Agota Maziliauskaitė "Forma per forma: kūno patirčių laboratorija"

FORMA PER FORMA: kūno patirčių laboratorija

Bakalaurantė: Agota Maziliauskaitė Darbo vadovė: Karolina Jašinskaitė Tvirtinu, katedros vedėjas: doc. Rokas Kilčiauskas

parašas: data: parašas: data: parašas: data:

Vilniaus Dailės Akademija

Vilniaus fakultetas

Interjero dizaino katedra

FORMA

PER FORMA: KŪNO PATIRČIŲ LABORATORIJA

Agotos Maziliauskaitė baigiamojo bakalauro darbo aiškinamasis raštas. Interjero dizaino studijų programa, valstybinis kodas 6121PX017

Vilnius 2023

Turinys

Įvadas..............................................................6

Tikslas, uždaviniai........................................8

Aktualumas ir problema............................9

1. Performatyvumo teorija......................10

Performatyvumas......................................12

Performatyvumas architektūroje..........14

Performatyvumas ir kūnas.....................16

Performatyvumas ir atmosfera.............18

Apibendrinimas..........................................20

2. Forma per Forma..................................22

Konceptas: Forma per Forma...............24

Lokacija.......................................................26

Kūno pojučiai.............................................32

Erdvės dekonstravimas...........................38

Eskizai - paieškos.....................................40

Forma per Forma: nauja forma............42

Apibendrinimas.........................................44

3. Per Forma...............................................46

Paskirtis: Kūno patirčių laboratorija....48

Laboratorijos estetika..............................50

Kūnas ir kostiumas...................................54

Detalizacija..................................................76 4. Kūno patirčių laboratorija: Patyriminiai kambariai............................88 1. Įsierdvinimas,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,90 2. Fiksacija..................................................92 3. Įtampos ..................................................94 4. Atvirkščiai ..............................................96

5. Lendu - siekiu.......................................98 6. Lipu - krentu........................................100 7. Įsipatoginti nepatogume..................102

8. Susiliejimas..........................................103

Santrauka..................................................107

Bibliografija...............................................109

Priedas.......................................................110

Šis projektas, tai patyriminis kelias, vedantis lankytoją per naujus pojučius, alternatyvių kūno patirčių atradimą.

PERFORMUOTI

Tikslas:

Performatyvios patirties sukūrimas erdvės naudotojams. Naudojantis erdvės duotybėmis išlaisvinti kūrybingumą, o kartu ir pačią erdvę.

Uždaviniai:

- Ištirti žmogaus kūną, judesį ir jo santykį su erdve.

- Išsiaiškinti kas yra performatyvumas ir kokiomis priemonėmis jis formuojamas architektūroje.

- Performatyvumo analizė architektūroje per analogus, to pritaikymas kuriant performatyvią patirtį.

- Netikėtumo momento sukūrimas, žmogų išjudinantis iš komforto zonos.

- Išanalizuoti vietos kontekstą.

- Įveiklinti erdvę su specifinemis duotybemis

- Atgaivinti, sukurti laisvą judėjimą stagnuojančioje struktūroje.

Problematika:

Kaip atrasti naujus būdus skatinančius kūrybą, padedančius išlipti iš „dėžutinio“ erdvės suvokimo ir atrasti platesnį matymą? Šis meninis projektas yra saviprovokacija, bei kvietimas permąstyti, kaip erdvė yra suvokiama bei kuriama. Kaip kūrėjas gali save išprovokuoti kūrybiškumui? Analizuojant aplinką ir savo darbą, jo metodus, pastebiu, vis dažniau atsirandančius pasikartojimus. Dėl vienokių ar kitokių aplinkybių, atsiranda vis daugiau mechaniškumo, kuris, mums, kaip kūrėjams, trukdo tobulėti, po truputi trindamas kūrybiško laisvumo elementą. Gali būti, kad darbo mechanizavimas sukuria idėjų stoką, kai darbai pradedami štampuoti, naudojant jau išbandyta “pasiteisinusią formulę”. Kitas dominantis klausimas: kaip žmogus suvokia erdvę ir kokias ribas sau susikuria?

1. Performatyvumo teorija

PERFORMATYVUMO SAMPRATA

Performatyvus – „tai naujas žodis, šlykštus žodis, galbūt apskritai neturintis kokios nors ypatingos reikšmės“, rašė terminą sukūręs lingvistas Johnas L. Austinas. Ilgainiui pasirodė, kad šis žodis svarbus ne tik kalbos filosofijai, bet ypač analizuojant įvairius menus.

