiškių kalėjimo turtas, o vertinimas kainavo 23,6 tūkst. Lt. Tas pats departamentas minėtais metais parengė ir Lukiškių kalėjimo iškeldinimo studiją. Po metų, tai yra 2008-aisiais, Teisingumo ministerija parengė strategiją, kuri jau nebegalioja, o 2009-aisiais buvo parengta šiuo metu galiojanti įkalinimo įstaigų iškeldinimo strategija. Pažymėtina, kad, be Lukiškių kalėjimo pertvarkymo, šiuo metu rengiamos ir kitų naujų laisvės atėmimo įstaigų (Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) galimybių studijos.

Gerų idėjų nedaug

Kalinamų žmonių tik daugės

Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras

Julius Sabatauskas, Seimo narys

Kalėjimą tikrai reikėtų perkelti į kitą vietą. Norint sėkmingai panaudoti patalpas Lukiškėse, kad jos įsilietų į miestą ir taptų neatskiriama jo dalis, reikia idėjų. Nemanau, kad ten galėtų įsikurti kongresų centras. Jam jau numatytos visai kitos erdvės. Lukiškės galėtų tapti specifiniu viešbučiu arba meno paskirties patalpomis – menininkų studijomis, parodų salėmis. Idėjų nėra daug, nes dažnai, norint išsaugoti pastatą, jam keliami tam tikri paveldo reikalavimai, kurie ne šiaip sau sugalvoti. Jeigu išgriausime pastato vidų ir paliksime tik sienas, pastatas praras istorinį žavesį. Tad vargu ar vien privatus investuotojas galėtų Lukiškių erdvę panaudoti taip, kad ji būtų ir visuomenei prieinama, ir kad investuotojui atsipirktų įdėtos lėšos. Net neabejoju, kad Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą bendromis pastangomis teks pertvarkyti Vyriausybei, savivaldybei ir privačiam investuotojui, kartu pasinaudojant ir Europos Sąjungos parama.

Akivaizdu, kad tiek Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, tiek kitas įkalinimo įstaigas reikėtų iškeldinti iš miestų centrų ir pastatyti naujus objektus, kuriuose tilptų visi įkalintieji. Juk šiandien visoje Lietuvoje kali apie 9 tūkst. žmonių, izoliatoriai perpildyti ir neatrodo, kad kalinčiųjų greitai sumažėtų. Priešingai – jų netgi daugės, nes kol kas nėra jokių prošvaisčių, kad bausmės už nusikaltimus būtų švelninamos. Jos tik griežtėja, vadinasi, ilgėja ir įkalinimo laikas. Gaila, kad visos vyriausybės, o pastaroji ypač, kol kas tik žodžiais iškeldina nepageidaujamus objektus, nors miesto centras – ne vieta kalėjimams. Deja, sužlugo Vyriausybės planai iškeldinti Lukiškių tardymo izoliatorių į Vilniaus užmiestį – Pagirius, nes gyventojai buvo demagogiškai klaidinami, neva dėl kalėjimo apylinkėse padidės nusikalstamumas. Juk jis nepasidarė didesnis šalia Lukiškių, kur už sienos yra ir Konstitucinis Teismas, ir Užsienio bei Finansų ministerijos, mokykla ir darželis.

Kalbama jau penkerius metus

Pavertė „Laisvės“ viešbučiu Tarp visuomenės pasiūlytų variantų, kaip pertvarkyti Lukiškių kalėjimą, yra ir siūlymas įrengti Lietuvos kalėjimų muziejų, kuriame būtų galima pajusti, kaip gyvena nuteistieji realiomis įkalinimo įstaigų sąlygomis – įrengti teatralizuotą tardymo kambarį, įtraukti nakvynę ant kalėjimo gultų, tikrus nuteistųjų vakarienę bei pusryčius. Tai nėra naujiena, nes analogiškų viešbučių ir muziejų yra ir Europoje, ir anapus Atlanto. Antai Bostone 1851–1990 veikęs „Charles Street“ kalėjimas buvo pertvarkytas į aukščiausios klasės viešbutį „Liberty Hotel“ („Laisvės viešbutis“), kuriame šiuo metu yra 298 kambariai. Per penkerius metus į renovaciją verslininkai investavo 150 mln. JAV dolerių. Nakvynė šiame viešbutyje kainuoja nuo 5,5 tūkst. dolerių.

Andrius Mamontovas, Raigardas Tautkus ir Gabrielius Liaudanskas, atstovaujantys beveik šimtui šalies muzikos kūrėjų ir kitų autorių, kreipėsi į šalies generalinį prokurorą ir paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos autorių teisių gynimo agentūroje (LATGA-A). „LATGA-A virto pinigų plovykla. Padėtis čia – apgailėtina, – sprendimą spaudos konferencijoje aiškino R.Tautkus. – Pinigai skirstomi įvairiausiems projektams. LATGA-A pamiršo, kad turi tiesiog administruoti autorių pinigus.“ Jis tvirtino, kad gali būti, jog gauna ne visus pinigus, kuriuos jam kaip autoriui surenka organizacija. Prašymas atsakyti į konkrečius klausimus atsimuša kaip į sieną. Autoriai spaudos konferencijoje teigė, kad daugelis jų stipriai abejoja LATGA-A veiklos skaidrumu, o LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas kategoriškai atsisako ne tik paaiškinti autoriams išpūstas administravimo sąnaudas, bet ir pateikti informaciją apie priimtus sprendimus. Anot R.Tautkaus, LATGA-A administracinės išlaidos siekia 3,5 mln. Lt, nors dirba tik trisdešimt žmonių. „Gal jie kiekvieną popierių su nauju spausdintuvu spausdina“, – ironizavo jis. Abejones autoriams kelia ir LATGA-A ataskaitose nurodytos „nepanaudotos lėšos“. Kūrėjų teigimu, metų metus jos kaupiamos ir neišmokamos autoriams. Per 2007–2010 m. tokių lėšų sukaupta ir neišmokėta gali būti apie 1,8 mln. Lt. Tačiau, anot R.Tautkaus, negalima garantuoti, ar tie pinigai yra, nes autoriai nemato LATGA-A sąskaitų. Muzikanto teigimu, per metus LATGA-A įvairiems projektams remti skiria apie 1 mln. Lt, nors turėtų tuos pinigus skirti autoriams. Kūrėjai teigia, kad projektams remti nuo visų autorių pinigų nuskaičiuojami 6 proc. Kūrėjai prašė, kad LATGA-A būtų atliktas auditas. Į tai jiems buvo atsakyta teismu. „Buvo padaryta viskas, kad auditas neįvyktų. Nežinome, į ką daugiau kreiptis, todėl kreipėmės į prokuratūrą“, – teigė A.Mamontovas. „Esu LATGA-A narys, tačiau, paprašius konferencijų, tarybos posėdžių protokolų, jų negavau. Nieko nepešiau ir nuėjęs su antstole“, – kalbėjo R.Tautkus. Autoriai reikalauja, kad atsistatydintų LATGA-A vadovas, tačiau tikina, jog jo atstatydinti negali, mat atstatydinti LATGA-A vadovą galima konferencijos metu. Būrys Lietuvos autorių, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad LATGA-A nesumoka jiems priklausančių pinigų, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. LATGA-A atstovė spaudai Gerda Leonavičienė informavo, kad oficialus atsakymas autoriams ir kūrėjams artimiausiu metu bus paskelbtas agentūros interneto svetainėje. Toks konkretaus atsakymo vilkinimas kelia įtarimų, kad LATGA-A iš tiesų dirba neskaidriai, piktnaudžiauja savo padėtimi. GK inf.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Valstybės biudžetą aplenkiantys milijonai Atkelta iš 1 p.

Sukčiauja ir įmonės

„Nuo parduoto automobilio mums lieka gal 200–300 eurų, – pasakojo Kauno turguje prekiaujantis Gintaras. – Per mėnesį parduodu apie 10 mašinų. Tačiau uždirbtus pinigus vėl investuoju į kitų automobilių pirkimą Belgijos turguje ir jų transportavimą į Lietuvą, todėl pragyventi ne tiek daug ir lieka. O jei dar mokėčiau visus mokesčius, dirbti neapsimokėtų.“ Prekeivis teigė, kad visų mokesčių nenuslepia, bet sutaupo pardavimo sutartyse nurodydamas daug mažesnę pardavimo kainą. Nemažai mašinų kazachams ir baltarusiams jis parduoda nepasirašydamas jokių sutarčių. „Fiktyvių pardavėjų randa patys užsieniečiai, nes jiems reikia dokumentų eksportuoti prekę“, – aiškino Gintaras. Pasak jo, siekdami išvengti mokesčių panašiai elgiasi daugelis turgaus prekeivių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sakė, kad išaiškinta nemažai atvejų, kai mokesčius bando slėpti ir automobiliais prekiaujančios įmonės. Pavyzdžiui, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neseniai atliko kompleksinį patikrinimą vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje ir nustatė nemažai atvejų, kai įmonė, prekiaujanti dažniausiai JAV nupirktais naudotais automobiliais, deklaravo gerokai mažesnes pardavimo kainas, nei pirkėjai už juos mokėjo iš tikrųjų. „Pavyzdžiui, automobilio „Lexus LS460“ pardavimo dokumentuose buvo nurodyta 16 tūkst. Lt kaina, bet pirkėjas vėliau savo paaiškinime prisipažino sumokėjęs maždaug 10 kartų brangiau“, – pasakojo A.Klerauskas. Atlikus patikrinimą bendrovei priskaičiuota beveik 150 tūkst. Lt mokesčių, delspinigių ir baudų. Per pustrečių metų dėl automobilių prekybos Kauno AVMI atlikta 30 teminių bei kompleksinių patikrinimų. Mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukė ne tik įmonės, bet ir individualios įmonės, pavieniai prekeiviai. Per šį laikotarpį priskaičiuota beveik 3 mln. Lt mokesčių, delspinigių bei baudų. Lietuvos prekeivių išradingumą slepiant mokesčius demonstruoja ir išaiškinta dviejų Tauragės įmonių veikla.

Pasitelkia pašalinius asmenis Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius vadovavo ne vienam ikiteisminiam tyrimui dėl dokumentų klastojimo parduodant automobilius Marijampolės turgavietėje. „Dažniausiai užsieniečiai, nusipirkę automobilį, pasitelkia pašalinius žmones, kurie pasirašo pirkimo ir pardavimo dokumentus. Paprastai tą darbą atlieka asocialūs asmenys“, – kalbėjo prokuroras.

Eksportui dokumentus tvarkančios įmonės suinteresuotos įforminti daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pirkėjais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Nedirbantis ir jokio turto neturintis marijampolietis per metus neva pardavė 1,5 tūkst. automobilių. Marijampolėje buvo teisiamas vienas niekur nedirbantis ir jokio turto neturintis marijampolietis, kuris per metus neva pardavė 1,5 tūkst. automobilių. Tokių bylų Marijampolėje būta ne vienos, tačiau tikrieji prekeiviai, susirinkę pelną ir išvengę mokesčių, lieka nežinomi.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas ir vienoje automobiliais prekiaujančioje įmonėje, kurios vadybininkai sutiko pasirašyti neva pardavę mašiną baltarusiui, nors iš tikrųjų jis automobilį pirko turguje“, – pasakojo G.Šalaševičius. Eksportui dokumentus tvarkančios įmonės suinteresuotos įformin-

ti kuo daugiau sandorių ir nesidomi nei pardavėjais, nei pirkėjais. Anksčiau, kol Lietuva nebuvo ES narė ir nepriklausė Šengeno erdvei, automobilius įvežančius verslininkus pasienyje fiksavo muitinė. Dabar sąlygos leidžia prekeiviui saugiai lindėti šešėlyje. „Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir prokuratūros vykdomi tyrimai rodo, kad automobilių versle nuslepiama daug mokesčių, bet tai ne reali kova – šešėlinei veiklai yra pernelyg geros sąlygos”, – pripažino G.Šalaševičius.

Keliautojai po pasaulį už mokesčių mokėtojų pinigus Atkelta iš 1 p. 2011 m. Ministras Pirmininkas A.Kubilius jau lankėsi Estijoje, Ukrainoje, Briuselyje, Vatikane. Šiais metais komandiruotėms Ministro Pirmininko tarnyba planuoja išleisti 332,1 tūkst. Lt. Nors pats A.Kubilius komandiruotėms iš tikrųjų taupo, katastrofiškai blogi santykiai su Lenkija ir Rusija visiškai nepateisina 4,1 mln. litų, kuriuos Užsienio reikalų ministerija (URM) skiria komandiruotėms.

Daugiausia keliaujama į Briuselį Vienos didžiausių išlaidautojų komandiruotėms yra Ūkio, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos, kurios šiemet komandiruotėms numatė daugiau nei 1 mln. litų. „Per metus vyksta apie 437 Europos Sąjungos Tarybos darbo gru-

pių posėdžiai (apie 50 darbo grupių), kuriuose dalyvauja Finansų rinkų politikos, Mokesčių, Fiskalinės politikos, ES ir tarptautinių santykių ir kitų ministerijos departamentų atstovai pagal kompetenciją. Absoliučiai didžioji dalis posėdžių vyksta Briuselyje“, – sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis. Išlaidumu pasižymi ir „nieko nekainavusi“ Energetikos ministerija. Praėjusiais metais šios įstaigos darbuotojai kelionėms paklojo 463,4 tūkst. litų, o šiemet numatyta panaudoti 46 proc. daugiau lėšų (679,9 tūkst. litų). Per dvejus metus ši įstaiga komandiruotėms ir kelionėms išleis tiek pinigų, kiek visi Seimo nariai kartu sudėjus. Dėl lėšų trūkumo nuolat verkšlenantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis galėtų pasidomėti, kad jo pavaldiniai 2010 m. komandiruotėms išleido 453,4 tūkst. Lt, o

Seimo keliauninkų dešimtukas (nuo 2008 m. lapkričio iki 2011 m. gegužės pabaigos) Seimo narys

Paros „ant lagaminų“ 1. Emanuelis Zingeris 247 2. Egidijus Vareikis 216 3. Petras Auštrevičius 128 4. Birutė Vėsaitė 114 5. Mantas Adomėnas 111 6–7. Vilija Aleknaitė-Abramikienė 87 Arminas Lydeka 87 8–9. Andrius Mazuronis 81 Arvydas Anušauskas 81 10. Juozas Olekas 65

Partija TS-LKD TS-LKD Liberalų sąjūdis Lietuvos socialdemokratai TS-LKD TS-LKD Liberalų ir centro sąjunga „Tvarka ir teisingumas“ TS-LKD Lietuvos socialdemokratai

šiemet planuoja bemaž 0,5 mln. išlaidų. Daugiausia keliaujama į Briuselį ir Strasbūrą.

480 komandiruočių Mažiausiai komandiruotėms yra numačiusios Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Jos 2011 m. panaudos atitinkamai 259 tūkst. Lt ir 250 tūkst. Lt. Ministro Raimundo Šukio vadovaujami medikai komandiruočių biudžetą per metus sumažino net 33 proc. Savo ruožtu Teisingumo ministerija planuoja išleisti daugiau nei pernai ir mėgina manipuliuoti statistika. „Lyginant šių metų išlaidas komandiruotėms su 2008 m., kai jos sudarė 388,7 tūkst. Lt, jos sumažėjo beveik 45 proc.“, – teigė šios ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Tomas Čepelevskis. Palyginti su kitomis ministerijomis, aplinkosaugininkai komandiruotėms išleidžia santykinai daug. 2011 m. jų kelionėms numatyta 750 tūkst. Lt. Nuo 2010 m. kasmet Seimo narių kelionėms skiriama 1,25 mln. Lt, o 2008 m. šioms reikmėms buvo panaudota 2,13 mln. Lt. Nuo kadencijos pradžios Seimo valdyba pritarė maždaug 480 komandiruočių, nors dėl pateisinamų priežasčių (liga, balsavimas Seime) neįvyko apie 30 komandiruočių. Didžiausiu keliauninku tarp Seimo narių drąsiai galima laikyti Emanuelį Zingerį. 2009 m. parlamenta-

Rimanto Dovydėno piešinys

ras kelionėse praleido 90 parų, tačiau 2010 m. „ant lagaminų“ jam teko sėdėti beveik trečdalį metų – 115 parų. Jei vyktų tokie rinkimai, tai „Varlės keliauninkės – 2010“ titulas neabejotinai papuoštų E.Zingerio kabinetą. Pernai E.Zingeris 7 kartus apsilankė Prancūzijoje, 5 kartus JAV, po 2 kartus Azerbaidžane ir Izraelyje, kartą Kanadoje ir kitose valstybėse. Neįpusėjus šiems metams E.Zingeris kelionėse praleido jau 40 parų,

nors šiemet jis nėra lyderis. Šiemet „Varlės keliauninkės – 2011“ titulą nugvelbtų Petras Auštrevičius, kuris net du mėnesius praleido užsienyje (62 paras). Tiesa, nuo kadencijos pradžios pagal bendrą išvykų skaičių P.Auštrevičius tarp Seimo narių užima „kuklią“ trečią vietą (128 paros). Be Seimo narių, į komandiruotes vyksta ir Seimo kanceliarijos darbuotojai, kuriems šiemet numatyta 27 proc. daugiau lėšų nei pernai.

Gimtasis kraðtas

Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas

Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Meilė Jančorienė, Vismantas Žuklevičius.

Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Gimtasis kraštas

Viešinamas KGB veikia toliau

Saulius STOMA Prieš kelias savaites Lietuvoje įvyko įsidėmėtinas dalykas. Puslapyje www.kgbveikla.lt pradėti viešai skelbti slaptieji KGB dokumentai. Neveiksnią kagėbistų liustraciją keičia viešumo politika. Žinoma, ji labai pavėluota ir fragmentiška, tačiau geriau negu nieko. Tačiau išanalizavus bendrą situaciją tenka pripažinti, kad su KGB palikimu Lietuva taip ir nesusitvarkė. Griuvusios blogio imperijos slaptųjų tarnybų šleifas vis dar nuodija mūsų gyvenimą. Svarbiausios KGB bylos nepriklausomybės aušroje iškeliavo į Rytus. Ir būtų visiškai naivu tikėti, kad jomis niekas nesinaudoja. Nepaneigiami faktai rodo, kad mūsų valstybėje vis dar vyrauja autoritarinės sąmonės diktuojamas supratimas apie slaptųjų tarnybų darbą. Tad Darius Kuolys ir Leonidas Donskis pačiu laiku prabilo apie grėsmingas policinės valstybės kūrimo tendencijas. Tiesa, nesu tikras, ar šios tendencijos ypač sustiprėjo kaip tik dabar, kai matome į paviršių išlindusius slaptųjų tarnybų ilgamečio piktnaudžiavimo faktus ir kartu – nusivylimą, kad vis žadama parlamentinė kontrolė taip ir nepajuda iš mirties taško. Niekaip nepereiname ir prie vakarietiško modelio, kai tikslus ir užduotis valstybės saugumo tarnyboms nustato konkreti politinė valia, o ne kažkokie paslaptingi strategai. Kaip anksčiau, taip ir dabar sunkiai įvardijamos jėgos yra paralyžia-

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Komentarai

vusios Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją. Bet gal taip ir reikia? Gal Seimo nariai yra per daug nepatikimi, kad galėtų prisiliesti prie slaptųjų valstybės reikalų? Tačiau demokratinėje valstybėje visuomenė negali gyventi nekontroliuodama slaptosios galios struktūrų. Jei Seimo nariai nepasitiki patys savimi, jie turi rasti kitų priežiūros mechanizmų. Laisvojo pasaulio patirtis yra įvairi ir gerai išnagrinėta, tačiau ja kažkodėl nesinaudojama. Kodėl? Matyt, pagunda žinoti daugiau nei kiti yra tokia didelė, kad jai sunkiai atsispiria net patys padoriausi žmonės. Patekę į valdžią, jie greitai pamiršta, kad nebus čia amžini. Ne-

Visuomenėje kilus įtarimų, kad ypatingų galių turinčios tarnybos peržengia leistinas ribas, už šią sritį atsakingi politikai, užuot kuo skubiau išsiaiškinę tiesą, puola viską neigti. pagalvoja, kad po kiek laiko jau jų asmeninių ryšių išklotinėmis džiaugsis kokie nors konkurentai. Taip ydingas ratas sukasi toliau. Visuomenėje kilus įtarimų, kad ypatingų galių turinčios tarnybos peržengia leistinas ribas, už šią sritį atsakingi politikai, užuot kuo skubiau išsiaiškinę tiesą, puola viską neigti. Vėliausias pavyzdys – reakcija į Europos Komisijos paskelbtus šokiruojančius duomenis apie slap-

Jei Seimo nariai nepasitiki patys savimi, jie turi rasti kitų priežiūros mechanizmų. Laisvojo pasaulio patirtis yra įvairi ir gerai išnagrinėta, tačiau ja kažkodėl nesinaudojama. Kodėl?

to piliečių sekimo mastą Lietuvoje. Mūsų valstybė lenkia visas kitas dešimtimis kartų! Tarkim, iš tikrųjų Lietuva šioje ataskaitoje atrodo taip baisiai tik todėl, kad mūsų tarnybos nesugebėjo pateikti duomenų pagal tinkamą standartą. Tačiau tai – jau irgi skandalas. Vadinasi, jos arba nekompetentingos, arba tyčia slepia realius duomenis. Ir, žinoma, tai įrodo visišką kontrolės nebuvimą. Atrodo, kad dabartinius piktnaudžiautojus išgąsdinti galėtų tik istorijos teismas. Tačiau jei išliks įstatymo nuostata, kad neskaidriai sankcionuoto sekimo byla, nieko nusikalstamo neradus, bus naikinama, o niekuo nenusikaltęs žmogus apie tai net nesužinos, tiesa apie piktnaudžiavimą taip niekada ir nepaaiškės. Kažkas galimai naudosis vertinga verslo ar asmeninio gyvenimo informacija ir galės nepalikti jokių pėdsakų. Sakysite, Lietuvos slaptosiose tarnybose tokių piktavalių nėra ir būt negali? Deja. Ankstesnės kadencijos Seimo atliktas VSD tyrimas parodė, kaip daromas neteisėtas poveikis verslo struktūroms ir netgi beveik atvirai dalyvaujama konkurencinėje kovoje. Ir tai toli gražu ne dėl nacionalinių Lietuvos interesų. Ką jau kalbėti apie smulkesnius atvejus, kai operatyviniai darbuotojai, gavę „teisėtas“ sankcijas, seka savo neištikimas žmonas, meilužes ir renka konkurentus kompromituojančią medžiagą. Bet ar tai dar ką nors jaudina, išskyrus kelis keistuolius? Beje, daliai tų viešosios erdvės drumstėjų VSD buvo atidariusi sekimo bylą įsimintinu pavadinimu: „Vanagai“. Kilus skandalui, prieš metus Seimo nariai bandė išsiaiškinti, ar tikrai žinomi apžvalgininkai buvo pasiklausomi ir neleistinai veikiami. Atsakymai į paklausimus dar negauti. Nelabai ką jaudina ir apskritai protu nesuvokiama informacija, kad buvęs KGB kapitonas Generalinėje prokuratūroje perkeltas dirbti į didžiausio slaptumo patalpas, kuriose saugomi ir duomenys apie NATO žvalgybinę veiklą, užsienio diplomatus bei šnipus. Net jeigu tas žmogus iš tikrųjų kelis dešimtmečius sąžiningai dirbo, gaudydamas kriminalinius nusikaltėlius, jokia normali valstybė neleistų sau taip elgtis. Juolab kai yra žinoma, kad, būdamas KGB, jis tardė ir garsius disidentus. Taigi KGB Lietuvoje dabar ne tiek išviešinamas, kiek gali veikti beveik viešai. Jei ne tiesiogiai, tai bent jau persismelkęs į galios struktūrų ir politikų elgseną.

Ant politinių svarstyklių

Ar reikia didinti minimalų mėnesinį atlyginimą? Viešajame sektoriuje atlyginimų didinti nenumatoma. Bazinis mėnesinis atlyginimas pagal nacionalinį susitarimą 2009-aisiais buvo sumažintas nuo 128 iki 122 litų. Profsąjungų atstovai jį siekia sugrąžinti į prieškrizinį lygį. Dar didesnės aistros liepsnoja dėl minimalios mėnesio algos – didinti ją dabar ar palaukti geresnių laikų.

