VAIZDO ĮRAŠŲ
KŪRIMO
KAIP JAUNIMO UŽIMTUMO ĮRANKIO
“Vaizdo įrašų kūrimo vadovas kaip jaunimo užimtumo įrankis“ buvo sukurtas Erasmus+ jaunimo darbuotojų mobilumo projekto „Shoot for the Future“ (liet. „Filmuok dėl Ateities“) ref. nr.: 2023-3-LT02-KA153-YOU-000184291 mokymų kurso, vykusio 2024 metais Lietuvoje, metu. Projekto dalyviai atvyko iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Prancūzijos, Kroatijos ir Rumunijos.
Mokymų kursą baigę dalyviai buvo aprūpinti esminėmis priemonėmis, padedančiomis jaunimui, su kuriuo jie dirba savo šalyse, pasiekti geresnių rezultatų ieškant darbo, mūsų dalyviai taip pat tapo geresniais jaunimo darbuotojais ateities kartoms. Projekto tikslas buvo ugdyti jaunimo darbuotojų iš ne pelno siekiančių organizacijų iš Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Prancūzijos,
mą, siekiant palengvinti jo patekimą į darbo rinką, taip pat padidinome partnerių organizacijų
pajėgumus organizuoti renginius, veiklas ir dirbtuves jaunimui apie vaizdo įrašų kūrimą, galinčius padidinti jaunimo galimybes patekti į darbo rinką.
Norime padėkoti mūsų projekto dalyviams už tai, kad šis projektas buvo toks sėkmingas!
Asociacija
„Keliauk pirmyn“ Lietuva
Dinaminis diapazonas
Kas yra dinaminis diapazonas? Dinaminis diapazonas (angl. „Dynamic range“) yra matavimas tarp didžiausių ir mažiausių verčių, kurios gali būti suvoktos vaizde ar vaizdo įraše. Tai reiškia, kad kuo didesnis skirtumas tarp tamsiausių juodų ir šviesiausių baltų atspalvių, tuo didesnis dinaminis diapazonas. Leiskite pateikti pavyzdį: Įsivaizduokite, kad turite tris liniuotės su skirtingais tikslumo lygiais – metrais, centimetrais, milimetrais ir objektą, kurio ilgis yra 382 mm, kurį reikia tiksliai išmatuoti. Skirtingos liniuotės reprezentuoja kamerą, objektas reprezentuoja šviesą, o dinaminis diapazonas yra liniuočių tikslumas. Jei naudosime metrinę liniuotę, galime pastebėti, kad objektas yra mažesnis nei 1 metras, bet negalime pasakyti, kiek mažesnis, tai reiškia, kad mūsų paveikslėlyje nėra pakankamai detalių, kad atskirtume, kas yra vaizde.
Jei naudosime centimetrinę liniuotę, galime tiksliau išmatuoti objektą ir nustatyti, kad jis yra
apie 38 cm, taigi galime matyti svarbias detales paveikslėlyje.
Tačiau, jei naudosime milimetrinę liniuotę, galime tiksliai išmatuoti objektą iki 382 mm ilgio, tai
reiškia, kad galime matyti visas smulkiausias detales paveikslėlyje.
Histograma
Norėdami rasti optimalų būdą įvertinti nuotraukos
šviesumą – ekspoziciją (angl. „exposure“), galime naudoti įrankį, vadinamą histograma. Šis įrankis rodo skalę nuo tamsiausio taško iki šviesiausio taško. Taigi, kai fotografuojate, galite matyti šviesumo lygį šioje skalėje. Jei nuotrauka, kurią ketinate padaryti, bus per tamsi, visos matuojamos vertės bus arti kairiojo krašto, kuris atspindi tamsiausius taškus.
Jei nuotrauka, kurią ketinate padaryti, bus per šviesi, visos matuojamos vertės bus arti dešiniojo krašto, kuris atspindi šviesiausius taškus.
Tačiau jei nuotrauka, kurią ketinate padaryti, bus tinkamo išlaikymo, matuojamos vertės bus grafiko viduryje.
Šis įrankis gali būti randamas ne tik profesionaliose kamerose, bet ir daugelyje išmaniųjų mobiliųjų telefonų kamerų.