XX a vidurtyje, lingvisto Johno Langshaw Austino suformuluota performatyvumo sąvoka, paskatino naują mastymo kryptį. Sąvoka leido konkrečių veiksmų ir performatyvių - abstrakčių, dažnai suprantamų tik tam tikrai socialinei, kultūrinei grupei, skaidymą ir kategorizavimą [Marta Finkelštein, Performatyvumo estetika XXI a. fortepijono atlikimo mene]. Netrukus performatyvumo teorija buvo pradėta naudoti ir mene. Ši teorija paskatino konceptualiau žiūrėti į kulturinius reiškinius, ieškoti naujų reikšmių, atrasti naujus meninius kalbėjimo būdus. Apibrežti performatyvumo sąvoką, kaip nekintančią ir statišką, tikriausiai neįmanoma ir netikslinga. Sąvoka, lengvai pasiduoda kismui, kaip ir pats performatyvumo reiškinys. Tačiau galima bandyti apibrėžti performatyvumą per raktinius žodžius, M. Reklaitis savo meniniame projekte “Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika” išskiria šiuos: transformacija, laikinumas, neapibrėžtumas, pasikartojimas, aplinkybės, veikimas čia ir dabar, poveikio darymas aplinkai ir aplinkos poveikis darančiajam.

Sąvoką performatyvumas savo projekte naudosiu, kaip erdvėje esančių formų teikiamas sąlygas, netikėtumui, žmogaus kūno padėtims provokuoti ir generuoti.

PERFORMATYVUMAS

ARCHITEKTŪROJE

Performatyvumas architektūroje pasireiškia per aktyvų regavimą į aplinką, socialinius, kultūrinius veiksnius, tai lyg savita intervencija, tikrovės trikdis, kuriantis pokytį.

M. Reklaitis performatyvumą architektūroje skaido į 3 skirsnius: pirmoji, dinamiška, susijusi su nuolatine kaita, transformacija ar veiksmu. Tai gali būti mikroklimato kūrimas naudojant kinetiškus elementus, kintančios funkcijos architektūra, funkcija transformuojama pagal atsirandančius naujus žmogaus poreikius, interaktyvi erdvė, virtuali architektūra, ar judanti estetika. Antroji kategorija - statiška, realizuotos architektūros performatyvumas matomas iš erdvės naudotojo perspektyvos, o trečiajai grupei priklauso architektūra, kuri sąveikauja su aplinka, atmosfera, ne tik su žmogumi, kaip centrine figūra. Mane labiausiai sudomino statiška architektūra, kai performatyvumas ir kintamumas pasireiškia per daroma poveikį erdvės naudotojui. Kaita pasireiškia per judėjimą, stebėtojo pozicijos kismą. Tai orentuota į žmogaus erdvės suvokimą, besitransformuojančius vaizdinius, jam judant erdve.

Žvelgiant pro performatyvumo prizmę, architektūra iš esmės yra aplinkybių kūrimas, arba sąlygų dizainas, vyksmui, transformacijai [M. Reklaitis].

Apibendrinat performatyvumas architektūroje gali pasireikši įvairiomis formomis, per interaktyvumą, reaktyvumą, kinetiką, transformaciją, mobilumą, performansą, percepciją, virtualumą ar kibernetiką.

Mano pasirinktas kelias performatyvumą atskleisti architektūroje per erdvės, formos kurimą ir jos gebėjimą paveikti žmogų, jo elgseną ir mąstymą, formuojama tam tikrą suvokimą.

Performatyvi architektūra neapsiriboja estetikos ir funkcijos kūrimu, o dėmesio centre atsiranda aktyvus reakcinis judesys, skatinantis pokytį.

Alex Schweder, Ward Shelley. „ReActor“, 2016.

Elizabeth Diller, Ricardo Scofidio. „Blur building“, 2002.

Bernard Tschumi. Le fresnoy Art Center. 1998.

PERFORMATYVUMAS IR KŪNAS

Santykį tarp kūno ir performatyvumo matau, kaip mainus (idėjų, reakcijų), tarp meninės intervencijos, veiksmo ir dalyvio.

Kūnas ir performatyvus veiksmas yra glaudžiai tarpusavyje susiję.

Vyksmo dalyviai savo kūnus naudoja kaip priemones, kurdami erdvines derybas perteikia, kuria kūniškus pasakojimus, jutiminius išgyvenimus. Performatyvaus veiksmo įsikūnijimas prideda prasmės, ryšio ir įsitraukimo sluoksnius tarp stebėtojo, dalyvio ir vietos.

Per netikėtą erdvinę situaciją žmogaus

kūnas yra provokuojamas leistis į dialogą su erdve, atsakyti generuodamas tam tikras padėtis.

