LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS by Karoliniskiu poliklinika

LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS

Turinys Chlamidinė infekcija

Gonorėja

Sifilis

Virusinis hepatitas B

ŽIV infekcija ir AIDS

Lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) galima užsikrėsti bet kurios rūšies (vaginalinių, oralinių, analinių) lytinių santykių metu. Dauguma LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.), laiku diagnozavus, yra pagydomos. Kai kurios infekcijos (AIDS, herpesas ir kt.) yra lėtinės ir nepagydomos, tačiau, laiku pastebėjus, jų eigą galima kontroliuoti.

Pagrindiniai LPI simptomai: Permatomos, baltos, geltonai žalios išskyros iš šlapimo ar lytinių organų (moterims – pagausėjusios); Skausmingas ir/ar deginantis šlapinimasis; Baltos apnašos šlapimo, lytiniuose organuose ir/ar burnoje; Bėrimai ir/ar niežulys lytinių organų srityje; Padidėję kirkšniniai limfmazgiai; Skausmas pilvo apačioje ar kapšelyje; Kraujas, atsirandantis po lytinių santykių.

Daugeliu atvejų, užsikrėtus LPI, ligos požymiai atsiranda ne iš karto. Požymiai gali pasireikšti po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko. Kartais LPI požymių gali neatsirasti iš viso.

Chlamidinė infekcija Tai – dažniausia lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Šia infekcija užsikrečiama visų rūšių (vaginalinių, analinių, oralinių) lytinių santykių metu. Taip pat chlamidioze užsikrėtusi motina gali ją perduoti naujagimiui. Didžiausią riziką užsikrėsti infekcija turi didesnį lytinių partnerių skaičių turintys asmenys bei paauglės ir jaunos moterys dėl nepilnai subrendusio gimdos kaklelio, kuris yra jautresnis infekcijoms. Dažnai chlamidijomis užsikrėtę asmenys nejaučia jokių simptomų. Klinikiniai požymiai pasireiškia iki 30 proc. moterų ir iki 75 proc. vyrų.

iki 30%

iki 75%

Dažniausiai moterims pasireiškiantys simptomai: Pagausėjusios, gleivingos ar pūlingos makšties išskyros; Skausmingas šlapinimasis; Kraujas po lytinių santykių; Skausmas lytinių santykių metu; Skausmas apatinėje pilvo dalyje. Jei chlamidinė infekcija iš gimdos kaklelio patenka į šlapimo ir/ar lytinius organus, gali prasidėti mažojo dubens uždegimas, dėl kurio pakyla temperatūra ir skauda pilvo apačią.

Dažniausiai vyrams pasireiškiantys simptomai: Baltos ar skaidrios išskyros iš šlaplės; Deginimo jausmas šlapinantis; Pasunkėjęs šlapinimasis ar niežulys aplink šlaplės kanalą. Chlamidijos gali patekti į gilesnius vyro šlapimo ir/ar lyties organus ir sukelti sėklidžių, sėklidžių prielipų uždegimą, kuris pasireiškia skausmu kapšelyje, jo padidėjimu. Prasidėjus prostatos uždegimui, atsiranda skausmai kryžkaulio, tarpvietės, kirkšnių, sėklidžių, šlaplės srityse, padažnėja šlapinimasis, susilpnėja lytinis pajėgumas, gali pakilti temperatūra.

Gydymas Chlamidiozės gydymas turi būti skiriamas gydytojo. Visi užsikrėtusio asmens lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Gydymo metu rekomenduojama susilaikyti nuo bet kurios rūšies lytinių santykių. Asmenys, kurių lytiniai partneriai nebuvo išgydyti, rizikuoja užsikrėsti pakartotinai. Dėl pasikartojančios infekcijos ženkliai padidėja sunkių komplikacijų tikimybė, įskaitant ir nevaisingumą.

