Katalogas JAUNOJO DIZAINERIO PRIZAS 2019 / YOUNG DESIGNER PRIZE'19 Catalogue by VDA Dizaino inovacijų centras

JAUNOJO DIZAINERIO PRIZAS YOUNG DESIGNER PRIZE

ISSN 2538-8908

9 772538 890002

WWW.JDP.LT

2019

KOMISIJA

JURY

APDOVANOJIMAI

AWARDS

PARODA

EXHIBITION

EDUKACIJA

EDUCATION

MADOS DIZAINAS

FASHION DESIGN

PRODUKTO DIZAINAS

PRODUCT DESIGN

KOMUNIKACIJOS DIZAINAS

COMMUNICATION DESIGN

DIZAINO TYRIMAI

DESIGN RESEARCH

DIZAINO KRITIKA

DESIGN CRITIQUE

Šiais metais konkursui buvo pateikti 62 darbai: didžiausia konkurencija vyko tarp kandidatų į Komunikacijos dizaino prizą – darbus pateikė 20 bakalaurų. Mados dizaino kategorijoje susirungė 19 projektų autoriai, produkto – 17. Jau antrą kartą konkurse galėjo dalyvauti ir magistrai – jų darbai vertinti dizaino tyrimų kategorijoje. Joje varžėsi 6 darbų autoriai. Į „Jaunojo dizainerio prizą“ šiemet pretendavo 45 VDA absolventai iš trijų Lietuvos miestų bei 17 Vilniaus dizaino kolegijos bakalaurų. Geriausi 15 konkurso nominantų darbai eksponuoti VDA parodų salėje „Titanikas“ iki 2019 m. liepos 27 d. Parodos lankytojai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su darbais ir dizaino kontekstais kiekvieną savaitę vykstančiuose nemokamuose edukaciniuose susitikimuose. Juos vedė profesionali „Vilnius Art Walk“ gidė. Visų konkurso kategorijų pagrindinio ir papildomo prizų laimėtojus rinko konkurso komisija: mados dizaineris ir kostiumų dailininkas Aleksandras Pogrebnojus, drabužių dizaineris Egidijus Rainys, verslininkas ir visuomenės veikėjas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas, LR valstybinio patentų biuro pramonės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė, daugiadisciplininės kūrybos ir meno direktorius Darius Kisielius, meno vadovas ir grafikos dizaineris Tadas Karpavičius bei VDA DIC vadovas Marius Urbanavičius. Publikos prizo laureatus kiekvienoje kategorijoje rinko naujienų portale „15min.lt“ balsavę skaitytojai.

This year 62 works were submitted for the competition, and the largest portion of them competed in the category of communication design, for which 20 BA graduates submitted their creations. For the category of fashion design 19 young creators submitted their works, while in the product design category there were 17 applicants. This year, for the first time ever, MA graduates were also able to enter the competition. The works of this years’ 6 applicants were assessed in the design research category. Most of the works (45) were submitted by the graduates of the Vilnius Academy of Arts, 17 – by the students of Vilnius College of Design. The works of 15 nominees, among them the winners of both the main and additional prizes, were displayed at the Vilnius Academy of Arts exhibition space “Titanikas” until July 27, 2019. Visitors had an opportunity to get familiar with the works and their design contexts during the free weekly educational meet-ups. They were led by a professional “Vilnius Art Walk” guide. The winners of each categories’ main and additional prizes were decided by the competition’s jury: PhD in computer vision, entrepreneur Vladas Lašas, Head of Industrial Property Information Division at State Patent Bureau of the Republic of Lithuania Kristina Vilkienė, multidisciplinary creative and art director Darius Kisielius, art director and graphic designer Tadas Karpavičius, fashion and costume designers Aleksandras Pogrebnojus and Egidijus Rainys, VAA DIC director Marius Urbanavičius. The winner of the Public prize in each of the three categories was selected by the readers of the 15min.lt news portal via public polls.

Konkurso komisiją sudarė dizaino profesionalai: mados dizaineris ir kostiumų dailininkas Aleksandras Pogrebnojus, drabužių dizaineris Egidijus Rainys, verslininkas ir visuomenės veikėjas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas, LR valstybinio patentų biuro pramonės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja Kristina Vilkienė, daugiadisciplininės kūrybos ir meno direktorius Darius Kisielius, meno vadovas ir grafikos dizaineris Tadas Karpavičius bei VDA DIC vadovas Marius Urbanavičius.

Competition’s jury was formed by design professionals: PhD in computer vision, entrepreneur Vladas Lašas, Head of Industrial Property Information Division at State Patent Bureau of the Republic of Lithuania Kristina Vilkienė, multidisciplinary creative and art director Darius Kisielius, art director and graphic designer Tadas Karpavičius, Fashion and costume designers Aleksandras Pogrebnojus and Egidijus Rainys, VAA DIC director Marius Urbanavičius.

Jie išrinko parodos dalyvius bei visų kategorijų pagrindinio ir papildomų prizų laureatus.

They selected the exhibition’s participants and the winners of the main and additional prizes in all the categories.

KOMISIJA JURY

JDP laureatai ir parodos dalyviai Penkiolika geriausiųjų konkurso dalyvių buvo atrinkti dalyvauti „Jaunojo dizainerio prizo 2019“ parodoje, eksponuojamoje VDA parodų salėje „Titanikas“. Jos atidarymo dieną buvo paskelbti visų konkurso kategorijų pagrindinio ir papildomo prizo laureatai bei naujienų portalo skaitytojų favoritai.

Rūta Kvaščevičiūtė „Skreitas“

15 best designers were chosen from among all the competitors for participation in the “Young Designer prize 2019” exhibition, displayed at VAA exhibition space “Titanikas”. On the day of the exhibition’s opening, the winners of the main and additional prizes in all competition’s categories were announced, as well as the favourites of the news portal readers.

Vestina Petrauskaitė „Kitonas”

Samanta Zykaitė „Shè”

APDOVANOJIMAI AWARDS

Saulė Kašėtaitė „Augalo Utopija“

Parodos „Jaunojo dizainerio prizas 2019“ atidarymas

Justina Navickaitė SOL 01.01.01

Kipras Unikauskas ORNN

Simonas MiliĹĄauskas CHRONO

Iš visų konkursui „Jaunojo dizainerio prizas“ pateiktų darbų komisija atrinko 15 geriausių projektų. Paroda yra populiari tarp Vilniaus gyventojų ir miesto svečių. Nuo 2011 m. ją yra aplankę per 16 800 lankytojų. Susidomėjusieji turėjo galimybę išsamiau pažinti darbus ir dizaino kontekstus kas savaitę vykstančiuose edukaciniuose susitikimuose, kuriuos vedė profesionali „Vilnius Art Walk“ gidė.

Out of all the works submitted for the competition “Young Designer Prize” the jury select 15 best works, and among them the winners of the main and addition prizes. The exhibition gained a lot of popularity among Vilnius residents and tourists. It was visited by over 16,800 people. Those interested were able to get even more familiar with the designers’ works and their contexts during the weekly educational meetings, led by a professional “Vilnius Art Walk” guide.

PARODA EXHIBITION

Nuo „Jaunojo dizainerio prizo 2019“ parodos atidarymo kiekvieną šeštadienį, 12.00 val., parodos erdvėse vyko edukaciniai susitikimai, skirti ir dizainu bei jo naujovėmis besidomintiems ir visiškai nieko apie dizainą nežinantiems žmonėms. Iš viso buvo suorganizuoti šeši nemokami renginiai. Juose visi galėjo susipažinti su keturiomis konkurso kategorijomis: dizaino tyrimų, produkto, grafinio ir mados dizaino. Vyko bendri ir teminiai susitikimai, kuriuose kalbėta apie atskiras dizaino kategorijas. Profesionali „Vilnius Art Walk“ gidė Viktorija Smailytė bendruose susitikimuose visuomenę supažindino su konkurso „Jaunojo dizainerio prizas“ koncepcija, Lietuvos dizaino gairėmis ir perspektyvomis, apžvelgti įvairūs eksponatų aspektai: spekuliatyvus dizainas, ekologija, politinis aktyvumas, gydomųjų priemonių dizainas, naujausių technologijų įtraukimas į dizainą. Susitikimuose, kuriuose kalbėta apie konkrečias dizaino kategorijas, buvo susitelkiama į vieną dizaino sritį, jos specifiką, jaunųjų dizainerių darbai pristatomi juos susiejant su istoriniu bei kultūriniu kontekstu. Susitikimuose dalyvavo ir jaunieji dizaineriai, kurie pristatė savo kūrinius, atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Dizaino edukacijos susitikimai organizuoti siekiant su dizaino inovacijomis supažindinti plačiąją visuomenę. Jie skirti tiems, kas nori pamatyti naujuosius lietuviškus dizaino projektus, siūlančius naują, kitokį požiūrį į žinomas problemas ir jų sprendimus. 16

Right from the opening of the exhibition “Young Designer Prize 2019”, every Saturday at 12 PM educational meetings were conducted in the exhibition space. They were aimed both at those who are interested in design ant its innovations and those who don’t know anything about design. All in all, 6 free of charge events were held, during which visitors were able to get acquainted with the four design categories: design research, product design, graphic design and fashion design. Also, general and thematic meetings were conducted where each of the categories were discussed separately. During the general meetings professional “Vilnius Art Walk” guide Viktorija Smailytė introduced the concept of the competition “Young Designer Prize”, the milestones of the Lithuanian design history and future prospects. During the meetings, where specific design categories were discussed, the focus was put on a single design area, its specifics, reviewed such aspects as speculative design, ecology, political activism, medical devices’ design, new technologies in design. The young designers also attended these meetings, where they presented their own creations and answered questions from the audience. Design education meetings were organized in order to introduce design innovations to the general public. They were aimed at those who wanted to see the most recent Lithuanian design projects that can offer a new and different point of view to well-known problems and their solutions.

