Konferencija apie vaikų EES by Karoliniskiu poliklinika

Šeima ir skyrybos. Kaip gali padėti?

SIGITA LESINSKIENĖ

VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos institutas Psichiatrijos klinika

Skyrybos vaikui, o ir tėvams, nėra staigiai įvykęs faktas, nes ir prieš jį, ir po jo vyksta ilgas, besitęsiantis procesas. Sunkus, skaudus išgyvenimas ir patyrimas. Skyrybos - rizikos veiksnys vaikų psichinei sveikatai.

Skyrybų įtaka vaikui Padidėjęs nerimas, miego, maitinimosi, nuotaikos pokyčiai, įvairios baimės, psichosomatika, žema savivertė, bendravimo, mokymosi sunkumai, potrauminis stresas, vienatvės jausmas, elgesio problemos, pykčio proveržiai, padidėjęs piktnaudžiavimas svaiginančiomis medžiagomis, kokybiniai socialinių santykių pokyčiai, didesnis ateities santuokos nestabilumas, problemos užmezgant ir palaikant santykius. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai, stresą sukeliantys ir apsauginiai veiksniai

Skyrybos ir vaiko raidos etapai: ❖ Kūdikystė ❖ Ikimokyklinis amžius ❖ Pradinis mokyklinis amžius ❖ Paauglystė

Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai: 1. Nuo galutinio sprendimo skirtis iki 2 metų po skyrybų. Tėvai išgyvena psichologinę krizę, pašlyja santykiai su vaikais, vaikai turi emocijų ir elgesio problemų (skaudi skyrybų žinia, tėvai nebegyvena kartu, situacijos supratimas, priėmimas, apsipratimas prie pokyčių). 2. Pratinimasis prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių.Vaiko būklė nestabili. 3. Po išsiskyrimo nusistovi naujoji tvarka.

Spręsti konfliktus, tartis, bendradarbiauti, rasti kompromisus, tinkamiausius sprendimus nuolat kintančiose gyvenimo situacijose – ilgametis mokymasis ir patyrimas. Skyrybos – tėvų sprendimas ir atsakomybė, ne vaiko. Svarbu vaikams padėti išmokti neįsitraukti ir neleisti būti įtrauktiems į tėvų tarpusavio besitęsiančius konfliktus.

Publikacija:

Skyrybos ir jų poveikis vaiko raidai bei sveikatai. Loreta Jackevičienė, Virginija Karalienė, Sigita Lesinskiene, Sofja Vasiliauskienė PEDIATRIJA, 2018 3(83), 37-44

John W.James, Russell Friedman, Leslie Landon Matthews

â&#x20AC;&#x17E;Kai sielvartauja vaikaiâ&#x20AC;?

Elizabet Kubler Ross (1926-2004, šveicarųamerikos psichiatrė), daug metų dirbo su mirštančiais pacientais, pirmoji įvardijo 5 gedėjimo etapus: 1) neigimas, šokas, 2) pyktis, 3) derybos, 4) depresija, 5) susitaikymas, priėmimas. 1969 book, On Death and Dying

Gedėjimo reakcijos: Svarbu suprasti, kokiame gedėjimo etape yra vaikas ir/ar jo tėvai bei atsižvelgti į tai bendraujant, teikiant informaciją, mezgant ryšį, ieškant konstruktyvaus bendradarbiavimo.

Išplėstinės šeimos resursų radimas

•

Žvilgsnis, veido išraiška, kūno kalba

•

Bendravimo pradžioje susilaikyti nuo aktyvaus vaiko kalbinimo, leisti apsiprasti, pasiūlyti kokios nors veiklos •

Vardas yra svarbu

------------------------------------------------------------------------•

Piešimas ir piešiniai

• Lopšinės, muzikavimas • Pasakos, vaidinimai, pasakojimai, knygos, teatras

8 metĹł berniuko pieĹĄinys

Skyrybos ir galima tarpžinybinė pagalba:

❖ Teismas (konsultavimas, mediacija, kursai ir kt.) ❖ Ugdymo įstaiga (skryningas, prevencija, ankstyva intervencija) ❖ Šeimos gydytojas (skryningas, konsultacija, nukreipimas pagalbai) ❖ Psichikos sveikatos centras ❖ Specializuotos programos ❖ Privati praktika ❖ Savitarpio pagalbos grupės ❖ Vaiko teisių apsauga

MergaitÄ&#x2014;, 9 metai

7 metĹł berniuko pieĹĄinys

6 metĹł berniuko pieĹĄinys

RIZINGAS PAAUGLIŲ IR JAUNUOLIŲ ELGESYS: KADA RIZIKA YRA PERNELYG RIZIKINGA? DR. VITA MIKULIČIŪTĖ, MED.PSICHOLOGĖ VŠĮ KAROLINIŠKIŲ POLIKLINIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS

KAS YRA RIZIKINGAS ELGESYS?

• Rizikingas elgesys – tai socialiai nepriimtinas, neatitinkantis visuotinai pripažintų taisyklių elgesys. • Šiuolaikinis pasaulis rizikavimą laiko vertybe, nes didėjant informacijos srautams nebėra laiko ramiai apgalvoti ir apsvarstyti sprendimo, - reikia rizikuoti.

AKIVAIZDŽIOS RIZIKINGO ELGESIO FORMOS ⚫ ⚫ ⚫ ⚫ ⚫ ⚫ ⚫

Savęs žalojimas, bandymas nusižudyti Rūkymas Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimas Elgesys susijęs su netyčiniais sužeidimais ir smurtu Nesaugus seksualinis elgesys Rizikingas vairavimas Rizikingi finansiniai sprendimai

NE TOKS AKIVAIZDUS RIZIKINGAS ELGESYS

⚫ ⚫ ⚫

⚫

Nesveika mityba Fizinis neaktyvumas Ekstremalus sportas, kuriam tinkamai nepasirengta Pomėgis tatuiruotis, vertis auskarus į įvairias kūno vietas Rizikingas elgesys internete

RIZIKINGO ELGESIO PAPLITIMAS

⚫

S. Freud: paauglystė – laikinos dezadaptacijos laikotarpis, kuomet dažnai pasireiškia neurotiški simptomai (netinkamas elgesys) L. Bulotaitės (2014) tyrime nustyta, kad 94,7 proc. studentų yra būdingas koks nors rizikingas elgesys. Paauglystėje jis nulemtas biologinio brendimo, todėl daugeliu atveju neišvengiamas.

PASAULIO SVEIKATOS ORGANIZACIJOS KOORDINUOJAMAS VAIKŲ GYVENSENOS TYRIMAS LIETUVOJE (2018) • Lrt.lt (2018 11 27): „5–9 klasių mokinių gyvensena: rūko kanapes, vartoja alkoholį, priklausomi nuo socialinių tinklų“ • 15min.lt (2018 11 27): „Pristatė 5–9 klasių mokinių gyvensenos tyrimą: rūko žolę, užsiiminėja seksu ir jaučiasi vieniši“

PAGRINDINIAI REZULTATAI: PSICHOTROPINĖS MEDŽIAGOS • 1 iš 6 (16 proc.) Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus • 45 proc. mokinių yra bandę vartoti alkoholį • 1 iš 10 (10 proc.) mokinių kasdien vartoja tabako gaminius • Trečdalis vartojančių tabako gaminius vartoja ir elektronines cigaretes • 1 iš 12 (8 proc.) mokinių per pastarąsias 30 dienų yra vartojęs kanapių

PAAUGLIÅ² ALKOHOLIO VARTOJIMAS EUROPOJE (2013)

PAGRINDINIAI REZULTATAI: SOCIALINIS ELGESYS • 16,6 proc. devintos klasės mokinių jau turėję lytinių santykių (beveik žemiausi rodikliai Europoje) • 12,5 proc. mokinių yra būdinga elgsena, sukelianti priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką

AR PAAUGLIAI RIZIKUOJA DAUGIAU NEI SUAUGUSIEJI? • Paaugliai įvairaus elgesio pasekmes numato panašiai kaip suaugusieji, suaugusieji net stipriau nei paaugliai vertina save kaip nepažeidžiamus (Millstein, Halpern – Felsher, 2003) • Rizikingas seksualinis elgesys internete labiau būdingas suaugusiems nei paaugliams (Peter, Valkenburg, 2011) • 2017 m. Lietuvoje nusižudė 748 žmonių – iš jų 25 paaugliai ir 103 35-44m. amžiaus asmenys (Higienos institutas, 2018)

KODĖL PAAUGLYSTĖ VISUOMENĖJE VERTINAMA KAIP RIZIKINGŲ VEIKLŲ KUPINAS ETAPAS? • Didelis kontrastas tarp vaiko ir paauglio elgesio? • Rizikingos veiklos paaugliams pavojingesnės nei suaugusiems žmonėms: • Paaugliams lengviau išsivysto priklausomybė nuo narkotikų nei suaugusiems (Huang ir kt., 2016) • Paaugliai geriau toleruoja netikrumą, todėl neapibrėžtose aplinkybėse priima rizikingesnius sprendimus (pvz., stalo žaidimai) (van den Bos, Hertwig, 2016)

KĄ DUODA RIZIKINGAS ELGESYS?

⚫

Paauglys jaučiasi peržengęs „komforto zoną“ - tai suteikia drąsos, pasitikėjimo savimi, atsparumo Išgyvenamas nepriklausomybės nuo suaugusiųjų jausmas Pagerina prisitaikymą – didėja santykių su bendraamžiais kokybė, populiarumas Sumažėja stresas, išgyvenamas atsipalaidavimas, džiaugsmas

ATVEJIS: NERIJUS, 17 M.

• „Supratau, kad gyvenimas neturi prasmės. Tiesiog neturi. Prasmę sugalvoti kokią tik nori. Todėl mano prasmė yra pildyti tą bucket list – daryti tai, ką noriu. Dėl to nebijau rizikuoti. Žadu rizikingai be pinigų keliauti, nebijau, kad kas nutiks, žadu dažnai keisti darbus.Visą kita irgi žadu daryti rizikingai, nebijodamas, kad gali blogai baigtis.“ • Save žalojantis elgesys • Narkotikų, alkoholio vartojimas, rūkymas • Lankymasis apleistuose, griūvančiuose pastatuose, mažai pažįstamų žmonių vakarėliuose • Konfliktai su mokytojais, bendraklasiais, mokyklos nelankymas • Labai fragmentiškas psichologinės pagalbos siekimas

ATVEJIS

• Rizikingas elgesys išryškėjo nuo 13-14 metų • Keliami paauglystei būdingi klausimai „Kokia gyvenimo prasmė?“, „Kaip aš noriu gyventi?“ - formalaus mąstymo stadija • Kelios rizikingos veiklos eina kartu • Savotiškas didžiavimasis savo elgesiu – sumažėja streso, teigiamų emocijų išgyvenimas, kompetencijos patyrimas • Naujų draugų radimas – padidėja socialinis prisitaikymas • Kuria gyvenimą už namų sienų, kuriam tėvai beveik neturi įtakos – padidėjęs kontrolės jausmas

KODĖL ATSIRANDA RIZIKINGAS ELGESYS: FIZIOLOGINĖS PRIEŽASTYS

⚫

Endokrininiai pokyčiai: padidėjęs impulsyvumas, emocijų labilumas, prislėgta nuotaika Testosterono ir kortizolio sąveika kontroliuoja rizikingą tiek vyrų, tiek moterų elgesį (Mehta ir kt., 2015) Paauglystės hormonai (testosteronas, estradiolis ir kt.) susiję su padidėjusiu polinkiu rizikuoti (Cardoos ir kt., 2017)

KODĖL PAAUGLIAI RIZIKUOJA: NEUROLOGINĖS PRIEŽASTYS • Nesubrendusios smegenys (prefrontalinė žievė) • Neišlavėjusi vykdomoji funkcija: neišsivystęs gebėjimas planuoti, numatyti ir tikslingai elgtis • Benamiai paaugliai, kurie nurodė turintys prasčiau išlavėjusias vykdomąsias funkcijas, buvo labiau linkę į rizikingą elgesį (Piche ir kt., 2018) • Padidėjęs apdovanojimų sistemos jautrumas: noras gauti neatidėliotiną malonumą (Reniers ir kt., 2016)

KODĖL PAAUGLIAI RIZIKUOJA: PSICHOLOGINĖS PRIEŽASTYS • Emocinis atsiskyrimas nuo tėvų, sutrikę socialiniai santykiai, draugų ir visuomenės spaudimas • Bendraamžių buvimas šali padidina rizikingą elgesį, tėvų – sumažina (padidina kognityvinę kontrolę, skirtingų sistemų integraciją) (van Hoorn et al., 2016, 2018) • Tie paaugliai, kurie jaučiasi socialiai atstumti bendraamžių, linkę labiau rizikuoti (Steinberg, 2009)

NUO KO PRIKLAUSO RIZIKINGAS ELGESYS? • Lytis: vaikinai veiklas suvokia kaip mažiau rizikingas, daugiau rizikuoja, mažiau jautrūs neigiamoms pasekmėms (Reniers ir kt., 2016) • Amžius: su amžiumi rizikingo elgesio mažėja (Reniers ir kt., 2016)

• Asmenybė: kuo stipresnis pojūčių siekimas, tuo didesnis polinkis rizikuoti (Lauriola ir kt., 2013); impulsyvumas teigiamai susijęs su rizikingu elgesiu (lauriola ir kt., 2013) • Stresas: vaikinai patirdami stresą linkę labiau rizikuoti, merginos, atvirkščiai, patirdamos stresą rizikuoja mažiau (Daughters ir kt., 2013) • Psichikos sutrikimai: nemiga ir depresija teigiamai siejasi su rizikingu elgesiu (Catrett, Gaultney, 2009; Testa, Steinberg, 2010)

KADA RIZIKINGAS ELGESYS TAMPA PROBLEMA?

