Jonavos valscius internetui

Vytautas Venckūnas

Jonavos valsčius ir miestas 1918–1940 m.

Monografija

PRINTĖJA Kaišiadorys, 2017 1

taurosta

JONAVOS KRAŠTO KULTŪROS IR ISTORIJOS METRAŠTIS 2016 m. Nr. 3 (4)

Skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Rengėjai dėkingi Artūrui Narkevičiui, Valdui Urbanavičiui, Algirdui Antanui Gliožaičiui, Nijolei Ambraškienei už pagalbą renkant istorinę ir kartografinę medžiagą.

Leidybą finansavo Jonavos rajono savivaldybė

Kalbos redaktorė Virginija Sirutienė Maketavo ir spausdino UAB „Printėja“ Pirmajame viršelyje – Jonavos valsčius. Valdo Urbanavičiaus kartografinė kompozicija.

Vidiniame p. – Jonavos m. Turgaus g. XIX a. pabaigoje. Nežinomo autoriaus nuotrauka.

© Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka ISSN 2424-4317

2

TURINYS I. VIETOJ ĮŽANGOS. APIE LIETUVOS ADMINISTRACINĮ TERITORINĮ SUSKIRSTYMĄ ............................................................ 5 II. NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS AUŠRA. LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA IR SAVIVALDOS KŪRIMASIS ................... 11 III. JONAVOS VALSČIAUS IR MIESTO SAVIVALDOS UŽUOMAZGOS. 1918–1920 m. ............................................................... 15 IV. PIRMOSIOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIETOS SAVIVALDOS TARYBOS JONAVOS KRAŠTE. 1920–1921 m. ..... 25 IV. 1. PIRMOJI JONAVOS VALSČIAUS TARYBA .......... 26 IV. 2. PIRMOJI JONAVOS MIESTO TARYBA .................. 28 V. ANTRIEJI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI. 1921–1924 m. ................................................................................... 33 V. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA ............................. 34 V. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA .................................... 37 V. 3. APIE JERONIMĄ RALĮ – GYDYTOJĄ, VALSTYBĖS KŪRĖJĄ .................................................................................. 38 V. 4. GYVENIMAS TĘSIASI ................................................ 42 VI. TRETIEJI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI. 1924–1929 m. ................................................................................... 46 VI. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA ........................... 47 VI. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA ................................... 51 VII. KETVIRTIEJI JONAVOS VALSČIAUS TARYBOS RINKIMAI. 1929–1934 m. ......................................................................... 61 VIII. KETVIRTIEJI JONAVOS MIESTO TARYBOS RINKIMAI. 1931–1934 m. ................................................................................... 68 IX. JONAVOS VALSČIAUS IR MIESTO TARYBŲ RINKIMAI. 1934–1939 m. ................................................................................... 83

3

IX. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA ........................... 83 IX. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA ................................... 90 X. PRANAŠIŠKI TARPTAUTINIAI ĮVYKIAI. 1938–1939 m. ................................................................................. 105 XI. PASKUTINIEJI LAISVI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI Į VALSČIAUS TARYBĄ. 1940 m. ................................................. 107 XII. JONAVOS MIESTO BURMISTRAI. 1918–1940 m. .......... 110 XIII. BAIGIAMOJI DALIS .......................................................... 134 XIV. NUORODOS ........................................................................ 136 XV. PRIEDAI ................................................................................. 143 XV. 1. PRIEDAS 1A. Apgyvendintų vietovių, prisirašiusių prie Jonavos valsčiaus, sąrašas ......................................... 143 XV. 2. PRIEDAS 1B. Jonavos valsčiaus seniūnijos ir jų sudėtys .......................................................................................... 152 XV. 3. PRIEDAS 2. „Jonava įrodė, kad ji atgimusi“ ...... 155 XV. 4. PRIEDAS 3. Dokumentai ....................................... 161 XV. 5. PRIEDAS 4. Žemėlapiai, planai ............................ 176

4

I. VIETOJ ĮŽANGOS. APIE LIETUVOS ADMINISTRACINĮ TERITORINĮ SUSKIRSTYMĄ Istorinis Lietuvos suskirstymas administraciniais teritorijos vienetais, nuolat lydimas istorinių įvykių kaitos Europoje, daug kartų keitėsi. Pažangesni Vakarų Europos technikos, kultūros procesai darė tiesioginę įtaką Lietuvos valstybės santykiams su kaimyninėmis šalimis. Būdama paskutinė Europos valstybė, priėmusį krikščionybę, neturėdama savo rašto, šalis buvo priversta valdyti viduje pagal savo papročius ir perimti kitų valstybių praktiką.

Iki nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Lietuvos istorinį kelią galima suskirstyti į laikotarpius: senovės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Abiejų Tautų Respublikos, carinės Rusijos valdymo ir Pirmojo pasaulinio karo. Pastarojo pabaigoje susidarė prielaidos nepriklausomai Lietuvos valstybei susikurti.

Išlikusi rašytinė istorinė informacija byloja, kad baltų gyvenamoji teritorija į administracinius vienetus buvo suskirstyta jau apie IX–XI a. Senovės baltų gentys (prūsai, jotvingiai, sūduviai, aukštaičiai, žemaičiai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai) pradėjo burtis į bendruomenes, susirinkdami į vieną alką ar kitokią maldų vietą. Iki didžiųjų kunigaikščių atsiradimo laikotarpio bendruomenių teisinė-religinė valdžia priklausė kriviams. Kunigai buvo krivių patikėtiniai bendruomenėse. Tėvūnai, seniūnai galėjo būti vieno dūmo (sodybos), vienos giminės, viensėdijos galvos – žemiausia vietos valdžios institucija. Vėliau, suaktyvėjus kunigų priešpriešai su alkų kriviais dėl platesnės valdžios įgaliojimų, pastarieji prarado teisines galias. Vykstant karams, iškyla būtinybė bendrai gintis nuo užpuolikų, paruošti karius žygiams į svetimas žemes. Ilgainiui atsiranda lauko, kuri reiškė gretimų dūmų (sodybų) užimtą žemę, ir kaimo bajoro sodyba su jam priklausiusių žmonių sodybomis (dūmais) samprata.

5

Istorikas Henrikas Lovmianskis (1898–1984 m.), nagrinėjęs baltų genčių tarpusavio santykius, mano, kad mažiausias administracinis teritorinis ir politinis vienetas galėjo būti valsčius („mažoji žemė“ – lot. terrulia). Kiekviename valsčiuje dažniausiai buvusi pilis ar įtvirtinta gyvenvietė, buvo ir valsčiaus centras. Jis nustatė, kad lietuvių genčių gyventoje teritorijoje buvo 77 valsčiai. Jie jungėsi į žemes (lot. terra). Manoma, kad žemių atsiradimas – tai lietuvių genčių vienijimosi į valstybę pradžia.

Jau XIII a. baltų genčių gyventoje teritorijoje buvo šios gentinės administracinės žemės: Deltuva, Karšuva, Ceklis, Knituva, Lietuva, Medininkai, Nalšia, Šiauliai, Upytė.1 Plečiantis Lietuvos teritorijai LDK valdymo laikotarpiu, aktyvėjant finansų ir ūkio santykiams su kitomis šalimis, kunigaikščiai įvedė valdininkų pareigybes su plačiais įgaliojimais ir privilegijomis. Tai sutapo su Horodlės (Horodlės m., Liublino vaivadija) privilegija, susitarimu 1413 metais, kai Lietuva pirmą kartą susiejo savo likimą su Lenkija. Tuomet atsiranda administracinis teritorinis padalijimas vaivadijomis. Vaivadijos padalijamos į pavietus. Smulkesnis nei pavietas buvo dvaras su savo baudžiavine struktūra. Vaivadijų įvedimas – Lenkijos administracinio teritorinio padalijimo pasisavinimas. Palaipsniui atsirado miesto, valsčiaus pavadinimų sampratos ir jų apibrėžimų taikymas praktiniam administraciniam teritorijos padalijimui.

1413 m. Lietuva padalyta į dvi vaivadijas: Trakų ir Vilniaus. Trečioji Lietuvos dalis – Žemaitijos kunigaikštystė (kt. šaltiniuose – seniūnija) paliko istorinį pavadinimą ir turėjo vaivadijos teises.

Trakų vaivadija apėmė visą Suvalkiją, dalį Kauno krašto ir kai kurias Vilnijos dalis. Vilniaus vaivadijai priklausė Rytų ir Šiaurės Lietuvos dalys. Žemaitijos kunigaikštystė (seniūnija) užėmė teritoriją nuo Nevėžio upės į vakarus iki Palangos ir Liepojos.

Vėliau, jau jungtinės respublikos su Lenkija laikotarpiu, senųjų tradicijų buvo laikomasi šiek tiek nuolaidžiaujant vietos bendruomenėms, bet paisoma natūralių sienų, labiausiai upių. Vis dėlto daugiausia vyravo dvarų žemių ribos. 1564–1566 m. teismų ir administracinės reformos metu galutinai nusistovėjo LDK administracinė sistema: vaivadija-pavietas-valsčius.2 Po Liubli-

6

no unijos 1569 m., dar labiau suartėjus Lietuvai su Lenkija, administracinis padalijimas galutinai įsitvirtino.

[Priedas 4. Pav. 1] Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, kuris prasidėjo 1772 m. kaip pirmojo Lietuvos–Lenkijos Respublikos padalijimo rezultatas, buvo vadovautasi iš dalies senovinėmis tradicijomis ir natūraliomis gamtinėmis sienomis. Okupuotose Polocko, Mstislavo, Vitebsko ir Minsko vaivadijose įvestas administracinis padalijimas pagal Rusijoje nusistovėjusią tvarką, t. y. į gubernijas ir provincijas, paliekant pavieto pavadinimą. Labiausiai atsižvelgta į dvarininkų žemių ribas ir kalbinį, rasinį vienodumą, praktiškumą suvaldyti kraštą iš vieno centro.

Po antrojo Lietuvos–Lenkijos Respublikos padalijimo (1793 m.) Rusija okupavo Naugarduko, Lietuvių Brastos, dalį Vilniaus ir Minsko vaivadijų. Po trečiojo padalijimo (1795 m.) Vilniaus vaivadija, dalis Trakų, didesnė Žemaitijos kunigaikštystės (seniūnijos) dalis su dar likusiomis Naugarduko ir Lietuvių Brastos vaivadijomis atiteko Rusijai. Iš naujo buvo atliktas administracinis Lietuvos žemių suskirstymas. Iš Minsko vaivadijos sudaryta Minsko gubernija su 13 pavietų, nauja Vilniaus gubernija su 11 pavietų ir Slanimo gubernija su 8 pavietais. 1797 m. Vilniaus ir Slanimo gubernijos sujungiamos ir sudaroma viena Lietuvių gubernija su 19 pavietų. Jau 1801 m. pastaroji gubernija padalijama į dvi dalis – Vilniaus ir Gardino.

Nuo 1840 m. prasideda naujas administracinis žemių suskirstymas. 1843 m. sudaroma nauja Kauno gubernija su 7 pavietais, perorganizuojama Vilniaus gubernija su 7 pavietais, Gardino – su 9, Minsko – su 9, Vitebsko – su 11 ir Mogiliovo – su 11 pavietų. Tuometę Kauno guberniją sudarė Kauno, Novoaleksandrovsko (Ežerėnų, vėliau Zarasų apskritis), Breslaujos, Panevėžio (buvusi Upytės apskritis), Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilkmergės (Ukmergės) apskritys.

Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo 1795 m. Trakų vaivadijos dalis kairėje Nemuno pusėje (Suvalkija), dalis Žemaitijos (Raseinių, Tauragės, Kretingos, Telšių apskričių dalys)

7

atiteko Vokietijai ir buvo pavadinta Naujaisiais Rytprūsiais. Po Prancūzijos–Vokietijos karo 1807 m. Naujieji Rytprūsiai atiteko Prancūzijai ir Napoleono Bonaparto valia buvo perduoti jo paties įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. Vėliau, pasibaigus karui 1815 m., Varšuvos kunigaikštystė buvo padalyta Prūsijai ir Rusijai. Rusijai atiteko didžioji dalis, jai buvo suteiktos autonomijos teisės. Po 1863 m. lenkų-lietuvių sukilimo Varšuvos kunigaikštystės autonomija panaikinta. Kartu buvo įvykdyta administracinio paskirstymo reforma pagal Rusijos vidaus tvarką – vaivadijos pavadintos gubernijomis. Augustavo vaivadija tapo gubernija, kurią 1868 m. padalijo į dvi: lenkų gyvenamą Lomžos ir lietuvių Suvalkų su 7 pavietais. Iki 1840 m. gubernijų transformacijų būta daugiau. Istoriniuose šaltiniuose naudojami skirtingi apskričių pavadinimai (ujezdas, pavietas), reiškiantys tą patį administracinį vienetą.2 Apskritys, padalytos į smulkesnius administracinius vienetus – valsčius „lietuviškose“ gubernijose ir gminas – „lenkiškose“, atsirado tik po baudžiavos panaikinimo, 1861–1963 m.

Miestų savivaldybės pradėjo kurtis 1870 m., buvo renkamos tarybos ir valdybos. Rusų valdininkai laikėsi nuostatos, kad gubernija turi užimti tokį plotą, kuriame iš centro visus kraštus pašto arkliais būtų galima pasiekti per parą, o kilusius neramumus numalšintų vienas kariuomenės pulkas. Pavieto teritoriją pašto arkliai arba raiteliai turėjo įveikti per pusę dienos, bruzdėjimams nuslopinti pakaktų ir vienos kuopos.

Jonavos valsčius priklausė Kauno apskričiai. Administracinis centras – Jonavos m. su 5 920 gyventojų (1915 m. duomenys).

Valsčius buvo suskirstytas į seniūnijas. Seniūnijos statusą turėjo ir valsčiaus centras – Jonavos miestelis. Tuometės valdžios leidžiamuose biuleteniuose 1905–1915 m. minimos Jonavos valsčiaus viršaičių Stanislovo Markucevičiaus, Adomo, ir Simano Stankevičiaus, Jurgio, pavardės. Ilgametis Jonavos miestelio seniūnas buvo Dominykas Noreika.3 Buvusį rusų administracinį padalijimą sugriovė Pirmasis pasaulinis karas, prasidėjęs 1914 m. lapkričio mėnesį, kai vokiečių armija įžengė į Kauną ir Vilnių bei Žemaitiją. Vokiečiai pas-

8

tarąją tuojau suskirstė į 14 apskričių (kreis): Kretingos, Vėžaičių, Plungės, Sedos, Telšių, Švėkšnos, Šilalės, Rietavo, Varnių, Kelmės, Kuršėnų, Šaukėnų, Tauragės, Raseinių. Visas tas apskritis priskyrė Tilžei, kurioje buvo vyriausias valdžios organas, valdyti. Vėliau, 1916 m. pradžioje, toks suskirstymas šiek tiek keitėsi – Žemaitijos apskričių skaičius sumažėjo, prie jos prijungta Aukštaičių (buvusios Kauno gubernijos) apskritis ir sudaryta „Vokiečių valdžios sritis Lietuvai“ (Deutsche Verwaltung fūr Litauen). Nauja sritis turėjo 22 apskritis: Kauno, Kėdainių, Jonavos, Ukmergės, Utenos, Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Šeduvos, Joniškėlio, Šiaulių, Kuršėnų, Joniškio, Akmenės, Telšių, Sedos, Kretingos, Vėžaičių, Raseinių, Kelmės, Pajūrio (Klaipėdos kraštas), Jurbarko. Tiek pat buvo įkurta ir taikos teismų (Friedensgerichte). „Vokiečių valdžios srities Lietuvai“ centras perkeltas į Kauną. Iš likusios Lietuvos dalies sudaryta Vilniaus–Suvalkų sritis padalyta į 14 apskričių, o Vilniaus miestas tapo 15-ąja apskritimi. Į Balstogės (Bialystoko)–Gardino sritį pateko 4 „lietuviškos“ apskritys. Taigi vokiečių okupacijos laikotarpiu Lietuva buvo suskirstyta į 41 apskritį.

1916 m. pabaigoje vyko apskričių stambinimas. Buvusi Jonavos apskritis panaikinta. Dalis Jonavos valsčiaus atsidūrė Vilkmergės (Ukmergės) apskrityje, dalis – Kauno.4 [Priedas 4. Pav. 2] Kiekvienai apskričiai (landkreis) paskirtas viršininkas (kreishauptman). Visos apskritys padalytos į valsčius (amtsbezirke). Jie irgi turėjo savo „galvą“ (amtsvorsteger). Miestuose juos pavadino burmistrais (būrgermeister). Valsčiai buvo suskirstyti į seniūnijas (gemeinde). Joms vadovavo seniūnai (ortsvorsteher).

Kauno apskrityje visi valdžios įsakymai buvo leidžiami lietuvių ir vokiečių kalbomis, Vilniaus–Suvalkų srityje – lietuvių, gudų, lenkų ir vokiečių kalbomis, Balstogės–Gardino srityje – tik gudų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Palyginus Lietuvos ir tuometį Vokietijos administracinį suskirstymą į apskritis, matomas ryškus panašumas. Spėjama, kad tokiam padalijimui buvo pasiruošta dar prieš okupaciją.

9

Susikūrusi nepriklausoma Lietuvos valstybė perėmė vokiečių okupacijos laikais įvestą administracinį padalijimą, atmesdama sričių sąvoką ir palikdama apskritis. Laikinosios Vyriausybės įstatymu 1919 m. liepos 1 d. nustatytas padalijimas apskritimis ir valsčiais. Apskričių, kaip administracinių vienetų, centrai buvo šie: 1. Suvalkai, 2. Seinai, 3. Vilkaviškis, 4. Šakiai, 5. Marijampolė, 6. Kaunas, 7. Alytus, 8. Trakai, 9. Kėdainiai, 10. Raseiniai, 11. Tauragė, 12. Kretinga, 13. Telšiai, 14. Mažeikiai, 15. Šiauliai, 16. Pasvalys, 17. Panevėžys, 18. Ukmergė, 19. Utena, 20. Rokiškis, 21. Ežerėnai (Zarasai), 22. N. Švenčionys, 23. Ašmena, 24. Vilnius, 25. Lyda, 26. Gardinas, 27. Sokolka, 28. Balstogė (Bialystokas), 29. Belskas (Bielsk Podlaski), 30. Valkaviškas (Valkoviskas), 31. Bielovėža (Bialowieža). Tačiau sienos šiuo įstatymu buvo nustatytos tik 20 apskričių ir jose įsteigtas 291 valsčius. Ežerėnų, Švenčionių, Ašmenos, Vilniaus, Lydos, Gardino, Sokolkos, Balstogės, Bielsko, Valkaviškių, Bielovėžos apskričių sienos ir valsčių įkūrimo organizavimas turėjo prasidėti okupacijai pasibaigus.5 [Priedas 4. Pav. 3]

10

II. NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS AUŠRA. LIETUVOS VALDŽIOS POLITIKA IR SAVIVALDOS KŪRIMASIS 1918 m. vasario 16 dieną Lietuvos Taryba, remdamasi tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos 1917 m. nutarimu, paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Reikėjo priimti skubius valstybės kūrimo sprendimus, išspręsti vietos savivaldos, kaip pagrindinio demokratinės valstybės elemento, pertvarką.

Pirmoji prielaida praktiniam ir veržliam valstybės kūrimui buvo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas, kurį paskelbė Vokietija. „...Vokiečių viešpatijos vardu pripažįstame Lietuvą laisva nepriklausoma valstybe ir prižadame Lietuvos valstybei atsistatant patiekti jai prašytos apsaugos ir pagalbos“.6 Antroji svarbi prielaida buvo Pirmojo pasaulinio karo pabaiga – 1918 m. lapkričio 11 d. Dar prieš šią datą Badeno princas Maksas, Vokietijos valstybės kancleris, valstybės Tarybos Prezidiumo nariams Reichstage pareiškė, jog Vokietijos valstybė leidžia pačiai lietuvių tautai nusistatyti sau Konstituciją ir santykius su gretimomis tautomis.7 Po ilgų diskusijų prezidentas Antanas Smetona, viceprezidentai dr. Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Ministrų Tarybos pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras ir ministrai priėmė galutinius praktinius sprendimus dėl valstybingumo atstatymo ir kreipėsi į Lietuvos liaudį: „...Didysis karas, kurs per ketverius metus žudė Lietuvą, baigiasi. Jam baigiantis baig nukristi pančiai, metų metus varžę Lietuvos kraštą. Kovai dar ne galas, bet jau teka mums laisvės saulė... ...Negaišdami nei dienos, kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji, be kalbos ir tikybos skirtumo, ir išrinkite Parapijos Komitetą iš penkių arba septynių žmonių. Išrinktasai Komitetas turi tuojau paimti į savo

11

rankas tvarkytis apylinkės gyvenimą. Tasai komitetas tuojau turi pasikviesti stiprius ištikimus vyrus ir sudaryti iš jų miliciją. Milicijos darbas yra saugoti ramius žmones nuo visokių grobikų ir užpuolikų ir palaikyti viešąją tvarką... .“8 [Priedas 3. Dok. 1] Ministras Pirmininkas prof. Augustinas Valdemaras ir teisingumo ministras Petras Leonas kreipėsi į visuomenę ir dar kartą ragino: „Nesėdėkite, suglaudę rankas, savo namuose, bet sieskitės į kuopas ir steikite komitetus.“9 [Priedas 3. Dok. 2] Logiškas ir suprantamas Lietuvos Valstybės Tarybos sprendimas kurti vietos savivaldą tautiniu, krikščionišku pagrindu, panaudojant jau esamą parapinį katalikų bažnyčios suskirstymą. Tai buvo gyviausias ir bene vienintelis tautinis visuomenės organizmas, leidžiantis išvengti vokiečių ir bolševikų įtakos.

Kartu Lietuvos Taryba davė impulsą – kurti valstybę iš apačios, sužadinti žmonių iniciatyvą kiekviename mieste ir kaime.

Visoje šalyje buvo kuriami parapijų komitetai. Vidaus reikalų ministerija siuntė įgaliotinius į visas apskritis turėdama tikslą išaiškinti Lietuvos Tarybos politiką, kaip organizuoti rinkimus į parapijų komitetus. Vyriausybės įgaliotu atstovu Kauno apskrityje paskirtas dr. Rokas Šliūpas. Jis jau 1918 m. gruodžio mėnesį pakvietė įkurtų parapijų komitetų atstovus pasitarti, kaip vieningai spręsti to meto sudėtingus klausimus.10 Kreipimasis „Lietuvos piliečiai“ buvo platinamas visoje šalyje, skelbiamas iš sakyklų bažnyčiose. Kai kur buvo laikomos net specialios mišios, skirtos rinkimams, vyko iškilmingos procesijos. Išsilavinę vietos kunigai, turėję didelę įtaką vietos gyventojams, ėmėsi šio kilnaus darbo: skelbė valdžios atsišaukimus, pasakojo apie garbingą Lietuvos praeitį, ragino tautiečius dirbti Tėvynės labui. Paprastai parapijų komitetai buvo išrenkami tuoj po pamaldų, iškilmingoje aplinkoje.11

12

Buvo ir kitokių nutikimų. Upninkų parapijos septynių narių (Justinas Utka, Jurgis Palaima, Kazys Vareikis, Adomas Morkūnas, Adomas Gudonis, Morkūnas, Justinas Palaima) komitetas, kuriam vadovavo vietos kunigas Antanas Gorliauskas, pradėjo veikti labai aktyviai. Apsilankęs Veprių klebonas kun. Kriščiūnas, neišsiaiškinęs apie kokį komitetą kalbama, pareiškė, jog Upninkai – ne parapija, o tik filija (parapija įkurta 1920 09 04), todėl liepė komitetą panaikinti.12 Ketinta išrinkti vietos valdžią ir Vilniaus apskrityje, Turgeliuose. Bažnyčios šventoriuje susirinkę parapijiečiai tarėsi, kaip tai padaryti. Tuo tarpu kunigas Šepeckis į bažnyčios vidų pakvietė tik ponus. Supykę valstiečiai kirviais išlaužė Dievo namų duris ir išvaikė turtuolius.13 Lietuvos Vyriausybės atstovas Kauno apskričiai nuolat informavo vidaus reikalų ministrą apie tai, kad lenkai nenori pripažinti komitetų veiklos, nes jie sudaryti vokiečių. Ypač tai išryškėjo viešuose pasisakymuose. Tuo tarpu žydai nebuvo priešiškai nusiteikę prieš Lietuvos valdžią, stengėsi likti neutralūs ir žadėjo užleisti lietuviams reprezentacines pareigybes. Nors lietuvių komitetuose yra gerokai mažiau, tačiau jie neleisią saviems (žydams) prieštarauti ir kenkti Lietuvos valstybei.14 Reikia pastebėti, kad Lietuvos Tarybos ir Vyriausybės pastangos ir siekiai organizuoti vietos valdymo struktūras nepatiko aktyviai veikiantiems socialdemokratams ir liaudininkams bei iš Rusijos grįžusiems socialistams. Jie prieštaravo parapijų komitetų steigimuisi ir reikalavo kurti panašius į Vilnijos kraštą valsčius ir darbininkų komitetus.14 Lietuvoje dar likusi Vokietijos kariuomenė turėjo savo interesų, todėl kiekviename valsčiuje steigė savo kareivių tarybas (Soldatenrate). „1918-11-14 Jonavoje trečiadienį išrinkta kareivių taryba. Jos biuras įsteigtas palei rinką. Vienbalsiai nutarta prisiglausti didžiajai kareivių tarybai Kaune.“15

13

Kareivių tarybos turėjo didelę įtaką palaikant viešąją tvarką, stengėsi, kad besikuriančios Lietuvos vietos valdžia derintų visus savo veiksmus su komitetu. To meto spaudoje apstu informacijos apie vokiečių kareivių pagalbą kontrabandininkams, asmenims, prekiaujantiems ginklais, ir t. t. Kareivių tarybos leidžiamas laikraštis „Naujoji gadynė“ ragino išlaikyti „vokišką“ tvarką, pabrėžtinai akcentavo, kad tik ji yra stabilumo garantas.

14

III. JONAVOS VALSČIAUS IR MIESTO SAVIVALDOS UŽUOMAZGOS 1918–1920 m.

Jonavos valsčiuje parapijos komitetas buvo išrinktas 1918 m. lapkričio 20 d. Į jį pateko gydytojas, kunigas, mokytojas, dvarininkas, miestelėnas ir du valstiečiai. Vietos žydų bendruomenei buvo pasiūlytos dvi vietos, tačiau jie atsisakė ir reikalavo atskiro komiteto Jonavos mieste, kuriame tuomet gyveno du kartus daugiau žydų nei lietuvių, lenkų ir rusų kartu paėmus.16 Pirmasis ir svarbiausias komiteto darbas – paskelbti žinią apie jo įsteigimą. Visiems buvusio valsčiaus kaimams pasiūlyta prisijungti prie Jonavos valsčiaus, išrinkti įgaliotinius, kurie atstovautų kaimų gyventojų reikalams. Netrukus komiteto veikla buvo pastebėta: prie Jonavos valsčiaus prisirašė apie 10 kaimų, kurie anksčiau jam nepriklausė. Komitetas suregistravo bendruomenes, kurioms buvo reikalinga pašalpa. Jas šelpė veltui iš sulaikytos kontrabandos.17 Sionistų konferencija Vilniuje priėmė rezoliuciją: dalyvauti valstybės valdyme, jei bus užtikrintas visų tautų atstovavimo proporcingumo principas.

Matyt, sionistų nuostatos buvo susiformavusios anksčiau.

Tuo tarpu susivieniję lietuviai ir lenkai pareikalavo pusės vietų bendrame valsčiaus ir miesto komitete. Vyko derybos su žydų bendruomenės atstovais. Nesusitarus kurti vieną komitetą, 1918 m. pabaigoje įkurti du parapijos komitetai: Jonavos miesto komitetas su daktaru Jeronimu Raliu priešakyje ir Jonavos valsčiaus parapijos komitetas, kurį sudarė penki ūkininkai ir inteligentai. Tikėtina, kad valsčiaus parapijinio komiteto pirmininku tapo Juozas Baranauskas, ūkininkas iš Laukogalių kaimo. „...Krikščionys nebenori, kad viską valdytų žydai, kaip buvo lig šiol – tai miesto krikščionys eina iš viena su parapijos komitetu. Jonavos valstiečiai irgi sumaningai veikia. Pajutę, kad stotyje vokiečiai parduoda savo geležies sandėlius, beveik per valandą sudėjo apie 30 000 markių ir nupirko jį... .“18 15

Pirmasis darbas abiem komitetams buvo apsaugoti valsčiaus gyventojus nuo siautėjančių kontrabandininkų ir plėšikų.

1918 m. pabaigoje Jonavos mieste ir valsčiuje dar nebuvo milicijos, tad vietos jaunimas ėmė veikti savarankiškai. „...Jauni vaikinai eina geležinkelio stotyje gaudyti vežančių „malinką“, t. y. šmuglį, ir atiminėja iš keleivių kas pakliuvo: apie porą kartų suimtus daiktus atnešė komitetan, bet komitetas toliau tokių neprašytų „milicijantų“ amatą laiko nepadoriu ir neteisingu, ir atsisakė priiminėti rekvizuotus dalykus.“19 Tuometėje spaudoje ir pranešimuose Vidaus reikalų ministerijai gausu informacijos apie spekuliacinę prekybą, neteisėtą maisto prekių pervežimą pasitelkus vokiečių ginkluotus kareivius. Jau 1919 m. pradžioje viešajai tvarkai palaikyti ir turtui apsaugoti dirbo 8–10 milicininkų. Suburta vietos milicija (viena valsčiui ir miestui) bendradarbiavo su vokiečių žandarmerija. Kylantiems ginčams tarp žmonių išspręsti išrinktas vietos teismas iš kaimų įgaliotų atstovų (6 žmonių). Jie nagrinėjo kivirčus, remdamiesi vietos papročiais, katalikiškos moralės normomis. Tokius teismus vietos gyventojai gerbė. Teismo sprendimus vykdė parapijos komitetas ir milicija. Didele problema tapo savavališkas miškų naikinimas. Medžius kirto ir gyventojai, ir okupacinė valdžia, išveždama medieną svetur. Nuolatinis maisto produktų trūkumas, slaptas grūdų gabenimas į užsienį, likusios vokiečių valdžios nesiskaitymas su teisėtais reikalavimais vertė abu komitetus dirbti vieningai ir ištvermingai.

Komitetai savo veiklą pradėjo be lėšų, todėl buvo priversti imti paskolas iš pasiturinčių vietos gyventojų. Milicija neturėjo ginklų, tad juos pirko iš vokiečių kareivių. Maisto produktų įsigydavo iš rekvizicijų sandėlių, paskui juos mažesne kaina parduodavo vietos gyventojams, o vargšams atiduodavo veltui.19 Nuo komitetų darbo pradžios didelio dėmesio sulaukė lietuviškų mokyklų steigimas, nes jų prieškariu buvo tik trys – Jonavos liaudies dviklasė, Kulvos ir Skarulių pradžios. Daugelis valsčiaus gyventojų buvo beraščiai. Visuotinį raštingumo mokymą valstybė skatino ir materialiai rėmė.

16

Jau 1918 m. pabaigoje susirūpinta tolesne komitetų veikla, pertvarkant juos į valsčių tarybas ir valdybas. „Vidaus reikalų ministerija 1918.12.04. pakvietė paskirtus apskričių viršininkus atsiskaityti už vietos valdžios organizavimą Kauno mieste ir apskrityje. ...Apskrityje bemaž visur susidarė vietų komitetai valsčiais. Vietomis yra netvarkos dėl tautų mišrumo. Vandzegoloje (Vandžiogaloje) ir Valerove (Valeravo k.) susidarė „lenkų respublikos“, kurios lietuvių valdžios nepripažįsta. Žmonės pritarė senųjų valsčių atgaivinimui. Apskrities komiteto nėra.“20 Jonavos miesto komitetas turėjo nustatyti gyventojų skaičių, jų tautinę sudėtį ir daug kitų darbų nuveikti pagal Vidaus reikalų ministerijos aplinkraštį Nr. 5. Miesto apylinkėse formavosi valsčius iš kaimų. Juose buvo organizuojamos sueigos ir savanoriškai priimami sprendimai. Jonavos valsčiaus parapijos komitetui buvo svarbu skubiai nustatyti prisijungusių kaimų skaičių, ribas, tautinę sudėtį, valsčiaus teritoriją, spręsti jo pavaldumo apskričiai problemas.

Anuomet patys aktualiausi dalykai buvo kova su bado grėsme, pagalbos vargšams ir bedarbiams teikimas. Ne mažesnis blogis ir karo žaizdos – epideminės ligos (raupai, dėmėtoji šiltinė, tuberkuliozė). Privalomų išlaidų finansavimu miestas rūpinosi išvien su valsčiumi. Miestas padengdavo trečdalį, o valsčius – du trečdalius išlaidų.21 Stichinis vietos valdžios kūrimasis baigiasi išleidus vidaus reikalų ministro Vladas Stašinsko aplinkraštį Nr. 1. „...nelaukdami iki Lietuvos Valstybės Taryba suspės išleisti valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės įstatymus, Laikinoji Vyriausybė mato būtino reikalo jau dabar patiekti šias taisykles, kurios nustatytų bendrus valsčių, apskričių ir miestų savivaldybės steigimo dėsnius ir suvienodintų visą paruošiamąjį darbą, kursai jau daromas, arba reikia padaryti Lietuvoje... .“22 Šiame dokumente skelbiama, kad visa Šiaurės ir Pietų Lietuva (Vakarų ir Rytų Lietuvos dalys buvo Lenkijos okupuotos) padalijama apskritimis ir valsčiais. 5 paragrafas nurodo, kad miestai ir miesteliai, turintys nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. gyventojų, tvarkosi atskirais savivaldybės organais valsčių teisėmis.

17

Apskričių ribos laikinai sutampa su kreisų (vokiškų apskričių) ribomis, o valsčių – su buvusių caro laikais valsčių ar gminų teritorijomis. Gyventojų pageidavimu valsčių ribas galima keisti.

Aplinkraštis Nr. 1 tapo privalomu vykdyti dokumentu visiems valsčiams ir apskritims. Tokiu būdu valsčius pripažintas svarbiausiu administraciniu vienetu, o valsčiaus savivaldybė turėjo tapti pagrindine savivaldos grandimi.

1919-ieji tapo pasiruošimo rinkimams į valsčių tarybas metais. Kartu su šiuo aplinkraščiu tą pačią dieną, gruodžio 17-ąją, buvo pasirašytas kitas dokumentas, kuriuo įsteigiama apskričių viršininkų institucija.23 Tolesniuose įvykiuose buvo itin svarbus savivaldos elementas – gyventojų skaičius valsčiuje, ypač mieste. 1915 m. Jonavoje gyveno 5 920 žmonių, 1919 m. – 3 417: vyrų – 942, moterų – 1 147, vaikų – 1 320, svetimšalių – 8. 1920 m. mieste buvo 3 380 gyventojų, o Jonavos valsčiuje – 5 745.24 Jonavos valsčius ir miestas pagal vokiečių okupacinės vietos valdžios administracinį suskirstymą priklausė Ukmergės apskričiai. Jonavos miesto komitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių įstaigų departamentą, kad miestą prijungtų prie Kauno apskrities. Raštą Nr. 775, datuotą 1919 m. balandžio 8 d., pasirašė dr. Jeronimas Ralys ir sekretorius Juozas Baranauskas.25 Panašų raštą (Nr. 234) Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių įstaigų departamentui 1919 m. kovo 22 d. jau buvo siuntęs Jonavos valsčiaus komitetas. Laiške aiškiai nurodomos pagrindinės priežastys, kodėl valsčius turi grįžti į prieškarinį administracinį pavaldumą Kauno apskričiai. Raštą pasirašė Liudvikas Čekanavičius (už Jonavos valsčiaus komiteto pirmininką) ir sekretorius Vincas Petrikas. Vidaus reikalų ministerija, gavusi abiejų Jonavos komiteto raštus, informavo Kauno apskrities viršininką Joną Slavinską ir gavo jo pritarimą.25 Oficialus teisinis pripažinimas atėjo vėliau, 1919 m. balandžio 26 d., kai Savivaldybių įstaigų departamentas raštu Nr. 92 Jonavos valsčių ir miestą priskiria Kauno apskričiai. Dar vėliau

18

(1919 12 12) Kauno apskrities tarybos pirmininkas Eustachijus Bucevičius raštu Nr. 1660 informuoja Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamentą: „...Kauno apskrityje valdosi atskirai nuo valsčių Jonavos miestas, kuriame yra 3 380 gyventojų.“26 Nuo 1919 m. balandžio 26 d. per visą Lietuvos nepriklausomybės tarpukario laikotarpį turėjome Jonavos valsčių ir Jonavos miestą su valsčiaus teisėmis.

[Priedas 3. Dok. 3 (1); Dok. 3 (2); Dok. 4; Dok. 5] Tų pačių metų gruodžio 16 d. Jonavos valsčiaus komitetas informuoja Savivaldybių įstaigų departamentą, kokie kaimai prisijungė prie Jonavos valsčiaus.27 Norinčiųjų prisijungti prie Jonavos valsčiaus buvo ir daugiau. To pageidavo I, II, III, IV Kaušankų viensėdžių, Pupkulių kaimo gyventojai. Buvo surinkta daugybė parašų, tačiau ne visi prašymai patenkinti, nes kiti valsčiai jau buvo pristatę kaimų sąrašus. Laikotarpis, duotas valsčių riboms nustatyti, baigėsi. Taip atsitiko ir Boreišų, Kulių, Gedgaudų, Satkūnų, Sevgovdų kaimams, kurie per savo įgaliotus asmenis – Konstantiną Ribašauską ir Juozą Solominą šiuo klausimu kreipėsi net į vidaus reikalų ministrą. Panoterių valsčiaus valdžia suėmė aštuonis delegatus, turėjusius su pareiškimais ir surinktais parašais vykti į Jonavos valsčių, ir išvežė į Ukmergės daboklę.

Tuo tarpu Kauno apskrities komitetas priėmė nutarimą prie Jonavos valsčiaus prijungti minėtus kaimus, taip pat I, II, III, IV Kaušankos, Marijampolio, Egiptos, Jeruzalimo, Zelionkos, Juozapavo, Lokialkos, Reštkų, Klimiškių, Malinavo, Pavliškių viensėdžius. Deja, Savivaldybių įstaigų departamentas prašymą atmetė, kadangi šie kaimai ir viensėdžiai buvo prisidėję prie Panoterių valsčiaus kūrimo.