EDUKACIJA EDUCATION

MADOS DIZAINAS FASHION DESIGN

RŪTA KVAŠČEVIČIŪTĖ

Skreitas reiškią vietą ant kelių arba vietą prijuostėje. Tai buitis ir rūpestis, kuriuo buvau apsupta vaikystėje. Man skreitas dar yra ir apie betarpį šeimos ryšį. Užaugau keturių moterų šeimoje. Ankstyvuosius metus pamenu su prosenele, davatkiška moterimi, kuri kiekvieną dieną sukalbėdavo poterius už visus gyvus ir mirusius. Jai buvo virš devyniasdešimt, tad gyvųjų ir mirusiųjų santykis smarkiai skyrėsi ir tai užimdavo begalę laiko. Žegnotis išmokau ankščiau nei tarti „mama“ ir vaikiškų žaidimų būdavo mažai. Kasdavom bulves, rišdavom šluotas ir slapta nuo mamos išmesdavom apelsinus, nes tai buvo „velnio vaisius“. Vakare mano auklėjimą perimdavo močiutė, panelė mokytoja, kuri primaitindavo sumuštinukų su rūkyta dešra, ir vesdavosi į daržą ravėti burokėlių. Savaitgalius praleisdavau su mama – teisėja su aštuoniasdešimtųjų dvasia. Šioje vietoje galėčiau perfrazuoti Levą Tolstojų: „Visi laimingi vaikai panašūs, o visi teisėjų vaikai nelaimingi savaip”. Mano krikšto mama savo išvaizda deklaravo seksualinio pobūdžio pareiškimą, kuriam du tūkstantieji dar nebuvo pasiruošę. Galiu numanyti, jog jis buvo apie laisvę. Apie buvimą savimi - nesvarbu kas. Nes apie ką dar galėtų būti stringai virš džinsų juosmens... Mano pasaulėžiūra formavosi tarp karvės melžimo ir „Svarovski“ apyrankės. Darbo tikslas - neišskiriant visų moterų, jų kitoniškumą ir estetiką suvesti į vieną personažą, kuris pasakotų mūsų istoriją.

KOLEKCIJA SKREITAS COLLECTION THE LAP

A lap is a place on one’s knees or a part of an apron for carrying harvested goods. A lap is pleasant routine and care that I experienced in my childhood. For me, a lap also means close relationship to my family. I grew up in a family of four women and during my early years spent my days with my grand grandmother, a devout woman, who would say daily prayers for everyone, dead or alive. She was over 90 years old and for her the ratio of dead and still alive people was pretty uneven, therefore praying took a lot of time. I learned to make the sign of the cross before I uttered my first “mama”, not to mention the lack of children’s games. We would harvest potatoes, make brooms, and, in secret from my mother, throw away oranges, as those were “the Devil’s fruit”. In the evenings, my grandma, who worked as a teacher, would take over: she would make me sandwiches with smoked sausage and bring me to the garden to pull weeds. My weekends were spent with my mother - a judge with an 80’s spirit. Here I could rephrase Tolstoy’s quote: “all happy children are alike; all children of judges are unhappy in their own ways”. My godmother used her appearance as a kind of declaration of sexual freedom, a declaration for which the year 2000 was not yet ready. I can only presume that it was about freedom, about being oneself, no matter what. Because what else could be declared by a G-string, showing above the top of her jeans… My worldview was formed somewhere between milking cows and “Swarovski” bracelets. This work aims at bringing the uniqueness and aesthetics of all these women into a single narrative of our history.

rutakvascevic@gmail.com +370 636 47205

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, Kostiumo dizainas Darbo vadovas – doc. Renata Maldutienė Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Costume Design Supervisor – assoc. prof. Renata Maldutienė

PAGRINDINIS PRIZAS BEST YOUNG DESIGNER

PAGRINDINIS PRIZAS / BEST YOUNG DESIGNER

PAGRINDINIS PRIZAS BEST YOUNG DESIGNER

SAMANTA ZYKAITĖ

JAPONŲ ESTETINIAI KODAI APRANGOS KOLEKCIJOJE SHÉ JAPANESE AESTHETIC CODES IN CLOTHES COLLECTION SHÉ

Istoriškai dvi kultūros – rytai ir vakarai – nuo seno egzistuoja kartu ir vakarams rytai buvo įkvėpimas. Japonų estetikams būdingas tikėjimas, kad pačiuose paprasčiausiuose, kasdieniniuose reiškiniuose slypi grožis. Norint atrasti laisvę savyje, reikia atsiriboti nuo pasaulio ir ieškoti savų įkvėpimo šaltinių, leidžiančių tobulėti. Harmonijos siekia ir vakariečiai, ir rytiečiai, tačiau daugelis dalykų vakariečių gyvenimuose pasikeitė, kai Rytų kultūra ir filosofija subtiliai ir lengvai įsiliejo į vakarietišką pasaulį, tapdama neatskiriama vakariečių dalimi, ir suteikė naujų idėjų.

Historically, two cultures – the Eastern and the Western – have existed for a long time, and the Eastern has always been a source of inspiration. Japanese aesthetics is characterized by the belief that beauty lies in the most plain and ordinary things. In order to discover freedom within oneself, one needs to become detached from the world and then to look for inspiration within. Harmony is the goal of both cultures, but many things in the Western life have changed when Eastern philosophy subtly and easily entered the Western world, bringing new ideas and becoming its integral part.

Viena iš Japonų estetinių filosofijų /Wabi Sabi/ teorija teigia, jog kiekviena mus supanti detalė yra savitai graži. Pagrindines estetines ideologijas galima pritaikyti ir šių dienų mados kontekstui. Būtent dėl japonų estetinių ideologijų mada gali tapti įvairesne. Šioje kolekcijoje nagrinėjamos 5 svarbiausios estetinės ideologijos /kansos, shizen, datsuzoku, yugen ir fukinsei/.

One of the philosophies of the Japanese aesthetics, Wabi Sabi’s theory, states that every detail around us is unique in its beauty. We can also apply the basic aesthetic ideologies in the context of today’s fashion, thus making it more interesting. This collection focuses on the five most important aesthetic categories - kanso, shizen, datsuzoku, yugen and fukinsei. The collection “Shé” has all these aesthetic categories depicted in a simple silhouette of the garment, multiple layers, transparency, incompleteness and asymmetry, as well as unexpected elements that can be transformed, thus enabling a constant rediscovery of the garments. The collection also features exceptional fabrics decorated with fine zigzag stitches.

Kolekcijoje „Shé” visos šios estetinės kategorijos vaizduojamos laisvu drabužio siluetu, daugiasluoksniškumu, neužbaigtumu, asimetriškumu bei netikėtų detalių atradimu drabužyje, kurios gali transformuotis, taip atrandant kaskart naują gaminį. Kolekcijos audiniai, prasiūti smulkaus zigzago rašto dygsniais, skirtingo pločio atstumais, suteikia kolekcijai išskirtinumo. Aprangos kolekcija skirta moterims, kurioms svarbu savo vidinės tapatybės tobulinimas. Moteris siekia per daiktiškąją raišką atskleisti savo požiūrį į japonų estetiką, jų filosofiją bei požiūrį į gyvenimą. 24

This collection is designed for women who want to improve their inner identity and seek to reveal their attitude towards the Japanese aesthetics and philosophy through a material expression.

samantaa.zykaite@gmail.com +370 681 30745

Vilniaus dizaino kolegija Mados dizaino katedra Darbo vadovas – doc. Edita Sabockytė - Skudienė Vilnius College of Design Fashion Department Supervisor – assoc. prof. Edita Sabockytė - Skudienė

PAPILDOMAS IR PORTALO 15MIN.LT PUBLIKOS PRIZAI ADDITIONAL AND 15MIN.LT PUBLIC PRIZES

KARINA PANGONYTĖ

Už 40 kilometrų nuo Vilniaus, Baltarusijoje, statoma Astravo atominė elektrinė. Teigiama, kad ši AE neatitinka tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų, o avarijos joje poveikį pajustų ne tik artimiausios vietos – ne tik Vilnius, bet ir 1000 kilometrų spinduliu esantys miestai. Baimindamasi, kad Astravą gali ištikti nelaimė, sukūriau eksperimentinę kolekciją NO MORE, kuri protestuoja prieš šios atominės elektrinės eksploataciją. Kolekcijos pavadinimas – tai raginimas nekartoti praeities klaidos: XX amžiaus didžiausios Černobylio technologijos katastrofos. Kolekcijos esmė – atkreipti visuomenės bei žiniasklaidos dėmesį į šalia kylančią grėsmę ir paraginti prisidėti prie judėjimo, užtikrinant saugią Lietuvos bei kitų šalių ateitį. Rūbai skiri drąsiai miesto merginai, norinčiai atkreipti dėmesį į save bei išreikšti savo poziciją prieš Astravo elektrinę. Kolekciją sudaro 6 deriniai, kurie konstrukcija, paskirtimi bei spalvų palete primena atominės elektrinės darbuotojų rūbus. Asortimentą sudaro: 2 striukės, 2 suknelės, kombinezonas, paltas, kelnės, megztinis, kuprinė, 2 marškinėliai, 2 kuprinės. Kolekcijos aksesuarai sukurti rankų darbu. Rūbai dekoruoti protestuojančiais šūkiais, kurie rodo pasipriešinimą šiam absurdiškam sumanymui įgyvendinti pavojingą ir saugumo standartų neatitinkantį projektą. Protesto šūkiai yra atspausdinti ant atlasinių juostelių pagal individualų užsakymą. Naudojami tokie žodžiai, kaip: STOP, NO MORE, DANGER, SAVE THE EARTH. Šie šūkiai yra užrašyti anglų kalba, kuri suprantama daugeliui pasaulio žmonių – taip ši žinutė perduodama globaliai auditorijai.

KOLEKCIJA NO MORE COLLECTION NO MORE

uggiukee@gmail.com +370 641 06624

Just 40 km from Lithuania’s capital Vilnius, in Belarus, the Ostrovets Nuclear Power Plant is being built. There are many claims that this NPP does not meet international environmental and nuclear safety requirements and the impact of a potencial accident would be felt not only by the nearest cities, including Vilnius, but also by the surrounding area within 1000 kilometers radius. Fearing a potential disaster in Ostrovets, I created an experimental collection NO MORE, which is a protest against the operation of this nuclear power plant. The name of the collection is a direct invitation to not repeat the mistakes of the past, namely the biggest technological disaster of the 20th century, the Chernobyl disaster. The collection aims at bringing the attention of the public and media to this nearby threat and at encouraging to take part in the movement for protecting a safe future for Lithuania and other countries.

