infashion.lt

2012 rugsėjis / spalis

nemokamas dvimėnesinis mados žurnalas

SAPNŲ IR SLAPTŲ TROŠKIMŲ GAUDYKLĖ MADA 13 MINUČIŲ SU ROBERTU KALINKINU INTERVIU SU KRISTINA SABALIAUSKAITE MADA IŠ PASĄMONĖS GELMIŲ: E. SCHIAPARELLI, OMARAI IR KITOS BŪTYBĖS

interjeras

s i r e m u e j N o s b a j y k u e a N u pr ja dizainas mada

2012: 5 [82]

o.lt

architektūra

Žaidimai, skatinantys kūrybą Dizaino kelionės

„Houses.lt“ kelionė po Europą

2012 metų „Red dot“ apdovanojimai

7 objektai iš viso pasaulio Atvirai apie Baltarusijos architektūrą

Ieško

kite:

Statoi Maximl, Rimi, a, Iki

Kaina 8,99 Lt Žurn alo a ISSN 1392-6063 rc http:// www hyvas jau .interje ras.lt/z internete urnala : s-cent ras

TURINYS 2 Viliaus Venckevičiaus „stalčiai“ 4 13 minučių su Robertu Kalinkinu 6 Mada iš pasąmonės gelmių: Schiaparelli, omarai ir kitos būtybės 8 Estiškos mados terapija 14 Interviu su Kristina Sabaliauskaite 16 Sapnų ir slaptų troškimų gaudyklė mada 22 Mini interviu su Lukaszu Wierzbowskiu 24

tekstai: Gabrielės Vaitkutės gabriele@infashion.lt Katios Merežnikovos katia@infashion.lt Justės Urbanavičiūtės Liūnės Naujikaitės Rūtos Švedkauskaitės Vaido Jokūbausko Žybarto Čiurlio dizainerė Elena Švobaitė kalbos redaktorė Dalia Daškevičiūtė fotografai: Johanna Eenma Linas Justice Liudas Masys Rūta Jankauskaitė iliustratorius Žybartas Čiurlys projekto vadovas Vytautas Gurevičius leidėjas VŠĮ „Aplink tave“ Konstitucijos pr. 23B –12 LT-08105, Vilnius reklama gabriele@infashion.lt +370 609 97 303 viršelio nuotrauka Nuotrauka Johannos Eenma žurnalo tinklalapis www.infashion.lt Bendras „Infashion.lt“ tiražas – 10 000 egz. (platinamas nemokamai ir kartu su „Centro“ žurnalu) ISSN 1392-6063

Iliustracija ir tekstas Žybarto Čiurlio

Faktai

Šį sezoną tendencijų sąraše galime rasti visiškų priešingybių. Vienas stipriausių kontrastų – silueto pateikimas, kai dalis dizainerių subtiliai išryškina liemenį ir tokiu būdu aukština grakštų moteriškumą („Acne“, „Christian Dior“, „Carolina Herrera“, Jonathanas Saundersas, Victoria Beckham), kai kita dalis kūrėjų duoklę atiduoda silueto pradanginimui kokoniškuose, pečių linijos neakcentuojančiuose paltuose ir kituose laisvo kirpimo drabužiuose, taip išlaikydami pagrindinę minimalistinės aprangos taisyklę – paprastumą („Jil Sander“, „Chloe“, „Balenciaga“, „Daks“, Stella McCartney).

Dizaineriai šaltajam sezonui siūlo prisiminti ir odą, tačiau šįkart tai – blizgi juoda oda („Yves Saint Laurent“, „Mulberry“, „Valentino“, „Salvatore Ferragamo“, „Givenchy“). Prieš tai buvęs populiarus aštrios rokerės įvaizdis pakeičiamas tamsesniu ir geidulingesniu gotikiniu stiliumi: išvysime vientisus ilgus paltus bei kūno formas atkartojančias, prigludusias it antra oda palaidines, struktūrizuotas sukneles bei sijonus.

Kaip atsvara visai seksualizuotai, stereotipinį moteriškumą iššaukiančiai, tendencijai – duoklė vyriškiems kirpimams, kuriems įkvėpimo ieškota angliškojo kostiumo istorijoje bei užmiesčio aprangos tradicijose („Ralph Lauren“, „Tommy Hilfiger“, Paulas Smithas, „McQ“, „Burberry Prorsum“). Žiemai atėjus lengvos vasaros gėlių puokštės pakeičiamos tamsesnėmis bei prabangesnėmis gėlėmis: medžiagiškumą bei spalvinį manieringumą pakeičia įmantrūs raštai bei preciziška atlikimo technika ar kruopščiai parinkti akcentai („Erdem“, „Dolce & Gabbana“, „McQ“, „Preen“, Christopheris Kane‘as). Gėlių motyvus išvysime nėriniuose, siuvinėjimuose bei aksesuaruose.

Ne ką mažiau savo įmantrumu bei išskirtinumu pristatymuose sužėri kita, Rytų, tendencija. Čia netrūksta prabangaus siuvinėto brokato, šilko, tradicinio rytietiško meno bei simbolių motyvų, interpretuotų kostiumų bei subtilių detalių („Dries Van Noten“, „Proenza Schouler“, „Osman“, Zacas Posenas, Maisonas Martinas Margiela).

Mieguistas ruduo

2012 m. liepos / rugpjūčio mėnesių numeryje palikomę klaidų – buvo neteisingai nurodyti nuotraukų autoriai.

Atsiprašome Anetos Mackonytės, Kerniaus Pauliukonio, Jelenos Liaudinienės, Kornelijos ir Julijos („CatWalk“).

stalčiai

Dizainerio Viliaus Venckevičiaus

stalčiai

Ką tavo gyvenime reiškia žodis „mada“?

Tai yra visas mano gyvenimas. Nuo pat mažens daugiau ar mažiau buvau apsuptas to, ką esame įpratę vadinti mada. Mano mama dirbo desinatore – kūrė audinius, o senelė buvo siuvėja. Tad augau tarp žirklių, audinių ir moterų. Pamenu, senelei mirus pasijutau taip, tarsi iš manęs būtų atimta tai, ką suvokiau kaip dalį savo realybės. Pats nė karto nesuabejojau dėl to, ką darau, nekilo mintis užsiimti kažkuo kitu. Mada, kitiems suvokiama kaip brangus drabužis ar stilingas elementas, yra daugiau nei materialaus apvalkalo išraiška. Visa, kas mane supa, man yra arba tampa mada.

Kokiais takais pas tave atkeliauja įkvėpimas?

Kai kurie menininkai įkvėpimo semiasi iš aplinkos, t. y. juos supančios faunos, floros, muzikos, kino ar dar kažko. Aš įkvėpimo toli neieškau, jis yra čia – visiškai šalia – žmogaus kūne. Beveik visi mano darbai būna susiję su kūno tema tiek iš fizinės, tiek iš dvasinės pusės. Labai žavi organų sandara, jų veikimo principas, kaulų struktūra, žmogaus emocinės ar psichologinės būsenos, pakitimai, transformacijos ar metamorfozės temos, transo ir sapno būsenos, pojūčiai, juslės. Viename iš savo darbų analizavau stuburo ne tik kaip slankstelių visumos, tačiau ir kaip filosofinio, simboliško objekto temą.

Suvokiau, jog pasiėmęs stuburą, kaip inspiracinį išeities tašką, juo galėčiau manipuliuoti visą savo gyvenimą, kaskart išryškindamas vieną ar kitą ypatybę.

Ką galėtum pavadinti savo stiliaus prieskoniais?

Prieskonis – svarbus užbaigimo elementas, savotiška kulminacija. Be abejo, tai aksesuaras ir dažniausiai papuošalas. Mano šeimoje jie vaidino svarbų vaidmenį, nes tai savotiška baigiamoji kalba. Papuošalas gali būti įžadu arba priesaika, tam tikru įsitikinimu, požiūriu. Dievinu masyvius, sudėtingus, daugiafunkcius aksesuarus, taip pat domiuosi akmenimis, jų energetika.

Mano paties gaminami papuošalai (kurių nemažą dalį dėviu ir pats) visuomet sukurti iš mineralų, o kartais nevengiu ir netikėtų elementų, tokių kaip plaukai, oda, kaulas ar ragas. Papuošalas turi būti asmeniškas – kaip amuletas.

