Giedrius Paulauskas:
Giedrius Paulauskas: reconstruction of partisan uniforms
Paroda vyko Exhibition took place
Parodos partneriai Exhibition partners
Nuo From
Vasario 20 d. February 20
Iki Until
Kovo 13d. dėl paskelbto karantino buvo uždaryta ir atidaryta Birželio 1d. vienai dienai. March 13, due to the announced quarantine, it was closed and opened on June 1. for one day.
Vieta Place
Vilniaus dailės akademija Parodų salė „Titanikas“ Vilnius Academy of Arts Exhibition hall Titanic
Lietuvos kariuomenė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos ypatingasis archyvas LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Lietuvos kultūros taryba CRITICAL LIP2KAI ats. mjr. Darius Antanaitis. Lithuanian Armed Forces Ministry of National Defense of Lithuania National Museum of Lithuania Lithuanian Special Archives LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights Lithuanian Council for Culture CRITICAL LIP2KAI res. maj. Darius Antanaitis
LK - GP
Informacinis draugas Media partner
ŽMONĖS
Parodos autorius Author of the exhibition
Giedrius Paulauskas
Kuratorius Curator
Marius Urbanavičius
Koordinatorė Coordinator
Rūta Kubiliūtė
Komunikacijos dizainas Communication design
CRITICAL Paulius Budrikis Mykolas Saulytis
Ekspozicijos dizainas Exposition design
Vladas Suncovas
Video klipas Video
Visvaldas Morkevičius
Gamtos garsų įrašai Recordings of nature sounds
Vidmantas Blažys
Laisvės Kariai šriftas atkurtas iš partizaninio laikraščio Laisvės Varpas. The typeface used in Warriors of Freedom logo was reproduced from the partisan newspaper Laisvės Varpas. ISSN numeris
LK - GP
ISSN 2669-2120
001
Turinys
002
Table of contents
LK - GP
4 14 16 18 24 28 32 40 44 50 56 60 64 70 80 86 88 92
LK - GP
Apie Laiko juosta Ekspozicijos 1 ekspozicinė erdvė 2 ekspozicinė erdvė 3 ekspozicinė erdvė 4 ekspozicinė erdvė 5 ekspozicinė erdvė 6 ekspozicinė erdvė 7 ekspozicinė erdvė 8 ekspozicinė erdvė 9 ekspozicinė erdvė 10 ekspozicinė erdvė 11 ekspozicinė erdvė Edukacija Paroda Svečiai Tigro interviu
About Timeline Expositions Exposition space No. 1 Exposition space No. 2 Exposition space No. 3 Exposition space No. 4 Exposition space No. 5 Exposition space No. 6 Exposition space No. 7 Exposition space No. 8 Exposition space No. 9 Exposition space No. 10 Exposition space No. 11 Educational activities Exhibition architecture Guests Interview with Tigras (the Tiger)
003
LAISVĖS KARIAI Giedrius Paulauskas: partizanų uniformų atkūrimas
Drabužių dizainerio Giedriaus Paulausko parodoje „Laisvės kariai“ pirmą kartą visuomenei pristatytas šešerius metus trukęs istorinis dizaino tyrimas ir jo rezultatai: atkurta partizanų uniforma ir jų naudota simbolika. Karinių drabužių rekonstrukcija leidžia atgaivinti istoriją. Gilintis į šią sritį dizainerį paskatino tai, kad jo senelis Jonas Lukošiūnas buvo partizanas. Žinodamas savo šeimos istoriją, autorius susidomėjo partizanų uniformomis. Partizanai buvo savanoriai, kovoję prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje, susibūrę į organizacijas ir pagal galimybes dėvėję uniformas arba specialių simbolių antsiuvus – laisvės karių skiriamuosius ženklus. Autorius, atlikdamas dizaino tyrimą, neskaičiavo laiko, praleisto muziejų archyvuose, 004
saugyklose, vartant knygas, skaitant dokumentus, analizuojant nuotraukas, klausantis amžininkų pasakojimų. Ir tik sudėjus atskirus faktus iš skirtingų šaltinių, G. Paulauskas atliko bandymus, kurie privedė prie galutinio rezultato: išanalizuota, kokias uniformas dėvėjo Lietuvos partizanai, kokia simbolika slypėjo jose, bei visa tai autentiškai atkurta. Parodoje siekta atskleisti tai, kas mažiausiai išlikę, ko šiuolaikinis žmogus jau nebegali apčiuopti. Žvelgiant į nespalvotas nuotraukas, sunku nustatyti uniformos spalvą, dizainą, o originalių uniformų nėra išlikusių Lietuvos muziejuose. Archyvuose aptiktuose dokumentuose ir laiškuose autorius atrado smulkias detales, kurias sulipdžius į visumą gavo reikiamus atsakymus. Atkuriant
uniformas, remtasi tik užfiksuotais faktais, tad ši paroda pristato istorinio dizaino tyrimą. Čia eksponuota ne tik atkurta partizano uniforma, bet ir Lietuvos muziejų saugyklose saugomi eksponatai, dokumentai, nuotraukos, kuriose matomi jauni veidai, galbūt ne profesionalių karių, bet iš visų jėgų kovojusių už Lietuvos laisvę. „Atkurtų partizanų laikų drabužiai, jų modeliai, audiniai, siuvėjų brėžiniai ir net dygsniai yra autentiški. Jie atrodo naujai, nes yra ką tik pasiūti. Šia paroda atiduodu pagarbą partizanams, ryšininkams bei visiems kovotojams už Lietuvos laisvę. Kuo aiškiau juos prisiminsime, tuo stipriau jie bus gyvi mūsų atmintyje“, – pasakoja parodos autorius dizaineris Giedrius Paulauskas. LK - GP
WARRIORS OF FREEDOM. Giedrius Paulauskas: reconstruction of partisan uniforms
During the exhibition “Warriors of Freedom” by fashion designer Giedrius Paulauskas, the six-year historical research of design and its results - a reconstructed partisan uniform and symbolic elements - were presented to the public for the first time. Reconstruction of military clothing offers a chance to revive history. The designer became interested in this field due to the fact that his grandfather Jonas Lukošiūnas was a partisan. Knowing the history of his family, the author became interested in partisan uniforms. The partisans were volunteers who fought against the Soviet government in Lithuania. They formed organizations and, when possible, wore uniforms or special insignia of freedom fighters. The author spared no time and effort spent in museum archives and storages browsing books, reading documents, analyzing LK - GP
photographs, and listening to the stories of contemporaries. Only after collecting separate facts from different sources into one place did G. Paulauskas perform experiments that led to the final result: an extensive analysis of what uniforms the Lithuanian partisans wore and what symbolism was hidden in them and an authentic reconstruction of this material. The exhibition aimed at revealing things that had barely survived, something that the modern man cannot grasp anymore. It is difficult to determine the color and the design of the uniform from black-andwhite photographs and Lithuanian museums did not manage to preserve authentic uniforms. In the documents and letters found in the archives, the author discovered small details, which, when glued together, produced the necessary answers. The reconstruction of the uniforms was based only on the recorded facts, so this exhibition
presents a study of historical design. The exhibition consists not only of the reconstructed partisan uniform, but also of exhibits, documents, and photos kept in the storages of Lithuanian museums and showing young faces of fighters who perhaps were not professional soldiers, but who nevertheless fought for the Lithuanian freedom with all their strength. “The reconstructed clothes of the partisan period, their patterns, fabrics, tailors’ drawings and even stitches are authentic. They look new because they are freshly made. With this exhibition, I am paying tribute to the partisans, signalmen, and all those who fought for the freedom of Lithuania. The clearer we remember them, the longer they will live in our memory“, said the exhibition’s author designer Giedrius Paulauskas. 005
Autorius dÄ—koja visiems, kurie prisidÄ—jo prie dizaino tyrimo ÄŻgyvendinimo:
006
The author thanks everyone who contributed to the realisation of the design study
LK - GP
Aistė Krasuckaitė ats. mjr. Darius Antanaitis Rūta Kačkutė Agnė Andrulevičienė Dalius Žygelis Alina Maldžiūnaitė - Žemienė Daiva Ona Šopienė Rita Malinauskienė Eglė Grigaitienė Vilija Pangonienė Algirdas Kodis Stanislovas Kardis Solveiga Ivlijavienė Rita Žaibutė Ana Urliuk Gražina Cholondač Teresa Potrebko Aušra Kirtiklienė Rita Saunorytė - Norutienė Miglė Savickaitė Agnė Kaminskienė Nerijus Treinys Eugenijus Peikštenis Mjr. Donatas Mazurkevičius Gražina (Gaubaitė) Kriaučiūnienė Linas Kavaliauskas Tomas Balžekas Giedrė Narbutienė Aloyzas Indrašius Tomas Kapočius Lina Krasuckienė Algirdas Krasuckas Senelis Jonas Lukošiūnas Bobutė Joana (Gasiūnaitė) Lukošiūnienė Mama Vanda (Lukošiūnaitė) Paulauskienė Tėtis Antanas Paulauskas Brolis Laimonas Paulauskas Elena Paulauskė LK - GP
007
008
LK - VR Nuotrauka iĹĄ privaÄ?ios kolekcijos
Photograph from a private collection
Generolas leitenantas Valdemaras Rupšys Lietuvos kariuomenės vadas
Lieutenant general Valdemaras Rupšys Chief of the Lithuanian Armed Forces
Kiekvienam kariui ir karininkui uniforma įprasmina priesaiką Tėvynei – visada, visur ir visomis išgalėmis tarnauti Lietuvai, besąlygiškai ją ginti net didžiausia, savo gyvybės kaina. Antsiuvai su mūsų šalies vėliava, karinių pajėgų ir vieneto simbolika žymi ypatingą tarpusavio ryšį, bendrystę, aukščiausio lygio pasitikėjimą ir pasiaukojimą vardan kito, koks tik begali būti tarp ginklo brolių.