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, Kostiumo dizainas Darbo vadovas – doc. Dainius Bendikas, lekt. Dovilė Gudačiauskaitė, doc. Renata Maldutienė, prof. Jolanta Talaikytė, prof. dr. Jolanta Vazalinskienė

Garments of this collection are created for a bold city girl who wants to attract attention and express her position against the Belarussian power plan. The entire collection consists of 6 sets that resemble the clothes of the nuclear power plant workers in their design, function and color palette. The range includes: 2 jackets, 2 dresses, 1 overall, a coat, pants, a sweater, a backpack, 2 shirts, and 2 backpacks. The collection’s accessories were handmade. The garments are decorated with slogans protesting against the ridiculous plan to build the Ostrovets power plant which does not even meet security standards. The protest slogans such as STOP, NO MORE, DANGER, NO TO A.E are printed on fabric stripes made to individual order. These slogans are written in English, so that they can be understood by most people of the world – in this way they communicate to a wider public.

Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Costume Design Supervisor – assoc. prof. Dainius Bendikas, lect. Dovilė Gudačiauskaitė, assoc. prof. Renata Maldutienė, prof. Jolanta Talaikytė, prof. dr. Jolanta Vazalinskienė

PRODUKTO DIZAINAS PRODUCT DESIGN

SIMONAS MILIŠAUSKAS

PILNAI AMPUTUOTŲ RANKOS PIRŠTŲ PROTEZŲ KONCEPCIJA CHRONO CONCEPT OF PROSTHETICS FOR COMPLETELY AMPUTATED FINGERS CHRONO

CHRONO projekto tikslas – sukurti nebrangų, pilnai pašalintų pirštų protezą, kuris sustiprintų pažeistos rankos funkcionalumą, pagerintų psichologinę savijautą bei grąžintų vartotojui pilnumo jausmą. Protezas sukurtas, pasitelkiant 3D skenavimo, 3D spausdinimo ir lanksčiųjų mechanizmų technologijas. CHRONO dizainas leidžia atlikti griebimo, laikymosi, spaudimo, prilaikymo veiksmus ir netrukdo pagrindiniams natūraliems rankos judesiams. Palyginus su kitais rinkoje egzistuojančiais protezais, jis turi vientisą, nebrangiai pagaminamą, estetišką, realybės neimituojantį dizainą. Dirbtinis pirštas valdomas šalia esančio sveiko piršto judesiais. Plaštakos kiauto ažūras yra reikalingas, kad netrukdytų po juo esančiai odai kvėpuoti, išvengtų prakaitavimo bei šutimo. Prie rankos protezas prisitvirtina per dvi vietas, pasinaudojant vienu odiniu dirželiu. Protezas susideda iš šių dviejų elementų bei antibakterinės medžiagos tarp plastiko ir plaštakos. Kiekviena iš šių detalių yra pigiai duplikuojama, todėl bet kuriai jų susidėvėjus, jas pigu pakeisti nauja. Inovatyvus plastikinis „sąnarys” lankstosi nenaudojant sudėtingų mechanizmų. Galimybė džiaugtis savo pažeista vieta ir jos neslėpti yra labai svarbi siekiant atstatyti žmogaus psichologinę savijautą. 30

The aim of the project CHRONO is to create a relatively cheap prosthesis for people with fully amputated fingers, which would enhance the functionality of the wounded hand, improve the person’s psychological well-being and help to recover the feeling of being whole again. The prosthesis was created by using 3D scanning, 3D printing and flexible mechanism technologies. CHRONO’s design strengthens the ability to grab, hold, push and grasp, while not obstructing the natural movement of the palm. In comparison with other prostheses, it has solid, inexpensive, aesthetic, and not lifelike design. The artificial finger is controlled with the help of a healthy finger next to it. Its perforated surface ensures that the skin can breathe, thus avoiding perspiration. The prosthesis is attached to the palm with a leather strap. It consists of two elements and also contains antibacterial material that is placed between the plastic and the hand. Each of these parts can be easily duplicated, therefore, in cases where any part of the prosthesis wears down or breaks, they can be replaced cheaply. The innovative plastic “joint” bends without the need to use complex mechanisms. The ability to appreciate one‘s wounded body part and not hide it is essential when striving to restore one’s psychological well-being.

simonas.milisauskas@gmail.com +370 616 50182

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – doc. Juozas Brundza Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – assoc. prof. Juozas Brundza

PAGRINDINIS IR PORTALO 15MIN.LT PUBLIKOS PRIZAI BEST YOUNG DESIGNER AND 15MIN.LT PUBLIC PRIZES

MARCELĖ KULIEŠIŪTĖ

GYVO DIZAINO OBJEKTAS ALIVE DESIGN OBJECT ALIVE

ALIVE – tai dinamiškas objektas, paremtas biofilinio dizaino principais. Tiriant gyvo dizaino temą, šiam projektui dizainerę įkvėpė vanduo – visos gyvybės pagrindas ir šaltinis.

ALIVE is a dynamic object based on biophilic design principles. While researching the topic of alive design, this project was inspired by water – the foundation and source of all life.

Visų pirma, kas yra biofilinis dizainas? Tai ganėtinai naujas dizaino metodas, paremtas mokslininko Edward Osbourne Wilson išpopuliarinta biofilijos hipoteze (,,Biophilia“ 1984 m.). Biofilija – tai įgimtas žmogaus polinkis ieškoti ryšio su gamta, kitomis gyvybės formomis arba tiesiog meilė gyvybei. Staigiai spartėjant urbanizacijai, vis dažniau biofilinis dizainas pasitelkiamas, kuriant palankias gyvenamąsias erdves šiuolaikinėje, modernioje aplinkoje, išlaikant harmoniją tarp žmogaus ir gamtos. Ištirta, jog pritaikius biofilinio dizaino metodus patalpose, pagerėja produktyvumas, kūrybiškumas bei savijauta.

First of all, what is biophilic design? This is a relatively new design method, based on the biophilia hypothesis (Biophilia, 1984) popularized by researcher Edward Osbourne Wilson. Biophilia is the innate tendency of a person to seek a connection with nature and other forms of life, or, simply, love for life. With the rapid acceleration of urbanization, more and more biophilic design is used to create favorable living spaces in a modern environment, thus maintaining harmony between humans and nature. Research shows that application of biophilic design methods indoors improves productivity, creativity and well-being.

Dizaino objektas sukurtas remiantis tyrimais, jog ritmas ar judėjimas pastebimas gamtoje, sukuria stiprų įspūdį bei teigiamą poveikį žmogui. Lengvas, švelnus judesys suteikia komforto, saugumo jausmą. Kūrinyje svarbiausia yra judesys kaip gyvybės išraiška bei jo teikiama emocija. Kinetinis efektas sukurtas, pasitelkiant gilią mėlyną spalvą bei skaidrius elementus. Visos detalės yra pilnai išrenkamos ir lengvai perdirbamos.

This object was created based on the research revealing that rhythm or movement, observed in nature, creates a strong impression and a positive impact on a human being. Lightweight, gentle motion provides a sense of comfort and safety. The most important thing in the work is the expression of movement and emotion. The kinetic effect is created by using deep blue color and transparent elements. All parts are fully detachable and recyclable.

ALIVE – skirtas visuomeniniams interjerams, ofisams ar įvairioms viešoms erdvėms, kuriose žmogus praleidžią daugiausiai savo laiko. Šis objektas sukurtas suteikti aplinkai gyvybingumo, žmonėms atpažinti kažką savito ir priminti bei puoselėti Motiną Gamtą. 34

ALIVE is designed for public interiors, offices or various public spaces where people spend much of their time. This object was created in order to provide vitality to environments and to remind of and nurture Mother Nature.

marcele.kuliesiute@gmail.com +370 616 95383

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – prof. dr. Vytautas Kibildis Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – prof. dr. Vytautas Kibildis

PAPILDOMAS PRIZAS ADDITIONAL PRIZE

KATRYNA SADAUSKAITĖ

EKSPERIMENTINIS ŠVIESOS OBJEKTAS IŠ ANTRINIŲ MEDŽIAGŲ TITALEE EXPERIMENTAL LIGHT OBJECT FROM REUSED MATERIALS TITALEE

Šviesa yra ypatingas ir neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo reiškinys. Šio darbo tikslas – parodyti šviesos svarbą mūsų gyvenime, pateikus ją nauju būdu. Šviesa slypi visur aplink mus, net ir paprastuose, kasdieniuose objektuose. Kartais - ir tokiose medžiagose, kurios yra išmetamos ir niekam nereikalingos. Todėl šiame dizaino objekte unikaliam šviesos efektui sukurti panaudotos neperdirbamos ir išmetamos meninio stiklo atliekos. Nors stiklas yra viena labiausiai perdirbamų medžiagų, tačiau problema atsiranda, kai reikia perdirbti stiklo likučius po meninio stiklo gamybos. Tokiuose stiklo gabaliukuose spalvotas stiklo efektas yra išgaunamas, skaidrų stiklą sumaišius su specialiomis granulėmis, todėl atskirti skaidrų stiklą ir jį antrą kartą panaudoti yra beveik neįmanoma. O bet koks papildomas stiklo perdirbimas, apdirbimas išskiria didelius kiekius šiltnamio dujų į atmosferą. Todėl stiklo gabaliukų tvirtinimas šiame objekte yra universalus ir paprastas, nereikalauja papildomo stiklo apdirbimo ir leidžia naudoti tiek šias, tiek kitas stiklo atliekas dizaino objekte be papildomo poveikio gamtai. Taip pat pakabinimas neslepia stiklo gabaliukų ir leidžia įvertinti ir pastebėti antrinę medžiagą. Šviesos grožiui perteikti panaudotos neperdirbamos stiklo atliekos parodo estetiško antrinio dizaino galimybes ir šviesos gebėjimą slypėti netikėtuose objektuose. 36

