INFASHION.LT

2013 SAUSIS/ VASARIS

nemokamas dvimėnesinis mados žurnalas

13 minučių su Aisčiu Mickevičiumi

Bravo, „March design studio“!

GOdos stalčiai: įkvėpta Timo Burtono ir meno istorijos dėstytojos

DĖKOJAME

PARTNERIAMS PARTNERIAI

ORGANIZATORIUS

BILIETUS PLATINA

TURINYS 2 Mados kasdienybė ir ypatingosios progos 4

Su Agne Končiūte apie Karlą Lagerfeldą ir mados esmę 10 13 minučių su Aisčiu Mickevičium 12 Tamsioji Juozo Statkevičiaus pavasario/vasaros vizijai 14 Bravo, „March Design studio“!

15 Būtinų daiktų sąrašas 20 Faktai 21 Lapė madistė ruošiasi dienai 22 Godos stalčiai: įkvėpta Timo Burtono ir meno istorijos dėstytojos 24 Alina Negoita: norėčiau išgyventi mados industrijoje ir nesileisti į kompromisus

tekstai: Gabrielės Vaitkutės gabriele@infashion.lt Katios Merežnikovos katia@infashion.lt Brigitos Adomaitytės Dianos Abramavičiūtės Justės Urbonavičiūtės Luko Adomavičiaus Rūtos Švedkauskaitės dizainerė Elena Švobaitė kalbos redaktorė Dalia Daškevičiūtė fotografai: Aleksandra Kingo Diana Abramavičiūtė Gailė Martinėnaitė Jacekas Narkielunas iliustratorė Eglė Každailytė projekto vadovas Vytautas Gurevičius leidėjas VŠĮ „Aplink tave“ Konstitucijos pr. 23B –12 LT-08105, Vilnius reklama gabriele@infashion.lt +370 609 97 303 viršelis Nuotrauka Jaceko Narkieluno www.narkielun.com žurnalo tinklalapis www.infashion.lt Bendras „Infashion.lt“ tiražas – 10 000 egz., platinamas nemokamai ir kartu su „Centro“ žurnalu ISSN 1392-6063

Tekstas Gabrielės Vaitkutės

5

eskizai Agnės Alaburdaitės, „Chames“, Evos Baliul, Malikos Narizovos, Natalios Kobernik „Injekcijos“ archyvas

Mados kuravimas, arba Kai muziejuose gimsta įkvėpimas

Lietuviškos mados padangėje ritualų daug: pozavimas prie sienos prieš renginį ir bandymas patekti į žiniasklaidos akiratį, kalbėjimas apie tai, jog Juozas Statkevičius amžinai kopijuoja, verkšlenimas, kad mados industrijos Lietuvoje nėra, ir t. t. Šiek tiek nusibodo, ką?

Tačiau žmonėms sunku atsisakyti įprastų veiksmų, o ir praėjusį sezoną renginių derlius buvo gausus ir progų pasireikšti / išsireikšti – pakankamai.

Mes labiau mėgstame spontaniškus dalykus, tačiau vis dėlto

yra vienas ritualas – renginys, kurio visada labai laukiame. „Injekcija“. Taip, Ji yra proga patekti ant „Mados infekcijos“ podiumo. Taip, dizaineriai turi didelį šansą parodyti ir išgarsinti savo kūrybą. Ir, taip, net ir ten patekę jauni dizaineriai nebūtinai išnaudoja galimybes po to. Tačiau Ji visada atneša, nesvarbu, tai finalistai ar ne, bent keletą stiprių, ryškių, vertų įsimylėjimo kūrėjų.

Ir mums tai – šviežias kraujas, kurį pasimėgaudami geriame.

Šviežias kraujas

Tekstas Katios Merežnikovos

Vidutiniškai žmonės gyvena 67 metus. Tai nei daug, nei mažai. Per tą laiką mes papuošiame nemažai eglučių, išmarginame solidų skaičių velykinių kiaušinių, pamatome / patiriame savo kailiu ne vienerias vestuves ir krikštynas ir nusiperkame dar daugiau drabužių ar papuošalų, skirtų ypatingai dienai. Visi mūsų gyvenimo aspektai susideda iš tam tikrų tradicinių besikartojančių procedūrų. Jei už lango žiema ir sninga (nors tai ir nebūtinas faktorius), atėjo laikas galvoti apie dovanas. Jei tai paprasčiausias rytas, reikia gerti kavą / arbatą ir skaityti mados tinklaraščius (nors tai ir nebūtina). Ir taip visada: kasdien, kasmet – neverending story.

Yra žmoniu, kuriuų ž mados vejai neprapucia,

“

jie susigalvoja patys savo ritualus ir tampa mados ikonomis.“ Pasak ponios Grès – svarbios personos mados istorijoje – , moteris gali būti elegantiška tik tuo atveju, jei sugeba apsirengti tinkamai progai. Čia jau norime mes to ar ne, tenka grįžti prie ritualinės / proginės drabužių paskirties. Ritualas gali būti iš esmės bet koks, tačiau prie jo aplinkybių dažnai būna pririštas vienas ar kitas stereotipas, kuriuos mes, be abejo, galime laužyti, bet iš kurių ir susideda mada.

2

2013 SAUSIS / VASARIS

Drabužiai Edytos Jermacz

Šukuosena Kuba Maks

Makiažas Joannos Wojniłko

Modelis Karolina Mękal „Eastern models“

Mados kasdienybė ir ypatingosios progos

Nuotraukos Jaceko Narkieluno www.narkielun.com

užrašai

užrašai

tikimasi, kad jos domisi mada, stengiasi atrodyti gražios visur ir visada.“

Keisti bei kraupūs mados ritualai Ritualas ar net aprangos kodas visada yra gera idėja bet kokiai subkultūrai, įmonei ar organizacijai. Norėtųsi pateikti labai drastišką tokio ritualo pavyzdį, nekalbant apie tokias subkultūras kaip gotai arba pankai. Apie juos ir taip visi daugiau ar mažiau žinome. Amerikos bei Jungtinės Karalystės rokenrolo dievų aprangos eksperimentai įėjo į mados istoriją ir jau beveik nebestebina. Štai, pavyzdžiui, Belgijos new beat kultūros atstovai – įrašų komanija „Subway“, devintajame dešimtmetyje kartu su Antverpeno mados akademijos studentais Bartu de Clercqu ir Idrizu Jossa išleido savo drabužių liniją, kurią reklamavo visi atlikėjai, dirbantys su šia studija. Kolekcija buvo pavadinta „Močiutės ženkliukas“ (angl. „Grandma Badge“).

Nespalvoti drabužiai buvo papuošti mirusių žmonių nuotraukomis, kurias paprastai galima pamatyti ant antkapių.

1988–1989 metais vandalizmo aktas tapo ritualu, tačiau įdomiausia yra tai, kad dizaineriai naudojo paprasčiausius printus. Pasipuošę tamsiai ir siurrealistiškai, jaunuoliai ėjo į savo religijos ceremoniją – new beat vakarėlį.

Vakarėlyje negėda buvo pasipuošti ir „Mercedes“ ar „Volkswagen“ logotipu. Nereikia gerai išmanyti dedukcijos meno ir būti Šerloku Holmsu, kad suprastume, ko pasigesdavo ir kodėl tuo metu būdavo nelaimingi šių mašinų savininkai. Liūdna, nesveika ar smagu – tokie jau buvo mados vėjai.