[Priedas 3. Dok. 6] 1919 m. liepos 27 d. vyko Jonavos valsčiaus komiteto ir kaimų, dvarų, viensėdžių bei miestelių įgaliotinių susirinkimas. Iš viso jame dalyvavo 44 delegatai. Atvyko Kauno apskrities viršininkas Juozas Kondratas ir sekretorius Eustachijus Bucevičius.

Buvo renkamas valsčiaus komitetas vieniems metams, nustato19

mi viršaičio ir jo padėjėjo, komiteto narių atlyginimai, kalbėta apie žemės, prekybos, pramonės ir kt. mokesčių rinkimą.

Kandidatais į Jonavos valsčiaus komitetą išrinkti Julijonas Smolinskas, Juozas Baranauskas, Pranas Kimontas, Antanas Stefanovyčius, Jonas Monkevičius. Iš jų visuotinis susirinkimas patvirtino tris narius – pirmininku paskyrė Juozą Baranauską, nariais Julijoną Smolinską ir Joną Monkevičių.

Valsčiaus viršaičiu išrinktas Justinas Možeika (Mažeika), o jo padėjėju – Vladislavas Petrauskas. Sekretoriumi vienbalsiai paskirtas Vincas Petrikas. Į apskrities seimelį išrinkti Adomas Skorupskas ir Juozas Mačiulis. Jų padėjėju – Alfonsas Dranseika.

Galima teigti, kad Jonavos valsčiaus parapijos komiteto pirmininkas Juozas Baranauskas, ūkininkas iš Laukogalių k., tapo pirmuoju valsčiaus tarybos pirmininku, o pirmuoju valsčiaus viršaičiu – Justinas Mažeika, ūkininkas iš Kvietkučių k. „...Protokolas susirinkimo įgaliotinių perskaitytas ir visais mokančiais pasirašyti, jų parašais patvirtintas. Parašai: Adomas Skorupskas, Julijonas Smolinskas, Alfonsas Dranseika, Adomas Kuleša, F. Kimontas, Juozas Mačiulis, Feliksas Radzinauskas, Justinas Mažeika, Simonas Vareikis, Stanislovas Šimonis, Antanas Dovalga, K. Šemiota, Jonas Monkevičius, Adolfas Radvilavičius, Juozas Graužas, Vincas Dobužinskas, Vladislavas Petrauskas, Juozas Baranauskas.“25 Deja, neišliko rašytinių parapijos komitetų rinkimų protokolų. Archyviniuose rašytiniuose dokumentuose rasta daug kraštiečių, kurie dalyvavo komitetų veikloje, pavardžių. Dar

20

1917 m. „Lietuvos aidas“ rašė, kad Jonavoje, Ukmergės apskr.: „Nuo šio pavasario čia gyvuoja katalikų komitetas pavargėliams šelpti, kurį sudaro šie žmonės: kun. Pov. Stakauskas, Baranauskas, Jočenka, Saulevičius, Petrosevičius, Domareckas, Vidzickas, Bučinskas, Mačiulis. Nuo š. m. gegužės 22 d. komiteto rūpesniu, Jonavoje įkurta virtuvė, kur pavargėliai už 10 pf. gauna sriubos, kai kurie visai dykai. Virtuvės lankytojų kurį laiką buvo apie 100, bet dabar jų skaičius žymiai sumažėjo, nes komitetas neįstengia visų patenkinti... .“28 Katalikų komitetas pavargėliams šelpti sudarė Jonavos valsčiaus parapijos komiteto branduolį. Tuometis Jonavos gydytojas, vertėjas, varpininkas Jeronimas Ralys bendravo su Roku Šliūpu – gydytoju iš Kauno, taip pat buvusiu caro armijos gydytoju, Vinco Kudirkos sekėju ir varpininku, paskirtuoju Vyriausybės atstovu Kauno miestui ir apskričiai, žymaus ateitininko Jono Šliūpo broliu. Daktaras Jeronimas Ralys, aktyvus katalikų komiteto pavargėliams šelpti narys, buvo tas žmogus, kuris subūrė Lietuvos nepriklausomybės aktyvistus Jonavoje.

Iš to laikotarpio archyvinių bylų galima spręsti, kad valsčiaus ir miesto komitetų nariais buvo: Vladas Petrauskas, 46 m. ūkininkas iš Antonopolio vnk., Antanas Gradauskas, 59 m. ūkininkas iš Gaidkučių k., Simanas Stankevičius, 61 m. ūkininkas iš Ragožių k., buvęs ilgametis prieškario Jonavos valsčiaus viršaitis, Maižiešius Stepšys, 60 m. ūkininkas iš Bajoriškių II k., Justinas (Justas) Vareikis, 34 m. ūkininkas iš Saleninkų k., Juozas Baranauskas, 41 m. ūkininkas iš Laukogalių k., Juozas Mačiulis, ūkininkas iš Bešių k., Mykolas Damarackas, ūkininkas iš Upninkėlių k., Aleksandras Kazlauskas ir Vincas Petrikas iš Jonavos m., Domininkas Valiūnas, dirbęs valsčiaus sekretoriumi nuo 1918 m. lapkričio 17 d. iki mirties 1939 m. Pastaba – amžiui nustatyti paimti 1924 m.

Tuometė Jonavos miesto bažnyčia priklausė Skarulių parapijai ir turėjo filijos teisę. Iki 1919 m. balandžio mėn. (iki mirties) jai vadovavo kunigas Povilas Stakauskas, kuris dar 1917 m. buvo vienas iš katalikų komiteto pavargėliams šelpti aktyvių narių. Tikėtina, kad šis kunigas buvo tarp Jonavos parapijos komiteto steigėjų.29

21

Reikia tikėtis, kad archyvai atskleis daugiau žinių apie parapijų komitetų sudėtį, nes tolesni įvykiai Jonavos valsčiuje ir mieste, atstovavimas Kauno apskrities seimelyje atskleidžia daug aktyvių krašto žmonių.

1919 m. balandžio 29 d. prasidėjo pirmasis savivaldybių suvažiavimas. Devyniuose jo posėdžiuose dalyvavo 16 apskričių viršininkų, 16 apskričių savivaldybių komitetų atstovų. Jie priėmė daugybę nuostatų rengiamam Savivaldybių įstatymui.

Pats įstatymas pasirodė po pusmečio, kai jį spalio 10 d. priėmė Lietuvos Valstybės Taryba. Suvažiavime svarstyta apskričių savivaldos struktūra ir rinkimo būdai. Sprendžiamoji institucija apskrityje pavadinta seimeliu ir renkamu atstovauti kiekviename valsčiuje – vienas atstovas nuo 2 000 gyventojų, o vykdomoji – komitetu (vėliau – valdyba).30 Kauno apskrities seimelyje 1919 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. Jonavos valsčiui atstovavo Juozas Mačiulis – ūkininkas iš Bešių k., 36 m. amžiaus, turintis 10 dešimtinių žemės, baigęs liaudies mokyklą, Adomas Skorupskas ir Alfonsas Dranseika. Jonavos miestui atstovavo Šmerelis Šternas – žydų šalpos visuomeninės organizacijos dalyvis.31 Situacija visoje Lietuvoje priminė nesibaigiančio karo zoną. 1919 sausio 5 d. bolševikinės Rusijos armija užėmė sostinę Vilnių. Negalėdama vykdyti krašto valdymo iš sostinės, Vyriausybė persikėlė į laikinąją sostinę Kauną. Tuo tarpu Rytų Lietuvoje, visame Vilniaus krašte, bando kurti bolševikinę tvarką Vinco Kapsuko Vyriausybė, nerimsta lenkai, nestabili situacija Vakarų Lietuvoje. Bolševikai užėmė gyvybiškai svarbius Lietuvos miestus: Ukmergę, Panevėžį, Šiaulius ir puola Kėdainių kryptimi. 1919 m. vasarį lietuviai savanoriai, kartu su vokiečiais atkakliai kaudamiesi, sustabdė bolševikus ir patys perėjo į puolimą. Jonavos valsčius nebuvo aktyvių karo kovų zona, nors fronto linija buvo priartėjusi iki Šėtos, Deltuvos, Markutiškių.32

22

1919 m. spalio 18 d. Kauno apskrities komitetas paskirstė valsčiams ir miestams javų, arklių ir kitų daiktų kvotas kariuomenės reikmėms.

Kvotos kariuomenės reikmėms 1919 m.

Eil. Nr.

Kvotos pavadinimas

Mato vnt.

Kvota Jonavos Kvota Jonavos valsčiui miestui

1.

Rugių

pūdų

10 051

55

2.

Miežių

,,

1 006

5

3.

Avižų

,,

3 152

20

4.

Žirnių

,,

893

4

5.

Šieno

,,

2 513

4

6.

Šiaudų

,,

893

4

7.

Bulvių

,,

1 786

8

8.

Kručkų (griežčių)

,,

165

175

9.

Morkų

,,

120

75

10.

Kopūstų

,,

740

150

11.

Burokų

,,

300

90

12.

Svogūnų

,,

9

13

13.

Mėsos (gyvo svorio)

,,

1 340

840

14.

Riebalų

,,

180

15

15.

Audeklo

aršinų

5 700

1 580

16.

Arklių

vnt.

11

12

17.

Vežimų ant geležinių ašių, porinių bričkų

vnt.

4

4

1 pūdas = 16 kg, 1 aršinas = 0,71 m

23

„Pastaba: Javus ir daržoves, 30 %, PRISTATYTI KUO GREIČIAU. Atliekama dalis laike jų rinkimo. Mėsa ir riebalai privalo būti pristatomi sistemiškai, kiekvieną mėn. lygiomis dalimis. Vežimai ir arkliai reikalaujama pristatyti nedelsiant. Visą kitą lygiomis dalimis lapkričio 1-ą ir 15-ą dienomis.“25 Kvotos vykdymas buvo privalomas ir visuomenėje suprastas kaip jaunos kariuomenės rėmimas ir būtina nepriklausomybės išsaugojimo sąlyga.

24

IV. PIRMOSIOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VIETOS SAVIVALDOS TARYBOS JONAVOS KRAŠTE 1920–1921 m.

1919 m. spalio 28 d. Laikinosios Vyriausybės žinios (Nr.14) paskelbė pirmąjį Savivaldybių įstatymą. Jame pakartojamos dar 1918 12 18 išleisto Vidaus reikalų ministerijos aplinkraščio Nr.1 nuostatos, jos papildomos, konkretizuojami apibrėžimai ir rinkimų procedūros. Šiame dokumente nurodoma, kad rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 1919 m. gruodžio 15 d., o tarybos veikimas baigiasi 1920 m. gruodžio 20 d. (35 paragrafas). Dar kartą pabrėžiama nuostata, kad mieste, kuriame yra daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, valdžia renkama atskirai nuo kaimo (pastaba – paragrafas 2). Vykdomoji valsčiaus įstaiga yra viršaitis, viršaičio padėjėjas, iždininkas. Jie renkami dvejiems metams iš asmenų, mokančių rašyti, vyresnių nei 24-erių metų, nebūtinai iš tarybos narių (paragrafas 72). Miestai, kurie turi valsčiaus teises, tvarkomi kaip valsčiai, miesto tarybos pirmininkas vadinamas BURMISTRU (paragrafas 132). Esami valsčių bei parapijų komitetai suskirsto valsčiaus plotą į atskirus rinkimų apskritėlius (nuo 300 rinkėjų – vienas tarybos narys), užtikrindami, kad tie „apskritėliai“ turėtų teisę išrinkti į valsčiaus tarybą ne mažiau kaip tris narius (paragrafas 36). Balsuojama tik už tuos kandidatus, kuriuos pasiūlo susitarę 25 rinkėjai. Beje, visi turėjo duoti sutikimą būti išrinkti (paragrafas 52). Valsčiaus tarybos narių rinkimai vyksta slaptai, įmetant kamuolėlius (paragrafas 51).

To meto dienraščiai „Lietuvos aidas“, „Laisvė“ rašė, kad yra nerealu suspėti įvykdyti rinkimus dar 1919 m. dėl vykstančio karo Lietuvoje ir didelio paruošiamojo darbo. Okupuotose vietovėse rinkimams nebuvo ruoštasi.

Pirmieji savivaldybių rinkimai Lietuvoje įvyko jau 1920 m. sausio–vasario mėnesiais, kai kur – vėliau. Sprendžiant iš to meto susirašinėjimų tarp institucijų, rinkimai Jonavos valsčiuje ir mieste įvyko antroje sausio pusėje.

25

Balsavimo procedūra labai skyrėsi nuo dabartinės. Balsavimas prasidėdavo 12 val. Už kiekvieną kandidatą buvo balsuojama atskirai abėcėlės tvarka. Užsiregistravęs rinkėjas gaudavo kamuoliuką ir eidavo prie balsavimo dėžių, padalytų į dvi dalis – baltąją ir juodąją. Dėžių skaičius atitiko kandidatų skaičių.

Rinkėjas įmesdavo kamuoliuką į baltąją dėžės dalį „už“ arba į juodąją dalį „prieš“. Tuomečiai dienraščiai rašė apie supaprastintas procedūras, pavyzdžiui, mesdavo pupas į tamsius ir šviesius butelius arba kibirėlius ir t. t.

Miestuose rinkimai vyko kitaip: rinkėjas išsirinkdavo norimų žmonių grupę, organizaciją, jos buvo užrašytos ant raštelių, šiuos įdėdavo į voką ir jį įmesdavo į urną. Ne visur būdavo vokų, tai lapelį, prieš įmesdami į urną, perlenkdavo. Agitacija už vieną ar kitą kandidatą ar jų grupę neretai įgaudavo formuluotę – už Lietuvos valdžią arba prieš. Rinkėjų aktyvumas visoje Lietuvoje buvo 15–20 proc.14

IV. 1. PIRMOJI JONAVOS VALSČIAUS TARYBA Pirmuosiuose nepriklausomos Lietuvos rinkimuose į Jonavos valsčiaus tarybą buvo išrinkti aktyvūs mažažemiai ir vidutiniokai ūkininkai, katalikai.33 [Priedas 3. Dok. 7] Jonavos valsčiaus taryba – 1920 m.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

1.

Baranauskas Juozas

40

ūkininkas

2.

Baranauskas Selvas

49

3.

Bartosevičius Kazys

46

26

Užsiėmi- Nuosava mo rūšis žemė (ha)

Gyvenamoji vieta

Tikyba

20

Laukogalių k.

R. kat.

ūkininkas

1

Baziliškių (Bazilionių) k.

R. kat.

ūkininkas

6

Sangailiškių k. R. kat.

4.

Čekanavičius Liudvikas

38

ūkininkas

20

Lekiškių k.

R. kat.

5. Damarackas Mykolas

30

ūkininkas

5

Upninkėlių k. R. kat.

6.

Fiodoravičius Jonas

40

ūkininkas

7

Podborciankos R. kat. vs.

7.

Gogis Stasys

32

ūkininkas

5

Jaugeliškių k.

R. kat.

8.

Jasionis Kazys

28

ūkininkas

10

Upninkų bk.

R. kat.

9.

Jurevičius Kazys

64

ūkininkas

5

10. Kazlauskas Vincentas

45

ūkininkas

6

Lukšių k.

R. kat.

11.

Mačiulis Juozas

36

ūkininkas

10

Biešių k.

R. kat.

12.

Mankevičius Lymanas

70

ūkininkas

16

Kulšiškių k.

R. kat.

13.

Petrauskas Vladas

42

ūkininkas

10

14.

Sadauskas Jonas

32

ūkininkas

20

15.

Stepšys Moiziešius

55

ūkininkas

2

Bajoriškių II k. R. kat.

16.

Truskauskas Andrejus

60

ūkininkas

30

Venecijos I–II vs.

R. kat.

(Venecijos k.)

17.

Valiušis Kazys

27

ūkininkas

3

Praulių k.

R. kat.

18.

Vareikis Antanas

26

ūkininkas

4

Saleninkų k.

R. kat.

19.

Vareikis Kazys

60

ūkininkas

7

Gudonių k.

R. kat.

20. Vasiliauskas Antanas

28

ūkininkas

6

Bajoriškių k.

R. kat.

21.

Velykis Petras

44

ūkininkas

7

Biešių k.

R. kat.

22.

Vilkas Vincas

45

ūkininkas

4

Gaižiūnų k.

R. kat.

Upninkėlių k. R. kat.

Antonopolio vs. R. kat. Šilų k.

R. kat.

27

Jonavos valsčiaus valdybos nariais tapo: Simanas Stankevičius – viršaitis, 60 m. amžiaus, žemdirbys iš Ragožių k., turėjęs 5 dešimtines žemės, jam paskirta alga – 300 auksinų per mėn.; Stasys Gogis – viršaičio pavaduotojas; Juozas Baranauskas – iždininkas, alga – 80 auksinų per mėn.

Valdybos tarnautojais paskirti: Vincas Petrikas – sekretorius, 29 m. amžiaus, provizoriaus padėjėjas, alga – 300 auksinų per mėn.; Juozas Krištoponis – sekretoriaus padėjėjas, 24 m. amžiaus, raštininkas, alga – 300 auksinų per mėn.; Stasys Černiavičius – sargas, 50 m. amžiaus, alga – 200 auksinų per mėn.

Juozas Baranauskas ir Mykolas Damarackas išrinkti Kauno apskrities tarybos nariais.

Pirmasis Savivaldybių įstatymas įpareigojo, kad būtų renkamas tarybos pirmininkas ir pavaduotojas. Deja, pirmosios valsčių tarybos protokolų neišliko, todėl ir negalima teigti, kad buvęs tarybos pirmininkas Juozas Baranauskas perrinktas antrai kadencijai.

IV. 2. PIRMOJI JONAVOS MIESTO TARYBA Tuo pačiu metu, 1920 m. sausį, vyksta ir Jonavos miesto tarybos rinkimai. Miesto burmistro ataskaitoje rašoma apie pasibaigusių rinkimų į tarybą sudėtį ir pareigų paskirstymą.33 [Priedas 3. Dok. 8]

28

Jonavos miesto taryba – 1920 m.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

Užsiėmimo rūšis

1.

Aronsonas Meilidras

44

2.

Glosas Jankelis

43

stalius

3.

Kulviauskas Joselis

47

4.

Laudmanas Jankelis

5.

Gyvenamoji vieta

Alga

Pastabos

neskirta

tarybos pirmininko pavad.

Jonava

neskirta

tarybos narys

prekybininkas

Jonava

neskirta

tarybos narys

35

kalvis

Jonava

neskirta

tarybos narys

Levinas Chaimas

25

nenurodyta

Jonava

neskirta

tarybos narys

6.

Murviauskytė Fruma

32

miško prekybininkė

Jonava

neskirta

tarybos narė

7.

Ralys Jeronimas

45

daktaras

Jonava

neskirta

Jonavos m. tarybos pirmininkas

8.

Raškes Judelis

31

stalius

Jonava

neskirta

tarybos narys

9.

Stankovičius Grigas

43

prekybininkas

Jonava

800 auk- tarybos ir valdysinų bos narys

vaistų sandėlio Jonava savininkas

Tarybos sprendimu paskirta Jonavos miesto valdyba: Boleslovas Romaška (Balys Ramoška) – burmistras, 55 m. amžiaus, kurpius, turintis nuosavybę dvarininkas, mėnesio alga – 800 auksinų; Aleksandras Kazlauskas – raštvedys, 28 m. amžiaus, raštininkas, išsilavinimas – dvi gimnazijos klasės ir kursai, alga – 800 auksinų; Pranas Lakavičius – raštvedžio padėjėjas, 24 m. amžiaus, išsilavinimas – dvi gimnazijos klasės, raštininkas, alga – 550 auksinų;

29

Stasys Jakutavičius – milicijos viršininkas, 23 m. amžiaus, darbininkas, alga – 550 auksinų; Liudas Černeckas – ugniagesių draugijos vadas, 31 m. amžiaus, kalvis, alga – 500 auksinų; Šmeeras Sesickas, Kauno apskrities tarybos narys, 52 m. amžiaus, pirklys.

Tautine sudėtimi valsčiaus ir miesto tarybos – labai skirtingos. Jei valsčiuje visi 22 tarybos nariai buvo lietuviai ir katalikai, tai miesto – iš 9 tarybos narių 6 buvo žydų tautybės. Tarybos tautinė sudėtis atspindėjo miesto gyventojų tautinę sudėtį. Tai išskirtinis atvejis Kauno apskrityje, išskyrus Vandžiogalos valsčių, kur lenkai turėjo 11 vietų iš 17 bendro tarybos narių skaičiaus.33 Į miesto tarybą išrinkta Fruma Marviauskytė – vienintelė moteris per visą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį Jonavos valsčiuje ir mieste.

Daugumos išrinktųjų į tarybas išsilavinimas buvo rašomas – liaudies mokykla. Tai prilygo galimybei pasirašyti ir skaityti.

Valsčiaus ir miesto pirmųjų tarybų nariai buvo ryškūs Jonavos krašto valstybininkai, prisiėmę atsakomybę valstybei ir savo kraštiečiams. Tada tai buvo sunkaus kelio, reikalaujančio pasišventimo Lietuvai, pradžia.

Visuotiniai savivaldybių rinkimai tapo pirmuoju svarbiu valstybingumo įtvirtinimo žingsniu nepriklausomos Lietuvos istorijoje bei pasiruošimo Steigiamojo Seimo rinkimams repeticija.

Steigiamojo Seimo rinkimai įvyko 1920 m. balandžio 14–15 dienomis, nuožmaus karo su Lenkija metu.

Išrinktos valsčiaus ir miesto tarybos pradėjo vykdyti Kauno apskrities tarybos ir valdybos nurodymus. Dėl pajamų, kurių vos tik užteko badaujančiųjų ir sergančiųjų šalpai, stokos nebu-

30

vo remontuojami keliai, gatvės ir kt. Vis dėlto buvo rasta lėšų mokyklų plėtrai: nuo trijų prieškario pradžios mokyklų, išlaikomų savivaldybės lėšomis, padaugėjo iki penkių. Miesto turtą sudarė gaisrinė ir smulkus valdybos raštinės inventorius. Valsčių ir miestų savivaldybės gavo svarbią užduotį – išduoti Lietuvos pasus.

Būta visko. Kilus nesutarimams tarp tarybos ir valdybos, apskrities taryba svarstė Jonavos valsčiaus tarybos prašymą dėl viršaičio Simano Stankevičiaus atleidimo ir Vlado Petrausko paskyrimo. Prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas ir ne laiku, nes po pusmečio turėjo vykti nauji rinkimai.34 Aktyviai veikė ir Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių įstaigų departamentas, kuriame dirbo būsimasis Jonavos burmistras Juozas Kaunas.

Aplinkraštyje Nr. 3007 (1920 m.) dėl gatvių pavadinimų ir namų numeracijos buvo reikalaujama: „Visos gatvės turi turėti pavadinimus. Gatvės privalo būti užvardintos Lietuvos istorinių ir šiaip brangių asmenų vardais, turinčiais nors vietinę vertę. Kur tokios gatvės turi nelietuviškus vardus, reikia juos pakeisti. L. e. p. Savivaldybių įstaigų departamento direktoriaus pavaduotojas J. Kaunas.“34 Svarbius ateities darbus suformavo savivaldybių atstovų II suvažiavimas Kaune, įvykęs 1920 m. rugsėjo 18–21 dienomis. Į jį deleguotas Aleksandras Kazlauskas, Jonavos miesto valdybos raštvedys. Šis vyras buvo išsilavinęs, jis jau 1910–1915 m. dirbo kooperacinėje bendrijoje, 1915–1918 m. – plentų ir vandens kelių valdyboje raštininku, 1918–1920 m. – kooperatinės bendrovės vedėju.35 Suvažiavimo delegatai vieningai priėmė pasiūlymą steigti Statistikos centrą, Lietuvos savivaldybių sąjungą, pakeisti kai kuriuos Savivaldybių įstatymo straipsnius. Priimtas svarbus nutarimas, kad valsčių centrai, miestai galėtų plėstis tik planingai ir tuos planus skubiai reikia rengti. Bene daugiausiai diskutuota apie kelių būklę ir jų remontą. Priimta nuostata: geležinkelius, plentus, vandens kelius, tiltus išlaiko centrinė valdžia, o vieškelius ir paprastuosius kelius prižiūri vietos savivaldybės, tiksliau – visi apskrities gyventojai „natūraliu, priverstiniu“ būdu. Išdalijus kelių ruožus visiems turintiems žemės gyventojams, klausimas buvo tarsi išspręstas. Tuose ruožuose gyvenantiems žmonėms buvo privalu iškasti griovius, juos šienauti, privežti žvyro kelio duobėms išlyginti. Už ne-

31

tvarką kai kurie viršaičiai buvo gavę baudų. Nors šis įsakymas buvo sukėlęs daug ginčų, bet toks jo vykdymo būdas pasiteisino ir davė vaisių. Jau po 1930 m. Lietuva pasižymėjo gerai prižiūrimais keliais ir tiltais.35

[Priedas 4. Pav. 4] Seimo savivaldybių ir administracijos komisija, atsižvelgdama į savivaldybių suvažiavimo nuostatas, nutarė parengti vietos valdžios rinkimų įstatymą. Po ilgų svarstymų savivaldybių tarybose ir Steigiamajame Seime 1921 m. kovo 21 d. buvo priimtas naujas Savivaldybių įstatymas.36 Buvo įteisintos keturios naujovės: rinkėjų amžiaus cenzas sumažintas iki 20 m., kaimo vietovėse mažoritarinė rinkimų sistema pakeista proporcine, o apskričių tarybos nuo 1924 m. turėjo būti renkamos tiesiogiai, savivaldybių tarybų kadencija pailginta iki trejų metų.

32

V. ANTRIEJI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI 1921–1924 m.

Naujųjų rinkimų data nustatyta 1921 m. birželio 19–20 d.37 Šįkart jie buvo kur kas aktyvesni nei 1920 metais. Partinė agitacija tarp kairiosios ir dešiniosios pakraipų buvo arši. Pagrindiniai blokai – Lietuvos krikščionių demokratų partija (LKDP) ir Ūkininkų sąjunga bei Lietuvos liaudininkų demokratų partija (LLDP) ir Valstiečių sąjunga. LKDP gąsdino rinkėjus, kad atėję bedieviai uždarys bažnyčias, sugrįš bolševikai. Kairieji agitavo nerinkti „kuniginių“ savivaldybių. Rinkimams pasibaigus, Savivaldybių įstaigų departamentas paskelbė preliminarias žinias.

Neskaičiuojant 7 valsčių (nebuvo pateiktos ataskaitos), į savivaldybes išrinkta 6 532 piliečiai, vyrų – 98,8 proc. Pagal amžiaus grupes: 25–29 m. – 15,9 proc., 30–39 m. – 32,7 proc., 40–49 m. – 17,8 proc., 60–69 m. – 4,5 proc., 70 m. ir daugiau – 21,3 proc. Tautinė sudėtis: lietuviai – 89,7 proc., žydai – 6,7 proc., lenkai – 1,7 proc., kiti (vokiečiai, rusai, latviai, gudai) – 1,9 proc. Visų išrinktųjų išsilavinimas pabrėžtinai žemo lygio: aukštesnio ir vidurinio išsilavinimo – apie 10 proc., turinčių pradinį išsilavinimą – 41,4 proc., 47,3 proc. mokėjo tik pasirašyti ir net 1 proc. – beraščiai. Ūkininkai sudarė 42 proc., mažažemiai – 27,9 proc., amatininkai – 6,3 proc., darbininkai – 6,7 proc., pirkliai – 4,7 proc., kitų profesijų (mokytojai, tarnautojai) – 12,4 proc. Pagal politines nuostatas, daugumą sudarė nepartiniai (bepartyvai) – 45,4 proc., krikščionys demokratai – 21,5 proc., liaudininkai – 10,5 proc., socialdemokratai – 4,5 proc., kitos (Darbo federacija, Ūkininkų sąjunga, Darbo profesinė sąjunga, Žemdirbių sąjunga ir kt.) – 18,1 proc.38

33

V. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA Į Jonavos valsčiaus tarybą buvo išrinkta 100 proc. nepartinių. Tai parodė, kad ūkininkams daugiau rūpėjo žemiški ūkio reikalai, partinė sistema provincijoje neveikė. Žmonėms labiau rūpėjo išgyvenimas karo sąlygomis.39 Jonavos valsčiaus taryba – 1921 m.

Užsiėmimas, NuosaAmGyvenatautybė, partija, va žeTikyba Pastabos žius moji vieta judėjimas, kt. mė (ha)

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

1.

Augustauskas Vincas

33

ūkininkas, lietuvis, nep.

nuomoja

AdamanR. kat. tų pv.

tarybos narys

2.

Bartkevičius Kazys

60

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Čiužų vs. R. kat.

tarybos narys

3.

Bartosevičius Kazys

46

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

SangailišR. kat. kių k.

tarybos narys

4.

Čekanavičius Petras

30

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Čičinų k. R. kat.

tarybos narys

5.

Dranseika Alfonsas

52

ūkininkas, lietuvis, nep.

22

Rimkų k. R. kat.

tarybos narys

6.

Grauža Pranas

34

ūkininkas, lietuvis, nep.

16,5

Skarulių R. kat. k.

tarybos narys

7.

Grigauskas Liudas

32

ūkininkas, lietuvis, nep.

16,5

Žinėnų k. R. kat.

tarybos narys

8.

Jasionis Kazys

29

ūkininkas, lietuvis, nep.

11

9.

Mačiulis Juozas

33

ūkininkas, lietuvis, nep.

11

10.

Mankevičius Simanas

70

ūkininkas, lietuvis, nep.

11.

Mocka Motiejus

33

12.

Novickas Adomas

13.

Okuličas Kostas

34

Upninkų tarybos R. kat. bk. pirm. pav.

R. kat.

tarybos narys

22

Kulšiškių R. kat. k.

tarybos narys

ūkininkas, lietuvis, nep.

5,5

Salenikų R. kat. k.

tarybos narys

24

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

AukštaR. kat. dvario pv.

tarybos narys

40

ūkininkas, lenkas, nep.

7,7

MarkutišR. kat. kių dv.

tarybos narys

Bešių k.

14.

Sadauskas Jonas

32

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

tarybos Šilų pv. R. kat. pirmininkas

15.

Stankevičius Jonas

27

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

JaugelišR. kat. kių k.

tarybos narys

16.

Stepšys Ambrazas

52

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

UpninkėR. kat. lių k.

tarybos narys

17.

Stepšys Maižiešius

58

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Kauno Bajoriškių apskr. taR. kat.

II k. rybos narys

18.

Vareikis Ignas

56

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Dagilionių k.

R. kat.

tarybos narys

19.

Vareikis Kazys

56

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Gudonių R. kat. k.

tarybos narys

20.

Vasiliauskas Dovydas

48

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Bajoriškių R. kat.

I k.

tarybos narys

21.

Volodka Kazys

45

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Muškonių R. kat. k.

tarybos narys

22.

Žentelis Vladas

37

ūkininkas, lietuvis, nep.

7,7

Lukšių k. R. kat.

tarybos narys

Jonavos valsčiaus valdybos nariais buvo išrinkti: Vladas Petrauskas – Jonavos valsčiaus viršaitis, 44 m. amžiaus, lietuvis, nepartinis, katalikas, ūkininkas iš Antonopolio vienkiemio, turėjo 13,2 ha žemės, mėnesio atlyginimas – 300 auksinų; Simanas Stankevičius – Jonavos valsčiaus viršaičio pavaduotojas, 56 m. amžiaus, lietuvis, nepartinis ūkininkas iš Ragužių k. (Ragožių k.), turėjo 7,7 ha žemės, be atlyginimo; Vincas Vilkas – Jonavos valsčiaus iždininkas, 46 m. amžiaus, lietuvis, nepartinis, katalikas, ūkininkas iš Gaižiūnų k.

(Gaižūnų k.), turėjo 6,6 ha žemės, atlyginimas – 80 auksinų; Vincas Petrikas – Jonavos valsčiaus sekretorius, kooptuotas į Kauno apskrities tarybą, 29 m. amžiaus, lietuvis, nepartinis, katalikas, raštininkas, turėjo 55 ha žemės, gyveno Jonavos mieste, atlyginimas – 600 auksinų.

35

Pastaba: Vincą Petriką 1923 m. pabaigoje pakeitė Domininkas Valiūnas.

Visų valsčiaus tarybos narių mokslo cenzas – liaudies mokykla, tautybė – lietuvis, išskyrus Markutiškių dvarininką Kostą Okuličių, lenką, turėjusį universitetinį išsilavinimą.

Pagrindiniai valsčiaus darbai buvo rekvizicijų kariuomenei surinkimas pagal apskrities valdybos nustatytus normatyvus. Susirūpinimą kėlė kelių priežiūros ir remonto klausimai, tiltų būklė ir kt. Paskelbus Žyginių arklių (stuikų) įstatymą ir taisykles, visi arklių savininkai turėjo atlikti prievolę – pagal valsčiaus sudarytus grafikus vežti tarnautojus, paštą, krovinius.

Daug problemų kėlė Jonavos miesto žydai, užsiimantys pervežimo paslaugomis. Šeštadienis jiems – nedarbo diena, o lietuviai dirbo ir šventadieniais. Žydų bendruomenės reikalavimas buvo svarstytas ir apskrities taryboje. Priimtas sprendimas „Nors taisyklėse gauti ir duoti žyginiams arkliams (stuikoms) ir pasakyta, kad žydų tautos piliečiai dėl tikybinių priežasčių paliuosuojami nuo davimo žyginių arklių, ir kaip pasirodo visoje apskrityje šeštadieniais žydai nuo stuikų pareigų atsisako, o kitų tikėjimų piliečiai tas pareigas šventadieniais atlieka, Apskrities Taryba randa tame tautų teisių lygybės laužymą. Todėl randa reikalingu šiuo klausymu kreiptis prie Vyriausybės, prašant, kad įstatymą pakeisti, uždedant tas pareigas ir žydų tautai, arba paliuosuoti šventadieniais visokių natūralių pareigų ir kitų tikėjimų piliečius.“34 Pamažu Lietuvos valstybės gyvenimas grįžo į normalias, jau turinčios Europos valstybės statusą, vėžes. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta Taikos sutartis, pagal kurią visos lietuvių etninės žemės turėjo priklausyti Lietuvai. Karas su Lenkija, prasidėjęs 1919 m. pavasarį, baigėsi 1920 m. lapkričio 29 d., kai Tautų Sąjungos komisija pareikalavo nutraukti pergalingą Lietuvos kariuomenės puolimą Vilniaus kryptimi. Vilnijos kraštas tapo Lenkijos okupuota Lietuvos dalimi. Suaktyvėjo vidaus gyvenimas, atsirado laiko gydyti karo, kuris Lietuvoje užtruko ilgiau nei kitur, ištisus septynerius metus, žaizdas. Jau 1920 m. Kauno apskrities taryba priima įsakymus dėl epideminių ligų prevencijos, švarumo palaikymo kirpyklose, kepyklose, parduotuvėse.40

[Priedas 3. Dok. 9] 36

V. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA Rinkimai įvyksta 1921 m. birželio 19–20 dienomis. To meto miesto tarybos protokolų neišliko, tačiau Kauno apskrities tarybos archyviniuose dokumentuose rasta suvestinė apie visos apskrities valsčių 1921 m. rinkimus.39 Jonavos miesto taryba – 1921 m.

GyveAm- Užsiėmimas, tautybė, Turimas namoji Tikyba Pastabos žius partija, judėjimas, kt. turtas vieta

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

1.

Aronsonas Meilichas

38

kalvis, žydas, amatininkų sąjunga

namų turtas

Jonava judėjų

tarybos narys

2.

Dragackas Šmerelis

38

prekybininkas, žydas, nepriklauso

namų turtas

Jonava judėjų

tarybos narys

3.

Glosas Jankelis

38

tarnautojas, žydas, „Achdus“

neturi

Jonava judėjų

tarybos narys

Kulakauskas vargonininkas, lietuvis, 38 neturi Mykolas nepriklauso

Jonava R. kat.

tarybos narys

vaistų Jonava judėjų sandėlis

tarybos pirm. pavad.

4.

5.

Levinas Chaimas

45

vaistų prekeivis, žydas, sionistų judėjimas

6.

Nachimavičius Aizikas

38

prekybininkas, žydas, nepriklauso

namų turtas

Jonava judėjų

7.

Nasvytis Steponas

38

provizorius, lietuvis, nepriklauso

vaistinė

tarybos Jonava R. kat. pirmininkas

8.

Ralys Jeronimas

44

daktaras, lietuvis, „Santara“

neturi

Jonava R. kat.

tarybos narys

9.

Siesickas Šmeeris

38

prekybininkas, žydas, nepriklauso

namų turtas

Jonava judėjų

tarybos narys

10.

Šinioras Naftalis

38

siuvėjas, žydas, nepriklauso

namų turtas

Jonava judėjų

tarybos narys

11.

Venderas Meeras

38

prekybininkas, žydas, sionistų judėjimas

namų turtas

Jonava judėjų

tarybos narys

12.

Vulfovičius Leiba

38

prekybininkas, žydas, sionistų judėjimas

neturi

Jonava judėjų

tarybos narys

tarybos narys

37

V. 3. APIE JERONIMĄ RALĮ – GYDYTOJĄ, VALSTYBĖS KŪRĖJĄ „Kiek Lietuva neteko geriausių savo sūnų, užgesusių pačioje jaunystėje. Giltinė darbuojasi dalgiu, švaistydamasi ir į kairę, ir į dešinę.

Ir pasiima pačius geriausius, pačius tauriausius. O kiek dar jų pakirs džiova ir kitos negandos? Ar sugrįš iš kalėjimų ir tremties, iš caro kareivinių ir gūdžių Rusijos užkampių?

Ne, reikia greičiau grįžti Lietuvon! Tėvynė šaukia.“ Jeronimas parašo nuoširdų laišką į Baku, sutvarko visus reikalus Maskvoje. Niekas jo čia nebesieja, nors labai sunku palikti draugus, bendražygius. Tačiau ir Lietuvoje jo niekas nelaukia. Vargais negalais per draugus gauna žinią, jog laikinai galima pradėti naują gyvenimą Prienuose.41 Į Lietuvą Jeronimas Ralys grįžta iš Rusijos, turėdamas apskrities gydytojo vardą, gautą Maskvoje. Jo sugrįžimas 1908 m. į Prienus nėra patvirtintas dokumentais, liudijančiais apie darbą valstybinėse įstaigose. Tuo metu ir vėliau šiame miestelyje nebuvo gydytojo valstybinės vietos. Reikia pabrėžti, kad tuometėje Kauno apskrityje tebuvo dvi kaimo gydytojų pareigybės: Kėdainiuose ir Ariogaloje. 1913 m. trečioji įkurta Jonavoje.

