Karolina Siliūtė "Personalinė erdvė. Individualizuotos darbo aplinkos kurimo principai ir metodai."

PERSONALINĖ

ERDVĖ. INDIVIDUALIZUOTOS DARBO APLINKOS KŪRIMO PRINCIPAI IR METODAI.

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS

VILNIAUS FAKULTETAS

Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Karolinos Siliūtės

Bakalauro baigiamasis darbas

Personalinė erdvė.

Individualizuotos darbo aplinkos kūrimo principai ir metodai

Kūrybinio projekto vadovas: doc. Rokas Kilčiauskas .................................................. (parašas)

Aiškinamojo rašto konsultantė: doc. dr. Eglė Bazaraitė .................................................. (parašas)

Vilnius, 2024

SANTRAUKA

Šiame darbe nagrinėjamas didžiulis asmeninės erdvės poveikis asmens gerovei, pabrėžiant svarbų asmeninės darbo aplinkos kūrimo vaidmenį. Atliekant išsamų tyrimą, apimantį literatūros apžvalgą, internetines apklausas ir kūrybines metodikas, tiriama dinamiška fizinės ir psichologinės būsenos bei erdvių, kuriose gyvename, sąveika. Jame pabrėžiama asmeninių ritualų reikšmė ir jų įtaka kasdienei rutinai bei sąveikai su įvairiomis aplinkomis. tyrimo esmė - unikalios projektavimo metodikos, parengtos remiantis išsamiais interviu ir konkretaus asmens gyvenimo patyrimais, formulavimas. Šiuo metodu pabrėžiama būtinybė pritaikyti darbo vietas prie asmeninių poreikių ir pageidavimų, taip didinant produktyvumą, skatinant kūrybiškumą ir stiprinant emocinę sveikatą. Be to, darbe nagrinėjama dizaino, kaip pabėgimo nuo kasdienio streso formos, samprata, teigiant, kad tikslingai sukurtos erdvės gali tapti prieglobsčiu nuo kasdienio streso. Baigiamajame darbe aptariamos platesnės projekto atradimų pasekmės ir teigiama, kad architektai ir dizaineriai atlieka svarbų vaidmenį kuriant erdves, kurios atitinka funkcinius reikalavimus ir kartu puoselėja bei praturtina žmogaus dvasią. Šiame darbe, kuriame teorinis tyrimas susipina su praktiniu panaudojimu, pateikiamos vertingos interjero dizaino perspektyvos, ypač susijusios su darbo aplinkos pritaikymu siekiant harmoningos profesinių reikalavimų ir asmeninės gerovės pusiausvyros.

This thesis explores the profound impact of personal space on personal well-being, highlighting the important role of the personal working environment. Through an in-depth study that includes a literature review, online surveys and creative methodologies, it explores the dynamic interaction between physical and psychological states and the spaces we inhabit. It highlights the importance of personal rituals and their influence on daily routines and interactions with different environments. The research is based on the formulation of a unique design methodology based on in-depth interviews and the lived experiences of a specific person. This approach highlights the need to adapt workplaces to personal needs and preferences, thereby increasing productivity, fostering creativity and enhancing emotional health. It also explores the notion of design as a form of escape from everyday stress, arguing that purposefully designed spaces can provide a refuge from everyday stress. The final thesis discusses the wider implications of the project’s findings and argues that architects and designers have an important role to play in the creation of spaces that meet functional requirements while at the same time nurturing and enriching the human spirit. Interweaving theoretical investigation with practical application, this work offers valuable perspectives on interior design, particularly with regard to the adaptation of the working environment to achieve a harmonious balance between professional requirements and personal well-being.

TURINYS

SANTRAUKA

APIE

INDIVIDUALUMAS

APIE ESKAPIZMAS

PRISIRIŠIMAS IR RIBOS

PASĄMONĖ, MATYMAS IR

ASOCIACIJOS

PSICHOSOMATIKA

ASMENINĖ ERDVĖ

PROJEKTAS

KONTEKSTAS APIE SOLO ATVEJĮ

UŽSAKOVO DARBO DIENOS RUTINOS ANALIZĖ

PERSONALINĖS PROJEKTAVIMO METODIKOS

PAIEŠKOS

UŽSAKOVO TERITORIJA

RITUALINĖS APLINKOS

FOTOFIKSACIJOS

VIETA

KONTEKSTAS APIE PASTATĄ

DABARTINĖS UŽSAKOVO DARBO ERDVĖS FOTOFIKSACIJOS

PROJEKTUOJAMAS OBJEKTAS

UŽSAKOVO JUDĖJIMO

SCENARIJAI

ŠVIESA IR ŠEŠĖLIS HOLAS

ŠEŠĖLIAI

HORIZONTAI

SUSITIKIMŲ KAMBARYS ŠVIEČIANTYS HORIZONTAI

(AP)RIBOTI PRISIMINIMAI

TARP DARBO IR ESKAPINIMO ERDVĖS RIBOS

SPALVŲ IR FORMŲ DERMĖ

ESCAPINIMO ERDVĖ ERDVINĖS STRUKTŪROS VISUMA

PERSONALINĖ DARBO APLINKOS KŪRIMO STUDIJA

POST SCRIPTUM IŠVADOS BIBLIOGRAFIJA PRIEDAI

Architektūra + psichologija. Kaip aplinka veikia žmogų?

TEORIJA

Jausminė aplinka. Kaip kurti jausmą turinčias erdves?

Architektūrinė distopija. Kokios yra provokuojančios erdvės? Ar jų (ne)reikia?

Eskapizmas + architektūra. Eskapisto būsenų kaita skirtingose aplinkose. Kaip žmogaus egzistenciją veikia skirtingos erdvės?

Psichologija - psichosomatika. Ar gera psichologinė ir fizinė sveikata priklauso tik nuo žmogaus?

Sielos poreikiai + architektūra. Kokia aplinka ‘maitina’ sielą?

Gydanti aplinka. Kokios erdvių savybės padeda pasveikti greičiau?

Eskapizmas + architektūra. Erdvių analizė skirtinguose meno kūriniuose; kas yra eskeipizmas? Aplinkos kūrimas eskeipistui.

Ekologija + architektūra. Kuo tvarumas yra susijęs su emocine gerove?

Tarpdiscipliniškumo svarba projektuojant erdves, atliepiančias individualius poreikius.

TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMATIKA:

Individualumas yra sąvoka, kuri apibūdina unikalumą, nepakartojamumą ir skirtingumą kiekviename žmoguje. Tai yra tai, kas nustato žmogaus unikalų charakterį, savybes, pomėgius, vertybes ir gyvenimo patirtį. Individualumas apima visus tuos veiksnius, kurie padeda atskirti vieną asmenį nuo kitų ir suteikia jam unikalų tapatumą. Tai gali apimti tiek fizinę išvaizdą, tiek psichologines, emocines ir intelektualines savybes bei polinkius. Individualumas yra tai, kas daro mus unikalias asmenybės, turinčios savo vietą pasaulyje. O kokia yra individuali erdvė?

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI:

1. Ištirti kaip įvairios erdvės, skirtingai veikia žmones ir (ar) daro (ne)tiesioginę įtaką jų bendrai gerovei.

2. Suprojektuoti erdves individualiam asmeniui, kurios atlieptų individualius vidinius ir fizinius poreikius.

3. Atrasti savo projektavimo metodiką, kurią galėčiau panaudoti ir ateityje.

TAIKOMI TYRIMO METODAI: literatūros analizė, interviu ‒ laisvo pokalbio forma su konkrečiu užsakovu, kūrybinis tyrimas, internetinė apklausa.