Sustabdymas / Eksponavimo vertė
Kitas techninis terminas, kurį norėtume pristatyti šiame skyriuje, yra terminas „Sustabdymas“ (angl. „Stop“), kuris taip pat gali būti vadinamas „išlaikymo verte“ (angl. „Exposure value“). Šviesos sustabdymas yra būdas matuoti nuotraukos ryškumo pokytį. Kiekvienas sustabdymas arba dvigubina, arba perpus mažina šviesos kiekį. Jei padidinate vienu sustabdymu, dvigubinate šviesą, taigi padarote nuotrauką šviesesnę. Sumažinus vienu sustabdymu, šviesa sumažinama perpus, taigi nuotrauka tampa tamsesnė. Korekcijas galima atlikti keičiant diafragmą (angl. „Aperture“), išlaikymą (angl. „Shutter speed“) ir ISO (angl. „International Organization for Standardization“) nustatymus arba tiesiog keičiant vaizdo apšvietimo kiekį.
Šaltiniai:
1.adobe.com
2.“Camera 101” presentation by Kaur Hendrikson 3.https://www.studiobinder.com/blog/what-is-dynamic-rangephotography/
Išlaikymas
Išlaikymas – užrakto greitis (angl. „Shutter speed“) gali būti apibrėžtas kaip fotoaparato užrakto (įrenginio, kuris sustabdo bet kokios šviesos patekimą į fotoaparatą) veikimo laikas. Jo svarba grindžiama tuo, kad jis veikia jutiklį šviesai, o tai savo ruožtu suteikia mums vaizdą. Jis naudojamas valdyti šviesos kiekį, kuris sukuria vaizdą ant jutiklio, leidžiant vartotojui padidinti arba sumažinti galutiniame vaizde rodomą šviesą. Telefonai ir veidrodžių neturintys fotoaparatai neturi fizinio užrakto ir kiek laiko fiksuojama valdo elektroniniu būdu. Nors gali atrodyti naudinga išlaikyti kuo mažesnį užrakto padidėjimą, kad būtų gauta kuo daugiau šviesos, tai turi tam tikrų trūkumų, į kuriuos reikia atsižvelgti: Jei išlaikymas yra lėtas, tai reiškia, kad šviesa turi daugiau laiko pasiekti jutiklį ir jis tampa jautrus judėjimui, o tai reiškia, kad bet koks nedidelis fotoaparato ar objektų judėjimas kadre sulieja kadro aiškumą arba judančius objektus.
Aukščiau pateiktame pavyzdyje apskaičiuojama kaip viena sekundė, padalyta iš pasirinkto skaičiaus, kuris rodo, kiek laiko užraktas praleidžia šviesą jutikliui. Tai galima rasti tiek fotoaparatuose, tiek išmaniuosiuose telefonuose.
Kur rasti užrakto greičio parinktis savo įrenginyje?
Jūsų telefone tai atrodytų maždaug taip:
Jis gali būti naudojamas meniniams tikslams, pvz., fotografuojant ilgo išlaikymo nuotraukas, kas dažniausiai daroma ant trikojo, siekiant sumažinti drebėjimą / judėjimą tuo pačiu gaunant daugiau šviesos nuotraukoje. Bet jei fotoaparatas judės, tai sukels nepageidaujamą suliejimą.
Fotografavo Aleksas Murauskas. Pirmoji nuotrauka (viršuje): 30s; Antroji nuotrauka (apačioje) 30s, su netyčinio judėjimo sukeltuc susiliejimu.
Fotografavo Aleksas Murauskas. Pirmoji nuotrauka (viršuje): 30s; Antroji nuotrauka (apačioje) 30s, su netyčinio judėjimo sukeltu susiliejimu.
Suliejimą sukelia ne tik fotoaparato judėjimas: bet koks judėjimas išlaikymo laikotarpiu yra suliejamas ne tik dėl fotoaparato judėjimo, bet ir dėl judančių išorinių objektų.
Fotografavo Aleksas Murauskas. Pirma nuotrauka (kairėje): 1/10; antra nuotrauka (dešinėje): 1/800
Kita vertus, jei išlaikymas yra greitas, galite fiksuoti greitai judančius objektus su mažiau šviesos gaunančiu jutikliu, todėl jį reikia kompensuoti atidarant diafragmą, padidinant ISO arba tiesiog padidinant šviesos kiekį, kad nuotraukai užtektų šviesos.