Tyrinėjant santykį tarp kūno ir performatyvumo svarbus tampa sukuriamas pokytis, agento reakcijos.

Performatyvi patirtis yra apie subjektyvų individo įsitraukimą ir dalyvavimą įvykyje.

Pabrėžiamas asmeninis ir transformuojantis pokytis. Performatyviame patyrime dalyvis tampa aktyviu agentu, kuris kartu kuria įvykio prasmę ir reikšmę per savo aktyvų įsitraukimą. Dėmesys sutelkiamas patirtinį aspektą, emocinį poveikį ir asmeninę dalyvio interpretaciją.

Mindaugas Reklaitis. „Šviesovaizdis“, 2016. Žmogaus ir mechanizmo derybos erdvėje

Kurt Perschke. RedBall, 2001-2009.

Eva & Franco Mattes. BEFNOED, 2013-.

PERFORMATYVUMAS IR ATMOSFERIŠKUMAS

Atmosferiškumas performatyvume atsiskleidžia per kūno provokaciją. Tam tikra atmosfera sukelia žmogaus reakcija į ją, tiek psihologinę, tiek fizinę. Atmosferiškos vietos sukuria kitokį sąlytį su erdve.

Performatyvumas gali atsiskleisti per architektūrinėmis priemonėmis sukūrtą

atmosferiškumą, tą ką žmogus jaučia, bet dažnai yra neapčiuopiama ir nepaaiškinama.

Mano nuomone, A.Kašubos tekstilinė architektūra apjungia performatyvumą ir atmosferiškumą. Performatyvumas Kašubos darbuose atsiskleidžia per formą, pvz.: instaliacija „The Live-In Environment“, deformuoja mums visiems įprastą, kvadratišką butą į patyriminę ir netradicinę erdvę, kurios amorfiška forma, kintantis skliautų aukštis, atsirandantis architektūrinis judesys sukuria sąlygas, pagal kurias žmogaus kūnas turi gyvenamojoje erdvėje judėti neįprastai, tenka atsitūpti, pasilenkti, atsiranda budrumas stebint besikeičiančią formą. Netradicinis gyvenamosios erdvės medžiagiškumas, formų lenktumai skatina norą liesti audinį, ranka slystanti per formas dar labiau įtraukia žmogų, jo kūną į patyrimą. Atmosferiškumas A. Kasubos darbuose atsiskleidžia per peršviečiamumus, šviesą, (audinių) įtampą, kuriamą bendrą nuotaiką, jausmą, formą.

Kašuba kuria performatyvias aplinkas, skatinančias sensorines ir emocines reakcijas. Aktualizuojamas sukurtos aplinkos ir individo susidūrimas, jo ryšys.

A. Kasuba, The Live-In Environment, 1971-1972.

APIBENDRINIMAS

PERDORMATYVI ERDVĖ VS PERFORMATYVI PATIRTIS.

Performatyvi patirtis ir performatyvi erdvė yra susijusios sąvokos, bet orentuojasi į skirtingus performatyvumo aspketus.

Performatyvi patirtis yra labiau apie subjektyvų individo įsitraukimą ir dalyvavimą įvykyje. Pabrėžiamas asmeninis ir transformuojantis pokytis.

Kita vertus, performatyvi erdvė reiškia fizinę arba konceptualią aplinką, kurioje vyksta performatyvi patirtis. Ji apima architektūrinius, erdvinius ir jutimo elementus, kurie formuoja dalyvio sąveiką su erdve.

Apibendrinant, performatyvi patirtis atsiskleidžia per sukūrtas sąlygas kūnui veikti, išryškina asmeninį dalyvio įsitraukimą, emocijas ir transformaciją, o performatyvi erdvė sutelkia dėmesį į fizinę ar konceptualią aplinką, kuri sustiprina ir formuoja dalyvio patirtį. Abi sąvokos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, nes performatyvios erdvės dizainas ir charakteristikos gali paveikti performatyvų patyrimą.

Norint erdvę išprovokuoti generuoti alternatyvias kūniškas patirtis ir formas reikia permąstyti tradicinį erdvės naudojimą, erdvinius scenarijus, galima įtraukti interaktyvius elementus, tarkim, tai gali būti kinetikos elementai. Manipuliuojant jutiminiais erdvės aspektais, kuriant atmosferiškumą, žaidžiant su jutimo dirgikliais, sukeliant kūno reakcijas

Pažįstamų modelių ardymas provokuoja naujus mąstymo ir suvokimo būdus. Siekiant išprovokuoti erdvę alternatyvioms formoms ir kūniškiems potyriams generuoti reikia kūrybiškumo, ekspermentavimo, metodo ir norimo poveikio suvokimo.

