Vertė giedrė tartėnienė, Lina Vaitkienė
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE SKLYPĄ Kol įsigysite žemės lopinėlį, gali užtrukti. Tačiau nepakenks šį tą sužinoti apie aplinką, konkrečią vietą, sklype galiojančias taisykles ir apribojimus: ar tai netrukdys ypatingiems jūsų poreikiams. Jau įsigijus sklypelį, teks apsispręsti, ką galite padaryti ir kaip ketinate jį tvarkyti. Šiame skyriuje padėsime jums išsiaiškinti, kaip gauti informacijos ir siekti įgyvendinamų tikslų, papasakosime apie skirtingus išplanavimus ir papildomus rūpesčius, pavyzdžiui, nuolatinius statinius, gyvūnų laikymą, įrangos ir įrankių pirkimą.
Gėlės, pavyzdžiui, šios saulėgrąžos, yra spalvingas sklypo priedas, be to, jos puikiai tinka pasimerkti namuose.
Verta sugaišti apsaugant augalus, vėliau jie jums atsilygins gausiu derliumi.
Didesniuose sklypuose pakanka erdvės ir šiltnamiui, ir pastogei, tačiau vietos komposto krūvai rasti visada privalu.
10
Ką reikia žinoti apie sklypą
KĄ REIKIA ŽINOTI A P I E S K LY P Ą Augalai, kaip ir visi gyvi organizmai, tarpsta tinkamose sąlygose. Pavyzdžiui, kai kurie augalai vešės tik karštame, saulėtame ir sausame sode, o kitiems reikės vėsos, drėgmės ir pavėsio. Jei norite, kad augalai klestėtų, pasirinkite tuos, kurie geriausiai tinka jūsų sklypui. Tam reikia tiksliai suprasti, kokios sąlygos vyrauja, ir atsižvelgti į daugybę aplinkos veiksnių.
KLIMATAS
TEMPERATŪRA
Priklausomai nuo augimo vietos, augalo brandos lygio, tam tikrų sąlygų poveikio trukmės ir intensyvumo, klimatas gali turėti lemtingą poveikį augalo augimui ir vystymuisi, ypač kai vyrauja ekstremalios oro sąlygos.
Visos augalų rūšys turi savas minimalios ir maksimalios temperatūros ribas, kurias peržengus gyvybiniai augalo procesai nutrūksta. Paprastai maksimali temperatūra, kurią pakenčia dauguma augalų, yra apie 35 °C, o minimali stipriai skiriasi. Oro ir dirvos temperatūra turi didžiulę įtaką ir augalo ramybės būklei, o tai savo ruožtu smarkiai lemia augimo sezono trukmę. Oro temperatūrą veikia iš saulės gaunamos energijos kiekis. Saulės įšildomos užuovėjos puikiai tinka augalams, kurie pratę prie šiltesnio klimato. Dirvos temperatūra turi įtakos augalų šaknų vystymuisi bei vandens ir maisto medžiagų absorbavimo greičiui. Smėlinga dirva sezono metu įšyla greičiau ir anksčiau nei molinga, nes yra pralaidi ir nesukaupia tiek daug vandens. Vietos, kurios gauna daug saulės ar turi nedidelį nuolydį pietų pusėn, taip pat įšyla greičiau nei šešėlingos.
VANDUO Jauniems ir lepiems augalams šaltomis naktimis reikia apsaugos. Vienas būdų – pridengti daržo plėvele.
Tai svarbiausia sudedamoji visų augalų dalis. Daugelyje sklypų pagrindinis vandens šaltinis yra lietus, ir jis gali būti
Ką reikia žinoti apie sklypą
prarandamas garuojant ar nutekant nuo paviršiaus, nors daugumą kritulių sugeria dirvos dalelės, šį vandenį vėliau absorbuoja augalo šaknų sistema. Ore kaip vandens garai susikaupęs vanduo vadinamas oro drėgme. Vandens garų kiekis atmosferoje tam tikru metu vadinamas santykine drėgme ir matuojamas procentais lyginant su soties tašku (kai drėgmė yra 100 %). Užtvindymas reiškia vandens perteklių, kuris gali atsirasti esant skurdžiai nepralaidžiai dirvai. Šaknys augalų, kurie nėra prisitaikę prie tokių sąlygų, nukentės ir tikriausiai žus nuo deguonies trūkumo.