⚫ ⚫

Kuomet rizikuojama nuolat Kuomet kyla akivaizdus pavojus sveikatai arba gyvybei Kuomet sutrinka santykiai su aplinkiniais Kuomet nebedomina kita nei rizikingas elgesys veikla

KAIP PADĖTI?

• Auklėjime kontrolę, taisyklių laikymąsi derinti su rūpesčiu, šiltų santykių kūrimu, bendra veikla. • Nebarti, nekritikuoti, o aptarti su vaiku, kokių privalumų ir trukumų turi jo rizikingas elgesys. • Diskutuoti su vaiku apie tai, kokią įtaką bendraamžiai, žiniasklaida, Vakarų visuomenėje paplitę įsitikinimai (pvz. „Gyveni tik vieną kartą) turi žmonių elgesiui.

• Drąsinti ir palaikyti tinkamą elgesį (net ir taikant materialinius apdovanojimus), per daug nesureikšminant rizikingo.

RIZINGAS PAAUGLIŲ IR JAUNUOLIŲ ELGESYS: KADA RIZIKA YRA PERNELYG RIZIKINGA? DR. VITA MIKULIČIŪTĖ, MED.PSICHOLOGĖ VŠĮ KAROLINIŠKIŲ POLIKLINIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAS

Vaikų ir paauglių elgesio ir emocijų sutrikimai: priežastys ir pagalbos būdai V. KARALIENĖ 2018

12/4/2018

Elgesio sutrikimų turintys vaikai Neretai suaugusieji nesigilina į netinkamo elgesio priežastis, pamiršta, kad agresija – būdas išreikšti savo pyktį, protestą. Pyktis – antrinis jausmas, jo pagrindas – skausmas, pažeminimas, skriauda, baimė, kurie kyla dėl nepatenkintų „bazinių meilės ir priklausomybės kitam žmogui“ poreikių. (J.B. Gippenreiter, 1998)

12/4/2018

Elgesio sutrikimų turintys vaikai 

Tai labiausiai suaugusiųjų smerkiamų ir atstumtų vaikų kategorija, neretai kelianti atvirą priešiškumą.

Kas šypsosi užuot tūžęs, tas visada stipresnis. Japonų patarlė

12/4/2018

Elgesio sutrikimų turintys vaikai Bendravimas su sutrikusio elgesio vaikais dažnai baigiasi konfliktais – abiejų pusių interesų kova, kai ignoruojami jausmai ir norai, siekiama pergalės bet kokia kaina.  Vyraujantis bendravimo stilius – nurodymai, kaltinimai ir grasinimai, neįsisąmoninant tikrųjų jausmų ir motyvų. 

Tas kuris atleidžia, užbaigia ginčą. Afrikiečių patarlė 12/4/2018

Požymiai, kad vaikui kyla sunkumų mokykloje Sumažėja pažangumas vienoje ar keliose srityse. Mažas įsitraukimas į socialinį mokyklos gyvenimą – nedomina po pamokinės veiklos ar neturi draugų mokykloje. Kyla nepasitenkinimas, kai kalbama apie mokyklą. Atsisakymas kalbėti apie mokyklą, arba retai kalbama apie mokyklą su šeimos nariais, draugais. Nenoras daryti namų darbų, nekalbama apie namų darbus. 12/4/2018

Požymiai, kad vaikui kyla sunkumų mokykloje  

  

Nepasitikėjimas savimi, dažnai išsireiškiama, kad „kvailas“, „ne toks protingas, kaip draugai“. Atsiradę pasiteisinimai, kodėl negali eiti į pamokas, arba pamokų praleidimas be tėvų žinios. Nuobodžiavimas pamokose, pasisakymai, kad „neišmoko nieko naujo“. Dėmesio ir elgesio problemos mokykloje. Patiriamos patyčios arba tyčiojamasi iš kitų. 12/4/2018

Požymiai, kad vaikui kyla sunkumų mokykloje Dažnai sunkumai yra slepiami, vaikai nepasisako tėvams, mokytojams ar bendraamžiams.  Jie gali nusirašyti namų darbus, apsimesti, kad serga per svarbius atsiskaitymus.  Neinformuoti apie pastabas, pažymius.  Visa tai apsunkina identifikuoti vaiko sunkumus. 

12/4/2018

Asmeninės priežastys Lėtinės ligos Intelekto sutrikimai Elgesio ar raidos sunkumai/sutrikimai

12/4/2018

Asmeninės priežastys Psichikos ligos: depresija, nerimas, patirtos psichologinės traumos

Nepakankamas pasitikėjimas savimi, bendravimo ar socialinių įgūdžių trūkumas Sunkumai sukaupti, išlaikyti dėmesį 12/4/2018

Mokyklos aplinkos veiksniai

PatyÄ?ios Apsunkinta adaptacija mokykloje Nepatinka mokomieji dalykai

12/4/2018

Mokyklos aplinkos veiksniai Dideli krūviai mokykloje Pamokų praleidimas dėl aukščiau išvardytų priežasčių

12/4/2018

Elgesio sutrikimų turintys vaikai Vaikų negatyvus, priešiškas, o kai kada ir agresyvus elgesys – savotiškas SOS signalas, pagalbos šauksmas, reikalavimas dėmesio savo vidiniam pasauliui, kuriame susikaupė pernelyg daug griaunančių emocijų, su kuriomis vaikas savarankiškai nesusitvarko.  Suaugusiems, bendraujantiems su sutrikusio elgesio vaikais, labai svarbu suvokti ir įvardinti savo jausmus, mokėti juos išreikšti, pasakyti vaikui, kad jis suvoktų. Taip pat suaugusiajam svarbu mokėti parodyti, kad jis supranta, kaip vaikas jaučiasi. 

12/4/2018

Elgesio sutrikimų turintys vaikai  Kai

vaikas elgiasi nepageidaujamai, labai svarbu vertinti vaiko elgesį, o ne asmenybę, negrasinti bausmėmis, kurių realiai neįvykdysime.  Elgesio sutrikimų turintiems vaikams reikalingas ne tik supratimas ir atjauta, bet ir konstruktyvi, reali pagalba, reaguojant į traumuojančius įvykius, įgyjant savireguliacijos ir kontrolės įgūdžius.

12/4/2018

APSAUGINIAI VEIKSNIAI  Asmeninės

vaiko/jaunuolio savybės,  Santykių pobūdis šeimoje,  Santykiai mokykloje, tinkamas požiūris į smurtą, palaikantys santykiai su bendraamžiais,  Tinkamos bendruomenės kultūrinės normos, stiprus bendruomenės kultūrinis ir etninis identitetas. 12/4/2018

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai Dažnai keičia veiklas. Sunkiai išsėdi suole: vaikšto po klasę, atsisukęs trukdo kitiems mokiniams Daug kalba. Pertraukia pašnekovą, jam nepabaigus kalbėti. Atsako į klausimą, nepabaigus klausimo. Išsiblaškęs. Greitai pamiršta tai, kas buvo pasakyta.

12/4/2018

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai Maždaug 20 proc. vaikų, ypač berniukų, stebima sulėtėjusi emocinė ir kognityvinė branda, lėtesnis mokymosi tempas.  Ar vaiką reikia derinti prie mokyklos, ar mokyklą prie vaiko?  Diferencinė diagnostika su kitais sutrikimais (ypač nerimo).  ADS atvejais elgesio sutrikimų, agresijos protrūkių neturėtų kilti.  Svarbi artimiausios vaiko aplinkos – šeimos ir mokyklos įtaka.  Tinkama pagalba ir teigiami poslinkiai dėl ADS sunkumų turi būti įvykę iki paauglystės. 

12/4/2018

SimptomĹł persidengimas

12/4/2018

Elgesio sutrikimai Inicijavimas muštynių

Gaisrų sukėlimas

Naudojimas ginklų

Vagystės

Vaikščiojimas naktį be leidimo (pradžia iki 13 metų)

Pabėgimas iš namų, negrįžtant naktį (mažiausiai du kartus)

Žiaurus elgesys su žmonėmis

Žiaurus elgesys su gyvūnais Sąmoningai gadinama svetima nuosavybė

Seksualinė prievarta Grasinimai, bauginimai

Autoįvykis (vairuojant automobilį) 12/4/2018

Depresija Paaugliai gali būti priešiškais, piktais, lengvai išprovokuojami Nusiskundimai galvos, pilvo, kt. skausmais Jautriai reaguojantys į pastabas. Paaugliai visiškai neatsiriboja – turi kelis draugus, tačiau pastebimas sumažėjęs bendravimas, sumažėjęs interesų ratas, nebedomina ankščiau patikusi veikla. 12/4/2018

Depresija Klasėje vaikai atrodo nemotyvuoti, nesirūpinantys savo pasiekimais, kai iš tiesų jie nebegali atlikti pilnavertiškai visų užduočių Sunku išlaikyti dėmesį, sumažėja pastangos. Bausmės, pastabos esant depresijai, neefektyvios Depresijos negydant, ryškėja akademinės, socialinės problemos. Atsiranda piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, elgesio problemos, suicidinės mintys ir ketinimai 12/4/2018

VaikĹł depresija

12/4/2018

PaaugliĹł depresija

12/4/2018

Nerimo sutrikimai Vaikai, turintys nerimo sutrikimų, dažnai yra „nepastebimi“ – jie paklusnūs ir ramūs. Dažniausiai šie vaikai nerimauja dėl „netobulai“ atliktos užduoties, dėl to, kad kažko nepadarė, kaip nepavyksta užmegzti socialinių santykių. Nerimo priežastys esančios namuose, būrelyje taip pat gali turėti įtakos sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais žmonėmis 

12/4/2018

Nerimo sutrikimai Vaikams ir paaugliams sunku susikaupti. Jie gali būti labai motyvuoti, tačiau greitai paveikiami dirgiklių, jautrūs, dažnai jaučiantys nuovargį, atrodo pervargę.

Vaikai turintys nerimo sutrikimų, dažnai turi ir miego sutrikimų: praleidžia pirmąsias pamokas, vėluoja rytais. Jų pažymiai gali ženkliai suprastėti. Dažnai jiems gali būti sunku dalyvauti pamokose. 12/4/2018

Rekomendacijos Pastebėti depresijos požymius stebint pasikeitusį elgesį, nuotaiką, mintis apie savižudybę. Vertinti galimus streso šaltinius mokykloje. Stebėti dėl patyčių.

12/4/2018

Mokyklos nelankymas Atsisakymas lankyti mokyklą skiriasi nuo „įprastinio“ bėgimo iš pamokų tuo, kad vaikas pamokų metu lieka namie, žinant tėvams, nepaisant pastarųjų pastangų priversti vaiką eiti į mokyklą. Vaikams, kurie atsisako eiti į mokyklą, nebūdingos įprastos elgesio problemos, pvz.vagystės, netinkamos kompanijos.

12/4/2018

Mokyklos nelankymo priežastys Nerimas dėl tam tikrų socialinių situacijų, veiklų, pvz. atsakinėjimas prieš klasę, varžybos sporto. Nerimas dėl sunkumų atsiskirti nuo tėvų, globėjų (pradinukams). Mokymosi sunkumai Bendravimo sunkumai su vaikais: uždarumas, patyčios, konfliktai.