Yra žmonių, kurių mados vėjai neprapučia, jie susigalvoja patys savo ritualus ir tampa mados ikonomis. Pirma asociacija, kylanti pagalvojus apie madą ir ritualą, yra dizainerio Ricko Owenso žmona ir mūza Michele Lamy. Ji piešia akių pieštuku liniją ant kaktos, tikrina, kad ji nebūtų per lygi, pusė jos dantų yra paauksuoti, o pirštai išdažyti specialiais japoniškais juodais matiniais dažais. Baisu įsivaizduoti? O štai dizaineriams ir prancūziškajam „Vogue“ taip neatrodo.

Iš tikrųjų tai yra gana įkvepiantis pavyzdys, kaip galima „išsimušti“ iš konteksto ir paversti jį priklausomą nuo vieno žmogaus lakios fantazijos.

Tačiau mada bei apranga nėra vien tik smagi gyvenimo dalis.

Tekstas Justės Urbanavičiūtės, nuotraukos M. Siruso ir iš asmeninio Aisčio archyvo

Tradiciškai iš moteruų

Darbas puošia, o tie, kurie nedirba, ir be jo jaučiasi gražūs?

Dažnai sakoma, kad šiuolaikiniam žmogui darbas yra religija. Taip rodo sociologiniai tyrimai. Tiesos yra. Kiekvienas turime savo ritualinius drabužius, kurie mums suteikia arba komforto bei elegancijos jausmą, arba verčia jų nekęsti. Šiandien klausimas „kaip rengtis į darbą“ daugeliui žmonių visame pasaulyje atrodo gana aštrus. Nesinori atrodyti nei per oficialiai, nei per laisvai. Ypač pirmomis darbo dienomis. Tik pažiūrėkite į knygynų lentynas – kiek daug knygų „Dress for success“ („Sėkmės apranga“).

Tradiciškai iš moterų tikimasi, kad jos domisi mada, stengiasi atrodyti gražios visur ir visada, tačiau sociologiniai tyrimai rodo ir tai, kad moterys, užimančios aukštesnes profesines pozicijas, žymiai mažiau domisi mada ir rodo jautrumą aprangai.

Kodėl taip atsitinka? Visų pirma, taip stengiamasi išvengti „mažos nesubrendusios mergaitės“ įvaizdžio, o tai padeda išlaikyti tam tikrą subordinaciją, autoritetą bei rimtą veidą.

Taip atsisakoma moteriškumo / vyriškumo, nes darbe lytis, daugelio manymu, neturi turėti reikšmės ir lemti sprendimų.

Devintojo dešimtmečio pradžioje kylant JAV ekonomikai moterys pradėjo siekti lyderystės versle, būtent tada atsirado gana agresyvi moteriško kostiumo forma – power suit (galios kostiumas), o biuruose įsiviešpatavo griežtos korporatyvinės kultūros taisyklės. „ Galios kostiumo“ išskirtinis bruožas – jo formų kontrastas: platūs petukai – „rėmas“ – buvo derinami su siauru liemeniu ir patrumpintu sijonu šiek tiek aukščiau kelių. Permatomos juodos pėdkelnės ir madingų aksesuarų rinkinys papildė įvaizdį. Privalomi aksesuarai verslo moters darbo ritualui: „Filofax“ užrašinė, „Mont Blanc“ parkeris, „Rolex“ laikrodis, „Louis Vuitton“ rankinės. Logotipų medžioklė ir trofėjų demonstravimas tapo neatsiejama darbo religijos dalimi. Šios specifinės vyrų aprangos – kostiumo – istorija šiek tiek kitokia. Toks, kokį mes jį įsivaizduojame, derinys atsirado XIX amžiuje. Tačiau jei XX amžiaus moteris norėjo pademonstruoti savo galias, XIX amžiaus vyro tikslas buvo susilieti su visuomene. Būtent todėl ir klasikinės aprangos spalvos neryškios, o formos ganėtinai paprastos. Prieš porą amžių negalima buvo įsivaizduoti kostiumo be pirštinių ir cilindro formos skrybėlės. Patyrusiam žmogui nebuvo sunku suprasti, kuriai socialinei klasei priklauso jo pašnekovas, nepaisant kostiumo formų panašumo. Dar XX amžiuje laikrodžio vaidmuo hierarchijoje buvo nenuginčijamas, tačiau kinai ir jų nepaprastas gebėjimas gaminti daug panašių dalykų beveik sugriovė laikrodžio, kaip simbolio, ritualo dalies, stereotipą.

Be abejo, dabar situacija šiek tiek kitokia: darbo uniformos ir aprangos kodai. Tačiau negalime neprisipažinti patys sau, kad kiekviena(s) turime savo darbo drabužius, sportbačius ar aukštakulnius, su kuriais lekiame į biurą ar į kitokio pobūdžio darbovietę. Neišvengiama: tai ne darbdavys, kuris diktuoja savo taisykles, o rutina.

EPILOGAS

Kasdienybė ar ypatinga proga, tradicijos ar nauji subkultūros vėjai, metų laikai ar pavienės šventinės dienos neišvengiamai sukuria procedūrų, kurias būtina atlikti kuriant savo stilių, rengiantis ir / ar besipuošiant.

Globaliai žvelgiant mada apskritai yra viena iš ritualo rūšių, leidžiančių jaustis savimi ar kažkuo kitu, traukti dėmesį ir slėptis po lapais, t. y. drabužiais.

2013 SAUSIS / VASARIS

3

“

mados mokslas

Mados kuravimas,

arba Kai muziejuose gyvena įkvėpimas Kadangi Danieliui kuravimas yra įkvėpimo dovanojimas kitiems, jis dalijasi savo trimis didžiausiomis inspiracijomis ir išduoda vietas, kur jų ieško.

Tekstas Justės Urbonavičiūtės, nuotraukos Jinyoung Bae ir Danielio Caulfieldo-Sirklado

Lietuvos universitetų programose nėra tokios studijų krypties kaip „mados kuravimas“. Taigi, kaip tu nusakytum, kas tai yra, nieko apie tai nežinančiam praeiviui gatvėje?

Man kuravimas yra idėjų jungimas siekiant įkvėpti. Šiandien tai labai lankstus terminas, sutinkamas muziejų, renginių ir žurnalų kontekste. Tradiciškai kuratoriai buvo įkurdinami muziejuose, kur jie būdavo atsakingi už tam tikrų kolekcijų priežiūrą. Taigi mados kuratorius turėtų rūpintis drabužių kolekcija, esančia muziejuje, ir tuo pat metu spręsti, ką iš jos panaudoti ir parodyti muziejaus ekspozicijos lankytojams.

Tačiau šiandien ši specialybė nebėra taip glaudžiai susieta su kolekcija – mados kuratorius rūpinasi su mada susijusių parodų kūrimu.

Pavasarį prisidėjai prie „re:address“ parodos rengimo. Papasakok, kaip sekėsi, kokios patirties įgijai.

Tai buvo bendras penkiolikos mano grupės studentų projektas. Ruošdami parodą pasiskirstėme pareigomis, tačiau, kai atėjo metas viską sustatyti erdvėje, supuolėme dirbti kartu.

Darėme viską: nuo manekenų surinkimo iki patalpos valymo ar eksponatų etikečių kabinimo. Tai buvo puiki patirtis todėl, kad galėjome susipažinti su parodos rengimu iš praktinės pusės ir kartu supratome, kad svarbiausias dalykas kuruojant yra bendradarbiavimas.

Tavo studijos jau eina į pabaigą. Jei įmanoma sutalpinti į vieną sakinį – ką svarbiausio išmokai per šiuos metus?