APIE INDIVIDUALUMĄ

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo unikalią patirtį, požiūrį į pasaulį ir savo asmeninę tapatybę. Individualumas suteikia mums autentiškumą ir savarankiškumą, leisdamas išreikšti savo nuomonę ir pasirinkimus. Tai nulemia mūsų gebėjimą atlikti savo vaidmenį visuomenėje, pasiekti savo tikslus ir sukurti pilnavertiškus santykius. Individuali tapatybė suteikia mums galimybę priimti sprendimus, formuoti savo vertybes ir kurti savo gyvenimą pagal savo asmeninį norą ir poreikius. Individualumo išraiška yra būdas, kuriuo mes atskleidžiame savo išskirtinumą ir tapatybę. Jos formos ir priemonės gali būti labai įvairios: tai gali būti mūsų pomėgiai, meninė veikla, asmeninių nuostatų ir vertybių raiška, mūsų požiūris į gyvenimą ir santykius su kitais žmonėmis. Individualumo išraiška leidžia mums pasidalinti savo asmeninėmis įžvalgomis, idėjomis ir jausmais su kitais žmonėmis, gali paskatinti diskusijas, pakeisti požiūrį ir t.t. Tai svarbus būdas atpažinti ir gerbti kitų individualumą bei kurti ryšius tarp žmonių. O kaip su supančia aplinka? “Kokias žinutes perduoda mus supanti aplinka? Ar jos leidžia mums jaustis vertinamiems kaip individualybėms? Mąstyti apie žmones kaip apie unikalias asmenybes reiškia pripažinti, kad jiems reikalingi namai sielai, o ne dėžės kūnams”Christopher Day*.

*Christopher Day „Sielos vietos“

Eskapizmas (angl. escapism < escape - pabėgti, ištrūkti)pabėgimas iš realybės į virtualybę.Tai fenomenas, kuris dažnai pasireiškia siekiant išvengti skausmo, streso arba užimti laiką nuo kasdienių problemų. Nuo blogų patirčių, sunkių, nemalonių veiklų galima pabėgti tiek mintimis, tiek fiziškai. Kiekvienas turime savo įvairius ir net kelis eskapinimo būdus. Tai gali būti pasinėrimas į mėgstamą veiklą, buvimas gamtoje, spontaniškos kelionės, netgi ir buitiniai darbai, arba pagrindinė veikla - darbas, mokslai. Tam tikru lygiu tai gali padėti asmeniui pailsėti, paskatinti kūrybiškumą. Žinoma, kad būna teigiami eskapizmo būdai, bet būna ir žalingi. Todėl yra reikalingas balansas tarp realybės ir pabėgimo nuo jos.

APIE PASĄMONĘ, MATYMĄ IR ASOCIACIJAS

Matymas ir asociacijos yra neatsiejami individualumo elementai. Matymo subjektyvumas lemia tai, kaip žmonės įvairiai suvokia ir interpretuoja matomus objektus ir reiškinius, priklausomai nuo nuotaikos, patirties ir individualių sąmonės savybių. Asociacijos taip pat daro didelę įtaką suvokimui. Kiekvienas žmogus sukuria asociacijas tarp matomų objektų ir savo individualių patirčių, prisiminimų, jausmų. Šių asociacijų ryšys su individualumu yra svarbus, nes jis padeda suprasti, kaip skirtingi žmonės įvardija, suvokia ir susijungia su tam tikrais matomais dalykais, remdamiesi savo unikalia patirtimi ir asmeniniais bruožais.

Tai ką matome, girdime, jaučiame, užuodžiame, liečiame - įsirašo į mūsų atmintį, pasąmonę. Mes sąmoningai visko neatsimename, bet mūsų pasąmonėje - įsirašo viskas. Tai kaip atsarginė atminties kortelė, prisiminimų saugykla. Pavyzdžiui, net būdami toje pačioje patalpoje, visi matome tą pačią patalpą kitaip - savaip. Tai yra susiję ne tik su rega, bet ir kitomis juslėmis. Taip, visi matysime visumą, bet ar tuo pačiu kampu? Atstumu? Galbūt ta patalpa turi specifinį kvapą, vieni užuos, kiti ne? Treti gal pamatys ir detales, kurie nėra dominuojantis toje erdvėje? Taip pat, kaip mes viską matome yra susiję su prisiminimais, patirtimi bei asociacijomis.

Kiekviena individuali asmenybė - kuria savo unikalų rinkinį asociacijų, kuris formuoja matymą ir suvokimą. Asociacijos gali būti susijusios su asmens gyvenimo istorija, išgyvenimais, kultūriniu ir socialiniu kontekstu. Jos gali paveikti požiūrį, emocijas ir reakcijas į matomus dalykus.

O kalbant apie erdves, kuriose esame pirmą kartą: “pats aplinkos poveikis pajuntamas ir įsisąmoninamas tik pradžioje, kai aplinka priimama kaip nauja. Vėliau žmogus prisitaiko, pripranta ir praktiškai jos nebepastebi, tačiau, nepaisant to, pasąmonėje ji toliau veikia jį ir kaip blogai priderinta avalynė po ilgo laiko deformuoja koją, taip ir netinkamai suprojektuota aplinka sukelia tiek kūnišką, tiek psichišką diskomfortą”. - V.

*Vytautas Petrušonis „Psichologija architektūroje“

APIE PRISIRIŠIMĄ IR RIBAS

Prisirišimas ir ribos gali būti labai svarbūs asmeninio augimo ir gerovės klausimai. Prisirišimas dažnai susijęs su emociniu ar psichologiniu ryšiu su žmonėmis ar dalykais. Turėti saugų ir artimą prisirišimą gali palaikyti emocinę gerovę, padėti jaustis mylimu ir pripažintu. Tačiau pernelyg didelis prisirišimas gali vesti į priklausomybę ar net sveikatos problemų, ypač jei tai sukelia stiprius neigiamus jausmus, kai prisirišimas trukdomas ar prarandamas. Ribos, kita vertus, nustato, kaip mes apibrėžiame save ir nustatome savo asmeninį erdvės ir laisvės poreikį. Ribos padeda išlaikyti sveikus santykius su kitais, nes jos apibrėžia, kas priklauso mums ir kas yra mūsų asmeninė erdvė. Neturint ribų, žmogus gali jaustis pažeidžiami ar pernelyg pavaldūs, prarasti savo tapatybę ar netekti kontrolės. Taigi, prisirišimas ir ribos yra svarbūs aspektai, nes jie padeda subalansuoti poreikius būti arti kitų ir tuo pat metu išlaikyti savo asmeninį identitetą ir nepriklausomybę. Svarbu rasti vidutinį kelią, kuris atitiktų individualius poreikius ir gyvenimo aplinkybes. Taip pat, prisirišimas (angl. attachment) ir ribos (angl. boundaries) gali būti svarbūs konceptai architektūros srityje, ypač kalbant apie projektų vykdymą, dizaino principus ir tarpusavio sąveiką su aplinka bei vartotojais. Prisirišimas architektūroje tai reiškia emocinį ar vizualinį ryšį, kurį žmonės jaučia su

erdve. Estetinis prisirišimas gali būti sukurtas naudojant išskirtinę architektūrą, formą, spalvą ar tekstūrą, kurios sukelia teigiamus arba įsimintinus jausmus. Tai susiję su pastato funkcionalumu ir tinkamumu atitikti vartotojų poreikius. Gerai sukurta architektūra turėtų būti ne tik estetiškai patraukli, bet ir efektyviai atitikti vartotojų poreikius bei užtikrinti patogumą ir funkcionalumą. Architektūra gali būti prisirišta prie vietos kultūros, istorijos arba tapatybės. Šiuo atveju, pastatas arba erdvė gali atspindėti vietos tradicijas, simbolius ar istorinę reikšmę, kurie turi ypatingą prasmę vietos bendruomenei. Ribos architektūroje gali būti aiškiai nustatytos sienomis, langais, durimis arba dizaino elementais. Jos padeda atskirti kas yra vidus ir kas ‒ išorė. Funkcinės ribos apibrėžia, kaip erdvė ar pastatas yra naudojamas ir kaip vartotojai gali jį panaudoti. Pavyzdžiui, funkcinių ribų nustatymas gali apimti skirtingų erdvių skyrimą pagal jų paskirtį, pavyzdžiui, viešbučio vestibiulis, restoranas ir svečių kambariai. Psichologinės ribos - architektūra taip pat gali turėti psichologinių ribų, kurios formuoja naudotojų patirtį ir jausmus erdvėje. Psichologinės ribos gali būti susijusios su asmeniniu privatumu, saugumu arba erdvės atmosfera, kurią sukuria spalvos, šviesos ir tekstūros.