For every soldier and officer, the uniform gives meaning to his oath to the Homeland to serve Lithuania always, everywhere, and by all possible means, to unconditionally defend it even at the highest cost of one’s life. Patches with our country’s flag, the symbols of the military and the unit signify a special interrelationship, a sense of community and the highest level of trust and sacrifice for the sake of another, which can only exist between brothers in arms.
Už Tėvynės laisvę kovojusiems partizanams Lietuvos uniforma turėjo didžiulę reikšmę. Uniformą, kuri galėjo apsunkinti jų kovą, padaryti juos lengviau atpažįstamus priešui, jie dėvėjo su pasididžiavimu ir pagarba. Ją saugojo ir puoselėjo net sunkiausiomis sąlygomis – drėgnose ir šaltose miško žeminėse, kęsdami vargą ir nepriteklių. Kovotojo už Lietuvos laisvę uniforma, antsiuvai su Trispalve ir tamsiu dvigubu kryžiumi žalsvame fone tuomet netekusiems savo valstybės buvo ypatingi simboliai, kurie telkė, neleido palūžti, motyvavo bei įprasmino, kad kova prieš brutalią okupacinę valdžią yra teisėta. Uniformos dėvėjimas pasipriešinimo dalyviams reiškė Nepriklausomos Lietuvos valstybingumo įprasminimą, pasiaukojančią visos Tautos valią ir teisę gyventi laisvoje, suverenioje ir demokratinėje valstybėje. Dar karo po karo pradžioje 1944 metais partizanai sąmoningai apsisprendė dėvėti uniformą ir atpažinimo ženklus net pačiomis sudėtingiausiomis ir nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo jie įkūnijo Lietuvos kariuomenės tęstinumą ir užsitarnavo tarptautinės bendruomenės 1949 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintą kombatanto statusą. Tai liudijimas, kad melu, masinėmis represijomis, trėmimais ir žudynėmis primesta mūsų valstybės aneksija buvo neteisėta, grubiai pažeidžianti pamatinius tarptautinės teisės principus. Giedrius Paulauskas su precizišku tikslumu atkūrė kiekvieną, net mažiausią Lietuvos partizanų uniformos detalę. Jo kartu su Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centru surengta paroda „Laisvės kariai“, kurioje kiekvienas mūsų gali pamatyti rekonstruotą autentišką laisvės kovotojų uniformą, yra svarbus žingsnis atkuriant mūsų šalies istoriją ir partizanus įvardinant tuo, kuo jie iš tiesų buvo – Lietuvos didvyriais. Laivės kovotojų drąsa ir pasiaukojimas yra moralinis įpareigojimas mums šiandien savo laisvę, valstybę ir jos žmones ginti tol, kol būsime gyvi.
The Lithuanian uniform was extremely important to the partisans who fought for the freedom of their Homeland. They wore their uniforms with pride and respect, even though it could have made their struggle more difficult and made them more recognizable to the enemy. The uniform was cherished and protected even in the most difficult conditions - in the moist and cold underground bunkers in the woods while enduring hardship and deprivation. The uniform of the Lithuanian freedom fighter, the patches with the Tricolor and the dark double cross on green background were special symbols for those who had lost their state at that time. These symbols united, helped to endure, motivated and gave meaning to the conviction that the fight against brutal occupation was legal. For the participants of the resistance, the uniform gave sense to the statehood of Independent Lithuania, the self-sacrificial will of the whole nation and its right to live in a free, sovereign, and democratic state. At the very beginning of the rise of the armed anti-Soviet resistance in Lithuania in 1944, the partisans made a deliberate decision to wear uniforms and insignia even in the most difficult and unfavorable conditions. In doing so, they embodied the continuity of the Lithuanian army and earned the status of combatants as defined by the international community under the Geneva Convention of 1949. It is a testimony that the annexation of our state imposed by means of lies, mass repressions, deportations, and massacres was illegal and grossly violating the fundamental principles of international law. Giedrius Paulauskas recreated every single detail of the Lithuanian partisan uniform with great precision. The exhibition “Warriors of Freedom” organized by him together with the Design Innovation Center of the Vilnius Academy of Arts, where everyone can take a look at the reconstructed authentic uniform of freedom fighters, is an important step for restoring the history of our country and for naming the partisans for what they really were - Lithuanian heroes. The courage and the sacrifice of the freedom fighters makes us morally obliged today to defend our freedom, our state, and its people for as long as we live.
LK - VR
009
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija
1949 m. vasario 16 d. Minaičiuose, Prisikėlimo apygardos vadovybės būstinėje deklaracija priimta ir pasirašyta aštuonių Tarybos narių:
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko: Vytauto-Jono Žemaičio LLKS Tarybos narių (pasirašyta abėcėlės tvarka, pagal slapyvardžio pirmą raidę):
Nuotraukos Lietuvos ypatingasis archyvas
Photographs from the Lithuanian Special Archives
Faustas-Aleksandras Grybinis Kardas-Vytautas Gužas Merainis-Juozas Šibaila Naktis-Bronius Liesis Užpalis-Leonardas Vilhelmas Grigonis Vanagas-Adolfas Ramanauskas Žadgaila-Petras Bartkus
0010
LK - LT
Declaration of the Lithuanian Freedom Fighting Movement
On February 16, 1949, at the headquarters of the Resurrection district leadership in Minaičiai, the declaration was adopted and signed by eight members of the Council:
Chairman of the Presidium of the LLKS Council: Vytautas-Jonas Žemaitis Members of the LLKS Council: (signed in alphabetical order according to the first letter of aliases) Faustas-Aleksandras Grybinis Kardas-Vytautas Gužas Merainis-Juozas Šibaila Naktis-Bronius Liesis Užpalis-Leonardas Vilhelmas Grigonis Vanagas-Adolfas Ramanauskas Žadgaila-Petras Bartkus
LK - LT
0011
1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencija
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir Lietuvos ypatingasis archyvas
Photographs from the LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights and the Lithuanian Special Archives
Tarptautinė teisė apibrėžia keturis partizano (kombatanto – teisėto karo veiksmų dalyvio) požymius: 1 turi atsakingą už savo pavaldinius vadą; 2 turi sutartinį skiriamąjį, gerai matomą iš toli ženklą; 3 atvirai nešioja ginklus; 4 vykdo savo operacijas laikydamiesi karo įstatymų ir papročių.
0012
LK - LT
International law defines these four characteristics of a partisan (a combatant - a legal participant in hostilities): 1 That of being commanded by a person responsible for his subordinates; 2 That of having a fixed distinctive sign recognizable at a distance; 3 That of carrying arms openly; 4 That of conducting their operations in accordance with the laws and customs of war.
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir Lietuvos ypatingasis archyvas
Photographs from the LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights and the Lithuanian Special Archives
The Geneva Conventions of 12 August 1949
LK - LT
0013
Laiko juosta Timeline
Pasaulis
Lietuva
0014
The world
Lithuania
1934 - 1953 m.
Rugpjūčio 2 d.
August 2
Po prezidento Pauliaus fon Hinderburgo mirties Adolfas Hitleris įgijo Reicho prezidento pareigas.
Following the death of President Paul von Hindenburg, Adolf Hitler took over as President of the Reich.
Kovo 9 d.
March 9th
Kaune išleistas įsakymas kariuomenei Nr. 19, skelbiantis kariuomenės uniformos papildytą aprašymą ir dėvėjimo taisykles.
In Kaunas, order No. 19 was issued to the army, announcing the updated description of the army uniform and the rules of wearing it.