Pradėdamas magistro studijas truputį baiminausi dėl patirties trūkumo mados srityje. Nepaisant to, per studijų metus supratau, jog mada pirmiausia yra nukreipta į kūną. Todėl bet kokiu atveju kiekvienas, sąmoningai ar ne, esame susijęs su ja. Mano žavėjimasis mada sutelktas ne į kiečiausius dizainerius, bet į apdaro ir kūno santykį. Man mada – kūno visuma.

4

2013 SAUSIS / VASARIS

Muzika „Little Dragon“. Muzika yra didelė mano gyvenimo dalis, o šią grupę aš visada mėgau. Nuostabu, kaip jie sugebėjo ištobulėti eksperimentuodami su įvairiausiais žanrais – džiazu, popsu, hausu ir elektronika. O gyvi šios grupės pasirodymai yra tiesiog neapsakoma patirtis, kai suvoki, jog jie yra tikri Kūrėjai iš didžiosios K.“

INSIPiRACIJOS

Londonas leidžia ne tik pasisukioti mados savaitėje, gatvėje paganyti akis į fašionistas ar apsipirkti penkiaaukščiame topšope, bet ir patikrinti, ar mados mokslo šaknys tikrai karčios. Akademinė mados paletė Londone – pavydą keliančiai plati: nuo mados fotografijos ar kostiumo dizaino iki mados rinkodaros ar žurnalistikos. Tačiau šį kartą apie kiek mažiau žinomą studijų kryptį – mados kuravimo magistro studijas – pasakoja Londono mados koledžą bebaigiantis Danielis CaulfieldasSirkladas (didesniam pavydui sukelti: vienas svarbesnių Danielio ir jo grupės draugų „namų darbų“ buvo surengta „re:address“ paroda, kurioje jie manekenus rengė rinktiniais britiško vintažo drabužiais, tarp kurių buvo ir Mary Quant kūrinių.)

Menas Impresionizmas. „Dievinu šį meno istorijos periodą dėl inovatyvumo, energijos ir gaivumo, jaučiamo to meto kūriniuose. Tokie dailininkai kaip Edouard‘as Manet, Jamesas J. Tissot ir vėliau – Henri de Toulouse‘as-Lautrecas meistriškai perteikė modernumo pojūtį. Neseniai lankiausi fantastiškai įkvepiančioje parodoje Paryžiuje, kurioje impresionistinis menas sugretinamas su tuomete mada.“

Mada „Iš tiesų neturiu mėgstamiausio dizainerio. Mane labai įkvepia japoniškas dizainas, kuriamas tokių meistrų kaip Issey Miyake, Yohji Yamamoto ir Rei Kawakubo. Priešingai nei apdarai, kuriami tam, kad prisitaikytų prie figūros, šių kūrėjų darbai krenta ant kūno taip, jog sukuria neįtikėtiną menišką estetikos pojūtį. O „Viktor & Rolf“ yra dar vienas dizainerių duetas, iš kurių papraščiausiai semiuosi įkvėpimo dėl jų darbų konceptualumo.“

Vietos Paryžius. „Tai gražiausias miestas, kuriame man teko pabuvoti. Paryžiuje esi apsuptas įkvėpimo tiek fiziškai, tiek kultūriškai.“

Muziejai „Nuostabu nueiti į tokią vietą, kuri yra sukurta vien tam, kad vizualiniai menai ten stimuliuotų tavo pojūčius. Nėra vieno muziejaus, kuriam teikčiau pirmenybę, tačiau dievinu Tate Modern. Ten neseniai atsidarė erdvė, pavadinta „Tanks“, kuri yra skirta performansams ir gyvam menui. Manau, kad tai labai puiki vieta, pasiūlysianti įdomių dalykų muziejaus ateityje.“

pažintis

„Karlas paliko

Agnę globojanti agentūra – „Supermodels”

Tekstas Luko Adomavičiaus, nuotraukos Martynos Liaugminaitės ir iš „supermodels.lt“ archyvo (Daniele Rossi, Kin Chan, Natalie fotosesijos ir „East West”, „Jet” reklamos)

labai gerą įspūdį, teko ne tik pabendrauti su juo iš arčiau, bet ir sulaukti komplimentų.“

Su Agne Končiūte

apie Karlą Lagerfeldą ir mados esmę Einu mokyklos koridoriumi susitikti su Agne, o ją atpažinti išties nesunku: aukšta, griežtų veido formų, nepamirškime ir eisenos. Daug kas šnabždasi: „Žiūrėk, ten Agnė“, bet visus šnabždesius išsklaido merginos nuoširdumas.

Kartais net sunku pagalvoti, kad ši mergina iš mažo miestelio, Agnė Končiūtė, buvo bene vienas geriausiai šį sezoną dirbusių modelių.

Taigi netempiu gumos – susipažinkite.

Tu gana šviežias žmogus ant podiumo. Kaip mados industrijoje priimami nauji veidai?

Naujokai visuomet priimami ištiestomis rankomis, nes tai naujas, dar niekam nematytas veidas. Ir todėl klientas, žinoma, samdys dar niekam rinkoje nežinomą modelį, nors tai priklauso ir nuo pačios mergaitės. Ji turi išsiskirti iš masės savo charizma, asmenybe, nes vien tik grožio nepakanka.

Dirbdama bendravai su vienu žymiausių dizainerių Karlu Lagerfeldu. Kokie įspūdžiai?

Karlas paliko labai gerą įspūdį, teko ne tik pabendrauti su juo iš arčiau, bet ir sulaukti komplimentų.

Tai dizaineris, žinantis, ko nori, ir turintis savo vertę.

Ar tiesa, kad užkulisiuose verda tikrasis kolekcijų pristatymų gyvenimas?

Tiesa. Žmonės mato jau galutinį vaizdą, o tai, kas vyksta prieš, ir yra tikrasis kolekcijų pristatymų gyvenimas, kai kiekviena drabužio detalė yra tinkamai apžiūrima. Makiažas, plaukai turi būti sutvarkyti nepriekaištingai. Už podiumo ribų gyvenimas vyksta kitu kampu.

Geriausia tavo demonstruota kolekcija?

Turbūt išskirčiau „Chanel“ kolekciją: paruošimas bei kolekcija buvo verti didelio dėmesio, drabužyje atsispindi kokybė bei nežmoniškas darbas. Kiekvienais metais galima pastebėti, kad Karlas nustebina atmosfera bei išskirtiniu dizainu, o visa tai palieka labai didelį įspūdį.

faktai

Ar nekyla noro pačiai kurti drabužius?

Ne, geriau šį reikalą palikti tiems, kurie nusimano.

O ar pati pirktum kolekcijos drabužius? Žinoma, patikusį daiktą mielai įsigyčiau, bet nesureikšminu tokio dalyko kaip garsus dizainerio vardas ar etiketė. Man svarbiausia kokybė, o ne prekių ženklas.

Kokia visa mados esmė? Ar esi iš tų žmonių, kurie teigia, kad tai tik turtuolių reikalas ir skirti tam dėmesio nėra prasmės?

Labai teisingai yra pasakęs garsus dizaineris Giorgio Armani: mados esmė slypi tokiose vertybėse kaip lengvumas, intymumas, jautrumas ir tuo pačiu tas neapčiuopiamas ryšys tarp žmogaus, kuris kuria aprangą, ir to, kas ją dėvi. Žinoma, ne kiekvienas žmogus gali atrodyti skoningai bei patraukliai, tačiau privalome įvertinti galimybes, kiek savo išvaizdai galime skirti dėmesio ir pinigų.

Ar sulauki kvietimų iš Lietuvos dizainerių demonstruoti kolekcijas?

Taip, sulaukiu.

Kuo skiriasi lietuviškas ir užsienietiškas mados suvokimas?

