Leidinys alkoholio

Valstybinis psichikos sveikatos centras

Projektas (Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001)

„Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“

2013 m.

VILNIUS VšĮ „Sorre“ 1

UDK 613.8(474.5) Al-134

Studija parengta įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“, Nr. VP1-4.3-VRM-02-V-05-001.

Projekto vykdytojas: Valstybinis psichikos sveikatos centras Studiją parengė: VšĮ „Nugalėtojų principai“ Studijos autoriai: Doc. Dr. Aurelijus Veryga Dr. Remigijus Prochorskas Dokt. Mindaugas Štelemėkas Projekto veiklos: 1.1.1. Alkoholio vartojimo esamos būklės studijos parengimas; 1.1.2. Epidemiologinių sociologinių tyrimų vykdymas; 1.1.3. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studijos parengimas; 1.1.4. Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studijos parengimas.

Projekto trukmė nuo 2011-03-29 iki 2013-03-29.

Projekto vadovės: Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vedėja Aurelija Čepulytė, vyriausioji specialistė Lina Ignatavičiūtė, tel. (8 5) 249 9976, el. paštas info@vpsc.lt.

ISBN 978-609-8118-00-1

2

Turinys Santrumpos. Įvadas.

Lentelių sąrašas.

Paveikslų sąrašas.

.................................................................................................................................................................5 .................................................................................................................................................................6 .................................................................................................................................................................7 ............................................................................................................................................................... 10

I. Alkoholio vartojimo esamos būklės studija. ......................................................................................................................... 12 I.1. Santrauka. ......................................................................................................................................................... 12 I.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 12 I.3. Metodika. ........................................................................................................................................................... 12 I.4. Alkoholio epidemiologija, politika ir ekonomika: mokslinių straipsnių apžvalga. .................................................... 14 I.5. Alkoholio epidemiologija, politika ir ekonomika: magistro darbų apžvalga. ............................................................ 22 I.6. Lietuva kitų šalių kontekste. ................................................................................................................................ 27 I.7. Alkoholio vartojimas Lietuvoje. ............................................................................................................................ 31 I.8. Diskusija ir apibendrinimas. ................................................................................................................................. 35 I.9. Išvados. .............................................................................................................................................................. 36 I.10. Literatūra. .......................................................................................................................................................... 37 II.

Epidemiologinis sociologinis tyrimas. ............................................................................................................................ 39 II.1. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 39 II.2. Metodika. ........................................................................................................................................................... 39 II.3. Epidemiologinio sociologinio tyrimo rezultatai. .................................................................................................... 44 II.3.1. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas. .................................................................................................. 44 II.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimas. ................................................................................................................ 50 II.3.3. Alkoholio vartojimo sukeliama psichosocialinė žala. .................................................................................. 53 II.3.4. Alkoholio sukeliama finansinė žala. .......................................................................................................... 59 II.4. Apibendrinimas. .................................................................................................................................................. 60 II.5. Išvados. .............................................................................................................................................................. 61

III. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija. ............................................................................................... 62 III.1. Santrauka. .......................................................................................................................................................... 62 III.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................... 63 III.3. Metodika. ........................................................................................................................................................... 63 III.4. Lietuvos alkoholio kontrolę reglamentuojančių teisės aktų analizė. ....................................................................... 64 III.4.1. LR Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) ir su juo susijusių teisės aktų analizė. ................................................ 64 III.4.1.1. Valstybės alkoholio kontrolės politikos principų pokyčių ir įgyvendinimo analizė. ........................ 64 III.4.1.2. AKĮ numatytų pasiūlos mažinimo priemonių analizė. .................................................................. 77 III.4.1.3. AKĮ numatytų paklausos mažinimo priemonių analizė. ................................................................ 81 III.4.2. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo analizė. ................................................................ 83 III.4.3. Lietuvos alkoholio kontrolės politikos suderinamumo su tarptautinėmis alkoholio kontrolės politikos rekomendacijomis analizė. ....................................................................................................................... 84 III.5. Alkoholio kontrolę formuojančių bei įgyvendinančių institucijų bei organizacijų veiklos apžvalga. ........................... 90 III.6. Lietuvos gyventojų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką vertinimas. ......................................................... 108 III.7. Lietuvos politikų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką tyrimas. ................................................................. 116 III.8. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių SSGG įgyvendinimo analizė. ......................................................... 123 III.9. Studijos apibendrinimas ir išvados. .................................................................................................................... 131 III.10. Literatūra. ........................................................................................................................................................ 131 IV.

Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija. .................................................................................................... 133 IV.1. Studijos santrauka. ........................................................................................................................................... 133 IV.2. Įvadas. ............................................................................................................................................................. 134 IV.3. Metodika. ......................................................................................................................................................... 135 IV.3.1. Alkoholio poveikio sveikatai vertinimas. ................................................................................................. 135 IV.3.2. Alkoholio vartojimas Lietuvoje. .............................................................................................................. 137 IV.3.3. Alkoholio sąlygojamo mirtingumo vertinimas. ........................................................................................ 138 3

IV.3.4. Alkoholio sąlygojamo sergamumo vertinimas. ......................................................................................... 139 IV.3.5. Alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimas. ..................................................................... 140 IV.3.6. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimas. ......................................................... 140 IV.3.7. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse. ................................................................ 141 IV.3.8. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas. ............................................................... 141 IV.4. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje. .................................................................................................. 143 IV.4.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas. ....................................................................................... 143 IV.4.2. Alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas. ....................................................................................... 148 IV.4.3. Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas. ................................................................... 151 IV.4.4. Su alkoholio vartojimu siejami teisėtvarkos pažeidimai. .......................................................................... 155 IV.4.5. Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala. .................................................................................... 158 IV.4.6. Jautrumo analizė. ................................................................................................................................. 160 IV.5. Diskusija. .......................................................................................................................................................... 161 IV.6. Išvados. ............................................................................................................................................................ 163 IV.7. Literatūra. ........................................................................................................................................................ 164 Priedai. .............................................................................................................................................................................. 166

4

Santrumpos.

AKĮ – Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas.

APD – Alkoholiui priskiriama dalis (angl. Alcohol attributable fraction).

ATPK – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

EUCAM – Europos alkoholio reklamos stebėsenos centras (angl. European Centre for Monitoring Alcohol Marketing).

EURO CARE – Europos alkoholio politikos aljansas (angl. European Alcohol Policy Alliance).

FCA – Tabako kontrolės pagrindų konvencijos aljansas (angl.Framework Convention Alliance).

HLT – Hektolitras (100 litrų).

HPA – Gryno etilo alkoholio hektolitras (100 litrų 100 proc. striprumo alkoholio).

IRD – Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

IŠL – Išeminė širdies liga.

LKPT – Lietuvos kelių policijos tarnyba.

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

NDNT – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

NORDAN – Šiaurės alkoholio ir narkotikų politikos tinklas (angl. Nordic Alcohol and Drug Policy Network).

NTAKD – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

NTAKK – Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija.

NVO – Nevyriausybinė organizacija.

PPGM – Potencialaus prarasto gyvenimo metai (angl. Potential years of life lost).

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija.

SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

SAV – Standartinis alkoholio vienetas.

SR – Santykinė rizika (angl. Relative risk). ŠMM – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

TP – Transporto priemonė.

VLK – Valstybinė ligonių kasa.

VMI – Valstybinė mokesčių inspekcija.

VMV BS – Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdis.

VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

WFAD – Pasaulinė federacija prieš narkotikus (angl. World Federation Against Drugs). ŽŪM – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

5

Įvadas.

Projektas „Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas“ susideda iš 4 atskirų studijų. Nors šios studijos atspindi su alkoholio vartojimu ir pasekmėmis siejamus rezultatus, studijos yra metodiškai skirtingos, o alkoholio vartojimo problematika Lietuvoje analizuojama iš skirtingų pusių. „Alkoholio vartojimo Lietuvoje esamos būklės“ studijoje apžvelgti svarbiausi su alkoholio vartojimu susiję duomenys. Apžvelgti su Lietuva susiję tyrimai, apibendrinti naujausi su alkoholio vartojimu siejami epidemiologiniai ir statistiniai visuomenės sveikatos bei ekonomikos rodikliai. „Epidemiologiniame sociologiniame tyrime“ pristatomi Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai, kuriuose atspindima suaugusių Lietuvos gyventojų nuomonė apie alkoholio kontrolės politiką bei alkoholio vartojimo sąlygojama psichosocialinė žala. „Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo“ studijoje pristatomi teisinių dokumentų analizės rezultatai, apžvelgta alkoholio kontrolės Lietuvoje raida. Taip pat vertinta, kaip teisiniuose dokumentuose keliami alkoholio kontrolės tikslai atitinka realius sprendimus, pateikiamos sąsajos tarp alkoholio kontrolės politikos ir visuomenės sveikatos rodiklių. Atskirai aptariami Lietuvos alkoholio kontrolės politikos formuotojų ir įgyvendintojų nuomonės kokybinio tyrimo rezultatai. „Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studijoje“ analizuota alkoholio vartojimo sąlygojama socialinė ir ekonominė žala. Analizuoti alkoholio vartojimo sąlygojamo sergamumo (SVEIDRA duomenys), mirtingumo (Higienos instituto ir Statistikos departamento duomenys), netekto darbingumo (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenys), policijos registruojamų pažeidimų (Informatikos ir ryšių departamento duomenys) rodikliai. Atliktas alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas.

6

Lentelių sąrašas.

Alkoholio vartojimo esamos būklės studija: 1 lentelė. Literatūros apžvalgoje analizuojamos publikacijos ir magistro darbai.

Epidemiologinis sociologinis tyrimas: 1 lentelė. Lauko darbų suvestinės lentelė (18-74 m.).

2 lentelė. Tiriamosios imties procentinis pasiskirstymas pagal Lietuvos (18-74 m.) gyventojų pasiskirstymą.

3 lentelė. Statistikos departamento duomenų pasiskirstymo analizė.

4 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų duomenų pasiskirstymo analizė.

5 lentelė. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografinis reprezentatyvumas, t.y., kokiuose miestuose, kaimuose vykdyta apklausa.

6 lentelė. Paklaidų lentelė.

7 lentelė. Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

8 lentelė. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

9 lentelė. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

10 lentelė. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

11 lentelė. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

12 lentelė. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

13 lentelė. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

14 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

15 lentelė. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

16 lentelė. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

17 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

18 lentelė. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai (pvz., socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms finansuoti ir pan.)?

19 lentelė. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

20 lentelė. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą, bet ir už įsigijimą?

21 lentelė. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

22 lentelė. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

23 lentelė. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

24 lentelė. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)?

25 lentelė. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalės vidurkiai priklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo ir alkoholio vartojimo lygio.

26 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

27 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal CAGE ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

28 lentelė. Kaip dažnai vartojate bet kokius alkoholinius gėrimus?

29 lentelė. Kaip dažnai vartojate stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, likerį ir pan.)?

30 lentelė. Kaip dažnai vartojate vyną?

31 lentelė. Kaip dažnai vartojate alų?

32 lentelė. Stipriųjų gėrimų kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

33 lentelė. Vyno ar šampano taurių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

34 lentelė. Sidro ir alkoholinių kokteilių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

35 lentelė. Alaus kiekis, suvartotas per praėjusias 7 dienas.

36 lentelė. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose pirktus gėrimus (t.y., naminės gamybos, pilstuką, atvežtą iš kitų šalių alkoholį)?

37 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Vyrų ir moterų analizė.

38 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Amžiaus grupių analizė.

39 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Gyvenamosios vietos analizė.

40 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Analizė pagal išsilavinimą.

41 lentelė. CAGE: Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?

42 lentelė. CAGE: Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?

43 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?

7

44 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

45 lentelė. CAGE balai, lytis.

46 lentelė. CAGE balai, amžius.

47 lentelė. CAGE balai, išsilavinimas.

48 lentelė. CAGE balai, gyvenamoji vieta.

49 lentelė. Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių?

50 lentelė. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo (pvz., negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į darbą ir pan.)?

51 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) fizinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

52 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) psichologinį smurtą (spaudimą) iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

53 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų?

54 lentelė. Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas neblaivių asmenų?

55 lentelė. Ar kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su neblaiviais asmenimis ar vengėte vietų, kuriose yra daug neblaivių asmenų?

56 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

57 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai laukdami ar važiuodami viešuoju transportu dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

58 lentelė. Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami žodžiais?

59 lentelė. Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjote užmigti?

60 lentelė. Ar kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo?

61 lentelė. Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

62 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp vyrų ir moterų.

63 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp amžiaus grupių.

64 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp gyvenančiųjų mieste ar kaime.

65 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp skirtingo išsilavinimo respondentų.

66 lentelė. Suma išleista gėrimams per savaitę.

67 lentelė. Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu?

68 lentelė. Suma išleista gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimams, susijusiems su alkoholio vartojimu per paskutinius 6 mėnesius.

Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija: 1 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės principai 1995 ir 2012 metais.

2 lentelė. Valstybė pajamos iš alkoholio akcizų.

3 lentelė. Alkoholio akcizų tarifų dinamika.

4 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo sąmata.

5 lentelė. Alkoholio poveikio vaikams dinamika 2001-2008 m.

6 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės programos struktūra.

7 lentelė. Alkoholio kontrolės priemonės.

Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija: 1 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos ir išorinės sergamumo bei mirtingumo priežastys.

2 lentelė. Lėtinių ligų išsivystimo santykinės rizikos, kurias iš dalies sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas.

3 lentelė. Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje ir pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

4 lentelė. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

5 lentelė. Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje.

6 lentelė. Vidutinės vieno asmens išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos per dieną, 2010 m.

7 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lietuvoje 2003-2011 m.

8 lentelė. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse.

9 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojami PPGM 2003-2011 m.

10 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas.

11 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

12 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, nedarbingumą ir metus.

13 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas.

14 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse.

15 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, darbingumo grupes ir pagrindinę diagnozę.

16 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

17 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

18 lentelė. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika.

19 lentelė. Duomenys apie neblaivius asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu.

20 lentelė. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas, gabenimas.

21 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygota ekonominė našta sveikatos priežiūrai.

22 lentelė. Dėl alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo prarastos pajamos Lietuvoje.

8

23 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo ekonominė našta 2010 m.

24 lentelė. Dėl tėvų girtavimo į valstybės globą patekusių vaikų išlaikymo išlaidos valstybės ir savivaldybių globos namuose 2010 m.

25 lentelė. Atskirų nusikalstamų veikų padarymu įtariamų neblaivių asmenų dalis 2004-2011 m.

26 lentelėje. Įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti dėl neblaivumo, išlaikymo kaštai 2010 m.

27 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: produktyvumo kaštai.

28 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: įkalinimo kaštai.

9

Paveikslų sąrašas.

Alkoholio vartojimo esamos būklės studija: 1 paveikslas. Vidutinis grynojo alkoholio (legalaus ir nelegalaus) suvartojimas litrais, tenkantis vienam gyventojui Europos kontekste 2002 m. Šaltinis: Popova ir kt. (2007).

2 paveikslas. Dėl priešlaikinių mirčių prarasti gyvenimo metai per 2002 m. (20-64 amžiaus grupės populiacijai tenkantys prarasti gyvenimo metai 100 000 gyventojų). Šaltinis: Rehm ir kt. (2007).

3 paveikslas. Santykinis alkoholio suvartojimas ir mirtingumas Lietuvoje (proc.) lyginant su 2000 m. Šaltinis: Grabauskas ir kt. (2009).

4 paveikslas. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) ES šalyse 2006 m. tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Kupčinskas ir Šumskienė (2010).

5 paveikslas. Prarastų gyvenimo metų pokyčiai Lietuvoje 2007-2009 m. 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Veryga ir kt. (in press).

6 paveikslas. Absoliutaus alkoholio kiekis litrais, tenkantis vienam gyventojui per metus, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų rūšį. Šaltinis: Veryga ir kt. (in press) ir NTAKD. 7 paveikslas. Alkoholinių gėrimų, vartotų atskirai arba derinyje bent kartą per savaitę, proporcijos lyginant 1994 ir 2010 m. (*p<0,05, palyginant su 2010 m.). Šaltinis: Klumbienė ir kt. (in press).

8 paveikslas. Visų alkoholinių gėrimų gamyba 2000 m. – 2005 m., milijonais dekalitrų. Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

9 paveikslas. Alaus rinkos pasidalijimas tarp alaus gamintojų 2005 m. (proc.). Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

10 paveikslas. Alkoholinių gėrimų importas 2000 m. – 2005 m. (tūkst. dekalitrų). Šaltinis: Bertašiūtė (2007).

11 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų skaičiaus pasiskirstymas pagal transliuotojus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

12 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal rodytų reklamų skaičių. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

13 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal televizijos kanalus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

14 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas litrais, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, paskutiniai duomenys (2006-2010 m.) ir 2006 m. duomenys.

15 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu/100000 gyv., paskutiniai duomenys.

16 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

17 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv. 20-39 metų amžiaus grupėje, paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

18 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo kardiomiopatijų/100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

19 paveikslas. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinių psichozių /100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

20 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamentas ir NTAKD. 21 paveikslas. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

22 paveikslas. Alkoholio įperkamumo kaita Lietuvoje, 2005 metai = 100 proc.

23 paveikslas. Spiritinių gėrimų ir alkoholinių kokteilių gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

24 paveikslas. Alaus gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

25 paveikslas. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės 100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Higienos institutas.

26 paveikslas. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Epidemiologinis sociologinis tyrimas: 1 paveikslas. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai balų sumos pasiskirstymas.

2 paveikslas. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė.

Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija 1 paveikslas. Alkoholinių psichozių skaičius 100 000 gyventojų.

2 paveikslas. Vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė.

3 paveikslas. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamentas ir NTAKD. 4 paveikslas. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės 100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Statistikos departamentas ir Higienos institutas.

5 paveikslas. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

6 paveikslas. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

7 paveikslas. Moterų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2005 m.

8 paveikslas. Vyrų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2005 m.

9 paveikslas. Vyrų ir moterų, vartojusių įvairius alkoholinius gėrimus ar jų kombinacijas, dalis (proc.), 1994-2010 metais. Šaltinis: LSMU, STI duomenys.

10

10 paveikslas. 5-12 klasių Kauno miesto moksleivių nurodytos problemos dėl amžiaus apribojimų įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių. Šaltinis: 2001 m. LSMU. 11 paveikslas. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones, 2005 metais.

12 paveikslas. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones atmetus akcizų politiką, 2005 metais.

13 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 7 d. pažeidimų dinamika.

14 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 d. pažeidimų dinamika.

15 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 d. pažeidimų dinamika.

16 paveikslas. Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 13, 28 ir 29 straipsnių pažeidimų dinamika.

17 paveikslas. NVO skirstinys, atsižvelgiant į veiklos sritį.

18 paveikslas. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

19 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

20 paveikslas. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

21 paveikslas. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

22 paveikslas. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

23 paveikslas. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti alkoholiu naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

24 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

25 paveikslas. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR prezidentės ir LR seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

26 paveikslas. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

27 paveikslas. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

28 paveikslas. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai (pvz., socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms finansuoti ir pan.)?

29 paveikslas. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

30 paveikslas. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

31 paveikslas. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

32 paveikslas. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

33 paveikslas. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

34 paveikslas. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)?

Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija: 1 paveikslas. Alkoholio sąlygota bendro mirtingumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

2 paveikslas. Alkoholio sąlygota mirtingumo dalis (proc.) nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse (2003-2011 m. laikotarpiu).

3 paveikslas. Alkoholio vartojimo sąlygotų PPGM (15-65) kaita Lietuvoje 2003-2011 m. (100 tūkst. gyventojų).

4 paveikslas.Alkoholio sąlygota ligotumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų (2006-2011 m.).

5 paveikslas.Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo dalis (proc.) nuo bendro ligotumo atskirose amžiaus grupėse (2006-2011 m.).

6 paveikslas. Alkoholio vartojimo sąlygota darbingumo sumažėjimo dalis (proc.) nuo visų užregistruotų sumažėjusio darbingumo atvejų 20062011 m.

11

I. ALKOHOLIO VARTOJIMO ESAMOS BŪKLĖS STUDIJA. I.1. Santrauka. Šios literatūros ir epidemiologinių bei statistinių rodiklių apžvalgos tikslas – apibendrinti svarbiausius su alkoholio vartojimu susijusius duomenis, apžvelgiant su Lietuva susijusius tyrimus, apibendrinant naujausius su alkoholiu siejamus epidemiologinius ir statistinius visuomenės sveikatos bei ekonomikos rodiklius.

Publikacijų alkoholio tematika, susijusių su Lietuva, atranka vyko trimis etapais. 2011 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, buvo vykdoma tyrimų paieška. Paieška vykdyta PubMed, Elektroninės Lietuvos akademinės bibliotekos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų, Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėse. Papildomai buvo peržiūrėti recenzuojami periodiniai moksliniai žurnalai. Į galutinę apžvalgą galėjo būti įtraukiami bakalauro, magistro darbai bei daktaro disertacijos, kuriuose buvo nagrinėjamos su alkoholio vartojimu siejamos temos, reprezentuojančios visos Lietuvos tendencijas. Taip pat buvo įtraukiami visi straipsniai, prieinami atskirose duomenų bazėse ar moksliniuose žurnaluose, kuriuose buvo nagrinėjama su alkoholio vartojimu susijusi epidemiologinė situacija Lietuvoje, alkoholio politikos formavimas ar alkoholio vartojimą liečiantys ekonominiai klausimai. Galutinei mokslinių publikacijų apžvalgai buvo atrinkti 15 mokslinių straipsnių ir 8 magistriniai darbai, kurie visiškai atitiko išsikeltus paieškos kriterijus ir yra analizuojami šioje apžvalgoje.

Beveik visuose apžvelgtuose tyrimuose, kuriuose buvo nagrinėjamos visuomenės sveikatos rodiklių kitimo tendencijos, akcentuojami blogėjantys su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai iki 2007 m. Tyrimai, iliustruojantys vertinamų visuomenės sveikatos rodiklių kaitą po 2007 m., rodo gerėjančias visuomenės sveikatos rodiklių tendencijas kartu su lygiagrečiai sumažėjusiu alkoholio suvartojimu. Teigiami pokyčiai sutampa su įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės politikos sugriežtinimu nuo 2008 m., kuris ir buvo rekomenduojamas daugelyje ankstesnių metų tyrimų.

Alkoholio kontrolės sugriežtinimas iš dalies sutapo su ekonomine ir finansų krize Lietuvoje. Kai kuriuose apžvelgtuose tyrimuose ši tema buvo paliesta ir aptarta. Manoma, kad sunkmetis Lietuvoje galėjo iš dalies prisidėti prie suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo per santykinės alkoholio kainos padidėjimą atlyginimų karpymo metu. Vis dėlto alkoholio paklausos mažėjimas neturėjo ženklių pasekmių Lietuvos ekonomikai, lyginant su nauda visuomenės sveikatai, gauta iš alkoholio vartojimo mažėjimo. Padidinti alkoholio mokesčiai sąlygojo didesnį mokesčių surinkimą, o lygiagrečiai mažėjantis alkoholio suvartojimas, sąlygojantis gerėjančius visuomenės sveikatos rodiklius, neatspindi galimų spekuliacijų, kad sumažėjęs alkoholio vartojimas yra tiesiog kompensuotas nelegaliu (oficialiai neapskaitomu) alkoholio vartojimu.

Apibendrinant Lietuvos situaciją, remiantis naujausiais PSO pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad padėtis, susijusi su alkoholio vartojimu ir to sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera, nors per paskutinius kelerius metus ir buvo pastebimas situacijos pagerėjimas. Dėl aukšto alkoholio suvartojimo lygio ir pavojingo jo vartojimo pobūdžio ES kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą.

I.2. Įvadas.

Su alkoholio vartojimu susijusių tyrimų ir svarbiausių epidemiologinių bei statistinių rodiklių apžvalga buvo vykdoma, siekiant įvertinti turimas žinias apie alkoholio vartojimą bei alkoholio daromos žalos apimtis Lietuvoje. Pastaraisiais metais Lietuvoje alkoholio kontrolė bei alkoholio žalos vertinimas susilaukia vis didesnio dėmesio tiek iš tyrėjų, tiek iš alkoholio politikos formuotojų pusės, tačiau sisteminio jau esamo įdirbio bei turimų Lietuvos situacijos analizės duomenų įvertinimo kol kas nebuvo atlikta.

Per pastaruosius keletą metų ypatingai padaugėjo magistro baigiamųjų darbų, kuriuose tiesiogiai arba bent iš dalies paliečiama alkoholio vartojimo bei su tuo susijusių pasekmių analizė. Nors daugeliu atvejų magistro darbai orientuojami į mažesnių specifinių populiacijų arba siauresnių temų tyrimus, tačiau net ir tokių darbų rezultatai, rečiau publikuojami straipsniuose, gali būti vertingi, analizuojant bendrą situaciją Lietuvoje. Šios alkoholio tyrimų ir su alkoholio vartojimu susijusių rodiklių studijos tikslas –apibendrinti ir aptarti svarbiausius Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus bei svarbiausius su alkoholio vartojimu susijusius rodiklius, paliečiančius alkoholio epidemiologinės situacijos vertinimą bei sąsajas su ekonomika ir politikos formavimu.

I.3. Metodika. Į galutinę tyrimų ir straipsnių apžvalgą galėjo būti įtraukiami bakalauro, magistro darbai bei daktaro disertacijos, kuriuose buvo nagrinėjamos su alkoholiu siejamos temos, reprezentuojančios visos Lietuvos tendencijas. Taip pat buvo įtraukiami visi straipsniai, prieinami atskirose duomenų bazėse ar moksliniuose žurnaluose, kur buvo nagrinėjama su alkoholio vartojimu susijusi epidemiologinė situacija Lietuvoje, alkoholio politikos formavimas ar alkoholio vartojimą liečiantys ekonominiai klausimai.

Su Lietuva susijusių publikacijų alkoholio tematika atranka vyko trimis etapais. Pirmojo etapo metu, 2011 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, buvo vykdoma tyrimų paieška. Paieška vykdyta PubMed, Elektroninės Lietuvos akademinės bibliotekos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto publikacijų, Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėse. Paieškose naudoti raktažodžiai „alkoholis“, „alkoholiu“, „alkoholio“, „alco“, „alcohol“. Esant galimybei, esminiai paieškos raktažodžiai buvo jungiami su papildomais raktažodžiais kaip „visuomenės sveikata“, „politika“, „žala“, „ekonomika“, „Lithuania“, „Baltic states“. Papildomai peržiūrėti recenzuojami periodiniai moksliniai žurnalai Medicina (2001-2011 m. numeriai), Visuomenės sveikata (1996-2011 m. numeriai), Gastroenterologija ir hepatologija (2008-2010 m. numeriai).

12

Antrojo etapo metu, remiantis paieškos kriterijais, buvo atrinktos ir peržvelgtos 27 mokslinės publikacijos. Papildomai įtrauktos 2 publikacijos, atitinkančios paieškos kriterijus, tačiau šiuo metu dar neišspausdintos moksliniuose leidiniuose. Atliekant bakalauro, magistro ir daktaro disertacijų alkoholio tema paiešką, iš viso buvo atrinkti 103 darbai, kuriuose bent iš dalies buvo aptariama alkoholio tema. Detalesnės santraukų peržiūros metu dėl magistro diplominių darbų autorių nustatytų apribotų priėjimo teisių nebuvo įmanoma peržiūrėti 18 darbų (šie darbai toliau neanalizuoti), 45 darbams buvo nustatytos apribotos priėjimo teisės (t.y. pilni darbai buvo peržvelgiami vietiniame mokslo institucijų intranete, atsidarius pilnas publikacijas), 40 darbų nebuvo nustatytų priėjimo apribojimų. Trečiojo etapo metu buvo atrinkti 15 mokslinių straipsnių ir 8 magistriniai darbai, kurie visiškai atitiko išsikeltus paieškos kriterijus ir yra toliau analizuojami šioje apžvalgoje (žr. 1 lentelę).

Visi bakalauro, magistro ir daktaro disertacijų darbai bei moksliniai straipsniai, kurie buvo detaliau peržiūrimi antrajame tyrimų paieškos etape, bet neįtraukti į galutinę analizę, trumpai apibendrinami 1 priede. Visa alkoholio tyrimų Lietuvoje apžvalga suskirstyta į tris pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje apžvelgiami moksliniai tyrimai ir straipsniai, antrojoje – magistro darbai.

1 lentelė. Literatūros apžvalgoje analizuojamos publikacijos ir magistro darbai.

Pirmasis autorius (metai)

Darbo pavadinimas

Tipas, mokslo įstaiga/žurnalas

McKeeir kt. (2000)

Alcohol consumption in the Baltic Republics

Chenet ir kt. (2001)

Daily variations in deaths in Lithuania: the possible contribution of binge drinking.

Straipsnis. J Epidemiol Community Health Straipsnis. International Journal of Epidemiology

Popova ir kt. (2007)

Comparing alcohol consumption in central and eastern Europe to other European countries.

Straipsnis. Alcohol and Alcoholism

Helasoja ir kt.

(2007)

The sociodemographic patterning of drinking and binge drinking in Estonia, Latvia, Lithuania and Finland, 1994-2002.

Straipsnis. BMC Public Health

Rehm ir kt. (2007)

Alcohol accounts for a high proportion of premature mortality in central and eastern Europe.

Straipsnis. International Journal of Epidemiology

Grabauskas ir kt.

(2009) Poliakovienė ir Gurevičius (2010) Kupčinskas ir Šumskienė (2010) Lunevicius ir kt.

(2010) Astrauskienė ir Bulotaitė (2011)

Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu.

Straipsnis. Medicina (Kaunas)

Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai Lietuvoje 1968–2007 m.

Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų padidėjimui Lietuvoje (2000-2007 m.).

Straipsnis. Visuomenės sveikata

Veryga (2010)

The epidemiology of road traffic injuries in the Republic of Lithuania, 1998–2007.

Straipsnis. Gastroenterologija ir hepatologija Straipsnis. The European Journal of Public Health

Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai.

Straipsnis. Visuomenės sveikata

Alkoholio Vartojimo Ir Gyventojų Sveikatos Rodiklių Sąsajos Lietuvoje.

Straipsnis. Gastroenterologija ir hepatologija

Alkoholio vartojimo ir su juo susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių tendencijos bei perspektyvos

Straipsnis. (in press)

Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certified as Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania).

Trends and social differences in regular alcohol consumption over socio-economic transition period in Lithuania.

Straipsnis. Alcohol and Alcoholism

The Impact of the Economic and Financial Crisis on the Health Care Sector in Lithuania.

Straipsnis. Visuomenės sveikata

Bertašiūtė (2007)

Lietuvos alaus ir stipriųjų gėrimų rinkos dinamika

Gaižaitytė (2007)

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba (kompetencija ir veiklos praktika)

Maknavičiūtė (2008)

Alkoholinių gėrimų reklamos situacija Lietuvoje

Genytė (2008)

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos žiniasklaidos diskurse

Daugalaitė (2009)

Europos alkoholio kontrolės politika Lietuvos ir Švedijos atvejo analizė

Ikasalaitė (2009)

Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas ES ir Lietuvos programų atvejis

Bobelytė (2010)

Akcizų reikšmė biudžeto surinkimo procese

Šipaitė (2011)

Įrodymais grįsta politika Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas Lietuvoje

Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU

Verygair kt. (in press) Radišauskasir kt.

(2011) Klumbienėir kt. (in press) Jankauskienė (2009)

Straipsnis. (in press).

13

degeneracijos, alkoholinė polineuropatija, alkoholinė kardiomiopatija, alkoholinis gastritas, alkoholinė kepenų liga, lėtinis alkoholinis pankreatitas) ir visos mirtys nuo šių būklių 100 proc. priskiriamos alkoholio sąlygotam mirtingumui.

Didesnė dalis ligų yra iš dalies sąlygojamos alkoholio (t.y., net ir nevartojantiems alkoholio gali išsivystyti šios ligos, bet alkoholio vartojimas didina riziką šioms ligoms atsirasti), todėl alkoholio sukeltam mirtingumui išskaičiuoti panaudojami „Alkoholiui priskiriamos dalies koeficientai“ (angl.

Alcohol attributable fractions arba trumpiau APD) leidžiantys, atsižvelgiant į atskirose šalyse nustatytą rizikingą alkoholio vartojimą, apskaičiuoti alkoholio sąlygotą dalį iš bendro registruotų mirčių skaičiaus. Šioms ligų grupėms priskiriama nemaža dalis piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligos, kepenų cirozės, nelaimingi atsitikimai, savižudybės ir smurtiniai sužeidimai.

Autorių skaičiavimais, Lietuvoje 2002 m. alkoholio suvartojimas sudarė 17,2 l (vertinant legalų ir nelegalų) per capita ir tai sudarė didžiausią suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui iš visų palygintų šalių. Antroje vietoje buvo Čekija – 17,0 l per capita, Rusija – 15,5 l, Vengrija – 14,9 l, Prancūzija – 14,5 l, JK – 13,4 l, Lenkija – 11,7 l ir Švedija – 9,9 l. Tuo tarpu tyrėjų apskaičiuotas bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas tarp vyrų didžiausias buvo Rusijoje – 29,0 mirtys, tenkančios 10 tūkst. gyventojų (20-64 amžiaus grupėje), antroje vietoje atsidūrė Lietuva – 22,1 mirties atvejo/10 tūkst, toliau sekė Vengrija - 21,6 atvejo/10 tūkst., Čekija - 9 atvejai/10 tūkst., Lenkija - 8,7 atvejo/10 tūkst., Prancūzija - 7,5 atvejo/10 tūkst., JK - 3,7 atvejo/10 tūkst. ir Švedija - 2,7 atvejo/10 tūkst. Nors tarp moterų alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas buvo mažesnis, tačiau šalių eiliškumas išsilaikė panašus: Lietuvai atsiduriant trečioje vietoje 4,1 mirčių atvejo/10 tūkst. gyv.) po Rusijos (4,7 mirčių atvejo/10 tūkst. gyv.) ir Vengrijos (5 mirčių atvejai/10 tūkst. gyv.). Iš viso buvo apskaičiuota, kad 2002 m. dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 9440 vyrai bei 3500 moterys.

Papildomai Rehm ir kt. (2007) tyrime parodomos ir mirčių pasiskirstymo proporcijos pagal dvi amžiaus grupes (20-44 ir 45-64 amžiaus grupės).

Lietuvoje jaunų žmonių (20-44 metų amžiaus) mirtingumo proporcija buvo viena iš didžiausių tarp visų šalių – tiek tarp vyrų (sudaranti 38,4 proc. ir nusileidžianti tik Vengrijai, kur jaunų vyrų mirtingumo proporcija sudarė 39,4 proc.), tiek tarp moterų (didžiausia iš visų palygintų šalių ir sudaranti 21,4 proc.). Neatsitiktinai apskaičiavus alkoholio vartojimo sąlygotus prarastus gyvenimo metus Lietuva atsidūrė tarp šalių, kur alkoholio žala yra pati didžiausia. Lietuvoje ir Vengrijoje apskaičiuoti dėl alkoholio prarasto gyvenimo metų skaičiai buvo tarp 7 ir 9 kartų aukštesni nei Švedijoje (žr. 2 paveikslą).

2 pav. Dėl priešlaikinių mirčių prarasti gyvenimo metai per 2002 m. (20-64 amžiaus grupės populiacijai tenkantys prarasti gyvenimo metai/100 000 gyventojų). Šaltinis: Rehm ir kt. (2007).

Grabauskas ir kt. (2009) (6) savo straipsnyje analizuoja gyventojų mirtingumo ryšį su alkoholinių gėrimų vartojimu. Tyrime akcentuojamas su alkoholio vartojimu siejamo mirtingumo didėjimas nuo 2000 iki 2007 m., o didžiausi standartizuotojo bendrojo mirtingumo rodiklių pokyčiai registruoti 2001 ir 2005 m. Nuo 2004 iki 2007 m. pastebėtas staigus mirtingumo Lietuvoje padidėjimas, kuris išaugo 4284 mirusiaisiais per metus (10,4 proc.).

Tyrėjams palyginus visus kiekvienų metų mirtingumo rodiklius tarp 2002–2004 ir 2005–2007 m. periodų, jie tarp lyginamų laikotarpių santykinai labiausiai padidėjo vidutinio (45–59 metų) ir senyvo (75 ir vyresnių) amžiaus grupėse. Tarp moterų mirtingumas labiausiai padidėjo senyvo amžiaus (75 ir vyresnių) grupėje (86 proc. viso mirčių prieaugio), o tarp vyrų – 45–59 metų grupėje (45 proc. viso prieaugio). Daugiau kaip pusė (53 proc.) viso bendrojo mirčių prieaugio atiteko senyvo amžiaus grupei, 33 proc. – vidutiniam amžiui, o tarpinei (60–74 metų) grupei atiteko tik 8 proc.

Tyrime įvertinus dešimt mirties priežasčių1, turėjusių didžiausią įtaką bendrojo mirtingumo padidėjimui 2002–2004 ir 2005–2007 m. laikotarpiu, nustatyta, kad didžiausia dalis bendrojo mirtingumo padidėjimo teko lėtinei išeminei širdies ligai (IŠL) ir smegenų infarktui (atitinkamai – 37,1 ir 11,9 proc.). Visos dešimt analizuojamų mirties priežasčių bendrai sudarė netoli 80 proc. viso bendro mirtingumo padidėjimo Lietuvoje lyginant 2002–2004 1

16

Dešimt tyrime vertintų mirties priežasčių: lėtinė išeminė širdies liga (I25), smegenų infarktas (I63), alkoholinė kepenų liga (K70), kepenų cirozė ir fibrozė (K74), pneumonija, sukėlėjas nenustatytas (J18), kardiomiopatija (I42), kitos staigios mirtys dėl neaiškios priežasties (R96-R99), hipertenzinė širdies liga (I11), intensyvaus natūralaus šalčio poveikis (X31), apsinuodijimai ir kitos žūtys, kai ketinimas nežinomas (Y10-Y34).

ir 2005–2007 m. laikotarpius. Apskritai mirčių nuo šių ligų padidėjimas sudarė 9555 mirtis, iš kurių, autorių skaičiavimais, 2639,8 (24,4 proc. nuo bendro mirtingumo padidėjimo) buvo sąlygotos alkoholio vartojimo, daugiau 2005-2007 m. laikotarpiu. Tyrėjų skaičiavimais, vien per 2007 m. alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 5760 mirčių (12,6 proc. viso tų metų mirtingumo).

Aptardami mirtingumo didėjimo priežastis, tyrimo autoriai pabrėžia, kad degtinės ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, įskaitant importą ir eksportą, 1999 m. buvo sumažėjusi apie 37 proc., lyginant su 1995 m. NTAKD duomenimis, panašiai buvo sumažėjęs ir pardavimas (vartojimas) dėl padidėjusių mažmeninių kainų.

3 paveiksle iliustruojamas alkoholio vartojimo Lietuvoje lūžis, įvykęs 2000 m. Dar 1999 m. buvo priimta Akcizų įstatymo pataisa, sumažinanti akcizo mokestį alkoholiui. Stipriesiems alkoholiniams gėrimams akcizas buvo sumažintas net 44 proc. nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 proc. tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo. Tai suteikė naują stimulą alkoholio gamybai ir pardavimui ir nulėmė alkoholio vartojimo didėjimą. 2000 m., lyginant su 1999 m., spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc., pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendrojo alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 m. buvo lūžio taškas, kuomet prieš tai Lietuvoje mažėjęs mirtingumas vien per 2001 m. išaugo 3,9 proc. Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad nuo 2005 iki 2007 m. vidutinės gyventojų pajamos didėjo maždaug po 20 proc., o alkoholio kaina kito labai nežymiai. Tai sąlygojo santykinės alkoholio kainos mažėjimą2. (6) Labai panašios yra ir paskutiniųjų metų tendencijos, analizuojant sekuliarinius mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės rodiklius, kurios atsispindi Poliakovienės ir Gurevičiaus (2010) (7) tyrime. Išanalizavus Lietuvos statistikos departamento duomenis, apimančius 1968-2007 m. laikotarpį, palyginti 8 skirtingi periodai, suskirstyti į penkmečius. Sparčiausiai mirtingumas nuo kepenų cirozės ir alkoholinės kepenų ligos augo 1978-1982 m. ir būtent 2003-2007 m. intervalais (penkmečiais). Vyrų standartizuotas 100 tūkst. gyventojų mirtingumo rodiklis nuo alkoholinės kepenų ligos tarp 1962-1972 m. ir 2003-2007 m. periodų padidėjo 24,63 karto (t.y. nuo 1,1 ±0,14 iki 27,1 ±0,59), o moterų net 30,33 karto (nuo 0,3 ±0,07 iki 9,1 ±0,31). Vyrų mirčių nuo kepenų cirozės per visą tiriamąjį laikotarpį padidėjo 3,65 karto, o moterų mirtingumas padidėjo 4,32 karto.

Kupčinsko ir Šumskienės (2010) (8) tyrime detaliau analizuojama alkoholio vartojimo įtaka sergamumui ir mirtingumui nuo virškinimo sistemos ligų 2000-2007 m. Autoriai akcentuoja, kad mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės nuo 2000 iki 2007 m. padidėjo 2,5-3 kartus. Pabrėžiama, kad lygiagrečiai didėjant mirtingumo rodikliams, smarkiai išaugo alkoholio suvartojimas. Autoriai remiasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir atskleidžia, kad jei 2000 m. gryno alkoholio, tenkančio vienam gyventojui per metus buvo suvartojama 9,9 l, tai 2007 m. šis rodiklis pasiekė 11,2 l.

Nors šiame tyrime taip pat akcentuojamos tokios pat didėjančios mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės tendencijos, kaip ir prieš tai aptartame Poliakovienės ir Gurevičiaus tyrime (7) atitinkamu periodu, tačiau Kupčinskas ir Šumskienė (2010) (8) papildomai palygina mirtingumą nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) su kitomis ES šalimis 2006 m. (žr. 4 paveikslą). Matyti, kad Lietuvoje vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų skaičius 100 tūkst. gyventojų pagal Europos standartą siekė 88,7 atvejus, o moterų – 40,0 atvejų. Didesnis mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų buvo nustatytas tik Vengrijoje. Autoriai pabrėžia, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje su alkoholio vartojimu susiję apie 50 proc. kepenų ligų, 30-40 proc. ūminio pankreatito ir 70 proc. lėtinio pankreatito atvejų, o Lietuvos pirmavimą pagal mirtingumą nuo virškinimo sistemos ligų sieja su dideliais suvartojamo alkoholio kiekiais Lietuvoje.

Lunevičius ir kt. (2010) (9) analizavo eismo nelaimėse susižeidusių ar mirusių žmonių kaitą Lietuvoje 1998-2007 m. Duomenys buvo imti iš šešių duomenų bazių: Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos kelių policijos duomenų bazės, Regitra duomenų bazės, Lietuvos kelių tarnybos, Detalios Europos mirtingumo duomenų bazės ir Lietuvos sveikatos informacijos centro. Mirtingumas eismo nelaimėse buvo analizuojamas, remiantis TLK-10 kodavimu (V01-V99). Apskaičiuota, kad nuo 1998 m. iki 2007 m., iš viso buvo registruoti 8751 eismo nelaimėse žuvę žmonės (vidutiniškai 875 žmonės per metus). Autoriams lyginant rodiklių kaitą tarp 1998 ir 2007 m., reikšmingų skirtumų tarp žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus nebuvo.

Dažnio santykis (angl. rate ratio) būti sužeistam per eismo įvykį 1998 m. pakilo nuo 1,35 iki 1,38, 2007 m. Žūti eismo nelaimėje per eismo įvykį 1998 m. dažnio santykis buvo 0,16, o 2007 m. nukrito iki 0,13.

Analizuojant alkoholį kaip rizikos faktorių, buvo atlikta analizė, palyginant 1999 ir 2007 m. (duomenų apie alkoholį ir eismo nelaimes 1998 m. nebuvo). Vidutiniškai 34 proc. sužeistųjų (2898 atvejai per metus) bei 21 proc. žuvusiųjų (vidutiniškai 184 per metus) eismo nelaimėse buvo susieti su alkoholio vartojimu (teigiami alkoholio kiekio testai nelaimės metu). Lyginant su alkoholiu siejamų sužeistųjų ir mirusiųjų skaičius 1999 ir 2007 m. nebuvo nustatyta ženklių pokyčių. 1999 m. 35 proc. visų sužeistųjų eismo nelaimėse atvejų buvo siejami su alkoholiu, o 2007 m. šis rodiklis sumažėjo tik iki 34 proc. Tuo tarpu žuvusiųjų skaičius siejamas su alkoholiu, sumažėjo nuo 21 proc. 1999 m. iki 19 proc. 2007 m.

Astrauskienė ir Bulotaitė (2011) (10) savo tyrime siekė nustatyti Lietuvos gyventojų vairavimo apsvaigus nuo alkoholinio įpročius ir sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Pristatomi 2008 m. vykdyto tyrimo, kurio metu buvo apklausti 4777 15-64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai, rezultatai. Respondentų buvo klausiama, ar nors kartą gyvenime/ nors kartą per pastaruosius metus/ nors kartą per pastarąsias 30 dienų jie vairavo neblaivūs.

Rezultatai parodė, kad 14,9 proc. 15-64 metų Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime yra vairavę neblaivūs. 5,1 proc. nurodė, kad neblaivūs vairavo per paskutinius 12 mėnesių, o 1,4 proc. – per paskutines 30 dienų. Vairavusių neblaivių per paskutinius 12 mėnesių ar per paskutines 30 dienų, daugiausiai buvo jauniausioje, 15-24 metų, asmenų grupėje. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad dažniau neblaivūs vairuoja tie asmenys, kurie alkoholį vartoja dažniau ir išgeria didesnius kiekius.

2

Santykinė alkoholio kaina – tai alkoholinio gėrimo kiekis, kurį galima įsigyti už disponuojamas mėnesines pajamas. Kuo vidutinės mėnesinės gyventojų pajamos didesnės, o alkoholio kaina mažesnė, tuo mažesnė ir bendra santykinė alkoholio kaina.

17

3 pav. Santykinis alkoholio suvartojimas ir mirtingumas Lietuvoje (proc.), lyginant su 2000 m. Šaltinis: Grabauskas ir kt. (2009).

4 pav. Mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų (K00-K92) ES šalyse 2006 m., tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Šaltinis: Kupčinskas ir Šumskienė (2010).

18

Klumbienė ir kt. (in press) (16) pristato naujausius FINBALT (2010 m.) tyrimo duomenis ir pateikia alkoholio vartojimo tarp vyrų ir moterų palyginimą 1994-2010 metais. Tyrimo metu buvo apklausiami 20-64 metų respondentai. Alkoholio suvartojimas buvo vertinamas anketinėje (paštu siunčiamoje) apklausoje užduodant klausimą: „Kiek taurių ar butelių atskirų gėrimo rūšių išgėrėte per pastarąją savaitę (7 dienas)?“. Respondentai atskirai turėjo pateikti informaciją apie išgertą vyną, alų bei stiprų alkoholį. Iš šių atsakymų buvo apskaičiuojamas alkoholio suvartojimas kas savaitę standartiniais alkoholio vienetais.

Atskirų alkoholinių gėrimų (ar gėrimų derinių) vartojimo dažnis per pastarąją savaitę yra apibendrinamas 7 paveiksle. 1994 m. tik apie trečdalį vyrų (33,5 proc.) ir 8,3 proc. moterų vartojo alų, tuo tarpu 2010 m. šis skaičius padidėjo maždaug du kartus tarp vyrų ir daugiau kaip keturis kartus tarp moterų. Nuo 1994 iki 2010 m. buvo pastebimas ryškus vyno vartojimo dažnio sumažėjimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Stipraus alkoholio suvartojimas sumažėjo tarp vyrų, tačiau išaugo tarp moterų.

Reguliarus stipriųjų alkoholinių gėrimų ir alaus vartojimas buvo dažnesnis tarp vyrų, nei tarp moterų per visus tyrimus nuo 1994 iki 2010 m. (2010 m. stipriuosius gėrimus per pastarąją savaitę vartojo 23,6 proc. vyrų, o moterų – 8,8 proc., vyną – 8,2 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų, alų – 51,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų). 2010 m., vertinant proporcijas pagal suvartojamą stiprų alkoholį, buvo nustatyta, kad lyginant 1994 ir 2000 m. stipriųjų gėrimų vartojimas statistiškai reikšmingai sumažėjo. Tarp moterų reguliarus stipriųjų gėrimų vartojimas augo nuo 1994 iki 2000 m., tačiau vėliau išliko stabilus.

Apibendrindami visus tyrimo rezultatus, tyrėjai teigia, kad reguliariai alkoholį vartojančių respondentų proporcijos nuo 1994 m. iki 2006-2008 m. buvo stabilios arba didėjo, o mažėjo nuo 2008 m. iki 2010 m., tačiau alkoholio suvartojimo kiekiai tarp reguliariai išgeriančių asmenų išliko tokie patys. Reguliariai alkoholinius gėrimus vartojo jaunesnio amžiaus, mieste gyvenančios ir turinčios aukštesnį išsilavinimą moterys. Reguliarus stipriųjų gėrimų vartojimas tarp vyrų yra siejamas su vyresniu amžiumi, vyno vartojimas – su aukštesniu išsilavinimu, o alus – su jaunesnio amžiaus, miestuose gyvenančiais bei gyvenančiais santuokoje vyrais. Vis dėlto aptardami tyrimo rezultatus, autoriai pabrėžia, kad nors ir galima teigti, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje yra probleminis, tačiau tokiuose tyrimuose, kuomet respondentų klausiama, kiek jie išgeria, yra didelė tikimybė, kad respondentai nurodo per mažus kiekius, o daug alkoholio vartojantys asmenys mažiau linkę užpildyti tokias anketas.

7 pav. Alkoholinių gėrimų, vartotų atskirai arba derinyje bent kartą per savaitę, proporcijos lyginant 1994 ir 2010 m. (*p<0,05, palyginant su 2010 m.). Šaltinis: Klumbienė ir kt. (in press).

Jankauskienė (2009) (17) savo tyrime analizuoja ekonominės ir finansų krizės įtaką Lietuvos sveikatos sistemai. Buvo atlikta palyginamoji 2008-2009 m. sausio-birželio mėnesių analizė. Analizėje aptariama nemažai sveikatos priežiūros finansavimo aspektų, gyvenimo kokybės indikatorių pasikeitimo bei įvairūs politiniai sprendimai siejami su sveikata ar sveikatos draudimu. Pabrėžiama, kad krizės metu sveikatos priežiūroje buvo pastebimas kaštų persidalinimas bei didėjančios pacientų priemokos iš savo kišenės.

Aptardama to laikotarpio politinius spendimus, autorė daug dėmesio skiria alkoholio ir tabako kontrolei. Griežtinant tabako kontrolę, buvo keliami akcizo mokesčiai, griežtinama pardavimo nepilnamečiams tvarka, uždrausta rūkyti kavinėse ir restoranuose.

21

Pradėję galioti Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais Alkoholio ir Tabako kontrolės įstatymų normos, neleidusios individualizuoti skiriamos baudos, buvo pripažintos prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėjo didelę įtaką VTAKT sprendimų keitimui administracinių teismų praktikoje. VTAKT sprendimai, priimami atliekant teisės aktų kontrolės laikymosi funkciją, dažnai skundžiami teismui. Skundų dėl kitų VTAKT funkcijų teismų praktikoje darbo autorė nurodė neradusi. Atskirai pabrėžiama, kad dėl kai kurių VTAKT nutarimų gali kilti dvigubo nubaudimo problema (kai taikomos nuobaudos ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui bei kai kartu su bauda skiriamas licencijos atėmimas) ir dėl to turi pasisakyti Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Apibendrindama visas savo darbo išvadas autorė teigia, kad nors suinteresuoti asmenys (daugiausia verslo subjektai) VTAKT veiklos praktiką (iš esmės baudų skyrimą) kritikuoja ir netgi siūlo šią valstybinę instituciją iš viso panaikinti, VTAKT yra reikalinga kaip specializuota valstybės kontrolės institucija, prižiūrinti visuomenės interesų požiūriu labai svarbių Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų laikymąsi.

Atskirai vertinant šio magistrinio darbo rezultatus, svarbu pabrėžti, kad nuo 2011 m. balandžio 1 d. VTAKT buvo reorganizuota. VTAKT sujungus su Narkotikų kontrolės departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dabartinė VTAKT funkcijas perėmusi institucija vadinasi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).

Maknavičiūtė (2008) (20) magistriniame darbe analizuoja alkoholinių gėrimų reklamos situaciją Lietuvoje. Darbas buvo apgintas Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedroje. Darbo tikslas buvo išanalizuoti alkoholinių gėrimų reklamos situaciją Lietuvoje bei gyventojų požiūrį į jos draudimą.

Tyrimo metodika buvo paremta 2007 m. rugsėjo mėn. alkoholinių gėrimų reklamos monitoringo duomenų analize (buvo atlikta reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu, apklausti 1104 15-74 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai). Taip pat buvo analizuojama, kaip alkoholinių gėrimų reklama atitinka įstatyminę bazę bei atliktas kokybinis moksleivių nuomonės tyrimas.

Lyginant televizijos, spaudos, radijo bei lauko reklamą, paaiškėjo, kad daugiausiai alkoholinių gėrimų reklamų 2007 m. rugsėjo mėnesį buvo televizijoje (žr. 11 paveikslą). Televizijos pasiekta suminė bendroji auditorija (GRP) rugsėjo mėn. buvo beveik 12000 žiūrovų, kai tuo tarpu spaudos nesiekė 1700 skaitytojų, o radijo – 181 klausytojo. Neatsitiktinai daugiausiai pinigų rugsėjo mėn. buvo išleista reklamai per televiziją (8.619.768 Lt).

Alkoholinių gėrimų reklama spaudoje kainavo 1.086.203 Lt, internete - 126.432 Lt, lauko reklama - 56.711 Lt, radijo reklama - 17.424 Lt.

11 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų skaičiaus pasiskirstymas pagal transliuotojus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

2007 m. rugsėjo mėnesį alkoholinių gėrimų reklamą televizija parodė 4380 kartų. Alkoholinių gėrimų reklamos truko 88805 sekundžių ir tai yra beveik 25 valandos. Tai sudarė 8.619.768 Lt Gross išlaidų ir buvo pasiekta suminė bendroji auditorija (GRP) 11694 žiūrovai. Savaitgaliais buvo parodyta 1813 alkoholinių gėrimų reklamų, darbo dienomis – 2567 reklamos. Vidutiniškai per dieną savaitgalio dienomis buvo rodoma 181 reklama, o darbo dienomis – 128 alkoholinių gėrimų reklamos. Vidutiniškai reklamos buvo rodomos 65 minutes ir 42 minutes per dieną. Savaitgaliais reklamų rodyta daugiau, nes daugiau žmonių visą dieną gali praleisti žiūrėdami televiziją. 2007 m. rugsėjo mėnesį ir pagal 2002 m. sausio - kovo mėn. tyrimų duomenis („SIC Gallup Media”), alus yra vienas iš labiausiai reklamuojamų produktų ne tik televizijoje, bet ir spaudoje, radijuje ir lauko reklamoje. 2007 m. rugsėjo mėn. alkoholinių kokteilių reklamos buvo parodytos 996 kartus, alaus - 2139 kartus, brendžio - 332, degtinės - 288, putojančių vynų - 58, romo - 94, sidro - 220, trauktinių - 21, vermuto - 133, viskio - 6, vynų - 93 kartus (žr. 12 paveikslą).

Daugiausia alkoholinių gėrimų reklamų parodė „TV3“ kanalas (rugsėjo mėn. parodė 1618 alkoholinių gėrimų reklamų. Per „TV3“ buvo parodytos 1035 alaus reklamos, 135 alkoholinių kokteilių, 35 brendžio, 84 degtinės, 58 putojančių vynų, 36 romo, 2 trauktinių, 132 vermuto, 6 viskio, 93 vynų reklamos. Dažniausiai reklamuojami prekės ženklai – „Bacardi Martini“, „Švyturys - Utenos alus“, „Stumbras“, „Concha YToro“, „Alita“, „Latvijas Balzams“, „William Grants&Sons“, „Kalnapilio - Tauro grupė“, „Togni“, „Vilniaus degtinė“. Alkoholio reklamų pasiskirstymas pagal televizijas iliustruojamas 13 paveiksle.

Magistriniame darbe taip pat pristatomi 2007 m. spalio mėnesį atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai. Respondentams buvo užduotas klausimas: „Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?”. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1104 15-74 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

24

Autorė taip pat pabrėžia, kad tuo metu, kai buvo atliekama apklausa, viešojoje erdvėje vyko diskusijos dėl alkoholinių gėrimų reklamos uždraudimo.

Buvo plačiai skelbiama, kad dėl reklamos apribojimo nebus tiesiogiai transliuojamos krepšinio varžybos televizijoje, kad gamintojai sumažins paramą sportui ir kultūrai. Nepaisant to, alkoholinių gėrimų reklamos draudimui pritarė beveik pusė visų respondentų (47 proc.). Beveik 31 proc. respondentų draudimui nepritarė, o 22 proc. apklaustųjų apie draudimą neturėjo nuomonės.

12 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal rodytų reklamų skaičių. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

13 pav. Alkoholinių gėrimų reklamų pasiskirstymas televizijoje pagal televizijos kanalus. Šaltinis: Maknavičiūtė (2008).

Kokybiniame moksleivių nuomonės tyrime dalyvavo 32 penktų-dvyliktų klasių moksleiviai (16 berniukų ir 16 mergaičių). Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad visi apklaustieji moksleiviai nurodė matę visokių alkoholinių gėrimų reklamas. Stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamą matė 56 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių (nors ji televizijoje ribojama), o 44 proc. apklaustųjų nurodė stipriųjų alkoholinių gėrimų reklamas matę spaudoje. 84 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių nurodė, kad jiems nepatinka alkoholinių gėrimų reklamos. Labiausiai reklamuojamų gėrimų (alaus ir sidro) moksleiviai nelaikė tikrais alkoholiniais gėrimais: moksleiviai teigė, kad tai silpni, nepavojingi sveikatai gėrimai, skirti jaunimui atsipalaiduoti.