Užrakto kampas (angl. „Shutter angle“) yra užrakto greičio alternatyva ir matuojamas laipsniais. 360º užrakto kampas išlaiko vaizdą per visą kadrą, t. y. esant 25 kadrams per sekundę (angl. „Frames per second“ („FPS“)) vaizdas būtų užfiksuotas 1/25 sekundės. 180º kampu vaizdas būtų eksponuojamas pusę kadro, t. y. esant 25 kadrams per sekundę išlaikymas būtų 1/50 sekundės.
Šaltiniai:
1.https://themodestphotographer.com/what-is-shutterspeed-in-photography/
2.Understanding Shutter Speed - The Complete Guide For Beginners (bwillcreative.com)
3.How to change shutter speed on iPhone and how to change ISO (iphone-fotograaf.nl)
4.https://en.wikipedia.org/wiki/Rotary disc shutter
Diafragma (F-stop)
F-stop yra terminas, vartojamas fotografijoje, nurodant fotoaparato objektyvo diafragmos nustatymą. Skylė objektyve, vadinama diafragma (taip pat žinoma kaip rainelė), reguliuoja šviesos kiekį, kuris gali patekti į fotoaparatą, ir keičia ryškumo gylį.
Ryškumo gylis arba DOF yra atstumo diapazonas vaizduojamame sufokusuotame vaizde.
Projekto metu daryta nuotrauka.
Projekto metu daryta nuotrauka
f/16
Mažesnis f-stop (pvz.: f/1.4) atitinka didesnę diafragmą ir didesnį šviesos srautą. Kita vertus, didesnė f-stop (pvz.: f/16) atitinka mažesnę
diafragmą ir mažesnį šviesos srautą. f/1.4, f/2.8, f/4, f/5.6, f/8, f/11, f/16, f/22 ir tt. yra įprastų f-stop
reikšmių pavyzdžiai. Jutiklį pasiekiančios šviesos kiekis sumažinamas perpus arba padvigubinamas kiekvienam žingsniui tarp šių lygių. Norint gauti norimus meninius efektus, reikia suprasti kaip subalansuoti diafragmos nustatymus su kitais išlaikymo parametrais.
Turėkite omenyje, kad objektyvai dažnai turi „saldžią vietą“, kuri paprastai yra f-stop diapazono viduryje, kur jie geriausiai veikia ryškumo ir bendros vaizdo kokybės požiūriu.
Skirtingi objektyvai gali turėti skirtingas didžiausias ir mažiausias f-stop vertes. Kai kurie objektyvai turi
didesnę diafragmą ir todėl yra „greitesni“ (pvz.: f/1,4), kiti – „lėtesni“ (pvz.: f/4). Priešingai nei kintamo židinio nuotolio (zoom) objektyvai, fiksuoto židinio nuotolio (prime) objektyvai dažnai turi didesnes diafragmas, kurios suteikia daugiau lankstumo esant silpnam apšvietimui ir mažesnį ryškumo gylį.
Priklausomai nuo f-stop, kai kuriuose objektyvuose gali kilti optinių problemų, įskaitant iškraipymus, vinjetavimą, spalvinį nuokrypį arba sumažėjusį ryškumą naudojant ekstremalius f-stop (labai plačius arba labai siaurus).
Štai pavyzdžiai, kaip paprastai naudojami fstop nustatymai:
Fotografuojant stambiu planu ar portretams, norint atskirti objektą nuo fono, dažnai naudojamos plačios diafragmos (mažas fstop).
Fotografuojant kraštovaizdį geriausiai tinka siauros diafragmos (didelis f-stop), kad viskas būtų sufokusuota.
Šaltinis:
https://www.shutterbug.com/content/watch-2-minute-videohow-fstop-scale-works-and-you-can-forget-confusing-math
ISO yra trečias ir paskutinis rankinis nustatymas po išlaidymo ir diafragmos. Kodėl paskutinis?
Paprastai tai yra paskutinis keičiamas nustatymas, kaip iliustruoja toliau pateikti pavyzdžiai. ISO reiškia Tarptautinę standartizacijos organizaciją, kuri sukūrė jo standartą. Tai skaitmeninio šviesumo dydis, kurį fotoaparatas prideda prieš išsaugodamas nuotrauką (dviejų bazių ISO jutikliai yra išimtis).
Tai turi įtakos nuotraukos šviesumui ir triukšmui.