APŠVIETIMO LYGIAI Saulės šviesa leidžia vykti fotosintezei (reakcijai, kurios metu augalai pasigamina maisto medžiagų). Vadinasi, ji yra būtina ir naujam augimui, ir jau esamam palaikyti. Sezoniniai šviesos lygių pokyčiai nulemia skirtingas augalų vystymosi stadijas.
ORO CIRKULIACIJA Netgi vidutinio stiprumo vėjas padidina augalo garinimo greitį (transpiraciją). Tačiau švelnus vėjelis gali turėti ir teigiamą poveikį: sumažindamas perteklinę šilumą atvėsina lapiją, taip pat „išvėdina“ augalus, pašalindamas užsistovėjusį orą, per kurį gali plisti ligos.
Sklype auginamus sezoninius augalus per sausrą reikia laistyti. Nėra geresnio būdo, kaip kaupti lietaus vandenį.
11
12
Ką reikia žinoti apie sklypą
skirtingų mikroklimato zonų, nors visur vyrauja tos pačios oro sąlygos. Stebėkite, kas vyksta jūsų sklype, ir atidžiai žymėkitės, kokią įtaką turi: Sienos, tvoros ir gyvatvorės. Jos, priklausomai nuo aukščio ir tankumo, gali turėti įtakos oro srautų turbulencijai (vėjo sūkuriams) ar dirvos sausumui. Jos gali nulemti vėsaus oro kaupimąsi nuožulniose vietose ir neleisti jam „nutekėti“ žemyn. Šitaip susidaro šalčio duobės, kurios gali turėti lemtingą įtaką ten auginamų augalų rūšių įvairovei. Šešėliai, krintantys nuo nuolatinių objektų, tokių kaip statiniai, sienos, gyvatvorės ir dideli medžiai, sukuria paūksmę, kur būna tamsu, sausa ir dažnai šalta. Tokios sąlygos palankios tik nedaugeliui augalų.
Lietaus matuokliai leidžia įvertinti dirvos drėgnumą ir parodo, kada augalus reikia laistyti, kad nesutriktų augimas.
KLIMATO ĮVERTINIMAS Nesunku gauti informacijos apie bet kurios vietovės klimato sąlygas. Dažniausiai pasitelkiama orų prognozė, tačiau neblogai būtų patikrinti ir ilgalaikio klimato stebėjimo duomenis. Klimato rodiklių duomenų bazėse pateikiamos žinios apie vidutinį kritulių kiekį, sniego dangos storį, įšalo gylį, vyraujančias vėjo kryptis, vidutinę oro temperatūrą ir pan.
SKLYPO MIKROKLIMATAS Vyraujančios oro sąlygos (klimatas) izoliuotuose ar nedideliuose plotuose vadinamos mikroklimatu. Vadinasi, nedideliame sklype gali būti daugybė
Karšti taškai susidaro tose vietose, kur ilgai krinta tiesioginiai saulės spinduliai. Stiprioje saulėkaitoje augalams gali tekti grumtis su sausra. Drėgnų plotų galima tikėtis ten, kur dirva yra žemai, ypač jei ji labai sunki. Per stiprią liūtį atkreipkite dėmesį, kur krypsta vandens srautas. Žinoma, kelias pertekliniam paviršiniam vandeniui nutekėti yra būtinas, tačiau kraštutiniais atvejais tai gali tapti dirvos erozijos priežastimi. Nuo dirvos tipo ir pH priklauso, kokius augalus galėsite auginti konkrečioje vietoje. Santykinis rūgštingumas ar šarmingumas gali turėti įtakos tam tikrų esminių maisto medžiagų pasisavinimui. Augalams, neidealiai prisitaikiusiems prie dirvos pH, šių medžiagų gali trūkti arba jos tampa toksiškos. Visada verčiau pasirinkti augalus pagal dirvos tipą. Bandymai
Ką reikia žinoti apie sklypą SKLYPO MIKR O K LI M ATA S
Netgi nedideliame sklype gali susidaryti mikroklimatų įvairovė, nuo šaltų pavėsingų kampų iki karštų saulėtų plotelių. Teisingai įvertinę augimo sąlygas galėsite parinkti konkrečiai vietai tinkamus augalus. Komposto talpas geriau įrengti saulėtoje vietoje, kad įšiltų, antraip organinės medžiagos ilgiau irs.