Klaus Rinke: Time, Space, Body, Transformations

2. FORMA PER FORMA

KONCEPTAS

FORMA PER FORMĄ

Forma per Forma.

Pagrindinis aspektas per kurį nagrinėju formos per formą genezę -žmogaus ir erdvės santykis.

Renkuosi architektūrinį tūrį, kuriame žmogus pasąmoningai jaučiasi suvaržytas, jo judėjimas erdvėje yra stagnuojantis, neturi labai didelio judejimo pasirinkimo. Pasiimu monotonišką, kietą, struktūrą, ir išsikeliu užduotį, kaip ją suminkštinti, tiksliai apibrėžtoje erdvėje, sukūrti neapibrėžtumą. Kaip kūrybiškai pažiūrėti į turimą erdvę ir surasti būdus, kaip iš esamos formos sugeneruoti naują formą, kuri generuotų visiškai kitokias žmogaus kūno patirtis.

Francesca Woodman’s Untitled, Providence RI, 1976

Kauno fortai nebeatlieka savo paskirties, skelbiami konkursai, ieškoma naujų idėjų, kaip juos įveiklinti.

Fortai, jų sandėliai dabar įveiklinami gan įvairiai, Kauno VIII ir VI fortai įveiklinti, kaip muziejai, kituose fortuose vykdomos edukacijos, atsiranda meninės instaliacijos. Kauno Tvirtovės Parkas skelbia architektūrinius plenerus siekiant atrasti naujas funkcijas, kurios galėtų būti įveiklintos apleistuose fortuose, tapti traukos centrais.

1. Kauno fortas

2. Kauno II fortas

3. Kauno III fortas

4. Kauno IV fortas

5. Kauno V fortas

6. Kauno VI fortas

7. Kauno VII fortas

8. Kauno VIII fortas

9. Kauno IX fortas

10. Kauno X fortas

11. Kauno Tvirtovės Parko sandeliai

Fortų išsidėstymas Kaune

Pasirinktas Kauno V fortas esantis

Panemunėje. Šis rajonas sparčiai vykdo

plėtrą, kuriami planai ateityje sujungti Kauno miesto centrą, senamiestį su

Panemune vandens keliu. Tačiau šiuo metu čia trūksta kultūrinių vietų, traukos

taškų, lankytinų objektų. Pats V fortas

nuo Kauno centro nutolęs apie 30min. kelionės automobiliu. Nuo forto marias

gali pasiekti per kelias minutes, o palei marias yra išsidėstę pažintiniai takai.

Aplink fortą išsidėstę gyvenamųjų namų

kvartalai. Forto teritorijoje žaidžiamas dažasvydis.

Gyvenvietė

Dažasvydis

Gyvenvietė

Kauno V fortas, Panemunė

Kauno marios

Pažintinis takas

Gyvenvietė

Kauno V fortas

Šešiakampis asimetriškos formos plytų mūro fortas, pastatytas 1882–1889 m. ir užima 9,04 ha plotą. Turi kazematinę dalį, šonines poternas, kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį. Fortas dviem sparnais apjuosia natūralią rėvą. Yra apsuptas gynybiniu grioviu. Forte buvo įrengtos kareivinės, parako sandėliai, slėptuvės.

Fortas pastatytas pagal tipinį carinės Rusijos fortų planą, sudarytą 1879 m. V fortas – viena sudėtingiausių šio tipinio plano realizacijų, nes buvo atsižvelgta į vietovės iškilumo ypatybes. Integruojant objektą į komplikuotą kalvotą reljefą, forte įrengta ir sudėtinga drenažo sistema, papildomi kazematai. Fortas sujungtas su keturiems pabūklams skirta baterija, į forto vidų patekti buvo galima tiltu iš šiaurės vakarų pusės.

1. Kareivinės

2. Užnugario kaponierius

3. Puskaponieriai

4. Centrinis kaponierius

5. Parako sandėliai

6. Slėptuvės

7. Prieššturminio pabūklo slėptuvės

8. Šaulių galerijos

Kauno V forto planas

Kauno V forte mane labiausiai sudomino, ir buvo tinkamos šiam projektui, kareivinės.

Kareivines sudarė 9 gyvenamieji kazematai, karininkų ir forto komendanto centrinis kazematas, kairiajame flange išdėstytos maisto sandėlių, buities patalpos.

Jose jutau monotonišką, imperialistinę, varžančią erdvinę struktūrą, kilo klausimas: kaip išjudinti erdvę?

klausimą

bandau sau atsakyti naudojant ne tradicines architektūrines priemones kaip sprendimo būdą, o pasirenkant tyrinėti

žmogaus judėjimą, būvį erdvėje, performatyvumą ir atmosferiškumą.