Išskirk asmenybę, kurios stilių galėtum pavadinti nemirtingu?

Sunku išskirti vieną žmogų. Kiekvienas traukia vis savaip, tačiau, jei griežtai apibendrinus, tikriausiai tai būtų Michele Lamy. Dievinu šią moterį už jos makabrišką stilių ir už tai, jog puikiai įrodo, jog natūraliai senti yra didinga. Ji tokia moteris, kuri šiandieniniame jauno ir neva tobulo kūno kulto periode sugeba išlikti ori, nesigėdydama amžiaus ir raukšlių. Žmonės, perkopę keturiasdešimt metų, atsiduria kažkokiame užribyje, tarsi būtų nurašyti, nebegražūs, nebeįdomus ir nebeaktualūs. Michele Lamy – tai, kas nefalsifikuojama ir tikra.

2

stalÄ?iai

Nuotraukos ir tekstas Vaido JokĹŤbausko

3

13 minučių

13 minučių su Robertu Kalinkinu Tekstas Liūnės Naujikaitės

Nuotraukos Rūtos Jankauskaitės ir Katrijn Michels (Belgija)

Ko norėtum, kad tavęs paklaustų, bet niekas niekada neklausia?

Pirmą kartą girdžiu tokį klausimą, tad sudėtinga sugalvoti.

Vargu ar turiu tokį klausimą, nes nesu labai bendraujantis asmuo. Atvirkščiai, yra daugiau tokių klausimų, kurių nenorėčiau išgirsti. Kiek mano darbui reikia žinomumo, jis ateina savaime, nes vardas yra pardavimo garantas – žmonės žino, kas sukūrė šį daiktą, ir jį perka. Jeigu mes kurtume drabužius be savo etiketės, prarastume tam tikrą procentą klientų. Temos, kurios yra susijusios su mano profesiniu darbu, tuo, ką kuriame ir darome, visada yra atviros, bet temos apie asmeninį gyvenimą yra tabu.

Ruošiesi pirmajam kolekcijos pristatymui, kuriam pasirinkai nemažą erdvę – „Siemens“ areną. Kaip pribrendo šis reikalas ir kodėl būtent tokia didelė erdvė?

Jeigu lyginiesi su pasauliu, jo atžvilgiu tu esi unikalus – vienas individas, kuriam lygių nėra. „Siemens“ arena mums yra didelė vieta, pristatymas joje – didelis renginys, tačiau, žvelgiant bendrais mastais, tai nėra kažkas už proto ribų. Galėjome pristatymą rengti kavinėje, bet pasirinkome būtent tokią didelę erdvę, nes ji yra patrauklesnė žmonėms ir turi žymiai daugiau potencialių pliusų. Be abejo, pristatymas tokioje vietoje yra iššūkis ir sau, ir kitiems žmonėms. Galbūt tai bus paskatinimas nedrąsiems žmonėms elgtis drąsiau.

Ką matysime naujoje kolekcijoje, kokia ir apie ką ji?

Kolekcijoje bus didelis ir įvairus koloritas, neprisirišome prie vienos spalvos.

Dauguma dizainerių kuria tam tikro atspalvio kolekcijas ir laviruoja tik toje paletėje. Pasirinkome priešingą kelią – naudojame viską, kas yra gražu.

Manau, kad šia taisykle vadovausimės ateityje ir nebandysime vaikytis momentinių spalvų ar išsišokančių objektų.

Kolekcija bus ryškiaspalvė, įvairialypė, o tai reiškia, kad bus galima pamatyti ir dėvimų drabužių, ir nenešiojamų daiktų, taip pat netradicinių dalykų, kurie nesisieja su vasara taip smarkiai, kaip visi įpratę.

Ar kurdamas drabužius kreipi dėmesį į tam tikras spalvų reikšmes?

Spalvos yra požiūrio dalykas. Kai kurie drabužiai patys prašosi tam tikros spalvos – kaip Valentino raudona suknelė: visi ją atpažįsta ir žino, tai yra jo išskirtinis bruožas, todėl, kai kažkas pasako „Valentino“, iškart matome rožių raudonumo daiktus. Mūsų kūryboje yra panašiai – kai kurie drabužiai tiesiog reikalauja tam tikros spalvos ir mes paisome jų noro. Spalvai aš nesuteikiu identiteto, ji neturi charakterio – ją galime panaudoti taip, kaip patys norime.

4

Žinoma, jas deriname ir naudojame saikingai – visi žinome, kokios spalvos lieknina ar plečia.

Darbas kūrybinėje grupėje – kiek žmonių slepiasi po Roberto Kalinkino vardu ir kaip viskas vyksta?

Mūsų kūrybinėje komandoje esame dviese – aš ir mano žmona. Taip pat turime daug asistentų, pagalbinių žmonių, dvi konstruktores, kelias siuvėjas, atstovę spaudai – vadybininkę, kuri tvarko visus reikalus, nesusijusius su drabužių kūrimu, ir net praktikančių, kurios atlieka darbus.

Komandoje – ne mažiau nei dešimt žmonių.

Kaip kuruoji savo kūrybines idėjas – ar tai yra nuoseklus planavimas, ar sekimas sąmonės srauto principu?

Kai kurie dalykai yra labai aiškiai sudėlioti prioritetai, turime nusistatę, ko siekiame, koks turi būti nuolat besikeičiančio įmonės veido tikslas. Tačiau kūryba yra visiškai spontaniškas procesas: šiandien mums gali sektis ir sukursime dešimt modelių per dieną, o rytoj nepadarysime nė vieno. Tai yra sėkmė ir mūsų dueto pasekmė.

Mums kurti kartu sekasi lengvai, o šiuo metu esame nešami didelės idėjų bangos.

Kaip formuojasi žmogaus skonis? Kodėl vieniems jis yra tarsi įgimtas, o kitiems – nesuprantamas ar tiesiog nesvarbus dalykas?

Kai kurie dalykai yra formuojami šeimos – būdas, poelgiai ir atsakomybė. Bet skonis ar domėjimasis mada yra kas kita. Negaliu pasakyti, kad tai – įgimta, arba kad yra genas, atsakingas už pomėgį gražiai rengtis ar dažytis lūpas raudonai. Čia, manau, juntamas didelis visuomenės indėlis į kiekvieną žmogų. Jūs ir mes esame labai dideli angliukai arba kempinės, kurios nuolat viską surenka iš aplinkos.

Kaip angliuko paskirtis – sugerti skrandžio turinį, taip mūsų paskirtis – sugerti visą informaciją, kurią gauname. Pavyzdžiui, gatvėje pamačius gražiai apsirengusią merginą man kyla noras sukurti kažką panašaus arba visiškai priešingą variantą. Taip ir visi žmonės – žiūri, gaudo, bando pritaikyti tai, kas jiems labiausiai tinka. Jeigu ant podiumo – kliošas, visiems tai patinka ir visi taip vaikšto.

Nekalbant apie mados industrijoje besisukančius žmones, kaip manai, kodėl esti begalė žmonių, kuriems mada yra hobis, o išvaizda – viena aukščiausių siekiamybių? Žmonės pasitinka tave pagal išvaizdą, o palydi pagal protą. Tai nuo senų senovės susiformavusi taisyklė ir ji galioja kiekvienam žmogui. Pirmiausia pamatau atėjusį žmogų, tik vėliau jį išgirstu. Jei būtų atvirkščiai, žmonių paveikslai būtų truputį kitokie. Rega yra geriausias receptorius, kurį turime, taigi, kas nenori atrodyti gražiai?

Visiems yra svarbu palikti gerą ispūdį, kitus žmones pakylėti, o gal net įrodyti, kad tu esi toks vienintelis.