Ekspozicija 1 Artilerijos karininko kepurė juodais kantukais su 1934 m. kokarda. Šio modelio kokardos buvo pačios populiariausios tarp Lietuvos partizanų.
Exposition 1 Artillery officer’s cap with black trims and the 1934 cockade. This cockade model was the most popular among Lithuania’s partisans.
LK - LJ
Birželio 15 d.
June 15
Liepos mėn.
July
Balandžio 4 d.
April 4
Kovo 5 d.
March 5th
Sovietų Sąjunga okupuoja Lietuvą: teroras, Lietuvos sovietizacija, deportacijos, spaudos kontrolė.
The Soviet Union occupied Lithuania: terror, Sovietisation, deportations, control of the press.
Antrosios Lietuvos okupacijos-reokupacijos pradžia, Sovietų valdžios atkūrimas Lietuvoje: ekonominė prievarta, prievartinė kolektyvizacija, kalėjimai ir lageriai, deportacija, represijos, ginkluotoji rezistencija.
The second occupationreoccupation of Lithuania started. Restoration of the Soviet rule in Lithuania: economic coercion, forced collectivization, prisons and labor camps, deportation, repression, armed resistance.
Įsteigta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga.
The North Atlantic Treaty Organization (NATO), an international political and military alliance of defense, was established.
Mirė Josifas Stalinas.
Joseph Stalin dies.
Gegužės 15 d.
May 15
Rugpjūčio mėn.
August
Vasario mėn.
February
Gegužės 30 d.
May 30
Kaune išleistas įsakymas kariuomenei Nr. 45, kuriame skelbiamas atnaujintas kariuomenės uniformos aprašymas ir dėvėjimo taisyklės.
In Kaunas, order No. 45 was issued to the army, announcing the updated description of the army uniform and the rules of wearing it.
In Minaičiai, a meeting of Lithuanian partisan leaders was convened, during which, on February 16, the LLKS Council Declaration was adopted.
Į bunkerį įmetus migdomųjų dujų granatą, buvo suimtas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas.
A gas grenade was thrown into the bunker where the LLKS Council Presidium Chairman Jonas Žemaitis-Vytautas had been hiding. He was arrested afterwards.
Exposition 4 Lithuanian officer’s last interwar parade uniform of “French” cut.
Exposition 11 Giedrius Paulauskas’ grandfather Jonas Lukošiūnas (1919 10 07– 2001 08 15) from Galiniai village, Užpaliai volost, Utena district, became a partisan.
Minaičiuose sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kurio metu vasario 16 d. priimta LLKS Tarybos Deklaracija.
Ekspozicija 4 Paskutinis tarpukario Lietuvos karininko išeiginis munduras frenčio sukirpimo.
Ekspozicija 11 Giedriaus Paulausko senelis Jonas Lukošiūnas (1919 10 07–2001 08 15) iš Galinių kaimo, Užpalių valsčiaus, Utenos apskrities, tampa partizanu.
Ekspozicijos 5; 7 Rugpjūčio 1 d. LLKS Tarybos prezidiumo metu pritarta naujam partizanų kepurės ženklinimui – kokardai ir naujam partizano ženklui, kurio dizainą sukūrė Bronius LiesisNaktis.
Expositions 5; 7 On August 1, during the presidium the LLKS Council, a new partisan cap insignia, the cockade, was approved, as well as the new partisan’s badge, the design of which was created by Bronius LiesisNaktis.
Ši data oficialiai laikoma LLKS ginkluoto pasipriešinimo pabaiga.
LK - LJ
This date is officially considered the end of the LLKS armed resistance.
0015
Ekspozicijos
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 0016
Giedriaus Paulausko partizanų uniformų atkūrimo parodoje eksponatai suskirstyti į 11 skirtingų erdvių.
1934 m. modelio kepurė Partizanų pirštinės Tarpukario karininko „galifė” kelnės Paskutinis tarpukario Lietuvos karininko munduras 1940 m. 1949 m. kokarda – trikampio formos žaliame fone įsegtas žalvarinis vyčio kryžius Karininko milinė Partizanų ženklas: žalio rombo fone juodas raudonu kontūru vyčio kryžius 1949 m. Žemaičių apygardos partizanų švarkas Partizanų palaidinė Žieminis maskuojantis apsiaustas Giedriaus Paulausko senelis Jonas Lukošiūnas
Exhibitions
In the exhibition of the restoration of partisan uniforms by Giedrius Paulauskas, the exhibits are divided into 11 different spaces.
1934 model cap Partisan gloves Interwar officer’s galliffet trousers The last interwar Lithuanian officer’s jacket, 1940 1949 Cockade – green triangle with brass vytis cross Officer’s greatcoat Partisan insignia black Vytis cross with red contour in diamond-shaped green background, 1949 Jacket of the Žemaičiai district partisans Partisan blouse Winter camouflage cloak Giedrius Paulauskas’ grandfather Jonas Lukošiūnas LK - EKS01 - 11
LK - EKS01 - 11
0017
01
0018
1934 metų modelio kepurė
1934 model cap
LK - EKS01
LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights Nuotrauka Alfredo Pliadžio Photograph by Alfredas Pliadis
Kepurė – dar vienas labai svarbus partizanų aprangos akcentas. Dizaineris atkūrė tarpukario Lietuvos artilerijos karininko 1934 m. modelio kepurę su juodais kantukais. Šio modelio ir 1934 m. kokardos buvo pačios populiariausios tarp partizanų. Populiarumą lėmė ilgas kokardos gyvavimo laikotarpis bei tai, kad jas galėdavo pasigaminti patys partizanai. The cap is a particularly important part of partisan clothing. The designer reconstructed the interwar Lithuanian artillery officer’s 1934 model cap with black trim. This model and the 1934 cockades were the most popular among partisans. Such popularity was determined by the long life of the cockade and the fact that partisans could make them themselves.
Siuvimo mašina Vieno siūlo IV dešimtmečio siuvimo mašina „Singer“, skirta siūti specialiai kepures, su kuria pats Giedrius Paulauskas pasiuvo karininko kepurę. (Savininkai Kristina ir Arvydas Kazakevičiai) Sewing machine Single needle Singer sewing machine of the 1930s, designed specifically for sewing hats. G. Paulauskas himself used it to sew the officer’s cap. (Owners: Kristina and Arvydas Kazakevičiai)
LK - EKS01
0019
0020
LK - EKS01 Nuotrauka iĹĄ privaÄ?ios kolekcijos
Photograph from a private collection
LK - EKS01
0021
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
Photograph by Darius Petrulaitis
0022
LK - EKS01 Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Alfredas Pliadis
LK - EKS01
0023
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Alfredas Pliadis
02
0024
Partizanų pirštinės
Partisan gloves
LK - EKS02
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Simbolika – vienas iš svarbiausių partizanų uniformos jungiamųjų elementų. Todėl net vilnonės pirštuotos pirštinės, megztos partizanams, nebuvo paprastos. Jose dažnai figūravo tautiniai simboliai: Lietuvos trispalvė, Vyčio kryžius, bei Vytis. Dizaineris tiksliai atkūrė identiškas pirštines pagal Tauro apygardos partizanų rėmėjos Onos Kurienės pirštines, kurios yra saugomos Lietuvos nacionalinio muziejaus saugykloje. Autorius, norėdamas išlaikyti autentiškumą, pirštines atkūrė net su tomis pačiomis mezgimo klaidomis. „Norėčiau, kad visi šie drabužiai galėtų gyventi, o ne gulėti po stiklu.“ G. Paulauskas.
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Symbolism was one of the most important connecting elements of the partisan uniform. Therefore, even wool gloves knitted for partisans were far from being plain. They often featured national symbols: the Lithuanian tricolor, Vytis cross, and Vytis. The designer accurately recreated identical gloves based on the gloves made by Ona Kurienė, a partisan supporter in the Tauras district. These gloves are stored in the storage of the National Museum of Lithuania. In order to preserve authenticity, the author recreated the gloves even with the original knitting mistakes. “I would like all these clothes to be able to live and not just lie under glass”, G. Paulauskas.
LK - EKS02
0025
0026
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
LK - EKS02
Dešinėje Ekspozicijos erdvė Nr. 1.
LK - EKS02
Photograph by Darius Petrulaitis
0027
03
0028
Tarpukario karininko „galifė” kelnės
Interwar officer’s galliffet trousers
LK - EKS03
Šios kelnės yra „galifė“ stiliaus – trumpesnės, siauros ties blauzdomis, kad būtų patogu sukišti į ilgus aulinius batus. Pasiūtos pagal rastas uniformines kelnes sendaikčių turguje. Jos buvo labai sunešiotos, tačiau išardžius, atsiskleistas visas kelnių dizainas, pagal kurias ir buvo atkurtos naujos. Senas kelnių detales restauratoriai sutvarkė. Kad tai – karininko kelnės, išduoda diagonalo audinys (įstrižais ruoželiais austas storas audinys), siluetas ir detalės. Tarpukario karininko kelnių muziejų saugyklose yra išlikę vos kelios.