Jeronimas Ralys galėjo verstis privataus gydytojo praktika Prienuose, kol gavo kaimo gydytojo vietą Ariogaloje 1909 m. Jau 1911 m. jis persikelia į Ukmergės (Vilkmergės) apskritį, į Taujėnus. Čia dirbo kaimo gydytoju iki 1913 m. Tai buvo valstybės mokamos pareigos.42

38

1913 m. vasario 20 d. Jeronimas Ralys gauna valstybės apmokamą kaimo gydytojo darbą Jonavoje. Grynosios jo pajamos sudarė 1 401 rb 96 kap. Papildomai už privačią praktiką buvo leidžiama gauti 600 rb per metus.43 Kaimo gydytojas Vokiečių g. 13 gavo penkių kambarių patalpas, apstatytas reikalingais baldais ir įrenginiais darbui.

[Priedas 3. Dok. 10] Reikia pažymėti, kad geros darbo sąlygos ir didelė alga valstybės tarnyboje byloja apie valstybės požiūrį į sveikatos apsaugą anuomet carinėje Rusijoje. Gautos pareigos ir kaimo gydytojo vieta – prestižinis ir gerai apmokamas darbas.

1915 m. vasarį prasidėjo neramumai – rusų kariuomenė ruošėsi skubiai atsitraukti. Pabėgėlių srautas nuo Raseinių pusės traukė per Kėdainius, Jonavą, Skarulius, Kaišiadoris Vilniaus link. Kaip rašė to meto Kauno apskrities valdytojas Kauno tvirtovės komendantui, kad pabėgėlių skaičius ties Jonava – didžiulis.

Dar balandžio mėnesį iš Jonavos buvo evakuotas paštas.

Jau gegužę karinės vadovybės įsakymu iš Kauno evakuoti visi žydų tautybės piliečiai. Jeronimas Ralys, kaip karo gydytojas, mobilizuojamas tikrajai karo tarnybai ir išvyksta į Kauną. Tikėtina, kad jis iš Jonavos pasitraukė apie 1915 m. kovą.44 Pasibaigus karui, Jeronimas Ralys aktyviai įsijungia į atkuriamos valstybės darbą. 1918 m. balandžio 27 d. dalyvauja gydytojų susirinkime Vilniuje. Sueigoje taip pat dalyvavo dr. Andrius Domaševičius, dr. Antanas Vileišis, dr. B. Eidukevičienė, dr. Juozas Buzelis, dr. J. Kvedaras, dr. J. Tekorius. Susirinkimas nutarė: „Apsvarsčius dabartinį medicinos reikalų stovį Lietuvoje, kuris reikalauja kuo greičiausio sutvarkymo ir organizavimo, susirinkimas rado reikalingu išskirti tam tikslui iš savęs komisiją iš daktarų J. Basanavičiaus, A. Domaševičiaus ir A. Vileišio ir prašo Lietuvos Tarybą pripažinti ją ir remti jos darbus.“45 Jau kitą dieną įvyksta dar vienas gydytojų susirinkimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Tarybos pirmininkas dr. Jonas Basanavičius. Remdamasis balandžio 27 d. gydytojų susirinkimo 39

nutarimu, jis pranešė apie Sveikatos komisijos prie Lietuvos Tarybos sudarymą. Dr. Andrius Domaševičius pristatė svarbiausius Sveikatos komisijos darbus: gydytojų sugrąžinimas iš Rusijos ir nelaisvės vietų, gydymo įstaigų steigimas, teismo medicinos ekspertų, medicinos policijos įkūrimas Lietuvoje ir t. t. Šį darbą nutarta pavesti Sveikatos komisijai. Draugijos įstatus paruošti prašyti padėti daktarus Jeronimą Ralį, J. Kvedarą, J. Tekorį.45 [Priedas 3. Dok. 11] Antrą kartą sugrįžęs į Jonavą 1918 m., Jeronimas Ralys pradeda dirbti Kauno apskrities Jonavos ligoninės vedėju.46 Vokiečių okupacijos laikotarpiu kaimo gydykla dar veikė, o karo pabaigoje buvo išgrobstyta. Apie tai Jeronimas Ralys 1919 m. liepos 28 d. rašo pranešime, skirtame komisijai nuostoliams, padarytiems Lietuvai karo metu, apskaičiuoti. Pradinės mokyklos direktoriaus Jono Kartano vadovaujama komisija patvirtino nuostolius – 33 375 markių.32 Jeronimas Ralys perima vokiečių karo ligoninę, kuri yra Vilniaus g. 12, šalia bažnyčios. Atsižvelgiant į tuos laikus, tai pakankamai erdvi ligoninė: 45 lovos, specializuota užkrečiamoms ligoms gydyti laboratorija.47 Ligoninė priklausė apskrities savivaldybei, o pastatas – Jonavos parapijos bažnyčiai. Jonavos filijos kuratui Stanislovui Irtmanui reikalaujant mokėti už pastato nuomą, iškilo problema, kaip išlaikyti ligoninę. Miesto burmistrui taip pat buvo sunkumų sprendžiant kompensavimo už neturtingų, karo nuskriaustų žmonių gydymą klausimus.

Kauno apskrities savivaldybė priėmė sprendimą, kad reikia uždaryti Jonavos ligoninę ir steigti apskrities ligoninę su 30 lovų Kauno mieste. „Steigti apskrities ligoninę Kaune 30 lovų. Įrengimui ir išlaikymui šios ligoninės paskirti 568 680 auksinų metams... . Iš Jonavos m. prašyti naujai ligoninei pavesti likusį nuo likvidacijos turtą: baldus, lovas, baltinius, medikamentus ir kt. inventorių.“48 Jonavos m. savivaldybė apie galimą ligoninės uždarymą žinojo dar 1921 m. vasarą. Buvo deramasi su apskrities valdyba, 40

kad likviduojamos ligoninės turtą reikia padalyti pusiau. Apskrities taryba laikėsi savo ir priėmė sprendimą: „...kadangi likviduojamos Jonavos ligoninės turtas susidarė iš vokiečių ligoninės buvusios Jonavos (kreise) apskričio ir Amerikos R. Kryžiaus paaukoto ir kadangi dabartis apskrities Tarybos steigiama ligoninė Kaune, be tautos ir tikybos skirtumo, tad apskrities Taryba nutarė: visą likusį Jonavos m. likviduotos ligoninės turtą perimti apskričio Valdybon dėl steigimo apskrities ligoninės.

Protokolą iš š. m. gegužės 16 d. komisijos apie padalinimą turto ligoninės tarp apskrities ir Jonavos m. panaikinti.“49 Panaikinus Jonavos ligoninę, 1921 m. rugsėjo 21 d. sudaryta sutartis tarp Jonavos vidurinės mokyklos direktoriaus Jono Kartano ir Jonavos filijos kurato, tos pačios mokyklos kapeliono Stasio Irtmano (1882–1968) dėl buvusios ligoninės patalpų nuomos vieniems metams su teise pratęsti. Sutartis buvo tęsiama iki pat 1941 m.

Netekęs darbo Jonavos ligoninėje, Jeronimas Ralys, turėdamas nuolatinę sutartį, dirbo gydytoju. Kaip prisimena artimai su juo bendravęs kun. kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, paskutiniuosius savo gyvenimo mėnesius gydytojas buvo labai prastos nuotaikos, išgyveno dėl blogo „Odisėjos“ vertimo. Netrukus, gruodžio 17-ąją, susirgęs plaučių uždegimu, dr. Jeronimas Ralys miršta. rašė:

Tuometis dienraštis „Lietuvių balsas“ (1921 12 22, Nr. 12)

„Umūs šio rudens šalčiai išvogė mūsų Žemaitę ir Ralį, vis plaučių uždegimu. Lyg per daug tuo vienu žygiu. Mūsų visuomenė tai jaučia ir supranta. Abiejų laidoti išėjo neregėtos minios. Ralio dar daugiau, nes pusę minios sudarė vieni žydai su savo mokyklomis. Ir tos minios buvo arti kilometro.

Trys kunigai pakarčiui laikė mišias, giedojo egzekvijas. Lydėti prisidėjo ketvirtasis iš Kauno atvykęs kun. Tumas. Be to, iš Kauno dar buvo atvykęs dr. J. Alekna su vainiku nuo gydytojų, draugai advokatas Bitautas, inž. Pauliukaitis, Seimo narys, nabašninko giminaitis ir kaimynas Ralys, Kauno miestietis Ralys-Garalevičius su žmona, irgi gi41

minaičiai. Iš Žemaičių tikrasis brolis Ralys. Iš apylinkių dr. Anusevičius, dr. Jarašius ir griežtai visų tautų ir tikybų atstovai... Formaceutas St. Nasvytis sklandžioje kalboje nupiešė a. a. dr. Ralį, didį Jonavos pilietį, savivaldybės pirmininką, nelaimingųjų ramintoją.“ Jonavos m. ir valsčiaus ligonių sveikata rūpinosi tik žydų bendruomenės ligoninė, turėjusi 12 lovų. Ji buvo įsteigta 1922 m. kovo 1 d. Šios ligoninės vedėju dirbo Grygas Ranas, Moisiejaus, g. 1893 m. gegužės 15 d. Kaune, vedęs, vidaus ligų specialistas, karo gydytojas, grįžęs iš Rusijos.46, 47 Dirbti Jonavoje vietoje mirusio daktaro Jeronimo Ralio paskiriamas buvęs Kėdainių apskrities gydytojas Julijus (Juljušas) Ganusevičius, g. 1858 m. lapkričio 23 d. Biržų apskrityje, Pabiržės valsčiuje, našlys, turintis tris dukras. Gydytojų mobilizacinėje anketoje minimas ir trečias Jonavos praktikuojantis gydytojas, akušerijos specialistas Karolis Bliumentalis, Nechemijo, g. 1861 m. sausio 25 m., našlys, dviejų dukrų tėvas. Jo darbo stažas – 30 metų.46

V. 4. GYVENIMAS TĘSIASI 1921 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities valdybos suvestinėje Jeronimas Ralys dar buvo pristatomas kaip Jonavos miesto tarybos pirmininkas. Jis buvo išrinktas po Kauno apskrities tarybos pirmojo po rinkimų susirinkimo – 1921 m. rugpjūčio 30–31 d., kai Steponas Nasvytis išrenkamas Kauno apskrities tarybos pirmininku.34 1921 m. gruodžio 17 d. mirus Jeronimui Raliui, jo vietą Jonavos miesto taryboje užima Liudas Černeckas – 31 metų lietuvis, nepartinis (bepartyvas), šaltkalvis, gyvenantis Jonavoje, Romos katalikas, baigęs liaudies mokyklą, neturintis nekilnojamojo turto.

Tarybos posėdyje Liudas Černeckas išrenkamas pirmininko pavaduotoju. Tarybos pirmininku išrenkamas Chaimas Levinas, buvęs Jeronimo Ralio pavaduotojas.40

42

Tautinė tarybos sudėtis charakterizuoja Jonavos miesto gyventojų sudėtį. Mieste, kaip ir valsčiuje, lietuviai nebuvo linkę priklausyti partijoms, judėjimams. Tuometis rinkimų įstatymas, kad galėtum kelti savo kandidatūrą į tarybos narius, nereikalavo narystės partijoje ar judėjime. Pakako prielankumo deklaruojant, bet visur buvo pabrėžiama, kad esi „bepartyvas“, t. y. nepartinis. Akcentuojamas ir tautiškumas, nors dalis kasdienėje kalboje vartojo vietos lenkų žargoną. Tai byloja, kad tai tik lietuvių sulenkėjimas. Miesto tarybos narių išsilavinimas buvo gerokai aukštesnis nei valsčiaus tarybos narių Jonavos miesto valdybos nariais buvo išrinkti: Vladas Markevičius – Jonavos miesto burmistras, 69 m. amžiaus lietuvis, prieš karą ėjęs Jonavos geležinkelio stoties viršininko pareigas, turintis specialų išsilavinimą, namus mieste, nepartinis, katalikas. Atlyginimas – 1 000 auksinų; Jankelis Glosas – burmistro pavaduotojas (iš tarybos narių), be atlyginimo; Judelis Movšovičius – iždininkas, 65 m. amžiaus žydas, miško pirklys, nepartinis, turto neturi, žydų tikėjimo. Atlyginimas – 1 000 auksinų.

Visi trys valdybos nariai davė iškilmingus pasižadėjimus, kad pareigas eis sąžiningai.

Pasibaigus karui su Lenkija, 1920 m. pabaigoje, pagal reiklius apskrities nurodymus, visas dėmesys dar buvo skiriamas rekvizicijoms kariuomenei. Likviduoti okupacijos pasekmes padėjo iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus organizacijos gautas maistas, medikamentai. Jonavos miesto savivaldybės lėšomis įrengta virtuvė, kurioje buvo maitinami beturčiai.

Reikia pastebėti, kad po Pirmojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos, vykstant kovoms už nepriklausomybę, Jonava nebuvo okupuota nei bolševikų, nei bermontininkų, nei lenkų.

Fronto linija grėsmingai priartėjo bolševikams užėmus Ukmergę ir vykstant kovoms su lenkais Širvintose.

43

1922 m. vasario 15 d. Seimui priėmus Žemės reformos įstatymą ir paėmus valstybės naudai pravoslavų cerkvės žemę bei trobesius, Lipniakų dvaro vietoves, besiribojančias su miesto teritorija, atsirado galimybė planuoti Jonavos plėtrą. Buvusios cerkvės trobesiai panaudoti mokyklai ir mokytojų butams. Uždarius ligoninę, beturčiai buvo gydomi kitose ligoninėse. Savivaldybė daugeliu atveju kompensuodavo jų gydymo išlaidas. Savivaldybė savo įmonių neturėjo, todėl didžiausią pajamų dalį sudarė įstatymais numatytas procentas nuo tiesiogiai renkamų valstybės mokesčių. Turėdama mažai pajamų, miesto valdyba galėjo dengti tik privalomas išlaidas. Bene kiekviename tarybos posėdyje buvo svarstoma činšo teise* nuomojamos miesto žemės įteisinimo pagal Žemės reformos įstatymą procedūra. * TRUMPAI APIE ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMĄ IR ČINŠO TEISĘ Radikalus Žemės reformos įstatymas buvo parengtas dar 1920 m.

Naujojo įstatymo esmė – nustatyta nenusavinamos žemės norma iki 80 ha. Kita žemė paimama į fondą, iš kurio žemė buvo dalijama savanoriams, o valstiečiai, kurie nuomojo žemę činšo teise, turėjo išpirkti ją per 36 metus. Činšo teisė – paveldima ilgalaikė nuoma. Pirmasis šios idėjos pasireiškimas yra žinomas Egipte, Ptolomėjaus laikais. Visos žemės buvo valstybės nuosavybėje, o karalius jas valdė. Nenaudojamai žemei, paverčiant ją dirbama, buvo naudojama ilgalaikė nuoma. Kai ėmė plisti vynuogynai, kavos ir arbatos plantacijos, nuoma ypač suaktyvėjo. Viduramžiais ji plačiai pasireiškė Europoje kaip realus ir efektyvus ekonominis svertas. Į Lietuvą ši žemės valdymo forma atėjo iš Vokietijos. Paveldimoji nuoma, gana gerai garantuojanti nuomininko teises, generalinę nuosavybę palieka pirmykščiam žemės savininkui. Beveik visiems gyvos prekybos miestams buvo suteiktos karališkosios privilegijos. Jos vadinosi Magdeburgo, Saksonijos, Chemnico ir kt. teisėmis. Ypač populiari buvo Magdeburgo teisė. Taip įsigyveno činšas – paveldimas žemės valdymas miestuose, o vėliau pradėjo plisti ir žemės ūkiuose.

Jonavos miestas sukurtas činšo teisės pagrindu. Jonavos žemių paveldėtojas, mirus grafienei M. Kosakovskienei-Zabielaitei, vyskupas

44

J. Kosakovskis jau intensyviai nuomavo savo žemės dalį visiems norintiems įsikurti Jonavos miestelyje. Dauguma žydų prekybininkų iš Skarulių persikėlė į Jonavą. 1797 m., galutinai pakliuvus Rusijos priklausomybėn, buvo palikti galioti Lietuvos civiliniai įstatymai.50 Po žemės reformos, dvarų parceliacijos miestuose žemės, kuria pasitikėjimo teise valdė savivaldybės, savininku tapo valstybė.51

1922 m. rugsėjo 25 d. įvedama nacionalinė valiuta – litas.

Auksinų ir ostmarkių laikai baigėsi. Žemės reforma ir nacionalinė valiuta padėjo tvirtus valstybingumo pamatus, atnešė daugiau pasitikėjimo savo valstybe.

Kauno apskrities taryba, norėdama sustiprinti valsčių savivaldybių teisėtų reikalavimų vykdymą, išleido privalomą įsakymą: „Visi apskrities piliečiai, visų valsčių savivaldybių organų teisėtus paliepimus ir reikalavimus privalo tinkamai pildyti. Už neišpildymą tokių reikalavimų leisti valsč. Valdyboms dėti piniginę pabaudą iki 300 auks., kurių pusę įnešama valstybės, gi kita pusė paliekama valsč.

Saviv. naudai.

Pamatas: Įstatymas apie Savivaldybių privalomų įsakymų leidimą ir pildymą iš 1919 m. kovo mėn. 3 d.“52

45

VI. TRETIEJI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI. 1924–1929 m.

Pasibaigus 1921 m. išrinktų tarybų trejų metų kadencijai, 1924 m. rugsėjo 19–20 dienomis įvyko nauji savivaldybių rinkimai. Pagal Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių įstaigų departamento duomenis, gyventojų skaičius buvo: Jonavos valsčiuje – 9 083 gyventojai (moterų – 4 474; vyrų – 4 609; balsavimo teisę turinčiųjų – 4 903); Jonavos mieste – 4 115 gyventojų (moterų – 1 923; vyrų – 2 192; balsavimo teisę turinčiųjų – 2 221).

Palyginti su kitais Kauno apskrities valsčiais, Jonavos valsčius turėjo daugiausia gyventojų. Antroje vietoje buvo Garliavos valsčius, o kiti gerokai arba keliskart mažesni.53 1924 m. liepos 24 d. II Seimas patvirtino Savivaldybių įstatymo pakeitimus, kurie buvo naujos reformos pradžia. Apskričių viršininkų pareigybės sujungtos su apskrities valdybos pirmininko, pakeista valsčių viršaičių ir burmistrų skyrimo tvarka: tarybos siūlomi kandidatai deleguojami apskrities valdybai patvirtinti vieną iš jų. Apskrities valdybai pavesta tvirtinti valsčių ir miestų, turinčių valsčiaus teises, pajamų ir išlaidų sąmatas. Šiuo pakeitimu savivaldybės tapo labiau kontroliuojamos apskričių administracijos. Visame Jonavos valsčiuje ir mieste buvo iškabinti skelbimai, Savivaldybių įstatymo pataisos, kuriose buvo rašoma, kad: „Valsčiaus tarybos narių rinkimuose turi teisę dalyvauti visų tikybų Lietuvos piliečiai, vyrai ir moterys, kurie paskutinę rinkikų sąrašams sudaryti dieną: a) yra ne jaunesni nei 20 metų amžiaus, b) tame valsčiuje gyvena ir turi butą, tarnybą ar kitą kokį nuolatinį darbą. Nei rinkti, nei būti išrinktais negali asmenys, bausti už Tėvynės išdavimą ar kitus sunkius nusikaltimus, taip pat teismo nuteisti už nusikaltimus, kurie žmonių garbę plėšia (kaip antai: vagystę, prigavimą, svetimo turto pasisavinimą, vogtų daiktų slėpimą ar pardavinėjimą, už slaptą degtinės varymą...“.54

46

VI. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA Jonavos valsčiaus taryba sudarė rinkimų komisiją, kurios pirmininku paskiriamas Simanas Stankevičius, valsčių suskirstė į dvi rinkimų apylinkes. Balsavimo vietos: Lipniakų dvaras ir valdybos raštinė (Žvejų g.).

Rinkimų komisijos protokolas, surašytas po rinkimų (1924 09 21), skelbia, kad pirmoje rinkimų apylinkėje iš 1 891 rinkimų teisę turinčio piliečio balsavo 1 004, o antroje iš 2 122 – 1 310 piliečių. Už kandidatų sąrašus balsuota taip:

I apyl.

II apyl.

Iš viso

Vietų sk.

Už sąrašą Nr. 1

281

23

304

4

Čičinų apskritėlis

Už sąrašą Nr. 2

327

42

369

5

Kulvos apskritėlis

Už sąrašą Nr. 3

168

70

238

3

Šilų apskritėlis

Už sąrašą Nr. 4

22

174

199

2

Makštavos apskritėlis

Už sąrašą Nr. 5

16

275

291

4

Upninkų apskritėlis

Už sąrašą Nr. 6

76

573

649

8

Barborlaukio apskritėlis

Už sąrašą Nr. 7

85

23

108

1

Skrebinų k. ūkininkų kuopa

Už sąrašą Nr. 8

27

128

155

2

LDF Jonavos skyrius

Iš viso:

1 002

1 308

2 310

29

Rinkėjų aktyvumas: 57,7 proc.

47

Jonavos valsčiaus taryba – 1924 m.

Užsiėmimas, Amtautybė, partija, žius judėjimas, kt.

Nuosava žemė (ha)

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

1.

Augustauskas Vincas

37

2.

Bagdanavičius Kazys

31

siuvėjas, lietuvis, LDF

neturi

3.

Bartusevičius Bronius

26

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

7

4.

Bubinas Balys

28

geležinkelio tarn., neturi lietuvis, LDF

Skarulių k.

R. kat. LDF

5.

Čekanavičius Vladas

24

ūkininkas, lietuneturi vis, nepartinis

Čičinų k.

R. kat. LDF

6.

Dranseika Alfonsas

54

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

39

Rimkų k.

R. kat. LKDP

7.

Gradauskas Adolfas

28

ūkininkas, lenkas, LCK

43

Podberžankos R. kat. LCK I–II vs.

8.

Gradauskas Antanas

59

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

48

Kvietkučių k. R. kat.

9.

Grizickas Juozas

48

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

9

Dijokiškių k.

R. kat. LKDP

10.

Jefymovas Jokymas

46

ūkininkas, rusas, nepartinis

10

Kūniškių k.

stačiaLKDP tikių

43

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

6

28

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

5

Dumsių k.

R. kat. LDF

60

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

16

Šafarkos vs.

R. kat. LVLP

48

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

9

15. Mazūras Petras 28

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

4

Jurevičius Ka11. zys – tarybos pirmininkas 12.

Karaliūnas Bronius

Macikevičius Justas – tary13. bos pirm. pavad.

14.

48

Martinaitis Kazys

Gyvenamoji vieta

Tikyba

Atstovavo

ūkininkas, lietuneturi Adamantų pv. R. kat. LKDP vis, nepartinis Ruklos dv.

R. kat. LDF

Sangailiškių k. R. kat. LKDP

nepartinis

Upninkėlių k. R. kat. LŪS

Trakakiemės k. R. kat. LKDP Meškonių k.

R. kat. LKDP

16. Ostreika Stasys 24

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

11

17.

Petrauskas Vladas

46

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

15

Antonopolio vs.

R. kat. LDF

18.

Radzinauskas Feliksas

28

ūkininkas, lietuvis, LKDP

26

Skrebinų k.

R. kat. LKDP

19.

Sadauskas Vacys

46

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

14

Meištonių k.

R. kat.

20.

Stankevičius Juozas

55

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

16

Beržių dv.

R. kat. LDF

21.

Stankevičius Simanas

61

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

7

Ragožių k.

R. kat. LKDP

22.

Stepšys Maižiešius

60

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

5

23.

Timofejevas Aliferovas

25

ūkininkas, rusas, nepartinis

25

Rimkų k.

stačiaLVLP tikių

24.

Utka Vacys

28

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

8

Upninkų bk.

R. kat. LDF

25. Vareikis Justas

34

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

5

Salenikų k.

R. kat. LDF

26. Velykis Petras

46

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

18

Bešių k.

R. kat. LKDP

27.

Vilkas Ignas

55

gelež. tarnautojas lietuvis, nepartinis

2

Gaižūnų k.

R. kat. LKDP

28. Vilkas Vincas

49

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

4

Gaižūnų k.

R. kat. LKDP

29. Žentelis Vladas 40

ūkininkas, lietuvis, nepartinis

10

Šilų pv.

Ostropolio vs. R. kat. LDF

nepartinis

Bajoriškių II k. R. kat. LŪS

R. kat.

nepartinis

Sutrumpinimai: LKDP – Lietuvos krikščionių demokratų partija, LDF – Lietuvos darbo federacija (įkurta LKDP), LŪS – Lietuvos ūkininkų sąjunga, LCK – Lenkų centro komitetas.

Pastaba: Kas atstovavo sąrašams – nedetalizuota.

49

1924 m. spalio 13 d. vyko naujos tarybos posėdis. Iš 29 tarybos narių dalyvavo 28. Pagal posėdžio protokolą Nr. 6 iš valsčiaus tarybos narių buvo išrinkta valdyba, komitetai, komisijos, Kauno apskrities tarybos nariai. Iš pasiūlytų trijų kandidatų į valsčiaus tarybos pirmininkus daugiausiai balsų surinko Kazys Jurevičius. Justinas Vareikis gavo 8 taškus, o Vincas Vilkas – 5. Į tarybos pirmininko pavaduotojus buvo pasiūlytas Justinas Macikevičius, Petras Mazūras ir Kazys Martinaitis. Pavaduotoju tapo Justinas Macikevičius, surinkęs 19 balsų.55, 56 Išrinktasis Jonavos valsčiaus tarybos pirmininkas Kazys Jurevičius netrukus buvo patvirtintas apskrities valdybos penkerių metų kadencijai. Trys tarybos nariai: Simanas Stankevičius, Vladas Petrauskas, Kazys Jurevičius – buvo teikiami apskrities valdybai kaip kandidatai viršaičio postui užimti (toks reikalavimas vykdomas pagal Savivaldybių įstatymą). Kauno apskrities valdyba patvirtino valsčiaus valdybos sudėtį: Vladas Petrauskas – valsčiaus viršaitis; Feliksas Radzinauskas – viršaičio padėjėjas; Adolfas Gradauskas – valsčiaus iždininkas.

Kazys Bagdanavičius, Kazys Martinaitis, Bronius Martusevičius – Kauno apskrities tarybos nariai.

Tame pačiame posėdyje buvo svarstomas Jonavos m. Taurostos priemiesčio gyventojų priimtas nutarimas prisijungti prie valsčiaus. Argumentai: miestas už upės, tilto nėra, už keltą reikia mokėti, parapijos bažnyčia Skaruliuose, visi gyventojai yra ūkininkai ir „miestietiškų“ reikalų neturi, o ir pats miestas mažai jais tesirūpina. Taryba priėmė sprendimą – patenkinti Taurostos gyventojų prašymą, nes išdėstyti faktai yra teisingi. Vėliau apskrities valdyba sprendimą atmetė kaip niekuo nepagristą.55 Pagal tautinę kilmę valsčiaus tarybą (29 nariai) sudarė 26 lietuviai, 1 lenkas ir 2 rusai. Tarp jų – 27 katalikai, 25 nepartiniai, prijaučiantys vienai ar kitai partijai.

50

VI. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA Tuo pačiu metu įvyksta ir Jonavos miesto savivaldos rinkimai. Bendras miesto rinkėjų skaičius – 2 369. Rinkimų dieną balsavo 1 818 rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas – 76,7 proc.

Tautinis ir profesinis rinkėjų pasiskirstymas Jonavos mieste 1924 m. atrodė taip: dantų dak- dvatar- šeiūkiprek. darb. amat. gyd. tarų sin. naut. min. nin.

moiš vivaist. kyt. so

Lietuvių

–

1

1

27

205

107

166

154

2

9

3

675

Žydų

2

1

1

666

223

83

411

157

–

6

–

1 550

Rusų

–

–

–

22

57

11

44

10

–

–

–

144

Procentine išraiška Jonavos m. rinkėjai sudarė: lietuviai – 28 proc., žydai – 65 proc., rusai – 7 proc.57 Pagal kandidatų sąrašus rinkėjų balsai pasiskirstė: sąr. Nr. 1. Lietuvos krikščionių demokratų partija, Jonavos sk. – 490 balsų – 4 vietos; sąr. Nr. 2. Jonavos namų savininkų sąjunga – 115 balsų – 1 vieta; sąr. Nr. 3. Bendras Jonavos žydų partijų – 1 213 balsų – 8 vietos.

1924 m. spalio 26 d. miesto taryba rinkosi į pirmąjį posėdį.

Sąrašo Nr. 2 ir Nr. 3 tarybos nariai susijungė į vieną.

51

Kauno apskrities taryba su apskrities valdyba priešakyje.

Paskutinis posėdis, įvykęs 1929 m. spalio 30–31 d.

Pirmas iš dešinės (antroje eilėje) – Jonavos m. burmistras, apskrities tarybos narys J. Kaunas.

Nuotrauka iš mėnraščio „Savivaldybė“, Nr. 12, 1929 m.

Jonavos miesto taryba – 1924 m.

Užsiėmimas, tauAmGyvenamoji tybė, partija, judėjiTikyba žius vieta mas, kt.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

1.

Ivenskis Mošė

27

valst. banko tarnautojas

2.

Bilinkevičius Pranas

40

prekybininkas

Vilniaus g.

R. kat.

tarybos narys

-

-

-

judėjų

tarybos narys

39

stalius

Sodų g.

R. kat.

tarybos narys

3. Fridlandas M. 4.

52

Iliničius A.

Pastabos

Gegužinės tarybos namstl., judėjų rys, burmisŽaslių vlsč. tro pad.

5.

Levinas Chaimas

Kauno g.

judėjų

tarybos pirm. pavad.

6.

Marviauskas Š.

-

-

-

judėjų

tarybos narys

7.

Movšovičius Judelis

68

miško pirklys

-

judėjų

tarybos narys, iždininkas

8.

Nasvytis Steponas

41

provizorius, LKDP

Barborlaukio dv.

R. kat.

tarybos pirmininkas

9. Natansonas R.

-

-

-

judėjų

tarybos narys

10.

Reznikas K.

-

baldų gamybos dirbt. savinin.

Vilniaus g.

judėjų

tarybos narys

11.

Šmerelis Šternas

-

kolonialinė prekyba

Kauno g.

judėjų

tarybos narys

12.

Žilinskas Juozas

35

stalius

Vasario 16-osios g.

R. kat.

tarybos narys

-

-

-

-

tarybos narys

13. Žuchovskis J.

48 vaistų prekeivis, BS

Pirmajame miesto tarybos posėdyje buvo svarstomos kandidatūros į miesto burmistrus. Posėdžiui pateiktos trys kandidatūros: Aristarchas Jefremovas, Boleslovas Romaška, Petras Pakštaitis. Kauno apskrities viršininkas laiške Savivaldybių įstaigų departamentui 1924 m. lapkričio 18 d. rašė: „Visuose valsčiuose Kauno apskr., išskiriant Vandžiogalos, Lapių, Turžėnų ir Jonavos miesto, jau patvirtinti valsčiaus viršaičiai. Likusiuose valsčiuose, t. y. Vandžiogalos, Lapių ir Turžėnų, taipogi Jonavos mieste, viršaičiai ir burmistras – nepatvirtinti, kadangi iš pristatytų kandidatų ne visi atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus, k. a. nežinojimas valstybinės kalbos ir visiškai nemokėjimas rašyti, todėl yra pasiūlyta tokius kandidatus perrinkti ir pristatyti man patvirtinimui naujus, atitinkančius reikalavimus.“53

53

Galutinai patvirtintą miesto valdybą sudarė: Aristarchas Jefremovas – burmistras, išrinktas ir vėliau Kauno apskrities valdybos patvirtintas; Mošė Ivenskis – burmistro padėjėjas, miesto tarybos narys, g. 1897 m. Gegužinės miestelyje, Žaslių vlsč.; Judelis Movšovičius – iždininkas; Aleksandras Kazlauskas – sekretorius.

Steponas Nasvytis išrinktas Kauno apskrities tarybos nariu.53, 58

Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio šventės organizacinis komitetas 1928 m. Sėdi iš kairės: nuovados viršininkas A. Vabolis, centre – vidurinės mokyklos direktorius J. Kartanas. Stovi iš kairės: miesto valdybos sekretorius A. Kazlauskas, valsčiaus viršaitis V. Petrauskas, mokytojas J. Dvylaitis. Nuotrauka iš LCVA. P-29638.

Miesto gyvenimas judėjo įprastu ritmu. Kartais iškildavo problemų, į kurių sprendimus turėdavo įsikišti apskrities valdžia.

54

Jonavos gyventojai, kuriems rūpėjo miesto tvarka, švara, rimtis, ne kartą kreipėsi į miesto tarybą su prašymu iškelti turgų iš Jonavos centro į miesto pakraštį. Apskrities viršininkas savo rašte (1925 09 15, Nr. 514) įpareigojo 6 mėnesių laikotarpiu perkelti turgavietę į naują vietą. Suprantama, tai sukėlė visos žydų bendruomenės nepasitenkinimą, nes pagrindinis prekybos verslas, kuris buvo sukoncentruotas miesto centre, netektų realių pajamų. Po ilgalaikių ginčų priimtas burmistro Aristacho Jefremovo kompromisinis pasiūlymas: iš miesto centro į aikštę prie Birutės ir Vytauto gatvių iškelti tik gyvulių turgų, paliekant centre smulkių ūkinių prekių turgų. Tokiam sprendimui priimti turėjo reikšmės ir Jonavos žydų rabino Chaimo Silmano laiškas vidaus reikalų ministrui: „Aš, Jonavos žydų rabinas, turiu garbės kreiptis Jonavos gyventojų vardu į Tamstos Ekselenciją, tikint į Dievą, jog Jūsų Ekselencija, kuri pastatyta valdyti visą valstybės vidujinį gyvenimą ir rūpintis apie gerovę, padėtį jos gyventojų, išgelbės mūsų miestą nuo sielvarto ir nuo pilno sunykimo. Šimtai gyvybių vyrų, moterų, vaikų svyruoja dabar gyvenimo ir mirties dėlei to, kad turi būti perkelta Jonavos turgavietė į kitą vietą“.59

Susirinkimas aikštėje 1927 m. rugpjūčio 15 d.

Nuotrauka iš Jonavos krašto muziejaus fondo.

55

1925 m. spalio 10 d. Savivaldybių įstaigų departamento vyresnysis revizorius Juozas Kaunas revizavo Jonavos valsčių. Revizorius pažymėjo, kad pajamų ir išlaidų balansas neigiamas, pasų registravimo, žemės mokesčių, malkų ir medžiagų knygos pildomos tvarkingai. Pajamų ir išlaidų deficitas – 10 360 Lt. Apskrities taryba valsčiaus gyventojams prižiūrėti nutarė priskirti 4 vieškelius: Jonava–Vešeikiai – 6 km, Jonava–Vandžiogala – 10,5 km, Kučiūnai–Andriuškancai – 12,7 km, Neries tiltas– Rukla – 8,3 km. Kelių atkarpos paskirstytos seniūnijoms, jų gyventojams. Trečios rūšies kelias Jonava–Saleninkai turi privatų keltą. Privažiavimo keliai statūs, sunku užvažiuoti tuščiu vežimu, jau nekalbant apie automobilius. Jonavos valsčiuje yra dvi dviejų komplektų mokyklos mieste ir Skaruliuose bei šešios vieno komplekto mokyklos Čičinuose, Šiluose, Upninkuose, Barborlaukyje, Upninkėliuose, Kulvoje. Be to, naujiems mokslo metams numatyta dviejų komplektų mokykla Kulvoje ir dvi naujos mokyklos Skrandinės bei Paulinkos kaimuose. Jonavos, Čičinų ir Kulvos mokyklos turi savo namus. Statoma nauja Upninkėlių dviejų komplektų mokykla. Mokymo įstaigos malkomis aprūpintos. Revizoriaus nuomone, Jonavos valsčiaus sekretoriui Domininkui Valiūnui už gerą tvarką raštinėje reikėtų pareikšti pagyrimą. Jonavos miesto valdyboje, patikrinus pajamų ir išlaidų sąmatą, rasta sutaupyta 8 349 Lt. Valdyba valstybinių mokesčių nerenka. Miesto ribose yra 0,5 km vieškelio, kuris netvarkomas, nežvyruotas, nors žvyras kasamas šalia, grioviai neprižiūrimi.

Bendra miesto išvaizda gana gera. Beveik visur iškloti cementiniai šaligatviai. Miesto burmistras Aristarchas Jefremovas nemoka valstybinės kalbos ir negali tinkamai vykdyti savo pareigų.60 Ar tai buvo vienintelė priežastis, kad tais pačiais metais miesto tarybos 1924 m. rinktas burmistras Aristachas Jefremovas atsistatydino, nežinoma. Įtakos galėjo turėti ir 1925 m. biudžeto nepatvirtinimas, nes buvo pateiktas su 19 582 Lt deficitu. Tada miesto taryba protestavo ir skundė apskrities valdybos sprendimą Savivaldybių įstaigų departamentui. Suprantama, tvirtinti deficitinį biudžetą draudė įstatymas. Tik rugpjūčio 24 d. ginčas baigėsi – apskrities valdyba ištaisė dokumentą ir biudžetą patvirtino. Kaip žinia, burmistras turėjo savo nuomonę ir nenusileido.

56

Aristachas Jefremovas buvo populiarus ir gerbiamas vietinių gyventojų, išsilavinęs (1914 m. baigė Maskvos komercinį institutą), kilęs iš religingos šeimos. Jo likimas – tragiškas, panašus į daugelio iškilių ir aktyvių piliečių. Po karo sovietų valdžia buvusį burmistrą nuteisė, vėliau jis žuvo lageryje.61 1926 m. pradžioje naujuoju burmistru išrinktas ir patvirtintas buvęs Savivaldybių įstaigų departamento direktoriaus pavaduotojas, vyresnysis revizorius Juozas Kaunas, g. 1870 m., lietuvis, katalikas, nuo 1919 m. tarnavo Savivaldybių įstaigų departamente. Turėjo 15 arų sklypą Jonavoje, 1928 m. apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. Vėliau, 1935 m., jam buvo įteiktas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas.