Light is a very special phenomenon which is an integral part of human life. The goal of this project is to show the importance of light in our lives by giving it a new shape. Light is everywhere around us, even in the most unusual, everyday objects. Sometimes light can be found even in unnecessary materials, that have lost their use and were thrown away. That is why in this object the unique light effect is created by using glass leftovers that are the side result of the glass blowing process. Even though glass is one of the most recyclable materials, it is very difficult to recycle coloured glass. Glass artists use special powder to create colours, which makes it almost impossible to recycle any glass that is left over from the creating process. Moreover, any additional treatment or processing creates greenhouse gas emissions to the atmosphere. For this reason, the glass pieces in the object are attached using a specially designed system that allows to utilize leftover glass pieces of any size and shape without applying any additional glass treatment processes. The system of the design object is open in order to allow people to notice and appreciate reused materials. By creating colourful light patterns, non-recyclable glass pieces demonstrate that there is a way to create a sustainable design and help to notice light in unexpected objects all around us.

katryna.sadauskaite@gmail.com + 370 699 61561

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – doc. Miglė Kibildienė Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – assoc. prof. Miglė Kibildienė

SAMANTA SKRIDLAITĖ

TERAPINIS PRIETAISAS RANDŲ GYDYMUI TULIP THERAPEUTIC DEVICE TULIP

Po operacijos ar sužeidimo susidaręs randinis audinys mažina gyvenimo kokybę: kelia fizinį, psichologinį ir kosmetologinį diskomfortą, riboja judėjimą, gali sukelti tokias sveikatos problemas kaip organų veikimo sutrikimai ar infekcijos. TULIP – terapinis prietaisas, skirtas tiek savarankiškam, tiek profesionaliam randų gydymui bei kitų prietaiso funkcijų naudojimui sveikatos būklės gerinimui. Produktas sukurtas bendradarbiaujant su suomių įmone „eGOOD“. Randų gydymo temai dėl augančio operacijų skaičiaus (pagal paskutinius tyrimų duomenis, vien Cezario pjūvis atliekamas 1 iš 5 moterų) skiriama vis daugiau dėmesio. Šiuo metu terapija atliekama tik gydymo įstaigose, tačiau efektyvesniam gijimui būtina tęsti terapiją savarankiškai. Naudojant prietaisą TULIP, svarbu vadovautis specialisto nurodymais, tačiau galimybė tęsti gydymą namuose padeda geriau gyti bei sumažina gydymo kaštus. Rinkinį sudaro: prietaisas su keičiamais antgaliais (4 skirtingo dydžio siurbimo antgaliai, 4 masažiniai antgaliai), belaidis pakrovėjas, dėklas. Randų gydymui naudojama negatyvaus slėgio terapija, raumenų nuovargiui, sąnarių, kraujotakos, sutrikimams, persitempimams gydyti – masažas, abi terapijos kartu – skausmingiems taškams malšinti. Forma sukurta atsižvelgiant į ergonomiką, intuityvų ir paprastą naudojimą. Galimi skirtingi galingumo režimai - taip terapijai prisitaikant prie odos tipo. Prietaisas sukurtas kartu su įmone „eGOOD“, kuri specializuojasi dubens raumenų srities gydyme. Visi įmonės prietaisai pažymėti CE ženklu pagal ES medicininių prietaisų reglamentą 2017/245, laikantis ISO 13485: 2016 standarto, todėl tinkami profesionaliam naudojimui. TULIP sukurtas konsultuojantis su med. specialiste Anu Parantainen bei kitais komandos nariais.

Scar tissue that results from a surgery or an injury reduces the quality of life: it causes physical, psychological and cosmetic discomfort, restricts movement, can cause health problems like organ dysfunction and infections. TULIP is a therapeutic device for both individual use and professional scar treatment. It also features other functions for health improvement. The product was developed in cooperation with the Finnish company “eGOOD”. Lately treatment of scars has been given more and more attention due to the growing number of surgeries (e.g. based on the latest research data, 1 out of 5 women give birth through a Cesarean section). Currently the therapy for treating scars is performed only in medical institutions, but in order to ensure more effective healing it is necessary to continue the therapy at home. It is absolutely necessary to follow the instructions of a specialist when using the Tulip device, but nevertheless, the possibility to continue treatment at home helps to heal quicker and decrease the costs. Contents: the device with replaceable heads (4 different suction heads, 4 massage heads), wireless charger, pouch. Scar tissue is treated by using negative pressure therapy, while massage is suitable for easing muscle fatigue, joint or blood circulation problems, and strains. Both therapies can be used concurrently to relieve painful spots. The device’s shape features ergonomic design and intuitive use. There are several modes available that can be used based on skin type. The product was developed in cooperation with the Finnish company “eGOOD” which focuses on treating pelvic area muscles. All the company’s devices bear the CE mark in accordance to the EU regulation 2017/245 on medical device requirements and the ISO 13485:2016 standard, therefore they are suitable for professional use. TULIP was created with the help of the medicine specialist Ant Parantainen and other team members.

skridlaite.samanta@gmail.com +370 653 47701

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – doc. Deividas Juozulynas Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – assoc. prof. Deividas Juozulynas

GAUDUTĖ ŽILYTĖ

Pagrindinė baldo „Lula“ idėja – pažiūrėti į poroloną kaip į pagrindinę konstrukcinę medžiagą, atskleisti porolono medžiagos prigimtines skulptūriškąsias savybes. Minkšta organiška forma kurti jaukumo ir saugumo emociją nešantį poguliui skirtą baldą, kuris priimtų žmogaus kūną, jį apgaubtų ir leistų trumpam nusnūsti. Tarsi apkabintas porolono žmogus jaučiasi atsipalaidavęs – prie jo kūno minkštai prisitaikantis baldas sukuria atramas taip, kad jam būtų patogu. „Lula“ yra modernios estetinės išraiškos biomorfiškas baldas, kurio forma kinta priklausomai nuo to, kaip žmogus sėdasi. Kadangi „Lula“ sukurta bendradarbiaujant su įmone „Lonas“, atsižvelgiant į „Lono“ porolono pjovimo galimybes ir transportavimą, tuščiavidurė forma kuriama, lenkiant 180 cm skersmens apskritimo formos plokštumą. Porolono lakštas, naudojant tempimą, išgaubiamas į tūrinę, skulptūrišką formą. „Lulos“ formų yra kelios variacijos: su keturiais arba trimis tempimo mazgais. Su keturių taškų tempimu baldas žmogaus svorį išlaiko ore. Žmogus gali kristi miegoti iš visų pusių. Su trejais tempimo mazgais baldas nuo kūno svorio transformuojasi ir išgaubia nugarai bei rankoms atramą. Reguliuojant diržų tempimą, galimos įvairios baldų formų variacijos ir jų minkštumas. Kad ir kaip vis greičiau laikrodžiai tiksi, kartais pravartu žmonėms sustoti ir atsipūsti. Trumpas pogulis naudingas ne tik augančiam vaikui ar vyresniam žmogui, bet ir dirbančiam, besimokančiam jaunuoliui. 20 – 30 minučių dienos miegas gerina darbo našumą, emocinę ir fizinę savijautą, kognityvinę smegenų veiklą bei atmintį, mokymosi procesus. 40

POGULIO BALDAS LULA FURNITURE LULA

The main idea of “Lula” is to look at foam as the key construction material and to reveal its fundamental sculpting properties; by using soft organic shapes, to create a piece of furniture that brings a sense of coziness and safety, embraces the human body, and hugs it, thus allowing it to doze off for a moment. Caressed by foam one feels relaxed – “Lula” softly adapts to body contours and provides support for comfort. “Lula” is an expression of modern aesthetics and a biomorphic piece of furniture – its shape changes depending on how one sits on it. Since “Lula” was created in cooperation with LONAS company, the hollow shape is created by bending a circle-shaped plane of 180 cm in diameter. A sheet of foam rubber is then bent into its dimensional, sculpture-like shape. “Lula” comes in a couple of shapes – with four or three tension points. “Lula” with four tension points keeps the body above the ground – one can fall on it for a nap from any side. “Lula” with three-point tension is transformed by the body weight and provides support to one’s back and arms. Various shapes and softness of “Lula” can be achieved by adjusting the tension points. Although the clocks are ticking faster and faster, it is important to pause sometimes and relax. A short nap is beneficial not only to children or the elderly, but also to working or studying youth. A 20-30 min. nap improves productivity, emotional and physical well-being, cognitive brain activity and memory, as well as learning processes.

gaudute.sedula@gmail.com +370 624 48588

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – doc. Šarūnas Šlektavičius Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – assoc. prof. Šarūnas Šlektavičius

KIPRAS UNIKAUSKAS

KONCEPTUALI AUTONOMINĖ TRANSPORTO PRIEMONĖ ORNN AUTONOMOUS TRANSPORT CONCEPT ORNN

Tema „Konceptuali autonominė transporto priemonė“ yra aktuali šiandien, nes vis daugiau pasaulio bendrovių bando transporto priemones, kuriose vairuotojo funkcijas perima autonominės technologijos. Žmogiškasis faktorius dar ilgai išliks reikšmingas, bet autonominis transportas gali išspręsti daug problemų, sukurti naujų galimybių, sutaupyti resursų. Saugumas, aplinkos tarša, vairuotojų trūkumas – šių dienų aktualijos.

Concept autonomous transport is a relevant topic today as more and more companies start adapting this technology in order to ensure faster and more efficient ways of production. The human factor will always stay significant but the transition to fully autonomous vehicles could help solve a lot of problems, provide new possibilities, and use resources more efficiently, as today safety, pollution and the lack of drivers are very urgent aspects.

Autonominiai automobiliai fundamentaliai pakeistų esamą transporto sistemą. Prognozuojama, kad šie automobiliai sumažintų avarijų skaičių, vartotų mažiau kuro ir suteiktų galimybes be apribojimų judėti tiems, kurie negali patys vairuoti. Be šių aspektų, dar svarbi ir kultūrinė sąveika: Europoje suvienodinus nacionaliniu ar geografiniu požiūriu skirtingų transporto tinklus – sistema dirbtų efektyviau, būtų pašalinti atskirų regionų skirtingi socialiniai faktoriai, suvienodėtų prieinamumas.

Autonomous vehicles would radically change the current transport system. The use of such vehicles could potentially decrease the number of accidents and fuel consumption, also, they would ensure the freedom of movement for those unable to drive by themselves. These aspects aside, the cultural interaction would have an important role: by standardizing the European transport networks the system could function more efficiently, remove various social factors of more distant regions and ensure a more uniform accessibility.