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
These trousers are of “galliffet” style - shorter, narrower at the calves, making it more comfortable to fit them into long boots. The trousers were sewn based on the uniform trousers found in a flea market. They were very worn down, but after disassembling, the whole design of the trousers was revealed and used to reproduce a new pair. Old trouser details were fixed by restorers. That these had been an officer’s trousers was made clear by the presence of diagonal fabric (thick fabric woven in diagonal stripes), specific silhouette, and details. Only a few interwar officers’ trousers have survived in the storages of museums.
LK - EKS03
0029
0030
LK - EKS03
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
Photograph by Darius Petrulaitis
LK - EKS03
0031
Nuotrauka Ievos Budzeikaitės
Photograph by Ieva Budzeikaitė Photograph by Darius Petrulaitis
Nuotrauka Dariaus Petrulaičio
Paskutinis tarpukario lietuvos karininko munduras 1940 m.
The last interwar lithuanian officer’s jacket, 1940
Photograph from a private collection Nuotrauka iĹĄ privati kolekcijos
04
0032
LK - EKS04
Nuotraukos Lietuvos ypatingasis archyvas, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, privati kolekcija
Partizanų švarkuose, kaip ir Tarpukario kariuomenės modelio švarkuose, prie munduro apykaklės buvo galima prisegti baltas apykakles. Apykaklė buvo lengvai prisegama ir nusegama. Partizanams buvo svarbus pasitempimo aspektas: juk jie – laisvės gynėjai.
The uniform can be considered a symbol of responsibility towards the nation and one’s leaders. For partisans, the most important part of the uniform was the jacket. This reconstructed jacket is a model of the 1940 interwar period Lithuanian Armed Forces parade uniform jacket. At the time it had been modified: it retained only the “French” cut, patch pockets on the chest, was fastened with six oxidized buttons, and had a back slit. The collar, however, was different: it had a much lower band and a sewn-on collar leaf with elongated points and mandatory patches. Also, side patch pockets were removed, leaving only sewn on pocket flaps. The raspberry-colored trim adorning the jacket was typical of HQ officers. There are many symbols on the jacket itself, among them the buttons with the coat of arms of the Republic of Lithuania Vytis. Only authentic buttons, found in flea markets, were used for the reconstructed jacket. Finding fabric with the right texture and color for producing the jacket proved to be a complicated task until German fabric was finally found at a flea market. On partisan jackets, just like on jackets of the Interwar Armed Forces model, it was possible to attach white collars to the collar of the jacket. This collar could be easily put on and taken off. The partisans placed great significance on the aspect of formal posture: after all, they were defenders of freedom.
Photographs
Lithuanian Special Archives, LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights, private collection
Uniforma – tarsi atsakingumo simbolis prieš tautą, vadovybę. Partizanams svarbiausia uniformos dalis buvo švarkas. Šis atkurtas švarkas yra 1940 metų Tarpukario Lietuvos kariuomenės šventinės uniformos švarko modelis. Tuo metu jis buvo modifikuotas – išlaikė tik „frenčiaus“ sukirpimą, uždėtines kišenes ant krūtinės, užsegamas šešiomis oksiduotomis sagomis, nugaroje – skeltukas. Tačiau keitėsi apykaklė: gerokai pažeminama stovė ir prisiuvama prailgintais kampais atverčiama apykaklė, kurią pagal įsakymą puošdavo antsiuvais, nebeliko šoninių uždėtinių kišenių – tik įsiūti antkišeniai. Švarką puošiantys avietinės spalvos kantukai buvo būdingi štabo karininkams. Pačioje švarko visumoje yra daug simbolių: vienas jų – sagos su Lietuvos Respublikos herbu Vyčiu. Atkurtame švarke visos sagos yra autentiškos, rastos sendaikčių turguose. Vyko sudėtingas procesas, beieškant tinkamo audinio tekstūros ir spalvos švarkui pasiūti, kol galiausiai radome sendaikčių turguje vokišką audinį.
LK - EKS04
0033
Tokio modelio švarkus dėvėjo partizanų vadai: Lietuvos partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras. Vytauto apygardos vado pavaduotojas Balys Vaičėnas-Pavasaris. Prisikėlimo apygardos vadas, Kęstučio apygardos vadas, Jūros srities vadas Povilas Morkūnas-Drakas. This jacket model was worn by the following partisan leaders: Leader of the Lithuanian partisans Jonas Žemaitis-Vytautas. Leader of the Tauras district Aleksandras Grybinas-Faustas. Leader of the Tauras district Vytautas squad Vytautas Gavėnas-Vampyras (the Vampire). Deputy leader of the Vytautas district Balys Vaičėnas-Pavasaris (the Spring). Leader of the Resurection district, the Kęstutis district, and the Jūra area Povilas Morkūnas-Drakas.
0034
LK - EKS04
LK - EKS04
0035
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
0036
LK - EKS04 Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
LK - EKS04
0037
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
0038
LK - EKS04 Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
Photograph by Darius Petrulaitis
LK - EKS04
0039
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Alfredas Pliadis
05
0040
1949 metų kokarda – trikampio formos žaliame fone įsegtas žalvarinis vyčio kryžius
1949 cockade – green triangle with brass Vytis cross
LK - EKS05
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Pokario partizanų kokarda atsiranda po LLKS tarybos prezidiumo, vykusio 1949 m., nutarimo, pagal Broniaus LiesioNakties projektą. Partizanai patys gamindavosi kokardas, kurios išplito po visas apygardas. Atkurtai kokardai buvo panaudotas senovinis aliuminio šaukštas, žalvario gabaliukas, žalio audinio skiautė ir medis. Partizanų kokarda – trikampio formos, žaliame fone įsegtas žalvarinis Vyčio kryžius.
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
The post-war partisan cockade appeared after the decision of the 1949 Presidium of the LLKS Council and was based on Bronius Liesis-Naktis (the Night) design. The partisans produced the cockades themselves and distributed them throughout all the districts. The cockade was reconstructed by using an antique aluminum spoon, a piece of brass, a piece of green cloth, and wood. The partisan cockade consists of a brass Vytis cross on triangleshaped green fabric.
LK - EKS05
0041
0042
LK - EKS05 Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
Photograph by Darius Petrulaitis
LK - EKS05
0043
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Alfredas Pliadis
06
0044
Karininko milinė
Officer’s greatcoat
LK - EKS06
LK - EKS06
0045
3 Private collection
3 Privati kolekcija
1, 2 Museum of Tauragė Region
1, 2 Tauragės krašto muziejus
Nuotrauka Elenos Paulauskės Photograph by Elena Paulauskė
Milinė buvo atkurta iš senos Nyderlandų kariuomenės milinės, nes šiais laikais gauti to laikmečio audinio – tikras iššūkis. Partizanai imdavosi panašių priemonių pasigaminti rūbams – ardydavo senus drabužius. Išardžius visą milinę, audinio detalės buvo išsiųstos restauratoriams, kad užadytų kilpų ir kišenės prakirpimo vietas. Atstačius audinį buvo galima vėl siūti naują milinę, atitinkančią Lietuvos istorinį laikotarpį. Ši štabo karininko milinė su avietiniais kantukais atkurta remiantis 1934m. Alberto Barausko nubraižytu brėžiniu siuvimo knygoje. The greatcoat was reconstructed by using an old Dutch military greatcoat, as it proved a real challenge to find authentic fabrics of that period. The partisans used to produce their clothing in a similar manner by disassembling old garments. The parts of the disassembled greatcoat were sent to the restorers for filling in the buttonholes and pocket cuts. After restoring the fabric, a new greatcoat corresponding to the historical period of Lithuania was sewn. This QH officer’s greatcoat with raspberry-colored trims was reconstructed based on a 1934 drawing by Albertas Barauskas. 0046
LK - EKS06
Photograph by Alfredas Pliadis
LK - EKS06
0047
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
0048
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
LK - EKS06
LK - EKS06
Photography by Darius Petrulaitis
0049
07
0050
Partizanų ženklas: žalio rombo fone juodas raudonu kontūru vyčio kryžius 1949 m.