12/4/2018

Dirbant su šiais vaikais, labai svarbūs šie principai: • •

• •

•

geras kontaktas su vaiku. pagarba vaiko asmenybei. teigiamas dėmesys vaiko vidiniam pasauliui. nevertinantis visuminis vaiko asmenybės priėmimas. bendradarbiavimas su vaiku – konstruktyvi pagalba, reaguojant į problemines situacijas, savireguliacijos ir kontrolės įgūdžių ugdymas. įvardžio ”Aš“ vietoj „Tu“ vartojimas teiginiuose. 12/4/2018

Pagalba Sukurti pozityvią, ramią aplinką, kurioje vaikas jaučiasi pilnaverčiu nariu. Teikti papildomą pagalbą moksleiviams (logopedas, psichologas, mokytojo padėjėjas). Stebėti moksleivių lankomumą, anksti pastebėti sunkumus. Parengti programas, kurios orientuotos į pagalbą vaikams, šeimoms keičiant mokyklas, pereinant iš pradinių klasių į vyresniąsias. 12/4/2018

Pagalba Lankstus grafikas integruojant vaiką į mokyklą: leisti vaikui palaipsniui grįžti į mokyklą padedant socialiniams darbuotojams, psichologui.

Reikalingas darbuotojas (soc. darbuotojas, psichologas), kuris skirtų laiką vaikui, padėtų jam adaptuotis, aptartų kylančius sunkumus, planuotų tolimesnius žingsnius. 12/4/2018

Pagalba Teikti papildomą pagalbą grįžus vaikui į mokyklą (papildomos pamokos), stebėti vaiko nuotaiką, stebėti dėl patyčių.

Palaikyti santykius su šeimą net ir ilgą laiką vaikui nelankant mokyklos. Teikti pagalbą tėvams, pripažinti jiems kylančius sunkumus. 12/4/2018

Pagalba Mokyklos nelankymas yra rimta problema, kurią reikia spręsti anksti – tada stebimas didžiausias efektas. Nebūdamas pamokose ilgą laiką, vaikas praleidžia mokymosi programą, atsiranda spragos, kurios turi įtakos tolimesniam mokymosi procesui, vaiko emocinei būsenai.

Mokyklos nelankymas susijęs su izoliacija, santykių nutrūkimu, kurie įtakoja socialinę adaptaciją, tarpasmeninius santykius vėlesnius. Kyla konfliktai šeimoje. Mokyklos nelankymas gali turėti įtakos psichikos sveikatai, emocinės ir socialinėms problemoms (anksti pasirenka profesinį mokslą). 12/4/2018

Sutrikusio vaikĹł elgesio korekcijos kryptys

12/4/2018

I. Pykčio išreiškimas socialiai priimtinais būdais  

    

Reikėtų supažindinti vaikus su saugiais pykčio reiškimo būdais: glamžyti arba plėšyti popierių, boksuoti pagalvę ar bokso kriaušę, trypti kojomis, garsiai rėkti, naudojant „stiklinę“ arba „dūdą“ iš kietesnio popieriaus, spardyti pagalvę arba skardinę, užrašyti žodžius, kuriuos norisi pasakyti, sulamdyti ir išmesti,

12/4/2018

I. Pykčio išreiškimas socialiai priimtinais būdais  

 



įtrinti plastiliną į kartoną, „išveikti‘ pyktį bėgant ar atliekant kitą fizinę veiklą, „čia ir dabar“ išreikšti pyktį spalvomis, ar nulipdyti iš plastilino, suteikti galimybę verbalizuoti pyktį - žodžiais išsakyti negatyvius jausmus, kreipiantis į tuos, kam jie skirti (nebūtinai tiesiogiai), aptarti su vaikais, kas verčia juos pykti, kokiose situacijose tai dažniausiai vyksta ir pan.

12/4/2018

II. Pykčio ir destruktyvių emocijų valdymas Taisyklės:  Prieš pradėdamas veikti, pasakyk sau „STOP!” . Kad būtų efektyviau, drauge su vaiku galima nupiešti apskritimą, kurio viduryje būtų didelėmis raidėmis užrašyta „STOP!”. Padaryti iš kartono, nuspalvinti ir nešioti. Svarbu, kad spalvos veiktų raminančiai, patiktų vaikui.  Prieš pradėdamas veikti, giliai įkvėpk ir suskaičiuok iki 10.  Prieš pradėdamas veikti, stipriai suspausk kumščius ir atpalaiduok. Pakartok tai 10 kartų.  Prieš pradėdamas veikti, sustok ir pagalvok, ką nori padaryti.  Kt. taisyklės (individualiai vaikui sukurtos taisyklės, priklausomai nuo reiškiamos agresijos pobūdžio). 

12/4/2018

II. Pykčio ir destruktyvių emocijų valdymas Taisykles labai naudinga įtvirtinti vaidmeninių žaidimų metu. Kad taisykles būtų greičiau įtvirtintos, galima naudoti paskatinančius lipdukus, prizus ir pan.  Agresyvių vaikų raumenų įtampa padidėjusi, todėl reguliarūs relaksacijos pratimai veikia šiuos vaikus raminančiai, leidžia geriau suprasti, įsisąmoninti savo pyktį. Relaksaciniai pratimai taip pat skatina savireguliacijos įgūdžių formavimąsi ir emocinę pusiausvyrą. 

12/4/2018

III. Konstruktyvus probleminių situacijų sprendimas Sutrikusio elgesio vaikų probleminių situacijų sprendimo būdų arsenalas labai menkas, dažniausiai jie linkę spręsti problemines situacijas laikantis jėgos pozicijos.  Labai svarbu išmokyti vaiką įžvelgti įvairius elgesio būdus probleminėje situacijoje ir suformuoti konstruktyvaus elgesio įgūdžius, išplečiant pasirinkimų spektrą, minimalizuojant destruktyvaus elgesio elementus. 

12/4/2018

III. Konstruktyvus probleminių situacijų sprendimas 

Mažesniems vaikams gali būti naudojami paveikslėliai, atspindintys įvairias problemines situacijas – vaikai turi sugalvoti kiek galima daugiau istorijos tęsinių.Vaikams parodomi įvairaus elgesio modeliai ir vienokio ar kitokio elgesio pasekmės. Šis būdas gaili būti naudojamas individualiai ir grupėje.

12/4/2018

III. Konstruktyvus probleminių situacijų sprendimas Konstruktyvaus elgesio įgūdžių formavimui labai tinka vaidmeniniai žaidimai – aptariamos situacijos, kuriose vaikas elgiasi netinkamai, pasirenkama viena situacija ir aptariami įvairūs jos sprendimo būdai bei pasekmės, pasirenkamas pozityvus sprendimas, paskirstomi vaidmenys ir situacija suvaidinama.  Taip pat tinka žaidimai, kurie pagrįsti bendradarbiavimu, grupiniu užduočių atlikimu, komandos narių palaikymu. Žaidimo pabaigoje svarbu su vaikais aptarti, kaip sekėsi žaisti, kaip jautėsi, koks elgesys trukdė, o koks padėjo ir pan. 

12/4/2018

III. Konstruktyvus probleminių situacijų sprendimas Eliminuoti destruktyvaus elgesio elementus padeda „elgesio lentelės“ pildymas - aptariamos ir į lentelę surašomos elgesio taisyklės, kurių vaikas laikosi mokykloje.  Po kiekvienos pamokos, jei vaikas laikėsi t.t. taisyklės, mokytojas pasirašo.  Po pamokų su psichologu, klasės auklėtoju ar kt. suaugusiuoju aptariama, kas pavyko, ar sunku buvo ir pan.  Taip pat numatomas paskatinimas už tam tikrą parašų kiekį. 

12/4/2018

IV. Mokymas įsisąmoninti savo ir kitų žmonių jausmus Elgesio problemų turinčių vaikų šeimose vaiko vidinis pasaulis dažniausiai ignoruojamas, nekreipiamas dėmesys į jo jausmus. Šie vaikai nejautrūs ir kitų žmonių emocijoms. Taip pat jie menkai atpažįsta savo emocijas (išskyrus pyktį). Jie nejaučia kaltės, jei kažką įskaudina.  Empatijos ugdymui naudojami įvairūs pratimai ir žaidimai: emocijų atpažinimas pagal nuotraukas ar paveikslėlius, emocijų vaizdavimas, piešiniuose, jausmų ir emocijų vaizdavimas mimika, vaidinimas, įvairių gyvūnų, daiktų, gamtos reiškinių vaizdavimas, pasakojimų jų vardu kūrimas, vaidmeniniai žaidimai. 

12/4/2018

V. Teigiamo savęs vertinimo formavimas Vaikams, turintiems elgesio sutrikimų, būtina teigiamo „AŠ vaizdo“ rekonstrukcija. Jiems svarbu išmokti suvokti ir vertinti save teigiamai, kas savo ruožtu, mažina agresyvumą.  Tam tinka įvairūs žaidimai ir pratimai: „man tavyje patinka...“, „pasigyrimai“, „gerų poelgių taupyklė“, „mano pasiekimų sąsiuvinis“ ir pan. Labai svarbu vaiką girti laiku ir konkrečiai paaiškinant už ką. 

12/4/2018

V. Teigiamo savęs vertinimo formavimas Jei vaikas išreiškia neigiamus jausmus sau, reikėtų ne prieštarauti, o leisti juos išreikšti, priimti ir juos patyrinėti.  „Jei vaikas kalba, kaip prastai jis žaidžia kamuoliu, galima jį paprašyti papasakoti dar daugiau apie tai, kaip prastai jis žaidžia. Paprastai nutinka taip, kad kažkuriuo momentu vaikas sustoja ir pasako: „Na, nesu jau toks blogas“, arba: „Na, kamuoliu žaisti nemoku, bet man sekasi plaukimas.“ (V.Oklander, 266 psl.) 

12/4/2018

V. Teigiamo savęs vertinimo formavimas Vaikams su žema saviverte reikia įvairių veiklų, kurių metu galėtų sutelkti dėmesį į panašumus ir skirtumus tarp savęs ir kitų – suvokus skirtumus, galima pamatyti didesnę savo ir kitų vertę.  Norint padėti vaikui geriau jaustis, svarbu jam padėti pažinti save, savo unikalumą. 

12/4/2018

VI. Nerimastingumo mažinimas Naudingi atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, juos galima atlikti skambant raminančiai muzikai.  Atsipalaiduoti padeda vaizduotės pratimai – vaikams skaitomi įvairūs šiam tikslui parengti tekstai, kurie padeda įsijausti į įvairias būsenas.  Taip pat tinka atpalaiduojanti, malonius jausmus sukelianti fantazija – vaikų prašoma užsimerkti ir pasvajoti, kad nuėjo kur nors į malonią vietą, kurią jis žino ir mėgsta, arba kurią įsivaizduoja.  Atsipalaiduodami vaikai nebūtinai turi gulėti. 

12/4/2018

VI. Nerimastingumo mažinimas Mažinti nerimastingumą padeda įvairūs atsipalaidavimo pratimai.  Agresyviems vaikams būdinga nuolatinė raumenų, ypač rankų, veido, kaklo, pečių, krūtinės ir pilvo srityje.  Fizinė ir emocinė įtampa išreiškiama nepageidaujamu elgesiu, kuris iš pažiūros atrodo neracionalus.  Reguliariai atliekama relaksacija padeda palaikyti stabilesnę emocinę būseną. 

12/4/2018

ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ TURINTYS VAIKAI: KĄ GALI MOKYKLA

Medicinos psichologė Sigita Kemerienė 2018 m. gruodžio 3 d.

ELGESIO IR (AR) EMOCIJŲ SUTRIKIMO DIAGNOZĖS SĄSAJOS SU MOKYMOSI / UGDYMOSI PROCESU medicininė diagnozė

Elgesio ir (ar) emocijų sutrikimas

nustato gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras Tarptautinė statistinė ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacija

Mokyklos kontekste svarbiausia ne medicininis EES aspektas, o tai, kiek EES požymiai daro įtaką vaiko galimybėms kokybiškai dalyvauti ugdymosi procese, palaikyti santykius su aplinka. EES (dažnai) suponuoja pagalbos ir paslaugų vaikui reikmę, kad jam būtų padedama sėkmingai ugdytis kartu su bendraamžiais, t.y. dėl EES vaikui kyla specialieji ugdymosi poreikiai.

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ GRUPĖS • Negalios: raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai (sutrikimo kilmė gali būti biologinė, pedagoginėmis priemonėmis pašalinti priežasčių neįmanoma), kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Vaikams gali būti reikalinga kitų žmonių priežiūra, socialinės ir medicininės paslaugos, švietimo pagalba.