APIE PSICHOLOGIJOS IR ARCHITEKTŪROS RYŠĮ

Dabar daugiausiai yra projektuojamos vizualiai patrauklios, estetiškos erdvės, bet nebūtinai tai reiškia, kad to pakanka pilnavertiškam buvimui tose erdvėse. Dažniausiai, bet ne visada, projektuojant tokias erdves yra atsižvelgiama į supančią aplinką, tik aplink projektuojamą objektą, ir žmogaus fizinius poreikius. Visapusiškų erdvių projektavime yra svarbus tarpdiscipliniškumas.

Ši tema yra analizuojama ir Vytauto Petrušonio* knygoje „Psichologija architektūroje“. Pagrindinė šios knygos mintis yra ta, kad architektūra ir jos elementai ‒ erdvės, formos, dizainas ‒ turi gilų poveikį žmogaus psichologinei būsenai ir emocijoms. Knygoje nagrinėjama, kaip suvokimas ir sąveika su aplinka veikia žmonių jausmus, elgesį bei gerovę, pabrėžiant, kad architektūra gali būti naudojama kaip įrankis skatinti pozityvias patirtis ir gerinti gyvenimo kokybę. Autorius teigia, jog architektai ir dizaineriai, suprasdami ir taikydami psichologijos principus, gali kurti erdves, kurios ne tik atitinka funkcinius reikalavimus. Architektūrinė aplinka veikia žmogaus psichologinę būseną ir emocinę gerovę, todėl turėtų būti kuriama atsižvelgiant į psichologijos principus, siekiant skatinti teigiamas žmogaus patirtis ir gerinti gyvenimo kokybę.

*Vytautas Petrušonis „Psichologija architektūroje“ Op. cit..

Fizinius skausmus malšiname medikamentais, bet dažniausiai fizinio skausmo priežastis slypi kur kas giliau. 70% visų ligų yra psichosomatinės kilmės. Psichosomatika - tai reiškinys (arba reiškinių visuma), kai fizinį simptomą sukelia emocinė būsena. Iš graikų kalbos verčiant: psicho ‒ siela, dvasia, o soma ‒ kūnas. Kūnas yra fizinė sielos išraiška, o psichosomatika - jo kalba.

- R. Andrikienė*. Psichosomatinis sutrikimas - psichologinė būklė, pasireiškianti fiziniais simptomais, dažniausiai be medicininio paaiškinimo. Dažniausi psichosomatiniai sutrikimai, ar ligos yra galvos skausmai, virškinimo, valgymo sutrikimai, širdies ir kraujotakos ligos, nemiga, bronchinė astma, dermatitas, cukrinis diabetas. Šios ligos dažniausiai išsivysto, kai pastoviai patiriamas nerimas, įtampa, stresas. Stresas - mums yra būtinas, kad išgyventume, bet iki tam tikros ribos. Visi esame atsparūs stresui skirtingai. Šio darbo vienas iš tikslų - suprojektuoti tokias erdves, kurios būtų kaip prevencija psichosomatikos sutrikimams. “Žmonės turi suprasti, jog rūpintis savo fizine aplinka yra tas pats, kaip rūpintis savimi” - V. Petrušonio* teigimu, aplinka atlieka sudėtingą vaidmenį bendrai fiziologiniai sveikatai ir žmogaus psichikos reakcijoms - susirūpinimas mus supančia aplinka yra ne tik savirealizacijos, bet ir saugumo bei fiziologinių poreikių sudedamoji dalis.

Kaip teigia Esther M. Sternberg3 „sveikata yra ta vieta, o gydymas yra amžinas žygis, kurį turite žengti, kad ten išliktumėte. O kaip su smegenimis? ... Taip pat yra proto ligos ‒mūsų minčių ir emocijų. Mes žinome, kad tos pačios nervinės cheminės medžiagos ir ląstelių procesai, kurie sukuria nuotaiką ir nuotaikos disbalansą, taip pat dalyvauja mūsų suvokime apie mus supantį pasaulį. Kaip gijimas yra nuolatinis procesas, taip ir vietos jausmas. Mūsų vietos suvokimas keičiasi ne tik nuo vietos, oro sąlygų ir paros laiko ‒ fizinių erdvės elementų, bet ir nuo nuotaikos bei sveikatos“.

*Rasa Andrikienė „Gyvenimas be šešėlio“.

*Vytautas Petrušonis „Psichologija architektūroje“ Op. cit..

*Esther M. Sternberg. Gydomosios erdvės: vietos ir gerovės mokslas”

APIE ASMENINĘ ERDVĘ

Asmeninė erdvė gali būti fizinė vieta, tokia kaip žmogaus namai, kambarys ar veikla, kurią jis mėgsta atlikti savarankiškai. Tai taip pat gali būti psichologinė būsena, kurioje žmogus jaučiasi atsiskyręs nuo išorinio pasaulio įtampos. Svarbu pažymėti, kad asmeninė erdvė yra labai individuali ir skirtingai suvokiama bei vertinama kiekvieno žmogaus. Tai gali būti svarbi emocinio ir psichologinio gerovės sąlyga, leidžianti žmogui atsiskirti ir atsigauti nuo kasdienio gyvenimo rūpesčių. Asmeninė erdvė yra reikalinga, nes ji suteikia žmogui galimybę būti vienam su savimi, nepriklausomam nuo išorinės įtakos ar spaudimo. Tai yra vieta, kurioje jis gali jaustis saugus, nepaisant to, kas vyksta aplink jį. Po intensyvaus darbo ar streso žmogui labai svarbu turėti vietą, kur jis gali atsipalaiduoti ir atgauti energiją. Asmeninė erdvė leidžia atsigauti fiziškai ir emociškai bei susitelkti į savo vidinius poreikius. Žmogus turėdamas asmeninę erdvę, gali kurti, mąstyti ir išreikšti save savo būdu. Tai skatina kūrybiškumą, leidžia išreikšti emocijas ir mintis bei ugdo saviraiškos gebėjimus. Turėdamas savo vietą, žmogus jaučiasi vertas ir svarbus. Tai padeda stiprinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi, nes žmogus turi kontrolę ir autonomiją savo asmeninėje erdvėje. Asmeninė erdvė leidžia žmogui atsipalaiduoti, susikaupti ir rūpintis savimi. Tai yra svarbu siekiant išlaikyti psichologinę gerovę ir sumažinti streso bei įtampos lygį. Asmeninė erdvė taip pat svarbi siekiant kurti ir prižiūrėti santykius su kitais. Turėdami gerai išvystytą asmeninę erdvę, žmonės dažniau ir lengviau bendrauja, kuria geresnius santykius su šeimos nariais, draugais ir kolegomis. Visi šie veiksniai lemia tai, kad asmeninė erdvė yra esminė gyvenimo dalis, leidžianti žmogui geriau suprasti save, išreikšti save ir pasiekti gerą emocinę bei psichologinę būseną. Ji padeda sukurti pusiausvyrą ir gerovę gyvenime.

PROJEKTAS

KONTEKSTAS APIE SOLO ATVEJĮ

Paanalizavus įvairią literatūrą, padariau internetinę apklausą, kurios metu siekiau ne tik teoriškai, bet ir praktiškai ištirti, kaip erdvės veikia savijautą tiek fizinę, tiek psichologinę. Apklausos rezultatai nustebino gerąja prasme, nes sulaukiau labai įdomių, originalių atsakymų, nors ir tikėjausi, kad atsakymai bus vienodi ir niekuo neišsiskiriantys. Tai padėjo labiau išsigryninti, kad projektuoti erdves reikia ir vienam žmogui, nes kiekvienas esame unikalus.