Nuomonės išsiskyrė

Gaili 40 bandelių per mėnesį

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Gražina Gruzdienė, Trišalės tarybos pirmininkė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė

Trišalėje taryboje nebuvo vieningos nuomonės, nuo kada reikia kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Vyriausybė galėjo rinktis: ar nuo liepos 1-osios, ar nuo kitų metų sausio 1-osios. Mūsų siūlymas buvo didinti MMA iki 900 Lt nuo sausio 1 d. Taip pat didinti neapmokestinamą minimumą bei taikyti lengvatas įmonėms, kurių pajamos neužtikrins padidėjusių išlaidų – joms nebūtų taikomas padidintas MMA. Profsąjungos nori šiandien ir čia pat – būtinai nuo liepos 1 d. Manau, čia daugiau politikos nei ekonominės logikos. Tik 54 proc. įmonių dirba pelningai. Profsąjungos neįvertina, kad įmonių pelningumas labai nedidelis. Nesinori, kad dalis įmonių bankrutuotų ir didėtų nedarbas. MMA pakeldami 100 litų nuo sausio 1 dienos, pasauliui parodytume, kad mūsų ekonomika auga ir nesame jau toki e atsilikėliai – tai, manau, labai svarbu. Versle reikia planuoti išlaidas, todėl, jei yra naujų mokesčių, jie turi įsigalioti po pusės metų. MMA kėlimas yra taip pat naujų mokesčių įvedimas, tad ir siūlome ne nuo liepos, o nuo sausio didinti. Labiau reikėtų didinti užimtumą bei skatinti paslaugas.

Tokį valdžios sprendimą vertinu kaip didelę nemeilę dirbančiam Lietuvos žmogui. Minimalus atlyginimas turi leisti žmogui pragyventi, o ne egzistuoti. Realus atlyginimo padidėjimas – 75 litai (į rankas), ir juos Vyriausybė pasiimtų atgal per vartojimo PVM (21 proc.). „Sodrai“ būtų daugiau mokama. Biudžetinio sektoriaus (dėl ko valstybė verkia, kad bus daug išlaidų) išlaidos – 48 mln. litų, bet per mokesčius grįžta 10 mln. litų. Pramonininkų konfederacija sutinka padidinti atlyginimą už nekvaliﬁkuotą darbą – atsiras dar daugiau mokesčių. Tai kur jie praradimus mato? O smulkusis verslas žinom, kaip žaidžia, ten daugiausia šešėlinio darbo. Smulkieji verslininkai siūlo MMA susieti su neapmokestinamu minimumu. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patrauklu, bet praktiškai nukenčia bendras nacionalinis biudžetas. Jei žmogus bent jau 1,5 tūkst. gautų – tada dar galima gyventi. Iš 800 Lt, atskaičius mokesčius, jam liktų tik 670 Lt, o santykinė skurdo riba jau yra 831 Lt. Tai jeigu dirbdamas žmogus gauna mažiau negu skurdo riba, kokio galo jam dirbti? Vyriausybė gaili 40 bandelių per mėnesį. Tiek jų apytikriai galima nusipirkti gavus 75 litais didesnį atlyginimą.

Parlamentarai baidosi suvaržymų Parlamento vadovybei trečiadienį pateiktas specialios darbo grupės triūso vaisius – naujo Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas – kol kas vertinamas prieštaringai. Dokumentas – revoliucinis. Pagaliau numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma atimti iš tautos tarnų už biudžeto pinigus nuomojamus prabangius limuzinus. Šio teisės akto rengėjų grupėje buvo ir žinomi konstitucinės teisės specialistai Egidijus Kūris, Vytautas

Sinkevičius. Tokį teisės aktą sumanyta sukurpti po virtinės skandalų, susijusių su parlamentinei veiklai skirtų pinigų švaistymu, posėdžių nelankymu. Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Įstatyme, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų.

Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima. Jei įstatymas būtų priimtas, jis galiotų tik kitos kadencijos Seimui. Tačiau kai kurie jau ir dabartinio Seimo nariai aršiai pliekė projektą – esą jis yra iš esmės ydingas, varžo Seimo narių laisvę ir yra sukurtas skandalų pėdsakais. GK, Eltos inf. Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Išvažiavo, nes norėjo būti laisvi Tris sūnus užauginusi ir išmokslinusi kaunietė Natalija Danielienė šiuo metu gali džiaugtis tik vieno, vyriausiojo, sūnaus draugija: du jaunėliai, emigravę į Londoną, motinos širdyje paliko negyjančią žaizdą. Meilė JANČORIENĖ Grįžusi po darbo moteris pajunta vienatvę, o tada susimąsto: kodėl net ir jos, tikros patriotės, vaikai paliko gimtinę? Argi meilė Tėvynei neperduodama su motinos pienu? Juk augindami savo sūnus Natalija ir Gintaras Danieliai Lietuvos nepriklausomybę laikė svarbiausiu gyvenimo tikslu.

Negalėtų gyventi be Lietuvos dangaus „Gimiau Sibire, apie Lietuvą man labai daug pasakodavo mama, – pradeda savo šeimos istoriją Natalija Danielienė. – Iš tų mamos pasakojimų susidarė įspūdis, kad Lietuva – tokia šalis, kurioje visą laiką žydi sodai. Kai atvažiavau, pamačiau, kad ne visą laiką. Tačiau man labai patinka Lietuvos dangus. Aš jį jaučiu, be jo negaliu gyventi. Teko kartą pusę metų padirbėti Estijoje – sunku buvo, nes dangus ten buvo ne toks. O čia, ar Akmenėje, ar Šalčininkuose būčiau, vis tiek gerai jaučiuosi, nes virš manęs – Lietuvos dangus.

Palikdamas žemę, kurioje užaugo, nė vienas žmogus negali jaustis ramus. Jie gal taip pat norėtų apsiverkti, bet galvoja – kam skaudinti mane? Du jaunesnieji mano sūnūs jau nebemato Lietuvos dangaus, nes jiems šviečia Londono saulė. Aš esu emigrantų mama. Laimė, kad nors vienas, vyriausiasis, sūnus liko Lietuvoje, gyvena su žmona ir dukrele Šalčininkuose, dirba Vilniuje. Kol kas apie emigraciją negalvoja. Tai, ką jis turi, leidžia jam šiaip taip išlaikyti šeimą, tačiau tai nėra ta situacija, kuri džiugintų.“

Lėktuvas pakyla, ir mes išsiskiriame. Ilgam. Kai vėl susitinkame, jau būname kitokie, pasikeitę. Gal netgi atitolę vieni nuo kitų. Susitikus vėl reikia vieniems prie kitų pratintis. Kai jie išvažiuoja, įsijungia jausmų apsaugos mechanizmas. Bandau užmiršti, kad ilgiuosi jų, įrodinėju sau, kad vaikams ten geriau, kad dideliame turtingame mieste jie laimingesni. Na ir ko daugiau tėvams reikia? Kad tik jie būtų laimingi. Sugrįžę iš užsienio trumpam pabūti su mumis, jie jau ne tokie, kokie buvo. Jų statusas pasikeitęs, jie – svečiai. Pabyra iš lėktuvo, artėja prie mūsų, taip jų išsiilgusių, bet jie jau nėra mūsų. Jie – svetimos šalies vaikai. Kai lėktuvas pakyla, nuskraidindamas toli mano išmylėtus ir išbučiuotus, bet jau suaugusius vaikus, aš dar ilgai ryju ašaras, stovėdama nugara į žmones ir žiūrėdama pro langą. Teisi buvo rašytoja Izabelė Aljendė, rašydama apie kitame žemyne gyvenančią savo dukterį: „Kiekvienas tavo išvažiavimas yra maža mirtis.“

Pasigedo žmoniškesnių darbo santykių Vidurinysis Natalijos sūnus Laimonas, dar studijuodamas Vilniaus universitete tarptautinį verslą, vasaros metu buvo išvažiavęs padirbėti į Ameriką. Prabuvęs toje svajonių šalyje apie keturis mėnesius, Laimonas grįžo sužavėtas, tačiau ne dėl to, kad ten pinigais lytų, sakė, jais nelyja niekur, visur reikia užsidirbti. Laimoną sužavėjo žmonių santykiai. Jam teko dirbti motelyje, kurio darbdavys gerbė kiekvieną dirbantį žmogų kaip artimą draugą. Baigęs universitetą, Laimonas susirado mėgstamą ir gerai atlyginamą darbą Lietuvoje. Tačiau įmonės, kurioje pradėjo dirbti, vadovas pasirodė besąs tikras despotas. Jei Laimonas nebūtų Amerikoje paragavęs visiškai kitokių, kur kas žmoniškesnių, darbo

„Man pats gražiausias – Lietuvos dangus, be jo negalėčiau gyventi“, – sako Natalija Danielienė, trijų sūnų, iš kurių du – emigrantai, mama.

santykių, gal ir būtų kentėjęs, tačiau jis jau žinojo, kaip turi elgtis vadovai, tad nesileido žeminamas. Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Laimonas nusprendė palikti Lietuvą. Išvažiavęs į Londoną, įsidarbino viešbutyje, vėliau tapo restorano padavėju. Šiuo metu vaikinas dirba ne tik restorane, bet ir kartu su vienos visuomeninės organizacijos nariais gina vietos gyventojų ir emigrantų teises. Beje, Laimonas pastebėjo, kad lietuviai, nuvykę į užsienį ir ten įsteigę savo įmones, lieka tokie pat despotai, kokie buvo gimtinėje, todėl emigrantams ieškoti darbo tėvynainių įmonėse jis nepataria.

Ar Tėvynėje tai būtų įmanoma? Natalijos sūnus Laimonas, Londone atėjęs į įmonės darbuotojų su-

po dvejų metų emigracijos buvo grįžęs ir bandė gyventi Lietuvoje, nes čia jo laukė mylima mergina. Tačiau mačiau, kad, paragavęs laisvesnio gyvenimo, jau negalės prisitaikyti. Dauguma mūsų žmonių nėra laisvi, gyvena pilni baimės. Iš vienos vergijos išėjome, į kitą patekome. Kieno? Galbūt savo pačių, Homo sovietikus. Kai išėjome iš Sovietų Sąjungos, atsirado tuštuma, tad žmonės, nemokėdami būti laisvi, būtinai turėjo susirasti kitą vergiją. Kaip nesąmoningai daro mušama moteris – pabėgusi nuo vieno despoto vyro, būtinai išteka už kito lygiai tokio paties. Aš pati nesu nei užguita, nei baili, bet, žinodama situaciją, dažniau esu linkusi patylėti. Juk Lietuvoje kiekvienas bijo likti be darbo.“

Patriotizmas nėra paveldimas

sirinkimą, gali visų akivaizdoje valdybos pirmininkui pasakyti: „Na, o dabar išklausykite darbininkų atstovų nuomonę, sužinokite jų problemas.“ Ar Lietuvoje tai būtų įmanoma? „Man atrodo, kad Lietuvoje vyrauja apatija, – svarsto Laimono mama Natalija. – Žmonės pilni vidinės baimės. Prisimenu KGB laikus, kai buvo šnabždamasi virtuvėse. Panašiai yra ir dabar, tik šiuo metu nežinome, kas yra mūsų priešas. Gyvename šalyje, kurioje sklando blogis, o tiesa dažnai pralaimi melui. Reikėjo paieškoti geresnio valstybės modelio, gal Skandinavijos šalių. Mūsų šalyje yra per daug neteisybės.“ O ar užsienyje jos mažiau? „Užsieniečiai yra kur kas humaniškesni, liberalesni. Tačiau jeigu lietuviai patenka pas lietuvius vadovus – tokia dalia teko mano giminaitės dukrai, jie taip pat patiria diktatūrą. Juk mano sūnus

Kiekvienas išvažiavimas – lyg maža mirtis „Manau, visos emigrantų motinos jaučiasi panašiai, – samprotauja Natalija, – kai išlydime savo vaikus, mus apima tokia širdgėla, kad žodžiais nupasakoti neįmanoma. Oro uoste, likus kelioms minutėms iki išsiskyrimo, aš stengiuosi šypsotis. Kai atsisveikindama apkabinu ir bučiuoju savo vaikus, atrodo, kad ašaros tuojau pratrūks. Neverkiu, nes žinau – nereikia gadinti nuotaikos vaikams. Jiems ir taip nelengva. Palikdamas žemę, kurioje užaugo, nė vienas žmogus negali jaustis ramus. Jie gal taip pat norėtų apsiverkti, bet galvoja – kam skaudinti mane?

Visos šeimos susitikimai Natalijai ir jos sūnums šiuo metu yra tapę vis rečiau pasiekiama svajone. Asmeninio albumo nuotraukos

Natalija ir jos jau Anapilin iškeliavęs vyras Gintaras kažkada buvo tautos patriotai, nuoširdūs kovotojai už nepriklausomybę. Kodėl jų vaikai nepaveldėjo patriotizmo? „Tuo metu, kai mudu kartu su visa tauta kovojome už laisvę, vaikai buvo dar maži, jauniausiajam tebuvo ketveri. Kodėl jie neužaugo patriotais, sunku pasakyti. Gal mes su vyru taip įsitraukėme į tą kovą, kad per mažai dėmesio liko vaikams? Aš tada tvirtai tikėjau, kad Sąjūdis atneš Lietuvai šviesesnę ateitį. Tikėjau ir pati viską dariau, kad taip būtų. O dabar net nežinau, kokį žodį pasakyti – ar man baisu, ar skaudu, ar liūdna dėl to, kad taip atsitiko...“ Natalija ir Gintaras tais lemiamais Lietuvai laikais – 1991 m. – gyveno ir dirbo Šalčininkuose, regione, kuris buvo ypatinga zona. Jauni Lietuvos vaikinai šaltyje, net apsirengti pakankamai neturėdami, stovėjo ir saugojo valstybės sienas. Danieliai, nešini lašiniais, duona ir karšta arbata, lankydavo tuos pirmuosius Lietuvos pasieniečius. Tais metais, kai Natalijos vyras buvo Šalčininkų užkardos vadas, žuvo lietuvis pasienietis Gintaras Žagunis.

Jaunus žmones slegia neteisybė Natalijos jauniausias sūnus Tadas paliko Lietuvą prieš dvejus metus. Baigęs Kaune ekonomikos studijas, vaikinas ilgą pusmetį ieškojo darbo. Norėjo dirbti tik pagal specialybę, juk dėl ko tiek metų mokėsi? Eidavo į pokalbius su darbdaviais, bet konkurso nelaimėjo, jam vis nesisekė. Netekęs kantrybės, Tadas susikrovė lagaminėlį ir išskrido paskui brolį. Ar dėl geresnio gyvenimo, ar tik dėl to, kad nerado darbo pagal specialybę? „Jaunus žmones slegia neteisybė, maži atlyginimai, nedarbas, – atsakė Natalija, – o svarbiausia – čia jie negali realizuoti savęs. Mano vaikai nori prasmingai gyventi, nori turėti darbą, kuris jiems būtų malonus ir garantuotų galimybę išauginti vaikus. Aišku, jie, kaip ir visi kiti žmonės, ir ten gyvendami nėra apsaugoti nuo bėdų. Bet dabar jie jaučiasi gerai ir grįžti į Lietuvą neketina.“

Gimtasis kraštas

Kelyje

Stresas prie vairo – kelias į nelaimę

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Meistras pataria

Ką daryti, kad padangos tarnautų ilgiau? Nemažai vairuotojų skundžiasi, kad vasarinės padangos nepatvarios, greitai nusidėvi. Kas tam turi įtakos – padangų kokybė ar neatsakingas vairavimas? Ką daryti, jei kurios nors ašies padangos susidėvi netolygiai? Pirkti visas naujas padangas ar tik netolygiai susidėvėjusias pakeisti naujomis? UAB „Dalaida“ japoniškų ir korėjietiškų automobilių dalių specialistai Padangos dėvisi nevienodai. Norint išlyginti dėvėjimąsi, kartais praktikuojamas priekinių padangų sukeitimas su užpakalinėmis, tačiau tai ne geriausias būdas. Jei padangas sukeisite, padanga, prisitrynusi ant vienos ašies, ant kitos turės vėl prisitrinti, kad pradėtų dilti tolygiai. Yra pigesnis ir visai neblogas sprendimas – nusipirkti tik dvi naujas padangas ir uždėti jas ant priekinės ašies, o sudėvėtas – ant užpakalinės. Aišku, jei automobilis varomas visais keturiais ratais, keisti teks visas padangas.

Viena Vokietijos draudimo įmonė atliko apklausą, kurios rezultatai iškalbingi – net 40 proc. vairuotojų, patekę į rimtą avariją, buvo įpykę arba Klaudijaus Driskiaus nuotraukos išsigandę dėl kito vairuotojo elgesio.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Šiuolaikinėje visuomenėje beveik neįsivaizduojame gyvenimo be automobilio. Atrodo, jei nemoki riedučiais važiuoti ar gerai vandenyje plaukti, dar nieko tokio. Tačiau nemokėti vairuoti automobilio?! Beveik kiekvienas žmogus gali išmokti vairuoti, tačiau dažnai vairavimas mums sukelia baimę ir stresą.

Atsipalaiduoja užmiestyje Tik ką išlaikiusio egzaminą ir pradėjusio važinėti vairuotojo baimė privažiavus sudėtingą sankryžą, kamštyje įstrigusio miestiečio pyktis ar avariją išgyvenusio žmogaus ne-

Kaip išvengti streso 1. Planuokite laiką. Jeigu nuolat nespėjate ir dėl to nervinatės, išvažiuokite anksčiau. 2. Išsimiegokite. Labiau tikėtina, kad reaguosite neadekvačiai, jeigu smegenys negaus tinkamo poilsio. Miegui reikėtų skirti mažiausiai 7 valandas. 3. Išlaikykite atstumą. Išlaikydami atstumą tarp priekyje važiuojančio automobilio, turėsite pakankamai laiko reaguoti, jei jis darys netikėtą manevrą. 4. Venkite akių kontakto. Jeigu kyla įtampa, nežiūrėkite tiesiai į akis ir neprovokuokite konflikto. 5. Nereaguokite per stipriai. Buvimas automobilyje gali suteikti netikrą saugumo jausmą, dėl to galite reaguoti smarkiau nei, sakykime, parduotuvėje. Nerodykite nepadorių gestų ir nesiplūskite – tai kvailai atrodo ne tik viešojoje vietoje, bet ir automobilyje. 6. Atleiskite ir pamirškite. Kiekvienam būna blogų dienų. Jeigu kažkas užkerta kelią, nerodo posūkio – gal-

noras sėstis prie vairo turi daug ką bendro. Tai stresinė būsena. Nerimaujama atsisėdus prie vairo ir dėl paprastų dalykų – ką reikės daryti, jeigu mašina suges, kas jeigu pasiklysiu kelyje ar netyčia užges variklis? Neseniai vairuotojo pažymėjimą gavusi Regina prie vairo sėdasi nedrąsiai. „Kol kas dar nesijaučiu labai tvirtai. Reikia praktikos, o ir vairuotojai labai nemandagūs. Juk mato, kad su „žaliu lapu“ važiuoju, bet vis tiek pypsina, net langą prasidarę iškoneveikia“, – sako 25-erių mergina. Pasak Reginos, ji atsipalaiduoja tik išvažiavusi iš miesto. „Užmiestyje ramiau, mažiau tenka staigiai stabdyti, ne tiek daug netikėtų sibūt šiandien jie tikrai blogos nuotaikos. Neužsikrėskite ir jūs ja. 7. Suskaičiuokite iki 10 ir giliai įkvėpkite. Stenkitės visada išlikti ramus. Nervinė įtampa didina nelaimės tikimybę ir apskritai kenkia sveikatai. 8. Atsiprašykite. Jeigu padarėte klaidą, neatsitiks nieko blogo, jei tai pripažinsite. Atsiprašantis gestas ranka gali daryti stebuklus. 9. Perjunkite muziką. Hip hopas skatina agresiją, o klasikinė muzika, pvz., Mocartas, ramina. 10. Keleiviai turėtų neblaškyti vairuotojo. Keleivis neturi daryti nieko, kas bent akimirkai galėtų atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio. Pavyzdžiui, važiuojant nedera atkreipti vairuotojo dėmesį į reklamas pakelėje, pastatus ar kitus vaizdus, kurie nėra svarbūs vairavimui. Nedera staiga prabilti labai garsiai ar šaukti, nes išgąsdintas vairuotojas netyčia gali atlikti pavojingą manevrą. Vairuotojui gali trukdyti ir kai kurie keleivio bandymai jam padėti: palaikyti vairą, įjungti stiklo valytuvus ar pareguliuoti radijo mygtukus ant vairo.

tuacijų. Bet vėlgi, jei mieste bijosi važiuoti, taip ir liksi balta varna prie vairo“, – sako vairavimo įgūdžius tobulinanti Regina ir priduria, kad įtampa prie vairo dažnai atbaido iš viso vairuoti. O jau 12 metų vairavimo stažą turintis Andrius teigia, kad streso nelieka, kada pats jautiesi tvirtai prie vairo, nors neslepia, jog Vilniuje būna labai daug stresinių situacijų. „Vilniuje vairuotojai nemandagūs, skuba, lekia, nepraleidžia, signalizuoja, nors nėra tam jokios priežasties – spūsties nervingais manevrais nesumažinsi. Stengiuosi kuo mažiau reaguoti į aplinkinių provokacijas. Rytinių ir vakarinių spūsčių metu reikia išmokti būti ramiam, kitaip gali ir pats nukentėti“, – sako Andrius. Jis įsitikinęs, kad dažniausiai avarijos kyla dėl per didelės nervinės būsenos.

Klasikinė muzika ramina

Eva Konopka, didžiausios pasaulyje padangų gamintojos „Michelin“ atstovė Lenkijai ir Baltijos šalims Siekdama, kad naujausios kartos padangos atitiktų aukščiausius saugumo standartus, „Michelin“ jas gamina beveik tokias, kokios yra naudojamos civilinės aviacijos pramonėje. Per bandymus „Pilot Super Sport“ padanga sudėtingiausiomis sąlygomis įveikė 50 tūkst. kilometrų ir puikiai atlaikė dvigubai didesnes apkrovas nei tas, kurios veiktų sumontuotos automobiliuose. Technologinė naujovė, kai naudojami skirtingi gumos mišiniai kairėje ir dešinėje protektoriaus pusėse, iš pradžių buvo diegiama tik lenktyninėms padangoms, o

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

dabar tuo gali naudotis bet kuris vairuotojas. Siūlyčiau nusidėvėjusias padangas keisti į naujas ir kokybiškas. Nerijus Melketas, UAB „Autoaibė“ autoserviso meistras Padangų susidėvėjimui įtakos turi ratų suvedimas, slėgis padangose ir vairuotojų neatsakingas vairavimas. Kai kurie vairuotojai deramai neprižiūri savo automobilių. Pakeitus padangas siūlau būtinai pasitikrinti ratų suvedimą. Kartais būna, kad žiemines padangas žmonės turi vienų dydžių, o vasarines – kitų, pavyzdžiui: žiemines – 195/65R15, o vasarines – 215/55R16.

Baltarusiai patirties sėmėsi Kaune „Minsko gatvėmis kursuoja apie 3 tūkst. troleibusų ir autobusų, veikia metropolitenas, bet elektroninio bilieto diegimas pas mus vis dar yra siekiamybė“, – sakė „Minsktrans“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas-technikos direktorius Borisas Dimidovičius. Kauno troleibusų bendrovėje „Autrolis“ svečiai iš Baltarusijos sostinės, turinčios apie 1,8 mln. gyventojų, labiausiai domėjosi elektroninių bilietų įrangos, platinimo, apskaitos, kontrolės ir švieslenčių įrengimo darbais. Susitikimuose „Minsktrans“ atstovai pabrėžė, kad Minskas siekia tapti šiuolaikišku miestu. Elektroninį bilietą viešajame transporte užsibrėžta įdiegti per dvejus metus. „Tai padaryti nebus paprasta, nes daugelį sprendimų mums tiesiog „nuleidžia iš viršaus“ ir visada situacija gali pasikeisti“, – sakė B.Dimidovičius. Jį nustebino tai, kad Kaune įdiegta elektroninio bilieto sistema veikia taip pat, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos miestų, kurie

išnaudoja informacinių technologijų teikiamus pranašumus. Minske popieriniai elektroniniai bilietai parduodami daugiau nei pustrečio tūkstančio prekybos vietų, o Kaune jų mažiau nei 200. Minske kasdien miesto transporte dirba apie 1 200 kontrolierių, o Kaune samdant saugos įmonę visam miestui pakanka trijų kontrolierių ekipažų. „Jūs tik pagalvokite, kiek mes sutaupytumėme lėšų, jei vietoj popierinių bilietų turėtume elektroninę sistemą“, – svarstė B.Dimidovičius. Kaune elektroninio bilieto įranga ir programos įdiegtos per trejus metus. „Baltarusių viešnagė parodė, kad Kaunas eina teisingu keliu, – pastebėjo elektroninio bilieto sistemą įdiegusios UAB „Empirija“ direktorius Henrikas Matulionis. – Žinoma, mūsų ir partnerių įdiegta įranga elektroninio bilieto sistemai suteikia kur kas daugiau galimybių, nei išnaudojama šiuo metu, bet neabejoju, kad tiek Kaunas, tiek ir kiti Lietuvos miestai gyventojams teiks vis daugiau naujų paslaugų.“ Parengta pagal UAB „Empirija“ inf.

