Idiot Mag #05 Sausis 2016 by Idiot Mag Lietuva

KALIFORNIJOJE GYVENA TOKIA PONIA LYNEA LATTANZIO IR JI AUGINA… DAUGIAU NEI 1000 KAČIŲ. DABAR SUSTOJAM IR PABANDOM ĮSIVAIZDUOTI. TAIP, 1000 KAČIŲ. NE 5 MIELI KĄ TIK IŠSIRITĘ KAČIUKAI, NE 15 PO DAUGIABUČIO LANGAIS PENSININKĖS MAITINAMŲ VALKATAUJANČIŲ KAČIUKŲ, NE 50 GYVŪNŲ GLOBOS NAMŲ SAVANORIŲ RANKOSE KNIAUKIANČIŲ KAČIUKŲ, NET NE 200 BENAMIŲ GYVŪNŲ SANITARINĖS TARNYBOS, LIAUDYJE VADINAMOS ŠUNGAUDŽIAIS, SURANKIOTŲ KAČIUKŲ, LAUKIANČIŲ, KOL BUS IŠGELBĖTI AR... UŽMIGDYTI. BET, TAIP, NEBŪKIM ŽIAURŪS. ĮSIVAIZDUOKITE, AUGINA PONIA LYNEA 1000 KAČIŲ IR NESISKUNDŽIA. VISAS JAS MYLI! VISI IŠALKĘ KAČIUKAI — PAMAITINTI, SUSIRGĘ — PAGYDYTI. LYNEA SAVO KAČIUKAMS ATIDAVĖ NET 5-IŲ KAMBARIŲ NAMĄ, O PATI ĮSIKĖLĖ Į NAMELĮ ANT RATŲ. IR APSILANKĘ KAČIŲ NAME ŽMONĖS SAKO, KAD TAS NAMAS NET NEDVOKIA, KAIP, BŪNA, DVOKIA BUTAS NUO VIENOS KATĖS, O IR REPORTAŽE NAME Į KAMERĄ NELENDA NEI VIENAS SNUKUTIS, KURĮ KOKIA VALYVA MERGINA ATSISAKYTŲ PAGLOSTYTI, NES „FUI, KOKS TRAIŠKANOTAS!“ TAI KUR ČIA ŠUO PAKASTAS? O PAKASTAS TOKIOJE VIENOJE DETALĖJĖLE. KAI KAČIŲ MAMA — O, BEJE, LABAI NUOŠIRDI IR, KAIP PATI SAKO — EKSCENTRIŠKA — MOTERIS — NUSPRENDĖ PRIGLAUSTI PIRMĄJĮ KATUKĄ, JI… NETURĖJO NEI VYRO, NEI VAIKŲ. KITAIP SAKANT, JI BUVO VIENIŠA. VIE-NI-ŠA. IR TODĖL IEŠKOJO MEI–LĖS. GAL MUMS TAI ATRODO „NUSIPERST“, BET DĖL MEILĖS KALTĖS JI PASIRŪPINO 1000 KŪNELIŲ. ŽMONĖMS VISADA RŪPI BENT VIENA NETRAIŠKANOTA BŪTYBĖ — AŠ PATS. IR RŪPI YPAČ, JEI JI JAUČIASI VIENIŠA, LIŪDNA, NEMYLIMA. TAME VISKAS LABAI, NET LABAI GERAI. NES VIENATVĖ — LABAI PRODUKTYVI SĄLYGA. GAL DĖL TO KIEKVIENAM IŠ MŪSŲ NEPROŠAL PAPULTI Į VIENATVĖS ŠALTĮ… VIENI MYLI. O KITI LEIDŽIA BŪTI MYLIMI.

#05 SAUSIS 2016

INTERVENCIJA 8 TEMA Jie bučiavosi, nes. 18 RELIGIJA Tikėjimo paieškos a.k.a kodėl bažnyčia nenori su manimi draugauti. Antra dalis 24 LGBT+ (Pirma meilė) x 2 32 PASAULIS Valparaíso

KULTŪRA 48 VIRŠELIO AUTORIUS Rimantas Pocius. Apie nemeilę mosklui, meilę mokymuisi ir uždraustą meilę savo darbams 64 KINAS Nelaimingos romantikos meistras

TENDENCIJOS 78 LUKĖJIMAI! Melomanas siūlo

INTERVENCIJA

BUČKIS, PRANCŪZIŠKAS BUČINYS, ORO BUČIUKAS, BUČINUKAS… GALI BŪTI MEILĖS, GALI BŪTI PAGARBOS. GALI BŪTI NEKALTAS PIRMASIS, GALI BŪTI ILGO GYVENIMO KARTU. O ČIA KELETAS ĮSIMINTINESNIŲ ISTORIJOJE… BUČINIŲ. ČIA JUMS NE ŠIAIP BUTUKAI. TEKSTAS ELINGOS NOREIKAITĖS

XX A. ANTROJI PUSĖ POLITIKOJE BUVO IŠSKIRTINAI BUČININGA. O BUČIAVIMOSI KARALIAUS TITULAS BŪTŲ GARANTUOTAI ATITEKĘS LEONIDUI BREŽNEVUI. PASISVEIKINTI POLITIKUI REIŠKĖ NE ŠIAIP SPUSTELTI RANKĄ, BET APDOVANOTI BUČINIU Į LŪPAS. GARSUSIS LEONIDO BREŽNEVO IR ERICHO HONECKERIO BUČINYS PER 30-ĄSIAS VOKIETIJOS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS METINES PRISIMENAMAS NE TIK VOKIETIJOJE IR LAIKOMAS POLITINIO PERSILAUŽIMO SIMBOLIU. RUSAS DMITRIJUS VRUBELIS GABALĄ BETONINĖS BERLYNO SIENOS VOKIETIJOJE PAPUOŠĖ PIEŠINIU — ŠIO ISTORINIO BUČINIO ISTORINIU GRAFIČIU.

INTERVENCIJA

ŽINOTE TĄ AMERIKIETIŠKĄ PRAMOGĖLĘ PER KREPŠINIO VARŽYBŲ PERTRAUKĖLES ŽIŪROVUS LINKSMINTI SU BUČINIŲ KAMERA? JEI Į JUS NUSITAIKĖ KAMERA — BUČIUOKITĖS! Į BUČINIŲ KAMEROS AKIRATĮ YRA PATEKĘS IR JAV PREZIDENTAS BARACKAS OBAMA SU SAVO ŽMONA MICHELLE PER DRAUGIŠKAS JAV IR BRAZILIJOS KREPŠNIO RINKTINIŲ RUNGTYNES. KAI KAS PASAKYTŲ, KAD GAL IR NETINKAMU TOKIO RANGO ŽMOGUI ELGESIU, BET ŠI ASMENYBĖ PAPRASTAIS, ŽMOGIŠKAIS POELGIAIS PAVERGĖ PUBLIKĄ JAU NE KARTĄ.

KAD TIEK GYVENIME NEĮPRASTŲ BUČINIŲ KIEK KINE… VIENAS IŠ TOKIŲ YPATINGŲ — ŽMOGAUS-VORO (AKT. TOBEY MAGUIRE) PASIBUČIAVIMAS SU MARY JANE WATSON (AKT. KIRSTEN DUNST) AUKŠTYN KOJOMIS. PASIŽIŪRĖKITE PATYS.

TAILANDIEČIŲ PORELĖ EKKACHAI IR LAKSANA TIRANARAT PASIEKĖ PASAULIO GINESO REKORDĄ BUČIUODAMIESI. JIE IŠSIBUČIAVO 58 VALANDAS, 35 MINUTES IR 58 SEKUNDES BUČINIŲ MARATONE TAILANDE MAŽDAUG ŠV. VALENTINO DIENĄ (MAŽDAUG, NES PRADĖJO VASARIO 12-TĄ, O BAIGĖ 14-TĄ DIENĄ). PORA LAIMĖJO 3.300 DOLERIŲ IR DU DEIMANTINIUS ŽIEDUS.

TENDENCIJOS

ATRODO, KAD BUVO VAKAR, BET PRIEŠ TRYLIKĄ METŲ POPATLIKĖJA BRITNEY SPEARS PER MTV MUZIKOS APDOVANOJIMUS ŠOKIRAVO PASAULĮ AISTRINGU BUČINIU SU POPMUZIKOS KARALIENE TITULUOJAMA MADONNA. BUČINIAI REKLAMINIAIS TIKSLAIS UŽ ATLANTO SUVEIKDAVO LABAI SENIAI — TUOMETINIS DAINININKIŲ IŠSIŠOKIMAS PER MTV MUZIKINIŲ APDOVANOJIMŲ TEIKIMO CEREMONIJĄ BUVO PLAČIAI APTARINĖJAMAS VISAME PASAULYJE.

PASAKA APIE MIEGANČIĄJĄ GRAŽUOLĘ, KURIĄ PIKTOJI RAGANA UŽKEIKĖ DAR TIK GIMUSIĄ. FĖJOS UŽTIKRINO, KAD GRAŽUOLĖ NEMIRS, TIK MIEGOS, KOL JĄ KAS PABUČIUOS. PABUČIAVO…

VIENAS ATPAŽĮSTAMIAUSIŲ KLISIKINIŲ BUČINIŲ KADRŲ. TAI ALFREDO EISENSTAEDTO NUOTRAUKA „PERGALĖS PRIEŠ JAPONIJĄ DIENA TIMES AIKŠTĖJE“ (ANGL. K. „V-J DAY IN TIMES SQUARE“), KURIOJE JŪREIVIS APGLĖBIA MED. SESERĮ BUČINIUI 1945 M. RUGPJŪČIO 14 D., KUOMET BUVO OFICIALIAI PASKELBTA APIE JAPONIJOS KAPITULIACIJĄ. SAKOMA, JOG JOKIA KITA NUOTRAUKA GERIAU NEPERTEIKIA, KAIP AMERIKIEČIAI JAUTĖSI PASIBAIGUS II PASAULINIAM KARUI NEGU ŠI AKIMIRKA PASIGIRDUS DŽIUGIAI ŽINIAI.