Žinoma, po šios minties iškilo klausimas, o tai kas dabar bus tas vienas unikalus užsakovas? Bet ilgai netruko šios paieškos, nes ne aš susiradau užsakovą, o užsakovas mane, kas maloniai nustebino. Šio projekto užsakovas yra vienas iš 73 - jų apklausos dalyvių ir ne tik, tai ir inspiruojantis, artimas žmogus. Nepaisant to, kad yra artimasi, buvo susitarta dėl keletos profesionalių susitikimų. Buvo išreikštas noras - atnaujinti darbo aplinką, nes dabartinėje nebesijaučia gerai.

Taip pat, vykdytoje internetinėje apklausoje, vienas iš klausimų buvo apie ekologiškumo svarbą. Kai dauguma atsakė, kad taip, būtina saugoti gamtą ir savo sveikatą, šis žmogus atsakė taip: „Svarbiau bendras pojūtis, nei ekologiškumas. Jei ekologiškumas trukdo bendram pojūčiui, ekologiškumas tampa antriniu dalyku“. Šis atsakymas taip pat yra ir šio projekto vienas iš atspirties taškų.

Užsakovas yra startuolis ir investuotojas (31 - rių metų) kuria, vysto savo verslą, susijųsi su technologijomis, kripto valiutomis ir kt. Tai ne tik darbas, bet ir hobis, gyvenimo būdas tuo pačiu. Domisi, skaito, klausosi tai, kas patinka ir kas galbūt galėtų praversti ir verslo vystymo procese. Nuo studijų laikų, ISM universitete, pradėjo formuotis stabilius ritualus - skaitymo, laiko skyrimo sau.

ERDVĖ LAIKAS VEIKLA

ERDVĖ LAIKAS VEIKLA

ERDVĖ LAIKAS

Namai

Namai

Gatvė

Kavinė

Gatvė

Ofisas

Ofisas

Ofisas

Sporto k.

Gatvė

Namai

Namai

Namai

Namai

Namai

Miegas 7:40 8:25 8:30 9:35 9:45 12:00 13:00 19:35 19:45 20:30 22:00 23:00

Atsikėlimas

Namai

Namai

Susiruošimas

Gatvė

Kavinė

ERDVĖ LAIKAS VEIKLA

VEIKLA

Namai

Atsikėlimas

Namai

Susiruošimas

Ėjimas (buvimas savo mintyse, be ausinių)

Gatvė

Gatvė

Atsikėlimas

Susiruošimas

Ėjimas (buvimas savo mintyse, be ausinių)

Ėjimas (buvimas savo mintyse, be ausinių)

Kavinė

Kavos gėrimas, naujienų skaitymas (laikas sau)

Kavos gėrimas, naujienų skaitymas (laikas sau)

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Ofisas

Darbas (kompiuteriu)

Ofisas

Ofisas

Darbas (kompiuteriu)

Kavos gėrimas, naujienų skaitymas (laikas sau)

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Darbas (kompiuteriu)

Valgymas, podcastų klausymas ir žiūrėjimas

Sporto k.

Gatvė

Gatvė Ofisas Ofisas

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Darbas (kompiuteriu)

Valgymas, podcastų klausymas ir žiūrėjimas

Ofisas

Darbas (kompiuteriu)

Sportas (laikas individualiai susitariamas su treneriu)

Valgymas

Namai

Sporto k.

Valgymas, podcastų klausymas ir žiūrėjimas

Darbas (kompiuteriu)

Sportas (laikas individualiai susitariamas su treneriu)

Gatvė

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Namai

Poilsis prie tv

Namai

Pasiruošimas miegui

Namai

Namai

Sportas (laikas individualiai susitariamas su treneriu)

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Ėjimas ir podcastų klausymas (su ausinėmis)

Namai

Valgymas

Poilsis prie tv

Namai

Namai

Pasiruošimas miegui

Namai

Skaitymas biografijų, sėkmės istorijų ir kt. (knyga)

Miegas

Namai

Miegas 7:40 8:25 8:30 9:35 9:45 12:00 13:00 19:35 19:45 20:30 22:00 23:00

Valgymas

Poilsis prie tv

Pasiruošimas miegui

Skaitymas biografijų, sėkmės istorijų ir kt. (knyga)

Skaitymas biografijų, sėkmės istorijų ir kt. (knyga)

Namai Kavinė

DARBO DIENOS RUTINA, VEIKLOS

DARBO DIENOS RUTINA, VEIKLOS TRUKMĖ

TRUKMĖ

DARBO DIENOS RUTINA, VEIKLOS TRUKMĖ

Sportas* - pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Skaitymas* - čia išskiriamas laisvalaikio skaitymas, prieš miegą. Biografijų, sėkmės istorijų, nišinių istorijų, meno ir kitų mėgstamų temų.

DARBO DIENOS RUTINA, VEIKLOS TRUKMĖ

Miegas

Darbas

Miegas

Kavos ritualas

Sportas*

ritualas

Darbas

Miegas

Darbas

Kavos ritualas

Kavos ritualas

Valgymas

Sportas*

Skaitymas*

Valgymas

Vaikščiojimas

Skaitymas*

Vaikščiojimas

Skaitymas*

Poilsis prie TV

Poilsis prie TV

Vaikščiojimas

Vaikščiojimas

Susiruošimas

prie TV

Susiruošimas

Susiruošimas

Poilsis prie TV

Susiruošimas

Ofi s a s

DARBO DIENOS RUTINA, BUVIMO

DARBO DIENOS RUTINA,

ERDVĖSE TRUKMĖ

DARBO DIENOS RUTINA,

TRUKMĖ

Namai

Ofisas

Kavinė

Gatvė

Sporto klubas

Namai

PERSONALINĖS PROJEKTAVIMO METODIKOS PAIEŠKOS/ INSPIRACINIAI ŠALTINIAI

Po atliktų teorinių tyrimų, buvo išsikeltas tikslas atrasti savo projektavimo metodiką, kurią galėčiau pritaikyti ir ateityje. Pasikalbėjus su užsakovu, laisva pokalbio forma, sužinojau nemažai detalių apie susiformuotus asmeninius ritualus. Skaitymas ir podcast’ų (lietuviškai - tinklalaidžių) klausymas šiai asmenybei užima didžiąją dalį dienos ir turi specifinę erdvę.

Pavyzdžiui, skaitymas apie dienos įvykius, naujienas įvykusias per naktį - skaito per telefoną mėgstamiausioje kavinėje “Hurican”, eidamas nuo kavinės iki savo darbo vietos - klausosi per ausines podcastų apie su darbu susijęs temas, darbo vietoje skaito mokslinius straipsnius per kompiuterį, kol pietauja taip pat klausosi ir žiūri podcastus per kompiuterį, grįžtant namo klausosi vėl podcastų, valandą prieš miegą - skaito popierinę knygą apie inspiruojančias asmenybes, sėkmės istorijas darbo dienomis, o savaitgaliais ir apie meną, istorinę architektūrą, arba dar skaito ir popierinius “Financial Times” laikraščius, parsivežtus iš kelionių. Taip pat, eina į darbą ir iš jo - ne visai tuo pačiu keliu.

Todėl pasidarė labai smalsu ir nusprendžiau labiau patyrinėti jo darbo dienos ciklą - vaikščiojimo trajektoriją ir supančią aplinką: iš pradžių - vaikščiojimu, žiūrėjimu, pabuvimu tose erdvėse ir fotografavau tai, kas atrodė įdomu. Taip pat sėmiausi įkvėpimo iš užsakovo mėgstamų kūrinių.