Viena Vokietijos draudimo įmonė atliko apklausą, kurios rezultatai iškalbingi – net 40 proc. vairuotojų, patekę į rimtą avariją, buvo įpykę arba išsigandę dėl kito vairuotojo elgesio. Toks, anot tyrėjų, santykis reiškia, kad per metus dėl psichologinės įtampos sukeltų įvykių Vokietijoje žūsta apie 750 žmonių ir padaroma 900 mln. eurų (3 mlrd. 107 mln. litų) žalos. Pasak medikų, dažnai patiriamas stresas vairuojant ilgainiui gali išugdyti fobiją sėstis prie vairo. Kad taip nenutiktų, užsienio ir Lietuvos draudikai, medikai ir autoservisų specialistai pataria, kaip išvengti streso prie vairo, ir siūlo 10 būdų, kaip išvengti skaudžių jo paBaltarusijos viešojo transporto problemos žymiai didesnės nei mūsų Lietuvoje. sekmių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Sportas

Ketvirtąkart čempionai – „FC Barcelonos“ futbolininkai „FC Barcelona“ Čempionų lygos varžybų nugalėtoja tapo ketvirtą kartą. Iki šiol ji šį turnyrą buvo laimėjusi 1992, 2006 ir 2009 metais.

Anglai ir vėl pralaimėjo Europos futbolo klubų Čempionų lygos varžybų nugalėtoja tapo Barselonos „FC Barcelona“ (Ispanija). Ji ﬁnale Londone, Vemblio stadione, 3:1 (1:1) įveikė Mančesterio „United“ (Anglija) futbolininkus. 27 min. Pedras Rodrigesas išvedė Barselonos ekipą į priekį 1:0. 34 min. rezultatą išlygino Veinas Rūnis. 54 min. Lionelis Mesis išvedė „FC Barcelona“ į priekį 2:1. Tai buvo 53-iasis argentiniečio įvartis šį sezoną. 69 min. Davidas Vila Ispanijos klubui pelnė trečiąjį įvartį. „FC Barcelona“ Čempionų lygos varžybų nugalėtoja tapo ketvirtą kartą. Iki šiol ji šį turnyrą buvo laimėjusi 1992, 2006 ir 2009 metais. Barselonos klubas Mančesterio ekipą nugalėjo ir prieš dvejus metus vykusiame Čempionų lygos ﬁnale (2:0).

lę UEFA Čempionų lygos turnyro finale. Atviru autobusu čempionai miesto gatvėmis keliavo į savą „Nou Camp“ stadioną. Miesto gatvėse futbolininkus šūksniais sveikino šimtai tūkstančių gerbėjų. „Ačiū visiems, kurie čia susirinko, visiems, kurie mus palaiko, ačiū už šį vakarą. Privertėte mus pasijausti jums artimais. Ačiū už paramą, reikštą visus metus. Ačiū už abi puikias taures. Šį triumfą pakartosime ir kitais metais – dirbsime vieningai, tai ši komanda pademonstravo per šiuos įspūdingus metus“, – sakė klubo „FC Barcelona“ treneris Josepas Guardiola. „Visada didžiavausi būdamas

katalonu ir visada buvau didžiulis „Barcelonos“ gerbėjas, tačiau šiandien jaučiuosi stipresnis nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė saugas Chavi. „Pasidžiaukime šia akimirka. Tikėkimės, kad ateityje mūsų dar laukia sėkmė. Tegyvuoja „Barsa“ ir tegyvuoja Katalonija“, – linkėjo puolėjas Lionelis Mesis. Po bendros nuotraukos su trofėjais komanda bendravo su iš džiaugsmo šėlstančiais gerbėjais. Pergalingas eitynes lydėjo raudonos ir mėlynos spalvos konfeti lietus. Futbolininkų garbei dangų puošė fejerverkai, jie iš stadiono buvo išlydėti kaip tikri karaliai.

Šakira pasveikino katalonus Futbolo klubo „FC Barcelona“ žaidėjai Katalonijos sostinėje dalyvavo pergalės parade – futbolininkai šventė jau ketvirtą klubo perga-

Barselonos klubas Mančesterio ekipą nugalėjo ir prieš dvejus metus vykusiame Čempionų lygos finale (2:0). EPA-Eltos nuotraukos

Sostinėje bus galima žaisti paplūdimio tinklinį

Paplūdimio tinklinio kompleksą prie Baltojo tilto sudaro šešios aikštelės, iš kurių keturios atitinka Europos tinklinio konfederacijos reikalavimus. EPA-Eltos nuotrauka

Vilniuje, prie Baltojo tilto, atidarytas paplūdimio tinklinio aikštelių kompleksas. Artimiausiu metu toks kompleksas bus įrengtas ir Klaipėdos antrajame Melnragės paplūdimyje. Aikštelės bus įrengtos bei atnaujintos ir kituose šalies miestuose – Nidoje, Palangoje, Kaune. Taip siekiama didinti visuomenės susidomėjimą šia sporto šaka ir sudaryti galimybę profesionaliems tinklininkams tinkamai pasirengti tarptautinėms varžyboms. Paplūdimio tinklinio kompleksą prie Baltojo tilto sudaro šešios aikštelės, iš kurių keturios atitinka Europos tinklinio konfederacijos reikalavimus. Prie pagrindinės aikštelės įrengta 700 sėdimų vietų. Sportuoti naujajame aikštyne gali visi norintys, tik reikia iš anksto rezervuoti laiką. Aikštyne dirbs ir

D.Zubrus į gimtinę grįžo su lauktuvėmis Vienas geriausių visų laikų šalies ledo ritulininkų, Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Naujojo Džersio „Devils“ klubo ledo ritulininkas Dainius Zubrus į Lietuvą grįžo ne tuščiomis. Prieš sugrįžtant Dainiui Lietuvą pasiekė 50 ledo ritulio aprangų komplektų, kurių vertė – beveik 100 tūkstančių litų. Siuntoje yra įvairių dydžių aprangos komplektų vaikams, taip pat keli komplektai jauniesiems vartininkams. Aprangos komplektai bus įteikti Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygoje (NVLRL) dalyvaujančioms Lietuvos ledo ritulio mokykloms.

Pernai NVLRL prezidentu išrinktas D.Zubrus jau antrą kartą pasinaudojo galimybe per Šiaurės Amerikos ledo ritulininkų profesionalų asociaciją skirti paramą jauniesiems ledo ritulininkams. D.Zubrui pavyko įrodyti, kad didžiulė parama vėl turi būti skirta Lietuvai. Gegužės 31 dieną Vilniaus „Akropolyje“ esančiose „Geležinio vilko“ ledo ritulio mokyklos patalpose įvyko NVLRL prezidento D.Zubraus spaudos konferencija, kurioje ledo ritulininkas papasakojo apie praėjusį sezoną ir apie naujus vaikų lygos planus Lietuvoje. Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga prieš porą mėnesių baigė an-

trą sezoną. Per penkis mėnesius lygoje sužaista beveik 250 rungtynių. NVLRL rungtyniavo 27 komandos iš trijų valstybių – 19 iš Lietuvos, 2 iš Latvijos ir 6 iš Kaliningrado srities (Rusija). Lyga sukaupė 360 tūkst. litų biudžetą, iš kurio net 100 tūkst. buvo skirta Lietuvos komandų premijoms ir paramai. NVLRL pėdomis pasekė ir suaugusieji. Praėjusį rudenį įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL) suvienijo 27 Lietuvos komandas, kurios per pirmą sezoną sužaidė 180 rungtynių. Antrame NLRL sezone tikimasi išvysti Kaliningrado (Rusija) ir Latvijos ledo ritulio komandas.

FIFA prezidentas perrinktas ketvirtai kadencijai Ciuriche vykusiame 61-ajame Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) kongrese Zepas Blateris ketvirtą kartą tapo šios organizacijos vadovu.

„FC Barcelonos“ treneris J.Guardiola.

Vėliau visiems susirinkusiems koncertavo dainininkė Šakira, kuri yra „FC Barcelonos“ žaidėjo Gerardo Pike draugė.

Įmušė net 53 įvarčius Geriausias UEFA Čempionų lygos ﬁnalo žaidėjas Lionelis Mesis šį sezoną buvo nesulaikomas ir iš viso šio sezono turnyruose įmušė net 53 įvarčius. Pasižymėjo argentinietis ir Čempionų lygos ﬁnale, pasiųsdamas kamuolį į Edvino van der Saro ginamus vartus bei taip pirmą kartą pelnydamas įvartį Anglijos žemėje. 23 metų futbolininkas dar kartą įrodė, jog ne veltui gavo geriausio planetos metų žaidėjo titulą. L.Mesis tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Jis įmušė 12 įvarčių ir pakartojo 2002–2003 metų sezone pasiektą olando Rudo van Nistelrojaus rekordą. GK, Eltos inf.

Konkurentų rinkimuose neturėjęs 75 m. šveicaras gavo 186 balsus iš 203 rinkimuose dalyvavusių delegatų. Z.Blateris FIFA prezidentu tapo 1998 m. Šiame poste jis pakeitė brazilą Žuao Avelanžą, o po ketverių metų rinkimuose nugalėjo Afrikos futbolo konfederacijos prezidentą Isą Hajatu. Antroji Z.Blaterio kadencija truko penkerius metus vietoje ketverių, nes FIFA nusprendė nerengti prezidento rinkimų tais pačiais metais, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas Vokietijoje. Aštuntasis prezidentas šias pareigas eis iki 2015 metų. 1975 m. Z.Blateris pradėjo dirbti FIFA techniniu direktoriumi, o nuo 1981 iki 1998 m. buvo FIFA generaliniu sekretoriumi. GK, Eltos inf.

FIFA organizacijoje Z.Blateris dirba EPA-Eltos nuotrauka nuo 1975 metų.

visiems paplūdimio tinkliniu besidomintiems padės trys aukštos kvaliﬁkacijos treneriai. Šį sezoną Vilniuje bus surengti trys iš penkių Lietuvos čempionato etapų. Liepos 23-iąją aikštyne vyks naktinis paplūdimio tinklinio čempionatas, vėliau – „Paplūdimio karaliaus“ turnyras, kuriame dalyviai žais nuolat keisdami partnerius, bus surengti Vilniaus miesto sporto šventės renginiai (rugpjūčio 20–21 dienomis) bei įvairios mėgėjų varžybos. Rugpjūčio 10–14 dienomis Vilniuje vyks Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas. Pirmą kartą Lietuvoje vyksiančiose tokio rango varžybose dalyvaus po 24 vaikinų ir merginų komandas iš 20 pasaulio šalių. Pasak Lietuvos paplūdimio tinklinio rinktinės trenerio Mariaus Vasiliausko, mūsų šaliai Europos pirmenybėse atstovaus po dvi vaikinų ir

merginų ekipas. Kas pateks į rinktinę, turėtų paaiškėti po liepos viduryje vyksiančio Lietuvos jaunių čempionato. Kandidatai į nacionalinę komandą pasirengimą Europos čempionatui pradėjo užvakar. „Europos čempionatas bus renginys, skirtas parengti jaunuosius sportininkus suaugusiųjų varžyboms. Nors federacija kalba apie apdovanojimus, tačiau jei neiškovosime medalių, nieko baisaus nenutiks“, – sakė M.Vasiliauskas. Pasak jo, dėl aukščiausių Senojo žemyno pirmenybių apdovanojimų kovos Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir Ispanijos komandos. Lietuvos paplūdimio tinklinio federacijos atstovai viliasi, kad sėkmingai surengtas Europos jaunių čempionatas suteiks mūsų šaliai galimybę rengti pasaulio ir Europos taurių etapus. GK, Eltos inf.

Jau 14 sezoną NHL sužaidęs D.Zubrus su komanda nepateko į atkrintamąsias NHL varžybas, nors prieš sezoną „Devils“ klubas buvo laikomas vienu lygos favoritų. Nesėkmingai D.Zubrui susiklostė ir sezono pabaiga, kai lietuvis jau žinojo, kad su komanda nepateks į atkrintamąsias varžybas, ir rengėsi ginti Lietuvos rinktinės garbę pasaulio čempionato I diviziono B grupės turnyre. Tačiau, likus kelioms savaitėms iki rinktinės pasirodymo, D.Zubrus rungtynėse patyrė peties traumą, tad viltys vėl apsivilkti rinktinės marškinėlius sužlugo. Be komandos lyderio rungtyniavusi Lietuvos rinktinė įveikė tik Estijos ledo ritulininkus ir liko priešpaskutinė, tačiau išsaugojo vietą divizione. GK, balsas.lt inf.

Jau 14 sezoną NHL sužaidęs D.Zubrus su komanda nepateko į atkrintamąsias NHL varžybas. EPA-Eltos nuotrauka

8 Lietuva tampa svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Užribis

Lietuvos vardas dažniausiai minimas puslapiuose, kuriuose rašoma apie narkotikų platinimą. Specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros šalies geografinės padėties ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių. Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuva tampa svarbiu narkotikų tranzito ir cigarečių kontrabandos centru – tai skelbiama Europolo parengtoje organizuoto nusikalstamumo metų ataskaitoje. Lietuvos vardas dažniausiai minimas puslapiuose, kuriuose rašoma apie narkotikų platinimą. Teisėsaugos specialistai teigia, kad tokį vardą pelnėme dėl geros šalies geografinės padėties ir dėl aktyviai veikiančių nusikaltėlių grupuočių.

Narkotikų gamybos centras įsikūrė Kaune Lietuvos nusikaltėliai tapo svarbiais tarpininkais, kurie rūpinasi, kad narkotikai iš Rusijos pasiektų kitas Europos šalis. Europolo ataskaitoje teigiama, kad lietuviai – pagrindinių sintetinių narkotikų žaliavos tiekėjai. Amfetaminui gaminti skirtą medžiagą BMK lietuviai gabena į Belgiją, Olandiją ir Skandinavijos šalis. Europolo pareigūnai taip pat neatmeta, kad amfetaminas ir jam skirtos žaliavos gali būti gaminamos Lietuvoje. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Strategijos, stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Šagždavičiaus, Lietuva nuo seno garsėja kaip tranzito šalis, tad ne išimtis yra ir narkotikai. Šiuo metu Vilniuje teisiami 27 organizuotos grupuotės nariai, kurie išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino. Gamyba vyksta įvairiose šalies vietose, o lyderė – laikinoji sostinė. „Kaunas tapo dideliu narkotikų gamybos centru. Tačiau narkotikai gaminami ne tik ten. Tokių „gamybininkų“ taip pat sulaikyta Alytuje, Vilniuje, Panevėžio krašte, kiek mažiau pajūryje ir kituose miestuose“, – narkotikų gamybos taškus įvardijo R.Šagždavičius. Lietuvos policijos pareigūnai neatskleidžia, kiek tiksliai organizuoto nusikalstamumo grupuočių šiuo metu veikia Lietuvoje, tačiau tikina,

kad visos jos – žinomos ir kontroliuojamos.

Garsėjame cheminiais narkotikais „Kad Lietuva yra narkotikų tranzito šalis, įtakos turi ir geras Lietuvos tarnybų darbas. Daug išsiaiškiname, sulaikome, o tai rodo gerą prevencinį teisėtvarkos struktūrų darbą. Aktyviai bendradarbiaujama su Europos institucijomis, kitų šalių tarnybomis. Nereikėtų pamiršti, kad esame didžiausia Baltijos šalis, turime Klaipėdos uostą, esame arčiausiai Vakarų Europos. Visa tai sudaro palankias sąlygas Lietuvai būti ne tik narkotikų tranzito, bet ir gamybos šalimi“, – teigia R.Šagždavičius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės specialistas tikina, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės Lietuvoje gerai atpažįstamos, tad nusikaltėliai jau ieško kitų erdvių. Lietuvaičiai yra palikę pėdsakų visoje Europoje. Jų mėgstamos šalys – Didžioji Britanija ir Ispanija. Tačiau nelabai sekasi įsitvirtinti Vokietijoje. Lietuviams labai trukdo griežta vietos vokiečių tvarka. Lietuvaičiai migruoja, darbuojasi Graikijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje. Specialisto pasiteiravus, ar seniai mūsų šalis garsėja narkotikų gamyba, R.Šagždavičius pabrėžė, kad Lietuva jau ne pirmus metus garsėja chemine narkotinių medžiagų gamyba. „Vienais metais daugiau, kitais – mažiau, kai randamos ir uždaromos nelegalios narkotikų laboratorijos. Lietuvoje geros sąlygos narkotikų gamintojams, nes šalia – Rytų kaimynės. Tose šalyse taip pat aktyviai veikia nusikalstamos grupuotės“, – sakė R.Šagždavičius. Kaimyninių šalių nusikalstamos grupuotės turi gerus priėjimus prie cheminių medžiagų. Rytų šalyse, ypač Rusijoje, yra

didelės chemijos gamyklos, iš kurių ir vežama žaliava. „Vienos medžiagos naudojamos narkotikų gamybai vietoje, o kitos keliauja į lietuvių laboratorijas ar į Belgiją, Olandiją, kitas šalis. Ten pagaminti narkotikai neretai grįžta į tą pačią Lietuvą arba platinami Rytų šalyse – lietuviai garsūs ir Maskvoje“, – sako narkotikų kontrolės specialistas. Paklaustas, kaip pareigūnams se-

kasi mažinti narkotikų gamybą ir tranzitą Lietuvoje, R.Šagždavičius sakė, kad tyrimai užtrunka ilgai, tad vertinti labai sunku. „Vienais metais gali vykti ilgi nusikaltėlių persekiojimo darbai, o kitais jau pasirodys rezultatai – konkretūs laboratorijų ar kontrabandos skaičiai. Tuomet atrodys, kad mūsų šalis labai daug padarė, tačiau dažniausiai tai būna ne vienų metų veiklos vaisiai“, – sakė R.Šagždavičius.

Populiariausios – kanapės 2011 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, dėl kanapių laikymo ar dis-

kalstamumo biuras, surinkęs nacionalinius šalių duomenis apie narkotikų vartojimą bendrojoje populiacijoje, 2010 m. ataskaitoje nurodo, kad bent kartą narkotikus 2008 m. vartojo tarp 155 ir 250 milijonų pasaulio gyventojų (tai sudaro nuo 3,5 iki 5,7 proc. 15–64 metų amžiaus populiacijos). Pasauliniu mastu didžiausią narkotikų vartotojų dalį sudaro kanapių vartotojai (129–190 milijonų). Amfetamino grupės medžiagos pagal populiarumą užimą antrą vietą, po jų eina kokainas ir opiatai. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas Lietuvos populiacijoje 2008 m. buvo atliktas antrą kartą. Kaip ir pirmojo tyrimo (2004 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą pagal lytį ir amžiaus grupes. Tyrimu siekta įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Buvo atlikta 15–64 m. Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 4 tūkst. 777 nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Paaiškėjo, kad bent vieną narkotiką nors kartą gyvenime yra bandę 12,5 proc. šalies gyventojų. Narkotikus bent kartą gyvenime nurodė vartoję daugiau vyrai (16,4 proc.) nei moterys (9,2 proc.), jaunesni (15–34 metų amžiaus) nei vyresni (35–64 metų amžiaus) respondentai, atitinkamai 22,1 ir 4,7 proc. Kaip ir 2004 m., labiausiai šalyje yra paplitęs kanapių vartojimas – bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 11,9 proc. Lietuvos gyventojų. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 2,1 proc., kokainą – 0,5 proc. Lietuvos gyventojų. Europoje daugiausia narkotikų vartotojų Čekijoje. Ši centrinė Senojo žemyno šalis beveik visose kategorijose užima pirmą vietą. Aukštas pozicijas pasididžiavimo neteikiančiame narkotikus vartojančių gyventojų sąraše užima ir Danija, Italija bei Ispanija.

Gabeno vandeniu

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja tikrai ne vienus metus. GK archyvo nuotraukos

ponavimo jomis sulaikyti 337 asmenys, 299 – dėl heroino, 193 – dėl metamfetamino. Už kokaino ir amfetamino turėjimą sulaikyta mažiau – atitinkamai 73 ir 52 asmenys. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusi-

Mūsų šalies piliečiai nelegalia narkotikų prekyba ir pervežimais garsėja tikrai ne vienus metus. Prisiminkime prieš 4 metus įvykusį beprecedentį įvykį. Tuomet lietuviai Airijos istorijoje pagarsėjo kaip didžiausios narkotikų kontrabandos bylos dalyviai. 2007 m. Airijos policijos prašymu Ispanijoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai – 40 ir 50 metų vyrai. Lietuviai plaukė katamaranu „Lucky Day“, kuriuo gabeno narkotines medžiagas. 60 ryšulių, kuriuose buvo po 25 kilogramus kokaino, visiškai atsitiktinai buvo rasti plūduriuojantys vandenyje prie Korko miesto. Tai didžiausias rastas kokaino kiekis Airijos istorijoje. Juodojoje rinkoje narkotikų kaina siektų apie 108,5 mln. eurų. Lietuviai vandens transportu gabendavo narkotikus į Airiją ir Didžiąją Britaniją, o iš ten kvaišalai pasiekdavo kitas Europos šalis.

Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2011 m. birþelio 3–10 d., Nr. 22 (66). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ðilutës rajone

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje Šilutės krašto savitumą trumpai apsakyti neįmanoma. Čia reikia atvažiuoti, pamatyti, išgirsti, prisiliesti, pajusti ir išgyventi.

Šilutę puošia daugybė architektūros paveldo pastatų. Sugrįžusiems į tėviškę kraštiečiams jie sukelia nostalgiją. Šioje mokykloje buvo pažintos pirmosios raidės.

Lota BALSYTĖ Šiame krašte susitinka Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrų tiltai, čia yra pagoniškos, liuteroniškos ir katalikiškos tradicijų santaka, čia susilieja dvarų ir žvejų kaimelių kasdienybė. Kiekvieną atvykėlį pakeri vandens platybės ir jo stichija, senieji švyturiai ir didysis paukščių migracijos uostas,

turtinga krašto istorija bei unikalus paveldas. Šis kraštas užburia taip, kad neretas, atvykęs į Mažają Lietuvą trumpam, lieka Šilutėje visam gyvenimui. Mažoji Lietuva užgrūdino ir praturtino daugybę žmonių. Į savo pasaulėjautą jie įsileido pamario dvasia turtingą, vėjų nugairintą, paukščių skrydžiais grakštų, žmonių nuoširdumu svetingą ir kraštovaizdžiu kerintį kraštą.

Šilutės jubiliejų sąrašas pailgėjo Šilokarčema (Heydekrug) rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1511 metais. Praėjusį savaitgalį Šilutė – 2011ųjų Lietuvos kultūros sostinė šventė net tris jubiliejus. Greta 500 metų sukakties nuo gyvenvietės pirmojo

paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose ir miesto teisių suteikimo Šilutei 70–mečio istorikai siūlo įrašyti dar ir 90 metų sukaktį nuo pirmojo oficialaus Šilutės miesto vardo paminėjimo. Pastarąją datą „iškapstė“ Klaipėdos universiteto docentė dr. Arūnė Arbušauskaitė. Nukelta į 10 p.

Ji man didelė, pati didžiausia Saulius SODONIS Kai į dangų pakilo balionai su palinkėjimais, daugelio buvusių kraštiečių akyse suspindo ašaros. „Gal paskutinį kartą matome savo gimtąją Šilutę. Vieniems ji – Mažoji Lietuva, o mums – didelė, pati didžiausia“, – kalbėjo į pasaulio kraštiečių sueigą atvykę garbaus amžiaus šilutiškiai.

Kraštiečių sugrįžimai Ko gero, vienas įdomiausių ir spalvingiausių praėjusios savaitės pabaigos renginių, vykusių per miesto 500 metų gimtadienį, buvo Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos rengiama pasaulio šilutiškių kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Nukelta į 13 p.

Tautiniais drabužiais pasipuošusi gidė iš Rusnės Dainora Laukevičienė turistams pasakoja apie Mažąją Lietuvą. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Kodėl čia gyventi gera? Dalia UŽPELKIENĖ, Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė

Aš ateivė, kaip ir dauguma šio krašto gyventojų. Su mama gyvenome Radviliškyje. Taip jau atsitiko, kad 11 metų būdama atsidūriau Šilutėje. Manau, kad mano persikėlimas gyventi į šį gražų Pamario kraštą yra toks pat savaiminis kaip ir kitų žmonių, tik metai skiriasi. Istorija negali nutylėti pokario laikotarpio, kai, užėjus sovietų armijai, vietos gyventojai masiškai traukėsi. Jie, palikę ant stalų garuojančias sriubas, iškūrentas krosnis, bėgo nuo rusų kariuomenės. Iš visų Lietuvos regionų judėjo karo audrų sukelta kita žmonių banga. Tie, kuriuos likimas atbloškė į Šilutę, sėdo prie tų stalų, kūrėsi senųjų gyventojų namuose. Panaši ir mano istorija. Anuomet žmones persekiojo baimė ir nepatikimumo nuojauta. Šilutė unikali tuo, kad pokariu čia suvažiavo, suėjo, subėgo įvairiausių etnografinių regionų žmonės. Iki tol čia buvo labai gražus lietuvininkų kraštas, kuriame klestėjo spauda, amatai, tradicijos, nepanašios į tas, kurios egzistavo Didžiosios Lietuvos regionuose. Pasitraukus vietos gyventojams, dažniausiai vokiečiams, atbėgėliai, suėjūnai iš Didžiosios Lietuvos, per daugelį metų priprato prie šito krašto, įsigyveno jame, šaknis suleido ir labai gražiai jį kuria. Mūsų miesto žmonės labai saugo tai, ką turi. Krašto istorija, lietuvininkų tautinis paveldas per Šilutės 500 metų jubiliejinius renginius virto tikru pasididžiavimu prieš didžialietuvius. F.Bajoraičio viešoji biblioteka įsikūrusi senajame Žibų kaime, viename iš keturių istorinių Šilutės kaimų, sudarančių dabartinį Šilutės miestą. Jame kadaise buvo knygininkų zona. Čia susitelkusios knygrišyklos, spaustuvės ir knygynai paliko mums intelektualinį paveldą. Todėl mūsų biblioteka ir toliau kuria tą aplinką, tą stebuklingą atmosferą, saugančią senąsias tradicijas. Pavyzdžiui, Štalių, Sekunų knygininkų dinastijoms priklausiusius namus pažymėjome atminimo lentomis. Gyventojai įprato, kad, tvarkant namą, ateinančioms kartoms reikia išsaugoti unikalų atminimą, padėti gėlių. Mes kuriame ir ateitį. Bibliotekos kiemelyje vyksta įvairiausi renginiai, knygininkų suėjimai, kraštiečių literatūriniai vakarai, tarptautinės knygų mugės mažiesiems skaitytojams. Mūsų biblioteka 1995 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje senosios knygos muziejų. Profesorius Domas Kaunas, nuodugniai ištyręs šį kraštą, padėjo suvokti, kad viskas Mažojoje Lietuvoje kūrėsi ant knygos pamato.