Konteineriais yra pervežama net iki 90 procentų visų laivais, traukiniais bei sunkvežimiais transportuojamų krovinių, todėl jūrinių konteinerių pervežimas yra viena iš populiariausių ir pigiausių transportavimo rūšių pasaulyje. Įvedant autonomiškumą ir baterijomis kraunamą sunkvežimį į šią transporto sferą, sumažėtų avarijų skaičius, suvartojamas kuro kiekis. Atsisakant vairuotojui reikalingų ergonominių ir funkcinių detalių, galimas didesnis baterijų ir krovinio kiekis. 42

Intermodal containers are used for more than 90 percent of all sea, railroad and road based heavy transport which makes it one of the most popular and cheapest types of transport in the world. The introduction of autonomous, battery powered trucks into this field would decrease the number of accidents and fuel consumption. The removal of ergonomic and functional properties, necessary for live drivers, would provide more space for bigger batteries and more cargo.

kiprasunik@gmail.com +370 634 24316

Vilniaus dailės akademija Kauno fakultetas, dizainas Darbo vadovas – prof. Saulius Jarašius Vilnius Academy of Arts Faculty of Kaunas, Design Supervisor – prof. Saulius Jarašius

KOMUNIKACIJOS DIZAINAS COMMUNICATION DESIGN

SAULĖ KAŠĖTAITĖ

SPEKULIATYVAUS DIZAINO PROJEKTAS AUGALO UTOPIJA SPECULATIVE DESIGN PROJECT PLANT UTOPIA

„Augalo Utopija“ – spekuliatyvaus dizaino projektas, kuris pasakoja apie ateities viziją, kuomet natūralią gamtą pakeis mūsų sukurti patobulinti augalų hibridai. Nubrėžtos ribos tarp gamtos pasaulio ir mūsų aukštųjų technologijų išnyksta. Žmogus prisiima Dievo vaidmenį, kurdamas naujas gyvybės formas iš organinių bei mechaninių priemonių. Tačiau kyla klausimas, kiek šie tobulinimai atneš naudos ir ar tai nenuves į katastrofą, kuomet nebesuvaldyti procesai virs ateities kataklizmu?

“Plant Utopia” is a speculative design project revealing the vision of the future, in which nature will be replaced by perfected plant hybrids of our creation. The line between the natural world and modern technology disappears. Humans take on the role of God and create new life forms from organic and mechanical materials. However, the following question arises: how many of these perfections will be beneficial and won’t they lead to a future catastrophe, caused by uncontrolled processes?

Gamtos pasaulis sukurtas taip, jog viskas tarpusavyje jungiasi į bendrą tinklą. Mes bandydami jį patobulinti, galime padaryti rimtos žalos, išardant esantį balansą tarp gyvų organizmų, kurie sąveikauja tarpusavyje. Per pastaruosius dešimtmečius žmogaus požiūris į natūralią gamtinę aplinką stipriai pakito. Noras išpešti iš gamtos kiek galima daugiau įgavo naujų formų. Jei savo vartotojiškiems įgeidžiams patenkinti mes sprogdindavome kalnus, siurbėme naftą ir kirtome miškus, šiandien mes kėsinamės į gyvųjų organizmų genomą – iš kartos į kartą perduodamą paveldimą informaciją.

In the natural world everything is connected by a common network. If one tries to improve it, it is possible to cause serious damage by destroying the existing balance between living organisms that interact with each other. Over the last couple of decades, people’s views towards nature have drastically changed. The desire to benefit from it as much as possible has taken new forms. If earlier we detonated mountains, pumped oil and cut down forests in order to fulfil our consumerist desires, today we are invading the information passed down throughout generations – the genome of living organisms.

Video projekte – rodomas žmogaus ir augalo ryšys, kaip jis kito per laiką. Analizuojamos sąsajos su augalu per buitinį ir metafizinį aspektą. Instrukcija bei pakuotėje esančios ampulės vartotojui suteikia galimybę sukurti dirbtinės gyvybės formas, kurių modeliai nėra paremti jokiais gamtiniais analogais. Tačiau žmogus negali kontroliuoti tų procesų, kurie vyksta po to, kai svetimi arba sintetiniai genai įterpiami į augalo genomą. Tokių organizmų praktinė nauda ir keliamas pavojus yra visiškai nežinomi ir nustatomi tik eksperimentiniu būdu. 46

In the video you will see the relationship between humans and plants and how it has changed over time. The link with plants is analyzed through metaphysical and household aspects. The instructional pamphlet and the vials inside the box provide the consumer with an opportunity to create artificial life forms which are not based on any existing natural analogues. However, it is impossible to control the processes which happen after foreign or synthetic genes are inserted into the genome of the plant. The practical benefits and dangers of such organisms are completely unknown and determined by experiments only.

kasetaite.saule@gmail.com +370 636 28268

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, grafinis dizainas Darbo vadovas – lekt. Marius Žalneravičius Vilnius Academy of Arts, Faculty of Vilnius, Graphic design Supervisor – lect. Marius Žalneravičius

PAGRINDINIS PRIZAS BEST YOUNG DESIGNER

AURELIJA SLAPŠYTĖ

Lėtas nykimas – tai natūralus procesas, kuris vyksta nuo pirmosios žemės dienos. Dėl nuolatinės žmogaus asimiliacijos aplinkoje nykimo procesą iki pat jo pasiekiamos kritinės ribos yra gana sunku pastebėti. Kol pasaulyje tirpsta ledynai, sunyksta miškai ar griūna amžius atlaikę miestai, Lietuvoje iš lėto byra Kuršių nerijos kopos. Kasmet čia dėl besikeičiančių oro sąlygų ir neatsakingo žmonių elgesio kopos vis labiau keičia savo reljefą. Amžius atlaikiusios, tarsi nesibaigiančios smėlio kalvos po truputį byra. Tipografiniame projekte „Nykstančios kopos” stengiuosi įprasminti Kuršių nerijos unikalumą bei supažindinti žmogų su neatsakingo elgesio Neringoje pasekmėmis. Nykstantiems procesams įamžinti sukūriau šriftą „Naglis”. Šis šriftas lyg iš rečiausių Kuršių nerijos augalų išaugintas, Baltijos jūros nušlifuotas gintaras. Atskirai sukurtos 122 nykstančios šrifto „Naglis” versijos, kaip ir kopos deformuojasi, pučiant vakarų vėjui. Sukurtame šrifto tinklalapyje kiekvienas bandymas atsisiųsti šį šriftą vis labiau jį naikins. Tik atsakingas žmogaus pasirinkimas siunčiantis gali paskatinti projekto ilgaamžiškumą taip, kaip ir sąmoningas lankytojų elgesys prisidėti prie unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo. Projektui sukurtoje išnykusio turinio knygoje žiūrovas ras informaciją ne tik apie Kuršių nerijos istoriją, unikalumą, problemas, bet ir kūrybinį nykstančių kopų projektą. Nors nykimo sustabdyti neįmanoma, tačiau bendromis jėgomis galime sulėtinti vykstančius procesus. Pirmasis bendras darbas – sąmoningas ateities pasirinkimas. 50

TIPOGRAFINIS PROJEKTAS NYKSTANČIOS KOPOS TYPOGRAPHIC PROJECT ENDANGERED DUNES

Slow extinction is a natural process that has been taking place from the first day of the Earth’s existence. Due to the constant human assimilation with the environment, the process of extinction is difficult to notice until the very last minute when the critical damage is already done. While the Earth’s glaciers are melting, deforestation is reaching its limits and the cities which stood for centuries are falling apart, in Lithuania the dunes of the Curonian Spit are slowly disintegrating. Every year due to changing weather conditions and irresponsible human behavior dunes are increasingly changing and disappearing. With the typographic project “Endangered Dunes” I try to eternalize the uniqueness of the Curonian Spit and to show the consequences of irresponsible behavior in this national park. In pursuit of this I created the font “Naglis”. This font is like the Baltic Sea amber that was formed from the rarest plants of the Curonian Spit. Also, 122 separate deformed versions of the “Naglis” font were created that, just like the dunes, are deformed by the West wind. On the font’s webpage, every attempt to download “Naglis” will destroy it more and more. Only a responsible choice when downloading it can encourage the longevity of the project, just like the conscious behavior of visitors to the unique Curonian Spit landscape. In the book specially created for this project the viewer will find information not only about the history, uniqueness, and problems of the Curonian Spit, but also more detailed information on this creative project. Although it is impossible to stop the extinction, by acting together it is still possible to slow it down. The first job for everyone is making responsible choices in the future.

aurelija.slapsyte@gmail.com +370 612 56 577

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, grafinis dizainas Darbo vadovas – prof. Aušra Lisauskienė Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Graphic design Supervisor – prof. Aušra Lisauskienė

PAPILDOMAS PRIZAS ADDITIONAL PRIZE

JUSTINA NAVICKAITĖ

Kylant grėsmėms, galinčioms sunaikinti Žemę ir žmoniją, atsarginio plano paieškos tampa vis aktualesnės. Viena iš išlikimo galimybių – Marso kolonizacija. Žmogus, pasak NASA mokslininkų, jau 2030 metais žengs pirmąjį žingsnį Marso paviršiumi ir tik laiko klausimas, kada bent dalis žmonijos persikels gyventi į šią planetą. „SOL 01.01.01“ – tai komunikacinė sistema Marso kolonizacijai, perteikianti asociatyvinę istoriją apie Marsą ir suteikianti čionykščio gyvenimo patirtį. Tai galimybė išgyventi situaciją, kuri dar nėra įvykusi ir kurios procesu kol kas galima tik spekuliuoti. Per multisensorinius pojūčius žiūrovas supažindinamas su Marsu ir jo kolonizavimo procesu. Interaktyvi ekspozicija, kurianti asmeninį ryšį su raudonąja planeta, leidžia persikelti į erdvę, kurioje žmogus kol kas dar nėra buvęs. Pasitelkiant skirtingus estetinius ir vizualinius sprendimus, projektu siekiama skatinti visuomenės susidomėjimą kosmosu ir padėti išlaisvinti žiūrovo vaizduotę, suteikti galimybę patikėti tuo, kas šiandien dar atrodo neįtikėtina.