Plane matomas, vienodas buvusių miegamųjų patalpų išdėstymo gridas; lubų skliautai, darantys erdvę įdomesnę, nei įprastas kubas, ir permatomumas

skrodžiantis patalpas. Erdvė savo duotybėmis kelia architektūrinius iššūkius. Monotoniška, ritminė, stagnuojanti, imperialistinė erdvinė struktūra, kurią reikia „išlaisvinti“, reikalingas radikalus erdvės performavimas. Kaip įrankį erdvei išjudinti ir atsvarą monotonijai sukurti renkuosi asimetriją, laisvą, tekantį judėjimą, performatyvų atmosferinį žaidimą.

Kareivinių planas ir pjūvis

Erdvės choreografiškumas.

Planuose nagrinėjamos galimos žmogaus judėjimo kryptys. Buvo išsiaiškinta, kad žmonės nėra linkę eiti į kazematų gylį, dažniausiai žmogus užeina apsidairo ir keliauja į kitą.

Kazematų vienodumas kelia disorentaciją patalpoje, keliaujant per patalpas atrodo, kad vis atsiduri toje pačioje vietoje, kurioje katik buvai. Todėl aplankę kelis kazematus, lankytojai pradeda eiti lauku arba arčiau išėjimo esančiu praėjimu, kuris skrodžia beveik visas kareivines,ir tik žvilgteli į patalpas.

Atlikus analizę, buvo išsikeltas tikslaspaskirtstyti judėjimo srautą tolygiau, per visą patalpą, bet kartu ir palikti pasirinkimo laisvę lankytojui.

Judėjimo srautų analizė

Pamatyti erdvę iš naujo.

Pasirinkta erdvė pasižymi nepajudinama ir, atrodo, neišmušama kieta planine struktūra, tiek konceptualiai, tiek fiziškai.

Ieškojau būdų, kaip erdvę pamatyti kitomis akimis, žaidžiau su judėjimo greičiu bėgau per erdvę. Bandžiau atrasi idomumą erdvėje. Bet iš to nepavyko sugeneruoti naujų sprendinių. Toliau paieškas tęsiau bandydama dekonstruoti vaizdą. Tuomet buvo sukūrtas metodas, kuriuo toliau vadovavausi kurdama šį projektą.

Deformuoti, kad suformuoti alternatyvias erdvines patirtis.

Erdvę laikau artefaktu, todėl ieškodama sprendinių, kaip išlaisvinti erdvę, pasirinkau naudotis duotybe - skliautais. Tai tampa kūrybinio metodo pagrindu, kuriuo bandysiu ją aktualizuoti, naujai įfunkcinti ir įsikvėpti interjero kūrybai.

Erdvės deformavimo instrukcija:

1. išsirenkama erdvė, kurią norima deformuoti. Renkuosi erdvės duotybęskliautus.

2. Pasidaromos fotofiksacijos.

3. Nuotrauka deformuojama, naudojant vaizdines manipuliacijas, pasirinktas įrankis - kaleidoskopas. Kaleidoskopas arkinę celę performavo į sferinę, suteikė papildomo gylio, briaunų, sugeneravo naujas formas.

4. Formų ekstrahacija iš vizualinių manipuliacijų ir jų pritaikymas erdvėje. Koliažai, eskizai, jų deliojimas pjūvyje. [dokumentacija priede]

Tai kūrybinė improvizacija, pasitelkiant ervėje jau esančius elementus ir juos pritaikant, kuriant naują struktūrą.

Permąstant erdvę: žmogaus judėjimas erdvėje, braižomos krypčių galimybės žmogaus žiūrėjimo taškai, matymo perspektyvos

Tikslas sukūrti antistruktūrą, laisvą, įkvepiančią, įprastinį potyrį deformuojančią erdvę.

Erdvės dekonstravimo schema.

Erdvės permatymas, eksperimentuojant su vizualu, naudojamas kaleidoskopas vaizdo deformacijoms sukūrti.

Permąstoma erdvė, jos geometrija ir naujai įkūnijama.

FORMA PER FORMĄ:

NAUJA FORMA

Sukuriama nauja struktūra. “Muilo burbulai” išvalantys stagnnuojančią erdvę, atnešantys naują judėjimo choreografiją, įgalinantys kūno laisvumą.

Nauja forma - minkšta vizualiai, taip pat minkštai susijungia su fortu išvengiant brutalios architektūrinės invazijos.

Mano pasirinktas kūrimo kelias, atgyvenusią erdvinę struktūrą naudoja, kaip duotybę ir pagrindą naujai, performatyvumą skatinančiai erdvei formuoti.