• Sutrikimai: mokymosi (pvz., skaitymo, rašymo ar kt.), taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą, įgyjant pagrindinių kompetencijų. Vaikams gali būti reikalingas ilgalaikis specialusis ugdymas, psichologo, socialinės ir/ ar medicininės paslaugos.

• Mokymosi sunkumai: kai dėl nepalankios aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant mokymosi programas. Sunkumai laikini, sprendžiami suteikiant atitinkamą psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir/ar specialiąją pagalbą.

ELGESIO AR/IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI Heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių:

• elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų;

• išreikštu nedėmesingumu; • impulsyvumu; • prasta elgesio reguliacija.

AKTYVUMO AR/IR DĖMESIO SUTRIKIMAI REIŠKIASI: Dėmesingumo trūkumu (pvz., nesugebėjimu pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą), padidėjusiu aktyvumu arba hiperaktyvumu (pvz., bėgiojimu, triukšmavimu, kai reikia sėdėti ramiai, įkyriu elgesiu) ir impulsyvumu (pvz., nesugebėjimu sulaukti savo eilės, noro išpildymo).

Šie požymiai ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Sutrikimas pastebimas bent dviejose aplinkose (pavyzdžiui, namuose ir mokykloje).

ELGESIO SUTRIKIMAI REIŠKIASI: Pasikartojančiu ir nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu ir provokuojančiu, įžūliu elgesiu, pykčio priepuoliais, dirglumu, irzlumu, šiurkštumu, nemandagumu, autoritetų neigimu, atsakomybės stoka, žema tolerancija frustracijai, nesugebėjimu užsibrėžti ir siekti tikslo, užuojautos, gėdos stoka. Toks elgesys trunka ilgiau nei pusmetį, neatitinka konkrečiam amžiaus tarpsniui būdingų ypatumų. Pavieniai poelgiai dar nėra pagrindas šiai diagnozei. Elgesio sutrikimai gali prasidėti vaikystėje arba paauglystėje.

EMOCIJŲ SUTRIKIMAI REIŠKIASI: Nerimu dėl savo elgesio, mokslų, ateities ir kt., įprastos veiklos vengimu, nuolatine liūdna nuotaika, irzlumu, jautrumu, ankstesnio susidomėjimo praradimu ar nuovargiu ir įtampa. Šie sunkumai yra nuolatiniai ir žymūs, neatitinka raidos etapui būdingo elgesio ir trikdo vaiko ugdymąsi, gebėjimą užmegzti ir palaikyti santykius su bendraamžiais bei suaugusiaisiais.

ELGESIO AR/IR EMOCIJŲ SUTRIKIMAI Elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų elgesys kelia rūpesčių juos ugdantiems suaugusiesiems. Vaikai dažnai būna smerkiami, baudžiami ar atstumiami. Kuo didesnis neigiamas aplinkos dėmesys, tuo didesnė vaiko netinkamo elgesio pasireiškimo tikimybė.

VAIKO ELGESYS MOKYKLOJE Kas yra netinkamas elgesys? Platus elgesio repertuaro spektras, kurio diapazonas priklauso ne tik nuo visuotinai priimtų elgesio taisyklių, bet ir nuo individualių mokytojų nuostatų, lūkesčių, asmeninės patirties ir kitų aplinkybių.

o o

Nėra vienkartinis aktas, neatsiranda staiga, turi savo „istoriją“. Pasireiškia santykyje (su skirtingais asmenimis gali elgtis skirtingai).

VAIKŲ NETINKAMAS ELGESYS: Ne visi vaikai, kurie netinkamai elgiasi, turi elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų.

Ignoruojant „nedideles“ problemas, jos gali „užaugti“ ir ilgainiui pasiekti sutrikimo lygį. Elgesys – vaikų „kalba“, kuria jie bando pasakyti aplinkai apie savo problemas.

GALIMOS VAIKŲ NETINKAMO ELGESIO PRIEŽASTYS • • • • • • • •

nepatenkinti poreikiai (saugumo, priklausymo grupei, priėmimo ar kt.); neadekvatūs aplinkos lūkesčiai; patirtas smurtas;

siekis atstatyti savivertę; siekis pajusti asmeninę galią ir jėgą; troškimas pasitraukti iš įtampos situacijų;

dvasinis skausmas, baimė, vienišumas; ......

PAGALBOS VAIKUI MOKYKLOJE ORGANIZAVIMAS

Mokytojas

Specialusis ugdymas, švietimo pagalba

Mokyklos VGK

Švietimo pagalba mokykloje Pedagoginė psichologinė / švietimo pagalbos tarnyba

MOKYKLA: KAM REIKALINGA / KUO „PAVOJINGA“ EES DIAGNOSTIKA? „PAVOJUS“ Rizikos, dėl kurių vaiko tėvai / globėjai vengia vaiko SUP vertinimo:

NAUDA • Geresnis vaiko elgesio priežasčių supratimas;

• Mažiau pykčio vaiko atžvilgiu; • Vaiko „nurašymas“, netikėjimas jo sėkmės galimybe; • Bandymai „išstumti“ vaiką iš klasės / mokyklos; • Bendraamžių patyčios; • Mokyklos atsakomybės nusikratymas, perkėlimas šeimai;

• Šeimos stigmatizavimas.

• Adekvatūs lūkesčiai; • Galimybė numatyti tikėtinus pokyčius; • Švietimo pagalbos specialistų (sutelkta) pagalba; • Pagalbos ir paramos krypčių, būdų, metodų tikslingas parinkimas ir taikymas; • Aiškesnis vaiko kontrolės lokuso / galimybių suvokimas; • Geresnis susikalbėjimas su vaiko tėvais / globėjais, glaudesnis bendradarbiavimas teikiant pagalbą vaikui

SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ „POZICIJOS“ ŠVIETIMO SISTEMOS KONTEKSTE Ignoravimas (exclusion)

Atskyrimas (separation)

Ignoravimas

Atskyrimas

Integracija (integration)

Integracija

Inkliuzija / įtrauktis

Įtrauktis (inclusion)

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS LYGMUO: POZITYVAUS ELGESIO PALAIKYMO SISTEMA

Individualaus lygmens priemonės: specializuota pagalba sutrikimų turintiems vaikams (apie 5 proc.)

Grupės lygmens priemonės: nukreiptos į rizikos grupės mokinius (turinčius elgesio ir (ar) emocinių sunkumų) (apie 10-15 proc.)

Institucinio lygmens priemonės: įstaigos taisyklės, procedūros, aiškūs lūkesčiai, laukiamo elgesio instrukcijos

DARBO SU ELGESIO AR/IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ TURINČIAIS VAIKAIS MOKYKLOJE SĖKMĖS PRIELAIDOS (1): • • • • •

Pagarbus požiūris ir elgesys su vaiku;

•

Aiškių elgesio ribų nustatymas (turi būti aišku, koks elgesys laikomas tinkamu, koks - ne);

Kuo geresnis vaiko pažinimas, noras suprasti jo elgesio motyvus; Siekis užmegzti ir palaikyti gerą kontaktą su vaiku;

Domėjimasis vaiko gyvenimu, vidiniu jo pasauliu; Saugios aplinkos vaikui sudarymas: provokuojančių situacijų vengimas, patyčių užkardymas, sąlygų patirti sėkmę sudarymas ir kt.;

DARBO SU ELGESIO AR/IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ TURINČIAIS VAIKAIS MOKYKLOJE SĖKMĖS PRIELAIDOS (2): • • • •

Pagalba vaikui, mokant jį suprasti, įvardinti ir išreikšti jausmus;

• •

Komandinis mokytojų, švietimo pagalbos vaikui specialistų darbas;

Pagalba vaikui ugdytis savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius; Pageidaujamo, priimtino elgesio skatinimas (pastiprinimas); Geranoriškas bendradarbiavimas su tėvais / globėjais (koalicijos su jais kūrimas);

Mokyklos administracijos parama ir pagalba.

ELGESIO IR EMOCIJ킨 SUTRIKIM킨 TURINTYS VAIKAI: K훲 GALI MOKYKLA

2018 m. gruod탑io 3 d.

ŠEIMOS RESURSŲ, UŽTIKRINANČIŲ VAIKO PSICHIKOS SVEIKATOS POREIKIUS, VERTINIMAS DR. ASTA DERVINYTĖ-BONGARZONI Mokslinė-praktinė konferencija „Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai. Kaip galėtumėte padėti?“ Vilnius, 2018 m. gruodžio 3 d.

Psichikos sveikatos samprata • Psichikos sveikata - tai emocinis ir dvasinis

atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte.

Psichikos sveikata tai: • Gebėjimas būti savimi tarp kitų; • Emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis

gyvenimo pilnatve, bet taip pat išgyventi skausmą ir liūdesį; • Gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams; • Gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti;

Aplinkos poveikis žmogaus psichikai • Tyrinėjamas nuo romėnų gydytojo Galeno (IIa.) laikų. Jo

knyga „Aistrų, arba moralinė, higiena“ yra pirmasis psichohigienos veikalas. • Ė. Krėpelinas nagrinėjo ir aprašė socialinę psichopatologiją • Rūpinimasis psichikos sveikata yra kiekvienos civilizacijos

kultūros dalis. Tėvai augindami savo vaikus, rengdami savarankiškam gyvenimui, moko juos prisitaikyti prie esamų socioekonominių sąlygų.

Šeimos resursai- saugus prisirišimas • Mūsų gyvenimo esmė yra emocinis ryšys su kitu • •

•

žmogumi. Santykiai, ryšiai su žmonėmis, kurie sukuria mus tokius, kokie esame, dirbam taip, kaip dirbam. Žmonių santykių pagrindas yra atsakomybė. Kyla atsira tyrinėjimo sritis –santykių etika. Savo šeimoje mes bendraujam, remdamiesi atsakomybe. Santykių etika, atsakomybė ir lojalumas gali būti tiek sąmoningas tiek nesąmoningas procesas. Psichologiniai sunkumai ir netgi sutrikimai gali kilti dėl to, kad kažkas komplikuojasi mūsų lojalumuose.

Smegenų vystymosi mechanizmai pagal Ian M. Goodyer

❑ Žinome, kad smegenys

sparčiai vystosi per pirmuosius 30 gyvenimo metų nuo nugaros į priekį ir iš apačios į viršų. ❑ Skirtingos gyvenimo patirtys taip pat ir psichikos sutrikimai ankstyvojoje raidoje gali daryti neigiamą įtaką skirtingoms smegenų zonų struktūroms.

Psichikos funkcionavimo pagrindas • Psichikos pagrindas saugumas, priklauso nuo stabilumo. • Neuronų rezginiuose yra užkoduota ir tam tikra genetinė

informacija:Potencialios galimybės ir talentai, Impulsyvumas ir agresyvumas. genai yra asmens savybių talpykla, o aplinkos įtaka neuronų rezginiui jas išlaisvina arba slopina. • Taip tampa aišku, kaip biologinis ir psichologinis žmogaus

psichikos pagrindas susisieja tarpusavyje.

Gyvenimo patirtys • Patyrus išgyvenimų susiformuoja gana stabilūs neuronų

rezginiai, kuriuose kaupiama patirties informacija. • Todėl pakliuvus į panašias aplinkybes ir suaktyvinus bent vieną rezginio neuroną, tuoj pat sinchronizuojasi visi rezginio neuronai ir žmogus pasirenga įprastus traumos įveikimo būdus, net ir tada, kai padėtis nėra grėsminga.

Žmogus kuria jam pažįstamas aplinkybes • Žinant psichikos siekį kurti stabilumą, o • neuronų rezginių polinkį į ritmiškumą, galima suprasti,

kad žmogus neretai nesąmoningai susikuria jam pažįstamas aplinkybes vien tam, kad • jaustųsi saugus ir tam tikra prasme sutvirtintų veiklius neuronų rezginius.

Kelių rezginių sužadinimas • Vieno rezginio neuronas gali dalyvauti net keliuose

rezginiuose. • Todėl vieno rezginio sužadinimas automatiškai “įjungia” ir dar vieną ar kelis kitus rezginius. • Pvz. Vaikas bijo maudytis, bijo jūros ošimo. Paaiškėja, kad jis yra skendęs ar matęs skęstančius kitus.