Apibendrindama magistrinio darbo rezultatus ir išvadas, autorė teigia, kad pagrindinės temos reklamuojant alkoholį - tai netiesioginis alkoholinių gėrimų siejimas su gero gyvenimo įvaizdžiu, linksmybėmis, sportu, sėkme, didesniu seksualiniu aktyvumu, prestižu bei socialine gerove. Taip pat išvadose nurodoma, jog alkoholinių gėrimų reklamos rodomos ir vaikams skirtų laidų metu. Alkoholis reklamose pateikiamas kaip normali ir būtina gyvenimo dalis, o ne kaip sveikatai pavojingas produktas. Tokiu būdu formuojamas teigiamas jaunimo požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą. Pabrėžiama, kad tai prieštarauja pagrindinėms Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms.

Genytė (2008) (21) analizuoja alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą žiniasklaidoje. Magistro baigiamasis darbas apgintas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedroje.

Magistriniame darbe buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Analizuojant straipsnius šiuose laikraščiuose, buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų temos diskurso analizė. Duomenys buvo rinkti 2008 m. vasario - balandžio mėnesiais. Iš viso buvo surinktas 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra.

Autorė teigia, kad ne tik dienraščių redaktoriai, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskirdamas dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą, jų ideologiją, interesus. Darbe buvo daroma prielaida, kad „Lietuvos rytas“ taip atstovavo savo interesus – išreiškė tik įstatymo pataisų priešininkų pozicijas, kad alkoholio reklama 25

(daranti įtaką sporto klubų finansavimui) nebūtų uždrausta. Autorė pažymi, kad „Lietuvos rytui“ priklauso krepšinio komanda ir todėl visas leidinys nebuvo motyvuotas objektyviai atspindėti alkoholio įstatymo pataisų naujienas ir diskusiją.

Dienraštis „Respublika“ buvo objektyvesnis – tiek įstatymo pataisų priešininkų, tiek šalininkų nuomonei, argumentų išsakymui buvo skirta vienodai vietos ir dėmesio. Iliustracijų ir nuotraukų, pateikiamų publikacijose, skaičius didesnis buvo „Respublikoje“. Abiejuose dienraščiuose straipsniai buvo spausdinami „aktualijų“, „nuomonės“ bei „ekonomikos“ skiltyse, o „Lietuvos ryte“ nedidelė dalis ir „sporto“ priede.

Autorės nuomone, žiniasklaida dažnai nesilaiko laisvo žodžio principo ir atstovauja tam tikriems interesams. Autorė pabrėžia, kad „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ publikacijose skirtingai pateikiamos straipsnių temos pavadinimuose. Pabrėžiama, kad abiejų dienraščių antraštėse buvo naudojami „mūšio“, „kovos“ elementai, taip pabrėžiant temos aktualumą visuomenei. Tačiau šiais publikacijų pavadinimais mūšio objektas apibrėžtas gana skirtingai: „Respublikoje“ kovojama prieš alkoholį, „Lietuvos ryte“ – prieš alkoholio reklamos draudimą. Daugiausiai pavadinimuose vartojami žodžiai, sąvokos buvo: „Lietuvos ryte“ – „Seimas“, „Respublikoje“ – „alkoholis“.

Magistriniame darbe, apžvelgiant straipsnių analizę, taip pat pabrėžiama, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursas publikacijose kurtas per dėmesio išreiškimą dviem skirtingoms įstatymo pataisų šalininkų ir pataisų priešininkų grupėms. „Lietuvos ryte“ daugiausia dėmesio skiriama Seimo nariams apibūdinti ir nusivylimui dėl jų priimtos pataisos išreikšti. „Lietuvos ryte“ skaitytojų nuomonės formavimas atliekamas, pasitelkiant ironiją, Seimo nariams ar įstatymui apibūdinti naudojami įvairūs neigiami apibūdinimai.

Išskiriama tai, kad „Lietuvos ryto“ publikacijose labiausiai užuojauta reiškiama sporto aistruoliams bei rodomas palaikymas. Vartojami tokie žodžių junginiai kaip „krepšinio aistruolių nežinia“, „juodasis ketvirtadienis“ ir „antroji religija“. Labai aiškiai publikacijose išreiškiamas „Lietuvos ryto“ interesas ir vienašališkumas. Populiari „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda, rungtynių netransliavimas ir aludarių teikiamo finansavimo mažinimas tiesiogiai paveikia akcininkus. Darbo autorės teigimu, konkretus „Lietuvos ryto“ interesas yra užkirsti kelią galimai žalai sau, kuris atsiskleidžia per galią formuoti visuomenei pateikiamą pranešimą, manipuliuojant pačios visuomenės gerove, tačiau konkreti problema – mažėsiantis aludarių finansavimas – įvardinta nebuvo. „Respublikoje” galimas manipuliacinis momentas, vienpusiškumas pasireiškė mažiau, straipsniuose buvo skiriama pakankamai vienodai dėmesio tiek įstatymo pataisų šalininkų, tiek priešininkų argumentams perteikti. Vienas iš aspektų, kuris ženkliai parodė skirtingą šių dviejų dienraščių informacijos pateikimo būdą – žinia iš Vyskupų Konferencijos, kuria katalikų pasaulio atstovai pritarė įstatymo pataisoms. „Respublikoje“ pranešimui apie tai buvo skirta publikacija bei fotografija, o „Lietuvos ryte“ apie tai buvo užsiminta tik vienu paskutiniu sakiniu straipsnyje.

Apibendrindama visus analizės rezultatus, darbo autorė teigia, kad žiniasklaida konstruoja bei savais metodais reguliuoja visuomenės žinojimą, atlikdama tai tendencingai, vienpusiškai, periodiškai. Galios įrankis yra kalba (ar rašytinė kalba), suteikianti galimybę pateikti pranešimą norima forma, subjektams ar objektams suteikiant tam tikrų savybių.

Daugalaitė (2009) (22) savo magistriniame darbe analizuoja Lietuvos ir Švedijos alkoholio kontrolės politiką. Magistro darbas buvo apgintas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Viešojo administravimo katedroje. Magistrinio darbo tikslas buvo išanalizuoti alkoholio kontrolės politiką ir įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje, apžvelgiant ir pristatant pagrindines alkoholio politikos priemones, palyginti Lietuvos ir Švedijos alkoholio reguliavimo politikos priemones tarpusavyje. Analizėje Švedijos alkoholio reguliavimo politika buvo laikyta gerosios praktikos pavyzdžiu.

Be kiekybinės ir kokybinės pirminių ir antrinių duomenų analizės, tyrime taikyta ir lyginamoji analizė. Tyrime atliktas kokybinis alkoholio ekspertų Lietuvoje ir Švedijoje struktūruotas interviu, iš viso buvo apklausti šeši asmenys.

Autorės teigimu, Lietuvai būtų naudinga pasimokyti ir įgyti patirties alkoholio kontrolės politikoje iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių, kaip Švedija, o, apibūdinant alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje, darbo autorė panaudoja du žodžius - „pigi ir prieinama“ (apibūdinant pigų ir lengvai prieinamą alkoholį). Magistriniame darbe pabrėžiama, kad Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra susiformavusios griežtos alkoholio gamybos bei prekybos ribojimo istorinės tradicijos. Švedijos alkoholio kontrolės politika balansuoja tarp didelių mokesčių alkoholiui, mažmeninės prekybos monopolijos, įvairių apribojimų, informacijos sklaidos ir gydymo. Lietuvoje visiškai priešinga situacija – maži mokesčiai alkoholiui, alkoholiu gali prekiauti dauguma verslininkų, nepakankami alkoholio reklamos apribojimai bei praktiškai neįgyvendinama informacijos sklaida.

Ikasalaitė (2009) (23) analizuoja visuomenės sveikatos priežiūros finansavimą. Tyrimas buvo parengtas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Viešojo administravimo katedroje. Darbo tikslas yra nustatyti ES ir Lietuvos programų finansavimo aspektus ir identifikuoti su tuo susijusias pagrindines problemas. Tyrimo metu buvo analizuojamos programos pagal kelias prioritetines ES visuomenės sveikatos strategijos sritis: alkoholį, tabaką, moterų sveikatą, narkotikus bei ŽIV/AIDS ir psichinę sveikatą.

Išanalizavus ES ir Lietuvos visuomenės sveikatos programų finansavimą bei atlikus tyrimą, nustatytas visuomenės sveikatos programų mišraus finansavimo modelis, išanalizuoti pagrindiniai decentralizacijos trūkumai, pastebėta, jog kai kurie Lietuvos visuomenės sveikatos strategijos uždaviniai vykdomi nepakankamai. Šiame magistriniame darbe su alkoholiu siejamų programų finansavimo klausimai buvo aptariami tik mažoje darbo dalyje arba kalbant apie šias specifines programas bendrame kontekste. Vis dėlto apibendrindama analizės rezultatus apie alkoholio programas ir jų finansavimą, autorė pažymi, kad 1999 m. priimta Valstybinė alkoholio kontrolės programa nėra pakankamai veiksmingai įgyvendinama. Autorė teigia, kad šiai programai buvo paskirstyta daugiau kaip 21 mln. Lt iš Valstybinio sveikatos bei savivaldybių sveikatos fondų. Pagrindinės galimos neefektyvumo priežastys – ilgas įgyvendinimo laikotarpis, mažas finansavimas, išskaidyta atsakomybė, tarpinstitucinio bendravimo stoka, neefektyvus kontrolės mechanizmas, sąlygotas finansavimo decentralizacijos. Visgi pripažįstama, kad buvo sugriežtintos alkoholio rinkos sąlygos. Taip pat darbo pabaigoje pažymima, kad skatinant alkoholio vartojimo bei gamybos prevenciją, 2006 m. Lietuva kaip partnerė dalyvavo Slovėnijos projekte „Koordinuotos alkoholio politikos įgyvendinimas Europoje“.

Bobelytė (2010) (24) magistriniame darbe vertina akcizų reikšmę biudžeto surinkimo procese. Darbas buvo atliktas MRU Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto Finansų ir mokesčių katedroje. Magistriniame darbe vertinta hipotezė, kad akcizo tarifo didinimas, norint surinkti į biudžetą daugiau pajamų, nepasiteisina. Darbe buvo iškeltas tikslas - išnagrinėti 2004-2009 m. laikotarpio surinktų akcizų sumos dalį biudžete bei nustatyti

26

akcizų tarifų kaitos įtaką biudžetui. Buvo vertinti alkoholinių gėrimų, apdoroto tabako, energinių produktų, elektros energijos, akmens anglies, kokso ir lignito bei gamtinių dujų akcizų mokesčiai.

Autorė, atlikusi 2004 -2009 m. analizę, nustatė, kad kiekvienas akcizo tarifo pakėlimas sumažindavo akcizinių prekių realizaciją, krisdavo planuojamų pajamų surinkimas, augo pigesnių nelegalių, kontrabandinių prekių apyvarta. Išsiaiškinta, kad analizuojamais metais pajamos iš akcizų nežymiai kildavo tik dėl padidėjusio akcizo tarifo. Sprendžiant dėl kylančių pasekmių, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą - vartotojų perkamąją galią ir kaimyninėse valstybėse taikomus akcizo tarifus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog neveikiant valstybės apsaugos aparatui, pasienio, muitinės pareigūnams tinkamai neatliekant savo funkcijų, akcizų surinkimas dar pasunkėja.

Autorė akcentuoja, kad sumažėjus akcizo tarifams, kristų ir produktų kainos, būtų sugrįžta prie legalaus vartojimo, pakilus realizacijai, padidėtų įplaukos iš akcizų. Priimant sprendimus dėl tolimesnės ES akcizų politikos, Lietuva turėtų pasisakyti už akcizų mažinimą, nes minimalūs reikalavimai buvo nustatyti neįvertinus šalies ekonominės būklės. Svarbu gerinti muitinės pareigūnų darbą, kuriems pavesta užtikrinti, kad kontrabandinės prekės nepakliūtų į rinką. Apibendrindama darbo rezultatus, autorė teigia, kad darbo pradžioje iškelta hipotezė pasitvirtino: akcizo tarifo didinimas, siekiant į biudžetą surinkti daugiau pajamų, nepasiteisina.

Vis dėlto visame darbe visos akcizinės prekės analizuojamos bendrai, žiūrima per tą pačią, laisvosios rinkos, prizmę ir tabako bei alkoholio gaminiai nevertinami iš sveikatos pozicijų. Apie bent kokį alkoholio ir tabako ryšį su visuomenės sveikata nekalbama ir galutinėse tyrimo išvadose. Šipaitė (2011) (25) analizuoja įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą. Magistro darbas apgintas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Viešojo administravimo katedroje. Darbe buvo siekiama išanalizuoti Lietuvos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo problematiką įrodymais grįstos politikos perspektyvoje.

Darbe didelis dėmesys skiriamas įrodymais grįstos politikos analizei, tiek tiriant bendrą jos reikšmę viešojoje politikoje, tiek tiriant jos reikšmę alkoholio kontrolės politikoje. Darbe koncentruojamasi ties anglosaksų ir Skandinavijos šalių mokslininkų darbais. Išanalizavus Lietuvos teisės aktus bei lietuviškus mokslinius tyrimus, darbe nagrinėjama Lietuvos alkoholio kontrolės politikos sistema.

Autorės teigimu, Lietuvoje yra pakankamai gerai suformuota infrastruktūra alkoholio kontrolės politikai vystyti (politika ir įgyvendinančių institucijų sistema reglamentuota teisiškai, suformuota valstybinė politikos monitoringo sistema). Vis dėlto alkoholio kontrolės priemonės, ypač alkoholio prieinamumą ribojančios priemonės, vystomos didele dalimi neatsižvelgiant į mokslo rekomendacijas. Pagrindinės to priežastys yra aktyvi alkoholio pramonės įtaka, skatinant liberalizuoti alkoholio politiką, ir daugelio Lietuvos politikų nesuinteresuotumas alkoholio vartojimo problema.

Kadangi moksliškai įrodyta, kad šias problemas gali sėkmingai padėti išspręsti visuomenė, esanti efektyvi partnerė kovoje už griežtesnę alkoholio kontrolės politiką, atlikus kokybinį tyrimą, buvo analizuotas vienos efektyviausių alkoholio kontrolės politikos formavime veikiančių Lietuvos NVO — Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) — vaidmuo, skatinant moksliškai pagrįstą alkoholio kontrolės politiką. Autorė savo darbe apibendrina, kad NTAKK savo aktyvia lobistine veikla, aktyviu visuomenės telkimu nemažai prisidėjo prie griežtesnės alkoholio kontrolės politikos plėtotės Lietuvoje, o jos daromas aktyvus spaudimas politikams, pasitelkiant visuomenę, leidžia kalbėti apie teigiamas įrodymais grįstos alkoholio politikos perspektyvas Lietuvoje.

I.6. Lietuva kitų šalių kontekste.

Lietuvos padėtį lyginant su kitomis Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalimis, svarbiausi palyginamieji kriterijai buvo alkoholio suvartojimas iš PSO Europos sveikata visiems duomenų bazės (26) bei mirtingumo rodikliai nuo keturių alkoholio sąlygojamų priežasčių, kurie buvo imami iš PSO Europos detalaus mirtingumo duomenų bazės (27). Papildomai iliustruojant mirtingumo ir sergamumo rodiklių sąsajas, remtasi Europos hospitalinio sergamumo duomenų baze (28).

Ilgą laiką Lietuva yra tarp šalių, pasižyminčių aukštu alkoholio suvartojimu, tenkančiu vienam gyventojui: nuo 2000 m., kuomet buvo suvartojama 9,87 litrai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, šis rodiklis nuosekliai pakilo iki 13,8 litro 2006 m., ir tik tada buvo pradėtas fiksuoti suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekio mažėjimas, o paskutiniais duomenimis, 2010 m. šis rodiklis sudarė 12,55 litrus.

14 paveiksle iliustruojamas Lietuvos ir kitų Europos bei buvusios Sovietų sąjungos šalių, kurios pateikia duomenis, rangavimas pagal paskutinius turimus absoliutaus suvartoto alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, duomenis. Iš visų duomenis pateikusių šalių, didžiausias alkoholio suvartojimas fiksuotas Moldovoje, kurioje 2008 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko daugiau kaip 20 litrų absoliutaus alkoholio.

Antroje vietoje atsidūrusiame Liuksemburge, 2007 m. duomenimis, 15 metų ir vyresniam gyventojui teko daugiau kaip 16 litrų absoliutaus alkoholio, tačiau tradiciškai toks šios nykštukinės šalies rodiklis yra laikomas išpūstu ir paaiškinamas į šalį atvykstančių žmonių alkoholio vartojimu. Toliau pagal alkoholio suvartojimo mažėjimą seka Čekija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Airija, Latvija, Rumunija, Lietuva.

Lyginant tik 27 ES šalis, Lietuva ženkliai viršija ES vidurkį, siekiantį 10,51 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. Remiantis Lietuvos pateiktais 2010 m. duomenimis, mūsų šalis yra šešta tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių ES narių.

14 paveiksle taip pat pateikiamas šalių alkoholio suvartojimas vienodais 2006 m. 4 (fiksuotų 2006 m. duomenys 14 pav. reprezentuojami tik grafiškai, nenurodant tikslaus suvartoto absoliutaus alkoholio kiekio). Remiantis 2006 m. duomenimis, Lietuva pagal alkoholio suvartojimą buvo šeštoje vietoje po Moldovos (16,66 l), Liuksemburgo (16,25 l), Čekijos (15,26 l), Estijos (15,02) ir Slovėnijos (14,27 l). Atsižvelgiant tik į stiprių spiritinių gėrimų suvartojimą, Lietuva tais metais buvo aštuntoje vietoje po Bosnijos ir Hercegovinos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos, t.y., išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, vienoje grupėje su buvusiomis Sovietų Sąjungos Europinės dalies šalimis.

15 paveiksle pateikiamas standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu (X45), tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Lyginant su šalimis, kurios pateikia PSO pakankamai detalius duomenis, mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje, pagal paskutinius 4

Bendri 2006 m. buvo pasirinkti kaip atspindintys naujausius alkoholio suvartojimo rodiklius, kuomet buvo galima tarpusavyje palyginti daugiausiai šalių, įskaitant visas 27 Europos Sąjungos nares.

27

turimus duomenis, yra didžiausias Europoje. Nedaug atsilieka kitos ES šalys - Estija, Suomija, Latvija.

Tam, kad būtų galima bent apytikriai palyginti apsinuodijimus alkoholiu Rusijoje su kitomis po-sovietinėmis respublikomis, galima panaudoti standartizuoto mirtingumo rodiklį nuo visų atsitiktinių apsinuodijimų (27), kuriuose didžiąją dalį sudaro alkoholis. Šiuo atveju Europoje pirmauja Rusija (24,22 mirties atvejai 100 tūkst. gyv.), o po to seka Estija (18,52 atvejo), Ukraina (17,1 atvejo) ir Lietuva (16,49 atvejo). Tai pakankamai aiškiai atspindi bendrą alkoholio vartojimo įpročių paveldą, kuris charakterizuojamas ne tik dideliu vidutiniu metiniu suvartoto alkoholio kiekiu vienam gyventojui, bet ir dideliu suvartotu stiprių gėrimų kiekiu per vieną epizodą, dažnai iki pavojingo intoksikacijos lygio, kada ūmios žalos sveikatai tikimybė labai padidėja. Didelį apsinuodijimų alkoholiu dažnį Lietuvoje patvirtina ir hospitalizacijų skaičius dėl toksinio alkoholio poveikio (T51), kuris Lietuvoje yra didžiausias (Latvija antroje vietoje), lyginant su Europos šalimis, kurių duomenys yra PSO duomenų bazėse (28).

14 pav. Absoliutaus alkoholio suvartojimas litrais, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, paskutiniai duomenys (2006-2010 m.) ir 2006 m. duomenys.

28

15 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu/100000 gyv., paskutiniai duomenys.

Lyginant standartizuotą mirtingumą nuo alkoholinės kepenų ligos (K70) (žr. 16 paveikslą), pagal paskutinius duomenis, Lietuvoje, jis yra vienas iš aukščiausių (po Vengrijos, Slovėnijos ir Suomijos) tarp Europos šalių, turinčių tokius duomenis. 2007 m. Lietuva užėmė 2 vietą po Vengrijos. Tačiau jauno, 20-39 metų, amžiaus grupėje šis mirtingumas Lietuvoje lenkia visas šalis (žr. 17 paveikslą). Pagal hospitalizacijų skaičių dėl alkoholinės kepenų ligos šioje amžiaus grupėje Lietuva taip pat yra tarp pirmaujančių šalių (28). Taip pat reikia paminėti, kad dėl netikslumų, nustatant alkoholio įtakos buvimą anamnezėje,- žymi dalis kitų diagnozuotų lėtinių kepenų ligų, ypač kepenų cirozės ir fibrozės (K74) atveju, yra taip pat didele dalimi sąlygotos alkoholio.

Nors sergamumo duomenų pateikiama kur kas mažiau, sergamumo ir mirtingumo situacijos yra panašios. Pagal hospitalizacijų dėl alkoholinės kepenų ligos ir cirozės diagnozės dažnį Lietuva yra antroje vietoje tarp šalių, kurių tokie duomenys yra PSO duomenų bazėse. Pagal alkoholinių psichozių ir alkoholio toksinio poveikio diagnozes – 4-je vietoje. (28) 29

16 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

17 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos / 100000 gyv. 20-39 metų amžiaus grupėje, paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

Lyginant mirtingumą nuo kardiomiopatijų,- Lietuva yra žemiau Juodkalnijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ir Slovėnijos (žr. 18 paveikslą) ir, nors Lietuvos mirtingumo rodiklis yra kur kas žemesnis, lyginant su pirmąsias vietas užimančiomis Juodkalnija, Serbija ar net Latvija, tačiau išlieka kur kas aukštesnis už daugumą kitų palyginamųjų šalių. Mirtys nuo alkoholinės kardiomiopatijos (I42.6) Lietuvoje sudaro maždaug 30% mirčių nuo visų kardiomiopatijų (I42), tačiau labai tikėtina, kad dėl diagnostikos netikslumų ši dalis faktiškai yra žymiai didesnė, kaip ir kepenų cirozės atveju.

Reikia paminėti, kad mirčių nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį – (F10) Lietuvoje registruojama neįprastai mažai (žr. 19 paveikslą), maždaug 9 kartus rečiau, negu Estijoje ir beveik 5 kartus rečiau, negu Latvijoje ar Lenkijoje, tuo tarpu hospitalizuojamų ligonių su šia diagnoze skaičius tūkstančiui gyventojų skiriasi kur kas mažiau (Lietuvoje 2009 m. – 2,16; Lenkijoje – 2,49; Latvijoje – 5,28 hospitalizacijos tūkstančiui gyventojų t.y., Lietuvoje hospitalizacijų dažnis beveik toks pat, kaip Lenkijoje, o nuo Latvijos skiriasi tik kiek daugiau kaip du kartus). Matyt, šalių tradicijos naudoti kodą F10, kaip mirties priežastį, ypač skiriasi, t.y., dalis šių atvejų Lietuvoje buvo koduojami kitais kodais.

Nuo 2010 m. Lietuvoje atsirado galimybė išsamiau vertinti mirtingumą nuo atskirų ligų, nes mirčių registre buvo pradėtos registruoti ir šalutinės ligos, galinčios turėti įtakos mirčiai. Įskaitant mirčių atvejus, kai kodas F10 buvo paminėtas tarp šalutinių mirties priežasčių, patikslintas mirtingumo nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, rodiklis padidėja kelis kartus, lyginant su atvejais, kai F10 yra paminėtas tik pagrindinės mirties priežasties grafoje, t.y., jis pasidaro panašus į kaimyninių šalių rodiklius.

30

18 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo kardiomiopatijų/100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

19 pav. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinių psichozių / 100000 gyv., paskutiniai duomenys (2005-2010 m.).

I.7. Alkoholio vartojimas Lietuvoje.

Didelis alkoholio suvartojimo lygis ir su alkoholio vartojimu siejamų visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimas iki 2007 m. buvo ryškus veiksnys, paminėtas ne viename apžvelgtame straipsnyje. Lygiai taip pat pastaraisiais metais nemažas dėmesys skiriamas ir su alkoholio vartojimu siejamų rodiklių po 2007 m., kuomet įvyko persilaužimas, ir situacija Lietuvoje buvo pradėjusi gerėti, analizei. Šioje studijos dalyje, analizuojant naujausius prieinamus alkoholio vartojimo bei visuomenės sveikatos rodiklius, remtasi Statistikos departamento (29), Higienos instituto (30) duomenų bazėmis, VMI ir NTAKD duomenimis.

20 paveiksle iliustruojamas absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, remiantis dviejų šaltinių duomenimis. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui stabiliai, tačiau nedideliais tempais augo iki pat 2007 m., o alkoholio suvartojimo mažėjimas užfiksuotas tik 2009 m. Tuo tarpu remiantis NTAKD duomenimis, staigus absoliutaus alkoholio suvartojimo šuolis buvo fiksuotas nuo 2005 iki 2007 m., kuomet buvo užfiksuota 14,6 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam Lietuvos gyventojui. Priešingai Statistikos departamento skaičiavimams, NTAKD duomenimis, nuo 2007 iki 2009 m. buvo apskaičiuotas labai staigus alkoholio suvartojimo mažėjimas. 2009 m. abiejų institucijų skaičiavimų duomenys pirmą kartą buvo labai panašūs ir nesiekė 11 litrų. Vis dėlto paskutiniais, 2010 m. ir 2011 m., abiejų institucijų duomenimis, absoliutaus alkoholio litrų, tenkančių vienam gyventojui skaičius vėl pradėjo didėti.

Tradiciškai Lietuvos statistikos departamentas metinį alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam šalies gyventojui, skaičiuoja, naudodamas imčių metodą ir tokiam skaičiavimui duomenys surenkami tik iš dalies Lietuvoje alkoholiu prekiaujančių mažmeninių įmonių. Anksčiau Statistikos departamentas į savo skaičiavimus įtraukdavo ir oficialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimą, tačiau, 2012 m., pakeitus alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodiką, oficialiai neapskaitomo alkoholio suvartojimas nebėra skaičiuojamas. Remiantis atnaujinta metodika, alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, buvo skaičiuojamas ne tik 2011 metais, bet perskaičiuoti ir ankstesnių metų alkoholio suvartojimo rodikliai (žr. 20 paveikslą).

31

24 pav. Alaus gamyba, importas ir eksportas, 2003-2010 m. Šaltinis: Statistikos departamentas.

Lyginant pastarųjų kelerių metų vyno gamybos, importo ir eksporto apimtis, taip pat reiktų išryškinti 2010 m., kuriais ženkliai išaugo vyno importas į Lietuvą - nuo 4825 tūkst. dekalitrų 2009 m. iki 7339 tūkst. litrų 2010 m. Atitinkamai vyno eksportas taip pat padidėjo nuo 2846 iki 4724 tūkst. dekalitrų, o gamyba, kritusi 2009 m., kilo nuo 540 iki 724 tūkst. dekalitrų. Panašios tendencijos buvo ir lyginant kitų fermentuotų gėrimų gamybą, importą ir ypatingai eksportą. Dar vienas toks ženklus vynų ir fermentuotų gėrimų eksporto augimas per vienerius metus buvo užfiksuotas tik 2006 m.

Vienas įdomiausių pastarųjų metų Lietuvos alkoholio kontrolės pasiekimų yra pergyventas natūralus eksperimentas, kuomet 2007 m. buvo smarkiai sugriežtinta alkoholio kontrolė, priimant iš karto kelias, mokslu įrodytas efektyvias alkoholio kontrolės priemones. Iš karto pradėjus mažėti alkoholio vartojimui, ženkliai pagerėjo su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai. 25 paveiksle iliustruojama, kad iki 2007 m. sparčiai didėjo mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos, apsinuodijimų alkoholiu ir alkoholinių psichozių, vėliau šie mirtingumo rodikliai pradėjo mažėti.

Alkoholinė kepenų liga dažnai yra netiksliai įvardinama, kaip viena iš kitų kepenų ligų įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės nuo 2005 m. Lietuvoje pradėjo augti žymiai sparčiau, negu ankstesniais metais, ir per tris metus nuo 2004 iki 2007 m. išaugo daugiau negu dvigubai. 25 paveiksle iliustruojamas aiškus ryšys tarp mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozių, t.y., ligos, sukeliamos ne tik alkoholio.

25 pav. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės 100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Nors mirtingumas nuo alkoholinių psichozių yra mažesnis, lyginant su mirtingumu nuo kitų ligų, tačiau ši liga sąlygoja pakankamai aukštą sergamumo ir hospitalizacijų skaičių, o tai automatiškai gali lemti papildomų sveikatos priežiūros paslaugų ir išteklių poreikį. 26 paveiksle iliustruojama, kad 2007 m. priimtos alkoholio kontrolės priemonės gali persverti iki tol sparčiai blogėjusią sergamumo alkoholinėmis psichozėmis situaciją Lietuvoje. Vis dėlto svarbu paminėti, kad naujausi su alkoholiu siejamų mirtingumo ir sergamumo duomenys rodo, kad padėtis nustojo gerėti taip sparčiai, kaip iki tol gerėjo per 2008 ir 2009 m.

34

26 pav. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

Regioniniu požiūriu alkoholio sąlygoto mirtingumo (t.y., ir alkoholio vartojimo) netolygumai Lietuvoje yra gana ženklūs. Apskričių lygmenyje 5 metų (2006 -2010) vidutinis standartizuotas alkoholio sąlygotas mirtingumas tarp aukščiausių (Vilniaus apskritis- 53,7 /100 000 gyv.) ir žemiausių (Panevėžio apsk.- 23/1000 000 gyv.) reikšmių skiriasi daugiau negu dvigubai. Savivaldybių lygmenyje ekstremalios reikšmės skiriasi iki 10 kartų (pvz., Trakų raj. – 102/100 000 gyv., Šalčininkų raj. – 73/100 000 gyv., Mažeikių raj, - 10,4/100 000 gyv., Alytuje – 15,7/100 000 gyv.) (35).

I.8. Diskusija ir apibendrinimas. Šioje literatūros apžvalgoje buvo analizuojami 15 mokslinių publikacijų duomenys ir apžvelgiami 8 magistriniai darbai. Nemažoje dalyje mokslinių publikacijų (1,3–6,11) buvo vertinamas ir tarp skirtingų šalių lyginamas alkoholio suvartojimas. Svarbu pabrėžti, kad atskiruose tyrimuose alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, gali skirtis, skaičiuojant skirtingomis metodikomis ar naudojant rodiklius iš skirtingų šaltinių.

Geras tokių skaičiavimų skirtumų pavyzdys Lietuvoje yra skirtumai tarp Statistikos departamento bei NTAKD pateikiamų grynojo alkoholio suvartojimo, tenkančio vienam gyventojui per metus, rodiklių. Vis dėlto, tokie skirtumai nekeičia visuose tyrimuose parodomų labai panašių tendencijų, kad Lietuvoje iki 2007 metų sparčiai augo suvartojamo alkoholio kiekis, ir Lietuva visą laiką buvo tarp aukščiausios rizikos šalių dėl vieno didžiausių alkoholio suvartojimo rodiklių Europoje (ir pasaulyje).

Tyrimuose, kuriuose parodomos visuomenės sveikatos rodiklių blogėjimo bei alkoholio suvartojimo didėjimo tendencijos, galutinėse autorių rekomendacijose dažnai pasisakoma už įrodymais grįstos alkoholio politikos įgyvendinimą (3,5–8), o kai kuriuose iš šių tyrimų minimi atskiri pasaulyje gerai žinomi ir įrodyti kaip labai efektyvūs su alkoholio vartojimu siejamų problemų sprendimo būdai: laisvosios rinkos suvaržymai alkoholio rinkoje (3), alkoholio mokesčių didinimas (3,5), alkoholio prekybos monopolijų sukūrimas (3), atsakomybės už vairavimą neblaiviam griežtinimas (5).

Dėl blogėjančios padėties, siejamos su alkoholio vartojimu, Lietuvos Respublikos Seimas 2008 metus buvo paskelbęs blaivybės metais. Tais metais apribota alkoholio reklama (alkoholio reklama per televiziją buvo uždrausta nuo 6 iki 23 val., taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo numatytas visiškas reklamos draudimas, tiesa, prieš pat įsigaliojimą atšauktas), buvo padidintas alkoholinių gėrimų (įskaitant ir sidrą) akcizas, panaikintos mokesčių lengvatos smulkiems alaus gamintojams, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą neblaiviam (padidintos piniginės baudos, pradėtos konfiskuoti transporto priemonės ir taikomas administracinis areštas, nuo 0,4 iki 0,2 promilių sumažinta leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiesiems vairuotojams). Nuo 2009 metų buvo uždrausta alkoholio prekyba nuo 22 iki 6 val.(11, 25) Beveik visuose apžvelgtuose tyrimuose (4 ,6–8, 11, 12) buvo aprašomi blogėjantys su alkoholio vartojimu siejami visuomenės sveikatos rodikliai iki 2007 metų. Tuo tarpu tyrimai, parodantys vertinamų visuomenės sveikatos rodiklių kaitą po 2007 metų, rodo gerėjančių visuomenės sveikatos rodiklių tendencijas kartu su lygiagrečiai sumažėjusiu alkoholio suvartojimu (11, 12, 17). Šie teigiami pokyčiai sutampa su įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės politikos sugriežtinimu nuo 2008 metų, kaip buvo rekomenduojama daugelyje ankstesnių metų tyrimų (3,5–8).

Be viso to, svarbu akcentuoti ir bendras tendencijas šalyje, nes alkoholio kontrolės sugriežtinimas iš dalies sutapo su ekonomine ir finansų krize Lietuvoje. Kai kuriuose tyrimuose ši tema buvo paliesta ir aptarta (6, 17), ir galima teigti, kad iš esmės sunkmetis Lietuvoje galėjo iš dalies prisidėti prie suvartojamo alkoholio kiekio mažėjimo per metus. Prasidėjus finansiniams sunkumams Lietuvoje buvo mažinami atlyginimai, o mažėjant vidutinėms gyventojų pajamoms, santykinė alkoholio kaina turėjo pradėti didėti (t.y., už mažesnes gaunamas pajamas žmonės galėjo įsigyti mažiau alkoholio). Vis dėlto alkoholio paklausos mažėjimas iš esmės neturėjo neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai. Priešingai, mažėjantis alkoholio suvartojimas teigiamai atsispindėjo visuomenės sveikatos rodikliuose (paneigiant spekuliacijas, kad labai smarkiai galėjo išaugti nelegalaus, dažnai nekokybiško, alkoholio vartojimas), o dėl padidintų akcizų Lietuvos biudžetas gavo tik daugiau pajamų (17).

Keliose apžvelgtose mokslinėse publikacijose buvo daugiau ar mažiau nagrinėjamos alkoholio sąlygoto mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos) sąsajos (2, 6, 15). Viename tyrime (2) iliustruojamos sąsajos tarp mirčių dėl alkoholio vartojimo, išeminės širdies ligos bei mirtingumo padidėjimo savaitgaliais. Šis elementas buvo labai svarbus kitame tyrime (6) nustatant, kokia visų mirčių dalis galėtų būti priskiriama alkoholio vartojimui. Remdamiesi Lietuvoje atliktų autopsijų rezultatais, tyrėjai teigė, kad beveik pusei mirusiųjų buvo nustatytas girtumas mirties metu. Atsižvelgiant į tai, kad autopsijos buvo atliktos tik 18,2 proc. (1985-2001 m.) visų Lietuvoje mirusiųjų žmonių, tai sudarytų 8,9 proc. žmonių proporciją, kurių mirtis galėjo būti sąlygota alkoholio.

35

Neseniai pasirodžiusiame tyrime (15) panašiai teigiama, kad Lietuvoje, vertinant pagal mirusiųjų nuo išeminės širdies ligos autopsijų duomenis, daliai mirusiųjų klaidingai nustatoma mirties priežastis. Atliktoje analizėje teigiama, kad patikrinus mirties priežastis, anksčiau nurodytas dėl išeminės širdies ligos, 8,7 proc. visų mirties atvejų 25-64 metų amžiaus grupėje diagnozės turėtų būti pataisytos į alkoholio sąlygotas mirties priežastis.

Panašių tyrimų (2,6,) rezultatai rodo, kad aukštu alkoholio suvartojimu pasižyminčiose šalyse, tokiose kaip Lietuva, alkoholio sąlygotas mirtingumas gali būti dar didesnis, nei atspindimas oficialios statistikos.

Lietuvos situacijos palyginimą tarptautiniame kontekste reikėtų vertinti pakankamai atsargiai, nes lyginamos labai skirtingos šalys, ir kai kurių šalių pateikiami duomenys (dažniau nepriklausančių ES) gali būti ne visai tikslūs. Vis dėlto, apibendrinant Lietuvos situaciją, remiantis naujausiais PSO pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad padėtis, susijusi su alkoholio vartojimu ir jo sąlygotomis pasekmėmis, nėra gera, nors per paskutinius kelerius metus ir buvo pastebimas situacijos gerėjimas. ES kontekste Lietuva pasižymi kaip viena iš šalių, patiriančių didžiausią su alkoholio vartojimu siejamą žalą, o tai, be abejonės, yra glaudžiai susiję su aukštu alkoholio suvartojimo lygiu mūsų šalyje.

Apibendrinant tenka pripažinti, kad pagal alkoholio, ypač stiprių spiritinių gėrimų, vartojimo mastą bei pobūdį, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, yra labiau panašios į buvusios Sovietų sąjungos šalis, negu į kitas ES šalis. Šios alkoholio vartojimo tradicijos žymia dalimi susiformavo per Lietuvos buvimo Sovietų sąjungos sudėtyje laikotarpį, ir yra toliau perduodamos jaunesnei kartai. Atgavus nepriklausomybę ir įsigalėjus laisvai rinkai, alkoholio pasiūla ir prieinamumas labai išaugo, sudarydami sąlygas alkoholio vartojimui toliau didėti. Tai visiškai panaikino teigiamų tendencijų, kurios buvo stebimos po 1985 metais M. Gorbačiovo pradėtos antialkoholinės kampanijos, likučius. Šie pokyčiai geriausiai atsispindi mirtingumo rodiklių, kuriems daro įtaką alkoholis, dinamikoje. Per laikotarpį iki 2012 m., šie rodikliai svyravo, daugiausiai didėjimo kryptimi. Didelę įtaką jiems darė valstybės priimami alkoholio kontrolės politikos sprendimai.

Nors 2008-2009 m. metais gerėjo su alkoholio vartojimu siejamos žalos rodikliai, pagal paskutinius duomenis, Lietuva vis dar lieka tarp prasčiausiai atrodančių šalių ES. Mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje yra dvigubai didesnis, negu ES vidurkis, o mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu viršija ES vidurkį net 12 kartų.

Nustoję mažėti alkoholio vartojimo ir žalos rodikliai parodo, kad vienkartinės ar trumpalaikės alkoholio kontrolės griežtinimo priemonės duoda tik trumpalaikius rezultatus, nes susilpnėjus tų priemonių vykdymo kontrolei bei prie jų visuomenei „pripratus“ ar jas „primiršus“, alkoholio vartojimas ir žala turi tendenciją grįžti į aukštesnį lygį. Tam, kad būtų pasiekta pastovaus ilgalaikio alkoholio keliamos žalos mažėjimo, reikėtų valstybės mastu priimti strateginį ilgalaikį tikslą, pvz., pasiekti Lietuvoje panašų į Švedijos alkoholio kontrolės ir vartojimo lygį ir pastoviai stengtis siekti to tikslo, sistemingai planuojant ir diegiant priemones jam pasiekti, nepriklausomai nuo politinės situacijos kaitos šalyje. Pagrindinės alkoholio vartojimo mažinimo priemonės yra suformuluotos Lietuvos Sveikatos Programos 2020 projekte, tačiau, turint galvoje itin didelę alkoholio vartojimo įtaką mirtingumui ir sveikatai, alkoholio vartojimo mažinimas programos projekte nėra pakankamai išskirtas ar akcentuojamas. Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas alkoholio vartojimo įpročių „estafetės“ perdavimo ateinančiai kartai nutraukimui, nes tik suformavus sveiko gyvenimo įpročius jaunystės metais, galima realiai tikėtis ženklaus alkoholio priklausomybės mažėjimo ateityje.

Be alkoholio pramonės vartojimą skatinančios veiklos, turbūt viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip sunku įdiegti žinomas ir moksliškai pagrįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, yra dalies politikų ir visuomenės trumparegiškas požiūris į alkoholį, kaip į įprastą „maisto produktą“, kuris, be to, atneša ir pajamų į šalies biudžetą. Nepakankamai svarbiais laikomi net tokie faktai, kad dėl nesaikingo alkoholio vartojimo kasmet prarandama daugybė gyvybių, neskaitant žalos sveikatai ir su tuo susietos tiesioginės ar netiesioginės ekonominės žalos bei neigiamos įtakos žmonių intelektualiniam potencialui ir konkurencingumui. Žmonių gyvybės, sveikata, gyvenimo kokybė, intelektualinės ir ekonominės galimybės, prarastos dėl žalojančio alkoholio poveikio visada turėtų būti didesnė ekonominė ir moralinė vertybė, negu keli papildomi procentai pajamų iš alkoholio akcizo šalies biudžete.

I.9. Išvados.

1) Tarptautiniu aspektu Lietuva ilgą laiką yra tarp šalių, pasižyminčių dideliu alkoholio suvartojimu ir jo sąlygojama žala. Pagal paskutinius (20062010 m.) turimus absoliutaus suvartoto alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, duomenis, Lietuva yra šešta tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių ES narių, o atsižvelgiant tik į stiprių spiritinių gėrimų suvartojimą – trečia po Estijos ir Latvijos, neskaitant kitų buvusių Sovietų Sąjungos europinės dalies šalių.

2) Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje pagal 2009 metų duomenis yra aukščiausias tarp ES šalių, viršija ES vidurkį apie 12 kartų, ir yra artimas kai kurių buvusių Sovietų Sąjungos šalių lygiui. Sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje taip pat yra vienas iš aukščiausių Europoje, ypač tarp jaunų ir vidutinio amžiaus gyventojų. Panaši situacija ir daugumos kitų, su alkoholiu siejamų ligų, atžvilgiu.

3) Įvertinta, kad 2007 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygojo bent apie 12 proc. visų mirčių. Tikėtina, kad tarp jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų šis procentas yra žymiai didesnis. Skaičiuojant dėl alkoholio prarastus potencialaus gyvenimo metus (iki 75 m. amžiaus), 2007 metais (kuomet buvo pasiektas pikas) 100 tūkst. gyventojų teko 1548 prarasti potencialaus gyvenimo metai, o sugriežtinus alkoholio kontrolę, 2008 ir 2009 metais, mažėjo atitinkamai iki – 1295 ir 872, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

4) Nors sergamumo duomenų tarptautiniams palyginimams yra kur kas mažiau, jie rodo panašią į mirtingumo situaciją. Pagal hospitalizacijų dėl alkoholinės kepenų ligos ir cirozės diagnozės dažnį Lietuva yra antroje vietoje tarp šalių, kurių duomenys yra PSO duomenų bazėse. Alkoholinių psichozių ir alkoholio toksinio poveikio diagnozės – 4-je vietoje.

5) Stebimi ženklūs regioniniai alkoholio sąlygojamo mirtingumo netolygumai. Apskričių lygmenyje penkerių metų (2006 – 2010) vidurkis tarp aukščiausių reikšmių Vilniaus apskrityje ir žemiausių Panevėžio apskrityje skiriasi dvigubai. Rajonų lygmenyje tarp Trakų ir Mažeikių rajonų skirtumas siekia net 10 kartų.

36

6) Alkoholio suvartojimas nuo paskutinio dešimtmečio pradžios augo ir pasiekė didžiausią lygį apie 2007 metus (vidutiniškai 14,6 litro absoliutaus alkoholio vienam gyventojui NTAKD skaičiavimais, arba 11,2-11,4 litro Statistikos departamento skaičiavimais), po to dvejus metus mažėjo iki 10,6-10,9 litro (2009) ir vėl padidėjo iki 11,9 litro 2011 metais.

7) Bendro absoliutaus alkoholio suvartojimo mažėjimas nuo 2007 iki 2009 įvyko spiritinių gėrimų suvartojimo mažėjimo sąskaita. Alaus suvartojimas mažėjo palyginti nežymiai, o 2010 m. vėl išaugo ir net viršijo spiritinių gėrimų santykinį įnašą į bendrą suvartoto absoliutaus alkoholio kiekį.

8) Keičiantis alkoholio suvartojimo lygiui, atitinkamai kito ir mirtingumo bei sergamumo rodikliai. Standartizuotas mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės ypač akivaizdžiai atspindi alkoholio suvartojimo dinamiką paskutiniame dešimtmetyje. Nuo 2000 m. iki 2007 m. jis padidėjo 2-3 karto (nuo 16 iki 43/100 000 gyv.) , nukrito iki 29/100 000 gyv. 2009 m., o po to stabilizavosi 2010-2011 metais. Mirtingumo nuo kepenų cirozės lygis ir augimo greitis 2005-2007 metais buvo vienas iš didžiausių Europoje. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis, pasiekęs maksimumą 2007 m. (43,1/100 000 gyv.) per dvejus metus nukrito beveik per pusę (25/100 000 gyv. – 2009) ir toliau lėtai mažėjo iki 21,7/100 000 gyv. 2011 metais.

9) Spiritinių gėrimų gamyboje stebima akivaizdi gamybos apimčių didėjimo tendencija iki 2007 m., ir pakankamai staigus gamybos apimčių mažėjimas po to. Tuo tarpu alaus gamyba Lietuvoje nepatyrė didelių gamybos apimties sumažėjimų. Išskyrus santykinai nedidelius gamybos svyravimus atskirais metais, nuo 2005 m. laikosi maždaug tas pats lygis, tačiau 2010 m. importas ir eksportas didėja.

10) Alkoholio prieinamumas, išreikštas santykinėmis kainomis, sparčiai didėjo iki 2007 metų, ypač 2005-2006 metais degtinės atžvilgiu, kada jos prieinamumas išaugo beveik 3 kartus. Tam galėjo turėti įtakos Lietuvos įstojimas į ES, sąlygojęs muitų politikos švelnėjimą importuojamam alkoholiui.

11) Alkoholiniai gėrimai daugiausiai reklamuojami per televiziją (89% visų reklamų, 2007 m. duomenys), lyginant su spauda, radiju ar lauko reklama. Alus yra labiausiai reklamuojamas iš visų alkoholinių gėrimų tipų.

I.10. Literatūra.

1. McKee M, Pomerleau J, Robertson A, Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, et al. Alcohol consumption in the Baltic Republics. J Epidemiol Community Health. 2000 May;54(5):361–6.

2. Chenet L, Britton A, Kalediene R, Petrauskiene J. Daily variations in deaths in Lithuania: the possible contribution of binge drinking. International Journal of Epidemiology. 2001;30(4):743 –748.

3. Popova S, Rehm J, Patra J, Zatonski W. Comparing alcohol consumption in central and eastern Europe to other European countries. Alcohol and Alcoholism. 2007;42(5):465 –473.

4. Helasoja V, Lahelma E, Prättälä R, Petkeviciene J, Pudule I, Tekkel M. The sociodemographic patterning of drinking and binge drinking in Estonia, Latvia, Lithuania and Finland, 1994-2002. BMC Public Health. 2007;7:241.

5. Rehm J, Sulkowska U, Mańczuk M, Boffetta P, Powles J, Popova S, et al. Alcohol accounts for a high proportion of premature mortality in central and eastern Europe. International Journal of Epidemiology. 2007 Apr 1;36(2):458 –467.

6. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina (Kaunas).

2009;45(12):12.

7. Poliakovienė R, Gurevičius R. Mirtingumo nuo alkoholinės kepenų ligos ir kepenų cirozės sekuliariniai pokyčiai Lietuvoje 1968–2007 M. Visuomenės sveikata. 2010;2(49):23–33.

8. Kupčinskas L, Šumskienė J. Alkoholio vartojimas ir jo įtaka sergamumo ir mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų padidėjimui Lietuvoje (20002007 m.). Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):4–7.

9. Lunevicius R, Herbert HK, Hyder AA. The epidemiology of road traffic injuries in the Republic of Lithuania, 1998–2007. The European Journal of Public Health. 2010 Dec 1;20(6):702 –706.

10. Astrauskienė A, Bulotaitė L. Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai. Visuomenės sveikata.

2011;1(52):82–90.

11. Veryga A. Alkoholio vartojimo ir gyventojų sveikatos rodiklių sąsajos Lietuvoje. Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):8–11.

12. Veryga A, Belian G, Štelemėkas M. Alkoholio vartojimo ir su juo susijusių sveikatos ir socialinių rodiklių tendencijos bei perspektyvos. (In press).

13. ScotPHO team. ScotPHO reports and papers: alcohol attributable mortality and morbidity [Internet]. [cited 2011 Aug 29]. Available from: http:// www.scotpho.org.uk/alcoholPA Freport/.

14. Jones L, Bellis MA, Dedman D, Sumnall H, Tocque K. Alcohol-attributable fractions for England (Alcohol-attributable mortality and hospital admissions) [Internet]. 2009 [cited 2011 Aug 29]. Available from: http://www.alcohollearningcentre.org.uk/Topics/Browse/Data/? parent=4644&child=4911.

15. Radisauskas R, Prochorskas R, Grabauskas V, Bernotiene G, Tamosiunas A, Veryga A. Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certified as Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania). Alcohol and Alcoholism. 2011 Oct;46(5):614 –619.

16. Klumbienė J, Kalasauskas D, Petkevičienė J, Veryga A, Sakytė E. Trends and social differences in regular alcohol consumption over socio-economic transition period in Lithuania. (In press).

17. Jankauskienė D. The Impact of the Economic and Financial Crisis on the Health Care Sector in Lithuania. Visuomenės sveikata. 2009;3(46):16–30.

18. Bertašiūtė E. Lietuvos Alaus Ir Stipriųjų Gėrimų Rinkos Dinamika [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Mykolo Riomerio universitetas; 2007.

37

19. Gaižaitytė L. Valstybinė Tabako Ir Alkoholio Kontrolės Tarnyba (kompetencija Ir Veiklos Praktika) [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Vilniaus universitetas; 2009.

20. Maknavičiūtė V. Alkoholinių Gėrimų Reklamos Situacija Lietuvoje [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Kauno medicinos universitetas; 2008.

21. Genytė G. Alkoholio Kontrolės Įstatymo Pataisos Žiniasklaidos Diskurse [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2008.

22. Daugalaitė I. Europos Alkoholio Kontrolės Politika: Lietuvos Ir Švedijos Atvejo Analizė [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2009.

23. Ikasalaitė R. Visuomenės Sveikatos Priežiūros Finansavimas: ES Ir Lietuvos Programų Atvejis [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2009.

24. Bobelytė E. Akcizų Reikšmė Biudžeto Surinkimo Procese [Magistro baigiamasis darbas]. [Vilnius]: Mykolo Riomerio universitetas; 2011.

25. Šipaitė S. Įrodymais Grįsta Politika: Alkoholio Kontrolės Politikos Įgyvendinimas Lietuvoje [Magistro baigiamasis darbas]. [Kaunas]: Vytauto Didžiojo universitetas; 2011.

26. European Health for All Database (HFA-DB). Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2012 [Internet]. 2012 [cited 2012 Mar 10]. Available from: http://www.euro.who.int/ en/what-we-do/data-and-evidence/databases/european-health-for-all-database-hfa-db2.

27. European detailed mortality database (DMDB). Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2012 [Internet]. 2012 [cited 2012 Mar 10]. Available from: http://data.euro.who.int/ dmdb/.

28. European hospital morbidity database (HMDB). Copenhagen, WHO Regional Office for Europe, 2012 [Internet]. [cited 2012 Mar 10]. Available from: http://www.euro.who.int/en/ what-we-do/data-and-evidence/databases/european-hospital-morbidity-database-hmdb2.

29. Lietuvos statistikos departamentas. Rodiklių duomenų bazė. [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://db1.stat.gov.lt/statbank/ default.asp?w=1280.

30. Higienos Institutas. Lietuvos Sveikatos Rodiklių Informacinė Sistema [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://sic.hi.lt/html/srs. htm.

31. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo archyvas. [Internet]. [cited 2012 Mar 12]. Available from: http://www.vmi.lt/lt/?itemId=10121222.

32. Lietuvos statistikos departamentas. Alkoholio vartojimas ir padariniai. [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/ pages/view/?id=2604.

33. Seabrook R. A New Measure of Alcohol Affordability for the UK. Alcohol and Alcoholism. 2010 Jan 11;45(6):581–5.

34. Statistics on Alcohol: England, 2011 [NS] [Internet]. [cited 2012 Mar 11]. Available from: http://www.ic.nhs.uk/pubs/alcohol11.

35. LSMU Statistinės duomenų bazės. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė (MRDB) [Internet]. [cited 2012 Aug 31]. Available from: http://lsmuni.lt/lt/biblioteka/ informacijos-istekliai/statistines-duomenu-bazes/.

38

II. Epidemiologinis sociologinis tyrimas.

II.1. Įvadas. Šios Lietuvos gyventojų apklausos tikslas buvo įvertinti gyventojų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, alkoholio vartojimo priežastis, esamą alkoholio vartojimo situaciją bei gyventojų nurodytą patiriamą alkoholio keliamą materialinę, psichologinę ir socialinę žalą.

Alkoholio kontrolės politikos pokyčiai tradiciškai susilaukia karštų visuomenės bei suinteresuotų pusių diskusijų. Vienai pusei argumentuojant mokslu pagrįstų priemonių alkoholio vartojimui mažinti būtinybe, kita pateikia alkoholio pramonės reikšmės šalies ekonomikai argumentus. Diskusijoje kartais yra bandoma sužinoti visuomenės nuomonę šiais klausimais, tačiau tokia praktika pasitaiko retai. Dalį klausimų apie tabako ir alkoholio kontrolės politiką Europos mastu vertina Eurobarometro tyrimai, tačiau tyrimų laikas ir aktualijos nebūtinai sutampa su tuo metu šalyje aktualiais alkoholio kontrolės klausimais. Tikimasi, kad šio tyrimo duomenys bent iš dalies užpildys šią spragą.

Formuojant alkoholio kontrolės politiką, svarbu žinoti visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės priemones ir išsiaiškinti, ar visuomenė yra linkusi palaikyti tolesnį mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių diegimą mūsų šalyje. Tokiais atvejais, kai kalbama apie mokslu pagrįstas efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones, kurios nesusilaukia didelio visuomenės palaikymo, tenka daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir motyvavimui. Palankus visuomenės vertinimas yra tam tikras garantas, kad siūlomos priemonės bus efektyviai įgyvendinamos.

2011 m., visas dėmesys alkoholio kontrolės srityje buvo nukreiptas į visiško alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą, buvo atliktos bent kelios visuomenės nuomonės apklausos, kuriomis siekta išsiaiškinti, ar visuomenė palaiko alkoholio reklamos draudimą. Tačiau tuomet buvo pastebimas ir dalies žiniasklaidos šališkumas, siekiant visiškai neuždrausti alkoholio reklamos Lietuvoje, o tai galėjo atsispindėti ir formuojant visuomenės nuomonę. Todėl svarbu įvertinti visuomenės nuomonę ir jos pokyčius, kai visas alkoholio pramonės, žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų grupių dėmesys alkoholio reklamos klausimui yra labai sumažėjęs. Lietuvos Respublikos Seime svarstyta ir daugiau įvairių sprendimų, kaip mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, todėl šiame tyrime siekiama įvertinti visuomenės nuomonę daugeliu alkoholio kontrolės klausimų.

II.2. Metodika.

Klausimynas ir klausimų temos.

Socialinės ir demografinės tiriamųjų charakteristikos vertintos šešiuose pirmuose klausimuose įvadiniame klausimyno skyriuje. Epidemiologinio tyrimo klausimyno temos atskleidžiamos šiais klausimais: Respondentų nuomonė apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką – klausimas nr. 1; Alkoholinių gėrimų suvartojimas – klausimai nr. 2, 3, 4 ir 5; Alkoholio vartojimo priežastys – klausimas nr. 6; Alkoholio sukeliama psichosocialinė žala – klausimai nr. 7, 8, 9, 10; Alkoholio sukeliama finansinė žala – klausimai nr. 11 ir 12. Epidemiologiniame sociologiniame tyrime naudoto klausimyno pavyzdys pateikiamas 2 priede.

Tiriamoji imtis.

Tyrimo užsakovo metodologijoje buvo nurodyta, kad tyrimo metu turi būti apklausta 1000-2000 nuo 18 m. iki 74 m. amžiaus nuolatos gyvenančių Lietuvoje respondentų. Į šį tyrimą buvo įtraukti 2636 nuo 18 m. iki 74 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai, iš jų 1571 neatitiko tinkamumo naudoti tyrimui kriterijų. 1065 respondentų anketos atitiko tyrimo keliamus reikalavimus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Lauko darbų suvestinės lentelė (18-74 m.).

Kriterijai Įtraukta į tyrimą Nebuvo namuose, nerasta Atsisakė dalyvauti apklausoje Neatitiko apklausos atrankos kriterijų klausimus

Skaičius 2636 332 1135 104

Neatitikimo tyrimo kriterijams problematika ir priežastys, dėl kurių respondentai atsisakė dalyvauti tyrime arba nebuvo įtraukti į tyrimo duomenų bazę: • atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl per daug asmeninio pobūdžio anketoje pateiktų klausimų ar jų turinio; • atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl per ilgo/per sudėtingo klausimyno; • atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus be aiškiai nurodytos priežasties; • respondentų amžius neatitiko 18-74 m. amžiaus ribų, t.y., buvo nepilnamečiai arba vyresni nei 74 m.; • dėl žmogiško faktoriaus atsiradusios klaidos pildant anketą.