BIBLIJOJE RAŠOMA, KAD VIENAS JĖZAUS MOKINIŲ — APAŠTALAS JUDAS ISKARIOTAS — PABUČIAVĘS JĖZŲ, KAD ATĖJĘ JO SUIMTI ROMĖNAI GALĖTŲ KRISTŲ ATPAŽINTI. UŽ TAI JUDAS GAVĘS „30 SIDABRINIŲ“ ATLYGĮ. EVANGELIJOSE TOKS JUDO POELGIS AIŠKINAMAS KAIP IŠDAVYSTĖ. JUDO BUČINIU DABAR VADINAMA VEIDMAINIŠKAI RODOMA PAGARBA, KLASTINGUMAS. TAČIAU YRA IR KITAS PABUČIAVIMO AIŠKINIMAS, KUR JUDAS ISKARIOTAS ĮVARDIJAMAS KAIP JĖZAUS PAGALBININKAS ĮGYVENDINANT ATPIRKIMO MISIJĄ.

APRANGOS PREKĖS ŽENKLAS UNITED COLORS OF BENETTON'S 2011 METAIS PALEIDO REKLAMINĘ KAMPANIJĄ „UNHATE“. KAMPANIJA PRISTATĖ FOTO MANIPULIACIJAS SU BESIBUČIUOJANČIAIS PASAULIO POLITIKOS LYDERIAIS — VOKIETIJOS KANCLERĖ ANGELA MERKEL, ĮSISIURBUSI Į PRANCŪZIJOS PREZIDENTO NIKOLA SARKOZYI LŪPAS, PREZIDENTAS BARAKAS OBAMA SU KINIJOS PREZIDENTU HU JINTAO IR TUOMETINIS ŠIAURĖS KORĖJOS LYDERIS KIM JONG ILAS SU PIETŲ KORĖJOS PREZIDENTU LEE MYUNG-BAK. UNITED COLORS OF BENETTON'S KAMPANIJĄ PRISTATĖ KAIP SUSITAIKYMO SIMBOLĮ SU IRONIŠKA VILTIMI IR KONSTRUKTYVIA PROVOKACIJA.

INTERVENCIJA

2011 M. LIEPOS 15 D. VANKUVERIO LEDO RITULIO KOMANDOS „CANUCKS“ AISTRUOLIAI PO PRALAIMĖJIMO MIESTO GATVĖSE SUKĖLĖ RIAUŠES. KOL DAUGUMA IŠGĖRUSIŲ, PIKTŲ FANŲ DEGINO AUTOMOBILIUS, ŠIUKŠLIŲ DĖŽES, DAUŽĖ VITRINŲ IR PARDUOTUVIŲ LANGUS, MĖTĖ AKMENIS IR BUTELIUS, RIAUŠIŲ METU GATVĖJE JAUSMINGAI BUČIAVOSI ĮSIMYLĖJĖLIŲ PORELĖ. FOTOŽURNALISTO RICH LAM FOTOGRAFIJA PELNĖ ŽINOMUMĄ VISAME PASAULYJE. VĖLIAU, IDENTIFIKAVUS JAUNUOLIŲ TAPATYBĘ, PAAIŠKĖJO, JOG ABU BUVĘ PARVERSTI POLICIJOS MAIŠTO METU. JAUNUOLIS APGLĖBDAMAS IR BUČIUODAMAS MERGINĄ JĄ RAMINO UŽUOT LEIDĘS PASIDUOTI SĄMYŠIUI.

„PLĖŠKIT“ MEILĘ NEKARIAVĘ!

ÂŠ Rich Lam nuotrauka, 2011

INTERVENCIJA

TIKĖJIMO PAIEŠKOS A.K.A KODĖL BAŽNYČIA NENORI SU MANIMI DRAUGAUTI ANTRA DALIS. SUGRĮŽKIME IR PAKALBĖKIME APIE TAI, KAS SVETIMA, APIE TAI, KAS SUKELIA DISKOMFORTĄ, APIE TAI, KAS NĖRA PRIORITETAS POKALBIO TEMŲ SĄRAŠE. TAIP, TAI RELIGIJA. TAS SKAUDULYS, KURIS JAUNŲ ŽMONIŲ GALVOSE ATRODO KAIP NEDISKUTUOTINAS REIŠKINYS, VĖL BRAUNASI Į JŪSŲ NAMUS IR GULA ANT PIETŲ STALO. BET AR TIKRAI JIS, LYG KOKS SUKEPĘS BROKOLIS, YRA TOKS ATGRASUS IR NEPAGEIDAUJAMAS? TEKSTAS KORNELIJOS MORKYTĖS ILIUSTRACIJOS GIEDRĖS BAN

INTERVENCIJA

ATSIGRĘŽIANT Į ANKSTESNIAME NUMERYJE IŠGVILDENTUS KLAUSIMUS, SUSIDARO ĮSPŪDIS, KAD SANTYKIS SU RELIGIJA PRIKLAUSO NUO PATIES ŽMOGAUS, NESVARBU JAUNAS JIS AR SENAS, IŠPRUSĘS AR VISIŠKAI BUKAS. PAVYZDŽIUI, AŠ UŽSIMERKIU PRIEŠ VISAS BAŽNYČIOS, KAIP TIKĖJIMO INSTITUCIJOS, PADARYTAS KLAIDAS IR SAVOJO TIKĖJIMO IEŠKAU TOLIAU. TAČIAU PAIEŠKAS ŠIEK TIEK APSUNKINA VISUOMENĖS ELGESYS IR KITŲ, DAR PAČIOS NEČIUPINĖTŲ RELIGIJŲ IR JŲ ATSTOVŲ NETIKĖTI APSIREIŠKIMAI. BET APIE VISKĄ NUO PRADŽIŲ, — VAŽIUOJAM.

<...> POPIEŽIUS PRANCIŠKUS SAKĖ, KAD VISOS RELIGIJOS, IŠ ESMĖS, YRA TAS PATS — TAIKOS IR LAIMĖS IEŠKOJIMAS, PASITELKIANT Į PAGALBĄ AUKŠTESNĘ JĖGĄ. Yra sakoma, kad visiems žmonėms reikia švaraus oro, švaraus vandens, sveiko maisto, tinkamo išsilavinimo ir kažko, į ką galėtų atsiremti sunkią akimirką. Religijos išpažinimas atrodytų kaip puikus sprendimas, daugeliui žmonių padėjęs atsitiesti kritiniais gyvenimo momentais. Tačiau nesunku pastebėti, kad šiomis dienomis tikėjimas tapo „patogus“. Vieną akimirką šaukiamasi Dievo pagalbos, kitą – grasinama Karmos kerštavimu, trečią – maldaujama Meilės deivės apsireiškimo, o dar vėliau – priklausymo kokiai nors religijai visiškai atsisakoma. Suprask,

elgiamasi taip, kaip patogiau, ir tiesiog prisitaikoma prie esamos situacijos. Jei buvai geras – Karma apdovanos tave turtais, jei sunku – Dievas pagelbės. Vienaip ar kitaip, blogai tikrai nebus, nes blogo pasirinkimo tiesiog nėra. Gal ir gerai. Juk ir pats Popiežius Pranciškus sakė, kad visos religijos, iš esmės, yra tas pats – taikos ir laimės ieškojimas, pasitelkiant į pagalbą aukštesnę jėgą. Gerai, tikiu, Pranciškau, važiuojam toliau.

ISLAMĄ IŠPAŽĮSTANTYS ŽMONĖS VYKDO TERORO ATAKAS VISAME PASAULYJE, VADINASI, JŲ REIKIA BIJOTI, VADINASI, VISI ISLAMO IŠPAŽINĖJAI YRA TERORISTAI. Tačiau, nepaisant to, kad dabartinis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas kalba apie religijų panašumus ir vienybę, kurią jos turi skleisti, drįsčiau teigti, kad religijos atstovų daromų neleistinų darbelių metamas šešėlis elgiasi priešingai ir atskiria žmones. Tikintieji mato tik subjektyvų smurtą: Islamą išpažįstantys žmonės vykdo teroro atakas visame pasaulyje, vadinasi, jų reikia bijoti, vadinasi, visi Islamo išpažinėjai yra teroristai. Katalikų kunigai šventintu vandeniu plautomis rankomis lietė mažų berniukų intymias vietas, vadinasi, visi katalikų kunigai yra nepataisomi tvirkintojai. Bet galiausiai: argi ne visiems reikia vilties ir tikėjimo? Religija neturėtų atskirti žmonių, neturėtų supriešinti tautų, nesvarbu, kur jie būtų gimę, ar ką vienas ar kitas kaimo kunigas yra padaręs. Tačiau visi pamena tik tas istorijas, kuriose figūruoja nusižengimai savo pačių atstovaujamų religijų taisyklėms: melas, gobšumas, ištvirkavimai. Ne, dalis žmonių nebetiki niekuo, ir Bažnyčiai, kaip tikėjimo institucijai, reikės įdėti daug kruopštaus ir atsakingo darbo vien tam, kad pavyktų reabilituotis. Bet kas gi dar palaiko kvėpavimą? Kodėl ta, negandomis ir ateistų šūksniais apsupta institucija dar veikia? Prisipažinsiu, pirmosios komunijos sakramentą priėmiau tik todėl, kad galėčiau apsivilkti gražią baltą