SPEKULIATYVUS PROJEKTAS SOL 01.01.01 SPECULATIVE PROJECT SOL 01.01.01

With the threat of Earth’s destruction becoming more real, the search for a backup plan becomes more and more relevant. One of such possibilities is the colonization of Mars. According to NASA scientists, humans will make their first steps on the surface of Mars as soon as 2030, and it is only a matter of time before at least a part of the humankind will resettle to this planet. “SOL 01.01.01“ is a speculative communicational system for the colonization of Mars, presenting an associative story about this planet and depicting the experience of its inhabitants. It is an opportunity to experience something that has not happened yet and to draw possible speculations. Multisensory perception allows the viewer to get acquainted with Mars and its colonization process. The interactive exposition which helps to create a personal relationship with the Red Planet provides a possibility to visit a place where the human foot has not been yet set. Through different aesthetic and visual solutions, the project aims at encouraging the public interest in space and at freeing the viewer’s imagination, thus providing an opportunity to acknowledge something that today seems unbelievable.

navi.juste@gmail.com +370 605 25505

PORTALO 15MIN.LT PUBLIKOS PRIZAS 15MIN.LT PUBLIC PRIZE

DIZAINO TYRIMÅ² DESIGN RESEARCH

LUKAS AVĖNAS

MEMENTO VITAE

Šiais laikais didžiulė žmonijos dalis dirba „sėdimą“ protinį darbą, realiai liesdamasi prie vienintelio fizinio tikrovės objekto – kompiuterio. Gyvendami virtualiame pasaulyje su efemeriškais veiklos tikslais ir objektais, paraleliai stebime ir kenčiame masinėmis tapusias psichologines problemas bei augančią dėmesio krizę.

Nowadays a large portion of the workforce spend their time doing mental work and actually touching a single object of the physical reality – their computer. While living in the virtual world with its ephemeral goals and objectives, we also observe and experience the ever-growing increase in number of psychological problems and the level of attention crisis.

Kažkada intensyvus protinis darbas ir gilus susikaupimas buvo siejamas su specifinėmis mažomis žmonių grupėmis: vienuoliais ir išminčiais, kurie suprato, kad mąstymas vyksta ne vien smegenyse, bet yra „įaustas“ į visą mūsų juslių ir judesių sistemą ir netgi užkoduotas mūsų fiziniame kūne. Atsisakydami „mąstymo rankomis“ ir užsiimdami vien abstrakčia kognityvine veikla, prarandame didelę dalį savo protinio pajėgumo, susiauriname savo galimybių lauką. Todėl visais laikais ir visose kultūrose buvo kuriami ir naudojami meditatyvią savirefleksiją skatinantys objektai (pavyzdžiui, maldos karoliai).

Once, intensive mental work and deep concentration were attributed to small specific groups of people – monks and sages who understood that mental processes take place not only in the brain, but also are a part of the whole system of our senses, movements, and even our physical bodies. By renouncing the so-called manual thinking and taking on only abstract cognitive activities we reduce the field of our possibilities. This is why in all times and cultures people used to create objects for meditation self-reflection (such as prayer beads).

Pristatomi objektai skirti matuoti, stebėti laiką. Laikas – tai tema, moderniose visuomenėse kelianti didžiausią nerimą bei sutrikimą. Laikmačiai prisukami smulkiais gracingais judesiais, jiems sukurta speciali dizaino choreografija. Medžiagos ilgaamžės, sensta ir keičiasi nuo naudotojo rankų prisilietimų. Visi mechanizmai - mechaniniai, todėl gali veikti amžinai. O jeigu kas nors sudyla, nesunkiai pataisoma. Panašiai ir kartu skirtingai, kaip senovės vienuoliai bei išminčiai savo susikaupimo meditacijose praktikavę „Memento mori“, šie laikmačiai kviečia „Memento vitae“ – daryti pertraukas, grąžinančias į dabarties momentą, į fizinę apčiuopiamą tikrovę, prisiminti save ir gyvenimą. 56

These objects are created for measuring and observing time. In modern societies time is a topic which brings out the most concern and confusion. Timers are set by making light and gracious movements and contain special design choreography within. The materials are very durable, the color and surfaces slowly change with the touch of the user’s hands. All mechanisms are fully mechanical and do not need electricity, therefore they can be used basically forever. If anything gets worn out, it can be repaired easily. Similarly to ancient monks and sages, who often used “Memento mori” objects in their contemplations and meditations, these timers invite us to “Memento vitae” – to take breaks, which bring us back to the present moment, to the physical reality, and thus to remember our lives and ourselves.

lukas.avenas@gmail.com +370 638 69690

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, dizainas Darbo vadovas – lekt. Mantas Lesauskas Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Design Supervisor – lect. Mantas Lesauskas

PAGRINDINIS PRIZAS BEST YOUNG DESIGNER

MIGLĖ CEINORYTĖ

CAPTCHA PRATIMAI CAPTCHA EXERCISES

Meninio projekto dėmesio centras – vizualinio tipografikos klaidingumo poveikis skaitytojui. Kūrybiniame darbe plačiai nagrinėju realaus tipografikos klaidumo atvejus. Toks klaidingumas reiškiasi per makro ir mikro tipografiką. Makrotipografika klaidingai veikia dėl Geštalto principų nesilaikymo, netinkamų šriftų parinkimų ir neatsižvelgiant į šrifto konotacijas. Mikrotipografinį klaidumą dažniausiai sukelia prasti rašmenų sanglaudos parametrai ir netinkamas teksto surinkimas. Svarbu ir tai, kad laiko tėkmė lemia nusidėvėjimą, o atsitiktinumas taip pat gali būti vizualaus tipografinio klaidingumo priežastimi. Bandydama atsakyti į klausimą, kokia vizualaus klaidingumo įtaka skaitytojui, nagrinėju skaitymo procesą. Kreipiu dėmesį į tipografinei komunikacijai didelę įtaka padariusias šiuolaikines technologijas, kurios iš esmės keitė komunikacinius įpročius, aktualizuojant momentinę komunikaciją.

This art project focuses on the effect of visual fallibility of typography on the reader and the extensive analysis of real cases of typographical fallibility. Such fallibility is manifested through macro and micro typography. Macro typography is fallible due to failure to follow the Gestalt principles, the incorrect choice of fonts and the lack of consideration of font connotations. Micro typographic fallibility is often the result of poor parameters of character cohesion and improper typing. The depreciating effect of time is also an important factor, while coincidence may also cause visual typographic fallibility. In trying to answer the question of the importance of visual fallibility on the reader, I analyze the reading process by taking into account the modern technologies that have made a considerable influence on typographic communication and significantly changed the communication habits by actualizing instant communication.

Aktualiu tampa CAPTCHA reiškinys – ženklų atpažinimo testas atskiriantis dirbtinį intelektą nuo žmogaus. Dažnai tai tekstiniai ženklų atpažinimo testai, grįsti optine simbolių atpažinimo (OCR) technologija. Vizualiai sudarkyta tipografinė kompozicija sukuriama taip, kad žmogui turėtų prireikti tik minimalių pastangų iššifruoti pavaizduotą tekstą, o kompiuteriui ši užduotis turėtų būti neįveikiama. Įdomu, kad ženklų atpažinimo testai, pasak tyrimų, dažniau nei tikimasi yra sunkiai išsprendžiami žmonėms. Tad siekdama išsiaiškinti tipografikos klaidumo įtaką aktualiems komunikacijos procesams kasdieniuose atvejuose, atmetu žmogiškąjį faktorių. Atsisakau konteksto ir patirties. Taip sutrikdydama natūralų skaitymo procesą, žiūrovui suteikiu galimybę naujai patirti kasdienybėje sutinkamus klaidžios tipografikos atvejus – pabandyti išspręsti CAPTCHA pratimus. 60

Here the CAPTCHA phenomenon – a response test used in computing to determine whether or not the user is human – becomes relevant. Often it is a test of text recognition based on OCR technology. A visually damaged typographic composition is created in such a way that while a human would need minimum effort to decipher the displayed text, a computer would find this task impossible. It’s worth noting that research shows character recognition tests to be more difficult than expected for humans to complete. Therefore, in order to figure out the influence of typography mistakes on the relevant everyday communication processes I reject the human factor. I refute context and experience and thus, by interfering with the natural reading process, I give the viewer an opportunity to experience the everyday tricky occurrences of typography by solving CAPTCHA exercises.

migleceinoryte@gmail.com +370 690 83252

Vilniaus dailės akademija Kauno fakultetas, taikomoji grafika Darbo vadovas – doc. Gintaras Česonis Vilnius Academy of Arts Faculty of Kaunas, Applied Graphics Supervisor – assoc. prof. Gintaras Česonis

PAPILDOMAS PRIZAS ADDITIONAL PRIZE

VESTINA PETRAUSKAITĖ

KITONAS – SUŽAIDYBINTAS JUDĖJIMO NEGALIOS SIMULIACINIS PROJEKTAS, SKIRTAS VISUOMENĖS EMPATIJAI DIDINTI KITONAS – VIRTUAL REALITY SIMULATION OF MOVEMENT DISABILITY FOR INCREASING PUBLIC EMPATHY

„Kitonas“ = kitas (kitoniškas judėjimas) + on (įsijautimas). Šiuolaikinei visuomenei trūksta tinkamų empatijos įgūdžių. Todėl tiesiogiai bendraujant su judėjimo negalią turinčiais asmenimis, apsiribojama vienakrypčiu kančios jutimu, nekreipiant dėmesio į tikrąsias pašnekovo emocijas, kuriose kančios nėra. Tokiu būdu, ši neigiama emocija išprovokuoja netinkamus veiksmus, grįstus neigiamomis nuostatomis (vargšas, nesavarankiškas), ir tuomet visuomenė ima perdėtai padėti neįgaliesiems arba jų vengia. Tiesiog yra nebandoma suvokti, ko reikalauja esama situacija, žvelgiant iš neįgalaus asmens perspektyvos. Todėl siekiant gerinti visuomenės ir neįgaliųjų tarpusavio komunikaciją, atrastas sprendimas – sužaidybintas judėjimo negalios simuliacija virtualioje realybėje. Sukuriamas pseudo tiesioginis kontaktas su neįgaliuoju ir bendra patirtis VR leidžia pakeisti turimas neigiamas nuostatas, neigiamą elgesį, jaučiamą gailestį dar iki tiesioginio kontakto su neįgaliuoju. Taip atkartodami žmonių, judančių vežimėlio pagalba, tikrąją fizinę ir emocinę patirtį, galime sukurti tinkamas nuostatas (linksmas, savarankiškas, tik kitoniškai judantis). Simuliacijoje imituojamas neįgaliojo vežimėlio valdymas, judant trasa, kuri įrengta pagal tinkamus infrastruktūros rengybos reikalavimus, pritaikytus neįgaliesiems. Siekiant didinti visuomenės supratingumą apie netinkamą infrastruktūrą, simuliacijoje reikia pastebėti ir panaikinti defektus (wc-sandėliukas, nelygios plytelės, neveikiantis liftas ir kt.). Aplinkoje vaizduojami „kitonai“ – neįgalieji, kurie sukuria aktyvios, socialios visuomenės įspūdį. Tai tarsi integracija į neįgaliųjų visuomenę ir taip sukuriama atvirkščia situacija dabarčiai, nes neįgalieji bando integruotis į šiuolaikinę visuomenę.