Tiriamosios imties sudarymas.

Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi stratifikuota daugiapakopė tikimybinė atranka. Tiriamosios imties pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių nustatytas, remiantis Statistikos departamento duomenimis taip, kad savo proporcijomis atitiktų visų 18-74 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. buvo atliktas LR gyventojų surašymas, 2012 m.

39

Statistikos departamentas atlikinėja gyventojų pasiskirstymo perskaičiavimus, todėl gyventojų pasiskirstymo skaičius pagal naudojamus kriterijus buvo kintantis. Siekiant išvengti neatitikimų, buvo pasilikta apie 5 proc. paklaida. Atsižvelgiant į užsakovo pageidavimus, imties plano svorių kalibravimo metodas netaikytas (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Tiriamosios imties procentinis pasiskirstymas pagal Lietuvos (18-74 m.) gyventojų pasiskirstymą.

Gyventojų (nuo 18 m. - 74 m. amžiaus) skaičius metų pradžioje Lietuvoje N (2190263) 1481619 708644 1022744 1167519 666863 814756 355881 352763

Iš viso Miestas Kaimas Vyrai Moterys

Gyvenamoji vieta Lytis

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Miestas Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Proc.

(100 %) 68 32 47 53 45 55 50 50

Tyrimo imtis N (1065) 595 470 505 560 283 312 222 248

Proc.

(100%) 56 44 47 53 48 52 47 53

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

Tyrime dalyvavę respondentai buvo suskirstyti į šias amžiaus grupes: • 18-25 m; • 26-35 m; • 36-45 m; • 46-55 m; • 56-65 m; • 66-74 m.

Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, lytį bei gyvenamąją vietą Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, pateikiami 3 lentelėje. Tyrime dalyvavusių respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, lytį bei gyvenamąją vietą atliktame tyrime pateikiami 4 lentelėje.

3 lentelė. Statistikos departamento duomenų pasiskirstymo analizė.

Amžiaus grupė

N

Proc.

18-25 m.

345540

16

26-35 m.

369365

17

36-45 m.

417119

19

46-55 m.

457711

21

56-65 m.

341565

16

66-74 m.

600528

12

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

40

Lytis Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N 158443 166730 213714 224374 226337 216282 257523 230054 207893 158434 181063 107448

Proc.

49 51 49 51 51 49 53 47 57 43 63 37

4 lentelė. Tyrime dalyvavusių respondentų duomenų pasiskirstymo analizė.

Rodikliai Miestas Kaimas Vyrai Moterys

Gyvenamoji vieta Lytis 18-25 m.

Miestas Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Iš viso Miestas Kaimas Vyrai Moterys

Gyvenamoji vieta Lytis 26-35 m.

Miestas Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Iš viso Miestas Kaimas Vyrai Moterys

Gyvenamoji vieta Lytis 36-45 m.

Miestas Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Iš viso Gyvenamoji vieta Lytis 46-55 m.

Miestas Kaimas Vyrai Moterys Miestas

Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Iš viso Gyvenamoji vieta Lytis 56-65 m.

Miestas Kaimas Vyrai Moterys Miestas

Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

Iš viso Gyvenamoji vieta Lytis 66-74 m.

Miestas Kaimas Vyrai Moterys Miestas

Miestas/kaimas pagal lytį Kaimas Iš viso

Vyrai Moterys Vyrai Moterys

N (1065) 74 87 74 87 34 40 40 47 161 125 75 83 117 49 76 34 41 200 121 78 88 111 57 64 31 47 199 127 87 117 97 69 58 48 39 214 98 65 91 72 55 43 36 29 163 50 78 52 76 19 31 33 45 128

Proc.

(100 %) 46 54 46 54 46 54 46 54 15 63 38 42 59 39 61 45 55 19 61 39 44 56 47 53 40 60 19 59 41 55 45 54 46 55 45 20 60 40 56 44 56 44 55 45 15 39 61 41 59 38 62 42 58 12

PASTABA: Skaičiaus N procentinė išraiška pateikta suapvalinta.

41

Tyrimo metodas.

Lietuvos gyventojų anketinė apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtus tyrimo anketos atspausdintus klausimynus, kuriuose interviuotojai fiksavo respondentų atsakymus. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, lytį ir amžių.

Respondentų atranka.

Apklausa atlikta atsitiktinės stratifikuotos daugiapakopės tikimybinės atrankos principu. Atsitiktinė atranka yra geriausias būdas gauti objektyvius duomenis, kurių tikslumą galima būtų išmatuoti – kiekvienas visumos narys turi vienodą tikimybę būti išrinktas, o tai leidžia įvertinti tikimybę, kurios rezultatai yra būdingi visai visumai. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografinis reprezentatyvumas pateikiamas 5 lentelėje. Pirmuoju atrankos etapu 773 respondentų anketiniai duomenys pripažinti tinkamais naudoti tyrimui. Antruoju etapu 292 respondentų anketiniai duomenys pripažinti tinkamais naudoti tyrimui.

Atrankos vykdymo etapai: • atranka suskirstoma geografiškai į 15 grupių (5 didieji miestai ir 10 apskričių); • atsitiktiniu būdu yra atrenkami pradiniai atrankos punktai (iš viso atrenkama daugiau negu 50 atrankos punktų, dažniausiai miesto, miestelio, kaimo centras arba pagrindinė gatvė); • naudojant maršrutinės atrankos metodą, atrenkami namų ūkiai. Pradedant nuo pradinio atrankos punkto, aplankomas kas antras butas (namas); • juose, naudojant „artimiausio gimtadienio“ taisyklę, atrenkamas konkretus respondentas.

Atsižvelgiant į tam tikrų respondentų grupių dalyvavimo tyrime trūkumą, buvo papildomai atlikta atsitiktinės atrankos principu respondentų apklausa, apklausą vykdant viešoje erdvėje. Papildoma atranka vykdoma keletu etapų: • atranka suskirstoma geografiškai į 15 grupių (5 didieji miestai ir 10 apskričių); • atsitiktiniu būdu yra atrenkami pradiniai atrankos punktai (iš viso atrenkama daugiau negu 50 atrankos punktų, dažniausiai miesto, miestelio, kaimo centras arba pagrindinė gatvė); • juose, naudojant „kas antro praeivio“ taisyklę, atrenkamas konkretus respondentas.

5 lentelė. Tyrime dalyvavusių tiriamųjų geografinis reprezentatyvumas, t.y., kokiuose miestuose, kaimuose vykdyta apklausa.

Teritorinis vienetas 1. Didmiesčiai 1.1. Vilnius 1.2. Kaunas 1.3. Klaipėda 1.4. Šiauliai 1.5. Panevėžys 2. Rajonų centrai, tolygiai apimant visą Lietuvos teritoriją: 2.1. Kretinga 2.2. Tauragė 2.3. Utena 2.4. Vilkaviškis 2.5. Druskininkai 2.6. Raseiniai 2.7. Joniškis 2.8. Kėdainiai 2.9. Biržai 2.10. Rokiškis 3. Mažesni miestai, miesteliai ir kaimai, esantys aplink didmiesčius bei rajonų centrus Skaidiškės, Raudondvaris, Rudamina, Vydmantai, Užtiltė, Kalviškės, Galgiai, Paberžė, Igliauka, Voškoniai, Micaičiai, Usėnai, Natkiškiai, Lumpėnai, Staniūnai, Kalesninkai, Kalveliai, Zujūnai, Vaidotai, Patašinė, Bubiai, Kairiai, Luksnėnai, Ilgakiemis, Didžioji Riešė, Cirkliškis ir kt.

IŠ VISO:

Viso:

Vyrai

Moterys

89 81 61 59 54

41 36 32 43 28

48 45 29 16 26

26 31 19 25 46 15 21 33 24 12

11 13 8 7 30 9 7 13 8 2

15 18 11 18 16 6 14 20 16 10

469

217

252

1065

505

560

Apklausos atlikimas.

Apklausą atliko 2 interviuotojai. Tam, kad būtų išvengta anketos klausimų interpretacijos, interviuotojai klausimyną pildė patys. Apklausa buvo atliekama keliais etapais: • apklausiantysis asmuo prisistatydavo; • informuodavo respondentą, kokiu tikslu atvyko ir kokį sociologinį tyrimą atlieka bei informuodavo, kad apklausa konfidenciali; • gaunamas respondento žodinis sutikimas arba nesutikimas dalyvauti tyrime; • sutikusiems dalyvauti tyrime respondentams buvo suteikta informacija, kokiu tikslu atliekamas tyrimas, kam ir kaip bus naudojami duomenys;

42

• siekdami sukurti kuo jaukesnę aplinką, interviuotojai anketos klausimus bei jų galimus atsakymus skaitydavo eilės tvarka, neskubėdami bei suteikdami tiek laiko, kiek respondentui reikia norint atsakyti. Nesuprantamos sąvokos, esančios klausimuose ar jų atsakymuose, buvo paaiškinamos (pvz., 5 klausime paaiškinama, ką reiškia „proporcija“ procentais). Paaiškinimai buvo pateikiami tik tada, jei respondentas nesuprasdavo klausimo ar sąvokos ir prašydavo jį paaiškinti, patikslinti; • apklausos trukmė nuo 20 min. iki 60 min.; • baigę apklausą interviuotojai padėkodavo už skirtą laiką; • papildoma apklausa viešojoje erdvėje buvo vykdoma taip pat, kaip ir aukščiau nurodytoji apklausa.

Apklausos duomenų įvedimas.

Apklausos metu statistiniai duomenys buvo pildomi į popierinę tyrimo anketą. Dienos pabaigoje visi statistiniai duomenys buvo įvedami į kompiuterį. Jei interviuotojas dėl kokių nors priežasčių negalėdavo dienos pabaigoje įvesti statistinių duomenų į kompiuterį, jie buvo įvesti kitą dieną.

Statistinių duomenų kontrolė atliekama apklausos ir įvedimo metu, tikrinant loginius ryšius tarp atsakymų į klausimus. Statistinių duomenų įvedimui naudojama iš anksto parengta statistinių duomenų ir suvestinės informacijos bylos skaičiuoklės MS Excel rinkmena. Vėliau visi tyrimo duomenys perkelti į SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) programinį paketą.

Kokybės kontrolė.

Tikrinami respondentų atrankos principai, klausimyno reikalavimų laikymasis. Patikrinta 30 % anketų užpildymo logika ir teisingumas. Patikrinta 30 % anketų suvedimo kokybė.

Statistinė duomenų paklaida.

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą. Ji atsiranda dėl to, kad yra daroma respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė apklausa. 6 lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui. Pavyzdys: tarkime, kad 1000 respondentų atsakė į klausimą, kuris TV kanalas jam patinka labiausiai. 34% jų pasakė, kad jam labiausiai patinka X kanalas. Tai reiškia, kad su 95 % tikimybe galime teigti, jog tikroji reikšmė yra intervale 34% ± 3%.

6 lentelė. Paklaidų lentelė.

Atsakymų pasiskirstymas ⇒ Atrankos dydis ⇓ 10 30 50 75 100 150 200 300 400 500 600 700 800 900 1000 1500 2000 2500 3000 3500

50

45/55

40/60

35/65

30/70

25/75

20/80

15/85

10/90

5/95

31 17.9 13.9 11.3 9.8 8 6.9 5.7 4.9 4.4 4 3.7 3.5 3.3 3.1 2.5 2.2 2.0 1.8 1.7

30.8 17.8 13.8 11.3 9.8 8 6.9 5.6 4.9 4.4 4 3.7 3.4 3.2 3.1 2.5 2.2 2.0 1.8 1.6

30.4 17.5 13.6 11.1 9.6 7.8 6.8 5.5 4.8 4.3 3.9 3.6 3.4 3.2 3 2.5 2.1 1.9 1.8 1.6

29.6 17.1 13.2 10.8 9.3 7.6 6.6 5.4 4.7 4.2 3.8 3.5 3.3 3.1 3 2.4 2.1 1.9 1.7 1.6

28.4 16.4 12.7 10.4 9 7.3 6.4 5.2 4.5 4 3.7 3.4 3.2 3 2.8 2.3 2.0 1.8 1.6 1.5

26.8 15.5 12 9.8 8.5 6.9 6 4.9 4.2 3.8 3.5 3.2 3 2.8 2.7 2.2 1.9 1.7 1.5 1.4

24.8 14.3 11.1 9.1 7.8 6.4 5.5 4.5 3.9 3.5 3.2 3 2.8 2.6 2.5 2.0 1.8 1.6 1.4 1.3

22.1 12.8 9.9 8.1 7 5.7 4.9 4 3.5 3.1 2.9 2.6 2.5 2.3 2.2 1.8 1.6 1.4 1.3 1.2

18.6 10.7 8.3 6.8 5.9 4.8 4.2 3.4 2.9 2.6 2.4 2.2 2.1 2 1.9 1.5 1.3 1.2 1.1 1.0

13.5 7.8 6 4.9 4.3 3.5 3 2.5 2.1 1.9 1.7 1.6 1.5 1.4 1.4 1.1 1.0 0.9 0.8 0.7

Apklausos atlikimo data.

Apklausa atlikta nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. 15 d. iki spalio mėn. 15 d. Apklausa vykdyta 63 kalendorines dienas (įskaitant savaitgalius). Vidutiniškai vienas interviuotojas apklausdavo 9 respondentus per dieną.

Duomenų analizė.

Duomenų analizė atlikta, naudojant MS Excel bei SPSS programinius paketus. Respondentų atsakymai į atskirus klausimus pateikiami tiek apibendrinus visų respondentų atsakymus, tiek atskirai išskiriant vyrų bei moterų atsakymų pasiskirstymus. Pagrindinių klausimų atsakymai buvo nagrinėti ir amžiaus, gyvenamosios vietos bei išsilavinimo aspektais. Apibendrintam gyventojų nuomonės vertinimui apie įvairius alkoholio kontrolės politikos aspektus bei alkoholio sąlygojamą smurtą ir aplinkos nesaugumą buvo sudarytos atitinkamos skalės, apibendrinančios teigiamų atsakymų pasiskirstymą atskiruose klausimų blokuose. Ryšys tarp skirtumų požymių vertintas naudojant Chi kvadrato testą, rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu jei paklaidos tikimybė p<0,05.

43

II.3. Epidemiologinio sociologinio tyrimo rezultatai.

II.3.1. Alkoholio kontrolės politikos vertinimas. Į klausimą, ar yra girdėję apie alkoholio kontrolės politiką, dauguma respondentų atsakė teigiamai – 53,0 proc., o atskirose vyrų ir moterų grupėse atsakiusių teigiamai ir neigiamai skaičius ženkliai neišsiskyrė: vyrų girdėjusių ir negirdėjusių apie šią politiką skaičius panašus: 49,7 proc. ir 48,3 proc.

Tuo tarpu moterų, girdėjusių apie alkoholio kontrolės politiką, yra daugiau, negu negirdėjusių, atitinkamai 55,9 proc. ir 40,7 proc. (žr. 7 lentelę).

7 lentelė. Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

Atsakymų kategorijos Iš viso Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius

Proc.

564 472 29 1065

53,0 44,3 2,7 100,0

251 244 10 505

49,7 48,3 2,0 100,0

313 228 19 560

55,9 40,7 3,4 100,0

Vertinant atskiras alkoholio kontrolės priemones, paaiškėjo, kad minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 metų pritaria didžioji dalis respondentų – 72 proc. Tai atsispindi ir atskirose grupėse, moterų pritaria – 75.2 proc., vyrų – 68,5 proc. Nežinančių skaičius iš visų apklaustųjų – 6 proc., atskirai vyrų – 6,9 proc. ir moterų – 5,2 proc., panašus (žr. 8 lentelę).

8 lentelė. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 767 234 64 1065

Proc.

72,0 22,0 6,0 100,0

346 124 35 505

68,5 24,6 6,9 100,0

421 110 29 560

75,2 19,6 5,2 100,0

Alkoholio pardavimo vietų mažinimui pritaria daugiau nei pusė respondentų – 51 proc. Nepritariančiųjų pardavimo vietos mažinimui – 41 proc. Priklausomai nuo lyties, nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: apie pusė apklaustų vyrų (50,1 proc.) nepritaria alkoholio pardavimo vietų mažinimui, o moterys priešingai – dauguma pritaria (61,1 proc.).

Taip pat neturinčių nuomonės šiuo klausimu vyrų buvo daugiau – 8,3 proc., moterų – 5,9 proc. (žr. 9 lentelę).

44

9 lentelė. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 552 438 75 1065

Proc.

51,8 41,1 7,0 100,0

210 253 42 505

41,6 50,1 8,3 100,0

342 185 33 560

61,1 33,0 5,9 100,0

Buvo klausiama ir apie jau priimtas, tačiau dar nespėjusias įsigalioti alkoholio kontrolės priemones. Prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m. pritaria - 51 proc. apklaustųjų, 40 proc. – nepritaria ir 8,1 proc. – neturi nuomonės šiuo klausimu. Pusė apklaustų vyrų (50,5 proc.) šiam draudimui nepritaria, o moterų kiek daugiau nei vyrų (59,3 proc.) – pritaria. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu vyrų ir moterų atitinkamai yra 7,7 ir 8,4 proc. (žr. 10 lentelę).

10 lentelė. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 543 436 86 1065

Proc.

51,0 40,9 8,1 100,0

211 255 39 505

41,8 50,5 7,7 100,0

332 181 47 560

59,3 32,3 8,4 100,0

Tuo tarpu vertinant jau egzistuojančias priemones paaiškėjo, jog rugsėjo 1d. alkoholio prekybos draudimui pritaria didžioji dalis respondentų – 69,4 proc.. Moterys pritarė dažniau negu vyrai: 62,8 proc. vyrų ir 75,4 proc. moterų atsakė teigiamai. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu – 5,5 proc. (žr. 11 lentelę).

11 lentelė. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 739 267 59 1065

Proc.

69,4 25,1 5,5 100,0

317 158 30 505

62,8 31,3 5,9 100,0

422 109 29 560

75,4 19,5 5,2 100,0

Galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val. pritaria 63,5 proc. apklaustųjų. Moterys pritarė dažniau: vyrų pritariančių draudimui – 56,6 proc., moterų – 69,6 proc. Iš visų apklaustųjų 7,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu (žr. 12 lentelę).

12 lentelė. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 676 312 77 1065

Proc.

63,5 29,3 7,2 100,0

286 183 36 505

56,6 36,2 7,1 100,0

390 129 41 560

69,6 23,0 7,3 100,0

Į klausimą, ar reikėtų išplėsti draudimo prekiauti alkoholiu laiką naktį, daugiau kaip pusė apklaustųjų atsakė neigiamai – 55,1 proc.

Vyrų ir moterų nuomonės mažai skyrėsi: nepritaria 57,8 proc. vyrų ir 52,7 proc. moterų. Neturinčių nuomonės – 8,3 proc. (žr. 13 lentelę).

13 lentelė. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 390 36,6 Ne 587 55,1 Nežinau 88 8,3 Iš viso 1065 100,0 Vyrai Taip 173 34,3 Ne 292 57,8 Nežinau 40 7,9 Iš viso 505 100,0 Moterys Taip 217 38,8 Ne 295 52,7 Nežinau 48 8,6 Iš viso 560 100,0

Lietuvoje priimtam, tačiau atšauktam taip ir nespėjusiam įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimui pritartų didžioji dalis apklaustųjų – 62,3 proc. Vyrų šiam draudimui pritaria šiek tiek daugiau nei pusė – 53,1 proc., o moterų, pritariančių šiam draudimui kiek daugiau nei vyrų – 70,7 proc. Neturinčių nuomonės, tarp visų apklaustųjų – 14,3 proc. (žr. 14 lentelę).

14 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip 664 62,3 Ne 249 23,4 Nežinau 152 14,3 Iš viso 1065 100,0 Vyrai Taip 268 53,1 Ne 155 30,7 Nežinau 82 16,2 Iš viso 505 100,0 Moterys Taip 396 70,7 Ne 94 16,8 Nežinau 70 12,5 Iš viso 560 100,0 Prezidentės sprendimui palikti alkoholio reklamą, nepritaria maždaug pusė apklaustųjų – 50,2 proc., pritaria – 31,2 proc., neturi nuomonės šiuo klausimu - 18,6 proc. Vyrų nepritarė kiek mažiau negu moterų. Nepritaria 41,8 proc. vyrų ir 57,9 proc. moterų, o 21,4 proc. vyrų ir 16,1 proc. moterų neturi nuomonės šiuo klausimu (žr. 15 lentelę).

15 lentelė. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d. buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 332 535 198 1065

Proc.

31,2 50,2 18,6 100,0

186 211 108 505

36,8 41,8 21,4 100,0

146 324 90 560

26,1 57,9 16,1 100,0

Galimiems siūlymams atimti licenciją verslininkams, parduodantiems alkoholį nepilnamečiams, pritaria didžioji dalis apklaustųjų 74,0 procentų. Vyrų ir moterų nuomonės yra panašios, vyrų, atsakiusių teigiamai buvo 70,5 proc., moterų – 77,1 proc. Neturinčių nuomonės iš visų apklaustųjų – 18,8 proc. (žr. 16 lentelę).

45

16 lentelė. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 788 77 200 1065

Proc.

74,0 7,2 18,8 100,0

356 43 106 505

70,5 8,5 21,0 100,0

432 34 94 560

77,1 6,1 16,8 100,0

Alkoholinių gėrimų kainų didinimui nepritaria 68,6 proc. apklaustųjų, pritaria – 24,6 proc., neturi nuomonės šiuo klausimu – 6,8 proc.

Kainų didinimui labiau prieštarauja vyrai – 78,8 proc., moterų šis procentas mažesnis – 59,5 proc. (žr. 17 lentelę).

17 lentelė. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 262 731 72 1065

Proc.

24,6 68,6 6,8 100,0

77 398 30 505

15,2 78,8 5,9 100,0

185 333 42 560

33,0 59,5 7,5 100,0

Skirti bent 1 proc. lėšų nuo alkoholio surenkamų akcizų alkoholio vartojimo profilaktikai pritaria 73,7 proc. visų apklaustųjų, o 17,4 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Vyrų, atsakiusių teigiamai, buvo 68,1 proc., o 20,8 proc. neturinčių nuomonės. Tuo tarpu moterų, pritariančių tokiam sprendimui - 78,8 proc., o neturinčių nuomonės - 14,3proc. (žr. 18 lentelę).

18 lentelė. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai (pvz., socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms finansuoti ir pan.).

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 785 95 185 1065

Proc.

73,7 8,9 17,4 100,0

344 56 105 505

68,1 11,1 20,8 100,0

441 39 80 560

78,8 7,0 14,3 100,0

Atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui pritariančių iš visų apklaustųjų buvo 65,4 proc., neigiamai vertinančių – 14,6 proc., neturinčių nuomonės – 20,1 proc.

Maždaug pusė apklaustų vyrų - 55,2 proc. atsakė teigiamai 21,4 proc. neigiamai ir 23,4 proc. – neturėjo nuomonės. Moterų grupėje pritariančių skaičius buvo didesnis - 74,5 proc., nepritariančių - 8,4 proc. ir neturinčių nuomonės – 17,1 proc. (žr. 19 lentelę).

19 lentelė. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 696 155 214 1065

Proc.

65,4 14,6 20,1 100,0

279 108 118 505

55,2 21,4 23,4 100,0

417 47 96 560

74,5 8,4 17,1 100,0

Į klausimą, ar reikėtų bausti ne tik už prekybą kontrabandiniais gėrimais, bet ir už jų įsigijimą, teigiamai atsakė mažiau nei pusė apklaustųjų – 46,0 proc. Vyrų ir moterų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė: didesnė dalis vyrų nepritartų tokiam sprendimui – (44,4 proc.), o moterys atvirkščiai – 57,0 proc. tokiam sprendimui pritartų. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu iš visų apklaustųjų – 19,7 proc. (žr. 20 lentelę).

46

20 lentelė. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 490 365 210 1065

Proc.

46,0 34,3 19,7 100,0

171 224 110 505

33,9 44,4 21,8 100,0

319 141 100 560

57,0 25,2 17,9 100,0

Kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija, didžioji dalis apklaustųjų sutiktų (60,4 proc.) Moterų ir vyrų grupėse pasiskirstymas panašus, vyrų, atsakiusių teigiamai buvo 57,0 proc., moterų - 63,4 proc. Neturinčių nuomonės buvo 15,7 proc. (žr. 21 lentelę).

21 lentelė. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 643 255 167 1065

Proc.

60,4 23,9 15,7 100,0

288 124 93 505

57,0 24,6 18,4 100,0

355 131 74 560

63,4 23,4 13,2 100,0

Leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limito visiems vairuotojams sumažinimui iki 0 promilių nepritarė šiek tiek daugiau nei pusė visų apklaustųjų - 51,8 proc. Labiau šiam sprendimui nepritartų vyrai - 64,8 proc. Moterų dauguma atsakė priešingai - 47,0 proc. pritartų tokiam sprendimui. Vyrų, neturinčių nuomonės, buvo 13,5 proc., o moterų - 12,9 proc. (žr. 22 lentelę).

22 lentelė. Ar pritartumėte sprendimui leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 373 552 140 1065

Proc.

35,0 51,8 13,1 100,0

110 327 68 505

21,8 64,8 13,5 100,0

263 225 72 560

47,0 40,2 12,9 100,0

63,6 proc. visų apklaustųjų mano, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinant ar nutraukiant alkoholio vartojimą.

Vyrų, atsakiusių teigiamai – 57,2 proc., moterų – 69,3 proc. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu – 30,9 proc. (žr. 23 lentelę).

23 lentelė. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinant ar nutraukiant alkoholio vartojimą?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 677 59 329 1065

Proc.

63,6 5,5 30,9 100,0

289 34 182 505

57,2 6,7 36,0 100,0

388 25 147 560

69,3 4,5 26,3 100,0

Valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimo klausimu didesnė dalis apklaustųjų nuomonės neturėjo – 43,3 proc., tačiau 37,7 proc. atsakė teigiamai. Vyrų taip pat 44,0 proc. nuomonės neturėjo ir 30,3 proc. atsakė teigiamai. Tuo tarpu moterų didesnė dalis – 44,3 proc. pritartų tokiam sprendimui ir šiek tiek mažesnė dalis (42,7 proc.) neturi nuomonės (žr. 24 lentelę).

47

24 lentelė. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Nežinau Iš viso Vyrai Taip Ne Nežinau Iš viso Moterys Taip Ne Nežinau Iš viso

Respondentų skaičius 401 203 461 1065

Proc.

37,7 19,1 43,3 100,0

153 130 222 505

30,3 25,7 44,0 100,0

248 73 239 560

44,3 13,0 42,7 100,0

Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima konstatuoti kelis esminius su gyventojų alkoholio kontrolės politikos vertinimu susijusius dėsningumus. Pirmiausia reikia pastebėti, kad gyventojai yra labiau linkę palaikyti jau esančias alkoholio kontrolės priemones. Didesnė dalis apklaustųjų palaiko jau esamus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, apribojimus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną. Toks fenomenas nėra naujas ir pakankamai gerai žinomas iš kitų rizikos veiksnių kontrolės istorijos. Pvz., uždraudus rūkyti baruose, restoranuose bei kitose viešosiose vietose, po draudimų įsigaliojimų draudimą palaikančiųjų skaičius išaugdavo praktiškai visose tokius tyrimus dariusiose šalyse. Tą galima būtų aiškinti išankstinių, dažniausiai pramonės formuojamų nuostatų dėl galimų neigiamų pasekmių nepasiteisinimu, kuomet įsigaliojusi priemonė nesukelia drastiškų pokyčių, o prie esančių apribojimų vartotojai greitai prisitaiko ir pradeda matyti teigiamus tokių apribojimų aspektus.

Tačiau daug mažiau palaikomos naujos ar dar nespėjusios įsigalioti alkoholio kontrolės priemonės. Gyventojai buvo labiau linkę palaikyti priemones, kurios jų alkoholinių gėrimų vartojimui nedarytų įtakos tiesiogiai, ir pritarė tokioms priemonėms kaip reklamos draudimas, įspėjamieji užrašai ant alkoholinių gėrimų apie galimą pavojų sveikatai, akcizo nuo parduodamų alkoholinių gėrimų skyrimas prevencijai, alkoholio pardavimo minimalaus amžiaus didinimas, licencijos naikinimas už gėrimų pardavimą nepilnamečiams, priemonių už prekybą kontrabandiniu alkoholiu sugriežtinimas.

Tačiau efektyviausios priemonės, kurios nedelsiant paveiktų pačius alkoholinių gėrimų vartotojus, tokios kaip alkoholinių gėrimų kainos didinimas, didesnis alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimas, bausmės taikymas ne tik parduodančiam, bet ir perkančiam kontrabandinius gėrimus, valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimas, 0 alkoholio koncentracijos vairuotojams įvedimas susilaukė mažesnio gyventojų pritarimo.

Apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis, galima teigti, kad dauguma respondentų pritaria alkoholio kontrolės politikos griežtinimui ir kad daugeliu klausimų vyrų ir moterų nuomonės yra panašios.

Siekiant apibendrintai įvertinti Lietuvos gyventojų pritarimo lygį alkoholio kontrolės politikos atžvilgiu ir jo ryšį su pagrindinėmis sociologinėmisdemografinėmis charakteristikomis bei alkoholio vartojimo lygiu, buvo suformuota pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalė, kuri rodo pritariančių atsakymų į 18 klausimų apie įvairius alkoholio kontrolės politikos aspektus sumą (klausimyne 1.1-1.18 kl. atsakymai „Taip“, išskyrus 1.9 klausimą).

Minimali kiekvieno respondentų atsakymų reikšmė lygi nuliui, kai nei į vieną klausimą, pritariant alkoholio kontrolės politikai (ar pasisakant už šios politikos tolesnį griežtinimą), nebuvo atsakyta teigiamai, ir maksimali - 18, kai į visus klausimus atsakyta teigiamai (t.y., išreikštas visiškas palaikymas visais respondentų klaustais alkoholio kontrolės politikos klausimais). 1 pav. pateiktas skalės pasiskirstymas tarp apklaustųjų.

1 pav. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai balų sumos pasiskirstymas.

48

Lyginant skalės pasiskirstymą ar vidurkius tarp atskirų lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo, ir skirtingo alkoholio vartojimo lygio grupių, rastas patikimas ryšis tarp šių charakteristikų ir gyventojų pritarimo ar nepritarimo vykdomai alkoholio kontrolės politikai. 25 lentelėje pateikiami alkoholio kontrolės politikos pritarimo skalės vidurkiai atitinkamose apklaustųjų grupėse.

25 lentelė. Pritarimo alkoholio kontrolės politikai skalės vidurkiai priklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamos vietos, išsilavinimo ir alkoholio vartojimo lygio.

Lytis* Amžius* Gyvenamoji vieta* Išsilavinimas*

Alkoholio* vartojimas

Vyras Moteris 18-34 m.

35-54 m.

55-74 m.

Miestas Kaimas Pradinis-vidurinis Profesinis Aukštesnysis-aukštasis Iki karto per savaitę ir dažniau 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada

8.59 11.08 8.18 9.65 12.24 10.63 8.98 8.31 8.61 11.61 7.00 8.83 9.64 11.31

*ryšys tarp požymio ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygio statistiškai reikšmingas (p<0,05) Didesnį pritarimą vykdomai alkoholio kontrolės politikai išreiškė moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir nevartojantys alkoholio žmonės. Tai iš esmės atspindi keletą svarbių aspektų. Pirmiausia alkoholio kontrolės priemonėms pritaria brandesni ir jau gyvenimišką patirtį sukaupę bei realią galimą alkoholio žalą suvokiantys žmonės. Taip pat efektyvioms ir mokslu pagrįstoms alkoholio kontrolės priemonėms dažniau pritaria išsilavinę žmonės, kurie suvokia tokių priemonių būtinumą, siekiant visuomenės ir jos narių saugumo. Aukštesnis išsilavinimas taip pat siejamas su didesniu domėjimusi savo sveikata, sveikesne gyvensena, todėl natūralu, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės labiau pritaria įvairioms alkoholio vartojimą ribojančioms priemonėms. Natūralu, kad intensyviau alkoholį vartojantys, bei probleminiai alkoholio vartotojai rečiau palaiko alkoholio kontrolės priemones. Jei tarp nevartojančių alkoholio buvo 45,1 proc. pareiškusių stiprų pritarimą alkoholio kontrolės politikai (per 2/3 teigiamų atsakymų), tai tarp vartojančių alkoholį apie kartą per savaitę ir dažniau tokių buvo tik apie 13,4 proc. (žr. 26 lentelę). Panaši situacija matoma ir CAGE skalės atžvilgiu (žr. 27 lentelę).

26 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal alkoholio vartojimo ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

Pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygis Kaip dažnai vartoja alkoholinius gėrimus? Žemas Vidutinis Aukštas (0-6 balų) (7-12 balų) (13-18 balų) 72 51 19 Ne rečiau kaip kartą per savaitę 50,7% 35,9% 13,4% 46 63 31 2-3 kartus per mėnesį 32,9% 45,0% 22,1% 88 127 109 Kelis kartus per metus 27,2% 39,2% 33,6% 78 174 207 Niekada 17,0% 37,9% 45,1% 284 415 366 Iš viso 26.7% 39,0% 34,4% 27 lentelė. Apklaustųjų pasiskirstymas pagal CAGE ir pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygius.

Pritarimo alkoholio kontrolės politikai lygis CAGE kategorijos Žemas (0-6 balų) Vidutinis (7-12 balų) Aukštas (13-18 balų) 164 277 315 CAGE 0-1 21,7% 36,6% 41,7% 120 138 51 CAGE 2-4 38,8% 44,7% 16,5% 284 415 366 Iš viso 26.7% 39,0% 34,4%

Iš viso 142 100.0% 140 100.0% 324 100.0% 459 100.0% 1065 100,0%

Iš viso 756 100.0% 309 100.0% 1065 100,0%

49

II.3.2. Alkoholinių gėrimų vartojimas.

Vertinant respondentų alkoholio vartojimo įpročius, nustatyta, kad vyrai dažniau vartoja stipriuosius alkoholinius gėrimus bei alų, o moterys daugiau vyną. Taip pat dauguma (72,4 proc.) respondentų nurodo vartojantys tik legalius, Lietuvoje pirktus, alkoholinius gėrimus, o didesnė dalis ne Lietuvos parduotuvėse pirktus gėrimus vartojančių respondentų teigia, kad, iš visų jų suvartojamų alkoholinių gėrimų, ši dalis yra ne didesnė kaip ketvirtadalis.

Reikia pabrėžti, kad šiame tyrime gautas nevartojančiųjų alkoholio procentas yra ženkliai didesnis ir atitinkamai vartojančių - mažesnis, negu alkoholio vartojimo paplitimo įvertinimai, gauti daugumos kitų – populiacinių ar šalį reprezentuojančių apklausų metu, kuriose buvo klausiama apie alkoholio vartojimą, duomenimis. Reikia įvardinti kelias galimas tokių nesutapimų priežastis, galimai nulėmusias šiame tyrime didesnį nurodžiusiųjų, jog nevartoja alkoholio, skaičių. Pirmiausia nebuvo apibrėžtas laikotarpis, kuris būtų vadinamas alkoholio nevartojimu, todėl teoriškai kiekvienas, nusprendęs nebevartoti alkoholio ir jo nevartojantis bent kelias dienas, jau galėjo save įvardinti alkoholio nevartojančiu asmeniu.

Kita priežastis galėjo būti ta, jog pats alkoholio vartojimo klausimas, o ypač klausimai apie alkoholio vartojimo dažnį ir kiekį yra pakankamai jautrūs ir sukelia nesąmoningą gynybinę reakciją, kuomet, stengiantis sudaryti geresnį įspūdį apie save, alkoholio vartojimo detalės yra nuslepiamos. Ši atsakymų subjektyvumo problema yra būdinga visoms apklausoms ir gali kažkiek varijuoti, priklausomai nuo taikomos apklausos metodikos standartizavimo ir apklausėjų apmokymo. Tačiau šio tyrimo atveju galimai daugiau įtakos turėjo respondentų sisteminė atranka ir tyrėjų kontaktas su tiriamaisiais. Kadangi visas tyrimas buvo sufokusuotas į alkoholio vartojimo problemą, tikėtina, kad daugiau vartojančių negu nevartojančių atsisakė dalyvauti apklausoje. Tą akivaizdžiai iliustruoja faktas, kad iš pradinio 2636 asmenų atrinktų apklausai, net 1135 (43 proc.) atsisakė dalyvauti tyrime arba apklausą nutraukdavo, neatsakę į visus klausimus dėl perdaug asmeninio pobūdžio anketoje pateiktų klausimų ar jų turinio. Į klausimą, kaip dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, 43,1 proc. respondentų atsakė negeriantys niekada, kelis kartus per metus geriančių – 30,4 proc., geriančių kasdien bet kokius alkoholinius gėrimus buvo 2,3 proc. Vyrų, atsakiusių, kad negeria niekada – 38,2 proc., kelis kartus per metus – 28,3 proc., geriančių kasdien – 4,6 proc. Moterų, negeriančių niekada daugiausia – 47,5 proc., geriančių kelis kartus per metus 32,3 proc., o geriančių kasdien skaičius mažas – 0,4 proc. (žr. 28 lentelę).

28 lentelė. Kaip dažnai vartojate bet kokius alkoholinius gėrimus?

Atsakymų kategorijos Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Vyrai Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Moterys Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso

Respondentų skaičius 25 53 64 140 324 459 1065

Proc.

2,3 5,0 6,0 13,1 30,4 43,1 100,0

23 39 36 71 143 193 505

4,6 7,7 7,1 14,1 28,3 38,2 100,0

2 14 28 69 181 266 560

0,4 2,5 5,0 12,3 32,3 47,5 100,0

Stipriuosius alkoholinius gėrimus didžioji dalis apklaustųjų vartoja kelis kartus per metus – 33,9 proc. arba 2-3 kartus per mėnesį – 30,3 proc. Dažniausiai stipriuosius gėrimus vartojančių 2-3 kartus per mėnesį vyrų – 39,2 proc., kasdien – 1 proc. Moterų didesnė dalis stipriuosius alkoholinius gėrimus vartoja kelis kartus per metus – 40,0 proc. Šiek tiek mažesnė dalis moterų stipriųjų gėrimų negeria niekada – 30,0 proc. Geriančių kasdien moterų – 0 proc. (žr. 29 lentelę).

50

29 lentelė. Kaip dažnai vartojate stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, likerį ir pan.)?

Atsakymų kategorijos Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Vyrai Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Moterys Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso

Respondentų skaičius 5 38 84 323 361 254 1065

Proc.

0,5 3,6 7,9 30,3 33,9 23,8 100,0

5 33 63 198 137 69 505

1,0 6,5 12,5 39,2 27,1 13,7 100,0

0 5 21 125 224 185 560

0 0,9 3,8 22,3 40,0 33,0 100,0

Didesnė dalis apklaustųjų yra bent kartą vartoję vyno – 57 proc., vyno nevartoja niekada – 43 proc., kelis kartus per metus – 32,3 proc., vartojančių kasdien šį gėrimą – 1 proc. Dauguma vyrų, skirtingai nei moterų, vyno nevartoja niekada – 55,2 proc., o moterys – kelis kartus per metus (35,4 proc.), nors panašus skaičius ir moterų, visai nevartojančių vyno – 32 proc. (žr. 30 lentelę).

32 lentelė. Stipriųjų gėrimų kiekis suvartotas per praėjusią savaitę.

30 lentelė. Kaip dažnai vartojate vyną?

Atsakymų kategorijos Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Vyrai Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Moterys Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso

Respondentų skaičius 11 23 74 155 344 458 1065

Proc.

1,0 2,2 6,9 14,6 32,3 43,0 100,0

4 6 17 53 146 279 505

0,8 1,2 3,4 10,5 28,9 55,2 100,0

7 17 57 102 198 179 560

1,3 3,0 10,2 18,2 35,4 32,0 100,0

Alaus vartojančių – 61,0 proc. Nevartojančių niekada yra 39 proc., kasdien alų vartoja - 7,8 proc. apklaustųjų. Šį gėrimą labiau mėgsta vyrai, 21,4 proc. jų, alų geria kartą per savaitę; kasdien – 15,4 proc.

Moterų priešingai – didžioji dalis alaus negeria niekada – 58,6 proc., o kasdien tik 0,9 proc. moterų (žr. 31 lentelę).

31 lentelė. Kaip dažnai vartojate alų?

Atsakymų kategorijos Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Vyrai Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso Moterys Kasdien 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę 2-3 kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Niekada negeriu Iš viso

Respondentų skaičius 83 100 140 139 188 415 1065

Proc.

7,8 9,4 13,1 13,1 17,7 39,0 100,0

78 84 108 73 75 87 505

15,4 16,6 21,4 14,5 14,9 17,2 100,0

5 16 32 66 113 328 560

0,9 2,9 5,7 11,8 20,2 58,6 100,0

Atsakymų kategorijos Nevartojo 1-2 taureles 3-4 taureles 5 ir daugiau taurelių Iš viso Vyrai Nevartojo 1-2 taureles 3-4 taureles 5 ir daugiau taurelių Iš viso Moterys Nevartojo 1-2 taureles 3-4 taureles 5 ir daugiau taurelių Iš viso

Respondentų skaičius 787 84 61 133 1065

Proc.

73,9 7,9 5,7 12,5 100,0

310 46 40 109 505

61,4 9,1 7,9 21,6 100,0

477 38 21 24 560

85,2 6,8 3,8 4,3 100,0

Vyno per praėjusią savaitę nevartojo 82 proc. apklaustųjų. Iki 2 taurių suvartojo 9,3 proc. respondentų, 3-4 taures, 3,5 proc., o daugiau nei 5 taures – 5,3 proc. iš visų apklaustųjų. Vyną dažniau vartojo moterys nei vyrai, atitinkamai bent taurę per paskutinę savaitę vartojo 27,2 proc. ir 8 proc. (žr. 33 lentelę).

33 lentelė. Vyno ar šampano taurių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

Atsakymų kategorijos Nevartojo 1-2 taures 3-4 taures 5 ir daugiau taurių Iš viso Vyrai Nevartojo 1-2 taures 3-4 taures 5 ir daugiau taurių Iš viso Moterys Nevartojo 1-2 taures 3-4 taures 5 ir daugiau taurių Iš viso

Respondentų skaičius 873 99 37 56 1065

Proc.

82,0 9,3 3,5 5,3 100,0

465 20 7 13 505

92,1 4,0 1,4 2,6 100,0

408 79 30 43 560

72,9 14,1 5,4 7,7 100,0

Sidro ar alkoholinių kokteilių (0,33 l buteliais) per praėjusią savaitę vartojo 7,9 proc. apklaustųjų. Iš jų, bent vieną butelį sidro ar alkoholinių kokteilių per praėjusią savaitę vartojo 8,8 proc. vyrų ir 7,1 proc. moterų (žr. 34 lentelę).

Stipriuosius gėrimus (degtinę, konjaką ir kt.) per praėjusias 7 dienas bent kartą buvo vartoję 26,1 proc. apklaustųjų. Bent vieną taurelę stipriųjų gėrimų vartojo 38,6 proc. vyrų (iš jų net 21,6 proc. per praėjusią savaitę suvartojo 5 ir daugiau taurelių) ir 14,9 proc. moterų (žr.

32 lentelę).

51

34 lentelė. Sidro ir alkoholinių kokteilių kiekis, suvartotas per praėjusią savaitę.

Atsakymų kategorijos Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso Vyrai Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso Moterys Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso

Respondentų skaičius 981 43 20 21 1065

Proc.

92,1 4,0 1,9 2,0 100,0

461 24 8 12 505

91,3 4,8 1,6 2,4 100,0

520 19 12 9 560

92,9 3,4 2,1 1,6 100,0

Respondentų paklausus, kiek alaus butelių (po 0,5 l) suvartojo per praėjusią savaitę, 59,3 proc. nurodė, kad alaus nevartojo, o 5 ir daugiau butelių suvartojo 16,8 proc. iš visų respondentų. Įprastai alų vartojo daugiau vyrų (66,2 proc. nurodė vartoję bent vieną butelį per praėjusią savaitę), nei moterų (17,6 proc. nurodė vartoję bent vieną butelį) (žr.

35 lentelę).

35 lentelė. Alaus kiekis, suvartotas per praėjusias 7 dienas.

Atsakymų kategorijos Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso Vyrai Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso Moterys Nevartojo 1-2 butelius 3-4 butelius 5 ir daugiau butelių Iš viso

Respondentų skaičius 632 174 80 179 1065

Proc.

59,3 16,3 7,5 16,8 100,0

171 114 68 152 505

33,9 22,6 13,5 30,1 100,0

461 60 12 27 560

82,3 10,7 2,1 4,8 100,0

Į klausimą, ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose (baruose, restoranuose) pirktus alkoholinius gėrimus, iš viso 37,5 proc. iš alkoholinius gėrimus vartojančiųjų respondentų atsakė teigiamai. Vyrų, vartojančių nelegalius gėrimus dalis siekė 43,6 proc., moterų – 31 proc. (žr. 36 lentelę).

36 lentelė. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose pirktus gėrimus (t.y., naminės gamybos, pilstuką, atvežtą iš kitų šalių alkoholį)?

Atsakymų kategorijos Taip, vartoju Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.)

Ne, nevartoju Iš viso Vyrai Taip, vartoju Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.)

Ne, nevartoju Iš viso Moterys Taip, vartoju Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.)

Ne, nevartoju Iš viso

Respondentų skaičius 227 96 283 606

Proc.

37,5 15,8 46,7 100,0

136 65 111 312

43,6 20,8 35,6 100,0

91 31 172 294

31,0 10,5 58,5 100,0

Paklausti, kokią proporciją iš visų respondentų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai, didžioji dalis (66,3 proc.) apklaustųjų atsakė geriantys tik legalius gėrimus (t.y., nurodė, kad jų suvartojamo nelegalaus alkoholio dalis yra 0 proc.). Kad iki ketvirtadalio vartojamo alkoholio sudaro nelegalūs gėrimai nurodė 22,8 proc. apklaustųjų, o kad daugiau kaip ketvirtadalį vartojamo alkoholio sudaro nelegalūs gėrimai – 10,9 proc.

Tik legalius alkoholinius gėrimus vartojantys nurodė 56,7 proc. vyrų, moterų – 76,5 proc. (žr. 37 lentelę). Nors daugiau vyresnio amžiaus respondentų nurodė negeriantys nelegalių gėrimų, tačiau tarp amžiaus grupių ryškių skirtumų nebuvo (žr. 38 lentelę). Daugiau nelegalių gėrimų vartoja žemesnio išsilavinimo ir kaime gyvenantys respondentai (žr. 39 ir 40 lenteles).

37 lentelė. Kokią proporciją, iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų, sudaro nelegalūs gėrimai? Vyrų ir moterų atsakymų analizė.

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas Lytis Vyras Moteris Iš viso

52

Vartoja tik legalius gėrimus 177 56,7% 225 76,5% 402 66,3%

Iki 25 proc. vartojimo sudaro nelegalūs Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir gėrimai daugiau 82 53 26,3% 17,0% 56 13 19,0% 4,4% 138 66 22,8% 10,9%

Iš viso 312 100,0% 294 100,0% 606 100,0%

38 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Amžiaus grupių analizė.

Amžiaus grupė

Vartoja tik legalius gėrimus

18-34 m, 35-54 m, 55-74 m, Iš viso

161 64,9% 150 64,7% 91 72,2% 402 66,3%

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas Iki 25 proc. vartojimo sudaro nelegalūs Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. gėrimai ir daugiau 67 20 27,0% 8,1% 51 31 22,0% 13,4% 20 15 15,9% 11,9% 138 66 22,8% 10,9%

Iš viso 248 100,0% 232 100,0% 126 100,0% 606 100,0%

39 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Gyvenamosios vietos analizė.

Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas Iš viso

Vartoja tik legalius gėrimus 235 71,0% 167 60,7% 402 66,3%

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir Vartoja tik legalius gėrimus daugiau 66 30 19,9% 9,1% 72 36 26,2% 13,1% 138 66 22,8% 10,9%

Iš viso 331 100,0% 275 100,0% 606 100,0%

40 lentelė. Kokią proporciją iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų sudaro nelegalūs gėrimai? Analizė pagal išsilavinimą.

Išsilavinimas Iki vidurinio ar profesinio Aukštesnysis ir aukštasis Iš viso

Nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimas vartojimo sudaro nele- Nelegalūs gėrimai sudaro 26 proc. ir Vartoja tik legalius gėrimus Iki 25 proc.galūs gėrimai daugiau 199 92 49 58,5% 27,1% 14,4% 203 46 17 76,3% 17,3% 6,4% 402 138 66 66,3% 22,8% 10,9%

Iš viso 340 100,0% 266 100,0% 606 100,0%

II.3.3. Alkoholio vartojimo psichosocialinė žala.

Pasaulyje vis plačiau vartojamas pasyvaus gėrimo terminas, reiškiantis aplinkinių patiriamą žalą dėl aplinkoje esančių alkoholio vartotojų. Dauguma respondentų teigė, kad praeityje turėjo nemalonumų dėl nuo alkoholio apsvaigusių aplinkinių asmenų. Dalis respondentų (atitinkamai 38,4 ir 42,2 proc.) nurodė patyrę fizinį ar psichologinį smurtą. Fizinį smurtą daugiau patyrė vyrai, o psichologinį smurtą ir seksualinę prievartą daugiau patiria moterys. Taip pat didžioji dalis apklaustųjų yra buvę nedarbingi bent kartą dėl su alkoholiu susijusių priežasčių.

19,7 proc. visų apklaustųjų kada nors manė, kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų ir 80,3 proc. atsakė priešingai. Vyrų, manančių, kad jiems reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų buvo daugiau (25,3 proc.) nei taip pat manančių moterų (14,6 proc.) (žr. 41 lentelę).

41 lentelė. CAGE: Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Iš viso Vyrai Taip Ne Iš viso Moterys Taip Ne Iš viso

Respondentų skaičius 210 855 1065

Proc.

19,7 80,3 100,0

128 377 505

25,3 74,7 100,0

82 478 560

14,6 85,4 100,0

22,7 proc. apklaustųjų erzino žmonių kritika dėl jų įpročių vartoti alkoholį. Taip manančių vyrų buvo daugiau (29,5 proc.) nei moterų (16,6 proc.) (žr. 42 lentelę).

42 lentelė. CAGE: Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Iš viso Vyrai Taip Ne Iš viso Moterys Taip Ne Iš viso

Respondentų skaičius 242 823 1065

Proc.

22,7 77,3 100,0

149 356 505

29,5 70,5 100,0

93 467 560

16,6 83,4 100,0

16,7 proc. apklaustųjų kada nors jautė gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių. Taip manančių vyrų procentas (23 proc.) didesnis nei moterų (11,1 proc.) (žr. 43 lentelę).

53

43 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Iš viso Vyrai Taip Ne Iš viso Moterys Taip Ne Iš viso

Respondentų skaičius 178 887 1065

Proc.

16,7 83,3 100,0

116 389 505

23,0 77,0 100,0

62 498 560

11,1 88,9 100,0

44 lentelė. CAGE: Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Iš viso Vyrai Taip Ne Iš viso Moterys Taip Ne Iš viso

Respondentų skaičius 399 666 1065

Proc.

37,5 62,5 100,0

251 254 505

49,7 50,3 100,0

148 412 560

26,4 73,6 100,0

37,5 proc. apklaustųjų kada nors gėrė alkoholinius gėrimus rytą, vos tik atsikėlę, kad nusiramintų ir palengvintų pagirias. Tai dariusių vyrų buvo – 49,7 proc., moterų – 26,4 proc (žr. 44 lentelę).

CAGE klausimynas laikomas paprasta ir efektyvia priemone pirminiam žalingam alkoholio vartojimi įvertinti. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad CAGE klausimyno jautrumas siekia 85, o specifiškumas vertinant piktnaudžiavimą alkoholiu siekia net 89 procentus. Piktnaudžiavimas nustatomas tuomet, jei į du ar daugiau CAGE klausimyno klausimų atsakoma teigiamai. Vertinant probleminį alkoholio vartojimą, CAGE klausimyno duomenimis, 2 ir daugiau balus (t.y., teigiamai atsakė į 2 ir daugiau CAGE klausimyno klausimus) surinko 29 proc. iš visų apklaustųjų. Vyrų populiacijoje 2 ir daugiau CAGE balus surinko 38,2 proc., moterų – 20,8 proc. Taip pat 2 ir daugiau CAGE balų surinko jaunesni (iki 54 metų) ir žemesnio išsilavinimo respondentai. Mieste ar kaime gyvenančiųjų respondentų probleminio vartojimo CAGE balų pasiskirstymas buvo panašus (žr. 45, 46, 47 ir 48 lenteles).

45 lentelė. CAGE balai, lytis.

Lytis Vyras Moteris Iš viso

CAGE kategorijos CAGE 0-1 CAGE 2-4 312 193 61,8% 38,2% 444 116 79,3% 20,7% 756 309 71,0% 29,0%

46 lentelė. CAGE balai, amžius.

Iš viso 505 100,0% 560 100,0% 1065 100,0%

Amžius 18-34 m.

35-54 m.

55-74 m.

Iš viso

CAGE kategorijos CAGE 0-1 CAGE 2-4 220 128 63,2% 36,8% 297 119 71,4% 28,6% 239 62 79,4% 20,6% 756 309 71,0% 29,0%

Iš viso 348 100,0% 416 100,0% 301 100,0% 1065 100,0%

47 lentelė. CAGE balai, išsilavinimas.

Išsilavinimas Pagrindinis, vidurinis, profesinis Aukštesnysis ir aukštasis Iš viso

CAGE kategorijos CAGE 0-1 381 65,4% 375 77,8% 756 71,0%

CAGE 2-4 202 34,6% 107 22,2% 309 29,0%

Iš viso 583 100,0% 482 100,0% 1065 100,0%

48 lentelė. CAGE balai, gyvenamoji vieta.

Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas Iš viso

CAGE kategorijos CAGE 0-1 429 72,1% 327 69,6% 756 71,0%

CAGE 2-4 166 27,9% 143 30,4% 309 29,0%

Iš viso 595 100,0% 470 100,0% 1065 100,0%

Kad dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių kas nors iš apklaustųjų artimųjų yra miręs, iš viso nurodė 21,5 proc. apklaustųjų. Tokie atvejai tarp moterų ir vyrų atsakymų buvo atitinkamai 19,3 ir 24 proc. (žr. 49 lentelę).

54

49 lentelė. Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių?

Atsakymų kategorijos Taip Ne Iš viso Vyrai Taip Ne Iš viso Moterys Taip Ne Iš viso

Respondentų skaičius 229 836 1065

Proc.

21,5 78,5 100,0

121 384 505

24,0 76,0 100,0

108 452 560

19,3 80,7 100,0

Nedarbingi dėl alkoholio vartojimo bent kartą buvo didžioji dalis apklaustųjų – 54,9 proc., iš jų kelis kartus per praėjusius metus – 12,7 proc., o kelis kartus per gyvenimą – 33,8 proc. Dauguma moterų, priešingai nei vyrų, teigia nebuvusios nedarbingos – 57,7 proc., o vyrų daugiau buvo bent kartą nedarbingi – 68,9 proc. Kelis kartus per metus nedarbingų vyrų buvo – 18,2 proc., moterų – 7,7 proc. O kelis kartus per gyvenimą nedarbingų vyrų – 40,0 proc., moterų – 28,2 proc. (žr. 50 lentelę).

50 lentelė. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo (pvz., negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į darbą ir pan.)?

Atsakymų kategorijos Taip, kelis kartus per praėjusius metus Taip, kartą per praėjusius metus Taip, kelis kartus per gyvenimą Ne Iš viso Vyrai Taip, kelis kartus per praėjusius metus Taip, kartą per praėjusius metus Taip, kelis kartus per gyvenimą Ne Iš viso Moterys Taip, kelis kartus per praėjusius metus Taip, kartą per praėjusius metus Taip, kelis kartus per gyvenimą Ne Iš viso

Respondentų skaičius Proc.

135 12,7 90 8,5 360 33,8 480 45,1 1065 100,0 92 54 202 157 505

18,2 10,7 40,0 31,1 100,0

43 36 158 323 560

7,7 6,4 28,2 57,7 100,0

Didžioji dalis apklaustųjų – 61,6 proc. nėra patyrę fizinio smurto iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Tik kartą smurtą patyrė – 20,7 proc. apklaustųjų, o smurtą patiria dažnai – 2,2 proc. Vyrų fizinio smurto nepatyrė kiek daugiau – 47,5 proc., nei moterų – 30,2 proc.

Vyrų, teigusių, kad dažnai patiria smurtą, buvo 3,4 proc., moterų – 1,1 proc. (žr. 51 lentelę).

51 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) fizinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

Atsakymų kategorijos Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 23 166 220 656 1065

Proc.

2,2 15,6 20,7 61,6 100,0

17 101 122 265 505

3,4 20,0 24,2 52,5 100,0

6 65 98 391 560

1,1 11,6 17,5 69,8 100,0

Psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio žmonių patiria šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų. Moterų, patiriančių psichologinį smurtą daugiau, (46,1 proc.), nei vyrų – 37,8 proc. Psichologinį smurtą dažnai patiriančių vyrų buvo 2,4 proc., moterų – 1,8 proc. (žr.

52 lentelę).

52 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) psichologinį smurtą (spaudimą) iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Patiriu dažnai 22 2,1 Taip, keletą kartų 123 11,5 Taip, kartą 304 28,5 Ne 616 57,8 Iš viso 1065 100,0 Vyrai Patiriu dažnai 12 2,4 Taip, keletą kartų 46 9,1 Taip, kartą 133 26,3 Ne 314 62,2 Iš viso 505 100,0 Moterys Patiriu dažnai 10 1,8 Taip, keletą kartų 77 13,8 Taip, kartą 171 30,5 Ne 302 53,9 Iš viso 560 100,0 Į klausimą, ar yra patyrę seksualinę prievartą, dauguma apklaustųjų atsakė neigiamai – 85 proc. Kartą patyrę prievartą nurodė 11,4 proc., o patiriančių dažnai – 0,5 proc. Nepatiriančių seksualinės prievartos vyrų buvo 95,4 proc., o moterų mažiau – 76,8 proc. t.y. 23,2 proc. moterų nurodė bent kartą patyrusios seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų. (žr. 53 lentelę). Turint galvoje, kokie jautrūs yra su smurtu ir seksualine prievarta susiję klausimai, šiuos atsakymus reikėtų vertinti labai rezervuotai, darant prielaidą, kad didžioji dalis patyrusių tokią prievartą nenorėjo to atskleisti nepažįstamam apklausą vykdančiam asmeniui.