INTERVENCIJA

suknelę. Džiaugiuosi, kad dabar tų puošnių rūbų nebereikia, ir mažos mergaitės mano klaidos nekartos. Liūdna, kad didelės mergaitės elgiasi taip pat – santuokos sakramentas bažnyčioje priimamas todėl, kad… ten gražu. Galima iškelti ištaigingas vestuves: uždegti baltų žvakių, pribarstyti rožių žiedlapių, fone

SANTUOKOS SAKRAMENTAS BAŽNYČIOJE PRIIMAMAS TODĖL, KAD… TEN GRAŽU. GALIMA IŠKELTI IŠTAIGINGAS VESTUVES: UŽDEGTI BALTŲ ŽVAKIŲ, PRIBARSTYTI ROŽIŲ ŽIEDLAPIŲ, FONE KLAUSYTIS ANGELIŠKO JAUNOS CHORISTĖS, GIEDANČIOS UŽ ŠIRDIES GRIEBIANČIĄ GIESMĘ, BALSO. PASAKA! klausytis angeliško jaunos choristės, giedančios už širdies griebiančią giesmę, balso. Pasaka! Visos nori būti princesėmis, tačiau keista, kad Dievo namai pasirenkami kaip pasakos įgyvendinimo vieta. Dar būdama trylikos atvirai prisipažinau, kad komunijos man nereikia, ir noriu tiesiog gražiai apsirengusi pasidaryti savotišką šventę. Sakoma, kad vaikai kalba tiesą, o štai prieš Dievą prisiekiantieji amžiną meilę tvirtina, kad jiems trūks plyš reikia Aukščiausiojo palaiminimo. „Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“, - sako kunigas. „O kada pasirašysim vedybinę sutartį?“, - atsako iki grabo lentos kartu būti nutarę jaunieji. Žavu. Jei dar galiu tikėti Bažnyčios, kaip tikėjimo institucijos, reabilitacija, žmonių požiūrio pasikeitimu patikėti jau nebegaliu. Kad ir kaip pasikeistų politinė situacija, įpainiojusi Islamo šalininkus, kad ir kokius gerus darbus, keliaudami po pasaulį, atliktų katalikų patriarchai, tikėjimas prasideda ir baigiasi žmonių galvose. Nėra ko slėpti: vėžininkas, po trečios operacijos jau nebetiki, kad Dievas jam davė tiek, kiek jis gali panešti. Nes panešti jis nebegali jau nieko. Motinos, po savo vaikų laidotuvių gavusios metinės bažnyčios aukos voką, kažin ar pultų skaičiuoti eurus ir rūpintis, kad tik būtų įtrauktos į uolių maldininkų sąrašus. Eilinį kartą smogia pats Monsieur Gyvenimas, negailestingais kirčiais maldamas bet kokį tikėjimą į miltus. Ir viskas priklauso tik nuo to, kiek patys esame pajėgūs atleisti ir įsileisti.

•

INTERVENCIJA

LENGVA PASTEBĖTI, JOG ŽMONĖS MĖGSTA SKIRSTYTI VISKĄ Į PRIEŠPRIEŠAS — JUK TAIP PAPRASČIAU. JEI ATSAKYMAS Į KLAUSIMĄ, AR ESI HETEROSEKSUALI YRA „NE“, IŠKART KYLA KLAUSIMAS APIE HOMOSEKSUALUMĄ. IR VĖL IŠTARI „NE“. „KAIP TAI?“.

TEKSTAS JOLANTOS LENKEVIČIŪTĖS

(PIRMA MEILĖ) 2 REIKIA NEPAMIRŠTI, JOG EGZISTUOJA DAUG SEKSUALINIŲ ORIENTACIJŲ — PANSEKSUALUMAS, DEMISEKSUALUMAS, ASEKSUALUMAS, TAČIAU ŠĮ KARTĄ APTARSIU BISEKSUALUMĄ. O BISEKSUALUMAS, PAPRASTAI TARIANT, YRA POTRAUKIS TIEK VYRIŠKAI, TIEK MOTERIŠKAI LYČIAI. Nereikia manyti, jog vien tik stiprus potraukis nulemia biseksualumą. Nemaža dalis asmenų yra smalsūs, norintys išbandyti santykius su ta pačia lytimi, tačiau jie nebūtinai yra biseksualūs. Tokius asmenis galima pavadinti bi-smalsiais (angl. k. bicurious). Bi-smalsūs gali jausti seksualinį potraukį tai pačiai lyčiai, norėti fizinio kontakto, tačiau nebūtinai norėti

turėti rimtus santykius. Bi-smalsius asmenis savo lyties atstovai būtent ir traukia fizine, kūniška prasme. Kaip ir visai LGBT+ bendruomenei, diskriminacija biseksualumui taip pat egzistuoja. Tam tikra prasme, gal net kai kuriais aspektais ji yra stipresnė. Biseksualai jaučiasi, jog nepriklauso nei ten, nei ten – jų nepriima nei homoseksualai, nei heteroseksualai. Nemaža dalis biseksualių asmenų yra apšaukiami apsimetėliais, kadangi manoma, kad jie tiesiog nenori/negali priimti savo pačių homoseksualumo ir slepiasi apsimesdami, jog juos dar traukia priešinga lytis. Bifobija pagrinde grindžiama tuo, jog biseksualumas yra neegzistuojanti seksualinė

ŠI TEMA MANO GALVOJE APSIGYVENO DAR VASARĄ. VIENO FESTIVALIO METU, TREČIĄ RYTO ENERGINGAI DISKUTAVAU SU DAR KELETU ŽMONIŲ APIE MEILĘ, TRAUKĄ IR T. T. PASAKOJAU, KAIP ĮSIMYLĖJAU PIRMĄ KARTĄ. IR PO KELIŲ MINUČIŲ VĖL PASAKOJAU, KAIP ĮSIMYLĖJAU PIRMĄ KARTĄ. „IR VĖL PIRMĄ KARTĄ? KAIP SUPRASTI?“ TUOJ VISKAS TAPS AIŠKIAU.

NEMAŽA DALIS BISEKSUALIŲ ASMENŲ YRA APŠAUKIAMI APSIMETĖLIAIS, KADANGI MANOMA, KAD JIE TIESIOG NENORI/NEGALI PRIIMTI SAVO PAČIŲ HOMOSEKSUALUMO IR SLEPIASI APSIMESDAMI, JOG JUOS DAR TRAUKIA PRIEŠINGA LYTIS. giamas stereotipas, jog dažnai keičiami partneriai, užsiimama poligamija ir pan. Biseksualai yra asmenybės, turinčios savo charakterį, tad neištikimybė, baimė įsipareigoti visiškai nekoreliuoja su seksualine orientacija. Šie dalykai daugiau susiję su konkrečiu žmogumi, jo vertybėmis bei požiūriu. Juokingiausia, kai kas nors sušunka – „Žiūrėk, yra dvigubai daugiau šansų susirasti antrą pusę!“ Na, ne, juk tu irgi nebėgioji paskui kiekvieną sijoną ar gražiai tau nusišypsojusį vaikiną.

orientacija. Biseksualai gali jausti visuomenės ir artimųjų spaudimą „pasirinkti“ seksualinę tapatybę. Taip pat jie gali įnikti į depresiją, kadangi jaučiasi nematomi ar nepripažįstami, į jų seksualinę orientaciją nežiūrima rimtai, jie LGBT+ bendruomenėje neturi savo balso. Kitas biseksualumo kritikos aspektas yra paleistuvavimas. Vyrauja nemažai mitų, kad biseksualai negali ilgai išbūti su vienu asmeniu, kad jiems visada reikia daugiau, jog jie vienu metu miega su keletu žmonių. Kuriamas nei-

YES, I AM BISEXUAL. NO, I AM NOT ATTRACTED TO EVERYONE I SEE. VYRAUJA NEMAŽAI MITŲ, KAD BISEKSUALAI NEGALI ILGAI IŠBŪTI SU VIENU ASMENIU, KAD JIEMS VISADA REIKIA DAUGIAU, JOG JIE VIENU METU MIEGA SU KELETU ŽMONIŲ.

- Do you girls OR

like boys? - Yes.

INTERVENCIJA

Įdomiausia, jog bifobija dažnai būdinga… patiems biseksualams. Visad galvojau, kad lengviau pasakyti „I‘m gay“ negu pradėti aiškinti aplinkiniams savo seksualumo subtilybes. Tačiau pasirodo, jog tai yra viena iš biseksualumo naikinimo (angl. k. bisexual erasure) formų. Biseksualumo naikinimas ar, kitaip, trynimas sutinkamas įvairiose žiniasklaidos priemonėse, dažniausiai – kai žymi asmenybė palaiko rimtus santykius su priešingos lyties atstovu. Tokios įžymybės kaip Madona ar Lady Gaga vaizduojamos kaip heteroseksualios, kadangi jų antrosios pusės dažnai būdavo garsūs vyrai. Tačiau yra pamirštama, kad abi šios žvaigždės viešai pasisakė esančios biseksualios. Kiekviena seksualinė tapatybė yra sudėtinga ir turi savų peripetijų. Vienas pagrindinių biseksualumo niuansų – manymas, jog bisekualai jaučia vienodą potraukį abiems lytims. Manau, tai vienas tų aspektų, kurie painioja pačius biseksualus. „Man labiau patinka merginos, negu vaikinai, ar tai homoseksualumas?“, „Niekad neturėjau jokių santykių su vaikinu, tačiau jie mane traukia“ ir pan. Tad ar ne lengviau tiesiog iškart ištarti – „aš esu heteroseksualus“ arba „esu homoseksualus“? Seksualinė orientacija gali keistis, tačiau biseksualumas yra tapatybė, ar laikina, ar ne, nereikia jos ignoruoti. Nemaža dalis žmonių mano, kad jei mergina pasisako, jog yra biseksuali, ir susiranda vaikiną, ji „tampa“ heterosek-

sualia. Taip nėra – tai viena pagrindinių mąstymo klaidų. Biseksualumas niekur nedingsta, biseksualia gali būti tiek už vyro ištekėjusi moteris, tiek niekada savo lyties atstovo nepabučiavęs vaikinas. Paklausus, koks yra pagrindinis traukos faktorius, dauguma biseksualų teigia, jog didžiąją dalį dėmesio kreipia į žmogaus asmenybę, o ne į lytį. Tad ne, tokiu atveju tikrai neatsiranda daugiau šansų susirasti antrą pusę. Manau, jog apskritai biseksualai jaučia labai didelį spaudimą kalbant apie rimtus partnerius – „Jei tu biseksuali, tai ir rinkis vaikiną, kam čia dabar išsidirbinėti?“.