ISO reikšmės pavaizduotos skaičiais: …,100, 200, 400, 800, 1600, 3200, 12800, 25600,… Kuo didesnis skaičius, tuo didesnis šviesumas:
ISO: 100
ISO: 800 ISO: 3200
25600
Tačiau kuo didesnis skaičius, tuo daugiau matomo triukšmo atsiranda nuotraukoje.
Kiekvienoje nuotraukoje yra triukšmo, kuris yra neatsiejamas nuo šviesos veikimo, tačiau nustatę didesnį ISO vaizdą pašviesinate kartu su jame jau esančiu triukšmu:
ISO: 100 – mažas kiekis matomo triukšmo
ISO: 25600 – didelis kiekis matomo triukšmo
Realios gyvenimo situacijos
Kaip minėjome aukščiau, ISO yra paskutinis keičiamas nustatymas. Kai turite pakankamai šviesos, turėtumėte išlaikyti mažiausią ISO
skaičių, kurį fotoaparatas gali nustatyti. Kodėl? Nes nenorite bereikalingo triukšmo nuotraukoje.
Tačiau yra situacijų, kai neturite pakankamai šviesos. Tokiu atveju pabandykite naudoti lėtesnį užrakto greitį ir atverkite diafragmą. Tačiau atminkite atsargiai nustatinėti užrakto greitį, nes nustačius per lėtą, nuotraukos gali būti neryškios.
Galite arba padidinti ISO, kad išlaikytumėte didesnį užrakto greitį, kad nebūtų susiliejusių nuotraukų, arba galite išlaikyti lėtesnį užrakto greitį ir naudoti trikojį, kad išvengtumėte susiliejimo dėl drebančių rankų. Bendrąja prasme triukšmingos nuotraukos yra geriau, nei neryškios nuotraukos. Taigi, jei reikia, nebijokite naudoti aukštesnio ISO.
https://www.davemorrowphotography.com/iso-photography
Baltos spalvos balansas
Žmogaus akis gali pajusti, kad „balti daiktai yra balti“, net kai šviesa yra šiek tiek nuspalvinta.
Tačiau fotoaparatai skiriasi – be jokio baltos spalvos balanso reguliavimo nuotraukoje atvaizduojamos tokios pat spalvos kaip ir originalus šviesos šaltinis. Pavyzdžiui, fluorescencinės šviesos atrodo žalios, o kaitrinės lemputės – oranžinės.
Baltos spalvos balansas fotoaparate Baltos spalvos balansas žmogaus smegenyse automatiškai prisitaiko prie skirtingų apšvietimo sąlygų, todėl užtikrina, kad spalvas suvoktume tiksliai. Kita vertus, filmavimo kamerose tai priklauso nuo automatinio arba rankinio nustatymų reguliavimo, kad būtų pasiektas panašus spalvų tikslumas, atsižvelgiant į apšvietimo tipą.
Įvairių šviesos šaltinių spalvų temperatūra (Kelvinais).
Iliustracija sukurta mūsų projekto metu
Baltos spalvos balansas yra ypač svarbus filmuotai medžiagai, nufilmuotai patalpose, apšviestose dirbtiniais šviesos šaltiniais. Lempų skleidžiama šviesa nėra visiškai balta, todėl filmuota medžiaga gali atrodyti nenatūrali ir išblyškusi. Filmuotą medžiagą, nufilmuotą naktį arba esant prastam apšvietimui, paprastai reikia koreguoti rankiniu būdu. Tas pats tai reikalinga atvaizdams, kurie dažniausiai yra vienos spalvos, tinkamas pavyzdys yra stambaus plano gėlių ar žolės kadrai. Kartais automatiniai nustatymai gali sugadinti norimą meninį efektą – filmuojant saulėlydžius galbūt norėtųsi rankiniu būdu reguliuoti baltos spalvos balansą, kad būtų išlaikyta atvaizdo atmosfera.
Šaltinis:
https://www.ricohimaging.co.jp/english/r_dc/photostyle/knowledge/basic/ white/whats.html#:~:text=The%20function%20that%20c orrects%20this,of%20your%20pictures%20at%20will.
Objektyvai
Dažniausiai pasitaikantys objektyvų tipai
yra šie:
Standartinis objektyvas (35mm to 85mm): labiausiai atitinkantis žmogaus akį.