Komplikacijos Negydant liga progresuoja, moterims išplinta į gimdą ir/ar kiaušintakius, sukeldama mažojo dubens uždegimą. Infekcija sukelia ilgalaikius pakitimus kiaušintakiuose, gimdoje ir aplinkiniuose audiniuose. Dėl šių pakitimų galimas lėtinis pilvo apačios skausmas, nevaisingumas ir negimdinis nėštumas. Nėščioms moterims chlamidinė infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Naujagimiams, užsikrėtusiems gimdymo metu, chlamidinė infekcija pasireiškia ankstyvu naujagimių plaučių uždegimu ir akių gleivinės uždegimu (raudonos akys). Vyrams chlamidinė infekcija gali išplisti į sėklidės prielipą, sukeldama skausmą, karščiavimą, nevaisingumą. Chlamidiozė padidina ŽIV užsikrėtimo riziką. Norint išvengti chlamidijų sukeltos infekcijos komplikacijų, visoms nėščiosioms ir lytiškai aktyvioms moterims, kurios turi naują vieną ar kelis lytinius partnerius, rekomenduojama vieną kartą per metus pasitikrinti dėl chlamidinės infekcijos.

Gonorėja Tai – lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae. Šia infekcija užsikrečiama visų rūšių (vaginalinių, analinių, oralinių) lytinių santykių metu per lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos gleivines. Taip pat gonorėja užsikrėtusi motina šią infekciją gali perduoti savo naujagimiui.

Dažniausiai moterims pasireiškiantys simptomai: Moterims gonorėjos infekcija pasireiškia nežymiais simptomais arba jokių negalavimų nejaučiama iš viso. Jeigu simptomai jaučiami, jie būna panašūs į šlapimo pūslės ar makšties uždegimą. Jeigu simptomai pasireiškia, dažniausiai tai būna skausmingas šlapinimasis, pagausėjusios ir pakitusios makšties išskyros, kraujavimas tarp menstruacijų.

Dažniausiai vyrams pasireiškiantys simptomai: Vyrams gonorėjos infekcija dažniausiai pasireiškia pūlingomis išskyromis iš šlaplės, deginimo jausmu, skausmu šlapinantis, kartais atsiranda sėklidžių skausmas. Užsikrėtus gonorėja per analinius santykius, požymiai tiek moterims, tiek vyrams gali pasireikšti išangės niežuliu, šlapiavimu, kraujavimu ar skausmingu tuštinimusi.

Gydymas Gonorėjos gydymas turi būti skiriamas gydytojo. Visi užsikrėtusio asmens lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Gydymo metu rekomenduojama susilaikyti nuo bet kokių lytinių santykių. Asmenys, kurių lytiniai partneriai nebuvo išgydyti, rizikuoja užsikrėsti pakartotinai. Asmenys, užsikrėtę gonorėja, daug lengviau gali užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Be to, gonorėja sergantys ŽIV infekuoti asmenys ŽIV perduoda lengviau.

Komplikacijos Negydoma gonorėja sukelia sunkias ir ilgalaikes komplikacijas tiek moterims, tiek vyrams. Moterims dažniausiai pasitaikanti komplikacija yra mažojo dubens uždegimas, kurios simptomai gali būti išreikšti silpnai, tačiau būna ir labai sunkūs – ūmus pilvo skausmas, karščiavimas, lėtiniai pilvo skausmai, gali vystytis vidinis pūlinys. Mažojo dubens uždegimas pažeidžia kiaušintakius, padidina negimdinio nėštumo riziką bei sukelia nevaisingumą. Gonorėja užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti naujagimiui. Kūdikiui gonorėja gali sukelti aklumą, sąnarių infekciją ar gyvybei pavojingą kraujo infekciją. Laiku diagnozavus infekciją ir paskyrus tinkamą gydymą, komplikacijų rizika sumažėja. Vyrams negydoma gonorėja komplikuojasi sėklidės prielipo uždegimu, dėl kurio vystosi nevaisingumas.

Sifilis Tai – lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia blyškioji treponema Treponema pallidum, į organizmą patenkanti per gleivines (lytinių organų, burnos, tiesiosios žarnos) arba smulkius odos pažeidimus visų rūšių (vaginalinių, oralinių, analinių) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra bėrimų. Bėrimai dažniausiai būna ant išorinių lytinių organų, makšties gleivinėje, tiesiojoje žarnoje, išangėje, burnoje ar ant lūpų. Moteris, užsikrėtusi sifiliu nėštumo metu, gali perduoti infekciją savo naujagimiui.