13 minučių

5

mados istorija

Mada iš pasąmonės gelmių: E.Schiaparelli, omarai ir kitos būtybės Tekstas Justės Urbonavičiūtės

Nuotraukos Rasos Juškevičiūtės, Metropoliteno muziejaus archyvo

Užtenka vien pažvelgti į batelio formos skrybėlę su jos firminio Seniai seniai, Europai kapanojantis iš Pirmojo pasaulinio karo „Shocking Pink“ atspalvio kulniuku. Žinoma, nors šiandien ryšpurvo, į šokių aikšteles besiskverbiant džiazui, menininkams kiai rožinė spalva nieko nebešokiruoja, o bateliu-skrybėle paįnirtingai kartojant bereikšmį „dada“, gyveno toks prancūzų sipuošti galėtų kas antra britė poetas Andre Bretonas (kad „Royal Ascot“ žirgų lenktynių būtų lengviau įsivaizduoti, puotoje, trečiajame dešimtmemintyse įsijunkite Woody Altyje, visuomenei paskendus leno „Vidurnakčio Paryžiuje“ Didžiosios depresijos pilkų vaizdus ir keliaujam toliau). apdarų liūne, E. Schiaparelli Turėjo jis nemenką šutvę benkūrinius kaip tikrų tikriausią draminčių, su kuriais tikriaufashion statement dėvėjo tik siai mielai susidaužė absento labiausiai avangardui atsidataure, kai 1924-aisiais į pavusios damos. saulį paleido „Siurrealizmo „Ta italų menininkė, kuri manifestą“ siūlydamas įkvėpisiuva drabužius“, – taip apie mo kūrybai ieškoti už pasąmoE. Schiaparelli yra atsiliepunės ribų, protą paliekant verkti si jos didžiausia konkurentė, kamputyje. Trumpai tariant, patogumo ir funkcionalumo taip gimė viena įtakingiausių meistrė Coco Chanel. Ir šitokiu XX amžiaus meno srovių, kuri pareiškimu ji tikriausiai visai padovanojo dailės vadovėneįžeidė Elsos, nes netgi laliams tokias figūras kaip Maxą bai taikliai sugebėjo nusakyti Ernstą, Rene Magritte‘ą ir, žituometę siurrealizmo padėtį noma, siurrealizmo dievą Salmadoje – tai buvo ne kas kita, vadorą Dali. Nesidairydami bet meno atšaka. Pati E. Schiaatgal jie ėjo kuo toliau už sveiparelli dažnai kartodavo, kad ko proto ribų, narpliojo sapnus drabužių siuvimas jai nėra taip žiūrovo akis priversdami profesija, o greičiau menas. siųsti stipresnius ir sudėtingesKadangi tuomečiai siurrealisnius impulsus smegenims. Ant tai nuo realybės gynėsi į visas drobių nutūpus išsiliejusiems puses žarstydamiesi ironija, E. laikrodžiams bei kostiumuotų Schiaparelli nuo jų irgi neatžmogiukų lietui, siurrealizmas siliko – prieš pat didžiąją paEuropoje netrukus tapo kone saulinę krizę ji išdykėliškai pamainstreaminiu „-izmu“. Ir štai naudojo dolerio ženklą sagų čia įvyko reikšmingas susidūridizaine bei ėmė ir sukūrė išvirkščią suknelę su pradrėskimais, mas – viršrealybinės srovės kelyje pasipainiojo mada. už kurių buvo matoma geroji drabužio pusė. Kas dėvėtų tokį Iš šio susidūrimo gimė laikotarpis, kai keisčiausi drabuapdarą? Žinoma, tik tokia moteris, kuri nebijo maištauti ir pažiai tapo užuovėja nuo realybės, o viso to centre sukosi itin sijuokti iš vyraujančių konvencijų.

O šitokias klientes E. Schiastambi žuvis – Elsa Schiaparelli. Jos trumpas wikipediškas parelli priimdavo savo salone, pasodindavo ant lūpų formos dosjė skambėtų taip: italų kilmės drabužių kūrėja, į Paryžių sofos, nuo kurios viešnios galėjo dairytis į bambukinį paukšatkeliavusi pro Londoną ir Niujorką, publikai siūliusi stebėtinos čių narvą, pilną manekenų. „Kas sėkmės susilaukusius ekscentriškiautai – cirkas ar beprotnamis?“ – apie sius apdarus, o jos draugų sąraše kūrėjos saloną rašė tuometis „Vopuikavosi ne mažiau ekscentriški Schiaparelli buvo linkusi gue“.

Ir tas, ir tas.

Arba mažų mavardai – S. Dali, M. Duchamp‘as, žiausiai – siurrealistinis sapnas viduJ. Cocteau ar M. Ray. Žodžiu, tai į siurrealistinius ry Paryžiaus. puikiai į bohemą įsisukusi maištininPatys įstabiausi E. Schiaparelli sakė, kurią galėjai arba mylėti, arba ekstremumus. Suaugus lono darbai gimė ne be talentingųjų nekęsti, tačiau nepastebėti jos būtų draugų pagalbos. Prancūzų devynšitokie eksperimentai buvę tiesiog neįmanoma. Jau nuo darbis menininkas Jeanas Cocteau vaikystės, kai atstumta motinos dėl persikėlė į maištą kuriant prisidėjo kuriant vakarinį švarkelį su blankios išvaizdos į ausis, nosį ir burišsiuvinėta optine apgaule, klausianną prisikimšo gėlių sėklų, kad „sužyapdarus – tiek grožio čia žiūrovo, ką matote – du profilius dėtų jos grožis“, E. Schiaparelli buvo ar vazą, pilną rožių?

Salvadoras linkusi į siurrealistinius ekstremumus. suvokimo kvestionavimas, Dali taip pat neliko neprikišęs rankų Suaugus šitokie eksperimentai persiprie pašėlusių draugės kūrinių. Jam kėlė į maištą kuriant apdarus – tiek tiek ėjimas už patogumo priklauso jau minėto batelio-skrygrožio suvokimo kvestionavimas, bėlaitės bendraautorystė; taip pat tiek ėjimas už patogumo ribų išliko. ribų išliko.

6

mados istorija

Aksesuarai juvelyrės Rūtos Kiškytės

garsusis ispanas omarą nuo savo kurto „Omaro telefono“ perkėlė ant baltos organzos suknelės. Ir taip bendromis jėgomis Elsa ir Salvadoras šį delikatesinį gyvį pavertė tikru mados archetipu, mat jis pastarąjį šimtmetį vis atsiduria tai ant Alexanderio McQueeno suknelės silueto, tai blizga sidabru ir deimantais ant Lady Gagos galvos arba tiesiog tupi ant paprasčiausių trikotažinių suknelių.

Ir visgi, nors E. Schiaparelli žaismingumas po Antrojo pasaulinio karo buvo išstumtas Ch. Dioro new look įvaizdžio, o pati kūrėja mirė prieš beveik keturiasdešimt metų, jos atminimas gyvas ne tik pasikartojančiuose omaro motyvuose ar rožinės spalvos aiduose. Niujorko Metropoliteno muziejuje ką tik pasibaigė paroda pavadinimu „Schiaparelli and Prada: Impossible Conversations“, pagerbianti šias dvi stambias mados figūras. Pati Miuccia Prada pripažįsta, kad net ir netiesiogiai jos kurtuose drabužiuose atsiranda citatų iš E. Schiaparelli kūrybos. Tarkime, kad ir klostuotas sijonas, nusėtas lūpų raštu, kurį M. Prada sukūrė cituodama Yvesą Saint Laurent‘ą ir tik vėliau sužinojo, kad garsusis prancūzų dizaineris šį raštą pasiskolino iš E. Schiaparelli kūrybos aruodų, norėdamas ją pagerbti.

Tačiau „Impossible Conversations“ ne tik ieško panašumų tarp šių dviejų italių, bet kartu implikuoja ir skirtingas eras, kurioms damos priklauso. Jei E. Schiaparelli tarp savo kurtos mados ir meno dėjo lygybės ženklą, tai M. Prada griežtai atskiria šiuos du pasaulius ir tikina, jog net ir omaro suknelė, kad ir kokia įspūdinga ar genialiai pasiūta, tėra tik suknelė. Todėl dabar siurrealizmas transformuojasi į įrankį, padedantį kurti labiau šokiruojantį dizainą ir „negražų“ grožį, o ne meno šedevrus.

Tie, kurių darbotvarkėje pirmas darbas yra „šokiruoti pasaulį“, ilgai negalvoja, kokiais motyvais paremtą drabužį pasirinkti. O ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia – paprasčiausiai susiraskite mėsos suknelę Lady Gagos spintoje. Šokiruoja? Taip. Protu sunkiai suvokiama? Taip. Na, o dabartinių kolekcijų aprašy-

muose epitetą „surreal“ rasti irgi nėra sudėtinga, mat dažnas kūrėjas, siekdamas nustebinti pirmose eilėse sėdinčius klientus, griebiasi mažesnio ar didesnio žiupsnelio siurrealizmo kerų.