BISEKSUALIA GALI BŪTI TIEK UŽ VYRO IŠTEKĖJUSI MOTERIS, TIEK NIEKADA SAVO LYTIES ATSTOVO NEPABUČIAVĘS VAIKINAS. stiliumi; žiniasklaida tavo seksualinės orientacijos beveik nė nepripažįsta; LGBT+ bendruomenė tave atstumia. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau biseksualai pasisako už savo teises, gyvenimo būdą ir bando keisti suvokimą apie biseksualumą apskritai. Televizijoje atsiranda vis daugiau biseksualių veikėjų, paliečiamos jautrios temos. Biseksualumas yra atskira seksualinė orientacija, kuri privalo turėti savo vietą LGBT+ bendruomenėje ir į kurią turi būti žiūrima rimtai.

•

Liūdina tai, jog dėl spaudimo dažnai pasirenkamas tas socialiai priimtinesnis variantas. Nelabai ką žinant apie biseksualumą, gali susidaryti įspūdis, jog biseksualams gyventi labai paprasta. „Žiūrėk, turi didesnę galimybę rasti antrą pusę, gali su bet kuo miegoti, socialiai esi priimtinesnis nei homoseksualai“. Viskas kur kas sudėtingiau – jauti spaudimą iš visuomenės „pasirinkti“ savo tapatybę, kadangi į viską žiūrima „juoda – balta“

VALPARAÍSO TEKSTAS IR FOTOGRAFIJOS VILIAUS BRUŽIKO

ŠEŠTADIENIS. MIESTĄ KEPINA KARŠTA VASAROS SAULĖ, GATVĖS PILNOS ŽMONIŲ, AUTOMOBILIŲ. APLINK VIEN JUDĖJIMAS – AUTOMOBILIAI, ŽMONĖS, ŠUNYS, ŠIUKŠLĖS, VĖJAS – IR VISKAS, ATRODO, DAR LABIAU FORSUOJAMA MANO PATIES MINČIŲ.

INTERVENCIJA

VISI ŠALIGATVIAI NUSĖTI PREKYSTALIAIS SU DARŽOVĖMIS, VAISIAIS, JŪROS GĖRYBĖMIS IR ŽUVIMI. KIEKVIENAS IŠ JŲ KAITINAMAS SAULĖS SKLEIDŽIA STIPRŲ KVAPĄ. PASUKU UŽ KAMPO, O GRETIMOJE GATVĖJE — GERKLĘ SPAUDŽIANTIS ŽUVIES TVAIKAS. ANT PREKYSTALIŲ JI ČIA PAT SKRODŽIAMA, ŽARNOS METAMOS ANT ĮKAITUSIO ASFALTO, O ŠVIEŽUTĖLĖ ŽUVIS IŠKART PARDUODAMA. VAISIŲ NEBEUŽDUODŽIU NEI NOSIMI, NEI MINTIMIS. VISI ŠALIGATVIAI PRITVINKĘ PURVO, SKLINDA RYŠKUS SKURDO DVOKAS, O NESUSKAIČIUOJAMOS ŠIUKŠLĖS GATVĖSE SKRAIDŽIOJA NEŠIOJAMOS STIPROKO VĖJO, TODĖL DAŽNAI ATSIDURIU ŠIUKŠLIŲ SŪKURIO VIDURYJE, TAČIAU TOLIAU EINU IR BLAŠKAUSI, IEŠKODAMAS SAU PASTOGĖS. TUO TARPU APLINK MANE — VISUR GULINĖJANTYS ARBA KIŪTINĖJANTYS ŠUNYS, ČIA PAT IR DAUGYBĖ BENAMIŲ, PRAŠANČIŲ IŠMALDOS AR TIESIOG SLAMPINĖJANČIŲ GATVĖMIS. JAUČIU KAIP MANE PO TRUPUTĮ IMA PILTI PRAKAITAS. GALVOJU, KAD TIKRIAUSIAI NUO VASAROS KARŠČIO.

Būtent taip atvykėlius pasitinka Valparaíso. Todėl nenuostabu, kad jau po keletos pirmų minučių mieste, norėjau grįžti į Lietuvą ir paprašyti pasiaiškinti visų tų, kurie čia jau buvo anksčiau lankęsi ir džiugiai man

suokė – you will love it. Tiesa, dėl to jų nederėtų kaltinti, nes miestas taip pasitinka tik tuos, kurie čia atsiduria nepasiruošę ir nežinodami, kad skurdžiausio Čilės miesto autobusų stoties rajone šeštadieniais vyksta

miestuose dažniausiai tikimės pamatyti išskirtinę architektūrą, norime aplankyti žymias vietas bei ikonomis tapusius paminklus, nes būtent taip susikuriam buvimo mieste pojūtį ir miesto veido įvaizdį. Jeigu

didžiausi turgūs, o kultūra pertekęs miesto centras yra dar už poros kilometrų. Bet kuriuo atveju, po tokios kvapų ir vaizdų terapijos meilė miestui iš pirmo žvilgsnio vargu ar įmanoma. Lankydamiesi įvairiuose

INTERVENCIJA

su tokiu planu važiuosite į Valparaíso – jūsų planui šakės. Tiesa, jei paklausite miesto gyventojų, kaip jie apibūdintų miestą, išgirsite, kad tai daugybė laiptų, kalvos ir uostas. Tačiau labiau nei bet kas kitas Valparaíso yra gatvės menas, todėl pažinties su miestu istorijos pradžia slypi būtent čia. Kodėl Valparaíso gatvės menas toks ypatingas ir kaip jis išplito? Atsakymų galima ieškoti ilgai ir, tiesą sakant, nesunku jų surasti ne vieną. Gatvės menas Čilėje pasirodė jau trečiajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje kartu su meksikiečio (sienų) tapytojo David Alfaro Siqueiros darbu Muerte al invasor.

SURANDAMI IR TEBEPIEŠIAMI GRAFIČIAI YRA NE KIENO KITO, O DIKTATŪROS LAIKŲ PALIKIMAS IR VISUOMENĖS PRISITAIKYMO ĮRODYMAS. Nuo pačių savo ištakų gatvės manas Valparaíse buvo įkvėptas ne Niujorko urbanistinių grafitininkų idėjų, o formavosi atskiru, viešos komunikacijos su gyventojais, pagrindu,

skleidžiant įvairias žinutes per vizualiuosius menus viešose erdvėse, todėl gatvės menas ir sienų tapyba čiliečių sąmonėje yra beveik tiek pat natūralu kaip mums kelio ženklai gatvėse. 50-aisiais ir 60-aisiais Čilėje atsirado politinio pobūdžio grafičiai. Tada gatvės menininkų judėjimas prasidėjo nuo grupės aktyvistų Brigada Ramona Parra, palaikiusų prezidentą Salvador Allende, kurie ilgainiui tapo ne politiniu, o kultūriniu-meniniu judėjimu. Tačiau vėliau atėjusi diktatūra lėmė ypatingą grafičio

raidą ir naujas specifines formas. Atsiradus įvairiems draudimams, piešimas viešumoje tapo itin pavojinga veikla, grafičių buvo beveik nesukuriama, o dauguma iš jų buvo piešiami uždarose patalpose. Stebint šiandienines sienų tapybos tendencijas Valparaíse, galima nesunkiai pastebėti, kad vidiniuose kiemuose, namuose ir net vonios kambariuose surandami ir tebepiešiami grafičiai yra ne kieno kito, o diktatūros laikų palikimas ir visuomenės prisitaikymo įrodymas. Po to, devyniasdešimtaisiais, kalvotose Valparaíso gatvėse pasirodė keleto

41 gatvės menininkų darbai, kurie kartu suformavo uostamiesčio sienų tapytojų grupę La Caleta. Vėliau mieste buvo inicijuotas projektas Muziejus po atviru dangumi kalvoje Bellavista. Čilės ir ispanai menininkai edukacinio ir meninio projekto metu sukūrė daugiau nei dvidešimt darbų, kurie neabejotinai

TOKIE PROJEKTAI, LYGIAI TAIP PAT KAIP NATŪRALIAI ATSIRANDANTYS PIEŠINIAI MIESTE, TURI INTEGRACINĘ FUNKCIJĄ, IR DAŽNAI INICIJUOJAMI SIEKIANT ATGAIVINTI MIESTO RAJONŲ KULTŪRINĮ IR SOCIALINĮ GYVENIMĄ, O NE DEMONSTRUOJANT MAIŠTINGUMO IDĖJAS. prisidėjo prie dar stipresnio gatvės meno įsitvirtinimo mieste. Šiandien šioje kalvoje galima rasti tiek ištisas sienas dengiančių, tiek ir ant laiptų besislepiančių grafičių. Dar vienas žymus projektas Valparaise įgyvendintas 2012 metais, kurio metu savo darbus kalvoje Polanco įgyvendino menininkai iš įvairių Pietų Amerikos šalių. Tokie projektai, lygiai taip pat kaip natūraliai atsirandantys piešiniai mieste, turi integracinę funkciją, ir dažnai inicijuojami siekiant atgaivinti miesto rajonų kultūrinį ir socialinį gyvenimą, o ne demonstruojant maištingumo idėjas.