Partisan insignia Black vytis cross with red contour in diamondshaped green background, 1949
LK - EKS07
Nuotraukos Lietuvos ypatingasis archyvas Photographs from Lithuanian Special Archives
Rugpjūčio 1-ąją, kaip įprasta, tylos ir susikaupimo minute pagerbus žuvusius laisvės kovotojus, Užpelkiuose buvo apsvarstyti Visuomeninės dalies tolesnės veiklos ir vadovybės apsaugos klausimai; P. Bartkus kritikavo J. Šibailos ir B. Liesio redaguojamo organo „Prie rymančio Rūpintojėlio“ pavadinimą ir turinį. Pačia reikšmingiausia posėdžio nutartimi laikytinas naujas laisvės kovotojo partizano kepurės ženklas (kokarda), kokį iki tol naudojo tik Dainavos apygardos partizanai, ir naujas partizano ženklas, kurio projektą Mumšilio miško bunkeryje ant Šušvės kranto birželį parengė B. Liesis. Pastarąjį ženklą jau po autoriaus žūties plačiai aprašė ir paaiškino J. Šibaila (ištrauka iš Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knygos „Lietuvos partizanų valstybė“). Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiume, vykusiame 1949 m. rugpjūčio mėn. 1d., dalyvavo LLKS tarybos prezidiumo nariai: Juozas Šibaila-Merainis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Bronius LiesysNaktis, Petras Bartkus-Žadgaila. Jo metu buvo pasirašytas įsakymas, nurodantis vieningą simboliką ir skiriamuosius ženklus visiems Lietuvos partizanams. Ant kairės rankovės siuvamas antsiuvas – juodas, raudonu kontūru Vyčio kryžius žalio rombo fone.
LK - EKS07
On August 1, after the customary minute of silence and reflection in honor of the fallen freedom fighters, the issues of further activities of the Public division and protection of the leadership were discussed in Užpelkiai: P. Bartkus criticized the title and content of the publication “Prie rymančio Rūpintojėlio” edited by J. Šibaila and B. Liesis. The most significant resolution of the meeting was related to the new insignia (cockade) of freedom fighters partisans, which until then had been used only by the Dainava district partisans, and the new partisan insignia, the design of which was prepared in June by B. Liesis in the Mumšilis forest bunker on the bank of the river Šušvė. After the death of the author, the latter sign was extensively described and explained by J. Šibaila (excerpt from the book “Lithuanian Partisan State” by Vykintas Vaitkevičius and Aistė Petrauskienė). The Presidium of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania (LLKS), held on August 1, 1949, was attended by the following members: Juozas Šibaila-Merainis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Bronius LiesisNaktis (the Night), Petras Bartkus-Žadgaila. During the meeting, the order on using unified symbols and insignia for all Lithuanian partisans was signed. The left sleeve was to be adorned with a black Vytis cross with red contour in diamondshaped green background.
0051
Žalia spalva reiškianti lietuviško kaimo dvasią ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio kilimą, primenanti amžiais lietuvį nuo priešų saugojusią žaliąją girią. Ženklo rombą sudarantys du sujungti trikampiai reiškia „mūsų tautos aukščiausią patvariausią įsistiprinimą“ – vienu trikampiu tautos jėga kylanti į aukštybes, antru įsitvirtinanti savo žemėje (ištrauka iš Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knygos „Lietuvos partizanų valstybė“). Vyčio kryžius turėjo priminti lietuvišką didybę – pergalę, pasiektą Žalgirio mūšyje. Juoda spalva pabrėžė slaptumą, nes „net savo gimdytojams partizanas esąs naktis“. Kraujo auką reiškianti raudona spalva iš stilizuoto Jogailaičių kryžiaus partizanui sakanti, kad ši auka tada yra šventoji didybė, kada ją prie tautos amžių aukuro kovotojai atneša eidami krikščioniškosios moralės keliu (ištrauka iš Vykinto Vaitkevičiaus ir Aistės Petrauskienės knygos „Lietuvos partizanų valstybė“). Giedrius Paulauskas, norėdamas atkurti antsiuvą susidūrė su klausimu: kokiu būdu jis buvo gaminamas? Pamačius antsiuvą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, buvo spėjama, kad galbūt antsiuvas yra austas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad buvo siuvinėtas unikaliu būdu. Antsiuvui atkurti pasirinkti labiausiai tą laikmetį atspindintys vilnos siūlai. Išsiuvinėti reikėjo preciziško tikslumo, tad kas partizanams juos padarydavo? Jų merginos? Ryšininkės? Karys, neturintis uniformos, prisisiūdavo antsiuvą ant civilinių drabužių rankovės. Ši emblema – vienas iš kertinių argumentų, kad Lietuvos partizanai buvo Lietuvos kariuomenė.
0052
Green color symbolized the spirit of the Lithuanian country and the rise of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania and reminded about the green forests that had for ages protected Lithuanians against their foes. The two connected triangles forming the insignia’s diamond mean “the highest lasting endurance of our nation”, where with one triangle the nation’s power rises towards the sky, while the other anchors it to its land (excerpt from the book “Lithuanian Partisan State” by Vykintas Vaitkevičius and Aistė Petrauskienė). The Vytis cross served to remind about the Lithuanian greatness the victory achieved during the Battle of Grunwald. The color black emphasized secrecy because “even to his parents, a partisan is the night.” The red color from the stylized Jagiellonian cross symbolizing blood sacrifice tells the partisans that this sacrifice becomes sacred greatness only when the fighters bring it to the nation’s altar by following the path of Christian morality (excerpt from the book “Lithuanian Partisan State” by Vykintas Vaitkevičius and Aistė Petrauskienė). When intending to reconstruct the patch, Giedrius Paulauskas faced the question of how it had been produced. After inspecting the patch contained in the Museum of Occupations and Freedom Fights, a speculation was made that it had been woven. However, later it became clear that the patch had been embroidered using a unique technique. For reconstructing the patch, wool yarns that best reflected the period were chosen. Embroidery required great precision, so who made it for partisans? Their sweethearts? Signalwomen? A fighter who had no uniform would sew the patch on the sleeve of his civilian clothes. This emblem is one of the key proofs that the Lithuanian partisans were the Lithuanian armed forces.
LK - EKS07
LK - EKS07
0053
Photograph from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Nuotrauka LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
0054
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
LK - EKS07
LK - EKS07
Photograph by Darius Petrulaitis
0055
08
0056
Žemaičių apygardos partizanų švarkas
Jacket of the žemaičiai district partisans
LK - EKS08
Nuotrauka iš Privati kolekcijos Photograph from a private collection
1949-1950 m. partizaninio laikotarpio unikalus švarkas. Šį partizanų dėvėtą švarką atkurti teko tik pagal nuotraukas. Šio modelio švarką dėvėjo Žemaičių apygardos partizanai. Švarko modeliui įtakos turėjo laikmečio mada ir audinių trūkumas: siuvami trumpi švarkai su juosmeniu ir rankogaliais. Išlaikant Lietuvos tarpukario kariuomenės uniformos tradicijas siuvant buvo išlaikomi tie patys akcentai: stati apykaklė, antpečiai ir uždėtinės kišenės ant krūtinės. A unique jacket of the 19491950 partisan period. This partisan jacket had to be reconstructed based on photographs only. It was worn by the Žemaičiai district partisans. The pattern of the jacket was influenced by the fashion of the time and the lack of materials: short jackets with a waist and cuffs were sewn. To maintain the traditions of the Lithuanian interwar armed forces uniform, the same accents were preserved in producing these jackets: a collar band, shoulder straps and patch pockets on the chest.
LK - EKS08
0057
0058
LK - EKS08 Photograph by Darius Petrulaitis
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
Švarkui pasiūti buvo panaudotas išardyto amerikiečių Antrojo pasaulinio karo švarko audinys, kuris per ilgą laiką išbluko, įgavo žalsvą atspalvį, atitinkantį originalaus partizanų švarko spalvą.
Photograph by Ieva Budzeikaitė
Nuotrauka Ievos Budzeikaitės
To produce the jacket, the fabric of a disassembled American World War II jacket was used. It had faded over time, thus acquiring a greenish hue corresponding to the color of the original partisan jacket.
LK - EKS08
0059
Photograph from a private collection
Nuotrauka iš privati kolekcijos
09
0060
Partizanų palaidinė Partisan blouse
LK - EKS09
Partisan blouses were a very common garment. Grey linen fabric of herringbone weave corresponded to the period. Most often these were civilian blouses with modifications: sewn on patch pockets and stripes. Over time, the partisan blouse became a part of the uniform.
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Partizanų palaidinė buvo labai dažnas drabužis. Pilkos spalvos lininis audinys, austas eglute – laikmetį atitinkantis audinys. Dažniausiai tai būdavo civilių palaidinės, tačiau modifikuotos: prisiūtos uždėtinės kišenės, prisiūti antsiuvai. Laikui bėgant partizanų palaidinė tapo uniformos dalimi.