Obuoliai ir kriaušės puikiai noksta saulėtoje sklypo pusėje.
Bulvės vešės šiltoje, apsaugotoje vietoje.
Daugumai žolelių reikia atvirų, saulėtų erdvių.
Iš rytų į vakarus orientuotas šiltnamis sugeria maksimalų saulės radiacijos kiekį.
Vyšnios (pvz., „Morello“) gerai augs šešėlyje.
Tamsiuose, vėsiuose užkampiuose itin mėgsta rinktis šliužai. Surinkite juos rankomis ir atsikratykite. Atviros vietos dažnai būna vėjuotos, todėl aukštesnes daržoves, pavyzdžiui, kai kurias kopūstines, gali tekti paremti. Venkite vėjuotose vietose sodinti pupas. Gūžiniai kopūstai mėgsta atvirą vietą.
Lengvas šešėlis (už tvorelės) idealiai tinka lapinėms ir sėjamosioms salotoms. Svogūnai ir svogūnėliai taip pat pakenčia dalinę paūksmę.
paveikti pH rūgštinant dirvą ar pridedant kalkių retai būna sėkmingi ir ilgalaikiai. Egzistuojančios arealo rūšys sklype ir aplinkoje rodo, kokie augalai, tikėtina, vešės. Vertėtų užsirašyti augalų rūšis ir numanomą laukinės floros bei faunos vertę. Sklypo topografija (ploto forma, kryptis ir padėtis) taip pat gali paveikti jūsų galimybes. Pavyzdžiui, jei sklypas krypsta į
Špinatus geriau auginti lengvoje paūksmėje, šitaip sumažėja tikimybė peraugti. Jie gerai tarpsta greta šakniavaisių, pavyzdžiui, pastarnokų.
vidudienio saulę, čia bus šilčiau nei lygiame plote. Nuožulnumai ir nelygumai turi ir trūkumų, ypač jei norite statyti šiltnamį.
TINKAMI AUGALAI TINKAMOJE VIETOJE Įvertinę sklypo aplinkos sąlygas, sugebėsite parinkti tinkamiausius tai vietai augalus. Kiekviena vieta turi savų privalumų ir trūkumų, jiems įvertinti reikia laiko.
13
14
Ką reikia žinoti apie sklypą
GAMTOS CIKLAI Visi sklype auginami augalai visiškai priklauso nuo gamtinių procesų visumos. Pavyzdžiui, augalai patys gaminasi maisto medžiagas naudodami anglies dvideginį iš oro, vandenį – iš dirvos ir saulės energiją – proceso, kuris vadinamas fotosinteze, metu. Šio angliavandenio energija sudaro sąlygas augimui, vystymuisi ir gyvybiniams procesams, vykstantiems augale. Suvokiant gamtos ciklus galima išmokti dirbti harmonijoje su aplinka.
KO REIKIA AUGALAMS Gamtinėse sistemose augalai nuolat ima iš dirvos azotą, fosforą ir kalį, juos naudoja ir grąžina dirvai, kai miršta, meta lapus ar yra gyvūnų suėdami. Šis procesas yra žinomas kaip maitinimosi ciklas. Augalų mityba vėliau bus aptarta išsamiau. Dabar verta apžvelgti tik tris pagrindinius gamtos ciklus: vandens, anglies ir azoto.
VANDENS CIKLAS Nenutrūkstanti atmosferos, paviršiaus ir požeminio vandens cirkuliacija vadinama vandens, arba hidrologiniu, ciklu. Vandens ciklą varo saulės energija ir žemės trauka. Vandens garai atmosferoje kondensuojasi į debesis, tada iškrinta kritulių pavidalu: kaip sniegas, lietus, šlapdriba ar kruša. Šį vandenį suvartoja augalai, jis kaupiasi ežeruose, susigeria į dirvą ar srūva žemės paviršiumi upėmis ir upeliais. Saulės įšildytas vanduo vėl garuoja į atmosferą, o sunkio jėga jį traukia žemyn per dirvos poras, kur kaupiasi lėtai judantys požeminiai vandenys. Vanduo taip pat gali grįžti į atmosferą netiesiogiai, per augalų lapus – šis
Augalų lapai yra išskirtiniai dariniai: ištisos „gamyklos“, kuriose augalai gaminasi maisto medžiagas.
procesas žinomas kaip transpiracija (vandens (garų ir skysčio pavidalu) šalinimas iš augalo, kai augalo paviršius ir jį supanti erdvė nevienodai prisisotinę vandens garų). Transpiracija intensyviausia esant aukštai temperatūrai,
Gamtos ciklai
pučiant stipriam vėjui, sausame ore ar saulėkaitoje.