Tačiau tokiam fenome- grafinių priežasčių. Ramionui būtini ne tik meninkų jo vandenyno pakrantėje, darbai ir projektai, bet ir ant kalnų įsikūręs miestas tinkama auditorijos reakci- yra tarsi natūralus amfija ir įsisamonintas gatvės teatras, kuriame išsidėstę meno suvokimas kaip daugybė piešimui palankių visuomenės ir miesto kulerdvių. Vienas iš Valpatūros bei meno išraiškos, o raíse tapyti mėgstančių ne nusikalstamos veiklos. menininkų Charquipunk Dešimtmečius trunkanti yra sakęs, kad „Grafičiai gatvės meno istorija Čilėje atgaivina užmirštas erdves. tokį gatvės meno suvokiŠis miestas yra grafitininkų mą yra pavertusi tikrove. rojus dėl savo natūralios Dažniausiai pastebimos geografijos: jis suformuoja grafičių temos atspindi salas, apleistas vietas, kukone visas pagrindines rios yra idealios piešimui“. Čilės kultūros ir istorijos Kitas iš Valparaíso ypatybes, todėl nereikia kilęs tapytojas Pajarito stebėtis, kodėl tokia meno apie miesto ypatingumą forma suvokiama kaip yra pasakęs „Valparaíso reikšminga ir priimtina. negalima palyginti su jokiu Rezistenciniai kūriniai kitu miestu. Jis turi unikalų atspindi politinę šalies savo antspaudą, kurį paraidą, memorialiniai stebėti užtenka padėti koją primena apie iškiliauant jo laiptų. Valparaíso sias kultūros, istorijos ir yra įkvėpėjas. Niekas visuomenės asmenybes, negali atsilaikyti prieš tokio moterų tematikai skirti miesto žavesį. Nėra tokio, kūriniai atspindi socialinius kuris atsilaikytų ko nors Čilės visuomenės aspektus nesukūręs – eilėraščio ir moters svarbą kultūroje, ar piešinio, vaizduojančio o mapuche bendruomenės RAMIOJO VANDENYNO PAKRANTĖJE, ANT tematikai skirti KALNŲ ĮSIKŪRĘS MIESTAS YRA TARSI kūriniai įprasNATŪRALUS AMFITEATRAS, KURIAME mina etninės kil- IŠSIDĖSTĘ DAUGYBĖ PIEŠIMUI mės ir ypatingas PALANKIŲ ERDVIŲ. vėlesnes tautos raidos ypatybes. Tačiau ne kiekviename moterį ar darbininką. mieste gatvės menas gali Visuomet yra kas nors, taip paprastai įsitvirtinti, o kas įkvepia. Čia gimsta ir Valparaíso atveju tam nepiešiniai ant sienų. Norint abejotinai padėjo daugybė čia pastatyti namą, jam ne tik istorinių, bet ir georeikia atraminių sienų. «

« Piešinys ant buvusios Vydūno vid. mokyklos, esančios Daržų g.18. Darbo autoriai SHEPAS ir PLUGAS (2014 m.)

Šiose sienose ir gimsta tie piešiniai“. Taip paprastai kadaise buvęs turtingiausias Pietų Amerikos uostas, tebetraukia įvairius meni-

ninkus ir išlaiko savitą bohemiško gyvenimo dvasią, kurią pajusti čia užtenka vos keleto dienų. Gatvės menas sukuria miesto unikalumą ir atstoja bet kokius kitiems miestams būdingus architektūrinius paminklus. Valparaíse grafitis leidžia išsaugoti istorinę ir kultūrinę šalies bei miesto atmintį ir sukuria išskirtinį miesto identitetą. Grafičiai

priverčia pažinti miestą kas kartą iš naujo, kai tik išeini į stulbinančias miesto gatves, kurios, pripildytos piešinių, yra stiprus turistų ir fotografų objektyvų traukos objektas, neišvengiamai tampantis paveldo statuso nusipelniusiu fenomenu, apie kurį postmodernūs romantikai gali drąsiai rašyti meilės šiam miestui eiles.

•

<…> STULBINANČIAS MIESTO GATVES, KURIOS, PRIPILDYTOS PIEŠINIŲ, YRA STIPRUS TURISTŲ IR FOTOGRAFŲ OBJEKTYVŲ TRAUKOS OBJEKTAS, <…> APIE KURĮ POSTMODERNŪS ROMANTIKAI GALI DRĄSIAI RAŠYTI MEILĖS ŠIAM MIESTUI EILES.

KULT的RA

KULTŪRA

ŽINOT TAS ASMENYBES, Į KURIŲ DARBUS ŽIŪRINT NEVALINGAI KYLA ANTAKIAI, IŠ LŪPŲ SPRŪSTA „ČIA TAVO DARBAS?!”, O JOS KUKLIAI ŠYPSOSI IR DAR KUKLIAU PRISIPAŽĮSTA: „JOJO, PAIŠAU, BET ČIA NIEKO YPATINGO…“? O YPATINGO TIKRAI YRA.

RIMANTAS POCIUS. APIE NEMEILĘ MOKSLUI, MEILĘ MOKYMUISI IR UŽDRAUSTĄ MEILĘ SAVO DARBAMS KALBINO ELINGA NOREIKAITĖ IR KĘSTUTIS GRAUSLYS

RIMANTAS POCIUS — GRAFIKOS DIZAINERIS, ILIUSTRATORIUS, ANIMATORIUS, KURIAM PERPRASTI NAUJĄ TECHNIKĄ AR STILISTIKĄ — TAI KELETO VALANDŲ ĮDĖMAUS ŽIŪRĖJIMO KLAUSIMAS. PER PERTRAUKĄ UŽUOT ĖJĘS PARŪKYTI, JIS VERČIAU NARŠO PO DĖMESIO VERTAS ILIUSTRATORIŲ IR ANIMATORIŲ DARBŲ SVETAINES. PRISIPAŽĮSTA NIEKADA NEMĖGĘS MOKSLŲ, BET MYLĖTI MOKYTIS, ATRASTI, SUŽINOTI NEPALIAUJA NEI DIENĄ. KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU LABAI LABAI POZITYVIU ŽMOGUMI — ŠIO IDIOT MAG NUMERIO DINOZAURŲ AUTORIUMI. JUMS NEPAVYKS ATSISTEBĖTI, JOG VIENO ŽMOGAUS DARBAI GALI BŪTI TOKIE ĮVAIRIOPI.

KULTŪRA „Eat More Fruits“ Rimantas Pocius

„Swamp Dancer“ Rimantas Pocius

PASAKOK APIE VISKĄ NUO PRADŽIŲ... Aš darželio nelankiau, pabėgau antrą savaitę – leido nevaikščiot (juokiasi). Baigiau tais laikais nekokią reputaciją turėjusią mokyklą, tą, kuri slėpėsi už licėjaus… Man nelabai patiko mokytis, visą laiką mėgdavau daryt nesąmones. Ir surasdavau, ką veikt per pamokas, kad tik išsisukt nuo mokslų.

Paišydavau į sąsiuvinius. Atsimenu, anglų kalbos kontroliniai – visi sėdi, rašo, o man mokytoja leisdavo nueiti prie lentos ir paišyti, parašydavo 4, ir viskas! Man kitaip neišeidavo (juokiasi). Fizikos, matematikos mokytojams suklijuodavau kokį kubą ar dar kokių „rankdarbių“ už geresnį pažimi. Taip ir sutarėm, mokytis nebuvau mėgėjas niekada.

KULTŪRA

Grupės Karma albumo „Gyvenimo pradžia“ viršelis, Rimantas Pocius

„ATSIKRATEI” MOKSLŲ STUDIJUODAMAS IR AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE. KAIP TAI? Taip, mokiausi – nežinau, kodėl tai dariau. Mokiausi dieniniam ir dirbt bandžiau pilną darbo dieną. Kartas nuo karto pasirodydavau, du kursus beveik „ištempiau“. Prieš trečią kursą man bandė aiškinti, kad dar įmanoma baigti, bet aš supratau, kad nespėsiu dirbti ir mokytis, dėl to pasirinkau darbą. Mano mokyklos diplomas tikriausiai taip ir liko ten iki dabar. (šypsosi)

Jau dirbau radijo stoty „M-1“. Mano pirmas darbas pagal specialybę buvo one.lt – tada jis buvo didelis. Atėjau beveik nieko nemokėdamas. Ten daug išmokau to, ką dirbu dabar. Dar buvau išvažiavęs į Drunskininkus, dirbau „nuotykių parke“ – visą dieną paišydavau ir laipiodavau. Beveik tris mėnesius ištempiau ir sugalvojau, kad reikia vėl bandyti mokytis. Druskininkuose sėdėti atsibodo – kai ruduo ateina, ten žmonių mažėja,

atsirado noras grįžti į miestą. Bet kai būsiu pensininkas, važiuosiu ten gyvent, pats miestas – labai gražus, sutvarkytas, prilipo. (šypsosi)

KADA ATĖJO METAS, KAI PIEŠINIUS SĄSIUVINY PRADĖJAI LAIKYTI NEBE TERLIŪZĖMIS, O RIMTAIS DARBAIS? Dar vis neatėjo toks laikas. (juokiasi) Taip, matau, kad tai, ką padarau – žmonėms patinka, bet darbo, kuris man iki galo patiktų, nėra. Pavyzdžiui, vienas

KĄ VEIKEI IŠĖJĘS?