Nukelta į 11 p.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Mūsų paveldas

Mažoji Lietuva – penkių šimtmečių tradicijų santakoje Atkelta iš 9 p. „Reikia pasidžiaugti, kad šilutiškiai gali švęsti trigubą jubiliejų – Šilutės vardas oficialiame dokumente pirmą kartą buvo paminėtas 1921 m. Prancūzmečio Direktorijos žinių laikraštyje. Taigi – prieš 90 metų“, – pranešė A. Arbušauskaitė.

Mažoji, arba Prūsų, Lietuva Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją išvardys kiekvienas mokinukas. O ties Mažąja Lietuva neretas ir išsimokslinęs žmogus suklumpa, dažniausiai jos gyventojus priskirdamas žemaičių etnokultūros regionui. Penktasis Lietuvos etnografinis regionas – Mažoji Lietuva – niekada nebuvo pavaldi Lietuvos valstybei. Nuo 1923 m. tik jos dalis – Klaipėdos kraštas – priklausė Lietuvai.

Iki 1525 m. Mažosios Lietuvos žemes valdė Vokiečių ordinas. Ordino valstybę panaikinus, iki 1701 m. ji priklausė Prūsijos hercogystei (iki 1660 m. – kaip Lenkijos lenas). 1701–1871 m. – Prūsijos karalystei, 1871–1945 m. – Vokietijai.

Su lietuvininkų vėliava Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros. Mažosios Lietuvos lietuviai save vadino lietuvininkais ir tuo skyrėsi nuo Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių. Nors po 1945 m. Mažojoje Lietuvoje praktiškai nebeliko lietuvininkų ir jų kultūros, šis regionas buvo svarbus Lietuvos kultūrai.

Šilutės gyvenamieji namai – architektūros paminklai.

1911 m. pastatyta gaisrinė atlaikė du pasaulinius karus ir visą laiką tarnavo pagal paskirtį. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Mažosios Lietuvos tautiniais drabužiais pasipuošę klaipėdiečiai atvyko pasveikinti kaimynų šilutiškių su jubiliejumi.

Ši Mažosios Lietuvos dalis yra lietuvių raštijos gimtinė. Čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą, atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos ir pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba. Iki 1709–1710 metų maro lietuviai sudarė Rytprūsių gyventojų daugumą, gyveno daugiausia kaime, o miestuose vyravo vokiečiai. Nuo 1945 m. Mažosios Lietuvos žemes pasidalijo trys valstybės. Šiuo metu didžioji jos dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai (išskyrus patį Kaliningradą ir jo apylinkes), ženkliai mažesnė (nuo XVIII a. pr. lingvistiškai polonizuota) pietrytinė krašto dalis (Geldapės apylinkės) priklauso Lenkijai, o šiaurinė (esanti dešiniajame Nemuno krante) dalis, t. y. Klaipėdos kraštas – Lietuvos Respublikai. Mažoji Lietuva išsiskiria unikalia ir labai skirtingo grožio gamta bei viena už kitą įdomesnėmis vietovėmis. Šiame regione yra vienas gražiausių Europos kraštovaizdžių – UNESCO paveldo šedevras Kuršių nerija. Nepakartojama yra Nemuno delta su daugybe salų ir senuoju Rusnės miesteliu, Minijos (Mingės) kaimas, kur centrinės gatvės vietoje – upė, pamario gyvenvietė Kintai, Ventės ragas. Per šiuos kraštus eina didysis paukščių migracijos takas. Kaip sargybiniai stovi senieji Uostadvario ir Ventės rago švyturiai.

Šilutės kraštą garsinę ir garsinantys žmonės Vilhelmas Storasta-Vydūnas – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, filosofas. Hermanas Zudermanas – vokiečių rašytojas. Hugo Šojus – mecenatas, visuomenės veikėjas. Bronius Stanslovaitis – gydytojas. Rudolfas Andrius Cipelis – redaktorius, vertėjas. Mikas Klumbys – kunigas. Karlas Vilhelmas Sekuna – Lietuvos literatūros, raštijos ir knygos veikėjas.

Jurgis Plonaitis – visuomenininkas. Jonas Jonaitis – kraštotyrininkas. Broliai Otas, Artūras ir Oskaras Sekunos – spaustuvininkai. Vytautas Kamantas – projektuotojas, Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas. Dainora Pociūtė-Abukevičienė – humanitarinių mokslų daktarė. Romas Ubartas – olimpinis čempionas. Laimutė Baikauskaitė – sportininkė, olimpinė vicečempionė.

Eva Kubos – dailininkė. Vaclovas Algirdas Mišeikis – technikos mokslų daktaras. Aldona Ramunė Palekaitė – poetė. Vidmantas Kastytis Bentkus – matematikas. Mindaugas Timinskas – krepšininkas. Marija ir Adolfas Štaliai – knygininkai. Eugenijus Butkus – chemikas. Žilvinas Endzinas – medikas. Alfonsas Jocys – rašytojas. Virgilijus Juodakis – žurnalistas.

Šilutės Žuvų turgus. 1911 m.

Mažosios Lietuvos regionas yra pietvakarinėje nuo Šešupės žemupio Lietuvos dalyje. Išlikusi archaika Archajiškiausią šio krašto paveldo sluoksnį sudaro medinė liaudies Arnoldas Piročkinas – kalbininkas, vertėjas. Mindaugas Kubaitis – architektas. Arvydas Sauspreikšaitis – dainininkas. Remigijus Valiulis – bėgikas, olimpinis čempionas. Aleksandras Pancerovas – treneris, Lietuvos ir Europos rankų lenkimo čempionas. Astrida Petraitytė – prozininkė. Algirdas Balčytis – statybininkas, inžinierius. Zigmantas Balčytis – politikas, europarlamentaras. Dalia Užpelkienė – F.Bajoraičio bibliotekos direktorė.

Šilutės muziejaus archyvo nuotrauka

architektūra. Įspūdinga trobų, prieangių, klėčių puošyba – ornamentais pjaustinėtos vėjalentės, užsibaigiančios žirgeliais. Vėjarodės puošdavo žvejų burinių valčių (kurėnų) stiebų viršūnes ir žymėdavo laivo priklausomybę kuriam nors kaimui. Iš kitų Lietuvos etnografinių sričių Mažoji Lietuva išsiskiria ypač archajiškais mediniais antkapiais, vadinamaisiais krikštais. Manoma, kad įmantrios jų formos siekia ikikrikščioniškosios baltų kultūros laidojimo tradicijas. Būdingas Kuršių nerijos, Rusnės ir Ventės rago žvejų kaimų bruožas – savita spalvinė gama ir namų kraigus puošiančios vėtrungės. Liudvikas Juraška – japoniškų magnolijų auginimo pradininkas Lietuvoje. Laima Dumšienė – F.Bajoraičio viešosios bibliotekos bibliotekininkė, visuomenininkė. Bronius Mačernis – treneris. Robertas Koncaitis – treneris. Romualda Dobranskienė – mokytoja. Irena Arlauskienė – mokytoja. Adolfas Večerskis – režisierius, kino ir teatro aktorius. Marijus Budraitis – poetas, režisierius. Steponas Kairys – treneris.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Liuteronų bažnyčios freskoje – ir Šilutės šviesuomenės veidai

Kodėl čia gyventi gera? Atkelta iš 9 p. Visa, kas geriausia ir įdomiausia Klaipėdos krašte, saugoma F.Bajoraičio viešosios bibliotekos muziejuje. Žmonės atneša tikrus lobius – vertingus leidinius su apkaustais, paveldėtas knygas iš prosenelių ir dovanoja muziejui. Nėra pasaulyje vietos, į kurią norėčiau iškeisti šį kraštą. Nežinau, ar ta Šilutės žemė pririšo mane, ar pamažu kurdama savo aplinką su ją suaugau, bet savęs kitur tikrai neįsivaizduoju. Ši biblioteka – mano pirmoji ir vienintelė darbo vieta nuo 1966-ųjų. Esu stebėtinai prieraiši. Šilutės kraštas ugdo sėslumą. Mūsų bibliotekos kolektyvas – tiesiog nuostabus. Jeigu žmonės, atėję į darbą šeštą ryto, neskuba į namus iki išnaktų, vadinasi, jie myli darbą, myli knygą ir savo skaitytojus. Mūsų kiemas atviras nakvišoms. Jaunimas rengia vakarus prie žvakių, senjorai mėgsta susirinkti savaitgaliais, miestiečiai džiaugiasi poezijos vakarais. Rengiame mokslines konferencijas, skirtas knygai. Mažosios Lietuvos, F.Bajoraičio ir kitos Šilutės gatvės pavadintos mūsų iniciatyva. Augant naujiems gyvenamiesiems rajonams, savivaldybei siūlome gatvių pavadinimus, kad būtų įamžinti mūsų rašytojų, knygininkų vardai. Suderiname ir aprašome literatūrinius maršrutus dviratininkams, pėstiesiems ir automobilininkams. Po mūsų rajoną išsibarstė daugybė knygos ženklų. Juos atpažinti ir išmokyti kitus perskaityti – mano gyvenimo tikslas.

Šilutės centrą puošianti evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1926 m. pagal Kurto Gutknechto projektą. Žemės sklypą jai dovanojo miesto mecenatas Hugo Šojus. Liudmila RYBNIKOVA

Didinga ir puošnu Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Būtinybė statyti atskirą bažnyčią atsirado susijungus keliems kaimams ir pradėjus intensyviai plėstis Šilutei. Šilutės miesto mecenatas, filantropas, kultūros ir visuomenės veikėjas Hugo Šojus 1910-aisiais kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atskirtų nuo Verdainės parapijos ir suteiktų galimybę sukurti atskirą parapiją. 1913 m. padėtas bažnyčios kertinis akmuo ir pastatyta klebonija. Pirmasis pasaulinis karas statybą nutraukė. Bažnyčia iškilo 1926 m. Šilutės centrą puošianti evangelikų liuteronų bažnyčia pasižymi racionaliajai architektūrai būdinga griežta, plokštumine kompozicija ir saikingomis, modernizuotomis neogotikos formomis. Stambaus stačiakampio pastato vidaus erdvę skaido aštuonios kolonos. Jos palaiko ir šalutinių navų

Jūratė GUSEVIENĖ, vokiečių filologė

Virš altoriaus nutapyta didelė Nukryžiuotojo figūra mėlyname visatos fone – bažnyčios meninio apipavidalinimo centras. Freskoje pavaizduoti 120 įžymių veikėjų. Lilijos Valatkienės nuotraukos

antruosius aukštus. Siaurose šoninėse navose įrengti galerijų balkonai. Pusrutulinėje gaubtoje apsidėje stovi ąžuolinis altorius, sakykla ir krikštykla. Išorėje dominuoja masyvus kvadratinis 50 m aukščio bokštas su smailiais trikampiais skydais, aukšta aštuoniakampe smaile ir mažo-

mis smailiukėmis kampuose. Bokšte yra trys varpai ir miesto laikrodis. Bokšto viršūnė – puošniausia pastato dalis. Lygiose tinkuotose sienose su aukštu akmens mūro cokoliu beveik vien funkciniai elementai. Priskiriama istorizmo stiliui. Laikrodžio mechanizmą sukonstravo Berlyno meistrai. Vokiečiai nuliejo tris varpus, kurie svėrė 1300, 620 ir 350 kg. Kiekviename varpe buvo išlietas užrašas-sentencija vokiečių kalba, pavyzdžiui, „Aš esu artimo meilei paskirtas“.

Žuvusiesiems atminti Įžengus į bažnyčią pasitinka atminimo lentos žuvusiesiems Pirmajame pasauliniame kare. Kairėje sienoje dailininkas Richardas Pfeiferis pavaizdavo kryžių ant Išganymo uolos, kaip vienintelį išsigelbėjimą siaubo apimtiems žmonėms. Dešinėje nutapytas pergalingas Jėzaus Kristaus prisikėlimas. Bažnyčios vidų puošia vitražas virš pagrindinio įėjimo durų. Jo autorius – vitražistas dailininkas Emilis Krugeris. Vargonus pagamino Elbingo vargonų firma „Wittek“.

Istorinė freska

Šilutės puošmena – evangelikų liuteronų bažnyčia.

Šilutės bažnyčia laikoma viena gražiausia Rytų Prūsijos evangelikų bažnyčių. Tai dailininko Richardo Pfeiferio, buvusio Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus, nuopelnas. Virš altoriaus pavaizduota didelė Nukryžiuotojo figūra mėlyname visatos fone yra bažnyčios meninio apipavidalinimo centras.

Šilutės centrą puošianti bažnyčia pasižymi saikingomis neogotikos formomis. Altoriaus sieną dengia 80 kv.m freska Biblijos siužetais. Ji nutapyta taip patvariai, kad nuo 1926 metų bažnyčios polichromijai neprireikė restauratorių pagalbos. Altoriaus freskoje pavaizduoti 120 įžymių veikėjų. Šalia poeto A. Dantės, reformatoriaus M. Liuterio, kompozitorių S. Bacho ir Hendelio nutapyti garsūs Prūsijos veikėjai, šviesuomenės atstovai, o apačioje – itin nusipelnęs Šilutei Hugo Šojus. Jis rankose laiko bažnyčios modelį. Altoriaus freskos centre Dievo ir Avinėlio sostas. Virš jo trikampis – Dievo Trejybės simbolis. Iš sosto visomis dangaus kryptimis išteka vandens gyvybės upės. Čia pavaizduota tai, kas parašyta paskutinėje Biblijos Apreiškimų knygoje. Prie išėjimo iš maldos namų yra dar dvi freskos : „Audros nutildymas“ ir „Skęstantis Petras“. Prieš 85 metus jas nutapęs dailininkas R.Pfeiferis pastebėjo : „Tie du atsitikimai pilni gilios prasmės. Aš panaudojau juos kaip paguodą žvejams ir jūreiviams, kurie Kuršių mariose ir jūroje dažnai rizikuoja savo gyvybe. Galvojau ir apie žemumų gyventojus, nuolat kenčiančius nuo potvynių“.

Prieš dvidešimt devynerius metus baigusi Vilniaus universitetą atvykau į Šilutę dėstyti vokiečių kalbos. Kadangi esu jurbarkietė, tad kaimyninės Šilutės vardas man buvo žinomas. Bedžiau pirštu į žemėlapį ir išvažiavau. Sužinojusi mano pasirinkimą, mūsų kurso kuratorė pasakė: „Tu ten rasi laimę, ten raudoni stogai.“ Apie šitą kraštą anuomet nieko nežinojome, istorija daugybę dalykų nutylėjo. Tik po daugelio metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iš įvairiausių šaltinių išgirdome ir sužinojome apie šio krašto praeitį. Pradėjau pati domėtis istorija, baigiau gidų kursus, įgijau kvalifikaciją. Džiaugiuosi, kad keliomis kalbomis galiu studijuoti literatūrą. Ypač jos nemažai vokiečių kalba. Sukaupiu daug žinių, jas apibendrinu, jeigu yra galimybė jomis pasidalyti, jaučiu neapsakomą malonumą. Tenka dažnai važiuoti į Vokietiją, dirbti su vokiečių turistais, atvykstančiais į Mažąją Lietuvą. Šilutėje labai populiarus vadinamasis tėvynės, arba nostalgijos, turizmas. Gyventi čia labai gera, todėl kad dirbu prasmingą darbą, užsiimu įdomia veikla, galiu dalytis žiniomis. Gimnazijoje dėstau vokiečių kalbą. Lietuvoje viską užgožė anglų kalba, laimei, mūsų krašte vokiečių kalba dar populiari. Čia nemažai vokiškos kilmės žmonių, kurie rūpinasi, kad jų vaikaičiai gerai mokėtų senelių kalbą, žinotų savo krašto istoriją.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Mūsų paveldas

Ryškūs štrichai Šilutės miesto istorijoje Hugo Šojus – vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas. krities ligoninė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kiti pastatai. Sėkminga dvaro raida prisidėjo prie paties Šilutės miestelio kultūrinės, politinės bei visuomeninės plėtros.

vi apleistos“, – pasakoja gidė Jūratė Gusevienė. Tolumoje švyti tik buvęs dvaro sodininko namelis. Laimei, jo neištiko ledainės ir daržinės likimas. Jį rekonstravo, jo aplinką sutvarkė šilutiškis verslininkas Aleksas Kvederis.

Miestas ant dvaro žemių

Laikas paveldui negailestingas

Aktyvus kultūrininkas

Šilokarčemos karališkasis dvaras įkurtas XVIII a. pradžioje (1721 m.) Jis turėjo daug valdytojų. Kai kuriems savininkams ne itin rūpėjo tvarka, nemokėjo jie tvarkytis ir ūkyje, tad XIX a. pabaigoje jį buvo galima laikyti nugyventu dvaru. 1889 m. dvarą įsigijęs Hugo Šojus išgelbėjo jį nuo pražūtingo likimo ir per trumpą laiką ūkis pasidarė pavyzdinis. H.Šojus buvo išsilavinęs, talentingas žmogus, puikus vadybininkas, įžvalgus ekonomistas. Negalėdamas aprėpti didžiulio dvaro, dalį žemių jis pardavė, kitas žemes dovanojo miestui. Ant jų buvo pastatyta aps-

Architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę turinti Šilutės dvaro sodyba 1997 metais buvo įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tačiau laikas ir žmonės per ilgus metus negailestingai nuniokojo paveldą. „Šiuo metu yra išlikę 7 dvaro priklausiniai. Kieme riogso nugriuvusios daržinės liekanos – neatlaikė praėjusios žiemos sniego naštos. Tolumoje skalbėjų namelis ant Šyšos upės kranto. Buvusioje dvaro ledainėje, šalia tvenkinių, sovietmečiu veikė restoranas „Žvejų užeiga“. Šios patalpos seniai privatizuotos, bet daugybę metų sto-

Lilija VALATKIENĖ Hugo Šojaus nuopelnai Šilutei – milžiniški. Įžvalgaus, išsilavinusio dvarininko, talentingo vadybininko veikla padėjo sėkmingai plėtoti miesto kultūrinį, politinį bei visuomeninį gyvenimą.

Šilokarčemos dvaras – 1721 m. įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Jis yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis. Po 1819 m. administracinės reformos sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvarą vadino kilminguoju (šis titulas buvo iki XX a. antrojo dešimtmečio). Tais pačiais metais buvo pradėta dvaro statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį 1889 m. nupirko Hugo Šojus. Pastaraisiais metais rūmai restauruojami. Konservuota išlikusi sieninė tapyba.

Hugo Šojus gimė 1845 m. Klaipėdoje, pirklio šeimoje. Jis baigė Klaipėdos gimnaziją, Berlyne studijavo žemės ūkio mokslus. Atlikdamas praktiką Lapynuose, išmoko lietuvių kalbą, susidomėjo lietuvių papročiais ir tautosaka. Drauge su Aleksandru Kuršaičiu 1913 m. vokiečių ir lietuvių kalbomis išleido knygą „Žemaičių pasakos. Pasakos apie paukščius“. Kita Hugo Šojaus aistra buvo muziejininkystė. Jis aktyviai propagavo lietuvininkų rankdarbius, vežė juos į parodas, dovanojo draugams ir garbingiems svečiams. Karaliaučiaus universiteto garbės daktaras domėjosi archeologija, etnografija, žmonių buitimi, kolekcionavo tautinius drabužius, senovinius baldus, lietuviškas pasakas, savo piešiniuose vaizdavo Prūsijos žemdirbių buitį.

Įžvalgus vadybininkas 1889 m. iš dvarininkų Radkių įsigijęs apleistą Šilokarčemos dvarą su žemėmis Hugo Šojus pirmiausia apjuosė Šyšos upę pylimu, tokiu būdu apsaugodamas Šilokarčemos kaimą nuo potvynių. H.Šojaus dvaras buvo puikiai tvarkomas ir prižiūrimas. Naujasis šeimininkas 750 hektarų žemės plote vertėsi daržininkyste, augino arklius. Kadangi H.Šojus vykdė labai plačią veiklą, pajamų turėjo ne tik iš

Garsūs šilutiškiai surinko pinigų ir 2001 m.pastatė H. Šojui paminklą prie dvaro.

dvaro. Jis buvo „Durpių kraiko“, dabartinės Traksėdžių durpių įmonės, stebėtojų tarybos narys, gaisrinės, geležinkelio bendrasavininkis. Vos spėjus atnaujinti dvarą, 1896-aisiais kilo gaisras, kuris sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus. Senųjų vietoje buvo pasta-

tyti nauji mūriniai, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo Šyšos upės potvynių, buvo paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu. H.Šojus rekonstravo pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką. Buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje sukurta promenada, užveistas sodas. Dvaras įgijo naują, patrauklią ir reprezentatyvią išvaizdą. Tad nenuostabu, kad čia lankydavosi garbūs ir žinomi žmonės. Buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuodavosi Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai.

Per karą nukentėjo

Dvaro aplinką puošia tvenkinys ir skulptoriaus Vytauto Balsio bronzinė skulptūra „Potvynis“. Tolumoje – buvęs sodininko namas.

Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą parką padovanojo miestui. Po jo mirties dvarą paveldėjo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per Antrąjį pasaulinį karą Šilokarčemos dvaras smarkiai nukentėjo. Į jį buvo suvaryti nespėję pabėgti vokiečiai. Vėliau čia apsistojo iš Berlyno grįžtantys rusų kariai, tad galima įsivaizduoti, kas po jų viešnagės liko. Po karo dvare veikė Kretingos žemes ūkio mokykla, Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Mūsų paveldas

Hugo Šojaus likimas Iškilaus dvarininko žmona buvo škotė. Meri Džein mirė palyginti anksti. H.Šojus išaugino ir išmokslino du sūnus ir dukrą. Dukra ištekėjo už garsaus mokslininko. Tolesnis jos likimas nežinomas. Sūnus Arnoldas žuvo kare. 1937-aisiais mirus Hugo Šojui, dvarą paveldėjo anūkas ir valdė jį iki 1944-ųjų spalio, kol Šojų šeima pasitraukė į Vokietiją. Muziejus palaiko glaudžius ryšius su Hugo Šojaus proanūkiu Ralfu Šojumi, kuris suteikė daug informacijos, dovanojo įvairių daiktų, nuotraukų ir dokumentų, sudarė genealogijos medį. Žinantiems Mažosios Lietuvos istoriją besiklausant gido pasakojimų paprastai iškyla klausimas apie vieno dvarininko anūko veiklą. Žinoma, kad jis, kaip daugelis ano meto jaunuolių, aktyviai reiškėsi Hitlerjugendo veikloje, tarnavo SS daliniuose ir apie tai parašė knygą. „Mes nevertiname, o tik konstatuojame faktą“, – neretai atsako ekskursijų vadovai.

Ji man didelė, pati didžiausia

Į dangų pakilo balionai su palinkėjimais, daugelio buvusių kraštiečių akyse suspindo ašaros.

Išsaugotos vertybės

ir kabinetai, bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvarą teko vėl kelti naujam gyvenimui. Iš išorės puikiai restauruotas H.Šojaus dvaras turėjo tapti geriausia dovana Šilutės 500 metų jubiliejui. Tačiau dėl lėšų stokos darbų neįmanoma pabaigti, todėl gidams belieka nuleidus akis aiškinti, kad salė dar neįrengta, antras aukštas iki šiol rekonstruojamas. Laimei, kad konservuota išlikusi sieninė tapyba, užmigdytas pastato sienas ardęs pelėsis, atlikti nuodugnūs tyrinėjimai.