Todėl ši srovė tarsi dalijasi į kelias kryptis. Pirmoji seka senąja E. Schiaparelli ir S. Dali tradicijos vaga ir atkartoja svarbiausius praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio motyvus: siurrealistiškas lūpytes, rankas, jau minėtus omarus ar vabzdžius. Žinoma, tokie sprendimai – tai jau visiškas gręžiojimasis atgal, eilinį kartą bandant pritaikyti „nauja – tai pamiršta sena“ taisyklę. Taip gimsta tokios kolekcijos kaip italų dueto „Dolce & Gabbana“ 2009 / 2010 rudens-žiemos linija, prie kurios, rodės, rankas pridėjo pati E. Schiaparelli – netrūko nei pirštinaičių motyvų, nei su juoda puikiai derančios shocking pink.

Tačiau kita kryptis – modernus siurrealizmas – atsisako vintažinio prieskonio ir kuria savo siurrealistinius principus. Į šios krypties dream team gretas įeina įmantriausių skrybėlių valdovas Philipas Treacy, medžiagos beprotiškai dideliems siluetams negailintis olandų duetas „Viktor&Rolf“ bei grėsmingas būtybes iš monochrominių atspalvių kuriantis Garethas Pughas. O kur dar Alexanderio McQueeno vandens sutvėrimai iš 2009-ųjų „Plato‘s Atlantis“ kolekcijos ar kiek nuosaikesni, bet ne mažiau įdomūs Martino Margielos apdarai.

Tačiau kad ir kokius būdus, medžiagas ar kirpimus kūrėjai pasirinktų, siurrealizmo kanonai lieka tie patys – iškreipti formą: iki ekstremumų didinti arba mažinti, šokiruoti ir iš pasąmonės kylančias neįmanomybes paversti nešiojamais drabužiais ir aksesuarais. Ir tuomet smegenys sako: „Sustok, akimirka žavinga“. Tačiau ne dėl to, kad būtų nustebintos akinamo grožio, bet todėl, kad prireikia laiko suprasti, ką matai. Visai taip, kaip ir E. Schiaparelli laikais. Todėl, kol pasąmonė pajėgs siųsti netikėčiausius impulsus, siurrealizmas nepaliaus būti, na, jei ne kasdiene kūrėjų duona, tai bent jau omaru sekmadienio pietums.

7

estiška mada

Estiškos mados terapija Tekstas Rūtos Švedkauskaitės

Nuotraukos Maximiliano Bartscho ir Etienne’o Tordoiro

Mes tariamės žiną viską apie visus, visados turime savo nuomonę: apie orą, praūžusią olimpiadą, viešąjį transportą, gatve prabėgusios merginos batus ar kaimynines šalis. Kalbant apie kaimynus, ką mes galime papasakoti, tarkime, apie estus, atmetus visas anekdotines situacijas ir stereotipus? Taigi – sunku. O jeigu susiaurinus sritį ir pasidomėjus estiška mada? Retai šiauriau užklystantiems šis klausimas sukeltų tik galvos skausmą. Tokius migrenos iškankintuosius galima gydyti nedidelėmis informacijos dozėmis, kurių pirmąjį receptą išrašo Ragne Kikas.

Ragne Kikas – jauna, Estijoje gimusi mados dizainerė, šiuo metu gyvenanti Hamburge, Vokietijoje. Pati mergina apie estus atsiliepia kaip apie sunkiai dirbančius, tradiciškai mąstančius žmones, kurių įprasta gyvenimo dalimi visados buvo rankdarbiai. Šis kultūrinio paveldo savitumas lėmė, kad Ragne Kikas užaugo su mezgimo virbalais ir nėrimo vąšeliais rankose, išsiugdė tvirtas vertybes ir įgūdžius. Į Hamburgą išvykusi studijuoti biochemijos ir supratusi, kad laboratorija nebuvo jos tikrasis pašaukimas, Ragne Kikas nusprendė pomėgį paversti profesija ir pasirinko mados dizaino studijas.

Dizainerės kolekcijų pagrindas – mezginiai. Paklausta, kodėl kaip pagrindą pasirinko būtent šią techniką, mergina juokaudama atsako, kad studijų pradžioje įgijo ir normalių modeliavimo, siuvimo įgūdžių, tačiau niekada nesijautė savo vietoje. Sprendimas trečiaisiais studijų HAW Hamburg metais numegzti savo naująjį dizaino projektą tapo lemtingu – tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Suporavus modeliavimo gebėjimus su mezgimo technika, išmokta iš mamos ar per darbų pamokas Estijoje, gimė tai, kas šiandien yra Ragne Kikas. Šviežiausia dizainerės kolekcija – baigiamasis mados dizaino magistro studijų darbas – avangardiškoji „Dress Code

8

Defensive“ buvo atrinkta dalyvauti prestižiniame tarptautiniame mados ir fotografijos festivalyje „Hyères 2012“, ką kūrėja vertina kaip didelę garbę, o dviejų apdovanojimų „Premiere Vision“ bei „Fashion Public Award“ laimėjimą – kaip svajonių išsipildymą ir įrodymą, kad yra teisingame kelyje.

Kolekcija „Dress Code Defensive“ buvo įkvėpta XV–XVI amžių šarvų. Pasak Ragne Kikas, įkvėpimas pas ją ateina pats, tema (kaip šarvai ar randai) tik nukreipia ir padeda susiaurinti tonų paletę. Vėliau vyksta

9

darbas su tradicinių rankdarbių knygomis ir senovinių technikų transformacija į savitus, originalius raštus. Kolekcijų kūrimas – tarsi kelionė be konkretaus galutinio tikslo.

Modeliavimas, eskizų kūrimas vyksta tuo pačiu metu, kai mezgama, įkvėpimo semiamasi iš klaidų ir paties darbo pakopų.

Dizainerei tai nuolatinis procesas, niekada preciziškai neplanuojamas iš anksto.

Mados psichologinis poveikis yra neabejotinas ir turi įtakos žmogaus elgesiui. Šiam teiginiui pritarianti kūrėja dar prideda, kad tobulai prigludęs švarkas ar nepriekaištingo darbo suknelė padaro jais vilkinčius žmones stiprius ir savimi pasitikinčius. Apdaras privalo padėti JAUSTIS puikiai, tačiau negali nustelbti, užgožti paties žmogaus kūno. Ragne Kikas kuriamų drabužių pagrindinis siekis – pabrėžti juos dėvinčios moters asmenybę.

Apie savo ateities ambicijas, tikslus Ragne Kikas kalba svajingai. Didžiausias noras – nuosavo prekių ženklo kūrimas, tačiau tam dar ne laikas. Artimiausiu metu dizainerė planuoja įgyti patirties mados industrijoje ir dirbti žymioms kompanijoms, dizaineriams, turintiems tvirtas rankų darbo tradicijas, o pagrindiniu ir nekintamu tikslu lieka noras išlikti teisinga sau pačiai. Šiek tiek šių estiškų vaistų turėtų numalšinti galvos skausmą. Jei reikia padidinti dozę – www.ragnekikas.com.

estiška mada

Apdaras privalo padėti JAUSTIS puikiai, tačiau negali nustelbti, užgožti paties žmogaus kūno.

Ragne Kikas kuriamų drabužių pagrindinis siekis – moters asmenybę.

‘Submerged’ 2011

pabrėžti juos dėvinčios

9

GIRL OF MY DREAMS

Batai Blink

Fotografė Johanna Eenma Stilistė Marianna Aasma MUA: Ellen Walge Modelis Ave Rohtla

Suknelė Aldo Järvsoo Embassy Of Fashion

Suknelė Aldo Järvsoo Embassy Of Fashion

Batai FLY London


interviu

Kristina Sabaliauskaitė: „Rafinuotas skonis ugdomas per atmetimą“ Tekstas Katios Merežnikovos Kas yra bendro tarp mados, menotyros ir tikros literatūros – sričių, kuriose dirbate bei kuriate?

Na, gal tik tiek bendra, kad mada (taikomosios dailės šaka), meno istorija ir literatūra – visos priklauso vadinamajai meno šakų hierarchijai. Ir tai, jog mano gyvenimas taip susiklostė, kad visose teko padirbėti.