55

53 lentelė. Ar esate patyręs(-usi) seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų?

Atsakymų kategorijos Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Patiriu dažnai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 5 27 121 912 1065

Proc.

0,5 2,5 11,4 85,6 100,0

1 3 19 482 505

0,2 0,6 3,8 95,4 100,0

4 24 102 430 560

0,7 4,3 18,2 76,8 100,0

Į klausimą, ar kada nors buvo užpulti neblaivių asmenų, atsakiusių teigiamai ir neigiamai, skaičius panašus: niekada nebuvo užpulti 54,7 proc. apklaustųjų, iš atsakiusių teigiamai, didesnė dalis buvo užpulti kartą – 33,6 proc. Moterų ir vyrų atsakymai pasiskirstė panašiai: ir vyrų, ir moterų, atsakiusių neigiamai į šį klausimą, buvo daugiau nei pusė – moterų 57,3 proc., vyrų – 51,9 proc. Iš atsakiusių teigiamai, didesnė dalis neblaivių asmenų buvo užpulti vieną kartą (žr. 54 lentelę).

54 lentelė. Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas neblaivių asmenų?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 124 358 583 1065

Proc.

11,6 33,6 54,7 100,0

63 180 262 505

12,5 35,6 51,9 100,0

61 178 321 560

10,9 31,8 57,3 100,0

Išsukti iš kelio, kad nesusitiktų su neblaiviais asmenimis, yra tekę daugeliui respondentų – 56,8 proc. Daugiau moterų nurodė išsukusios iš kelio – 59,3 proc., nei vyrų – 54,1 proc. Tai daryti keletą kartų teko 23,9 proc. moterų ir 16 proc. vyrų (žr. 55 lentelę).

56

55 lentelė. Ar kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su neblaiviais asmenimis ar vengėte vietų, kuriose yra daug neblaivių asmenų?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 215 390 460 1065

Proc.

20,2 36,6 43,2 100,0

81 192 232 505

16,0 38,0 45,9 100,0

134 198 228 560

23,9 35,4 40,7 100,0

Kad nesaugiai jautėsi bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę, nurodė 55,1 proc. Iš jų daugiau nei vieną kartą taip jautėsi – 32,3 proc. Vyrų ir moterų atsakymai buvo panašūs, tačiau moterų, atsakiusių teigiamai, buvo daugiau nei vyrų, atitinkamai 58,6 ir 51,3 proc. (žr. 56 lentelę).

56 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 243 344 478 1065

Proc.

22,8 32,3 44,9 100,0

91 168 246 505

18,0 33,3 48,7 100,0

152 176 232 560

27,1 31,4 41,4 100,0

Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų – 54,5 proc., jaučiasi saugiai laukdami ar važiuodami viešuoju transportu, kai aplink yra geriančių alkoholį, ar apsvaigusių. Vyrų 58,8 proc. atsakė neigiamai, o moterų – 50,5 proc. Keletą kartų nesaugiai jautėsi 15,8 proc. vyrų ir 25,4 proc. moterų (žr. 57 lentelę).

57 lentelė. Ar kada jautėtės nesaugiai, laukdami ar važiuodami viešuoju transportu dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 222 263 580 1065

Proc.

20,8 24,7 54,5 100,0

80 128 297 505

15,8 25,3 58,8 100,0

142 135 283 560

25,4 24,1 50,5 100,0

Bent kartą užgaulioti žodžiais alkoholį vartojančių asmenų nurodė – 47 proc. respondentų, o keletą kartų – 21,6 proc. Moterų ir vyrų atsakymai į šį klausimą beveik nesiskyrė: vyrų, atsakiusių teigiamai – 47,5 proc., moterų – 46,6 proc., tačiau moterų, užgauliotų kartą ir kelis kartus, skaičius nesiskyrė – 23,4 proc. ir 23,2 proc., o vyrų – didesnė dalis (27,7 proc.) nurodė, kad buvo užgaulioti vieną kartą (žr.

58 lentelę).

58 lentelė. Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami žodžiais?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 230 271 564 1065

Proc.

21,6 25,4 53,0 100,0

100 140 265 505

19,8 27,7 52,5 100,0

130 131 299 560

23,2 23,4 53,4 100,0

Į klausimą, ar kada nakties metu buvo trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjo užmigti, didesnė dalis apklaustųjų atsakė teigiamai – 51,8 proc. Vyrų, teigiamai atsakiusių į šį klausimą buvo mažiau, nei moterų, atitinkamai 50,7 ir 54,1 proc. (žr. 59 lentelę).

59 lentelė. Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjote užmigti?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 255 297 513 1065

Proc.

23,9 27,9 48,2 100,0

113 136 256 505

22,4 26,9 50,7 100,0

142 161 257 560

25,4 28,8 45,9 100,0

Nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo patyrė mažesnė dalis iš visų apklaustųjų – 34,7 proc. Vyrai ir moterys į ši klausimą atsakė panašiai: vyrų nepatyrusių nepatogumų – 65,7 proc., moterų – 64,8 proc. Keletą kartų patyrusių panašius nepatogumus vyrų buvo 11,9 proc., o moterų – 11,8 proc. (žr. 60 lentelę).

60 lentelė. Ar kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose besilankančių asmenų keliamo triukšmo?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 126 244 695 1065

Proc.

11,8 22,9 65,3 100,0

60 113 332 505

11,9 22,4 65,7 100,0

66 131 363 560

11,8 23,4 64,8 100,0

Dėl neblaivaus asmens kaltės į eismo įvykį nurodė pakliuvę 21 proc. apklaustųjų, dažniausiai vieną kartą. Vyrų daugiau nei moterų buvo patekę į tokį eismo įvykį – 27,4 proc., moterų – 15,2 proc. (žr.

61 lentelę).

57

61 lentelė. Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

Atsakymų kategorijos Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Vyrai Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso Moterys Taip, keletą kartų Taip, kartą Ne Iš viso

Respondentų skaičius 35 188 842 1065

Proc.

3,3 17,7 79,1 100,0

21 117 367 505

4,2 23,2 72,7 100,0

14 71 475 560

2,5 12,7 84,8 100,0

Siekiant apibendrintai įvertinti su alkoholio vartojimu susijusią psichosocialinę žalą (vertinti klausimyno 9.1 – 9.3 ir 10.1 – 10.9 klausimai) buvo sudaryta su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė. Skalėje neigiamas atsakymas į klausimą vertintas, jei respondentas nurodė neigiamą atsakymą prie atskiro klausimo, teigiamu laikytas bet kuris vienas iš kelių teigiamų atsakymų (t.y., klausimyne nurodyti atsakymai „taip, keletą kartų“ ar „taip, kartą“ vertinti kaip teigiami atsakymai). Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės pasiskirstymas pateikiamas 2 paveiksle.

Vertinant psichosocialinę su alkoholio vartojimu susijusią žalą, į visus 12 klausimų neigiamai (t.y., nėra patyrę nei smurto, nei kitokių nepatogumų iš neblaivių asmenų pusės) atsakė 15,5 proc. apklaustųjų, į visus klausimus teigiamai atsakė – 16 (1,5 proc.) apklaustųjų (žr. 2 paveikslą). Skalės pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų buvo labai panašus, o daugiau su alkoholiu susijusio smurto patyrė ar aplinkoje yra jautęsi nesaugūs jaunesnio amžiaus respondentai, gyvenantieji kaime bei žemesnio išsilavinimo respondentai (žr. 62, 63, 64 ir 65 lenteles). Todėl galima konstatuoti, kad grupės, kurios pačios intensyviau vartoja alkoholį, patiria ne tik žalą, susijusią su jų pačių alkoholio vartojimu, tačiau dažniau patiria ir su kitų asmenų vartojimu susijusią žalą.

2 pav. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalė.

62 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp vyrų ir moterų.

Lytis Vyras Moteris Iš viso

58

Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija Saugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai) 142 251 112 28,1% 49,7% 22,2% 172 250 138 30,7% 44,6% 24,6% 314 501 250 29,5% 47,0% 23,5%

Iš viso 505 100,0% 560 100,0% 1065 100,0%

63 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp amžiaus grupių.

Amžius

18-34 m.

35-54 m.

55-74 m.

Iš viso

Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija Nesaugi (8-12 Saugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) balai) 76 160 112

Iš viso 348

21,8%

46,0%

32,2%

100,0%

138 33,2% 100 33,2% 314 29,5%

190 45,7% 151 50,2% 501 47,0%

88 21,2% 50 16,6% 250 23,5%

416 100,0% 301 100,0% 1065 100,0%

64 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp gyvenančiųjų mieste ar kaime.

Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas Iš viso

Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija Saugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai) 202 270 123 33,9% 45,4% 20,7% 112 231 127 23,8% 49,1% 27,0% 314 501 250 29,5% 47,0% 23,5%

Iš viso 595 100,0% 470 100,0% 1065 100,0%

65 lentelė. Su alkoholio vartojimu susijusio smurto ir aplinkos nesaugumo skalės kategorijų palyginimas tarp skirtingo išsilavinimo respondentų.

Išsilavinimas Iki vidurinio ar profesinio Aukštesnysis ir aukštasis Iš viso

Smurto ir aplinkos nesaugumo kategorija Saugi (0-2 balai) Vidutinė (3-7 balai) Nesaugi (8-12 balai) 159 255 169 27,3% 43,7% 29,0% 155 246 81 32,2% 51,0% 16,8% 314 501 250 29,5% 47,0% 23,5%

Iš viso 583 100,0% 482 100,0% 1065 100,0%

II.3.4. Alkoholio vartojimo keliama finansinė žala.

37,7 proc. apklaustųjų atsakė, kad per savaitę neišleidžia pinigų alkoholiniams gėrimams pirkti. Didesnė vyrų dalis (37,8 proc.) per savaitę alkoholiniams gėrimams pirkti išleidžia iki 25 Lt. Pusė iš apklaustų moterų alkoholiui pirkti per savaitę pinigų visai neišleidžia, o 28,4 proc. išleidžia kaip ir vyrai nuo 1 iki 25Lt. Daugiau kaip 75 Lt alkoholiniams gėrimams pirkti išleidžia – 11,6 proc. visų apklaustųjų (vyrų – 16,4 proc., moterų – 7,3 proc.) (žr. 66 lentelę).

Su alkoholio vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus teko gydytis 26,5 proc. apklaustųjų, didžioji dalis atsakė neigiamai į šį klausimą – 73,5 proc.. Iš atsakiusiųjų teigiamai, didesnė dalis gydėsi vieną kartą – 19,8 proc.. Vyrų, kuriems teko gydytis, buvo daugiau – 33,9 proc., negu moterų – 19,8 proc. (žr. 67 lentelę) Gydyti ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, per paskutinius 6 mėnesius teko 6,2 proc. apklaustųjų (7,7 proc. vyrų ir 4,9 proc. moterų). 1,4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų tam išleido daugiau kaip 100 Lt. Didžiausia respondentų nurodyta suma, išleista alkoholio vartojimo sąlygotoms sveikatos problemoms spręsti siekė 1000 Lt (žr. 68 lentelę).

59

66 lentelė. Suma, išleista gėrimams per savaitę.

Atsakymų kategorijos 0 Lt 1-25 Lt per savaitę 26-50 Lt per savaitę 51-75 Lt per savaitę 76 Lt ir daugiau Iš viso Vyrai 0 Lt 1-25 Lt per savaitę 26-50 Lt per savaitę 51-75 Lt per savaitę 76 Lt ir daugiau Iš viso Moterys 0 Lt 1-25 Lt per savaitę 26-50 Lt per savaitę 51-75 Lt per savaitę 76 Lt ir daugiau Iš viso

Respondentų skaičius 401 350 149 41 124 1065

Proc.

37,7 32,9 14,0 3,8 11,6 100,0

121 191 86 24 83 505

24,0 37,8 17,0 4,8 16,4 100,0

280 159 63 17 41 560

50,0 28,4 11,3 3,0 7,3 100,0

68 lentelė. Suma, išleista gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimams, susijusiems su alkoholiu per paskutinius 6 mėnesius.

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Neturėjo išlaidų gydymui 999 93,8 iki 100 Lt 48 4,5 Daugiau kaip 100 Lt 18 1,7 Iš viso 1065 100,0 Vyrai Neturėjo išlaidų gydymui 466 92,3 iki 100 Lt 32 6,3 Daugiau kaip 100 Lt 7 1,4 Iš viso 505 100,0 Moterys Neturėjo išlaidų gydymui 533 95,2 iki 100 Lt 16 2,9 Daugiau kaip 100 Lt 11 2,0 Iš viso 560 100,0

67 lentelė. Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu?

Atsakymų kategorijos Respondentų skaičius Proc.

Taip, keletą kartų 71 6,7 Taip, kartą 211 19,8 Ne 783 73,5 Iš viso 1065 100,0 Vyrai Taip, keletą kartų 48 9,5 Taip, kartą 123 24,4 Ne 334 66,1 Iš viso 505 100,0 Moterys Taip, keletą kartų 23 4,1 Taip, kartą 88 15,7 Ne 449 80,2 Iš viso 560 100,0

II.4. Apibendrinimas. Šio tyrimo metu stengtasi sužinoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie šiuo metu žinomas efektyvias ir mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės politikos priemones, kurias rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kitos kompetentingos tarptautinės organizacijos. Gyventojų klausta ir apie alkoholinių gėrimų paklausos mažinimo priemones (reklamą, lėšų skyrimą socialinei reklamai ir kt.), ir apie alkoholinių gėrimų pasiūlos mažinimo priemones (alkoholinių gėrimų laiko ribojimą, pardavimo vietų mažinimą ir kt.). Kartu klausta ir apie priemones, kuriuos leistų efektyviau kontroliuoti nelegalių alkoholinių gėrimų prekybos apyvartą. Respondentams pateikti klausimai tiek apie jau priimtas priemones, tiek apie priemones, kurios dar nėra priimtos Lietuvoje. Nuomonės apie dar netaikomų priemonių palaikymą visuomenėje išsiaiškinimas yra svarbus keletu aspektų: sociologinis tyrimas, kuomet nėra aktyvių diskusijų apie priemonę, leidžia objektyviau išsiaiškinti pačių gyventojų (ne viešosios diskusijos suformuotą) nuomonę apie siūlomas mokslu pagrįstas priemones. Nuomonę išsiaiškinti svarbu ir todėl, kad, atsižvelgdami į gyventojų nuomonę, politikai gali imtis siūlymų įgyvendinti naujas alkoholio kontrolės politikos priemones.

Iš 18 klausimų apie įvairias alkoholio kontrolės priemones daugiausia (74 proc.) buvo pritarta siūlymui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų parduodančių alkoholį nepilnamečiams, o mažiausia (24,6 proc.) pritarta alkoholinių gėrimų kainos didinimui. Apibendrintam pritarimo alkoholio kontrolės politikai vertinimui buvo sudaryta skalė, gaunama sumuojant teigiamus atsakymus į šiuos 18 klausimų. Nustatyta, kad alkoholio kontrolės priemones vidutiniškai daugiau remia moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir nevartojantys alkoholio žmonės.

Viena iš klausimyno dalių buvo skirta įvertinti pačių apklausos dalyvių alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiams. Ši dalis yra būtina ne tik tam, kad būtų įvertintas alkoholinių gėrimų vartojimo pobūdis, tačiau ir tam, kad būtų galima sugretinti skirtingų visuomenės grupių (vartojančiųjų alkoholi60

nius gėrimus ir nevartojančiųjų) nuomonę apie alkoholio kontrolės politikos priemones. Iš kitų tyrimų yra žinoma, kad rūkantys žmonės yra mažiau linkę palaikyti efektyvias tabako kontrolės priemones, tuo tarpu panašių tyrimų apie alkoholio vartojimo sąsajas su alkoholio kontrolės politikos palaikymu Lietuvoje nėra. Greta įprastinių klausimų apie alkoholinių gėrimų vartojimo dažnį ir kiekį, pateikiami klausimai, kurie leidžia nustatyti probleminį alkoholinių gėrimų vartojimą. Gauta, kad tiek lyginant su nurodytu alkoholio vartojimo dažniu, tiek probleminiu vartojimu (CAGE balai), alkoholio kontrolės priemones labiau remia nevartojantys ar mažai alkoholio vartojantys bei nepiktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys.

Reikėtų paminėti, kad šiame tyrime gauti palyginti žemi alkoholio vartojimo dažniai ir atitinkamai didelis procentas atsakiusiųjų, kad nevartoja alkoholio, lyginant su daugeliu kitų, anksčiau atliktų visuomenės apklausų, kuriose buvo vertinamas alkoholio vartojimas, duomenimis. Apklausų būdu gauti duomenys paremti subjektyviais atsakymais ir nebūtinai tiksliai atspindi realybę, ypač tokiais jautriais asmeninio pobūdžio klausimais, kaip alkoholio vartojimas ar patirtas smurtas. Šiuo atveju visa apklausa buvo skirta tik su alkoholiu susijusiems klausimams, ir galėjo nulemti tam tikrą gynybiškumą, todėl tai galėjo turėti ypač stiprų poveikį, nulėmusį ženklų sisteminį nuokrypį mažesnio vartojimo linkme. Apie tai leidžia teigti ir gana didelis skaičius atsisakiusiųjų dalyvauti apklausoje dėl per daug asmeninio pobūdžio klausimų.

Greta vartojimo įpročių klausimų pateikiami du klausimai apie nelegalių alkoholinių gėrimų vartojimą. Jais siekiama išsiaiškinti ne tik, kiek respondentų tokius gėrimus vartoja, bet ir tai, kokią dalį jų vartojamų gėrimų struktūroje sudaro nelegaliai įsigyti, pasigaminti ar iš kitų šalių atsivežti alkoholiniai gėrimai. Pagal gautus įvertinimus apie trečdalis vartojančiųjų alkoholį vartoja ir nelegalius gėrimus.

Klausimyne buvo suformuluoti klausimai ir apie fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, tiriamųjų patirtą nuo apgirtusių asmenų, taip pat apie patirtus nepatogumus ar nesaugumą dėl aplinkinių girtavimo. Tai leido įvertinti tokios psichosocialinės žalos mastą. Apie pusė apklaustųjų atsakė, kad yra patyrę fizinį ar psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų. Siekiant vertinti alkoholinių gėrimų sąlygojamą finansinę žalą visuomenės aspektu, buvo vertinamos ir asmeninės gyventojų išlaidos, susijusios su alkoholio vartojimo pasekmėmis.

II.5. Išvados.

1. Gauti apklausos duomenys leidžia teigti, kad dauguma gyventojų bent iš dalies pritaria alkoholio kontrolės politikos griežtinimui. Iš 18 klausimų apie įvairias alkoholio kontrolės priemones gyventojai teigiamai vertina vidutiniškai apie 9,9 priemones. Dažniausiai (74 proc.) buvo pritarta siūlymui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams, o mažiausiai pritarė (24,6 proc.) alkoholinių gėrimų kainos didinimui. Alkoholio kontrolės priemones vidutiniškai labiau remia moterys, vyresnio amžiaus, gyvenantys mieste, aukštesnio išsilavinimo ir alkoholio nevartojantys ar mažai vartojantys bei žemo alkoholio problemiškumo asmenys.

2. CAGE klausimyno duomenimis, probleminis alkoholio vartojimas nustatytas 29 proc. apklaustųjų (vyrų 38.2 proc., ir moterų 20,8 proc.). Daugiau probleminio alkoholio vartojimo pasitaiko tarp jaunesnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo respondentų.

3. Apie trečdalis vartojančiųjų alkoholį vartoja ir nelegalius gėrimus.

4. Nedarbingi dėl alkoholio vartojimo bent kartą buvo didesnė dalis apklaustųjų – 54,9 proc., iš jų kelis kartus per praėjusius metus – 12,7 proc. Bent kartą nedarbingų dėl alkoholio vyrų buvo 68,9 proc.

5. Fizinį ar psichologinį smurtą iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų patyrė atitinkamai 38,4 ir 42,2 proc. apklaustųjų. Fizinį smurtą daugiau patyrė vyrai, o psichologinę ir seksualinę prievartą daugiau patyrė moterys. Daugiau su alkoholiu susijusio smurto patyrė ar aplinkoje yra jautęsi nesaugūs jaunesnio amžiaus, gyvenantieji kaime bei žemesnio išsilavinimo respondentai.

6. Alkoholiniams gėrimams pirkti iki 50 litų per savaitę išleidžia 46,9 proc. apklaustųjų, o daugiau kaip 50 litų – 15,4 proc.

7. Kad su alkoholio vartojimu susijusius sveikatos sutrikimus teko gydytis, teigė 26,5 proc. apklaustųjų (vyrų 33,9 proc., moterų 19,8 proc.). Gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, per paskutinius 6 mėnesius teko 6,2 proc. apklaustųjų (7,7 proc. vyrų ir 4,9 proc. moterų). 1,4 proc. vyrų ir 2 proc. moterų tam išleido daugiau kaip 100 Lt. Didžiausia respondentų nurodyta suma, išleista alkoholio vartojimo sąlygotoms sveikatos problemoms spręsti, siekė 1000 Lt.

61

III. Alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje vertinimo studija.

III.1. Santrauka.

Lietuvoje yra visi esminiai alkoholio kontrolės struktūriniai elementai. Yra priimti pagrindiniai alkoholio kontrolės dokumentai: LR Alkoholio kontrolės įstatymas, Valstybės alkoholio kontrolės programa, šiuo metu galiojanti Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas). Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinti esminiai valstybės alkoholio kontrolės principai, atitinkantys mokslu pagrįstus alkoholio kontrolės metodus. Valstybėje veikia tiesiogiai už alkoholio kontrolės politikos priemones atsakingos institucijos: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Lietuvoje jau veikia alkoholio kontrolės politika besidomintis ir aktyviai alkoholio kontrolės politikoje ir jos įgyvendinime dalyvaujantis nevyriausybinis sektorius.

Nepaisant visų išvardintų alkoholio kontrolės teisinių ir struktūrinių elementų, Lietuvos alkoholio kontrolės politika buvo keičiama ir modifikuojama, nesilaikant įstatyme įtvirtintų valstybės alkoholio kontrolės principų, o Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimui niekada nebuvo skiriamas tinkamas finansavimas. Nuolat liberalizuota alkoholio kontrolės politika lėmė, kad Valstybės alkoholio programoje, Lietuvos sveikatos programoje ir Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas siekis mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą nebuvo įgyvendintas. Alkoholinių gėrimų vartojimas išaugo tuo pat metu augant ir su juo susijusių sveikatos sutrikimų ir mirčių skaičiui. Iki 2007 metų, priimant LR Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, nebuvo vadovaujamasi mokslu pagrįstomis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, todėl priimtos priemonės ne pasitarnavo, o iš esmės menkino alkoholio kontrolės politiką. Tik 2008 metais pradėjus griežtinti alkoholio kontrolės politiką, situacija pradėjo vystytis valstybės alkoholio kontrolės principuose numatyta kryptimi. Tačiau situacija vis dar išlieka blogesnė, nei buvo tuomet, kai buvo priimti valstybės alkoholio kontrolės principai ir buvo pritarta tikslui mažinti bendrąjį alkoholinių gėrimų vartojimą (žr. 1 ir 2 paveikslus).

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad žmonės yra linkę pritarti kai kurioms alkoholio kontrolės priemonėms, tačiau didesnio pritarimo susilaukia jau priimtos ir galiojančios alkoholio kontrolės priemonės arba priemonės, kurios tiesiogiai nemažintų alkoholio prieinamumo patiems vartotojams. Labiau pritariama priemonėms, mažinančioms alkoholio prieinamumą jaunimui bei šviečiamosioms priemonėms. Tai reiškia, kad visuomenė nėra tinkamai informuojama apie efektyvias alkoholio kontrolės priemones, formuojant nuomonę, kad apribojimai ir prieinamumo mažinimo priemonės bus neefektyvios.

Politikų ir politikos įgyvendinime dalyvaujančių specialistų apklausa parodė, kad efektyvios alkoholio kontrolės priemonės yra žinomos, tačiau jas priimti ir įgyvendinti kliudo itin agresyvi alkoholio pramonė, aktyviai veikianti ir daranti įtaką politiniams sprendimams, taip pat tarpsektorinio bendradarbiavimo stoka.

Pastaruoju metu priimti Pasaulio sveikatos organizacijos strateginiai alkoholio kontrolės politikos gaires nubrėžiantys dokumentai, didėjantis visuomenės ir politikų suinteresuotumas efektyvia alkoholinių gėrimų vartojimo kontrole, didėjantis mokslinis alkoholio kontrolės priemonių pagrindimas ir sparčiai bręstanti pilietinė visuomenė sukuria tinkamas prielaidas įgyvendinti daugeliui mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės politikos priemonių. Tam turėtų pasitarnauti ir ši alkoholio vartojimo keliamos žalos vertinimo studija.

1 pav. Alkoholinių psichozių skaičius 100 000 gyventojų.

62

2 pav. Vidutinė numatoma būsimo gyvenimo trukmė.

III.2. Įvadas.

Poreikis kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą egzistuoja jau daugelį šimtmečių. Įvairiuose senovės dokumentuose minimi šalių valdovų pamokymai, kaip mažinti girtavimą bei tvarkytis su gėrimo pasekmėmis. Daugelį metų alkoholinių gėrimų vartojimo kontrolė rėmėsi empiriniu patyrimu, asmenine norinčiųjų kontroliuoti nuomone bei nuostatomis, religinėmis nuostatomis ar nurodymais. Tačiau visuomenės sveikatos mokslo raida leido į šį procesą pažvelgti ne tik asmeniniu ar patirtiniu – praktiniu, bet ir moksliniu požiūriu. Epidemiologiniai tyrimai leido įvertinti alkoholinių gėrimų vartojimo ypatumus ir pokyčius, įgyvendinant alkoholio kontrolės priemones. Epidemiologijos mokslo pažanga leido atmesti asmeninio požiūrio sąlygojamus ribotumus ir pažvelgti į alkoholio kontrolės politiką kaip į ekspertinę, o ne viešosios politikos sritį.

Pastarojo dešimtmečio statistinė informacija byloja apie tai, kad kartu su keletu kitų buvusio sovietinio bloko šalių Lietuva yra tarp pirmaujančių pagal suvartojamo alkoholio kiekį, tenkantį vienam gyventojui bei pagal su tuo vartojimu susijusių lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. Lietuva ženkliai išsiskiria savo vaikų alkoholio vartojimo statistika, alkoholinės kepenų cirozės ar širdies ir kraujagyslių ligų statistika. Esame tarp lyderių pagal savižudybes, mirtis nuo išorinių priežasčių.

Pastarojo meto moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholinių gėrimų vartojimą galima sumažinti, ir dauguma tų priemonių yra gana nesunkiai įgyvendinamos. Tačiau beveik visos šios priemonės turi būti priimamos įstatymų ar kitų teisės aktų lygmeniu ir reikalauja politikų apsisprendimo. Tenka apgailestauti, kad būtent politikų apsisprendimas lemia, kad jau daugelį metų žinomos mokslu pagrįstos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės nėra taikomos. Su panašiomis problemomis susiduria daugelis valstybių, o Pasaulio sveikatos organizacijos pastangos motyvuoti valstybių politikus imtis efektyvių priemonių dažnai lieka be atsako. Visgi, nepaisant daugeliu atvejų nepalankios politinės situacijos ar politikų geranoriškumo stygiaus, būtina siekti, kad būtų tęsiami tyrimai, nagrinėjantys tiek alkoholinių gėrimų poveikį asmens ir visuomenės sveikatai, tiek alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą. Šių tyrimų pagrindu galima argumentuotai skatinti politikus priimti mokslu pagrįstus sprendimus. Šios studijos tikslas - apžvelgti Lietuvos alkoholio kontrolės politiką nuo 1995 metų iki šių dienų, atliekant su alkoholio kontrole susijusių teisės aktų, jų pakeitimų analizę, suderinamumą su valstybės alkoholio kontrolės principais bei tarptautinėmis rekomendacijomis. Taip pat įvertinti su alkoholio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusių organizacijų bei institucijų veiklą.

III.3. Metodika.

Alkoholio kontrolės politikos analizę sudaro šešios pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje atliekama LR Alkoholio kontrolės įstatymo analizė, apžvelgiant pagrindines įstatymo nuostatas, jų raidą nuo įstatymo priėmimo iki šių dienų. Analizė atliekama sugretinant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas su Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintais valstybės alkoholio kontrolės principais. Siekiant įvertinti alkoholio kontrolės principų perkėlimą į

63

vykdomuosius dokumentus, atliekama Alkoholio kontrolės programos bei jos priemonių analizė.

Antrojoje dalyje, atliekant priemonių lyginamąją analizę, aptariamas Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų priemonių bei Alkoholio kontrolės programos priemonių atitikimas mokslu pagrįstoms Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamoms alkoholio kontrolės priemonėms. Atliekamas sugretinimas su naujausiu Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentu „Globali žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategija“.

Trečiojoje dalyje apžvelgiama su valstybės alkoholio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusių institucijų bei organizacijų veikla.

Apžvelgiama valstybės alkoholio kontrolės politiką formuojančių institucijų: LR Seimo bei Nacionalinės sveikatos tarybos veikla. Vertinant Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą, aptariamas LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai pavaldžių institucijų indėlis įgyvendinant alkoholio kontrolės politiką, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento), bei kitų valstybės institucijų indėlis į valstybės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą. Vertinant institucijų veiklą, dalis analizės skiriama apžvelgti nevyriausybinių organizacijų indėliui į valstybės alkoholio kontrolės politikos formavimą bei įgyvendinimą.

Ketvirtojoje dalyje analizuojama Lietuvos gyventojų bei valstybės alkoholio kontrolės politikų nuomonė apie alkoholio kontrolės politikos priemones. Analizei naudojami reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys.

Penktojoje studijos dalyje aptariami kokybinio tyrimo, kuriame analizuojama Lietuvos politikų ir ekspertų nuomonė apie alkoholio kontrolės politikos situaciją Lietuvoje, rezultatai. Šeštojoje dalyje pateikiamos rekomendacijos alkoholio kontrolės politikai gerinti bei tų pasiūlymų SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizė.

III.4. Lietuvos alkoholio kontrolę reglamentuojančių teisės aktų analizė.

III.4.1. LR Alkoholio kontrolės įstatymo (AKĮ) ir su juo susijusių teisės aktų analizė.

III.4.1.1. Valstybės alkoholio kontrolės politikos principų pokyčių ir įgyvendinimo analizė.

Pagrindinis tikslas ir valstybės alkoholio kontrolės principai 1995 metais Seimui priėmus LR Alkoholio kontrolės įstatymą (15) prasidėjo modernios, mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės politikos laikotarpis.

Tuomet priimtas alkoholio kontrolės įstatymo variantas buvo neabejotinai modernus ir atitinkantis daugelį tuo metu žinotų mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės principų. Alkoholio kontrolės įstatyme įvardinta įstatymo paskirtis: „Alkoholio kontrolės įstatymo paskirtis - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti alkoholio produktų gamybos ir prekybos valstybės monopolio įvedimo bei valstybės monopolinės teisės gaminti, parduoti ir importuoti šiame įstatyme nustatytus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.“ Įstatymo paskirtyje aiškia nurodoma, kad pagrindinis šiuo įstatymu įtvirtintas valstybės siekis yra mažinti alkoholinių gėrimų bendrąjį vartojimą, taip pat piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais bei daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Tuo tarpu šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl alkoholio kontrolės politikos principų alkoholio pramonės nuolat stengiamasi pabrėžti tik žalingo alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimą, taip iškreipiant pagrindinį alkoholio vartojimo kontrolės principą.

Reikia pastebėti, kad dar 1995 metais priimtos alkoholio kontrolės įstatymo formuluotės kai kuriais aspektais išlieka modernesnės, nei šiuo metu tarptautinėje erdvėje aptariamos alkoholio kontrolės priemonės. Šiuo metu publikuojama vis daugiau mokslinių tyrimų ir publikacijų, kuriose diskutuojama dėl „saikingo“ alkoholinių gėrimų vartojimo sąvokos. Tuo tarpu tarptautinėms bendrijoms ir organizacijoms dėl patiriamo didelio alkoholinių gėrimų pramonės spaudimo vis dar nepavyksta dokumentuose atsisakyti terminijos, kuri supainioja ir pasunkina visą alkoholio kontrolės politikos procesą. Alkoholio gamintojų siūloma sąvoka „žalingo alkoholio vartojimo mažinimas“ iškreipia alkoholio kontrolės esmę, nes pradinėmis vartojimo stadijomis beveik visas alkoholio vartojimas yra saikingas ir tik vartojant alkoholį ilgesnį laiką vystosi tolerancija, gali išsivystyti priklausomybė. Todėl susiaurinus alkoholio kontrolės politiką tik iki žalingo alkoholio vartojimo mažinimo iš esmės apsiribojama tik jau problemą turinčia populiacijos dalimi.

1995 metų įstatymo redakcijos paskirtyje minimas ir Skandinavijos šalyse veikęs šalies monopolinės teisės gaminti alkoholinius gėrimus, bei iki šiol veikiantis šalies prekybos alkoholiu principas. Tuomet, dar nepriklausydama Europos ekonominei bendrijai, Lietuva turėjo visas galimybes įgyvendinti šiuos principus, tačiau to nepadarė. Vėlesnėse įstatymo redakcijose šios nuostatos buvo panaikintos, o 2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą dalis įstatymo nuostatų buvo suderintos su Europos sąjungos teise. Šiuo metu galiojančioje LR Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijoje nurodoma, kad: „Šio Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.“ Taigi nuostata mažinti bendrąjį alkoholinių gėrimų suvartojimą išliko, ir, vertinant tai, kad ši nuostata nusako pagrindinę įstatymo paskirtį, atsižvelgiant į šios nuostatos laikymąsi vertintinas visas LR Alkoholio kontrolės politikos reglamentavimas, numatomas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose.

64

Vertinant, ar buvo įgyvendintas pagrindinis šio įstatymo siekinys, t.y., ar buvo sumažintas alkoholinių gėrimų vartojimas, reikėtų vertinti alkoholinių gėrimų vartojimą, tenkantį vienam Lietuvos gyventojui per metus, sugretinant šią statistiką su pagrindinėmis su alkoholio vartojimu susijusiomis problemomis.

Kaip matoma 3pav. bendras alkoholinių gėrimų vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, nesumažėjo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais, absoliutaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, stabiliai, tačiau nedideliais tempais augo iki pat 2007 m., o alkoholio suvartojimo mažėjimas užfiksuotas tik 2009 m. Remiantis NTAKD duomenimis, staigus absoliutaus alkoholio suvartojimo šuolis buvo fiksuotas jau nuo 2005 iki 2007 m., kuomet buvo užfiksuota 14,6 litro absoliutaus alkoholio, tenkantys vienam Lietuvos gyventojui. Priešingai Statistikos departamento skaičiavimams, NTAKD duomenimis, nuo 2007 iki 2009 m. buvo apskaičiuotas labai staigus alkoholio suvartojimo mažėjimas.

2009 m. abiejų institucijų skaičiavimų duomenys pirmą kartą buvo labai panašūs, ir nesiekė 11 litrų. Vis dėlto paskutiniais, 2010 m. ir 2011 m., abiejų institucijų duomenimis, absoliutaus alkoholio litrų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius vėl pradėjo didėti.

Tačiau net ir 2009 metais užfiksuotas alkoholinių gėrimų mažėjimas negali būti vertinamas kaip teigiamas alkoholio kontrolės politikos rezultatas, nes alkoholio vartojimo lygis išliko aukštesnis, nei 1995 metais, kuriais priėmus įstatymą buvo numatyta mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje egzistuoja nelegali alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos rinka, alkoholinių gėrimų vartojimas negali būti vertinamas, atsižvelgiant tik į alkoholinių gėrimų pardavimų statistiką. Alkoholio pramonės atstovai nuolat pabrėžia, kad legalių alkoholinių gėrimų prieinamumo didinimas mažina nelegalaus alkoholio rinką ir iš esmės nekeičia alkoholinių gėrimų suvartojimo. Tačiau su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų statistika tokios hipotezės nepatvirtina, ir iš esmės matome, kad didėjant (ar mažėjant) legalių alkoholinių gėrimų pardavimui, sinchroniškai kinta ir su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos sutrikimų statistika (žr. 3, 4, 5 paveikslus).

3 pav. Absoliutaus alkoholio suvartojimas 2003-2010 m., tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, litrais. Šaltinis: Statistikos departamentas ir NTAKD.

4 pav. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu, alkoholinių psichozių, alkoholinės kepenų ligos bei kepenų cirozės ir fibrozės 100 tūkst. gyventojų, 2000-2011 m. Šaltinis: Statistikos departamentas ir Higienos institutas.

65

5 pav. Sergamumas alkoholinėmis psichozėmis 100 tūkst. gyventojų, 2000-2010 m. Šaltinis: Higienos institutas.

LR Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinti pagrindiniai valstybės alkoholio kontrolės principai. Vadovaujantis šiais principais, turėtų būti formuojamos likusios įstatymo nuostatos bei vadovaujamasi jas keičiant ar pritaikant laikmečio aktualijoms. Valstybėje egzistuojanti socialinė, ekonominė ir politinė situacija kinta nuolatos, todėl teisės aktai privalo būti keičiami, adaptuojami bei pritaikomi prie to laikmečio problemų. 1 lentelėje pateikiamas valstybės alkoholio kontrolės politikos principų sugretinimas pirmojoje įstatymo versijoje ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje.

Toliau bus apžvelgiamos kiekvieno valstybės alkoholio kontrolės politikos principo perspektyvos, įgyvendinimas bei pokytis 1995 – 2012 metais.

1 lentelė. Valstybės alkoholio kontrolės principai 1995 ir 2012 metais.

1995 metai 2012 metai 1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieina- 1) mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; mumą;

Įgyvendinimo vertinimas Neįgyvendinama, alkoholinių gėrimų prieinamumas auga.

2) valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti pri- 2) valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valsvatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, tybės alkoholio kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir Įgyvendinama iš dalies. importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais; stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą; 3) skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio 3) (neteko galios nuo 2011-12-31); koncentracija mažesnė kaip 22 procentai; 4) riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą; 5) papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti; 6) skatinti privačias įmones prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką;

Buvo įgyvendinama, panaikinta, tačiau kai kurios nuostatos liko galioti.

4) riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatini- Įgyvendinama iš dalies. mą; nuostata niekada nebuvo įgy5) drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti al- Pirmoji vendinta. Antroji nuostata įgyvenkoholinius gėrimus; dinama iš dalies.

6) skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, Neįgyvendinama. prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką;

7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio 7) didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui Neįgyvendinama. sveikatai ir ūkiui klausimais; klausimais; 8) didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėri- 8) remti sveikatos ir blaivybės organizacijų veiklos programas mus vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivy- ir tuo didinti alkoholinių gėrimų nevartojančių gyventojų Įgyvendinama. bės organizacijų veiklos programas; skaičių; 9) remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; 9) skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą;

Neįgyvendinama.

10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios 10) remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos pla- Neįgyvendinama. aplinkos planavimą; navimą; 11) skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą;

Įgyvendinama iš dalies.

12) skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio Įgyvendinama iš dalies.

11) skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplin- vartojimo žalą sveikatai skleidimą visuomenei; kos formavimą ir socialinę veiklą.

13) stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos Įgyvendinama iš dalies. valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.

66

1-asis principas mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą išliko nepakitęs,- tai reiškia, kad valstybė pripažįsta alkoholinių gėrimų akcizą ne tik kaip valstybės fiskalinės politikos elementą, bet ir kaip priemonę, skirtą alkoholinių gėrimų vartojimui mažinti. Šios priemonės efektyvumas yra pagrįstas daugeliu mokslinių studijų, o alkoholinių gėrimų kainos didinimas yra pripažintas viena iš efektyviausių priemonių alkoholinių gėrimų vartojimui mažinti. Tą galima paaiškinti alkoholinių gėrimų (kaip, beje, ir tabako gaminių) paklausos elastingumu kainų atžvilgiu.

Ekonomikos teorija, kalbanti apie kainos elastingumą, išskiria penkias paklausos elastingumo kainų atžvilgiu kategorijas: visiškai neelastinga (0), santykinai neelastinga (−1 <>, idealiai elastinga(-1), santykinai elastinga (−∞ <>ir absoliučiai elastinga (n = −∞). Kainos elastingumas rodo, kaip kintant prekės kainai, keičiasi jos vartojimas. Pavyzdžiui, jei prekės kainai padidėjus 10 procentų jos vartojimas sumažėja 4 proc., tai reiškia, kad kainos elastingumas yra -0,4 t.y. paklausa yra santykinai neelastinga. Jei prekės kainai padidėjus 10 proc., jos vartojimas sumažėja 14 proc., tai kainos elastingumas yra -1,4 t.y., paklausa santykinai elastinga kainų atžvilgiu ir t.t. Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai nustato labai skirtingą alkoholio kainų elastingumą, kuris priklauso nuo šalies ekonominio lygio, gyventojų pajamų, jau esamo kainų lygio ir net vartojimo nuostatų, tačiau bet kokiu atveju alkoholinių gėrimų paklausa reaguoja į kainą ir, didėjant kainai, daugiau ar mažiau sumažėja alkoholinių gėrimų paklausa.

Pasaulio banko publikacijoje „Curbing the epidemic“ teigiama, kad tabako gaminių kainos elastingumas yra nuo -0,4 iki -1. Didesnis kainos elastingumas nustatytas mažiau pasiturinčiose šalyse. Toje pačioje studijoje teigiama, kad 10 proc. tabako kainos padidinimas pasaulyje paskatintų 40 mln. rūkalių mesti rūkyti ir 10 milijonų sumažintų mirčių skaičių. Kainos didėjimui itin jautrūs vaikai, ir pirmiausia tie, kurie dar nėra prekės vartotojai. 1987 metais Philip Morris (JAV) teigė „1982-83 m. tabako gaminių kainos stipriai pakilo, užkirsdamos kelią 600,000 paauglių pradėti rūkyti… 420,000 iš tų kurie nepradėjo rūkyti būtų buvę PM rūkoriai… Mes patyrėme neproporcingai didelę žalą. Mums nereikia, kad tai pasikartotų.“ Kalbant apie alkoholinių gėrimų kainos elastingumą reikia pastebėti, kad pasaulyje atlikti tyrimai nustatė, jog kainos elastingumas skirtingų grupių alkoholiniams gėrimams yra skirtingas. Mažiausias kainos elastingumas paprastai nustatomas alui ir vynui (nuo -0,4 iki -0,8) ir ženkliai didesnis stipriems alkoholiniams gėrimams (nuo -1 iki -1,5). Europos komisijos užsakymu atlikto tyrimo metu buvo apskaičiuota, kad jei penkiolikoje senųjų ES valstybių alkoholio kaina padidėtų 10 proc., tai per ateinančius metus būtų išvengta daugiau kaip 9000 mirčių ir surinkta maždaug 13 milijardų eurų papildomo akcizo mokesčio. Vadinasi, alkoholio (kaip ir tabako) paklausa yra elastinga kainų atžvilgiu ir kainos padidinimas leidžia sumažinti produkto vartojimą bei padidinti biudžeto įplaukas.

Ekonomikos teorijoje numatoma, kad tam tikrais atvejais gali būti absoliutus paklausos neelastingumas kainos atžvilgiu, t.y., kainos didėjimas nedaro įtakos paklausai (pvz., antibiotikų vartojimas infekcijos atveju), tačiau visais kitais atvejais, net ir esant santykiniam paklausos neelastingumui, kainos padidėjimas visada lemia paklausos sumažėjimą, tik skiriasi to efekto dydis. Alkoholinių gėrimų atveju, bent kiek reikšmingiau padidinus alkoholio akcizus, visuomet kažkiek sumažės vartojimas.

Praktinis šio valstybės alkoholio kontrolės politikos siekio įgyvendinimas vykdomas per LR Akcizų įstatymą. Remiantis šio įstatymo 23-26 str., šiuo metu alui taikomas akcizo tarifas yra 8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

Vynui gaminamam iš šviežių vynuogių, kurio stiprumas iki 8,5 proc., taikomas 53 Lt tarifas už produkto hektolitrą, o nuo 8,5 proc.-22 proc. (22 proc. maksimali vyno leistina koncentracija) - 198 Lt už produkto hektolitrą. Fermentuotiems gėrimams (pvz., sidrui, vaisių ir uogų vynui, midui ir kt.), kurių koncentracija ne didesnė kaip 8,5 proc., taikomas 58 Lt tarifas, o nuo 8,5 proc. - 216 Lt už produkto hektolitrą. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, - 198 litai už produkto hektolitrą, o jei didesnė nei 15 proc. - 304 Lt už produkto hektolitrą. Tuo tarpu etilo alkoholiui (spiritiniams gėrimams) taikomas 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. Praktiškai visų alkoholinių gėrimų akcizų sumokėjimą į valstybės biudžetą kontroliuoja LR Valstybinė mokesčių inspekcija. Už importuojamas prekes, jei jos nevežamos toliau į akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, esančius LR teritorijoje, akcizų sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės. Šie akcizo mokesčiai keliauja į valstybės biudžetą. Šiuo metu 1 proc. nuo surenkamų akcizų už alkoholinius gėrimus įplaukų keliauja į specialų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.

Paprastai akcizais apmokestinami tie alkoholiniai gėrimai, kurie yra skirti tik vartojimui, ir kai jie nėra jokia maistinė žaliava, išskyrus namų ūkio pagamintus gėrimus, tenkinant jo šeimos poreikius. Atskirais atvejais akcizu apmokestinamoms prekėms netaikomi akcizai, pvz., kai alkoholiniai gėrimai patiekiami keleiviams reiso metu, vykstantiems (jūrų ar oro keliu) į tašką, esantį už Europos Bendrijos ribų, atgabenamiems keleivių ne iš Europos Bendrijos teritorijos asmeniniuose bagažuose, neviršijus LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiekiami kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais ir pan.

Tačiau pati absoliuti akcizo skaitinė išraiška yra neinformatyvi, vertinant jos pokyčius ar dydį, nes alkoholinių gėrimų akcizai bei galutinė gėrimų kaina visuomet egzistuoja tam tikrame ekonominiame bei socialiniame kontekste. 2 lentelėje pateikiami valstybės pajamų iš alkoholio akcizų dydžiai, o 3 lentelėje pateikiami akcizų pokyčiai.

2 lentelė. Valstybės pajamos iš alkoholio akcizų.

Pajamos iš akcizų Įmokų pavadinimas už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus iš viso (tūkst. Lt) už vyną ir kitus fermentuotus gėrimus, tarpinius produktus už etilo alkoholį už alų

2006

2007

2008

2009

2010

2011

721,309 70,225 524,78 126,93

838,208 79,056 631,629 127,976

968,647 89,398 742,334 137,682

812,182 90,263 581,823 140,157

747,812 97,63 505,883 144,315

775,936 98,161 525,613 151,378

67

3 lentelė. Alkoholio akcizų tarifų dinamika.

Akcizų tarifai Etilo alkoholis (už vieną HPA) Alus (už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos) Vynas iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) Kiti fermentuoti gėrimai iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) Kitokiam vynui (stipresniam) Kitiems fermentuotiems gėrimams nuo 8,5 proc. (už vieną HLT) Tarpiniai produktai, kurių stiprumas ne didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) Tarpiniai produktai, kurių stiprumas didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) % Pokytis lyginant su ankstesniais metais Etilo alkoholis (už vieną HPA) Alus (už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos) Vynas iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) Kiti fermentuoti gėrimai (už vieną HLT) Kitokiam vynui ir fermentuotiems gėrimams iki 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) Kitokiam vynui ir fermentuotiems gėrimams nuo 8,5 proc. stiprumo (už vieną HLT) Tarpiniai produktai, kurių stiprumas ne didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) Tarpiniai produktai, kurių stiprumas didesnis kaip 15 proc. (už vieną HLT) Šaltinis Įsigaliojo

2007 3.200,00 7,00 40,00 40,00 150,00 150,00 150,00 230,00

2008 3.840.00 7,70 48,00 48,00 180,00 180,00 180,00 276,00

2009 4.416.00 8,50 53,00 58,00 198,00 216,00 198,00 304,00

20,00% 10,00% 20,00% 20,00% 20,00% 20,00% 20,00% 20,00% http://www3.lrs.lt 2008.01.01

15,00% 10,39% 10,42% 20,83% 10,00% 20,00% 10,00% 10,14% http://www3.lrs.lt 2009.01.01

Dėl pateikiamų solidžių, ir kai kuriais metais beveik milijardą litų per metus siekiančių įplaukų iš alkoholio akcizo į valstybės biudžetą, alkoholio pramonė įvardinama vienu didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje. Tačiau toks teiginys iš esmės yra klaidinantis, nes akcizas, kaip ir pridėtinės vertės mokestis, yra įskaičiuotas į galutinę alkoholinių gėrimų kainą ir šiuos mokesčius sumoka ne gamintojai ar pardavėjai, o pirkėjai. Mokesčio administravimo būdas, kuomet mokestį į biudžetą sumoka gamintojas, vėliau sumokėtus pinigus susigrąžindamas iš pirkėjo, nekeičia mokesčio kilmės ar esmės.

Vertinant, ar įgyvendinama akcizų politika iš tiesų atitinka valstybės alkoholio politikos tikslus, būtina skaičiuoti santykinį alkoholinių gėrimų prieinamumą, t.y., Lietuvos gyventojų galimybes įsigyti alkoholinių gėrimų už disponuojamas vidutines pajamas.

6 pav. Degtinės (litrų), vyno (litrų) ir alaus (dekalitrų) santykinės kainos kaita 2001-2010 m.

Būtina pastebėti, kad valstybė ne tik ilgą laiką nesistengė tinkamai ir efektyviai mažinti alkoholio prieinamumo, akcizų padedama, tačiau 1999 metais akcizai stipriesiems gėrimams buvo sumažinti, o vėliau buvo įvestos mokesčių lengvatos mažiesiems aludariams. Seime 1999 metais buvo priimta įstatymo pataisa, sumažinusi akcizo mokestį stipriems alkoholiniams gėrimams net 44 proc. (nuo 0,54 iki 0,3 lito už 1 procentą tūrinės alkoholio koncentracijos litre gėrimo). Tai suteikė naują pagreitį alkoholio gamybai, pardavimui ir vartojimui. 2000 metais, lyginant su 1999, spiritinių gėrimų gamyba, įskaitant importą ir eksportą, padidėjo 60 proc., mažmeninės kainos sumažėjo 27 proc. ir pardavimas (vartojimas) padidėjo net 64 proc., lemdamas 16 proc. bendro alkoholio suvartojimo padidėjimą. 2000 metai ir buvo lūžio taškas prieš tai mažėjusiam Lietuvoje mirtingumui – 2001-aisiais mirtingumas jau išaugo 3,9 proc.

Pačiais minimaliausiais įvertinimais maždaug 12,6 proc. bendroji mirtingumo arba 5760 mirčių Lietuvoje 2007 metais buvo sąlygoti alkoholio, o tarp 2002-2004 ir 2005-2007 bent ketvirtadalis bendro mirtingumo padidėjimo įvyko dėl alkoholio poveikio. (http://medicina. kmu.lt/0912/091209l.pdf). 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą ir panaikinus importo mokesčius iš ES šalių, alkoholinių gėrimų kaina dar labiau sumažėjo. Iki šiol 68

išlieka nepaaiškinamos importo mokesčių išlygos alkoholiui iš trečiųjų ne ES šalių, kas sudaro geras sąlygas patekti į šalį pigiam alkoholiui iš trečiųjų šalių.

Iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matoma, kad valstybės alkoholio kontrolės principas mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą yra neįgyvendinamas, nes alkoholinių gėrimų prieinamumas kainos prasme nuolat augo. Nedidelis stabilizavimas bei sumažėjimas buvo tik 2009 metais, ekonominės recesijos fone. Tačiau prieinamumas išlieka itin aukštas ir 2010 metais, pvz., degtinės kiekis, kurį Lietuvos gyventojai galėjo įsigyti už vidutines disponuojamas pajamas buvo beveik 3 kartus didesnis, nei 2001 metais.

2-asis valstybės alkoholio kontrolės principas valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais iš esmės niekada nebuvo bandomas įgyvendinti, nes valstybė netaikė diferencijuoto pelno mokesčio alkoholio gamintojams. Pagrindinis mechanizmas, galintis nesudėtingai mažinti alkoholio pramonės pelną, yra šių gėrimų vartojimo mažinimas, taikant didesnį alkoholinių gėrimų akcizinį apmokestinimą. Tačiau ši priemonė nuo įstatymo priėmimo tai pat nebuvo įgyvendinta (žr.

1 – ojo principo įgyvendinimą). Be to, šis pirmojoje įstatymo redakcijoje numatytas principas buvo pakeistas į principą valstybinio reglamentavimo priemonėmis užtikrinti valstybės alkoholio kontrolės, gyventojų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, nepilnamečių švietimo programų finansavimą.

1999 metais Vyriausybės patvirtintoje Valstybės alkoholio kontrolės programoje buvo numatytos išlaidos programos įgyvendinimui (žr. 11 priedą).

Visi už alkoholinių gėrimų prekybą, importą ar gamybą surinkti mokesčiai patenka į valstybės biudžetą, iš kurio yra perskirstomi įvairioms sritims.

Iš šių lėšų finansuojamos valstybės institucijos ir kt. Todėl būtų neteisinga teigti, kad valstybė neskyrė lėšų 2–ojo alkoholio kontrolės principo įgyvendinimui, nes valstybės biudžeto lėšomis yra finansuojama tokių institucijų kaip Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (anksčiau Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Visuomenės sveikatos biurai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, švietimo ir ugdymo įstaigos, veikla. Todėl galima teigti, kad valstybė netiesiogiai skiria lėšų principui įgyvendinti. Tačiau tikslinių tiesioginių priemonių įgyvendinimui lėšų numatyta apimtimi niekada nebuvo skiriama. Pvz., 2008 metų Sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamoje Koordinuojančios institucijos informacijoje apie tarpinstitucinės programos įgyvendinimą pagal gautą informaciją per 2008 m. ataskaitinį laikotarpį, teigiama, kad plano įgyvendinimui buvo gauta ir panaudota 60 000 litų, tuo tarpu kai pradinėje patvirtintoje Vyriausybės sąmatoje buvo numatoma išleisti daugiau nei 1,5 milijono litų. Vienintelis tikslinio ženklesnio finansavimo atvejis buvo tie patys 2008 metai, kai lėšos (500 000 litų) buvo skirtos Seimo paskelbtų „Blaivybės metų programos“ priemonių įgyvendinimui.

Sveikatos apsaugos ministerija nuolat skelbia konkursus Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms finansuoti, tačiau vieno projekto sąmata paprastai neviršija 10 000 litų. Todėl veiksmingos valstybės lygio prevencijos priemonės negali būti įgyvendinamos. Tam trukdo ir neužtikrinamas finansavimo tęstinumas. 2012 metais buvo nutrauktas ir Lietuvos blaivybės fondo finansavimas.

2012 sausio 18 d. LR Vyriausybės Nr. 53 panaikino nuo 1991 m. lapkričio 27 d. galiojusį nutarimą Nr. 494, kuriuo Lietuvos blaivybės fondo veiklai buvo skirta 5 proc. dotacijų nuo baudų pagal LR administracinių teisės pažeidimo kodekso 177, 1771, 1772, 178, 179 ir 180 straipsnius.

Tais pačiais metais Seimo narių buvo registruotos LR Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, kuriomis buvo numatyta dalį nuo tabako ir alkoholio surenkamų akcizų pervesti į specialiai steigiamą fondą, iš kurio vėliau būtų finansuojamos šių medžiagų vartojimo prevencijos priemonės. Tačiau šis įstatymo pakeitimas nėra priimtas ir nėra aišku, ar toks mechanizmas bus taikomas.

Apibendrinant galima teigti, kad 2-asis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

3-iasis valstybės alkoholio kontrolės principas teigė, jog valstybė siekia skatinti įmones gaminti, importuoti ir realizuoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija mažesnė kaip 22 procentai.

Siūlant tokią valstybės alkoholio kontrolės priemonę, galimai buvo daroma prielaida, kad skatinant gyventojus vartoti daugiau silpnų alkoholinių gėrimų, jais pakeičiant stiprius spiritinius alkoholinius gėrimus, bus sumažintas bendras suvartojamo alkoholio kiekis. Ši prielaida būtų buvusi teisinga tuo atveju, jei Lietuvai nebūtų būdingas ypač pavojingas alkoholinių gėrimų vartojimo modelis, kuomet alkoholiniai gėrimai vartojami ne kasdien, bet itin didelėmis dozėmis (angl. „binge drinking“). Prielaida taip pat būtų teisinga, jei konkretus asmuo tą patį tūrio vienetą stipriųjų alkoholinių gėrimų (pvz., vieną litrą degtinės) pakeistų į to paties tūrio ekvivalentą silpnesnio gėrimo (pvz., alaus arba vyno). Tačiau keičiantis alkoholinių gėrimų vartojimo struktūrai (paplitus silpnesniems gėrimams tarp jaunimo, skirtingai nei tarp vyresnių gyventojų (žr. 7, 8 paveikslus) bendras alkoholinių gėrimų vartojimas ne tik nesumažėjo, bet ir toliau didėjo.

69

7 pav. Moterų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2005 m.