Fotofiksacijas nusprendžiau perpiešti ranka, lieti akvarele - atkurti buvimo jausmą tose specifinėse erdvėse, taip pat įdėmiau į viską pažvelgti. Kai kurie piešiniai buvo ir aprašomi tekstu. Tai - tarsi vienos linijos kelionės istorijos. Rašymas padėjo dar labiau prisiminti detales.

Mano tapytas paveikslas “Mąstytojas”, 2016. Mišri technika: sieniniai akriliniai dažai, volelis, teptukai, juodas permanentinis markeris ant medžio dulkių plaušo. Realus dydis: 40x90 cm.

XX a. JAV menininko Jean-Michel Basquiat kurinys “Peter and the Wolf”, 1985. Naudojama mišri technika: akrilas, aliejinė pastelė foto-kopijų koliažas ant drobės, realus dydis: 254x289 cm.

Užsakovo darbo kambarys, namuose.

Užsakovo perskaitytų knygų lentyna, namuose - darbo kambaryje.

XX a. JAV menininko Jean-Michel Basquiat kurinys “Untitled”, 1985. Naudojama mišri technika: foto-kopijų koliažas prtvirtintas ant nudažytų medinių plokščių, realus dydis: 122 x 217 cm.

4- “LEMON GYM” SPORTO KLUBAS

3 - OFISAS

Užsakovas yra susiformavęs stabilius, į ritualus virtusius įpročius. Tai yra žemėlapis žymintis apibrėžtą uždarą teritoriją - vaikščiojimo ir buvimo erdvėse ciklą. Pradžios ir pabaigos taškas - namai.

1 - NAMAI

2- “HURICAN” KAVINĖ

- Išėjimas ryte. Ši atkarpa išskiriama šviesiai pilka spalva, nes išeinama be ausinių - susikoncentravimas į savo mintis. Iki kavinės.

- Išėjimas ryte. Ši atkarpa išskiriama tamsiai pilka spalva, po pabuvimo kavinėje - jau išeinama klausiantis podcastų per ausines - tikslas ofisas, sporto klubas. Todėl pilka atkarpa susilieja su juoda.

- Grįžimas vakare. Ši atkarpa - juodos spalvos, po darbo einama taip pat klausiantis podcastų per ausines, bet grįžtama šiek tiek trumpesniu keliu ir apibrėžiama ritualų teritorija.

- Ofisas/biuras

-Pilka spalva žymi kitus svarbius ciklo dalies objektus - namus, kavinę, sporto klubą.

RITUALINĖS APLINKOS FOTOFIKSACIJOS

RYTE 08:30 val (nuotraukos darytos 2024-03-18)

1 - NAMAI

2- “HURICAN” AKVINĖ

4- “LEMON YM”G OTSPOR KLUBAS

3 - OFISAS

VAKARE - 19:30 val (nuotraukos darytos 2024-03-14)

1 - NAMAI

3 - OFISAS

APIE VIETĄ

Detalizuojamas objektas - solo atvejo biuras, kuris yra Gedimino pr. 21, administraciniame pastate. Šis pastatas yra pastatytas 1897 - aisiais metais, pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą, tuo laiku besiformuojančiame Gedimino prospekte. Stilius - eklektika/istorizmas. Statytoja Marija Jelenska.

KONTEKSTAS APIE PASTATĄ

2001 m. žvalgomuosius polichrominius tyrimus atliko Idalija Bėčienė*:

Patalpų lipdybinis dekoras tipingas XIX a. pab.- XX a. pr. laikotarpio miestiečių namams. Tirtų 7 patalpų lipdybinį dekorą galima suskirstyti į 3 tipus:

1) Ia 101 ir III a. 301 patalpų lipdybinis karnizas ‒ akanto lapai su stilizuotom tulpėm,

2) Ia. 102 ir II a. 201 puošnus patalpų lipdybinis karnizas ‒ kriauklės su stilizuotais akanto lapais ir varpom. Sufite augalinių, vijoklinių motyvų lipdybinė lubų juosta su išvystytais kampais. II a pat. 303 turi tokią pačią lipdybinę juostą kaip 102 ir 201 patalpų. Skiriasi tik karnizas ir rozetė. Ji apie 90cm skersmens, daili, su išorine gėlių juosta.

3) Ia. 103 ir IIIa.302 patalpų karnizas ir lubų lipdybinė juosta ‒ augalinių, vaisinių motyvų. Akanto lapų ir stilizuotų tulpių rozetė su spiraline išorine juostele.

Remiantis tyrimų duomenimis atliktos patalpų pirminių spalvinių sprendimų retrospekcijos. Patalpos buvo dekoruotos kukliai, lipdiniai dažyti dažniausiai viena spalva, nebronzuoti. Lubų ir sienų plokštumos spalvintos saikingai. Gausiau dekoruotos Ia. 102 ir 103 patalpos. Jose rastas ir sienų polichrominis XX a. pradžiai būdingas dekoras, kai sienose išskiriama aprėminta, šviesiai dažoma plokštuma.

pr. 21 I a. patalpos pirminio spalvinio sprendimo retrospekcija

*Idalija Bėčienė - architektė, restauratorių sąjungos narė. http://www.kulturospaveldas.lt

Gedimino

Gedimino pr. 21, Vilnius

Šiuo metu Gedimino pr. 21 pastate yra:

1. Europos parlamento nario Juozo Oleko biuras

2. Užsakovo biuras

3. Psichologijos studija

4. “Magnusson” tarptautinė advokatų kontora

5. UAB “Verslo audito konsultacijos”

6. Projektavimo ir restauravimo institutas

7. UAB „Olympic Casino Group Baltija”

Istorizmo stiliaus pastatai Gedimino pr.19 ir Gedimino pr.21 pastatyti 1897 m. pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą. Statytoja Marija Jelenska.

Perspektyvinė aeronuotrauka iš viršaus į Gedimino prospekto sankirtą su A. Vienuolio gatve; pastatas Gedimino pr. 21 (raudonai pažymėtas) ir priešais esantis Gedimino pr. 19 pastatas.

Gedimino pr. 21, Vilnius - Administracinis pastatas.

Gedimino pr. 19, Vilnius - pastatas ‘atspindys’. Jame veikia “Žemės ūkio ministerija” (LR ŽŪM)

DABARTINĖS UŽSAKOVO DARBO APLINKOS FOTOFIKSACIJOS

Durų niša iš holo į (šiuo metu) pereinamą erdvę

Pagrindinės durys ofiso viduje

Šiuo metu nenaudojama erdvė

Duru niša iš nenaudojamos erdvės į darbo zoną

erdvė, durų niša į holą ir durys į san. mazgą

San. mazgas

Laiptinė

Susitikimų kambarys

Nenaudojama

į balkoną iš susitikimų

Nenaudojamoje/pereinamoje erdvėje - retsykiais naudojamas spausdintuvas ir langas į vidinį kiemą ir viešbutį “Neringa”

Užsakovas hole

Evakuacinis planas

Nenaudojama erdvė su dviem durų nišomis ir lentynų niša sienoje

Durys

kambario

Darbo ir pietavimo vieta

DARBO VIETA

Interjero projektavimo konceptas - meninio tyrimo rezultatas. Įdėmiai analizuota užsakovo aplinka, lėmė projektinius sprendinius: šešėlinių dėmių atsiradimas hole, horizontų kontūrai - susitikimų kambaryje, prisiminimų integravimas pertvaroje tarp darbo ir eskapinimo erdvės, o spalvų ir formų dermė - eskapinimo erdvėje. Užsakovui yra labai svarbi erdvių kaita, todėl ir kiekviena patalpa yra skirtinga.

PROJEKTUOJAMAS OBJEKTAS

ZONAVIMAS

Zonavimas ir suskaidymas pertvaromis išlieka taip kaip yra ir atsiranda tik pereinama erdvė virsta eskapinimo erdve, centrinė ašis - siena pratęsiama ‘prisiminimų’ pertvara ir san. mazge naikinama siena tam, kad net maža patalpa būtų erdvesnė.