Meno istorija neabejotinai padėjo profesionaliau ir giliau dirbti mados ir kultūros žurnalistikoje, literatūriniai gebėjimai labai padėdavo rašyti įtaigesnius menotyrinius tekstus, na o dailės studijos ir stiprus vizualinis mąstymas neabejotinai gelbėja rašant grožinės literatūros tekstą ir suteikiant jam vaizdingumo.

Kitaip tariant – interdiscipliniškumas, įvairių sričių žinios visuomet praturtina ir padeda į dalykus žvelgti įdomesniu kampu, įvairesnėmis perspektyvomis.

Kas yra gražu pagal Kristiną Sabaliauskaitę?

Gausybė dalykų! Visada stengiuosi žvelgti plačiai atmerktomis akimis ir net kasdienybėje įžvelgti grožį, nepriimti jo kaip savaime suprantamo dalyko. Iš vaikystės pamenu uždarus, nykius, pilkus, suniveliuotus sovietinius laikus, kai estetikai buvo neskiriama jokio dėmesio, tad džiugina ir tai, kad galiu keliauti ir matyti gražiausius pasaulio kampelius, ir tai, kaip į gerąją pusę pasikeitė Vilnius ir Lietuva, lyginant su anais laikais. Bet vis dėlto turbūt gražiausi dalykai pasaulyje man yra talentas, tobulumo siekimas, aistra, kurią žmonės jaučia savo darbui, – tokiu atveju jie iš amatininkų tampa menininkais, nesvarbu, kas jie būtų – muzikantai, virėjai, statybininkai, gydytojai ar tapytojai. Labai gražu, kai kuriantys žmonės dega tuo, ką daro, kai yra patys savimi ir tą išreiškia kūrybiškai.

Ar estetinis suvokimas, kas gražu, o kas ne, yra sąmoningas?

Ir taip, ir ne, nes estetinis suvokimas gali būti kelių lygių. Pateiksiu paprastą pavyzdį: įsivaizduokime kokį nors architektūros kūrinį, tarkime – senovinę bažnyčią, kuri viduje yra išpuošta paveikslais, sakralinės juvelyrikos dirbiniais ir kitais meno kūriniais. Į ją įžengia visiškai beraštis žmogus, religines tiesas žinantis tik iš kunigo pamokslo. Tačiau visa erdvė, jos estetika jį neabejotinai veikia – architektas yra pasistengęs, kad aukšti skliautai optiškai, psichologiškai sukurtų stulbinantį, kosminio iškilmingumo įspūdį, tapytojų paveikslai įtaigiai pasakoja šventųjų istorijas, žėri liturginių indų auksas. Kad ir koks neišprusęs būtų žmogus, jis vis tiek nesąmoningai jausis pakylėtas, sujaudintas ir pasakys, jog „tai yra gražu“. Labiau išprusęs maldininkas atkreips dėmesį į meistrystę, stilių, įvertins estetinius niuansus. Na o, tarkime, visą šį grožį užsakęs vyskupas, suvokiantis, kaip visa ši aplinka tarnauja bažnyčios ir religijos koncepcijai, kas yra padaryta naujo, kaip tai dera su tradicija ar ideologija, vertins tai ne tik estetiniu, bet ir pačiu intelektualiausiu lygmeniu. Štai turime vieną kūrinį ir tris jo estetinius poveikius – nuo nesąmoningo optinio iki intelektualiausiojo. Manau, kad geri kūriniai turi būti daugiasluoksniai, o mes turime siekti to paties giliausiojo, išmaniausiojo suvokimo. Nes juk nieko gero,

Šviesūs, plataus akiračio žmonės paprastai visuomet ir atrodo skoningai – saikingai, harmoningai su tuo, kas jie yra.

14

Nuotraukos Liudo Masio

kai yra tik pernelyg įmantri koncepcija, kuri neveikia estetiškai, ir lygiai taip pat nieko gero, kai tėra koks nors pigus vaizdinis dirgiklis, pritaikytas tik neišprusėliams...

Iš žodyno: Rafinuotas – įmantrus, rinktinis, išlavintas skonis. Rafinuotos manieros. Rafinuotumas.

Kas madoje yra rafinuota, o kas – nelabai?

Mada, kad ir kūrybinė, tačiau yra, visų pirma, pramonė, industrija, kurios tikslas yra gaminti ir parduoti drabužius: nuo couture iki pigiausio masinio gamintojo, subanalinančio ir atkartojančio kelių sezonų

Bet vis dėlto turbūt gražiausi dalykai pasaulyje man yra talentas, tobulumo siekimas, aistra, kurią žmonės jaučia savo darbui, – tokiu atveju jie iš amatininkų tampa menininkais, nesvarbu, kas jie būtų – muzikantai, virėjai, statybininkai, gydytojai ar tapytojai. senumo podiumo tendencijas, su kuriomis jau apsiprato masinis vartotojas. Vis dėlto ir tarp kūrėjų, ir tarp vartotojų pasitaiko be galo daug rafinuotų žmonių – intelektualių, žaidžiančių kultūrinėmis užuominomis, plataus akiračio, nepaprastai imlių ir įkvepiančių kitus. Tada iš dizainerio-amatininko tampama dizaineriu-menininku, o iš šiaip puošeivos – stiliaus ikona. Jų nėra daug, bet, tarkime Alexanderis McQueenas dėl savo gilių, nepaprastai estetiškų vizijų neabejotinai buvo rafinuotas menininkas, kurio drabužiai šiandien tapę kolekcionavimo objektais. Mados specialistų vertinama Miuccia Prada kuria kolekcijas, kurios yra labai glaudžiai susijusios su šiuolaikiniu

menu ir architektūra, tad ji laikoma rafinuota konceptualiste ir vizioniere, nors jos sukurti daiktai, kita vertus, labai greitai morališkai sensta, nes yra pririšti prie laikmečio aktualijų. Tačiau yra ir daugybė komerciškai labai sėkmingų, vartotojų pamėgtų dizainerių, kurie yra visiškai nerafinuoti, bet dėl to sau nesuka galvos – mados pasaulyje užtenka vietos visiems...

Koks jis yra tas „rafinuotas skonis“? Kaip jis ugdomas? Žodis „rafinuotas“ reiškia „atskirtas nuo drumzlių, priemaišų, išgrynintas“. Tad rafinuotas skonis ugdomas, visų pirma, per atmetimą. Atmetant drumzles – atsisakant prastų, vulgarių, pigių, neskoningų dalykų. Less is more – kaip sakydavo Coco Chanel.

Kad šiuos dalykus atskirtum – kelias paprastas: išsilavinimas, kultūra, pažinimas. Šviesūs, plataus akiračio žmonės paprastai visuomet ir atrodo skoningai – saikingai, harmoningai su tuo, kas jie yra. Jie žino, kas jiems dera; jei ir žaidžia kokiomis kontroversiškomis detalėmis, tai visiškai neatsitiktinai, savo estetiniu pasirinkimu siųsdami tam tikrą žinią. Viskas paprasta.

Pasak psichoanalizės tėvų, kūryba yra neramios, „sudvasintos“ sielos atskleista bei realizuota dalis.

Kokia kūrybos sąvoka Jums yra artimesnė: „bohemiška beprotybė ieškant įkvėpimo“ ar „ramus racionalaus tobulo grožio siekimas“?

Kalbate taip, lyg psichoanalizė būtų religija, o psichoanalitikai – bažnyčios tėvai... (Juokiasi.) Tai tik viena iš teorijų, egzistuoja ir kitos, pavyzdžiui, hermeneutinė H. G. Gadamerio, traktuojanti meną ir kūrybą kaip tam tikrą žaidimą... Teorija, kad kūryba yra būtinai „bohemiška beprotybė ieškant įkvėpimo“, o menininkas turi būti iškankintas, besiblaškantis genijus, pageidautina, dar ir alkanas, mirštantis skurde ir pripažįstamas tik po mirties, atsirado kartu su XIX a. romantikais ir, manau, šiandien jau yra gerokai atgyvenusi. Manau, kūryboje turi jungtis ir racionalūs, subrandinti dalykai ir polėkis bei spontaniškumas. Ką tik baigiau naują, trečiąją savo knygą „Danielius Dalba & kitos istorijos“ – ji visiškai kitokia nei abi „Silva rerum“; joje daugiau spontaniškumo, eskiziškumo, provokacijos, žaismo, bet tuo pat metu ji pareikalavo ne mažiau sąmoningų ir apgalvotų kūrybinių sprendimų.