ANGLIES CIKLAS Anglis – pagrindinis gyvybės elementas žemėje. Anglies junginių chemija vadinama organine chemija. Yra daug anglies šaltinių, vieni jų gyvi, kiti negyvi. Į atmosferą anglį (anglies dvideginio forma) išskiriantys organizmai ar procesai vadinami šaltiniais. Visos gyvybės formos išskiria šiek tiek anglies, tačiau yra ir kitų šaltinių, pavyzdžiui, ugnikalniai ar
žmogaus veikla, tokia kaip medžio ar iškastinio kuro deginimas. Kai anglis tampa gyvo organizmo dalimi arba yra užrakinama nuosėdose ar uolienose, sakoma, kad ji nusėdo. Pusiausvyra tarp išsilaisvinusios iš šaltinių ir nusėdusios anglies yra svarbi planetos gerovei ir turi poveikį visuotinei temperatūrai.
AZOTO CIKLAS Azotą (N) gyvi organizmai naudoja, kad pasigamintų daugybę sudėtinių organinių
Supratę, kaip veikia gamtos ciklai, galėsite kuo geriausiai išnaudoti sklypo sąlygas.
15
16
Ką reikia žinoti apie sklypą
molekulių, tokių kaip aminorūgštys, baltymai ir nukleino rūgštys – gyvybės statybiniai blokai. Didžiausia azoto saugykla yra atmosfera, kurioje jis egzistuoja dujų pavidalu. Šios atsargos yra apie milijoną kartų didesnės nei bendras azoto kiekis visuose gyvuose organizmuose. Nors atmosferoje yra azoto perteklius, augalai jį gali pasisavinti tik kaip dvi kietas formas: kaip amonį ir nitratą. Dauguma augalų patenkina savo poreikius pasisavindami nitratus iš dirvos. Amonis naudojamas rečiau, nes dideliais kiekiais yra nuodingas. Dauguma ekosistemų turi azoto atsargas kaip gyvas ar negyvas organines medžiagas, kurios grįžta į ciklą suirdamos. Skaidantieji dirvos
organizmai, tokie kaip bakterijos ir grybeliai, chemiškai modifikuoja azotą, randamą organinėje medžiagoje. Beveik visas Žemės ekosistemose randamas azotas pateko iš atmosferos, o tam tikros dirvos bakterijos jį biologiškai pavertė naudinga forma. Ankštiniai ir kai kurios kitos augalų rūšys palaiko ryšius su azotą keičiančiomis bakterijomis. Mainais už azotą bakterijos iš augalų gauna maisto medžiagų ir gali prisiglausti ypatinguose šaknų dariniuose (mazgeliuose).
DEGUONIES CIKLAS Deguonies ciklas vaizduoja deguonies judėjimą tarp trijų pagrindinių jo rezervuarų – atmosferos, gyvų organizmų bei uolienų, ežerų, upių ir vandenynų. Pagrindinė šio ciklo varomoji jėga yra augalų gyvybiniai procesai ir maisto medžiagų gamyba per fotosintezę. Gamindami maisto medžiagas augalai išskiria daug deguonies, ir vien tik dėl šios priežasties Žemės atmosferoje jo yra apie 21 %. Visi gyvi organizmai kvėpuoja deguonimi ir jį naudoja, kad išlaisvintų maisto medžiagose slypinčią energiją. Šitaip anglies ir deguonies ciklai siejasi ir sudaro pusiausvyrą. Vadinasi, egzistuoja mitybos ciklų pusiausvyra, turinti svarbų poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui. Mokydamiesi dirbti kartu su gamtos ciklais pagerinsite savo sklypo sveikatą.
KAS YRA EKOSISTEMOS Gyvūnų, tokių kaip rupūžės, buvimas rodo, kad sklype susikūrusi stabili subalansuota ekosistema.