1926 m. birželio 14 d. įvyko rinkimai į III Seimą, kurio daugumą suformavo valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Prasidėjo politiniai procesai, kurie aiškiai prieštaravo ankstesnei krikščionių demokratų linijai ir pasižymėjo neslepiamomis simpatijomis sovietų Rusijai. Gruodžio 17 d. įvyko valstybinis perversmas, kurio metu nušalintas Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius. Naujasis Prezidentas Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad savivaldybėse reikia daugiau vietos gyventojų atstovavimo nepolitiniu pagrindu, o bandymas 1921 m. rinkimuose politizuoti vietos savivaldos rinkimus atnešė daugiau žalos nei naudos. Sprendžiant iš rinkimų suvestinių, valsčių tarybų nariai buvo nepartiniai, tik prijaučiantys vienai ar kitai partijai. Naujieji vietos savivaldos rinkimai turėjo įvykti 1927 m., pasibaigus nustatytai trejų metų kadencijai. Tačiau balandžio mėnesį, paleidus Seimą, nebuvo parengtas naujos redakcijos Savivaldos įstatymas. Ministrų kabineto sprendimu, pagal vidaus reikalų ministro teikimą, valsčių rinktų tarybų kadencija pratęsiama iki 1929 m., o miestų – iki 1931 m.62

Daug nepatogumų miesto gyventojams kėlė susisiekimas su Taurostos priemiesčiu, sostine Kaunu. Iš Jonavoje esančios autobusų stoties (J. Ralio g.) tiesiogiai vykti į Kauną buvo galima vos du tris kartus per dieną. Norint nuvažiuoti į Kauną tarpmiestiniu autobusu, reikėdavo persikelti keltu per Neries upę, nes autobusai važiuodavo aplenkdami Jonavą, t. y. per plento tiltą, esantį šalia geležinkelio tilto. Norint pagerinti susisiekimo

57

Jonavos valsčiaus ir miesto vadovai. Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio proga prie istorinės pašto stoties. Sėdi iš kairės: nuovados viršininkas A. Vabolis, vidurinės mokyklos direktorius J. Kartanas, valsčiaus viršaitis Vl. Petrauskas, stovi iš kairės: miesto burmistras J. Kaunas, burmistro pad.

D. Rozenbergas, vidurinės mokyklos mokyt. J. Dvylaitis, valsčiaus sekretorius D. Valiūnas. Nuotrauka iš LCVA. P-23871.

sąlygas, 1930 m. balandžio 25 d. buvo atidarytas medinis tiltas per Nerį J. Ralio gatvėje. Dienraštis „Lietuvos aidas“ straipsnyje „Tilto atidarymas“ (Jonava, balandžio 25 d.) rašė: „Jonavoje buvo naujai pastatyto ant Neries upės tilto atidarymas ir pašventinimas. Plentų ir vandens kelių valdybos atstovams tiltą apžiūrėjus, vietos klebonas kun. P. Vaitiekūnas pašventino ir pasakė gražią įvykiui pritaikytą kalbą, pažymėdamas, kad Jonavos miestelis buvo įkurtas 1750 m., kad vėliau, nutiesus plentą pro Jonavą, miestelis ėmė sparčiai kilti, nes pro Jonavą ėjo didelis su Rytų ir Vakarų Europa susisiekimas, kad 1872 m. buvo įsteigtas pirmas keltas ties miesteliu, o šiandien jau turime ir tiltą, tegul laikiną, bet su laiku turėsime ir nuolatinį betoninį, kad tiltas, kaip toksai ne tik didelės reikšmės susisiekimui, bet kartu yra ir visuomenės vienijimosi simbolis. Paskui pasakė trumpą prakalbą Jonavos burmistras p. J. Kaunas ir tiltą atidarė, per-

58

kirpdamas tautinę juostą. Tilto atidarymo dalyviai, vietos inteligentai ir vietos valdžios atstovai buvo malonių fundatorių p. Anilionio ir p.

Namieto pakviesti arbatos stiklui. Už Vyriausybę su Respublikos Prezidentu A. Smetona priešaky buvo pakeltas tostas. Tuo Jonavos tilto atidarymo iškilmės ir užsibaigė“.63

Tilto per Neries upę statyba. 1931 m.

Nuotrauka iš Jonavos krašto muziejaus fondo.

Tilto statytojai. Nuotrauka iš Jonavos krašto muziejaus fondo.

59

Miestelėnų mėgstama pasivaikščiojimo vieta.

Nuotrauka nežinomo autoriaus.

Tilto vaizdas nuo Neries kranto Taurostos priemiestyje.

Nuotrauka iš Jonavos krašto muziejaus fondo.

60

VII. KETVIRTIEJI JONAVOS VALSČIAUS TARYBOS RINKIMAI. 1929–1934 m.

Naujas Savivaldos įstatymas pasirodo 1929 m. rugsėjo 7 d., o jo vykdymo taisyklės – 1929 m. spalio 9 d. Pagal naująją tvarką, valsčių tarybų narius turėjo rinkti seniūnijų gyventojai savo sueigose apskrities viršininko nustatytu laiku. Naujasis įstatymas nustatė, kas gali būti rinkėju: „Sueigoje gali dalyvauti gyvenąs seniūnijoje Lietuvos pilietis, ne jaunesnis nei 24 metų amžiaus, išgyvenęs valsčiuje ne trumpiau nei 1 metai, mokąs savivaldybės mokesčius.“ Seniūnijos sueiga renka seniūną, jo pavaduotoją, atstovus į valsčiaus tarybą toje pačioje sueigoje. Nustatyta, kad valsčiaus tarybai pirmininkauja viršaitis, kurį renka taryba iš valsčiaus gyventojų, turinčių teisę būti tarybos nariais. Taryba, išrinkusi du kandidatus, turėjo gauti apskrities viršininko patvirtinimą.64, 65

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių minėjimo komitetas, 1930 m. Iš kairės: nuovados viršininkas A. Vabolis, valsčiaus valdybos sekretorius D. Valiūnas, miesto valdybos sekretorius A. Kazlauskas, vidurinės mokyklos direktorius J. Kartanas.

Nuotrauka iš LCVA, A073-P0044.

61

62

Jonavos valsčiaus valdyba ir seniūnai prie valsčiaus savivaldybės pastato Žvejų g. 1934 m.

Centre sėdi viršaitis A. Davalga (su regalijomis). Iš kairės tarnautojas V. Pilipavičius, iš dešinės sėdi D. Valiūnas – valsčiaus sekretorius ir sekretorė A. Batisienė. Nuotrauka iš A. Vėbrienės albumo.

Šiuo įstatymu buvo visiškai depolitizuoti valsčių tarybų ir seniūnų rinkimai. Ši nuostata išliko ir per kitus įvykusius rinkimus 1934, 1940 metais.

Prieš rinkimus visi valsčiai buvo suskirstyti į seniūnijas.

Kauno apskrities valdyba pateikė Jonavos valsčiaus suskirstymo į 13 seniūnijų projektą.66 Jonavos valsčiaus valdyba padidino seniūnijų skaičių iki 14, norėdama išskirti Saleninkų k. ir apylinkes į atskirą seniūniją. Apskrities valdyba neprieštaravo.

1931 m. pirmą pusmetį, panaikinus Turžėnų valsčių, prie Jonavos valsčiaus prijungiamos Marinuvkos, Mykainių, Paskutiškių, Svilonių, Užusalių seniūnijos. Valsčiaus tarybos narių skaičius padidėjo iki 19-os. Išskirtinai reikia pažymėti, kad geležinkelio stoties gyvenamasis rajonas priklausė valsčiui – Jonavos seniūnijai. „1931 m. dalis Turžėnų valsčiaus seniūnijų, perėjusių Jonavos valsčiaus žinion, buvo įsiskolinusios. Kartu su teritorijos perėmimu buvo privaloma perimti ir buvusio valsčiaus gyventojų skolas (14 709 Lt). Valsčiaus taryba priėmė sprendimą restruktūrizuoti skolą, t. y. priimti tik tą dalį skolos, kuri pereina su gyventojais. Apskrities valdyba užprotestavo sprendimą.“70 Po Turžėnų valsčiaus seniūnijų prijungimo prie Jonavos valsčiaus šis tampa didžiausiu Kauno apskrityje.

Lyginant 1919–1920 m. prisirašiusių prie Jonavos valsčiaus kaimų, dvarų, palivarkų, viensėdžių sąrašus [priedas 1a] su 1929 m. sudarytu seniūnijų sąrašu [priedas 1b] – didelis pasikeitimas. Didžiausią įtaką turėjo Žemės įstatymo pataisos, pagal kurias buvo nurodoma išparceliuotus dvarus pakeisti į kaimus, suteikiant jiems pavadinimą. Tai privalėjo atlikti žemės reformą vykdančios įstaigos. Kartu vyko ir gyvenamųjų vietovių pavadinimų lietuvinimas.67 Rinkimų laikas Kauno apskrityje buvo nustatytas 1929 m. lapkričio 4–12 dienomis, tačiau kiekvienoje seniūnijoje skirtingu laiku.

63

Jonavos valsčiaus seniūnai – 1929 m.

Eil. Nr.

Seniūnijos pavadinimas

Seniūnas

Seniūno pav.

1.

Beržų

Smalinskas Julijonas

Valinčius Vladas

2.

Čičinų

Čekanavičius Pranas

Dovalga Kazys, Kazio

3.

Dumsių

Kasinavičius Kostas

Radvilavičius Adolfas

4.

Gaižiūnų

Vilkas Vincas, Juozo

Paulauskas Juozas

5.

Jonavos

Martinaitis Stasys

Sakalauskas Jonas

6.

Kulvos

Rimdeika Juozas

Pūras Petras

7.

Lukšių

Gečiauskas Viktoras

Žentelis Vladas, Vinco

8.

Marinuvkos

Strielčiūnas Petras

Jankauskas Jonas

9.

Markutiškių

Darandovas Artemijus

Geduška Petras

10.

Mykainių

Lukoševičius Lozorius

Pranevičius Bronius

11.

Paskutiškių

Medviedevas Jokymas

Krugliakovas Feofanas

12.

Ragožių

Žigaras Petras

Žigaras Kazys

13.

Saleninkų

Vareikis Simas

Mockus Petras

14.

Skarulių

Ivinskas Ambroziejus

Špakauskas Vladas

15.

Skrandinės

Cibutavičius Jonas

Bartusevičius Pranas

16.

Svilonių

Kmitas Stasys

Rūtaitis Kazys

17.

Upninkėlių

Vėbra Feliksas

Brazauskas Juozas

18.

Upninkų

Palaima Jokūbas

Navikas Jurgis

19.

Užusalių

Semionovas Mikas

nėra

64

Pastabos: Paryškinti seniūnijų pavadinimai – buvusio Turžėnų valsčiaus seniūnijos, kurios buvo prijungtos prie Jonavos valsčiaus 1931 m.

Juozas Rimdeika, Antano, ūkininkas iš Bešių k., 27 metų amžiaus, išrinktas Kulvos seniūnu pakartotiniuose rinkimuose 1929 m. gruodžio 22 d. vietoje Balio Volodkos, kuris atsisakė pareigų dėl ligos.

1933 m. kovo 4 d. Čičinų seniūnijos sueiga vietoje a. a. seniūno Prano Čekanavičiaus seniūnu išrinko Kazį Dovalgą, Kazio, iš Pabartonių k., o seniūno padėjėju – 26-erių metų Praną Šabūną, Petro.

Išrinkus seniūnus, sueigos rinko valsčiaus tarybos narius.

Kiekviena seniūnija rinko savo atstovą valsčiaus taryboje. Valsčiaus tarybos nariais buvo išrinkti: Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Gimimo Užsiėmimo Nuosava metai rūšis žemė (ha)

Gyvenamoji vieta

Seniūnija

1.

Baranauskas Juozas

1880

ūkininkas

20

Laukogalių k.

Jonavos

2.

Davalga Antanas

1889

ūkininkas

36

Dijokiškių k.

Ragožių

3.

Dovalga Kazys, Ievos

1881

ūkininkas

-

Pabartonių k.

Čičinų

4.

Geduška Petras

1897

ūkininkas

-

5.

Grauža Pranas

1887

ūkininkas

16,5

Skarulių bk.

Skarulių

6.

Jankauskas Jonas

-

ūkininkas

55

Zubiškių vs.

Marinuvkos

7.

Jasionis Kazys

1892

ūkininkas

10

Upninkų bk.

Upninkų

Markutiškių k. Markutiškių

65

8.

Jurevičius Kazys

1856

ūkininkas

5

Upninkėlių k.

Upninkėlių

9.

Kymantas Pranas

1864

ūkininkas

-

Luokės vs.

Beržų

10.

Lisauskas Larijus

-

ūkininkas

-

Paskutiškių k.

Paskutiškių

11.

Mikalauskas Pranas

-

-

-

Daukliūnų k.

Mikainių

12.

Petrauskas Vladas

1877

ūkininkas

20

Antanolaukio vs.

Dumsių

13.

Skromovas Motiejus

-

ūkininkas

-

-

Užusalių

14.

Vareikis Kazys

1860

ūkininkas

7

Gudonių k.

Saleninkų

15.

Vasiliauskas Aloyzas

1893

ūkininkas

-

Skrandinės k.

Skrandinės

16.

Vilkas Vincas, Juozo

1898

ūkininkas

-

Lukšių k.

Lukšių

17.

Vilkas Vincas, Petro

1875

ūkininkas

4

Gaižūnų k.

Gaižiūnų

18.

Volodka Pranas

1897

ūkininkas

34,6

Vilkynės vs.

Kulvos

19.

Zakarauskas Stasys

-

ūkininkas

-

Svilonėlių k.

Svilonių

Pirmajame valsčiaus tarybos posėdyje išrinkta valsčiaus valdyba. Kauno apskrities viršininkui buvo pasiūlytos dvi viršaičių kandidatūros: Antano Davalgos ir Kazio Jurevičiaus. Apskrities viršininkas viršaičiu patvirtino Antaną Davalgą. Galutinė valsčiaus valdybos sudėtis: Antanas Davalga – valsčiaus viršaitis; Kazys Jurevičius – viršaičio padėjėjas; Domininkas Valiūnas – sekretorius.

Antanas Davalga ir Vincas Vilkas išrinkti Kauno apskrities tarybos nariais.68

66

nys.

Kauno apskrities 1929 m. savivaldybių rinkimų duome-

66

„I. Bendras gyventojų skaičius – 104 846. II. Rinkėjų skaičius – 13 353. III. Dalyvavo rinkimuose – 46,89 proc. IV. Išrinkta seniūnų – 150, iš jų: lietuvių – 113; žydų – 1; rusų – 4; lenkuojančių – 3. V. Išrinkta valsčių tarybos narių – 150, iš jų: lietuvių – 133; žydų – 4; rusų – 2; lenkuojančių – 11. VI. Pagal partinę priklausomybę iš 15 apskrities viršaičių išrinkti 5 nepartiniai, 6 – tautininkai, 2 – nepartiniai, neaiškių pažiūrų, po vieną liaudininką ir po vieną iš Ūkininkų sąjungos. Valsčių tarybos narių daugumą sudarė nepartiniai – 44, tautininkai – 44, neaiškių pažiūrų – 37.“ Naujas Savivaldybių įstatymas, kuris apėmė tiek valsčių, tiek ir miestų tarybų rinkimus, pasirodė 1931 m. Atsirado samprata – apskrities savivaldybė. Apskrities savivaldybę sudaro taryba iš deleguotų valsčių atstovų. Valdybą išrenka apskrities taryba iš trijų narių, o valdybos pirmininkas eina apskrities viršininko pareigas. Miestų savivaldos rinkimai vyksta pagal kandidatų sąrašus, kuriuos rinkimų komisijoms teikia ne mažesnės nei 25 rinkėjų grupės. Šiame įstatyme pateikiamas viršaičio, burmistro ir jų padėjėjų priesaikos tekstas. „Aš, Vardas, Pavardė, prisiekiu Visagaliui Dievui pildyti valstybės įstatymus ir eiti sąžiningai man pavestas pareigas. Taip man Dieve padėk. Amen.“ Netikintiesiems pakako pasižadėjimo: „Aš, Vardas, Pavardė, iškilmingai pasižadu pildyti valstybės įstatymus ir sąžiningai eiti man pavestas pareigas.“69

67

VIII. KETVIRTIEJI JONAVOS MIESTO TARYBOS RINKIMAI. 1931–1934 m.

Jonavos miestas buvo suskirstytas į 5 seniūnijas.66 Kartu tai buvo ir rinkimų apylinkės:

Seniūnijos buveinė

Gatvės, įeinančios į seniūniją

Gyventojų sk.

1.

Buvusi Švedų g.

Žvejų, Sodų, Vasario 16-osios

967

2.

Kauno g.

Vilniaus g. Nr. 1–33 ir 2–38, Kauno g.

Nr. 83–139 ir 96–176, Turgaus g., Ramioji g.

1 160

3.

Kauno g.

Kranto g., Upninkų g., Vilniaus g. Nr. 35–51 ir Nr. 40–58, Kauno g. Nr. 1–61, 2–94, Taurostos g.

970

4.

Senoji g.

Senoji g., Stalių g., Kauno „A“ g., Kalvių g., Žeimių g.

936

J. Basanavičiaus al., Lipniakos plentas

900

5. J. Basanavičiaus al.

Iš viso:

4 933

Rinkimų data nustatyta 1931 m. lapkričio 15–16 d. Remiantis vietos savivaldos įstatymu, Jonavos mieste rinkimų į tarybos narius sudaryti keturi kandidatų sąrašai.

Jonavos m. rinkimai 1931 m. Kandidatų sąrašai. Sąrašas Nr. 1 ir Nr. 2 Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

Užsiėmimo rūšis

Gyvenamoji vieta

1.

Kartanas Jonas

38

vid. mokyklos direktorius

Vilniaus g.

2.

Koženiauskas Jonas

43

baldų dirbt. savininkas

Žvejų g.

68

69

Pirmojo Lietuvos miestų burmistrų suvažiavimo delegatai. Pirmoje eilėje iš kairės: 4-as – vidaus reikalų ministras pulk. S. Rusteika, 6-as – Savivaldybių įstaigų departamento direktorius P. Barkauskas. Ketvirtoje eilėje 2-as iš kairės – Jonavos m. burmistras J. Kaunas. Nuotrauka iš mėnraščio „Savivaldybė“, Nr. 11, 1932 m.

3.

Vansevičius Leonardas

40

amatininkas

Žeimių g.

4.

Markevičius Vladas

78

namų savininkas

Sodų g.

5.

Iliničius Antanas

46

stalius

Žvejų g.

6.

Bilinkevičius Pranas

47

prekybininkas

Vilniaus g.

7.

Juškevičius Juozas

41

pašto viršininkas

J. Basanavičiaus al.

8.

Kulakauskas Jonas

41

vargonininkas

Žvejų g.

9

Vabolis Antanas

36

nuovados viršininkas

Sodų g.

10

Strimaitis Pranas

49

baldų dirbt. savininkas

Žvejų g.

11

Činikas Stasys

30

banko direktorius

Vasario 16-osios g.

12

Martinaitis Kazys

46

stalius

Vasario 16-osios g.

13

Gudynas Stasys

35

advokatas

Lipniakų pl.

14

Kaminskas Bronius

48

šaltkalvių dirbt. savininkas

Žeimių g.

15

Žilinskas Juozas

42

stalius

Sodų g.

16

Vaitiekūnas Petras

41

kunigas

Vilniaus g.

17

Černeckas Liudas

39

šaltkalvis

J. Basanavičiaus al.

Jonavos m. rinkimai – 1931 m. Kandidatų sąrašai. Sąrašas Nr. 3 ir Nr. 4 Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

Užsiėmimo rūšis

Gyvenamoji vieta

1.

Vulfovičius Leiba

50

pramonininkas

J. Basanavičiaus al.

2.

Keidanskis Saulius

47

mokytojas

Sodų g.

3.

Minasas Mnachimas

30

pirklys

Kauno g.

4.

Pereišteinas Chaimas

56

pirklys

J. Basanavičiaus al.

5.

Goldšmidas Meeras

54

pirklys

Turgaus g.

70

6.

Farberis Liberas

40

pirklys

Kauno g.

7.

Tetelbaumas Mauša

56

pirklys

Kauno g.

8

Bomašas Giršas

37

gydytojas

Plento g.

9

Kaganas Chaimas

52

provizorius

Vilniaus g.

10

Kulvianskis Meselis

40

stalius

Kauno g.

11

Glazas Jankelis

52

tarnautojas

Vilniaus g.

12

Kaganskis Izraelis

40

prekybininkas

Kauno g.

13

Solskis Solomonas

44

prekybininkas

J. Basanavičiaus al.

14

Solominas Chaimas

44

stalius

Plento g.

Pastaba: Sąrašai Nr. 1 ir Nr. 2 sujungti į vieną. Sąrašai Nr. 3 ir Nr. 4 sujungti į vieną.

Jonavos miesto rinkimų komisijos 1931 m. birželio 3 d. protokolas.57 Vidaus reikalų ministro raštu Nr. 5788 (1931 05 06) paskirta rinkimų komisija, kurios pirmininku tapo Jonas Kartanas, vidurinės mokyklos direktorius. Nariais paskirti: Balys Garmus, pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas, Dovydas Buršteinas, bendrovės „Kemach“ savininkas, Mikas Kulikauskas, pramonininkas ir namų savininkas, Bronius Kaminskas, šaltkalvis. Kandidatais paskirti: Grigorijus Ranas, daktaras, ir Pranas Bilinkevičius, pramonininkas ir namų savininkas.57 Iš bylos dokumentų galima spręsti, kad sąrašai buvo kruopščiai patikrinti Jonavos nuovados viršininko ir apie teistus, policijos sekamus asmenis buvo pranešta Kauno apskrities viršininkui. Iš kandidatų sąrašų išbraukti Icikas Bogorodas, Benjaminas Perčikas, Petras Sarkanas, Juozas Romeika, Vacys Radževičius. Savo ruožtu Kauno apskrities viršininkas raštu Nr. 84 (1931 06 12) informavo Savivaldybių įstaigų departamento direktorių apie Jonavos miesto kandidatų sąrašus, jų politines pa71

žiūras, pilietinį patikimumą. Rinkimų komisija, prieš tvirtindama kandidatų sąrašus, patikrino lietuvių kalbos mokėjimą. Taip iš sąrašų buvo išbrauktas buvęs burmistras Vladislavas Markevičius, Semionas Jefremovas, Liudas Ignatavičius ir Leonardas Vansevičius. Vėliau Vladislavo Markevičiaus kandidatūra buvo atstatyta.

Rinkimų dienomis, birželio 15-ąją ir 16-ąją, iš turinčių teisę balsuoti 802 gyventojų balsavo 735 arba 92 proc. Žydų blokas gavo 4 016 balsų, lietuvių – 2 346. Balsavimas vyko miesto valdybos būste – Kranto g. Nr. 14.

Pastaba: kiekvienas rinkėjas turėjo 9 balsus.57 Rinkimų komisija, vadovaujama pirmininko Jono Kartano, paskelbė 1931 m. birželio 15 ir 16 d. rinkimų į Jonavos miesto tarybą rezultatus.57 Jonavos m. taryba – 1931 m.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

Užsiėmimas, tautybė, partija, judėjimas, kt.

1.

Bomašas Giršas

37

gydytojas, nepartinis, žydų bendruomenės sąr.

Plento g.

izraelitų

2.

Činikas Stasys

30

banko direktorius, LTS

Vasario 16-osios g.

R. kat.

3.

Garmus Balys

34

mokytojas, LTS

Žeimių g.

R. kat.

4.

Goldšmitas Meeras

54

pirklys, žydų bendruomenės sąr.

Turgaus g. izraelitų

5.

Kaganas Chaimas

52

provizorius, sionistas, žydų bendruomenės sąr.

Vilniaus g. izraelitų

6.

Keidanskis Saulius

47

mokytojas

Sodų g.

izraelitų

7.

Kulakauskas Jonas

41

vargonininkas, LKDP

Žvejų g.

R. kat.

8.

Kulvianskis Meselis

40

stalius, žydų bendruomenės sąr.

Kauno g.

izraelitų

9.

Tetelbaumas Maušas

56

pirklys, žydų bendruomenės sąr.

Kauno g.

izraelitų

72

GyvenamoTikyba ji vieta

Pirmojo tarybos posėdžio data buvo nustatyta liepos 3 d.

10 val. Posėdyje dalyvavo visi miesto tarybos nariai. Posėdžiui pirmininkavo burmistras Juozas Kaunas. Kol buvo renkamas naujas burmistras, posėdžiui pirmininkavo vyriausias tarybos narys Maušas Tetelbaumas. Nustatyta miesto burmistro alga – 550 Lt mėnesiui, o padėjėjui – 20 Lt už kiekvieną sugaištą dieną. „Į burmistrus buvo pasiūlytas p. Juozas Kaunas gavo 6 balsus „už“, prie trijų visai nuo balsavimo susilaikiusių ir iš posėdžių kambario pasišalinusių.“57 Balsuojant nedalyvavo lietuviai, kurie protestavo prieš Juozo Kauno kandidatūrą. Jie buvo raštu kreipęsi į vidaus reikalų ministrą, nurodydami blogą ankstesnį burmistro darbą ir prašydami netvirtinti Juozo Kauno burmistru.

Miesto taryba patvirtino valdybos sudėtį: Juozas Kaunas – Jonavos miesto burmistras. „Į burmistro padėjėjus pasiūlytas kandidatas Dovydas Rozenbergas slaptu balsavimu gavo 6 balsus „už“, prie 3 visai nuo balsavimo susilaikiusių ir iš posėdžio kambario pasišalinusių“.57 Už burmistro padėjėjo Dovydo Rozenbergo kandidatūrą nebalsavo lietuvių frakcija. Savo rašte Kauno apskrities viršininkui lietuvių frakcija motyvavo, kad Jonavai reikalingas energingas burmistro padėjėjas, dirbantis kasdien darbo valandomis.

Padėjėju norėta matyti lietuvį.

Dovydas Rozenbergas, Chaimo, – burmistro padėjėjas, g. 1892 m., vedęs, žydas, izraelitų tikėjimo, baigęs 6 klases, nuo 1918 m. – žydų pradžios mokyklos mokytojas, turto neturi.

Aleksandras Kazlauskas – valdybos sekretorius.

Juozas Kaunas ir Bomašas Giršas išrinkti Kauno apskrities tarybos nariais.

Kauno miesto ir apskrities viršininkas atmetė protestą ir liepos 9 d. patvirtino Jonavos miesto tarybos liepos 3 d. nutarimą.57

73

Aistros dėl burmistro Juozo Kauno paskyrimo nerimo.

1931 m. spalio 13 d. vidaus reikalų ministras gavo Jonavos miesto tarybos lietuvių frakcijos ir Lietuvos tautininkų sąjungos Jonavos skyriaus prašymą pakeisti miesto burmistrą kitu. Pagrindiniai motyvai – nepagarba pirmajam miesto tarybos pirmininkui Jeronimui Raliui, kurio paminklo pastatymo prie jo namų laukė visa Jonava. Įvardytos ir kitos „nuodėmės“ bei pataikavimas žydų frakcijai. Buvo ir kitų skundų: leidimas kasti kur papuolė žvyrą, burmistro padėjėjo darbo laikas (3 dienos per savaitę), Vytauto g. rekonstrukcija, Jono Kartano sodybos tvoros nukėlimas ir t. t.71 Bene labiausiai miesto visuomenę įaudrino Jeronimo Ralio paminklo atidengimas ir šventinimas spalio 1 d., per Jeronimo vardadienį. Šventas mišias laikęs kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas priekaištavo vietiniams ponams, kad šie nesugebėjo laiku surinkti aukų paminklui, nors jas rinko visoje Lietuvoje, kad tai lietuviško tautiškumo žeminimas. Nepaisant visų kalbų, Jeronimo Ralio paminklo atidengimas buvo didelis įvykis Jonavoje. Kėdainių gimnazijos mokytojas anuomet pasakė: „...Nėra meilesnio daikto už gimtąją šalį ir tėvus, nors tu kuo geriausiai ir turtingai galėtum gyventi toli nuo tėvynės“ (iš „Odisėjos“ II).71 1931 m. gegužės 13 d. patvirtintas Jonavos miesto ribų planas ir pasirašytas aktas, nustatantis miesto administravimo zoną. Aktą pasirašė valsčiaus viršaitis Antanas Davalga, miesto burmistras Juozas Kaunas ir apskrities inžinierius B. Hercelmanas. Aktu pripažįstama, kad Taurostos priemiestis, esantis kitame Neries krante, yra miesto dalis. Geležinkelio stoties rajonas lieka valsčiaus administracinėje zonoje.

[Priedas 4. Pav. 6 (1); Pav. 6 (2)] 1932 m. vasario 7 d. miesto taryba priėmė sprendimą pagal patvirtintą miesto ribų planą, skirtą miesto plėtrai, iš naujo sudarytas gatves pavadinti: • gatvę, einančią nuo Neries iki transformatoriaus, – VYTAUTO;

74

• gatvę, einančią nuo Senosios gatvės iki Jonavos kat. parapijos žemės, – BIRUTĖS; • gatvę, einančią nuo Jonavos valsčiaus saviv. žemės iki J. Basanavičiaus al., – NERIES; • gatvę, einančią nuo pavadintos Neries g. iki kat. parapijos žemės, – AUŠROS; • gatvę, einančią nuo Neries upės iki J. Basanavičiaus al. prie parapijos žemės, – PYLIMO; • gatvę, einančią nuo Vasario 16-osios gatvės iki žydų kapinių, – ŽALIOJI; • gatvę, einančią nuo Žeimių gatvės iki Sodų gatvės sklypų, – KALNŲ; • gatvę, einančią nuo Vasario 16-osios ir Žeimių gatvių kampo iki naujai pavadintų Žaliosios ir Kalnų gatvių kampo, – ŠAULIŲ; • aikštę, esančią Vasario 16-osios ir Žeimių gatvių kampe, – LAISVĖS. Jonavos m. tarybos 1932 m. vasario 27 d. protokolas Nr. 1.72 1932 m. birželio 8 d. Jonavos mieste pirmą kartą oficialiai lankėsi Prezidentas Antanas Smetona. „Vakar po pietų Respublikos Prezidentas p. A. Smetona, lydimas krašto apsaugos ministerio pulk. Giedraičio ir švietimo ministerio K. Šakenio, buvo nuvykęs į Jonavą apžiūrėti švietimo ir karo reikmėms skiriamų žemės sklypų. Nors ši kelionė buvo visai privataus pobūdžio, tačiau jonaviečiai, sužinoję apie aukštųjų svečių apsilankymą, pastatė gražius vartus ir sutikę gražiai pasveikino juos. Apžiūrėję tuos žemės sklypus, aukštieji svečiai buvo nuvykę į vidurinę mokyklą, kur apžiūrėjo jos mokinių darbelių parodą. Paskiau buvo pakviesti Lietuvos tautinio atgimimo veterano dr. Hanusevičiaus vaišių, kur susirinko Jonavos visuomenė. Vaišių metu jonaviečiai pasakė daug gražių Vyriausybę sveikinančių kalbų. Apie 19 val. 30 min. aukštieji svečiai išvyko į Kauną.“73

75

76

Jonavos įgulos Vytauto Didžiojo kuopos kariai su krašto apsaugos ministru pulkininku B. Giedraičiu (viduryje); jo kairėje – Vytauto Didžiojo kuopos vadas majoras Kazlauskas, Jonavos miesto burmistras J. Kaunas, pulkininkas Bukevičius, Jonavos taikos teisėjas Mickevičius, kuopos leitenantas Meškauskas, Jonavos notaras Sudūra, valsčiaus viršaitis A. Davalga, valsčiaus sekretorius D. Valiūnas ir kt. Dešinėje – Generalinio štabo pulkininkas Griganavičius, Jonavos klebonas kun. P. Vaitiekūnas, kuopos kapitonas Jankus, Jonavos vidurinės mokyklos direktorius J. Kartanas, Jonavos policijos nuovados viršininkas A. Vabolis, nežinomas, seniūnas V. Petrauskas. Trečias iš kairės – pradinės mokyklos direktorius B. Garmus, nežinomas, apskrities tarybos narys V. Vilkas, Vinco. Nuotrauka iš LCVA. P-06812.

Buvo kalbama apie žemės sklypą, skirtą pradinės mokyklos statybai. Kitas sklypas – karinio aerodromo žemė, esanti tarp miesto ir geležinkelio stoties (dabartinės Žemaitės–Lietavos ir Žeimių tako rajone), trukdžiusi sujungti tiesia Žeimių gatve abu gyvenamuosius rajonus. Minimas dr. Hanusevičius – tai dr.

Julijus Ganusevičius, atvykęs dirbti į Jonavą iš Kėdainių po dr.

Jeronimo Ralio mirties 1921 m.

Dar skambesnis ir iškilmingesnis oficialus vizitas į Jonavą vyko 1936 m. birželio 21 d. Tada visą Prezidento kalbą tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas. Tuometis dienraštis „Lietuvos aidas“ labai vaizdžiai ir nuosekliai atpasakojo visą šventę Jonavoje.

[Priedas 2] Prezidentas dažnai pravažiuodavo pro Jonavą, kai vykdavo į savo dvarą Užulėnuose arba pas giminaičius Kartanus į Konceptolio k. (Jonavos vlsč.).

1932 m. spalio 7–8 dienomis Kaune, karininkų ramovėje, įvyko pirmasis miestų burmistrų suvažiavimas. Jo darbe dalyvavo vidaus reikalų ministras pulk. Steponas Rusteika, Savivaldybių įstaigų departamento direktorius Pranas Barkauskas ir kt.

Buvo išklausyti visi norintys kalbėti miestų burmistrai. Kalbėjo Jonavos miesto burmistras Juozas Kaunas. Savo dalykiškoje kalboje aiškiai apibūdino Jonavos būklę. „I. Miesto tvarkymas 1. Miesto sienos dar nenustatytos. Šiam reikalui išrinkta komisija iš burmistro ir trijų tarybos narių.

2. Pageidaujama, kad prie miesto būtų priskirta aplinkinė zona, kuri yra Jonavos valsčiaus ribose, būtent: Jonavos geležinkelio stotis ir kelios pramonės įmonės, kurios daugiau turėtų priklausyti miestui, o ne valsčiui.

3. Mūro kvartalų ir pramonės rajonų miestas neturi ir manoma, kad juos nustatyti dabar dar nebūtų galima.

77

4. Miesto centro gatvės išgrįstos. Negrįstos tik miesto pakraščių, t. y. naujai sudarytos gatvės, priskyrus, parceliuojant Lipniakų dvarą, miestui praplatinti naujus žemės plotus. Iš viso negrįstų gatvių – 11, grįstų – 14. Kasmet sąmatoje skiriama lėšų gatvėms grįsti ir didesnio judėjimo gatvės grindžiamos.

5. Miesto centro gatvėse padaryti cementiniai šaligatviai: nepadaryta šaligatvių tik kraštutinėse negrįstose gatvėse, bet ir ten per ateinančius dvejus metus numatoma padaryti. Šiuo metu be šaligatvių yra 9 gatvės.

6. Miestas apšviečiamas elektros šviesa; energija imama iš Lietuvos rajoninių elektros stočių akcinės bendrovės Kaune, koncesijos sąlygomis 1923–1950 m. laikotarpiui. Kainos mokamos Kauno miesto tarifu.

7. Miesto aikštei gautas sklypas 0,38 ha iš Lipniakų dvaro 1926 metais. Tuo tarpu ta aikštė nesutvarkyta. Artimiausiu metu bus tvarkoma.

8. Miesto sodnui 1926 metais gauta iš išparceliuoto Lipniakų dvaro 4,75 ha žemės. Tas sklypas aptvertas, apsodintas medeliais (alėjomis). Iki medeliai paaugs, sodnu viešai naudotis neleidžiama. Šiais metais to sklypo dalis – apie du hektarai – perleisti Jonavos vidurinės mokyklos namams statyti. Užvestą sodną ketinama kasmet palaipsniui tvarkyti ir gražinti 9. J. Basanavičiaus alėja, Vasario 16-osios, Birutės ir Neries gatvės apsodintos medeliais. Buvo apsodintos Vilniaus ir Plento gatvės, bet dėl gatvių siaurumo medeliai neišsilaikė.

10. Istorinių arba architektūrinės reikšmės pastatų Jonavoje nėra.

II. Sveikatos ir švaros reikalai 1. Nuosavų gydomųjų įstaigų savivaldybė neturi, už neturtingų gyventojų gydymą apmoka įvairių ligoninių sąskaitas.

Taip neturtinguosius miesto gyventojus manoma gydyti ir ateityje.

78

2. Vandens miestas gauna iš paprastų mieste esančių cementinių šulinių.

3. Kanalizacijos mieste nėra.

4. Skerdykla ir pirtis yra įrengta privačios organizacijos; jų sanitarinė priežiūra yra apskrities gydytojo žinioje.

5. Paminėtų 2–5 punktuose įtaisymų įrengimas, kaip reikalaująs didelių išlaidų, neturint miestui dabar pinigų, nevykdomas. Tai yra daugiau ateities dalykas.

6. Maudyklės vasaros metu yra Neries upėje tam tikrose nurodytose vietose.

7. Miestas turi dvi aikštes turgavietėms: vieną miesto centre apie ¼ ha, skirtą smulkiems ūkio produktams, ir kitą 2,8 ha – gyvuliams. Švarą turgavietėse palaiko savivaldybės samdomas žmogus. Manoma, kad ateičiai tokia turgaviečių padėtis ir jose švaros palaikymas bus pakankama.

8. Viešoji išvietė yra įtaisyta turgavietėje. Švarą ir valymą atlieka savivaldybės samdomi žmonės.

9. Sąšlavynui vieta paskirta už miesto, prie gyvulių kapinyno, kur patys gyventojai ir gabena visas sąšlavas.

10. Popieriaus dėžių mieste nėra.

III. Švietimo reikalai 1. Miesto savivaldybė išlaiko 2 pradžios mokyklas su 11 komplektų. Metams šiam tikslui turi apie 10 000 litų išlaidų. Viena mokykla yra nuosavuose namuose.

2. Mieste yra dvi viešosios skaityklos: viena – žydų organizacijos, antra – parapijinė.

79

IV. Socialinė globa 1. Vaikų prieglaudos nėra. Yra ketinimas įsteigti vaikų darželį, kuriam išlaikyti prisidės ir savivaldybė.