UŽSAKOVO JUDĖJIMO SCENARIJAI

“Mūsų akims reikia laikinos įvairovės: intensyvumo, chromatiškumo ir erdvumo (šešėlių). Be šių savybių jos pusiau užmiega. Žvakių šviesa yra to pavyzdys. Jei kambarys, apšviestas bet kokios lygiaverčiai silpnos elektros lemputės, būtų depresiškai niūrus, tai žvakių šviesa gali pakerėti” - Christopher Day.

HOLAS

Kaip darbo dienos ciklo pradžios ir pabaigos taškas namai - holas yra darbinės aplinkos ciklo pabaiga ir pradžia. Holo erdvėje atsiradęs “šešėlis” yra iš užsakovo namų darbo kambario, todėl hole yra tik du elementai ‒ atėjus tirpstantys, išeinant atsirandantys namų šešėliai.

Ši erdvė yra kaip galerija - minimalistinė, nuteikianti pozityviai, bet tuo pačiu ir neutraliai. Tai ir nusinulinimo erdvė, kurioje pabuvus emociškai nusiteikiama dienos veikloms.

Tai vientiso metalo/plieno išpjauti ir išlankstyti lakštai. Paskirtisatsisėdimui skirtas suolas ir rūbų kabykla ir skulptūros šioje ‘galerijoje’.

Skulptūros apšviečiamos kryptiniais šviestuvais.

HORIZONTAI

“Formas ir erdves apibrėžia jų ribos. Nuo šių linijų kokybės priklauso, kaip šios formos ir erdvės mus veikia”. - Christopher Day

“Linijos yra energijos ir galios kristalizacija ir išraiška. Kreivės suteikia energijos. Tiesios linijos suteikia galios. Energija susijusi su gyvenimu, o tiesumassu mintimi.” - Christopher Day

SUSITIKIMŲ KAMBARYS

Horizontai susitikimų kambaryje simbolizuoja - nepažįstamų žmonių susitikimą atsitiktinoje vietoje, atsitiktiniu metu - ir tapimu bičiuliais, partneriais. Todėl šviečiantys lubų elementai yra iš visų fiksuotų rutinos kontūrų. Šie elementai suprojektuoti tokio dydžio, kad būtų išsaugotas, originaliai išpieštų ranka, horizontų kontūrų mastelis, todėl dalinai matosi pro langustai taip pat reiškia ir kvietimą susitikti.

ŠVIEČIANTYS HORIZONTAI

Konceptualiai tai yra stikliniai horizontų kontūrai. Šviesos srautas šviečiamas į stiklo plokštumų briaunas esančias virš pakabinimų lubų. Erdvėje šviesa sklinda tik per horizonto briaunas. Numatomas keičiamo spektro led apšvietimas su galimybe valdyti nuotoliu, per telefoną.

(AP)RIBOTI PRISIMINIMAI

Nors įėjus į daugiabutį pasitinka ilgas koridorius ir veidrodžiai, bet pirmiausiai žvilgsnis užkliūva už tolumoje esančių, tamsiai rudos spalvos, medienos rašto, spintos durų. Greičiausiai todėl, nes achromatiniame koridoriuje jos spalviškai išsiskiria. Tuomet, žinoma, pamatau įdomesnes lubas iš strypelių bei pritaikytą apšvietimą, juodą sienų apdailą, grindų plyteles, metalinius veidrodžių rėmus...

Įėjus į kambarį matau langą, vaizdą pro langą – ryškiausiai matosi raudonas pastatas, o už jo aukštas geltonas kranas, greičiausiai kažkas yra naujai statoma. Tada mintimis ir akimis grįžtu į kambarį, pilko audinio romanetę virš lango, rudą odinę rašomojo stalo kėdę, nuotraukų rėmelį, ant stalo esančias knygas, juodą knygų lentyna su įvairiaspalvėmis knygomis...

Einant link namų pirmiausiai akys mato lenktos formos stogą, pilką pastatą, tuomet į tolį esančius sovietmečiu statytus pastatus, važiuojančią mašiną link jo. Žvilgsnis grįžta krūmų kontūrais, greta stovintį automobilį, aukštą, priešais esantį, pastatą...

Ofise labiausiai krenta į akis – lubos. Suskaidytos išilgai ir horizontaliai vienodo dydžio kvadratais, taip pat įterpti truputį „pamėtyti“ šviestuvai. Svarstau, kodėl aš pirmiausiai pamatau tas lubas? Galbūt todėl, nes neseniai kalbėjome apie tai su dėstytoju? Tuomet pamatau neįprastą langą, esantį pertvarinėje sienoje, medinius baldus keistų proporcijų, tamsiai žalios spalvos kėdes, duris į kitą erdvę...

TARP DARBO IR ESKAPINIMO ERDVĖS

‘Prisiminimų’ pertvara irgi turi simbolinę prasmę ir yra tęsinys centrinės sienos. Tai simbolizuoja istoriją, tęstinumą. Taip pat yra susiję tiek su prisiminimais apie supančią aplinką, tiek su priminimu, kad reikia pailsėti, pakeisti erdvę.

RIBOS

Pertvaros konceptas - skirtingų piešinių kompozicinė dermė. Šią pertvarą sudaro 5 sluoksniai plieno lakštų, kurie yra išpjauni pagal vienos linijos piešinius. Iš pradžių yra išpjaunami vientisi piešiniai, t.y. vienas piešinys ant vieno lakšto, kitas ant antro ir t.t. - tada suvirinami tarpusavyje ir padalinami į 4 dalis, viršuje ir apačioje įterpiant ašinius vyrius, kurių lizdai atitinkamai tvirtinami lubose ir grindyse.

“Mano nuomone, aplinka yra fizinė vieta greta mūsų, kuri generuoja tam tikras energijas. Tačiau iš tikrųjų energijas generuoja jos viduje esantys objektai. Todėl kai kurios aplinkos yra stipresnės, kai kurios - ne tokios stiprios, kai kurios diktuoja tam tikrą elgesį, kitos diktuoja nuotaikas. Kai kurios primeta save individui, ir jis arba nenori ten būti, arba jį ten traukia, nes jis reaguoja į aplinkoje slypinčias energijas, į tą ypatingą aplinkybių sukurtą situaciją” - Aleksandra Kasuba

“Su materialiuoju pasauliu susipažįstame per savo pojūčius. Jutiminis suvokimas leidžia mums suformuoti sampratas, kurios yra viso mąstymo, sąmonės ir požiūrio pagrindas, taigi ir dvasinės vertybės. Kuo gausesnis mūsų juslinis suvokimas, tuo gilesnis mus supančios tikrovės supratimas. Kuo jie turtingesni, tuo labiau maitina sielą” - Christopher Day

ESKAPINIMO ERDVĖ

Eskapinimo erdvei sukurtos erdvinės struktūros yra susintetintas kūrimo metodikos rezultatas. Buvo siekiama sukurti tokią erdvę, kuri būtų ‘gyva’ ir turėtų ‘jausmą’, joje būtų galima pailsėti, pamedituoti, paskaityti.

ERDVINĖS STRUKTŪROS

Maketuojant, erdvinėms struktūroms išgauti buvo eksperimentuojama su biomedžiagomis - pakavimui skirtas ažūrinis kartonas ir struktūrai sukietinti, vietoje įprastų klijų - krakmolo, želatino ir vandens mišinys. Struktūros sukurtos pulsuojančios ir minkštai atrodančios, nors iš tikrųjų jos yra kietos. Tai kuria tam tikras nuotaikas, iliuziją, šešėlių ir šviesų žaismą. Todėl realaus dydžio struktūroms pagaminti reikia panašių savybių turinčių medžiagų.

Asociatyvi nuotrauka, kurioje matomas didelių gabaritų 3D spausdintuvas, spausdinantis erdvėje.

Erdvinės struktūros yra numatytos dviejų spalvų - medienos ir pastelinės melsvos.