Labai vertinu lietuvių dizainerius, tačiau, lyginant su užsienio kūrėjais, lietuviams trūksta laisvumo kūryboje, nėra visiškai atskleidžiama asmenybė.

Mano nuomone, jei dizaineris, kurdamas drabužį, jaučia ribotumą, prisibijo save išreikšti, kyla savęs suvaržymas, kolekcijoje tai atsispindi. Tuo tarpu užsienio dizaineriai jaučia didesnę kūrybos laisvę, didesnes galimybes tobulėti.

2013 SAUSIS / VASARIS

5

Drabužiai „MIMI.C“

Šukuosena Yuros Do

Makiažas Alice Malone

Stilistas Yardenas Lawsonas

Modeliai Florence Froud ir Scottas Simpsonas „Nevs Models“

Nuotraukos Aleksandros Kingo www.aleksandrakingo.com

13 minučių

13 minučių su Aisčiu Mickevičiumi Kai didžiąją paros dalį esame paskendę naktyje, natūraliai ir nejučia persijungiame į šiek tiek mistišką, tamsų, gyvenimo režimą. O kas gi lieka tamsoje? „Tik balsas ir kvapas“, – pasakytų vienas garsiausių pasaulio parfumerių Jeanas-Paulis Guerlainas. Tad šįkart apie tamsą kūryboje ir lietuviškoje parfumerijoje mums pasakoja „FUMparFUM“ nosis bei „Mados infekcijos“ balsas Aistis Mickevičius.

Parfumeris neretai atrodo tarsi būtų šiek tiek alchemikas, šiek tiek mistikas.

Ar laikytumėte save tokiu kūrėju?

Man tamsa ir mistika patinka. Aš tamsoje geriau jaučiuosi negu šviesoje, nes tamsoje galiu būti stebėtoju. O kvepalai yra toks dalykas, kuriame yra daug paslapties. Žmonėms reikia tą paslaptį palikti, kad juos kvapas žavėtų ar intriguotų.

Ar tamsa Jums yra įkvėpimas? Ir apskritai – kas jus įkvepia?

Kažkuria prasme – taip. Tarkim, kvepalai „The Velvet Killer“ – jie kažkiek susiję su tamsa, nes iš principo tai – nespalvotas kinas, daug šešėlio. Įkvepia daug kas, ypatingai – kelionės, įvairiausi meno objektai, kinas. Šiaip įkvėpimas gali būti bet kas – gamta, pavasaris.

Gyvename tokiu metų laiku, kuris kažkaip natūraliai siejasi su rituališkumu. Ar jums svarbūs ritualai? Ir kaip atrodo jūsų kūrybos procesas? Ar tai spontaniškas veiksmas?

Tai yra apgalvotas veiksmas, bet kūrybinė mintis – kibirkštis – gali kilti labai atsitiktinai. Gali gimti ir tamsoje, ir atliekant ritualus. Tačiau tam tikro ritualo čia nėra, sakyčiau, čia kaip tik viskas labai dėsninga ir tvarkinga, bet ne ritualas, o tiesiog kažkokia seka. Šiaip ritualų nelabai mėgstu. Man ritualas gali būti įkvėpimo šaltinis, bet pats jokių ritualų neatlieku.

Kadangi esate jautrus kvapams ir dažnai stovite mados užkulisiuose, tai ar esate jautrus madai?

Taip, jautrus. Aišku, aš nesivaikau mados, bet seku tendencijas, domiuosi, kas ką daro. Nes man atrodo, kad mados pasaulis yra tam tikra varomoji jėga, kuri skatina kūrybiškumą ir ieškojimus. Tai nėra taip paviršutiniška, kaip kažkam gali pasirodyti. Geri mados kūrėjai turi puikiai išmanyti kontekstą ir daug žinoti.

O kaipgi sekėsi „Mados infekcijoje“? „Infekcijoje“ sekėsi gerai, bendradarbiavau su Dovile Gudačiauskaite ir sukūriau jos kolekcijai kvapą. Labai bijojau, kad jis nepasklis, bet jis puikiai laikėsi ore. Išėjo tam tikras kvapas, susijęs ne su tamsa, bet su šviesa, pavasariu.

Grįžtant prie parfumerijos temos: ar lietuviai šioje srityje – tamsuoliai?

Taip, čia visiškai tamsu. Kadangi Lietuvoje niekad nebuvo jokios parfumerijos ir niekas nieko negamino, to paprasto

10

2013 SAUSIS / VASARIS

„ Man tamsa ir mistika patinka.

Aš tamsoje geriau jaučiuosi negu šviesoje, nes tamsoje galiu būti stebėtoju. “

13 minučių

Tekstas Justės Urbanavičiūtės, nuotraukos M. Siruso ir iš asmeninio Aisčio archyvo

statistinio žmogaus suvokimo apie kvepalus ir parfumeriją nėra, nes niekas jo nemokė. Nėra galimybių pas mus. Ačiū Dievui, prieš kelerius metus atsidarė nišinė parduotuvė, bet ir viskas. Mes neturime jokių tradicijų ir ko pasisemti.

O jūs, kaip pirmoji kvepalų kregždė, esate linkęs šviesti žmones?

Esu linkęs. Labai norėčiau, kad žmonės domėtųsi kvapais ir kvepalais. Bet čia yra titano darbas – apskritai sudominti, jei žmogus nėra linkęs domėtis. Jam atrodo, kad jis nusipirko kokio nors vandenėlio už šimtą litų ir tuo pasibaigia jo domėjimasis kvepalais. Kai tuo tarpu jie gali būti kolekcionuojami kaip dailės kūriniai.

Parfumerija Lietuvoje yra nišinė sritis. Tačiau ar nemanote, jog po jūsų sukils toks bumas, kad sulauksime ko nors panašaus į, tarkim, „Eau de Parfum d‘Oksana Pikul“?

Ar nebijote, jog kiti seks jūsų keliu siekdami komercinių tikslų?

Oi, tai mes ir dabar jau turime visokių. Daugybė žmonių gali daryti, ką tik nori. Bet patys, aišku, nekurs, gali tik užsakyti, ir kodėl ne? Žiūrint ko tie žmonės siekia. Jei jie siekia pardavimų, tai nežinau, ar tai yra įmanoma. Aš pardavimų nesiekiu, patenkinu savo kūrybinę ambiciją ir jei kažkas susidomi ir nusiperka – puiku, o jei nenusipirko – tai nenusipirko, nedarau iš to tragedijos. Tai nėra mano verslas ir aš nesiekiu trendų ar labai daug parduoti. Parfumerijoje nėra taip paprasta. Manau, gana sėkmingą projektą padarė Juozas Statkevičius, užsakęs savo vardo kvepalus. Penkerius metus jie išsilaikė rinkoje, žmonės juos tikrai mėgsta, ir man tas kvapas yra įdomus. Turbūt Lietuvai to ir užtenka. Juozo atvejis yra išskirtinis, nes kontekstas yra geras: jis yra dizaineris, jis kuria drabužius, čia pat yra ir kvepalai.

Parfumerijos pasaulyje kažkurie kvapai yra madingi. Ar jūs pasikliaujate tik savo uosle?

Nišinėje parfumerijoje yra tam tikros mados ir lietuviai jai pasiduoda. Tarkim, vienu metu buvo toks „Black Afgano“ kvapas, tad jei esi labiau besigaudantis madose ir parfumerijos pasauly, tai būtinai turi juo kvepėti. Aš tokioms tendencijoms nepasiduodu, kvapai apskritai yra labai individualūs. Tu negali atspėti kiekvieno individo poreikio.