“Kitonas” = “kitas” (other, different) + on (engagement). Today’s society lacks proper empathy skills, therefore, direct communication with physically disabled people often is limited to a one-directional feeling of suffering, while at the same time ignoring the subject’s true emotions which, actually, contain no suffering. Consequentially, this negative emotion induces improper actions based on negative presumptions (a misfortunate and non-selfsufficient person) and, as a result, the society tries to excessively support people with disabilities or avoids them. There is a lack of effort in trying to understand the situation at hand from the perspective of a disabled person. That is why in order to improve to communication between the society and people with disabilities, a solution was found – a VR simulation of movement disability which allows to create a pseudo-relation with a disabled person and gain experiences which could change negative attitude, behavior and the feeling of pity which is present long before the direct contact with a disabled person. By recreating the true physical and emotional experiences of wheelchair users we can help to create proper attitudes (“a happy and self-sufficient person who simply moves in a different way”). The simulation imitates the control of a wheelchair while moving on a path installed in accordance with proper infrastructure requirements. In order to increase the society’s awareness about unsuitable infrastructure, the user has to notice and remove deficiencies (a narrow entry to WC, uneven tiles, out-of-order elevator, etc.). The simulation also shows other “kitonai” – disabled persons who help to create an impression of active and friendly society. This creates the effect of integration into the society of people with disabilities, thus reversing the current situation where people with disabilities are trying to achieve integration with the modern society.

petrauskaite.vestina@gmail.com +370 604 02776

Vilniaus dailės akademija Vilniaus fakultetas, vizualiųjų komunikacijų dizainas Darbo vadovas – prof. Aušra Lisauskienė Vilnius Academy of Arts Faculty of Vilnius, Visual Communication Design Supervisor – prof. Aušra Lisauskienė

PORTALO 15MIN.LT PUBLIKOS PRIZAS 15MIN.LT PUBLIC PRIZE

INTERVIU SU DRABUŽIŲ KOLEKCIJOS „SHÉ” AUTORE SAMANTA ZYKAITE Savo darbe „Shé“ daugiausiai naudoji tokias medžiagas kaip tiulis, o kalbi ir remiesi japonų tradicija, kurioje akcentuojama natūralumas ir sąryšis su gamta. Kodėl pasirinkta būtent ši medžiaga, o ne natūrali? Taip, manęs daug kas to klausė. Aš pradėjau eksperimentuoti nuo sintetinių pluoštų, tad pirmieji gaminiai buvo sintetiniai – jie man leido eksperimentuoti, išgauti daugiasluoksniškumą, norimas formas. Palaipsniui aš perėjau prie kitų gaminių, kurie buvo natūralūs – juose naudojamas šilkas, natūrali medvilnė, tad patys paskutiniai gaminiai turi natūralų pluoštą. Tiulis man buvo eksperimentinė medžiaga, ant kurios geriausiai pavyko zigzagas. O kodėl pristatai daugiausia iš tiulio pagamintus darbus? Dėl to, kad ši medžiaga buvo pati paklusniausia daryti zigzagą. Bandžiau ir ant medvilnės, ir ant šilko, tačiau nepavyko nė ant vieno, todėl pasirinkau tiulį, kuris leido atskleisti zigzagą. Kaip manai, kaip tradicinės kultūros, tokios kaip japonų, lietuvių etnografija, galėtų paveikti mados industriją, kurioje nėra akcentuojamas ryšis su gamta, natūralumas? Manau, galėtų į pačia madą atnešti ne natūralumo, bet pačio unikalumo. Kaip pavyzdžiui, mano pasiūtas gaminys galėtų įnešti išskirtinumo į pačia madą, tuo pačiu visi paprasti siluetai leistų žmogui jaustis paprastai, bet neprastai.

INTERVIU SU GYVO DIZAINO OBJEKTO„ALIVE“ AUTORE MARCELE KULIEŠIŪTE Savo darbe „Alive“, naudoji biofilinio dizaino idėjas ir kalbi apie sąryšį su gamta, tačiau pačiame darbe naudoji dirbtines medžiagas, kodėl pasirinkai būtent jas, o ne natūralias, aptinkamas aplinkoje, kaip vandenį ar žemę? Bevystydama projektą svarsčiau ir kitas idėjas, kaip panaudoti natūralias medžiagas, spalvas, kad labiau imponuotų žmogui, jog tai tikra ir gamtiška. Pagal biofilinio dizaino principus, gamtą galima perteikti ir netiesioginiais būdais. Aš labiau susikoncentravau į poveikį žmogui, emocijas ir tam pasirinkau judesio išraišką. Galima sakyti, kad paaukojau natūralias medžiagas, bet stengiausi sukurti stipresnį atsaką ir ryšį. O kaip pats biofilinis dizainas galėtų padėti mūsų miestų žmonėms, kadangi jie dažnai praradę ryšį su gamta ir viskas yra ganėtinai dirbtina? Kaip ir teigia pats biofilijos principas, žmogus turi prigimtinį ryšį su gamta ir jis niekur nedingsta. Jeigu gimstame ir mirštame industralizuotoje aplinkoje, reikia pridėti kuo daugiau tokių elementų, kurie sukuria ryšį ar primena asociacijas: pavyzdžiui, daugiau saulės šviesos, natūralių medžiagų, spalvų. Tada žmogus iš karto jaučiasi geriau. Pasak atliktų tyrimų, jo aktyvumas, kūrybiškumas ir savijauta pagerėja. Kuo daugiau tokių elementų panaudojame ir paverčiame mūsų namus artimesniais gamtai, tuo žmogus labiau pradeda vertinti ją ir atsiranda parastas ryšys.

INTERVIU SU „MEMENTO VITAE“ PROJEKTO AUTORIUMI LUKU AVĖNU

INTERVIU SU TIPOGRAFINIO PROJEKTO „NYKSTANČIOS KOPOS“ AUTORE AURELIJA SLAPŠYTE

Savo darbe kalbi apie laiko tėkmę ir sukūrei tokius gaminius, kaip laikmatis ar muzikinė dėžutė, kurie nėra inovatyvūs, bet savo dizainu tampa labai estetiški. Kuo pats estetiškumas padėjo kalbėti apie laiko tėkmę? Jie tikrai nėra kažkaip susieti su naujomis technologijomis. Aš nesiekiau sukurti kažko techniškai naujo, bet tame ir buvo teorinio darbo esmė: galime paimti iš praeities dalykus, kurie veikia ir padėjo atlikti tam tikrus veiksmus žmonės - dirbti mintyse, susikaupti, nes patys žmonės nepasikeitė tiek daug kaip mūsų aplinka, technologijos ir įrankiai, kas buvo naudojama prieš tūkstančius metų ir kas buvo labai estetiška. Aš tam suteikiau daugiau emocinės reikšmės, kad tai galima atnešti į dabartį, nes tai lyg ir praradom, bet vis tiek matome poreikį: pavyzdžiui, vinilinių plokštelių rinka, mechaninių laikrodžių ar popierinių knygų rinka auga.

Savo darbe „Nykstančios kopos“ idėjai perteikti naudoji šriftą, kodėl pasirinkai būtent jį o ne nykstantį smėlį? Pirmiausia, tikriausiai dėl to, kad kalbėti apie nykstančias kopas ir rodyti nykstantį smėlį būtų akivaizdu - vis dėlto tai buvo grafinio dizaino bakalauro darbas. Būtent šriftą pasirinkau, nes manau, kad topografija yra nepavaldi laikui - galbūt mes turime grafinio dizaino tendencijas, kurios keičiasi labai greitai, o šrifte, nors ir yra mados, jis yra ilgaamžiškas. Jeigu žiūrime istoriškai, kai kur išnyksta pačios civilizacijos, o mes vis tiek turime išlikusius jų rašmenis. Šiuo atveju, šriftas yra pritaikytas šių dienų skaitymui, tačiau jame bandžiau atvaizduoti Kuršių nerijos gamtą.

O kaip manai, kaip šiai bėgančiai visuomenei, kurioje klesti labai didelis vartotojiškumas, estetiški gaminiai galėtų padėti? Nors egzistuoja perdėtas vartojimas, bet, pavyzdžiui, kalbant apie laikrodžių rinką, man buvo įdomu tai, kad žmonės dažniausiai labai retai perka laikrodžius bei įsigyja juos labai brangius. Paaiškinimas, kodėl jie išleido tokius pinigus, turbūt slypi tame, kad jam laikrodis buvo svarbus dalykas, jį pirko kažkokia proga, arba gal kas nors jį padovanojo. Žmogus tam teikia emocinę reikšmę ir vertina tai, kad turės šitą daiktą visą gyvenimą. Tuomet laikrodis ir daug daugiau laimės atneša.