Dažniausiai pasireiškiantys pirminio sifilio simptomai: Užsikrėtimo vietoje atsiranda opa, vadinama šankeriu. Opa dažniausiai būna kietu dugnu, apvali, nedidelė ir neskausminga. Negydoma opa po kelių savaičių gali užgyti savaime, tačiau negydant infekcija progresuoja į antrinę stadiją; Padidėja kirkšniniai limfmazgiai.

Dažniausiai pasireiškiantys antrinio sifilio simptomai: Vienoje ar keliose kūno srityse pasireiškia niežtintys bėrimai; Gali pradėti slinkti ar kristi kuokštais plaukai; Pažeidžiamos akys.

Gydymas Sifilio infekcija lengvai pagydoma ankstyvosiose stadijose. Besigydantys asmenys privalo susilaikyti nuo bet kokių lytinių santykių, kol odos ir gleivinių pažeidimai visiškai išnyksta. Susirgęs asmuo privalo informuoti savo lytinius partnerius, kad jie išsitirtų ir, esant reikalui, jiems būtų paskirtas reikiamas gydymas. Visi lytiniai partneriai turėtų būti ištirti ir gydomi kartu. Asmuo, vieną kartą persirgęs sifiliu, gali užsikrėsti pakartotinai. Dėl lytinių organų takų ar gleivinių pažeidimų, atsiradusių dėl sifilio infekcijos, rizika užsikrėsti ŽIV padidėja 2 – 5 kartus.

Komplikacijos Negydant odos ir gleivinės pažeidimai gali išnykti savaime, tačiau liga progresuoja ir vystosi vėlyvasis sifilis, pažeidžiantis visus organus.

Sifilis ir nėštumas Nėščioms moterims sifilis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Taip pat sifiliu sergančioms moterims gali gimti negyvas kūdikis. Siekiant apsaugoti naujagimius, Lietuvoje nuo 2007 m. visoms nėščiosioms sudarytos sąlygos nemokamai pasitikrinti dėl sifilio. Nėščiosios tiriamos du kartus: 12 ir 29 – 40 nėštumo savaitę.

Virusinis hepatitas B Tai – kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito B virusas. Virusinio hepatito sukeltas kepenų uždegimas gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Užsikrėtus virusiniu hepatitu B, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose – seilėse, spermoje, makšties išskyrose, žaizdos skystyje, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt.

Simptomai

Gydymas

50 – 60 proc. infekuotų virusinio hepatito B (VHB) infekcija jaučiasi gerai ir niekuo nesiskundžia, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2 – 6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atskiriami nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas. Užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 8 – 10 proc. žmonių suserga lėtiniu VHB arba lieka viruso nešiotojais, kurie dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų.

Virusinis hepatitas B gydomas priešvirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojas. Gydymas sudėtingas, tačiau apie 40 – 50 proc. atvejų virusas išnaikinamas arba jo koncentracija kraujyje sumažėja ir uždegimas kepenyse aprimsta.

Plitimo būdai Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, kraują ar kitus organizmo skysčius (perpilant kraują ar jo produktus, per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, darant tatuiruotes, veriant auskarus, atliekant manikiūrą, pedikiūrą, naudojantis infekuoto asmens dantų šepetėliu), iš motinos vaisiui nėštumo ar gimdymo metu. Virusiniu hepatitu B negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis. Labiausiai užsikrėsti infekcija rizikuoja asmenys, turintys daug lytinių partnerių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju ar kitais fiziologiniais kūno skysčiais (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai), hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

Prevencija Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra skiepai. Lietuvoje skiepijami visi naujagimiai. Tyrimų duomenimis, įskiepijus pilną vakcinos kursą (tris dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų. Kai kuriais atvejais apsauga po skiepijimų gali tęstis ir visą likusį gyvenimą. Norint sumažinti užsikrėtimo hepatitu B riziką, rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skuti-

mosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis. Jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt., būtina naudoti gumines pirštines. Nevartoti narkotinių medžiagų, jas vartojantiems nesidalinti adatomis, švirkštais ar kitomis švirkštimosi priemonėmis. Būtina informuoti Jus gydančius gydytojus, jei esate užsikrėtę hepatito B virusu. 10

ŽIV infekcija ir AIDS ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. Bet kokia infekcija, skatinanti imuninės sistemos reakciją, gali pagreitinti imuniteto irimą ir žmogaus organizmas tampa dar labiau pažeidžiamas.