Dvaro gyvybę palaiko turizmo informacinis centras, nedidukė parodų erdvė ir viena Šilutės muziejaus salė, kurioje eksponuojami išlikę dvaro savininko daiktai. Kaip juos pavyko surinkti? „Dvarai šiuose kraštuose labai smarkiai nunyko (ypač nukentėjo medinis paveldas), vertingi daiktai buvo išvogti, mūriniai pastatai ištampyti po plytą. Klaipėdietis Martynas Toleikis 1946–1947 metais buvo paskirtas Šilutės komendantu. Šio pagarbos verto žmogaus pastangomis išliko ne tik muziejuje saugomų dvaro daiktų, baldų, knygų, paveikslų, bet ir nuo sovietų invazijos buvo išgelbėta liuteronų bažnyčia.16 paveikslų, portretai, dvarininko piešiniai, kurie eksponuojami H.Šojaus muziejuje, išliko iki 1998 m. užkišti malkinėje“, – pasakojo gidė Jūratė Gusevienė. Keli autentiški paveikslai iš H.Šojaus namų interjero įspūdingai tiksliai atkartoja laivų detales. XIX a. buvo labai madinga piešti laivų „portretus“. Buvo sakoma, jeigu laivas žus audrose, tai prisiminimui išliks jo portretas. Į Šilutės dvarą jie atkeliavo H.Šojaus uošvio, škotų laivų statytojo ir pirklio, dėka. Parengta vadovaujantis Šilutės muziejaus surinkta informacija

Tarnų namas renovacijos nematė. Jame Įsikūręs bibliotekos spaudinių archyvas. Autorės nuotraukos

Kraštiečius į Mingės kaimą plukdė pramoginis laivas „Forelė“.

Atkelta iš 9 p. Dalyvauti sueigoje pakviesti Lietuvoje bei įvairiuose kraštuose gyvenantys žmonės, kurie vienaip ar kitaip susiję su Šilute. Kaip apie juos pavyko sužinoti, juos surasti ir kaip buvo rengiamasi šiam pirmą kartą vyksiančiam renginiui, papasakojo pagrindinė šios idėjos sumanytoja – bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Rengti tokias sueigas Šilutės bibliotekininkai turi patirties. Jau vyko penkios Lietuvos kraštiečių sueigos. O štai pasaulio kraštiečių sueiga surengta pirmą kartą. Šiuo atveju reikėjo ne tik surasti po pasaulį išsivažinėjusius buvusius šio krašto žmones, bet ir gerai apgalvoti, ką jiems atvažiavus pasiūlyti, kad ir jiems, ir vietos žmonėms būtų įdomu. Tačiau svarbiausia buvo tuos žmones surasti. Kraštiečiais buvo nuspręsta laikyti visus, kurie Šilutėje (imant ne tik patį miestą, bet ir plačiąja prasme – rajoną) yra gyvenę, dirbę ar kaip kitaip su šiuo kraštu susiję. Šių žmonių paieška prasidėjo prieš keletą metų. Pagrindinis šaltinis buvo laikraščiai, kurie kartais vienokiu ar kitokiu būdu ką nors paminėdavo. Tuomet bibliotekininkai imdavo ieškoti apie tuos žmones žinių. Didžiausia bėda, kad į spaudą patenka ne visai tikslios ar net iškraipytos žinios, todėl bibliotekininkams tekdavo nemažai paplušėti, kol pavykdavo rasti minimus žmones. Nemažai kraštiečių buvo atrasta pasinaudojant enciklopediniu žinynu „Kas yra kas“. Padėjo ir internetas. Kvietimus atsiliepti bibliotekininkai išsiuntinėjo į universitetus, ministerijas. Tačiau, anot D.Užpelkienės, šia galimybe pasinaudojo labai nedaug asmenų. O suradus ir susisiekus su kraštiečiais, jiems buvo išsiunčiamos anketos, kuriose prašoma papasakoti apie

Šilutės bibliotekininkai turi patirties rengti kraštiečių sueigas. save. Dauguma labai mielai jas pildė ir siuntė į Šilutę. Todėl dabar biblioteka turi sukaupusi archyvą – duomenų bazę, kuri jau yra didžiulis turtas. „Liūdna, tačiau ne vienas kraštietis, gavęs kvietimą atvykti į pasaulio šilutiškių kraštiečių šventę, dėkojo ir apgailestavo, kad tai „per brangi ir per sunki kelionė“, nes dauguma pakviestųjų jau yra garbaus amžiaus. Ne vienas užsienyje gyvenantis norėjo sutapatinti šią kelionę su galimybe pabūti ilgiau, pratęsti poilsį bei aplankyti brangias jiems vietas. Ne vienas prašė surasti tų laikų draugų ar bendradarbių. Svečio noras – rengėjams įstatymas“, – sakė D.Užpelkienė. Į kraštiečių susitikimo šventę atvyko 87 kraštiečiai iš septynių užsienio valstybių. Vyriausiajam – 92-eji. „Susirašinėti su jais buvo didžiulis malonumas, – prisiminė bibliotekos vadovė D.Užpelkienė. – Kvietėme ir garsųjį Kolumbijos Bogotos merą Antaną Mockų, kurio šaknys taip pat siekė Šilutę, tačiau dėl didelio užimtumo jis negalėjo atvykti, bet atsiuntė sveikinimą.“

čių sueigą parėmė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, Australijoje gyvenantis Viktoras Baltutis, Vokietijoje gyvenantis buvęs Šilutės chorvedys Raimondas Utakis, kanadietė Aldona Kemežytė-Gailius, vilniečiai socialinių mokslų daktaras Remigijus Naužemys, humanitarinių mokslų daktaras Arnoldas Piročkinas bei kiti buvę šilutiškiai. Organizatoriai ypač vertina asmeninę paramą. Šie žmonės daro gerą darbą iš širdies, o ne todėl, kad turi pinigų“, – priminė D.Užpelkienė. Kraštiečiai atsiuntė senų nuotraukų, dokumentų, kurie buvo eksponuojami kraštiečių sueigos parodoje. Pagalbą rengiant šią sueigą pasiūlė ir kone visi Šilutės verslininkai.

Prie bendro stalo Žaidimas „Taip ir ne“ simbolizavo susirinkusių namiškių susėdimą prie bendro pietų stalo. Peržiūrėję kažkada garsaus televizijos žaidimo įrašus, bibliotekininkai parengė klausimus, susijusius su Šilutės krašto istorija, žmonėmis, tradicijomis, amatais, architektūros bei kulinariniu paveldu. Žaidime susirungė atvykusių kraštiečių bei vietos jaunimo komandos. Į neatsakytus klausimus smagiai atsakinėjo šį žaidimą gausiai stebėję žiūrovai. Antrą kartą prie didžiulio bendro stalo kraštiečiai susėdo Mingėje. Atplaukus į unikalų kaimą, laukė tradicinė žuvienė, rūkyti karšiai, unguriai ir riebus šamas.

Nuoširdi pagalba Dauguma, ypač svečiuose kraštuose gyvenančių žmonių, siūlėsi padėti rengiant šią sueigą. „Asmeninėmis lėšomis kraštie-

Žuvienės virimo čempionas Jonas Purlys vaišino tradicine žuviene. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Sodo lapas

Moliūgai pražysta tik dienai Janina AUGULYTĖ

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kas nutiko rododendrams Pavasarį visžalių rododendrų lapai pradeda suktis, kai kurie nudžiūsta. O vasarą augalai menkai žydi, ant lapų atsiranda dėmių. Tai anaiptol nebūtinai ligos požymis. Irena IEŠMANTAITĖ Kad gerai augtų ir gausiai žydėtų, rododendrams reikia daug drėgmės. Pavasarį susisukę lapai veikiausiai reiškia jos trūkumą. Augalai visžaliais lapais žiemą vandenį garina gana intensyviai, o iš įšalusios žemės jo paimti nepajėgia. Pavasario lietaus dažnai nepakanka, pro lapiją iki šaknų prasiskverbia per mažai drėgmės. Todėl pavasarį rododendrus neprošal porą savaičių kasdien gausiai laistyti. Daugiau nudžiūvusių rudų lapų po kerais pavasarį būna, kai rododendrai auga vėjo perpučiamose vietose. Labai svarbu, kad vandens netrūktų, kai augalai intensyviai auga, žydi ar krauna žiedinius pumpurus (gegužę–liepą). Kartais vasarą lapai šviesėja, ūgliai lėtai auga, nesusiformuoja žiediniai pumpurai, netgi rugpjūtį lapai gali visai pagelsti, o dalis jų nukristi. Taip būna, kai augalams per daug

saulės ar trūksta azoto trąšų. Beje, sveikų rododendrų lapai ant krūmo laikosi 3–5 metus. Dažniausiai azoto trūksta rododendrams, augantiems sunkiose permirkusiose dirvose. Rododendrai tarpsta rūgščioje (pH 4,5–6), purioje dirvoje, kai šaknys gauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų. Geriausia naudoti specialiai rododendrams skirtas trąšas su mikroelementais. Patamsėjusios gyslos, gelsvi plotai ant lapų gali reikšti geležies, magnio trūkumą. Tai gali būti ir grybinių ligų (rododendrų fitoftorozės, kekerinio puvinio, pilkojo pelėsio) požymis. Grybinės ligos ant rododendrų dažniausiai pastebimos nuo birželio iki rudens. Sergantys augalai netenka dekoratyvumo, prastai auga, lapai šviesėja, pilkėja, susisuka, nulinksta ir kurį laiką lieka ant ūglių. Per kelias savaites liga apninka ūglius, jie ruduoja, džiūsta. Ant lapų gali atsirasti rusvų,

Rododendrai labai mėgsta mulčiavimą. Puikus mulčias jiems žievė, spygliuočių pjuvenos, ąžuolų lapai, pušų, maumedžių spygliai, perpuvęs kompostas (iki 10 cm storio). Netinka nupjauta žolė, smulkios durpės, nes jos prispaudžia paviršines rododendrų šaknis, dėl to prastėja dirvos drėgmės režimas ir aeracija.

Moliūgai, aguročiai, cukinijos, patisonai – visos šios vaisinės daržovės priklauso moliūginių šeimai ir mėgsta šilumą, trąšias purias dirvas, reguliarų laistymą. Tai žino visi augintojai. Tačiau kodėl toli gražu ne visada pavyksta užauginti gerą derlių? Dažnai būna taip: nors ir paisoma auginimo technologijos, augalai gerai žydi, derlius būna vidutiniškas ar visai menkas. Visa paslaptis – kai kurios moliūginių daržovių biologinės ypatybės. Moliūginių daržovių žiedai yra vienalyčiai – vyriški arba moteriški; pastarųjų pagrinde yra mezginė (vaisiaus užuomazga), atitinkanti rūšies formą. Tai žino beveik visi sodininkai mėgėjai. Tačiau toli gražu ne kiekvienam teko girdėti, kad šie žiedai žydi tik vieną dieną. Jie rytą išsiskleidžia, o vakare nužydi. Būtent čia ir slypi svarbiausia menko derliaus priežastis. Per tokį trumpą žydėjimo laiką moteriški žiedai tiesiog nespėja apsidulkinti – tai oras nuvilia, tai arti vyriškų žiedų neatsiranda, o dažniausiai jų nespėja aplankyti vabzdžiai apdulkintojai arba ant jų kūnelio nebuvo reikalingų žiedadulkių, ar kt. O vakare visi žiedai, tiek apdulkinti, tiek ir ne, užsiveria visam laikui. Tačiau iš apdulkintų jau kitą dieną pradės vystytis vaisiai, o „tušti“ pagels ir nukris. Norint derėjimą padidinti keleriopai ir neleisti pražūti nė vienam žiedui, galima pasitelkti nesudėtingą būdą – žiedus apdulkinti dirbtinai.

rudų, pilkšvų su tamsesniais apvadais dėmių. Pastebėjus sergančius augalus, reikia surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus, augalus nupurkšti fungicido tirpalu (0,15 proc. efektoriaus ar 0,2 proc. previkuro). Veikliosios fungicidų medžiagos pasiskirsto visoje antžeminėje augalo dalyje ir efektyviai stabdo ligos sukėlėjo grybienos augimą, vystymąsi, padidina augalų atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms.

GK archyvo nuotraukos

Kurklį išvysite kvapais Gražiai vešėjęs daigas ūmai nuvyto lyg nuodais užpiltas – veikiausiai tai šio vabzdžio darbas. Aira REMEIKAITĖ Didelis (apie 6 cm ilgio) sparnuotas vabzdys su stipriomis žnyplėmis, kurių galas užsibaigia pjūkleliu, visą savo gyvenimą praleidžia po žeme slapčia grauždamas augalų šaknis. Į žemės paviršių kurkliai išlenda tik birželio mėnesį, kai poruojasi. Tada patinai vakarais skraido ir, virpindami savo antsparnius, skleidžia neįprastus garsus. Kurklį žmonės praminė žemės vėžiu. Gal todėl, kad juodą jo darbą pamatome netikėtai: viena ar kita daržovė, dar vakar gražiai vešėjusi, stovi nuvytusi, lyg kas nuodų būtų ant jos užpylęs. (Užs. 268)

Tam reikia, geriausia iš ryto, nuskinti vyrišką žiedą ir, nuskabius žiedlapius (patogumui), patepti išsiskleidusius moteriškus žiedus. Tik svarbu, kad ant piestelės viršutinės dalies purkos žiedadulkių patektų iš visų pusių. Priešingu atveju užsimezgęs vaisius augs kreivas, gali tiesiog nudžiūti. Tokiu nesudėtingu būdu moliūginių daržovių derlingumą galima padidinti penkis šešis ar net daugiau kartų. Neapvaisintų užuomazgų praktiškai nebūna. Žinoma, ūkininko ūkyje toks apdulkinimas sunkiai įmanomas, tačiau sodininkui mėgėjui, turinčiam vos kelias lysves, tai labai pravarti gudrybė. Aguročiai, patisonai, cukinijos, moliūgai – visi jie yra artimi giminaičiai. Vaisius auginant maistui, kai nepakanka vyriškų tos rūšies ir veislės augalų žiedų, apdulkinimui galima panaudoti bet kurios kitos moliūginių daržovių rūšies vyriškus žiedus. Toks pakaitalas gali būti ypač naudingas pasirodžius pirmiems pavieniams žiedams, kai tos rūšies vyriškų žiedų ant augalo gali dar nebūti. Ketinant patiems pasiruošti sėklos, taip apdulkinti žiedus nepatartina, nes gautos sėklos bus hibridinės, iš jų vėliau dėl kryžmadulkos išaugs keisčiausių tarpinių formų.

Šie vabzdžiai rausiasi maždaug 2–4 cm gylyje ir pagraužia augalų šaknis, gumbus. Žemės paviršiuje jų buvimo vietose galima pamatyti mažus išraustos žemės kauburėlius. Kenkėjai mėgsta durpingas, drėgnas dirvas. • Kurkliai labai nemėgsta kai kurių augalų kvapų. Pavyzdžiui, jie bėga iš sodo, daržo, kur auga chrizantemos. Jiems nepatinka ir bitkrėslių kvapas. • Žmonės imasi ir mechaninių naikinimo būdų. Kurklių apniktoje dirvoje rudenį galima įruošti žiemojimo buveinę-gaudyklę: apie 40 cm gylio vagelės pridedamos mėšlo, jis užbe-

riamas žemėmis. Po rudens šalnų iškasus tą mėšlą, jame galima rasti tikrą kurklių knibždėlyną. • Kurkliai šalinasi ir lysvių, tręšiamų vištų mėšlu. Tiesa, ši organinė trąša prišaukia kitą bėdą: piktžoles, kurių sėklų prilesa vištos. • Prityrę sodininkai pavasarį dirvos paviršiuje padrabsto mėšlo, kad vabzdžiai čia rinktųsi dėti kiaušinių. Praėjus 3–4 savaitėms po tokiu šiltu patalu būna daugybė kurklių lervų. Jas lieka susemti kartu su mėšlu ir sunaikinti. • Sodietės daržuose naudoja dar vieną kovos būdą: pastebėjusios dirvos paviršiuje kurklių išstumtos žemės kauburėlius, į jų angas pripila pamuilių (kibirui vandens – 50 g ūkinio muilo). Kenkėjai skuba lįsti į paviršių. Tada lengva juos surinkti. Beje, šie riebūs vabzdžiai – puikus jaukas žuvims, labai vertinamas žvejų mėgėjų. • Sodininkų parduotuvėje galima įsigyti užnuodytų masalų.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Sveikata

Dantis prižiūrėti pigiau nei gydyti mo kokybė – nauji ėduonies pažeidimai suaugusiems pacientams paprastai prasideda būtent tarpdančiuose.

Ar visada laiku pasirūpiname savo dantimis? O gal, taupydami laiką ir pinigus, tuos nemalonius vizitus pas odontologus vis atidėliojame? Kas atsitinka, jei taip elgiamės?

Kaip prižiūrėti dantis tiems žmonėms, kurie jau turi pilną burną protezuotų dantų? Tenka iš pacientų išgirsti klausimų, ar reikia valyti protezuotus dantis. Taip, tokius dantis valyti būtina dar kruopščiau nei nuosavus, nes riba tarp danties ir protezo krašto yra didesnės rizikos zona, kurioje gali susikaupti apnašos. Tokios zonos neprotezuoti dantys neturi. Jei nenuvalote minėtos ribos tarp protezo ir danties audinių, rizikuojate, kad šioje zonoje išsivystys ėduonis ir greičiau ateis laikas protezuoti iš naujo. Be to, riba tarp danties ir protezo paprastai formuojama prie dantenų krašto, kartais šiek tiek po dantenomis, tad jei nepakankamai prisižiūrima, prasideda dantenų uždegimas.

Meilė JANČORIENĖ Dantys yra mūsų grožio dalis, ne tik padeda sukramtyti maistą. Tačiau tam, kad jie būtų gražūs ir sveiki, reikia ne tik pastangų, bet ir investicijų. Apie tai, kaip prižiūrėti burną ir kada būtina apsilankyti pas dantų gydytoją, kalbamės su gydytoju odontologu-periodontologu Petru BELECKU. Kas kiek laiko reikėtų profilaktiškai tikrintis dantis? Paprastai tikrintis reikėtų kartą per metus, tačiau kai kuriems pacientams – dažniau. Tai priklauso nuo kiekvieno dantų būklės, ėduonies intensyvumo, numatomos jo (ėduonies) išsivystymo rizikos. Paprastai toks komplikuotas danties pažeidimas, kai ėduonis pažeidžia tiek danties audinio, kad net šaknų kanalus tenka gydyti, per metus nespėja išsivystyti. Kiek laiko ir pinigų reikia tam, kad išsigydytume nedidelį ėduonį? Užtenka vieno vizito. Jei dėl ėduonies būna pažeistas tarpdantis, gydymas tampa šiek tiek sudėtingesnis, jei pažeidimas tik kramtomajame paviršiuje – gydyti paprasčiau. Tačiau abiem atvejais užtenka vieno vizito. Tokių pažeidimų gydymo kaina gali siekti 100–150 Lt. O tokio danties, kurį jau ima gelti naktimis, gydymui? Jei naktį atsiranda spontaniniai, be priežasties, skausmai, dažniausiai tai reiškia, kad yra prasidėjęs danties nervo (pulpos) uždegimas. Tokiu atveju pažeistas nervas pašalinamas ir gydomas šaknies kanalas – valomas, dezinfekuojamas, plombuojamas. Paprastai, jei danties nervas šalinamas dėl ėduo-

Gydytojas P.Beleckas pataria dantis valytis labai kruopščiai, būtinai du kartus per dieną ir ne tik dantų šepetėliu, bet ir tarpdančių siūlais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

nies, tokio danties vainikas jau būna netekęs daug audinių, tad jo atkūrimas paprastu užpildu (plomba) būna ne visada saugus ir pakankamas. Tokiu atveju dantį gali tekti protezuoti vainikėliu. Dantų kanalų gydymas dažniausiai reikalauja dviejų vizitų, atkūrimas plomba – dar vieno vizito. Jei numatomas protezavimas, papildomai reikia mažiausiai keturių vizitų. Vieno kanalo gydymas gali kainuoti 120–200 Lt. Krūminiame dantyje tokių kanalų gali būti trys ar keturi. Užpildai tokiems dantims būna kur kas didesni, jų kaina gali siekti 150– 200 Lt. Ar tikrai reikalinga profesionali burnos higiena? Daugelis žmonių apie tai net negirdėjo, o kiti sako, kad tai – pinigų švaistymas. Burnos higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė nuo dantų ir dantenų ligų. Tie, kurie neteisingai ar nekokybiškai valosi dantis, dažniau turi problemų dėl ėduonies pažeidimų, dantenų uždegimo, blogo kvapo iš burnos. Todėl būtina, kad burna būtų švari. Minkštos apnašos sudaro idealias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Jei blogai valomės dantis, apnašų susidaro pernelyg daug, o tada jų jau tampa neįmanoma patiems nusivalyti. Vėliau jos virsta dantų akmenimis, o tada – be profesionalo pagalbos neišsiversi. Tačiau jei ir toliau netaikomas gydymas (šiuo atveju –

profesionali burnos higiena), apnašos kartu su akmenimis danties šaknies paviršiumi migruoja po dantenomis ir ten sukelia uždegimus. Vystosi dantenų paburkimas, paraudimas, jos tinsta ir sukelia dantį palaikančio kaulo praradimą – taip prasideda liga, kuri vadinasi periodontitas (paradontozė).

Burnos higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė nuo dantų ir dantenų ligų. Norėčiau akcentuoti, kad jei jau įvyksta kaulo praradimas, jo atkūrimo galimybės yra labai ribotos. Visos tolesnės gydymo procedūros leidžia tik sustabdyti kaulo tirpimą. Tad burnos higiena – tiek paciento asmeninė, tiek atliekama gydytojo – yra pagrindinė priemonė, užkertanti kelią dantenų ligų, periodontito progresavimui. Profesionalios higienos reikšmė dantų sveikatai taip pat didelė – atliekant burnos higieną, nuosekliai apžiūrimas kiekvienas dantis, įvertinamas ėduonies buvimas, dantų užpildų (plombų) kokybė, tarpdančių išsivaly-

Jei žmogus jau nebeturi dantų, nešioja plokštelę? Plokštelėms taip pat reikalinga priežiūra. Po kiekvieno valgio būtų gerai išsiskalauti burną ir praplauti plokšteles vandeniu, kad būtų pašalinti maisto likučiai, kurie pakliūva tarp plokštelės ir burnos gleivinės. Kas vakarą plokšteles rekomenduojama išvalyti dantų šepetėliu ir pasta. Plokštelės reguliariai turėtų būti dezinfekuojamos specialiomis, vaistinėse parduodamomis priemonėmis. Reikėtų nepamiršti dažniau nuvykti pas odontologą, kuris įvertins, ar plokštelės gerai atitinka burnos gleivinę, ar jau reikalinga korekcija. Ką daryti, jeigu burnoje trūksta dviejų ar trijų dantų? Ar tuojau pat reikia atkurti prarastą dantį, ar galima taip ir gyventi? Praradus dantis, rekomenduojama juos atkurti kiek įmanoma greičiau, nes nukeliant šią procedūrą vėlesniam laikui, į pašalinto danties sritį pavirsta kaimyniniai dantys, atsiranda tarpai tarp greta esančių dantų, o tai trukdo kokybiškai atkurti prarastąjį. Tada atsiranda jau ne vieno danties, o dantų eilės sutrikimas. Jei yra prarasta daugiau dantų, likusieji dėl sumažėjusio kramtymo paviršiaus ploto dyla greičiau. Implantacija yra optimalus netektų dantų atkūrimo būdas, ypač jei greta prarasto danties yra gana sveiki dantys, kuriems nereikia protezavimo. Taip pat implantavimas yra vienintelis prarastų galinių dantų atkūrimo būdas tada, kai nėra galimybės pagaminti tiltinį protezą, o išimamasis protezas yra nepriimtinas.

Tai įdomu

Kosmetika iš daržo Nuvargusiai veido odai tinka beveik viskas, kas auga darže, sode. Tad – eksperimentuokite! • Sutarkuota morka ar jos sultys gerai gydo pūliuojančias ir nudegimo žaizdas. Tam taip pat tinka salierų ir burokėlių sultys. • Nušalusios, paraudusios nosies odą atgaivina bulvių sulčių kaukė. • Sausą odą gerai maitina kaukė iš sutarkuotos morkos ir šaukšto pašildyto pieno. Galima į morkų tyrę įmaišyti šaukštą krakmolo ir kiaušinio trynį. Arba – šaukštą tarkuotų morkų sumaišyti su šaukšteliu varškės ir kiaušinio tryniu, įlašinti keletą lašų citrinos sulčių.