Vaiko sveikatos prieĹžiĹŤra ir stiprinimas (Camerini, 2011, Department of Health, 2000)

Klausimai vaikų psichologams • Kokiais būdais liūdni,

nusivylę vaikai išreiškia savo jausmus? • Kaip išlieja savo pyktį ir išreiškia vienatvės skausmą? • Kokiose situacijose tampa nerimastingi? Psychė ir Amūras

• Kiekviena prievartos forma

sutrikdo ir destabilizuoja vaiko asmenybės raidą, dažnai išprovokuoja sunkias psichologinės raidos pasekmes ir ypač tuomet, kai prievarta įgyja traumuojantį pobūdį. Apleista Psichė Giovannni Cappelli (Modena-1814-1885)

Sunkumai šeimoje • Brolio, sesers gimimas • Nepriežiūra • Naujas suaugęs šeimoje •

• • • •

•

(pvz. sužadėtinis) Naujas vaikas šeimoje (įvaikis, netikras brolis/sesuo, pusbrolis) Tėvų skyrybos ar separacija Tėvų psichikos liga Pakartotinos tėvų vedybos Tėvų atsiskyrimas nuo vaiko (pvz.išvyksta dirbti, hospitalizacija) Tėvų separacija (dėl darbo)

• Tėvų piktnaudžiavimas • • • • • •

svaigalais Fizinės bausmės/prievarta Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas Brolių/seserų tarpusavio nesantaika ir smurtas Seksualinė prievarta Brolių/seserų psichikos liga Brolių/seserų piktnaudžiavimas svaigalais

Rizikos veiksniai

Socialinės aplinkos sunkumai

Edukaciniai vaiko priežiūros sunkumai

• Kultūrinis konfliktas

• Daugiau nei 9 val. per dieną

• Diskriminacija

•

• Neadekvati socialinė

• •

parama šeimai • Vieniša(s) motina/tėvas

•

prižiūrimas ne namuose Daugkartinė vaiko prižiūrėtojo kaita /ar keitėsi auklėtoja/ Tėvai be vidurinio išsilavinio Tėvai neraštingi arba mažai raštingi Žemos kokybės ankstyvojo mokymosi aplinka (pvz. sveikatos ir saugumo sunkumai, didelės auklėjimo grupės, mažai darbuotojų daug vaikų; nepakankamai paruoštas personalas, dėmesio stoka socialinei ir emocinei raidai)

Rizikos veiksniai gyvenamosios vietos sunkumai • Iškėlimas iš namų • Benamystė • Daugkartiniai

persikraustymai • Namų išlaikymo sunkumai, elektros, vandens ir telefono stygius • Nesaugus gyvenamasis kvartalas • Nesaugi arba perpildyta gyvenamoji vieta

3 Ekonominiai sunkumai

• Skurdi mityba • Sunkus įsiskolinimas • Skurdas arba

nepriteklius

Rizikos veiksniai Tėvų darbo sunkumai

4 Sveikatos priežiūros prieinamumo sunkumai

• Pavojingos arba

• Neadekvačios sveikatos

stresogeninės tėvų darbo sąlygos • Karinė dislokacija • Tėvų bedarbystė • Tėvų išmetimo iš darbo grėsmė

apsaugos paslaugos apylinkėje • Tinkamo sveikatos draudimo trūkumas

Rizikos faktoriai Vaiko sveikata: dažnai sega, persirgtos ligos • Vaiko hospitalizacija

5 Teisiniai/kriminaliniai sunkumai

• Vaiko teisių apsaugos

• Vaiko ūmi arba lėtinė liga; • vaiko nelaimingas

•

atsitikimas/ susižeidimas (pvz.šuns apkandžiojimas, pateko į sunkią autoavariją) • Vaiko patirtos medicininės procedūros (pvz. stuburo smegenų punkcija)

• • • •

tarnybų įsikišimas Vaikas nusikaltimo auka Ginčas dėl vaiko globos tėvų skyrybų metu Imigracijos statusas Tėvų areštas Tėvai kriminalinės aukos

Rizikos veiksniai Vaiko matyti sukrečiantys įvykiai • Vaiko pagrobimas

((patikslinti ar pagrobė šeimos narys ar svetimas) • Vaikas smurto namuose liudininkas (pvz. Matė mušamą mamą) • Vaikas smurto ne namuose liudininkas (pvz.matė šeimos nario ar draugo grėsmingą užpuolimą) • Matė šiurpią TV laidą

6 kita

• Užkrečiama liga (pvz.

AIDS) • Gamtos stichijos (pvz. gaisras, uraganas) • Karas/terorizmas • Kita

Psichikos sutrikimų nosografija Modernioji psichikos sutrikimų nosografija apjungia mažiausia 4 pagrindinius elementus: 1) genetinį pažeidžiamumą tam tikrai ligai, 2) Stresogeninius, psichiką traumuojančius, gyvenimo įvykius (konfliktai, prievarta ir smurtas, finansiniai sunkumai, ir pan.) 3) Premorbidinė individo asmenybė, gebėjimas įveikti sunkumus ir socialinės pagalbos prieinamumas, 4) Kita aplinkos įtaka individui ir jo genomai (virusai, toksinai ir įvairios ligos).

Molekulinė neurobiologija ir depresija Gyvenimo įvykiaistresogeniniai veiksniai Filtras: asmenybė/ gebėjimas susidurti su realybeįveikos (coping) Genetinis pažeidžiamumaspvz. latentinė depresija

Stephen M.Stahl. Esential psychopharmacology – Neuroscientific Basis and Practical Applications, 2000

Molekulinė neurobiologija ir psichikos sutrikimai 1 pav.

Stresogeniniai veiksniai silpni – -DNR su šizofrenijos predispozicija/ stipri geneti determinacija ŠIZOFRENIJA 2 pav. Vidutinio sunkumo stresogeniniai veiksniai-DNR su depresijos predispozicija/ vidutinė genetinė determinacija DEPRESIJA 3pav. Sunkūs psichogeniniai veiksniai –DNR“ normali“ PTSS (PTSD)

Stephen M.Stahl. Esential psychopharmacology – Neuroscientific Basis and Practical Applications, 2000

Moksliniais tyrimais įrodyta: • vaikystėje patirta prievarta ir smurtas yra svarbus specifinis

rizikos veiksnys suaugusiųjų amžiaus daugybinei psichopatologijai kilti (Kaufman, 1996). • Emocinių traumų daroma žala yra didelė, kadangi emocinė

sistema yra visų pirma adaptacijos sistema, skirta organizmo išlikimui ir prisitaikymui prie daugybinių aplinkos reikalavimų. • ilgalaikis stresas ir psichotraumuojantys įvykiai sukelia

struktūrinius ir funkcinius kritinių smegenų sričių pokyčius (pavyzdžiui, kognityviniai sutrikimai susiję su atmintimi formuojasi dėl struktūrinės hipokampo atrofijos).

Trauminio įvykio požymiai • Trauminiam ir stresogeniniam įvykiui yra būdingas • • • • •

netikėtumas, intensyvumas (nustatomas akivaizdus ryšys tarp buvimo trauminėje situacijoje trukmės ir jį lydinčių sutrikimų) ir pavojingumas, kuriam būdinga specifinė baimė, įvykio nekontroliuojamumas ir nenuspėjamumas.

Vaikų reakcijos į stresą veiksniai • Vaikai individualiai, priklausomai nuo jų amžiaus, lyties,

psichosocialinės raidos etapo, temperamento, prisitaikymo stiliaus, gyvenimo istorijos, asmenybės struktūros, intelekto lygio, psichofizinės sveikatos būklės ir bendrojo funkcionavimo lygio skirtingai reaguoja į stresą sukeliančius veiksnius ir traumines situacijas. Skirtingai nei suaugusiems, vaikų išgyvenamos traumos sunkumas priklauso ir nuo šeimos aplinkybių – šeimos istorijos, psichologinio abiejų tėvų funkcionavimo, tėvų elgesio (reagavimo) trauminio įvykio metu ir šeimos palaikymo. • Disturbo postraumatico da stress. In: Neuropsichiatria dell infanzia e dell’adoscenza. (a cura di

Guidetti V., Galli F. Il Mulino, Italia, 2006; 281-298.

rizikos veiksniai prisidedantis prie PTSS formavimosi • stresą sukeliančio faktoriaus fizinis artumas, • emocinis įsitraukimas, • savivertės stoka, • psichikos sutrikimai prasidėję prieš trauminį įvykį, • šeimos narių psichikos sutrikimai (nerimas, depresija,

antisocialus elgesys ir ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas); • tėvų skyrybos, kai vaikai jaunesni nei 10 metų; besikartojantys trauminiai įvykiai, • prisirišimo sutrikimai, • šeimos ir socialinio palaikymo nebuvimas kiekybine ir kokybine prasme.

L.I.T.E.- trumpas trauminių įvykių klausimynas Buvo auto įvykio dalyvis. Buvo sužeistas kitur (ne auto įvykyje) arba gydytas ligoninėje. Matė kitą/kitus sužeistus. Šeimos narys sužeistas arba gydytas ligoninėje. Miręs šeimos narys. Draugas sunkiai sirgo, buvo sužeistas arba mirė. Buvo patekęs į gaisrą. Buvo patekęs į uraganą, tvaną ar dumblą. Tėvai arba suaugę mušasi arba sužeidžia vienas kitą. Tėvai gyvena atskirai arba yra išsiskyrę. Vaikas buvo sumuštas, įkastas arba kitaip sužeistas. Vaikas buvo atskirtas nuo kitų, arba uždarytas mažoje patalpoje Buvo priverstas atlikti veiksmus, susijusius su lytiškumu. Vaikui buvo grasinama (kažkas sakė, kad jam padarys boga, pakenks) 15. Buvo pagrobtas (arba apiplėštas namuose) 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Psichosocialinėje aplinkoje prievartos ir sunkios nepriežiūros priežastys ir pasekmės yra Daugybinės t.y. atskiras įvykis ne būtinai sukelia tokias pačias pasekmes kiekvienam jį patyrusiam vaikui (tam tikrą psichopatologiją ar sunkumus), kiekvieno atskiros rizikos faktoriaus sukeltas efektas priklausys nuo momento, kuriome įvyksta ir derinyje su kitais faktoriais ir nulemia tas pačias išeitis - kiekvienos sistemos viduje yra platus spektras trajektorijų, kurios visos veda į tą pačią baigtį/išeitį;

skirtingos rizikos veiksnių kombinacijos gali sukelti to paties pobūdžio vaiko psichikos sutrikimus. Cicchetti e Rogosh, 1997

• Cristofaro ir kt. (2013) tyrimo duomenimis,

tarpasmeninė prievarta ir stresas bei smurtas šeimoje, mirtis ir įtraukimas į teismimį procesą yra traumuojančios patirtys, kurios vaikų amžiuje yra statistiškai patikimiausiai susiję su psichikos sutrikimų formavimusi. • Cristofaro SL,Cleary SD, Wan CR and al. Measuring trauma and stressful events in childhood and

adolescence among patients with first-episode psychosis:Initial factor structure, reliability, and vilidity orf the Trauma Experiences Checklist.Psychiatry Res. 2013 December 15; 210(2).

Klinikiniai smurto požymiai Nėra specifinių fizinio, psichologinio ar lytinio smurto pasekmių. • Diagnostiškai klinikinius požymius galime sugrupuoti taip: •

❑ Sveikatos būklė ❑ Fiziniai požymiai ❑ Elgesio požymiai

Klinikiniai smurto požymiai: fiziniai požymiai ❑Apranga neatitinkanti amžiaus, lyties ir metų laiko ❑Higienos stygius ❑Psichomotorinės raidos sulėtėjimas/ pažintiniai sunkumai

Prievartos ir smurto pasekmės: klinikinis vaizdas ❑ Jaunuoliai atrodo apatiški, pavargę, ❑ hiperaktyvūs, ❑ gali jaustis išsekę (miego sunkumai), sutrikęs laiko

pajautimas, ❑ galvos skausmas, ❑ nėštumas/abortai, ❑ piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikai,

Prievartos ir smurto pasekmės:klinikinis vaizdas ❑ savigarbos ir savivertės stygius, ❑ trūksta pasitikėjimo (kartais bando perdėtai

❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑ ❑

demonstruoti savigarbą (kompensacijos mechanizmai), neapykantos sau jausmas, pasišlykštėjimas, jaučiasi kitoks, degradavęs, praradęs viltį ir nieko nebesitikintis iš ateities/ depresiškas, nepasitiki suaugusiais, konfliktiškas elgesys – provokuoja kitus, sunkiai susikaupia, riboti gebėjimai organizuoti ir struktūruoti, jaučiasi kaltas/vertas būti pasmerktas.