Nes jei individas yra individas, tai jis pasirinks tokį kvapą, kuris jam patinka, o jei jis yra masė... Aš sakau: masės man nėra įdomios (šypsosi).

O kokio dydžio šiuo metu yra jūsų ambicijos?

Mano ambicijos yra tapti labai geru parfumeriu, pavyzdžiui, tokiu, koks yra Jeanas-Claude‘as Ellena.

Tad norėtumėte išeiti į tarptautinius vandenis?

Be jokios abejonės, o ką gi man čia veikti? (Juokiasi).

Pabaigai: iš kokių kvapų susidėtų misitika pagal Aistį Mickevičių?

Iš tamsos, iš dulkių, iš pudros.

2013 SAUSIS / VASARIS

11

įspūdžiai

Tamsioji

JUOZO STATKEVIčiaus pavasario/vasaros vizija Tekstas Rūtos Švedkauskaitės, nuotraukos Dianos Abramavičiūtės

Rudens pabaigoje, kaip ir pridera besilaikant mados pasaulio tvarkos, tarsi iš gausybės rago vienas po kito pasipila ateinančių sezonų kolekcijų pristatymai.

Vienas už kitą įdomesni ir geidžiamesni vardai ir reginiai savo svaiginančiu saldumu prisivilioja ne vieną darbo bitę, kuri įsispraudusi į elegantiškiausius ir stilingiausius apdarus tampa žavia plaštake, glostoma fotografų blyksčių šviesos. Tokių plaštakių lapkričio 5 dieną vykusio dizainerio Juozo Statkevičiaus pavasario / vasaros kolekcijos pristatymo metu buvo kimšte prikimšta „Siemens“ arenos salė.

O jei nepavyko gauti patogios vietos stebėti pristatymo gyvai, nekantriai buvo laukiama tiesioginių reportažų žiniasklaidoje, kuriuose skelbiamas mados guru, korifėjaus, genijaus, meistro ir kitaip tituluojamo dizainerio vertinimas: ko buvo tikėtasi ir kas buvo patiekta ant lėkštelės.

Pirmas, į galvą šovęs ir viso pasirodymo metu ant liežuvio galo besisukęs, žodis – didybė. Šis daiktavardis galbūt geriausiai apibūdina visą kolekcijos esybę ir vientisumą: nuo pirmo šviesų prigesinimo iki griausmingų aplodismentų renginio pabaigoje. Viskas prasidėjo, kai dar prieš pasigirstant pirmiesiems muzikos akordams visa salė buvo paprašyta tylos minute pagerbti neseniai anapilin išėjusį dizainerio tėvą. Keliems šimtams (o gal ir tūkstantis perkoptas buvo) žmonių stovint visiškoje tyloje mažų mažiausiai stulbino reiškiama pagarba – būta labai taiklaus vieno šalimais sėdėjusio svečio komentaro, esą „žmonės taip net prezidentės negerbią“.

Skambant dramatiškai muzikai atidengtos podiumo dekoracijos – trijų metrų aukščio penktąjį jubiliejų švenčiančių Juozo Statkevičiaus Eau de

12

2013 SAUSIS / VASARIS

įspūdžiai Parfum kvepalų buteliukai – sukėlė neregėtos pompastikos pojūtį. Aidint varpų dūžiams podiumu iš lėto žengė Barbora Radvilaitė su savo svita. Jau prieš patį pristatymą buvo pasakojama, kad sukurti kolekciją dizainerį įkvėpė Renesanso dailininko Giovanni Battistos Moroni paveikslas „Siuvėjas“, tačiau J. Statkevičiaus „Barboros Radvilaitės“ spektakliui kurtais kostiumais padabinti modeliai žymiai geriau perteikė ir vizualizavo visos kolekcijos tematiką ir idėją.

Pirmosios pristatymo dalies metu podiumo vingiais vienas po kito išdidžiai žingsniavo Renesanso epochos dvariškiai. Ant šono pakreiptos medžioklių skrybėlaitės, aukštos klostuotos apykaklės, elegantiškos pirštinaitės, ilgaauliai vyriški aukštakulniai, architektūriški sijonai, šachmatų lentos geometrija ir plunksnos – pačios įsimintiniausios ir esminės detalės. Beveik norėjosi išvysti vyrišką modelį, dešinėje rankoje nešantį karaliaus sargybinio ietį. Įdomus galvos papuošalas – rėminančios ir sukaustančios veidą, griežtumo ir iškilmingumo suteikiančios juostos, sėkmingai įsikomponavo į visumą. Nuostabą, nors greičiau abejonę, kėlė audiniai ir spalvų gama. Moteriškas linijas ryškino prabangus aksomas, faktūrų įvairovę turtino veltinis audinys, tačiau tiek medžiagos, tiek pasirinktos tamsios prigesintos samanų žalios, sodraus raudonojo vyno, tamsios mėlynos spalvos kirtosi su pačia pavasario / vasaros idėja. Nors kūrėjas teigė šioje kolekcijoje siekęs prikelti naujam gyvenimui juodą spalvą (tarsi ji būtų mirusi), vis dėlto akys nuolatos klaidžiojo ieškodamos šviesesnio atspalvio ar tono. Pasirodymą būtų galima vertinti kaip vientisą ir nuoseklų, jei ne pradžioje pasirodę sportiniai blizgūs, tarsi žvyneliais siuvinėti, modeliai, sukomplektuoti kartu su kosmišku sidabru žvilgančiais sandalais bei kuprinėmis ir rankinėmis, kas visiškai išmušė iš vėžių ir sutrikdė, atrodo, taip puoselėtą idėją.

Provokuojantis, seksualumu alsuojantis Renesanso veidas po šydu paslėptas neliko. Antroji kolekcijos dalis buvo persunkta pabrėžtino moteriškumo: gotiškos, šarvų kontūrus primenančios ir kūno linijas ryškinančios suknelės, vientisi, blizgių metalų korsetai, derinti su siaurais, žemę siekiančiais sijonais, pagilintos iškirptės, ilgos plevėsuojančios permatomos tiulio suknios. Pirmoje dalyje matytos, tačiau antroje plačiau eksploatuotos klostuotos, tarsi iš senųjų portretų pasiglemžtos, baltos aukštos apykaklės buvo derintos prie kas antro modelio ir taip pat savitai interpretuotos kaip pirštinių papuošimas bei atradusios savo vietą ir finaliniame Ditės Antanaitytės demonstruotame vestuvinės suknelės modelyje, kuris, beje, buvo vienintelis šviesios spalvos kūrinys visoje kolekcijoje.

Nors naujoji Juozo Statkevičiaus kolekcija maištingai pavasariškus ir vasariškus audinius ir spalvų gamą aukojo vardan dizaino ir meistriškumo, o sportinis intarpas kiek išblaškė, skųstis per daug tikrai neverta. Nuoseklus silva rerumiškos haute couture kolekcijos pristatymas buvo, nebijant to žodžio ir dar kartą jį pakartojant, didingas renginys po rudenišku Lietuvos mados skliautu. Modeliams žingsniuojant į taktą pagal kruopščiai atrinktą, be abejo, pompastišką ir karingu išdidumu alsuojantį garso takelį (Davidui Bowie jausmingai traukiant „I will be king and you will be queen“), dizaineris tik parodė tai, ką sugeba geriausiai, visiškai nesistengdamas niekam įtikti ir išlaikydamas griežtą ir nusistovėjusią kūrybinę liniją bei braižą. Kiek tai gerai, kiek nelabai – spręsti kiekvienam asmeniškai. Šiemet taip pat pasiteisino tai, kad ką kūrėjas žada, tą ir duoda, neiškrypsta iš kelio ir lieka toks pat nekintantis kaip Monos Lizos šypsena.