2. Bedarbių mieste nėra ir žiemai nenumatoma.

3. Nesant bedarbių ir kovai su nedarbu nesirengiama.

V. Susisiekimas 1. Kelių krypties ženklus visai apskričiai gamina Kauno apskrities savivaldybė ir šiais metais ketina juos išstatyti reikalingose vietose.

2. Autobusų stotis mieste yra. Įrengė privatus asmuo koncesijos sąlygomis trejiems metams. Metinės nuomos savivaldybei moka 887 Lt. 3. Mieste turistai nesilanko.

VI. Priešgaisrinė apsauga Miestas turi du motorinius siurblius, tris rankinius ir automobilį su cisterna 1 200 litrų talpos. Vienas motorinis siurblys pirktas 1925 metais, o antras ir automobilis pirkti 1930 metais. Veikiančiai mieste savanorių ugniagesių organizacijai savivaldybė duoda patalpą, kurą, šviesą ir visus gaisrams gesinti įrankius. Dabar mieste esanti priešgaisrinė apsauga yra pakankama.

VII. Miesto turtas 1. Bendra savivaldybės nekilnojamojo turto vertė apie 100 000 litų.

2. Miestas rūmų ir įmonių neturi. Rūmų ar įmonių įtaisymas yra ateities klausimas.

80

VIII. Miesto finansinė būklė 1. Miesto savivaldybė turi 13 265 litus skolų; beveik visos skolos už beturčių gydymą.

2. Skolas numatoma grąžinti kasmet dalimis iš sąmatinių sumų.

3. Šiais metais biudžetą numatoma įvykdyti be deficito.

IX. Savivaldybės organų veikimas 1. Taryba posėdžiauja bemaž kas mėnesį.

2. Tarybos nariai posėdžius lanko uoliai.“74 Jonavos miesto taryba matė, kad Jonavos valsčiui ir miestui būtinai reikalinga steigti gimnaziją ir įvesti privalomąjį pradžios mokslą mieste. 1933 m. birželio 17 d. miesto tarybos posėdyje buvo svarstomi Jonavos vidurinės mokyklos reorganizavimo į gimnaziją ir privalomojo pradžios mokslo Jonavos mieste įvedimo klausimai. Tai, kad gimnazijos steigimas duotų naudą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose, pagausėtų pradinių mokyklų mokytojų gretos, suprato visi tarybos nariai ir vieningai tam pritarė. „Turint galvoje Jonavos mieste ir apylinkėje aukštesnės mokyklos didelį reikalingumą, prašyti Švietimo ministeriją reorganizuoti Jonavos vidurinę mokyklą į 8 klasių gimnaziją, įsteigiant nuo 1933/34 mokslo metų pradžios V klasę. „Prašyti Švietimo Ministeriją įvesti Jonavos mieste privalomąjį pradžios mokslą miesto teisėmis, turint galvoje, kad šito pradžios mokslo sutvarkymas miesto gyventojams bus patogesnis.“75 Švietimo ministerija neįsteigė gimnazijos, bet 1936 m. vidurinė mokykla gavo progimnazijos statusą. Norima gimnazija įsteigta jau po karo: 1945 m. pradinės mokyklos pastate atidaryta pirmoji gimnazijos klasė.76 Privalomasis pradinis mokslas Jonavos valsčiuje ir mieste buvo įvestas nuo 1928 m. gegužės 1 d., remiantis Švietimo ministerijos įsakymu Nr. 107, 1928 04 20.

81

Matyt, įstatymas neturėjo tiek galių, kad priverstų paklusti visus piliečius. Papildomas tarybos sprendimas sustiprino administracinę atsakomybę.

Pagal patvirtintą miesto ribų planą ir plėtros projektą, 1933 m. vasario 11 d. tarybos sprendimu, Plento g. pavadinta J. RALIO g., o rugpjūčio 5 d. sprendimu, gatvė nuo kareivinių rajono iki J. Ralio g., neturėjusi iki šiol pavadinimo, – S. DARIAUS ir S. GIRĖNO g., istorinio „Lithuanica“ skrydžio per Atlantą didvyrių garbei. Vėliau, 1937 m., Plento gatvės dalis nuo kelio Kaunas–Ukmergė iki tilto taip pat pavadinta J. Ralio vardu.

1934 m. sausio mėn. apskrities viršininkas gavo Jonavos m. gyventojų (246 parašai) skundą dėl autobusų stoties perkėlimo iš J. Ralio g. į J. Basanavičiaus alėją. Sprendimą perkelti autobusų stotį priėmė miesto taryba 1933 m. gruodžio 16 d. (protokolas Nr. 9). Priežastis perkelti autobusų stotį buvo plentų valdybos ir koncesininkų susitarimas dėl pravažiuojančių autobusų užvažiavimo į miesto stotį. Perkelti stotį, kad ji būtų J. Basanavičiaus al., netoli plento tilto per Nerį, reikalavo plentų valdyba. Gyventojų skundas buvo atmestas ir stotis perkelta.

82

IX. JONAVOS VALSČIAUS IR MIESTO TARYBŲ RINKIMAI 1934–1939 m.

IX. 1. JONAVOS VALSČIAUS TARYBA Nauji valsčiaus ir miesto savivaldybių rinkimai 1934 m. buvo vykdomi pagal Seimo 1931 m. gegužės 2 d. priimtą įstatymą.69 Jonavos valsčiaus rinkimai prasidėjo apskrities viršininko nurodymu vykdyti seniūnų ir jų padėjėjų, atstovų valsčiaus taryboje rinkimus.

1. rugsėjo 28 d. – Saleninkų, Upninkų ir Upninkėlių sen.; 2. rugsėjo 29 d. – Beržų, Markutiškių ir Lukšių sen.; 3. spalio 1 d. – Gaižiūnų, Skarulių ir Jonavos sen.; 4. spalio 2 d. – Ragožių ir Kulvos sen.; 5. spalio 4 d. – Skrandinės ir Čičinų sen.; 6. spalio 5 d. – Marinuvkos ir Svilonių sen.; 7. spalio 6 d. – Mykainių ir Užusalių sen.; 8. spalio 8 d. – Paskutiškių ir Dumsių sen.

Jonavos valsčiaus seniūnų rinkimai buvo vykdomi pagal nustatytą grafiką. Visuose susirinkimuose pirmininkavo valsčiaus viršaitis. Rinkėjų aktyvumas buvo 43,78 proc.77 Jonavos valsčiaus seniūnai – 1934 m.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Gimimo Išsimokslimetai nimas

1.

Cibutavičius Jonas

1892

2.

Darandovas Artiomijus

1892

pradžios mokykla

Seniūnija

Tautybė Pastabos

Skrandinės lietuvis ūkininkas

Ukmergės Markutiškių m. mokykla

rusas

ūkininkas

83

3.

Davalga Kazys, Kazio

1907

Jonavos vid. mokykla

Čičinų

lietuvis ūkininkas

4.

Kazlauskas Juozas, Adomo

1907

pradžios mokykla

Lukšių

lietuvis ūkininkas

5.

Kmitas Stasys, Petro

1893

rusų mokyklos 3 klasės

Svilonėlių

lietuvis ūkininkas

6.

Kmitas Bronius, Petro

1899

pradžios mokykla

Užusalių

lietuvis ūkininkas

7.

Krugliakovas Feofanas, Agurijano

1893

8.

Lukaševičius Lozorius

1899

pradžios mokykla

Mikainių

9.

Martinaitis Stasys, Jokūbo

1887

pradžios mokykla

Jonavos

lietuvis ūkininkas

10.

Palaima Jokūbas, Stasio

1899

liaudies mokykla

Upninkų

lietuvis

11.

Pūras Petras, Kosto

1898

pradžios mokykla

Kulvos

lietuvis ūkininkas

12.

Petrauskas Vladas, Vinco

1877

pradžios mokykla

Dumsių

lietuvis ūkininkas

13.

Strelčiūnas Petras, Igno

1897

pradžios mokykla

14.

Stankevičius Steponas, Petro

1897

pradžios mokykla

Skarulių

lietuvis ūkininkas

15.

Smalinskas Julius, Miko

1975

pradžios mokykla

Beržų

lietuvis ūkininkas

16.

Vėbra Feliksas, Juozo

1899

pradžios mokykla

17.

Vilkas Vincas, Petro

1875

pradžios mokykla

Gaižiūnų

lietuvis ūkininkas

18.

Žigaras Petras, Jono

1892

pradžios mokykla

Ragožių

lietuvis ūkininkas

84

savamokslis Paskutiškių

rusas

ūkininkas

rusas

ūkininkas

ūkininkas savanoris

Marinuvkos lietuvis ūkininkas

Upninkėlių lietuvis

ūkininkas savanoris

1936 m. Jonavos valsčiaus ataskaitoje atsiranda dvi naujos seniūnų pavardės.77, 78 Feliksas Radzinauskas, Kazio, g. 1896 m.

Skrebinų k., lietuvis, paveldėjęs 6,5 ha žemės. 1918–1922 m. buvęs seniūnu, 1924–1929 m. – valsčiaus tarybos nariu, viršaičio padėjėju, 1927–1929 m. – apskrities tarybos nariu. Petras Bigienis, Jokūbo, g. 1896 m. Kurmėgalos k., lietuvis, žemdirbys, baigęs pradžios mokyklą. Jie pakeičia buvusius Skrandinės ir Čičinų seniūnijų seniūnus. Į Jonavos valsčiaus tarybą buvo išrinkti: Jonavos vlsč. (1934 m.)

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Gimimo UžsiėmiGyvenamoji Tikyba metai mo rūšis vieta, seniūnija

Pastabos

1.

Balčiūnas Petras

1907

ūkininkas

Dobriškių vs., R. kat.

Mikainių k.

Apskrities tarybos narys

2.

Cibutavičius Jonas

1892

ūkininkas

3.

Davalga Kazys, Ievos

1881

ūkininkas

4.

Drumstas Jurgis

1907

ūkininkas

5.

Geduška Petras

1897

ūkininkas

6.

Jasionis Kazys

1892

ūkininkas

Upninkų bk., Upninkų

R. kat.

tarybos narys

7.

Kmitas Bronius

1889

ūkininkas

Užusalių k., Užusalių

R. kat.

tarybos narys

8.

Krištapavičius Adolfas

1886

ūkininkas

Lyglaukio k., Skarulių

R. kat.

tarybos narys

9.

Krugliakovas Teofanas

1893

ūkininkas

Paskutiškių k., pravoPaskutiškių slavų

tarybos narys

10.

Melinis Petras

1894

geležinkeJonavos glžk. lio tarnauR. kat. stotis, Jonavos tojas

tarybos narys

Žinėnų k., Skrandinės

R. kat.

tarybos narys

Pabartionių k., R. kat. Čičinų

tarybos narys

R. kat.

tarybos narys

Markutiškių k., R. kat.

Markutiškių

tarybos narys

(---), Kulvos

85

11.

Mikalauskas Pranas

-

-

Daukliūnų k., R. kat.

Mikainių

12.

Palaima Karolis, Andriaus

1900

ūkininkas

Užupės k., Upninkėlių

R. kat.

tarybos narys

13.

Peršalauskas Liubomiras

-

ūkininkas

Dumsių k., Dumsių

-

tarybos narys

14.

Užkurys Feliksas

1900

ūkininkas

15.

Valionis Balys

-

-

(---) Svilonių

R. kat.

tarybos narys

16.

Vilkas Vincas, Juozo

1898

ūkininkas

Lukšių k., Lukšių

R. kat.

tarybos narys

17.

Vilkas Vincas, Petro

1875

ūkininkas

Gaižiūnų k., Gaižiūnų

R. kat.

apskrities tarybos narys

18.

Žigaras Petras

1892

ūkininkas

Dijokiškių k., Ragožių

R. kat.

tarybos narys

Jaugeliškių k., R. kat.

Beržų

tarybos narys

tarybos narys

Remdamasis Savivaldybių įstatymo 91 ir 92 straipsnių reikalavimais, apskrities viršininkas skelbė valsčiaus viršaičio ir jo padėjėjo bei atstovų į apskrities tarybą rinkimų datą – spalio 29 d. 10 val.79 1934 m. spalio 29 d. Jonavos valsčiaus taryba, pirmininkaujama viršaičio Antano Davalgos ir sekretoriaujama sekretoriaus padėjėjo Petro Batisos, išrinko du atstovus į apskrities tarybą – Vincą Vilką, Petro, gyv. Gaižiūnų k., 59 m. amžiaus; Petrą Balčiūną, Augustino, gyv. Dobriškių vs., 27 m. amžiaus.

Renkant viršaitį, buvo pasiūlytos trys kandidatūros: Antano Davalgos, Vlado Petrausko, Kazio Jasionio. Slaptu balsavimu viršaičiu išrinktas: Antanas Davalga – valsčiaus viršaitis.

86

Renkant viršaičio padėjėją, trys kandidatai: Vincas Vilkas, Petro, Kazys Jasionis ir Vladas Petrauskas – surinko vienodą balsų skaičių. Antrą kartą balsuojant, viršaičio padėjėju išrinktas: Vladas Petrauskas – valsčiaus viršaičio padėjėjas.

Domininkas Valiūnas – valdybos sekretorius.

Valsčiaus tarybos protokolas Nr. 3 (1934 10 29).79 Kauno miesto ir apskrities viršininkas 1934 m. lapkričio 3 d. patvirtino rinkimų rezultatus.

Kauno apskrities 1934 m. rinkimų rezultatų suvestinėje pažymėta, kad Jonavos valsčiuje iš turinčių teisę balsuoti 2 049 rinkėjų balsavo 906. Tai sudarė 44,21 proc., kai tuo tarpu apskrityje balsavimo aktyvumas buvo 49,55 proc. Iš 19 seniūnų, 19 valsčiaus tarybos narių, viršaičio ir jo padėjėjo – iš viso 40 renkamų pareigybių išrinkti 32 lietuviai. „1935 m. sausio 13 d. valsčiaus tarybos posėdyje (prot. Nr. 1.) viršaitis ir seniūnai prisiekė sąžiningai ir stropiai eiti savo pareigas.

Priesaiką patvirtindami, kiekvienas pasirašė priesaikos teksto lapelyje.“ Geriausi Jonavos valsčiaus ir miesto savivaldybių metai buvo 1938-ieji. Jonavos valsčiaus savivaldybės biudžetas per visą nepriklausomybės laikotarpį didėjo. Tai lėmė visos Lietuvos ūkio augimas po pasibaigusios didžiulės ekonominės krizės 1933–1935 m. Jonavos mieste pastatyta skerdykla suaktyvino ūkininkus ir palengvino gyvulių realizaciją. Savivaldybių įstatymas numatė tiktai subalansuotą biudžetą. 1938 m. biudžeto pajamos ir išlaidos bene charakteringiausios ir geriausiai atspindinti tuometę valsčiaus ūkinę veiklą. Jonavos valsčiaus dirbamos žemės plotas sudarė apie 25,82 tūkst. ha. Iš jų: I rūšies žemė – 0,62 tūkst. ha, II rūšies žemė – 4,5 tūkst. ha, III rūšies žemė – 10,5 tūkst. ha, IV rūšies žemė – 10,2 tūkst. ha. Žemės mokesčiai už 1 ha sudarė: I rūšies – 9 Lt, II rūšies – 7,5 Lt, III rūšies – 5 Lt, IV rūšies – 1,5 Lt. Iš viso pajamų savivaldybė planavo gauti 32,014 tūkst. Lt arba 30 proc., iš valstybinio žemės mokesčio – 106,7 tūkst. Lt. Valsčiuje buvo 70 gyvenamųjų namų, priklausančių savivaldybei: vienas iš jų mūrinis, visi – vienaukščiai. Bendra ver-

87

tė – 157 tūkst. Lt. Valsčiuje buvo 44 prekybos ir 36 įvairių rūšių pramonės įmonės. Bendrosios valsčiaus pajamos sudarė 20 proc. nuo nekilnojamojo turto mokesčio sumos. Nuo esamų valsčiaus teritorijoje miškų ir ežerų bendro ploto (10, 4 tūkst. ha) savivaldybei priklausė 1–2 proc. pajamų. Valsčiaus ribose esantis bufetas prekiavo svaigiaisiais gėrimais, taip pat buvo ir užeigos namai, kurie mokėjo mokesčius, o jų pelno bei akcizo mokesčių dalis teko valsčiaus savivaldybei. 22 pramonės įmonės mokėjo privalomą rinkliavą kelių priežiūrai. Šunų ir dviračių registracija taip pat buvo privaloma. 1938 m. numatyta išduoti 100 numerių dviračiams ir 70 žetonų – šunims. Iš viso planuojamų pajamų buvo 70,74 tūkst. Lt. Valsčiaus išlaidos (atlyginimai valsčiaus viršaičiui, seniūnams, etatiniams tarnautojams) sudarė apie 30 tūkst. Lt arba 45 proc. visų pajamų. Beje, valsčiaus viršaičio atlyginimas per mėnesį buvo 250 Lt, o seniūnų – 60 Lt. Be kitų įvairių ūkinių išlaidų, buvo samdoma ir pastotė viršaičiui bei tarnautojams vykti į valsčiaus ribų teritorijas tarnybos reikalais, veterinarijos gydytojo atlyginimui, vaikų priedams, kurui paruošti mokytojams ir mokykloms. Valsčiuje buvo 19 pradžios mokyklų. Jos turėjo 43 krosnis, 34 klasių komplektus ir 24 atskirus namus. Trylikai pradžios mokyklų (Barborlaukio, Beržų, Būdų, Daukliūnų, Jonavos geležinkelio stoties, Kulvos, Marvilės, Pustelninkų, Ruklos, Santakų, Skrandinės, Šalūgiškio, Upninkų) patalpos buvo nuomojamos. Valdiškose patalpose buvo Jonavos valsčiaus, Kulvos, Laikiškių, Skarulių, Svilonėlių, Upninkėlių, Užusalių pradžios mokyklos. Už patalpų nuomą reikėjo mokėti apie 6 tūkst. Lt. Sveikatos reikalai, beturčių gydymas, kompensacijos vaistams, atskirų asmenų šelpimas, arešto namų išlaikymas – tai tik dalis tų funkcijų, kurias vykdė valsčiaus valdyba, turėdama menkas pajamas.80 1939-ųjų balandžio 1 d., paskutiniaisiais kadencijos metais, įvyko valsčiaus tarybos pasikeitimų: dėl persikėlimo gyventi į Kazlų Rūdos valsčių iš tarybos narių atleistas Petras Balčiūnas, tarybos nariai Liubomiras Peršaliauskas ir Jonas Cibutavičius atleisti kaip nedalyvavę trijuose iš eilės posėdžiuose be patei-

88

89

Nuotrauka iĹĄ Jonavos kraĹĄto muziejaus fondo.

sinamos priežasties. Naujų narių rinkimai neįvyko. Balandžio 15 d. mirė ilgametis valsčiaus sekretorius Domininkas Valiūnas.

Viršaičio prašymu valsčiaus sekretoriumi paskirtas Vladas Pilipavičius, ligi tol dirbęs antruoju sekretoriumi Jonavos valsčiaus valdyboje. Vladas Pilipavičius gimė 1909 m. Bazilionių kaime, gyveno Žvejų g. 23, Jonavoje. Paskutinis valsčiaus tarybos posėdis įvyko lapkričio 25 d. Apskrities viršininkas nepatvirtino tarybos nutarimų, nes negalėjo turėti juridinės galios pasibaigus nustatytai tarybos kadencijai. Iki naujų rinkimų visus tarybos sprendimus rengė ir tvirtino valsčiaus viršaitis, remdamasis Savivaldybių įstatymo 101 str.78

IX. 2. JONAVOS MIESTO TARYBA Jonavos miesto tarybos rinkimai, kaip ir visuose Lietuvos miestuose, įvyko lapkričio 9 d. Dar spalio 4 d. vidaus reikalų ministras paskyrė Balį Garmų rinkimų komisijos pirmininku.81 „Jonavos miesto tarybos rinkimai pasibaigė. Naujų rinkimų rezultatai tarybos sąstato nepakeitė, pasikeitė tik paskiri tarybos nariai.

Rinkimai ėjo keturiais sąrašais: dviem sąrašais lietuvių ir dviem žydų.

Abu lietuvių ir abu žydų sąrašai buvo sujungti. Iš viso turėjo teisę balsuoti 1 246 rinkikai, balsavo iš viso 91,3 procento. Lietuvių sąrašai gavo 3 936 ir žydų – 6 187 balsus. Tokiu būdu lietuvių sąrašams atiteko trys vietos ir žydų sąrašams – šešios vietos. Jeigu būtų balsavę dar penki lietuvių rinkikai, tai savo balsais būtų pravedę dar vieną tarybos narį lietuvį. Nebalsavo gi viršum penkių dešimtų lietuvių, turėjusių teisę balsuoti. Be to, keliolika lietuvių rinkikų įmetė pustuščius vokus, nuo to, žinoma, ir parėjo lietuvių vienos vietos pralaimėjimas... .“82

90

Jonavos miesto tarybos nariais buvo išrinkti: Jonavos m. taryba – 1934 m.

Eil. Pavardė, vardas, tėvo vardas Nr.

Gimi- Užsiėmimo rūšis, Gimimo viemo turimas nekilnota, valsčius metai jamasis turtas

Tiky- Išsilaviba nimas judėjų pradinis

1.

Bankveceris Šimšelis, Abraomo

1887

siuvėjas, gyv. namas

Darsuniškio mstl., Kruonio vlsč.

2.

Bomašas Giršas, Dovydo

1893

gydytojas, turto neturi

Kalvarijos m. judėjų

aukštasis

3.

Epšteinas Jokūbas, Mordchelio

1904

inžinierius, geležies pard. dalininkas

ateistas

aukštasis

4.

Garmus Balys, Balio

1896

mokytojas, gyv. namas

Patrakėnų aukštak., Pakuonio R. kat. sis vlsč.

5.

Kaganas 1887 Chaimas, Jochelio

provizorius, vaistinė

Panevėžio m. judėjų

6.

Kulakauskas Mykolas, Mykolo

1885

vargonininkas, 2 gyv. namai

Jonavos m.

R. kat. pradinis

7.

Pagirskis Dovydas, Abelio

1907

pirklys, geležies pard. dalininkas

Jonavos m.

judėjų

8.

Tetelbaumas Rachnilas, Maušo

1903

buhalteris, gyv. namas

Jonavos m.

judėjų 7 klasės

9.

Vaitiekūnas Petras, Abdano

1889

kunigas-teisininkas, gyv. namas

Kikonių k., Kupiškio vlsč.

R. kat.

Šiaulių m.

gimnaz.

4 kl.

aukštasis

aukštasis

„Miestų savivaldybių rinkimai praėjo ramiai. Priešrinkiminių mitingų, kurių apsčiai būdavo senais laikais, šį kartą nebuvo. Kiek gyvesnė agitacija pastebėta tik Kaune spaudoje, plakatais ir lapeliais.

Kandidatų sąrašai buvo sudaryti tautiniu (lietuvių, žydų ir kt.), ekonominiu ir profesiniu pagrindu. Be eilės numerio, sąrašai jokių kitų pavadinimų neturėjo. Iš pridedamos palyginamosios 1931–1934 m. miestų savivaldybių rinkimų lentelės matyti, kad lietuvių skaičius miestų tarybose pašoko iš 55 proc. į 65 proc.: mažumų atstovų skaičius tiek pat kartų sumažėjo.“ Lyginant 1931 m. ir 1934 m. rinkimus Jo91

navos m., pokyčių neįvyko: iš 9 vietų miesto taryboje 6 vietas išlaikė žydų tautybės jungtinis sąrašas. Išskirtinai visoje Lietuvoje Jonavos m. tarybos lietuvių frakcija buvo du kartus mažesnė nei žydų frakcija. Nežymiai žydų tautybės sąrašai lenkė lietuvių Tauragėje ir Rokiškyje.83 1934 m. gruodžio 11 d. Jonavos miesto taryba rinkosi į pirmąjį posėdį. Taryba vienbalsiai išrinko valdybą, kurią sudarė: Juozas Kaunas – miesto burmistras; Dovydas Rozenbergas – burmistro padėjėjas; Aleksandras Kazlauskas – valdybos sekretorius. je.

Petras Vaitiekūnas patvirtintas atstovu apskrities tarybo-

Miesto burmistrui buvo nustatytas 550 Lt mėnesio atlyginimas, o padėjėjui – 20 Lt už kiekvieną sugaištą darbo dieną.

Posėdžiui sekretoriavo ilgametis valdybos narys ir sekretorius Aleksandras Kazlauskas.

1935 m. sausio 5 d. Kauno apskrities viršininkas patvirtino tarybos sprendimą.71 Ilgametis miesto burmistras Juozas Kaunas tą žiemą pajuto, kad amžius ir ligos neleidžia dirbti kaip ankstesniais metais.

1935 m. kovo 4 d. jis parašė atsistatydinimo pareiškimą Kauno apskrities viršininkui.

[Priedas 3. Dok. 12] Miesto taryba balandžio 29 d. sušaukė posėdį, kuriame svarstė burmistro atlyginimo sumažinimo klausimą (to reikalavo apskrities viršininkas) ir sumažino iki 450 Lt per mėnesį. Dvyliktuoju klausimu buvo svarstomi naujo burmistro rinkimai. Į miesto burmistrus buvo pasiūlytos trys kandidatūros: Stasio Laucevičiaus, tarybos nario Mykolo Kulakausko ir Stasio Eidukaičio. Slaptu balsavimu miesto burmistru išrinktas Mykolas Kulakauskas – vargonininkas, vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. Šį nutarimą, pagal Savivaldybių įstatymo str. 270, turėjo patvirtinti apskrities viršininkas. Taip pat pritarta skirti 92

vieno mėnesio atlyginimo kompensaciją atsistatydinusiam burmistrui. 1935 m. gegužės 4 d. Kauno apskrities viršininkas raštu Nr. 13689 informuoja Jonavos miesto burmistrą Juozą Kauną: „Pranešu, kad, pasirėmęs vietos savivaldybės įstatymo 270 str., miesto tarybos š. m. balandžio mėn. 29 d. posėdyje išrinkto Jonavos miesto burmistro Mykolo Kulakausko netvirtinu. Be to, vietos savivaldos įstatymo 268 ir 271 str. str. nuostatais vadovaudamasis, antru kartu Jonavos miesto burmistrui rinkti (vietos sav. įstat. 174, 182, 267 ir 279 str. str.) skiriu š. m. gegužės 14 dieną 11 valandą.“71 Paskirtą dieną (1935 m. gegužės 14 d.) miesto taryba rinko naują burmistrą. Buvo pasiūlytas atsargos kapitonas Stasys Eidukaitis, iki to laiko dirbęs Jonavos miesto valdyboje statybų priežiūros inspektoriumi. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad burmistras išrinktas vienbalsiai. Jau gegužės 18 d. Kauno apskrities viršininkas patvirtino tarybos sprendimą.84 Kapitonas Stasys Eidukaitis garbingai vykdė burmistro pareigas ir buvo mėgstamas vietos gyventojų dėl jo paprastumo bendraujant, visų gyvenimo sričių išmanymo. Po gilios krizės ekonominis Lietuvos suklestėjimas leido imtis svarbių statybų: gyvulių skerdyklos, naujos pradžios mokyklos projektavimo ir statybos, miesto plėtros, gatvių platinimo ir grindimo. Nauja skerdykla mieste pradėjo veikti 1936 m. rugpjūčio 10 d. Pažymėtina, kad sanitariniai reikalavimai buvo tinkamo lygmens, naudojamas košerinis skerdimas.85 1936 m. rugpjūčio 28 d. Santakų dvare mirė buvęs miesto burmistras Juozas Kaunas, su kuriuo naujasis burmistras daug tardavosi, dažnai lankėsi pas jį. Juozas Kaunas amžiams atgulė Skarulių bažnyčios šventoriuje.

Jau 1937 m. vasario 11 d. burmistras Stasys Eidukaitis prašė apskrities viršininką atleisti jį iš burmistro pareigų. Motyvas – kariuomenės įsakymu Nr. 10 vėl priimamas į tikrąją karo tarnybą nuo kovo 1 dienos. Laikinai eiti burmistro pareigas buvo paskirtas burmistro padėjėjas Dovydas Rozenbergas. Apskrities viršininkas atleido Stasį Eidukaitį kaip priimtą į tikrąją karo tarnybą ir burmistru laikinai skyrė jo padėjėją. Kartu naujojo burmistro rinkimai nustatyti 1937 m. kovo 18 d. 10 val.71

93

Jonavos miesto taryba po ilgų konsultacijų ir pokalbių su apskrities tarybos nariu kun. Petru Vaitiekūnu vieningai nutarė siūlyti jį rinkti burmistru, leidžiant jam vykdyti tiesiogines parapijos klebono pareigas. Dėl galimybės dirbti miesto burmistru ir eiti parapijos klebono pareigas buvo reikalingas Kauno arkivyskupo sutikimas. Posėdžio išvakarėse, 1937 m. kovo 15 d., Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas tenkina klebono Petro Vaitiekūno raportą: „Leisti experimenti gratia, tačiau su sąlyga: jei kiltų net kokių smulkenybių, kun. Vaitiekūnas turės pats nuo burm. pareigų atsisakyti net kadencijai nepasibaigus.“86 [Priedas 3. Dok. 13] Nustatytu laiku Jonavos miesto taryba susirinko į posėdį.

Pirmuoju klausimu buvo svarstytas burmistro atlyginimas. Nustatytas atlyginimas – 500 Lt per mėnesį. Į miesto burmistrus buvo pasiūlytas tarybos narys kun. Petras Vaitiekūnas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad vienbalsiai išrinktas Petras Vaitiekūnas. Protokolas Nr. 1 71 kovo 20 d. Jonavos miesto tarybos sprendimą patvirtina apskrities viršininkas (raštas Nr. 5989).

1937 m. pabaigoje miesto nekilnojamąjį turtą sudarė žemės sklypai ir gyvenamieji namai: 173 mūriniai ir 554 mediniai. Turto materialinė vertė – 5,35 mln. Lt. Imamas mokestis 20 proc. turto vertės savivaldybės naudai nuo valstybinių mokesčių – 51 tūkst. Lt. 1938 m. buvo planuojama gauti pajamų iš verslo mokesčių, t. y. prekybos įmonių, kurių buvo 194 (I–V rūšies), ir pramonės įmonių, kurių buvo 197 (V–IX rūšies). Tai įmonių kategorijos pagal tuometį suskirstymą. Pramonės įmonės 1937 m. sumokėjo 35 tūkst. Lt pelno mokesčių. Nuo tos sumos savivaldybės dalis sudarė 20 proc. 1938 m. Jonavoje buvo 6 restoranai ir 1 bufetas su svaigiaisiais gėrimais autobusų stotyje. Visi jie mokėjo akcizo ir verslo mokestį. Savivaldybės dalis sudarė 1 368 Lt. Vežėjų verslo mokestis buvo imamas nuo vežimų skaičiaus, vežimo mokestis – 20 Lt. 1938 m. pradžioje buvo 65 vežimai.

1924 m. balandžio 19 d. miesto tarybos sprendimu gyventojai privalėjo mokėti gatvėms grįsti skirtus mokesčius. Jie sudarė 10 proc. nekilnojamojo turto valstybinio mokesčio. Šunų mokestis

94

95

Kūčios su miesto burmistru, parapijos klebonu P. Vaitiekūnu apie 1938 m. Antras iš dešinės stovi pradinės mokyklos direktorius B. Garmus. Nuotrauka R. Vitkaus iš „Lietuva senose fotografijose“.

miesto gyventojams buvo privalomas: už kiemsargį – 2 Lt, o už medžioklinį – 5 Lt. Butų mokestį mokėjo visi nuomininkai: 2–5 proc. nuo buto nuomos vertės. Savivaldybės biudžetą papildė ir įvairios rinkliavos: rinkos rinkliava renkama turgaus dienomis nuo vežimo, parduodamų gyvulių, už vietas prie prekystalių, svarstyklių nuomą. Už dviračių registraciją reikėjo mokėti 5 Lt. Tais metais mieste užregistruota 50 dviračių. Iš viso savivaldybės planuojamos pajamos sudarė 94,214 tūkst. Lt. Tarnautojų atlyginimai sudarė nemažą pajamų dalį. Miesto tarybos nustatytas burmistro atlyginimas per metus siekė 6 tūkst.

Lt. Burmistro padėjėjas per metus dirbo 168 dienas, už kiekvieną buvo mokama 20 Lt. Valdybos tarnautojams (sekretoriui, buhalteriui, raštininkui, sargui) algos patvirtintos nuo 330 Lt, sekretoriui ir buhalteriui, raštininkui – 160 Lt, sargui – 130 Lt. Savivaldybė išlaikė dvi pradžios mokyklas: pradžios mokyklą Nr. 1 su septyniais klasių komplektais Švietimo ministerijos name ir samdomose patalpose, o pradžios mokyklą Nr. 2 su 8 klasių komplektais Sodų, Senosios ir Kauno gatvėse, už kurių patalpų nuomą ir remontą, kurą mokėjo savivaldybė. Mokinių sveikatai patikrinti du kartus per metus buvo sudaryta sutartis su privačiu gydytoju, mokant jam 400 Lt. Kuras krosnims mokytojams buvo nemokamas, bet paruošimo darbus vykdė savivaldybė. Švietimo ministerijos nustatytas normatyvas – 28 kubiniai metrai mokytojui su šeima, be šeimos – 17 kubinių metrų. Už beturčių gydymą, vaistus, akušerinę pagalbą mokėjo savivaldybė. Už areštinės patalpų nuomą, maistą areštuotiems miesto savivaldybė mokėjo 1/3, o valsčiaus savivaldybė – 2/3 metinės sumos. Kitos išlaidos: miesto tvarkymas, tiltų remontas, gatvių taisymas, apželdinimas ir apšvietimas, vienintelio viešojo tualeto išlaikymas gulė ant savivaldybės pečių. Darbams buvo samdomi padieniai darbininkai. Iš viso išlaidų 1938 m. buvo planuota 94,214 tūkst. Lt. Reikia pastebėti, kad visą nepriklausomybės laikotarpį valsčių ir miestų biudžetai buvo subalansuoti. To reikalavo Savivaldybių įstatymas.87 1937 m. gruodžio 14 d. Ministrų kabineto nutarimu, nuo 1938 m. sausio 1 d. Jonavos miesto ribos padidinamos, prijun-

96

97

L. Vulfovičiaus ir D. Buršteino lentpjūvės „Kemach“ darbininkai apie 1935 m. Nuotrauka iš A. Juzėno albumo.

Burmistras P. Vaitiekūnas sveikina jaunavedžius.

Nuotrauka iš A. Juzėno albumo.

giant prie jo geležinkelio stoties rajoną. 1938 m. sausio 13 d. Jonavos miesto taryba, pirmininkaujama burmistro Petro Vaitiekūno, suteikė gatvių pavadinimus prie miesto prijungtam geležinkelio stoties rajonui, taip pat pakeitė kai kurių gatvių pavadinimus. „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 15 metų sukakties proga Jonavos miesto Senosios gatvės pavadinimą pakeisti ir pavadinti ją KLAIPĖDOS gatve.

Be to, dar neturinčias pavadinimų ir prijungtas prie miesto naujų ribų nustatymu miesto gatves pavadinti taip: 1) gatvę, einančią nuo kareivinių rajono iki Pylimo gatvės, pavadinti PANERIO gatve; 2) gatvę, einančią nuo medinio tilto per Neries upę iki plento Kaunas–Ukmergė, priskirti prie jau esamos J. RALIO gatvės ir pastarosios vardu ją pavadinti;

98

3) gatvę, einančią nuo Kauno gatvės iki miesto ribų galo, t. y. A. Jefremovo žemės, priskirti prie jau esamos KAUNO gatvės ir pastarosios vardu ją pavadinti; 4) gatvę, einančią nuo Žeimių gatvės Žeimių m. link iki miesto ribų galo, priskirti ŽEIMIŲ gatvei ir pastarosios vardu pavadinti; 5) gatvę, jungiančią Sodų gatvę nuo žydų kapų iki susijungimo su Žeimių gatve, priskirti prie jau esančios SODŲ gatvės ir pastarosios vardu pavadinti; 6) pirmąją nuo valsčiaus ribų esančią gatvę gelžkelio stoties rajone ir jungiančią stotį su Žeimių gatve pavadinti NERINGOS gatve; 7) antrą, lygiagrečią Neringos gatvei, pavadinti ŠVIESOS gatve; 8) trečią, lygiagrečią Šviesos gatvei, pavadinti ĄŽUOLO gatve; 9) ketvirtą, lygiagrečią Ąžuolo gatvei, pavadinti PAŽANGOS gatve; tve;

10) penktą, lygiagrečią Pažangos gatvei, pavadinti VILTIES ga-

11) gatvę, jungiančią Šviesos ir Vilties gatves, pavadinti RAMBYNO gatve.“ Kadangi miesto plotas padidėjo beveik dvigubai, savivaldybės taryba pritarė papildyti valdybą vienu tarnautoju su atlyginimu 160 Lt. Protokolas Nr. 1.87 Savivaldybė daug dėmesio skyrė priešgaisrinei miesto būklei gerinti, pajamoms iš rinkliavų didinti. 1938 m. kovo 26 dieną taryba priėmė sprendimą apmokestinti dviračių registraciją, padidinti turgaviečių mokestį, įvesti dvi turgaviečių dienas per savaitę. Reikia pabrėžti, kad anuomet gaisrininkų komanda, palyginti su aplinkiniais valsčiais, buvo tinkamai parengta. Tiesa, miesto savivaldybė sulaukė apskrities viršininko protestų ir sprendimų panaikinimo už įvestą specialią rinkliavą ugniagesybos įrankiams įsigyti, tačiau, vertinant gaisrų, kilusių Jonavos mieste, karčią patirtį, gaisrininkų komandai buvo skiriamos padidintos lėšos. Savivaldybė nebuvo abejinga krašto apsaugai ir tame pačiame posėdyje priėmė sprendimą skirti iš miesto savi-

99

valdybės lėšų 500 Lt lengvam kulkosvaidžiui pirkti ir įteikti kariuomenei.71 Aktyvus buvo ir visuomeninis gyvenimas. Ypač aktyviai pasireiškė tautinis jaunimas, kurio veiklą rėmė ir palaikė stiprus Lietuvos tautininkų sąjungos Jonavos skyrius. Vienas iš charakteringų proveržių buvo atsinaujinęs miesto turgavietės klausimas. 1940 m. kovo 19 d. Jonavos lietuvių organizacijos ir visuomenė kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu: „Maloniai prašome Jūsų Ekselenciją, poną ministrą, senąją Jonavos turgavietę perkelti į žemės reformos valdybos mieste paliktą 2,8 ha ploto turgavietei aikštę, kurioje dabar vyksta gyvulių turgai, ir paskatinti Jonavos m. burmistrą pastatyti joje maisto produktų halę, o gyvulių turgų iškelti nuošaliau, ant kalno, geležinkelio stoties link, kur prieš keletą metų ir buvo projektuojama gyvulių turgavietė. Visiškai panaikinti senąją turgavietę verčia mus, Jonavos lietuvių organizacijas ir visuomenę, prašyti Jūsų Ekselenciją šie motyvai: 1. Dabartinė senoji Jonavos turgavietė yra apie 0,25 ha ploto, jos viduryje pasodintas „Laisvės Ąžuolas“ ir švenčių metu vėliavai pakelti įkastas stiebas. Šioje aikštėje švenčiamos valstybinės bei tautinės šventės ir atliekamos visos iškilmės. Mums, lietuviams, tenka rausti, nes visa tai vyksta gyvulių ir silkių srutomis dvokiančioje. Toks nepagerbimas mūsų vienintelės iškilmių aikštės ir pasodintojo „Laisvės Ąžuolo“, ne tik žemina prieš indeferentiškas, galbūt ir nelojalines mūsų valstybei mažumas, kurios Jonavoje sudaro daugumą, bet ir skaudžiai įžeidžia mūsų patriotinius jausmus, tautinį lietuvinimo darbą... .“88 Pareiškime dar yra nurodyta daugiau nepatogumų ir pavojų dėl mokinių saugumo ir grėsmės gaisro atveju. Pareiškimą pasirašė Lietuvos tautininkų sąjungos Jonavos apylinkės pirmininkas Steponas Nasvytis, Lietuvos mokytojų sąjungos Jonavos apylinkės pirmininkas Balys Garmus ir kiti visuomenės nariai – iš viso 13 parašų. Komisija, paskirta apskrities viršininko, pritarė siūlymams ir nurodė miesto burmistrui sprendimo būdus. Realiausi pasiūlymai buvo iškelti į miesto pakraštį gyvulių ir smulkių prekių turgų. Ta vieta vėliau buvo dabartinių Turgaus, Janonio ir Kalnų g. rajonas.88

100

Prie savanorių Petro Petkūno, Miko Razalo, Motiejaus Jaro, Miko Songailos kapų Jonavos miesto kapinėse Vytauto Didžiojo kuopos kariai su vadu majoru Kazlausku. Nuotrauka iš žurnalo „Karys“, 1931 02 19, Nr. 10, saugotojas LCVA. P-01231.