Nauja erdvė kuriama taip, kad paskatintų įsitraukimą, atradimo ieškojimą. Lankytojai tampa performanco dalyviais.

Iš ribojančios erdvės gimsta nauja, nepažinta erdvė, kuri diktuoja ir vėliau atsirandančią nekonvencinę funkciją.

FUNKCIJA

PASKIRTIS:

Kūno pažinimo laboratorija.

Tai erdvė menininkams, architektams, aktoriams, visiems,kurie dirba su kūnu ir erdve, bet taip pat veikia ir kaip kultūrinis traukos taškas.

Veikimo principas:

Laboratorija I, įkūrta buvusių kareivinių griaučiuose. Ten įsikuria “kietos” funkcijos, kaip administracija, saugykla, konferencijų salė, funkcijos palaipsniui išminkštėja, išlaisvėja [kavinė, skaitykla] artėjant prie naujos formos.

Laboratorija II, tai nauja archiskulptūrinė forma įnešama į forto kompleką. Joje kuriama nauja funkcija - kūno patirčių kambariai.

Šiuo zonų išplanavimu siekiama sukūrti

sąlygas žmogui judėti ir žaisti su erdve, ekspermentuoti su kūno pozicijomis ir leistis į patyriminę kelionę. Į erdvę inešamos formos, kurios ją išjudina, santykį su žmogum padaro performatyvų.

zonų planas

Administracija

Informacijos centras

Galerija

Kavinė

Pradžia (persirengimo k.)

Skaitykla

Dirbtuvės kūnui

Konferencijų erdvė

Kūno Patirčių Laboratorija II

Funkcinių

LABORATORIJA I. ATMOSFERIŠKUMAS

LABORATORIJA I. MEDŽIAGIŠKUMAS

-Šlifuoto plieno skarda -Epoksidas -NPL

-Poliruotas plienas

-Kalkės

-Guminė grindų danga

Kūno patirčių laboratorijos estetinis kodas susideda iš esminių kontrastų: sena vs. nauja, minkšta vs. kieta. Paliekama pastato duotybė - polichromija, jai atsvara tampa ir aštrumo patalpai suteikia poliruoto plieno profiliai. Nerudyjančio poliruoto plieno stalai yra organiškų formų, kuriamas medžiainis atmosferinis žaidimas, žaidžiama su žmogaus jutimais. Guminė grindų danga sukuria nestabilumo patirtį.

LABORATORIJA II. ATMOSFERIŠKUMAS

LABORATORIJA II. MEDŽIAGIŠKUMAS

-Guminė grindų danga. -Epoksido danga -NPL

Kūno Patirčių II Laboratorijoje jaučiamas sferiškumas, nestabilumas, kuriamas naudojant skaidrėjančią epoksido dangą, minkštą, klampumo jausmą, bet tuo pačiu gerinančią sukibimą gumą, pasirenkami baltos spalvos tonai, siekiant medžiagomis neužgožti esminio aspektoformos. Atsiranda akcentai suteikiantyspatalpai gyvybingumo, šviesą reflektuojantys NPL kybiai, šviestuvai.

Atmosfera, paruošianti įžengti laboratoriją.

KŪNAS IR KOSTIUMAS

Pasiruošimas.

Prieš įeidami Kūno Patirčių laboratoriją dalyviai apsirengia specialiais kostiumais. Kostiumo apsirengimas ir kaip elemento atsiradimas, savyje turi performatyvumo, sudomina, paskatina įsitraukimą, bei sukuria naują patirtį.

Specialus kostiumas, padeda užtikrinti sterilumą aplinkoje, žmogus gali laisvai jaustis ir susilieti su erdve.

Specialūs batai, atskiriantys nykščius nuo likusių pirštų, bei suteikiantys papildomo kibumo su grindų danga.

Eksplikacijos lentelė m2

1. Administracija. 201,6

2. Info centras. 70,2

3. Parodų erdvė. Nuolatinė ekspozicija. 70.0

4. Parodų erdvė. Laikina ekspozicija. 175,6

5. Kavinė. 157,7

Pasiruošimas

Kūno patirčių laboratorija

Skaitykla.

Dirbtuvės.

Netolygios grindys kuria alternatyvią judėjimo per patalpas patirtį.

Pjūvis A-A

Administracijos patalpos m

1.Saugykla 74,6

2.Ofisas 20,6

3.Prieškambaris 13,8

4.Koridorius 7

5.Sanmazgai 7,5

6.Techninės patalpos 12,3

7.Virtuvėlė 22,9

Galerinės erdvės

Galerijos patalpų eksplikacijos lentelė m

1. Nuolatinių parodų erdvė 70

2. Laikinų parodų erdvė 175.6

Viso: 242,6

Kavinės baras

PRADŽIA (Skafandro persirengimo vieta)

Persirengimo kūgiai

Persirengimo kabinos

Kintančios

Skaitykla

Konferencijų salė

KŪNO PATIRČIŲ LABORATORIJA II

DETALIZACIJA

Jungiu formas naujam dariniui, kurias ekstrahuoju iš erdvės.