LK - EKS09
0061
0062
Photograph by Ieva Budzeikaitė
LK - EKS09
Nuotrauka Ievos Budzeikaitės
Nuotraukos Dariaus Petrulaičio
Photograph by Alfredas Pliadis
LK - EKS09
0063
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Darius Petrulaitis
10
0064
Žieminis maskuojantis Winter apsiaustas camouflage cloak
LK - EKS10
LK - EKS10
0065
Photograph from a private collection
Nuotrauka iĹĄ privati kolekcijos
0066
LK - EKS10
LK - EKS10 0067
Photographs from LGGRTC Museum of Occupations and Freedom Fights
Nuotraukos LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
PELTAKIS 1.3CM
PELTAKIS 1.3 CM DZINSINE SIULE
NUGAROS CENTRO SIULE
PELT AKIS 2 CM
POKRASCIO KONTURAS
VELKE VELKE
KANTUOTA PAZASTE
DZINSINE SIULE
DVIGUBA APACIOS PALANKA PELTAKIS 2.3 CM DVIGUBA APACIOS PALANKA
DZINSINE SIULE
PELTAKIS 1.3 CM
KANTUOTA PAZASTE
APACIOS PELTAKIS 2.3CM
PELTAKIS 1.3 CM
DVIGUBA APACIOS PALANKA APACIOS PELTAKIS 2.3 CM BA KA PA
DVIGUBA APACIOS PALANKA APACIOS PELTAKIS 2.3CM
PA KA BA
APACIOS PELTAKIS 2.3 CM KANTUOTA PAZASTE DZINSINE SIULE
PELTAKIS 1.3 CM
DVIGUBA APACIOS PALANKA DVIGUBA APACIOS PALANKA PELTAKIS 2.3 CM KANTUOTA PAZASTE DZINSINE SIULE
VELKE VELKE
2 AKIS PELT
KONTURAS POKRASCIO
CM
PELTAKIS 1.3 CM DZINSINE SIULE PELTAKIS 1.3 CM
Baltas maskuojamasis apsiautas buvo atkurtas pagal dizainerio senelio Jono Lukošiūno apsiaustą. Jie buvo dažniausiai labai platūs, nes žiemos metu buvo vilkimi ant žieminės milinės. Ši aprangos detalė buvo labai svarbi, kadangi partizanai turėdavo maskuotis. The white camouflage cloak was reconstructed based on the cloak that belonged to the designer’s grandfather Jonas Lukošiūnas. Usually, these cloaks were very wide because they were worn over a winter greatcoat. This part of the outfit was particularly important as the partisans had to disguise themselves all the time. 0068
LK - EKS10
LK - EKS10
0069
Photograph by Darius Petrulaitis
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
11
0070
Giedriaus Paulausko senelis Jonas Lukošiūnas
Giedrius Paulauskas’ grandfather Jonas Lukošiūnas
LK - EKS11
Nuotrauka iš privati kolekcijos Photograph from a private collection
Jonas Lukošiūnas gimė 1919 metais spalio 7 d. Galinių kaime Užpalių valsčiuje, Utenos apskrityje, Veronikos ir Antano Lukošiūnų šeimoje. Buvo vyriausias iš šešių vaikų. 1932 metais baigė Užpalių pradinę mokyklą, šešias klases, gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Priklausė „Pavasarininkų” organizacijai, grojo Užpalių pučiamųjų orkestre, priklausė Užpalių Šaulių kuopai. 1941 metų birželio mėn. sukilimo dalyvis. Jono Lukošiūno sodyboje buvo įsikūręs sukilėlių štabas, kuriam vadovavo Juozas Namikas. 1943 metais vedė Joaną Gasiūnaitę, susilaukė trijų vaikų. 1944 metų rugpjūčio mėnesį (būdamas 25 metų) tapo partizanu. Jonas Lukošiūnas partizanu buvo iki 1946 metų liepos mėnesio. Jonas Lukošiūnas was born on October 7, 1919, to Veronika and Antanas Lukošiūnai in the Galiniai village, Užpaliai volost, Utena district. He was the eldest of six children. In 1932 he graduated from Užpaliai primary school after six forms, later lived and worked at his parents’ farm. He belonged to the organization “Pavasarininkai”, played in the Užpaliai wind band, and was a member of the Užpaliai Rifle Company. In 1941, Lukošiūnas became a member of the June Uprising. Jonas Lukošiūnas farm housed the rebel headquarters that was led by Juozas Namikas. In 1943, Lukošiūnas married Joana Gasiūnaitė with whom he had three children. In August of 1944, at the age of 25, he became a partisan. Lukošiūnas remained a partisan until July of 1946.
LK - EKS11
0071
0072
LK - EKS11
Photographs by Elena Paulauskė
Nuotraukos Elenos Paulauskės
LK - EKS11
0073
1944 metų rugpjūčio mėnesį (būdamas 25 metų) tapo partizanu. Jonas Lukošiūnas partizanu buvo iki 1946 metų liepos mėnesio.
0074
In August of 1944, at the age of 25, he became a partisan. Lukošiūnas remained a partisan until July of 1946.
LK - EKS11
LK - EKS11 0075
Photograph by Darius Petrulaitis
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
0076
Nuotrauka Alfredo PliadĹžio
Photograph by Alfredas Pliadis
LK - EKS11
„Dar studijų laikais atsivežiau į Vilnių seną senelio, Jono Lukošiūno, apsiaustą. Žalsvos spalvos, brezentinio audinio, platus, dėvėtas ant palto lietingomis dienomis. Tuo metu man jis atrodė tik įdomi stiliaus detalė, bet nesuvokiau, kokios istorijos siejamos daugelio mūsų senelių su šiuo drabužiu.“
“During my studies, I brought an old cloak of my grandfather, Jonas Lukošiūnas, to Vilnius. It was greenish, made of canvas fabric, wide and designed to be worn over a coat on rainy days. At the time I considered it only an interesting style element, but did not realize the role of this garment in many of our grandfathers’ stories.”
G. Paulauskas
G. Paulauskas
LK - EKS11
0077
Paroda
0078
Nuotrauka Dariaus PetrulaiÄ?io
LK - EKS
The exhibition
LK - EKS
Photograph by Darius Petrulaitis
0079
Parodos edukacijos
Exhibition’s educational activities
„Laisvės kariai“ eksponavimo laikotarpiu, kiekvieną šeštadienį, vyko nemokami edukaciniai susitikimai, kurių metu parodos autorius Giedrius Paulauskas išsamiai supažindino lankytojus su kiekvienu parodos eksponatu, papasakojo apie jų atsiradimo istoriją ir dizaino tyrimo eigą.
During the exhibition “Warriors of Freedom”, free educational meetings were held every Saturday, during which the author of the exhibition Giedrius Paulauskas extensively introduced the visitors to each exhibit, told about their history and the progress of design research.
Parodos edukacijose apsilankė 300 žmonių.
300 people participated in the exhibition’s educational activities.
Nuotraukos Alfredo Pliadžio
2020 02 27 13:55
2020 02 27 13:51
0080
LK - EKS
2020 02 27 13:51
Photograph by Alfredas Pliadis
2020 03 09 12:16
2020 03 07 12:03
LK - EKS
2020 02 27 13:51
0081
Kariai
Soldiers
Kovo 12 d. parodą aplankė ir iš autoriaus Giedriaus Paulausko lūpų atkurtų partizanų uniformų istoriją išgirdo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir jo štabo karininkai.
On March 12, the exhibition was visited by the Chief of Defence of the Republic of Lithuania Lieutenant General Valdemaras Rupšys and his staff officers. They learned about the history of the reconstructed partisan uniforms from the exhibition’s author Giedrius Paulauskas.
2020 03 12 14:36
Nuotraukos Ievos Budzeikaitės
2020 03 12 14:29
2020 02 27 14:30
0082
2020 03 12 14:31
LK - EKS
2020 03 12 14:32
2020 03 12 14:36
2020 03 12 14:35
Photographs by Ieva BudzeikaitÄ—
2020 03 12 14:34
LK - EKS
0083
Slapta parodos misija vaikams „Ieškodami idėjų įgyvendinti parodą, išsikėlėme tikslą, kad ji būtų „gyva”. Nenorėjome ekspozicijos padėti po stikliniu gaubtu. Ieškojome sprendimų, kad parodoje žmogus išjaustų kuo daugiau emocijų”, – pasakoja parodos autorius G. Paulauskas.