2013 SAUSIS / VASARIS

13

šviežiena

Bravo, „March Design Studio“ !

14

2013 SAUSIS / VASARIS

Tekstas Brigitos Adomaitytės, nuotraukos Dariaus Petrulaičio ir Dalios Čiupailaitės

Dažnai stebimės ir iš nuostabos šaukiame, pamatę užsieniečių darbus, tačiau kartais stebuklų toli ieškoti nereikia.

Pavyzdys – lietuvių „March Design Studio“ darbas – marškinėliai, ant kurių gali išlieti savo širdį, jausmus arba tiesiog pablevyzgoti. Bet apie viską nuo pradžių. Šių marškinėlių istorija prasidėjo labai paprastai – sėdint ir pietaujant trims muškietininkams, kūrybinių idėjų generatoriams: Nauriui Kalinauskui, Daliai Mauricaitei bei Martynui Kazimierėnui. Į klausimą, kaip kilo idėja, Martynas atsakė labai paprastai ir aiškiai: „Ji kilo atkreipus dėmesį į tai, kas būna parašyta ant marškinėlių. Yra begalė marškinėlių su kvailais ir labai labai kvailais užrašais. Nueini į parduotuvę, o ten nėra nei vienų su tokiu užrašu, kuriuos galėtum užsidėti.“ Kuo ypatingi būtent šie? „Marškinėliai su užrašais yra žanras. Išeiti iš mados gali ant jų parašyti tekstai, bet tik ne marškinėliai“, – pagrindžia Martynas, kodėl jų marškinėliai turėtų būti graibstomi, o pati idėja nesanti nuvalkiota ar neįdomi. Tai – galimybė tweetinti ir postinti ten, kur nėra interneto. Jei nori paskelbti naują įrašą – išskalbk, ir senasis įrašas nusitrins.

Paskutiniai klausimai, kuriuos mums, smalsiems protams, knieti žinoti – kas toji marškinėlių pasirodymo visuomenei kaltininkų komanda ir kur galima įsigyti marškinėlių? „Prisidėjo labai daug žmonių. Tikiu, kad norint gero rezultato svarbu, jog viską darytų geriausi profesionalai. Idėjiškai prisidėjo Nauris Kalinauskas ir Dalia Mauricaitė, projektą vystėme su Egle Opeikiene, tekstai Juliaus Markevičiaus, nuotraukos Dariaus Petrulaičio ir Dalios Čiupailaitės, modelis – Salomėja Marcinkevičiutė.“

daiktai

Toma Tomos kurta languota apykaklė ant kaklo, karšto vyno taurė rankoje – ir gražu, ir nebešalta.

(Nuotraukos Martynos Trinkūnienės)

„Chic is Cheap“

Jei pasitikti kinų Naujuosius metus, tai tik pasipuošus „MELLOW“ aksesuarais.

„MELLOW“

Tekstas Justės Urbanavičiūtės nuotraukos Martynos Trinkūnienės ir iš asmeninių kūrėjų archyvų

2013 SAUSIS / VASARIS

Jaunoji kūrėja Lina Sokolovaitė siunčia odinius linkėjimus iš Londono.

Kas gi geriau nuo šalčio apsaugos tavo „iPad‘ą“, jei ne šiltą močiutės glėbį primenanti rusiška gėlėta skara? „MakeYOUmine“ dėklai padės atlaikyti net ir sibirietišką žiemą.

LINA

Trys ryškiausi Vilniaus gatvių herojai ant tavo krūtinės. Norėtum? Jau prekyboje, sako „Meškos paslaugos“.

„MakeYOUmine“

„Meškos paslaugos“

„Costo“

Kai rankinių genijus Alius Makackas ir fotografijos meistrė Eglė Xiapin sujungia savo kūrybines galias, rezultatas džiugina. Naujausi darbai irgi ne išimtis.

Mama visad liepdavo (o gal vis dar liepia?) užsimaukšlinti kepurę ir nenušalti ausų. Suomiai „Costo“ padės jos klausyti. (Ieškok „SQBY“ lentynose)

Alius Makackas+Eglei Xiapin

Drabužis nebūtinai turi būti naujas, kad būtų puiki dovana draugui (kartais ir sau, žinoma). Ir juo labiau neturi būti brangus. Būtent tokia filosofija vadovaujasi „Chic is Cheap“ – vieta, kur iš įvairiausių pusių atkeliavę daiktai nekantrauja persikelti į naujas spintas. Šie marškiniai prašosi tavo prieglobsčio.

15

Modelis Kim Boshoven

Makiažas Gailės Martinėnaitės

Overall empty

Nuotraukos ir postprodukcija Gailės Martinėnaitės

Drabužiai „H&M“

Vieta Ochtrupas, Vokietija

faktai

Nuotraukos Angelikos Durys, Marcelinos Amelios, Jordan Doner ir Design Museum

Iliustracija Vasarės Nar

„Ivory jar“ gotika plunksniniais antpečiais Kiek priblėsusiai lietuviškai gotiškajai subkultūrai galima daryti dirbtinį kvėpavimą. Tarp sezono tendencijų karaliaujanti naujosios gotikos estetika frankenšteiniškai kyla naujam gyvenimui.

Visai neseniai atidarytos elektroninės parduotuvės „Ivory jar“ virtualios lentynos talpina šūsnis originalaus dizaino moteriškų bei unisex drabužių ir aksesuarų, kurių pagrindinis įkvėpimo šaltinis – mistinė, religinė ir okultinė simbolika. Esminiai elementai – ne tik jau gatvės mados kasdienybe tapę apversti kryžiai ir illuminati trikampiai su visa matančiomis akimis, tačiau ir savo vietą atradę plunksniniai antpečiai, rankų aksesuarai, kurių vadinti apyrankėmis liežuvis nesiverčia, sagės, kurios egzistuoja tik simetriškoje poroje, daug privalomų metalo detalių, tamsos karalaitės tiarų, kristalinių žiedų, apykaklių ir neoninių atspalvių. Įdomių ir netradicinių drabužių ir papuošalų pasirinkimas tikrai platus. O prie siuntinio „Ivory jar“ komanda drąsiai galėtų pridėti garantinį lapelį, kad gatvėje praeiviai tikrai gręžiosis. Daugiau vaizdų ir pirkinių www.ivory-jar.com.

Maja Racka ir kampuotas plastikas Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad apie kaimynų lenkų talentą tylėti nebegalima ir telieka tik užsilipus ant statinės rėžti panegiriką jų garbei. Šį kartą atkapstyti pavyko jauną lenkaitę studentę iš Varšuvos, žengiančią pirmuosius, bet pakankamai užtikrintus žingsnius į chaotišką ir įtraukiantį mados pasaulį.

Įkvėpta moderniosios architektūros, švaraus paprastumo ir griežtų geometrinių formų, dizainerė Maja Racka sukūrė savo pirmąją aksesuarų kolekciją. Diržai, kaklo papuošalai, apyrankės ir must have apykaklės reinkarnuojasi skirtingomis metalinių kniedžių ir grandinėlių, įvairiaformių spalvoto ar skaidraus plastiko bei odos detalių kombinacijomis. Pati kūrėja teigia, kad jos darbus charakterizuoja tokie apibrėžimai kaip gaivumas, dizaino unikalumas ir minimalizmas.

Daugiau paprastumu ir funkcionalumu pasižyminčių Majos Rackos darbų galima rasti www.majaracka.com (nors nuoroda nukreipia tiesiai į dizainerės profilį feisbuke).