Ekologinės sistemos, arba trumpiau, ekosistemos, yra augalų ir gyvūnų
Gamtos ciklai GAMTOS CIK LA I TI PI N I A M E SK LY PE
Netgi kukliausias sklypas yra puikus gamtos vyksmų pavyzdys: elementai ir maisto medžiagos nuolat recirkuliuoja ir dėl augintojo, ir dėl daugybės kitų gyvų būtybių veiklos. Šiame pavyzdyje pateikti trys pagrindiniai ciklai. Mitybos grandinėje vabzdžius ir vaisius sulesa ar suėda paukščiai ir smulkūs žinduoliai, kurie savo ruožtu tampa stambesnių gyvūnų, pavyzdžiui, vanagų ar lapių grobiu. Anglies ir azoto ciklai rodo, kaip šiuos elementus perdirba augalai. mitybos grandinė Voras
Vanagas
Skraidantys vabzdžiai
anglies ciklas Dalis anglies grįžta į atmosferą kvėpuojant
Uogos Drugeliai
Anglies dioksidas
Pjūklelis
Azoto ciklas Azotas atmosferoje
Perdirbta kompostuojant
Lapė
Ežys
Šliužas
Augalų įsisavinta anglis
Strazdas Sraigė Varlė Žemės vabalas
bendrijos, susidedančios iš duoto arealo (vietoje, kur gyvena gyvi organizmai) ir jame esančios bendrijos (visų augalų ir gyvūnų, kurie ten gyvena). Kiekviena gyvų ir negyvų tarpusavyje sąveikaujančių gamtos komponentų grupė (tarp jų ir randami sklypuose) gali būti vadinama ekosistema.
Bakterijos išlaisvina nitratų perteklių kaip azotą Bakterijos paverčia azotą nitratais, kuriuos gali pasisavinti augalai
Cheminės medžiagos, kurias augalai ir gyvūnai pasisavina iš aplinkos ir paverčia gyvais audiniais, ekosistemos viduje nuolat recirkuliuoja. Šie mitybos ciklai yra patys efektyviausi, kai ekosistemoje yra rūšių įvairovė. Tada bendrija būna stabili ir gali tęstis be galo.
17
DARŽININKYSTĖ PAGAL MĖNULĮ Nors žemės ūkio veikla priklauso nuo Saulės, žmogaus gyvenime labai svarbus yra ir Mėnulis. Kiekvieną mėnesį jis pilnėja, dyla, išnyksta ir vėl atsiranda – tokia jo „veikla“ davė pradžią pirmiesiems kalendoriams. Sodininkų Mėnulio kalendoriai iš tiesų yra tūkstantmetės tradicijos, derinančios visus žmogaus gyvenimo aspektus prie Mėnulio, palikimas. Šios tradicijos jau penkiasdešimt metų taikomos biodinaminėje daržininkystėje. Pagal Mėnulio kalendorių savo veiklą planuoja vis daugiau daržininkų, kalendoriai padeda jiems pažinti gamtos ciklus.
Jei Mėnulio dėmės ryškiai matomos, galima tikėtis gražaus oro, jei blyškios, bus lietaus.
Priešpilnis ar delčia? Prie matomos Mėnulio pusės pridedamas vertikalus brūkšnys; jei gaunama raidė p – Mėnulis pilnėja, jei d – dyla (ketvirtas ketvirtis)
Žmonės tiki: „Per jauną Mėnulį viskas dygsta ir žydi, per seną – derlius džiugina“.
420
Daržininkystė pagal Mėnulį
D A R B A I PA G A L M Ė N U L Į Kad prisimintume, ką reikia atlikti per pilnėjantį Mėnulį, tiesiog įsiminkime, kad jis atiduoda savo energiją augalams ir padeda jiems augti. Reikia nepamiršti, kad per
delčią šaknyse sumažėja syvų, jie slūgsta su dylančiu Mėnuliu, taigi šiuo metu tinka rūpintis šakninėmis daržovėmis, genėti medžius ir dirbti žemę.