Teleobjektyvas (85mm ir daugiau): tinka gamtos ir sporto fotografijai ar videografijai, taip pat astro fotografijai ir kt.
Plataus kampo objektyvas (24mm to 35mm): puikiai tinka panoraminei ir kraštovaizdžio fotografijai. Itin plataus kampo objektyvas (mažiau nei 16 mm): tinka fiksuoti sportinei veiklai iš pirmojo asmens perspektyvos. Žuvies akies objektyvas (Fisheye) (4mm14mm): tinka abstrakčiai, kūrybinei fotografijai ar videografijai (muzikiniai vaizdo įrašai ir kt.).
Makro-objektyvas: geriausiai tinka fotografuoti stambiu planu, didinant mažus objektus.
Standartiniai objektyvai
Jie tinka daugybei skirtingų tipų nuotraukų, nuo portretų iki grupinių kadrų. Jie nėra per daug priartinti ar nutolinti, tad tinka daugeliui situacijų.
Idealiai tinka portretų ir maisto fotografijai. Jie puikiai tinka įprastoms nuotraukoms.
Teleobjektyvai
Teleobjektyvai leidžia priartinti labai toli esančius objektus ir fotografuoti tokius dalykus kaip paukščiai danguje ar žaidėjai sporto aikštelėje.
Tačiau jie paprastai būna dideli, todėl jiems gali prireikti trikojo. Jei esate profesionalus laukinės gamtos fotografas, sporto fotografas arba fotografuojate naktinį dangų ir žvaigždes, tada teleobjektyvas jums gali būti neįkainojamas.
Plataus kampo objektyvai
Jie yra geriausias pasirinkimas fotografuojant
didelius kraštovaizdžius ar gatves, nes vienoje nuotraukoje jie gali sutalpinti itin daug matomo vaizdo. Beveik viskas atrodo aiškiai ir ryškiai, nebent tai būtų labai arti objektyvo.
Žuvies akies (Fisheye) objektyvai Šie objektyvai gali užfiksuoti tikrai platų vaizdą, beveik kaip burbulą, todėl viskas atrodo lenkta. Jie sukuria neįprastą, ištemptą efektą, panašų į GoPro kameromis fiksuojamą vaizdą. Žuvies akies objektyvai iš esmės yra itin plataus kampo objektyvai, siūlantys didžiulį matymo lauką. Tai labiau specializuoti objektyvai ir daugumai vaizdo įrašų kūrėjų jų paprastai nereikia. Jie praverčia, jei filmuojate ar fotografuojate patalpoje arba naudojate vaizdo kamerą ar fotoaparatą projektavimo darbams.
Makro-objektyvai
Jie naudojami norint fotografuoti tikrai išsamias
mažų dalykų, pvz.: vabzdžių ar gėlių, nuotraukas.
Jie gali užfiksuoti visas smulkmenas, kurių mūsų
akys gali nepastebėti.
Šaltiniai:
1.https://www.all-things-photography.com/standard-lens/
2.https://www.blog.juliatrotti.com/
3.https://www.naturettl.com/choosing-first-telephoto-lens/
4.https://www.adobe.com/creativecloud/photography/discov er/telephoto-photography.html
5.https://shotkit.com/best-wide-angle-lens/
6.https://www.iphotography.com/blog/creative-angles/
7.Taro Hama @e-kamakura / Getty Images
8.https://www.ssccphotography.org/macro-approaches-bydennis-freeman/
9.https:/www.learningwithexperts.com/photography/blog/thestandard-lens
10.https:/www.lifewire.com/what-is-a-fisheye-lens-4774336
11.https:/www.adorama.com/alc/wide-angle-vs-telephotowhich-lens-should-you-choose/am
Židinio nuotolis
Židinio nuotolis (žemiau esančiame paveikslėlyje
pažymėta raide D) yra atstumas nuo objektyvo optinio centro (B) iki vaizdo jutiklio (C). Filmavimo kameroje židinio plokštuma yra juosta; skaitmeniniame fotoaparate tai jutiklis.
Tai yra pagrindinė charakteristika, išskirianti lęšius
į dvi pagrindines kategorijas: „Prime“ objektyvus ir „Zoom“ objektyvus. „Prime“ objektyvai siūlo fiksuotą židinio nuotolį, o priartinantys objektyvai suteikia įvairių židinio nuotolių, todėl fotografams suteikiama lankstumo kuriant kompoziciją. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad pastarasis yra geresnis, o tai yra įprasta klaidinga nuomonė.