Vasarė vizualinėje stebuklų šalyje Kai kalba pasisuka apie raštus, prieš akis tarytum pradeda raibuliuoti. Per visą gyvenimą žmogus susi-

20

2013 SAUSIS / VASARIS

duria su tūkstančiais, jei ne milijonais raštų, pradedant gamtiniais bičių korio ar medžio kamieno ornamentais ir baigiant škotiškos vilnos audinio dariniais.

Raštų kūrimas yra tapęs atskira dizaino šaka, be kurio galutiniams mados industrijos produktams grėstų visiškas supanašėjimas ir susiliejimas.

Fotografijos, geometrijos ir spalvų apsėsta lietuvė Vasarė Nar (be kitų dizaino ir meno projektų) užsiima raštų kūrimu. Belfaste baigusi vizualinės komunikacijos dizainą mergina prisideda kuriant drabužių ir kitų produktų galutinę išvaizdą. Geometrinės formos – neatskiriama kūrinio dalis, įvairios jų ir spalvų kompiliacijos kiekvieną kartą nulemia skirtingą rezultatą.

Kol kas pats praktiškiausias iliustratorės projektas – išmaniųjų telefonų „iPhone“ dėklų dizainas. Actekų, majų ir kitų genčių kultūrinį palikimą primenantys raštai traukia spalvingumu ir hipnotizuojančiu geometriškumu.

dėžutės. Paroda veiks iki 2013 metų kovo 3 dienos.

Daugiau www.designmuseum.org.

Iš viešbučio į „bloką“ Nuolatiniai bambekliai, besiskundžiantys, esą Lietuvoje dizainas merdėja ir miršta taip ir nepastebėtas, drąsiai gali būti pradėti tildyti. Vilniuje veikęs jaukaus pavadinimo „Daiktų viešbutis“, eksponavęs daugiausia užsienio dizaino naujoves, transformavosi į naują, žymiai karingiau nusiteikusį „Lietuvos dizaino bloką“. Nusprendus, kad poros renginių per metus rodyti lietuviškam išradingumui nepakanka, įkurtas susivienijimas siekia tapti kūrybine platforma dizaineriams ir jų grupelėms.

Vilniaus Ševčenkos gatvėje įsikūręs „blokas“ tapo nuolatine lietuvių kūrėjų dizaino produktų eksponavimo ir platinimo vieta. Vienas šalia kito išrikiuoti originalūs vienetiniai juvelyrikos, aprangos, interjero modeliai padeda formuoti bendrą lietuviško dizaino kontekstą, susidaryti nuomonę apie esamą situaciją ir bandyti įžvelgti kokį nors bendrą kūrybinį tapatumą.

Vadovaudamiesi galbūt daugiau krepšinio pasaulyje skambėjusiu, bet ir čia neblogai derančiu šūkiu „kartu mes jėga“, krūva Lietuvos dizainerių rodo savo geriausius darbus ir iš kokio molio yra drėbti. Daugiau – interneto platybėse arba T. Ševčenkos 16A.

Kūrėja savo darbus skleidžia įvairiausiais internetiniais kanalais. Jei į internetą būtų galima mesti akmenį, garantuotai būtų pataikyta į kokį nors socialinį tinklalapį, kuriame menininkė publikuoja savo darbus.

O pradžiai galima pasižiūrėti čia www.vasare.co.uk ir čia www.vasarenar.tumblr.com.

Netikėti šiuolaikinės juvelyrikos malonumai Vakarams tampant vis niūresniems, o kolorito įvairovei siekiant penkiasdešimt pilkos atspalvių, poreikis išsiskirti stiprėja geometrine progresija. Nenoras tapti nereikšmingu pustoniu apytamsėje miesto spalvų gamoje skatina ieškoti naujų būdų sužibėti.

Spindesio paieškos naštą gabenti padeda drabužių ir aksesuarų kūrėjai. Šiuolaikinė juvelyrika į aukštumas kelia kūrėjus, neigiančius standartines normas ir į pasaulį išleidžiančius darbus, kurie labiau primena meno kūrinius, nei akiai įprastą žiedą ar pakabuką.

Nuo gruodžio pradžios Londono Dizaino muziejuje veikiančioje parodoje „Unexpected Pleasures“ eksponuojami šiuolaikinės juvelyrikos kūrėjų darbai. Galima pamatyti daugybę įvairių dizainų aksesuarų, prie kurių, anot kuratorių, prireiks bent trumpam stabtelėti ir pasvarstyti, kurią kūno dalį jie visgi turėtų papuošti.

Tyrinėjant juvelyrikos dirbinių reikšmę tiek patiems kūrėjams, tiek vartotojams, kviečiama užsukti pasižvalgyti ir susipažinti, kas aksesuarų pasaulyje karaliauja, o ką vertėtų mesti lauk iš savo papuošalų

Nusiaubtas, bet vis dar mylimas Niujorkas Stichinės nelaimės naikina, luošina ir griauna, sutrikdo kasdienybės rutiną, palikdamos, geriausiu atveju, be vandens, elektros ar interneto. Neseniai JAV praūžęs uraganas Sandy buvo vienas iš staigesnių posūkių judrioje Niujorko automagistralėje. Visada galima gedėti, apmaudžiai žvalgantis į liūdną apniokotą urbanistinį peizažą, tačiau iš griuvėsių gimsta nauji pastatai, naujas miestas ir naujos idėjos.Vienas iš labiausiai pasaulyje atpažįstamų ir kopijuojamų marškinėlių dizainų „Aš NY“ atgimė iš naujo, toks pats, bet kartu visiškai kitoks. Čilėjė gimęs ir šiuo metu Niujorke kuriantis ir gyvenantis dizaineris Sebastianas Errazurizas uragano metu negalėjo patekti į savo studiją ir, išvargintas nepaliaujančių katastrofos reportažų per naujienų kanalus, nusprendė imtis naudingesnių darbų. Įkvėptas vandens linijos žymės, išlikusios ant užtvindytų Čelsio meno rajono galerijų, menininkas sukūrė kitokią suvenyrinių „Aš myliu NY“ marškinėlių interpretaciją.

Galutinis rezultatas – tradicinis įprastinio šrifto „I love NY“ užrašas, iki pusės apsemtas gilių mėlynų atspalvių potvynio vandenų.

Naują produktą, kuris kaip vėliavą neša pagrindinę idėją, kad, nepaisant visų nelaimių, „I still love you, NY“, galima įsigyti internete. O 100 proc. visų surinktų lėšų yra skiriama stichijos sukeltai netvarkai ir chaosui iškuopti. www.shopgreyarea.com

Tekstas Rūtos Švedkauskaitės

komiksas

Komikso autorė Eglė Každailytė 2013 SAUSIS / VASARIS

21

stalčiai

GODOS STALČIAI:

A Prisistatyk – kas tu ir kur dažniausiai tave galima rasti? Šiandien esu Goda, interjero dizainą studijuojanti pirmakursė.

įkvėpta Timo Burtono ir meno istorijos dėstytojos

Kadangi kitą savaitę manęs laukia tarpinės peržiūros, didžiausia tikimybė mane rasti kambaryje tarp brėžinių, piešinių ir koliažų.

Ne tokiu įtemptu laiku didžiąją laisvo laiko dalį praleidžiu su savo draugu: mėgstame nueiti į kiną, teatrą. Kadangi abu esame neabejingi geram maistui, dieviname eksperimentuoti ir bendrabarbiauti virtuvėje. Bet tai tik nuotrauka, o aš esu filmas ir

Tekstas ir nuotraukos Dianos Abramavičiūtės

rytoj galbūt jau nebegalėsiu tapatintis su šiuo aprašymu.