Klinikiniai smurto požymiai: sveikatos būklė ❑Negydytas dantų kariesas, negydyti regos sutrikimai ❑Asmenys sergantys TBC/kvėpavimo takų ligomis,

ŽIV/AIDS ir kita neadekvačiai gydyta patologija ❑Dermatitas, niežai ir pediculiozė ❑Valgymo įpročių sutrikimai ir badavimo požymiai (atskirti nuo kultūrinių papročių (pvz. ramadanas)

Depresija ir elgesio sutrikimai persidengia

Apsauginiai veiksniai – • vaiko individualus atsparumas (resilience), • Įsisavinti streso įveikos būdai (coping skills), • šeimos ir socialinis palaikymas,

gali apsaugoti vaiką nuo galimo potrauminio streso sutrikimo formavimosi (PTSS)

Klausimai vaikų ir paauglių psichiatrui • Kodėl vaikas būtent

taip elgiasi? • Kada ir kodėl jo

elgesys sutriko?

Diagnostiniai kriterijai • Išsiaiškinus, jog vaikas patyrė psichosocialinių

stresogeninių veiksnių poveikį, ir jeigu jam nenustatomi specifiniai sutrikimai - potrauminio streso sutrikimas, manijos, depresijos epizodas su psichozės požymiais tuomet emociniai ir elgesio sutrikimo požymiai priskiriami adaptacijos sutrikimams. • Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikams regresyvus,

prieštaraujantis, agresyvus ir destruktyvus elgesys dažnai pasireiškia kaip reakcija į trauminį įvykį.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų PTSS klinika • : pasikartojantis žaidimas arba atsisakymas žaisti; • miego sutrikimai: gasdinantys sapnai, nakties košmarai, • •

• • •

•

prabudimai naktį; emocinis sustingimas (socialinis užsisklendimas), raidos užsiblokavimas, anksčiau įgytų įgūdžių praradimas; svetimų ir tamsos baimė, generalizuotas baimių pasireiškimas (išgasčio išraiška veide, verksmas ar verkšlenimas, dažnas rėkimas, tremoras (drebulys); atsiskyrimo baimė/perdėtas prisirišimas prie reikšmingo suaugusio; sfinkterių kontrolės sunkumai (pvz. gali nevalingai pasišlapinti); dėmesio sukaupimo sunkumai; hiperaktyvumas/ažitacija; perdėtas budrumas/susijaudinimas; obsesijos (polinkis kartoti judesius ir veiksmus, kurie iki traumos nebuvo stebimi); pyktis, sumišimas; raidos vėlavimas (kalbos ir judesių).

Trauma ir psichikos sutrikimai • Trauma taip pat gali vaidinti lemiamą vaidmenį kitų vaikų • • • • • •

•

ir paauglių psichikos sutrikimų formavimuisi: depresijos, nerimo sutrikimams, valgymo sutrikimams, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, asmenybės sutrikimams, disociatyviems sutrikimams, suicidams.

GLOBALIOS PAGALBOS GALIMYBÄ&#x2013;S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 6, 10, 49, 56, 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 21 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2017 m. vasario 14 d. Nr. XIII-204 Vilnius

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos • Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui

daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai. ( 2 str.)

56 str. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė • 1. Tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie

pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

56 str. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė • 2. Kai tėvas (motina) ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba

kitas vaiką prižiūrintis asmuo pažeidžia vaiko teises, piktnaudžiauja savo teisėmis (pareigomis), drausmina vaiką fizinėmis bausmėmis ar kitaip smurtauja prieš jį, vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.

56 str. Tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų atsakomybė • . Kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko

atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka... “

Fizinio smurto vertinimas • Fizinio smurto pasekmes vertina teismo medikas.

Vaiko mušimas, suduodant „plika ranka“ ar diržu palieka atpažįstamas žymes odoje.

Psichologinio smurto vertinimas • žalingos psichologinio smurto pasekmės vaikui ir paaugliui yra • • •

• •

•

nespecifinės. . Vertinama psichologinio smurto padarytra įtaka: 1) mokymuisi, ypač kalbos; 2) asmenybės emocinei ir santykių raidai (apatija ir polinkis izoliuotis, disforija, impulsyvumas, užsispyrimas, emocinis labilumas, hiperaktyvumas, nepasitikėjimas, destruktyvumas); suaugusiems dažniausia išsivysto ribinės, antisocialios ir histrioninės asmenybės sutrikimai; 3) intelektui; 4) elgesiui (bėgimas iš namų, pasikartojantčios mokyklinės nesekmės; psichoaktyvių medžiagų vartojimas; prostitucija; nusikaltimai taip pat ir organizuoto nusikalstamumo; smurtinis elgesys; savęs ir kitų žalojimas) galimos savižudybės bandymai ir ikipubertatiniame periode [Fornari, 2013:691].

Ekspertinio tyrimo metodologija • Svarbu įvertinami nukentėjusio

nepilnamečio gebėjimus (jų socialinius ir bendravimo aspektus): socialinio bendravimo gebėjimus, prisirišimo tipą, emocijas, miegą, valgymo įpročius ir jų pokyčius, asmens priežiūrą, laisvalaikio pomėgius (hobby), žaidybinės grupės veiklas, nuotaikos foną, gebėjimą planuoti ateitį. • Šis kiekvienas gebėjimas turi būti vertinamas balais du kartus: iki trauminio įvykio ir po jo.

Ekspertinio tyrimo metodologija/2 • Atkrieptinas dėmesys, kad emocijų ir elgesio sutrikimų

• • • •

atvejais vaiko bendras funkcionavimas yra apribotas, kyla sunkumai 4 funkcionavimo apribojimo laukuose: 1) kasdienio gyvenimo veiklos (asmens higienos priežiūra, bendravimas (komunikacija), miegas); 2) socialiniai ryšiai; 3) dėmesio sukaupimas, atkaklumas ir reagavimo greitis (būtini atliekant daugelį kasdienių veiklų); 4) pablogėjimas ar nepakankamumas atliekant kompleksines užduotis (pvz. mokymosi), susijusias su negebėjimu prisitaikyti prie stresogeninių situacijų [Camerini, 2011:21]

Ekspertinio tyrimo metodologija/3 • Šiam tiksliui gali būti vartojama Vaiko bendro

funkcionavimo skalė , pagal kurią vaiko bendras funkcionavimas suskirstytas į dešimt lygmenų, vertinat elgesį nuo 1 iki 100 balų.

Tėvų gebėjimų vertinimas

Minimalūs tėvų gebėjimo kriterijai • Gebėjimas rūpintis ir apsaugoti vaiką. • Gebėjimas atspindėti (refleksinė funkcija). • Empatijos/afektinę funkcija. • Gebėjimas organizuoti (mokyklines, socialines ir kultūrines

vaiko veiklas). • vaiko prieinamumo prie kito iš tėvų kriterijus (tėvų skyrybų metu).

•

Milano protokolas, 2012

Tėvų gebėjimų vertinimas • Suvokti ir adekvačiai patenkinti bazinius vaiko poreikius •

•

(higienos, mitybos, sveikatos ir t. t.). Paruošti, organizuoti ir struktūruoti fizikinį vaiko pasaulį (aplinkos veiksniai), tam kad užtikrinti jam pakankamai stimuliuojantį ir saugų gyvenimo kontekstą. Suvokti vaiko emocinius poreikius ir būkles, atliepti jos poreikius ir emocinį įsitraukimą į tarpasmeninius santykius adekvačiai jo amžiui ir jo psicho-emociniai brandai. Skatinti ugdymo ir socializacijos galimybes. Interpretuoti savo ir kitų elgesį hipotetinių psichikos būklių terminais, t. y. ryšyje su mintimis, jausmais, troškimais, poreikiais ir norais.

Tevų gebėjimų vertinimas

• Mokyti laikytis elgesio taisyklių ir normų, atitinkančių vaiko raidos

tarpsnį, sukuriant sąlygas vaiko autonomijai. • Vystyti tėvų santykius, atsižvelgiant į vaiko raidos etapus, prisitaikant prie nepilnamečio įgytų kompetencijų ir skatinant jo raidą. • Valdyti ir įveikti konfliktą su kitu iš tėvų – atsižvelgiant į abiejų pusių asmenybių struktūrų ypatumus – vertinant jų gebėjimą derėtis; • palaikyti kito iš tėvų vaidmenį ir skatinti jo dalyvavimą vaiko gyvenime, aktyviai bendradarbiaujant tėvui ir motinai (bendra tėvystė/kito tėvo pasiekiamumo kriterijus) ir saugant ryšius tarp kartų, taip pat ir išplėstinėje šeimoje; reikalui esant ekspertas vertina ir tėvo/motinos arba abiejų tėvų gebėjimą priimti pagalbą (norą lankyti tėvų mokymo kursus).

Vaikai įtraukti į tėvų tarpusavio konfliktą • •

•

Išgyvena lojalumo konfliktą Sudaro sąjungą (koaliciją, aliancą) su vienu iš tėvų Klaidingai liudija prieš kitą iš tėvų

TÄ&#x2014;vĹł psichopatologijos ir disfunkcijos vertinimas

Tėvųdisfunkcinių sričių vertinimas • nustatyti disfunkcines sritis – ar tai būtų santykių lygmenyje

(tėvų-vaiko konfliktas, bandymai vieno iš tėvų atskirti kitą ir t.t.) ar tai būtų individualus lygmuo (tėvo/motinos psichopatologija, alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas, elgesio ir emocinis nepastovumas) – • o taip pat nustatyti galimą negatyvų poveikį vaiko psichosocialinei raidai, žinant, kad • psichikos sveikata pati savaime nesutampa su tėviškuoju adekvatumu, bei tėvų psichologiniai sutrikimai, ar kitos psichosocialinės problemos ne būtinai sutrikdo tėviškuosius gebėjimus; ( Paolo Sesti, 2016)

Ekspertinio tyrimo metodai • Tėvų funkcijų ir gebėjimų, susijusių su tėvų pareigų

vykdymu vertinimo metodika • APS-I (Assessment of Parental Skills-Interview), • skirta vertinti tėvų funkcijas ir gebėjimus ne tam, kad būtų aprašytas bendrasis tėvų asmenybės profilis ir/ar bendri gebėjimai, bet specifinis elgesys (aktualus ir „matomas“), kuris apibrėžia „basines funkcijas“, susijusias su tėvų pareigų vykdymu.

• Camerini Giovanni Battista, Lopez Giovanni , Volpini

Laura, 2016

gali būti taikomas : • įtarus vaiko psichofizinės sveikatos sutrikimus esant

smurto/nepriežiūros rizikai • vaiko apleistumo atvejais, kai sprendžiami tėvų valdžios apribojimo arba įvaikinimo klausimai; • tėvų skyrybų atvejais, kai vertinami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir globos klausimai.

SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ KODAVIMAS TLK-10 XXI skyrius „Sveikatos būklę veikiantys faktoriai ir kontaktai su sveikatos tarnyba“ (Z00-Z99)

Specialus kitų ligų ir sutrikimų ištyrimas (Z13) ▪ Z13.3 Specialus psichikos ir elgesio sutrikimų įtarimas (Alkoholizmas, Depresija, Psichinės raidos sutrikimas) ▪ Z13.4 Specialus tam tikrų vaikystėje prasidėjusių raidos sutrikimų ištyrimas ▪ Z13.7 Specialus įgimtų raidos sutrikimų, deformacijų ir chromosomų anomalijų ištyrimas Kitų profilaktikos priemonių poreikis (Z29) ▪ Z29.0 Izoliacija (Individo izoliacija nuo jo ar jo aplinkos)

Asmenys, kurių sveikatai iškyla grėsmė dėl socialiniųekonominių ir psichosocialinių aplinkybių (Z55-Z65) • Z55.0 Neraštingumas ar mažas raštingumas • Z55.1 Neprieinama ir nelankyta mokykla • Z55.2 Neišlaikyti egzaminai • Z55.3 Blogas mokymasis mokykloje • Z55.4 Blogas prisitaikymas mokykloje ir nesutarimai su

mokytojais bei kitais draugais • Z55.8 Kitos problemos, susijusios su išsilavinimu ir raštingumu (Neadekvatus mokymasis)

Problemos susijusios su gyvenamąja vieta ir ekonominėmis sąlygomis (Z59) • Z59.0 Benamis • Z59.1 Netinkama gyvenamoji vieta • Z59.3 Problemos susijusios su gyvenimu valdiškoje

įstaigoje • Z59.4 Tinkamo maisto stygius • Z59.5 Ypatingas skurdumas • Z59.7 Nepakankama socialinė apsauga ir gerovė