8 pav. Vyrų vieno alkoholio vartojimo epizodo metu vartota alkoholio rūšis (proc.), atsižvelgiant į amžių. Šaltinis: Statistikos departamento duomenys, 2005 m.

Plintant silpniems gėrimams, nesumažėjo stipriųjų gėrimų vartojimas, tačiau greta jų išaugo silpnųjų gėrimų vartojimas. Alkoholinių gėrimų vartojimo struktūra reikšmingai keitėsi per visą 1994 – 2010 metų laikotarpį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto Lėtinių ligų profilaktikos laboratorijos atliekama FINBALT studija parodė, kad 20-64 metų amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų grupėse reikšmingai išaugo alaus vartojimas. Vyrų grupėje bent kartą per savaitę vartojančių alų dalis išaugo nuo 33,5 proc. 1994 metais iki 61 proc. 2010 metais. Moterų grupėje alaus vartojimas atitinkamai išaugo nuo 8,3 iki 37,2 proc. (žr. 9 paveikslą).

Nepaisant alkoholinių gėrimų rūšių persiskirstymo, šis alkoholinių gėrimų rūšių vartojimo dažnis neatspindi suvartojamo alkoholinių gėrimų kiekio, kuris epidemiologiniuose tyrimuose itin sunkiai įvertinamas. Tačiau, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų pardavimus, galima neabejojant teigti, jog teiginiai, kad alkoholinių gėrimų vartojimo struktūros pokyčiai, kurių metu stiprieji gėrimai pakeičiami silpnesniais, duos pozityvių sveikatos rezultatų, yra pagrįsti tik lobistinių vienos ar kitos alkoholio pramonės grupių interesais. Iki 2007 metų reikšmingai augo bendras alkoholinių gėrimų vartojimas, vadinasi, gyventojai nepradėjo vietoje 1 litro degtinės vartoti 1 litro alaus. Nepaisant to, kad daugiau vartojama silpnųjų alkoholinių gėrimų, juos vartojant gaunamas beveik tas pats alkoholio kiekis, tik valstybė patiria didesnius nuostolius, nes silpni alkoholiniai gėrimai yra menkiau apmokestinti.

70

*p<0.05 lyginant su 2010 metais 9 pav. Vyrų ir moterų, vartojusių įvairius alkoholinius gėrimus ar jų kombinacijas, dalis (proc.) 1994-2010 metais. Šaltinis: LSMU, STI duomenys.

Silpnųjų alkoholinių gėrimų verslas buvo ir tebėra skatinamas įvairiomis priemonėmis. Kurį laiką valstybė taikė net 50 proc. akcizų lengvatą mažiesiems aludariams bei sidrui. Iki šiol silpniesiems gėrimams taikomi mažesni alkoholinių gėrimų reklamos apribojimai, ypatingai išorinės reklamos srityje.

Dėl ydingo apmokestinimo, kuomet tik stipriesiems gėrimams taikomas apmokestinimas, atsižvelgiant į gėrimo stiprumą, o silpnieji gėrimai apmokestinami už gėrimo kiekį, neatsižvelgiant į gėrimo stiprumą, susidarė palankios sąlygos gaminti ir pigiai pardavinėti stiprų alų. Be to, akcizo lengvatos sudarė ypatingai palankias sąlygas greitai išplisti sidrui, kuris dėl į jaunimą orientuotos reklamos, itin prieinamos kainos bei gaiviuosius gėrimus primenančio skonio daugiausia buvo vartojamas nepilnamečių.

Todėl toks valstybės alkoholio kontrolės siekis buvo neefektyvus ir 2012 metais buvo panaikintas. Tačiau nepaisant to, dalis silpnuosius alkoholinius gėrimus proteguojančių ir palaikančių įstatymo nuostatų yra išlikusios ir veikia.

4-as valstybės alkoholio kontrolės principas riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą buvo pakoreguotas į riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, tačiau tai nepakeitė paties principo esmės. Būtų galima išskirti dvi pagrindines priemones, kuriomis yra skatinamas alkoholinių gėrimų pardavimas ir vartojimas, tai yra alkoholinių gėrimų reklama bei specialiai alkoholinių gėrimų pardavimui skirtos akcijos, nuolaidos ir kitos tikslinės rinkodaros priemonės.

Kalbant apie alkoholinių gėrimų reklamą, reikia pasakyti, kad 2000 metais pradėjus realiai galioti tabako gaminių reklamos draudimui, tabako gaminių reklamos vietą gana sparčiai užėmė alkoholinių gėrimų reklama. Bendrasis alkoholinių gėrimų reklamos biudžetas niekada nebuvo skelbiamas. Tačiau alkoholinių gėrimų reklamai per televiziją, spaudą, išorinės reklamos priemonėmis, gaminant specifinę atributiką (stogines, lauko skėčius, stiklines bei bokalus, pelenines, kėdes, stalus ir kt.) buvo ir tebėra išleidžiamos didžiulės sumos. Viena alkoholio gamybos bendrovė yra paskelbusi, kad vien tik degtinės butelio dizaino sukūrimui išleido 250 000 litų. 2007 metais paskelbtais monitoringo duomenimis, viena iš didžiausių alaus gamybos bendrovių vien tik žiniasklaidos reklamai per mėnesį išleido apie 2 milijonus litų.

Tik agresyviai reklamai padedant į vaikų, jaunimo ir moterų rinką labai greitai įėjo sidras. Buvo skelbiama, kad atskirų sidrą gaminančių įmonių pardavimai per metus augdavo daugiau kaip 100 proc. Todėl galima teigti, kad valstybė laiku nesureagavo į intensyvią ir agresyviai plintančią alkoholinių gėrimų reklamos rinkodarą bei reklamą ir nesiėmė priemonių jai sustabdyti.

Tik 2006 metais prasidėjo intensyvesnės diskusijos ir buvo užregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama apriboti alkoholinių gėrimų reklamą per radiją ir televiziją dienos metu. 2007 metais šios įstatymo pataisos buvo priimtos ir 2008 m. sausio 1 dieną įsigaliojo, nepaisant didžiulio pramonės suorganizuoto spaudimo įstatymo iniciatoriams. Greta to, stengiantis manipuliuoti ir siekiant atidėti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimą pačių alkoholinių gėrimų gamintojų atstovų siūlymu į Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą buvo įtrauktas siūlymas nuo 2012 metų visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą. Tačiau pataisų svarstymo metu Seimas apsisprendė neatidėti apribojimų įsigaliojimo ir kartu priėmė sprendimą reklamą nuo 2012 metų uždrausti visiškai. Tačiau likus pusmečiui iki įstatymo nuostatos įsigaliojimo, bendromis alkoholio gamintojų, reklamos gamyba ir transliavimu bei kitokiu skelbimu suinteresuotų grupių pastangomis, šios įstatymo nuostatos buvo panaikintos taip ir nespėjusios įsigalioti.

Kita itin intensyviai Lietuvoje naudojama alkoholinių gėrimų įsigijimą skatinanti priemonė yra įvairios nuolaidos alkoholiniams gėrimams, akcijos, konkursai ir pan. Alkoholinių gėrimų išpardavimai ir nuolaidos tapo kasdieniu reiškiniu, o ypač jos pastebimos švenčių metu, kuomet kiekvienas prekybos centras savo kortelių turėtojams ar net visiems pirkėjams siūlo nuolaidas alkoholiniams gėrimams. Itin populiarios įvairios loterijos ir konkursai, kurių metu geriant tam tikrus gėrimus, renkant jų kamštelius ar kitaip registruojantis, galima laimėti solidžius, kelių dešimčių ar net šimtų tūkstančių vertės prizus (automobilius, žemės sklypus, bokalus iš aukso ir pan.). 2012 metais buvo registruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama sustabdyti tokias alkoholio įsigijimo ir vartojimo skatinimo priemones, tačiau šių pataisų svarstymas iš darbotvarkės buvo išbrauktas ir iki šiol nėra priimtas.

71

Škotijoje buvo siūloma nustatyti minimalias kainas alkoholiniams gėrimams, siekiant, kad naudojantis kainodara nebūtų skatinama įsigyti alkoholinių gėrimų ir juos vartoti, tačiau ir ten šios priemonės iki šiol nėra priimtos. Vis tik valstybė nustato tam tikrus alkoholinių gėrimų reklamos ribojimus, kurie yra įvardinti LR Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje: Alkoholio reklamos ribojimas 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; 9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą; 10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą; 11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

2. Alkoholio reklama draudžiama: 1) laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse; 2) vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo programose; 3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotųjų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius); 4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) taip pat gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams; 5) švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigose; 6) visose sveikatos priežiūros įstaigose; 7) visuomeninio transporto priemonių viduje ir išorėje; 8) degalinėse ir jų teritorijose, išskyrus jose esančias alkoholinių gėrimų prekybos vietas; 9) ant atvirlaiškių, vokų ir pašto ženklų.

3. Loterijose, žaidimuose, konkursuose draudžiama teikti alkoholinius gėrimus kaip prizus arba kartu su jais.

4. Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.

5. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) turi būti įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

6. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.

Reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais.

7. Kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, kontroliuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, savivaldybių institucijos (išorinės reklamos draudimo pažeidimus).

Iš esmės toks alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas, kuomet valstybės įgaliota institucija privalo nuolat stebėti alkoholinių gėrimų reklamos turinį ir kitus atitikimus įstatymui, pastebėjus pažeidimus skirti baudas ir apskundus baudą su alkoholio gamintojais ar reklamuotojais bylinėtis teismuose, yra neefektyvus ir brangus, nes alkoholio gamintojai nuolat pažeidinėja įstatyme numatytus apribojimus, ir valstybė sugaišta daug laiko ir patiria išlaidų bylinėjimosi procesų metu. Tuo tarpu skiriamos baudos yra nedidelės ir nebemotyvuoja pažeidėjų nekartoti įstatymo pažeidimų. Todėl vienintelis šios problemos sprendimo būdas yra visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, nes ribojimai yra mažai efektyvūs, juos įgyvendinti yra sudėtinga, o verslas nuolat prie jų prisitaiko, atrasdamas vis naujų būdų apeiti alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus.

Valstybė įstatymu yra nustačiusi kai kuriuos apribojimus: Alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo ribojimas 1. Teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama naudoti tokius alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdus:

72

1) alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti; 2) taikyti fiksuotas nuolaidas visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams; 3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse; 4) organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti; 5) parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti.

2. Draudžiama skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų.

Tačiau šie įstatymo numatyti apribojimai yra mažai efektyvūs, nes verslas randa naujų skatinimo būdų ir į juos investuoja dideles lėšas. Apibendrinant galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas tik iš dalies.

5-asis valstybės alkoholio kontrolės principas papildomai naudoti nustatytos dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti niekada nebuvo įgyvendintas. Šio metu šis principas yra pakeistas iš esmės kitu ir šiuo metu įvardinamas kaip drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau ir ši priemonė nėra įgyvendinama, nes dar 2001 metais Kaune atliktas 5-12 klasių moksleivių tyrimas parodė, kad moksleiviai nepatiria problemų, įsigydami tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (žr. 10 paveikslą).

10 pav. 5-12 klasių Kauno miesto moksleivių nurodytos problemos dėl amžiaus apribojimų įsigyti alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių. Šaltinis: 2001 m. LSMU. Alkoholinių gėrimų reklama (ypač silpnųjų gėrimų) buvo ir tebėra skirta jauno amžiaus pirkėjams. Alkoholiniais gėrimais yra prekiaujama arti švietimo ir ugdymo įstaigų. Draudimas parduoti ir vartoti alkoholinius gėrimus numatytas šveitimo ir ugdymo įstaigose, tačiau, pačių moksleivių teigimu, alkoholinių gėrimų vartojimą ugdymo įstaigose draudžiančios įstatymo nuostatos nesilaiko patys pedagogai.

Iki šiol labai sudėtinga įrodyti alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui faktą. Nusikalstamos veiklos imitavimo modelį naudoti draudžia kiti teisės aktai. Licencija yra naikinama tik už pakartotinus pažeidimus, kuriuos užfiksuoti ir įrodyti yra dar sudėtingiau. Be to, net ir panaikinus prekybos alkoholiu licenciją, įmonė yra panaikinama ir jos vietoje kitu pavadinimu steigiama kita įmonė, todėl problema iš esmės nesisprendžia. Siūlymai griežtinti atsakomybę už prekybą alkoholiu nepilnamečiams, didinant bausmes verslo subjektams ir suteikiant galimybę dėl vienkartinio pažeidimo naikinti prekybos alkoholiu licenciją, nesusilaukė Seimo palaikymo. Kol kas nesvarstyti ir nepriimti siūlymai kriminalizuoti atsakomybę fiziniam asmeniui, t.y., pardavėjui/jai už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui.

Prieš kelis metus sugriežtintos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, reikalavusios griežčiau tikrinti pirkėjų amžių, buvo sabotuotos alkoholio pardavėjų, kurie siekdami sukelti visuomenės pasipiktinimą pradėjo reikalauti paso net iš pensinio amžiaus žmonių, taip sukeldami pagrįstą visuomenės pasipiktinimą. Po tokių prekiautojų veiksmų įstatymo nuostatos vėl buvo sušvelnintos.

Labai specifine į jaunimo alkoholio vartojimą nukreipta priemone reikėtų laikyti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1-ąją (Mokslo ir žinių dieną), kuomet visi moksleiviai ir studentai pradeda mokslo ir studijų metus. Toks sprendimas buvo priimtas drastiškai išaugus vaikų alkoholio vartojimui ir apsinuodijimų skaičiui. Rugsėjo 1-ąją būdavo nustatoma daug vaikų alkoholio intoksikacijos atvejų, todėl nuspręsta tą dieną drausti prekybą alkoholiniais gėrimais. Įsigaliojus draudimui sveikatos priežiūros specialistai pažymėjo, kad ši priemonė turėjo teigiamą efektą ir neblaivių moksleivių skaičius ženkliai sumažėjo. Tačiau ši priemonė buvo itin kritikuojama politikų ir alkoholio gamintojų bei platintojų ir po kelerių metų šis draudimas buvo panaikintas viešojo maitinimo įstaigoms, paliekant draudimą prekiauti tik mažmeninės prekybos įmonėse.

Seimas nepritarė ir siūlymams leisti alkoholiniais gėrimais prekiauti tik specializuotose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ar skyriuose, į kuriuos nebūtų įleidžiami nepilnamečiai, ir kurių asortimentas nebūtų matomas iš išorės, o prekybos vieta būtų nuolat filmuojama, tokiu būdu sudarant sąlygas bet kada patikrinti, ar įstaiga neparduoda gėrimų nepilnamečiui ir ar yra tikrinami gimimo datą patvirtinantys dokumentai.

73

Apibendrinant galima pasakyti, kad 1995 metais numatytas valstybės alkoholio kontrolės principas niekada nebuvo bandomas įgyvendinti, o naujas alkoholio kontrolės principas įgyvendinamas tik iš dalies.

6-uoju valstybės alkoholio kontrolės principu buvo siekiama skatinti privačias įmones prisidėti, įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką. Vėliau šis principas buvo pakoreguotas, nurodant, kad juo bus siekiama skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką. Nei pirmasis, nei patobulintas valstybės alkoholio kontrolės politikos siekinys nebuvo įgyvendinti, nes jų įgyvendinimas prieštarautų elementariai verslo logikai ir iš esmės reikštų, kad alkoholio verslu užsiimantys verslininkai įgyvendintų priemones, mažinančias ar ribojančias jų pačių verslą. Tokio valstybės alkoholio kontrolės principo įgyvendinimas yra įmanomas tik tose valstybėse, kurios yra išsaugojusios alkoholinių gėrimų gamybos ar prekybos monopolį, nes tik tokiu atveju valstybė valiniais sprendimais gali reguliuoti alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičių, netaikyti jokių kainodaros elementų, skatinančių įsigyti gėrimus, intensyviai investuoti į efektyvias nepilnamečių apsaugos priemones ir kt.

Lietuvoje veikiantys su alkoholio verslu susiję subjektai dažniau dalyvauja ne su alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimu, o su alkoholio kontrolės politikos formavimu susijusiose iniciatyvose. Naudodamiesi lobistinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragomis, alkoholio gamintojai steigia asociacijas, kurios, veikdamos tokiomis pat sąlygomis ir teisėmis, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, nedeklaruodamos lobistinio verslo intereso, siekia paveikti politikų sprendimus taip, kad būtų priimti alkoholio pramonei naudingi ir iš esmės valstybės alkoholio kontrolės principams prieštaraujantys sprendimai.

Alkoholio pramonės atstovai ne kartą yra viešai patvirtinę, kad jų netenkina valstybės vykdoma alkoholio kontrolės politika ir jie ieškos būdų, kaip atšaukti egzistuojančius alkoholio pramonei nenaudingus teisės aktus, ar ieškos būdų, kaip apeiti galiojančius apribojimus. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti masiškai pradėtas naudoti nealkoholinio alaus įvaizdis, kuriuo pradėta naudotis įsigaliojus alkoholinių gėrimų reklamos apribojimams dienos metu. Pasinaudojant nealkoholiniu alumi, dienos metu ir ypač krepšinio varžybų metu apeinant alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus, aludarių prekiniai ženklai buvo reklamuojami dienos metu. Tas pats yra daroma naudojantis giros reklama. Svarbu pastebėti tai, kad dauguma aludarių patys negamina nealkoholinio alaus, o jį užsako Rusijos alaus gamintojams.

Alkoholio gamintojai ne kartą bandė pademonstruoti savo įsitraukimą į alkoholio vartojimo prevenciją, remdami ar patys kurdami socialinę reklamą. Tačiau visose socialinės reklamos klipuose ar išorinės reklamos stenduose buvo minimi reklamos užsakovai, t.y. aludariai, tokiu būdu net ir tariamą socialinę reklamą susiejant su konkrečių alkoholinių gėrimų grupe ir tokiu būdu ją iš esmės paslėptai reklamuojant.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šio valstybės alkoholio kontrolės principo įgyvendinimas iš esmės prieštarautų elementariai verslo logikai ir natūralu, kad jis nebuvo įgyvendintas, tačiau juo buvo naudojamasi alkoholio verslui stengiantis sukurti socialiai atsakingos pramonės įvaizdį.

7-asis valstybės alkoholio kontrolės principas įtvirtina valstybės siekį didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais. Iš esmės čia kalbama apie siekiama visuomenės šveitimą ir informavimą alkoholio vartojimo žalos klausimais. Tai gali būti daroma pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, tiek skleidžiant informaciją įprastiniais žiniasklaidos kanalais, tiek specifiškai informuojant tikslines grupes (vartotojus, probleminius vartotojus, rizikos grupes), vykdant švietimo programas ir kt.

Nors mokslinės studijos ir nepagrindžia švietimo priemonių efektyvumo, mažinant alkoholinių gėrimų vartojimą, vis tik suaugę vartotojai kaip kiekvieno vartojimo atveju privalo būti informuojami apie galimą žalą sveikatai, socialinei aplinkai ir ūkiui. Įstatymas įpareigoja ant išorinės reklamos pateikti užrašą apie galimą alkoholio žalą, tačiau skirtingai nei tabako ženklinimo atveju, šis užrašas nėra rotuojantis ir jame pateikiama tik labai apibendrinta informacija, nerodanti jokios konkrečios žalos. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva buvo parengta tvarka, nustatanti, kad 50 proc. išorinės reklamos ploto būtų skiriama įspėjamiesiems užrašams, tačiau šį tvarka dar nėra įsigaliojusi.

Skirtingai nei kitiems maisto produktams (prie kurių iki šiol yra priskiriami alkoholiniai gėrimai) ant alkoholinių gėrimų nėra privaloma nurodyti net sudėties, t.y., gyventojai ne tik neinformuojami apie galimą žalą, tačiau nežino ir produkto sudėties. Nors tarptautinės organizacijos, pateikdamos kitose šalyse jau egzistuojančius pavyzdžius apie įspėjimus rizikos grupėms (nėščiosioms, vairuotojams ir pan.) pateikia net rekomenduotinus įspėjimų apie sveikatą sąrašus (http://www.eurocare.org/resources/policy_issues/labelling), tokia sistema šalyje nebuvo siūloma diegti.

Tikriausiai vienintelė realiai naudojama gyventojų informavimo priemonė yra įvairios laidos ir publikacijos. Tačiau būtų sudėtinga pasakyti be papildomų tyrimų, kurios informacijos kiekis (informacijos, skatinančios alkoholio vartojimą ar informacijos, skatinančios vartoti mažiau ar visiškai atsisakyti alkoholio) yra vyraujantis. Gerai žinoma iš tabako kontrolės praktikos, kad tabako bendrovės investuoja dideles lėšas į teigiamo rūkymo įvaizdžio kūrimą kino ir televizijos pramonėje. Ta pati tendencija stebima ir alkoholio vartojimo skatinimo srityje. Todėl sunku pasakyti, ar pavienės laidos, alkoholio žalą parodantys straipsniai gali atsverti masiškai kuriamą ir alkoholio vartojimą palaikančią kultūrą.

Tyrimai rodo, kad alkoholio nevartojančių gyventojų dalis bendrojoje populiacijoje svyruoja apie dešimtadalį. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma visuomenės palankiai žiūri į alkoholinių gėrimų vartojimą. Alkoholinių gėrimų nevartojimas yra laikomas kraštutinumu.

Kalbant apie gyventojų suvokiamą alkoholinių gėrimų daromą žalą šalies ūkiui, taip pat reikėtų detalesnių sociologinių tyrimų, nes šiuo metu gana intensyviai yra palaikoma alkoholio gamintojų žinutė, kad alkoholio verslas neša pajamas į šalies biudžetą, sukuria darbo vietas ir pan. Tuo tarpu apie žalą yra kalbama daugiau asmens lygmenyje, bandant sukurti įvaizdį, kad tai yra ne visuomenės ar šalies, o nemokėjusio gerti konkretaus asmens problema.

Bet kokiu atveju reikia konstatuoti, kad visą šalį apimančios, moksliškai pagrįstos, profesionaliai parengtos ir tinkamai finansuojamos visuomenės strategijos ar programos nėra. Todėl visuomenė yra informuojama tik fragmentiškai, ir egzistuojančios informacijos efektyvumą menkina alkoholio gamintojų apmokama priešingos krypties informacija. Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas nėra įgyvendinamas.

8-asis valstybės alkoholio kontrolės principas didinti nevartojančių ar retai alkoholinius gėrimus vartojančių gyventojų skaičių remiant blaivybės organizacijų veiklos programas yra itin svarbus, skatinant pačią visuomenę ir jos narius aktyviai įsitraukti į blaivybės judėjimą ir skatinti blaivaus gyvenimo kultūrą šalyje.

74

Šis principas buvo ilgą laiką įgyvendinamas, remiant Blaivybės fondui priklausančias organizacijas. Tačiau 2012 metais Vyriausybės sprendimu šis finansavimo mechanizmas buvo nutrauktas, ir blaivybės organizacijas nuspręsta finansuoti bendrąja tvarka, kaip ir kitas visuomenines organizacijas.

2012 m. sausio 18 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 53 panaikino nuo 1991 m. lapkričio 27 d. galiojusį nutarimą Nr. 494, kuriuo Lietuvos blaivybės fondo veiklai buvo skirta 5 proc. dotacijų nuo baudų pagal LR administracinių teisės pažeidimo kodekso 177, 1771, 1772, 178, 179 ir 180 straipsnius.

Todėl galima teigti, kad iki 2012 metų blaivybės organizacijoms buvo skiriamas išskirtinis dėmesys ir finansavimas. Nors skiriamos lėšos ir nebuvo didelės, ir šalies mastu negalėjo daryti lemiamos įtakos blaivybės judėjimui, tačiau tai rodė išskirtinį dėmesį problemai ir jos sprendimui.

Kokia bus blaivybės organizacijų finansavimo tvarka atšaukus 1991 m. Vyriausybės nutarimą, parodys praktika. Tačiau apibendrinant galima teigti, kad valstybė laikėsi savo įsipareigojimo ir principas buvo įgyvendinamas.

9-asis valstybės alkoholio kontrolės principas remti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą vėliau buvo pakeistas į siekį skatinti nealkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą.

Alkoholio kontrolės politikos kontekste šis siekis galėtų būti suprantamas kaip skatinimas alkoholio gamybos bendrovėms pereiti nuo alkoholinių gėrimų prie nealkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. Šis tikslas galėtų būti įgyvendintas savaime įgyvendinus kitus su alkoholio kontrole susijusius tikslus ir valstybės alkoholio kontrolės principus, nes alkoholinių gėrimų vartojimui mažėjant, nealkoholinių gėrimų vartojimas auga savaime.

Pastaruoju metu alaus gamintojai skelbia apie nuolat augantį nealkoholinio alaus vartojimą, o rinkoje pristatytas nealkoholinis sidras. Tačiau šių gėrimų vartojimo didėjimas sutapo su alkoholinių gėrimų reklamos apribojimu dienos metu, kuomet, pasinaudojant nealkoholiniais gėrimais, dienos metu buvo reklamuojami aludarių prekių ženklai. Abejones gerais alkoholio gamintojų ketinimais kelia ir tai, kad didžiausias alaus gamintojas „Švyturys – Utenos alus“ pats negamina nealkoholinio alaus, o jį užsako Rusijos alaus gamybos bendrovėje. Kitas alaus gamintojas „Kalnapilis“ nurodo, kad yra tik nealkoholinio alaus pardavėjas, tuo tarpu gamintojas net nėra nurodomas ant pakuotės, o pats gėrimas net nepristatomas gamintojo internetinėje svetainėje. Šį valstybės alkoholio kontrolės principą sudėtinga vertinti ir dėl to, kad nealkoholinių gėrimų, tokių kaip mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo, vaisių ir uogų sultys, gira ar kiti gėrimai, gamyba ir vartojimas savaime dar nereiškia, kad mažiau bus vartojama alkoholinių gėrimų. Ši priemonė galėtų įgauti labiau tiesioginį alkoholio kontrolės politikos pobūdį, jei valstybė skirtų lėšų ir aktyviau skatintų gyventojus per šventes ir ypač karštuoju metų laiku atsigaivinimui vartoti nealkoholinius gėrimus. Tačiau tokia informacijos sklaida valstybės užsakymu nebuvo vykdoma.

Valstybės mastu labiau pastebima buvo parama būtent alkoholinių gėrimų gamintojams. Tarp šių priemonių paminėtinos mokesčių lengvatos smulkiesiems alaus gamintojams bei sidro gamintojams, Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės pasirašyta paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009-2013 metų programa.

Todėl galima teigti, kad valstybė pirmiausia dėmesį skyrė ne nealkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, bet kūrė sąlygas būtent alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai. Įvertinus išvardintas aplinkybes galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas nebuvo įgyvendinamas.

10-asis valstybės alkoholio kontrolės principas remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą reiškia valstybės siekį atitolinti alkoholinių gėrimų prekybą ir vartojimo vietas nuo gyvenamųjų teritorijų, tokiu būdu ne tik fiziškai mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, bet tuo pat metu mažinant alkoholinių gėrimų socialinį patrauklumą, bei didinant visuomenės saugumą, kuris nukenčia dėl arti gyvenamųjų vietų esančių alkoholio prekybos vietų keliamo triukšmo bei neblaivių alkoholio vartotojų keliamo pavojaus viešajam saugumui.

Vertinant šio tikslo įgyvendinimą valstybės ar savivaldybių mastu, tenka konstatuoti, kad valstybė ne tik nesistengė šio principo įgyvendinti, tačiau buvo priimtos priemonės iš esmės prieštaraujančios šiam siekiui. Po to kai buvo priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas, jo ir kitų teisės aktų nuostatos buvo keičiamos taip, kad prekybos alkoholiu licencijų išdavimas paprastėjo ir pigo. Nebuvo numatyti jokie apsauginiai mechanizmai, numatantys riboti prekybos alkoholiu vietų skaičių. Todėl 2012 metais mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų skaičius viršijo 16 500. Tai reiškia, kad viena prekybos alkoholiu vieta Lietuvoje vidutiniškai aptarnavo 175 gyventojus. Kiekviename net ir mažame Lietuvos miestelyje galima rasti ne po vieną prekybos alkoholiu vietą, o dideliuose miestuose prekybos alkoholiu vietų skaičius yra itin didelis. Prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo leidžiama net ir gyvenamuosiuose namuose. Ši nuostata išlieka nepakitusi iki šiol. Tik pavienės savivaldybės yra nustačiusios reikalavimus alkoholio prekybos įmonių atstumui nuo ugdymo įstaigų ar maldos namų.

Tik 2012 metais Seimas priėmė sprendimą suteikti galimybę savivaldybėms, net ir nesat pažeidimų, o atsižvelgiant į visuomeninių organizacijų ar gyventojų pageidavimus, neišduoti prekybos alkoholiu licencijų. Iki tol buvusios įstatymo nuostatos nesuteikė tokios galimybės, ir kiekviena reikalavimus atitinkanti įmonė tokią licenciją gaudavo.

Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas taip pat yra neįgyvendinamas.

11-uoju valstybės alkoholio kontrolės principu skatinti laisvos nuo alkoholio socialinės aplinkos formavimą ir socialinę veiklą, kuris vėliau buvo pakoreguotas į siekį skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą, valstybė įsipareigojo kurti socialinę aplinką be alkoholio.

Realybėje galima konstatuoti, kad buvo vykdoma iš esmės priešinga šiam siekiui veikla. Alkoholiniais gėrimais buvo leista prekiauti degalinėse, sanatorijose. Šalyje galioja draudimas prekiauti ir vartoti alkoholinius gėrimus sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose ar jų teritorijose. Tačiau šio draudimo priežiūra yra sudėtinga ir daugeliu atveju tokio draudimo nėra laikomasi.

Taip pat galioja draudimas vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose, išskyrus renginius, kur yra išduodami papildomi leidimai prekybai alkoholiniais gėrimais. Dėl šių leidimų išdavimo sprendžia savivaldybė, kurios teritorijoje organizuojamas toks viešas renginys ir būna atvejų, kuomet savivaldybės tokių papildomų leidimų neišduoda. Tačiau tai yra daugiau išimtiniai atvejai nei taisyklė šalies mastu. Praktika, kuomet vieši renginiai ar miestelio šventės yra blaivūs ir jų metu neprekiaujama alkoholiu, tik formuojasi, vienas iš tokių pavyzdžių yra Naisių vasaros šventė.

75

Tačiau apibendrintai galima teigti, kad infrastruktūra praleisti laisvalaikį blaiviai tuo pat metu būnant tradicinėje viešojo maitinimo, viešųjų renginių erdvėje nėra sukurta. Nėra tokią elgseną palaikančios tradicijos. Alkoholis yra prieinamas visur. Alkoholio vartojimas yra viešai priimtinas bet kokiomis progomis ir bet kokiomis aplinkybėmis. Todėl galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra labiau deklaratyvus, nei realiai įgyvendinamas.

12-asis valstybės alkoholio kontrolės principas yra naujas, ir nebuvo numatytas pirmojoje įstatymo redakcijoje. Jis skelbia valstybės siekį skatinti mokslinius tyrimus bei informacijos apie alkoholio vartojimo žalą sveikatai skleidimą visuomenei.

Galima būtų teigti, kad valstybė šį tikslą įgyvendina bendrąja tvarka finansuodama universitetus, bei mokslinių tyrimų institutus. Tačiau gerai žinoma, kad tokiems tyrimams atlikti nepakanka vien tik dirbantiesiems mokamų atlyginimų. Tam, kad būtų atliekami sudėtingi šalį reprezentuojantys epidemiologiniai tyrimai, būtinos papildomos lėšos patiems tyrimams vykdyti. Paradoksalu, tačiau valstybės institucijoms vėliau duomenis apie alkoholinių gėrimų vartojimą teikiančios mokslo institucijos pačios turi pirkti gyventojų imčių duomenis iš kitų valstybės institucijų. Atsitiktinis gyventojų imties sudarymas ir duomenų naudojimas yra labai sudėtingas, ir, siekiant apsaugoti gyventojų duomenis nuo agresyvių verslo rinkodaroje naudojamų metodų, neproporcingai apsunkinamas mokslinių tyrimų atlikimas. Šalyje nuolat vykdomi keli pagrindiniai gyvensenos tyrimai: LSMU vykdomas Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas, taip pat vaikų gyvensenos tyrimas (HBSC). Lietuvoje taip pat atliekama ESPAD studija, tirianti 15-16 metų amžiaus vaikų elgseną. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas taip pat užsako tyrimus MCDDA metodika, tačiau tai yra daugiau praktinis stebėsenos tyrimas, nei mokslinė analizė.

Galima konstatuoti, kad tikslingai moksliniai tyrimai būtent alkoholinių gėrimų situacijos analizei buvo skirti tik 2008 metais, kuomet šiuos metus paskelbus „Blaivybės metais“ buvo skirtas papildomas finansavimas tų metų veiklų vykdymui. Sekantis atvejis yra ši atliekama studija. Tačiau ateityje žalos vertinimas turėtų būti atliekamas nuolat ir nuolat vertinama valstybės patiriama žala ir, atsižvelgiant į tai, turėtų būti planuojamos naujos alkoholio kontrolės priemonės.

Pati informacijos visuomenei sklaida yra neįmanoma be tinkamo tokios sklaidos finansavimo: užsakomųjų straipsnių, interneto svetainių, socialinės reklamos. Paprastai informacijos sklaida vykdoma tik suinteresuotos pozityvios žiniasklaidos dėka, tačiau retai pasiekia nacionalinius dienraščius ar didžiausius informacinius portalus.

Todėl apibendrinant galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

13-asis valstybės alkoholio kontrolės politikos principas įtvirtina valstybės siekį stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis alkoholio vartojimo mažinimo klausimais.

Pagrindinė tarptautinė institucija, nuolat skelbianti mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, raginanti jas įgyvendinti šalis nares, yra Pasaulio sveikatos organizacija, turinti savo biurą Lietuvoje. Su visomis kitomis tarptautinėmis organizacijomis, tiesiogiai susijusiomis su alkoholinių gėrimų vartojimo prevencija( EUROCARE, IOGT, NORDAN ir kt.) daugiau bendradarbiauja Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tačiau reikia pastebėti, kad pastaruoju metu tarptautinis bendradarbiavimas yra suaktyvėjęs. 2011 metais Vilniuje vyko metinė NORDAN konferencija, prieš kurią Seime vykusio apskritojo stalo diskusijos metu pasaulio alkoholio kontrolės ekspertai ir mokslininkai pristatė mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones bei paragino jas įgyvendinti Lietuvoje.

Tačiau yra ir su šio siekinio įgyvendinimu susijusių problemų. Pagrindinė problema, kad Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos negali kreiptis paramos su dalyvavimu tarptautinių organizacijų veikloje susijusių išlaidų, tokių kaip narystės mokesčiai, kelionės ir pan., padengimui. Tai ypač apsunkina dalyvavimą tarptautinių organizacijų veikloje bei tarptautinių organizacijų patirties perkėlimą į Lietuvą. Apibendrinant galima teigti, kad šis valstybės alkoholio kontrolės principas yra įgyvendinamas iš dalies.

76

III.4.1.2. AKĮ numatytų pasiūlos mažinimo priemonių analizė.

Mokslinėje literatūroje pateikiamos šios efektyviausios mokslu pagrįstos alkoholio pasiūlos mažinimo priemonės: • Alkoholinių gėrimų kainos didinimas; • Alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimas; • Alkoholio įsigijimo amžiaus ribojimas; • Alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičiaus ribojimas.

Be abejonės, tam, kad šios priemonės būtų efektyvios, būtina užtikrinti efektyvią jų vykdymo kontrolę.

Vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo priemones, skirtas alkoholinių gėrimų kainai didinti, reikia pastebėti, kad pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme tiesioginių alkoholio kainų reguliavimo nenumatoma. Tokia galimybė būtų svarstant galimybę įsivesti minimalias alkoholinių gėrimų kainas, kaip tai šiuo metu daroma Jungtinėje Karalystėje.

Tiesioginę įtaką alkoholinių gėrimų kainoms galėtų turėti ir draudimas pardavinėti alkoholinius gėrimus, taikant nuolaidas įvairių kortelių turėtojams, taikant nuolaidas švenčių metu ir pan. arba parduodant už kainą, kuri yra mažesnė už didmeninės prekybos kainos bei mokesčių sumą. Panašios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo teiktos LR Seimui, tačiau joms nebuvo pritarta.

Netiesioginę įtaką alkoholinių gėrimų kainai gali turėti įvairūs sprendimai, darantys įtaką skirtingo stiprumo alkoholinių gėrimų apmokestinimui ar alkoholinių gėrimų pakuotės dydžiui.

2013 metais įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos nustatančios, kad Lietuvoje draudžiama parduoti: ”alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, mažmeninės prekybos vietose; alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento.“ Kitas su alkoholio kaina ir akcizais susijęs teisinis reguliavimas atliekamas per LR Akcizų įstatymą. Tačiau pati priemonė mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą numatyta AKĮ įvardintuose Valstybės alkoholio kontrolės principuose.

Remiantis LR Akcizų įstatymo 23-26 str., šiuo metu alui taikomas akcizo tarifas yra 8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. Vynui gaminamam iš šviežių vynuogių, kurio stiprumas iki 8,5 proc., taikomas 53 Lt tarifas už produkto hektolitrą, o nuo 8,5 proc. - 22 proc. (22 proc. maksimali vyno leistina koncentracija) - 198 Lt už produkto hektolitrą. Fermentuotiems gėrimams (pvz., sidrui, vaisių ir uogų vynui, midui ir kt.), kurių koncentracija ne didesnė kaip 8,5 proc., taikomas 58 Lt tarifas, o nuo 8,5 proc. - 216 Lt už produkto hektolitrą. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, - 198 litai už produkto hektolitrą, o jei didesnė nei 15 proc. - 304 Lt už produkto hektolitrą. Tuo tarpu etilo alkoholiui (spiritiniams gėrimams) taikomas 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

Paprastai akcizais apmokestinami tie alkoholiniai gėrimai, kurie yra skirti tik vartojimui, ir kai jie nėra jokia maistinė žaliava, išskyrus namų ūkio pagamintus, tenkinant jo šeimos poreikius. Atskirais atvejais akcizu apmokestinamoms prekėms netaikomi akcizai, pvz., kai alkoholiniai gėrimai patiekiami keleiviams reiso metu, vykstantiems (jūrų ar oro keliu) į tašką, esantį už Europos Bendrijos ribų, atgabenamiems keleivių ne iš Europos Bendrijos teritorijos asmeniniuose bagažuose, neviršijus LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiekiami kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais ir pan.

Kaip matoma iš esančio teisinio reguliavimo, akcizų tvarka tam tikra prasme sudaro nepakankamas paskatas gaminti silpnesnius alkoholinius gėrimus, nes ne visų alkoholinių gėrimų apmokestinimas susietas tiesiogiai su mokesčiu už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Toks reglamentavimas taikomas tik spiritiniams gėrimams.

Taip pat pastebėtina, jog net ir egzistuojant valstybės alkoholio kontrolės principui mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, egzistuoja prekyba neapmokestintais alkoholiniais gėrimais (Dutty Free), kuri taikoma tam tikromis sąlygomis keliaujantiems keleiviams.

2006 metais EUROCARE atliktame alkoholio kontrolės politiką Europos regione palyginusiame projekte „Bridging the Gap Project“ galima matyti, kad vertinant bendrą alkoholio kontrolės politiką Lietuva buvo 14 vietoje tarp 30 Europos regiono valstybių. Tačiau atmetus akcizų politiką Lietuva pakyla net į 6 vietą. Tai akivaizdžiai iliustruoja Lietuvoje taikomos akcizų politikos trūkumus.

77

11 pav. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones, 2005 metais.

78

12 pav. Alkoholio kontrolės politikos griežtumas Europos regiono valstybėse, atsižvelgiant į kompleksines alkoholio kontrolės politikos priemones atmetus akcizų politiką, 2005 metais.

Norint, kad minėtas valstybės alkoholio kontrolės principas būtų įgyvendintas, alkoholinių gėrimų kaina mokesčiams padedant turi būti nuolat perskaičiuojama ir didinama, atsižvelgiant į infliaciją ir gyventojų pajamų augimą, t.y., didinama taip, kad didėtų ne tik skaitinė kainos išraiška, bet kad didėtų santykinė alkoholio kaina, t.y., mažėtų alkoholio kiekis, kurį gyventojas gali įsigyti už vidutines disponuojamas pajamas.

Vertinant alkoholinių gėrimų pardavimo laiko apribojimus, reikia pastebėti, kad šiuo metu AKĮ nustato, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais: „ - nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių

79

kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; - nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.“ Svarbu pastebėti tai, kad, ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo laiką, svarbesnis yra būtent vakarinis alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimas.

Skirtingose valstybėse atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad prekybos alkoholiu laiko pailginimas naktį reikšmingai padidino su alkoholio vartojimu susijusių nusikaltimų, taip pat ir nužudymų skaičių. Todėl svarstant alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimus, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas vakariniam alkoholinių gėrimų pardavimo laikui.

Reikia pastebėti ir tai, kad savivaldybėms yra suteikta teisė riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką bet kokia apimtimi, t.y., savivaldybės sprendimu alkoholiniais gėrimais gali būti leista prekiauti tik vieną valandą. Tačiau realybėje šiomis teisėmis naudojamasi retai ir apsiribojama sprendimais riboti alkoholinių gėrimų prekybos laiką tik itin probleminėse vietose.

Kalbant apie alkoholio kontrolės prieinamumo mažinimo priemonę, nustatančią alkoholį galinčių įsigyti asmenų amžiaus apribojimus, LR AKĮ numatyta, kad: „Lietuvoje alkoholinius gėrimus draudžiama pardavinėti asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, o pardavėjams, kilus įtarimų dėl pirkėjo amžiaus, suteikiama teisė paprašyti asmens amžių patvirtinantį dokumentą, kurio nepateikimas suteikia pardavėjams teisę tam asmeniui alkoholio neparduoti visai. Tuo tarpu asmenims, neturintiems 18 m., draudžiama išvis vartoti ar turėti alkoholinių gėrimų“.

Būtina pastebėti, kad LR Seimui buvo teikiamos įstatymo pataisos, numatančios draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 21 metų, tačiau šiems siūlymams nebuvo pritarta. Tuo tarpu moksliniai tyrimai rodo reikšmingas sąsajas ankstesnės alkoholinių gėrimų vartojimo pradžios ir rizikos tapti priklausomam nuo alkoholio ar kitų su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių atsiradimui.

Itin reikšminga įstatymo nuostata laikytinas draudimas nepilnamečiams ne tik parduoti alkoholinius gėrimus, tačiau draudimas juos vartoti ir turėti su savimi. Tai išsprendė daugelį metų buvusią teisinę problemą, kai vartojantiems alkoholinius gėrimus nepilnamečiams nebuvo galima taikyti jokių tiesioginių sankcijų už pažeidimą, jei nebūdavo užfiksuotas pardavimo ar perdavimo faktas. Tokiu atveju tėvai būdavo baudžiami už vaiko nepriežiūrą, tačiau tai sukeldavo nereikalingus teisinius ginčus.

Itin silpna laikytina įstatymo nuostata, kad pardavėjas, kilus įtarimų dėl pirkėjo amžiaus, turi teisę paprašyti asmens amžių patvirtinančio dokumento. Tokiu atveju turėtų būti įtvirtinta ne teisė, o prievolė, už kurios nevykdymą asmeniui bei įmonei turėtų būti numatytos sankcijos, sukuriančios pakankamą motyvaciją nepažeidinėti įstatymo nuostatų.

Tuo tarpu iš moksleivių apklausų žinoma, kad draudimo parduoti alkoholį nepilnamečiams nepaisoma, ir dauguma nepilnamečių, įsigydami alkoholio, nepatiria didesnių sunkumų. Tyrimai taip pat parodė, kad iki draudimo dauguma nepilnamečių alkoholio be problemų įsigydavo kioskuose ir mažose parduotuvėse, kur pardavėjas pažįsta pirkėją.

Jau buvusios iniciatyvos griežtinti įstatymo nuostatas ir nustatyti griežtesnį pirkėjų amžiaus tikrinimo reglamentavimą buvo sabotuotos alkoholiu prekiaujančių įmonių, kuomet dokumentų ar net pasų buvo pradėta reikalauti iš pensinio amžiaus žmonių, tuo sukeliant visuotinį visuomenės pasipiktinimą.

Problemas su šios įstatymų nuostatos įgyvendinimu kelia ir tai, kad susiklosčiusi teisminė praktika neleidžia taikyti nusikalstamos veiklos imitavimo modelio, nes minėti pažeidimai nepriskiriami sunkiems. Todėl būtina keisti teisinį reguliavimą, kuris supaprastintų tokios operatyvinės veiklos taikymą ir pagerintų prekybos alkoholiu nepilnamečiams kontrolę.

Alkoholinių gėrimų pardavimo vietų skaičiaus ribojimas yra viena problemiškiausių alkoholio kontrolės sričių. Ilgą laiką priėmus AKĮ pardavimo vietų ir aplinkybių, kuriomis galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, skaičius buvo plečiamas, suteikiant teisę prekiauti alkoholiu degalinėse, gyvenamuosiuose namuose, sanatorijose. Sparčiai plito mažmeninės prekybos tinklas, tuo pat metu buvo atpigintos mažmeninės prekybos alkoholiu licencijos, o susiklosčiusi teismų praktika apsunkino licencijų naikinimą už AKĮ pažeidimus. Nepaisant visų AKĮ numatytų ribojimų alkoholinių gėrimų prekybai 2012 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 16500 galiojančių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų.

Vis tik AKĮ numato tam tikras sąlygas, kada alkoholinių gėrimų pardavimas yra draudžiamas. „3. Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama: 1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis); 2) mažmeninės prekybos vietose, kuriose vaikams ir paaugliams skirtų prekių dalis sudaro 30 arba daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos; 3) masiniuose renginiuose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų), parodose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų); 4) iš prekybos automatų; 5) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; 6) nestacionariosiose mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytais atvejais; 7) mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose didmeninės prekybos įmonių ir importuotojų sandėliuose, kuriuose verčiamasi didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; 8) mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu; 80

9) sporto varžybų metu. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų; 10) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; 11) nuo 22 valandos iki 8 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose; 12) koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu; 13) nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

4. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti: 1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų), parduodamiems masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse;“.

Nepaisant šių apribojimų, alkoholinių gėrimų prekybos tinklas Lietuvoje yra ypatingai didelis, o siūlymai įvesti prekybą alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse ar skyriuose nesusilaukia politikų pritarimo.

III.4.1.3. AKĮ numatytų paklausos mažinimo priemonių analizė.

Paklausos mažinimo priemonėms priskiriamos tokios priemonės, kurios ne fizinio prieinamumo apribojimo priemonėmis skatina paties asmens motyvaciją mažinti arba visiškai nutraukti alkoholinių gėrimų vartojimą. Tokioms priemonėms taip pat priskirtinos priemonės, ribojančios ar draudžiančios alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimą.

Iš dalies paklausos mažinimo priemonėms priskirtinas alkoholinių gėrimų kainos didinimas, sukuriantis ekonominę motyvaciją mažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą, tačiau šios priemonės aptartos ankstesniame skyriuje.

Efektyviausiomis ne kainos reguliavimo srities paklausos mažinimo priemonėmis laikytinos priemonės, draudžiančios alkoholinių gėrimų reklamą ir rėmimą, taip pat priemonės, įtraukiančios pačią visuomenę į alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimo programas. Mažiausią mokslinį pagrindą turi švietimo ir informavimo priemonės.

Iki alkoholio pramonės privatizavimo ir didelių tarptautinių alkoholio gamybos kompanijų atėjimo į Lietuvą alkoholinių gėrimų reklama buvo labai epizodinė. Iki 2000 metų itin intensyviai buvo reklamuojami tabako gaminiai, tačiau po 2000 metų pradėjus realiai galioti tabako gaminių reklamos draudimui, jos dalį užėmė alkoholinių gėrimų reklama.

Alkoholinių gėrimų reklama buvo itin agresyvi. Reklamai buvo naudojama animacija ir kitos priemonės, itin patrauklios ne tik paaugliško amžiaus, bet ir labai mažiems vaikams. Rinkai pristačius sidrą ir pradėjus jį intensyviai reklamuoti, šio gėrimo pardavimai kasmet augdavo daugiau nei 100 proc. Tuo tarpu pagrindinė šių produktų vartotojų grupė buvo 15-17 metų vaikai.

Europos Alkoholio ir sveikatos forumo mokslininkai paskelbė išvadą: „Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. (http://www.eurocare.org/library/ latest_news/alcohol_advertising_influences_adolescents_alcohol_consumption_concludes_science_group_of_alcohol_and_health_forum.)“ 2008 metais įsigaliojo itin sunkiai kelią prasiskyręs alkoholinių gėrimų reklamos apribojimas dienos metu per radiją ir televiziją. Tuo pat metu buvo priimtas sprendimas nuo 2012 metų alkoholio reklamą uždrausti visiškai. Tačiau dėl suvienytų alkoholio pramonės ir žiniasklaidos pastangų šis draudimas buvo atšauktas dar nespėjęs įsigalioti. Šiuo metu AKĮ numatomi šie alkoholinių gėrimų reklamos ribojimai: „29 straipsnis. Alkoholio reklamos ribojimas 1. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 81

Kad ši programa būtų sėkmingai vykdoma, būtina pakankamai ir reguliariai finansuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, kurioms rūpi alkoholio ir kitų priklausomybės sindromą sukeliančių medžiagų kontrolė, veiklą, taip pat visuomenės pastangas prisidėti prie šios programos rengimo ir vykdymo, tobulinti Valstybinio sveikatos fondo veiklą, skirti lėšų iš savivaldybių sveikatos fondo savivaldybių programoms rengti.“ Siekiant objektyviau įvertinti šios valstybės programos įgyvendinimą, žemiau pateikiami konkrečių programoje numatytų priemonių vertinimai (žr. 6 lentelę).

III.4.3. Lietuvos alkoholio kontrolės politikos suderinamumo su tarptautinėmis alkoholio kontrolės politikos rekomendacijomis analizė.

2009 metais Pasaulio sveikatos organizacijos išleistoje publikacijoje „Alkoholio sukeltos žalos mažinimo priemonių vadovas“ (Handbook for action to reduce alcohol - related harm) išskiriama 10 pagrindinių alkoholio vartojimo mažinimo veiklos sričių: kainų politika, prieinamumas, rinkodara, nelegaliai gaminamas ar parduodamas alkoholis, vairavimas išgėrus, gėrimo aplinka, sveikatos sektoriaus intervencijos, visuomenės sąmoningumo skatinimas, bendruomenių ir darbo vietų veiksmai, stebėsena ir vertinimas. Žemiau esančioje lentelėje apibendrintai pateikiamos pagrindinės Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomų veiklos sričių priemonės ir tai, kaip Lietuvos alkoholio kontrolės politika siejasi su šiomis rekomendacijomis (žr. 7 lentelę). Taip pat pateikiamas vertinimas, ar Lietuvos alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, paskelbtas minėtame leidinyje.

Minėtame leidinyje, aptariant alkoholio kontrolės priemones, kiekvienoje grupėje kaip galimas variantas pateikiamas esamos situacijos išlaikymas (status quo). Žinant, kad alkoholio pramonė deda dideles pastangas, kad susilpnintų alkoholio kontrolės priemones ir liberalizuotų alkoholinių gėrimų prekybą daugelyje šalių, status quo išlaikymas gali tapti tokiu pat iššūkiu, kaip ir naujų alkoholio kontrolės priemonių įvedimas. Kaip pavyzdį galima paminėti šiuo metu egzistuojančius bandymus Norvegijoje sušvelninti alkoholių gėrimų reklamos draudimą. Taip pat galima paminėti mokslinėje literatūroje jau aprašytą atvejį, kuomet Suomijoje panaikinus importo mokesčius alkoholiniams gėrimams išaugo jų vartojimas ir su tuo susijusių sveikatos problemų bei mirčių skaičius. Todėl šalyse, kuriose teisinis reguliavimas pakankamai griežtas, jo išlaikymas taip pat galėtų būti vienu iš alkoholio kontrolės politikos uždavinių.

6 lentelė. VALSTYBĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS STRUKTŪRA. Programos struktūra TOLIMIEJI TIKSLAI

Rodikliai iki 2009 metų palaipsniui sumažėjęs: alkoholinių gėrimų vartojimas – 25 procentais mirtingumas nuo kepenų cirozės – 15 procentų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų – 15 procentų mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, – 25 procentais

Rūpintis, kad Lietuvoje mažiau būtų vartojama alkoholio, mažiau juo piktnaudžiaujama, mažėtų jo pasiūla ir daroma žala sveikatai bei ūkiui.

84

Įgyvendinimo vertinimas

2007 metais alkoholinių gėrimų vartojimas pasiekė piką ir, lyginant su programos priėmimo pradžia, ne sumažėjo 25, bet išaugo 130 procentų. Atitinkamai augo ir su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių skaičius.

Alkoholinių gėrimų struktūra kito viso laikmečio metu, žymiai pakitusi vartojamų alkoholinių gėrimų struktūra: geriami silpnestačiau ne bendro alkoholinių gėrimų suvartojimo sąsni alkoholiniai gėrimai, mažiau piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais kaita. mažiau daroma nusikaltimų išgėrus alkoholio Iki 2007 metų augo, vėliau pradėjo mažėti. rečiau vairuojama išgėrus Iki 2007 metų augo, vėliau pradėjo mažėti.

Toks reguliavimas nesumažino alkoholio vartojimo, taalkoholinių gėrimų rinka orientuota į silpnesnių alkoholinių gėrimų čiau ženkliai išaugino alkoholio vartojimą vaikų ir moterų gamybą, importą ir prekybą grupėse. žinomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų, gautų už realizuotus alkoholinius gėrimus, lyginamojo svorio bendroje pajamų Įgyvendinta. struktūroje rodikliai nustatomas mastas ekonominės žalos, kurią daro alkoholinių gėrimų Neįgyvendinta. Vertinimas atliekamas tik dabar. vartojimas gyventojų sveikatai ir ūkiui, taip pat jo pokyčiai organizuotas sveikatos priežiūros, pedagogų, valstybės valdymo ir vietos Vykdyta epizodiškai, nesistemingai. Efektyvumas neįsavivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojų mokymas ir tobulinimasis vertinamas. alkoholio kontrolės politikos klausimais išugdyti Lietuvoje blaivaus gyvenimo įpročiai, neigiamas jaunimo požiū- Neįgyvendinta. Gyventojų nuostatos itin nepalankios ris į alkoholio vartojimą blaivybei. parengti priklausomybės ligų gydymo, pirminės sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, visuomeninių organiza- Vykdoma nuolat. cijų atstovai parengta metodinė medžiaga specialistams bei įvairių institucijų atstoĮgyvendinta. vams, kuriems rūpi alkoholio kontrolė, jo sukeliamos žalos prevencija

Programos struktūra ARTIMIEJI TIKSLAI

Rodikliai

parengta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika parengta atitinkama metodika ir sutvarkyta alkoholinių gėrimų gamybos, vidaus prekybos, importo ir vartojimo (įskaitant nelegalią gamybą ir įvežimą) apskaita parengta valstybės ekonominių nuostolių, patirtų dėl alkoholio vartojimo, skaičiavimo metodika nustatyti Lietuvos ekonominiai nuostoliai, patirti dėl alkoholio vartojimo atliekami (kasmet) alkoholio vartojimo įtakos sveikatai, nusikalstamumui ir teisėtvarkos pažeidimams tyrimai tiriama, kaip kinta alkoholinių gėrimų kainos palyginti su gyventojų pajamų kitimu analizuojama, kokią dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų sudaro gautos už realizuotus alkoholinius gėrimus pajamos patikslinta alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarka, parengti atitinkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai analizuojama ir apibendrinama informacija apie nelegaliai įvežtų alkoholinių gėrimų sulaikymą, teikiami pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vy2. Įgyvendinti alkoholio produktų riausybei dėl veiksmingesnės kovos su alkoholinių gėrimų kontrabanda periodiškai organizuojami bendri reidai (mokesčių inspekcijos, policijos, gamybos, importo bei prekybos valstybinio reguliavimo priemones, muitinės, licenciją išdavusios institucijos atstovų), siekiant sustabdyti rūpintis alkoholio kontrabandos ir alkoholinių gėrimų prekybos, saugojimo, gabenimo bei kitų taisyklių nelegalios prekybos alkoholiniais pažeidimus, sukliudyti neteisėtai pardavinėti alkoholį gėrimais prevencija. patikslinti teisės aktai, reglamentuojantys alkoholio produktų gamybos, importo bei prekybos tvarką – jie papildyti nuostatomis, draudžiančiomis neteisėtai šiais produktais prekiauti ir juos įvežti bei sugriežtinančiomis atsakomybę už nustatytosios tvarkos pažeidimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų ir papildymų

1. Parengti alkoholio vartojimo (registruoto ir neregistruoto), gamybos, importo, prekybos ir eksporto Lietuvoje apskaitą ir skaičiavimo metodiką, atlikti moksliškai pagrįstus alkoholio žalos gyventojų sveikatai ir valstybės ekonomikai tyrimus bei analizę.

surinkta informacija apie įvairias medžiagas, galinčias būti alkoholiniuose gėrimuose, įvairaus grynumo maistiniame arba techniniame etilo spirite, taip pat jų kenksmingumą žmogui taikomi kenksmingų medžiagų, rūgimo metu natūraliai susidarančių alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai 3. Nustatyti medžiagų, esančių tiriamas sveikatai kenksmingų medžiagų kiekis įvairiuose alkoholiniuose alkoholiniuose gėrimuose, kenksgėrimuose, sudarytos lyginamosios lentelės įvairių alkoholinių gėrimų mingumo mastą, parengti ir taikyti bei jų mišinių nuodingumui nustatyti falsifikuoto alkoholio identifikavisukaupta informacija apie pasaulyje naudojamus kenksmingų medžiagų mo pagal pėdsakinį kenksmingų nustatymo alkoholiniuose gėrimuose metodus, taikomi kenksmingų medžiagų kiekį metodus. medžiagų, kurių gali būti falsifikuotuose alkoholiniuose gėrimuose, nustatymo metodai parengti falsifikuotų alkoholinių gėrimų identifikavimo metodai ir sukurta kontrolės sistema pagal sveikatai kenksmingų medžiagų, paliekančių pėdsaką, kiekį

4. Ugdyti visose ugdymo įstaigose moksleiviams blaivaus gyvenimo įpročius, siekti, kad jie kuo vėliau pradėtų vartoti alkoholį.

