KALĖDŲ PASLAPTIS JOSTEIN GAARDER
Iliustravo
STELLA EAST
Iš norvegų kalbos vertė
Justė Nepaitė
Jostein GAARDER JULEMYSTERIET
H. Aschehoug & Co. (W. Nygaard), Oslo, 2010
This translation has been published with the financial support of NORLA
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt.
Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais (internete), išleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.
Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
© Jostein Gaarder
© Stella East
First published by H. Aschehoug & Co. (W. Nygaard) AS, 1992
Published in agreement with Oslo Literary Agency
© Justė Nepaitė, vertimas į lietuvių kalbą, 2014, 2024
© „Tyto alba“, 2014, 2024
ISBN 978-609-466-059-7
TURINYS
GRUODŽIO 1-OJI 5
GRUODŽIO 2-OJI ................................ 17
GRUODŽIO 3-IOJI .............................. 27
GRUODŽIO 4-OJI 38
GRUODŽIO 5-OJI ................................ 49
GRUODŽIO 6-OJI 60
GRUODŽIO 7-OJI 71
GRUODŽIO 8-OJI ................................ 83
GRUODŽIO 9-OJI 94
GRUODŽIO 10-OJI
GRUODŽIO 11-OJI ...........................
GRUODŽIO 12-OJI
GRUODŽIO 13-OJI
GRUODŽIO 14-OJI ...........................
GRUODŽIO 15-OJI
GRUODŽIO 16-OJI
GRUODŽIO 17-OJI ...........................
GRUODŽIO 18-OJI
GRUODŽIO 19-OJI
GRUODŽIO 20-OJI ...........................
GRUODŽIO 21-OJI
GRUODŽIO 22-OJI
GRUODŽIO 23-IOJI ......................... 247
GRUODŽIO 24-OJI
GRUODŽIO 1-OJI
...galbūt rodyklėms pabodo metai iš metų eiti tuo pačiu keliu, kad jos netikėtai pradėjo eiti kitu...
Leidosi sutemos. Kalėdiškai išpuoštose gatvėse degė žibintai, purios snaigės šoko jų šviesoje. Gatvėse knibždėjo žmonių.
Tarp visų tų skubančių žmonių ėjo Joakimas su tėčiu. Jie atvažiavo į miestą pirkti advento kalendoriaus paskutinę akimirką, nes rytoj jau gruodžio pirmoji. Ir „Narveseno“ kioske, ir didžiajame knygyne turgaus aikštėje kalendoriai jau buvo išparduoti.
Joakimas stipriai trūktelėjo tėčio ranką ir mostelėjo į mažą parduotuvės langelį. Priešais knygų krūvelę buvo įkištas ryškiaspalvis advento kalendorius.
– Štai! – šūktelėjo jis.
Tėtis atsisuko:
– Pasisekė.
Juodu įėjo į mažutėlytį knygyną. Joakimui pasirodė, kad jo vidus šiek tiek senas ir aptriušęs. Palei visas sienas nuo grindų lig
KALĖDŲ PASLAPTIS
lubų stovėjo knygų lentynos ir visos jos buvo prikimštos knygų. Beveik nepasitaikė vienodų.
Ant prekystalio gulėjo visa šūsnis advento kalendorių. Jų buvo dviejų rūšių. Ant vienų nupieštas nykštukas su elniu ir rogėmis.
Ant kitų – paveikslėlis su tvartu ir mažučiu nykštuku, valgančiu
košę iš didelio dubens.
Tėtis laikė pakėlęs abu kalendorius.
– Viename jų šokoladiniai sausainiai, – tarė jis. – Bet tai tikrai nedžiugina dantų gydytojų. Antrame – nedidelės plastikinės figūrėlės.
Joakimas stoviniavo, tyrinėdamas abu kalendorius. Nežinojo, kurio norėjo.
– Kai buvau mažas, viskas buvo kitaip, – tęsė tėtis.
– Kaip kitaip?
– Atidarę kiekvieną langelį, rasdavome tik nedidutį paveiksliuką, po vieną kiekvieną dieną. Bet mes lygiai taip pat nekantraudavome kiekvieną rytą. Mėgindavome spėti, ką paveiksliukas vaizduos. Tuomet atverdavome... taip, atverdavome, supranti. Tai buvo tarsi durys į kitą pasaulį.
Joakimas kai ką pastebėjo. Jis mostelėjo į vieną knygomis nukrautą sieną:
– Ten irgi stovi advento kalendorius.
Jis puolė prie jo ir paėmęs padavė tėčiui. Ant to kalendoriaus buvo pavaizduoti Juozapas ir Marija, pasilenkę prie mažojo Jėzaus ėdžiose. Fone buvo regėti priklaupę trys Rytų išminčiai. Ša-
GRUODŽIO 1-oji
lia tvarto buvo susirinkę piemenėliai su avimis, o žemyn iš dangaus leidosi angelai. Vienas jų pūtė trimitą.
Kalendoriaus spalvos buvo blankios, tarsi jis būtų gulėjęs saulėje visą vasarą. Tačiau paveikslėlis buvo toks gražus, kad Joakimas vos nenusiminė.
– Aš jo noriu, – pasakė jis.
Tėtis nusišypsojo:
– Žinai, greičiausiai jis neparduodamas. Manau, kad jis labai senas. Galbūt tokio pat amžiaus kaip aš.
Joakimas nepasidavė:
– Nei vienas iš langelių neatvertas.
– Bet jis čia padėtas tik pažiūrėti.
Joakimas neatitraukė akių nuo senojo advento kalendoriaus.
– Noriu jo, – pakartojo jis. – Noriu tokio, kokio antro niekur nerasi.
Pasirodė pardavėjas. Tai buvo vyras žilais plaukais. Jo akys išsiplėtė pamačius advento kalendorių, kurį Joakimas laikė rankoje.
– Gražus, – prabilo jis. – Ir tikras... mm, originalas. Atrodo kaip rankų darbo.
– Jis nori jį nusipirkti, – paaiškino tėtis ir mostelėjo į Joakimą. – O aš jam aiškinu, kad jis neparduodamas.
Žilaplaukis vyras pakėlė antakius:
– Jūs radote jį... čia? Pats tokio nesu matęs jau daugel, daugel metų.
– Jis stovėjo priešais visas knygas, – paaiškino Joakimas ir parodė pirštu.
KALĖDŲ PASLAPTIS
Knygyno pardavėjas linktelėjo:
– Kaip ir senasis Johanas, kuris vėl patraukė kelionėn.
Tėtis tyrinėjo baltaplaukį vyrą:
– Johanas?
– Taip, jis tikras keistuolis... Jis pardavinėja rožes turguje, bet iš kur jų gauna, niekas nežino. Pasitaiko, kad jis užsuka čia ir paprašo stiklinės vandens. Kai ateina vasara ir būna šilta, kartais jis užsipila visą stiklinę iki paskutinio lašelio sau ant galvos, prieš vėl išeidamas į lauką. Porą sykių jis užpylė keletą lašelių ir ant manęs.
Tėtis linktelėjo, ir baltaplaukis vyras tęsė:
– Atsidėkodamas už vandenį jis retkarčiais palikdavo rožę ar dvi ant prekystalio... arba seną knygą lentynoje. Sykį jis paliko jaunos moters nuotrauką lange. Moters iš tolimos šalies. Galbūt iš tos, iš kur jis pats kilęs. Ant nuotraukos buvo parašyta „Elisabet“.
Tėtis pažvelgė knygyno pardavėjui į akis.
– O dabar jis paliko advento kalendorių?
– Taip, žinoma.
– Kažkas ant kalendoriaus parašyta, – tarė Joakimas ir garsiai perskaitė: – „Stebuklingas advento kalendorius. Kaina – 75 erės.“
Pardavėjas linktelėjo:
– Jis labai senas, taip.
– Ar galiu jį nusipirkti už 75 eres? – paklausė Joakimas.
Žilaplaukis vyras nusijuokė:
GRUODŽIO 1-oji
– Tu gali jį pasiimti visiškai nemokamai. Pamatysi, tai tave senasis Johanas turėjo galvoje.
– Be galo ačiū! – nudžiugo Joakimas, eidamas iš parduotuvės.
Tėtis paspaudė knygyno pardavėjui ranką ir taip pat netrukus atsidūrė ant šaligatvio.
Joakimas smarkiai prispaudė kalendorių prie savęs.
– Atversiu jį rytoj, – pasakė jis.
Tą naktį Joakimas nubudo daugybę kartų. Jis galvojo apie žilaplaukį knygyno pardavėją ir Johaną su rožėmis turguje. Buvo nuėjęs į vonios kambarį atsigerti vandens iš čiaupo. Tuomet pagalvojo apie Johaną, kuris užsipildavo vandens sau ant galvos.
Bet daugiausia jis galvojo apie stebuklingą advento kalendorių, kuris buvo tokio pat amžiaus kaip tėtis. Ir, nepaisant to, nei vienas iš jo langelių nebuvo atvertas. Prieš atsiguldamas miegoti, jis daug kartų peržvelgė langelius nuo pirmo iki dvidešimt ketvirto. Dvidešimt ketvirtasis buvo Kūčių langelis ir buvo keturiskart didesnis nei kiti. Jis užstojo beveik visas ėdžias tvartelyje.
Kur buvo šis stebuklingas advento kalendorius daugiau nei keturiasdešimt metų? Ir kas nutiks, kai jis jau greitai pravers pirmąjį langelį? Tėvai pakabino kalendorių virš Joakimo lovos.
Nubudęs septintą valandą, jis pakilo ir pamėgino atverti pirmąjį langelį. Jis taip nekantravo ir jaudinosi, kad jo maži piršteliai vos tai pajėgė. Galiausiai Joakimas atkrapštė nedidelį kampelį, ir langelis atsivėrė.
KALĖDŲ PASLAPTIS
Joakimas spoksojo į žaislų parduotuvės paveikslėlį. Tarp visų
žaislų ir žmonių buvo nedidelis ėriukas ir mergytė, bet jis nesuspėjo atidžiai ištyrinėti paveiksliuko, nes vos tik pravėrus langelį kažkas nukrito į lovą. Jis pasilenkė ir pakėlė.
Ten buvo plonas popieriaus lapelis, daug kartų sulenktas. Kai
Joakimas išvyniojo lapelį, pamatė, kad ant abiejų jo pusių kažkas užrašyta. Jis ėmė skaityti:
KALĖDŲ PASLAPTIS
Ėriukas su varpeliu
– Elisabet! – pašaukė mama. – Sugrįžk, Elisabet!
Elisabet Hansen stovėjo ir žiūrėjo į didžiulę pliušinių meškiukų ir kitų gyvūnėlių krūvą, kol jos mama pirko Kalėdų dovanų pusseserei, gyvenančiai Totene. Staiga iš tos krūvos iššoko nedidelis ėriukas. Jis nušoko ant grindų ir apsidairė. Aplink jo kaklą buvo apjuostas varpelis ir jis ėmė skambėti, lenktyniaudamas su kasos aparatų skimbčiojimu.
Žaislinių gyvūnėlių su varpeliais ant kaklo Elisabet buvo mačiusi anksčiau. Bet kaip toks pliušinis gyvūnėlis staiga galėjo atgyti? Elisabet buvo tokia nustebusi, kad patraukė iš paskos ėriukui, kuris pasileido per didžiąją parduotuvę eskalatoriaus link.
– Bure, bure, bure, – ėmė ji vilioti ėriuką.
Netrukus ėriukas su varpeliu jau leidosi eskalatoriumi žemyn. Eskalatorius leidosi gana greitai, bet avinėlis bėgo greičiau. Todėl Elisabet turėjo bėgti dar greičiau nei eskalatorius ir avinėlis drauge sudėjus, kad galėtų prisivyti gyvūnėlį.
– Ateik čia, Elisabet! – pakartojo mama, jos balsas buvo jau griežtesnis.
Bet Elisabet jau buvo ant eskalatoriaus. Ji matė, kaip ėriukas brovėsi per pirmą aukštą, kur buvo pardavinėjami apatiniai ir kaklaraiščiai.
Netrukus ji jau stovėjo ant tvirtos žemės ir pasileido tuo pačiu keliu kaip ėriukas. Šis jau buvo atsidūręs gatvėje, kur snaigės sukosi kalėdinių žibintų, kabančių siauromis juostomis virš gatvės, šviesoje.
GRUODŽIO 1-oji
Lauke, gatvės šurmulyje, ji tik girdėjo, kad kažkur prie Kirkeveieno skamba varpelis. Bet Elisabet nepasidavė. Ji buvo tvirtai nusprendusi paglostyti švelnų ėriuko kailį.
– Bure, bure, bure!
Ėriukas su varpeliu perbėgo kelią degant raudonai šviesai. Galbūt jis manė, kad raudona reiškia „eiti“, o žalia „laukti“. Elisabet, atrodė, buvo girdėjusi, kad visos avys neskiria spalvų. Bent jau šis ėriukas nesustojo, pamatęs raudoną žmogeliuką, ir Elisabet taip pat negalėjo sustoti. Jai reikėjo pasivyti ėriuką, todėl turėjo sekti paskui jį nors iki pasaulio krašto.
Automobiliai pypsėjo, ir motociklas turėjo užvažiuoti ant šaligatvio, kad nesusidurtų su Elisabet arba mažuoju ėriuku su varpeliu. Žmonės, kurie buvo išėję pirkti Kalėdų dovanų, išsprogino akis. Ne kasdien galėjai pamatyti mažą mergaitę, bėgančią per Kirkeveieną degant raudonai šviesai paskui ėriuką, pasprukusį iš didelės miesto parduotuvės. Nepaisant visko, nebuvo įprasta pasileisti paskui avinėlį vidury žiemos.
Bebėgdama Elisabet girdėjo bažnyčios varpą mušant tris kartus. Ji atkreipė į tai dėmesį, nes prisiminė, jog į miestą išvažiavo penktos valandos autobusu. Galbūt rodyklėms pabodo metai iš metų eiti tuo pačiu keliu, kad jos netikėtai pradėjo eiti kitu. Elisabet pamanė, kad net ir rodyklės galėjo imti nuobodžiauti, visą amžinybę darydamos tą patį.
Bet buvo dar šis tas. Kai Elisabet įėjo į didžiąją parduotuvę, buvo beveik sutemę. Dabar staiga vėl buvo pasidarę šviesu, ir tai buvo ypač keista, nes naktis vis dar neskubėjo ateiti.
JOSTEIN GAARDER
(Josteinas Gorderis, g. 1952 m.) – norvegų rašytojas, garsiojo romano apie filosofijos istoriją „Sofijos pasaulis“ autorius. „Kalėdų paslaptis“ – ypatinga knyga. Tokia, kurią reikia skaityti belaukiant Kalėdų. Po vieną istoriją per dieną.
Viskas prasideda, kai Joakimui žūtbūt prireikia advento kalendoriaus. O lapkričio 30-ąją visi jie jau išpirkti. Joakimas su tėčiu jį randa paskutinę minutę – seną ir visiškai kitokį nei tie, įprasti. Jo kalendorius – magiškas. Atvėręs langelį, Joakimas randa ne žaisliuką, bet lapelį su pasakojimo pradžia. Tai istorija apie septynmetę mergaitę Elisabet Hansen, kuri, ieškodama pabėgusio avinėlio, iš XX a. Norvegijos pateko į praeitį – į Betliejų ir savo akimis matė Kūdikėlio Jėzaus gimimą.
Kasdien Joakimas atveria vis naują langelį, ir Elisabet istorija ima darytis vis paslaptingesnė. Pasirodo, 1948 metais Norvegijoje iš tiesų pradingo maža mergaitė, kurios niekas iki šiol taip ir nerado. Su kiekviena advento diena Joakimas vis daugiau sužino apie tikrąją Kalėdų istoriją ir Kalėdų paslaptį, o į Elisabet paieškas įsitraukia ir Joakimo tėvai.
„Kalėdų paslaptis“ – knyga, kurią galima skaityti daugeliu būdų: visų pirma, tai ypatingas, nepaprastas advento kalendorius, su kiekviena diena atnešantis naują paslaptį. Tai ir stebuklingas pasakojimas apie tai, kaip atsirado Kalėdos. Galiausiai tai – ir detektyvas, leidžiantis keliauti per istorijos puslapius.
Tereikia gruodžio 1 dieną atsiversti „Kalėdų paslaptį“.
ISBN 978-609-466-059-7 9 786094 660597