Infekcijos šaltinis Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra.

Plitimo būdai Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių (heteroseksualius, homoseksualius, vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs. Per kraują. Dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis, perpilant kraują. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo naujagimį nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi. ŽIV neužsikrečiama per ašaras, prakaitą, kosint, čiaudint, bučiuojantis, apkabinant, sveikinantis, naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus.

Gydymas ŽIV infekcijai gydyti taikomi antiretrovirusiniai vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi. Gydymas skiriamas imunitetui susilpnėjus iki tam tikros ribos. ŽIV infekcija gydoma mažiausiai trijų vaistų deriniais. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Vartojant šiuos vaistus padaugėja CD4 ląstelių skaičius, sumažėja ŽIV koncentracija kraujyje. Dėl šių priežasčių sumažėja tikimybė susirgti bet kuria AIDS indikacine liga bei atitinkamai sumažėja mirties nuo šios ligos rizika.

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS? ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, kontroliuojančius organizmo infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai iš karto jaučiasi ligotas. Užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar vidutiniškai 10 metų. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.

AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV susilpnina imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis (plaučių uždegimu ar meningitu, tam tikros rūšies vėžiu ar tuberkulioze ir kt.). Tuberkuliozė yra dažniausiai tarp AIDS sergančių žmonių pasitaikanti infekcija. Laiku neskyrus specifinio priešvirusinio gydymo, liga baigiasi mirtimi. 12

Prevencija Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikymas nuo lytinių santykių. Riziką susirgti LPI sumažina ilgalaikių abipusiai monogaminių lytinių santykių turėjimas su asmeniu, kuris žino, kad nėra užsikrėtęs, bei prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, rekomenduojama nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais, vengti

kraujo ir jo produktų perpylimo, naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento organizmo skysčiais. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui profilaktikai skiriami ARV vaistai nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas prevencinis gydymas ir rekomenduojama jo nežindyti krūtimi. Taikomos apsaugos priemonės perinatalinio ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 proc.

Poekspozicinė žmogaus imunodeficito viruso profilaktika Tai – prevencinis gydymas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, skiriamas ekspozicijai įvykus darbo metu, atliekant profesines pareigas ir/arba smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims, jei atvejis užregistruotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitais atvejais asmenys už poekspozicinės ŽIV profilaktikos vaistus moka patys. Kiekvienu konkrečiu atveju galimą užsikrėtimo riziką įvertina sveikatos priežiūros specialistai pagal ekspozicijos ir šaltinio charakteristikas.

Išsitirk dėl ŽIV per 1 minutę! ŽIV infekcija dažnai diagnozuojama per vėlai: kad yra užsikrėtęs ŽIV, nežino 1 iš 4 Europos bei 1 iš 3 Lietuvos gyventojų. Norite įsitikinti, kad nesate užsikrėtęs ŽIV? Tai galite padaryti NEMOKAMAI ir ANONIMIŠKAI VšĮ Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centre. ŽIV antikūnai nustatomi iš piršto paėmus kelis lašelius kraujo ir užlašinus jo ant testo – 99,96 % patikimas rezultatas gaunamas per 1 min.

VšĮ Karoliniškių poliklinikos Jaunimo sveikatos centre (L. Asanavičiūtės g. 27 A, Vilnius, 131 kab.,) teikiamos NEMOKAMOS, KONFIDENCIALIOS visuomenės sveikatos specialisto, šeimos gydytojo, vaikų ligų gydytojo, gydytojo psichiatro, medicinos psichologo, gydytojo akušerio ginekologo, gydytojo urologo konsultacijos.

Dėl ko galima kreiptis? Lytinio brendimo Reprodukcinės sveikatos Lytiškai plintančių infekcijų Kontracepcijos, neplanuoto nėštumo Psichinės sveikatos Sveikos gyvensenos įpročių ugdymo

Į Jaunimo sveikatos centrą gali kreiptis visi 14 – 29 m. amžiaus asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie yra VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientai. Registracija mob. tel. 8 698 76 991, tel. (8 5) 205 3783 arba www.sergu.lt puslapyje, į paieškos laukelį įvedant raktinius žodžius „jaunimo sveikatos“.

2018