Nuotraukos Tomo Kapočiaus
Parodoje vaikų lauks užduotis: surasti pasislėpusius žvėrelius, kurių pavadinimai buvo naudojami kaip partizanų slapyvardžiai. „Rengdami parodas pastebėjome, kad dažnai vaikai nesugeba ilgam sukaupti dėmesio. Nenorėjome eiti lengviausiu keliu ir pastatyti stalą su popieriumi ir pieštukais. Taip gimė idėja. Visi ekspozicijoje esantys gyvūnai atkartoja partizanų slapyvardžius. Tai yra puikus būdas vaikams susipažinti su Lietuvos istorija bei praleisti kokybišką laiką parodoje kartu su tėvais”, – teigia M. Urbanavičius.
0084
Photographs by TomasKapočius
Vaikai, atlikę užduotį, gaus pažymėjimą su dizainerio G. Paulausko bei M. Urbanavičiaus parašais. Parodos autorius tiki, kad tai puiki idėja, ne tik tėvams, bet ir ateityje galėtų būti ir puiki alternatyva įprastai istorijos pamokai.
LK - EKS
Photographs by TomasKapočius
Nuotraukos Tomo Kapočiaus
Photograph by Greta Skaraitienė
Nuotrauka Gretos Skaraitienės
Exhibition’s secret mission for children “While looking for exhibition realization ideas, we set ourselves a goal to make it “alive”. We did not want to simply place it under glass. We searched for solutions on how to make people feel as much emotion as possible”, says the author of the exhibition G. Paulauskas. At the exhibition, children have an interesting task: to find hidden animal whose names the partisans used as their aliases. “This is a wonderful way for children to get acquainted with the history of Lithuania and to spend quality time at the exhibition together with their parents,” says Marius Urbanavičius, director of the VAA Design Innovation Center. After completing the task, the children receive a certificate with signatures of the designer G. Paulauskas and M. Urbanavičius. The author of the exhibition believes that this is a great alternative to a regular history lesson.
LK - EKS
0085
Paroda The exhibition
Nuotraukos Dariaus PetrulaiÄ?io
2020 05 13 15:18
2020 05 13 13:05
2020 05 13 12:27
2020 05 13 12:11
0086
LK - EKS
Photographs by Darius Petrulaitis
2020 05 13 11:49
2020 05 13 11:25
2020 05 13 15:08
2020 05 13 13:21
LK - EKS
0087
Parodos svečiai Exhibition guests
2020 02 20 14:31
2020 02 20 14:12
2020 02 20 14:14
2020 02 20 18:05
2020 02 20 14:14
Nuotraukos Tomo Kapočiaus
2020 02 20 14:08
0088
LK - EKS
2020 02 20 14:27
2020 02 20 18:25
2020 02 20 14:17
2020 02 20 18:12
2020 02 20 14:47
Photographs by TomasKapoÄ?ius
2020 02 20 14:19
LK - EKS
0089
Parodos svečiai Exhibition guests
2020 02 20 14:37
2020 02 20 18:04
2020 02 20 14:55
2020 02 20 14:21
2020 02 20 18:03
Nuotraukos Tomo Kapočiaus
2020 02 20 18:01
0090
LK - EKS
2020 02 20 18:06
2020 02 20 14:49
2020 02 20 18:08
2020 02 20 14:52
2020 02 20 18:06
Photographs by TomasKapoÄ?ius
2020 02 20 14:35
LK - EKS
0091
0092
LK - JJT Photograph by Greta Skaraitienė
Nuotrauka Gretos Skaraitienės
Interviu su Interview with Juozu Jakavoniu-Tigru partisan Juozas Jakavonis-Tigras (the Tiger)
Juozas Jakavonis-Tigras: „Mano gyvybę išgelbėjo padirbti dokumentai“
Juozas Jakavonis-Tigras “Fake identity documents saved my life”
„Laisvė be kraujo neateina“, – teigia 94 metų Lietuvos partizanas Juozas JakavonisTigras bei priduria, jog apie istoriją reikia šnekėti tam, kad ji būtų neužmiršta. Šiais metais minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį bei praėjus 75 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, sutiko pasidalinti savo atsiminimais, kaip kovodavo kartu su Adolfu Ramanausku–Vanagu bei kitais partizanais už laisvę.
“Freedom comes at the cost of blood” says the 94-year old Lithuanian partisan Juozas Jakavonis, adding that it is necessary to talk about history so that it is not forgotten. This year was the 30th anniversary of the restoration of Lithuania’s independence and 75 years after the end of World War II. Juozas Jakavonis-Tigras agreed to share his memories of how he fought for freedom together with Adolfas Ramanauskas-Vanagas (the Hawk) and other partisans.
Daug prisiminimų partizanui sukėlė apsilankymas dizainerio Giedriaus Paulausko atkurtų partizanų uniformų parodoje „Laisvės kariai“, vykusioje Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre. Suprasdamas istorijos svarbą, J. Jakavonis-Tigras sutiko papasakoti istorijas, kurias prisiminė vaikštinėdamas po ekspoziciją.
LK - JJT
The visit to Giedrius Paulauskas’ exhibition of reconstructed partisan uniforms “Warriors of Freedom” at the Design Innovation Center of the Vilnius Academy of Arts stirred a lot of memories inside the old partisan. Realizing the importance of history, J. Jakavonis-Tigras agreed to share the stories he had remembered while visiting the exhibition. 0093
Nuotrauka Stasės Butrimienės Photograph by Stasė Butrimienė
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos, žmonės juto, jog sovietai ruošėsi okupuoti Lietuvą. Kas paskatino Jus, tuo metu dvidešimtmetį jaunuolį, prisidėti prie partizanų? Mano motina gimė Klepočių kaime. 1944 metais užėję rusai nusprendė sunaikinti visus namus ir kaimus, kurie radosi prie Nemuno dešiniojo kranto. Kitome Nemuno krante buvo įsikūrę vokiečių kariai, kurie turėjo dvylika kulkosvaidžių ir šaudydavo visus rusų karius, kurie bandydavo persikelti per upę. Tuo metu Nemunas labai raudonavo nuo karių kraujo. Rusų kariams reikėjo siųsti ataskaitą į Maskvą, kiek buvo nužudyta žmonių. Tad jie sugalvojo taktiką: apsupti kaimus ir šaudyti. Nušovė 33 žmones, tarp kurių buvo mano mamos dėdė, tėvo brolis ir jo žmona. Atbėgęs pusbrolis iš kaimo pasakė, kas įvyko. Mano mama alpo, labai pergyveno ir vos nenumirė iš sielvarto. Po tokio įvykio ir sukilusio pykčio, susirinko 150 vyrų vienoje vietoje – prasidėjo mūsų krašte partizaninis karas. 1944 metais Kūčių dieną buvo sudeginti šeši kaimai. Ar Jums partizano uniforma turėjo reikšmę? Ar ją nešiodavote dėl to, jog reikėdavo? Pagal tarptautinį susitarimą, kariams reikėdavo uniformos, jog išsiskirtų iš civilių. Uniformos padėdavo atskirti, kur yra karys ar partizanas, o kur civilis. Mes buvome prisiekę, Lietuvos laisvos armijos kariai.
0094
O iš kur Jūs gavote savo uniformą? Adolfas Ramanauskas-Vanagas turėjo tokias baltas, velvetines kelnes, kurias man atidavė. Tai su tomis kelnėmis atsidūriau tolimuosiuose Rusijos rytuose esančiame Magadane. Atvykus reikėjo persirengti į kalinio drabužius. Taip tos Vanago kelnės ir liko Magadane, o mes, vilkėdami kalinių drabužius, nebeatpažindavome savų. O prieš tai, kaimynas man davė muitininko uniformą, kuri buvo tamsiai žalsva. Jis tarnavo netoli Biržų rajono ir grįžo su beveik nauju švarku bei kelnėmis, kuriuos man ir atidavė. Net kiti partizanai sakė, jog pagal uniformą atrodau kaip užsienietis. Partizanų uniformos mažai kuo skyrėsi nuo kitų uniformų. Visose Lietuvos apygardose būdavo tos pačios. Kas prisiūdavo žvaigždutę? Ar Jūsų krašte buvo daug siuvėjų, kurios pagelbėdavo partizanams? Kadangi šeimos būdavo didelės, tai beveik kas antras šeimoje mokėdavo siūti. Vieniems geriau sekdavosi, kiti mokydavosi, tai siuvėjų mums netrūkdavo. Ypač žydų siuvėjų buvo daug, tačiau vėliau jų likimas pasisuko labai bloga linkme. Gal žinote kaip vykdavo partizanų siuvėjų darbas? Iš kur gaudavo medžiagų? Netoli mūsų krašto buvo pasienis, ir pasienio policija turėdavo uniformas, kurios kai nusidėvėdavo jiems tapdavo
nebereikalingos, todėl atiduodavo kaimo žmonėms. O kur jiems panaudoti tas uniformas? Į bažnyčią su jomis tai neisi. Todėl jie padėdavo uniformas po spintomis, ir taip jos išlikdavo. Ir kai atėjo tokie laikai, jog buvome priversti kovoti, jas atidavė mums. Todėl Dainavos apygardoje daugelis partizanų buvo su pasienio policijos ar šaulių švarkais ar pilnomis uniformomis. Lietuvoje žiemos būdavo ypatingai šaltos. Kokiu būdu saugodavotės nuo šalčio? Ar turėdavote šiltus drabužius? Aš jaunesnis buvau, tai ne taip tą šaltį ir jaučiau. Negalėdavome miegoti ant žemės, nes tada kūno viena pusė šaldavo, ir rizikuodavai susirgti plaučių uždegimu. Todėl surinkdavome kadagių viršūnes ir ant jų miegodavome. Būdavo kaip lovos. Moterys numegzdavo mums megztinius, pirštines ar šaliką, taip pat kaimuose daug avių augindavo, tai turėdavome vilnos. Aišku apsirengdavome ir miliniais paltais, ir švarkais. Buvo atvykęs mane aplankyti iš Rusijos lagerių grįžęs Valkininkuose gyvenantis savanoris, tai jis mano žmonai ir vaikams pasakojo, jog jei ne Juozas tai mes būtume visi nušalę, nes jis spardė mus visus, kad nemiegotume. Iš tiesų taip ir buvo, reikėdavo daug judėti, jog kažkiek sušiltume. Nepavydėtinas gyvenimas buvo.