Įgyvendinimo vertinimas Iki 2012 metų naudota SD metodika buvo ydinga, klaidingai įtraukianti nelegalaus alkoholinių gėrimų vartojimą.

Tikslesnę metodiką naudojo VTAKT, o šiuo metu NTAKD. Nevykdoma. Neįmanoma patikrinti pagaminamo alkoholio kiekio. Nelegalios gamybos ir prekybos apimtys nevertinamos.

Neįvykdyta. Vykdoma šiuo metu.

Neįvykdyta.

Vykdoma, tačiau paviršutiniškai ir nesistemingai.

Vykdoma, tačiau neatsižvelgiama planuojant alkoholio kontrolės priemones.

Vykdoma. Įgyvendinta iš dalies. 2004 metais įstojus į ES harmonizuota su ES teise.

Situacija analizuojama, tačiau pakankamų priemonių nesiimama galimai dėl nepakankamo finansavimo.

Pagrindinį darbą vykdo NTAKD (buvęs VTAKT). Tik pastaraisiais metais pradėti rengti bendri reidai su policijos pareigūnais.

Įvykdyta.

Neįgyvendinta.

Nėra duomenų, kadangi gamyba užsiima privačios bendrovės.

Atliekama, tačiau labai retai.

Galioja Europos sistema.

Vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

parengta suvienodinta alkoholio prevencijos ugdymo įstaigose socioepidemiologinių tyrimų metodika, kuri palengvina atliekamų tyrimų lyginamąją analizę ir situacijos vertinimą

Atliekami tarptautiniai HBSC ir ESPAD tyrimai. Priemonė vykdoma.

sukurta informacinė, mokslinė metodinė duomenų bazės

Įgyvendinama iš dalies. Egzistuoja PSO HFA duomenų bazė, duomenys apie tyrimus skelbiami VPSC ir NTAKD svetainėje.

ištirta, kiek moksleivių ir kaip vartoja alkoholį bei kitus narkotikus, duomenys lyginami su duomenimis apie alkoholio vartojimą Europos Įgyvendinama. valstybėse, tai padeda vertinti nacionalinę prevencijos politiką bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis, vykdomos alko- Bendradarbiaujama, tačiau dėl nepakankamo finansaviholio ir kitų narkotikų prevencijos programos mo visuomeninių organizacijų veikla yra itin apribota. keliama dalykinė mokytojų kvalifikacija alkoholio vartojimo prevencijos Vykdoma, tačiau epizodiškai. klausimais, jiems rengiami kursai ir seminarai sukomplektuotos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios suteikia žinių Vykdoma iš dalies. Šiuo metu ŠMM parengta sveikos ir ugdo tinkamą nuomonę apie alkoholio vartojimą gyvensenos ugdymo programa.

Vykdoma iš dalies. Žalingų įpročių klausimai įtraukti į alkoholio prevencijos klausimai įtraukti į nacionalinę sveikos gyvensenos ugdymo programas, tačiau jų vykdymas nekontroliuojaįtvirtinimo programą, jais rūpinasi ugdymo institucijos mas ir nekoordinuojamas.

85

Programos struktūra

Rodikliai antialkoholinė veikla įtraukta į sveikos gyvensenos programas: sveiko miesto, sveikos mokyklos

5. Ugdyti Lietuvoje blaivaus gyvenimo įpročius

prie miestų savivaldybių įsteigti ir veikia jaunimo namai, svetainės arba arbatinės, organizuojami renginiai blaiviai aplinkai kurti įsteigta Lietuvos blaivybės judėjimų asociacija, koordinuojanti visų nevyriausybinių organizacijų veiklą, organizuojanti jų siūlomų alkoholio kontrolės projektų konkursus leidžiamas bendras visų blaivybės judėjimų leidinys (mėnesinis žurnalas) dviejuose Lietuvoje populiariuose laikraščiuose (kartą per mėnesį) spausdinami blaivybę propaguojantys straipsniai rengiami seminarai, konferencijos, informacinė medžiaga alkoholizmo prevencijos klausimais

Įgyvendinimo vertinimas Sveiko miesto ir Sveikos mokyklos programos vykdomos ne visuose miestuose, stinga finansavimo ir politinio palaikymo.

Neįgyvendinama.

Neįgyvendinta.

Neįgyvendinta.

Neįgyvendinta. Įgyvendinama epizodiškai.

parengta ir įgyvendinama alkoholio prevencijos darbo vietose programa Įgyvendinama Valstybės darbo apsaugos inspekcijoje. nevyriausybinės blaivybės organizacijos nuolat dirba su asocialiais ir Įgyvendinama, tačiau dėl nepakankamo finansavimo beglobiais vaikais vykdoma nepakankama apimtimi. priklausomiems nuo alkoholio asmenims ir jų šeimoms teikiama medicinos, psichologinė bei socialinė pagalba laidos antialkoholinėmis temomis transliuojamos per televiziją ir radiją, apie tai rašoma spaudoje, leidžiami leidiniai tam tikroms visuomenės grupėms gyventojai geriau susipažinę su alkoholio žala sveikatai padaugėję asmenų, saikingiau vartojančių alkoholinius gėrimus ir blai6. Propaguoti sveiką gyvenseną, pasitelkus žiniasklaidos priemones, viau gyvenančių ir kontroliuoti alkoholio reklamą. rodomos televizijos laidos apie valstybės iniciatyvą alkoholio kontrolės politikos srityje nustatyta išorinės alkoholio reklamos priemonių naudojimo tvarka sukurta ir veikia alkoholinių gėrimų reklamos ekspertizės sistema

veikia reorganizuoti apskričių priklausomybės ligų centrai

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikia narkologinių ligonių reabilitacijos įstaigos atlikti atrankiniai įvairių gydymo metodų veiksmingumo tyrimai parengti narkologinio ligonio stebėjimo nuostatai, narkologinių ligų gydymo standartai (detoksikacijos, palaikomojo gydymo ir kt.) papildyta bendrosios praktikos gydytojų medicinos norma 7. Tobulinti narkologinę pagalbą.

mokomi bendrosios praktikos ir kiti gydytojai (2400 gydytojų išmokyti bendrųjų alkoholio vartojimo žalos profilaktikos įgūdžių)

Įgyvendinama, tačiau dėl nepakankamo finansavimo vykdoma nepakankama apimtimi.

Vykdoma iš dalies, be specialiai tam skiriamo valstybės finansavimo.

Neįgyvendinta. Gajūs mitai, kad alkoholio vartojimas pagerina sveikatą, nedidelis kiekis nekelia pavojaus, alkoholis vis dar rekomenduojamas nėščiosioms ir pan.

Neįgyvendinta, alkoholinių gėrimų vartojimas augo, ypač išaugo vaikų ir moterų grupėse.

Vykdoma epizodiškai. Įgyvendinta. Išorinė reklama leidžiama tik silpniems gėrimams, ant reklamos turi būti įspėjimas apie galima vartojimo žalą.

Neįgyvendinta. Šiuo metu tokios sistemos kūrimą planuoja nevyriausybinės organizacijos. Įgyvendinta, tačiau centrų veiklos efektyvumas abejotinas. Psichiatrinės pagalbos stigmatizacija išlieka, taikomi mokslu nepagrįsti gydymo būdai. Vaikų priklausomybės ligų skyrius veikia tik Kaune, jame nėra dirbančio nė vieno vaikų psichiatro.

Neįgyvendinta. Veikia valstybei nepriklausančios reabilitacijos bendruomenės, tačiau jų paslaugų teikimas ir nukreipimo į jas sistema nesutvarkyta ir nesureglamentuota.

Neįgyvendinta. Įgyvendinta iš dalies. Įgyvendinta.

Trūksta duomenų apie parengtų gydytojų skaičių, tačiau kiekvienas mediciną studijuojanti studentas gauna žinių apie minimalią intervenciją bei žalingo alkoholio vartojimo nustatymo būdus.

parengta ir įgyvendinta alkoholio prevencijos mokymo sistema, skirta slaugos darbuotojams

Neįgyvendinta

išmokyta 200 gydytojų, atliekančių medicininę apsvaigimo apžiūrą

Neįgyvendinta. Prarado aktualumą dėl instrumentinių tyrimo galimybių.

60 sveikatos priežiūros įstaigų aprūpintos alkoholio kiekio nustatymo aparatais

Nėra duomenų apie įgyvendinimą

Įgyvendinta iš dalies. Medžiagos parengta pakankamai, yra pakankamai informacinės medžiagos apie alkoholio vartojimo padatačiau abejotinas jos pasiekiamumas ir vartojimo tiksrinių gydymo galimybes lingumas. medicinos mokslo bibliotekoje įkurtas narkotinių medžiagų informacijos Neįgyvendinta. skyrius

86

Programos struktūra

8. Rengti, remti ir finansuoti savivaldybių alkoholio kontrolės programas

9. Mažinti alkoholio vartojimą ekonominėmis priemonėmis 10. Nustatyti alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarką, taip pat alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo ypatingas sąlygas sveikatos tikslais

Rodikliai

Įgyvendinimo vertinimas Neįgyvendinta, tačiau šiuo metu savivaldybių BendruoLietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reglamentuota savivaldybių menių sveikatos tarybos gali skirti finansavimą alkoholio alkoholio kontrolės programų struktūra, numatyta jų projektų ekspertikontrolės priemonėms iš Savivaldybės visuomenės sveizės, tvirtinimo ir finansavimo tvarka katos rėmimo specialiosios programos lėšų. visose savivaldybėse parengtos ir įgyvendinamos alkoholio kontrolės Neįgyvendinta. programos mokomi savivaldos vykdomųjų institucijų tarnautojai ir keliama jų kvaliVykdoma epizodiškai. fikacija alkoholio kontrolės politikos klausimais nevyriausybinės organizacijos dalyvauja savivaldybių alkoholio kontrolės programose

Vykdoma epizodiškai.

tobulinami teisės aktai muito, akcizų ir kainų reguliavimo klausimais

Neįgyvendinta. Vykdyta priešinga veikla.

parengta alkoholinių gėrimų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei alkoholinių gėrimų pardavimo rėmimo tvarka

Neįgyvendinta.

parengtos alkoholio produktų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija Alkoholio gamybos bendrovės privatizuotos, dėl alkoholio monopolio nesiderėta stojimo į ES metu. Šiuo metu didesnė kaip 22 procentai, gamybos valstybės monopolio įvedimo šios priemonės įvedimo galimybės abejotinos. ypatingos sąlygos

asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialiniams darbuotojams organizuotas mokymas apie narkologinių ligonių reabilitaciją, socialinę bei profesinę reintegraciją, taip pat socialinę ir psichologinę pagalbą jų šeimos nariams 11. Tobulinti socialinės pagalbos sergantiesiems priklausomybe atlikti tyrimai socialinės psichologinės reabilitacijos įstaigose, pateikti nuo alkoholio ir jų šeimos nariams pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos sistemą įstatymo “Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinės teisės pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos” papildymo ir pakeitimo

Įgyvendinta įvairių projektų metu.

Neįgyvendinta.

7 lentelė. Alkoholio kontrolės priemonės.

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimams

Kainų politika: Alkoholinių gėrimų akcizo didinimas Vieningo mokesčio už alkoholio gramą visoms gėrimų kategorijoms įvedimas Papildomas produktų, patrauklių jaunimui, apmokestinimas Minimalios kainos už alkoholio gramą nustatymas

Daugelį metų Lietuvoje santykinė alkoholinių gėrimų kaina mažėjo.

1999 metais akcizai stipriems gėrimams sumažinti 44 proc. Įvestos lengvatos smulkiems aludariams ir sidro gamintojams.

2004 metais įstojus į ES ir išnykus importo mokesčiams alkoholis dar labiau atpinga.

Alkoholinių gėrimų akcizai niekada nederinti su infliacija ir gyventojų pajamų augimu.

Stiprūs gėrimai apmokestinami už alkoholio kiekį, tuo tarpu silpnieji gėrimai (alus) apmokestinami ne už alkoholio, bet paties gėrimo tūrį, taip sukuriant sąlygas pigiai parduoti stiprius gėrimus.

Lietuvoje vykdoma alkoholio kainų politika iš esmės prieštarauja PSO rekomendacijoms.

Prieinamumas: Alkoholinių gėrimų pardavimo monopolis Prekybos alkoholiu licencijavimas ir su tuo susijęs prekybos vietų skaičiaus mažinimas Prekybos alkoholio dienų ar laiko apribojimas Minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo rinka privatizuota, ją visiškai perduodant į privataus verslo rankas.

Galimybė atkurti valstybės prekybos alkoholiu monopolį nediskutuojama.

Alkoholinių gėrimų prekyba Lietuvoje licencijuojama, tačiau ypač sudėtingas mechanizmas naikinant licencijas už pažeidimus ir tik 2012 metais savivaldybėms suteikta teisė neišduoti prekybos alkoholiu licencijų, atsižvelgiant į bendruomenės ar nevyriausybinių organizacijų prieštaravimus.

2012 metais buvo apie 16500 galiojančių mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. Kiekviena savivaldybė sezoninei prekybai ar prekybai viešų renginių metu nuolat išduoda papildomus leidimus.

Visam prekybos verslui perėjus į privataus kapitalo rankas prekybos alkoholiu laikas nuolat buvo ilginamas. Buvo panaikinti apribojimai prekybai alkoholiu nakties metu bei ryte. Alkoholiu buvo leista prekiauti visą parą. Tik 2009 metais buvo įvestas draudimas prekiauti alkoholiu naktį nuo 22 iki 8 val.

Vienintelis taikytas dieną apribojimas prekiauti alkoholiu buvo draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ą dieną. Vėliau šis draudimas buvo sušvelnintas, leidžiant prekiauti alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose, o draudimas paliktas tik mažmeninės prekybos įmonėms.

Lietuvoje galiojęs draudimas stipriuosius gėrimus parduoti iki 21 metų buvo panaikintas. Visus alkoholinius gėrimus leidžiama parduoti nuo 18 metų. Siūlymams visų gėrimų pardavimui JAV pavyzdžiu įvesti 21 metų cenzą buvo nepritarta Seime.

Ilgą laiką alkoholinių gėrimų prieinamumas augo ir tik pastaruoju metu imtasi priemonių jam mažinti, todėl galima teigti, kad tik pastarųjų metų alkoholio kontrolės politikos priemonės atitinka PSO rekomendacijas.

87

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimams

Rinkodara Stiprinti ir plėsti esančius alkoholinių gėrimų apribojimus turinio, vietos ir laiko prasme Visiškai drausti alkoholinių gėrimų reklamą, ir kitokios formos rinkodarą, išimtis paliekant tik alkoholinių gėrimų specializuotiems leidiniams

Alkoholinių gėrimų reklama, ekstensyviai besiplėtusi iki 2008 metų, buvo apribota dienos metu radijuje ir per televizijoją.

LR Alkoholio kontrolės įstatyme numatyti alkoholinių gėrimų vietos, turinio, laiko apribojimai.

2012 metais įstatyme įtvirtintas visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas buvo atšauktas taip ir nespėjęs įsigalioti.

Lietuvoje vykdoma alkoholinių gėrimų rinkodaros politika iš dalies sutampa su PSO rekomendacijomis, tačiau galimos maksimaliai efektyvios priemonės buvo sustabdytos.

Nelegaliai gaminamų ar parduodamų alkoholinių gėrimų kontrolė: Bendras legalaus alkoholio vartojimo mažinimas Nelegalios alkoholio rinkos stebėsena ir vertinimas Legaliai gaminamų alkoholinių gėrimų žymėjimas ir atsekamumas

Šiuo metu daroma neteisinga prielaida, kad legalaus alkoholio prieinamumo didinimas sumažintų nelegalią alkoholinių gėrimų rinką, tačiau augant legalaus alkoholio prieinamumui nelegalaus alkoholio rinka neišnyko, nes neapmokestintas ir rinkodaros kaštais neapkrautas alkoholis visuomet bus pigesnis už patį pigiausią legalų alkoholį. Todėl bendras legalaus alkoholio vartojimo mažinimas sumažintų socialiai apleistų, degradavusių priklausomų nuo alkoholio asmenų, o kartu ir nelegalaus ar falsifikuoto alkoholio vartotojų skaičių ilgesnėje perspektyvoje.

Nelegalios alkoholio rinkos vertinimas nėra atliekamas, tokiu būdu paliekama erdvė alkoholio gamintojų spekuliacijoms, nelegalios rinkos dydį prilyginant legalių alkoholio pardavimų mažėjimui.

Tik stiprieji alkoholiniai gėrimai žymimi banderolėmis, tuo tarpu silpniesiems gėrimams toks reguliavimas netaikomas. Alkoholio atsekamumo sistema neegzistuoja. Šalyje neįmanoma patikrinti ir nustatyti, kiek pagaminama etilo alkoholio ar konkrečių gėrimų. Neegzistuoja sistema, kuri tikrintų, ar vieni ar kiti gėrimai iš tiesų atitinka tai, kuo yra vadinami.

Panaikintas apyvartos mokestis į šalį įvežamiems alkoholio turintiems gaminiams (langų plovikliams ir ne parfumerijos reikmėms naudojamiems odekolonams). Šalyje veikia patikra, kuomet tikrinama, ar mažmeninės prekybos vietose neparduodami gėrimai be įsigijimo dokumentų.

Nelegalaus alkoholio gabenimo kontrolė vykdoma ir pasienio kontrolės zonose.

Vairavimo išgėrus prevencija: Mažinti leistiną alkoholio koncentraciją visiems vairuotojams Užtikrinti priimtų sprendimų įgyvendinimą Taikyti specialius mokymus prasižengusiems vairuotojams

Lietuvoje leistina alkoholio koncentracija kraujyje pradedantiems vairuotojams ir vairuotojams profesionalams buvo sumažinta nuo 0,4 iki 0,2 promilių. Ženkliai padidintos bausmės už vairavimą išgėrus, pradėtas taikyti automobilio konfiskavimas.

Siūlymams taikyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje nepritarta. Siūlymams pasipriešino teismo medicinos ekspertai bei priklausomybės ligų gydytojai.

Alkoholinių automobilio užvedimo blokatorių (alcoloc) neblaiviems vairuotojams diegimo galimybė nesvarstyta.

Už vairavimą išgėrus sulaikyti vairuotojai privalo lankyti specialias paskaitas apie alkoholio žalą.

Kelis metus taikytos efektyvios alkoholio vartojimo ir eismo priežiūros priemonės davė gerų rezultatų, tačiau šiuo metu išsisėmė. Galima teigti, kad Lietuvoje taikomos politikos ir kontrolės priemonės iš dalies atitinka PSO rekomendacijas.

Gėrimo aplinka: Alkoholinių gėrimų nepardavimas neblaiviems Gėrimo iki intoksikacijos neskatinimas Licencijų atėmimo ar sustabdymo galimybė nustačius pažeidimus Darbuotojų mokymai

LR Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtinta nuostata, draudžianti parduoti alkoholį neblaiviam asmeniui. Tačiau ši nuostata praktiškai nežinoma visuomenėje ir nėra įgyvendinama.

Barai ar naktinio pasilinksminimo vietos, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais, nėra suinteresuoti mažinti alkoholio vartojimą ir neskatinti gėrimo iki intoksikacijos. Vietos, kur šis reiškinys yra labiau paplitęs, tokios, kaip naktiniai klubai, mieliau samdosi apsaugą, kuri padeda suvaldyti girtų asmenų keliamus konfliktus, nei neparduoda alkoholio nuo jo jau apsvaigusiems asmenims.

Absoliučioje daugumoje alkoholį parduodančių įmonių darbuotojai nėra mokomi, kaip spręsti konfliktus ir neparduoti alkoholio neblaiviam asmeniui.

Tvarka, leidžianti panaikinti prekybos alkoholiu licenciją už pakartotinius pažeidimus egzistuoja, tačiau šiuo atveju praktiškai netaikoma.

Galima teigti, kad Lietuvoje yra sukurtas teisinis pagrindas šioms alkoholio kontrolės rekomendacijoms įgyvendinti, tačiau praktiškai tai nėra taikoma ir įgyvendinama.

Sveikatos sektoriaus intervencijos: Ankstyvas probleminio alkoholio vartojimo identifikavimas naudojant AUDIT, CAGE ar kitas metodikas Minimalios intervencijos taikymas Sveikatos specialistų mokymas Finansinis ankstyvo nustatymo ir minimalios intervencijos vykdymo skatinimas Tinkama pagalba jau priklausomiems asmenims

Lietuvoje stinga ankstyvojo ar jau žalingo alkoholio vartojimo identifikacijos metodikos, tokios kaip AUDIT, AUDI-C ar CAGE yra praktiškai nenaudojamos. Nepaisant to, kad Lietuvoje buvo vykdytas šios problemos sprendimui skirtas PHEPA projektas ir buvo išverstos ir aptartos AUDIT taikymo, bei tolimesnės pagalbos pacientui metodikos, niekas toliau projektinės veiklos nepasistūmėjo į priekį ir parengtos priemonės nėra taikomos.

Minimalios intervencijos principai gydymo įstaigose taip pat nėra taikomi.

Sveikatos specialistai yra mokomi šių metodikų ir minimalios intervencijos studijų metu, tačiau pradėję dirbti darbo vietose nemato paskatos jas naudoti, neturi tam tinkamų įrankių ir neturi aplinkinių palaikymo ar tęstinio mokymo.

Joks finansinis skatinimas vykdyti ankstyvą alkoholio vartojimo problemų nustatymą bei minimalią intervenciją nėra taikomas.

Pagalba priklausomybe nuo alkoholio sergantiems žmonėms išlieka chaotiška. Daug naudojimosi žmonėmis, mokslu nepagrįstų metodų naudojimo apraiškų. Žmonės vis ar „koduojami“, „torpeduojami“, tuo tarpu tikra komandinė specialistų pagalba sutinkama itin retai.

Apibendrinus išdėstytą informaciją galima teigti, kad sveikatos sektoriaus atsakas į problemą apsiriboja Lietuvoje stinga ankstyvojo sukeltos žalos mažinimu ir šalinimu.

Ankstyvasis nustatymas ir intervencija nėra vykdoma ir sveikatos sektoriaus vaidmuo yra nepakankamas.

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

88

Lietuvoje vykdoma nelegalios alkoholio prekybos ir gamybos sistema egzistuoja, tačiau taikomi ne visi galimi elementai.

Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės

Lietuvoje vykdomos alkoholio kontrolės priemonės

Lietuvoje vykdomos politikos atitikimas Pasaulio sveikatos organizacijos reikalavimams

Visuomenės sąmoningumo didinimas: Alkoholio vartojimo prevencijos programos ir mokymas mokykloje Visuomenės sąmoningumo didinimas, siekiant padidinti alkoholio kontrolės priemonių įvedimo ar griežtinimo palaikymą Įspėjamųjų užrašų spausdinimas ant alkoholinių gėrimų pakuočių Draudimas alkoholio pramonei dalyvauti vykdant švietimo priemones, nes jos yra susijusios su pačių alkoholinių gėrimų rinkodara

Lietuvoje yra įteisinta prievolė mokyklų ugdymo programose numatyti tam tikrą skaičių valandų žalingų įpročių prevencijai. Tačiau tik nuo mokyklose esančių žmonių kompetencijos priklauso, kaip ši prievolė yra įgyvendinama. Daugumoje mokyklų ši veikla yra labai formali ir negali turėti reikšmingos įtakos alkoholinių gėrimų vartojimo prevencijai.

Lietuvoje vykdomos socialinių įgūdžių ugdymo ir kartu žalingų įpročių prevencijos programos „Sniego gniūžtė“, „Lions Quest“, tačiau jos nėra privalomos ir lėšos jų įgyvendinimui mokyklose nėra skiriamos. Tuo tarpu projektinis tokių veiklų finansavimas negarantuoja programų vykdymo tęstinumo.

Tas pats pasakytina ir apie projektą „Blaivi klasė“, išaugusį iš projekto „Nerūkanti klasė”, įtraukiant į projektą ne tik rūkymo, bet ir alkoholio ar narkotikų vartojimo prevenciją.

Visuomenės sąmoningumui didinti rengiant visuomenės narius priimti alkoholio kontrolės priemonių sugriežtinimą ar naujų priemonių įvedimą lėšų nėra skiriama. Informavimas vyksta tik šiomis temomis besidominčios žiniasklaidos dėka. Įspėjamieji užrašai ar paveikslai apie žalą sveikatai ant alkoholinių gėrimų pakuočių nėra spausdinami ir nebuvo rimtai svarstomi.

Alkoholinių gėrimų gamintojams nėra draudžiama organizuoti jų pačių finansuojamas socialinės reklamos akcijas, kurių metu reklamuojami ir pačių alkoholio gamintojų prekių ženklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje esančios šios srities priemonės yra labai fragmentiškos, tinkamai nefinansuojamos, o kai kurios visiškai neįgyvendinamos.

Priemonės bendruomenėse ir darbo vietose: Programų, kurias galėtų įgyvendinti vietos bendruomenės, parengimas ir finansavimas Teisinės bazės tobulinimas, siekiant padėti turintiems problemų su alkoholio vartojimu, o ne jas slėpti.

Kūrybiškų ir patrauklių pagalbos priemonių diegimas darbo vietose.

Valstybės institucijų palaikymas vietos bendruomenėms, siekiant alkoholio kontrolės tikslų.

Lietuvoje egzistuoja daug vietinių bendruomenių iniciatyvų, skatinančių gyventojus rinktis sveiką gyvenseną, tačiau tik nedaugelis yra susiję su alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimu. Vis dar stinga geros praktikos pavyzdžių, kaip tinkamai ir patraukliai organizuoti laisvalaikį, šventes be alkoholinių gėrimų vartojimo.

Jau atsiranda pavyzdžių, kuomet ne tik nedidelė bendruomenė, bet ir visas miestelis organizuoja šventes be alkoholinių gėrimų vartojimo (Naisių festivalis).

Egzistuoja pavieniai projektai, siekiantys apmokyti vietos bendruomenes vykdyti alkoholinių gėrimų vartojimo prevenciją, bet jie nėra sisteminiai, tęstiniai ir neapima visos šalies. Nėra parengta rekomendacijų vietos bendruomenėms ar savivaldybėms, kaip vykdyti bendruomenės lygio alkoholio vartojimo prevenciją. Šiuo metu egzistuojanti teisinė bazė labiau skatina darbuotoją slėpti alkoholio vartojimo problemas nei jas spręsti. Tai ypač pasakytina apie tas darbovietes, kurių darbuotojų darbas yra susijęs su leidimu turėti ginklą ir pan.

Nėra sukurtos tinkamos sistemos, kuria galėtų naudotis darbdaviai nukreipdami darbuotoją konsultuotis ar gydytis bei vėliau gaudami grįžtamąjį ryšį ir motyvuoti darbuotoją, vengiant atleidimo, spręsti su vartojimu susijusias problemas.

Kai kurios su alkoholio kontrolės politikos formavimu ar įgyvendinimu susijusios institucijos taiko praktiką, kuomet važiuojama į susitikimus su vietos bendruomenėmis ir politikais bei diskutuojama apie efektyvesnės alkoholio kontrolės politikos vykdymą savivaldybės ar bendruomenių lygmenyje.

Apibendrinant galima pasakyti, kad šios srities rekomendacijos įgyvendinamos tik iš dalies, tačiau nėra sisteminės, gerai finansuojamos ir tęstinės, nes, skirtingai nei įstatyminės priemonės, reikalauja didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Stebėsena ir vertinimas Prieinamumo vertinimas Pasiūlos vertinimas Nusikaltimų statistika Maisto išlaidų tyrimai Namų ūkio tyrimai Gydymo įstaigų statistika TLK -10 statistika Omnibuso tyrimai Kelių eismo įvykių statistika Vaikų ir paauglių tyrimai Metiniai pranešimai apie alkoholį

Iš esmės Lietuvoje yra renkama ir kaupiama informacija visais išvardintais ir rekomenduojamais klausimais. Didžiausia problema, kad informaciją kaupia skirtingo pavaldumo, lygio, suinteresuotumo įstaigos, todėl priėjimas prie šios informacijos net ir mokslinių tyrimų ar alkoholio vartojimo sukeltos žalos vertinimo tikslais yra labai sudėtingas.

Statistikos departamentas prie LRV yra įpareigotas kasmet skelbti trumpą alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių problemų apžvalgą. Tokia informacija yra skelbiama kasmet, tačiau tuose pranešimuose yra tik keli pagrindiniai su alkoholio vartojimu susiję rodikliai.

Ilgą laiką dėl metodinių netikslumų buvo gana abejotinai vertinamas bendras alkoholinių gėrimų suvartojimas ir tik pradėjus skaičiuoti vartojimą pagal sumokamus akcizus už alkoholinius gėrimus, duomenys tapo tikslesni.

Iki šiol nėra tinkamai įvertinta nelegalaus alkoholinių gėrimų vartojimo apimtis. Šalyje atliekamas ir namų ūkio tyrimas ir Omnibus tipo tyrimai, taip pat sistemingai vykdomi mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimai HBSC ir ESPAD. Sistemingai vykdomas ir suaugusiųjų Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimas (LSMU), tačiau tyrimų atlikimas dėl gyventojų duomenų apsaugos bei atrankos problemų darosi vis sudėtingesnis.

Apibendrinta alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos informacija atskiru leidiniu niekada nebuvo išleista.

Apibendrinant galima teigti, kad dauguma rekomenduojamos rinkti ir sisteminti informacijos yra renkama, tačiau jos analizė yra komplikuota dėl skirtingų informacijos valdytojų, o apibendrintai yra skelbiama tik pati esminė informacija.

Todėl galima teigti, kad dauguma PSO rekomendacijų šioje srityje yra įgyvendinama.

89

III.5. Alkoholio kontrolę formuojančių bei įgyvendinančių institucijų bei organizacijų veiklos apžvalga.

Pagrindinė LR alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo organizavimo tvarka apibendrintai reglamentuota LR Alkoholio kontrolės įstatyme, kuriame nurodoma, jog pagrindinės institucijos, atliekančios Lietuvos alkoholio kontrolės politikos formavimą ir koordinavimą yra LR Seimas, LR Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba ir savivaldybių tarybos. Tuo tarpu alkoholio politikos kontrolė pagal kompetenciją pavesta LR ministerijoms, o įgyvendinimas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, savivaldybių vykdomosioms institucijoms, policijai bei sveikatos priežiūros įstaigoms, atliekančioms narkologinę sveikatos priežiūrą.

Taigi, pradedant kalbėti nuo institucijų hierarchiškumo ir kompetencijos formuojant ir koordinuojant Lietuvos alkoholio kontrolės politiką, pastarosios valdymas ir realizavimas įgyvendinamas per LR Seimo sprendimus, t.y., per LR Seimo įstatymų leidybą (pvz., LR Alkoholio kontrolės įstatymo, LR Akcizų įstatymo ir kt.), kurių vykdymas koordinuojamas LR Vyriausybėje, o vykdymo (įgyvendinimo) kontrolė pavedama daugiausia LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir kitoms ministerijoms.

Skirtingai nei Vyriausybės veikla, kuri turi savo viešai deklaruotą programą, Seimo narių iniciatyvos alkoholio kontrolės įstatymų leidyboje yra neprognozuojamos. Net ir tuo atveju, kai alkoholio kontrolės programos priemonės įtraukiamos į partijų veiklos programas, kaip tai įvyko 2008 – 2012 metų kadencijos Seimo valdančiojoje daugumoje buvusios TS-LKD, tai nereiškia, kad partijos nariais tapę Seimo nariai, turėdami laisvą Seimo nario mandatą, laikysis veiklos programoje nurodytų principų.

Be to, bet kuris Seimo narys bet kada gali pateikti įstatymų pataisas, kurios pritarus Seimui bus svarstomos. Su gyventojų sveikata susijusius klausimus paprastai svarsto LRS Sveikatos reikalų komitetas, tačiau kadangi alkoholinių gėrimų kontrolė kartais priskiriama verslo klausimams arba akcizų klausimai svarstomi išskirtinai kaip fiskaliniai klausimai, pagrindiniais komitetais gali tapti Seimo Ekonomikos arba Biudžeto ir finansų komitetai.

Sprendžiant su sveikata susijusius klausimus, Seimui talkina ir patariamuoju organu dirba Nacionalinė sveikatos taryba. Ji padeda įgyvendinti ir LR Seimo veiklą alkoholio kontrolės politikoje. Ši Taryba — LR Seimui atskaitinga, nuo LR SAM nepriklausoma, sveikatos politikos, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra ir alkoholio kontrolės politika, koordinavimo institucija. Nacionalinė sveikatos taryba teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, sveikatinimo veiklos tikslų, taip pat teikia išvadas dėl Lietuvos sveikatos programos bei kitų valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo efektyvumo alkoholio kontrolės politikos srityje. Taryba pagal kompetenciją koordinuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą bei kasmet rengia ir teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo bei įgyvendinimo būklę.

Nacionalinė sveikatos taryba 2007 metais kartu su atsakingomis institucijomis išanalizavusi Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimą pateikė siūlymus visoms atsakingoms institucijoms. Jau tuomet buvo konstatuota, kad skirtingai, nei numatyta Alkoholio kontrolės įstatyme, alkoholio kontrolės politika intensyviai liberalizuojama, auga alkoholinių gėrimų vartojimas bei su tuo susijusių pasekmių skaičius, todėl buvo pateikti konkretūs alkoholio kontrolės pasiūlymai.

Nacionalinė sveikatos taryba kaip patariamoji institucija nuolat dalyvauja visuose su alkoholio kontrolės politika susijusių teisės aktų svarstymuose, ne kartą raštu Seimui yra išsakiusi savo nuomonę dėl svarstomų alkoholio kontrolės priemonių.

2007 metais Nacionalinė sveikatos taryba posėdyje, kuriame dalyvavo ir dauguma su alkoholio kontrole susijusių institucijų, analizavo Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimą ir konstatavo, kad dauguma priemonių nėra įgyvendinamos, o mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės netaikomos (18).

Neretai kvestionuojamas priimamų teisės aktų konstitucingumas ir jų keliama grėsmė alkoholio verslui. Vienu iš rimčiausių teisinių procesų laikytinas skundas dėl kai kurių LR Tabako bei Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, susijusių su šių gaminių reklama, atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui – LR Konstitucijai. 1997 metais priimtas Konstitucinio teismo sprendimas padėjo tvirtus pagrindus mokslu pagrįstų tabako ir alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimui ir aiškiai įvardino valstybės teises ir pareigas, priimant bei įgyvendinant šias priemones.

90

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1 IR 30 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 1, 3 IR 11 STRAIPSNIŲ, TAIP PAT LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. VASARIO 2 D. NUTARIMO NR. 179 „DĖL ALKOHOLIO REKLAMOS KONTROLĖS“ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI Vilnius, 1997 m. vasario 13 d. „Vertinant reklamos teisinį reguliavimą Lietuvoje, iš tiesų būtina atsižvelgti ir į Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio antrosios dalies nuostata, kad „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“, pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei. Antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas. Pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatai įgyvendinti: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos gerovė. Tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais.

Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.

Pažymėtina ir tai, kad reklamos ribojimas yra tik vienas iš būdų, taikomų žalingų žmogaus sveikatai medžiagų neribotam platinimui bei vartojimui mažinti. Kiti ribojimo būdai nurodomi įstatymuose. Antai Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta: mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą; valstybinio reguliavimo priemonėmis riboti privatų pelną, gautą iš alkoholinių gėrimų gamybos, importo ir prekybos alkoholiniais gėrimais; riboti alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimą; didinti visuomenės informuotumą alkoholio vartojimo daromos socialinės ir ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui klausimais ir pan. Atitinkamai Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta: mokesčiais mažinti rūkalų prieinamumą; drausti naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas tabako auginimui, jo gaminių gamybai, vidaus prekybai ir importui plėtoti; didinti visuomenės informuotumą apie rūkalų vartojimo daromą socialinę ir ekonominę žalą sveikatai. Be to, įstatymų nuostatų laikymosi kontrolei užtikrinti yra sukurta speciali institucijų sistema ir nustatyta atsakomybė už įstatymų pažeidimus.“ Dar viena institucija suvaidino itin svarbų vaidmenį, pakeičiant alkoholio kontrolės politikos kryptį po 2007 metais pasiekto augančio alkoholinių gėrimų vartojimo sukeltų problemų piko. Ta institucija tai Seimo kontrolierių įstaiga. Šios įstaigos tikslas - ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. 2007 metų pradžioje itin profesionaliai atliktame Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus tyrime įvardintos pagrindinės alkoholio kontrolės politikos problemos, o politikos trūkumai įvardinti, kaip piliečių teisės į sveiką ir saugią aplinką pažeidimas.

91

2007.01.09 Seimo kontrolierius : Romas Valentukevičius Pažyma Nr. : 4D-2006/01-1070 PAŽYMA DĖL SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA PRADĖTO TYRIMO I. SKUNDO ESMĖ Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius R.Valentukevičius 2006-07-25 nutarimu Nr. 4, vadovaudamasis LR Seimo kontrolierių įstatymo 13 str. 3 dalimi, savo iniciatyva pradėjo tyrimą pagal 2006-07-25 dienraštyje „Lietuvos rytas“ žurnalistės D.Jonušienės publikacijoje „Medikai skambina varpais dėl girtavimo“ pateiktą informaciją apie piliečių teisių į sveiką ir saugią aplinką galimą pažeidimą, Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plintant girtavimui bei jo neigiamiems padariniams, t.y., savižudybėms, psichozėms, automobilių avarijoms, nepilnamečių alkoholizmui.

II-III. TYRIMAS IR TYRIMO IŠVADOS Seimo kontrolierius kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministrą R.Turčinską, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką J.Pundzių, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės direktorių Č.Balsį bei LR Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento direktorių V.Sadauską, prašydamas pagal galimybes pateikti išsamią informaciją bei dokumentus apie tai, ar, atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį alkoholio suvartojimą bei dėl to labai pablogėjusią piliečių padėtį, Lietuvoje buvo atlikti kokie nors padėties tyrimai bei padarytos išvados, bei pareikšti savo siūlymus, kokių konkrečių priemonių šalies mastu įmanoma būtų imtis susidariusiai situacijai pagerinti; taip pat buvo prašoma pareikšti savo nuomonę, ar tinkama yra alkoholio prekybą bei jo reklamą reguliuojanti norminė bazė, ar nenumatoma jos keisti, pildyti, tobulinti.

Iš bylos tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad LR Sveikatos apsaugos ministerija jau ne vienerius metus siekia atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į padidėjusio alkoholio suvartojimo pasekmių grėsmę Lietuvos visuomenei. Pažymima, nors LR Alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 444073; 2004, Nr. 47-1548) apibrėžia valstybės politikos principus, kuriais vadovaujantis galima sumažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, ypač - nepilnamečių, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo žalą sveikatai ir ūkiui, tačiau pagrindiniai politikos principai, pavyzdžiui, mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nėra įgyvendinami.

Ministro R.Turčinsko nuomone, alkoholio vartojimo problemos turėtų būti sprendžiamos taikant bendrą alkoholio, tabako, ir kitų psichiką veikiančių medžiagų prevenciją. Siūlymai šiuo ir kitais alkoholio vartojimo prevencijos klausimais 2006-07-07 buvo pateikti LR Seimo Narkomanijos prevencijos komisijai.

Bylos tyrimo metu nustatyta, kad LR Vyriausybės 2006-06-19 nutarimu Nr. 600 (Žin., 2006, Nr. 70-2574) patvirtintame Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2006-2008 metų plane, siekiant sumažinti jaunimo alkoholio vartojimą, Finansų ministerija įpareigota parengti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projektą dėl alkoholinių gėrimų akcizo didinimo. Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija teikė siūlymą Finansų ministerijai padidinti alkoholinių gėrimų akcizo mokestį jau nuo 2007 metų, tačiau po ilgų diskusijų buvo nutarta akcizo mokestį didinti tik tuomet, kai tokį sprendimą priims Europos komisija.

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktorius Č.Balsys pateikia informaciją, kad LR Vyriausybei 2004-09-06 nutarimu Nr. 1135 tvirtinant Alkoholio vartojimo, jo daromos žalos sveikatai ir ūkiui stebėsenos (monitoringo) taisykles, projektui savo pastabas ir pasiūlymus teikė ir Tarnyba.

Taip pat keli šios institucijos pareigūnai buvo įtraukti į darbo grupes, rengusias Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Tarybos pateiktais duomenimis, didžioji dauguma Tarnybos siūlymų nebuvo liberalizuojamieji, jie turėjo tikslą griežčiau reglamentuoti alkoholio verslą, riboti pardavimo skatinimo priemones, riboti alkoholio reklamą. Savo principingais siūlymais Tarnyba atstovavo ne siauriems atskirų verslo struktūrų, o valstybės interesams: Tarnyba jau daug kartų nepritarė naminės degtinės legalizavimui; teikė siūlymus Ūkio ministerijai dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo, draudimo prekiauti svaigalais degalinėse; siūlymai dėl reklamos ribojimo ir kt. Bylos tyrimui pateiktoje informacijoje direktorius Č.Balsys nurodo, kad nuo 1995 metų - nuo Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimo metų - Alkoholio kontrolės įstatymas buvo keičiamas 24 kartus. Dažni norminių aktų keitimai, pareigūno nuomone, turi neigiamos įtakos ne tik Tarnybos darbui, bet ir ūkio subjektams, kurių verslas yra susijęs su alkoholiu. Siekiant užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, teisės normos neturėtų būti nuolat keičiamos, dažna įstatymų kaita neišvengiamai menkina pasitikėjimą pačiu įstatymu. Pažymėtina, kad 2006-11-06 Vyriausybės pasitarimo metu buvo grąžintos tobulinti Ūkio ministerijos parengtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, leidžiančios elektroninę prekybą alkoholiu – Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba nesutiko, kad būtų leidžiama prekiauti alkoholiu internetu, dėl šios priežasties pataisos buvo grąžintos.

Pagal Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pateikiamus statistinius duomenis per pastaruosius metus pastebimai didėjo dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius. Alkoholio vartojimo pasekmės pastaraisiais metais tampa vis skaudesnės – daugėja ne tik neblaivių vairuotojų, bet ir neblaivių pėsčiųjų bei dviratininkų. Tai patvirtina ir statistikos duomenys, kad per paskutinius penkerius metus dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykiuose žuvo 421 ir buvo sužeisti 5459 eismo dalyviai, dėl neblaivių pėsčiųjų ir dviratininkų kaltės per šį laikotarpį žuvo 68 ir buvo sužeisti 952 eismo dalyviai. Šie skaičiai parodo, kad daugybė eismo dalyvių nuolat vartoja alkoholį, o jų neatsakingo elgesio sukeliamos pasekmės yra ypatingai skaudžios. Įvertinus tai, kad dėl vieno žuvusiojo eisme valstybė patiria apie 1,3 mln. Litų nuostolių (Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programa (Žin., 2005, Nr. 84-117) per penkerius metus dėl neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių, kurių metu žuvo žmonės, valstybė patyrė daugiau kaip 0,6 mlrd. litų nuostolių, jau nekalbant apie visuomenės moralines bei psichologines traumas. Tai, kad visuomenė suvartoja vis daugiau alkoholio, patvirtina faktas, jog kasmet policijos pareigūnai vis daugiau neblaivių vairuotojų užregistruoja rytais, tad jų keliamas pavojus priklausomai nuo girtumo laipsnio būna gerokai didesnis. Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių, būtina ieškoti šio reiškinio esminių priežasčių.

Pirmiausia – būtina skatinti jaunimą vartoti mažiau alkoholio. Susisiekimo ministerijos pareigūnai mano, kad prekyba alkoholiu degalinėse turi neigiamos įtakos avaringumui, vairuotojus provokuoja vartoti alkoholį. Siekiant sumažinti neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių skaičių būtina stiprinti eismo dalyvių kontrolę, griežtinti teisės aktus, kuriuos keičiant būtina teisės aktų leidžiamosios valdžios parama.

Nacionalinė sveikatos taryba taip pat nuolat analizuoja sveikatos politikos formavimo raidą ir vertina gyventojų sveikatingumo priežastis ir kryptis,

92

alkoholio vartojimą laikydama vienu iš pagrindinių ir didžiausių žalos visuomenės sveikatai veiksnių. Pareigūnų nuomone, alkoholis laikomas produktu, kurį valstybė privalo kontroliuoti, norėdama išvengti didelių neigiamų padarinių gyventojų psichinei bei fizinei sveikatai, su tuo susijusių nuostolių šalies ekonomikai. Tarybos pirmininkas J.Pundzius 2006-06-29 Seimo plenariniame posėdyje pristatydamas metinį pranešimą ir analizuodamas Lietuvos gyventojų sveikatos būklę bei ją veikiančias priežastis, ypatingai akcentavo alkoholio pragaištingą įtaką. Kaip matyti iš Statistikos departamento pateiktų duomenų, alkoholio Lietuvoje kasmet pagaminama ir suvartojama vis daugiau. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, stiprių alkoholinių gėrimų buvo pagaminta 15 procentų daugiau, o alkoholinių gėrimų kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 0,4 procento. Namų ūkio disponuojamosios piniginės pajamos per 2005 m. padidėjo 21 procentu. Pajamoms augant, o alkoholinių gėrimų kainoms mažėjant, didėja alkoholio prieinamumas ir vartojimas. Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos regione pagal vienam asmeniui tenkantį grynojo alkoholio kiekį. Kiekvienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas alkoholinių gėrimų, pavertus juos absoliučiu (100 proc.) alkoholiu, išankstiniais duomenimis, 2005 metais išgėrė po 12,9 litro. Ypač auga alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių pardavimai. Alkoholinių gėrimų pardavimo struktūroje dominuoja alus: 2005 metais alaus pardavimas bendroje alkoholinių gėrimų struktūroje sudarė virš 46 proc. (absoliutus alkoholis). Tai atitinka Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktus duomenis apie augantį susirgimų alkoholinėmis psichozėmis skaičių. Šių susirgimų skaičius, tiksliausiai apibūdinantis tikrąjį alkoholizmo mastą, išaugo nuo 58.5 atvejo 100 tūkst. gyventojų padidėjo nuo 58,5 atvejo 1998 metais iki 90,4 atvejo 2005 metais. 2005 metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1242 asmenys, tai 142 daugiau nei 2004 metais. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (44 proc.) ir atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (37 proc.). Ypatingą susirūpinimą kelia didėjantis vaikų ir jaunimo girtavimas. ESPAD tyrimo duomenimis 15-16 metų vaikų alkoholio vartojimas nuo 1995 iki 2003 metų padidėjo beveik 5 kartus. Šio tyrimo duomenimis moksleivių skaičius, išgeriančių 10 ir daugiau kartų per mėnesį, per šį laikotarpį taip pat padidėjo 4-5 kartus ir siekia 4,7 proc. (mergaičių) ir 12,8 proc. (berniukų). Seimo kontrolierius įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų didinti lengvųjų alkoholinių gėrimų kainas, o dėl padidinimo atsiradusias pajamas skirti jaunimo prevencinėms programoms jaunimo tarpe, kurios skatintų mokinius netapti žalingų įpročių vergais. Taip pat Seimo kontrolieriaus nuomone, vis dar trūksta socialinių reklamų, kurios informuotų apie alkoholio žalą, ypač jauniems žmonėms, kadangi alkoholizmo prevencijos pastaruoju metu imamasi tik įstatyminiais aktais, o tai neduoda norimų rezultatų. Europos Komisijos komunikate, priimtame 2006-10-24, raginama mažinti alkoholio daromą žalą ir nustatomi prioritetai: apsaugoti jaunimą ir vaikus, mažinti sužeistų ir žuvusių su alkoholiu susijusiuose kelių eismo įvykiuose asmenų skaičių, užkirsti kelią žalai, kuri yra daroma suaugusiems, ir mažinti neigiamą poveikį ekonomikai, gerinti žalingo alkoholio vartojimo poveikio sveikatai suvokimą, padėti rinkti patikimus statistinius duomenis. Alkoholis, skelbiama Komunikate, per metus nusineša apie 195 tūkst. žmonių gyvybių. Manoma, kad 55 milijonai suaugusiųjų Europos Sąjungoje vartoja per daug alkoholio.

Nacionalinė sveikatos taryba, vadovaudamasi mokslo tyrimais, atliktais Lietuvos 44 savivaldybėse, teigia, kad yra tiesioginis, statistiškai patikimas ryšys tarp alkoholio sunaudojimo ir mirčių rodiklių. Savivaldybėse, kur yra daug lėtinio alkoholizmo atvejų, užfiksuota daug su transportu susijusių nelaimingų atsitikimų, daug mirčių apsinuodijus alkoholiu, žmogžudysčių.

Besaikio alkoholio vartojimo Lietuvoje kaina: 2005 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 118 neblaivių asmenų arba 24 asmenimis daugiau nei 2004 metais, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 m. ištirta 6,4 tūkst. (2004 m. – 6,3 tūkst.) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų - tai yra šeštadalis visų ištirtų nusikalstamų veikų. Policijos departamento prie VRM duomenimis, 2005 m. užregistruota 1139 (2004 m. – 990) dėl neblaivių asmenų kaltės įvykę kelių eismo įvykiai, arba kas šeštas įvykis. Juose žuvo 117 žmonių, sužeista 1583, o dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 850 kelių eismo įvykiai, kuriuose žuvo 90 žmonių, 1257 buvo sužeisti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų įskaitoje 2006 m. pradžioje buvo 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 36,5 tūkst. vaikų. Beveik du trečdaliai (t.y.

63 proc.) šeimų į socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įtrauktos dėl girtavimo. Girtavimas yra labiau paplitęs kaimo vietovėse, kuriose gyvena 63 proc. visų įtrauktų į įskaitą girtaujančių socialinės rizikos šeimų. Visuomenėje vis daugiau agresijos ir smurto, kyla reali grėsmė žlugti viltims sukurti žinių visuomenę ir saugią bei tvirtą valstybę.

Seimo kontrolierius yra informuotas, kad Taryba alkoholio vartojimo situaciją Lietuvoje vertina kaip tragišką ir, pritardama Pasaulio sveikatos organizacijos alkoholio kontrolės politikos ir strategijos, Europos Alkoholio Chartijos, Lietuvos sveikatos programos nuostatoms bei principams, siūlo iš esmės sugriežtinti alkoholio kontrolę šalyje. Siūlo be kompromisų ir ryžtingai taikyti mokslo patvirtintas ir daugelio šalių praktikoje pasitvirtinusias efektyviausias priemones: t.y., siekiant mažinti alkoholio vartojimą, mažinti jo pasiūlą ir prieinamumą, didinant alkoholio kainas, ribojant pardavimo vietas ir laiką. Pakeisti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti bet kokią alkoholio reklamą, griežtai vykdyti LR Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

Nacionalinė sveikatos tarybos pareigūnai, prisidėdami prie tokio požiūrio formavimo šalyje, kviečia politikus ir visas institucijas, turinčias įtakos Europos Sąjungos bendrai politikai, palaikyti Suomijos, Švedijos ir kitų šalių iniciatyvas dėl alkoholio vartojimo ribojimo. Tarybos pirmininko J.Pundziaus nuomone, valstybė turėtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo alkoholizmo, o ne tik skaičiuoti už parduotą alkoholį biudžeto gaunamas įplaukas. Paradoksas, bet mūsų šalyje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama net sanatorijose. Daugiausia alkoholio Europoje suvartoja vengrai, antroje vietoje – lietuviai. Tai, kad šalies gyventojai vis daugiau girtauja, rodo ir plintančios alkoholinės psichozės: per septynerius metus tokių ūmių psichikos sutrikimų šalyje kone padvigubėjo, tai – gėdingas faktas. Pavyzdžiui, 2005 m. 100 tūkst. gyventojų registruota 90,4 alkoholinės psichozės atvejo, o 1998 m. tokių buvo tik 58,8. Mediko nuomone, alkoholis – lengvai įperkamas jaunimo, kadangi gėrimų kainos šalyje mažos. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog būtina kelti alkoholio kainas, t.y. padaryti, kad svaigintis būtų brangu. Pernai smarkiai išaugo sidro rinka, jaunimui vis aktyviau reklamuojami ir nenatūralios fermentacijos alkoholiniai kokteiliai. Tokią reklamą Seimo kontrolieriaus nuomone, būtina drausti. O toli pavyzdžių ieškoti netenka – 200610-08 7.55 ryto, iš Sudzuko trasos tiesiogiai per televiziją transliuojant Formulės-1 varžybas Japonijos didžiajam prizui laimėti, alkoholinio kokteilio „2 YOU“ reklama buvo pakartota mažiausiai dvidešimt kartų. Kadangi žinoma, kokia auditorija stebi tokias varžybas, tikrai galima neabejoti, jog šio kokteilio pirkimas, norint išbandyti produktą, smarkiai padidės. Pažymėtina, kad alkoholio reklama Lietuvoje yra didžiulė problema: pavyzdžiui, alaus reklama, susijusi su krepšiniu, yra teiginiai, neva krepšinis ir alus yra lygiai tas pats. Jei žiūri krepšinį, geri alų, vadinasi, žiūri ar žaidi krepšinį. Tačiau didžiausias kriminalas yra lengvųjų kokteilių reklama, kurie pateikiami tarsi nekalti gėrimai, tarsi limonadas. Jie iš tiesų yra orientuoti į jaunimą nuo 14 metų. Darytina prielaida, kad valstybės politikoje akcentai yra sudėlioti netinkamai: dabar akcentuojama, kad jaunimo problema yra narkotikai, tačiau tikroji problema yra alkoholis ir rūkymas. Visi valstybės veiksmai nukreipti kovoti su narkotikais, o alkoholis paliktas nuošalyje.

93

Šiuo metu Vyriausybėje vėl svarstant alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento pareigūnai iškėlė labai suprantamą ir aktualų klausimą – visų rūšių alkoholinių gėrimų reklamos, kurią transliuoja televizijos ir radijo stotys, draudimą. Departamento pareigūnai įsitikinę, jog deja, verslo interesai nugali ir siūlymai atsimuša kaip į sieną. Didelis kitų šalių įdirbis parodė, kad reklama yra vienas iš didžiausią įtaką turinčių veiksnių, nes nuolat rodoma ar skelbiama ji suformuoja tam tikrus elgsenos stereotipus žmogaus pasąmonėje ir užprogramuoja asmenį tam tikriems veiksniams. Statistiniai duomenys rodo, kad 2005 m. daugiau nei 50 proc. išaugo fermentuotų alkoholinių gėrimų iki 22 proc. stiprumo pardavimas – tų, kuriuos, Seimo kontrolieriaus nuomone, taip įkyriai reklamuoja televizijos. Lietuvoje alkoholio reklamai išleidžiamos įspūdingos sumos – 363,6 mln. litų. Alus – viena dažniausiai reklamuojamų prekių. Prognozuojama, kad kitais metais reklamai skiriamos lėšos padidės dar 6 proc. ir tenka tik apgailestauti, kad tiek lėšų propaguoti sveiką gyvenseną toli gražu neskiriama. Susidaro įspūdis, kad įstatymo pataisų rengėjai nenori pripažinti fakto, jog reklamos uždraudimas sumažintų alkoholio prieinamumą ir būtų veiksminga priemonė, padedant mažinti alkoholio vartojimą.

Nustatyta, kad apsinuodijusieji alkoholiu vis jaunėja: šiemet medikams jau teko gaivinti 10 metų mergaitę. Anksčiau tai nutikdavo tik berniukams.

Sostinės Priklausomybės ligų centro direktorius E.Subata patvirtino, kad daugėja nuo alkoholio priklausomų merginų. Pasak mediko, tai lemia „bendri dėsningumai“: silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojai apie 2000-uosius atrado nišą – gėrimą, kuris neva ypač tinka merginoms, - sidrą. Direktoriaus nuomone, labai trūksta socialinės reklamos, aiškinančios alkoholio žalą, ypač jaunam organizmui. Bet štai alkoholio gamybos įmonės reklamai išleidžia šimtus tūkstančių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktoje apklausoje kai kurie 8-11 klasių moksleiviai nurodo: silpnų alkoholinių gėrimų pabandė būdami 11 metų ir jaunesni. Taip teigia maždaug 41 proc. vaikų. Kaip populiariausius gėrimus jie mini vyną, alų, sidrą ir kokteilius. Vyresnėse klasėse alkoholis jau vartojamas nuolat. Dauguma vaikų ir net jų tėvai jokios grėsmės nepastebi. Šią situaciją puikiai iliustruoja 2006 metų rugsėjo 1-ąją su alkoholiu atšventę vaikai: jie ant kojų sukėlė ne tik pareigūnus, bet ir medikus. Šioje situacijoje, Seimo kontrolieriaus nuomone, ypač sveikintina yra Panevėžio m. mero V.Matuzo iniciatyva, šios šventės metu mieste uždrausti alkoholio prekybą. Kaip žinome iš spaudos, tai sukėlė stiprų verslininkų pasipiktinimą, tačiau tokia miesto vadovo iniciatyva labai pagirtina. Už alkoholio reklamos visišką uždraudimą pasisako ir parlamentaras A.Matulas. Jis taip pat visiškai nepritaria leidimui alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą veikiančiose degalinių parduotuvėse, nes tai esą dar labiau skatintų vartoti alkoholį. Seimo narys pripažįsta, kad uždraudus tam tikru paros metu prekiauti alkoholiu, suaktyvėjančią nelegalią prekybą turėtų kontroliuoti už tai atsakingos institucijos: darbą dirbti turėtų tie, kurie yra atsakingi už kovą su kontrabanda ir nelegalia prekyba. Seimo kontrolierius norėtų pažymėti, kad reikėtų ant alkoholinių gėrimų etikečių pradėti spausdinti perspėjimą apie jų žalą: taip pirmiausia būtų įspėjamas jaunimas, nėščios moterys ir vairuotojai. Užrašas „Alkoholis žudo“ tikrai atkreiptų pirkėjo dėmesį ir galbūt priverstų susimąstyti. Taip pat, įvertinus situaciją, kad kasmet dėl girtų vairuotojų kaltės vis daugiau sukeliama avarijų, žūsta vis daugiau jaunų darbingo amžiaus žmonių, kyla klausimas, ar ne metas būtų įdiegti naujovę ir į vairuotojų rengimo mokomąsias programas įtraukti privalomų išklausyti paskaitų ciklą apie alkoholio žąlą, ar asmenims, iš kurių už vairavimą neblaiviems buvo atimta teisė vairuoti, nepraverstų paskaitos apie alkoholizmo žalą. Praktika rodo, kad gerų rezultatų duoda nors ir nepopuliarūs represiniai metodai: automobilių vairuotojams, kurie antrą kartą netenka vairavimo teisių už tai, kad važiavo neblaivūs, reikėtų skirti priverstinai atlikti visuomenei naudingus darbus. Taip pat būtina spręsti prekybos alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse klausimą.

Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Tačiau Seimo kontrolierius daro išvadą, kad nors alkoholio kontrolės įstatymas koreguojamas labai dažnai, tačiau ne į gerąją pusę: alkoholio reklama ir pardavimai tampa vis liberalesni, alkoholio vartojama vis daugiau, o neigiamos viso to pasekmės visuomenei - vis skaudesnės. Ar tokioje aplinkoje žmogus gali jaustis saugus, o juk Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodyta, kad kiekvienas turime teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą. Seimo kontrolieriaus nuomone, įstatymas neveikia ta kryptimi, kuria turėtų. Reikalingi radikalūs sprendimai bei politinė valia, kadangi nesiėmę skubių priemonių, o galvodami tik apie ekonominį interesą, galime pažeisti ir taip trapų respublikos genofondą.

Bylos tyrimo metu nustatyta, kad daug skirtingo rango įvairių institucijų pareigūnų yra pasisakę dėl įstatymo griežtinimo, reklamos ribojimo, alkoholio kainų peržiūrėjimo, prekybos laiko ribojimo, atlikę eilę tyrimų, teikę siūlymų bei pataisų, tačiau susidaro įspūdis, kad siūlymai griežtinti kontrolę labai sunkiai skinasi kelią pro valdininkų „filtrą“. Peršasi išvada, kad verslininkų pelnas jiems rūpi labiau nei valstybės ateitis. Kyla klausimas, ar nevertėtų praplėsti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos funkcijas, kad alkoholio kontrolės įstatymo priežiūra būtų vykdoma tinkamai ir nuosekliai. Seimo kontrolieriaus nuomone, būtų tikslinga sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukiama ne tik įvairių institucijų pareigūnai, bet ir visuomenės atstovai, kuri nuosekliai peržiūrėtų visą alkoholio kontrolės įstatymą bei siūlytų jo pataisas, o ne tik tam tikras šio įstatymo dalis, kaip yra dabar.

IV. SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS IR REKOMENDACIJOS Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR Seimo kontrolierių įstatymo 22 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i u: Savo iniciatyva pradėtą tyrimą pagal 20006-07-25 dienraštyje „Lietuvos Rytas“ žurnalistės D.Jonušienės publikacijoje „Medikai skambina varpais dėl girtavimo“ pateiktą informaciją dėl LR Vyriausybės pareigūnų veiksmų, sprendžiant prekybos alkoholiu klausimus, baigti – tyrimo metu pasitvirtinus piliečių teisių pažeidimo faktams, konstatuojant, kad būtų tikslinga sudaryti konkrečių pareigūnų iš kelių institucijų darbo grupę aukščiau minėtoms problemoms dėl ženkliai išaugusio alkoholio suvartojimo Lietuvos Respublikos piliečių tarpe sprendimo bei tai reglamentuojančios norminės bazės tobulinimo.

Pažymą pateikti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A.Matului, Žmogaus teisių komiteto pirmininkui A.Lydekai, Ekonomikos komiteto pirmininkei B.Vėsaitei ir Sveikatos apsaugos ministrui R.Turčinskui.

Apie tyrimo rezultatus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką V.Muntianą bei Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką G.Kirkilą.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius

94

LR Seimo priimtų įstatymų Alkoholio kontrolės politikoje įgyvendinimu rūpinasi LR Vyriausybė, atliekanti visą sveikatos sistemos valdymą, koordinuodama sveikatos sistemos Lietuvoje įgyvendinimą. Tam tikslui ji rengia ir teikia Seimui svarstyti sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, tvirtina valstybines sveikatinimo programas, kurios yra skirtos LR Seimo priimtiems įstatymams įgyvendinti, ir užtikrina jų įgyvendinimą (pvz., LR Seimo priimtam LR Alkoholio kontrolės įstatymui skirta LR Vyriausybės nutarimu priimta Valstybinė alkoholio kontrolės 1999-2011 m. programa), pagal kompetenciją rengia ir priima teisės aktus kitais sveikatinimo veiklos reguliavimo klausimais (alkoholio kontrolės politikos srityje pvz., „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“), steigia valstybines tarnybas ir inspekcijas ar kitas valstybės institucijas ir vykdo jų steigėjo funkcijas, kurios konkrečiai užsiima kurios nors alkoholio kontrolės politikos priemonės/ių įgyvendinimo užtikrinimu (pvz., VMVT), nustato ministerijų, Vyriausybės įstaigų ar kt. valstybės institucijų kompetenciją alkoholio kontrolės politikos klausimais ir pan.

LR Seimas kartu su LR Vyriausybe įtvirtina pagrindines Lietuvos alkoholio kontrolės politikos vystymo kryptis, gaires, priemones. Atskirą priemonių įgyvendinimo kontrolę organizuoja LR Vyriausybės ministerijos, kurioms suteikta atitinkama kompetencija alkoholio kontrolės politikos srityje.

Svarbiausia yra LR SAM - ji, įgyvendindama Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 m. strategiją, yra pagrindinė institucija, atsakinga už visos Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimą ir tuo pačiu už alkoholio kontrolės politikos šalyje vystymą. Ji taip pat prisideda prie alkoholio kontrolės politikos formavimo, analizuodama gyventojų sveikatos būklę, jos raidos prognozę, prisideda nustatant sveikatinimo veiklos tikslus alkoholio kontrolės politikoje, nustatant valstybės siekiamus sveikatos lygio rodiklius ir įgyvendinant Lietuvos Sveikatos programą.

LR Finansų ministerija, formuodama, koordinuodama ir kontroliuodama valstybės mokesčių politiką, prižiūri akcizų už alkoholinius gėrimus surinkimą, kontroliuoja ir koordinuoja centrinių mokesčių administratorių veiklą (t.y. VMI). LR ŽŪM nustato alkoholinių gėrimų, grupes, pogrupius ir/ar kategorijas, nustato ir tų alkoholinių gėrimų grupių/pogrupių ir pan. maksimalią leistiną tūrinę etilo alkoholio koncentraciją procentais, jei konkrečios rūšies alkoholinių gėrimų klasifikavimas nenustatytas tiesioginio taikymo ES teisės aktuose. Taip pat atsako, kad būtų užtikrintas vyno sektorių reglamentuojančių ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas. LR Vyriausybės įgaliojimo suteikimu, nustato maisto produktų, kuriuose yra alkoholio, gamybos tvarką, tvirtina laboratorijas, turinčias teisę atlikti alkoholio produktų tyrimus ir išduoti ištirtų produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, parengti ir, suderinus su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, patvirtinti vyno, vynuogių misos ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eksporto licencijavimo taisykles.

LR ŠMM, formuodama, organizuodama ir kontroliuodama valstybės politiką tiek formaliojo švietimo (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų), tiek ir neformaliojo švietimo (ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, kito neformaliojo vaikų švietimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo) srityse, šiose srityse formuoja alkoholio vartojimo prevencijos programas, metodines rekomendacijas mokytojams ir kitiems šių programų vykdytojams.

LR VRM funkcija alkoholio kontrolės politikoje - užtikrinti viešąją tvarką, t.y., užtikrinti tokią veiklą, kuri nebūtų priešinga administracinių teisės pažeidimų kodekso veiklai. Paprastai šios ministerijos veiklos lauke atsiduria tokių alkoholio politikos kontrolės pažeidimų koordinavimas ir įgyvendinimo kontroliavimas kaip prekybos dėl alkoholinių gėrimų taisyklių pažeidimai, akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, realizavimo ir pan. tvarkos pažeidimai, nelicencijuota, neteisėta ūkio subjektų veikla, bet kokios transporto priemonės vairavimo apsvaigus pažeidimai, alkoholio pardavimo ir pirkimo nepilnamečiams pažeidimai ir pan.

LR Ūkio ministerija, formuodama valstybės ūkio politiką, konkurencingumo didinimo valstybės politiką, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės alkoholio ir tabako kontrolės klausimais projektus, šalia to atskirai dalyvauja, formuojant vartotojų teisių apsaugos politiką, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų prekių ir paslaugų reklamos klausimais projektus ir pan. Jai pavedami tokie LR Vyriausybės uždaviniai: nustatyti skysčių (technologinių, parfumerijos, kosmetikos, buitinės chemijos pramonės gaminių ir kitų), kuriuose yra etilo alkoholio, gamybos, įvežimo, importo, prekybos, apskaitą ir vartojimą, maisto produktų, kuriuose yra alkoholio, įvežimo, importo, apskaitos ir prekybos tvarką, parengti ir patvirtinti alkoholinių gėrimų realizavimo taisykles juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų bei atstovybių reprezentacinėms reikmėms ir pan.

Kiekviena Lietuvos savivaldybės taryba tvirtina kompleksines savivaldybių sveikatos programas (iš jų rengiant, tvirtinant, finansuojant ir įgyvendinant savivaldybių alkoholio kontrolės programas), kurių tikslas toje savivaldybės teritorijoje įgyvendinti valstybines sveikatos programas. Taryba taip pat kontroliuoja tų programų įgyvendinimą, nustato savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų įgaliojimus ir prižiūri jų veiklą. Kalbant apie tarybų įtaką konkrečiai alkoholio kontrolės politikoje, jos tvirtina savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kurioje, šalia kitų visuomenės sveikatos stiprinimo priemonių, numatoma - žalingų įpročių, ar priklausomybių prevencijos programa, numatant ir jos konkretų finansavimo mechanizmą, įgyvendinančias savivaldybės institucijas ir įstaigas. Jos taip pat nustato ir visuomenės informavimo priemonėse skelbia mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse licencijų išdavimo tvarką, suteikia įmonėms tiek neterminuotas, tiek sezonines, tiek laikinas, renginio laikui licencijas, turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Apibendrinant matyti, kad alkoholio kontrolės politikos įtraukimą į nacionalinę sveikatos sistemą ir formavimą atlieka LR Seimo narių priimti sprendimai, įtvirtinti LR teisės aktuose, tuo tarpu jų įgyvendinimą koordinuoja LR Vyriausybė, leisdama sprendimams įgyvendinti skirtus nutarimus, taisykles, programas, steigdama institucijas, kurios užtikrintų alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą, LR ministerijas, suteikdama joms atitinkamą kompetenciją alkoholio kontrolės politikoje ir pan., tuo tarpu savivaldybių tarybos organizuoja alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimą vietos teritorijos lygmeniu.

Kalbant apie Lietuvos alkoholio kontrolės politiką įgyvendinančias institucijas, pagrindinė institucija, kuriai LR Vyriausybė yra pavedusi įgyvendinti šią politiką, yra naujai, nuo 2011 balandžio 1 d., suformuota LR Vyriausybės įstaiga - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, sujungimo būdu reorganizuojant Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie LR Vyriausybės (VTAKT) bei Narkotikų kontrolės departamentą

95

(NKD) prie LR Vyriausybės, tam, kad būtų veiksmingiau koordinuojama ir kontroliuojama veikla, susijusi su alkoholiu, tabaku, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų pirmtakais. Ši institucija, organizuojanti valstybinės alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimą, ją ir įgyvendina - t.y. ji išduoda ir panaikina alkoholio produktų gamybos, didmeninės prekybos licencijas, leidimus bei pažymėjimus, atlieka dokumentų, pateiktų licencijoms, leidimams ir pažymėjimams gauti, ekspertizę, kontroliuoja, kaip savivaldybių vykdomosios institucijos laikosi nustatytosios licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo tvarkos, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka institucijų, vykdančių alkoholio valstybinę kontrolę, veiksmų priežiūros ir koordinavimo funkcijas, organizuoja mokslinius ir kitus tyrimus alkoholio kontrolės srityse, atlikdama planinius ir neplaninius patikrinimus, kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų (tam ji turi teisę lankytis visose įmonėse, gaminančiose, perdirbančiose, įvežančiose, importuojančiose, eksportuojančiose, sandėliuojančiose, transportuojančiose, alkoholio produktus ir jais prekiaujančiose, o, nustačius pažeidimus, turi teisę įpareigoti įmones nutraukti veiklą, pažeidžiančią įstatymus ir kitus teisės aktus alkoholio kontrolės klausimais), kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, susijusių su alkoholio reklamos draudimu ir ribojimu, pardavimo ribojimu, savo kompetencijos klausimais konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė yra priskirta NTAKD kompetencijai, teikia metodinę pagalbą dėl tinkamo teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymosi, pagal kompetenciją nagrinėja juridinių, fizinių asmenų ir fizinių asmenų grupių pateiktus pranešimus, prašymus ir skundus. Remiantis LR ATPK nuostatomis, NTAKD pareigūnai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus bei skirti baudas esant šiems pažeidimams: dėl alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidimo tvarkos, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo, dėl alkoholio produktų gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimų, dėl kliudymo NTAKD pareigūnams atlikti savo pareigas ir teisėtų reikalavimų tuo tikslu nevykdymo, tuo tarpu, neturint licencijos verstis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kuriai ji reikalinga, NTAKD pareigūnai turi teisę konfiskuoti tos įmonės produkciją ir pajamas. Kartu NTAKD dalyvauja, formuojant valstybinės alkoholio kontrolės politikos prevenciją - teikiant LR Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų alkoholio kontrolės prevencijos srityse projektų rengimo, dalyvaujant valstybinės alkoholio kontrolės prevencijos programos rengime, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, derinant teisės aktų alkoholio kontrolės prevencijos srityse projektus, atliekant tikslines analizes, apibendrinant pasiūlymų dėl alkoholio kontrolės projektų rengimo realizavimo rezultatus, analizuojant alkoholio kontrolės prevencijos būklę šalyje, teikiant LR Vyriausybei pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, savivaldybių vykdomosioms institucijoms patariant, kaip rengti alkoholio kontrolės programas ir t.t.

Kitos institucijos, vykdančios, įgyvendinančios alkoholio kontrolę, kurių veiklą koordinuoja ir prižiūri NTAKD, yra pirmiausia VMVT prie LR ŽŪM, besirūpinanti maisto saugos ir kokybės rodiklių užtikrinimu. Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinime jos uždavinys yra alkoholinių gėrimų atitikimo LR teisės aktų ir deklaruojamų norminių dokumentų reikalavimams kontrolė, užtikrinant ir alkoholinių gėrimų gamybos, realizavimo, laikymo (saugojimo), vežimo, įvežimo į LR teritoriją reikalavimų laikymąsi. Ji atsakinga ir už vyno sektorių reglamentuojančių ES teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, pvz., yra atsakinga už vyndarystės technologijų tinkamą naudojimą, t.p., suderinusi su LR ŽŪM, tvirtina laboratorijų, turinčių teisę išduoti alkoholinių gėrimų atitiktį patvirtinančius dokumentus, sąrašą. Jos veiklos kompetencijai priklauso ir baudų skyrimas tiek už alkoholio produktų, neatitinkančių saugos ir kokybės reikalavimų, arba neturint licencijos gamybą ir realizavimą, tiek ir už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimus ir t.t.

LR VMI prie LR Finansų ministerijos - privalo užtikrinti akcizų už alkoholinius gėrimus mokesčių ir kt. įmokų surinkimą į valstybės biudžetą, įgyvendina jų apskaičiavimo, sumokėjimo bei išieškojimo kontrolę, tai yra, vykdo akcizų už alkoholinius gėrimus sumokėjimo kontrolę, o akcizų už importuojamus alkoholinius gėrimus sumokėjimą, jei pastarieji nėra gabenami į sandėlius, kontroliuoja teritorinės muitinės. Akcizai administruojami LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis LR ATPK nuostatomis, tiek VMI, tiek muitinės pareigūnai gali skirti baudas už alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimus, tuo tarpu VMI skiria baudas ir už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, vertimusi komercine, ūkine ir kt. veikla, neturint tam reikalingos licencijos.

Vidaus reikalų, policijos pareigūnai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai - užtikrindami šalies viešąją tvarką taip pat skiria baudas už alkoholinių gėrimų laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo nustatytos tvarkos pažeidimus, už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus, vertimąsi komercine, ūkine ir kt. veikla, neturint tam reikalingos licencijos. Atskirai policijos ir vidaus reikalų pareigūnai skiria baudas dar ir už transporto priemonių vairavimą apsvaigus, kurio pasekoje daromi kelių eismo taisyklių pažeidimai, sukėlę pavojingą situaciją kelyje ar avariją, sveikatos sutrikdymą, pakartotiną vairavimą esant neblaiviam, taip pat už chuliganišką vairavimą apsvaigus, taip pat už alkoholinių gėrimų nupirkimą ar pardavimą nepilnamečiams ir pan.

Savivaldybių vykdomosios institucijos atsakingos už išorinės reklamos draudimų pažeidimų kontrolę, mažmeninių alkoholinių gėrimų prekybos licencijų išdavimą neterminuotam laikui, kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui, vienkartines licencijas prekybos, viešojo maitinimo įmonėms, prekiaujančioms alkoholiu iki 13 proc. stiprumo, masiniuose renginiuose, parodose, mugėse ir pan. ne ilgesniam, kaip renginio trukmės laikui.

Savivaldybių mažmeninės prekybos licencijų išdavimo kontrolę atlieka NTAKD. Savivaldybės taip pat skiria baudas už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus jos teritorijoje.

Sisteminiai bandymai susilpninti valstybės alkoholio kontrolės struktūras ir VTAKT reorganizavimas.

2009 metais po ilgalaikio verslo grupių spaudimo imtasi reorganizuoti tuomet sėkmingai veikusią Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą. Vyriausybės įsteigtos „Saulėlydžio komisijos“ iniciatyva buvo parengti ir registruoti įstatymų pakeitimai, kuriais iš esmės siekta reorganizuoti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (VTAKT), bei Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (NKD) veiklą, keičiant jų sudėtį, perskirstant funkcijas bei keičiant minėtų institucijų pavaldumą.

Minėtų teisės aktų aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad „įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti, įgyvendinant Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) veiklos programos, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), trečiosios dalies I skyriaus 14 punkto nuostatas („Tobulinsime valdymo institucijų sistemos sandarą ir

96

modernizuosime jų vidaus struktūrą. Spręsime Vyriausybei tiesiogiai pavaldžių skirtingos funkcinės paskirties įstaigų statuso ir pavaldumo klausimus, taip pat klausimus, kylančius dėl tarpšakinio profilio institucijų, steigiamų pagal specialius įstatymus, vietos valdymo sistemoje ir jų funkcijų apibrėžimo“) ir atsižvelgiant į Valstybės valdymo tobulinimo komisijos (Saulėlydžio komisijos), sudarytos Vyriausybės 2009 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 50 (Žin., 2009, Nr. 13-514), pasiūlymus reorganizuoti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba). 2009 m. rugpjūčio 19 d. pasitarime (protokolas Nr. 62, 8 klausimas) Vyriausybė priėmė sprendimą dėl Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Narkotikų kontrolės departamentas) statuso pakeitimo ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos reorganizavimo (protokolo Nr. 29, 6 klausimas), kuriuo tabako bei tabako gaminių kontrolės ir licencijavimo funkcijos perduodamos Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, o alkoholio bei alkoholio gaminių kontrolės ir licencijavimo funkcijos perduodamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai).

Tokio sprendimo įgyvendinimas iš esmės būtų reiškęs VTAKT likvidavimą ir veiklos funkcijų išskaidymą. Svarstant šiuos klausimus Saulėlydžio komisijoje nebuvo pasitelkti tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės ekspertai, nebuvo atsižvelgta į tiesiogiai su narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politikos formavimu susijusių institucijų: Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Valstybinio psichikos sveikatos centro ir kitų institucijų nuomonę. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Vyriausybės ir Saulėlydžio komisijos siūlomo reorganizavimo modeliui nepritaria nevyriausybinės organizacijos.

Buvo teigiama, kad projektuose „nustatomas teisinis reguliavimas verslo sąlygų nepablogins, įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės, nes tabako ir alkoholio verslo kontrolė nesusilpnės.“ Tai iš esmės prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatymo siekiui riboti alkoholinių gėrimų prieinamumą. Iki reorganizacijos VTAKT nustatydavo 90 proc. visų Tabako ir Alkoholio kontrolės įstatymų pažeidimų, tuo tarpu kitų institucijų indėlis sudarydavo 10 proc. Institucijos naikinimas ir funkcijų perskirstymas būtų galimai sukėlęs pažeidimų skaičiaus augimą dar ir dėl to, kad ilgai užtruktų, kol naujų institucijų darbuotojai įsisavintų darbo bei pažeidimų specifiką, jau nekalbant apie VTAKT funkcijas perimančių institucijų teisinės kompetencijos stoką tabako ir alkoholio kontrolės srityse, bei jų gebėjimą ginti valstybės interesą teisiniuose procesuose.

Vienas iš daugelio argumentų naikinat VTAKT buvo siekinys išvengti funkcijų dubliavimo, bet čia pat aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad „be Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kaip laikomasi Tabako ir Alkoholio kontrolės įstatymuose nustatytų reikalavimų, ir toliau pagal kompetenciją kontroliuos Valstybinė mokesčių inspekcija, policija, savivaldybės ir kitos šiame įstatyme nurodytos kontrolės institucijos.“ Taigi funkcijų dubliavimo jokiu būdu neišvengiama. Be to, iki tol patikrinimus dėl tabako ir alkoholio prekybos atlikus tik VTAKT, po pakeitimų atliktų jau dvi institucijos, taigi našta verslui ne mažinama, o didinama. Aiškinamuosiuose raštuose buvo teigiama, kad siūlomam kurti „Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentui prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedama koordinuoti ir vykdyti valstybės institucijų, kontroliuojančių teisės aktų įgyvendinimą alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės srityse, veiksmų priežiūrą.“ Toks teiginys yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes neturint realios kontrolės funkcijų, neįmanoma kontroliuoti ir tą kontrolę vykdančių kitų institucijų. Kontrolės funkcijų neturinčios institucijos darbuotojai negalėtų lankytis įmonėse ir tikrinti dokumentacijos, produkcijos ir pan. Kalbant apie kitų institucijų veiklos koordinavimą, tai, jei naujasis darinys būtų prie SAM, tokios tarnybos sprendimai be atskiro ministro įsakymo nebūtų privalomi net tos pačios ministerijos kitiems struktūriniams padaliniams, jau nekalbant apie kitų ministerijų pavaldumo institucijas. Be to narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo mažinimo organizavimo delegavimas SAM iš esmės rodo itin siaurą problemos suvokimą, juk beveik visose sveikatos politikos konferencijose, ekspertiniuose pasitarimuose ir kt. teigiama, kad sveikatos apsauga gali tvarkytis tik su pasekmėmis, bet nėra pajėgi pati viena kontroliuoti šio verslo plėtros, ar vykdyti realios kontrolės. Be abejo, sveikatos priežiūros specialistai gali prisidėti prie pacientų ir jų šeimos narių elgsenos keitimo per šeimos gydytojo instituciją, gali būti vykdomos sveikatinimo programos, koordinuojant Valstybiniam psichikos sveikatos centrui, bet realios kontrolės nebūtų.

Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos veiklą teigiamai vertino tarptautiniai ekspertai, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai, Nacionalinė sveikatos taryba ir kitos kompetentingos organizacijos. Tarnybos sunaikinimas, išskaidant jos funkcijas, būtų reiškęs, jog sugriaunama daugiau kaip dešimtmetį kurta tabako ir alkoholio kontrolės sistema. Sunaikinus būtų sunkiau užtikrinti politikos ir veiksmų koordinavimą bei atsakomybę, nes nebeliktų viešojo administravimo subjekto, galinčio realiai veikti mažinant tabako ir alkoholio vartojimą bei prieinamumą. Nuo 1997 m. sukaupta patirtis ir darbuotojų profesionalumas užtikrino gerus rezultatus. Iš 2008 m. Tarnybos priimtų 322 nutarimų 72 buvo apskųsti teismui, bet teisme panaikintas tik vienas nutarimas. Per devynis 2009 metų mėnesius iš 171 Tarnybos nutarimo teismui apskųsta 51, iš jų 1 teismas panaikino.

Minėtas procesas baigėsi sprendimu reorganizuoti Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą bei Narkotikų kontrolės departamentą prie LRV juos abu panaikinant ir įkuriant naują Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, išsaugant visas iki tol turėtas institucijų funkcijas.

97

2007 m.

223 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 341 250 Lt Pažeidimai AKĮ 17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 91 atvejis (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 76 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 2 atvejai (prekyba be licencijos) 29 str. – 17 atvejų (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 19 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai) 17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų) 18 str. 4 d. 3 p. – 2 atvejai (prekyba nepilnamečiams) 17 str. 6 p. – 1 atvejis (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų) 18 str. 1 d. 1 p. – 4 (atvejai prekyba draudžiamose vietose) 18 str. 3 d. 11 p. – 21 atvejis (tuo metu galiojanti redakcija draudė parduoti alkoholinius gėrimus daugiabučiuose 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 25 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 3 atvejai (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus) Iš viso 263 pažeidimai, bet priimti 223 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 31 nutarimas už AKĮ pažeidimus apskųstas Nei vienas nepanaikintas 2008 m.

229 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 528 750 Lt Pažeidimai AKĮ 17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 59 atvejai (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 65 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 2 atvejai (prekyba be licencijos) 29 str. – 39 atvejai (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 9 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai) 17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų) 18 str. 4 d. 3 p. – 3 atvejai (prekyba nepilnamečiams) 18 str. 1 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba draudžiamose vietose) 18 str. 3 d. 11 p. – 17 atvejų (tuo metu galiojanti redakcija draudė parduoti alkoholinius gėrimus daugiabučiuose 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 29 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 18 atvejų (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus) 18 str. 3 d. 5 p. – 1 atvejis (alkoholiniais gėrimais prekiavo nepilnametis) 28 str. – 3 atvejai (nemokamas dalinimas, pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams) Iš viso 248 pažeidimai, bet priimti 229 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 42 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti 3 panaikinti nutarimai

98

2009 m.

141 nutarimas priimtas už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 494 000 Lt Pažeidimai AKĮ 17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 41 atvejis (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 38 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 6 atvejai (prekyba be licencijos) 29 str. – 25 atvejai (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 6 p., 7 p., 2 d. 5 p., 6 p. – 13 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai, falsifikuoti alkoholiniai gėrimai) 17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų) 18 str. 4 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba parduotuvėje pilstomais alkoholiniais gėrimais) 18 str. 3 d. 11 p. – 6 atvejai (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse 22-8 val.)

18 str. 1 d. 10 p. – 5 atvejai (pardavimai rugsėjo 1 d.)

13 str. 2 d. – 10 atvejų (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus) 18 str. 3 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba švietimo įstaigose) 17 str. 8 d. – 1 atvejis (gamintojų pardavimai ne pagal įstatymą) 17 str. 6 p. – 2 atvejai (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų) 12 str. 1 d. – 2 atvejai (alkoholinių gėrimų gamyba be licencijos) Iš viso 155 pažeidimai, bet priimtas 141 nutarimas, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 38 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti 3 panaikinti nutarimai 2010 m.

84 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 328 750 Lt Pažeidimai AKĮ 17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 27 atvejai (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 33 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 5 atvejai (prekyba be licencijos) 29 str. – 16 atvejų (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 12 atvejų (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai) 18 str. 4 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba parduotuvėje pilstomais alkoholiniais gėrimais) 18 str. 1 d. 1 p. – 2 atvejai (prekyba draudžiamose vietose) 18 str. 3 d. 11 p. – 1 atvejis (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse 22-8 val.)

13 str. 2 d. – 2 atvejai (neinformavimas apie importuotus alkoholinius gėrimus) 17 str. 6 p. –1atvejis (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų) 12 str. 1 d. – 1 atvejis (alkoholinių gėrimų gamyba be licencijos) 28 str. – 1 atvejis (nemokamas dalinimas arba pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams) 18 str. 3 d. 5 p. – 1 atvejis (alkoholiniais gėrimais prekiavo nepilnametis) 18 str. 4 d. 3 p. – 1 atvejis (prekyba nepilnamečiams) Iš viso 104 pažeidimai, bet priimti 84 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 24 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti 1 panaikintas nutarimas

99

2011 m.

77 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 275 000 Lt Pažeidimai AKĮ 17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 19 atvejų (prekyba, neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 25 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 17 str. 1 d. 11 p., 2 d. 9 p. – 11 atvejų (prekyba be licencijos) 29 str. – 26 atvejai (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 3 p., 6 p., 2 d., 3 p., 5 p. – 5 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai, alkoholiniai gėrimai be banderolių) 18 str. 1 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba draudžiamose vietose) 18 str. 3 d. 11 p. – 3 atvejai (draudžiami alkoholinių gėrimų pardavimai parduotuvėse, kioskuose 22-8 val.)

28 str. – 4 atvejai (nemokamas dalinimas arba pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse savininkams) 17 str. 7 d. – 2 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų) 18 str. 4 d. 3 p. – 1 atvejis (prekyba nepilnamečiams) 18 str. 3 d. 7 p. – 1 atvejus (mažmeninė prekyba didmeninės prekybos sandėliuose) Iš viso 98 pažeidimai, bet priimti 77 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 26 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti 1 panaikintas nutarimas 2012 m.

177 nutarimai priimti už AKĮ pažeidimus Už AKĮ pažeidimus – 375 250 Lt Pažeidimai AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. (12 p.) – 73 atvejai (prekyba iš viešojo maitinimo įmonių išsinešimui po 22 val.)

17 str. 1 d. 12 p., 2 d. 10 p. – 30 atvejų (prekyba neturint prekybos vietoje įsigijimo dokumentų) 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. – 27 atvejai (prekyba be įsigijimo dokumentų ir prekyba alkoholiniais gėrimais neįrašytais į licenciją) 29 str. – 19 atvejų (reklamos pažeidimai) 17 str. 1 d. 6 p., 2 d. 5 p. – 7 atvejai (alkoholinių gėrimų ženklinimo pažeidimai) 17 str. 7 d. – 7 atvejai (pažeidimai mažmenoms perkant iš mažmenų) 18 str. 4 d. 3 p. – 7 atvejai (prekyba nepilnamečiams) 18 str. 4 d. 2 p. – 6 atvejai (prekyba neblaiviems) 17 str. 6 p. – 5 atvejai (gamintojų ar didmenininkų pardavimai įmonėms neturinčioms licencijų) 28 str. – 3 atvejai (nemokamas dalinimas, pardavimas kuponų, išspausdintų visuomenės informavimo priemonėse, savininkams) 18 str. 1 d. 1 p. – 3 atvejai (prekyba draudžiamose vietose) 18 str. 3 d. 11 p. – 2 atvejai (prekyba po 22 val. parduotuvėse) 18 str. 1 d. 2 p. – 2 atvejai (prekyba kioskuose) 17 str. 8 d. – 2 atvejai (gamintojų pardavimai ne pagal įstatymą) 18 str. 3 d. 1 p. – 1 atvejis (prekyba švietimo įstaigose) Iš viso 194 pažeidimai, bet priimti 177 nutarimai, nes dalis pažeidimų sudėtiniai 47 nutarimai už AKĮ pažeidimus apskųsti (negalutiniai duomenys) Nei vienas nepanaikintas Susisteminus ir apibendrinus pateiktus duomenis 13, 14, 15 ir 16 paveiksluose matoma pažeidimų dinamika 2007 - 2012 metais. Matome, kad nustatytų pažeidimų dinamika aiškiai siejasi tiek su alkoholio kontrolės priemonių trukme, tiek su naujų alkoholio kontrolės priemonių atsiradimu.

Galima pastebėti, kad ilgainiui galiojant priimtoms alkoholio kontrolės priemonėms, su jomis susijusių pažeidimų skaičius mažėja, galimai dėl to, kad verslo subjektai susižino apie galimas sankcijas už pažeidimus, mato realiai vykdomą kontrolę ir rečiau pažeidžia įstatymo nuostatas. Tuo tarpu priimtos naujos alkoholio kontrolės priemonės iš pradžių yra gana intensyviai ignoruojamos verslo subjektų, ieškoma būdų reguliavimui apeiti.

100

13 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 7 d. pažeidimų dinamika.

14 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 ir 4 d. pažeidimų dinamika.

15 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 d. pažeidimų dinamika.

101

16 pav. Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 13, 28 ir 29 straipsnių pažeidimų dinamika.

Su alkoholio kontrolės politikos formavimu bei įgyvendinimu susijusio nevyriausybinio sektoriaus veiklos apžvalga.

Neabejotinai galima teigti, kad blaivystės judėjimas ir blaivystės idėjas propaguojančios nevyriausybinės organizacijos pradėjo veikti dar iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir gerokai iki atsirandant pagrindiniams alkoholio kontrolės politiką reglamentuojantiems dokumentams. Galima teigti, kad blaivystės judėjimas buvo vienas iš visuomenės budimo ženklų, prisidėjusių prie nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Jono Kačerausko iniciatyva 1981 06 02 Vilniuje buvo įkurtas blaivystės klubas „Sąjūdis“. Vengiant saugumiečių persekiojimų, pasitarimai, repeticijos vykdavo butuose, o vakaronės, minėjimai – šeimyninių pobūvių salone ar kitose patalpose, išnuomotose patikimo asmens vardu. Klubas „Sąjūdis“ buvo tarsi oazė, kaip kadaise LKBD, į kurį rinkdavosi įvairaus išsilavinimo, amžiaus žmonės, pritariantys ne tiktai blaivybei, bet – svarbiausia – lietuvybei. Klubo „Sąjūdis“ žmonės aukojo savo laisvalaikį, kuklias pajamas, rengė susitikimus, vakarones, antialkoholines parodėles. 1985 metais vien oficialiai įsirašiusių į klubą buvo 370. Tai buvo neginkluotas pasipriešinimas okupacijai. Prasidėjus atgimimui Blaivystės klubui „Sąjūdis“ buvo leista legaliai veikti, rinktis „Žinijos“ draugijos patalpose. 1989 m. gegužę išėjo pirmas laikraščio „Blaivioji Lietuva“ numeris (redaktorius Juozas Jurevičius).

Nutarta įsteigti Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdį. Tą ir kitomis po to dienomis arti 4400 žmonių davė pasižadėjimą nevartoti svaigalų.

Po konferencijos pradėti rengti įstatai.

Blaivystės klubo „Sąjūdis“ pirmininko J. Kančio ir kitų aktyvistų iniciatyva 1989 06 03 Vilniaus Kalnų parke suorganizuotas svaigalų išpylimo renginys - koncertas . Dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Svaigalai: alus, degtinė ir kiti alkoholiniai gėrimai demonstratyviai buvo išpilti į kanalizaciją, atsisakant ir ateityje juos vartoti. Po to iki vėlyvo vakaro žmonės šoko, dainavo.

1989 m. Blaivystės klubas „Sąjūdis“ kartu su Žemdirbių sąjūdžiu paskelbė akciją „Blaivioji javapjūtė“. 1989 11 08 Plungėje susirinkę apie 1000 žmonių, vadovaujant vyskupui Antanui Vaičiui, nutarė atkurti Valančiaus blaivybės broliją. 1989 11 16 Blaivystės klubas „Sąjūdis“ kartu su Etninės kultūros draugija „ETNOS“ Vilniuje surengė forumą „Tautinis atgimimas ir blaivybė“.

1989 m. rugsėjo 23-24 dienomis įvyko Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio (VMV BS) steigiamasis suvažiavimas. Prezidiumą ir tarybą sudarė aktyviausi klubo „Blaivystės sąjūdis“ nariai: prezidiumo pirmininkas - inžinierius Juozas Kančys, pavaduotojas - kunigas Algimantas Keina, sekretorius - pedagogas Jonas Kvederaitis ir kiti. 1989 12 28 įregistruoti VMV BS įstatai. Įspūdingos organizuotos VMV BS šventės nuvilnijo per visą Lietuvą. Jos vyko Adutiškyje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Leipalingyje, Merkinėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Švenčių metu įsirašydavo į blaivybės brolijas po 100–180 žmonių. Vien Valio Viršilos iniciatyva Skuodo dekanate buvo apie 1300 blaivybės brolijos narių. 1990 m. birželį suorganizuotas Kryžiaus nešimas į Jurgaičių piliakalnį - Kryžių kalną netoli Šiaulių. Jame dalyvavo (žinoma, ne per vieną dieną) apie ketvirtis milijono žmonių.

Kaune įsisteigė studentų blaivystės sąjūdis. Klaipėdoje suorganizuotos blaivystės skleidimo dienos: moksleivių ir jaunimo susitikimai. Algirdo Čėsnos iniciatyva įkurtas vyskupo M. Valančiaus muziejus Nasrėnuose. Įkuriamas Lietuvos blaivybės fondas. Fondo vadovas - aktyvus blaivybės veteranas Gediminas Jakubčionis.

Apie 1999 metus SKAT’o rūmuose Vilniuje VMV BS taryba surengė pirmąjį seminarą - kursus valančiukų kuopų ir būrių vadams bei kitų moksleiviškų organizacijų vadovams. Blaivystės veterano mokytojo Petro Labanausko iniciatyva suburtas 2000 metais pradėjo veikti VMV BS folkloro ansamblis „Giedra“. Šiuo metu ansambliui vadovauja Milda Andriulienė. 2007 03 07 VMV BS Vilniaus skyrius surengė antialkoholines parodas „Blaivėk“. Parodų iniciatorius - P. Labanauskas. Tokių parodų buvo surengta ir anksčiau. Kasmet Vilniuje ir kituose miestuose organizuojamos konferencijos blaivybės klausimais. Jose dalyvauja aktyvūs visuomenės veikėjai, mokslininkai, gydytojai, mokytojai, bažnyčios atstovai, kunigai, vyskupai. Kas keleri metai rengiami blaivybei skirti kongresai.

Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdis aktyvus ir šiandien, nors ir patirdamos finansinius sunkumus veikia jaunųjų blaivystės sąjūdžio dalyvių Valančiukų kuopelės.

Kita aktyvi skėtinė organizacija yra Lietuvos blaivybės fondas. Įsteigtas 1992 m. vasario 22 d., yra visuomeninių organizacijų sąjunga, kurios teisinė forma - asociacija. Įsteigta organizuoti bei vykdyti alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo bei priklausomybių prevencijos švietimą, taip pat metodinės medžiagos tais tikslais leidybą, plėtoti ir koordinuoti savo narių - blaivybės organizacijų veiklą ir remti blaivybės veiklos programas Lietuvoje,

102

teikti pagalbą nukentėjusiems nuo alkoholio ir kitų narkotikų. Šiuo metu Fondą sudaro 4 visuomeninės organizacijos: Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdis, Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ ir Draugija „Šalpa“ sveikstantiems alkoholikams ir narkomanams remti. Fondas rengė seminarus visoje Lietuvoje alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos darbuotojams apmokyti. Fondas bendradarbiavo su LR Seimo sveikatos reikalų komitetu, Seimo narkomanijos prevencijos komisija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus m. vaikų teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus m. švietimo skyriumi, Vilniaus Pedagoginiu universitetu, Šiaulių Pedagoginiu universitetu, Klaipėdos Pedagoginiu universitetu, Pedagogų profesinės raidos centru, Valstybiniu psichikos sveikatos centru, Lietuvos Katalikų mokslo akademija, Švedijos „Hela manniskan“ (visas žmogus) organizacija, Airijos „Community Awareness of Drugs“ („Visuomenės informavimas apie narkotikus), Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos organizacija NordAN, pasauline Kettill Brunn alkoholio tyrimų asociacija, JAV Čikagos Medicinos centru ir kitomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis.

2012 metais Vyriausybės sprendimu nutraukus finansavimą fondui, organizacijos veikla tapo ypač komplikuota.

Aktyviai blaivystės judėjime dalyvauja Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga (LKJBS) „Žingsnis“. Tai yra jaunimo prevencijos organizacija, vienijanti moksleivius, studentus, mokytojus bei visus norinčius dalyvauti visuomeninėje savanoriškoje veikloje, siekiančius neformalaus ugdymo metodais skatinti tikslingą užimtumą, sveiką gyvenimo būdą. LKJBS „Žingsnis” veikia nuo 1997 metų. Per šį laiką organizacija atrado savo nišą prevencinių iniciatyvų tarpe, išpopuliarino „Sniego gniūžtės“, „Snaigės“ bei rengė „Gatvės savanorių“, „Vyresniojo brolio“, „Vilties“, „Tilto“, „Snaigiukės“ projektus, konferencijas ir seminarus prevencinio švietimo klausimais. Aktyviausia organizacijos veikla - „Sniego gniūžtės“, „Tilto” ir „Snaigės“ stovyklos bei jų tęstiniai renginiai. „Žingsnio” vizija - sąmoningas, iniciatyvus ir bendruomeniškas Lietuvos jaunimas, pasirenkantis gyvenimą be svaigalų. „Žingsnio“ misija - ugdyti sąmoningą, iniciatyvų ir bendruomenišką Lietuvos jaunimą neformalaus ugdymo metodais. Organizuoti prasmingą laisvalaikį be svaigalų, perduodant patirtį, žinias bei požiūrį nuoširdžiu ir atviru bendravimu.

Lietuvoje taip pat veikia Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai” - savarankiška ir savanoriška nepolitinė visuomeninė organizacija. Organizacijos įstatuose teigiama, kad organizacijos veikla išplaukia iš socialinio užsakymo - tautos poreikio išlikti, gyventi blaiviai ir sveikai, atkurti senas ir diegti naujas tautos nealkoholines tradicijas, papročius, apeigas, siekti dvasingumo ir doros. Draugija savo tikslu laiko - visų Lietuvos gyventojų, ypač jaunimo, blaivybę, jos siekimą, nuoseklią kovą prieš svaigalų gamybos ir prekybos didėjimą. Draugija propaguoja blaivybę bendruomenėje. Draugija savo darbe plačiau remiasi periodinės spaudos, televizijos ir radijo, kultūros, švietimo įstaigų, sanitarinio švietimo, kitų visuomeninių organizacijų propagandinėmis galimybėmis, skatina blaivybės tematiką literatūroje, mene, publicistikoje, vaizdinės agitacijos priemonių leidybą. Blaivybės darbe draugija bendradarbiauja su visų konfesijų bendruomenėmis, ypač su Katalikų bažnyčia.

Draugija apibendrina blaivybės darbo patirtį, ruošia metodines rekomendacijas, periodiškai apmoko aktyvistus blaivybės darbui, rengia stovyklas jaunimui, seminarus, mokslines - praktines konferencijas, bendradarbiauja su mokyklomis ir gydymo įstaigomis, siekia socialinės reabilitacijos pasigydžiusiems nuo alkoholio. Draugija remia laikraščio „Vaivorykštė” leidybą, leidžia metodinę blaivybės literatūrą, plakatus. Draugija dalyvauja valstybės alkoholio politikos formavime, teikia siūlymus dėl įstatymų projektų, susijusių su alkoholio gamyba ir vartojimu.

Aktyviai kaip nevyriausybinė organizacija, pradėjusi savo veiklą kaip regioninė ir vėliau išplėtusi į visą šalį, veikia Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras. Įsteigus centrą jo veikla daugiausia buvo nukreipta į nelegalių narkotikų vartojimo prevenciją bei tabako vartojimo prevenciją. Centre buvo pradėtos ir po visą respubliką išplito akcijos „Gimiau nerūkantis“, projektas „Nerūkanti klasė“. Ilgainiui konkursas „Nerūkanti klasė“, reaguojant į šalies aktualijas, buvo išplėstas greta rūkymo prevencijos įtraukiant alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevenciją, o konkurso pavadinimas pakeistas į „Blaivi klasė“. 2010 metais konkurse dalyvavo 3,5 tūkst. aštuntokų iš 150 Lietuvos mokyklų. Tačiau 2012 metais konkursui neskyrus finansavimo, nacionalinio konkurso organizavimas nutrūko. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centras metodikos bendraamžiai bendraamžiams pagrindu organizuoja mokymus mokyklų bendruomenėms ir moksleiviams, kuomet apmokytos vyresnių klasių moksleivių komandos dirba su jaunesniais savo mokyklos mokiniais ir vykdo žalingų įpročių prevenciją. Kauno jaunimo narkologijos pagalbos centre savanoriavę pirmieji savanoriai jau dirba psichologais ir valstybės tarnautojais institucijose, tiesiogiai susijusiose su pagalba priklausomiems asmenims ir alkoholio kontrolės politika.

Pastaruoju metu valstybės alkoholio kontrolės politikoje intensyviausiai dalyvauja skėtinė nevyriausybinė organizacija Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. NTAKK misija - diegti tik mokslu pagrįstas efektyvias psichiką veikiančių medžiagų kontrolės ir prevencijos priemones. 2004 metais Kaune įvyko pirmasis Nevyriausybinių organizacijų susitikimas, kuriame buvo nuspręsta įkurti Nacionalinę tabako kontrolės koaliciją, skėtinę organizaciją, kuri vienytų tabako kontrolės srityje dirbančias arba šia veikla besidominčias kitas NVO. Sukurti Koaliciją paskatino poreikis dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, o tam reikalinga turėti šalies organizacijas vienijančią koaliciją. 2004 m. įkurta Nacionalinė tabako kontrolės koalicija tais pačiais metais tapo „Europos rūkymo prevencijos tinklo“ (ENSP) nare. 2006 metais Nacionalinė tabako kontrolės koalicija jau vienijo daugiau nei 20 narių, kurie metinio susitikimo metu nusprendė, kad reikia išplėsti Koalicijos veiklą - užsiimti ne tik tabako, bet ir alkoholio kontrole: todėl Nacionalinė tabako kontrolės koalicija buvo likviduota ir įkurta Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Nors organizacija ir darbavosi sėkmingai, tačiau ji buvo neformali. Tik 2008 m. „Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija“ buvo įregistruota juridinių asmenų registre ir įgavo galimybę dalyvauti projektuose kaip partnerė bei organizatorė. 2009 metais metinio suvažiavimo metu buvo nuspręsta dar labiau išplėsti koalicijos veiklą, įtraukiant narkotikų kontrolę. Įkurta 2004 metais kaip Nacionalinė tabako kontrolės koalicija, 2008 metais savo veiklos sferą išplėtė įtraukdama alkoholio kontrolę. Šiuo metu Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija vienija 29 organizacijas. Koalicija yra tarptautinių organizacijų tokių kaip EUROCARE, FCA, NORDAN, WFAD, EUCAM narė.

NTAKK tikslai: - Vienyti asmenų bei organizacijų veiklą tabako bei alkoholio kontrolės srityje. Kurti, remti ir vykdyti su tabako bei alkoholio kontrole susijusius projektus bei programas.

- Šviesti visuomenę skatinant gyvenimą be tabako ir alkoholio. Organizuoti ir teikti pagalbą metantiems rūkyti bei nesaikingai vartojantiems alkoholį. Ginti nerūkančiųjų teises.

103

- Teikti pasiūlymus įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai bei kitoms institucijoms dėl efektyvesnės tabako ir alkoholio kontrolės.

- Tarptautinėse ir nacionalinėse organizacijose atstovauti asmenis bei nevyriausybines organizacijas, vykdančias tabako bei alkoholio kontrolę Lietuvoje.

- Organizuoti ir vykdyti vietinius, regioninius bei nacionalinius renginius, skirtus rūkymo bei alkoholio vartojimo profilaktikai ir kontrolei. Vykdyti finansinės, socialinės, metodinės, intelektualiosios ir kitos paramos paiešką tabako ir alkoholio kontrolės veiklai remti.

- Rengti ir skleisti informaciją apie tabako bei alkoholio kontrolę spaudoje ir kitose masinio informavimo priemonėse.

- Rengti ir remti tabako bei alkoholio kontrolės specialistus.

- Pilnomis teisėmis dalyvauti tarptautinių tabako bei alkoholio kontrolės organizacijų veikloje.

Remiantis bendrovės „Prime Conuslting” 2011 m. sausio pradžioje atlikta Seimo ir Vyriausybės narių apklausa (žurnalo „Veidas” - užsakymu), prie aktyviausių neoficialių lobistų, darančių įtaką alkoholio kontrolės politikos formavimui Lietuvoje t.y. tų, kurie nėra užsiregistravę kaip lobistai, todėl jų veikla negali oficialiai būti pripažįstama kaip lobistinė veikla, yra priskiriami tiek Koalicija kaip organizacija, tiek atskirai ir Koalicijos prezidentas kaip atskiras asmuo (A. Veryga).

Lietuvoje veikia ir kitos su sveikos gyvensenos propagavimu susijusios organizacijos ir dalis jų veiklos yra skirta alkoholio vartojimo prevencijai.

2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete apgintame Vaidos Liutkutės magistro diplominiame darbe „Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, vykdančių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir skatinančių sveiką gyvenseną, gebėjimų ir galimybių vertinimas“ pirmą kartą Lietuvoje naudojantis tarptautine metodika įvertintas nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją bei į rizikos veiksnių, tame tarpe ir į alkoholinių gėrimų vartojimo, kontrolę.

Tyrimo metu buvo apklaustos 37 sveikatos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Respondentai savo organizacijų veiklą galėjo priskirti vienai iš šių sričių: tabako ar alkoholio kontrolė, fizinis aktyvumas, sveika mityba, arba, tais atvejais, kuomet organizacijos veikla nukreipta daugiau nei į vieną LNL RV, - daugybiniams rizikos veiksniams. Būtent pastarajai grupei savo organizacijas priskyrė didžiausia dalis (70,3 proc.) respondentų.

Tik alkoholio kontrolės sričiai save priskyrė 2,7 proc. organizacijų (žr. 17 paveikslą).

17 pav. NVO skirstinys, atsižvelgiant į veiklos sritį.

Tik tabako ir alkoholio kontrolės srityje veikiančios organizacijos dažniausiai savo veiklą yra nukreipusios į plačiąją visuomenę: įsitraukimo lygį į tabako ir alkoholio kontrolės veiklas visuomenėje labai aukštu laiko 3 iš 4 organizacijų. Toks pat skaičius respondentų organizacijos įsitraukimo lygį į politikos formavimą įvardina kaip žemą, 1 NVO - labai žemą. Šis tyrimas parodė, kad politikos formavimas yra svarbi nevyriausybinių organizacijų veiklos sritis. Jau minėtame Sandros Šipaitės magistro baigiamajame darbe „Įrodymais grįsta politika: alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas Lietuvoje“ kaip nevyriausybinės veiklos šioje srityje pavyzdys aprašoma Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Autorė teigia: „nepaisant Koalicijos veiklos pagrindinių ribotumų, susijusių tiek su Koalicijos organizacinėmis problemomis, tokiomis kaip finansinių, žmogiškųjų lėšų stoka, alkoholio pramonės įtakos tiek LR Seimo narių sprendimams, įtaka, kontroliuojant žiniasklaidą, melagingais teiginiais ir LR Seimo narių grasinimais klaidinant Lietuvos visuomenę, LR Seimo narių nesuinteresuotumo alkoholio kontrolės politikos griežtinimu ir t.t. problemomis, tokiomis veiklos priemonėmis kaip mokslinės informacijos plėtojimas tiek LR Seimo nariams, tiek ir visai visuomenei, visuomenės telkimas bendrai kovai už alkoholio vartojimo mažinimą, aktyvus lobizmas, aktyvios diskusijos, konferencijos politikams, akcentuojant alkoholio kontrolės politikos griežtinimo svarbą ir pan., didžia dalimi lemia teigiamus pokyčius alkoholio kontrolės politikoje Lietuvoje, orientuojant vystyti pačią politiką pagal ĮGP rekomendacinius argumentus.“ Vienas iš paskutinių šios organizacijos veiklos pavyzdžių, kuriuo siekiama viešinti politikų veiklą alkoholio kontrolės politikoje, siekiant maksimalaus viešumo ir objektyvizuojant rinkėjų, besidominčių alkoholio kontrolės politika pasirinkimą, yra LR Seimo narių reitingavimas, atsižvelgiant į tai, kaip politikai balsavo, priimant alkoholio kontrolės sprendimus. Alkoholio kontrolės politikos priemonės šiame reitinge vertinamos pagal tai, kaip jos atitinka mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės politikos rekomendacijas.

104

Praktinės veiklos pavyzdys NACIONALINĖS, TABAKO IR ALKOHOLIO KONTROLĖS KOALICIJOS LIETUVOS SEIMO NARIŲ VEIKLOS ALKOHOLIO KONTROLĖS SRITYJE REITINGAVIMO METODOLOGIJA 1. Bendrosios nuostatos.

1.1. Lietuvos politikų (toliau - Politikai) reitingavimas vykdomas pagal jų balsavimus Seime, Įstatymų projektų alkoholio kontrolės klausimais teikimą, asmeninius pasisakymus, aktyvumą, asmenines iniciatyvas.

1.2. Politikų reitingas keičiamas atsiradus naujiems faktams apie konkrečių politikų darbus, balsavimus, pasisakymus.

1.3. Politikų reitingas skelbiamas viešai Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (toliau – Koalicija) svetainėje. Šis reitingas yra viešas, jo informaciją gali naudoti ir skelbti kiekvienas subjektas, nekeisdamas reitingo ir nurodydamas šaltinį.

1.4. Politikų reitingas atnaujinamas 2 kartus per metus, atitinkamai sausio ir birželio mėnesių 5 dieną.

2. Politiko reitinginio balo sandara.

2.1. Politikų reitinginio balo apskaičiavimo konstantos (D, Z, NZ) paremtos atskirų alkoholio kontrolės priemonių svorių vidurkiais. Atskirų alkoholio kontrolės priemonių svoris vertintas remiantis Pasaulio alkoholio kontrolės ekspertų (toliau – Ekspertai) apibendrintais mokslu pagrįstais įrodymais, atsižvelgiant į kiekvienos alkoholio kontrolės priemonės efektyvumą, mokslinį pagrįstumą bei universalumą. Atskira alkoholio kontrolės priemonė gali būti vertinama daugiausiai 9 balais („+++“, „++“, „+“, „0“, „?“, kur kiekvienas „+“ prilyginamas 1 alkoholio kontrolės priemonės efektyvumo ir mokslinio pagrįstumo balui, „0“ – 0 balų; „?“ – 1 balui). Išsamią informaciją apie alkoholio kontrolės priemonių mokslinį pagrįstumą galima rasti čia: http://nordan.org/news-events/1.%20Evidence-based%20alcohol%20policy%20-%20Thoma s%20Babor.pdf.

2.2. Politiko reitinginis balas skaičiuojamas pagal žemiau išvardintus kintamuosius: 2.2.1. Politiko balsavimų skaičius, kuriais Politikas parėmė priemonę, pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus mažinančią alkoholinių gėrimų vartojimą ir (arba) su jų vartojimu susijusią žalą Lietuvos Respublikoje (P); 2.2.2. Politiko balsavimų skaičius, kuriais Politikas parėmė priemonę pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus didinančią alkoholinių gėrimų vartojimą ir (arba) su jų vartojimu susijusią žalą Lietuvos Respublikoje (N); 2.2.3. Politiko nedalyvavimo ir susilaikymo svarbiuose alkoholio kontrolės klausimų balsavimuose skaičius (NA); 2.2.4. Konstantos naudojamos verčiant reitingą į 10 balų vertinimo sistemą (V1 ir V2); 2.2.5. Konstanta, kuri įvertina nebalsavimo, susilaikymo padarytą žalą, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (NZ); 2.2.6. Konstanta, kuri įvertina balsavimų vidutinę naudą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (D); 2.2.7. Konstanta, kuri įvertina vidutinę žalą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (Z); 2.2.8. Kiti svarbūs kintamieji (šių kintamųjų suma, Y), kuriais vertinamas Politikas, kurio veiksmai/neveikimas pridarė ypatingos naudos arba žalos (asmeniniai pasisakymai, alkoholio vartojimą mažinančių įstatymų projektų teikimas, asmeninis teigiamas pavyzdys, teigiamas aktyvumas, iniciatyvos, rinkiminiai pažadai ir t.t.) (Y1, Y2, Y3,...).

2.3. 2.2.1., 2.2.2., 2.2.3. vertinimo kintamieji, skaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimas) oficialius balsavimus, kuriuos galima rasti Seimo tinklalapyje www.lrs.lt; 2.4. 2.2.5., 2.2.6., 2.2.7. vertinimo kintamieji, kurie yra vienodi visiems Politikams, vertinami pagal Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatus ir aprašyti šios Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos (toliau – Metodologija) priede.

2.5. 2.2.8. vertinimo kintamieji vertinami kiekvienam Politikui atskirai Koalicijos valdybos Metodologijos II priede kiekvieno kintamojo reikšmė gali svyruoti nuo -10 iki 10 balų.

2.6. 2.2.4. konstantos, kurios yra vienodos visiems Politikams.

3. Reitinginio balo skaičiavimas.

3.1. Reitinginis balas (R) skaičiuojamas pagal formulę:

3.2.

4.

4.1.

4.2.

5.

5.1.

Reitinginis balas vertinamas 10 balų sistemoje, kur mažiau kaip 5 yra nepatenkinamas pažymys.

Politikų ir Seimo frakcijų reitingo eilės sudarymas.