• Ant pabrinkusių vokų galima dėti tokią tyrelę: šaukštelis tarkuotų bulvių, šaukštelis kvietinių miltų ir du šaukšteliai pieno. Su lupena išvirta bulvė sumažina ir paakių paraudimą – bulvei šiek tiek atvėsus, perpjaukite ją ir puseles pusvalandžiui pridėkite prie akių. • Į bulvių sulčių kaukę galima įmaišyti 2–3 šaukštus dilgėlių, ramunėlių, gysločių, mėtų ar kitų žolelių, jas gerai ištrinti, truputį pašildyti ir tyre tepti veidą. •Gera kosmetinė priemonė – piene išvirtų ir sutrintų bulvių tyrė. Sausai, vėjo nugairintai, saulės nudegintai veido odai ar sudiržusioms nuo darbų rankoms į su lupenomis išvirtas bulves galima įmaišyti 1–2 šaukštus grietinės ar grietinėlės. • Kad rankų oda suminkštėtų, jas galima pamirkyti bulvių ar saliero nuovire. • Riebiai veido odai ruošiama kaukė iš kopūstų sulčių ir kiaušinio baltymo. Ji gerai nuvalo riebalus, sutraukia poras. • Kaukės ant odos laikomos 20 minučių, po to nuskalaujamos šiltu vandeniu.

Parengė Mėta Juškaitė, GK archyvo nuotraukos

Padėkime su mirtimi besigrumiančiai mergaitei Julija KIŠKO Praėjusią savaitę balsas.lt rašė apie nelaimės ištiktą mergaitę Evą, gulinčią Vilniaus Santariškių ligoninės Vaikų skyriaus reanimacijoje. Jai diagnozuotas vėžys ir, norint išgelbėti Evos gyvybę, reikia tiek finansinės, tiek informacinės paramos. Neseniai mergaitei buvo nustatyta tiksli diagnozė – neoplastinė didelių ląstelių limfoma, ketvir-

ta stadija. Evos tėvas pranešė, kad šeštadienį mergaitei kiek pagerėjo, tačiau sekmadienį prasidėjo traukuliai, sustojo širdis. Vaiką pavyko atgaivinti elektros šoku. „Naujienos tikrai nekokios. Norime surasti kitą gydymo būdą, nes chemoterapija mano dukrą pražudys“, – kalbėjo jis. „Gydytojai pareiškė, kad kito būdo nėra. Bet jūs pagalvokite, jeigu po mažos chemoterapijos dozės mano dukros širdis pasidarė kaip 70-mečio žmogaus,

iškart buvo neigiama reakcija į vaistus, vos ją atgaivino, tai kas bus, jei jai suleis didesnį chemoterapijos vaistų kiekį? Numirs... Jei nesuleis, irgi numirs“, – su nuoskauda balse kalbėjo vaiko tėvas. Vyras prisipažino, kad viliasi, jog yra kitas gydymo būdas, o chemoterapija gydytojų griežtai skiriama pagal Europos Sąjungos programą, todėl, neva, kitų variantų ir išeičių nėra. Tačiau pasidomėjęs mergaitės tėtis išsiaiškino, kad būna naujoviš-

kų vaistų, kurie iš tiesų padeda, o nepražudo, yra mažiau kenksmingi vaiko organizmui. „Tokių vaistų kursas kainuoja apie 25 tūkstančius litų, o kiek kursų reikia – priklauso nuo ligos stadijos. Gali prireikti ir penkių, ir dešimties, įvairiai... Kiek žinau, yra daug pasveikusiųjų nuo tokių vaistų“, – sakė mergaitės tėvas. Jis pabrėžė, kad būtų labai dėkingas, jei koks nors geras specialistas pakonsultuotų jų nelaimės ištiktą šeimą

mergaitės gydymo klausimais ir padėtų surasti geriausią išeitį. Evos tėvų elektroninis paštas antanasreda@gmail.com. Mergaitės mamos banko sąskaitos rekvizitai visiems norintiems ir galintiems padėti: AB DnB NORD bankas Kodas 40100 B a n k o s ą s k a i t o s N r. LT684010042501232622 Reda Steponavičienė

16 Menininkai – jautrūs žmonės, jie neturi šarvų Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gyvenimas

A.Sakalauską kone kas vakarą galima pamatyti įvairiose televizijos šou programose. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Aktorius Arūnas Sakalauskas, vaidindamas apšviestoje teatro scenoje ir žvelgdamas į salėje sėdinčius žiūrovus, mąsto apie tai, kad teatras ir realus gyvenimas – neatskiriami, kad mes visi – labai panašūs, nes mus valdo tie patys troškimai ir jausmai. Meilė JANČORIENĖ Apie A.Sakalauską žinome nedaug. Atvirauti jis nėra linkęs, o savo asmeninį gyvenimą, jei galėtų, paslėptų po devyniais užraktais. Anot jo, geram aktoriui svarbiau, kad apie jį spręstume, jį vertintume už sukurtus vaidmenis, o ne pagal asmeninį gyvenimą.

Norime žinoti viską Žiūrovai A.Sakalauską dažniau mato televizijos ekrane nei teatre, tačiau jis pats sako, kad geriausiai jaučiasi būtent teatro scenoje. Bet štai paradoksas – aktoriams populiarumą kuria ne teatras, o kinas ir televizija. A.Sakalauskas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją 1986 m., buvo režisieriaus Jono Vaitkaus kurso studentas. Tame pačiame kurse mokėsi ir aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Apie A.Sakalausko ir I.Dapkūnaitės meilę tada kalbėjo visas Vilnius. Ir apie skaudžias jų skyrybas, kai aktorė paliko ne tik sužeistą Arūno širdį, bet ir Tėvynę. Išvažiavo svetur laimės ieškoti. Atrodo, kad rado ją, juk tapo pasaulyje žinoma kino aktore, žvaigžde. Tikriausiai A.Sakalausko žaizda gijo ilgai. Nežinia, ar iš tikrųjų užgijo? Juk kita A.Sakalausko mylimoji (ar ne likimo ironija?) taip pat yra aktorė, taip pat – Dapkūnaitė, tik kitu vardu – Jolanta. A.Sakalauskas vaidina Nacionaliniame dramos teatre, O.Koršunovo teatre, jį pažįstame kaip „Dviračio žynių“ personažą, juo žavėjomės improvizacijų šou „Pagauk kampą“.

Jautriems skauda labiau Populiarumas turi dvi puses – juodą ir baltą. Gerai, kai esi žinomas, kai žmonės ateina pasižiūrėti spektaklio vien išgirdę, kad jame vaidina mylimas aktorius. Tačiau yra ir kita pusė: bet koks žinomo žmogaus gyvenimo įvykis ar posūkis tampa aptarinėjimo objektu. Komentatorių piktdžiugų kažkodėl visada daugiau, nei tų, kurie užjaučia ar linki gera. Tačiau ar mes suprantame, kad nuo tokių aptarinėjimų aktoriams skauda? Menininkai – jautrūs žmonės, jie neturi šarvų. Dažnas linkęs nusijuokti – et, tegul nekreipia dėmesio! Tačiau kūrėjai yra

Kai A.Sakalausko paklausiau, ar tai, kas vyksta teatro scenoje, jam atrodo panašu į tikrą gyvenimą, jis atsakė: „Taip“. „Vyksta toks žaidimas, – sako A.Sakalauskas, – susirenka suaugę žmonės, išgeria kavos, pavaikšto ratu, paskui sueina į salę, ir užgesta šviesos. Tada kažkur užsidega šviesos, ir štai jau mūsų nėra. Gyvenimas vyksta ten, scenoje, kurioje rodomas netikras gyvenimas. Bet žmonės žiūri, verkia ir juokiasi. Tai kaip galima sakyti, kad GK archyvo nuotraukos jis – netikras? Paskui užsidega šviesos, aktoriai išeina nusilenkti.“ Ir ką tada pamato aktorius? Spektaklio kūrėjų paveiktus žmones. Pažakito- dintas šviesias emocijas, susimąstymą, kie, jie negali atsipalaidavimą, gerumą jų veiduose. nekreipti dėmesio. Jie – jau- „Aš matau, kad net tie vyrai, kuriuos į tresni ir labiau pažeidžiami. Kiek me- teatrą atsivedė žmonos, jau tapo kitonininkų nusižudo, nesulaukę pripaži- kie. Spektaklio pradžioje mačiau kannimo? Kiek jų žūsta dėl nelaimingos čias jų veiduose: kaklaraiščio mazgas meilės? O kiek jautrių žmonių ieško smaugia kaklą, esu priverstas čia sėišsigelbėjimo alkoholyje ir narkotikuo- dėti, nors mielai žiūrėčiau krepšinį ir se? Todėl su menininkais patartina elg- išgerčiau alaus. O po spektaklio – iš tis atsargiau, kaip su krištolo indais. jų veidų jau dingo lengvabūdiškas atsainumas ir rūstybė. Jie tapo jautresni ir, tikėtina, šiek tiek geresni.“ Gyvenimas – tai teatras Vadinasi, gyvenimas – tai teatras, Ko mes einame į teatrą? Pasižiūrėti į kitų gyvenimus. Sėdime tamsioje žiūrovų salėje ir žiūrime į scenoje judančius žmones, klausomės jų žodžių, verkiame, juokiamės ir gyvename – ne savo, bet kitų gyvenimus. Tačiau argi tokie negalėtų būti ir mūsų gyvenimai?

o mes – tik aktoriai jame? „Žmonės nesiskiria vienas nuo kito iš esmės, – kalba aktorius, – ar tai būtų kraštutinius jausmus išgyvenantis dramos herojus, ar žiūrovas, atėjęs į teatrą ir stebintis mus iš tamsios salės, visi mes esame tokie pat ir mus valdo tie patys jausmai.“ A.Sakalausko sukurtas pagrindinis herojus spektaklyje „Dėdė Vania" – vienas giliausių personažų. Ar jo išgyvenimai aktualūs ir mūsų laikais? Anot Arūno, mes dažnai kažkuo susižavime, susiviliojame, siekiame, o paskui viskuo nusiviliame – meile, mokytojais, idealais, žmonėmis, į kuriuos norėjome lygiuotis. Ir patys kartais nuviliame kitus, dažnai apie tai net nepagalvodami. „Ir spektaklio herojus dėdė Vania buvo suviliotas. Jis aukojo savo gyvenimą kitam žmogui, nes labai tikėjo juo. Vėliau nusivylė ir puolė kaltinti tą žmogų už tai, kad jo gyvenimas nenusisekė. Juk argi mes – kitokie? Žmogaus prigimtis yra tokia, mums būtinai reikia kaltinti kitus. Tai valdžia bloga, tai greta esantis žmogus kaltas, tik ne mes patys. Pamirštame svarbiausia – kad už mus gyvenimo niekas kitas nenugyvens“, – tikino aktorius.

Kažkas vis dar laukia už kampo O ar savo gyvenimu aktorius yra patenkintas? Juk ir jo amžius artėja jo herojaus kritinio amžiaus link. „Aišku, nepatenkintas. Man nesuteikė laimės nei tai, kas jau praėjo, nei tai, kur dabar esu. Žinoma, darbas, kurį dirbu, duoda akimirksnį

„Tie serialai, – svarsto Arūnas Sakalauskas, – yra natūralus kelias jauniems aktoriams padaryti karjerą. Juk kitos alternatyvos nėra.“

geros savijautos, o šiaip – visą laiką kankina nerimas. Nežinau, kaip tai paaiškinti, kad nepasirodyčiau kaip ligonis. Vis dar tikiu, kad štai ten, už kampo, kažkas manęs laukia. Kažkas gero ir gražaus. Ir aš iš tiesų tikiu, kad taip ir atsitiks, tas tikėjimas – tikras, didelis ir stiprus. Ir taip visą gyvenimą – vis užsuku už to kampo, o ten nieko nėra... Ir tada imu manyti, kad gal už kito kampo?“ – retoriškai pats savęs klausė aktorius. Ar A.Sakalauskui patinka A.Čechovo personažai? Juk kartais jie atrodo tarsi kažkokie bestuburiai žmonės. „Jie tokie patys, kaip mes visi. Juk žmonių, kurių negalėtume pavadinti bestuburiais – atkakliai siekiančių savo tikslo ir niekada neinančių į kompromisus, yra labai nedaug. A.Čechovo herojai nuolankūs, o nuolankumą aš laikau viena didžiausių dorybių. Dėdė Vania susitaiko su tuo, kad nieko neįmanoma pakeisti, ir ramiai gyvena toliau. Geriau susitaikyti, negu rautis plaukus nuo galvos“, – sakė aktorius.

Televizija – būdas užsidirbti A.Sakalauską kone kas vakarą galima pamatyti įvairiose televizijos šou programose. „Televizija – tai būdas užsidirbti pinigų, – sako jis. – Gerai jaučiuosi tada, kai šou pavyksta, o nemalonu būna tada, kai peržengiamos padorumo ribos. Juk eidamas į laidą ne visada žinai, ką ten rasi. Man nepatinka, kai dalyvauti laidose kviečiami psichikos problemų turintys žmonės. Juos paprastai kviečia prodiuseriai, siekdami stebuklingų „reitingų“, bet aš manau, kad taip elgtis negalima“, – tikino A.Sakalauskas. Jis gailisi, kad Lietuvoje nėra kino, bet tuo pat metu džiaugiasi, kad kinas atsigauna per televizinius serialus.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Nijolė BARONIENĖ Panevėžietis Simas Petrauskas į Velykų salą keliavo ketindamas savo akimis įsitikinti, ar filmuose matytos moai (akmeninės statulos) tokios pat įspūdingos, kaip pasakojama ir rodoma. Po ilgo ir varginančio skrydžio keliautojas išlipo Santjago oro uoste. „Susiradau agentūrą, turinčią Velykų salos turistinių maršrutų monopolį. Pirmas siurprizas: dolerius mėgsta visi, angliškai nekalba beveik niekas. Kelionių agentūroje irgi nekalbėjo. Bet užteko mano ispanų kalbos žinių ir gestų kalbos. Taigi pavyko gauti tris „paketus“, daugiau nebebuvo laisvų vietų. Už maždaug 1 000 USD nusiperki skrydį, tris nakvynes su pusryčiais ir tris ekskursijas“, – pasakojo Simas.

Pirmas įspūdis nekoks Mėgstantis humorą vyriškis sakė manęs, kad jo geograﬁjos žinios neblogos, tad skrydį į Velykų salas įsivaizdavo maždaug kaip iš Lisabonos į Madeirą. „Bet kai prie įlaipinimo vartų privairavo „Boeing 747“, pradėjau kažką įtarti. Lėktuve sužinojau, kad iki Velykų salos yra apie 3 000 km ir skrendama apie 4 valandas. Virš vandenyno buvo audra, lėktuvą mėtė aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn. Taip supo, kad net pavyko porą valandų numigti. Pradėjau panikuoti. Neįsivaizdavau, kaip toks monstras nusileis į tašką vandenyne. Pasirodo, be reikalo – Velykų saloje yra NASA atsarginė bazė, galinti priimti net kosminius laivus“, – smagiais prisiminimais dalijosi vyriškis. Kai nusileidus stiuardesė parodė, kad galime eiti iš lėktuvo, panevėžietis

Velykų saloje iš viso yra 887 didelės monolitinės akmeninės galvos-statulos, vadinamos moai. suprato tai kaip juoką. „Iškišu galvą, o ten pila lietus ir vėjyje siūbuoja (maždaug trečio aukšto lygyje) pristumiamas trapas. Moviau atgal į lėktuvą, sakau, ar jau tikrai galima eiti. Stiuardesė šypsodamasi sako „ok“ ir stumia durų link“, – šypsojosi keliautojas. Oro uoste turistus su gėlių vainikais pasitiko polinezietiškai. „Viskas orga-

Velykų salos atvykėlius pasitinka su gėlių vainikais ir akmeninėmis galvomis Velykų sala taip pradėta vadinti nuo tada, kai 1722 m. per Kristaus prisikėlimo šventę ją pasiekė olandas Jakobas Rogevenas. Per kelerius metus salą aplankė ispanų ir D.Kuko ekspedicijos. Ir dabar į šią unikalią vietą traukia keliautojai iš visų šalių. nizuota gana sklandžiai. Apgyvendino bungaluose ant vandenyno kranto. Įsikūrėme namelyje su lova ir minimaliais patogumais. Mobilusis ryšys veikė puikiai“, – sakė S.Petrauskas.

Dievai po vienu stogu Kitą rytą keliautojai džiaugėsi vėjuotu, bet be lietaus oru. Pusryčiams išbandę nepažįstamų, tačiau labai skanių vaisių, patraukė apsižvalgyti po apylinkes. „Kaip paaiškėjo, miestelyje nėra jokių restoranų, visi turistai maitinasi savo viešbučiuose. Tad apsidžiaugėme, kad per pusryčius užsisakėme vakarienę. Paklampoję pusvalandį purvynu, radome kaimelį. Šiokia tokia infrastruktūra, suvenyrų parduotuvė, bažnyčia. Polinezietiško stiliaus Kristus joje atrodo įspūdingai. Greta jo, po vienu stogu – vietinis dievas Paukščiažmogis“, – įspūdžiais dalijosi Simas.

Įspūdingosios statulos Po pietų turistų grupė išvyko į pirmą ekskursiją. Atvežė juos į salos gilumą, kur vulkano papėdėje buvo gaminamos moai „kepurės“. Gidas paaiškino, kad kaimas, gaminęs tas „kepures“, buvo labai turtingas, nes ne kiekviena bendruomenė galėjo leisti savajam moai nupirkti tokia „kepurę“. „Kitą dieną išvykome į visos dienos ekskursiją aplink salą. Moai matėme tik prie kranto, salos centre jų nėra. Akmeninės statulos stovėjo prie kiekvieno kaimo, o kaimai buvo įsikūrę prie jūros kranto. Visos moai sto-

vi nugara į jūrą, veidu į kaimą. Tiesa, jos atstatytos, nes kai salą atrado europiečiai, statulos buvo seniai išvartytos. Tyrimai rodo, kad po kai kuriomis moai palaidotos mažesnės statulos. Spėjama, kad bendruomenė kas kiek laiko palaidodavo senąją moai ir jos vietoje statydavo didesnę, panašiai kaip Europoje keičiantis epochoms būdavo perstatinėjamos viduramžių katedros“, – pasakojo keliautojas.

Navigacinė mistika Net ir po išsamaus gido aiškinimo, kaip salos gyventojai tempdavo akmenines ne vieną toną sveriančias statulas prie jūros kranto, Simas pripažino, kad jam vis tiek neaišku, kaip naudojant baslius, virves, svertus buvo galima tai padaryti. „Kai prieš keletą metų japonai „pasiskolino“ vieną moai tarptautinei parodai Osakoje, ją transportavo taikydami naujausias technologijas, ir vis tiek moai buvo apibraižyta. O vietiniai atitempdavo jas į vietą be menkiausio įbrėžimo“, – stebėjosi pašnekovas. Kelionės metu S.Petrauskas sužinojo, kad Turo Hejerdalo hipotezė, esą Velykų salos gyventojai atvyko iš Pietų Amerikos, paneigta. Šiandien laikomasi nuomonės, kad jie atvyko iš Polinezijos. Maža to, jie reguliariai kursavo tarp salos ir Polinezijos. „Va čia tai man navigacinė mistika. Aplink Velykų salą nėra jokio archipelago. Kaip tie žmonės rasdavo kelią iš taško A į tašką B vandenyne?“ – retoriškai klausė Simas.

Velykų salos peizažas primena nežemiškas planetas.

Šeimos garbei ar atminimui nio uolų, nes šalia ugnikalnio išlikę Velykų saloje iš viso yra 887 didelės monolitinės akmeninės galvosstatulos, vadinamos moai. Dauguma jų iškaltos iš Rano Raraku ugnikal-

Moai reikšmė iki galo neaiški ir egzistuoja nemažai teorijų apie jų atsiradimą. Labiausiai paplitusi versija, kad šios statulos – mirties įamžinimo ženklai (antkapiniai paminklai) arba šeimos statuso simboliai. GK archyvo nuotraukos

apie 400 įvairiose darbų stadijose likusių moai. Manoma, kad statulos buvo iškaltos polineziečių prieš 500 ar daugiau metų. Nors dažniausiai statulos vadinamos galvomis, dauguma iš moai turi pečius, rankas ir liemenį, kurie metams bėgant sunyko. Didžiausia statula yra 21,6 m aukščio ir sveria apie 160 tonų. Moai reikšmė iki galo neaiški ir egzistuoja nemažai teorijų apie jų atsiradimą. Labiausiai paplitusi versija, kad šios statulos – mirties įamžinimo ženklai (antkapiniai paminklai) arba šeimos statuso simboliai. Polineziečiai paaukodavo daug energijos ir sveikatos ne tik statuloms iš uolos iškalti, bet ir joms nuvilkti į stovėjimo vietas. Iki galo neaišku, kaip moai buvo tempiamos per salą, bet procesas tikriausiai vyko naudojant medines roges ar volelius. Būtent šios paslaptys labiausiai išgarsino Velykų salą: sukurta daug mokslinių teorijų; parašyta daug įvairaus žanro apsakymų. Velykų salos paslaptis mėginama sieti ir su ateivių veikla.

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Laisvalaikis

Mažame miestelyje gyvena didelės teatro idėjos Tadas VASILIAUSKAS Šiais metais gegužės 28–29 dienomis Panevėžio rajone, Paįstrio miestelyje, jau dešimtą kartą vyko mėgėjų teatro festivalis „Tiltai 2011“. Pasak festivalio organizatorės Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos kultūros centro direktorės Daivos Jackevičienės, renginį jau galima vadinti tarptautiniu – jame, be daugelio Lietuvos mėgėjų teatrų, pakviesti dalyvauti baltarusiai, lenkai ir kaimyninės Latvijos teatro mėgėjai. Didelės idėjos visada prasideda nuo paprastų dalykų. Taip įvyko ir šį kartą. Prieš dešimt metų, Paįstryje susibūrus suaugusiųjų dramos kolektyvui, buvo pastatyta D.Kazragytės pjesė ,,Pirelli‘‘, kurią labai šiltai įvertino Žemaitijos publika. „Grįžę į Paįstrį, nusprendėme, kad ir pas mus galėtų vykti toks pat festivalis, nes kažko panašaus regione nebuvo. Bendruomenė noriai padėjo, todėl ir prabėgo tie dešimt metų, dešimt festivalių“ , – pasakoja D. Jackevičienė. Organizatorė, paklausta, koks šio renginio tikslas ir apskritai, kam to reikia, atsako, kad tokių klausimų sulaukia labai dažnai.

Per dvi festivalio Paįstryje dienas buvo suvaidinta net dešimt spektaklių, kuriuos pastatė ne tik užsienio teatrų atstovai, bet ir mūsų šalies – Šilalės, Biržų, Telšių, Kudirkos Naumiesčio, Utenos, Joniškio, Jonavos, Panevėžio rajono režisieriai ir aktoriai. Festivalio rengėjų nuotrauka

„To paties klausė ir iš Latvijos atvykusi Limbažių teatro režisierė Inta Kalniņa. Jų kolektyvas apvaži-

nėjo daug pasaulio. Jai buvo smalsu: kam mums to reikia? Kam toks didelis festivalis tokiame mažame

miestelyje? Man nespėjus suregzti sakinio rusų kalba, viską suprato iš dviejų žodžių – meilė teatrui“, –

atsakė festivalio „Tiltai“ organizatorė. Per dvi festivalio Paįstryje dienas buvo suvaidinta net dešimt spektaklių, kuriuos pastatė ne tik užsienio teatrų atstovai, bet ir mūsų šalies – Šilalės, Biržų, Telšių, Kudirkos Naumiesčio, Utenos, Joniškio, Jonavos, Panevėžio rajono režisieriai ir aktoriai. Šių metų festivalio programoje vyravo komedijos. Pasak D. Jackevičienės, tai tik dar vienas įrodymas, kad lietuviai mieliau nori džiaugtis nei verkti. „Tiesą sakant, nežinau, kodėl taip yra. Galbūt žiūrovai pasiilgo lengvo humoro, o gal tai televizijos programų įtaka arba tiesiog smagu pasijuokti iš savo ir kito ydų. Kokios priežastys bebūtų, manau, kad žiūrovus prajuokinti – labai sunkus darbas, galbūt net sunkesnis nei pravirkdyti. Mano pačios režisuotų spektaklių sąraše vos viena kita komedija“ , – sako režisierė ir idėjinė festivalio „Tiltai“ vedlė D. Jackevičienė. Festivalio organizatorė teigia, kad kiekvienais metais kyla mintis nusimesti tokį didelį organizacinių darbų krūvį ir nieko nebedaryti. „Kiekvieną sykį, organizuodama festivalį ,,Tiltai‘‘ sakau, kad tai darau paskutinį kartą. Bet vos tik išvažiuoja paskutinieji artistai, suprantu, kad taip nebus.“

Horoskopai (birželio 6–12 d.)

Avinai realizuos idėjas ir planus, kuriuos įgyvendinti anksčiau trukdė tam tikros kliūtys. Įgysite naujų globėjų, daug pagelbės artimieji. Darbe gali iškilti problemų, bet įtakingas asmuo jums padės jų išvengti. Nepamirškite, kad jums suteiktas pasitikėjimo kreditas nėra begalinis, ir už savo veiksmus reikia atsakyti.

Jaučiai susidurs su netikėtomis kliū-

timis. Bet jūs lengvai jas įveiksite, jeigu stengsitės ramiai ir planingai realizuoti savo sumanymus. Jūsų artimieji suteiks jums moralinę paramą. Jeigu dirbate mėgstamą darbą ir skiriate jam daug jėgų, tai atlygio, kurio nusipelnote, nereikės ilgai laukti.