Organinio stiklo karkasas

Celės karkasas.

Siekiant išvengti karkaso metamo šešėlio, karkasui pasirenkamas organinis stiklas

Pjūvis B-B. Horizontalus judėjimas per kūno patirčių celes

Pjūvis C-C. Vertikalus judėjimas per kūno patirčių celes.

Epoksidinė derva

Plokštuminis pamatas

Celės detalizacija. Naudojama skirtingo skaidrumo epoksidinė derva, neskaidri maišoma su skaidria, siekiant sukūrti prašviečiamumus.

FORMA

10mm guminė grindų danga

5mm epoksidinė derva

2mm armuojantis stiklo pluošto tinklelis

10mm organinio stiklo kiautai

90mm organinio stiklo karkasas 10mm organinio stiklo kiautai

2mm armuojantis stiklo pluošto tinklelis

5mm epoksidinė derva 2mm akrinis UV vaškas

PAGRINDAS

3mm epoksidinė derva

100-600mm G/b padas

200mm ekstruzinis putplastis

300mm sutankintas žvyras sutankintas esamas smėlio gruntas

Skaidrumas 80%

Skaidrumas 60%

Skaidrumas 5%

4, KŪNO PATIRČIŲ LABORATORIJA

KŪNO PATIRČIŲ LABORATORIJA.

Jausmas, aplankantis po ėjimo bezdžionių tiltu ir padėjus pėdas ant kieto asfalto, transformacija iš nestabilumo, disbalanso į statiką. Ėjimas senu, mediniu, spyruokliuojančiu tiltu, klampojant pelke, pajaučiamas kūno svoris, lygsvaros ieškojimas šokinėjant kupstais, bėgimas stačiu, kalnu, nes tai tampa lengviau, nei eiti...

Visa tai įkvepia, nes yra nekasdienė kūniška patirtis. O turint tam tikras patirtis auga ir mūsų kūribingumas, išlaisvinama vaizduote.

Kūno Laboratorija yra skirta pažinimui ir atradimui, ne moksliniam, o kūrybiniam ir meniniam.

Tai kas mums pažįstama - komforto zona, o naujumas gali būti nepatogus, atnešti diskomfortą, erdvė, architektūriniai elementai kviečia žmogaus kūną įdialogą, provokuojantį alternatyvius patyrimus.

Celė skirta nusiraminti, išsilaisvinti iš įprasto “bėgimo”, skubėjimo tempo. Įsiklausyti į save ir pasiruošti savęs tyrinėjmui.

Celė skirta sutelkti ir išlaikyti

dėmesį. Pratimai reikalauja įsitraukimo, koncentracijos siekiant

įgyvendinti pozas.

Tai - apšilimas, kūnas ištampomas, po truputi plečiant jo galimybes.

Žmogus leidžiasi į eksperimentą su erdve, bando įeiti į įtemtą pokalbį per fizinį kontaktą.

Aukštyn kojom, žemyn galva, tai alternatyva įprastai kūno būsenai. Žmogus psineria į patirtį, viskas apsiverčia, kraujas suteka smegenis, suaktyvindamas mąstymo procesus ir tiesiogiai pakeisdamas žmogaus matymo perspektyvą.

Žmogus visada turi tikslų ir

jų siekia, kuriama patirtis tai

įkūnija šioje celėje.

5. LENDU - SIEKIU

Erdvė leidžianti bandyti. Lipti, kristi ir vėl lipti. Atrasti alternatyvų vertikalų judėjimą cele.

6.LIPU - KRENTU

NEPATOGUME

Žmogaus kūnas provokuojamas atrasti komfortą ribinėje situacijoje, tyrinėjant įtampą, atsipalaidavimą, kūno svorio išcentravimą, alterntyvių centrų ieškojimą.

8. SUSILIEJIMAS

Kūnas atpalaiduotas. Žmogus pilnai paleidžia visą esančią įtampą, lydimas garso, balso, vedančio per kūno dalis ir priminančio jas atpalaiduoti ištirpsta erdvėje.

IŠVADOS

Kūno patirčių laboratorija tapo ne tik erdvę išlaisvinančiu projektu, bet ir kūrėją.

Meninis projektas apjungia architektūrą su archiskulptūrine forma, nešančią nepažinta ir neiprastą funkciją, siulančią erdvinę alternatyvą.