Dar bai pagal M ėnulį DARŽE
Priešpilnis Šis laikotarpis tinkamas sėti augalams,
Jaunatis Delčia
Pilnatis
SODE
GĖLYNE
DERLIUS
Palankiausias metas sodinti vaismedžiams, jie lengviau prigis. Tinka genėti silpnus vaismedžius, jie gausiau žydės. Puikus metas pasirūpinti visais medžiais
Sėjamos vienmetės gėlės, persodinami ar perkeliami į kitą vietą daugiamečiai augalai. Per priešpilnį genimi krūmai: žydintys vasarą genimi rudenį ar žiemą, žydintys pavasarį – po žydėjimo.
Kad būtų išsaugota kuo daugiau maisto medžiagų, per priešpilnį galima nuimti šaknines daržoves, taip pat vaistažoles ir prieskonines žoleles.
ypač žydintiems ir brandinantiems sėklas. Jei dirva skurdi ir sausa, geriausiai sėti per priešpilnį. Tinkamas metas skabyti daržovėms. Per priešpilnį augalai lengviau prigyja, tad tinkamas metas pikuoti vaisius vedančioms daržovėms (pomidorams, agurkams, agurkėliams, saldžiosioms paprikoms, baklažanams, aitriosioms paprikoms). Pilnėjantis Mėnulis tinkamas pasirūpinti visų daržovių priežiūra. Jaunas Mėnulis nepalankus darbams sode. Per jaunatį galima nebent skiepyti vaismedžius. Per delčią palanku sėti ir persodinti Per delčią genimi Genimos Jei įmanoma, šakniagumbius, gūžes sukančias sveiki vaismedžiai – jie gyvatvorės, norint reikia nurinkti daržoves (kopūstus ir salotas), taip pat mažiau šakojasi ir apriboti jų augimą vaisius, porus. Tinka sėti pupeles ir žirnius. mezga daugiau vaisių. (jaunus augalus šakniavaisius Mėnuliui dylant taip geriau genėti per ir daržoves, Per dylantį Mėnulį labai efektyvūs pat genimos žalios priešpilnį). skirtus ilgiau žemės darbai. šakos. laikyti. Nuo Per delčią Per delčią tinka sėti ir sodinti seno per Skiepijimas akiuojant šienaujama veja. derlingoje, drėgnoje, kietoje dirvoje. delčią imamas veiksmingiausias per vynuogių ir delčią. javų derlius. Sėti per pilnatį vengiama, tačiau pasėjus iki pilnaties likus dviem ar trims dienoms, sulaukiama optimalaus dygimo. Biodinaminės daržininkystės šalininkai pataria per pilnatį sodinti bulves, taip pat sėti žirnius ir pupeles.
Darbai pagal Mėnulį Daržovės ir M ėnulio fa zės
Visos daržovės yra jautrios vienai ar kitai Mėnulio fazei. Štai „mėgstamiausios“ kai kurių daržovių fazės.
Agurkėliai
Sėti vakare prieš patekant pilnačiai.
Builiai
Sėti per pirmas dvylika pilnaties valandų.
Bulvės
Sodinti likus dviem dienoms iki pilnaties. Vagoti geriausia per pirmas dvi kurios nors fazės (jaunaties, priešpilnio, pilnaties, delčios) dienas. Kasti reikėtų prieš pilnatį.
Česnakai
Sėti nuo penktos dienos iki pilnaties ir pirmą pilnaties dieną.
Morkos
Sėti tarp pirmo ketvirčio ir trečios dienos po pilnaties.
Petražolės
Sėti likus dviem dienoms iki pilnaties.
Porai
Sėti likus dviem ar trims dienoms iki pilnaties.
Ropės
Sėti nuo pirmo ketvirčio iki trečios pilnaties dienos.
Salotos (gūžinės)
Sėti ir persodinti ketvirtą dieną prieš pilnatį.
Salotos (garbanotosios)
Sėti ir persodinti baigiantis pilnačiai.
Svogūnai
Sodinti tarp trečios dienos prieš pilnatį iki trečios dienos po pilnaties.
Trūkažolės
Sėti nuo antros dienos prieš pilnatį iki antros pilnaties dienos.
Vijoklinės pupelės
Sėti antrą, trečią arba ketvirtą dieną po pirmo ketvirčio.
Žemaūgės pupelės
Sėti antrą ir trečią dieną po pirmo ketvirčio.
Žirneliai
Sėti antrą dieną po pirmo ketvirčio.
421
įsigykite
knygą dabar