Šaltiniai:
1.Understanding Lenses: Unraveling Optical Characteristics | Shanghai Optics (shanghgai-toptics.com)
2.Understanding focal length - Canon Georgia
Kintamo židinio nuotolio objektyvai prieš fiksuoto židinio nuotolio objektyvus
Kintamo židinio nuotolio objektyvai
Tokie objektyvai yra skirti fotografuoti ar filmuoti skirtingais atstumais. Naudodamas tokius objektyvus, vartotojas gali reguliuoti objekto dydį nuotraukoje neartėdamas ir netoldamas nuo įamžinamo objekto, o tiesiog sukdamas ant objektyvo esantį valdymo žiedą. Šie objektyvai puikiai tinka renginių, laukinės gamtos ar kelionių fotografijai.
Fiksuoto židinio nuotolio objektyvai
Naudojant fiksuoto židinio nuotolio objektyvą, vartotojas negali priartinti ar nutolinti. Kadangi tokio tipo objektyvuose yra mažiau judančių dalių, jie paprastai yra pigesni arba aukštesnės kokybės už lygiavertį priartinantį objektyvą.
šaltiniai:
1.https://kolarivision.com/what-is-infraredphotographyhttps:/omaxphoto.com/blogs/news/basic-top-5types-of-camera-lenses
2.https:/www.photoguard.co.uk/camera-lens-guide
3.https:/omaxphoto.com/blogs/news/basic-top-5-types-ofcamera-lenses
4.https:/www.adobe.com/th en/creativecloud/photography/d iscover/tilt-shift-photography.html
5.https:/www.wavelength-ir.com/lwir-infrared-lens-athermaldeisgn-product
FPS (kadrai per sekundę)
FPS arba kadrai per sekundę reiškia atskirų kadrų arba vaizdų, kuriuos kamera užfiksuoja per vieną sekundę, skaičių. Tai standartinis vienetas kadrų dažniui matuoti.
FPS fotografijoje
Greitis, kuriuo fotoaparatas gali fotografuoti, priklauso nuo kelių veiksnių. Tai apima greitį, kuriuo užrakto / veidrodžio mechanizmas gali vėl užsirakinti bei fotoaparato vidinės atminties greitį.
Aukštesnės klasės fotoaparatai naudoja greitesnę vidinę atmintį, kuri leidžia į ją įrašyti daugiau nuotraukų per trumpesnį laiką.
Sporto ir laukinės gamtos fotografai didžiausią dėmesį skiria FPS, nes tai tikrai gali turėti įtakos bandant užfiksuoti tobulos akimirkos kadrą.
FPS videografijoje
1. 24/25 FPS - naudojamas filmams. Šis standartas atrodo natūraliausia ir padeda išvengti hiperrealizmo, kurį galima pasiekti naudojant didelius kadrų dažnius (60 FPS, 120 FPS ir daugiau).
2. 30 FPS - naudojamas internetiniams vaizdo įrašams. Kadangi jame yra daugiau kadrų per sekundę, jis atrodo sklandesnis.
3. 50/60 FPS - naudojamas televizijoje ir sporte.
4. 120+ - naudojamas sulėtintiems vaizdo įrašams.
Mirgančios šviesos vaizdo įrašuose: priežasties supratimas ir problemos sprendimas
Ar kada nors filmavote vaizdą, kuris plika akimi atrodė tobulas, bet peržiūrint ekrane pasirodė erzinančios mirgančios šviesos? Tai dažna videografijos problema, kuri kyla dėl to, kaip vaizdo kamera fiksuoja šviesą ir kaip veikia jūsų elektros tinklas.
Pagrindinė priežastis: mirgėjimo efektas
Vaizdo įraše matomą mirgėjimą dažnai sukelia
kintamoji srovė (AC), maitinanti jūsų apšvietimą. Daugumoje regionų kintamosios srovės elektra veikia tam tikru dažniu, paprastai 50 Hz (Europa) arba 60 Hz (Šiaurės Amerika). Šie dažnio ciklai
gali sukelti nedidelius šviesos srauto svyravimus, kurie žmogaus akiai nepastebimi, bet užfiksuojami vaizdo kameromis.