Koks kūrybos tipas (jeigu taip galima pareikšti) dažniau pasitaiko mados srityje?

Mada, kaip minėjau, yra visų pirma amatas ir pramonė, tad jos kriterijai yra labai racionalūs: dra-

interviu

bužis turi gerai gulėti, puošti, būti funkcionalus ir sulaukti pirkėjų. Per tuos metus, kai rašau apie madą, supratau vieną dalyką: netikiu švarkais su trimis rankovėmis ir batais, su kuriais neįmanoma paeiti, kad ir kokie „konceptualūs“ jie bebūtų. Taip, koks nors J. Galliano ar tas pats A. McQueenas ant podiumo paleisdavo ir ką nors konceptualaus arba crazy tačiau šie modeliai iš esmės būdavo kaip scenografija kolekcijos idėjai, jos temai, nuotaikai pabrėžti, tačiau, dekonstravus visą kolekciją

Grožis pasaulio neišgelbės, bet jo nuosmukį gali padaryti visai malonų. (iš K.Sabaliauskaitės tinklaraščio „Rafinerija“)

ir atmetus pristatymo „teatrą“, kai ji atsidurdavo parduotuvėse, vis dėl to paaiškėdavo, jog ji sudaryta iš puikiai pasiūtų, dėvimų, meistriškų drabužių ir aksesuarų. Manau, nuo to ir reikia pradėti kiekvienam dizaineriui: racionaliai perprasti amato paslaptis ir labai aiškiai įsivaizduoti, kas yra jo klientas.

Pastaraisiais metais iškilę nauji mados vardai tą labai pragmatiškai ir daro, be to, pasitelkia ir naujausias technologijas, pavyzdžiui, audinių marginimui. Taigi, sėkmė be racionalumo ir meistrystės – neįmanoma.

15

užrašai

Fotografė Marla Singer Stilius Diane Drubay Makiažas Ayaka Sonoda Make-up Artist Plaukai Norihide Takabayashi Modelis Pandora

užrašai

16

karaliavo dirbtinumo kultas, jo simboliai – sintetiniai drabužiai, pusfabrikačiai, vienkartiniai indai ir cheminis valymas. Sintetinių medžiagų privalumai ir tinkamumas masinei madai nekėlė abejonių – juk tai patogu ir praktiška (nesiglamžo, nekyla valymo problemų, pigu). Šių naujų pluoštų bei medžiagų pavadinimai skambėjo kosmiškai, suprasti juos galėjo tik chemikai, įsiminti – išrinktieji: poliesteris, poliamidas, polipropilenas, elastanas, akrilinas...

Sintetinių audinių gausybė bei gamybos automatizacija leido realizuoti sudėtingiausius dizainerių sumanymus dideliais „tiražais“. Sintetika tapo tendencija – net oda buvo dažoma spalvomis, imituojančiomis sintetines medžiagas. Atrodo, tekstilės specialistai buvo nusiteikę sunaikinti tradicinius audinius.

Trys Žinant faktą, kad green is the new black, o net ir Vilniuje Savanorių prospekte galima sutikti garbaus amžiaus moterį su medžiagine rankine su užrašu „Recycle or die!“, ekologijos bei sveiko gyvenimo būdo aspekto, nagrinėjant sintetikos ir laisvės temas, išvengti nepavyks.

Nepaisant viso savo tariamo paviršutiniškumo, tendecija rūpintis gamta arba atrodyti taip, lyg rūpintumeisi, jau ilgą laiką išlieka stipri nepastoviame mados pasaulyje. Daugelis šiuolaikinių dizainerių naudoja išskirtinai natūralias medžiagas, priešingai nei jų kolegos iš septintojo dešimtmečio.

Cheminė pramonė – sintetinių pluoštų gamintojai – yra priversti konkuruoti su šilkverpiais, avytėmis ir linu. Situaciją apsunkina ir perdėtas entuziazmas visko, kas ekologiška bei natūralu, atžvilgiu. Sintetikos gamintojams yra dėl ko jaudintis: audiniai, kadaise padarę perversmą, toli gražu nėra tobuli. Šiuo metu bandoma atrasti naujesnių, žalesnių sintetinių audinių alternatyvų. Ar pavyks žalumai įsitvirtinti rinkoje ir padaryti naująjį tekstilės perversmą? Laikas parodys, kas amžina, o kas nelabai.

užrašai

Sapnų ir slaptų troškimų gaudyklė mada Tekstas Katios Merežnikovos

Ralphas Laurenas kažkada buvo pasakęs, kad jis nekuria drabužių, jis kuria svajones. Kaip žinia, anglų kalboje žodis „dream“ turi dvi reikšmes: „svajonė“ ir „sapnas“. Viename sapnininke yra paaiškinama, ką reiškia sapnuoti madą. Jei sapne jūs domitės mada, reiškia, realybėje artimiausiu metu teks nukentėti dėl eksperimentų su išvaizda. O jei sapnuojate ir savo fantazijų pasaulyje nusispjaunate į mados tendencijas, tikrame gyvenime teks susidurti su problemomis dėl savo konservatyvumo. Tiesa ar nelabai? Pabandykite susapnuoti.