101

Didelių nuostolių gyventojams ir miesto infrastruktūrai pridarė pavasario potvynis. Tada miesto gatvėmis galėjai valtimis plaukioti.

Taip atrodė Jonavos gatvės 1940 m. pavasario potvynio metu.

Nuotrauka nežinomo autoriaus.

1940 m. birželio 18 d. Jonavos mieste kilo gaisras, sunaikinęs ištisą Vilniaus, Kauno, Sodų gatvių kvartalą. Sudegė 51 pastatas, iš jų – 27 gyvenamieji. Tai – ne vienintelis gaisras Jonavoje. Gaisrai buvo kilę 1862, 1894, 1905 metais. Jie sunaikindavo iki pusės miesto trobesių. Nukentėję miesto gyventojai kreipėsi į savivaldybę ir prašė padėti atstatyti namus, sutvarkyti gaisravietes. Kauno apskrities valdyba kreipėsi į Žemės tvarkymo departamentą, kad kompensuotų išlaidas tvarkymo darbus vykdančiam matininkui – 1 500 Lt. Ar greitai buvo sutvarkytos gaisravietės, kokios kompensacijos išmokėtos gyventojams, duomenų nerasta.88, 89

102

Jonavos miesto tarybos kadencija baigėsi 1940 m. vasario mėnesį. Remiantis Savivaldybių įstatymo str. 308, burmistras vykdė tarybos funkcijas, priimdamas sprendimus, kuriuos tvirtino apskrities viršininkas. Tie nutarimai buvo būtini kasdieniame gyvenime.

1940 m. liepos 22 d. burmistras kun. Petras Vaitiekūnas rašo prašymą Jo Ekselencijai, Kauno arkivyskupui ir metropolitui duoti metams „Celebret“ ir liudijimą, kad siunčiamas į JAV sielovados reikalais. Jame pažymima: „...Iš Jonavos miesto burmistro pareigų pasitraukiau nuo liepos mėnesio 1 dienos... .“86 [Priedas 3. Dok. 14] Pareiškimą, kuriame prašoma atleisti iš Jonavos burmistro pareigų dėl pablogėjusios sveikatos, Kauno apskrities viršininkui pasirašė 1940 m. birželio 17 d. Apskrities viršininkas tenkino pareiškimą ir atleido Petrą Vaitiekūną nuo birželio 30 d., paskirdamas Dovydą Rozenbergą eiti Jonavos burmistro pareigas.

Antrą kartą (nuo liepos 2 d.) burmistras Petras Vaitiekūnas atleidžiamas naujos, sovietinės valdžios.94 Taip 1940 m. liepos 1 d. baigėsi Jonavos miesto savivaldos istorinis laikotarpis, kai buvo kuriama, statoma valstybė, remiantis savo tautinėmis ir vakarietiškomis tradicijomis.

1940 m. liepos 2 d. Jonavos miesto burmistro pareigas pradėjo vykdyti buvęs miesto tarybos narys Jokūbas Epšteinas. Jį paskyrė jau naujoji valdžia – vidaus reikalų ministras Aleksandras Gudaitis-Guzevičius. Sprendimai, kuriuos priėmė burmistras nesant miesto tarybos, buvo reikalingi suderinti su Jonavos valsčiaus komunistų partijos sekretoriumi.

Naujoji valdžia pinigų negailėjo ir tuoj pat užsiėmė valgyklos atidarymu, ligoninės reorganizavimu. Savivaldybės administracijos etatai buvo sparčiai didinami. Atsirado butų komunalinis, skurstančių asmenų šalpos skyriai.

Jau rugsėjo 13 d. Jokūbas Epšteinas perdavė burmistro pareigas buvusiam valdybos sekretoriui Stasiui Černeckui ir išvyko gyventi į Kauną. Perdavimo-priėmimo aktas tvarkingas. Jame nurodyta ir kasos grynųjų pinigų likutis. Stasys Černeckas 103

burmistro pareigas ėjo neilgai. Spalio mėnesį vyksta visiškas valdžios perėmimas.90 Spalio 30 d. burmistras Stasys Černeckas kreipėsi į komunalinio ūkio liaudies komisarą, prašydamas jį atleisti iš užimamų pareigų, nes persikelia gyventi į Kauną tęsti mokslų. Laikinai eiti pareigas palieka Magidą Mejerą, kurį rekomendavo Lietuvos komunistų partijos (LKP) Jonavos valsčiaus komitetas. Magidas Mejeras pats, būdamas šio komiteto sekretoriumi, pasirašo prašymą laikinai eiti burmistro pareigas.94

104

X. PRANAŠIŠKI TARPTAUTINIAI ĮVYKIAI 1938–1939 m.

Esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams, kai keletą metų nepavyko susitarti dėl taikos sutarties, konfliktai pasienio ruože stabilumo Europos kontinente nepridėjo. Juolab taika Europoje buvo balansuojanti ties karo riba. Todėl kai 1938 m. gegužės 13 d. Lenkija ultimatyviai pareikalavo užmegzti diplomatinius santykius, Lietuva sutiko. Europos valstybės šį Lietuvos diplomatijos žingsnį priėmė palankiai, su pagarba.

Kai Vyriausybės pranešimas buvo skaitomas Nepaprastajame Seimo posėdyje gegužės 19 d., stojo mirtina tyla. Daugelis suprato, kad Vilniaus krašto likimas nuspręstas ilgam.

[Priedas 4. Pav. 7]

Vilniaus vadavimo sąjungos (VVS) ir Šaulių sąjungos Jonavos būrys mitinge prie bažnyčios apie 1938 m. Nuotrauka nežinomo autoriaus.

105

1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo žodinį Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo fon Ribentropo ultimatumą perduoti Vokietijai Klaipėdos kraštą (Mėmelio teritoriją). Pažymėtina tai, kad ultimatyvus pareiškimas padarytas praėjus vos penkioms dienoms po visiškos Čekoslovakijos okupacijos, kurią vykdė Vokietija, Lenkija ir Vengrija po Miuncheno susitarimo 1938 m. rugsėjo 29– 30 dienomis.

1939 m. rugsėjo 1 d. – Antrojo pasaulinio karo pradžia. Į Lietuvą pradėjo plūsti karo pabėgėliai iš Lenkijos. Jų srautas suko pro Vilniaus kraštą. Jau 1940 m. sausio mėnesį Lietuvoje buvo užregistruota 26,6 tūkst. pabėgėlių iš Lenkijos, tarp kurių buvo 3,7 tūkst. – lietuvių, 12,1 – lenkų, gudų, rusų, 10,8 tūkst. – žydų. Padėtis tapo katastrofiška: nedaugelis šalių atsiliepė į Lietuvos prašymą priimti karo pabėgėlius, jų maitinimo, gyvenimo sąlygos buvo prastos. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą – dalį karo pabėgėlių nukreipti į kitas Lietuvos vietas. Taip 1940 m. gegužės mėnesį jie buvo išskirstyti į Simną, Michalinovą, Plungę, Ąžuolų Būdą, Panevėžį, Rokiškį, Šiaudiniškes, Vienuolius, Marijampolę, Tauragę, Ukmergę, Alytų, Liudvinavą, Kėdainius ir Jonavą.91 Suprantama, pabėgėlių srautas neslūgo, ir tai destabilizuojančiai veikė vietos žmonių gyvenimą. Reikėjo viskuo dalytis su karo nuskriaustais Lenkijos piliečiais. Padėtį sunkino ir tai, kad tarp atvykėlių pasireikšdavo nacionalistinės aistros, veikė nacionalinės organizacijos ir t. t.

1939 m. spalio 10 d. sovietinė Rusija pareikalavo pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartį. Jos esmė ta, kad Rusija atima iš Lenkijos Vilniaus kraštą ir jį perduoda Lietuvai su sąlyga: Lietuva turi įsileisti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, t. y. būtų leidžiama dislokuoti ribotas karines dalis gynybiniais tikslais. Neturėdama pasirinkimo, Lietuva pasirašo sutartį ir atgauna dalį Vilniaus krašto. Gardino sritis atiteko Baltarusijos TSR. Netrukus Rusijos karinės dalys įsikuria Naujojoje Vilnioje, Alytuje, Prienuose ir Jonavoje (Gaižiūnuose).

106

XI. PASKUTINIEJI LAISVI VIETOS SAVIVALDOS RINKIMAI Į JONAVOS VALSČIAUS TARYBĄ 1940 m.

1939 m. pabaigoje baigėsi valsčių tarybų kadencija. Remdamiesi Savivaldybių įstatymo 308 str., valsčiaus viršaitis Antanas Davalga ir valdyba tęsė darbą. Leido viršaičio nurodymus neatidėliotiniems reikalams spręsti. Taip buvo parengtas 1940 m. biudžeto projektas, peržiūrėti tarnautojų atlyginimai ir t. t.

Visus viršaičio nurodymus turėjo tvirtinti Kauno apskrities viršininkas. Kauno apskrities valsčių tarybų rinkimų tvarkaraštis buvo paskelbtas 1940 02 14.

1. Upninkų ir Upninkėlių seniūnijos – vasario 22 d.

2. Beržų, Markutiškių, Lukšių seniūnijos – vasario 23 d.

3. Gaižiūnų, Skarulių, Jonavos seniūnijos – vasario 24 d.

4. Ragožių, Kulvos, Čičinų seniūnijos – vasario 26 d.

5. Skrandinės, Marinuvkos, Svilonių seniūnijos – vasario 27 d.

6. Mykainių, Užusalių seniūnijos – vasario 28 d.

7. Paskutiškių, Dumsių seniūnijos – vasario 29 d.

Rinkimai įvyko visose seniūnijose numatytu laiku. Svilonių seniūnijoje buvo gautas piliečio Stasio Kaco skundas, kad rinkimai yra neteisėti, nes nebuvo kvorumo. Kauno apskrities viršininkas ištyrė skundą ir atšaukė rinkimų rezultatus. Mokytojas Mikas Sulgys, Antano, neteko mandato. Pakartotiniai rinkimai įvyko kovo 31 d. Seniūnijos atstovu valsčiaus taryboje buvo išrinktas Jonas Damarackas, Kazio.

Rinkimuose dalyvavo 36,48 proc. nuo bendro 2 304 rinkėjų skaičiaus.

107

Į pirmąjį posėdį naujoji valsčiaus taryba rinkosi kovo 20 d.

Valsčiaus viršaitis Antanas Davalga pasveikino išrinktuosius seniūnijų atstovus – valsčiaus tarybos narius.

Jonavos vlsč. taryba 1940 m.

Eil. Nr.

Pavardė, vardas

Amžius

Užsiėmimo rūšis

Gyvenamoji vieta

Seniūnija

1.

Racevičius Jeronimas, Liudo

39

ūkininkas

Vainių k.

Beržų

2.

Damarackas Jonas, Kazio

50

ūkininkas

Svilonių k.

Svilonių

3.

Davalga Kazys, Ievos

61

ūkininkas

Pabartonių k.

Čičinų

4.

Geduška Petras, Juozo

43

ūkininkas

5.

Krištopavičius Adolfas, Jono

54

ūkininkas

Lyglaukio k.

Skarulių

6.

Krivošejevas Aleksas, Jokūbo

36

ūkininkas

Paskutiškių k.

Paskutiškių

7.

Kulvietis Pranas

30

ūkininkas

Londono k.

Marinuvkos

8.

Kūnevičius Pranas, Antano

31

ūkininkas

Bajoriškių I k.

Gaižiūnų

9.

Mačiulis Ipolitas, Alekso

39

ūkininkas

Dijokiškių k.

Ragožių

10.

Malinauskas Feliksas, Jono

33

ūkininkas

Sunkinių k.

Mikainių

11.

Mikučiauskas Edvardas, Izidoriaus

39

tarnautojas

Liepų k.

Jonavos

12.

Naskauskas Stasys, Kazio

56

ūkininkas

Betėgalos k.

Skrandinės

13.

Palaima Jonas, Igno

42

ūkininkas

Upninkų bk.

Upninkų

14.

Palaima Karolis, Andriaus

40

ūkininkas

Užupės k.

Upninkėlių

15.

Rimdeika Juozas, Antano

42

ūkininkas

Bešių k.

Kulvos

108

Markutiškių k. Markutiškių

16.

Satkevičius Balys, Juozo

42

-

Užusalių k.

Užusalių

17.

Stepanovas Aleksandras, Vosyliaus

55

ūkininkas

Šveicarijos k.

Dumsių

18.

Vilkas Vincas, Juozo

42

ūkininkas

Lukšių k.

Lukšių

Dviem atstovams į Kauno apskrities tarybą išrinkti buvo pasiūlyti: Vladas Petrauskas, Jeronimas Racevičius, Jonas Palaima, Edvardas Mikučiauskas. Po balsavimo paaiškėjo, kad apskrities tarybos nariais tapo: Vladas Petrauskas, Vinco, 61 m. ūkininkas iš Dumsių k., turintis 21,5 ha ūkį, viršaičio padėjėjas; Jeronimas Racevičius, Liudo, 39 m. ūkininkas iš Vainių k., turintis 28 ha ūkį.

Tame pačiame posėdyje buvo svarstomas ir daug ginčų sukėlė „natūralios prievolės“ nustatymas pervežant statybines medžiagas iš Šilašėnų dvaro (Kaišiadorių valsčiaus) į Jonavą. Statybinės medžiagos gautos iš Krašto apsaugos ministerijos kaip dovana, išardžius du mūrinius pastatus. Medžiagos skirtos valsčiaus savivaldybės pastatui statyti. „Natūrinė prievolė“ buvo uždėta visiems nekilnojamojo turto valdytojams proporcingai mokamiems mokesčiams. Norintiems atsipirkti nuo „natūralinės prievolės“ nustatytas mokestis – 6 Lt už 100 plytų atvežimą. Taryba taip pat patvirtino 1939 m. biudžeto vykdymo apyskaitą ir balansą – 89,529 tūkst. Lt pajamų ir 81,790 tūkst. Lt išlaidų.90 Okupacinės valdžios sąlygomis, birželio 27-ąją paleidus Seimą, nustojo veikti visos valstybinės institucijos. Buvo uždraustos politinės partijos, spauda, prasidėjo valdininkų areštai.

Paleidžiamos ir vietos savivaldos tarybos. Viršaitis Antanas Davalga buvo atstatydintas nuo liepos 5 d. Jo vietoje paskirtas Jokūbas Lebedevas, kuris išbuvo tik iki liepos 27 dienos.94 1940 m. rugpjūčio 3 d. vietoje viršaičio Jokūbo Lebedevo atsiranda kitas sovietinės valdžios statytinis Mironas Vaitenko.92

109

XII. JONAVOS MIESTO BURMISTRAI 1918–1940 m.

Jonavos m. burmistro firminis blankas.

Asmenybės, užėmusios reikšmingą vietą daugianacionaliniame Jonavos miestiečių gyvenime, buvo miesto burmistrai ir jų vadovaujamos miesto valdybos. 1919 m. savivaldos įstatymo paragrafas 134 sako: „Sprendžiamasis miesto organas – miesto taryba. Vykdomasis miesto organas – miesto valdyba, kurios pirmininkas turi burmistro vardą. Miesto valdybos narių skaičius – ne daugiau kaip penki asmenys.“ Pagal šį įstatymą miesto valdybos nariu galėjo būti renkami asmenys, ne jaunesni nei 24 metų, mokantys rašyti, turėti teisę būti renkamais į miesto tarybą. Prieš pradėdami eiti pareigas, miesto valdybos nariai privalėjo duoti priesaiką arba iškilmingai viešai prisižadėti sąžiningai jas atlikti.

Nuo pirmųjų rinkimų 1920 m. iki nepriklausomybės praradimo 1940 m. Jonavos miestas turėjo šešis burmistrus.

110

BOLESLOVAS ROMAŠKA (1920–1921 m.)

Boleslovas Romaška (kt. dokumentuose – Balys, Boleslavas) ataskaitoje Kauno apskrities Savivaldybių įstaigų departamentui pristato save 55 metų amžiaus (g. 1865 m.), kurpius, mokslo cenzas nenurodytas, turintis nekilnojamojo turto Jonavoje, gyvenantis Jonavoje.33 Kitas dokumentas, liudijantis B. Romaškos asmenį, yra 1909 m. pašto-telegrafo taupomosios kasos Jonavoje pirminio įnašo pažyma Nr. 1929. Joje įvardyta pastovi gyvenamoji vieta – Jonava, padėtis ir užsiėmimas – dvarininkas, kurpius.95 Išrašas iš Skarulių Romos katalikų bažnyčios krikšto metrikos knygos Nr. 230 liudija: „Tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeštų metų lapkričio dvidešimt aštuntą dieną Jonavos Romos katalikų filijinėje bažnyčioje kunigas Stankevičius pakrikštijo naujagimį vardu Boleslovas=Aleksandras pagal visus papročius. Tėvai: Jonas ir Elizabeta iš Taraškevičių Romaškos. Sūnus gimė iš teisėtos santuokos šių metų, šį mėnesį, 18 d. Solenikuose, Skarulių parapijoje. Krikšto tėvai: Vladislavas Dobužinskas ir Monika Narbutienė.“

111

Salenikų kaime buvo vienas dvaras – vadinamas Santakų, kurį, matyt, XIX a. valdė Jonas ir Elizabeta Romaškos.

Išrašas iš metrikos knygos papildytas notariniu įrašu, patvirtinančiu apie dvarininko Boleslovo Aleksandro Romaškos, s. Jono, gimimą. Įrašas atliktas Kaune 1878 m. liepos 7 d.97 1910 m. B. Romaška pirko namų valdą Kauno g.

133 (dabar Kauno g. 45) ir visą likusį gyvenimą gyveno su žmona Veronika Ramoškiene.

Savo vaikų neturėjo. Kaip dukrą užaugino Anastaziją Davalgaitę, Mykolo. Tikėtina, kad B. Romaška, kaip minimas dvarininkas, buvo vienas iš Jonavos parapinio komiteto steigėjų ir narių.16 Tų laikų kurpiaus profesija turėjo plačią sampratą, t. y. nuo nuosavos batų siuvimo artelės, dirbtuvės ir parduotuvės iki eilinio batų remonto meistro. Tai buvo pelningas ir prestižinis verslas, nes batai anuomet buvo siuvami smulkiose dirbtuvėse ir turėjo didelę vertę. 1924 m. B. Romaška vėl buvo tarp kandidatų užimti burmistro kėdę. Tada buvo paskirtas Aristarchas Jefremovas.

Mirė B. Romaška apie 1927 m. ir buvo palaidotas Jonavos miesto kapinėse. Šalia atgulė ir žmona Veronika, kuri mirė 1939 m. liepos 1 d. Panaikinus miesto kapines, abiejų Ramoškų palaikai perkelti į Misevičių giminės kapavietę.

112

VLADISLAVAS MARKEVIČIUS (1921–1924 m.)

Vladislavas Markevičius (kai kur – Vladas), s. Bonifacijaus, gimė 1852 m. Kėdainiuose, baigė dvi gimnazijos klases, savo vardu nekilnojamo turto neturėjo, nuo 1918 metų gyveno Jonavoje. Paso kortelėje Nr. 106133 įrašyta: darbas – gaspadorius, tautybė – lietuvis, tikyba – katalikų, šeiminė padėtis – vedęs, žmona Stefanija, 67 m. amžiaus. Paso išdavimo dokumentą patvirtino ankstesnis burmistras Boleslovas Romaška. Pasas išduotas 1920 m. gegužės 13 d.96 Dar ankstesni duomenys apie burmistrą V. Markevičių aptikti rašytiniame pareiškime

113

pašto-telegrafo valstybinei taupomajai kasai Jonavoje dėl indėlio palikimo žmonos Stefanijos Antonovnos Markevičienės naudai. Pareiškimas datuotas 1910 m. birželio 26 d.95 Pirmojo pasaulinio karo metais V. Markevičius pasitraukia į Rusiją ir ten dirba geležinkelio tarnautoju. Pažymoje, kuri buvo išduota 1918 m. birželio mėnesį Gomelyje, nurodoma, kad jis atleidžiamas iš tarnautojo pareigų, o priskaičiuotą atlyginimą už darbą 1915–1918 m. turi išduoti kasa arba gali būti išsiųstas jo nurodytu adresu. Šią pažymą 1919 m. liepos 28 d. patvirtino Jonavos valsčiaus komisija (pirmininkas – Jonas Kartanas), skirta nuostoliams, padarytiems Lietuvai karo metu, nustatyti. Suma siekė 3 025 markių (ost).98 Apie burmistro šeimą byloja V. Markevičiaus 1927 m. gruodžio 21 d. prašymas Kauno taikos teisėjui dėl S. Markevičienės naminio testamento pripažinimo. Jame (testamente) rašoma, kad S. A. Markevičienė teisėtai įgytą turtą, pinigines santaupas, akcijas po savo mirties palieka vyrui, o medinį namą Sodų g. Nr. 19, Jonavoje, ir sklypą, įgytą činšo teise iš grafienės Marijos Kosakovskos, palieka vyrui V. Markevičiui naudotis visą gyvenimą. Po jo (Vladislavo) mirties teisės pereina jos dukterims: Anai, 114

pagal vyrą Jureviči, Eleonorai, pagal vyrą Gladskoi, Stefanijai, pagal vyrą Rimkeviči, Vladislavai, pagal vyrą Ajachovič, lygiomis dalimis. Šiame dokumente yra įrašas, kad 1921 m. birželio 6 d. gydytojas Jeronimas Ralys lankė S. Markevičienę ir liudijo, kad ji yra tvirta ir sveiko proto. S. Markevičienė mirė 1926 m. balandžio 7 d. Jonavoje (Jonavos bažnyčios metrika Nr. 553, KAKA). Turto paveldėjimo rašte, išduotame V. Markevičiui, minimas namas jau kitu adresu – Sodų g. Nr. 3. Jį pasirašė burmistras Juozas Kaunas.

Iš komisijos, paskirtos apskrities žemės tvarkytojo miesto sentikių cerkvės pagalbinių statinių tuometei priklausomybei nustatyti, surašyto protokolo Nr. 1414 (1922 m. spalio 3 d.) galima matyti, kad V. Markevičius prieš I pasaulinį karą dirbo Jonavos geležinkelio stoties viršininku. Apie tai liudija ir carinės Rusijos dokumentai.99 Beje, šioje istorijoje yra įdomių detalių. Pagalbiniai trobesiai prie cerkvės buvo skirti gyventi, o miesto valdyba nusprendė juos perimti ir įkurdinti ten mokyklą. Apie tai sužinojęs Užusalių (Aleksandrovskaja Sloboda) popas, žinomas anuomet kaip rusofilas, atgaline data juos išnuomojo šešioms šeimoms. Apskrities valdyba, įvertinusi tai, kad cerkvė neveikia, nurodė trobesius perimti valstybės žinion.

Anuomet buvo daug ginčų dėl okupacinio laikotarpio turto, kurį traukdamiesi paliko rusai ir vokiečiai. Miesto valdybai teko spręsti, kur įkurti mokyklas, vargšų prieglaudas, apgyvendinti karo pabėgėlius. Net paprasti ginčai buvo sprendžiami dalyvaujant apskrities valdybai, miesto tarybai. Kai reikėjo spręsti dviejų mokytojų ginčą žydų mokykloje dėl berniukų ir mergaičių mokymosi laiko, sprendimą priėmė miesto burmistras, kada ir kokiu laiku (ryte ar po pietų) mokys vaikus mokytojai L. Šternaitė bei A. Kaganas. Nepaisant ekonominių sunkumų, klausimai dėl kariuomenės buvo pirmaeiliai. 1920 m. rugpjūčio 26 d. pasirašius taikos sutartį su Rusija, jau spalio 9 d. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą. Karas Lietuvoje tęsiasi.

115

Antrasis Jonavos miesto burmistras aktyviai dalyvavo vietos politiniame gyvenime. Būdamas jau garbaus amžiaus, 1931 m. rinkimuose į miesto tarybą V. Markevičius dalyvavo kandidatų sąraše Nr. 1 (lietuvių-katalikų sąrašas). Mirė nuo senatvės 1941 m. gruodžio 24 d. Jonavoje. (Jonavos parapijos kunigo K. Statkevičiaus įrašas Nr. 48 Žeimių dekanato metrikoje). Palaidotas Jonavos miesto kapinėse.

ARISTARCHAS JEFREMOVAS (1924–1926 m.)

Pasibaigus savivaldos rinkimams Jonavos valsčiuje ir mieste 1924 m. rugsėjo 19 d., Jonavos miesto taryba susirinko į pirmąjį posėdį 1924 m. spalio 26 d. Tarybos pirmininku išrinktas Stepas (Steponas) Nasvytis, kartu išrinktas ir Kauno apskrities tarybos nariu. Jo pavaduotoju tapo Chaimas Levinas. Į Jonavos miesto valdybos pirmininkus pasiūlytas Aristarchas Jefremovas, Boleslovas Romaška, Petras Pakštaitis. Miesto taryba burmistru išrinko A. Jefremovą.54 A. Jefremovas, Stepano, gimė 1890 m. Jonavoje, ruso, sentikio, žemvaldžio, turinčio 80 ha žemės, šeimoje. Iki 1904 m. gy-

116

veno su tėvais, o paskui išvyko mokytis į Kauno komercinę mokyklą. Ją baigęs 1911 m., įstojo į Maskvos komercijos institutą.

Metus laiko tarnavo carinėje kariuomenėje ir gavo jaunesniojo karininko laipsnį. Institutą baigė 1915 m. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, carinės Rusijos Vyriausybės įsakymu, 1915 m. visa šeima: žmona Anna Aleksejevna, gimusi Kaune 1891 m., duktė Liuba, gimusi 1913 m. Juozapynės dvare – buvo evakuota į Rusijos gilumą, Termezo (Buchara) miestą. Iki 1921 m. gyvendamas Termeze, A. Jefremovas dirbo matematikos mokytoju vietos mokykloje. Po karo daugelis evakuotųjų grįžo į Lietuvą.

Tėvo paraginta, į Jonavą grįžo ir Aristarcho pagausėjusi (Termeze gimė sūnus Pavelas) šeima. 1922 m. sausio mėnesį mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę suteikiant karininko laipsnį. Tų pačių metų spalio mėnesį atleidžiamas nuo tarnybos „...įsakymu kariuomenei Nr. 2079 p., kaip neišmokęs lietuvių kalbos ir netinkamas karo tarnybai, tiesioginei vyresnybei tarpininkaujant, iškeltas iš kariuomenės intendantūros atsargon prie Kauno Karo Komendantūros...“.100 Aktyvų ir išsilavinusį miestelėną gerbė vietos gyventojai. Jis palaikė gerus santykius su vietos žydais. Paskirtasis burmistras visada turėjo savo nuomonę ir su miesto biudžeto

117

išlaidomis elgėsi atsakingai. Kauno apskrities valdyboje netrukus buvo pastebėta, kad Jonavos miestas neskolingas biudžetui. Viena bėda – A. Jefremovas nekalbėjo ir neskaitė lietuviškai.

Bendraujant su vietos žmonėmis, pakako vietinio „slengo“ – lietuvių, lenkų ir rusų kalbų mišinio.

1925 m. spalio 10 d. buvo revizuojama Jonavos miesto savivaldybės valdyba. Mėnraštis „Savivaldybė“60 1925 m. spalio mėn. rašė: „...Miesto burmistras Efremovas Aristarkas (Jefremovas Aristarchas) nemoka valstybinės kalbos. Su visais valdybos nariais kalba vien tik rusų kalba, taip pat daugiausiai rusų kalbą vartoja ir atlikdamas visus reikalus su interesantais. Nemokėdamas valstybinės lietuvių kalbos, burmistras Efremovas negali atlikti savivaldybės įstatymo 9 paragrafo reikalavimo, t. y. negali parašyti jokio rašto arba net negali rašyti ant gaunamų raštų rezoliucijų. Visą susirašinėjimo darbą atlieka vienas valdybos sekretorius, burmistras raštus tik pasirašo, nesuprasdamas jų turinio. Iš ko gali kilti visokių nesusipratimų taip, kad jis, kaip neatitinkąs savivaldybių įstatymo 9 paragrafo reikalavimams, negali būti miesto burmistru.“ Matyt, tai ir lėmė tolesnį jo darbą miesto valdyboje. 1926 m. Jonavos miesto taryba burmistru paskiria Juozą Kauną.

A. Jefremovas toliau užsiima žemdirbyste ir dar aktyviau įsijungia į visuomeninę veiklą. Aktyviai dalyvauja Lietuvos sentikių suvažiavimuose, skaito paskaitas apie šalies sentikių švietimą ir jų kultūrinį indėlį. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos sentikių centrinės tarybos narys, 1934–1938 m. – jos pirmininkas. Be to, A. Jefremovas dar buvo „Rusų tautybės Lietuvos piliečių demokratinės sąjungos“ narys ir pirmininkas, „Rusų kredito sąjungos“ Jonavos valdybos pirmininkas. Antrojo pasaulinio karo metais išrenkamas Rimkų bendruomenės pirmininku, sąjunginės sentikių tarybos nariu, nukentėjusių rusų tautybės piliečių atstovu Kauno apskričiai.101 1944 m. spalio 4 d. A. Jefremovas buvo areštuotas. Jam pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo profašistiniame judėjime „Rusų tautybės Lietuvos gyventojų atstovybė“, konferencijos „Geriau mirtis nei bolševikinis pragaras“ sušaukimą 1943 m. lapkričio 17 d. Kaune. 1945 m. vasario 28 d. karinis tribunolas nuteisė A. Jefremovą 10 metų kalėti lageriuose, kur jis ir mirė.102 118

Jefremovų namas ligi šiol yra Sodų gatvėje – Nr. 11. Dabar ten – duonos kepyklos „Baltasis pyragas“ administracija, o užmiesčio dvaro, vadinamo Juozapyne, neliko. Toje vietoje, Kauno gatvėje, vedančioje Kurmagalos link, stovi daugiaaukščiai gyvenamieji namai, garažai.

JUOZAS KAUNAS (1926–1935 m.)

Juozas Kaunas gimė 1870 m. Pavilktinių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Kauno pavardė Sintautuose labai populiari, ir jau niekas nebeatmena, kuriai giminės šakai galėjo priklausyti Jonavos miesto burmistras. Jis, kaip ir brolis, pasirinko mokytojo kelią. Baigęs pradinę mokyklą ir pasiruošęs savarankiškai, 1886 m. privačiai įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Ją baigęs 1890 m., visą laiką mokytojavo Suvalkijoje: Marijampolės apskrityje (Ingavangio, Klibiškio mokyklose), Augustavo valsčiuje (Jaminų, Stabinų mokyklose) ir Suvalkų mieste. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą lankėsi Palestinoje ir Turkijoje. Karo metu buvo pasitraukęs į Rusiją ir dirbo mokytoju Tombove. Grįžęs į Lietuvą 1918 m., mokytojavo Panemunėje, vėliau persikėlė į Kauną. 1919 m. sausio 28 d. buvo paskirtas į Vidaus reikalų ministerijoje besiformuojantį Savivaldybių įstaigų departamentą. Taip J. Kaunas pradėjo savivaldybininko kelią. Čia jam te119

ko daug prisidėti prie Lietuvos administracinių vienetų (apskričių) sudarymo ir jų ribų nustatymo, o vėliau – ir prie valsčių bei jų ribų tvarkymo. Iš pradžių šis darbas buvo labai sunkus ir painus: Vakarų ir Rytų Lietuva – okupuota, nebuvo įstatyminės bazės savivaldybių veiklai reguliuoti, finansinių išteklių, reikalingų kovai su badu, ligomis, smurtu ir netvarka. Nuo 1920 m. gegužės 1 d. iki 1921 m. balandžio 1 d. J. Kaunas ėjo Lietuvos savivaldybių įstaigų departamento Valsčių skyriaus viršininko pareigas, po to paskirtas Savivaldybių įstaigų departamento direktoriaus padėjėju, o nuo 1924 m. – vyr. revizoriumi. Šias pareigas jis ėjo iki pensijos, 1926 m.

Būdamas Savivaldybių įstaigų departamento direktoriaus padėjėju, dalyvavo įvairiose komisijose: prie Žemės ūkio ministerijos žemei pirkti ir parduoti komisijoje, Rekvizicijų taryboje, Apeliacinėje komisijoje laikinam prekybos suvaržymui Lietuvos pasieniuose. 1924–1925 m. buvo valsčių raštvedžių ir sekretorių kursų vedėju. Dalyvavo visuose darbuose, susijusiuose su Savivaldybių departamento veikla, sudarant įvairias taisykles bei nuostatas, ruošiant vietos savivaldos įstatymų projektus.

1926 m. jam pasiūlė dalyvauti Jonavos miesto burmistro rinkimuose. Kaip turintis didžiulę patirtį šioje srityje netrukus išrenkamas Jonavos miesto burmistru. Juo dirbo dešimt metų.

Be burmistro darbo, dar turėjo ir kitos veiklos – buvo Kauno

120

apskrities tarybos nariu, Revizijos komiteto pirmininku, rinktas į įvairias sudaromas komisijas.

1935 m. balandžio 6 d. Jonavos miesto tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo J. Kaunas, buvo paskutinis. Burmistras atsistatydino dėl pašlijusios sveikatos.

Kolegos nekrologe rašo: „...Nors jis nėra atlikęs ypatingai didelių darbų, tačiau visas pareigas, kurias jam teko eiti, stengdavosi atlikti kuo geriausiai. Niekuomet nemėgo menkaverčių neesminių formalumų, bet stengėsi įsigilinti į kiekvieno reikalo esmę ir sprendimą taikyti ne įstatymo ar taisyklių raide, bet gyvenimui...“ Paskutiniąsias gyvenimo dienas J. Kaunas praleido Santakų dvare. Šiandien sunku būtų pasakyti, kaip J. Kaunas susijęs su šia vietove, nes oficialiai dvaras jam nepriklausė. Dvaro šeimininkė Zofija Aglinskienė (1982 07 16) gražioje Neries ir Šventosios upių santakoje turėjo poilsio namelius, kuriuose mielai poilsiavo miestelėnai. Burmistro Stasio Eidukaičio sūnus Eugenijus Vytautas prisimena, kad kartu su tėvu lankydavosi šiame dvare pas pasiligojusį J. Kauną, kuris mėgo sėdėti sode ir čia priimti interesantus.

J. Kaunas mirė 1936 m. rugpjūčio 28 d. Santakų dvare, palaidotas Skarulių bažnyčios šventoriuje. Skarulių kapinėse palaidoti ir Santakų dvaro šeimininkai Aglinskai. Turbūt likimas lėmė, kad, pasirinkus amžinojo poilsio vietą šiose kapinėse, visą sovietmetį galėjome lankyti ilgamečio Jonavos burmistro kapą, o miesto kapinės buvo sunaikintos.

Užuojautos skelbimas „Lietuvos aide“, Nr. 391 (3007), 1936 08 28.

121

STASYS EIDUKAITIS (1935–1937 m.) „Vietos savivaldos įstatymo 273 str. remiantis, naujai išrinktasis Jonavos miesto burmistras Eidukaitis Stasys iškilmingai prisiekė sąžiningai savo pareigas eiti. Priesaikos pareigas atliko Tarybos narys kun. P. Vaitiekūnas“ (išrašas iš Jonavos m. tarybos protokolo Nr. 4, 1935 05 28) S. Eidukaitis, sūnus Antano, gimė 1900 m. sausio 24 d. Sedoje, Mažeikių apskrityje. Tėvai turėjo krautuvėlę ir 10 ha žemės. Šeimoje dar augo penkios dukros, kurioms reikėjo sukaupti kraitį.

Tėvas nusprendė vienintelį sūnų leisti į mokslus. Taip Stasys įstojo į Telšių gimnaziją. Mokslai sekėsi gerai – buvo vienas iš pirmaujančiųjų kurse. Tačiau patriotiškai nusiteikusį jaunuolį sužavėjo besikurianti Lietuvos kariuomenė.