Kai susiduria kadrai ir mirgėjimas
Jūsų fotoaparatas fiksuoja vaizdo įrašą darydamas nejudančius vaizdus (kadrus) tam tikru greičiu, matuojamu kadrais per sekundę (FPS). Jei kadrų dažnis nėra tobulai sinchronizuojamas su kintamosios srovės ciklu, gali atsirasti nenuoseklumų šviesos kiekyje, užfiksuotame kiekviename kadre. Dėl šio neatitikimo vaizdo įraše atsiranda mirgėjimo efektas.
Mirgėjimo pašalinimas
Yra keletas būdų, kaip pašalinti šviesos mirgėjimą vaizdo įrašuose: Kadrų dažnio reguliavimas (FPS): pabandykite nustatyti fotoaparato kadrų dažnį, kad jis atitiktų kintamosios srovės dažnį. Pavyzdžiui, naudokite 60 kadrų per sekundę Šiaurės Amerikoje ir 50 kadrų per sekundę Europoje. Tai padidina galimybę užfiksuoti vienodą šviesos lygį kiekviename kadre.
Užrakto greičio manipuliavimas: Eksperimentuokite su fotoaparato užrakto greičiu.
„180 laipsnių taisyklė“ yra pradinis taškas, kai išlaikymas yra dvigubo kadrų dažnio (pvz., 1/120, kai greitis yra 60 kadrų per sekundę) atvirkštinė vertė. Esant mirgančioms šviesoms reguliuojant užrakto greitį mažais žingsneliais aplink šią vertę, galima rasti atitinkamą vertę, kuri sumažintų mirgėjimą.
Pasinaudokite nuolatiniais šviesos šaltiniais: apsvarstykite galimybę naudoti filmavimui skirtas
LED lemputes. Šios lemputės užtikrina nuolatinį šviesos srautą ir visiškai pašalina mirgėjimo problemą.
Redagavimo metodai (ribotas pataisymas): nors ir nėra idealu, kai kurios vaizdo įrašų redagavimo programinės įrangos siūlo įrankius, mažinančius mirgėjimą redaguojant vaizdo įrašą. Šie metodai ne visada gali būti sėkmingi.
Atminkite: eksperimentavimas yra svarbiausias dalykas! Išbandykite skirtingus kadrų dažnio ir
užrakto greičio derinius, kad surastumėte nustatymą, kuris geriausiai pašalina mirgėjimą jūsų konkrečiame apšvietime.
Šaltiniai:
1.https://shuttermuse.com/glossary/frames-per-second/ 2.https://wistia.com/learn/production/what-is-frame-rate 3. https://shotkit.com/frame-rate-vs-shutter-speed/
Kameros judesiai
Kameros judesiai yra svarbi videografijos ir filmų kūrimo dalis. Jie gali pagerinti nuotraukų ir vaizdo
įrašų rezultatus ir padėti perteikti žinutę, kurią norite perduoti žiūrovams. Yra įvairių kameros judesių, apačioje jie yra pateikti su iliustracijomis, kurios padės geriau suprasti temą, ir visi jie yra susieti su objektu, kuris gali padėti pasiekti norimą rezultatą (trikojis, stabilizatorius ir rankinis naudojimas).
Dolly technika
„Dolly“ yra televizijos ir filmų kūrimo technika, padedanti scenai suteikti gilumo. „Dolly“ reiškia judančią platformą. Kameros „dolly“ sistema padeda pasiekti sklandų vaizdo kameros judesį, tačiau yra labai brangi. Panašų efektą galite gauti
įdėję trikojį į pirkinių vežimėlį ar automobilį (Masterclass.com, 2024-05-05).
„Dolly“ judesys yra puikus būdas sukurti progreso ar sekimo jausmą arba parodyti žiūrovui, kad jis veiksmo dalis.
Strėlė / bumas / kranas
Bumo technika yra naudojama yra tada, kai judinate vaizdo kamerą aukštyn arba žemyn, kai į viename metalinio strypo gale yra vaizdo kamera, o kitame – atsvara. Strėlės judesys užfiksuoja aukštus arba žemus kampus dramatiškam efektui, arba suteikia dinamišką judėjimą scenoje.