Problemos susijusios su socialine aplinka (Z60) • Z60.1 Netipiška tėvystės situacija • Z60.3 Kultūrinio prisitaikymo sunkumai (Socialinė

transplantacija) • Z60.8 Kitos problemos susijusios su socialine aplinka

Problemos, susijusios su vaikystėje patirtais neigiamais įvykiai (Z61) • Z61.0 Meiės stoka vaikystėje • Z61.1 Išėjimas iš namų vaikystėje • Z61.2 Vaikystėje pakitęs šeimos santykių modelis • Z61.3 Įvykiai, dėl kurių buvo prarasta savigarba vaikystėje • Z61.4 Problemos, susijusios su vaiko seksualiniais

• • • •

nukrypimais, žinomais asmeniui iš pirmos paramos grupės Z61.5 Problemos, susijusios su vaiko seksualiniais nukrypimais, žinomais ne iš pirmos paramos grupės Z61.6 Problemos, susijusios su žinomais vaiko psichikos sutrikimais Z61.7 Išgąstis vaikystėje Z61.8 Kiti neigiami įvykiai vaikystėje

Problemos susijusios su auklėjimu (Z62) • Z62.0 Neadekvati tėvų priežiūra • Z62.1 Per didelė tėvų globa • Z62.2 Valdiškas auklėjimas • Z62.3 Priešiškumas vaikui ir jo baudimas • Z62.4 Vaiko emocinis slopinimas

• Z62.5 Kitos problemos, susijusios su slopinimu auklėjant • Z62.6 Netinkama tėvų priespauda ir kiti netinkami

auklėjimo būdai • Z62.7 Kitos patikslintos auklėjimo problemos

Kitos problemos, susijusios su pirminėmis paramos grupėmis įskaitant šeimines aplinkybes (Z63) • Z63.1 Santykių su patėviais problemos • Z63.2 Neadekvati šeiminė parama • Z63.3 Šeimos nario nebuvimas • Z63.4 Šeimos nario dingimas ar mirtis • Z63.5 Šeimos iširimas dėl atsiskyrimo ir skyrybų

• Z63.7 Kitos stresinės situacijos (šeimos nario liga,

izoliuota šeima) • Z63.8 Kitos patikslintos problemos (didelė emocinė įtampa šeimoje, neadekvatus bendravimas šeimoje)

• Problemos, susijusios su nepageidaujamu nėštumu (Z64) • Z64.0 Problemos, susijusios su nepageidaujamu nėštumu • Problemos, susijusios su kitomis psichosocialinėmis • •

•

• •

aplinkybėmis (Z65) Z65.1 Įkalinimas ar kitas izoliavimas Z65.3 Problemos, susijusios su kitomis teisinėmis aplinkybėmis (Areštas, vaiko apsaugos ar paramos vykdymas, teisminis ginčas, teisminis persekiojimas) Z65.4 Nusikaltimo ar terorizmo auka Z65.5 Katastrofų, karo ir kitų priešiškų veiksmų poveikis Z65.8 Kitos psichosocialinės problemos, susijusios su kitomis psichosocialinėmis aplinkybėmis.

Asmens apsilankymas sveikatos apsaugos įstaigoje dėl kitokios konsultacijos ir patarimo, neklasifikuojamo kitur (Z71)

• Z71.1 Asmuo su fobiniais skundais, kuriam diagnozė

nenustatyta • Z71.4 Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu • Z71.5 Konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo vaistais • Z71.6 Konsultacija dėl piktnaudžiavimo tabaku

Problemos, susijusios su medicinėmis priemonėmis ir kita medicinos pagalba (Z75) • Z75.0 Medicinos pagalba, neteikiama namie • Z75.1 Asmuo, laukiantis atitinkamos hospitalizacijos • Z75.2 Kitas ištyrimo ir gydymo laukimas • Z75.3 Sveikatos apsaugos priemonių neprieinamumas ir

nepasiekiamumas • Z75.4 Kitų pagalbos įstaigų neprieinamumas ir nepasiekiamumas • Z75.8 Kitos problemos, susijusios su medicininėmis priemonėmis

Psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje (Z81) • Z81.0 Psichikos raidos atsilikimas šeimoje • Z81.1 Piktnaudžiavimas alkoholiu šeimoje • Z81.2 Piktnaudžiavimas tabaku šeimoje • Z81.3 Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis

šeimoje • Z81.4 Piktnaudžiavimas kitomis medžiagomis šeimoje • Z81.8 Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai šeimoje

Buvę asmeniui rizikos faktoriai, neklasifikuojami kitur (Z91) • Z91.1 Buvęs gydymosi ir kitokio režimo nesilaikymas • Z91.2 Buvęs asmens higienos nesilaikymas • Z91.3 Buvęs netinkamas miego ciklas • Z91.4 Buvusi psichinė trauma, neklasifikuojama kitur • Z91.5 Buvęs savęs žalojimas.

•

SPRENDIMAI IR SIÅªLYMAI

INDIVIDUALUS ELGESIO SUNKUMŲ SPRENDIMO KELIAS • Elgesio sunkumai tai

ženklai, kurie prašo gilių įžvalgų vaiko psichologinių sunkumų išraiškoms suvokti. • Elgesio sutrikimas – tai kenčiančio vaiko pagalbos šaukšmas.

Globali pagalba – visų pirma patenkinti vaiko poreikius • Esant psichosocialiniams

stresogeniniams veiksniams, jei nenustatomi specifiniai sutrikimai ( potrauminio streso sutrikimas, manijos, depresijos epizodai su psichozės požymiais) emociniai ir elgesio sutrikimo požymiai priskiriami adaptacijos sutrikimams • Maslow poreikių hierarchinė

piramidė. • Kai baziniai poreikiai nepatenkinami - asmuo gali degraduoti.

Globali pagalba – visų pirma patenkinti vaiko poreikius • Kai baziniai poreikiai

nepatenkinami asmens raida gali regresuoti.

Maslow poreikių hierarchinė piramidė.

Tarpžinybinė pagalba • Tarpžinybinės multidisciplininės komandos veikla vaiko

gyvenamojoje vietoje • Individualaus psichoreabilitacinio plano sudarymas • Uždavinių pasidalinimas • Atvejo vadyba/Veiklos koordinavimas

Psichikos sveikatos specialistų komandos vaidmuo • •

• •

• • • • •

Ankstyva psichikos sutrikimų diagnostika Terapinio ryšio kūrimas, kurio dėka vyktų ilgalaikė terapija ir pranyktų sunkumų neigimas Atkurti vaiko gebėjimą verbalizuoti ir išreikšti emocijas ir skausmą Vaiko savikontrolės ir savigarbos atstatymas Įvertinti asmenybės ir tapatumo sritis Ateities planų kūrimas Išsiaiškinti rizikos veiksnius, individuallų funkcionavimą ir skirti adekvatų gydymą Trauminių išgyvenimų psichoterapija Palaikyti socialinės adaptacijos procesą

Dėkoju už dėmesį

Pranešimas iliustruotas Stasio Eidrigevičiaus darbais

PIEŠIMAS ANT VANDENS Terapijos priemonė emocijų sutrikimų turintiems vaikams

Ramunė MANIUŠIENĖ

Piešimo ant vandens priemonės • Indas su šaltu vandeniu

• Vandens tirštiklis • Plakiklis • Pagrindinis piešimo įrankis – bambukinė lazdelė

• Papildomai naudojami įrankiai: metalinės šukos, lazdelės • Dažai

• Popierius (akvarelinis, piešimo)

Terapijos eiga • Iš anksto paruošiamas vanduo (ne vėliau kaip prieš 2 val.) • Spalvos keliamos ant vandens paviršiaus

• Spalvų ir formų pagalba gaunamas piešinys • Piešinys perkeliamas ant popieriaus (pažymimas I darbas) • Terapijos metu klausoma klasikinė muzika (V.A. Mocartas) • Terapijos trukmė 2 val.

LYTIS IR SPALVA

Spalvų simbolinės reikšmės – laimės, laisvės, pažinimo, spontaniškumo spalva. Ekstravertų, optimistų bei reiklių sau ir aplinkiniams asmenybių spalva. Daug geltonos spalvos – emocinis „saulės smūgis“ – malonumo ir pilno pasitenkinimo, susikaupimo ir nusiraminimo, atsipalaidavimo ir poilsio spalva. Daug žalios spalvos – pasyvumas ir tingėjimas – ne tik ramybės ir darnos, bet ir liūdesio bei emocinės atskirties spalva. Daug mėlynos spalvos – uždarumas, lėtumas, noras gyventi savo ritmu, iš vaiko per daug reikalaujama, noras būti paliktam ramybėje

Spalvų simbolinės reikšmės – ne tik energijos ir aktyvumo, optimizmo, bet ir nerimo, pavojaus bei agresijos spalva. Piešinyje dominuojant raudonai ir juodai spalvoms prognozuojamas agresijos proveržis – pasitiki savimi, rytojus nekelia baimės, lengvai prisitaiko prie likimo staigmenų. Neretai rodo, kad vaikas slepia savo sumanymus, planus, savisaugos spalva. Kai piešinyje daug juodos ir mėlynos spalvos – vaikas labai prislėgtas – pastovumo ir planavimo, paslaugumo, struktūros ir kantrumo, „kolekcininkų spalva“. Monotoniškumo spalva, parodanti vaiko savisaugą

Mergaitės Vyraujančios spalvos aktyvumas, optimizmas, troškimas laimėti, pyktis džiaugsmas, laimės lūkesčiai, išeitis iš nemalonios padėties augimas, harmonija, atsipalaidavimas, poilsis

Mažiau vyrauja pasitikėjimas, liūdesys, ramybė, uždarumas

stabilumas, susikaupimas, gynyba, savisauga

Berniukai Vyraujančios spalvos augimas, harmonija, atsipalaidavimas, poilsis pasitikėjimas, liūdesys, ramybė, uždarumas

aktyvumas, optimizmas, troškimas laimėti, pyktis

Mažiau vyrauja struktūra, organizuotumas, saugumas, kantrumas

džiaugsmas, laimės lūkesčiai, išeitis iš nemalonios padėties

LYTIS IR FORMA

Mergaitės • Zigzagai - įtampa, sunku susikaupti, nėra stabilumo, komforto, sprendimų ieškojimas, nepasitikėjimas savimi, kitų pritarimo ir įvertinimo ieškojimas • Aptakios formos, dideli apskritimai - neužtenka šilumos, rūpesčio ir dėmesio, svajonės apie draugystę ir švelnumą • Gėlė - trokšta patikti, dėmesio poreikis, kai gėlė kartojasi: ego reikia peno ir būti padrąsintoms • Žvaigždė - daro įspūdį, gyvena šia akimirka, bet sąmoningai ar nesąmoningai numato lemtį „būti žvaigžde“ • Mažos formos - dėmesys detalėms, jautrumas, tobulumo ieškojimas, pasitikėjimo trūkumas

Berniukai • Ratai, apvalios formos - pusiausvyra („gyvenu ir esu“), socialumas, impulsų kontrolė • Įvairios formos (linijos, aštrūs kampai ir kt.) - optimizmas, ambicija, poreikis pasirodyti ir reklamuoti save. Aukšti reikalavimai sau, noras būti kontroliuojamu • Bangos - savikontrolė, atkaklumas siekiant tikslų, atsakomybė • Medžiai (pagrindas/šaknys, kamieno aukštis/storis, šakos/lapija) - ego ir ambicijos • Namas - socialumo jausmas, vaiko ryšys su aplinka

Piešinio refleksija • Piešinys vertinamas kompleksiškai: spalvų ir formų sąveika, erdvinė kompozicija, vaiko reakcija į piešinį • Individuali arba grupinė

• Vaiko refleksija: kaip vadinamas jo piešinys, kaip jautėsi piešdamas, kur piešinio autorius mato save? • I darbas lyginamas su kitais darbais (kelių piešinių analizė leidžia apibendrinti) • Spalvų ir formų sąveika • Piešinio erdvinė kompozicija

Piešinio erdvinė kompozicija • Viršutinė lapo dalis - intelektas, vaizduotė, atradimai ir naujos galimybės

• Lapo apačia - galimi vaiko fiziniai ir materialiniai poreikiai • Kairė pusė - mintys apie praeitį (negyvena dabartimi ir nenumato ateities), vaikas gali būti susirūpinęs dėl praeities ar išgyvenęs laimingą nutikimą, į kurį iki šiol kabinasi • Centras - dabartis. Vaikas priima viską, kas vyksta aplink, yra įvykių dalyvis. Paprastai toks vaikas nepatiria įtampos ar baimės. Nejaučia nerimo ar nesaugumo, jam patinka greiti rezultatai • Dešinė - ateitis, kuriai skiria daug energijos ir vilčių

Kodėl verta piešti ant vandens? •

Terapija nukreipta į bendravimo • Įgaunamas patyrimas ryšių ir pasitikėjimo sukūrimą kuriant, gebėjimai piešti nėra būtini

• Spalvų ir formų pagalba vaikas gali išreikšti savo emocijas • Darbo savitumas, originalumas • Moko kantrybės, lavina emocinį intelektą • Raminamasis poveikis • Visada gaunamas rezultatas

Kodėl verta piešti ant vandens? • Skatina asmenybės augimą • Terapija leidžia (atliekant refleksiją) išryškinti vaiko emocinius sutrikimus • Lavina motorikos įgūdžius

• Tinka įvairioms amžiaus grupėms • Saugi, nes dažai, kuriais piešiama, yra natūralūs

Muzikos terapija elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams Simona Jundulė - muzikos terapeutė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centras

Muzikos terapija - „muzikos terapeuto ir kliento /paciento bendradarbiavimas naudojant muziką / muzikinę veiklą fizinei, psichinei ar socialinei sveikatai ir gerovei stiprinti” (Aleksienė, 2013).