O būna ir paprastesnių situacijų, į kurias gali patekti bet kas: je. Tai buvo žmonės, turintys gerą išsilavinimą, mėgstantys atsikeli ryte, dėl rudeniško miego, šilumos ir lovos trūkumo madą ir meną. Dažnai šios veiklos specialistės buvo aukštuoužmerktomis akimis keliauji kavos ar arbatos puodelio link. menės damos, kurios dėl savo ryšių ir finansų galėjo sau leisti „Zombiškai“ miegodamas apsirengi bet ką, kas papuola po daug keliauti, rinkti informaciją apie tendencijas kitose šalyranka atsidarius spintą. Aišku, dažniausiai žmonės išmoksta se, asortimentus užsienio parduotuvėse ir pan. Iš pradžių jų kontroliuoti savo miegą tokiose situacijose, ir rytiniai pasiruorekomendacijos buvo susijusios tik su spalviniais sprendimais, šimai vyksta pusiau sąmoningai. Tokiam pusiau kontroliuojatačiau vėliau prognozės pasidarė dar informatyvesnės. Šiuo mam miegui beveik galima priklijuoti etiketę „lucid dreaming“. metu tendencijų sąrašus sudarinėjančios kompanijos veikia Taip psichiatrijos specialistai vadina sapnavimo stadiją, kai labai panašiu principu. Prognozavimo procesą sudaro trys žmogus suvokia, kad sapnuoja. Praktikuodamas „lucid dreetapai. Pirmas – informacijos atranka ir analizė, todėl tokiose aming“ (beje, pats terminas yra išverčiamas į lietuvių kalbą kompanijose dirba daugybė žmonių skirtingose šalyse, kurie kaip „sąmoningas sapnas“) sapnuotojas gali aktytiria ir analizuoja socialinius pokyčius, mokslo pasiekimus, subviai dalyvauti sapno įvykiuose ir manipuliuoti siužetu. kultūras, bendrauja su menininkais bei kultūrologais. Tai gali Panašiai atsitinka ir mieguistais rubūti skirtingų profesijų žmonės, o jų dens rytais prie spintos, kai protas išskiriamos tendencijos galioja ne tik vis dar miega, tačiau vienaip ar kimadai, bet ir industriniam dizainui, taip mes nusprendžiame, kaip turiinterjerui, architektūrai. Žmogaus, Kadangi mada glaudžiai me atrodyti. vadinamo tendencijų medžiotoju Turbūt jums kilo klausimas: (angl. trend hunter), tikslas – pagauti susijusi su vartojimu kuo čia dėta mada, žemiškiausias kažko naujo pradžią, kas turi pakaniš visų pasaulio verslų? Žemiškumas kamai potencialo paveikti ateinančių ir neesminių antraeilių neatsiejamas nuo instinktų, o instinksezonų madą. poreikių patenkinimu, tai, kaip ir sapnai ir nesąmoningi trošYra žmonių, kurie žino ir tai, kimai, yra tai, ką mes sunkiai galime kad drabužių, net tokių garderobo galima įsivaizduoti, kaip reguliuoti. Kadangi mada glaudžiai detalių kaip pėdkelnės, bene popususijusi su vartojimu ir neesminių liariausia spalva yra juoda. Šiaip šioje srityje dirbantiems antraeilių poreikių patenkinimu, gatai žino ir mato visi. Ypač niūriam lima įsivaizduoti, kaip šioje srityje rudeniui pasirodžius Lietuvoje. Kaip praverstų galimybė skaityti dirbantiems praverstų galimybė mano kai kurie mokslininkai, juoda skaityti mintis, interpretuoti sapnus spalva Vakarų civilizacijoje dažnai mintis, interpretuoti sapnus bei ženklus, atspindinčius mūsų yra susijusi su seksualiniu potraukiu slapčiausius ir kartais gėdingus egzotikai, o juoda odos spalva iki bei ženklus, atspindinčius troškimus. Aišku, visa informacišiol yra egzotizuojama Europoje. Jei mūsų slapčiausius ir kartais ja, pateikiama mados verslo, kalbandysime paaiškinti mados prigimtį ba apie tai, kad rimti žingsniai remiantis vien psichoanalizės teorijogėdingus troškimus. ta kryptimi jau padaryti. Juk net mis ir psichologijos dėsniais, sužinonesidomėdami mados tendensime nemažai įdomių dalykų. cijomis, žmonės jas atitinka neBet kurios tautos mados istorija jučiomis. Dar įdomesnis faktas yra tas, kad jei būtuatspindi erotinę istoriją. Savo knygoje „Drabužių psichologija“ mėte mados auka ir nueitumėte į parduotuvę tam, kad Johnas Flugelis išsamiai aprašo, kad istorijoje buvo periodų, pabandytumėte nusipirkti, tarkime, madingą suknelę renginiui, kai drabužiai buvo skirti tam, kad pabrėžtų kūno grožį, ir buvo kuris vyks po metų, tai būtų gana sudėtinga užduotis. Juk metai laikotarpių, kad kūnas buvo kabykla įspūdingiems drabužiams – tai dvylika mėnesių / virš trijų šimtų dienų / tikrai nemažai demonstruoti. Skirtingos epochos diktavo ir skirtingas kūno davalandų, skoniai ir mados per tą laiką pasikeistų, ir jūs tikrai lis, kurias drabužiai turėtų akcentuoti. Pavyzdžiui, viduramžių negalite žinoti, kas tuo metu bus ant bangos. Bet yra žmonių, pabaigoje bei Renesanso epochos pradžioje didelis dėmesys kurie žino. Ir tai nebūtinai yra dizaineriai. Nes, jei tai būtų buvo skiriamas pilvo apačiai, kurią buvo stengiamasi padaryti dizaineriai, iš kur tada panašūs daugybės įvairių dizainerių sematomesnę, nes tuo metu nėštumas buvo garbinamas ir idealizono pasiūlymai? Kolektyvinė pasąmonė? Ogi ne. Tendencijų zuojamas. XVIII amžiuje šis akcentas dingo tam, kad atsirastų sąrašai gimsta tendencijas, kitaip tariant trendus, išskiriančiodėmesys krūtinei ir klubams. Visos šios tendencijos, kaip jau se kompanijose. Jos tyrinėja daugybę faktorių, turinčių įtakos buvo minėta, priklauso nuo daugelio įvairių socialinių ir kultūmadai: visuomenės ir kultūros įvykius, naujų technologijų vystyrinių veiksnių. mąsi, inovacijas ir idėjas. Mados prognozių poreikis atsirado Pastarieji priklauso nuo žmonių pasaulio, kuris ne visada pokario laikais, kai tekstilės bei drabužių gamintojai susidūrė būna sąmoningas, ne visada skiria realybę ir fantaziją. Mes su asortimento sudarymo problemomis, ir buvo akivaizdu, kad mėgstame išsigalvoti ir pateikti viską gražiau, negu yra, gravartotojų poreikiai kardinaliai keičiasi. žintis patys, tikėti, kad sapnuose viskas tobula, ir bandyti tai Pirmieji trendų ir tendencijų profesionalūs medžiotoatkartoti kasdieniame gyvenime. Negalima neigti, kad mada, jai atsirado Paryžiuje XX amžiaus antros pusės pradžiokaip psichologinis ir estetinis įrankis, tam puikiai padeda.

17

Paltas – dizainerės Ugnės Martinaitytės Fotografas Linas Justice Asistentas Karolis Kaminskas Modelis Justina Čėsnaitė (Baltic Models Management) Stilius Linos Be Šukuosena Sandros Keraitės Drabužiai: dizainerės Ugnės Martinaitytės, „Zara“, „Mango“, stylists own

Liemenėlė – stylists own – Linos Be Kelnės – dizainerės Ugnės Martinaitytės Kaklo papuošalas – „Zara“

Švarkelis ir kelnės – dizainerės Ugnės Martinaitytės Apyrankės – „Mango“

Triko – stylists own – Linos Be

Suknelė – dizainerės Ugnės Martinaitytės

Plaukų papuošalas – „Zara“

mini interviu

13

mini interviu

Lukaszas Wierzbowskis: Aš esu per daug kuklus, kad fotografuočiau nepažįstamus žmones Tekstas Katios Merežnikovos Kaip norėtum būti pristatytas?

Aš esu dvidešimt devynerių metų savamokslis fotografas, gyvenantis ir dirbantis Vroclave.

Kaip tu atradai fotografiją?

Su fotografija mane supažindino tėvas, kai man buvo dvylika: parodė, kaip elgtis su senu fotoaparatu. Susidomėjimas fotografija tada praėjo greitai ir aš pakeičiau savo hobį. Vidurinėje mokykloje kūriau labai daug trumpametražių filmukų su VHS kamera. O į fotografiją grįžau, praėjus porai metų po to, kai persikėliau studijuoti psichologijos į Vroclavą. Ir tada netikėtai suvokiau, kad hobis tapo gyvybiškai svarbia gyvenimo dalimi.

Kaip galėtum apibūdinti savo darbų žanrą ir stilistiką?

Aš stengiuosi neriboti saves ir neklijuoti etikečių, tačiau savo darbus vadinu portretine fotografija su cinkeliu.

Koks fotografijos žanras tau asmeniškai atrodo sudėtingiausias?

Dokumentinė fotografija. Aš manau, jog esu per daug kuklus, kad fotografuočiau žmones, kurių visai nepažįstu. Jausčiausi ne savo vietoje, jei bandyčiau įsibrauti į žmogaus gyvenimą, jam nežinant apie mano tikslus.

Kokie yra tavo santykiai su mada ir mados fotografija?

Labai geri. Aš manau, kad mada yra labai įkvepiantis dalykas ir pasireiškiantis skirtingų žanrų fotografijoje. Man asmeniškai svarbiausia yra modelis ir aplinka.

Nuotraukų autorius Lukaszas Wierzbowskis

Aš stengiuosi neriboti saves ir neklijuoti etikečių, tačiau savo darbus vadinu portretine fotografija su cinkeliu.

Papasakok apie savo geriausią fotografavimo patirtį.

Labai patiko ir įsiminė praėjusių metų fotokelionė į Taivaną, į kurią mane fotografuoti naujausiam albumui pakvietė atlikėja Waa Wei. Tai buvo nuostabi savaitė.

Savo darbuose tu dažnai slepi modelių veidus. Kodėl?

Mano darbai atspindi modelių ir aplinkos santykį. Žmonių veidai yra tai, į ką mes dažniausiai atkreipiame dėmesį pirmiausia žiūrėdami nuotraukas. Slėpdamas jį aš tiesiog noriu parodyti visą scenos vaizdą, paversti modelį ir aplinką lygiaverčiais elementais.

Kaip tu ieškai lokacijų ir modelių savo fotosesijoms?

Man patinka atrasti vietas. Bet kokios vietos aktyvus išnaudojimas fotografuojant – malonumas. Kartais pats ieškau ir randu lokacijas, o kartais jas pasiūlo mano draugai.

Kas padarė didžiausią įtaką tavo kūrybai?

Kasdienis gyvenimas, žmonės, su kuriais bendrauju, vietos, kurias aplankau. Gyvenimiška patirtis yra mano nuolatinis įkvėpimo šaltinis.

Kaip mes galime suprasti, ar žmogus, dirbantis kūrybinių industrijų srityje (pavyzdžiui, fotografas), yra profesiškai sėkmingas arba ne?