1920 m., palikęs paskutinę gimnazijos klasę, įstojo į karo mokyklą, o jau po metų jam suteikiamas leitenanto laipsnis. Pirmąjį paskyrimą gavo į 7-ąją raitelių kuopą. Ten tarnavo jaunesniuoju karininku, pirmosios kuopos vadu, vėliau – raitųjų žvalgų komandos būrio vadu.

Tėvas, nors ir daug lėšų skyrė sūnaus mokslams, ne tik neprieštaravo jo kariniam pasirinkimui, bet ir didžiavosi su ašaromis akyse. Šiuo metu Druskininkuose gyvenantis Stasio sūnus Eugenijus Vytautas prisimena, kai 1939 m. pas juos paviešėti atvažiavo senelis Antanas. Stasys pasitiko ir pasilenkė pabučiuoti tėvo ranką, o šis ją ištraukė sakydamas: „Staseli, Jūs dabar esate aukštas karininkas, didelis viršininkas“. Eugenijaus Vytauto 122

tėvas, netikėtai apsiašarojęs, vis dėlto ranką pabučiavo, sakydamas: „Jei ne Jūs, tėti, aš niekuo nebūčiau.“ Dar savo tarnybos pradžioje S. Eidukaitis pasižymėjo narsa. 1923 m. Krivolaidžių kaime, netoli Giedraičių, jis su būrio kariais persirengė lenkų partizanų uniformomis ir apmėtė priešininkus granatomis. Tarp lenkų kilo didžiulė panika, iš šios teritorijos jie buvo išvyti. Visi operacijoje dalyvavę kariūnai už narsą buvo apdovanoti 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiaus ordinais.

1926 m. S. Eidukaitis pakeltas į vyresniuosius leitenantus. Tais pačiais metais jis baigė aukštųjų karininkų kursus, technikos skyrių. 1927 m. perkeltas į 1-ąjį technikos pulką, o 1929 m. gavo kapitono laipsnį. 1934 m. paties prašymu paleistas į atsargą. Išėjimo iš kariuomenės motyvai neaiškūs. Galbūt jis norėjo pagilinti savo mokslo žinias, o karinės komandiruotės dažnai atitolindavo nuo universiteto.

Netrukus S. Eidukaičio parašą aptinkame archyvinėse bylose. Jis pasirašo kaip statybos technikas, dirbantis Jonavos miesto valdyboje. Čia jaunas ir sumanus darbuotojas buvo greitai pastebėtas. Ilgamečiam Jonavos miesto burmistrui Juozui Kaunui pasiligojus ir atsistatydinus 1935 m., S. Eidukaitis išrenkamas Jonavos miesto burmistru. Su šeima gyveno Jonavos savivaldybės pastate Birutės g. 6, priešais turgavietę (dabar Parko g.). Dviejų aukštų pastato mansardoje buvo burmistro butas, o apatiniame aukšte – kabinetas ir kitų valdininkų darbo stalai.

123

124

Žvalgybos būrio vadas Stasys Eidukaitis Širvintose, 1923 03 24 (stovi centre su papacha). Nuotrauka iš sūnaus Eugenijaus Vytauto albumo.

Burmistro veiklą Jonavoje žymėjo intensyvi miesto plėtra, naujos gyvulių skerdyklos statyba, miesto gatvių platinimas ir kt. Archyviniai dokumentai patvirtina, kad burmistras priklausė Šaulių sąjungai, Jonavos medžiotojų draugijai.

1937 m. S. Eidukaitis vėl pašaukiamas į karo tarnybą. Pirmiausia paskiriamas į ginklų valdybą, o nuo 1938 m. – į Linkaičių ginklų įmonę gamybos dalies vedėju. Tais pačiais metais jam suteikiamas majoro laipsnis.

Be 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus (1924 m.), jis dar apdovanotas Nepriklausomybės medaliu (1928 m.) ir Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1939 m.). Savo apdovanojimais niekada nemėgo didžiuotis ir girtis. Tik žmonos įkalbėtas retkarčiais juos užsidėdavo per oficialius renginius.

Sūnus E. V. Eidukaitis prisimena, kad namuose buvo daug knygų įvairiomis kalbomis, nes tėvas laisvai kalbėjo vokiečių, rusų, lenkų ir prancūzų kalbomis, mama mokėjo prancūziškai, rusiškai, lenkiškai. Vėliau ši unikali biblioteka pervežta pas senelį į Sedą. Rusų okupacijos metu sovietų kariai iš knygų lauke pasidarė takelį į tualetą, kad nesušlaptų kojų...

Burmistro sūnus prisiminė dar vieną istoriją iš to neramaus laikotarpio. Senelė (iš mamos pusės) buvo vokietė. Pagal susitarimą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, vokiečių kilmės asmenys galėjo pasitraukti iš Lietuvos. Atvykusi senelė siūlė visai šeimai kartu su ja važiuoti į Vokietiją. Eugenijus Vytautas pats girdėjo, kaip uošvė gąsdino žentą: „...Tu nežinai bolševikų. Aš mačiau, ką jie išdarinėjo po revoliucijos...“. Išklausęs vyras atsakė, kad čia – jo Tėvynė ir jis, davęs priesaiką, turi ginti ją sunkiausiu metu, negalvodamas apie pasekmes. Tai – jo karinė garbė ir drausmė. Be to, jis dar tikėjo bolševikų karininkų garbe – juk jie neturėtų nieko padaryti šeimai, nes armijos su moterims ir vaikais nekariauja. S. Vaitiekūnui tuo metu garbė ir patriotizmas buvo aukščiau už viską. Jis negalėjo net pagalvoti, kad kas nors iš aplinkinių žmonių pasakytų, kad Stasys pabėgo.

125

Eugenijus Vytautas prisiminė, kaip 1941 m. birželio 14-ąją į buto Kaune duris pasibeldė ginkluoti vyrai. Atėję areštavo tėvą ir išvertė visus namus. Tada vaikas nesuprato, ko jie ieško, o nieko nerasdami vis labiau niršta...

Iki vagonų keliavo visa šeima. Ten vyrus atskyrė nuo šeimų – tada sūnus paskutinį kartą matė savo tėtį. Ir šiandien prisimena, kaip jis nueidamas atsigręžė ir skvarbiu žvilgsniu nužvelgė šeimą. Dabar, būdamas garbaus amžiaus ir beveik apakęs, Eugenijus Vytautas dažnai sapnuoja tą išsiskyrimą.

S. Eidukaitis buvo ištremtas į Susvos lagerį Sverdlovsko srityje. 1942 m. liepos 13 d. Ypatingojo pasitarimo metu nuteisiamas 8-eriems metams už tai, kad 1935–1937 m. ėjo Jonavos miesto burmistro pareigas ir kovojo prieš revoliucinį judėjimą.

1944 m. balandžio 21 d. jis žuvo Sevurallage, Garių rajone. (arch. byla. LYA)103 Žmona Eugenija su vyresniuoju sūnumi Eugenijumi Vytautu buvo ištremta į Altajaus kraštą, Barnaulą. Paleista iš tremties 1958 m., mirė 1993 m. Moldavijoje. Tais pačiais metais mirė ir jaunesnysis sūnus Benediktas (g. 1936 m.). Vyresnysis sūnus, tik išėjęs į pensiją, grižo į Lietuvą ir įsikūrė Druskininkuose.

Pabendravęs su S. Eidukaičio sūnumi Eugenijumi Vytautu, jauti iš jo dvelkiantį begalinį patriotiškumą, kurio nesugebėjo užšaldyti Sibiro speigai ir svetur praleista ne tik jaunystė.

Prisimindami jo tėvą, svarstėme, ar nebuvo klaida nepaklausyti senelės ir nepasitraukti į Vokietiją. Bet Eugenijus Vytautas neabejoja: jei tai ir klaida, tai iš tos klaidos galime pasimokyti tikros lietuvybės ir patriotiškumo, kurie pasireiškė šventa ištikimybe savo pareigai ir priesaikai. Toks buvo Jonavos miesto burmistras, karininkas S. Eidukaitis.

1989 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas S. Eidukaitį reabilitavo. 2011 m. vasario 3 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-156, už nuopelnus, kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą, jis apdovanojamas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (po mirties).

126

Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio liudijimas.

Dokumentas iš sūnaus Eugenijaus Vytauto archyvo.

127

PETRAS VAITIEKŪNAS (1937–1940 m.)

P. Vaitiekūnas gimė 1891 m. kovo 30 d. Kikonių k., Kupiškio valsčiuje. Tėvai, Abdomas Vaitiekūnas ir Elzbieta Pločerytė, pardavę valaką žemės ir trobesius, 1901 m. nupirko pusantro valako žemės Subačiaus valsčiuje ir persikėlė gyventi į Papilių kaimą Subačiaus parapijoje. Vaitiekūnai savo sūnų norėjo matyti vaistininku, todėl Petriukas 1907 m. pradėjo Vilniuje krimsti farmacininko mokslus. Sunku pasakyti, kada jaunuoliui atsirado kitas pašaukimas. 1910 m. jis išlaikė 4 klasių egzaminus ir 1911 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurioje mokėsi iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. 1914 m. iš Kauno pasitraukė į Panevėžį. Čia vienoje iš bažnytėlių iki 1915 m. tarnavo subdiakonu.

Pirmojo pasaulinio karo metu Kauno kunigų seminarija buvo perkelta į Vašuokėnų dvarą (Anykščių r.), kur P. Vaitiekūnas įšventintas diakonu.

Vokiečiams užėmus Lietuvą, jis pasitraukė į Rusijos gilumą. Toliau privačiai tęsė mokslus ir Peterburgo seminarijoje laikė egzaminus. 1916 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas Velydžo mokyklos (Vitebsko sritis) kapelionu. 1917–1918 m. jis mokėsi Peterburgo dvasinėje akademijoje.

128

Tolesnius darbus nutraukė Rusijoje įsisiautėjęs bolševizmas, ir jaunas kunigas grįžo į Lietuvą. Tuo metu čia labai stigo dvasininkų, todėl netrukus buvo paskirtas Kvėdarnos vikaru. Aktyvus kunigas nuošaliame Žemaitijos kampelyje vadovavo šešioms visuomeninėms organizacijomis. Jis įkūrė Kvėdarnos jaunimo kuopelę „Pavasaris“, Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyrių, Krikščioniškosios labdaros draugiją, Krikščioniškosios blaivybės draugijos skyrių, parapijos knygyną, dirbo Kvėdarnos vartotojų bendruomenėje, dalyvavo Socialinės apsaugos ir Apskrities aukų sužeistiems kareiviams komisijų veikloje, buvo valsčiaus ir apskrities tarybos nariu.

Kunigo veikla neliko nepastebėta tuometės bažnytinės vyresnybės. Jis 1920 m. perkeliamas į Kauną, į Šv. Trejybės parapijos vikaro vietą. Kartu dirbo kapelionu ir tikybos mokytoju Slabados „Saulės“ draugijoje. 1922 m. nusprendus Žaliajame kalne statyti Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, P. Vaitiekūnas paskiriamas rektoriumi. 1924–1926 m. buvo Žemaičių vyskupijos kurijos notaru ir kartu studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kurį baigė 1927 m.

Dar 1921 m. kun. P. Vaitiekūnas pradėjo skųstis gerklės skausmais ir susilpnėjusiu regėjimu. Jam teko gydytis Vokietijoje, Karaliaučiuje. Bandė atsisakyti savo pareigų, bet dėl dvasininkų stygiaus jo prašymai nebuvo patenkinti. 1927 m. gydytojai diagnozavo, kad jis serga širdies neuroze ir sunkia neurastenijos forma. Buvo nuspręsta pasiligojusį kunigą perkelti į ramesnę – Jonavos parapijos klebono – vietą, nors Šv. Trejybės parapijos žmonės prašė vyskupo palikti kunigą.

129

130

Tėvas Kazimieras su dvasininkais per šventą misiją Jonavoje 1929 m. birželio 16–21 d. Viduryje sėdi Jonavos klebonas kun. P. Vaitiekūnas. Dešinėje – Tėvas Kazimieras. Nuotrauka iš V. Misevičiaus archyvo.

131

Vidurinės mokyklos kapelionas P. Vaitiekūnas apie 1934 m. su abiturientais. Nuotrauka iš V. Davalgos albumo.

1927 m. rugsėjo 9 d. P. Vaitiekūnas, perėmęs Jonavos bažnyčios inventorių, pradėjo ištisus 15 metų trukusią tarnystę Jonavoje. Be klebono pareigų, jis dirbo kapelionu Jonavos vidurinėje mokykloje, rūpinosi miesto kultūrine veikla, pasižymėjo kaip ūkio reikalų žinovas.

1934–1935 m. buvo pertvarkyta, suremontuota Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia. Nugriauta senoji varpinė ir ant maldos namų (pagal architekto Karolio Reisono projektą) pastatyti du bokštai.

Iki tol Jonavos panoramoje beveik neišsiskirianti bažnyčia tapo miesto architektūrine dominante.

1936 m., mirus miesto burmistrui Juozui Kaunui, kunigui buvo siūlomos šios pareigos, bet dėl užimtumo jų atsisakė. 1937 m. miesto burmistrą Stasį Eidukaitį, kaip atsargos karininką, pašaukia į tarnybą. P. Vaitiekūnas išrenkamas Jonavos miesto burmistru paliekant ir klebono pareigas. Prieš rinkimus, kovo 15 d., kun. P. Vaitiekūnas vyksta pas Kauno arkivyskupą ir metropolitą gauti sutikimo dirbti miesto burmistru, neatsisakant klebono tarnystės bažnyčioje.

Nedaug turbūt rasime pavyzdžių, kad klebonas eitų ir burmistro pareigas. Amžininkai pasakoja, kad iš ryto jis dirbo kaip burmistras ir rūpinosi miesto klausimais, o po pietų užėmė klebono pareigas. Taip P. Vaitiekūnui teko susidurti su tautine, religine miesto įvairove ir spręsti bendruomenės problemas. Ne visiems patiko dviguba dvasininko pareigybė. Kurija ir Savivaldybių įstaigų departamentas gaudavo skundų dėl vienokių ar kitokių valdininko veiksmų. Vieniems netiko gatvės platinimo darbai, kiti įžvelgė per didelę kunigo algą, stačiatikiai nenorėjo jų cerkvės teritorijoje naujos pradžios mokyklos...

Klebonaudamas P. Vaitiekūnas turėjo galimybę dalyvauti Eucharistiniame kongrese Kartame (1930 m.) ir Dubline (1932 m.), o 1933 m. lankėsi Šventojoje Žemėje. 1939 m. išvyko pasisvečiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), kur nuo ankstyvos jaunystės gyveno jo jaunesnysis brolis Jonas (1896–1963), taip pat kunigas, Providenso (Rod Ailendo valstijos sostinė) Šv.

Kazimiero lietuvių parapijos klebonas. Žymus išeivijos veikėjas ir dvasininkas po mokslų Austrijoje ir Italijoje 1930 m. grįžo į

132

Lietuvą, bet nesugebėjo adaptuotis vietos visuomenėje ir po poros metų kaip JAV pilietis grįžo atgal į Ameriką.

P. Vaitiekūno viešnagę Amerikoje aptemdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Daug vargo teko patirti, kol aplinkiniais keliais jis sugrįžo į Lietuvą. Varginanti kelionė ir įvykiai, pradėję keisti istoriją, smarkiai atsiliepė sveikatai. 1940 m. P. Vaitiekūnas vėl prašo leidimo metams išvykti į Ameriką pasigydyti, tačiau dėl politinės padėties to padaryti jau negalėjo. Tų pačių metų liepos 1 d. jis atsisako miesto burmistro pareigų, bet dar iki 1942 m. gruodžio 31 d. lieka Jonavos parapijos klebonu. Dėl ligos tinkamai vykdyti savo pareigų negalėjo, jį dažnai pavaduodavo kiti kunigai. 1943 m. P. Vaitiekūnas paskiriamas Baisogalos altarista, 1943 m. rugsėjį perkeliamas į Krakių progimnaziją kapelionu. Vis dėlto dėl silpnos sveikatos daugiausia laiko praleidžia Panevėžyje pas seserį, kuri jį slaugė. Dar iki 1946 m. gauna kelis paskyrimus, bet iškamuotas ligų tų metų gegužės 22 d. miršta Vilniaus miesto ligoninėje. Taip P. Vaitiekūnas užbaigia savo permainingą žemišką kelionę, amžinajam poilsiui pasirinkęs Papilių k. (Anykščių r.) kapinaites, kur jau buvo atgulę jo tėvai.

Tyrinėdami šios asmenybės veiklą ir ruošdami istorinę medžiagą apie Jonavos miesto tarpukario burmistrus, jautėme pareigą aplankyti iškilaus žmogaus kapą. 2014 m. vasarą kartu su Jonavos rajono savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi nuvykome į Papilius. Paminklą radome apsamanojusį, bet kapas buvo prižiūrimas. Nors ant akmens gerai matėsi užrašas, kad čia palaidotas klebonas, vietos gyventojai nieko plačiau apie jį negalėjo papasakoti. Straipsnio autoriams kilo mintis prie paminko pritvirtinti lentelę, kurioje būtų matyti metai, kai P. Vaitiekūnas dirbo Jonavos burmistru. Netrukus idėją pavyko įgyvendinti. Nuvykę pritvirtinti lentelės, nuvalėme samanas ir apnašas nuo klebono ir jo tėvų antkapių. Paminklinis akmuo vėl sutvisko, tarsi būtų ką tik pastatytas. 2014 m. rugsėjo mėnesį, per Žolynėlio atlaidus, Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius pašventino paminklą stebėdamasis, kaip šis žmogus per gyvenimą spėjo nuveikti tiek daug gero savo kraštui.

133

XIII. BAIGIAMOJI DALIS Daugmaž tiksliai apibūdinta Jonavos miesto infrastruktūrinė, demografinė situacija vykdomojo komiteto 1945 m. spalio 21 d. ataskaitoje. „Jonavos miestas įsikūręs gražioje ir susisiekimo atžvilgiu patogioje vietoje. Pats miestas turi II eilės miesto teises ir yra 33 km nuo Kauno. Pro jį teka upė Neris, į kurią 6 km aukščiau įteka Šventoji, eina plentas Kaunas–Daugpilis, platusis geležinkelis Kaunas–Šiauliai ir siaurasis geležinkelis Jonava–Ukmergė. Šiuo metu miesto ribos dar galutinai nenustatytos, bet miesto administruojamas žemės plotas skaitomas 225 ha ir ateityje dar gali būti plečiamas.

1940 m. Jonavos mieste buvo apie 6 000 gyventojų ir buvo žymus savo pramone, ypač baldų gamyba, lentpjūvėmis, malūnais ir kalvėmis. Prieš karą mieste buvo 793 įvairaus dydžio gyvenamieji namai, iš jų 220 – mūrinių ir 573 – mediniai. Per Antrojo pasaulinio karo audras sudegė ir sunaikintas 401 gyvenamasis namas ir dabar yra likę tik 392 gyvenamieji namai: iš jų 385 – vienaukščiai ir 7 – dviejų aukštų, 341 medinis ir 51 mūrinis, 245 privačių savininkų ir 118 komunalinio ūkio žinioje bei 9 įstaigų ir organizacijų. Vertingesni likę šie pastatai:1) mūrinis bažnyčios 2) mūriniai gimnazijos ir pradžios mokyklos rūmai, 3) med. miesto vykdomojo komiteto, 4) mūriniai „Maisto“ pastatai.

Pagal 1945 m. gyvenamųjų namų surašymą, įskaitant Taurostos priemiestį ir geležinkelio stoties rajoną, buvo 2 300 žmonių.

Prieš karą Jonavos miesto susisiekimas su kitais miestais buvo labai geras: Kauno–Šiaulių miestų kryptimi buvo 5 keleiviniai traukiniai, Ukmergės miesto link ir atgal – 2 keleiviniai traukinėliai, Kauno– Ukmergės miestų link – po 6 autobusus per dieną.

Kaip buvo išsivysčiusi pramonė ir prekyba Jonavos mieste prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, duomenų nėra, nes archyvinės bylos sunaikintos, bet galima įsivaizduoti pagal rastas žinias 1932 metų bylose.

Tais metais Jonavoje buvo 160 įvairių krautuvių, pramonės ir amato įstaigų, iš kurių žymiausią vietą užėmė baldų dirbtuvės – 45, kalvių dirbtuvių – 20, kirpyklų – 8, siuvyklų – 21, matracų dirbtuvių – 2,

134

virvių dirbtuvių – 2, pakinktų dirbtuvių – 3, batų – 24, saldainių – 1, vaisvandenių – 2. Malūnų buvo 6: 4 – garo ir 2 – vandens, lentpjūvių – 4. Taip pat buvo 4 bankai, 2 vaistinės, kooperatyvas, kino teatras.

Maldos namų: 1 bažnyčia, stačiatikių cerkvė ir 7 žydų sinagogos... .“93 1942 m. gegužės 27 d. visuotinio Lietuvos Generalinės srities gyventojų surašymo duomenimis, Jonavos valsčiuje ir mieste gyveno 4 893 šeimos. Vyrų – 8 575, moterų – 9 150. Iš viso gyventojų – 17 725. Miesto gyventojų sumažėjo iki 2 181. Priežastys – žydų tautybės bendruomenės sunaikinimas, dalies gyventojų pasitraukimas į Rusijos gilumą, žūtys ir kt.

Bendrą gyventojų skaičiaus padidėjimą, palyginti su prieškariniu, lėmė vidinė migracija iš miesto į kaimą.

– – – – – – – – – – – –– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 1940 m. birželio 15 d. 15 val., kai Raudonosios armijos daliniai peržengė Lietuvos sieną, prasidėjo reali Lietuvos okupacija. Gėdinga Lietuvos politinės vadovybės elgsena neatmesti SSSR ultimatumo, nepasipriešinti ginklu sudarė prielaidą inscenizuoti savanorišką Lietuvos įstojimą į SSSR sudėtį. Per trumpą laiką buvo sunaikintas Lietuvos valstybingumas, įvykdytos žiaurios represijos prieš žmones, mylėjusius ir kūrusius Lietuvos valstybę. Buvo likviduota privati nuosavybė, sovietizuota kultūra, pradėta rusifikacija. Sovietizacijos pasekmes, kurios atnešė tiek daug skausmo sunaikintos valstybės piliečiams, juntame ir šiandien. Po penkiasdešimties okupacijos metų vėl pradėjome iš naujo atkurti Nepriklausomą valstybę, pernešdami paslėptą tautiškumo ir meilės simbolį – Laisvę.

Atkurti reiškia atstatyti, o tai sunkiau, šimteriopai sunkiau...

Būkite pagarbinti ir nepamiršti, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, už Jūsų darbus Lietuvai.

Atmintis apie Jus bus tol gyva, kol Lietuvos Nepriklausomybė bus šventa visiems Jos Piliečiams.

135

XIV. NUORODOS 1. H. Lowmianski, Studija nad poszatkami spoleczenstwa i panstwa Litewskiego, Vilnius, 1932.

2. Savivaldybė, 1927, Nr. 10, Nr. 11.

3. Памятная книжка Ковенской губернии, Kaunas, 1905– 1915 m. rinkinys, KAA. 4. A. A. Gliožaitis, Lietuvos administracinis suskirstymas žemėlapiuose. Nuo seniausių laikų iki XXI amžiaus pradžios, Vilnius, 2008.

5. Apskričių sienų ir jų centrų įstatymas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919 07 26, Nr. 9.

6. Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentas, Lietuvos aidas, 1918 05 09, Nr. 55 (103).

7. Pati Lietuva sudaro savo valdžią ir sprendžia savo likimą, Lietuvos aidas, 1918 10 22, Nr. 112 (160).

8. Lietuvos piliečiai! Lietuvos aidas, 1918 11 13, Nr. 130 (178).

9. Visuomenei, Lietuvos aidas, 1918 11 20, Nr. 136 (144).

10. Vidaus reikalų ministerija. Kauno apskritis, LCVA, f. 379, ap.

2, b. 16.

11. Liaudis ir Kretingos apskrityje krikščionių-demokratų darbai, Lietuvos ūkininkas, 1919 06 02, Nr. 17.

12. Parapijų komitetai, Laisvoji Lietuva, 1918 12 31, Nr. 13.

13. Po Lietuvą, Tėvynės sargas, 1918 12 11, Nr. 42.

14. Sireika, Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai (1918–1931 m.), Šiauliai, 1998, p. 18.

15. Žinios iš Lietuvos, Naujoji gadynė, 1918 11 12, Nr. 5.

16. Įvairios žinios. Jonava. Ukmergės apskr. XI–20, Lietuvos aidas, 1918 12 11, Nr. 154 (202).

136

17. Kauno apskrities savivaldybių 1918–1927 m. nuveiktų darbų bendra apžvalga. Jonavos valsčiaus valdyba, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1754.

18. Kaip laikosi žydai sulig Lietuvos Valdijos Tarybos, Naujoji gadynė, 1918 12 14, Nr. 27.

19. Įvairios žinios, Lietuvos aidas, 1918 12 11, Nr. 154 (202).

20. Apskričių viršininkų suvažiavimas, Lietuvos aidas, 1918 12 07, Nr. 151 (199).

21. Kauno apskrities savivaldybių 1918–1927 m. nuveiktų darbų bendra apžvalga. Jonavos miesto valdyba, LCVA, f. 379, ap.

2, b. 1754.

22. Deliai savivaldybių Lietuvoje, Lietuvos aidas, 1918 12 17, Nr. 160 (208).

23. Laikinosios apskričių viršininkų teisės ir pareigos, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1918 12 17.

24. Apskričių valsčių ir kaimų sąrašai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 290.

25. Savivaldybių veikimo byla. Kauno apskritis, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 82.

26. Miestų ir miestų, kurie valdosi atskirai nuo valsčių, sąrašas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 302.

27. Valsčių ir kaimų sąrašai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 822.

28. Žinios iš Lietuvos. Mūsų draugijos, Lietuvos aidas, 1917 11 03, Nr. 24.

29. V. Jankauskas, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ir parapija, 1993, Jonava.

30. Savivaldybių įstaigų departamento aplinkraščiai LCVA, f.

379, ap. 2, b. 131.

31. Kauno apskrities seimelio protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b.

56.

32. Nuostolių, padarytų vokiečiams užimant nukentėjusio bu-

137

veinę, byla, LCVA, f. 1738, ap. 2, b. 121.

33. Kauno apskrities ir miesto tarybų ir valdybų sąstatas, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 292.

34. Apskričių ir miestų valdybų posėdžių protokolai. Kauno apskritis, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 328.

35. Savivaldybių atstovų suvažiavimo medžiaga, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 134.

36. Vyriausybės žinios, 1921 04 04, Nr. 62.

37. Vyriausybės žinios, 1921 04 28, Nr. 64.

38. Savivaldybių sudėtis, Sietynas, 1922, Nr. 1 (49).

39. Apskričių ir valsčių tarybų ir valdybų sąrašai. Kauno apskritis, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 518.

40. Apskričių ir miestų privalomi įsakymai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 133.

41. K. Trečiakauskas, Jeronimas Ralys. Dokumentinė apysaka, Kaunas, 1995.

42. Памятная книжка Ковенской губернии, 1908–1913, KAA. 43. Kauno gubernijos sveikatos departamento veikla, KAA, f.

I–474, ap. 3, b. 10.

44. Raportai apie įstaigų evakuaciją 1915 m., KAA, f. I–50, ap. 2, b. 200.

45. Sveikatos komiteto posėdžių protokolai. 1918 m., LCVA, f.

380, ap. 4, b. 170.

46. Gydytojų, felčerių, akušerių ir kt. reg. sąrašai 1922 m., LCVA, f. 380, ap. 4, b. 139.

47. Gydytojų, felčerių, akušerių ir dezinfektorių sąrašai 1919– 1924 m., LCVA, f. 380, ap. 2, b. 124.

48. Kauno apskr. tarybos protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 570, protokolas Nr. 1.

49. Kauno apskr. tarybos protokolai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 570,

138

protokolas Nr. 3.

50. V. Jankauskas, A. Narkevičius, V. Venckūnas, Prikeltas laikas.

Jonava žemėlapiuose ir fotografijose, 2015, Vilnius.

51. Činšo ir neterminės nuomos teisės Lietuvos miestuose, Savivaldybė, 1932, Nr. 11 (114).

52. Apskričių ir miestų valdybų privalomi įsakymai, LCVA, f.

379, ap. 2, b. 318.

53. Apskričių 1924 m. valsčių ir miestų sav. rinkimų žinios. Kauno apskr., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 959.

54. Savivaldybių įstatymo pataisos, LCVA, f. 862, ap. 2, b. 1100.

55. Jonavos valsčiaus valdybos byla, 1924 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 1, tarybos protokolas Nr. 4, 1924 07.

56. Bylos apie miestų ir apskričių sav. veikimą. Kauno apskr., LCVA, f. 379, ap. 2, b. 618.

57. Miestų savivaldybių tarybų narių 1931 m. rinkimų byla, LCVA, f. 402, ap. 2, b. 26.

58. Jonavos m. tarybos posėdžio protokolas Nr. 4, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1108.

59. Byla Jonavos turgavietės perkėlimo klausimu, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1227.

60. Jonavos padangėje, Savivaldybė, 1925, Nr. 10.

61. A. S. Jefremovo baudžiamoji byla, LYA, P-15649.

62. Byla apie savivaldybių organų rinkimus, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1541.

63. Iš viso krašto. Tilto atidarymas, Lietuvos aidas, 1930 04 30, Nr. 97 (878).

64. Vyriausybės žinios, 1929 09 07, Nr. 07.

65. Vyriausybės žinios, 1929 10 09, Nr. 309.

66. Alytaus, Biržų, Kauno, Kėdainių ir Kretingos apskričių seniūnijų sąrašai, LCVA, f. 379, ap. 2, b. 1939.

139

67. Vyriausybės žinios, 1925, Nr. 200.

68. Savivaldybių žinynas, 1932, Kaunas.

69. Vyriausybės žinios, 1931, Nr. 356.

70. Jonavos valsčiaus tarybos posėdžių protokolų nuorašų byla, 1931 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 23.

71. Jonavos miesto burmistrų ir jų padėjėjų rinkimų byla 1934– 1937 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 175.

72. Jonavos miesto savivaldybės priežiūros byla, 1932 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 35.

73. Kronika. Respublikos Prezidentas p. A. Smetona Jonavoje, Lietuvos aidas, 1932 06 09, Nr. 128 (1503).

74. Miestų burmistrų pranešimai, Savivaldybė, 1932, Nr. 11.

75. Kauno apskr. valsčių ir Jonavos m. sav. sąmatų santrauka, 1932 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 60.

76. Lietuvos švietimo kronika. Švietimo ministerijos aplinkraščiai ir instrukcijos, 1936 08 31, B/Nr. 48.

77. Kauno apskr. valsčių seniūnijų atstovų rinkimo byla, 1934 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 153.

78. Jonavos vlsč. priežiūros byla, 1936–1939 m., LCVA, f. 402, ap.

2, b. 897.

79. Jonavos vlsč. viršaičio ir jo padėjėjų rinkimų byla, 1934 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 176.

80. Jonavos vlsč. biudžeto byla, 1938 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b.

1433.

81. Ištraukos iš apskričių ir miestų savivaldybių posėdžių protokolų apie apskričių ir miestų savivaldybių narių rinkimą, 1934, LCVA, f. 379, ap. 3, b. 20.

82. Jonavoje balsavo 91 proc., Lietuvos aidas, 1934 11 10, Nr. 257 (2224).

83. Rinkimams pasibaigus. Statistika, Savivaldybė, 1934, Nr. 11.

140

84. Vietos savivaldybės įstatymo 22 str. tvarka išspręstų bylų susiraš. Jonavos m. LCVA, f. 402, ap. 2, b. 896.

85. Jonava. Jau pradėjo veikti skerdykla, Lietuvos aidas, 1936 08 13, Nr. 370 (2986).

86. Kunigo P. Vaitiekūno asmens byla, KAKA. 87. Jonavos m. biudžeto byla, 1938 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b.

1434.

88. Nutarimai, aktai ir susirašinėjimas su valsčių viršaičiais apie nukentėjusių nuo audrų ūkininkų sušelpimą, KAA, f. 71, ap.

1, b. 84.

89. Jonavoje birželio 19 d. sudegė 51 pastatas, Lietuvos ūkininkas, 1940, Nr. 26.

90. Valsčių atstovų rinkimų į apskrities tarybą byla, LCVA, f.

402, ap. 2, b. 1820.

91. Susirašinėjimas su Raudonuoju Kryžiumi atbėgėlių šelpimo reikalais, LCVA, f. 757, ap. 9, b. 5.

92. Jonavos valsčiaus priežiūros byla 1939–1940 m., LCVA, f. 402, ap. 2, b. 1756.

93. 1945 m. žinios apie Jonavos mieste veikiančias ir neveikiančias įmones, KAA, f. R-85, ap. 1, b. 8.

94. Savivaldybių departamento administracijos susirašinėjimo byla 1940 m., f. 379, ap. 1, b. 335.

95. Заявление о первоначальном взносе в почтово-телеграфную гос. Cбергкассу KAA, f. I–115, ap. 1, b. 4.

96. Алфавитный список землявладельцев Ковенской губернии по 1-е сентября, 1881 г., KAA. 97. Lietuvos piliečių pasų kortelės, KAA, f. 71, ap. 3, b. 3.

98. Nuostolių, padarytų vokiečiams užimant nukentėjusio buveinę, byla, LCVA, f. 1738, ap. 2, b. 118.

99. Памятная книжка Ковенской губернии 1887 г., KAA.

141

100. Atsargos karininko A. Jefremovo byla, LCVA, f. 390, ap. 2E, b. 118.

101. В. Барановский, Г. Поташенко, Староверие в Литве, 2005.

102. Voščinienės-Eidukevičienės Jevgenijos, Estacho, tremties asmeninė byla, LYA, f. V-5, ap. 1, b. 33928.

103. S. Eidukaičio baudžiamoji byla, LYA, f. K-1, ap. 58, b.

P-13537.

104. Kauno apskrities Jonavos m. turgavietės ir gatvių sutvarkymo projektai, LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 67.

Paaiškinimai: LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas KAA – Kauno apskrities archyvas KAKA – Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas LYA – Lietuvos ypatingasis archyvas f. – archyvo fondas ap. – fondo apyrašas b. – byla (apskaitos vienetas)

142

XV. PRIEDAI XV. 1. PRIEDAS 1A. Apgyvendintų vietovių, prisirašiusių prie Jonavos valsčiaus, sąrašas

Eil. Nr.

Apgyvendintos vietovės pavadinimas ir rūšis

Kiemų/gyvent. skaičius

Artimiausia geležinkelio stotis (km)

Atstumas nuo Jonavos pašto (km)

1.

ADAMANTŲ pv.

2/23

Jonavos – 8

6

2.

ALBERTOVOS vs.

6/50

Jonavos – 2

6

3.

ALEKSEJEVKOS vs.

3/15

Jonavos – 9

8

4.

ALEKSEJEVKOS vs.

1/9

Jonavos – 19

19

5.

ALEKSANDRUVKOS vs.

2/11

Gaižiūnų – 4

7

6.

ANTONOPOLIO I–II vs.

4/24

Gaižiūnų – 4

5

7.

AUKŠT. KULVOS dv.

2/30

Žeimių – 6

9

8.

AUKŠTADVARIO pv.

3/15

Jonavos – 4

5

9.

AUKŠTAKAIMIO k.

(Gurnavės)

23/102

Jonavos – 19

19

10.

BAJORIŠKIŲ I k.

13/80

Gaižiūnų – 2

2

11.

BAJORIŠKIŲ II k.

20/100

Jonavos – 15

15

12.

BALTROMIŠKIŲ k.

18/118

Jonavos – 10

9

13.

BARBARIPOLIO dv.

2/16

Gaižiūnų – 4

5

14.

BARBARIPOLIO vs.

3/18

Gaižiūnų – 4

5

15.

BAZILIŠKIŲ k.

11/57

Jonavos – 2

2

16.

BARKO (Šilalio) vs.

1/11

Jonavos – 5

8

17.

BĖTĖGALOS k.

31/146

Jonavos – 13

10

143

18.

BERŽIŲ dv.

9/66

Jonavos – 3

6

19.

BEŠIŲ k.

14/80

Žeimių – 6

9

20.

BULDIŠKIŲ pv.

2/14

Jonavos – 7

8

21.

BUTKŪNŲ k.

6/37

Jonavos – 8

8

22.

BŽOZUVKOS vs.

1/10

Gaižiūnų – 4

5

23.

ČECHOVSČIZNOS vs.

5/24

Jonavos – 15

14

24.

ČIČINŲ k.

27/136

Jonavos – 5

5

25.

ČIČINŲ dv.

4/56

Jonavos – 5

5

26.

ČIUDŲ pv.

6/28

Jonavos – 3

6

27.

ČIUŽŲ vs.

3/14

Gaižiūnų – 5

5

28.

DAGILIONIŲ k.

12/61

Jonavos – 15

14

29.

DEMBUVKOS vs.

1/3

Jonavos – 11

11

30.

DIJOKIŠKIŲ k.

32/205

Jonavos – 6

7

31.

DIJOKIŠKIŲ dv.

2/28

Jonavos – 6

7

32.

DOMINIKAVOS I–II vs.

2/19

Jonavos – 8

8

33.

DRAGOČIŲ k.

4/39

Jonavos – 8

8

34.

DUMSŲ k.

41/222

Gaižiūnų – 5

5

35.

DUMŠIŠKIŲ k.

7/43

Gaižiūnų – 3

4

36.

GAIŽŪNŲ k.

27/49

Gaižiūnų – 1

3

37.

GAIŽŪNŲ vs.

3/21

Gaižūnų – 1

4

38.

GAIŽŪNŲ vs.

2/28

Gaižūnų – 1

3

39.

GAIŽŪNŲ STOTIS

6/81

–

3

40.

GALINIŲ vs.

1/10

Jonavos – 20

20

144

41.

GELŽKELIO BŪDELĖ

1/6

–

–

42.

GUDŽIONIŲ k.

20/124

Jonavos – 3

3

43.

GUDONIŲ k.

15/70

Jonavos – 20

20

44.

GULBINIŠKIŲ k.

15/78

Gaižiūnų – 5

5

45.

GUŽELIŲ vs.

2/22

Jonavos – 9

9

46.

ILGABRODŲ k.

9/66

Jonavos – 10

10

47.

ILGABRODKOS vs.

1/10

Jonavos – 15

15

48.

JACHIMUVKOS vs.

2/22

Jonavos – 13

13

49.

JADVYGOVOS pv.