Truck technika
Panašiai kaip ir „dolly“, pagrindinis skirtumas yra kameros judėjimo kryptis. Filmuojant „truck“ technika, ką galima įvardinti vagonėliu, kamera juda horizontalioje plokštumoje. Tai leidžia sekti veikėją jam vaikštant. Jį galite atkurti naudodami riedlentę ar pirkinių krepšelį (storyblock.com, 2024-05-05).
Pan technika
Panoraminis (sutrumpintai anglų kalboje naudojamas terminas „pan“) judėjimas yra tada, kai kamera sukasi horizontaliai iš fiksuotos padėties į kairę arba į dešinę. Naudodami šį vaizdo kameros judesį galite nustatyti vietą ir objektus. Panoraminis judėjimas laikomas gana paprastu vaizdo kameros judesiu, tačiau tai labai universalus būdas nustatyti sceną. Tai padeda sekti žmones ar objektus ir padaryti sklandesnius kadrus (storyblock.com, 202405-05).
Tilt technika
„Tilt“ judesys yra panašus į panoraminį judėjimą, tačiau pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad kamera sukasi aukštyn ir žemyn vertikalia ašimi. Pavyzdžiui, kai linktelite galvą aukštyn Ir žemyn. Pasvirimas žemyn paprastai padeda stebėti didelį plotą, o pakreipimas aukštyn gali sukelti veikėjo baimės ar silpnumo jausmą (studiobinder.com, 2024-05-05).
Naudojamas išreikšti pagarbą, pabrėžti arba stebėti subjekto judėjimą vertikaliai.
Roll technika Vaizdo kameros pasisukimas, vadinamas „roll“, yra besisukantis kameros judesys, kuris suka vaizdo kamerą per šoną. „Roll“ technika gali svaiginti žiūrovą ir atrodyti nenatūraliai, ji dažniausiai naudojama dezorientuoti žiūrovą arba sukelti nerimo jausmą filmuojamoje scenoje (studiobinder.com, 2024-05-05).
Šaltinis:
https://www.streamsemester.com/articles/9-basic-cameramoves
Santrauka
Šis vadovas suteikia jums, trokštančiam filmuotojui, techninių žinių, leidžiančių valdyti savo nuotraukų ir vaizdo įrašų išvaizdą. Suprasdami pagrindinius fotoaparato nustatymus ir jų poveikį, įgysite nuostabių vaizdų ir patobulinsite pasakojimą.
Pasinerkite į įvaizdžio kūrimą:
Ekspozicijos trikampis: išnagrinėsime tris ekspozicijos ramsčius: diafragmą (F-stop), išlaikymą ir ISO. Įvaldykite šiuos nustatymus, kad galėtumėte valdyti ryškumą, lauko gylį (fono suliejimą) ir vaizdo triukšmą.
Dinaminis diapazonas: sužinokite, kaip fiksuoti scenas su kontrastinga šviesa ir šešėliais neprarandant detalių.
Baltos spalvos balansas: sukurkite natūraliai atrodančias spalvas suprasdami, kaip baltos spalvos balanso nustatymai pritaiko fotoaparatą prie skirtingų apšvietimo sąlygų.
Objektyvo galia: atraskite židinio nuotolio įtaką perspektyvai ir kompozicijai. Ištyrinėkite skirtingus
objektyvų tipus, kad padarytumėte plačius kadrus, teleobjektyvų stambius planus ir kūrybinius efektus.
Kadrų dažnis (FPS): suvokite kadrų dažnio sąvoką ir jos įtaką vaizdo įrašų sklandumui ir sulėtinimui.
Kameros judėjimas: atlaisvinkite trikojų galimybes kuriant stabilius kadrus, sklandžius vaizdus ir dinamiškus posvyrius.
Daugiau nei pagrindai: šiame vadove pateikiami išsamūs paaiškinimai, aiškios iliustracijos ir praktiniai pratimai, padedantys sustiprinti jūsų supratimą apie vaizdo įrašų kūrimo praktines subtilybes. Turėdami šias žinias būsite gerai pasirengę savo kūrybinę viziją paversti patraukliais vaizdo įrašais.
Pasiruošę perkelti savo vaizdo įrašymo įgūdžius į kitą lygį? Pradėkime!
Asociacija “Keliauk pirmyn”
https://www.facebook.com/KeliaukPirmyn https://www.instagram.com/keliaukpirmyn
https://www.youtube.com/@Keliaukpirmyn
https://issuu.com/keliaukpirmyn