Dvyniai turės priimti svarbius sprendimus visam iki metų pabaigos likusiam laikotarpiui. Blaiviai vertinkite savo sugebėjimus bei galimybes ir aiškiai suformuluokite reikalavimus sau. Jums labai pravers trumpos atostogos. Po jų įsijunkite į darbą su naujomis jėgomis ir naujomis perspektyviomis idėjomis.

Vėžiai galės daug nuveikti, jeigu neužsivers svetimų rūpesčių ir problemų naštos. Sėkmė jus lydės ir verslo, ir finansų, ir meilės srityje. Vienišų šio Zodiako ženklo atstovų laukia malonios pažintys.

Liūtai turėtų būti atidesni ir kantresni daugelyje sričių. Tada jūs nesunkiai pasieksite užsibrėžtą tikslą, o jūsų idėjas ir sumanymus deramai įvertins aplinkiniai. Jūs galėsite atskleisti visus savo sugebėjimus ir panaudoti visus savo profesinius įgūdžius. Tai leis daug nuveikti darbe.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo o „Oho“ redakcija.

Mergelės gali susimąstyti apie karščiausių svajonių įgyvendinimą. Jūsų gyvenime atsiras įtakinm ggų žmonių, jie pasirengę jums padėti. Darbe pasieksite laimėjimų, dė kurių visai nesitikėjote. Galite palyku pėti karjeros laiptais. Jūsų profesionalumas bus deramai įvertintas. nalu

Svarstyklės turi atkakliai ginti savo interesus bendraudamos su aplinkiniais. Vertėtų dažniau atsižvelgti į išmintingus vyresnių žmonių ir labiau patyrusių draugų patarimus, tuomet niekas neįstengs sužlugdyti jūsų planų ir aptemdyti puikių perspektyvų. Kita savaitė tinka bendravimui su giminėmis.

Skorpionas turės įtemptai dirbti, kad vyresnybei ir aplinkiniams įrodytų, jog jis yra tikras profesionalas. Neatsisakykite dirbti ir viršvalandžių, nors už tai kol kas negausite darbo užmokesčio priedo. Jūsų uolumas gerokai pakels jūsų reitingą ir jau labai greitai duos naudos.

Šauliai turėtų išeiti atostogų. Dabar galima drąsiai ilsėtis ir atsipalaiduoti. Visi rūpesčiai liks praeityje, o juos pakeis ramus ir visais atžvilgiais stabilus laikotarpis. Grįžę į darbą, jūs įvykdysite visus anksčiau užsibrėžtus uždavinius ir planus.

Ožiaragiai kitą savaitę spėlios, kokie globalūs uždaviniai jiems iškils antrojoje šių metų pusėje. Būkite susikaupę ir jūs lengvai įgyvendinsite visus savo sumanymus, net ir drąsiausius. Skirkite dėmesio verslo sričiai –- gausite daug įdomių pasiūlymų, bet ne visus bus verta svarstyti.

Vandenis turėtų šiek tiek sumažinti savo dalykinį aktyvumą. Kol kas realizuokite tik pradėtus projektus ir negalvokite apie naujus. Meilės fronte ateinanti savaitė bus tinkamas metas išsiaiškinti nesusipratimus su partneriu: nuoširdus pokalbis leis išsklaidyti visas abejones.

Žuvys, apimtos romantiškos vasaros nuotaikos, viską pamirš ir svaigs nuo bendravimo su artimu žmogumi. Esant tokiai situacijai nesinori temdyti jūsų laimės, bet vis dėlto reikėtų jums patarti laikinai nusileisti ant žemės ir imtis praktinių klausimų, kuriuos anksčiau ar vėliau vis tiek reikės spręsti.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Vilniečiai per pietus klausysis gyvos muzikos Nuo birželio 1-osios kiekvieną darbo dieną nuo 12 val. pusvalandį vilniečiai kviečiami į sostinės senamiestyje esantį Stanislovo Moniuškos skverelį klausytis „Pietų muzikos gyvai“. Projektą „Pietų muzika gyvai“ jau antrą vasarą inicijuojantys Vilniaus mokytojų namų darbuotojai ragina vilniečius per pietų pertrauką neskubėti į tvankias restoranų ar kavinių sales, o, pasiėmus lauknešėlį, ateiti į Stanislovo Moniuškos skverelį. Čia kiekvieną darbo dieną bus galima pasiklausyti muzikos, dainų, kurios bus atliekamos be fonogramos. Toks muzikinis vidudienio pusvalandis yra geras atokvėpis medžių paunksnėje ir galimybė pasikrauti gerų emocijų būsimai veiklai. Stanislovo Moniuš-

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

kos skverelis jau pernai buvo vilniečių pamėgtas ir lankomas. Organizatoriai pastebėjo, kad „Pietų muzika“ turėjo net ir savo nuolatinius lankytojus, kurie kasdien per pietų pertrauką derindavo maistą su muzika. Pusvalandiniuose koncertuose pasirodys įvairaus žanro gerai žinomi ir mažiau girdėti atlikėjai. „Pietų muzikos gyvai“ sezoną pradėjo Aistės Bružaitės ir Jolitos Sidorenkaitės kanklių duetas, solistė Sandra Lebrikaitė, populiarios grupės „Poliarizuoti stiklai“ lyderis Šarūnas Mačiulis, akordeonistas Andrius Šimkus, o šokio ir muzikos improvizacijas atliko Milda Arčikauskaitė (vokalas), Dolita Bubnytė (šokis), Tadas Dešukas (smuikas), Vladas Dieninis (perkusija). GK inf.

GK archyvo nuotrauka

Poezija ir dzūkų dainos

Daugiau kaip dešimtmetį Vilniaus mokytojų namuose rengiami Dzūkų vakarai baigs savo sezoną.

Šis savaitgalis Vilniaus mokytojų namų kiemelyje žada būti itin dainingas. Birželio 3 d. 19 val. įvyks dainuojamosios poezijos svetainės sezono pabaigos koncertas. Dalyvaus Andrius Kaniava su Aleksandru Tenu ir Sigitu Mickiu, Gediminas Storpirštis, Mindaugas Ancevičius su Ąžuolu Paulausku, Gytis Ambrazevičius, Artūras Dubaka su Dominyka Adomaityte, Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė. Koncerto metu už ryškiausią dainuojamosios poezijos svetainės sezono debiutą bus įteikta Sauliaus Mykolaičio premija.

Birželio 4 d., šeštadienį, Vilniaus mokytojų namuose šurmuliuos dzūkai. Daugiau kaip dešimtmetį Vilniaus mokytojų namuose rengiami Dzūkų vakarai baigs savo sezoną. 16 val. Mokytojų namų Mažojoje salėje bus atidaryta profesorės Reginos Merkienės fotografijų paroda „Senasis dzūkiškas kaimas“. Po valandos kiemelyje prasidės smagi dzūkiška vakaronė su svečiais iš Trakų krašto bei Mokytojų namų dzūkais. Į pabaigtuvių koncertą vakaronę atvyksta Trakų krašto dzūkų kolektyvai bei pavieniai atlikėjai. Dzūkų dainas dainuos viešnia iš Semeliškių Silva Bielskienė, senąsias dzūkiškas

GK archyvo nuotrauka

dainas ringuos Dusmenų etnografinis ansamblis,vadovaujamas Elenos Vidos Bubelevičienės. Smagią nuotaiką kurs energinga Aukštadvario liaudiškos muzikos kapela (vad. Juozas Banuškevičius) bei Vievio kultūros centro kaimo kapela „Pylimėlis“. Kartu su svečiais iš Trakų rajono bei Vievio dalyvaus žymiausioji lietuvių liaudies dainų atlikėja, kilusi iš Kapčiamiesčio, Veronika Povilionienė bei Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Vilniaus dzūkuliai“ (vad. Algirdas Matijoška). Vakaronės metu leidykla „Versmė“ pristatys būsimas serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijas apie Dzūkiją. Mokytojų namų inf.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Lopas. Antena. Lamata. „Sibir“. LOT. Žarija. Mašina. Star. Monakas. Simas. Arimas. Nesavas. Tas. Vital. Vokalas. Va. Amarilis. Cik. Jakas. Namas. Gilė. Opalas. „Sanitas“. Horizontaliai: Kazys. Svaja. Stažas. Tiko. Arina. AP. Melasa. Lapinas. Savana. Pesas. Voras. Akim. Masalas. „Limor“. Lisa. Paranitas. Šamas. Gi. Šalikas. Cit. Tonas. Vila. Matas. Šakės. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: ŽVIRBLIS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Bacila. Dekada. Balansas. Ratai. Išemija. „Smart“. „Iris“. Voras. Taguanas. Padala. Radom. Inesa. Suės. Arbitras. Agata. Manau. Kama. Kiška. Valsas. Meka. „Init“. „Reno“. Kaip. Horizontaliai: Šimto. Fanera. Kaldera. Mirta. Citata. Dantistas. Abarius. Lapais. Adams. Anau. Kedenė. Draga. landa. Osas. Momas. Piata. Auka. Pamiršk. Seneka. Stato. Kinai. Palvis. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: VALTELĖ.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą sužinosite kitame GK numeryje.

••• Vėlai vėlai vakare pas moterį užeina kaimynė: – Klausyk, atsiprašau, kad taip vėlai sutrukdžiau, gal galėtum kočėlą paskolinti? – Deja, ne! Pati vyro laukiu. ••• Vyras moteriai: – Brangioji mano, aš dėl tavęs bet ką padaryčiau: perplaukčiau vandenynus, perkopčiau kalnus! Moteris: – Rytoj ateisi? Vyras: – Jei nelis, ateisiu. ••• Išsiskyrė vyras su žmona. Po 5 metų susitinka. Vyras klausia: – Kaip sekasi? Žmona: – Puikiai... Vyras: – O kaip vaikai laikosi? Žmona: – O ką, jie ne su tavimi? ••• Trumpiausia pasaka pasaulyje. Vieną gražią dieną vaikinas paklausė merginos: – Ar tekėsi už manęs? Mergina atsakė: – Ne. Ir vaikinas ilgai bei laimingai gyveno... ••• Kalbasi du vyriškiai: – Mano žmona – angelas. – Mano dar gyva...

Mintys • Baisūs išgyvenimai leidžia atspėti, ar tas, kas juos patyrė, pats nėra baisus. • Daug apie save kalbėti – tai vienas iš galimų būdų pasislėpti. • Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave. • Kai esame pavargę, mus puola mintys, kurias seniai nugalėjome. • Kas žino dėl ko,tas gali išgyventi bet ką. • Kerštas yra žmogiškiau nei keršto nebuvimas. Frydrichas Nyčė

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

TV programa LTV2

Birželio 6, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 12.50 13.15 13.30 14.25

15.25

„Senis“.

Aš myliu Lietuvą.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Pradėk nuo savęs (k.). 14.45 Pulsas (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Misija. Lietuvis. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Vasaros ritmu“. Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Benas Tenas prieš ateivius“ (k.). 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.55 Super KK2 (k.). 9.50 Komedija „Turi mylėti šunis“ (k.). (N-7) 11.55 Žvaigždžių klubas. 12.30 Farai (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos akademija“. 14.00 „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 Serialas „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Karališkos kančios“. (N-7) 0.30 „Deksteris“. (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

„Buvusieji“.

6.35 6.50 7.20 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Nuotykių f. „Napoleonas“. Norite – tikėkite, norite – ne! Futurama. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Vasara pagal Rūtą. „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 žinios. „Buvusieji“. (N-7) „Užkrėstieji“. Veiksmo f. (N-14) „CSI Majamis“. (N-7) Baimės įkaitai. (N-14)

Sąmokslo teorija.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Labas vakaras, mielasis“ (k.). 8.20 „Dapkai ir Butkai“. 9.00 Mano šaunioji sodyba. 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Šeštadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.20 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Sąmokslo teorija. 22.00 Fenomenas. (N-7) 23.00 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 0.10 „Žaibiški tyrimai“ (k.). 1.10 Autofanai (k.). 1.45 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 LR Prezidentės D.Grybauskaitės metinis pranešimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Klausimėlis.lt (k.). 12.15 Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“ (k.). 14.45 Sporto panorama (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Savanorių biuras. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Dingę“.

„Kaimo daktarė“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 FTB (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą (k.). 10.30 „Mano mylimas prieše“. 11.30 KK2 (k.). 12.00 Kitas! (k). 12.30 Pričiupom! (k). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. Serialas. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Trauma“. (N-7) 23.30 „Vienuolikta valanda“. (N-14) 0.30 Kriminalinis serialas „Deksteris“ (2009 m., JAV). (N-14) 1.30 „Išrinktieji“.

„Silpnoji grandis“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.50

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Ūkininkas ieško žmonos. „Kas nori nužudyti Mią?“ (N-7) TV3 vakaro žinios. „Liudininkai“. (N-14) „Silpnoji grandis“. Veiksmo f. (N-14) „CSI Majamis“ (N-7) „Baimės įkaitai“. Realybės šou. (N-14)

17.50 18.35 19.05 20.50 21.25 21.55 23.30 24.00 0.30

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Džekio Čano nuotykiai“. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „ Velniūkštė“. Telenovelė. 12.00 „San Francisko raganos”.

Žinios šiokiadieniais – 00.00, 01.00, 02.00, 03.00, 04.00, 05.00, 05.30, 06.00, 06.31, 07.00, 07.30, 07.45, 08.00, 08.30, 08.45, 09.00, 09.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

8.00 8.25 8.40 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10

„Hitler Kaput!“

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Sekmadienio rytas (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 Melodrama „Svajonių viešbutis: Čiangmaju“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Komedija-parodija „Hitler Kaput!“ (2008 m., Rusija, Ukraina). (N-7) 23.05 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 0.15 „Srautas I“ (k.). (N-7) 1.15 Tauro ragas (k.). 1.45 Bamba. (S)

15.50 16.00 16.25 16.40 17.00 17.50 18.35 19.05 20.50 21.30 23.00 23.30 24.00 0.30

13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. 15.00 „Vaiperis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „4400” . 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Napoleonas Dinamitas“. Komedija. (N-7) 22.45 „Vaiperis” (k.). 23.45 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35

TV1

LTV2

Birželio 7, antradienis

„Makleodo dukterys“.

16.00 16.30 17.00

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Veidai. Legendos. Vytautas Dumšaitis (k.). Etnokultūros ratas (k.). Vytautas Mačernis. Šeštoji vizija (k.). „Makleodo dukterys“. Muzikos lietuvių dokumentika. Lietuva ir Švedija – amžius kartu (k.). Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Almonaitytę (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Egiptas. Dešimt iškiliausių atradimų“. „Likimo valsas“. TV serialas (1, 2). Sietynas. Detektyvo klasika. „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Keliaukime po Lietuvą. Elito kinas. „12.08 į rytus nuo Bukarešto“. Komedija. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Labas rytas. Keliaukime po Lietuvą. Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Laiko ženklai (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Robotukas“. Gyvenimas gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. Šviečiamoji laida kaimui. LTV aukso fondas. „Tamangai“. Detekt. serialas. Veidai. Lietuvių dokumentikos meistrai. Petras Abukevičius. Liongino Šepečio knygos „Ar galėjau” pristatymas. „Lemtingi metai“ (1). Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos vakaras. Panorama. Muzika gyvai. D.Šostakovičius. Simfonija Nr. 8 (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė.

5.05 Spaudos apžvalga. 5.15 Su aušra. 5.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 6.03 Gimtoji žemė.

23.35 0.05 0.35

Teleparduotuvė. Universitetai.lt. Išlikimas. „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-14) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Izoliacija“. Siaubo f. (N-14) „Pietų parkas“. Animac. komedija. Pašėlęs sporto pasaulis. Plikšių juokeliai.

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Griūk negyvas! 7.40 „Policijos nuovada”. TV serialas. (N-7) 8.40 Skonio reikalas (k.). 9.30 Kas tu toks? (k.) 10.20 Teletabiai. 10.50 Šiandien kimba. 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara.

14.30 „Draugai V“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Vaiperis”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Gatvių kovotojas“. Veiksmo f. (N-7) 23.05 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas (k.). (N-7) 0.05 „4400”.

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.10 Griūk negyvas! 12.30 24/7 (k.) 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Gongo Gangas (k.). 14.50 Griūk negyvas! 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona”. (N-14) 23.15 „Sodo detektyvės” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Laimės grupė”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Sklypas”. 0.50 TV serialas „Pėdsakas”. 1.25 Detektyvai. 1.55 Muzikinis kanalas. 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 00.00

13.30 14.00 14.40 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 19.25 20.00

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 24.00 0.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. Mitologinis fantast. f. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. Kriminalinis serialas. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Pasižadėjęs kitai“. Komedija. (N-7) Pašėlęs sporto pasaulis. (N-7) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Policijos nuovada”. TV serialas. (N-7) 8.40 Gongo Gangas (k.) 9.30 Kas tu toks? 10.20 Teletabiai. 10.50 Namų daktaras (k.). 11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.10 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 6.30 Ryto garsai. 10.00 Prezidentės D.Grybauskaitės metinis pranešimas. 11.03 Ant svarstyklių. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Litas prie lito. 16.03 Duetai. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

22.00 22.40 23.40 0.40

Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. „Pelenius“. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis Tarp Rytų ir Vakarų. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. LR himnas. Nakties programa.

TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai. Griūk negyvas! (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. „Sodo detektyvės”. TV serialas. (N-7) Super L.T. Draugiškos nacionalinių futbolo rinktinių rungtynės: Norvegija– Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Norvegijos. Pertraukoje – Žinios. Lietuva tiesiogiai. Serialas „Zona“. (N-14) „Sodo detektyvės” (k.). „Pora kaip tvora” (k.).

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 20.30 Futbolas. Rusija–Kamerūnas. 22.45 Laikas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Sklypas”. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Muzikinis kanalas. 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Mažoji studija. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. „Pelenius“. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Birželio 8, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 13.30 14.20

Savanorių biuras.

„Lūžis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Savanorių biuras (k.). 14.15 Gamtos kodas (k.). 14.45 Keliaukime po Lietuvą (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 17.05 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. (N-7) 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Teisė žinoti. 22.00 Vasaros ritmu. Koncertas. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Vasaros ritmu“. Koncertas. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „24 valandos“. (N-14)

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akdemija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Nuo... Iki... (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą (k.). 10.30 „Mano mylimas prieše“. 11.30 KK2 (k.). 12.00 Kitas! (k.). 12.30 Pričiupom! (k). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 KK2. (N-7) 19.40 „Pavogta laimė“. (N-7) 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Kitas! 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Lūžis“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.50 „Deksteris“. 1.50 „Išrinktieji“.

„Giluminė bomba“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05 0.50 1.45 2.10

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“ (1). Animac. serialas. „Simpsonai“. „Klonas“. „Marinela“. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... „Didieji pokyčiai. 2011“. Realybės šou. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 vakaro žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. (N-7) „Giluminė bomba“. Veiksmo f. (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. Komedija. (N-7) „Auksinė valanda“. Drama. (N-14)

„Gatvės kraujas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos (k.). 7.30 „Šaolino vaikai“ (k.). 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis VIII (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Tarp miesto ir kaimo (k.). 11.15 Nesėsi – nepjausi (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.30 Nuotykių f. „Pirato širdis“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis VIII. (N-7) 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.40 Kriminalinė drama „Gatvės kraujas“. (N-14) 1.35 Statybų TV (k.). 2.05 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). (N-7) 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Universitetų žinių lyga „Ateities lyderiai“ (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 2012 m. Europos vyrų rankinio čempionato atrankos rungtynės Lietuva– Ispanija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.08 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Klausimėlis.lt. 23.00 Vakaro žinios. 23.15 „Išsiskyrę“.

„Matrica“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.50 Abipus sienos (k.). 9.40 Aš myliu Lietuvą (k.). 10.30 „Mano mylimas prieše“. 11.30 KK2 (k). 12.00 Kitas! (k). 12.30 Pričiupom! (k.). 13.00 „Tazmanija“. 13.30 „Policijos akademija“. 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Valanda su Rūta. 20.10 Aš myliu Lietuvą. 21.00 Farai. (N-7) 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Matrica“ (1999 m., JAV). (N-7) 1.20 Sveikatos ABC (k.).

„Snaiperis“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00

0.45 1.40 2.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. Komedija. (N-7) „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. (N-7) „Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Nuodėmių dešimtukas. (N-7) „Kas nori nužudyti Mią?“ TV3 žinios. „Aferistas“. Mistinis trileris „Snaiperis“ (2007 m., JAV). (N-7) „CSI Majamis“. (N-7) „Mano vardas Erlas“. (N-14) „Auksinė valanda“. Drama.

18.35 19.05 20.40 20.55

21.30 22.35 22.35 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Kaukė”. 9.40 „Antinas Gudruolis“. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. 11.00 „Velniūkštė”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida 112.

LTV2

Birželio 9, ketvirtadienis

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

15.15 15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Knygos „Ar galėjau” pristatymas (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Vienas eilėraštis. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Robotukas“. Be pykčio. „Likimo valsas“. TV serialas. Brydė. Rašytojas Saulius Šaltenis. Europos kinas. „Senais gerais laikais“. Komedija. Vienas eilėraštis. Rašytojo Juozo Apučio 75-osioms gimimo metinėms. Kūrybos metas. Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai”. Sporto panorama. Savaitės apžvalga. Kūrybos metas. Galius Kličius. Pasaulio dokumentika. „Į gamtą“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas gražus. „Dingę“.

„Turnyras“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Statybų TV (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). (N-7) 13.25 Komedija-parodija „Hitler Kaput !“ (k.). (N-7) 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. (N-7) 18.10 Ekstrasensų mūšis IX. 19.10 Nerealios namų šeimininkės. 20.00 Žinios. 20.25 Karštas vakaras. 21.00 Geras filmas. Veiksmo f. „Turnyras“ (2009 m., Jungtinė Karalystė). (N-14) 23.00 Drama „Auksinės gėlės prakeiksmas“ (k.). (N-7) 1.10 Autopilotas. 1.45 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai” (k.). 13.05 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.15 Juozo Apučio 75-osioms gimimo metinėms. (k.). 15.50 Vienas eilėraštis. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 17.00 Mūsų miesteliai. Veliuona. 17.50 „Likimo valsas“. TV serialas. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. 21.05 Kuluarai. 21.45 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (2). 22.30 Pasaulio dokumentika. „Laukinė Europos gamta“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Kaukė“. Animac. serialas. 9.40 „Antinas Gudruolis”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi“. 11.00 „Velniūkštė”. 12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos“. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

12.00 „San Francisko raganos”. 13.00 „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Vaiperis”. Kriminalinis serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Anakonda”. Trileris. (N-7) 22.45 „Vaiperis” (k.). 23.45 „4400” (k.).

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.15 23.50 0.20

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „911. Nuotykiai Majamyje“. Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) Pašėlęs sporto pasaulis. Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.50

TV parduotuvė. „Pora kaip tvora”. „Policijos nuovada”. Ilgai ir laimingai. Kas tu toks? Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7)

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Mes, moterys. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 18.30 Gera girdėti. 19.03 Sveikinimų ratas.

17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „F. T. Budrioji akis”. Veiksmo serialas. 19.00 „4400”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Vincentas”. (N-14) 22.30 „Vaiperis“ (k.). 23.30 „4400”.

TV6 9.15 9.30 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 21.35 23.20 23.50 0.20

Teleparduotuvė. Virtuvės mitų griovėjai. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Majamis“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Rezidentai“. Komedija. (N-7) „Žurnalistai“. Humoro laida. „Žąsine, kur mano automobilis?“ Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-7) Pašėlęs sporto pasaulis. (N-7) Plikšių juokeliai. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 9.30 10.20 10.50 11.20 12.10 13.00 13.30 14.00 14.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Reporteris (k.). „Policijos nuovada”. Ekovizija. Kas tu toks? (k.). Teletabiai. Laida NKTV. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Ilgai ir laimingai (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Lietuva tiesiogiai (k.). Griūk negyvas! Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata. Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.10 Gongo Gangas (k.). 13.00 Dok. serialas „Didžiausi mokslo pasiekimai” (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai (k.). 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Sodo detektyvės”. 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 „Sodo detektyvės” (k.). 0.05 Bušido LT. 0.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Laimės grupė”. 22.15 TV serialas „Sklypas”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.40 Gyvenamoji aplinka. 0.45 TV serialas „Pėdsakas”. 1.15 Detektyvai. 1.45 Muzikinis kanalas. 20.03 Vakaro pasaka. „Pelenius“. 20.20 Žinių amžius. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.28 Rinkis studijas Lietuvoje. 18.30 Ilgai ir laimingai. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Miuncheno aviakatastrofa”. (N-7) 23.15 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 Tegul kalba. 19.15 TV serialas „Pėdsakas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 TV serialas „Laimės grupė”. 22.15 TV serialas „Sklypas”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.50 Žmogus ir įstatymas. 0.50 TV serialas „Pėdsakas”. 1.20 Detektyvai. 1.55 Žvaigždėlaivis. 2.10 Muzikinis kanalas. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai. Mažoji studija. Dievo žodis. Forumas. Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. LR himnas. Nakties programa.