3/18

Jonavos – 4

4

50.

JALINKOS vs.

5/25

Jonavos – 16

16

51.

JANAPOLIO pv.

3/11

Gaižūnų – 5

5

52.

JAUGELIŠKIŲ vs.

1/4

Jonavos – 4

7

53.

JASNUVKOS vs.

4/35

Jonavos – 10

10

54.

JAUGELIŠKIŲ k.

22/120

Jonavos – 3

6

55.

JEVDOTIŠKIŲ vs.

1/36

Jonavos – 10

9

56.

JONAVOS LENTPJŪVĖ

1/11

Jonavos – 1,5

0,5

57. JONAVOS plačiųjų glžk. stotis

19/161

–

3

58. JONAVOS siaurųjų glžk. stotis

8/32

–

3

59.

JURGIANCŲ pv.

1/12

Jonavos – 10

10

60.

JURKANCŲ k.

10/81

Jonavos – 11

10

61.

JUOZEFOVOS dv.

4/20

Jonavos – 3

1

62.

KAMŠALŲ I vs.

4/23

Gaižūnų – 4

4

63.

KAMŠALŲ II vs.

3/23

Gaižūnų – 4

4

145

64.

KAUKAZO vs.

4/7

Jonavos – 16

16

65.

KELMIŲ (Karčių) k.

9/76

Jonavos – 13

13

66.

KELMIŠKIŲ (Karčiškių) vs.

5/29

Jonavos – 13

13

67.

KISELIŠKIŲ k.

6/25

Gaižūnų – 2

5

68.

KLIMOVSČIZNOS vs.

1/3

Gaižūnų – 1

5

69.

KONCEPTO dv.

3/48

Jonavos – 1

4

70.

KONSTANTINAVOS I pv.

2/21

Gaižūnų – 2

3

71.

KONCEPOLIO pv.

2/17

Jonavos – 1

1

72.

KONSTANTINAVOS II vs.

1/5

Gaižūnų – 4

5

73.

KOZLUVKOS vs.

4/14

Jonavos – 9

8

74.

KOŽUCHUVKOS vs.

8/34

Jonavos – 12

10

75.

KUKAVKOS vs.

3/24

Jonavos – 6

6

76.

KULŠIŠKIAUS vs.

5/46

Jonavos – 5

6

77.

KULVOS vs.

2/4

Jonavos – 11

11

78.

KULVOS bk.

6/73

Žeimių – 7

8

79.

KUNIŠKIŲ k.

10/78

Jonavos – 11

10

80.

KUNIGIŠKIŲ k.

14/108

Gaižūnų – 4

3

81.

KUNIGIŠKIŲ pv.

2/8

Jonavos – 3

3

82.

KURMAGALOS k.

23/109

Jonavos – 6

4

83.

KVIETKUČIŲ k.

26/102

Jonavos – 6

7

84.

LAUKAGALIŲ k.

6/37

Jonavos – 3

1,5

85.

LAUKAGALIŲ vs.

2/17

Jonavos – 4

2

86.

LEKIŠKIŲ k.

13/104

Jonavos – 6

6

146

87.

LIPNIAKO dv.

5/44

Jonavos – 3

0,5

88.

LOKĖS vs.

1/9

Jonavos – 4

4

89.

LUKŠIŲ k.

44/187

Jonavos – 7

7

90.

LUKENĖLIŲ dv.

7/68

Jonavos – 4

4

91.

LUKAŠIŠKIŲ vs.

2/15

Gaižūnų – 4

4

92.

MAKARONKOS vs.

1/5

Jonavos – 6

6

93.

MAKŠTAVOS k.

20/121

Jonavos – 11

10

94.

MANTRONIŠKIŲ pv.

3/27

Jonavos – 10

9

95.

MARKUTIŠKIŲ dv.

15/134

Jonavos – 10

10

96.

MARVILIO dv.

2/45

Jonavos – 1,5

4

97.

MARDOŠIŠKIŲ vs.

3/15

Jonavos – 7

5

98.

MARINOS vs.

1/9

Jonavos – 15

15

99.

MEIŠTONIŲ k.

17/85

Jonavos – 4

4

100.

MELNYTĖLĖS k.

3/12

Gaižūnų – 1

3

101.

MELNYTĖLĖS vs.

4/22

Jonavos – 5

5

102.

MIKULIŠKIŲ dv.

4/57

Jonavos – 12

10

103.

MUŠKONIŲ k.

15/89

Gaižūnų – 3

1,5

104.

NAUJASODŽIO k.

9/66

Jonavos – 5

5

105.

NARBUTŲ pv.

5/45

Jonavos – 1,5

4

106.

OCHMANIŠKIŲ vs.

2/10

Jonavos – 10

9

107.

OLFOVOS vs.

1/7

Jonavos – 20

20

108.

OSTROPOLIO vs.

2/6

Gaižūnų – 4

5

109.

PAKAPĖS k.

9/49

Jonavos – 9

9

147

110.

PASIEKŲ vs.

2/11

Jonavos – 1,5

2,5

111.

PASIEKŲ vs.

7/46

Jonavos – 5

5

112.

PAUPĖS vs.

2/27

Jonavos – 1

4

113.

PAUPĖS vs.

1/8

Žeimių – 8

10

114.

PAULINKOVOS vs.

1/8

Jonavos – 7

7

115.

PAVARNAKĖS (VARNUVKOS) vs.

1/6

Jonavos – 2

3

116.

PAVARNAKĖS (VARNUVKOS) k.

16/105

Jonavos – 1

2

117.

PETROVČIZNOS vs.

1/10

Gaižūnų – 4

5

118.

PIEVNOS vs.

1/5

Gaižūnų – 3

3

119.

PLYTNYČIOS vs.

6/29

Jonavos – 3,5

1,5

120.

PLOKIŲ vs.

2/9

Gaižūnų – 4

2

121.

PODLOKĖS I pv.

4/16

Jonavos – 6

6

122.

PODBERŽANKOS I vs.

3/15

Jonavos – 5

6

123.

PODBERŽANKOS II vs.

3/32

Jonavos – 5

6

124.

PODGEČIŲ vs.

5/28

Jonavos – 7

8

125.

PODŠILŲ vs.

2/10

Jonavos – 6

6

126.

PODJANUVKOS vs.

1/12

–

3

127.

PODLOKĖS II vs.

1/13

Jonavos – 7

7

128.

PODLOKĖS III vs.

2/18

Jonavos – 7

7

129.

PODBORCIANKOS vs.

6/28

Jonavos – 7

15

130.

POVINKŠNĖS vs.

1/4

Jonavos – 13

12

131.

PRAULIŲ k.

27/176

Jonavos – 1,5

4,5

148

132.

PROPADZIŠKIŲ k.

9/40

Gaižūnų – 3

2

133.

PUSTELNIKŲ vs.

2/29

Jonavos – 8

6

134.

RAGUŽIŲ k.

32/167

Jonavos – 2

5

135.

RIMKŲ k.

50/295

Jonavos – 3

3

136.

RUKLOS dv.

9/92

Gaižūnų – 5

6

137.

RUVNOPOLIO vs.

1/16

Gaižūnų – 2,5

5

138.

RUŽIPOLIO vs.

1/7

Gaižūnų – 4

5

139.

SALENIKŲ k.

34/157

Jonavos – 7

7

140.

SANGAILIŠKIŲ k.

20/127

Žeimių – 8

9

141.

SERGIJEVKOS k.

6/30

Jonavos – 19

19

142.

SKARULIŲ dv.

4/52

Gaižūnų – 1

2

143.

SKARULIŲ bk.

77/413

Gaižūnų – 2

1,5

144.

SKREBINŲ k.

33/206

Jonavos – 15

12

145.

SOFIJOVOS vs.

4/10

Jonavos – 5

4

146.

SOSNOVKOS vs.

5/26

Jonava – 7

7

147.

SOKOLINKOS vs.

1/5

Jonavos – 13

13

148.

SOSNUVKOS vs.

1/5

Jonavos – 5

5

149.

SPONĖNŲ k.

16/81

Gaižūnų – 5

2

150.

STEFANOVO vs.

2/19

Jonavos – 11

11

151.

SUCHETKOS vs.

1/15

Gaižūnų – 5

5

152.

ŠABŪNIŠKIŲ vs.

8/31

Jonavos – 13

10

153.

ŠAFORKOS vs.

3/13

Jonavos – 3

6

154.

ŠILŲ pv.

2/21

Jonavos – 6

6

149

155.

ŠMATŲ k.

9/55

Jonavos – 1

4

156.

ŠVEICARIJOS dv.

5/26

Gaižūnų – 4

4

157.

ŠVENTUPĖS vs.

3/8

Jonavos – 5

4

158.

TARASOVOS pv.

1/7

Gaižūnų – 5

6

159.

TARTOKO vs.

4/25

Gaižūnų – 5

4

160.

TAUROSTOS I ir II vs.

3/17

Gaižūnų – 1

1

161.

TERECHUVKOS vs.

2/17

Jonavos – 8

10

162.

TRAKAKIEMĖS k.

29/150

Žeimių – 7

9

163.

TRAKŲ I vs.

1/7

Jonavos – 20

20

164.

TRAKŲ II vs.

1/5

Jonavos – 20

20

165.

UPNIKĖLIŲ k.

28/129

Jonavos – 15

15

166.

UPNIKŲ bk.

14/75

Jonavos – 19

19

167.

„URAN“ degtukų f-kas

1/32

Jonavos – 1

1

168.

UŽUPĖS (Zariečių) k.

28/139

Jonavos – 19

19

169.

UŽMIŠKIO (Zaliesio) k.

2/13

Jonavos – 6

6

170.

UŽBALIŲ (Novakų) vs.

4/24

Jonavos – 12

10

171.

VAIVADIŠKIŲ dv.

1/5

Jonavos – 4

6

172.

VAIDAŠĖLIŲ vs.

2/11

Jonavos – 19

19

173.

VAREIKIŲ k.

16/81

Jonavos – 15

14

174.

VARPĖS k.

11/74

Gaižūnų – 5

4

175.

VARŠAVKOS vs.

1/26

Gaižūnų – 5

4

176.

VENECIJOS I vs.

2/13

Gaižūnų – 4

4

177.

VENECIJOS II vs.

4/26

Gaižūnų – 4

4

150

178.

VESOLUVKOS vs.

1/4

Jonavos – 7

7

179.

VIDNAPOLIO vs.

1/13

Jonavos – 14

13

180.

VIEŠEIKIŲ k.

11/50

Žeimių – 3

6

181.

VIRBALŲ k.

6/43

Jonavos – 2

2

182.

VISORIŠKIŲ vs.

2/15

Jonavos – 5

5

183.

VOLKOVČIZNOS vs.

2/15

Žeimių – 7

8

184.

ZAKAŠĖLIŲ vs.

2/6

Jonavos – 8

9

185.

ŽINĖNŲ k.

36/202

Jonavos – 15

15

Iš viso valsčiuje gyventojų: 9 083 žmonės

Sutrumpinimų paaiškinimai 154 p.

151

XV. 2. PRIEDAS 1B. Jonavos valsčiaus seniūnijos ir jų sudėtys

JONAVOS VALSČIAUS SENIŪNIJOS IR JŲ SUDĖTYS (1929 m.)

Eil. Nr.

1.

2.

3.

Seniūnijos pavad., centras (gyventojų skaičius) Beržų, Beržų dv.

(655)

Čičinų, Čičinų k.

(798)

Dumsių, Dumsių glžk. stotis (786)

4.

5.

Gaižūnų, Gaižūnų k.

(728) Jonavos, Jonavos glžk. stotis (793)

6.

152

Kulvos, Kulvos bk.

(665)

Seniūnijos sudėtis Koncepto dv., Koncepolio vs., Luokės vs., Lokėnėlių dv., Beržų dv., Gegutės vs., Jaugeliškių k., Jadvygavos pv., Makaronų vs., Pasiekų k., Praulių k., Pašilių vs. Pajonavio vs., Palaukės II vs., Užmiško vs., Vaivadiškių dv. Čičinų k., Gurėlių k., Kurmagalos k., Laikiškių k., Mardošiškių vs., Malūnėlio k., Pakapių k., Pabartonių k., Sofijavos vs., Rimkų k., Šventupio vs.

Albertavos k., Aleksandrinės vs., Antanolaukio vs., Barborlaukio vs., Barborlaukio dv., Beržynėlio vs., Dumsių g. stotis, Dumsių k., Dumšiškių k., Gulbiniškių k., Kisieliškių k., Konstantinavos II vs., Klimynės vs., Ostropolio vs., Petrynės vs., Pušynėlio vs., Rožlaukio vs., Sukatkos vs., Visoriškių vs., Plikių vs., Spanėnų k., Šveicarijos pv., Tartoko vs., Varpų k., Varšuvėlės vs.

Bajoriškių I k., Gaižūnų k., Gaižūnų g. stotis, Juodraiščių vs., Kunigiškių k., Lukošiškių vs., Meškonių k., Prapuolynės k., Taurostos vs.

Bazilionių k., Gudžionių k., Jonavos g. stotis, Laukagalių k., Liepų k., Šiaudynės k., Juozapavos pv., Malūno k., Pavarnakio k., Pavarnakio vs., Plytinės vs., Šafarkos vs., Virbalų k.

Bešių k., Kulvos bk., Naujasodžio k., Songailiškių k., Šilelio vs., Trakų k., Teralaukio vs., Vilkynės vs., Daigučių k.

7.

8.

9.

10.

11.

Lukšių, Lukšių k.

(610)

Markutiškių, Markutiškių k.

(744)

Ragožių, Ragožių k.

(696)

Skarulių, Skarulių bk.

(799) Skrandinės, Skrandinės k.

(750)

12.

Upninkėlių, Upninkėlių k.

(620)

13.

*14.

**15.

Upninkų, Upninkų bk.

(390) Salenykų, Salenykų k.

(306) Marinuvka, Marinuvkos k.

(580)

Butkūnų k., Dragočių k., Kvietkučių k., Kulšiškių pv., Lukšių k., Linksmavietės vs., Pagečių k., Paberžankos I vs., Paberžankos II vs., Palaukės I vs., Šilių vs., Zakasėlių vs.

Adomantų pv., Akmeniškių vs., Aleksiejevkos I vs., Ąžuolyno vs., Ilgabradų k., Jurkūnų k., Jasnavos vs., Jokymuvkos vs., Jevdotiškių vs., Karčių k., Karčiškių k., Makštavos k., Markutiškių k., Mantromiškių vs., Pustelninkų vs., Stepanavo vs., Pekliškių vs., Terakuvkos vs.

Aukštadvario pv., Buldiškių vs., Čiūdų k., Dijokiškių k., Dijokiškių dv., Taupės vs., Ragožių k., Šmotų k., Varpėnų k., Viešeikių vs. Čiūžų k., Jonalaukio pv., Kamšalų I k., Kamšalų II vs., Konstatinavo I vs., Lyglaukio vs., Maištonių k., Pievnės vs., Ruklos dv., Skarulių bk., Skarulių dv., Ternavo k., Venecijos I vs., Venecijos II vs.

Batygalos k., Jalynkos vs., Kaukazo vs., Rodžių k., Skrebinų k., Skrandinės k., Šabūniškių vs., Užbalių vs., Žinėnų k.

Bajoriškių II k., Baltromiškių k., Kūniškių k., Marinos vs., Sergiejevkos k., Upninkėlių k., Upužės vs.

Aukštakaimio k., Aleksejevkos II vs., Čekynės vs., Gudonių k., Persedupėlio vs., Upninkų bk., Vareikių k., Vaidašilių vs.

Dagilionių k., Domininkavos I ir II vs., Galinių vs., Palaimiškių vs., Pavinkšnės vs., Salenykų k., Santakos dv., Sokolinkos vs., Vidnopolio vs.

Bartonių k., Bartonių vs., Bagdonavos k., Dirvalių k., Dobriškių vs., Gumbiškių k., Kazliškių k., Londono k., Marinuvkos k., Mikeliškių vs., Pašilių k., Salupių k., Saludiškių vs., Silaikovsčianos k., Stašiūnų k., Skarbinų vs., Stepanavos vs., Zacišių k., Zubiškių vs.

153

**16.

Paskutiškių, Paskutiškių k.

(737)

**17.

**18.

**19.

Užusalių, Užusalių k.

(1 079) Mikainių, Mikainių k.

(697) Svilonių, Svilonių k.

(741)

Būdų I–II k., Būdų III–IV k., Novotrobų k., Paskutiškių k.

Girelių k., Krasnosiolkų k., Kongušilų k., Padgojaus k., Rumienų k., Šafarkos vs., Užusalių k., Veseluvkos k.

Daukliūnų k., Kalnienų k., Kalnienų g. stotis, Mikainių k., Mikainių vs., Sunkinių vs.

Girininkų I k., Girininkų II k., Guldėnų k., Išorų k., Kreslinų vs., Svilonių k., Svilonėlių k., Turžėnų k., Šešuvos vs.

* Salenykų seniūnija įkurta Jonavos valsčiaus valdybos prašymu. 1934 m. seniūnija panaikinta, prijungiant ją prie Upninkų seniūnijos. ** Seniūnijos, įėjusios į Jonavos valsčiaus sudėtį 1931 m., kai buvo panaikintas Turžėnų valsčius.

Paaiškinimai: k. – kaimas; vs. – viensėdis; bk. – bažnytkaimis; dv. – dvaras, pv. – palivarkas.

Pastaba: dokumentas parengtas pagal archyvinę bylą (67), todėl vietovardžių pavadinimai gali skirtis nuo dabar vartojamų pavadinimų.

154

XV. 3. PRIEDAS 2

„JONAVA ĮRODĖ, K AD J I ATGI M USI“ Lietuvos aidas, 1936 06 22, Nr. 282 Didelės iškilmės Jonavoje, kur dalyvavo Tautos Vadas ir Vyriausybės nariai.

Kai vasarą daug kur rengiamųjų Tautos švenčių svarbumas ir reikšmingumas yra keleriopas ir visais atvejais didelis.

Tai reikšmingos parodos, ką bet kurios Lietuvos vietos gyventojai organizuotumui, drausmingumui, švietimui, tautinės sąmonės stiprėjimui ir bendrai kultūrinei pažangai yra padarę. Tas šventes rengiantieji gyventojai pirmiausiai laukia aukštųjų valstybės vyrų, kaip jų skelbiamosios kūrybinės idėjos yra prigijusios ir realizuojamos, kas padaryta tautinei vienybei, organizuotumui stiprinti, kaip tolimesnei pažangai pasiryžta, jų akivaizdoje naujiems žygiams pasižadėti ir ypač tą vieningą mintį, kuri sieja krašto gyventojus su jų vadais. Be to, ir gyventojai, įvairių gyvenimo sričių veikėjai, nori patys pasidžiaugti, kurį laiką paskirai dirbtų ir tai dienai sutelktų į krūvą savo darbų vaisiais pasigėrėti, plačiajai vietos visuomenei juos pademonstruoti.

Bendrai Lietuvos pažangai pavaizduoti ypač ryškus yra Jonavos pavyzdys. Nedidelis Kauno apskrities miestelis, neturtingas kaip ir plačios apylinkės gyventojai, gausiai darbininkų ir verslininkų gyvenamas. Jis ir tautiškuoju atžvilgiu labai mišrus, o prieš keletą metų dar buvo labai sulenkėjęs. Prieš karą, sako, retokai su kuo ir lietuviškai susikalbėsi, o patys jonuviai lietuviškai tarp savęs tai vargu kada ir sušnekdavę. Nepriklausomybę Lietuvai atgavus, pasakojo, iki šiol Jonava smarkiai pakitusi ir atkutusi. Bet tik per vakarykštę Tautos šventę aiškiai iškilo, kad Jonava ne tik atkuto, bet ir padarė milžinišką šuolį.

Vakarykštę Tautos šventę Jonavoje suruošė tautiško darbo talkos taryba, į kurią įeina tautininkų, šaulių ir lietuvių mokytojų organizacijos. Be abejojimo, tokią gražią Tautos šventę jie te-

155

galėjo suruošti turėdami tam palankią, sąmoningą ir organizuotą plačiąją tautos visuomenę.

Visas miestelis mirgėjo vėliavomis, kai į jį atvyko iš Kauno Tautos Vadas, Valstybės Prezidentas A. Smetona, krašto apsaugos ministeris pulk. Dirmantas, vidaus reikalų ministeris gen. Čaplikas ir viceministeris pulk. Giedraitis, švietimo ministeris prof. Tonkūnas, kūno kultūros rūmų direktorius Augustauskas, apskrities viršininkas Sidoravičius, karininkai ir kiti svečiai. Prie tilto svečius sutiko vietinės įgulos garbės kuopa ir valsčiaus seniūnai su viršaičiu priešakyje. Kitoje tilto pusėje, miestelio gatvėse iki pat bažnyčios, stovėjo išsirikiavę savanoriai, šauliai, jaunalietuviai, žydai, atsargos kariai, jaunųjų ūkininkų ratelių nariai, vietos mokyklų mokiniai, skautai ir kitos organizacijos. Tų organizacijų špaleriai šaukė Tautos Vadui valio, iki jis su palydovais, prie tilto iš automobilių išlipę, atėjo arti bažnyčios. Tautos Vadą sutikti išėjo kun. Vaitiekūnas, vikaro ir Skarulių klebono lydimas, su didžiule procesija, nešant bažnyčios insignijas. Valstybės Vado sutiktuvių apeigas atlikus, Kristaus kančią pabučiavusį Tautos Vadą klebonas pakvietė po baldakimu ir chorui giedant, jaudinančiai iškilminga eisena nuėjo į bažnyčią.

Iškilmingas pamaldas laikė klebonas kun. Vaitiekūnas ir po jų, paskaitęs evangeliją, pasakė pamokslą.

– Sujaudintas, kad Aukščiausiasis leido man laimę šioje bažnyčioje sutikti ir pasveikinti Ekscelenciją Tautos ir Valstybės Vadą, visų savo parapijiečių vardu dėkoju už apsilankymą. – Be ko kito kalbėjo kun. Vaitiekūnas. – Čia mes akivaizdoje Aukščiausiojo pasižadame būti gerais ir tobulais piliečiais, tokiais kokių trokšta Tamstos širdis. Ši bažnyčia statyta prieš senosios Lietuvos Respublikos trečiąjį padalinimą, 123 metus išbuvo svetimųjų nelaisvėje, iki sušvito Nepriklausomos Lietuvos saulė. Apskurusi ji buvo, po svetimųjų jungo apleista. Dabar ji vertai pagražinta ir garbė jai ir džiaugsmas, galėjusiai sutikti mūsų Tautos Vadą ir Tėvą. Kas savaitę parapijiečiai į ją susirinkę, meldžiasi už Ekscelenciją ir jo pastatytą Vyriausybę.

156

Čia labai sutrauktai atpasakotas gražus kun. Vaitiekūno pamokslas giliai palietė visų sielas ir sukėlė ypatingą visų bendrą didžios meilės Tautos Vadui jausmą. Tai buvo gilaus patrioto, tikrai mylinčio ir jos reikalus teisingai atjaučiančio lietuvio dvasininko žodžiai.

Te Deum pagiedojus, po baigiamųjų pamaldų visa bažnytinė procesija palydėjo Tautos Vadą į kleboniją.

Po trumpų vaišių Tautos Vadas su Vyriausybės nariais ir kitais svečiais nuvažiavo į kariuomenės aikštę, kur jau susirinkę Tautos dienos programos dalyviai – chorai ir mokyklų mokiniai bei jaunalietuviai dainoms, gimnastikos pratimams. Aikštėje buvo susirinkę keli tūkstančiai vietos organizuotos ir neorganizuotos visuomenės. Pasisveikinęs su organizacijomis, Tautos Vadas pasakė kalbą, pasidžiaugdamas jonuviais, jų organizuotumu, veiklumu ir paragindamas ir toliau vis taip uoliai ir naudingai dirbti visų mūsų bendrai tėvynei Lietuvai. Gražias kalbas vietos ūkininkų vardu pasakė Rutka, o miestelėnų – burmistras Eidukaitis.

Programa prasidėjo dainomis, kurias padainavo vietos šaulių choras, kai kurias 4 pulko orkestrui pritariant. Po to padainavo Jonavos miesto ir valsčiaus pradžios mokyklų mokiniai. Tame didžiuliame ir labai darniame vaikų chore, kurį galėjo girdėti radijo klausytojai, nes visos Jonavos iškilmės buvo transliuojamos per radiją, lietuviškas dainas dainavo ne tik lietuviukai, bet ir žydų bei rusų vaikai. Tai rodo labai darnų, susitartą visų vietos ir apylinkės mokytojų darbą.

Padainavus vietos vidurinės mokyklos mokiniai pademonstravo gimnastinius pratimus. Po jo ėjo pradžios mokyklų ir jaunalietuvių gimnastiniai pratimai. Mokinių gimnastiniai pratimai visiems padarė gražaus įspūdžio.

Svečiai pylė gausių komplimentų žodžiais ir plojimais mokiniams už pratimų atlikimą, o mokytojams už tų mokinių gerą, pavyzdingą paruošimą. Tikrai visi pritarė Jonavos tautininkų apylinkės pirmininko S. Nasvyčio vėlesnėje kalboje pasakytiems žodžiams, kad „mokytojai šiandien triumfatoriai“. Jų atsidėjimą

157

mokytojo sunkiam darbui paliudijo tie vaisiai, kuriuos vakar akivaizdžiai pamatė Kauno svečiai ir jonuvių didelės minios.

Programos gale Tautos Vadas su aukštaisiais palydovais priėmė Jonavos organizuotosios visuomenės paradą. Praėjo vietos įgulos kariai, šauliai, jaunalietuviai, žydai kariai, ugniagesiai, darbininkų kultūrinis klubas, mokyklos, jaunieji ūkininkai, ilga vietos ūkininkų kolona, įvairios lietuvių ir žydų organizacijos.

Jonavos Tautos diena baigėsi vidurinės mokyklos salėje bendromis vaišėmis, kuriose šeimininkavo Jonavos tautininkų apylinkės pirmininkas Nasvytis su žmona, padedami vaišingų, malonių jonuvių būriui. Per jas gražų Tautos Vado atsilankymą Jonuvon progai parašytą eiliuotą sveikinimą paskaitė pats autorius poetas Laucius Stella*. Prieškarinę ir dabartinę Jonavą vaizdžiai nupiešė kalbėdamas žydų mokytojas Keidanskis. Jis senas jonuvis, gyvenęs čia prieš karą, tebedirbąs ir dabar. Prieš karą, rusų laikais, čia tebuvusi viena mokykla su vienu mokytoju ir 50 mokinių. Dabar yra trys pradžios mokyklos ir viena vidurinė. Būrys mokytojų dirba švietimo darbą ir mokosi miestelio ir apylinkių apie 1000 mokinių. Prieš karą iš Jonavos vos vienas kitas ėjo į gimnaziją, studentas iš Jonavos buvo retenybė. Dabar gimnaziją baigusių ir einančių jonuvių yra labai daug, daug jų ir universitetą eina.

Rusų sentikių mokytojas Kalininas pasakė karštą kalbą, pabrėždamas, kad ir sentikiai rusai uoliai dedasi prie bendros Lietuvos pažangos darbo ir darniai su visais lietuviais eina Tautos Vado rodomu keliu, kurdami bendrai tėvynei Lietuvai gražią ateitį. Kalbėjo vidaus reikalų ministeris gen. Čaplikas ir eilė kitų, pabrėždami ištikimumą Tautos Vado idėjoms reikalą ir jų išganingumą, primindamas ir Vilniaus pasiilgimą, kurį visi skaudžiai gyvena ir visi tikisi jį atgauti.

Jonavos tautininkų pirmininkas St. Nasvytis padėkojo visoms organizacijoms ir visuomenei už rūpestingumą ir uolumą * Laucius Stella – poetas, rašytojas Stasys Laucius (Laucevičius), gim. 1897 m. spalio 11 d. Kelmėje. Dirbo Jonavos pradinės mokyklos mokytoju. Mirė 1965 m. Čikagoje.

158

ruošiant Tautos dieną, o Tautos Vadui už atsilankymą ir tą jonuvių šventę. Jam kalbą baigiant visi, didelėje salėje vos tilpę svečiai pradėjo Tautos Vadui triukšmingas ovacijas, šaukti valio, pagiedojo ilgiausių metų ir, orkestrui padedant, Tautos himną.

Tautos Vadas, dėkodamas už širdingus visų kalbėtojų žodžius ir linkėjimus, be ko kita, pareiškė, kad ir be pasakytų kalbų, tik iš ruošos ir programų matyti, kaip jis širdingai lauktas, kaip ruoštasi jį sutikti. Visur buvo juntamas vieningumas, nuoširdumas. Kad ir skiriamės darbu, skiriamės tautybe, skiriamės tikyba, vis tiek per visą šventę gyvenome ta nuotaika, kurią pranašiškai Kudirka pasakė.

Toliau kalbėdamas Tautos Vadas priminė, kokia prislėgta, kokia nuvargusi kitados buvo mūsų tėvynė. Dabar visuose jos kampeliuose pavasariška kūryba žvilga. Visi vieningai dirbame, vieningai kuriame ir sunkiomis valandomis visada radome ir rasime vienybės kelią. Visi Lietuvos gyventojai, bet kurios tautybės, Lietuvos kūrybos kelyje laukiami. Lietuva visada buvo visoms joje gyvenančioms tautoms tėvyne. Ir istoriškoji Lietuva visada priglausdavo kitur persekiojamuosius: Lietuvoje rado prieglaudą Jono Žiauriojo persekiotas kunigaikštis Andriejus Kurbskis, buvo priglausti persekiojami sentikiai ir vakaruose engiami žydai. Pareiškė, kad tikįs, kad kalbėjusieji rusų ir žydų visuomenės atstovai tikra, širdinga meile Lietuvai ir jos Vadui reiškia. Taip pat suprantama, kad visa Lietuva ir Vilniaus pasiilgę, kartu su visa Lietuva tiki jį atgauti. Tegul bus erškėčiuotas Lietuvai į jį kelias, bet lietuviai tą erškėčiuotą kelią iškentė, jį pažįsta, nes tuo skaudžiu keliu Lietuva atėjo į nepriklausomą gyvenimą.

Visi nori, kad Lietuva būtų laisva, būtų turtingesnė, bet kad tie turtai išaugtų iš tikro, tyro darbo. Tad nė vienas, kad ir kažkokio mokslo žmogus, negali vengti bet kokio darbo. O kad darbo meilė mumyse auga, parodo tai, kad Lietuva dabar visko dvigubai pagamina, nei tuoj po karo pagamindavo. „Siekime, kad pagamintume keleriopai daugiau!“ – pabrėžė Tautos Vadas.

159

– Būkime vieningi, o Lietuva nesugrius, jei patys jos nesugriausime! – pažymėjo Tautos Vadas.

– Nes juk istorinė Lietuva sugriuvo, kad jos vadai pailso, kai pradėjo dairytis svetur, kai Lietuvos šilai ėmė tirpti ir už juos gauti pinigai buvo nenaudingai išleidžiami didmiesčiuose.“ Kreipdamasis į mokytojus, Tautos vadas priminė posakį, paleistą per karą, kad jei Prancūzija nugalės Vokietiją, tai prancūzų liaudies mokytojas bus nugalėjęs vokiečių liaudies mokytoją. Tai prasmingas posakis, nes jis rodo, kaip svarbu valstybei ir tautai paruošti gerą, sąmoningą, savo tėvynę mylintį ir jai aukotis pasiryžusį pilietį. Mokytojas yra didelis tautos darbininkas ir išmaniai, rūpestingai, ir su meile dirbdamas jis vis tiek kokioje ir kieno vedamoje mokykloje.

Baigdamas savo kalbą Tautos Vadas pasakė visiems gausingiems vaišių dalyviams: – Jūsų krūtinėse dega ugnis, kuri verčia visus kurti, dirbti. Ir dirbdami, savo darbo vaisiais galėsite pasidžiaugti ir kitus padžiuginti. O darbo turite daug. Dirbdami po keletos metų pakeisite ir savo miesto, savo sodybų išvaizdą, ją papuošite ir praturtinsite. Nėra visuomenės ir vyriausybės, o yra ir vyriausybė, ir visuomenė. Turime sutartinai dirbti. Iki šiol dirbto sutartinai darbo vaisius jau matome: esame daug daugiau padarę nei kitos valstybės. Mano čia buvimas pasiliks mano atmintyje, tikiu, kad ir jūs jį atsiminsite. Linkiu jums viso gero, linkiu darbštumo ir sėkmių.

Kalbos pabaigą nutraukė ilgos ovacijos, Ilgiausių metų, valio... . Išvykstantį Tautos Vadą jonuviai entuziastingai išlydėjo ir automobiliui išnykus, dar valio šaukė.

Graži, šilta diena, jonuvių gražus šventei pasiruošimas, tikslus saikingos ir gražiai paruoštos šventės programos išpildymas visiems svečiams paliko puikių, neužmirštamų įspūdžių.

Jonuviai vertai nusipelnė jų padėkos ir pagyrimo.

160

XV. 4. PRIEDAS 3. Dokumentai

Dok. 1. Lietuvos Valstybės Tarybos ir Ministrų Tarybos kreipimasis, „Lietuvos aidas“, 1918 11 13, Nr. 130 (178).

161

Dok. 2. Ministro Pirmininko A. Valdemaro ir teisingumo ministro P. Leono kreipimasis, „Lietuvos aidas“, 1918 11 20, Nr. 136 (184).

162

Dok. 3 (1). Jonavos valsčiaus komiteto raštas Vidaus reikalų ministerijai, Savivaldybių įstaigų departamentui. Už pirmininką J. Baranauską pasirašo A. Čekanavičius, sekretorius V. Petrikas.25 163

Dok. 3 (2). Kauno apskrities komiteto laiškas Vidaus reikalų ministerijai, 1919 03 28.25

Dok. 4. Jonavos miesto komiteto raštas Savivaldybių įstaigų departamentui. Pasirašo pirmininkas Jeronimas Ralys, raštvedys J. Baranauskas.25

164

Dok. 5. Kauno apskrities viršininko pritariamasis raštas Savivaldybių įstaigų departamentui.25

165

Dok. 6, p. 1. Panoterių vlsč. kaimų prašymas vidaus reikalų ministrui.25

166

Dok. 6, p. 2. Panoterių vlsč. kaimų prašymas vidaus reikalų ministrui.25

167

Dok. 7. Jonavos valsčiaus tarybos ir valdybos narių sąrašas, 1920 m.33

168

Dok. 8. Jonavos miesto savivaldybės tarybos sąrašas, 1920 m., LCVA.33

169

Dok. 9. Privalomas įsakymas maisto produktų ir gėralų priežiūrai, 1920 m.39

170

Dok. 10. Dr. J. Ralio gydytojo kortelÄ—.43

171

Dok. 11. Sveikatos komiteto posėdžių protokolai.45

172

Dok. 12. Jonavos miesto burmistro pareiĹĄkimas.71

173

Dok. 13. Jonavos parapijos klebono raĹĄtas Metropolitui, KAKA, kun. P. VaitiekĹŤno byla.

174

Dok. 14. Burmistro P. Vaitiekūno prašymas Metropolitui, KAKA, kun. P. Vaitiekūno byla.

175

XV. 5. PRIEDAS 4. Žemėlapiai, planai

Pav. 1. Lietuvos Respublika 1918–1939 m.4 Pažymėtos LDK Vilniaus, Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnija pagal 1771 m. Lietuvos– Lenkijos unijos administracinį-teritorinį suskirstymą.

176

Pav. 2. Vokietijos karinės vadovybės teritorijos administracinio suskirstymo apžvalginis žemėlapis, 1917 m.4 Kauno ir Ukmergės apskritis ribojanti linija aiškiai parodo Jonavos valsčiaus priklausomybę Ukmergės apskričiai.

177

Pav. 3. P. Mantnieko sudarytas Lietuvos žemėlapis, 1927 m.4 Žalia spalva nuspalvintos apskričių administracinio suskirstymo ribos. Kauno ir Ukmergės apskritis ribojanti linija aiškiai parodo Jonavos valsčiaus priklausomybę Kauno apskričiai (skaitant lyginti su Pav. 2).

178

Pav. 4. Kauno apskrities kelionių žemėlapis.

Sudarė dr. Avižonis, 1937 m. V. Urbanavičiaus kolekcija.

Jonavos valsčiaus lankytinos vietos – padidintas fragmentas.

179

1918–1940 m. VALSČIŲ RIBOS

Pav. 5. Jonavos rajono ir Jonavos valsčiaus palyginamasis žemėlapis.

184 Sudarytojas – V. Urbanavičius, 2016 m.

Pav. 6 (1). Jonavos miesto ribĹł nustatymo aktas ir planas, 1931 m.104

181

Pav. 6 (2). Jonavos miesto ribĹł nustatymo planas, 1931 m.104

182

Pav. 7. Lietuvos Respublikos žemėlapis su pažymėtomis apskričių ribomis ir Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu.

Išleido „Skautų aidai“, Vytauto Didžiojo 1930 metais.4

183

Pav. 8. Lietuvos politinis žemėlapis, Vokietija, 1939 m. Fragmentas.

Lenkijos karinės geografijos instituto (WIG) kolekcija.

Paaiškinimai: skaičiai ir raidės iš viršaus į apačią – bendras valsčiaus gyventojų skaičius, Jx – žydų tautybės gyv. %, Px – lenkų tautybės gyv. %, Rx – rusų tautybės gyv. %, Dx – vokiečių tautybės gyv. %, Lx – latvių tautybės gyv. %, Tx – totorių tautybės gyv. %, Wx – baltarusių tautybės gyv. %.

Jonavos miesto duomenys pateikti šiame žemėlapyje: iš viso gyventojų – 4 800, J 66, P 1, R 2, D 4.

(Pagal Lietuvos gyventojų visuotinio surašymo 1923 m. duomenis).

184

VYTAUTAS VENCKŪNAS

JONAVOS VALSČIUS IR MIESTAS 1918–1940 M. Monografija

Kalbos redaktorė Virginija Sirutienė Pirmajame viršelyje – Jonavos valsčius. Valdo Urbanavičiaus kartografinė kompozicija.

Vidiniame p. – Jonavos m. Turgaus g. XIX a. pabaigoje.

Nežinomo autoriaus nuotrauka.

Iliustracijos kraštiečio Romo Oranto

Tiražas 500 egz.

Maketavo ir spausdino UAB „Printėja“ Vytauto Didžiojo g. 114B, 56111 Kaišiadorys info@printeja.eu, www.printeja.eu

192