55 „Turistas“ Rimantas Pocius

ir klijuot. Gerai tai, kad man lengviau padaryti darbus klientams, o blogai – kad negaliu savo stiliaus normaliai užfiksuoti, atrodo, iš kitur kažką vis skolinies…

TURI SAVO AUTORITETUS?

KAIP DAŽNAI TENKA NUSIVILTI, KAD NESUSIKALBI SU KLIENTU? Kiekvieną dieną po kelis kartus. Yra tokia taisyklė dizaineriui – niekada neįsimylėk savo projekto, o ypač paties pirmo varianto. Šitą jau galiu užsikalt ant sienos, ant rankos užsirašyt. Netgi tie darbai, kurie labiausia patinka, didelė tikimybė, kad nepraeis. Pradės juos kaitalioti ir padarys mutantus.

KĄ PIEŠIANT TAVO ŠIRDIS DŽIAUGIASI LABIAUSIAI? Dažnai mano projektai gaunasi vaikiški. Man patinka baibokai – kaip mokykloj juos paišiau, taip ir dabar. Labai mėgstu žiūrėti, ką daro kiti. Pats geriausias dalykas – pasileisti video ir žiūrėti, kaip koks iliustratorius paišo. Galėčiau tiesiog 2-3 valandas žiūrėt, kaip dirba, piešia. Paskutinį kartą žiūrėjau kažkokius ispanus, net nesupratau, ką šneka. Aš galiu pasižiūrėti pusę valandos ir paskui dvi savaites piešti ta stilistika, galiu pasižiūrėti, kaip karpo iš popieriaus ir klijuoja – jei užsikabins, galėsiu sėdėt

Kad ir Rimas Valeikis, atrodo, vienas stipriausių iliustratorių Lietuvoje, sugebėjusių save išreklamuoti. Ką jis vaikams daro – žiauriai gražios knygos. Nerealiai paišo! Aišku, reikia daug dirbti. Aš visą laiką labai norėjau išleisti knygą – iliustruotą. Bandžiau ieškoti žmogaus, kuris man parašytų, ką man paskui būtų įdomu iliustruoti. Bet neradau, o pats rašyti nemoku. Nėmėgstu. Ir skaityt labai nemėgstu. Reiks turbūt daryti tiesiog paveiksliukų knygą. (juokiasi)

KĄ DARAI, KAI IŠSISEMI? Atostogų nebuvau jau gal tris metus…

TAI KAIP KOVOJI SU KŪRYBINĖM DUOBĖM? Parūkau ir praeina. (juokiasi) Pasėdžiu prie kompo, patrankau pelytę. Labai mėgstu dalyvauti Game Jam’uose. Jie vyksta visame pasaulyje – susirenka dizaineriai, programuotojai, iliustratoriai, paišytojai, kažkas, kas kuria muziką, ir t. t. Užsidaro vienoje patalpoje ir 48 val. kuria žaidimą pagal temą. Labai fainas renginys – visuomet susitinki keistų žmonių, randi kontaktų. Dabar tas renginys darosi vis didesnis, ir dažnai ateinama idėjų „pašaudyti“, rezultatų gaunama labai įdomių, ieškoma talentų. Aš nuo vaiksytės labai norėjau su žaidimais dirbti. Iki par dabar galvoju, kad gal kažkada kažką tai... (šypsosi) Kartais darai dizaino darbus, nusiunti klientui – pas juos nėra dizaino vadovo,

iš paskutinių projektų – jis man žiauriai patiko, nusiunčiau klientams, lyg ir patvirtino. Tada prasideda: „Tai pakeičiam tą, pakeičiam tą ir tą“. Vėl viską iš naujo perdarai – kuo toliau, tuo didesnis, man atrodo, š**** darosi. Pabaigi ir atiduodi. Kiek kartų galėjo būti visiškai autorinis mano darbas, nuo A iki Z, bet kaip dažniausiai būna – kas nors įkiša savo trigrašį… (juokiasi)

Greitas piešinys (30 min.), Rimantas Pocius

ILIUSTRUOTA KNYGA, ŽAIDIMAS... KOKIOS DAR AMBICIJOS? Animacinis filmukas! O šiaip įsivaizduoju visą šitą suklijuoti ir padaryti žiauriai gerą aplikaciją telefonui, kur būtų animuotas komiksas – kaip iliustruota knyga.

TURI DAUG DARBŲ PRISLĖPĘS STALČIUJ? Taip, ypač tokių, kurių kitoj pusėj atspausdintos visokios lentelės su grafikais! (juokiasi) Visą laiką ant stalo turiu būti pasidėjęs lapą, kad galėčiau peckioti, kol kažkas kraunasi. Kompiuteris nėra ta priemonė, su kuria maloniausia dirbti: pradedi ieškoti brush’ų, kurie tau geriausiai tiktų – koncentruojiesi ne į patį piešimą, o kaip paprasčiau tikroviškumą perteikti su kuo mažiau pastangų. Labai mėgstu įsijungti Youtube ir žiūrėti bei klausytis profesionalų. Vienas tokių – Bobby Chiu, Imaginism studijos įkūrėjas. Jis ir užduotis duoda, ir apie gyvenimą papasakoja. Klausai, ką jis šneka, ir kartu su juo paišai. Bobby Chiu turi net ir mokyklą, kurioje dėsto daugybė pasaulyje žinomų profesionalų. Jis paišo būtent baibokus, jeigu taip galima pavadinti. Tokį lygį pasiekus, įsivaizduoju, galėčiau jau būti labai ramus… (šypsosi)

KĄ TAU REIŠKIA BŪTI SAVIKRITIŠKU? Žiauriai svarbu. Bent jau šitoj specialybėj – dizaino. Tapytojai gal kitaip mato pasaulį: jei moka pašnekėti, gali padėti porą brūkšnių, ir viskas – pataikys į laikmetį, ir bus paveikslas. (juokiasi) Dizaine reikia ne tik jausti, ką darai, bet ir pastovėt už save, nes kitaip – taisysi, taisysi, taisysi… Labai svarbu, kas duoda pastabas. Man malonu, kai man „knisa protą“ žmogus, kuris supranta, ką daro.

KULT的RA

« «

„5dienis“ Rimantas Pocius „Pora kaip tvora“ Rimantas Pocius

KULTŪRA

Greitas piešinys (30 min.), Rimantas Pocius

KULTŪRA

ĮSIVAIZDUOK: ATSIKELI IR PAMIRŠTI VISKĄ, KĄ IKI ŠIOL DAREI. KĄ VEIKTUM? Aš, kaip ir su darbais, labai mėgstu viską išbandyti, savo hobius keičiu. Dabar labai susidomėjau laipiojimu. Va, jo, tikrai norėčiau būt koks kalnų gelbėtojas! (juokiasi) Kad reikėtų truputį ir į vandenį panert, ką nors ištraukt, bet dažniausiai – laipiot. Daug šneku, kad mėgstu į gamtą išeit, bet retai tai pavyksta. Bet kai išeinu, atsipalaiduoju. Dėl to žvejot mėgstu: išeini, ir nėra tavęs 3-4 valandas, niekas nezirzia, pailsi sau ramiai. Miškininkas – irgi būtų visai faina. Man atrodo, kad tai toks darbas, kai turi daug laiko sau – sedėt prie židinio ir drožinėt meškučius, kuriuos paskui eisi per Kaziuko mugę pardavinėt. (juokiasi)

KOKS PASKUTINIS TAVO MATYTAS PROJEKTAS ĮSTRIGO KAIP LABAI GERAS? Aš tokius gerus per dieną bent 5 pamatau. Aš kartais tingiu nueit parūkyt, tai naršau. Jei randu, kas man patinka, imu sekti Behance, Tumbler, o jei jis dar netyčia paišo ir deda į Youtube… Labai paprasta, jeigu nori išmokti kokios technikos, žiūrėti video. Tik viskam reikia žiauriai daug laiko. Žiūri į tuos iliustratorius ir galvoji – negaliu pasiekti to lygio, ko trūksta? Bobby Chiu yra pasakęs, kad jeigu tu nori piešti, turi dirbti, turi per dieną bent po 5 valandas tai daryti. Ir tiek yra tik minimumas.

AR PIEŠIMAS BUVO TAVO PIRMOJI MEILĖ? Taip. Daugiau nieko nemoku.

KAD KIEKVIENAS NEMOKĖDAMAS TURĖTUME TOKIĄ AISTRĄ MOKYTIS! PIRMĄJĄ MEILĘ REIKIA SAUGOTI IR PUOSELĖTI. ANTROS TOKIOS NEBŪNA... RIMAI, NEPRISTIK POPIERIAUS, NENUSTOK MOKYTIS IR RASK JĖGŲ VISOMS AMBICIJOMS ĮGYVENDINTI. IR NEMESK PIEŠTUKO DĖL DROŽINĖTO MEŠKUČIO! O SKAITYTOJUS KVIEČIAME SEKTI RIMANTO POCIAUS KŪRYBĄ!

