Margaret Atwood Antanas Škėma Mindaugas Laukys Jonas Aistis Vladimiras Nabokovas Vera Nabokova Martin Amis Alfonsas Maldonis Nomeda Repšytė Catherine Breillat
Labas! Ačiū, kad skaitote pirmąjį Jovaro tiltų e-zino numerį. Šitai yra mano mažytis pareiškimas apie didelę aistrą… Mėgėjiškai, užtat širdingai, dėliojau jį, norėdama dalintis su Jovaro tiltų skaitytojais tuo, ką myliu. Svajodama, kad atsirastų nauja nuolatinė, visiems prieinama, pasaulietinė ir gyva viešoji vieta, kurioje tekstais galėtų džiaugtis laisvi ir laisvamaniški žmonės. Tikėdama, jog radus bendrą idėją ir apjungus pastangas, tai pasiseks. Nepasisekti negali: juk bet kuris bandymas yra indėlis. Ir įvykis. Šiame kas ketvirtį išleisimame literatūriniame e-zine rasite tekstus apie literatūrą ir ne tik, visgi į pasaulį bus žvelgiama literatų akimis. Svarbiausia – autoriai – asmenybės ir jų pasaulėžiūra. Kaip redaktorė, stengsiuosi būti objektyvi, bet būsiu ir begal asmeniška. Bent jau pradžioje, pažadu nebūti demokratiška ir tolerantiška: jei kūrinys, mano nuomone, prastas ir netinka Jovaro tiltams, tai jis ir nebus įtrauktas. Taip pat niekas neverks dėl netyčia (ar tyčia) padarytos gramatikos, sintaksės ar korektūros klaidos, nieks dėl jų neatsiprašinės. Kalba nėra ir negali būti tobulas, išbaigtas ir galutinis kažkokios institucijos (ar inspekcijos!) produktas. Neatsiribosiu nuo straipsniuose ir kūriniuose išreikštų nuomonių. Jei nesutiksiu – pasisakysiu apie tai sklaustuose. Pseudonimais leidžiama pasirašyti tik grožinių kūrinių, bet ne publicistikos, esė, kritinius straipsnius. (Nes Škėma su Aisčiu užprotestavo.) Dėkoju draugams ir kolegoms, kurie prisidėjo ir parėmė mano idėją geru žodžiu ar netgi savo tekstu. Ačiū, Mindaugai, Aidai, Migle, Akvilina, Neringa, Nomeda, Ieva, Povilai ir, žinoma, Rimai! Jūsų žodis nuveikė didelį darbą... Tiems, kurie norėtų prisidėti prie kitų e-zino numerių kūrimo: žanrinius ir nežanrinius, savus ir rastus archyvuose, trumpus ar labai ilgus tekstus siųskite adresu jovarotiltai@gmail.com Honorarų nebus – tik garbė! Tekstai gali būti prieš tai (ir po to) publikuoti kitur. Galvoju, ar panašiai jautėsi Dostojevskis, drauge su broliu steigdamas literatūrinį žurnalą Vremia, kuriame galėjo netrukdomas publikuoti savo kūrinius? Kaip jautėsi Hesse, leisdamas savo Vivos voco žurnalą? Ką galvojo Hugh Hefneris, iki ausų prasiskolinęs tam, kad išleistų pirmąjį ir – jis turėjo mažai vilties – galbūt paskutinįjį Playboy numerį? Ar jie pradžioje irgi patys rašė beveik visus savo žurnalų straipsnius? Hefnerio žurnale daug vėliau publikavosi Nabokovas, tad ir aš, neakivaizdiniu būdu, pasikviečiau jo asmenį į pagalbą. Visi prisidėję asmenys – suvardinti kairėje. Sandra Bernotaitė 2014 m. gruodžio 15 d.