B

Koks yra charakteringiausias tavo asmenybės bruožas?

Nuo tada, kai išmokau kalbėti, niekam neleisdavau nei batų už mane rišti, nei už rankos paimti – rėkdavau „patiii“ ir viską norėdavau atlikti labai savarankiškai. Ši savybė išliko iki šiol.

Mėgstu gyventi nepriklausomai, sprendimus priimti viena ir darbus pasidaryti patiii. Paprašyti pagalbos man yra vienas sunkiausių uždavinių.

C

O ar mėgsti eksperimentuoti su savo stiliumi? Koks drąsiausias tavo stiliaus sprendimas?

Aš nespraudžiu savęs į jokios grupuotės, judėjimo ar stiliaus rėmus ir, tikiuosi, niekada to nedarysiu. Tikiu, jog reikia kuo daugiau eksperimentuoti ir ieškoti ne tam, kad kažką surastum ar atrastum, bet dėl paties eksperimentavimo suteikiamo malonumo.

Eksperimentuoti ir gerai jaustis, nepaisant kitų žvilgsnių ar kalbų, ir yra drąsiausias mano sprendimas.

22

2013 SAUSIS / VASARIS

stalčiai

D Kokios formos, faktūros, spalvos patinka labiausiai?

Labiausiai mėgstu tamsias, sodrias, auksinę ir sidabrinę spalvas.

Esu išprotėjusi dėl kailio ir plunksnų. Patinka gėlių ir vaisių raštai.

E

Iš kur atkeliauja įkvėpimas derinti įvairias formas, skirtingus dalykus?

Gamta, metų laikai, dangus, mano pasąmonė visada bus nesibaigiantys įkvėpimo šaltiniai. Peržiūrėtas filmas, perklausyta daina, pamatyta dizainerio kolekcija ar pokalbis su seniai matytu pažįstamu – tai trumpalaikiai įkvėpimo šaltiniai, kurie taip pat būtini „lipdyti bendram vaizdui“. Paskutiniai įkvėpėjai: Enyos „Caribbean Blue“, Timo Burtono „Big fish“, mano meno istorijos dėstytoja Dalia Karatajienė, fotografas Brandonas Stantonas, „Etro SS’13“, „Gareth Pugh SS’13“.

Aš nespraudžiu saves i jokios

“

grupuotes,

judejimo ar

stiliaus remus ir,

F

tikiuosi, niekada to nedarysiu

Papasakok apie meilę galvos aksesuarams bei savo lankelių kolekciją.

Atsitiko taip, kad prieš porą metų susirgau antipatija papuošalams.

Vitrinoje, ant kitų žmonių, mano pirkinių maišelyje jie atrodydavo gražiai, o kai viską susiderinus reikėdavo išeiti, visi papuošalai likdavo namie. Išimtis buvo auskarai, tačiau ir jais pasidabindavau labai retai. Lankelius pradėjau gaminti prieš pusę metų, 2012 metų pavasarį. Mane įkvėpė mano vaikystės nuotrauka su paukščiuku ant galvos, Stephenas Jonesas ir Frida Kahlo. Ir tai tapo ne tik

G Pats vertingiausias dalykas tavo stalčiuose?

mano vaistais nuo antipatijos papuošalams, bet ir mini versliuku – sulaukiu nemažai žinučių su prašymais pagaminti įvairiausių lankelių, be to, lankelių galite rasti ir „Boho Chic Boutique“.

Už vietą dėkojame restoranui „Jalta“.

Džiaugiuosi, kad tokio sugalvoti nepajėgiu. Mano vertingiausi dalykai toli gražu ne stalčiuose.

2013 SAUSIS / VASARIS

23

mini interviu

ALINA NEGOITA: Norėčiau išgyventi industrijoje ir nesileisti į kompromisus Tekstas Katios Merežnikovos, nuotraukos iš asmeninio Alinos archyvo

Mūsų vėlyvo rudens fotosesiją „Put me in a movie“ tikriausiai atsimenate, tačiau mažai kas žino, kaip mes džiaugiamės bendradarbiavimu su jos autore – fotografe iš Rumunijos Alina Negoita, šiuo metu gyvenančia Londone. Jos istorija panaši į šimtų kitų menininkų istorijas. Ir turbūt ne vienas mūsų skaitytojas jos žodžiuose atpažins save. Trumpai apie Aliną – klausimų ir atsakymų sesija.

Kaip norėtum būti pristatyta?

Aš nemėgstu sau klijuoti etikečių, man labiau patinka, kai žmonės patys nusprendžia, ką jie mano apie mane ir mano darbus.

Esi iš Rumunijos. Ką veiki Londone? Kodėl pasirinkai būtent šį miestą?

Studijuoju Londone jau antrus metus. Tai geriausia vieta menui. Čia viskas atvirkščiai, nes Rumunijoje nėra mados, dizaino ar meno. Mano miestelis mažas, visi visus pažįsta, ir praktiškai gyveni burbule. Labai džiaugiuosi, kad išėjau iš savo komforto zonos ir turėjau galimybę keliauti, būti atvira pasauliui ir mokytis iš savo patirties.

Nekreipiant dėmesio į oro sąlygas, sunkumus gauti leidimą fotografuoti viešoje vietoje ir brangumą, Londonas yra nuostabus dėl kultūros ir įvairovės. Net jei ir kartais būna labai sunku, aš labai dėkinga aplinkybėms, kad esu čia ir mano gyvenimas juda šia kryptimi.

24

2013 SAUSIS ? VASARIS

Kaip apibūdintum savo darbų stilistiką?

Aš pavadinčiau savo darbus eksperimentiniais, tačiau kiti žmonės sako, kad mano darbai švelnūs ir tuo pačiu stiprūs.

Kokios tavo ambicijos mados fotografijos sferoje? Ir išvis, kodėl pasirinkai madą?

Norėčiau išgyventi industrijoje ir nesileisti į kompromisus, neprarasti balso ir toliau daryti tai, ką aš mėgstu. Pasirinkau madą, nes čia galima rasti ir socialinių aspektų, tai glaudžiai susiję su žmonių gyvenimais.

Kas tau didžiausias įkvėpimas?

Muzika, be kurios aš negaliu nei gyventi, nei dirbti. Vietos.

Ir žmonės, jų istorijos.

Mes Alinos istorijoje atpažinome ne tik fotografus ir dizainerius, su kuriais teko bendrauti ir bendradarbiauti, bet ir savo komandos narius. O tai iš dalies parodo šiuolaikinio meno / mados problemas ir geografinę mados mekos padėtį. Tai Londonas, o ne Paryžius.

tai ne tik tinklalapis, tai bendruomenė

Stalčiai: tavo ir tavo draugų spintų analizė

Interviu: pokalbiai su mados kūrėjais

Straipsniai: apie madą ir ne apie ją

Vaizdai: aktualiausių menininkų naujausi darbai

Veiksmas : renginiai, naujienos, įvykiai

TAVO IDĖJOS JŪSŲ VIETA MŪSŲ PAGALBA

Žurnalas: elektroninis archyvas

Iliustracijos Marijos Tiurinos ir Žybarto Čiurlio, nuotrauka Johannos Eenmos

Ne apie madą: gyvenimas nekalbant apie ją

Gatvė: stilingų žmonių paieškos ir fiksavimas visur, kur eini

Įsileisk stilių į savo namus!

Garsiausi prekių ženklai, kasdien nauji pasiūlymai

ir nuola idos iki 70 proc.

Didžioji mados prekių parduotuvė internete www.stilago.lt Registruokis STILAGO ir gauk 20 Lt nuolaidą pirkiniams