Jei esi visiškai atsidavęs darbui, kurį myli, ir tiki, kad esi teisingoje vietoje teisingu laiku, profesinė sėkmė yra tik laiko klausimas.

23

faktai

Apie populiariąją kultūrą užsibuvusiems Londone Populiarioji kultūra kaip reiškinys ne vieną kartą buvo analizuota, diskutuota apie jos poveikį ir priemones, kuriomis ji nevaldomai sklinda, tačiau kas gali pasakyti, kada įvyks paskutinė diskusija, kurioje bus prieita prie lemiamų išvadų, nusakančių aplinkos, kurioje gyvename, esmę? To niekas nežino ir toliau dalyvaujama nesibaigiančiuose debatuose.

The Freud Museum muziejuje, Londone, šių metų lapkričio 5–gruodžio 3 dienomis organizuojami vakariniai penkių dalių kursai Psychoanalysis, Popular Culture and the Media, kurių metu bus aptariamos tokios populiariosios kultūros ir žiniasklaidos temos kaip muzika ir motinystė filmuose ar televizija ir psichoanalizė.

Pagrindinis kursų tikslas – diskusijų metu bus siekiama išsiaiškinti, kiek emocinių pastangų įdedama stengiantis susitapatinti su populiariąja kultūra ir kaip tos pastangos pasireiškia asmeniniu, socialiniu ir kultūriniu lygiais.

Kiekvienas darbas yra unikalus vienetas, vargiai pritaikomas masinei gamybai ir reikalaujantis išskirtinės priežiūros. Nors visi kostiumai yra absoliučiai skirtingi, juos vienija bendri kūrybos motyvai – asimetriškumas, destrukcija, dramatizmas bei makabriškumas.

Pamatyti daugiau kostiumų dizainerės Katarzynos Konieczkos darbų ir pasitikrinti, kokį poveikį jie sukelia, galima čia: http://www.kkonieczka.iportfolio.pl.

Zombie boy Tatuiruočių tema visados vertinama dviprasmiškai: kūno bjaurojimas ir žalojimas, išliekantis visą gyvenimą, arba atskira meno sritis. Jeigu Lietuvoje būtų atlikta apklausa pasirinkus vyresnio amžiaus asmenų segmentą, greičiausiai, jų nuomone, tatuiruotės pasidarymas prilygtų gyvenimo susigadinimui. O jeigu tatuiruotės tampa gyvenimu?

Kvebeke, Kanadoje, gimęs ir užaugęs Rickas Genestas, taip pat gerai žinomas kaip Zombie Boy, šiuo metu tituluojamas daugiausiai tatuiruočių pasaulyje turinčiu žmogumi. 85 proc. jo kūno odos, įskaitant ir kaukolę, padengti rašalu. Išskirtinės, netgi šokiruojančios išvaizdos Rickas Genestas traukia akį ne tik praeiviams gatvėse, bet ir pramogų pasaulio bei mados industrijos atstovams.

Darbas su atlikėja Lady Gaga vaizdo klipe Born This Way, bendradarbiavimas su prekių ženklais Thierry Mugler, L‘Oreal, filmavimasis kino juostose – tai tik keletas Ricko darbelių, nuveiktų per metus.

Nuotrauka Matt Barnes

Nuotraukos aloha from deer

Kiekvienos naujos, originalios drabužių, batų ar aksesuarų parduotuvės atidarymas iš džiaugsmo krykštauti ir trypti kojytėmis verčia ne vieną stileivą, trokštančią dar niekur nematytą daiktą užsitempti ant savęs pirmiau nei kiti grožio mylėtojai. Šį kartą kojytėmis trypia kaimynai lenkai: visai neseniai įkurtas prekių ženklas ALOHA FROM DEER, prekiaujantis marškinėliais, džemperiais ir tamprėmis, išsiskiriančiais netradiciniais printais. Įprastus, ant drabužių spaudžiamus, šmaikščius (ar nelabai) užrašus, paveikslėlius keičia vientisas atspaudas. Susidaro įspūdis, kad drabužis tiesiog iškirptas iš paveikslo ar fotografijos. Atspaudai, įkvėpti P.P.Rubenso ar Raphaelio paveikslų, žvaigždžių galaktikos, atominės bombos sprogimo ar jūros bangų fotografijų, paprasčiausius kasdienius drabužius paverčia unikaliais.

Besąlygišką ALOHA FROM DEER originalumą ir pripažinimą įrodo kiekvienai stileivai širdį daužantis užrašas Out of Stock! po didžiąja asortimento dalimi ir nekantriai verčia laukti naujos kolekcijos.

Nuotrauka Freaud Museum London

P.P.Rubenso įkvėpti elniai

Danse macabre Lenkijoje Kiekvienam šimtmečiui – savi maištininkai. Nesvarbu, kokia sritis tai bebūtų, jie, vos pajutę, kad visuomenė tampa nuobodi, nuspėjama, nusistovi tradicijos, pradedančios riboti ir varžyti, pradeda veikti. Jų veiksmai vertinami prieštaringai, kyla diskusijų, pasipiktinimo ir susižavėjimo bangų, kurios įsišėlusios nuplauna nuobodybę, palaužia iki tol egzistavusį pasaulio suvokimą. Skandalas ir provokacija – ištikimi avangardo palydovai.

Šiuo metu Zombie Boy yra tapęs prekių ženklu, galinčiu pašiurpinti ir sugluminti arba įkvėpti drąsos būti savimi. www.rickgenest.com

Ką apie madą pasakytų S.Freudas? Įvairialypis mados poveikis yra neabejotinas. Mėgstančių mąstyti žmonių pasirenkama vis kita prizmė, kad būtų galima stebėti, kaip lūžta ir į spektrą skyla mados spindulys. Prizmių formų įvairovė – begalinė: ekonomika, geografija, istorija, ideologijos ir dar n plius vienas variantas. Vienas įdomesnių ir sudėtingesnių požiūrių – mada ir psichoanalizė. Šią prizmę pritaikyti nusprendė britų rašytoja ir kultūros kritikė Alison Bancroft savo knygoje Fashion and Psychoanalysis: Styling the Self. Pakartotinai išskirdama ir išanalizuodama ryškiausius dvidešimtojo amžiaus mados istorijos blyksnius, autorė diskutuoja apie mados fotografiją, haute couture, ekscentriškąjį mados atspalvį remdamasi psichoanalizės teorijomis.

Anot autorės, subjektyvumo problemos reiškiasi ir viešai, būtent per madą, o ne tik pasąmonės gilumoje. Į klausimus kas gali būti pasakyta? ir kas gali būti tik išgyvenama? bei iš jų išsivysčiusius mada kasdien ieško atsakymų.

24

Katarzyna Widmanska

Arts of Fashion Competition 2013 atgauna dvasines jėgas

Mados industrijoje besidarbuojančios lenkų kostiumo dizainerės Katarzynos Konieczkos darbai įkūnija pagrindinį avangardo tikslą – šokiruoti. Jos kūriniai, skirti tik pasirodymams scenoje ar ant podiumo, įgyvendina autorės norą sukelti poveikį žiūrovui ir pažadinti įvairialypius jausmus, kurie neretai pabunda iš tamsiosios pusės. Rankų darbo kostiumai gaminami eksperimentuojant su įvairiais audiniais, dažais, metalo ar plastiko detalėmis.

Esi studentas, mokaisi kostiumo dizainą, turi originalių idėjų ir netrūksta noro bei jėgų joms įgyvendinti?

Lietuvoje tau per ankšta? Tuomet šis konkursas tau.

The Arts of Fashion Foundation – ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra nuolatinė parama kūrybiškumui ir dizainui madoje ir visoms su ja susijusioms sritims. Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas fondas kasmet organizuoja konkursą skatinti ir įvertinti inovatyvumui, atrasti augantiems talentams ir stiprinti tarptautiniam bendradarbiavimui. Šių metų konkurso Arts of Fashion Competition 2013 tema – Resilience (sugebėjimas greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas). Laukiami 2012–2013 mokslo metais kostiumo dizaino besimokantys studentai; profesionalai dalyvauti negali.

Registruotis galima užpildžius elektroninę formą jau nuo liepos 15 dienos. Elektroninė forma, visi dokumentų ir konkursinės medžiagos pristatymo terminai bei kita svarbi informacija – http://www.arts-of-fashion.org.

Tekstas Rūtos Švedkauskaitės