Šias struktūras galima spausdinti 3D spausdintuvu, vietoje, naudojant bio medžiagas - PLA (Polilaktidas) ir medžio pluošto kompozitą, derinant su daugiaspalviais PLA. Naudojant šias medžiagas, išgaunamas natūralus, medienos tekstūriškumą ir spalvą turintis paviršius.

Erdvinės struktūros spausdinimas numatomas vietoje, naudojant manipuliacinę spausdinimo ranką ant laikinų bėgių. Spausdinimas pradedamas patalpos pradžioje ir baigiamas ties virtuves zona, pabaigus darbą, manipuliacinė ranka demontuojama ir išvežama.

Šios erdvės apšvietimas numatomas - įtempiamos medvilninės lubos su integruotu led apšvietimu, kurį bus galima dimeriuoti.

Asociatyvi nuotrauka, kurioje matomas 3D spausdinimas.

VISUMA

1. Holas, 2. Susitikimų kambarys, 3. darbo vieta, 4. Eskapinimo erdvė, 5. San. mazgas

BALDŲ PLANAS

AKSONOMETRIJA

PERSONALINĖ DARBO APLINKOS KŪRIMO STUDIJA

Projekto kūrimo metodologija remiasi ir fizinės erdvės - studijos naudojimu kaip dinamiška dirbtuve ir tyrimų erdve. Šiame procese naudoju rankų darbo brėžinius, piešinius ir maketus, kad galėčiau tyrinėti ir plėtoti erdvines ir dizaino koncepcijas. Dirbant su medžiagomis ir tradicinėmis technikomis, suteikiau sau daugiau laisvės ir intuicijos eksperimentams. Tokia empirinė prieiga skatina kūrybiškumą ir inovacijas, leidžiant giliau suvokti erdvinius santykius ir medžiagų savybes. Fizinė sąveika su dizaino elementais sukuria bendradarbiavimo aplinką, kurioje idėjos gali būti greitai išbandomos, tobulinamos ir patikrinamos, siekiant sukurti individualizuotus architektūrinius sprendimus.

Fizinė studija, eksponavimo erdvė ir pagrinde rankomis kuriamas projektavimo procesas - projekto svarbiausia dedamoji dalis.

IŠVADOS

Šis baigiamasis darbas yra ne tik apie problemų identifikavimo ir sprendimų būdus per interjero dizaino kūrimą, bet tai yra ir apie asmeninę savirefleksiją. Tiek analizuota teorija, tiek bandymas kūrybiškai pažvelgti į užsakovo poreikius privertė apmąstyti ir geriau pažinti save.

Personalinė projektavimo metodika pasiteisina, nes tai kūrėjo identiteto dalis. Projekte buvo daug eksperimentuojama ne dėl kiekybės, o tam, kad išgauti interjero sprendinių kokybę. Tai naujas projektavimo principas, todėl tai ir užtruko ilgiau.

Ši metodika bus tobulinama ir taikoma ateityje, ir, žinoma, bus pritaikoma prie individualios asmenybės poreikių.

Post Scriptum:

Ar rankų darbas = eskapizmas?

Kokia galutinio produkto kaina?

Ar tik galutinis produktas svarbiausias?

Rankų darbas vs greitai sugeneruotas dirbtinio intelekto produktas?

Ar viskas ką pavyksta atrasti, tampa galutiniu dizaino sprendiniu?

Kokią poziciją užima procesas?

Kokia palikto pėdsako išliekamoji vertė?

Žmogus veikia aplinką, ar aplinka žmogų?

Amat victoria curam.

BIBLIOGRAFIJA

Knygos:

Andrikienė Rasa. Gyvenimas be šešėlio. Alma littera, 2021.

Christopher Day. Places of soul. Routledge, 2014.

Filiajevas Michailas, Lana Bojeva. Kita psichosomatikos pusė: Psy2.0 mąstymas. Vitae Litera, 2021.

J. G. Ballard. Aukštnamis. Lapas, 2024.

Petrušonis Vytautas. Architektūros psichologija. Vilnius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 2023.

Prof. dr. Lubytė Elona „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“. Vilnius: UAB "BALTO print", 2020

Perec Georges. Žmogus, kuris miega. Lapas, 2022

Sternberg M. Esther. Healing Spaces: The Science of Place and Well-Being.. England: Belknap Press: An Imprint of Harvard University Press, 2010.

Internetinės prieigos:

https://bartlettdesignresearchfolios.com/manolopoulou-mclaughlin-losing-myself/?fbclid=IwAR0rbXn_wNaHQ4KzP3jOPBL9SNv_PCEnDl87nGPcPAJqLZQYZVuN5ewmrlc

https://www.gp-award.com/downloads/book24/mobile/ book24.html?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTAAAR2ZcUy0cG7XsgB2sFYWfrlkjD3n2MDzB1ZKa2NTtkkHxAeA44h0hi-qFOE_ aem_AVszyLWPKZUCHgeAWTtbYdRf-XSLEM6AjZxo47ICjdqX0IhoyyfALJL3TuDrCU2BumkBI6PI5v2g78gR_P7m_iv3

https://www.gp-award.com/en/produkte/urban-soundscape

http://www.kulturospaveldas.lt/tyrimai-3/gedimino-pr-21-vilniuje-administracinis-pastato-polichromijos-tyrimai.html\

https://repository.tudelft.nl/islandora/object/uuid:86cb33223700-4f1b-9e24-d2b84aa9433d

http://so-il.org/projects/beeline

http://so-il.org/projects/breathe-mini-living-salone-del-mobile-2017

http://so-il.org/projects/logan

http://so-il.org/projects/versace-showroom bile-2017

http://so-il.org/projects/beeline

INTERNETINĖS APKLAUSOS KLAUSIMAI (IR REZULTATAI)

1. Vardas; 2. Amžius; 3. Lytis;

4. Kaip vertinate savo fizinę savijautą?

5. Kaip manote, ar mus supanti aplinka daro įtaką mūsų fizinei savijautai?

6. Kaip vertinate savo psichologinę/emocinę savijautą?

7. Kaip manote, ar mus supanti aplinka daro įtaką mūsų emocinei gerovei?

8. Ar dažnai patiriate stresą, įtampą?

9. Dėl ko patiriate stresą, nerimaujate?

10. Ar mėgstate būti gamtoje/lauke?

11. Ar dažnai būnate gamtoje/lauke?

12. Ar jums svarbu kaip erdvė atrodo?

13. Kokiam asmenybės tipui save priskiriate?

14. Kokiose erdvėse jaučiatės geriau?

15. Kokiose erdvėse/patalpose jaučiatės geriausiai ir kodėl?

16. Kokiose erdvėse/patalpose jaučiatės blogiausiai ir kodėl?

17. Ar jaučiate sąsajas tarp emocinės ir fizinės savijautos?

18. Kokie erdvės elementai jums kelia diskomfortą/nepatogumą?

19. Kokie erdvės elementai jums kelia komfortą?

20. Ar norėtume daugiau laiko praleisti gamtoje, bet yra prastos oro sąlygos?

21. Jeigu gamtą perkeltume į vidų, ar norėtume tokioje erdvėje būti?

22. Kaip manote ar svarbu kokios spalvos dominuoja erdvėje?

23. Kokios jūsų mėgstamiausios spalvos?

24. Su kuo jums asocijuojasi mėgstamos spalvos?

25. Ar pastebite, kad kartais jei kažko labai nenorite prasideda nepaaiškinami, bet tikri negalavimai?

26. Dauguma fizinių negalavimų/sutrikimų yra susiję su patiriamu stresu. Ar jūs patiriate šiuos išvardintus negalavimus/sutrikimus/diagnozes?