Kūbo patirčių laboratorija, nauja funkcija įnešama į imperialistinę V Kauno forto tvirtoves kareivinių kiautą performavo vietą. Erdvė tapo ekspermentinė, skatinanti pažinimą, performatyvumą ir alternatyvius patyrimus.

PERFORMUOTI

FORMA PER FORMĄ: KŪNO PATIRČIŲ LABORATORIJA

Santrauka

Kūno Patirčių Laboratorija, tai patyriminis kelias, vedantis lankytoją per naujus pojučius, skatinantis atradimus ir nuostabą. Tai erdvė, kurioje aktualizuojamas kūrybingas žmogaus kūno santykis su erdve. Lankytojas kviečiamas tapti tyrėju ir atrasti idomumą kūno ir erdvės dialoge.

Šis projektas, tai kūrybinė saviprovokacija į kurią leidžiuosi norėdama sukūrti kitokį erdvės patyrimą, kuris ugdytų kūrybin- gumą, skatintų kūno išlaisvėjimą, dekonstruotų tradicinį erdvės suvokimą. Kūno patirčių laboratorija skirta menininkams, aktoriams, šokėjamas ir visiems, kurie ieško nestandartinio patyrimo.

Forma Per Forma. Nauja forma iš senos formos. Kūno forma generuojama erdvės formos. Tokį principą naudoju kuriant šį projektą. Laboratorijoje kūnas kviečiamas į provokaciją, sukurta architektūrinėmis priemonėmis, remiantis žmogaus kūno performatyvumu, jo judėjimu erdvėje, erdvės atmosferiškumu, eksperimentavimu su forma. Suformuojamas metodas leidžiantis naujai sukūrti erdvę, remiantis senosios duotybėmis.

FORM THROUGH FORM: A LABORATORY OF BODY EXPERIENCES

Summary

The Body Experience Laboratory is an experiential path that leads the visitor through new sensations, encouraging discovery and wonder. It is a space where the creative relationship of the human body with space is actualized. The visitor is invited to become a researcher and discover interest in the dialogue between body and space. This project is a creative self-provocation that I am embarking on in order to create a different space experience that would develop creativity, promote the liberation of the body, and deconstruct the traditional perception of space. The laboratory of body experiences is intended for artists, actors, dancers and anyone who is looking for a non-standard experience.

Form Through Form. A new form from an old form. The shape of the body is generated by the shape of the space. This is the principle I use when creating this project. In the laboratory, the body is invited to provocation, created by architectural means, based on the performativity of the human body its movement in space, the atmospheric nature of space, experimentation with form. A method is created that allows the creation of a new space, based on the old one.

Bibliografija:

Literatūra:

Boal, A. (2002). Games for Actors and Non-actors, Second Edition. Reklaitis, M. (2022). Performatyvi architektūra kaip kritinė erdvinė praktika. Pallasmaa. (2012). The eyes of the skin. Architecture and the senses. Formuojant ateitį. (2020). Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos. Paul, A. M. (2021). The Extended Mind: The Power of Thinking Outside the Brain. Zumthor, P. (2006). Atmospheres: environments surrounding objects. Global Tools. When Education Coincides with Life. (2019). Edited by Valerio Borgonuovo, S. Franceschini.

Internetiniai šaltiniai: http://harps.lmta.lt/meno-doktorantura/rengiami-meno-projektai/performatyvumo-estetika-xxi-a-fortepijono-atlikimo-mene/, autorė Marta Finkelštein, 2013m.

https://lt.wikipedia.org/wiki/V_Kauno_fortas https://pamatyklietuvoje.lt/details/kauno-tvirtoves-v-fortas/404 https://www.kaunotvirtove.lt/

Meno kūriniai:

A. Kasuba (1971-1972) The Live-In environment. Ann Hamilton (2012) The event of a thread. https://www.youtube.com/watch?v=1fJ4umqXGjM, Ann Hamilton: “The event of a thread” | Art21 “Extended Play”(žiūrėta 03.14). Kurt Perschke. (2001-209) RedBall. Haus-Rucker-Co. (1970) Giant Billiard, Wien. Benjamin Vandewalle (2021) Studio Cité event Ay – O. (2001). Juodji skylė. R. Serra. (1981-1989). Tilted arc.

Filmai:

William H. Whyte. The social life of small urban spaces.(1980) 58min. A. Tarkovsky. Stalker, (1979 m) 161m.

PRIEDAS

PRIEDAS. ESKIZAI - PAIEŠKOS

Maketavimas, darbas su formų paieškomis, kūrybinio metodo testavimas, kurybingumo pravokacija.