„Rodrigo“ Rimantas Pocius

KULT的RA

NELAIM ROMAN MEISTR

TEKSTAS LAUROS JUOZAITYTĖS

WOODY ALLENAS PER DAUGIAU NEI PUSĘ AMŽIAUS TRUNKANČIĄ KARJERĄ SUBŪRĖ NEMENKĄ BŪRĮ TIEK GERBĖJŲ, TIEK HATERIŲ. GIMTOSIOSE JAV NE VISŲ SUPRANTAMAS, DAUGUMOS TIESIOG NEKENČIAMAS UŽ KONTRAVERSIŠKUS ASMENINIO GYVENIMO PASIRINKIMUS (REŽISIERIUS YRA VEDĘS SAVO PODUKRĄ). PAGRINDINĮ GERBĖJŲ RATĄ BEI SOLIDŽIAUSIĄ PELNĄ W. ALLENAS SUSIŽERIA EUROPOJE.

MINGOS NTIKOS RAS

Nuo paauglystės juokelius televizijos laidoms rašęs komikas ir iš savo specifinio humoro jausmo karjerą padaręs kino kūrėjas savo filmuose jau penkiasdešimt metų nuosaikiai kelia esminius žmogaus gyvenimo klausimus. Santykis su tėvais, mirties baimė, nesibaigianti žmogaus brandos kelionė, vidutinio amžiaus krizė, nusikaltimas ir bausmė – tai tik kelios W. Alleno kūrybą ženklinančios temos. Vis dėlto pačiu svarbiausiu režisieriaus kūrybinio kelio leitmotyvu įvardinčiau meilę, o svarbiausia – nelaimingą. Kuo nelaimingesnė, tuo geresnis rezultatas. Jis ją įdarbina taip efektyviai, kad šioji organiškai tampa juoku, nelaime, širdį veriančia drama, parodija, nusikaltimo motyvu ar net keista paguoda.

TAD JŪSŲ DĖMESIUI: 9 SKIRTINGI W. ALLENO FILMAI, KURIUOSE REŽISIERIUS SKIRTINGAIS BŪDAIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ ATIDAVĖ NELAIMINGAI MEILEI. «

„SANTYKIAI, MANO MANYMU, YRA KAIP RYKLYS. SUPRANTI? JIE NUOLAT TURI JUDĖTI Į PRIEKĮ ARBA KITU ATVEJU TIESIOG MIRŠTA. TAIGI MANAU, KAD TAI, KĄ MUDU ČIA TURIME SUKŪRĘ, YRA DIDŽIULIS MIRĘS RYKLYS.“

1977

„ANNIE HALL“ WOODY ALLENĄ KAIP KINO KŪRĖJĄ TURBŪT TIKSLIAUSIAI APIBŪDINANTIS FILMAS, PELNĖ NET 4 OSKARUS – UŽ GERIAUSIĄ METŲ FILMĄ, GERIAUSIĄ SCENARIJŲ, GERIAUSIĄ REŽISIERIŲ, O AKTORĖ DIANE KEATON BUVO ĮVERTINTA UŽ GERIAUSIĄ PAGRINDINĮ MOTERS VAIDMENĮ. Filmas pasakoja nelaimingą dviejų jaunų žmonių meilės istoriją, užsimezgusią pačiame karščiausiame žmogaus brandos etape. Baigę koledžus, karjeras pradėję jaunuoliai ieško atsakymų, kuriuos, pasirodo, atrasti poroje gali būti net kur kas sunkiau nei po vieną. Santykių dramą humoru nuskausmina Woody Alleno personažo – neurozės kamuojamo Alvio – apmąstymai apie gyvenimą, seksą, mirtį, santykį su tėvais ir pasauliu. Filmas smagus žiūrėti ir šiandien, kadangi meistriškai vaizduoja visą žmonių tarpusavio santykių kismą: nuo pirmojo susižavėjimo, pirmojo pasimatymo iki niekur nevedančių buvusiųjų pokalbio. Nors istorijos finalą nujauti jau nuo pat pradžių, tai žiūrėjimo nė kiek negadina.

KULTŪRA

„MANO PSICHOANALITIKAS ĮSPĖJO DĖL TAVĘS, TAČIAU TU TOKIA GRAŽI, KAD AŠ SUSIRADAU KITĄ PSICHOANALITIKĄ.“ 1979

„MANHATTAN“ WOODY ALLENĄ KAIP KINO KŪRĖJĄ TURBŪT TIKSLIAUSIAI APIBŪDINANTIS FILMAS, PELNĖ NET 4 OSKARUS – UŽ GERIAUSIĄ METŲ FILMĄ, GERIAUSIĄ SCENARIJŲ, GERIAUSIĄ REŽISIERIŲ, O AKTORĖ DIANE KEATON BUVO ĮVERTINTA UŽ GERIAUSIĄ PAGRINDINĮ MOTERS VAIDMENĮ. Filmas pasakoja nelaimingą dviejų jaunų žmonių meilės istoriją, užsimezgusią pačiame karščiausiame žmogaus brandos etape. Baigę

koledžus, karjeras pradėję jaunuoliai ieško atsakymų, kuriuos, pasirodo, atrasti poroje gali būti net kur kas sunkiau nei po vieną. Santykių dramą humoru nuskausmina Woody Alleno personažo – neurozės kamuojamo Alvio – apmąstymai apie gyvenimą, seksą, mirtį, santykį su tėvais ir pasauliu. Filmas smagus žiūrėti ir šiandien, kadangi meistriškai vaizduoja visą žmonių tarpusavio santykių kismą: nuo pirmojo susižavėjimo, pirmojo pasimatymo iki niekur nevedančių buvusiųjų pokalbio. Nors istorijos finalą nujauti jau nuo pat pradžių, tai žiūrėjimo nė kiek negadina.

„GALBŪT POETAI VISGI YRA TEISŪS. GALBŪT MEILĖ IŠTIES YRA VIENINTELIS ATSAKYMAS.“

1979

„HANNAH AND HER SISTERS“ ŠI OSKARĄ UŽ ORIGINALIAUSIĄ SCENARIJŲ PELNIUSI ROMANTINĖ TRAGIKOMEDIJA – TIKRAS VIENOS NELAIMINGOS ŠEIMOS JAUSMŲ LABIRINTAS. TRIJŲ SESERŲ – HANOS, LY IR HOLI – GYVENIMAI MANHETENE, ATRODO, TEKA ĮPRASTA VAGA: JOS VISOS IŠTEKĖJUSIOS, PUIKIAI SUTARIA TARPUSAVYJE, ŠVENČIA ŠVENTES DRAUGE. Tačiau netrukus ramus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis: Hanos vyras įsimyli Ly,

o šios vyras įsipainioja į romantiškus santykius su Holi. Nors šį filmą kritikai liaupsino, publika dievino, o aktoriai Michaelas Caine‘as ir Dianne West už vaidybą juostoje pelnė Oskarus, pats režisierius jį vertina kitaip. Viename interviu W. Allenas yra pasakęs, kad mano „labai susimovęs“ kurdamas šį filmą, tokia tragikomedija kaip ši gavo pernelyg laimingą pabaigą.

„AŠ KĄ TIK SUTIKAU NUOSTABŲ NAUJĄ VYRĄ. JIS IŠGALVOTAS, BET JUK NEGALI TURĖTI VISKO.“

„VIS SVARSTAU, AR PRISIMINIMAI YRA TAI, KĄ TURI, AR KĄ JAU ESI PRARADĘS.“ „MAN NEREIKIA MANKŠTINTIS. MANO NERIMAS YRA MANO AEROBIKA.“

1987

„THE PURPLE ROSE OF CAIRO“ DIDŽIOSIOS DEPRESIJOS LAIKAI AMERIKOJE. MELAGIO VYRO UŽGUITA CECILIJA NUO PILKOS KASDIENYBĖS SLEPIASI KINO TEATRE, KUR BENT AKIES KRAŠTELIU GALI PAŽINTI RAFINUOTĄ AUKŠTUOMENĘ, PRABANGĄ — PASAULĮ, KURIO TAIP NORĖTŲ PARAGAUTI PATI. Kartą kino salėje įvyksta stebuklas: mylimas Cecilijos aktorius Tomas Baksteris, salėje

pastebėjęs jos alkanas akis, nužengia iš už ekrano. Taip sukeldamas nuostabą ir sumaištį ne tik kino salėje, bet visoje kino industrijoje. Auksiniu gaubliu už scenarijų apdovanota fantastinė juosta laviruoja tarp romantinės komedijos ir dramos, kartu braižydama originalius standartus filmo filme idėjai.

1988

„ANOTHER WOMAN“ MARION — VIDUTINIO AMŽIAUS KRIZĖS KAMUOJAMA MOTERIS. JI NORI RAMIAI PARAŠYTI TAIP TROKŠTAMĄ IŠLEISTI KNYGĄ, TAČIAU, ATRODO, VISA TRIUKŠMINGA APLINKA PRIEŠ JĄ SUSIMOKĖ. Galiausiai moteris nusprendžia išsinuomoti butą, kad galėtų ramiai, niekieno netrukdoma dirbti. Vieną dieną nutinka keistas dalykas – nuomojamame bute pasigirsta šalia dirbančio psichoanalitiko pokalbiai su pacientais. Pradžioje nuo puikiai girdimų svetimų paslapčių sutrikusi moteris jaučiasi nepatogiai

kalta, tačiau situaciją pakeičia nauja gydytojo pacientė. Jauna besilaukianti moteris, kvestionuodama savo vyrų, draugų, tikslų pasirinkimus, Marion pradeda kelti dvejonių ir priverčia stipriai susimąstyti apie save ir savo gyvenimą. W. Alleno kūryboje drama, deja, yra retas žanras. Sakau „deja“, kadangi stato jis jas puikiai, o būtent šioji įrodė, kad režisierius puikiai pažįsta moters prigimtį beigi moka joje skausmingai pasikapstyti.