Muzikos terapijos paslauga VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centre nuo 2017m.

 Vaikai, turintys emocijų ir elgesio

sutrikimų;  Kitų sutrikimų turintys vaikai, patiriantys įvairių emocijų ir elgesio sunkumų;

 Grupiniai arba individualūs užsiėmimai;

 1 - 2 kartus per savaitę;  30 – 50min.

Tikslai  Emocijų pažinimas ir jų verbalizavimas;

 Tarpasmeninių/ socialinių santykių

gerinimas (dėl antrinių problemų – žema savivertė...);  Pozityvaus elgesio formavimas;  Netinkamo elgesio reiškimas socialiai priimtinais būdais (naudojant muziką);

Metodai (1) Aktyvioji muzikos terapija -improvizacija, atlikimas, kĹŤrimas, muzikiniai Ĺžaidimai.

Metodai (2) Receptyvioji muzikos terapija - muzikos klausymas.

Metodai (3) Integratyvūs muzikos terapijos metodai - dailės, šokio, dramos, žaidimų terapijos elementai.

 Emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems

vaikams reikalinga kompleksinė pagalba;  Muzikos terapija padeda vaikams pažinti savo emocijas, jas priimti, verbalizuoti bei transformuoti.  Muzikos terapija padeda gerinti socialinius įgūdžius bei tarpasmeninius santykius.  Muzikos terapija gali padėti formuoti pozityvų elgesį.  Muzikos terapijos sesijų metu lavinamas įgūdis netinkamą elgesį išreikšti socialiai priimtinais būdais (improvizuojant, kuriant muziką, judant pagal muziką).

Ačiū už dėmesį

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo indėlis į pagalbos vaikui procesą Aistė Versockienė, gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centras

•

Siekiant užtikrinti vaiko teises didelis dėmesys turi būti skiriamas vaiko interesams ir gerovei, nes tai leidžia vaikui gyventi saugų ir pilnavertį gyvenimą. Svarbu, kad

visuose veiksmuose ir sprendimuose, kurie yra susiję su vaiku, būtų atsižvelgiama į jo interesus (Sakalauskas, 2002; Kairienė, 2012). •

Ši nuostata yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje 1 dalyje: „Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus“ (Žin., 1996, Nr. I-1234).

•

Ginant vaiko interesus pabrėžiama tėvų ir kitų šeimos narių interesų svarba. Vaiko interesai negali būti atskirti nuo šeimos, nes vaiko gerovė priklauso nuo jo

artimiausios aplinkos bei visos šeimos gerovės (Kairienė, 2010; Sagatys, 2002; Sakalauskas, 2002).

• Svarbi adaptacija namų, ugdymo įstaigos ir neformalioje draugų, bendraamžių aplinkose, emocinė savijauta skirtingose aplinkose. • Biopsichosocialinė paradigma. • Skirtingų pagalbos būdų parinkimas ir numatymas. • Tėvų/globėjų įtakos svarba. Pozityvios tėvystės įūdžių stiprinimas. • Institucijos, dalyvaujančios vaiko ir šeimos gyvenime, bei gebėjimas teikti savalaikę ir tikslingą pagalbą.

Praktiniai tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai: Pagalbos, teikiamos vaikui ir jo šeimai:

• prieinamumas, reakcijos greitis, trukmė, tikslingumas, • vaiko saugumo užtikrinimas, • informacijos apie probleminę situaciją gavimas, • kas atsakingas už komunikaciją, • turi būti aiškus atvejo koordinatorius. • asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimas.

Apibrėžimai: • Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – sveikatos, švietimo, psichologinės, socialinės ir kitokios

pagalbos

priemones

vaikui

šeimai

teikiančių

institucijų

bendravimas/bendradarbiavimas siekiant užtikrinti vaiko saugumą, tęstinių paslaugų vaikui ir jo šeimai /aplinkai teikimą, sukuriant prielaidas

kokybiškesniam šeimos

funkcionavimui. • Tarpžinybinis bendradarbiavimas – tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas, kuris apima vieno iš sektorių (valstybinio, verslo ar nevyriausybinio) skirtingos specializacijos atstovus iš daugiau nei vienos žinybos.

Tarpinstitucinis bendrabarbiavimas prioritetas Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje (Žin., 2003, Nr. IX-1569):„Įvairios institucijos ir žinybos koordinuoja savo veiklą kurdamos ir įgyvendindamos bendrą vaiko gerovės politikos strategiją. Sėkmingai spręsti vaiko problemoms organizuojamas nuolatinis tarpžinybinis bendradarbiavimas keičiantis informacija apie galimybes padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms, auginančioms vaikus“. Vaiko gerovės valstybės strategija (Žin., 2005, Nr. 184): „Skatinti valstybės, savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių bendradarbiavimą vietiniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kad būtų užtikrintas vaikų ir jaunimo dalyvavimas sprendžiant su vaiko gerove susijusius

klausimus“. Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijoje (Žin., 2012, Nr. XI-1954), „savivaldybės institucijos organizuoja savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su kitų savivaldybių, valstybės institucijomis ir įstaigomis bei nevyriausybinėmis

organizacijomis vaiko gerovės srityje tobulina savivaldybės administracijos padalinių bendradarbiavimą, skatina bendruomenės veiklą teikiant pagalbą šeimai ir vaikui.“ Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2013 metų veiklos ataskaitoje (2014): „Gerinti ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą (tarp VTAS, socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, policijos, prokuratūros, teismų ir kt.)“.

Vaikų (0-17 m.), sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais, svyravimas 38250

38,141 37,973 37500

36750

36,770

36000 2013

2015

2017

LR Statistikos departamento duomenys

Vaikų apsilankymų pas psichiatrus (I lygis) skaičius (100 gyventojų) 2010–2015 m. 9

6.75

6.95

7.19

7.72 6.72

6.74

2012

2013

8.24

4.5

2.25

0 2010

2011

Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2014

2015

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai: Teigiami aspektai: • Padeda įvertinti problemą ir jos sukeliamus galimus padarinius; • Leidžia visapusiškai įvertinti situaciją; • Įgalina efektyviau kurti veiksmų planą ir jo įgyvendinimo etapus; • Lemia efektyvesnius sprendimus bei intervencijos procesus;

Neigiami aspektai: • Skirtingos specialistų nuostatos į vaikų ir jų aplinkos problemų sprendimą; • Skirtingi specialistų prioritetai, atsižvelgiant į skirtingą atstovaujamų institucijų veiklą;

• Specialistų išsilavinimo ir profesinės patirties skirtumai; • Padidėję specialistų darbo krūviai.

Tarpžinybinio bendradarbiavimo modelis: Tėvai, įstatyminiai atstovai

Sveikatos priežiūros darbuotojai

Atvejo vadybininkas

Vaikas Mokykla Tarpinstitucinio koordinavimo skyriaus specialistas

VVTĄIT specialistas

Vaikų teisių apsaugą užtikrinančios institucijos Lietuvoje: 1. Lietuvos Respublikos Seimas dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius.

3. Vyriausybė 4. Kitos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos: 1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba; 3) Lietuvos Respublikos prokuratūra; 4) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; 6) Savivaldybių institucijos ir įstaigos. 5. Nevyriausybinės organizacijos dalyvauja užtikrinant vaiko teises ir teikiant jiems paslaugas. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, įskaitant tradicines Lietuvos religines bendruomenes ir bendrijas, veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas įgyvendinant vaiko teisių apsaugą savivaldos lygmenyje: • Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio

8 punktu, įgyvendindami ir užtikrindami vaiko teises vadovaujasi bendradarbiavimo principu, „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informaciją ir kitokią pagalbą“.

• Tolesnes veiklos gaires nusako Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skirsnio 34 straipsnis dėl prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo: • 1. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną.

• 2. Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis.

• Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio

bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. • Koordinatorius nustato vaikams ar jų atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.

Pranešimas apie vaiko teisų pažeidimus • Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja visus juridinius ir fizinius asmenis reaguoti

į vaikų teisių pažeidimo atvejus. • Šių teisės aktų turi laikytis švietimo įstaigų atstovai taip pat ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. • Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 14 d. įsakymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 65 ,,Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos patvirtinimo‘‘ pakeitimo‘‘ Nr. V-670.

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: Lietuvos Respublikoje nuo 2018 liepos 1 d. įsiteisėjo vaiko teisų apsaugos sistemos struktūrinė pertvarka, šiuo metu pagrindinė institucija užtikrinanti vaiko teisų apsaugą yra Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VVTAĮT). Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skirsnio 34 straipsniu, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną.

Atvejo vadyba: 2018 m. liepos 1d. įsigaliojusiame Atvejo vadybos tvarkos apraše, II skyriuje, 4 straipsnyje nurodomos galimybės skirtingų institucijų galimybes inicijuoti kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimą: „Atvejo vadyba gali būti taikoma nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą.” 2018 liepos 1d. įsigaliojo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos

ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame

įvardijama, kad specialistai reaguoja ir įvertina vaiko grėsmės lygį būnant šeimoje. Įsakymo III skyriuje yra nurodoma, kad mobiliosios pagalbos specialistas (socialinis darbuotojas) per keturiolika intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima dienų organizuoja

susitikimus su Atvejo vadybininku dėl šeimos atvejo aptarimo. Specialistų komanda įvertindama saugumą ir riziką šeimoje, individualiai vertina kiekvieną šeimos narį.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir ją įgyvendina šiais būdais: 1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;

2) užtikrina, kad jos valdymo sričiai pavestos institucijos ir įstaigos įgyvendintų vaiko teisių apsaugą vykdydamos sveikatinimo veiklą; 3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas; 4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais;

5) sudaro teisines prielaidas sveikatos priežiūros įstaigų medikams turėti pareigą nusiųsti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą.

Indikacijos tarpinstituciniam bendradarbiavimui: 1. Elgesio ar emocijų sutrikimai;

2. Patyčios mokykloje; 3. Nerimo sutrikimai; 4. Suicidinės mintys, suicidiniai ketinimai arba/ ir bandymai nusižudyti; 5. Pasikartojanti savižala; 6. Smurtas šeimoje.

Tarpžinybinis bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis:

LR Švietimo įstatymas numato pagalbos priemones orientuotas į individualius moksleivio poreikius: švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą). Švietimo įstatymo 46 staipsnyje nurodytos mokinio teisės į psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją. Tame pačiame staipsnyje apibrėžta moksleivio teisė į saugią aplinką mokykloje: mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai

saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką.

Tarpžinybiniai pasitarimai organizuojami su švietimo įstaigų atstovais:

1. Mokymosi sunkumai dėl raidos sutrikimų; 2. Socialinio bendravimo sutrikimas; 3. Elgesio ir emociniai sutrikimai mokykloje; 4. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. 5. Vaikai nelankantys mokyklos, praleidžiantys pamokas. 6. Mokymosi motyvacijos stoka, pasižymintys neigiamais įvertinimais mokykloje. 7. Patyčios mokykloje. 8. Tarpasmeninių santykių ugdymo įstaigose sunkumai. 9. Vaikui neužtikrinamas jo ugdymas pagal jam nustatytus specialiuosius ugdymosi poreikius; neatsižvelgiama į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas; nesikreipiama į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl įvertinimo; tėvai nesutinka, kad vaikas būtų ugdomas pagal pritaikytą ar individualizuotą mokymo programą. 10.Socializacijos ir adaptacijos sunkumai. 11.Tėvų nepriežiūra. 12.Tėvų sveikatos sutrikimai, dėl kurių neužtikrinamas tinkamas vaikų ugdymas pagal jų specialiuosius ugdymosi poreikius

Ačiū už dėmesį