DIZAINO KRIITIKA DESIGN CRITIQUE

O kodėl jie yra estetiški, nes pavyzdžiui, visi žinome relaksacinius kamuoliukus, kurie nėra labai gražūs - ryškių spalvų ir panašiai? O tavo darbai yra neutralių spalvų, raminantys. Pačioje pradžioje man buvo labai įdomu išsiaiškinti, kodėl egzistuoja visokie plastmasiniai žaislai, kurie nėra labai vertingi. Kai tiems daiktams nepridedame emociškai daug vertės, tai jie ir būna numetami.

O kaip pats šriftas padėtų komunikuoti šių dienų ekologines problemas? Tai būtent šitame projekte šriftas tampa pirmine komunikacijos priemone, nes mes labai dažnai esame įpratę matyti šriftą, kaip antrinę priemonę prie tam tikro objekto. Čia šriftas yra sukaupęs visą informaciją savyje. Projekto metu jis nyksta - po truputį atsiranda jame to smėlio ir taip jis išlieka gyvu.

INTERVIEW WITH THE AUTHOR OF “SHÉ” COLLECTION SAMANTA ZYKAITĖ

INTERVIEW WITH THE AUTHOR OF DESIGN OBJECT “ALIVE” MARCELĖ KULIEŠIŪTĖ

In the work “Shé”, you used synthetic materials like tulle, but this collection is based on Japanese tradition in which a great emphasis is put on naturalness and the relationship with nature. Why was this material chosen rather than natural? Yes, a lot of people ask me this question. My experiments started with synthetic fabrics, therefore the first items were made from unnatural materials, which allowed me to experiment and to obtain the desired multilayer forms. Subsequently I also started using natural fabrics like silk and cotton, thus the last pieces were produced from them. Tulle, however, proved to be the most efficient for applying zigzag stitches.

In your work “Alive” you are applying the ideas of Biophilic design and talking about the relationship with Nature, however, the work itself features artificial materials. Why did you choose to use them instead of employing more natural substances that can be found in nature, such as water or soil? While developing my project, I considered other ideas of how to incorporate natural substances and colors in order to make an impression of something real and natural. As the Biophilic design principles suggest, nature can also be conveyed indirectly. I decided to concentrate on emphasizing the impact on individuals and their emotions, for which I chose to base my work on movement. You could say that I sacrificed natural materials in order to create a stronger effect and relationship.

In that case, why are most of the exhibited items still made from tulle? Because this fabric was the most obedient for making zigzag stitches. I tried applying zigzag on silk and cotton, but it was not working, therefore I decided to stay with tulle. In your opinion, how could such traditional cultures as that of Japan or the ethnographic Lithuanian culture impact the fashion industry which does not tend to put emphasis on naturalness and the relationship with nature? I believe it’s not exactly naturalness, but rather the uniqueness that such cultures could bring to the fashion field. For example, my collection reintroduces simple silhouettes, which make people feel not only casual and comfortable, but also special at the same time.

How Biophilic design can help people living in urbanized areas where the relationship with nature is often lost and the environment is pretty artificial? The Biophilic principle states that humans have an inborn and strong relationship with nature, which is never truly lost. If we have to live and die in an industrialized environment, we should incorporate more elements which help to create relationships or certain associations, for example, more natural sunshine, natural materials, colors. This immediately makes us feel better. Research proves that such elements help people to boost their productivity, creativity and well-being. The more such elements we incorporate to make our homes closer to nature, the more we appreciate it and thus restore the once severed connections.

In your work you talk about the flow of time and you have created such objects as timers or a music box, which are not innovative, yet very aesthetic in their design. How did aesthetics help you in talking about the flow of time? Well, they definitely are not linked with cutting-edge technologies, because I did not attempt to create something technologically new, which, in fact, was the point of the whole theoretical part: we can take objects from the past, which still work in the way they were used – to help people to concentrate and to perform mental work. We have not changed a lot, just our environment has changed due to new technologies and tools. Furthermore, things that have been used for thousands of years and usually were aesthetic and contained bigger emotional value. Now we have a chance to bring back some of the things that were once lost and not produced anymore, but which obviously are in demand, as is evident by the rising market of vinyl records, mechanical watches or paper books. Why are they so aesthetic? For example, we all have seen stress balls that are not very beautiful because of being too brightly colored. Your creations, on the other hand, are of very neutral, calming colors. In the beginning I was curious to find out and understand why there are so many plastic toys which are considered not very valuable. When we do not give them emotional value, we are ready to just throw them away easily. How do you think aesthetic products could help our rushing and consumerist society? Despite the immensely high level of consumption, some markets are different, for instance, that of watches. I found it extremely interesting that people usually buy watches very infrequently but choose expensive models. This could probably be explained by a watch’s importance – maybe it was bought for some occasion, maybe it was a gift. People assign emotional significance to such things and thus are prepared to keep and use them throughout their lifetimes. As a result, such a watch brings much more happiness.

INTERVIEW WITH THE AUTHOR OF TYPOGRAPHIC PROJECT “ENDANGERED DUNES” AURELIJA SLAPŠYTĖ In your typographic project “Endangered Dunes” you used a font to express ideas. Why did you choose this communication strategy instead of, let’s say, disappearing sand? First of all, probably because using sand for discussing endangered dunes would have been a very obvious strategy. After all, it was a project of graphic design. I chose to use a font, because I think that typography is not time-dependent. While graphic design tendencies change very quickly, fonts, although sometimes also subjected to trends, are longer lasting. If we take a look from a historical perspective, entire civilizations have disappeared, but their writings still remain. In this case, my typographic project is created for modern times, but through it I attempted to reflect the nature of the Curonian Spit. How do you think the font itself could help communicating current ecological problems? Well, in this particular project the font becomes a primary communication tool. Although we are used to seeing font as a supplementary part of some visual object, in my project it is otherwise - the font conveys all the information about dunes. During the course of the project, the font disappears, little by little sand starts appearing in it, thus making it alive.

DIZAINO KRIITIKA DESIGN CRITIQUE

INTERVIEW WITH THE AUTHOR OF THE PROJECT “MEMENTO VITAE” LUKAS AVĖNAS

Dizaino inovacijų centras (DIC) yra Vilniaus dailės akademijos padalinys, įkurtas 2007 m. Pagrindinis mūsų tikslas – mokslo ir verslo bendradarbiavimas dizaino inovacijų srityje.

Design Innovation Centre (DIC) is a division of the Vilnius Academy of Arts, founded in 2007. Our main goal is to promote collaboration of science and business in the area of design innovations.

Skatiname dizaino inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), praktinį žinių taikymą studijų ir mokslo procesuose, ieškome galimybių Vilniaus dailės akademijoje sukurtų produktų ir technologijų komercinimui, renkame ir skleidžiame informaciją apie dizaino inovacijas, esame atsakingi už akademijoje sukurtą intelektinę nuosavybę.

We promote the development of design innovations, scientific research and experimental development (R&D), practical application of knowledge in learning and scientific processes. We also look for opportunities to commercialize products and technologies created at the Vilnius Academy of Arts, collect and disseminate information about design innovations, and protect intellectual property created at the Academy.

Taip pat DIC organizuojamos kūrybinės pratybos, parodos, konferencijos, seminarai ir konkursai, praktiniai studentų, mokslininkų, tyrėjų mokymai ir kt. Remiame jaunuosius lietuvių dizainerius nacionaliniu ir tarptautiniu mastu: organizuojame tradicinį „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą, padedame akademijos bendruomenės nariams išvykti į tarptautinius dizaino renginius, saugodami jaunųjų dizainerių interesus tarpininkaujame plėtojant jų ir verslo bei vyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. 2019 m. DIC tapo PATLIB centru, kuris autoriams bei organizacijoms teikia visą reikalingą informaciją, susijusią su kūrinių apsauga, registravimu bei komercinimo strategija. Akademijos bendruomenės narius ir verslo atstovus, turinčius idėjų, kurios gali virsti verslo objektais, kviečiame kreiptis į DIC specialistus – padėsime susitarti neaukojant nei vienos, nei kitos pusės interesų, tarpininkausime nukreipdami veiklą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptimi. www.jdp.lt www.dic.lt

Katalogo sudarymas Catalog composition

Marius Urbanavičius

Redakcija Editing

Agnė Kaminskienė

Grafinis dizainas Graphic Design

Monika Janulevičiūtė

Tekstų redakcija ir vertimas Text editing and translation

Laima Bezginaitė

Fotografija Photography

Tomas Kapočius

Spaustuvė Printing house

Standartų spaustuvė

Tiražas Edition

1500

DIC also organizes creative workshops, exhibitions, conferences, seminars, and competitions, as well as practical training courses for students, scientists and researchers. We support young Lithuanian designers on both national and international levels: we organize the traditional “Young Designer Prize” competition, help the members of the Academy’s community to participate in international design events, and act in the interests of the young designers in mediating the furthering of the collaboration of young designers with business and government organizations. In 2019 DIC has become a PATLIB center (“Patent library”), which provides authors and organizations with all the information they need to protect, register and commercialize their works. The help of DIC specialists is available both to the members of the Academy’s community and to businesses’ representatives - we will help with coming to terms without compromising the interests of the neither party and act as mediators in directing the activities towards scientific research and experimental development.

Partneriai Partners

WWW.JDP.LT

WWW.DIC.LT

„Jaunojo dizainerio prizas“ yra kasmetinis tradicinis konkursas, kurį nuo 2011 metų rengia Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centras (DIC). Jame įvertinami geriausi ką tik bakalauro studijas baigę produkto, komunikacijos ir mados dizaino kūrėjai bei ką tik magistro studijas baigę dizaino tyrėjai.

“Young Designer Prize” is a traditional annual competition that has been held by the Design Innovation Center of the Vilnius Academy of Arts since 2011. During the competition the best creations by fresh BA graduates of product, communication and fashion design programmes and by MA graduates design researchers are assessed.

Konkurso tikslas – išskirti ir apdovanoti ryškiausius ir didžiausią potencialą demonstruojančius jaunuosius dizainerius, taip skatinant jų konkurencingumą ir tobulėjimą, pristatyti jų darbus verslo ir pramonės atstovams bei visuomenei, suteikiant postūmį laimėtojų profesinei karjerai.

The aim of the competition is to highlight and award the most prominent and most promising young designers, thus encouraging competitiveness and further improvement; also, to introduce their works to the representatives of businesses and industries as well as the general society, by this giving a boost to their professional career.