2006

„SCOOP“ AMERIKIETĖ ŽURNALISTIKOS STUDENTĖ, VASARĄ VIEŠINTI LONDONE, SUSIPAŽĮSTA SU NEEILINĖS CHARIZMOS LONDONO DŽENTELMENU. TARP JŲDVIEJŲ ĮSIPLIESKUSI AISTRA, ATRODO, GALI BŪTI SUNKIAI VALDOMA.

Tiesa, viena detalė – mergina, kartu su savo partneriu amerikiečiu, bando išsiaiškinti, ar kilmingasis britas kartais nėra serijines Londono prostitutes vieną po kitos negailestingai žudantis serijinis žudikas.

KULTŪRA

2005

„MATCH POINT“ VIENA IŠ LABAI NE DAUGELIO REŽISIERIAUS JUOSTŲ, FILMUOTŲ NE NIUJORKE, PASAKOJA APIE TURTINGĄ LONDONO ŠEIMĄ. Suaugę turtuolių vaikai Tomas ir Chloe savaitgalį į dailią šeimos vilą atsiveža savo naujuosius partnerius supažindinti su tėvais. Deja, pažindintis atėjūnai mieliau norėtų ne su naujaisiais uošviais. Režisierius filme kapsto ne tik skausmingas žmonių meilės paieškas, tačiau ir tai, kaip stipriai paieškų kryptis gali pakreipti besaikis pinigų ir garbės troškimas.

„ŽMOGUS, KURIS YRA PASAKĘS, KAD „VEIKIAU BŪSIU SĖKMINGAS NEI GERAS“, SUPRATO GYVENIMO ESMĘ. ŽMONĖS PAPRASTAI BIJO PRIPAŽINTI, KIEK STIPRIAI GYVENIMAS PRIKLAUSO NUO SĖKMĖS. GAL DĖL TO, KAD TIESIOG PERNELYG BAISU SUVOKTI, KAD TIEK PASTATYTA ANT KORTOS. TENISE BŪNA MOMENTŲ, KAI KAMUOLIUKAS PASIEKIA TINKLO VIRŠŲ IR VIENAI AKIMIRKAI, TRUMPUTEI AKIMIRKAI, NEJUDA NEI Į PRIEKĮ, NEI ATGAL. SU ŠIEK TIEK SĖKMĖS JIS PAJUDA Į PRIEKĮ IR TU LAIMI. ARBA GAL TAIP NENUTIKS. IR TU PRALAIMI.“

„MARIJA ELENA, MANO BUVUSI ŽMONA, VISADA MĖGDAVO SAKYTI, KAD TIK NEIŠSIPILDŽIUSI MEILĖ GALI BŪTI ROMANTIŠKA.“

„MES VISI BIJOME MIRTIES IR KVESTIONUOJAME SAVO VIETĄ VISATOJE. MENININKO DALIA YRA NE PASIDUOTI NEVILČIAI, O RASTI PRIEŠNUODĮ EGZISTENCIJOS TUŠTUMAI.“

1979

„VICKY CRISTINA BARCELONA“

2011

SEKSUALINE PRASME TURBŪT ATVIRIAUSIAS W. ALLENO FILMAS PASAKOJA AISTROS, NUSIVYLIMO, JUOKO, ABSURDO IR LIŪDESIO PRITVINKUSIĄ ISTORIJĄ APIE DVIEJŲ DRAUGIŲ — VIKI IR KRISTINOS — ATOSTOGAS BARSELONOJE. Absoliučiai priešingų pažiūrų merginos keliaudamos kalba apie tai, kaip suvokia meilę ir įsipareigojimą, kas joms yra aistra ir kokią svarbą tai užima jų gyvenimuose. Netikėtai jų nusitovėjusius gyvenimus sudrumščia žavus ispanas, pasiūlantis pasidžiaugti kūniškais malonumais tiesiog dabar pat. Pradžioj bandytas atstumti vyras merginų gyvenimus pakeičia negrįžtamai. Filme susitinka trys nuostabūs aktoriai – Javieras Bardemas bei W. Alleno mūzos Scarlett Johansson bei Penelope Cruz (kuri už šį vaidmenį pelnė Oskarą). Puiki vaidyba, dinamiškas scenarijus, atviri personažų charakteriai, puikus garso takelis.

„MIDIGHT IN PARIS“ IŠ PAŽIŪROS TOBULI SANTYKIAI TAMPA NETOBULI TOBULIAUSIAME NETOBULO PASAULIO MIESTE. Sužadėtiniai Gilas ir Inez atvyksta į Paryžių pasivaikščioti, pabaigti vestuvių planų, pabendrauti su jaunosios tėvais. Rašytojas Gilas, uošvių nuolat puldinėjamas dėl keistų karjeros vingių, ištvermės bando ieškoti naktinio Paryžiaus grožyje ir turtingoje meno istorijoje. Pasivaikščiojimai nenueina veltui , jis sutinka

juos visus – Ernestą Hemingvėjų, Francis Scottą Fitzgeraldą, Zeldą Fitzgeral, Pablo Picasso ir net jo žavią meilužę. Kuri amerikiečiui rašytojui, žinoma, negrįžtamai sujauks planus. Filmas, būdamas iki pat širdies gelmių romantiškas, „užkabina“ tokį pat visais laikais visų romantikų neatsakomą klausimą – ar įmanoma gyventi, nejaučiant nepaaiškinamos nostalgijos praeičiai?

TENDENCIJOS

LUKĖJIMAI! MELOMANAS SIŪLO HM, PIRMA MEILĖ... TURBŪT ĮVAIRIUOSE KONTEKSTUOSE JI VIRSTA NOSTALGIJA, KURIAI NEPAVALDŪS JOKIE DĖSNIAI AR BESIKEIČIANČIOS MADOS. GAL KIEK KITAIP SU MEILE IŠ PIRMO ŽVILGSNIO – DAŽNAI APGAULINGA, YPAČ JEI PRASIDEDA NUO PAVIRŠIAUS. PAGAULUS RITMAS, LENGVAI ĮSIMENAMAS PRIEDAINIS, GRAŽUS VOKALAS – NEPRIMENA JOKIŲ KLIŠIŲ? ĮDOMU, KAD ATVIRKŠTINIS REIŠKINYS – ATMETIMO REAKCIJA, NETGI NUOBODULYS – NE TAIP JAU RETAI IŠSINERIA IŠ SENOS ODOS IR SUŽVILGA NAUJAI BEI GALI PUOŠTI ILGIAU NEI SPĖTŲ TIE, KURIEMS SEKASI LAŽYBOSE. ŠIEK TIEK NETIKROS AR ANKSTYVOS, NUSPĖJAMOS IR PATIKRINTOS MEILĖS IŠ VIENOS MUZIKINĖS DĖŽUTĖS...

ALEX G „BEACH MUSIC“ 2015 CHRIS ISAAK „BEST OF CHRIS ISAAK“ 2006

Kas tu toks, ir kodėl paplūdimys, užduodu klausimus. Built to Spill ir Elliott Smith man patinka, sako. Supratau, vadinas, lengvai ir paprastai, bet ne banaliai – važiuojam! Nors argi? O čia ir nusikryžiuočiau, ypač prieš išankstines nuostatas. Atlikėjas, kurį dauguma pažįsta iš Wicked Game, visgi turi ohoho, ką pasiūlyt. AMG rašo, o aš tik linksiu: „Sweetly moody retro-pop – part Elvis, a large part Roy Orbison, a small part early Neil Diamond“.

CLANNAD „LEGEND“ 1984

Robinas iš Šervudo girios sako jums ką nors? Vaikystėj mėgto TV serialo garso takelis su paminkštinta galų-keltų muzika – pasitikrinkit atmintį ir jausmus.

DEAD CAN DANCE „SPIRITCHASER“ 1996

„Popsiškiausias iš DCD albumų“, – kažkada išdidžiai išvogravo kursiokas. „Šamaniškiausias mano fonotekoje“, – atsakau taip pat nekukliai. Magiškas jausmas iki šiol!

DEERHUNTER „FADING FRONTIER“ 2015

Kai grupė, su kuria draugauji nuo 2007 m., išleidžia naują albumą, spaudi „groti“, ir jie groja, o tu bėgi pažiūrėt, kaip liaudyje vadinasi aštuntosios metinės.

DIPLO „FLORIDA“ 2004

Jei kas būtų pasakęs, ką Diplo veiks po šito (pirmojo) albumo, rėkčiau „melas!“ į akis. Tačiau jis kažkur nuklydo į radikalią vakarėlių muzikos animaciją, palikęs mane prie šitos geldos. Auksine žuvele, grąžink Diplo atgal, m?

MAJICAL CLOUDZ „ARE YOU ALONE?“ 2015

Šiemet iš naujo atradus tiek užpernykštį, tiek paskutinį albumus tiesiog malonu gert ausimis vokalą, ir gana, atrodo. Nors ne, negana, būna, noris suktis.

RAIME „QUARTER TURNS OVER A LIVING LINE“ 2012

Kai meilė stabteli... Viskas nuščiūva, ir ritmingame tiksėjime galima paklaidžiot tamsiuose sielos užkaboriuose.

RIGHT SAID FRED „UP“ 1992

Nė lašo tiesos ganduose, tiek tegaliu pasakyt (žodžių iš dainos neišmesi). Linksmas, spalvotas, bučinių sklidinas plikagalvių brolių debiutas nepelnytai pagerbiamas tik dviejų hitų dėka. Kolegos melomanai jau ne kartą pjudė mane už nesusipratimą, tačiau šįkart kreipiuos į idiotus.