Gimtasis kraštas

Birželio 10, penktadienis

„Vabalas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Afrika.LT. Dokumentinė realybė (k.). 15.15 „Makleodo dukterys“. 16.15 „Volteris, Teksaso reindžeris“. 17.05 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Afrika.LT. Dokumentinė realybė. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.06 Duokim garo! 22.45 „Vabalas“. Siaubo trileris. (N-14)

„Policijos akademija 7“.

6.20 „Tazmanija“ (k.). 6.50 „Policija akademija“ (k.). 7.20 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Mano nuodėmė“. 8.45 Valanda su Rūta (k). 9.40 Aš myliu Lietuvą (k). 10.30 Žvaigždžių duetai 5 (k.). 14.00 „Linksmieji Tomas ir Džeris“. 14.30 „Drakonų kova Z“. 15.25 „Teresa“. 17.35 „Kaimo daktarė“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK koncertai „Kai švenčia Žuvys“. Muzikinis šou. 21.15 Komedija „Policijos akademija 7“ (1994 m., JAV). (N-7) 22.55 Istorinė drama „Gladiatorius“ (2000 m., JAV). (N-14)

„Kelionė po Europą“.

6.35 6.50 7.20 7.50 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 18.45 19.10 20.00

22.15 0.05

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“ (N-7). „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. (N-7) Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Futurama“. „Hana Montana“. „Legenda apie Tarzaną“. „Simpsonai“. (N-7) „Klonas“. (N-7) „Marinela“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Romantinė komedija „Princesės dienoraštis 2. Karališkosios sužadėtuvės“ (2004 m., JAV). (N-7) Komedija „Kelionė po Europą“. (N-7) Veiksmo f. „Griaustinis tropikuose“. (N-14)

„Kruvinoji Rein“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.50 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 9.00 Ekstrasensų mūšis IX (k.). 10.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 10.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 11.45 Televitrina. 12.15 „Gedimino 11“ (k.). 13.30 „Anykščių miesto šventė“. 2007 m. (k.). 15.20 Smagiausios akimirkos. 15.50 „Dapkai ir Butkai“. 17.00 „Gedimino 11“. 18.10 Mano šaunioji sodyba. 19.10 Nerealios namų šeimininkės (k.). 20.00 Žinios. 20.25 Tarp miesto ir kaimo. 21.00 Amerikos talentai V. 23.45 Fantastinis f. „Kruvinoji Rein“ (2005 m., JAV, Vokietija). (S) 1.40 Bamba. (S)

8.30 9.00 9.25 9.35 10.00 10.30 11.00 12.30

13.45 15.30 16.00 16.10 18.00 18.30 20.25 20.30 21.00

23.30

Gimtoji žemė. „Robotukas“. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Sporto panorama. Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. „Raudonmedžio rojus“ (1). TV filmas. Juokis. Sveikinimų koncertas. Žinios (su vertimu į gestų k.). Sveikinimų koncertas. Kine kaip kine. „Faktas“. Drama. (N-7) Loterija „Perlas“. Panorama. Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“. Veiksmo komedija „Operacija „Delta farsas“. (N-14)

LTV2 8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas Saulius Šaltenis (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. TV serialas. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Pastoralė“. Drama. (N-7) 21.00 LNOBT spektaklis. Baletas „Broliai Karamazovai”. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Tamangai“.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „F. T. Budrioji akis”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „4400”. (N-7) 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XX. Saistantys ryšiai“. (N-14) 23.00 „Vaiperis”. 24.00 „4400” (k).

TV1 8.05 8.40 9.10 9.40 10.05

23.00

10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Teleparduotuvė. „Tazmanija”. „Kaukė”. „Antinas Gudruolis”. „Supermergaitės”. Animac. serialas. „Superdidvyriai. Nuotykiai tęsiasi”. Animac. serialas. „Velniūkštė”. „San Francisko raganos”. „Gilmoro merginos”. Serialas šeimai. Teleparduotuvė. „Draugai V”. „Vaiperis”.

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Birželio 11, šeštadienis

„Operacija „Delta farsas“.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

TV programa

„Išpirka“.

„Taikdarys“.

„Kelios dienos rugsėjį“.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 „Blogiukai ir pabaisa“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Veiksmo komedija „Trys nindzės imasi veikti“ (1995 m. JAV). 11.45 Komedija „Trojos karas“ (1997 m., JAV). (N-7) 13.25 „Drakonų kova Z“. 13.55 „Nepaprastoji istorija“ (2). 14.55 „Eva Luna“. 15.54 Nematomi. Tarp mūsų. 16.00 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai (k.). 17.30 Valanda su Rūta. 18.40 Kas gali būti gražiau? 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. Naujieji metai pagal Saulių Pošką. 21.00 Trileris „Išpirka“ (1996 m., JAV). (N-14) 23.30 Veiksmo f. „Liūtaširdis“ (1990 m., JAV). (N-14) 1.45 Premjera. Trileris „Čarlio Vilsono karas“ (2007 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Perla“. Animac. serialas. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mados reidas. 9.30 Mamyčių klubas. 10.00 Filmas šeimai „Šailas“ (1996 m., JAV). 11.55 Komedija „Trumeno šou“ (1998 m., JAV). (N-7) 14.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. 14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos garbė 2011. Apdovanojimų ceremonija. 23.05 Veiksmo f. „Taikdarys“ (1997 m., JAV, Kanada). (N-14) 1.05 Drama „Civilinis ieškinys“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Mano šaunioji sodyba (k.). 9.00 Tarp miesto ir kaimo (k.). 9.30 Autofanai. 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Nesėsi – nepjausi. 11.30 Be recepto (k.). 12.00 Amerikos talentai V (k.). (N-7) 14.35 „Meilės mieste“. Koncertas. 16.20 Filmas šeimai. Animac. f. „Lūšiukas Feliksas“ (2008 m., Ispanija). 18.20 Smagiausios akimirkos. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 „Žaibiški tyrimai“. (N-7) 21.20 Drama „Kelios dienos rugsėjį“ (2006 m., Italija, Prancūzija, Portugalija). (N-7) 23.40 „Viskas apie seksą“. Komedija. (S) 1.40 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 13.55 TV spektaklis. M.Bulgakovo „Meistras ir Margarita”. 16.35 Kuluarai (k.). 17.15 Savęs link. „Jeigu akmenys kalbėtų“. 18.00 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ (k.). 19.00 Muzika gyvai. Pianisto A.Žlabio rečitalis. 20.35 Veidai. Arti toli. 21.15 „Pokštas“. Drama. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.10 „Filmuojam: gyvūnai”. Dok. serialas. 11.10 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Šnipų žaidimai“. Nuotykių serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

TV6 9.45 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00

24.00

1.00

Teleparduotuvė. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „Vedęs ir turi vaikų“. Pakvaišęs sportas. Teleparduotuvė. „Heraklis. Legendinės kelionės“. „Išlikimas“. „Kobra 11“. „Kaulai“. „CSI Niujorkas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas“. (N-14) „Ryklys“. Kriminallinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-7) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 „Policijos nuovada”. 8.40 Ilgai ir laimingai (k.). 9.30 Kas tu toks? (k.). 10.20 Teletabiai. 10.50 Griūk negyvas! (N-7)

11.20 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.10 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Lietuva tiesiogiai. 14.40 Griūk negyvas! (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora” (k.). (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.30 Gongo Gangas. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Drama „Dingę jūreiviai”. (N-7) 23.50 „Policijos nuovada”. 0.50 „Pora kaip tvora”. 1.20 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 TV kanalas „Labas rytas” 7.00 Labas rytas! 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.10 Detektyvai. 15.50 Lauk manęs. 16.55 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.55 Tegul kalba. 19.00 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.10 Leonidas Agutinas. 23.20 Vaidybinis f. „Asa”. 2.15 Muzikinis kanalas.

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

19.03 Sveikinimų ratas. 20.03 Vakaro pasaka. „Gyvulių kalba“. 20.20 Gyvoji istorija. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.03 Akiračiai. 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k). 17.00 „Liežuvautoja”. 18.00 „Skaičiai”. Kriminalinis serialas. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. 20.00 „Detektyvė Rizoli”. 21.00 „Geras vyrukas“. Komedija. 22.40 Lietuviško kino vakaras. „Arkliavagio duktė“. Drama. (N-7) 0.15 Sąžinės balsas (k).

10.00 Dok. serialas „Katastrofų tyrimai”. „Miuncheno aviakatastrofa“ (k.). 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris. 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (k.). (N-7) 14.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”. 15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Žinios. Orai. 19.02 Šeštadienio detektyvas. „Pagrindinis įtariamasis“. TV serialas. (N-7) 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 Komedija „Palaukite”. (N-14) 23.45 „Policijos nuovada”. (N-7) 0.45 „Zona”. (N-14)

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV6 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Universitetai.lt. 10.00 Robinzonai. Lietuva. 11.05 „Heraklis. Legendinės kelionės“. 12.00 Virtuvės mitų griovėjai. 12.30 „Gordono Ramzio virtuvės košmarai“. Kulinarinis šou. 13.30 Pakvaišęs sportas. 14.00 Jokių kliūčių! 15.00 Aukščiausia pavara. 16.00 „X mutantai“. 17.00 Jokių kliūčių! 18.00 Norite – tikėkite, norite – ne! 19.00 „Iš peties“. Realybės šou. 20.00 Topmodeliai. 21.00 „Pretendentas“. 22.00 „Ryklys“. (N-7) 23.00 „Moterų detektyvių klubas“. 24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. 1.00 „Pornožvaigždės išpažintis“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

TV parduotuvė. „Pora kaip tvora”. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7)

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas. 19.03 Auksinės kolekcijos.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.45 9.00 9.15 10.00 11.00 11.15 12.20 13.25 17.25 19.15 20.00 20.15 23.05 23.50 1.05 2.20

Naujienos. Top-shop. Animacinis serialas. Gudruolės ir gudruoliai. Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Aida Vediščeva. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Vyriški malonumai. TV serialas „Chemikas”. Vaidybinis f. „Sniegena”. Šlovės minutė. Laikas. Šlovės minutė. Paris Hilton prožektorius. Kas? Kur? Kada? Vaidybinis f. „Žmogžudystė Sanšain Menore”. Muzikinis kanalas.

20.03 Vaikų radijo teatras. „Lakštingala“. 20.39 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.00 Nidos festivalio koncertas „Benai, plaukiam į Nidą“. 23.30 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

LTV2

Birželio 12, sekmadienis

„Taksi 4“.

8.30 9.00 9.30 9.40 10.05 10.30 11.00 13.00 14.45

15.45

16.00 16.15 16.50 17.20 17.45 18.15 18.30 19.30 20.30 20.45 21.15

23.15

Kaimo akademija. Linksmoji šeimynėlė „Kurmis ir...“ „Robotukas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Gustavo enciklopedija. Muzikos festivalis „Mes – pasaulis“ (1). Sekminių Šv. Mišios iš Vilniaus Jeruzalės. Tiesioginė transliacija. Pasaulio dokumentika. „Civilizacijų paslaptys. Nefertitės paslaptis“. Alta Maremos virtuvė. Patiekalai keliaujantiems Toskanos pakrante. Žinios (su vertimu į gestų k.). Gamtos kodas. Pradėk nuo savęs. Septynios Kauno dienos. Popietė su A.Čekuoliu. Žingsnis po žingsnio. Stilius. Bėdų turgus. Panorama. Savaitė. Lietuviškos populiarios dainos konkursas „Vilniaus bokštai 2011“. Finalinis koncertas, skirtas Lietuvos radijo 85-mečiui. Elito kinas. Drama „Šiaurės rytai“. (N-14)

Gimtasis kraštas

TV programa

„Deimantų pjaustytojas“.

„Pasaulių karas“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Premjera. Animac. f. „Ozis ir Driksas“ (1). 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris II“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Benas Tenas prieš ateivius“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Animac. f. „Tomas ir Džeris“. 11.40 Romantinė komedija „Įsibrovėlė“ (1992 m., JAV). 13.50 „Nepaprastoji istorija“. Nuotykių serialas. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Ne vienas kelyje. 17.45 Valanda su Rūta (k.). 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo f. „Paskutinis samurajus“ (2003 m., JAV). (N-14) 24.00 Trileris „Mirties traukinys“ (1993 m., JAV). (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Perla“. Animac. serialas. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Winx“ klubas“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Sveikas žmogus. 10.00 Filmas šeimai „Flukas“. 11.50 Komedija „Tik desertai“ (2004 m., JAV). 13.40 Romantinė komedija „Apsimetėlė grafaitė“ (1994 m., JAV). 15.20 „Choras“. 16.20 Nuodėmių dešimtukas. 17.00 „Kobra 11“. (N-7) 18.00 Skubi pagalba 112. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Savaitės komentarai. 19.30 Tu gali šokti. 21.30 Trileris „Prisiminti pavojinga“ (2003 m., JAV). (N-14) 23.55 Romantinė drama „Širdies šauksmas“ (2000 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Nesėsi – nepjausi (k.). 8.30 Tauro ragas. 9.00 Autopilotas. 9.30 Statybų TV. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Sveikatos kodas. 12.00 Fenomenas (k.). 13.00 Nerealios namų šeimininkės (k.). 13.45 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 15.45 Smagiausios akimirkos. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas I“. Kriminalinis serialas (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Be recepto. 21.00 Melodrama „Svajonių viešbutis: Kinija“ (2010 m., Vokietija). (N-7) 22.55 Veiksmo f. „Turnyras“ (k.). (N-14) 0.50 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, birželio 6 d. 21.35 val. Siaubo filmas „Izoliacija“. D. Britanija, Airija. 2005 m. Rež. Billy O’Brien (N-14). Vaidina: Essie Davis, Sean Harris, Marcel Iures. Bankrutavęs fermeris Denas nusprendžia išnuomoti savo fermą mokslininkui genetikui. Genetikas eksperimentuoja su naminiais gyvuliais ir jo bandymai nuveda prie pražūtingų mutavimų. Besiveršiuojanti karvė ilgai negali paleisti į pasaulį palikuonio, o galiausiai užgimęs veršelis Denui įkanda. Apkandžiojama ir veterinarė Orla. Veršelio skrodimas atskleidžia šiurpią tiesą – tokio mutanto įkandimas reiškia infekciją, dėl kurios apkandžiotuosius būtina izoliuoti...

TV3 Antradienis, birželio 7 d. 23.00 val. Veiksmo filmas „Silpnoji grandis“. JAV, 2007 m. Rež. Stephen Bridgewater (N-14). Vaidina: Felix J. Boyle, Max Burkholder, Holly Marie Combs.

Kai žmona Keiti tampa sunkaus nusikaltimo auka, jauna šeima persikelia į saugesnį miestelį. Jie labai greitai susidraugauja su neseniai išsiskyrusiu kaimynu. Deja, ima aiškėti, kad jų kaimynas nėra toks geraširdis, koks atrodė iš pirmo žvilgsnio...

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Rytas su ... Vytautu Miškiniu. 9.20 Vienas eilėraštis. 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Veliuona. 11.40 Muzika gyvai (k.). 13.10 Būtovės slėpiniai. 14.00 „Faktas“. Drama. 15.30 Lietuvos radijo jubiliejui. Dok. f. „Metai kaip viena diena“. 16.25 „Pažvelk, tai Vilnius“. Dok. f. 16.45 Dalia Kutraitė kalbina... Birutę Visokavičienę. 17.10 Krašto garbė. 18.00 Dok. f. „Senieji Lietuvos vienuolynai”. 19.10 Jubiliejinis dainininkės Aušros Cicėnaitės koncertas Kauno muzik. teatre. 21.00 „Operacija „Delta farsas“. Veiksmo komedija. (N-14) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Opera „Ugnis ir tikėjimas”.

TV1

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00 11.00 12.00 12.30 13.30 14.00 15.00 16.00 17.00 18.00 20.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Etnos. 9.10 „Žvėries prigimtis”. Dok. serialas. 10.10 „Filmuojam. Gyvūnai”. Dok. serialas. 11.10 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu“ (1). Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.34 Kitokie? 13.40 „Draugai V”. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Paskutinis jaunavedžių išbandymas”. Realybės šou. 16.57 Žodis – ne žvirblis (k.).

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03 10.03

17.00 „Liežuvautoja“. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Gailestingumo ligoninė”. Serialas. (N-7) 20.00 „Detektyvė Rizoli”. 21.00 Sekmadienio romantika „Alpių klinika. Netikėtumai“. Romantinė drama. (N-7) 22.50 „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. 23.50 „Draugai V”.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsai. Mes, moterys. Tetos Betos viktorina.

22.00 23.00 24.00 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Iš peties“. Realybės šou. „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! Norite – tikėkite, norite – ne. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Kanados prizo lenktynės. Tiesioginė transliacija. „Ryklys“. Kriminalinė drama. (N-7) „Moterų detektyvių klubas“. Kriminalinė drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Karštoji linija“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Dok. serialas „Grobuonys”. „Slaptieji agentai”.

11.03 Muzika Tau. 12.10 Lietuvos diena. 13.03 Radijo teatras. „Baltaragio malūnas“. 13.55 Retro. 14.03 Septynios sporto dienos. 14.28 Gera girdėti. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Literatūros akiračiai. 17.30 Atsiliepk dainoj. 18.10 Laisvai! Laida apie kariuomenę.

10.30 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.05

20.00 20.10 21.00 21.15 22.10 23.10 0.20

Laida „NKTV”. Girių takais. Reporteris (k.). Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Tigrų beieškant”. (N-7) TV serialas „Pagrindinis įtariamasis“ (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Ekovizija (k.). Žinios. Orai. Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”– Alytaus „Dainava”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Pertraukoje –´ Žinios. Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. 24/7. Serialas „MAD MEN. Reklamos vilkai”. (N-7) Du karaliai. „Zona” (k.). (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 6.50 7.00 7.15 7.55 9.00 9.20 11.00 11.20 12.55 14.00 15.50 17.20 20.00 21.15 22.55 0.15 1.55

Naujienos. Top-shop. Gudruolės ir gudruoliai. Grok, armonika! Naujienos. Vaidybinis f. „Slavės atsisveikinimas”. Naujienos. L.Parfionovo filmas „Zvorykinas Muromiškis”. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Herbas ir erelis”. Vaidybinis f. „Trys topoliai Pliuščichoje”. Vaidybinis f. „Turkiškasis gambitas”. Laikas. Vaidybinis f. „Admirolas”. Superdiskoteka. Vaidybinis f. „Užeiga Piatnickajos gatvėje”. Muzikinis kanalas.

19.03 Vudstoko vaikai. 20.03 Vaikų radijo teatras. „Pagrobtas mėnulis“. 20.30 Autorinė daina. 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis. 21.15 „Vilniaus bokštai 2011“. Dainų konkursas. 23.15 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Trečiadienis, birželio 8 d. 21.00 val. Katastrofų trileris „Mirtis iš gelmių“. Vokietija, Austrija, 2009 m. Rež. Hans Horn (N-14). Vaidina: Lavinia Wilson, Hubertus Grimm, Fahri Ogün Yardim, Katja Weitzenböck, Xaver Hutter. Šiaurės jūroje sutrinka naftos platformos darbas ir į vandenį liejasi teršalai. Tuo metu netoliese plaukusio kruizinio laivo keleiviams pasireiškia paslaptingos ligos simptomai, tad jie išgabenami į artimiausią ligoninę, kurioje jais rūpinasi patyrusi gydytoja Eva. Tirti nelaimę pasiunčiamas aplinkos apsaugos specialistas ir vienas geriausių jūros biologų, tačiau naftos gręžinio savininkai bet kokiomis priemonėmis siekia sukliudyti tyrimui ir nuslėpti įvykusią katastrofą. Netrukus mirtį nešantis virusas pasiekia ir vandentiekio vamzdžius... Epidemija turi būti sustabdyta.

BTV Penktadienis, birželio 10 d. 23.45 val. Fantastinis veiksmo filmas „Kruvinoji Rein“. JAV, Vokietija, 2005 m. Rež. Uwe Boll (S). Vaidina: Kristanna Loken, Michael Madsen. Rumunija, XVIII a. Rein – tobula būtybė, turinti nemirtingų jėgų ir žmogaus sielą. Pusiau vampyrė, pusiau žemiška moteris. Ji pasiryžusi naikinti kraugeriškus vampyrus ir prisiekė atkeršyti už motinos mirtį. Rein stoja į nuožmias kovas su ne šio pasaulio gyventojais ir pasiunčia juos į tamsiąją mirtį. Ji keršija kraugeriams ir nusiramins tik tada, kai sunaikins jų vyriausiąjį vadą, vampyrą Kaganą – savo pačios tėvą. Nenuilstamas kraujo žygis prasideda.

TV3 Šeštadienis, birželio 11 d. 23.05 val. Veiksmo filmas „Taikdarys“. JAV, Kanada. 1997 m. Rež. Frédéric Forestier (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, Michael Sarrazin, Montel Williams, Roy Scheider,Christopher Heyerdahl.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų pulkininkas užgrobia branduolinių raketų paleidimo šachtą. Buvo manoma, kad Daglasas Merfis žuvo karo Persijos įlankoje metu, tačiau jis gyvas, siekia atkeršyti JAV prezidentui, kuris, jo manymu, paliko jį likimo valiai priešo teritorijoje. Raketos nukreiptos į Vašingtoną. Majorui Krosui teks sutramdyti D.Merfį.

TV3 Sekmadienis, birželio 12 d. 21.30 val. Trileris „Prisiminti pavojinga“. JAV. 2003 m. Rež. John Woo (N-14). Vaidina: Ben Affleck, Aaron Eckhart, Uma Thurman, Paul Giamatti, Colm Feore ir kiti. Pagarsėjusį kompiuterių genijų stambių korporacijų vadovai samdo ypač slaptiems projektams įgyvendinti. Pagal naujausią kontraktą atidirbęs trejus sutartus metus, Maiklas laukia čekio su aštuonženkle suma. Tačiau vietoj atlygio gauna keistų daiktų pilną paketą ir pranešimą, kad jis pats savanoriškai atsisakęs pinigų. Netrukus Maiklą pradeda medžioti federaliniai agentai. Pakvimpa ne nauju darbo pasiūlymu, o mirtimi... Kodėl taip nutiko ir kas įvyko per pastaruosius metus, Maiklas Dženingsas neprisimena. Didelius pinigus jis gaudavo mainais už atmintį. Dabar prisiminti tampa pernelyg pavojinga.

Gimtasis kraštas

Susitikimas Varšuvoje

Lietuva per savaitę

2011 m. birželio 3–10 d., Nr. 22 (66)

Profsąjungų piketas Prie Vyriausybės dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo protestavę profesinių sąjungų atstovai mato galimybę šį užmokestį didinti jau nuo liepos. Antradienio rytą prieš premjero susitikimą su Trišalės tarybos nariais dešimt piketuotojų surengė kolegų palaikymo piketą. Profsąjungų atributika pasipuošę piketuotojai laikė plakatus su užrašais: „MMA padidinimas – tik 40 bandelių“, „Nenorime tinginiauti, norime europietišką algą gauti“, „Oras, kruopos ir vanduo, o mėsytė tik sapnuos“, „Skurdas, nedarbas, emigracija“. Piketą organizavo Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Gegužės 27 dieną Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Vidurio Europos prezidentų susitikime Varšuvoje. Į Varšuvą atvykusį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Baraką Obamą mūsų Prezidentė pakvietė apsilankyti Europos krepšinio čempionate, kuris šiemet vyks Lietuvoje.

Vainikuotas laureatas

Gegužės 27-osios vakarą Kaune įvyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ kulminacija: vainikuotas 47-asis festivalio laureatas. Ąžuolo lapų vainikas papuošė vilniečio poeto Jono Kalinausko pečius.

Muziejaus įkurtuvės

Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų antrame aukšte įsikūręs muziejus šventės svečius ir lankytojus pasitiko erdvesnėmis patalpomis ir atnaujinta ekspozicija.

Savaitgalio orai

Skambėjo kankliai

Savaitgalį Vilniuje aidėjo 39-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba, skamba kankliai“. Nuotraukoje – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje koncertuoja folkloro grupė iš Švedijos.

Paskutinis skambutis

Šeštadienį be lietaus. Žemiausia temperatūra naktį – 8–13, aukščiausia dieną – 21–26, pajūryje – 17–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį lietaus nenumatoma. Žemiausia temperatūra naktį – 10–15, aukščiausia dieną – 22–27 laipsniai šilumos. Pagaliau savaitgalis žada būti sausas ir saulėtas. Vasara prasidėjo!

Prieš savaitę mokyklose nuaidėjo paskutinis skambutis, pažymintis brandos egzaminų ir naujo gyvenimo etapo abiturientams pradžią. Nuotraukoje – Paskutinio skambučio šventė Vilniaus jėzuitų gimnazijoje.

Jaunatis. Saulė teka 4.48, leidžiasi 21.47.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +8 +13°

Naktį: +10 +15°

Dieną: +21 +26°

Dieną: +22 +27° Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos