Autorės žodis Ačiū sau, nes niekas kitas pradėti sveikai gyventi manęs nemotyvavo. Įkalbinau pati save ir tai buvo bene geriausia sutartis su savimi, ar apskritai sutartis, mano gyvenime. Viskas, ko įgijau – norimas svoris, Valia, žinios, geresnė savijauta, drąsa ir ryžtas bei užsispyrimas siekiant svajones paversti realybe. Visą savo patirtį sukėliau į šią knygą. Rašau ne apie tai, kaip reikia numesti ar priaugti svorio – rašau apie pradžią ir pasirinkimus, kurie paryškina patį gyvenimą, atveria didesnes galimybes ir nusveria visas baimes. Raštu pateikiu savo, paprasto žmogaus, istoriją, kuri galbūt kažkam padės priimti svaresnius sprendimus. Rašau apie tai, kad pradėjęs sveikai gyventi, išmoksti rinktis ir turi galimybę rinktis. Supranti, kokia nepriklausoma ir stipri gali būti asmenybė. Rašau, norėdama pasidalinti savo džiaugsmu ir pastebėjimais. Rašau, kad perteikčiau savo patirtį, kuria noriu iš esmės pakeisti jūsų požiūrį ir gyvenimo kokybę. Stengiausi, kad suvoktumėte vienintelio mums duoto, nuostabaus ir nepakeičiamo kūno ir tikrosios gyvenimo prasmės svarbą. Noriu išmokyti jus būti gražiausiu savo paties meno kūriniu. Indijoje nebuvau, vienuolių išminties Tibeto kalnuose nesisėmiau, gyvenimo tiesų ir patarimų neieškojau – bet viską ra5
karolina germanavičiūtė
dau. Tiesa, ką tik pajutau deja vu ir prisiminiau, kad lygiai taip, kaip dabar – su užrašais ant kelių ir kompiuteriu priešais save, rašiau knygą. Savo sapne. Juk dažniausiai susapnuoji tai, apie ką galvoji, tiesa? Dar vienas įrodymas, kad norai virsta realybe. Apie tai daugiau papasakosiu skyriuje „Anksčiau maniau visai kitaip“. Aš taip pat valgydavau daug ir viską. Mane kamuodavo dažni peršalimai, bėrimai ir nuolatinis nuovargis. Paskaitose ar darbe dažnai suimdavo toks miegas, kad sėdėdama bemat užmigdavau, o stovint linkdavo kojos. Tada norėdavau valgyti. Pavalgydavau daug ir sočiai, o vėliau norėdavau miegoti. Miegoti, atsikėlus pavalgyti ir tiesiog tinginiauti. Tai būdavo toli gražu ne sveikas ir trumpas pokaičio miegas, kuriuo dabar, turėdama laiko, galiu sąžiningai pasimėgauti. Nuolatos bandydavau prastumti valandas iki kitos dienos, nes atrodė, kad tada tikrai nutiks kažkas netikėto, naujo. Naiviai tikėdavausi, kad nepajudinus nė piršto, mano gyvenime įvyks permainos ar teigiami pasikeitimai. Tokios būdavo mano dienos. Lėtai slenkančios ir nuobodžios. Savaitgaliai, žinoma, audringesni – naktinis miesto šurmulys, draugai. Galvodavau, kad visgi laisvadienį, po visos savaitės, kurią tempiau sukandusi dantis, pagaliau galėsiu atsipūsti. Neneigsiu, visą laiką be noro miegoti ir valgyti, dar laukdavau penktadienio. Ir taip kiekvieną mielą rytą: „Į darbą – tingiu, į mokslus – tingiu. Gal pabėgioti? Oi ne... Tingiu.“ Rytais eidama į vonią, visuomet susidurdavau su atvaizdu veidrodyje – artimo, bet bevalio žmogaus. Aptingusio ir nuo 16 6
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
metų gerokai padidėjusių apimčių. Bandydavau apsimestinai natūraliai šypsotis galvodama, kodėl gi aš tokia stambi atrodau vakarykštėse nuotraukose. Iš kur tas apvalus ir pūpsantis pagurklis ir prinokę, sultingi skruostai? Matyt, iš tėčio pusės paveldėjau tą minkštesnį, apvalesnį veidą. Na, o vis labiau apvalėjanti figūra, minkštokas užpakaliukas ir pati tokia minkštutė?.. Guodžiau save: „Močiutė. Močiutė ir mama su teta. Genai, žinoma. Stambesni kaulai.“ Štai pamąstymai stovint priešais drabužių spintą: „Gal šiandien rinktis kažką labiau aptempto? Šią palaidinę? Nors ne. Reikės susikišti į kelnes, o vėliau kabės pilvas.“ Suprasdavau realybę, žinojau, kad nesu liekna it tie modeliai, kurie reklamuoja rožėmis nusėtą palaidinukę, bet kaipgi savęs nepaguosi? Galvodavau: „Tie džinsai gražūs, bet man kažkodėl labai ankšti. Per ankšti. Turbūt nuo skalbimo susitraukė.“ Tokie pretekstai mane trumpam nuramindavo. Radusi geresnį, ilgai galvos sau nekvaršindavau. Nuramindavau sąžinę, ir įsispraudusi į prieš porą metų pirktus džinsus, įtraukusi pilvą, ramiausiai keliaudavau iš namų. Nusipirkau organizmą valančios arbatos ir laikiau ją neišpakavusi apytiksliai savaitę. Prisiskaičiusi geriausių atsiliepimų, nekantravau ją išbandyti, bet mane labai stabdė baimė riboti maistą. Baimė, kad negalėsiu išeiti į kavinę, kiną ar apskritai išeiti, nes bijojau, kad palūšiu pasitaikius pirmai progai paragauti maisto ar gėrimo. Kažko laukiau. Nušvitimo galvoje, Valios apsireiškimo, postūmio, o galbūt ir spyrio į sėdimąją. Velniop 7
karolina germanavičiūtė
tą baimę. Juk maisto ir gėrimo neatsisakau – atsisakau tik tam tikrų jų rūšių. Nuo to ryto pradėjau laikytis arbatos dietos, kad ir kaip nemėgstu dietų ir maisto ribojimo. Tas rytas buvo mano sveikos gyvensenos pradžia. Tik nesupraskite klaidingai – kardinalių ir staigių pokyčių nebuvo. Iš pradžių laukdavau vakaro, kada galėsiu eiti miegoti, nes žinojau, kad ryte skaniai pusryčiausiu... Laukdavau pietų, nes juos suvalgius greitai ateis ir vakaras, o tada valgysiu vakarienę. Norėjau skubėti, pasukti laiką, visur bėgti, kad tik kuo greičiau pamatyčiau rezultatus. Naktimis sapnuodavau, kaip skaniai suvalgau šokoladinį keksą ar kaip godžiai užsirūkau cigaretę, bet tame pačiame sapne prabildavo Valia ir aš jausdavausi tokia kalta... Kaip yra dabar? Kartais suvalgau keksą, cigarečių nebesapnuoju ir nebeskubu gyventi – supratau, kad viskam savas laikas ir mėgaujuosi kiekviena minute, kiekvienu geru darbu savo kūno labui. Pokyčiai. Būdama 1,64 cm ūgio, 2013-iaisiais svėriau 66,5 kg. Pradėjusi bėgioti ir perpus sumažinusi dienos maisto normą, per 3 mėnesius numečiau 9 kg ir svėriau 57,5 kg. Vėliau, ėmusi intensyviai sportuoti ir pasirinkusi sveiką mitybą, pasiekiau 60 kg svorį. Pagaliau turiu ne tik tvirtą ir stangrų kūną, bet ir nepakeičiamą savijautą. Per dvejus metus nė karto nesirgau, neperšalau. Energija veržiasi per kraštus, esu veikli, dažnai be baimės priimu rimtus sprendimus, o svarbiausia – jaučiu, kad gyvenu. Dėkodama už kiekvieną dieną, už kiekvieną galimybę, 8
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
už savo Valią ir už tai, kad pasitikiu savimi taip, kaip niekada nepasitikėjau. Mano galimybėms ribų nėra – priklausau pati nuo savęs. Visai taip, kaip ir kiekvienas iš jūsų. Jūs tik turite tuo patikėti.
Gruodžio 9 d. Kai mano vaikinas pasičepsėdamas valgė didelį ir riebų picos gabalą, o vėliau atsisukęs į mane pasakė, kad jam manęs gaila, norėjau jam trenkt per ranką, kad pamestų savo kąsnį. Man užuojautos nereikia. Vargšas tas, kuris neturi Valios ir nepaiso savo kūno. Kuris prisigalvoja nebūtų prietarų ar priklausomybių. Dabar aš, metusi rūkyti, pažinusi taisyklingą mitybą ir dėl to būdama kupina jėgų, eisiu tobulinti savo kūno sporto salėje, o tie, kurie godžiai persivalgė, eis padrybsoti lovoje ir tylomis augins siaubingą neapykantą sau. Tokia pati buvau ir aš. Bevalė, silpna ir prieštaraujanti savo tikslams. Atradusi Valią, norėčiau visiems ją dovanoti, bet kiekvienas iš jūsų jau turite savąją, tik kai kurie jos neprisileidžiate. Vietoje to, kad mosikuodama rankomis visiems bandyčiau aiškinti, kodėl ir kaip pasikeičiau, geriau vieną dieną parašysiu knygą, kuri padėtų suprasti, kokie stiprūs emociškai iš tiesų esame ir kaip apskritai viskas gali iš esmės pasikeisti, jei tik nustosime bijoti ir pradėsime save puoselėti... Vieni egzistuoja, o kiti gyvena...
Kas yra sveika gyvensena?
Tai daugiau ar mažiau stiprus tikėjimas, kad jūsų kūnas ir siela turi būti puoselėjami bei saugomi. Kodėl ir siela? Suprasite tai vėliau, skaitydami šią knygą. Tam, kad būtų įdomiau, sveiką gyvenseną pavadinčiau „sveikuolio religija“. Na, o ši knyga tebūnie jūsų kasdienė Biblija. Dėl sveikatos žmogus visą laiką labiausiai jaudinasi. Nuo mažens buvome mokomi užsidėti kepurę, kad nesusirgtume. Nevalgyti ledų žiemą. Užsisegti striukę. Nevalgyti daug saldainių, nes skaudės pilvą. Prieš valgį ir po tualeto plauti rankas, antraip parsinešime bacilų. Buvome mokomi valgyti daug, kad užaugtume dideli ir sveiki. Užsidengti burną, kai čiaudėjame, ir kitų įvairių taisyklių, kurių mums įdiegta daugybė tam, kad būtume sveiki ir stiprūs. Deja, nors tam tikrus dalykus mokame atmintinai, dažnai darome klaidų, kurios iš pradžių atrodo nereikšmingos, tačiau dažniausiai jų padariniai tokie pat baisūs, kokiais buvome gąsdinami vaikystėje. Susirgsi, sulysi, peršalsi, pavargsi, skaudės, liūdėsi ir dar dešimtys panašių gero ir produktyvaus gyvenimo kenkėjų ir parazitų jus užklups tikrai ne kartą, jei nepradėsite kruopščiai rūpintis savo sveikata. Paaiškinsiu: prie įpročių, kuriuos atsinešėme iš vaikystės, pripratome ir elgiamės taip, lyg jie būtų įgimti, todėl lygiai taip pat bus ir su sveika gyvensena. Kai tik suprasite, kad sveika mityba yra ne dieta, o sportas – tai ne vargas, investavę šiek tiek laiko, 13
karolina germanavičiūtė
o esant būtinybei ir pinigų, jūs galbūt ir pasigailėsite, kad savimi nepasirūpinote anksčiau. Kad ir kaip pavadintume – religija, mada, užgaida, užsispyrimu, valia ar privalumu, sveika gyvensena yra ilgaamžiškumo ir geros savijautos paslaptis. Kai žmogus sensta, jo kūnas atsiskleidžia iš vidaus. Tampa matomi visi praeities padariniai. Kiekviena raukšlelė, nuovargis, odos spalva ir stangrumas – viskas liudija žmogaus gyvenimo istoriją. Žmogaus rūpinimosi savo kūnu istoriją. Sveikai gyventi – tai suprasti, kas naudinga jūsų organizmui ir atsisakyti visko, kas jam kenkia. Tai nėra amžina abstinencija – kai pajusite, kad to nusipelnėte, sau leisite pyrago gabalėlį ar šampano taurę. Juk suvalgę morką netapsite sveikuoliu, o išgėrę taurę – alkoholiku. Tai dar vienas mokslas, kuris jums leis suprasti jūsų organizmo veiklą, beribes galimybes, emocinį užsispyrimą, Valios galią ir dvasinį grožį. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Svarbus perspėjimas: pradžioje tai atrodys nelengva, o galbūt ir labai sunku. Jūs visaip bandysite prisiversti, tačiau kai tai pavyks – nebenorėsite sustoti. Vėliau stebėsitės savo pasiekimais ir be galo jais didžiuositės. Trykšite džiaugsmu ir vis dažniau sau šypsositės. Dėkosite už visas jums suteiktas galimybes ir suprasite, kad jūsų pasiekimams nėra ribų. Susipažinę su Valia, prisiminsite, kad vienintelis žmogus, kuris jus stabdė kažko imtis, buvote jūs pats. Pažinsite save ir savo kūną taip, kaip dar niekada nepažinojote. Tikiu, kai kas atsakys ir į daugybę anksčiau kamavusių klausimų, tokių kaip: „Ką aš veiksiu gyvenime? Kokia 14
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
mano paskirtis šioje žemėje? Ar aš būsiu laimingas? Kodėl man nesiseka?“ Svarbiausia – tapsite stiprūs ir jums atsivers neregėtos ir nesvajotos galimybės. Šiuo metu aš dirbu mėgstamą darbą ir turiu šimtus idėjų, kurias be vargo imu įgyvendinti. Kai tik išmoksite sveikos gyvensenos pagrindus ir prie jų priprasite, vis dažniau išsikelsite sau smagius iššūkius ir aukštesnes karteles. Jūs lipsite į kalną – iš pradžių sunkiai ir lėtai, o vėliau vis aukščiau, bet kad ir kaip būtų keista, daug lengviau. Taip lengvai, lyg leistumėtės žemyn, bet iš tiesų jūs tik kilsite. Kalno viršūnės nebus matyti – ją puoš beribiai iššūkiai, laimėjimai, progresas ir nesibaigiančios pergalės prieš viską, kas buvo neigiama. Prieš viską, kas jus kažkada laikė ar neramino. Asmenys, daiktai, ligos ir net jūs pats. Jūsų galimybėms ribų nėra. Žmogus pats save riboja.
Vasario 5 d. Įdomu, kaip dabar būčiau atrodžiusi, jei grįžusi po atostogų Lietuvoje nebūčiau vėl paslydusi?“ – svarsčiau kompiuteryje versdama atostogų Ispanijoje nuotraukas ir nerasdama nė vienos, kurioje sau būčiau atrodžiusi bent jau pakenčiamai. Kaip siaubingai pikta, kad šitaip apsileidau. Juk man taip gerai sekėsi... Siaube, aš vos telpu į kadrą, o skruostai tikriausiai tuoj suplyš. Va va – prieš metus pirktos kelnės jau atrodo kaip tamprės. Ir pilvas koks 15
karolina germanavičiūtė
iššokęs. Vienoje nuotraukoje užfiksuota ta diena, kai lyg besotė skubėjau išragauti visą švedišką stalą, nes pirmą kartą turėjau „viskas įskaičiuota“ atostogas. Po to negalėjau nuo kėdės nulipti, lyg prikaltu užpakaliu būčiau sėdėjusi, ir atrodė, kad nuo menkiausio maisto kvapo man skrandis dar labiau prisipildys ir galiausiai prakiurs. Na, kur jau, man reikia pradėti sveikai gyventi... Nuo ryt – tikrai! Nors ne, ryt su grupioke pietausime meksikiečių restorane. Nuo pirmadienio!
Aukos yra ne tie, kurie atsisako nesveiko maisto Bandantieji susireguliuoti mitybą turbūt labai gerai pažįsta situaciją: kompanijoje atsisakai siūlomos šokolado plytelės ar picos gabalėlio, o siūlytojas nudelbia įdėmiu ir pajuokiamu žvilgsniu. Tada seka klausimas: „Laikaisi dietos?“ Atsakai, jog taip, arba kad tiesiog bandai sveikiau maitintis. Tada pašnekovas užverčia akis ir nepatenkintas išrėžia: „Nesuprantu, kam taip save kankinti.“ Prieš kažką atsakant ar puolant aiškinti, kaip tai yra sveika, geriausia paprasčiausiai truktelėti pečiais ir nusišypsoti. Tada susimąstykite, kuris iš jūsų iš tikrųjų save kankina. Kankina savo kūną, apkraudamas jį nenatūraliais, kenksmingais produktais. Tie, kurie atsisako nesveiko maisto sveikos gyvensenos 16
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
labui, toli gražu nėra badaujančios aukos. Tiesa, metant svorį patartina atsisakyti kai kurio sveiko, bet riebaus maisto, tačiau pasiekus norimą rezultatą ir išmokus valdyti savo svorį, galima drąsiai sau leisti šio bei to paskanauti (tarkime, mamos kepto pyrago). Be abejo, sporto apleisti tokiais atvejais nedera ir, kad sąžinė negraužtų pasmaližiavus, reikia būti tikriems, kad bent 3 kartus per savaitę reguliariai treniruositės. Pradžioje norėčiau paaiškinti, kad nevalia lyginti sveikos gyvensenos su sunkumais ir savęs varžymu. Tereikia nusiteikti, paskaityti nesveikų užkandžių sudedamąsias dalis ir prisiminti, kad ne kūnas, o reklamos apgautos akys to nori. Kvepia skaniai, bet moteriški kvepalai irgi būna saldainių kvapo, tik mes jų negeriame. Sveikai gyventi pradedame, nes norime geros savijautos, tvirto kūno ir ilgiau atrodyti jaunai. Tikrosiomis aukomis pavadinkime tuos, kurie tingi dėl savęs pasistengti, bet rezultatų žūtbūt pasiekti nori lengviausiu keliu. Kodėl šiuos žmones vadinu aukomis? Todėl, kad jie jaučiasi nepatenkinti savimi. Kartais tokie nepatenkinti, kad pasižiūrėję į veidrodį nori nusiplėšti netinkamai atrodančius drabužius. Tokie nepatenkinti, kad pavydi liekniems draugams ir tyliai džiaugiasi jiems valgant bandelę laukdami, kada gi jie nors keliais centimetrais pastorės. Nenustoja apžiūrinėti savo figūros bjaurėdamiesi ir verkšlendami, kad neturi VALIOS. Tada ieško internete lengvų būdų numesti svoriui atmesdami tuos, kurie pataria atsisakyti padažų, bulvių, šokolado ar alkoholio. Nes kaipgi įmanoma taip save „kankinti“? Neišgerti kokteilio 17
karolina germanavičiūtė
per vakarėlį ir nepasivaišinti bendradarbio lauktuvių parvežtu šokoladu iš Vokietijos? Reikia nusibrėžti ribas ir suprasti, kad blogi įpročiai jums nenaudingi, o atsisakydami jų eisite savo tikslo link. Tik tai supratę, išsiugdysite užsispyrimą ir atrasite Valią.
”
Nuo kito pirmadienio...“
Vasario 18 d. Pirmadienis Prieš keletą metų vienas laikraštis Anglijoje paskelbė apie tragiškai žuvusią moterį iš Pietų Korėjos. Vargšelė sugalvojo nusisiurbti riebalus pati. Ji prasipjovė pilvą, įsistatė guminę žarną ir burna bandė traukti riebalus, kol mirtinai nukraujavo. Tokie dalykai šiurpina. Akivaizdu, kad moteris buvo paveikta žiniasklaidos, nemylėjo savo kūno, tad ryžosi tokiam poelgiui. Reklamose pateikiama informacija apie greitą maistą ir modelių figūras glumina. Žmogaus protas lengvai pripranta prie nuolat kartojamo veiksmo arba gaunamos informacijos. Šiuo atveju galima spėti, kad moteris pasidavė galvodama, jog niekada neišsižadėtų kaloringo maisto (nes ekranuose ir spaudoje jis taip nuostabiai atrodo), ir suprato niekada neturėsianti „tobulo“ ekrane matyto kūno. Šios priežastys paskatino imtis drastiškų ir kvailų priemonių. Kitas pavyzdys, kai žmogus tampa auka dėl lengvesnio kelio grožio link, yra raumenų implantai. Užuot sportavę, žmonės sugalvojo „susidėti“ silikoninius tricepsus, užpakaliuką ar pilvo presą. Užuot pasistengę dėl savęs, žmonės rizikuoja rinkdamiesi šalutines priemones. Spaudoje neseniai praskriejo žinia apie amerikietę, kuri „įsidėjo“ užpakaliuką. Nors operaciją atliko kvalifikuoti specialistai, rezultatai, deja, buvo liūdnoki. Implantai buvo įdėti neprofesionaliai, todėl juos moteris galėjo pati apčiuopusi vartyti. 20
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
Lapkričio 9 d. Ateinu į sporto salę 10 valandą ryto (buvo sutartas laikas su asmeniniu treneriu Anthony). Persirengiu rūbinėje ir pastebėjusi, kad jo nėra salėje, parašau žinutę, kad einu daryti apšilimo. Nubėgusi įprastas 5 minutes ir matydama, kad jo vis dar nėra, bėgu dar 5 minutes. Baigusi apšilimą, vis dar nematau Anthony. Patikrinu telefoną ir randu žinutę: ,,Spūstys. Būsiu už 10 minučių.“ Gerai. Darau tempimo pratimus ir praėjus dar 10 minučių keiksnodama mintyse savo trenerį pradedu treniruotę. 10.30 val. prie manęs prieina Anthony: – Skubu persirengti. Atsiprašau už vėlavimą. Tuojau pratęsime, ką jau pradėjai. – Neskubėk, pratęsime kitą dieną. Jau pusvalandis praėjo, nenoriu išnaudoti treniruotės, – tęsiu pratimus atmestinai šyptelėjusi. – Šios treniruotės neįskaičiuosime! Dar pusvalandį galime gerai padirbėti! – savo kaltę bando išpirkti treneris. – Na, gerai... – jei jau nemokama treniruotė, daugiau manęs įkalbinėti nereikia. Prasidėjo treniruotė, nuo kurios mane pylė ir šaltas, ir karštas prakaitas. Tai greičiausiai buvo atpildas už mano akivaizdų nepasitenkinimą ir atmestinę šypseną. Puiki 65 minučių treniruotė!
Mano tėtis dažnai kartoja frazę iš Biblijos: „Belskis, ir bus atidaryta.“ Jis man primindavo: „Siek, nenuleisk rankų, ir viskas 21
karolina germanavičiūtė
pasiteisins.“ Sveikai gyvendami, lieknėdami ar tvirtindami savo figūras, grūdiname kūnus, geriname sveikatą ir ugdome Valią. Stipriname save tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Mokomės sveiko užsispyrimo ir atkaklumo. Sveika gyvensena turi didelės įtakos mūsų ateičiai ir tolimesnio gyvenimo kokybei. Jei randate laiko, protingai maitinatės ir neapgalvotai neeksperimentuojate su savo kūnu – visa tai tik į gera. Neabejokite – savęs nekankinate ir nesiaukojate. Supraskite, kad gyvenate vieną kartą ir turite vieną kūną, kuris jums padeda, todėl atsidėkodami turite jį puoselėti. Reklamos buvo ir bus, naujų skonių šokoladai ir bulvių traškučiai nenustos erzinę silpnavalių. Išmokite pro pagundas praeiti ir vėliau jų nepastebėsite. Mes esame savo ateities ir gerovės kūrėjai, todėl pasistenkime sąžiningai ir tinkamai jas puoselėti.
Liepos 8 d. Žadintuvui nesuskambėjus, truputį pramigau. Žadėjau atsikelti 8.30 val., bet pabudau prieš 10. Treniruotė su asmeniniu treneriu turėjo prasidėti 11-tą, tad suskubau pusryčiauti (nelabai gerai, nes valgyti reikia 2 valandas prieš sportą). Nuvykusi į salę, sužinojau, kad mano treneris buvo mane pamiršęs ir padėjo treniruotis kitai merginai. Manęs tai jau nenustebino... Pasakiau jam, kad pasportuosiu viena, ir iš tiesų man, neseniai papusryčiavusiai, tai bus į naudą. Neduokdie, lieptų vėl tekinai lakstyti! 22
lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš
Po bendros kūno treniruotės jau beveik drąsiai nuėjau į riaumojančiųjų teritoriją. Tų, kurie sukandę dantis, su ant kaktos iššokusiomis kraujagyslėmis, garsiai prunkšdami kilnoja svarmenis. „Beveik“ reiškia, kad dar nežiūriu jiems į akis ir nesišypsau pasisveikindama. Aš juos vadinu vilkais. Po valandos sporto skubu namo vartyti nekaloringų receptų knygų, kurios nuo vakar vakaro guli ant stalo, ir semtis idėjų pietums. P. S. Užsukau į rūbų parduotuvę ir pamačiau Ralph’o Lauren’o džinsus su nuolaida. Pasimatavusi nuėjau prie kasos. Pastovėjau... Pagalvojau... Padėjau džinsus atgal ir išėjau. Nereikia, juk turiu pakankamai ir net su kaupu. Beveik pasidaviau dizainerio vardo įtakai.
Dažnai pati sau atrodydavau auka. Bandydavau įsivaizduoti, kad save per daug spaudžiu ir per daug varginu. Visuomet sau kartojau, kad gyvenimas yra per trumpas, todėl mes negalime savęs varžyti. Tiesiog šį pasakymą anksčiau dėjau į kitus rėmus. Stengdavausi tikėti visai kitais dalykais, nei tikiu dabar. Kartodama, kad neturėčiau sau leisti nesveiko maisto, alkoholinių gėrimų ar cigarečių, iš tiesų, nors ir giliai širdyje žinojau, kad tragiškai klystu, bandydavau įsivaizduoti visai kitaip. Nors ir baiminausi dėl ligų, kurias gali sukelti žalingi įpročiai, traukdama dūmą dažnai sakydavau, kad nėra dėl ko jaudintis, nes štai kiti žmonės visą gyvenimą rūko, o galiausiai miršta per avariją. Prieš imdamasi žalingos veiklos, valgydama kenksmingą maistą, visada tyliai ginčydavausi su bundančia Valia. 23
įsigykite
knygą dabar