LK - JJT
Nuotrauka Gretos Skaraitienės Photograph by Greta Skaraitienė
By the end of World War II, as the Eastern Front approached Lithuania, people already felt that the Soviets were preparing to occupy Lithuania. What encouraged you, a young man in your twenties, to join the partisans? My mother was born in Klepočiai village. In 1944 the Russians came and decided to destroy all the houses and villages on the right bank of the Nemunas. On the other bank of the Nemunas, German soldiers were positioned. They had twelve machine guns and fired on all Russian soldiers who tried to cross the river. At the time, Nemunas was red with blood of soldiers. Russian troops had to report to Moscow on the number of people killed. So they came up with the tactic of surrounding villages and shooting villagers. They killed 33 people, including my mother’s uncle, my father’s brother, and his wife. My cousin ran all the way from the village and told us what had happened. My mother fainted and almost died of grief. After these events there was a lot of anger. 150 men gathered in one place and thus a partisan war broke out in our region. On Christmas Eve of 1944, six villages were burned. Did the partisan uniform have special meaning to you? Or did you wear it because you had to? Under an international agreement, fighters needed uniforms in order to be distinguishable from civilians. Uniforms helped to distinguish soldiers and partisans from civilians. We were sworn fighters of the Lithuanian Freedom Army.
LK - JJT
Where did you get your uniform from? Adolfas Ramanauskas-Vanagas (the Hawk) had a pair of white corduroy trousers which he gave to me. I still had them on when I was brought to Magadan in the far east of Russia. Upon arrival, I had to change into prisoner’s clothes. And so, the trousers of Vanagas remained in Magadan, and we, wearing the prisoners’ clothes, no longer recognized our own. Before that, a neighbor had given me a dark green customs uniform. He had served near the Biržai district and came back with an almost new jacket and trousers, which he passed on to me. Other partisans said I that in this uniform I looked like a foreigner. Partisan uniforms were not much different from others. They were mostly the same in all Lithuanian districts. Who would sew in the stars? Were there many seamstresses your region who helped the partisans? Local families were large, almost every second member of any family knew how to sew. Some were good at it, while others learned from them, so there was no shortage of tailors. Many of them were Jewish, however, later their fate turned in an awfully bad direction. Do you know any details about the partisan tailors’ work? Where did they get materials from? The border was nearby, and the border police had uniforms, which, over time, would become
worn out and thus of no use to them, so they would give those old uniforms to the villagers. And where would villagers use such uniforms? You can’t go to church in them, can you? So they would keep the uniforms hidden under wardrobes. That’s how they were preserved. When we were forced to rise to a fight, those uniforms were given to us. That is why in the Dainava district many partisans wore jackets and even full uniforms of border police or riflemen. Winters in Lithuania were particularly cold. How did you protect yourself against the cold? Did you have any warm clothes? I was young then, so I was not that sensitive to the cold. We could not sleep on the ground, as then one half of the body would be freezing, increasing the risk of pneumonia. So we would gather juniper tops and sleep atop of them, just like in beds of sorts. Women would knit us sweaters, gloves, or scarves. Villagers kept many sheep, so we had wool. Of course, we also wore greatcoats and jackets. A volunteer who had returned from Russia’s labor camps and had been living in Valkininkai visited me and later told my wife and children, that if it wasn’t for me, they would all have frozen to death, because I kept kicking them and preventing them from falling asleep. And that’s what it was, we needed to move a lot in order to keep warm. It was incredibly hard life.
0095
0096
LK - JJT Photograph by Greta Skaraitienė
Nuotrauka Gretos Skaraitienės
Esate minėjęs, jog su Adolfu Ramanausku– Vanagu buvote labai artimi. Ar buvo momentų, kad pagalvojote, dabar jau bus blogai? Kartu su Vanagu išgyvenome tikrai daug visko. Atsimenu buvo vienas nutikimas, kuriame tikrai galvojau, kad žūsiu. Ėjome į žvalgybą, kurioje turėjau eiti pirmas, o kiti partizanai buvo atsilikę maždaug 30 metrų už manęs. Besižvalgydamas tarp didelių žolių, pamačiau kyšančias galvas. Supratęs, jog tai rusų kariai, greitai parodžiau už manęs esantiems bendražygiams tūpti tarp žolių. Rusai praėjo visai šalia nepastebėdami mūsų. Jei būtume lėčiau sureagavę, nepasislėpę, tai butų įvykęs susišaudymas, ir aš, stovėdamas priekyje, būčiau nušautas.
LK - JJT
Dar atsimenu, kai mane suėmė. Visa laimė, jog mano dokumentai buvo padirbti, kuriuose buvo nurodyta, jog aš esu keturias metais jaunesnis. Tad pagal juos, man buvo tik 16 metų. Kai mane suėmė, įstatyme buvo numatyta, kad paauglius iki 16 metų dar buvo galima perauklėti, jog pasirinktų sovietų ideologiją. Taip atsitiko ir su manimi. Jeigu dokumentuose būtų parašyta, jog man iš tiesų yra 20 metų, tai būtų sušaudę, kaip ir visus vyresnius.
You have mentioned that you and Adolfas Ramanauskas-Vanagas (the Hawk) were very close. Were there any moments where you would think: that’s it, this is going to end badly now? Me and Vanagas, we experienced a lot of things together. I remember, there once was an incident when I was sure I would die. We were on lookout. I walked in the front, while other partisans were about 30 meters behind. Looking around among tall grass, I noticed several heads sticking out. I realized that those were Russian soldiers, so I quickly gestured to my comrades to duck and hide behind the grass. The Russians walked very close by without noticing us. Had we reacted slower and not hidden ourselves, there would have been a shootout and I, standing in the front, would have been shot. I also remember how I was arrested. Luckily, I had fake identity documents stating that I was four years younger. According to them, I was only 16. When I was arrested, the law said that teenagers up to 16 could still be reformed and directed towards the Soviet ideology. And that’s what happened to me. Had the identity documents shown that I was, in fact, 20 years old, I would have been shot just like all the others.
Jūs lankėtės Giedriaus Paulausko atkurtų partizanų uniformų „Laisvės Kariai“ parodoje. Kaip jautėtės matydami archyvines partizanų nuotraukas bei atkurtą partizanų uniformą? Mano tikslas yra, jog mano papasakoti atsiminimai ir Lietuvoje vykusio karo istorijos išliktų. Todėl labai širdingai dėkoju jūsų kartai, kurie domisi, rašo ir perduoda visiems mūsų išgyvenimus. 2011 metais, kai Kaune, minint septyniasdešimtąsias 1941 m. birželio sukilimo metines, mūsų buvo beveik 800 partizanų, o dabar esame likę tik penki. Todėl svarbu, jog istorija neliktų užmiršta.
You have visited Giedrius Paulauskas’ exhibition of reconstructed partisan uniforms “Warriors of Freedom”. How did you feel seeing the archival photographs of partisans and the reconstructed partisan uniform? My goal is to help preserve my recollections and the history of war in Lithuania. Therefore, I am truly thankful to your generation for taking interest, for writing and for passing on our painful experiences. In 2011, during the 70th anniversary of the 1941 June Uprising in Kaunas, there were almost 800 partisans, and now only five of us remain. It is therefore important that history is not forgotten.
0097