27. Ar manote, kad šiuos negalavimus galima numalšinti be vaistų?

28. Kaip manote, ar mus supanti aplinka gali gydyti?

29. Kokia pagrindine veikla užsiimate?

30. Kokia papildoma veikla užsiimate?

31. Kokiose erdvėse atsipalaiduojate?

32. Kokiose erdvėse esate produktyviausi?

33. Ar turite savo asmeninę erdvę, kurioje jaučiatės geriausiai ir kodėl?

34. Kaip manote ar reikia atskirų "gydančių" erdvių?

35. Kaip manote, kokių reikia, ar nereikia erdvių?

36. Kokie spalvų deriniai patinka?

37. Kas jums siejasi su jaukumu?

38. Ar jūs esate pastabus detalėms žmogus? Kaip jus veikia aplinka?

39. Ar jums yra svarbus ekologiškumas, kalbant apie erdves?

P. S. Apklausos atsakymai yra atskiroje fizinėje knygutėje.

PRIEDAI:

UŽRAŠAI IŠ POKALBIO SU UŽSAKOVU, LAISVA FORMA, (ANGLIŠKI ŽODŽIAI, TERMINAI YRA DAŽNAI VARTOJAMI UŽSAKOVO) (2024-02-27)

DIENOS RITMAS

7:40 atsikelia

8:30 eina kavos „Hurican“ dažniausiai (labiau patinka, dėl spalvų, kokybiškesnis interjeras, kokybiška kava), arba Vilniaus g. Caffeine. Kavinėje būna apie valandą. Perskaito naujienas, twiterį peržiūri, kas įvyko per naktį.

Apie 9:30 -10 val eina į ofisą, ir ten dirba, skaito, taip pat ir pietauja dažniausiai (užsisako maistą).

Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais eina sportuoti apie 1 val (sporto klubas šalia esančiame pastate kaip ir ofisas). Laikas nėra konkretus, individualiai suderinamas su treneriu. Antradieniais, ketvirtadieniais eina tiesiog ofisą.

Ofise. Skaito research papers, pagedecką. Klausymas. Sprendimų priėmimas, kai reikia, bet retai.

Pietauja tarp 12 ir 13 val. Jeigu ofise pietauja tai ir klauso podcastą tuo pačiu metu.

Susitikimai 3 kartus per savaitę, su founderiais kompanijų, iš tech pasaulio.

Svarbūs skambučiai - ofise ir už jo ribų. 19:30-20 grįžta namo.

Pavakarieniauja.

Chillina prie televizoriaus iki maždaug 22h. Po to skaito knygą (apie 1 val) iki kol užmiega.

SAVAITGALIAIS

Atsikelia 8-8:30

Apie 2h skaito per kompiuterį.

Outina.

Pavalgo kažkur, dažniausiai mieste.

Grįžta ir toliau dirba, skaito kaip ofise, bet namuose. Jeigu niekur nevažiuoja.

Skaito savaitgaliais nuo fashion iki architectural arts, grožio ir estetikos dalis, istoriniai kurortai, legendiniai viešbučiai...

Svarbiausias yra ryto ritualas (kavos gėrimo ir naujienų skaitymo).

Laikas sau.

INTERJERAS

Svarbiausi (kokybės prasme) ‒ viešbučiai.

Svarbu - istoriniai niuansai, istorijos... Istoriniai, bet prižiūrimi ne seni Grand aptarnavimas kokybiškas

KELIONĖS

Proginės kelionės, pavyzdžiui, per gimtadienį. Slidinėjimas sausio mėnesį. Tokioms kelionėms iš anksto ruošiasi.

Būna ir random, spontaniškų kelionių, pavyzdžiui, jeigu tai susitikimai kitose šalyse ir t.t.

Savaitgaliais į filmą važiuoja, bent 2-3 kartus į mėnesį.

DARBAS, PAGRINDINE VEIKLA:

Technologijos, cripto ir blackchains, investavimas.

Universitete (ISM) pradėjo kurti kompaniją, 2 kurso metais

1. Pirmoji ‒ nesėkminga; 2. Vėliau galėjo investuoti i draugo kompaniją;

3. Po to sukūrė savo kompaniją. 2017 metais pritraukė daug investicijų, kapitalą.

Įdomu kurti, generuoti naujas įdėjas.

SKAITYMAS

Svarbiausia tyla - nesvarbu ar kavinėje, ar namuose...

Skaitymas per kompiuterį, telefoną, popierinės knygos, financial times dienrasčiai (arba popieriniai, parsivežti iš kelionių)

Pagrinde researchų skaitymas.

Savo minčių užfiksavimas užrašų knygutėje, kai kyla naujos idėjos.

KNYGOS

Pagrinde biografijos - nuo investuotojų iki vogue įkūrėjos. Inspiruojančios istorijos

Istorijos + technologijos, menas. Nišinė istorija, pavyzdžiui, interneto atsiradimo istorija ir t.t.

UŽRAŠAI IŠ POKALBIO SU UŽSAKOVU, BANDANT ATKARTOTI/IMITUOTI JO DARBO DIENOS RUTINĄ. EINANT, PRISIMENANT IR PABŪNANT TOSE ERDVĖSE.

(2024-03-24)

Namuose: dienos pradžia - atsikelia, nusiprausia, pagamina kavą Eristidai (sužadėtinei), paskaito kąnors, kol išdžiūna plaukai ir tada išeina.

Darbo kambarys ‒ patinka būti, bet nėra kada.

Savaitgaliais paskaito namuose, svetainėje apie porą valandų. Labai svarbus erdviškumas. Būtina dienos šviesa ir turi būti erdvu.

Einant iš namų, Labdarių ir Totorių gatve link kavinės: kol eina gatve, nebepastebi architektūros, detalių, bet visvien tai yra svarbu.

Svarbi tyla - kai išeina ryte, būna mažai žmonių, iki kavinės tylu, ramu.

Nuo kavinės prasideda triukšmas - žmonių, automobilių daugiau.

Pavasarį išgirsta paukščių čiulbėjimą.

„Hurican“ kavinėje: kur prisėsti renkasi vietą pagal tai ar yra laisva, arba prie lango kur yra sofos, nes sklinda faina šviesa. Jeigu reikia atsakinėja į laiškus, ne tik skaito naujienas. Mėgstamiausias dienos ritualas - laikas sau. (Dažnai kartojamas)

Mėgstamiausia kava - dviguba espresso.

Geria kavą viena kartą per dieną, nes jei daugiau kartų - pasireiškia anxiety.

Einant iš kavinės, Gedimino prospektu: patinka (graži) senamiesčio visuma, bendrąja prasme. Nebepastebi detalių, nes jau daugybe kartų vaikšto tuo pačiu keliu.

Smagu eiti (aplink), nes nedaug žmonių, tylu rytais.

Iš kavinės - su ausinėmis eina ir klauso podcastus, iki kavinės eina be ausinių...

Ofise: reikia būtinai atnaujinti susitikimo kambarį. Reikalinga triukšmo izoliacija, šiuo metu negali naudoti šio kambario dėl garso, skambučių/pokalbių metu. Galėtų būti apvalus stalas, gražios ergonomiškos

kėdės, televizorius, augalai. Darbo erdvę reikia visą atnaujinti, kad būtų smagiau.

Šiuo metu tik praeinamoje erdvėje (retkarčiais yra naudojamas spausdintuvas šioje zonoje) ‒ reikia ant sienos pakabinti didelį televizorių, padaryti kaip lounge zoną, reikia detalių dėl jaukumo, kad būtų fainas dirbtinis apšvietimas.

Einant namo iš ofiso, iš Gedimino prospekto į Labdarių gatvę: ėjimas su ausinėmis, podcastų klausymas grįžtant.

Orų permainos nelabai daro įtaka savijautai. Maža amplitudė. Bet žinoma, kad smagiau, kai yra saulėta diena, optimizmo daugiau.

Namuose: iš ofiso grižta maždaug 19:30 ‒ 20 val, pavalgoma vakarienė, po to poilsis prie televizoriaus, ruošimasis miegui ir skaitymas iki užmigimo.