Politikų reitingo eilė sudaroma pagal reitingo balą (R) nuo mažiausios reikšmės iki didžiausios.

Seimo frakcijų reitingo eilė sudaroma pagal skaičiavimo periodu šiai frakcijai priklausančių Seimo narių individualių reitingo balų vidurkį.

Baigiamosios nuostatos. Ši metodologija gali būti keičiama tik pritarus Koalicijos valdybos narių daugumai.

105

Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos I priedas Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos konstantų reikšmės 1.

2.

3.

4.

Eil. Nr.

Konstanta, kuri įvertina nebalsavimo, susilaikymo padarytą vidutinę žalą (NZ=0.6663043).

Konstanta, kuri įvertina balsavimų vidutinę naudą alkoholio kontrolėje, remiantis Ekspertų apibendrintų tyrimų rezultatais (D=0.6431818).

Konstanta, kuri įvertina vidutinę žalą alkoholio kontrolėje, pagal Ekspertų mokslinius tyrimus (Z=0.6875).

Konstantos, kurios naudojamos verčiant reitingą į 10 balų vertinimo sistemą (V1=83,75; V2=16,30682).

Pavadinimas

Data

Sritis

Įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės atitikmuo

Konstanta

1

Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATY- 12/19/2008 Alkoholis MO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2153(2))

Nauda

Alcoholtaxes

9

2

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41, 233 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 41(12) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS 3/17/2009 Alkoholis (Nr. XIP-0.2135)

Nauda

Severity ofpunishment

4.5

3

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126, 127 ir 132(2) straipsnių pakeiti- 3/17/2009 Alkoholis mo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2386)

Nauda

Administrativelicencesuspension + Severyty ofpunishment

5.25

4

Nauda

Hoursanddaysof sale restrictions

7

Žala

Alcoholtaxes

9

6

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATY- 3/24/2009 Alkoholis MO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2296) Akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 7/9/2005 Alkoholis (Nr. XIP-0.2564); pateikimas Akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 6/18/2009 Alkoholis (Nr. XIP-0.2564(2)); pateikimas

Žala

Alcoholtaxes

9

7

Alkoholio kontrolės įstatymo0.5, 12, 17, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildy- 1/9/2005 mo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2949); pateikimas

Alkoholis

Žala

8

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.20.585); pateikimas

Alkoholis

Žala

9

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.21267); pateikimas

11/17/2009 Alkoholis

Žala

5

1/9/2005

kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 0.5 Alkoholio (Nr. XIP-0.21267(2)); svarstymas

2/9/2012

Alkoholis

Žala

kontrolės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 11 Alkoholio (Nr. XIP-0.2988(2)); svarstymas

2/9/2012

Alkoholis

Nauda

kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 12 Alkoholio (Nr. XIP-0.21267(3)); priėmimas

12/17/2009 Alkoholis

Alkoholio kontrolės įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo 13 ir 28 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XP-0.20.578(2)); svarsty- 6/15/2005 Alkoholis mas

106

Poveikio tipas

Žala Nauda

Enhancedenforcementofon-premiseslawsandlegalrequirements Enhanced enforcement of on-premises laws and legal requirements Enhanced enforcement of on-premises laws and legal requirements Enhanced enforcement of on-premises laws and legal requirements Severityofpunishment

6

6

6

6 4.5

Enhanced enforcement of on-premises laws and legal requirements Legalrestrictionsonexposure + legalrestrictionsoncontent Enhanced enforcement of on-premises laws and legal requirements

3.75

6

kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 14 Alkoholio (Nr. XIP-0.21469(4)); priėmimas

2/0.5/2012 Alkoholis

Žala

Akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 15 (Nr. XIP-0.2564(5)); priėmimas Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 16 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188); pateikimas kontrolės įstatymo 18 ir 22 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEK17 Alkoholio TAS (Nr. XIP-0.21384); svarstymas (balsavimas už atmesti) kontrolės įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23234); 18 Alkoholio pateikimas

7/0.5/2012 Alkoholis

Žala

Alcoholtaxes

9

5/24/2011 Alkoholis

Žala

Legalrestrictionsonexposure

6.5

5/24/2011 Alkoholis

Nauda

7

5/26/2011 Alkoholis

Nauda

Restrictionson denaity ofoutlets Restrictionson denaity ofoutlets

6

7

įstatymo 24 ir 25straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS 19 Akcizų (Nr. XIP-0.22884(2)); pateikimas Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 20 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188(2)); svarstymas Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildy21 mo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2744(2)); pateikimas Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 22 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.23188(2)); priėmimas

9/22/2011 Alkoholis

Nauda

Alcoholtaxes

9

3/11/2011 Alkoholis

Žala

Legalrestrictionsonexposure

6.5

LegalrestrictionsonexNauda posure + Restrictionson density ofoutlets

6.75

Žala

Legalrestrictionsonexposure

6.5

Nauda

Restrictionsondensityofoutlets

7

3/11/2011 Alkoholis

6/11/2012 Alkoholis

kontrolės įstatymo 2, 3, 18 ir 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo 12/23/2011 Alkoholis 23 Alkoholio ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-0.2744(4)); priėmimas

Individualus 2008 – 2012 metų LR Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingas.

Nevyriausybinių organizacijų veikla ypač suaktyvėjo LR Seimui svarstant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Seimui priėmus sprendimą atšaukti alkoholio reklamos draudimą per mažiau kaip 2 savaites 256 nevyriausybinės organizacijos pasirašė kreipimąsi į LR Prezidentę (žr. 13 priedą), prašydamos vetuoti Seimo sprendimą, tačiau į nevyriausybinių organizacijų prašymą nebuvo atsižvelgta.

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei Nevyriausybinių organizacijų kreipimasis 2011 gruodžio 13 d.

Jūsų Ekscelencija, Mums, t.y. šį raštą pasirašiusioms Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, kelia didelį susirūpinimą tai, kad LR Seime, priiminėjant įstatymo pataisas dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo, buvo padaryta daug šiurkščių demokratinio proceso pažeidimų. Aptarinėjant alkoholio reklamos tęstinumo klausimą, buvo ribojamas visuomeninių organizacijų dalyvavimas. Nei viena LR Seimo frakcija neatsiliepė į Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) kvietimą diskutuoti šiuo klausimu. Didelė dalis LR Seimo narių iš esmės ignoravo mūsų kolegų visuomenininkų įrodymus, paremtus seniai pasaulyje pripažintais moksliniais argumentais. Yra rimto pagrindo manyti, kad 10 LR Seimo narių, balsavusių už tolesnį alkoholio reklamos galiojimą, turi ryšių su alkoholio verslu. Nenusišalindami nuo balsavimo, jie sąmoningai supainiojo viešus ir privačius interesus. Pabrėžtinai šališka buvo ir komercinė žiniasklaida: ji ne tik palaikė alkoholio pramonės interesus, bet ir blokavo visuomenininkų teikiamą informaciją.

Esame įsitikinę, kad nevaržomas ir neatsakingas alkoholio propagavimas yra nepaprastai pavojingas ilgalaikiams jau ir taip „išsivaikščiojančios Lietuvos“ interesams, jos kūrybingumui, verslumui ir socialiniam aktyvumui. Jos pačios istorija akivaizdžiai liudija, kad tais etapais, kai tauta prablaivėdavo, žymiai suaktyvėdavo ir jos pilietinė veikla. Stabdydami gyventojų viliojimą išgerti kuo daugiau alkoholio, mes galime sustiprinti jos gyvybingumą ir paskatinti sveiką šalies raidą. Būtų didelis laimėjimas, jeigu sugebėtume bent šiuo atžvilgiu prisijungti prie žymiai progresyvesnio Skandinavijos regiono. Juk būtent skandinavų patirtis geriausiai rodo, kaip alkoholio kontrolės priemonės gali prisidėti prie visuomenės autodisciplinos, darbo kokybės, atsakomybės, ūkio augimo ir bendros šalies kultūros.

Mes, žemiau pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos, raginame Jus paremti viešojo intereso gynimą ir vetuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIP-3188(2)…

Pasirašė 256 įstaigos/organizacijos (žr. į Internetą: http://blaivus.blogspot.com/2011/12/ tai-ko-neisgirdo-lr-prezidente.html).

107

III.6. Lietuvos gyventojų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką vertinimas. Šios Lietuvos gyventojų apklausos tikslas buvo įvertinti gyventojų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, alkoholio vartojimo priežastis, esamą alkoholio vartojimo situaciją bei gyventojų nurodytą patiriamą alkoholio sąlygojamą materialinę, psichologinę ir socialinę žalą. Detali tyrimo atlikimo metodika aprašyta Epidemiologinio sociologinio tyrimo dalyje.

Alkoholio kontrolės politikos pokyčiai tradiciškai susilaukia karštų visuomenės bei suinteresuotų pusių diskusijų. Vienai pusei argumentuojant mokslu pagrįstų priemonių alkoholio vartojimui mažinti būtinybę, kiti pateikia alkoholio pramonės reikšmės šalies ekonomikai argumentus. Šioje diskusijoje kartais yra bandoma sužinoti visuomenės nuomonę šiais klausimais, tačiau tokia praktika pasitaiko retai. Dalį klausimų apie tabako ir alkoholio kontrolės politiką Europos mastu vertina Eurobarometro tyrimai, tačiau tyrimų laikas ir aktualijos nebūtinai sutampa su tuo metu šalyje aktualiais alkoholio kontrolės klausimais. Formuojant alkoholio kontrolės politiką svarbu žinoti visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės priemones ir išsiaiškinti, ar visuomenė yra linkusi palaikyti tolesnį mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių diegimą mūsų šalyje. Tokiais atvejais, kuomet kalbama apie mokslu pagrįstas efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones, kurios nesusilaukia didelio visuomenės palaikymo, tenka daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui ir motyvavimui, kuris padėtų suformuoti palankesnį visuomenės požiūrį į alkoholio kontrolės politikos priemones. Palankus visuomenės vertinimas yra tam tikras garantas, kad siūlomos priemonės bus efektyviai įgyvendinamos.

Tradiciškai viešojoje erdvėje stengiamasi sukurti įspūdį, kad bet kokios alkoholio kontrolės priemonės ar apribojimai bus nepalankiai sutikti visuomenės, kad jų bus nesilaikoma ir, kad bet koks legalaus alkoholinių gėrimų verslo apribojimas darys įtaką šešėliniam verslui augti. Tačiau Europoje atliekamas Eurobarometro tyrimas parodė, kad ES piliečiai pakankamai pozityviai vertina daugelį alkoholio kontrolės priemonių. Būtina suprasti, kad šis pozityvus vertinimas stebimas intensyviausiai alkoholį vartojančiame pasaulio regione, kur alkoholinius gėrimus vartoja 80-90 proc. populiacijos.

Vertinant Lietuvos gyventojų nuomonę apie alkoholio kontrolės politiką buvo pateikti klausimai tiek apie jau egzistuojančias alkoholio kontrolės priemones, tiek apie kitose šalyse egzistuojančias ir PSO rekomenduojamas efektyvias alkoholio kontrolės priemones.

Lietuvoje yra galiojusi tvarka, kuomet stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo parduodami asmenims nuo 21 metų. Tačiau ši tvarka buvo panaikinta ir visiems alkoholiniams gėrimams įsigyti galioja tas pats 18 metų amžiaus limitas. Tačiau viešose diskusijose dar labai dažnai galima išgirsti įsitikinimą, kad anksčiau galiojęs reguliavimas tebėra galiojantis. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad gyventojai mažai domisi alkoholio kontrolės priemonėmis ir mažai žino apie teisinės bazės pokyčius.

2012 metais buvo siūloma grąžinti 21 metų amžiaus limitą, tačiau šiam siūlymui Seime nebuvo pritarta, nors visuomenė yra linkusi palaikyti šią priemonę. Tam pritaria septyni iš dešimties apklaustųjų. Itin daug problemų dėl amžiaus kyla dar mokyklose, kuomet dalis 12 klasėje besimokančių mokinių jau turi 18 metų ir be apribojimų nuperka alkoholinių gėrimų savo bendraklasiams ar net žemesnių klasių moksleiviams. Itin daug alkoholinių gėrimų vartoja ir studentai, kurių vartojimas yra itin rizikingas.

18 pav. Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje. 1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai 180 gyventojų, o iš viso 2012 metais galiojo apie 16 500 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų. 2004 metais atliktame tyrime Lietuva buvo išskirta, kaip didžiausią alkoholinių gėrimų prieinamumą turinti šalis Europoje. Alkoholio galima įsigyti ne tik prekybos centruose, mažose maisto parduotuvėse, iki 2013 metų kioskuose, tačiau ir degalinėse. Todėl dauguma gyventojų priprato prie itin didelio fizinio prieinamumo ir pardavimo vietų skaičiaus mažinimui pritaria tik pusė apklaustųjų. Vis tik didesnis pritarimas yra moterų grupėje, kurioje alkoholio vartojimas yra mažesnis, nei vyrų grupėje. Moterys labiau linkusios pritarti visoms alkoholio kontrolės priemonėms.

108

19 pav. Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

Lietuva jau yra priėmusi sprendimą nuo 2016 metų drausti prekybą alkoholiu degalinėse. Iki 2000 metų alkoholiu Lietuvos degalinėse nebuvo prekiaujama, tačiau prasidėjus agresyviam alkoholinių gėrimų liberalizavimui, šis leidimas buvo suteiktas. Sunku įvertinti, kiek tai buvo susiję, tačiau tuo pat metu ir gana ženkliai daugėjo keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių žmonių. Visą parą dirbusios degalinės iki prekybos alkoholiu naktį apribojimo buvo tapusios vieta, kur naktimis įsigyti alkoholio važiuodavo probleminiai alkoholio vartotojai. Įsigaliojus naktinės prekybos apribojimams, šis klausimas išsisprendė, tačiau prekyba alkoholiu degalinėse išliko. Svarstant alkoholio kontrolės politikos priemones, buvo epizodas, kuomet Norvegijos degalinių Statoil atstovai bandės spausti Lietuvos Vyriausybę nepriimti alkoholio prekybos apribojimų, grasindami, kad tuomet atleis dalį darbuotojų. Paviešinus šiuos faktus Norvegijos spaudoje, Norvegijoje Statoil vadovai viešai atsiprašė už tokį elgesį ir pripažino, kad neturėjo jokios teisės kištis į alkoholio kontrolės politiką, juolab, kad pačioje Norvegijoje galioja itin griežta alkoholio kontrolė. Tačiau Lietuvoje ši istorija liko praktiškai nepastebėta ir nepaviešinta.

20 pav. Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

2007 metais įvestas draudimas prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną sukėlė daug viešų diskusijų ir, žinoma, alkoholiu prekiaujančių verslininkų pasipiktinimą. Dauguma verslininkų teigė, kad norintys gerti gėrimų prisiperka prieš dieną, kuomet išauga alkoholinių gėrimų pardavimai. Tačiau greitosios pagalbos medikų teigimu, tą dieną sumažėdavo ne tik iškvietimų dėl alkoholiu apsinuodijusių vaikų, tačiau sumažėdavo iškvietimų ir dėl suaugusiųjų sveikatos problemų. Ši priemonė nėra skirta bendram alkoholinių gėrimų vartojimui mažinti, tačiau siekė spręsti dėl kitų įstatymo nuostatų nesilaikymo (draudimo prekiauti alkoholiu nepilnamečiams) atsirandančias problemas, kuomet į mokyklas susirinkę moksleiviai be vargo įsigydavo alkoholinių gėrimų ir kildavo tikra spontaninio girtavimo banga. Dauguma apklaustųjų buvo linkę palaikyti draudimą prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

109

21 pav. Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

Kaip galima pastebėti, gyventojai yra labiau linkę pritarti jau galiojančioms alkoholio kontrolės priemonėms. Nors prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas nakties metu viešose diskusijose taip pat susilaukė nemažos kritikos, daugiau negu pusė apklaustųjų ir septynios iš dešimties apklaustųjų moterų pritarė tokioms įstatymo nuostatoms, kurių pagrindinis tikslas buvo mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą probleminiams vartotojams, bei tuo pat metu padidinti viešąjį saugumą nakties metu.

22 pav. Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

Tačiau klausiant gyventojų, ar, jų manymu, draudžiamos prekybos laikas turėtų būti pratęstas dar dviem valandomis, t.y., nuo 21 iki 9 valandos, dauguma gyventojų tokiam prekybos apribojimui nepritarė. Tokią prieštarą galima būtų aiškinti labiau psichologine nuostata, kuri demonstruoja psichologinį priešiškumą ribojimams ir draudimams. Galima būtų priminti, kad sovietinės okupacijos metais dauguma parduotuvių dirbdavo nuo 9 iki 18 valandos, šeštadieniais iki 14 val., o sekmadieniais nedirbdavo visai. Tai nesukeldavo didesnių problemų norintiems išgerti ir planuojantiems šventes, tačiau didindavo viešąjį saugumą. Nepriklausomoje Lietuvoje egzistavo laikotarpis, kuomet alkoholio būdavo galima įsigyti tik nuo 11 valandos ryto.

Tačiau šiandien šios priemonės yra pamirštos ir atrodo kaip itin radikalios, nors yra galiojusios ir davusios efektą.

110

23 pav. Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti (pvz., uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto)? Ši apklausa parodė, kad šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų alkoholinių gėrimų reklamos draudimui. Tai yra labai svarbus ženklas, nes Lietuva jau turėjo priėmusi sprendimą drausti alkoholinių gėrimų reklamą nuo 2012 metų sausio 1-osios dienos, tačiau sutelktomis alkoholio gamintojų ir suinteresuotos žiniasklaidos pastangomis ir nepaisant visuomenės nuomonės šis draudimas buvo atšauktas. Žinant pakankamą visuomenės palaikymą politikai galės grįžti prie alkoholinių gėrimų reklamos draudimo klausimo.

24 pav. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

LR Prezidentė viešumoje ne kartą yra išsakiusi nuostatą, kad alkoholio vartojimas turi būti mažinamas ir mažiau paisoma alkoholio gamintojų lobistinių interesų, todėl Prezidentės sprendimas iš karto pasirašyti alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, daug kam buvo netikėtas ir sunkiai suprantamas. Juolab, kad į prezidentę su prašymu vetuoti Seimo sprendimą, raštu kreipėsi daugiau kaip 250 Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Ši apklausa parodė, kad ir visuomenė nėra linkusi palaikyti Prezidentės sprendimo.

25 pav. Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d., buvo panaikintas. Ar palaikote LR prezidentės ir LR Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

111

Prekyba alkoholiu nepilnamečiams viešumoje tradiciškai kritikuojama net ir prekyba nepilnamečiams suinteresuotų alkoholio gamintojų. Teigiama, kad nebūtina suvaržyti pardavimo suaugusiems, tačiau būtina stengtis užtikrinti, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams. Viena iš priemonių to pasiekti yra sugriežtinti sankcijas už alkoholio pardavimą nepilnamečiams. 2012 metais buvo teikti siūlymai leisti panaikinti prekybos alkoholiu licenciją už vienkartinį alkoholio pardavimą nepilnamečiui, taip pat taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, pardavusiam alkoholio nepilnamečiui. Tačiau šie sprendimai liko nepriimti. Vis tik dauguma gyventojų sutiktų su sankcijų sugriežtinimu ir pritartų, kad alkoholį nepilnamečiams parduodantys verslininkai turėtų prarasti prekybos alkoholiu licenciją.

26 pav. Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholio nepilnamečiams?

Visose Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose, mokslinėse publikacijose ir alkoholio studijose sutartinai tvirtinama, kad pati efektyviausia alkoholio kontrolės priemonė yra alkoholinių gėrimų kainos didinimas. Tai yra mažiausiai diskriminuojanti priemonė, pirmiausiai ir geriausiai paveikianti pažeidžiamiausias grupes. Šios priemonės įgyvendinimas ir administravimas praktiškai nieko nekainuoja valstybei ir daugeliu atveju generuoja didesnes įplaukas į valstybės biudžetą. Tačiau šiai priemonei labiausiai ir priešinamasi. Skiriama labai daug dėmesio, siekiant sukurti neginčijamą nuostatą, kad bet koks gėrimų kainos didinimas automatiškai didina nelegalią prekybą alkoholiu ir apsinuodijimų surogatais skaičių. Tačiau sveikatos rodiklių kaita tokių nuogąstavimų nepatvirtina. Vis tik intensyviai formuojama viešoji nuomonė duoda rezultatų, ir dauguma gyventojų nepritartų alkoholinių gėrimų kainos didinimui. Kita vertus, tai netiesiogiai patvirtina faktą, kad ši priemonė yra efektyviausia, nes paprastai labiausiai priešinamasi priemonėms, kurios greičiausiai, skaudžiausiai ir tiesiogiai veikia patį vartotoją.

27 pav. Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

Tuo pat metu galima pastebėti, kad alkoholio pramonės intensyviai komunikuojama žinia, kad reikia ne drausti, o šviesti ar užsiimti jaunimo užimtumu, tai pat gerai atsispindi gyventojų nuomonėje. Dauguma gyventojų palaikytų siekį dalį surenkamo alkoholio akcizo skirti tiesioginei alkoholio vartojimo profilaktikai.

112

28 pav. Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai (pvz., socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms finansuoti ir pan.)?

Dauguma gyventojų pritartų ir atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui. Tai yra pozityvi žinia, nes tradiciškai visuomenės apklausos demonstruoja gana aukštą nelegalios tokių produktų prekybos palaikymą.

Vistik vertinant pačių gyventojų atsakomybę, išryškėja visiškai kitokio pobūdžio tendencijos. Gyventojai mielai pritartų atsakomybės griežtinimui kažkam kitam, tik ne jiems patiems, nes idėja už kontrabandinių gėrimų įsigijimą bausti ir pačius pirkėjus sulaukė ženkliai mažesnio pritarimo. Tai rodo, kad gyventojai yra labiau linkę atsakomybę nuo savęs perkelti kitiems.

29 pav. Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

30 pav. Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

Nepaisant to, kad alkoholinių gėrimų gamintojai pasiekė, jog ženklinant alkoholinius gėrimus būtų nereikalaujama nurodyti ne tik įspėjimų apie sveikatą, bet ir daugeliu atveju alkoholinių gėrimų sudėties, gyventojai norėtų būti informuojami apie su sveikata susijusią alkoholinių gėrimų žalą ir pageidautų, kad tokia informacija būtų spausdinama ant alkoholinių gėrimų pakuočių.

113

31 pav. Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

Nors pastaraisiais metais itin sugriežtinus atsakomybę už vairavimą išgėrus ženkliai sumažėjo neblaivių vairuotojų padaromų autoįvykių ir juose žuvusiųjų, šis skaičius vis tiek išlieka pakankamai didelis. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos su eismo saugumu susijusios organizacijos rekomenduoja naudoti nulinės tolerancijos vairavimui išgėrus terminą. Šis terminas nebūtinai reiškia nulinę leistiną alkoholio koncentracijos ribą, tačiau jos įvedimas leidžia paprasčiausiai įgyvendinti šią nuostatą. Tokiu būdu visuomenei duodama labai aiški žinia, kad vairavimas išgėrus bet kokį kiekį alkoholio yra netoleruotinas. Tačiau gyventojai buvo linkę nepritarti šiai priemonei ir tai rodo, kad vairavimas išgėrus yra laikomas toleruotinu reiškiniu, nesuvokiant visų pavojų pačių vairuotojų ir aplinkinių saugumui.

32 pav. Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

Lietuva ypatingai atsilieka rizikingo alkoholio įvertinimo sveikatos sistemoje srityje. O psichologinė – psichiatrinė pagalba išlieka gana stigmatizuota. Todėl labai palankiai reikėtų vertinti visuomenės nuomonę, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų skirti daugiau dėmesio, identifikuojant alkoholio vartojimo problemas.

33 pav. Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti, nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

114

Vienintelis klausimas visoje alkoholio kontrolės politikos apklausoje, sulaukęs daugiausia atsakymų „nežinau“ kategorijoje, buvo klausimas apie prekybos alkoholiniais gėrimais monopolio įvedimą Skandinavijos šalių pavyzdžiu. Vis tik pasisakančių taip, ar nežinančių skaičius buvo didesnis, nei prieštaraujančių tokiai priemonei skaičius. Ši priemonė reikštų neabejotiną prekybos alkoholiu taškų skaičiaus mažėjimą, galimybę visiškai panaikinti bet kokias nuolaidas ar akcijas alkoholiniams gėrimams. Tai reiškia, kad mažėtų fizinis alkoholinių gėrimų prieinamumas ir augtų kaina. Todėl galima pastebėti tam tikrus prieštaravimus su anksčiau išsakyta gyventojų nuomone, kur gyventojai prieštaravo kitoms prekybos alkoholiu priemonėms, todėl natūralu, kad nežinoma ir nediskutuota priemonė susilaukia daugiausia abejonių.

34 pav. Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje (pvz., prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnų alkoholinių gėrimų, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)?

Apibendrinant aukščiau pateiktus rezultatus, galima konstatuoti kelis esminius su gyventojų alkoholio kontrolės politikos vertinimu susijusius dėsningumus. Pirmiausia reikia pastebėti, kad gyventojai yra labiau linkę palaikyti jau esančias alkoholio kontrolės priemones. Didesnė dalis apklaustųjų palaiko jau esamus prekybos alkoholiu laiko apribojimus, apribojimus prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją dieną. Toks fenomenas nėra naujas ir pakankamai gerai žinomas iš kitų rizikos veiksnių kontrolės istorijos. Pvz., įvedus draudimą rūkyti baruose, restoranuose bei kitose viešose vietose, po draudimų įsigaliojimų draudimą palaikančiųjų skaičius išaugdavo praktiškai visose tokius tyrimus dariusiose šalyse. Tą galima būtų aiškinti išankstinių, dažniausiai pramonės formuojamų nuostatų dėl galimų neigiamų pasekmių nepasiteisinimu, kuomet įsigaliojusi priemonė nesukelia drastiškų pokyčių, o prie esančių apribojimų vartotojai greitai prisitaiko ir pradeda matyti teigiamus tokių apribojimų aspektus.

Tačiau daug mažesnis palaikymas stebimas naujose ar dar nespėjusiose įsigalioti alkoholio kontrolės priemonėse. Gyventojai buvo labiau linkę palaikyti priemones, kurios jų alkoholinių gėrimų vartojimui nedarytų įtakos tiesiogiai ir pritarė tokioms priemonėms, kaip reklamos draudimas, įspėjamieji užrašai ant alkoholinių gėrimų apie galimą pavojų sveikatai, akcizo nuo parduodamų alkoholinių gėrimų skyrimo prevencija, alkoholio pardavimo minimalaus amžiaus didinimas, licencijos naikinimas už gėrimų pardavimą nepilnamečiams, priemonių už prekybą kontrabandiniu alkoholiu sugriežtinimas. Tačiau efektyviausios priemonės, kurios nedelsiant paveiktų pačius alkoholinių gėrimų vartotojus, tokios, kaip alkoholinių gėrimų kainos didinimas, didesnis alkoholinių gėrimų prekybos laiko apribojimas, bausmės taikymas ne tik parduodančiam, bet ir perkančiam kontrabandinius gėrimus, valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimas, 0 alkoholio koncentracijos vairuotojams įvedimas susilaukė mažesnio gyventojų pritarimo.

115

III.7. Lietuvos politikų nuomonės apie alkoholio kontrolės politiką tyrimas.

Siekiant įvertinti nuomonę dėl alkoholio kontrolės politikos, būtina įvertinti ne tik gyventojų, bet ir alkoholio kontrolės politiką formuojančių bei įgyvendinančių institucijų atstovų nuomonę apie alkoholio kontrolę.

Skirtingai, nei visuomenės apklausoje šiuo atveju buvo pasirinkta kokybinio tyrimo metodika, kuomet Seimo, Vyriausybės institucijų atstovams buvo užduoti atviro tipo klausimai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie alkoholio kontrolės politiką. Buvo apklausti 9 alkoholio kontrolės politikos formavime bei įgyvendinime dalyvaujantys politikai ir valstybės institucijų darbuotojai. Tiriamųjų tapatybės neatskleidžiamos, pateikiant tiriamųjų nuomonę, respondentai numeruojami.

Tyrimo duomenys leidžia konstatuoti, kad egzistuoja skirtingas požiūris ir nuomonė dėl alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimo, jų prioritetizavimo, efektyvumo, situacijos Lietuvoje bei pagrindinių problemų. Vistik apklaustieji įvardino daugumą pagrindinių Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų alkoholio kontrolės politikos priemonių, o tai reiškia, kad alkoholio kontrolės sąmoningumo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas. Tiesiogiai alkoholio kontrolės politika suinteresuotų sveikatos politikų nuomonė daugeliu alkoholio kontrolės politikos klausimų sutampa.

Ar esate domėjęsis ir žinote, kokios yra efektyviausios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos moksliniais įrodymais grįstos alkoholio kontrolės priemonės? Jei taip, tai kokios?

R1: „Taip, be abejo, kad esu domėjęsis. Pagrindinės priemonės, ką mes irgi Lietuvoje stengiamės įgyvendinti – tai yra visiškas skatinimo priemonių draudimas. Reklamos ir akcijų, ir panašių dalykų“. „<...> didelė kaina. Ir, aišku, prieinamumas“. „Jei tos priemonės bus įgyvendintos, tai pradeda tada veikti švietimas, mokymas, ugdymas ir visi kiti dalykai. Tą rekomenduoja PSO“.

R2: „Žinau, nes dirbu šitoje srityje, taip.“ R3: „Taip, teko apie tai nemažai girdėti. Visų pirma tai yra reklamos uždraudimas. Na ir visuomenės švietimas. Mano supratimu, tai yra svarbiausia.

Daug ten yra prirašyta toje PSO. Bet dar reklamos draudimas, prekybos vietų apribojimas. Pardavimo laiko trumpinimas“.

R4: „Žinau nedaug, atvirai pasakysiu. Kažkaip tai asmeniškai ir tuo labai ir nesidomėjau, nes direktorius - tai tenka daryti tuos tokius ūkiškus, vadybinius dalykus spręsti. Tai nepasakyčiau ten nei normų, netgi kur ieškoti“.

R5: „Tikrai žinau, tikrai domiuosi, nes su tuo dirbu“.

R6: „Jo, tai akcizo mažinimas, tada prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas“.

R7: „Jo, esu domėjęsis, tai šiek tiek gilinausi į paskutinį Europos veiksmų planą, kuris praėjusiais metais priimtas 2012 – 2020 metams. Ir tomis kryptimis, kurias rekomenduoja PSO dirbti“.

R:8 „Jo, žinau“.

R9: „Taip, aišku, mes domimės tuo“. „Rekomenduojamas prieinamumo ribojimas, reklamos ribojimas. Kainos didinimas. Priemonės nepilnamečiams. Vairavimas – tie visi dalykai, taip“.

Prašant išskirti, ar prioritetizuoja alkoholio kontrolės priemones, akcentuojamas kompleksiškumas, ir kai kurie respondentai teisingai išskiria tris pagrindines veiksmingiausias alkoholio kontrolės priemones: kainą, reklamą ir prieinamumą. Tačiau taip pat yra įvardinamos ir priemonės, kurios, mokslinių tyrimų duomenimis, laikomos pačiomis neefektyviausiomis ir brangiausiomis, t.y., visuomenės švietimas. Tačiau toks požiūris yra suprantamas, nes ribojančios ir draudžiančios priemonės yra mažiausiai patrauklios politikams, tuo tarpu viešosios informacijos priemonės sukelia mažiausią visuomenės pasipriešinimą ir yra labiau patrauklios visuomenės pritarimo siekiantiems politikams. Taip pat yra akcentuojamas labai sunkiai keičiamas ir aktyvinamas šeimos ir mokyklos vaidmuo. Tačiau tuo pat metu įvardinamas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, kuris galėtų pasitarnauti kaip pirminis veiksmas, keičiant visuomenės nuostatas ir efektyvinat visuomenės švietimą, kurio nebeiškraipytų alkoholio reklamos kuriamos nuostatos apie galimą teigiamą alkoholinių gėrimų vartojimo poveikį ir efektą.

Kokios priemonės, Jūsų nuomone, yra pačios svarbiausios?

R1: „Aš manau, kad visos trys kompleksiškai turi būti įgyvendinamos. Svarbu kompleksiškumas“.

R2: „Tai akivaizdu tai, ir praktika parodo, kad reklama yra pirmas dalykas. Kainos, kurios yra reguliuojamos labai įvairiu būdu ir prieinamumas“. „Ir labai svarbu, kad viskas būtų vykdoma kartu“.

R3: „<...> reklamos draudimas, ir visuomenės švietimas“ R4: „Na, nežinau, man atrodo, kad galbūt tas reklamos ribojimas būtų visai racionalus dalykas“. „Ir nuo vienuolikos iki aštuoniolikos daugėja tų pirmą kartą pavartojančių ir dažniau nusigeriančių, jei taip paprasta buitine kalba šnekant. Tai turbūt - tai turėtų būti darbas mokyklose tų sveikatos specialistų, aš taip įsivaizduoju“.

R5: „<...> jei mes norime veiksmingos tos alkoholio kontrolės politikos, tai visų pirma kas turėtų būti - tai turėtų būti alkoholinių priemonių kainos didinimas“. „Antras dalykas - alkoholio priemonių prieinamumo ribojimas“. „Ir trečias dalykas, be abejo, tai klausimai, susiję su alkoholinių gėrimų reklama, skatinimu“.

R6: „Tai man kažkaip tai atrodo, kad būtų tikslinga visai drausti. Ypatingai jaunam žmogui, tai duoda įtakos“. „Nu aišku, prieinamumo mažinimas“. „Tai neturėtų būti net lengvo alkoholio degalinėse“.

R7: „<...> reikalingas nacionalinis veiksmų planas. Kad turėtų būti alkoholio problemos sprendžiamos kompleksiškai, įtraukiant įvairias ministerijas, ir Seimą, ir Vyriausybę, ir visuomenę“. „Paskui manyčiau, kad nemažiau svarbi veikla yra kompleksiniai planai savivaldybėse, vietos lygmeniu“. „PSO rekomenduoja labai konkrečias ir efektyvias metodikas, pradedant screeningu priminėje sveikatos priežiūroje ir efektyvias intervencijų metodikas. Ir prieinamą gydymą žmonėms, kuriems reikia“.

R8: „Tai yra kainų didinimas, antra - reklamos uždraudimas. Trečias – ribojimas laiko, amžiaus ir panašiai“. „Svarbiausias - kainos“.

116

R9: „Nu mano galva, draudimų pas mus jau yra. Manau, kad praktiškai visi išsemti“. „<...> reikia visuomenės požiūrį keisti. Ir nuo mokyklos, nuo vaikų, nuo šeimos pirmiausia pradėti“.

Skirtingai nei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų priemonių ar prioritetinių alkoholio kontrolės priemonių atveju, nuomonės dėl alkoholio kontrolės politikos dabartinės situacijos buvo itin įvairios. Respondentų nuomonės aiškiai išsiskyrė, galimai atsižvelgiant į respondentų užimamas pareigas ir pagrindinę veiklą. Įvardinti skirtingi situacijos aspektai varijavo nuo itin mokslu pagrįstų samprotavimų apie objektyvius alkoholio kontrolės situaciją apibūdinančius statistinius duomenis iki nuomonės, kad dabartinė situacija nėra bloga, tačiau įvardinant nelegalios ar iš užsienio įvežamos alkoholio produkcijos sukeliamas problemas. Taip pat išsakyta nuomonė apie visuotinai priimtiną alkoholinių gėrimų vartojimą ir socialines normas, nepadedančias vykdyti efektyvios alkoholio vartojimo kontrolės. Vis tik dalies respondentų pasisakymuose minima alkoholinių gėrimų reklama. Tokia tendencija yra galimai padiktuota neseniai vykusių intensyvių diskusijų ir Seimo priimtų sprendimų atšaukiančių nespėjusį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Taip pat išsakyta nuomonė, kad būtinos griežtesnės alkoholio kontrolės priemonės, tačiau sritys, kur tos alkoholio kontrolės priemonės turėtų būti sugriežtintos, nurodomos labai skirtingos, nuo užuominų apie tai, kad turi būti imtasi priemonių, apsaugančių Lietuvos rinką nuo alkoholio įvežimo iš trečiųjų šalių, iki didesnio sveikatos priežiūros sistemos vaidmens alkoholio kontrolės procese.

Kaip vertinate dabartinę alkoholio kontrolės situaciją Lietuvoje?

R1: „Nuo 2000 iki 2007 situacija sparčiai blogėjo dėl to, kad buvo liberalizuota alkoholio prieinamumas, reklama. Nuo 2007, aišku, situacija keičiasi į gera. Yra priimta tam tikrų apribojimų, kurie lyg ir davė savo rezultatus, bet pagrindinė problema yra, kad nesilaikoma įstatymų“.

R2: „Nu aš nevertinu palankiai“. „Todėl, kad bet kuriuo momentu bet kas susigalvojęs, užimdamas atitinkamas pareigas, bet koks Seimo narys gali grynai, todėl, kad jis taip sugalvojo, arba kad jį kažkas paskatino, prakišti kažkokias tai pataisas įstatymo, be jokio derinimo su valstybės kitomis institucijomis, ir jis gali būti priimtas“. „<...> nu geriausias pavyzdys su reklamos įstatymu. Priėmė, turėjo įsigalioti nuo sausio pirmos dienos ir gruodžio mėn. paskutinę dieną viskas apsisuko aukštyn kojomis“.

R3: „Entuziastų, tokių kaip Aurelijus Veryga, VPSC vadovų ir darbuotojų dėka, yra padaryta labai daug. Alkoholio reklama yra apribota - galima tik nuo 23 val.“. „Yra daug medžiagos apie alkoholio žalą. Tą informaciją skleidžia visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, tiek jūsų VPSC, tiek visuomenės sveikatos biurai ir kiti. Yra NVO, kurios daro tikrai nemažai. Nacionalinė alkoholio ir tabako koalicija, vadovaujama Verygos“.

R4: „Nu aš matyčiau tą problemą, kas yra... kas yra. <...> išgerti yra madinga ir faina – tai yra, o kad neišgerti yra madinga ir faina, tai to nėra“. „Netgi kad ir ta mergaitė, batukai. Ten kur per stiklą išlekia, kai neprisisega diržo. Nu jinai padarė savo, klausimas tada, kodėl negalėtų būti kažkokia nuostata, kuri sakytų, kad negerti irgi yra faina arba kieta“. „Sakyčiau, kad galima būtų gal daugiau kalbėti, kodėl yra smagu negerti. Ne kodėl yra blogai gerti“. „Nes nu tą patį alkoholį tu gali ir su malonumu ten kažkokį vyną ragauti. Nu tas pats alus - kaip kulinarai“. „<...> skonis alaus su skirtingais tais patiekalais - nu jis visai kitoks. Nu man labai patiko“.

R5: „Nu, žinot, jei galima taip pasakyti - patenkinama“. „Visų pirma dėl tos reklamos čia toks buvo - dėl tos reklamos draudimo atšaukimo totalaus, toksai žingsnis buvo atgal“.

R6: „Aš sakyčiau lyginant su tuo, kas buvo prieš keletą metų, tai yra neblogai. Žingsnis yra žengtas, bet reiktų eiti link griežtesnių priemonių“. „Kad man dar patinka, kad viešose vietose negalima jau vartoti alkoholio. Ir policijos atstovai jau turi teisę bausti“.

R7: „Tai šiuo atveju sveikatos apsaugos priežiūros sistemoje situacija labai bloga. Neatliekamas nei ankstyvas nustatymas, nei sustabdymas, intervencijos. Ir gydymas yra labai mažai prieinamas“. „Tai šiuo atveju priklausomybė nuo alkoholio sudaro pakankamai didelę psichikos sutrikimų pacientų skaičių, kažkur netoli pusės visų registruotų pacientų“.

R8: „Dabartinė nėra bloga, bet tobulumui ribų nėra“. „Plaukia upės baltarusiško, rusiško alkoholio. Ir jau nekalbant apie ES, bet kas keista, kad baltarusiškas ir rusiškas“. „Būna pigesnė, nei lietuviška. Tai reiškia, kad kažką reikia reguliuoti“.

R9: „Nu reklama dar yra šiek tiek. Bet ji jau leidžiama yra praktiškai nakties metu. Nuo vienuoliktos valandos, nu vis tiek, vaikai jau turėtų miegoti tuo metu“. „Tai praktiškai reklama jau yra apribota. Nu dar yra galimybė ją dar visiškai uždrausti. Bet aš nemanau, kad to reikėtų“. Kai įsigalios draudimas parduot alkoholį, alų, sidrą ir koktelius, stipresnius kaip septyni su puse, išpilstytus į didesnę kaip litro tarą. Tai jau pradėta iki pažeidimo tyrimo procedūra“.

Apklaustųjų respondentų išsakytose nuomonėse alkoholinių gėrimų politikos liberalizavimo priemonės neminimos. Net ir liberaliausias pažiūras išsakiusio respondento nuomone, alkoholinių gėrimų liberalizavimas nėra reikalingas, atvirkščiai, visi respondentai išsakė skirtingas, tačiau iš esmės alkoholio kontrolės politikos sugriežtinimo priemones, pradedant iš tiesų ne su griežtinimu ar liberalizavimu, o su švietimu susijusias priemones ir baigiant pakankamai griežtomis alkoholio vartojimo draudimo viešų renginių metu, bausmių sugriežtinimo ir egzistuojančių apribojimų vykdymo sugriežtinimo priemonėmis. Taip pat išsakyta kritika, kad dabartinės kontrolės priemonės yra pakankamai vienpusiškos, nukreiptos tik į marketingo apribojimus. Tai iliustruoja iš tiesų pakankamai siaurą valstybėje taikomų alkoholio kontrolės priemonių supratimą.

Kokios, Jūsų nuomone, alkoholio kontrolės priemonės būtinai turėtų būti įgyvendintos, sugriežtintos ar liberalizuotos Lietuvoje?

R1: „Nemanau, kad kažką reikia liberalizuoti. Pirmiausia turim įtikinti visuomenę, kad alkoholizmas yra didžiausia šiandienos problema.“ „<...> pirmiausiai reikia absoliučiai uždrausti reklamą, kuo greičiau apriboti alkoholio prieinamumą, pardavinėjant alkoholį tik specializuotose parduotuvėse.“ „<...> kompleksiškai turi jungti jėgos struktūras, didinti atsakomybę savivaldybių, seniūnų, mokyklų direktorių, bendruomenių. Tam, kad jos netoleruotų alkoholio kontrabandos, alkoholio nelegalaus pardavimo.“ „<...> reikia įvesti moratoriumą alkoholio vartojimui viešose vietose.“ Turėtumėm įstatymais uždrausti bent penkis, bent dešimt metų alkoholį vartoti bet kokiuose renginiuose.“ „Bet kur turi būti uždraustas bet koks alkoholio vartojimas, tam, kad maždaug per dešimt metų užaugtų nauja karta, kuri nematytų tų švenčių, kurios paprastai išvirsta į girtuokliavimą“. „Aišku, reikia dabar apsaugoti esančią kartą. Tai mokyklos – reikėtų jas pirmiausia padaryti saugesnes“. „<...> svarbiausia numatyti keletą kompleksinių priemonių ir jas bandyti įgyvendinti ir taip užsiauginti naują kartą“. „<..> reikia įkurti fondus, iš kurių būtų galima kovoti su alkoholizmu. Tai finansuoti mokslinius darbus. Ir šviesti, ugdyti įvairius renginius, kuriuose nėra alkoholio“.

117

R2: „Jei dabar pasisektų įgyvendinti tai, kas yra įstatyme“. „Yra aiškinama, kad uždraudus tam tikrų rūšių, tam tikro stiprumo alkoholinius gėrimus, supilstytus į tam tikro dydžio butelius, sumažės jaunimo alkoholio vartojimas ir net toksinis poveikis jų sveikatai ir mirtingumui“. „Taip, kad jei mes įgyvendintume tai, kas yra parašyta, tai tada būtų visiškai kitas“...

R3: „Nemanau, kad reikėtų ką nors liberalizuoti. Galbūt reikėtų dar labiau apriboti pardavimo vietas“. Ir galbūt reikėtų sugriežtinti kontrolę prekybos vietų ir taip pat bausmes už pardavimą nelegalių alkoholinių priemonių“. „<...> Lietuvoje apskritai problema yra ta, kad daugelio gerų priimtų įstatymų nėra laikomasi“.

R5: „Nu vis dėlto totalus reklamos draudimas, vis dėlto vėl reikėtų grįžti <...>, kad alkoholiu būtų galima prekiauti tik išimtinai specializuotose skyriuose“. „Kad į tuos skyrius apskritai nepilnamečiai negalėtų užeiti“. „Vis dėlto sugriežtinti atsakomybę už pardavimą nepilnamečiams“. „Aš nemanau, kad kažką liberalizavus šitoje srityje mes pasieksim vartojimo mažinimą“.

R6: „Kaip ir sakiau, visiškas reklamos draudimas“. „Liberalizavimo tai aš kažkaip nematau, o dar sugriežtinti“ „Didinant akcizą didėtų alkoholio kaina ir, manyčiau, kad būtų poveikis toks geras“.

R7: „ <...> pagrindinis trūkumas dabartinių kontrolės priemonių yra tai, kad juos vienpusiškos, kad jos yra nukreiptos praktiškai išimtinai į marketingo tolimesnį varžymą. Ir nėra kompleksinio problemos matymo, nesiūlomi kompleksiniai sprendimo būdai, įtraukiami, kaip sakiau, kitas žinybas ir socialinės apsaugos tarnybas“. „Tai va, ta prasme, kadangi yra labai vienpusiškos tos priemonės, o alkoholio kontrolės aš suprantu priemones žymiai plačiau, tai taikoma tiktai nedidelė dalis galimų alkoholio kontrolės priemonių“.

R8: „Pavyzdžiui, kažkada pas mus nebuvo galima degalinėse pardavinėti alkoholio. O dabar galima. Be to, važiuoju gatve ir Alita - burbuliukai ten reklama. Kažkaip vienu metu visai nebuvo jų, tų reklamų. Internete yra reklamos. Po 23 val. yra reklamos. Vienu žodžiu dar yra daug erdvės kur galima sutvarkyti kažką“. „Liberalizavimas šitoj srity nelabai ką duoda pagal pasaulinę patirtį. Tiktai griežtinti“. „Ir svarbiausia, būtų geriausia, kad jaunimas nepradėtų, o kad jaunimas nepradėtų, tai kainos vis dėlto pasirodo. Ir tie visi kokteiliai, sidrai, gražūs buteliai spalvoti“...

R9: „Nu visose srityse mes jau praktiškai viską esam įvedę“. „O dėl liberalizavimo, nu tai kokios jau nuostatos yra, tokios yra“. „<...> turim išduoti licenciją sezoninę tokią laikinai teikti paslaugas, nes sezoninės priskiriamos laikinoms. Tai turėtų būti išduodama licencija Lietuvoje neįsisteigusiems ūkio subjektams“. „Ir mes manom, kad problemą kelia būtent tie plastikiniai buteliai dideli. Ir kadangi tara pigiausia, tai tas alus gaunasi pigiausias“.

Siekiant ir norint sumažinti alkoholio sukeliamą žalą visuomenėje, reikia sumažinti alkoholio vartojimą. Norint visa to pasiekti liberalizuoti negalima nieko. Kaip tik priešingai, reikia mokslinių tyrimų įrodytomis priemonėmis griežtinti alkoholio kontrolę: didinti mažmeninę alkoholio kainą, mažina prieinamumą (pardavimo laiko, teisėto įsigijimo amžiaus ribojimai ir pan.).

Apklaustieji respondentai iš esmės įvardino visas galimas alkoholinių gėrimų vartojimo sukeliamas problemas, pradedant labai specifinėmis sveikatos problemomis, ligomis bei sveikatos sutrikimais ir baigiant visuomenei daroma socialine žala. Taip pat buvo įvardinta valstybės patiriama ekonominė žala dėl su alkoholio vartojimo pasekmių šalinimo susijusių išlaidų.

Kaip apibrėžtumėte alkoholio vartojimo daromą žalą?

R1: „<...> ligonių kasų duomenys parodo, kad kasmet vien ligonių kasa išleidžia alkoholio padarytoms pasekmėms gydyti apie milijardą litų“. „Jei kasmet miršta dėl alkoholio apie du tūkstančius žmonių <...>“. „Jei už akcizą surenkami 800 mln. litų, tai ligonių kasa išleidžia daug daugiau <...>“. „Ir jei dar įskaityti socialinės sferos išlaidas, policijos, jėgos struktūrų, kitų tarnybų darbą. Tai ta žala yra milžiniška“. „<..> tauta yra išties ties degradacijos riba, ties išnykimo riba“. „Tokių gi dalykų, tokių nusikaltimų, kuriuos mes matome iš jaunimo, iš vaikų. Niekada Lietuvoje to nėra buvę.

Tai yra ne tik ekonominiai dalykai, bet ir moraliniai dalykai, dvasiniai dalykai“.

R2: „Vienareikšmiai - nėra dozės, kuri nepaveiktų. Va ką tik rašiau oficialų atsakymą, nežinau, ar jis tik nueis ar ne: bet koks kiekis alkoholio palieka savo žymę organizme“. „Ir tiesiogiai per smurtą ir per visokius nelaimingus atsitikimus. Ir pagaliau dar papildomai ir tavo traumas, ir kitų traumas. Tai, kas atsitinka pavartojus“. „Valstybei ekonominės pasekmės yra didžiausios nuo alkoholio“.

R3: „Žala yra įvairialypė: yra medicininė, yra socialinė, yra ekonominė. Medicininė yra ta, kad žalojama žmonių sveikata. Ekonominė yra ta, kad sukuria labai daug neigiamų pasekmių - tai praradus sveikatą prarandamas žmonių darbingumas. Nebekuriamas nacionalinis produktas. Žinoma, psichologinė problema yra - ir didelė socialinė problema. Nes augantys socialinių pašalpų skaičius, manau, yra beveik tiesiogiai proporcingas alkoholio vartojimo problemai“.

R5: „Ir žala valstybei, žala tam pačiam asmeniui konkrečiam. Žala visuomenės sveikatai. Ir žala aplinkiniams žmonėms“. „Aš sakyčiau, žala yra visiems, nes mes realiai mokame už tų žmonių gydymą, mes realiai mokame, jei žmogus, atsiprašau, galvą praskėlė, pridarė kažkokių tai bėdų. Mes mokame iš mūsų kišenės tą visą“.

R6: „Nu ta prasme, žlunga jaunas žmogus, kuris nebeturi siekių“. „Nu, visuomenei tai yra didžiausia žala“. Nu, aš manau, kad tai yra visuomenės ateities nebuvimas. Taip taip, visuomenei, valstybei žala yra“.

R7: „Ne tai, žala Lietuvoje yra pakankamai didelė, kadangi tie alkoholio vartojimo įpročiai yra tokie pakankamai destruktyvūs“. „Ir žala neabejotinai didelė, tiek sveikatai, tiek kepenų sutrikimams. Ar psichozių skaičius. Tai kasos įvairūs sutrikimai tai yra pakankamai didelė sveikatai žala. Ir neabejotinai šeimoms“. „Aš manyčiau, kad dabar auga karta tokių vaikų, pakankamai destruktyvių, neprižiūrimų, pedagogiškai apleistų, kurie linkę į kriminalinius nusikaltimus ir taip pat piktnaudžiavimą alkoholiu“. „Ir, aišku, vaikų savižudybės ir panašiai“.

R8: „Manyčiau, kad tai Lietuvos problema nr. vienas. Ne tik sveikatos, bet aplamai. Socialinė, ekonominė ir visokia kitokia. Ir avarijos, ir pažiūrėkite, užteko sumažinti per kelis metus šiek tiek dar irgi ribų tobulumui nėra - mirtis keliuose“. „<...> nekalbant apie širdies kraujagyslių ligas, tokias lėtines, vėžį, visas kitas ligas. O jei dar išorines ligas paėmus, o savižudybės. Septyniasdešimt procentų savižudybių vyksta girtiems. Kelių avarijos, kritimai, darbo traumos, sudegimai“. „O kur dar trumpai pasakius - motinos ašarų pinigais neįvertinsi. Ir žmonų primuštų, ir vaikų verkiančių alkanų ir visa kita“.

R9: „Nu sergamumas nuo alkoholio tom ligom ir mirtingumas. Aišku, socialinės problemos. Ypač regionuose. Šeimų iširimai, prasigėrimai ir vaikų

118

įtraukimas“. „Aišku, žala kažkiek ir ekonomikai“. „Tik tiek , kad jinai sunkiai apskaičiuojama“.

Dauguma atsakiusiųjų įvardino vienokius ar kitokius su alkoholio vartojimu siejamus visuomenės sveikatos, socialinius ar ekonominius rodiklius.

Kai kuriuose pasisakymuose buvo įvardinti labai aiškūs skaičiai ir konkrečios datos, pažymint rodiklių kaitos tendenciją, siejamą su alkoholio kontrolės situacija ir jos pokyčiais.

Ar sekate su alkoholio vartojimu siejamų visuomenės sveikatos, socialinių ir ekonominių rodiklių kaitą Lietuvoje? Kaip juos vertinate?

R1: „Toks jau darbas, pastoviai sekame. Svarstome, analizuojame šituos dalykus. Ir gimsta visi projektai analizuojant tuos rodiklius“. „<...> 2007 metai buvo tragiškiausi Lietuvoje“. „Rugsėjo pirmosios draudimas davė tam tikrą bent jau moralinį efektą. Nors jau ir ne tik moralinį“. „Bet ta situacija yra tokia, kad, sakau, reikia imtis skubių priemonių griežtinti įstatymą, steigti fondą <..>“. „Bet dabar yra situacija tokia, kad, kaip sakiau, kad turim susėdę peržiūrėti įstatyminę bazę, turim peržiūrėti atsakomybę, nes paskui, žiūrint į paskutinius metus, atrodo, situacija pradeda blogėti“.

R2: „Nu va - įvairiai ten sakoma, kad vienas doleris atsiperka dviem“. „Šiandien reikia įdėti daugiau lėšų, kad susidoroti su pasekmėm“. „Komisijos remti projektai, yra universitetai, kurie paskaičiuoja tokius dalykus, žalą, kokią atneša“.

R3: „Taip, mėginu sekti, kiek yra prieinama, apie sveikatos rodiklių temas - sakykim, alkoholinės psichozės. Paskui socialiniai dalykai - socialinės rizikos šeimos, juose augančių vaikų skaičius“. „Manau, kad čia yra svarbūs du blokai - sveikatos rodikliai ir socialiniai rodikliai“.

R5: „Statistikos departamentas pirmą kartą vartojimą ten labai įdomiai kažkaip perskaičiavo. Jie ten dabar neskaičiuoja nelegalaus pagaminto ir, sakykim, namų sąlygomis pagaminto ir suvartoto alkoholio. Skaičiuoja tik tai, kas per legalų tinklą perėję“. „Man visada kalbant su sveikatos specialistais, tai visada įskiepyta buvo, kad pats geriausias rodiklis, kuris galėtų padėti tendenciją teisingą nustatyti alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimą, tai yra alkoholinių psichozių skaičius“. „Tai vat su šituo mes turime, ačiū Dievui, neblogą dar situaciją“. „Vaikų intoksikacijų skaičius yra sumažėjęs. Tai čia aplamai superinis dalykas“. „Tai, sakykim, ta situacija, kokia ji yra su tomis pasekmėmis, aišku, jei vien tik oficialaus ir legalaus mes turime 11,9 litro.

Kada PSO rekomenduoja 7 l absoliutaus alkoholio šalies gyventojams neperžengti. Tai žinote, čia dirbti ir dirbti dar reikia“.

R6: „Ne, va tiktais dabar pasidomėjau. Nu sakiau jums jau pradžioje, jog dirbu nesenai su ta sritimi. Tai kažkaip tokio poreikio nebuvo. Dabar tai pasižiūrėjau ir faktai nėra tokie jau liūdni. Žiūrint į priemones, kokių priemonių buvo imtasi“.

R7: „Kažkiek mes sekam tuos rodiklius, bet specialiai aš neieškau, bet kai būna. Tai pasižiūriu, kokios yra tendencijos“.

R8: „Yra našlaičiai alkoholikų tėvų. Lygiai taip pat kaip ir visuose globos namuose ir pataisos įstaigose, kur taip pat alkoholikų tėvų vaikai randas patalpinti“.

R9: „Nu mes žiūrime tuos statistinius rodiklius, tas metines apžvalgas. Jūsų psichikos sveikatos centro duomenys, po to vidaus reikalų ministerijos.

Visus mes žiūrim“. Ir vat sakau, uždrausta ir reklama, ir apribotas darbo laikas alkoholio pardavimo. Vartojimas ima ir didėja. Pradžioje lyg ir pamažėjo praėjusiais metais, bet šiemet tai labai išaugo“.

Vertinant respondentų nuomonę dėl Prezidentės sprendimo pasirašyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis buvo atšauktas nespėjęs įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimas, reikia pasakyti, kad respondentų nuomonės išsiskyrė. Nors ir vyravo nuomonė, kad toks Prezidentės žingsnis vertintinas neigiamai, vienas iš apklaustųjų paminėjo, kad alkoholinių gėrimų reklamos reguliavimas yra galimai pervertinamas, nes tai yra tik viena iš daugelio priemonių. Nors iš esmės tai nepaneigia pačios priemonės svarbos, tačiau tokia nuomonė vis tik vertintina kaip palaikanti Prezidentės sprendimą. Tik vienas respondentas išsakė tiesiogiai Prezidentės sprendimą palaikančią nuomonę. Buvo įvardinti ir argumentai, teigiant, kad Lietuva ir taip labai griežtai reglamentuoja reklamą ir, kad tik dviejose valstybėse egzistuoja toks draudimas. Tačiau net ir pateikiamas vienas galima objektyvus rodiklis yra iškraipytas, nes beveik identiška draudimo praktika iš Europos valstybių taikoma tik Norvegijoje, o lyginimas su kitomis valstybėmis yra labai subjektyvus, nes egzistuojančios šalių praktikos yra labai skirtingos.

Ką manote apie LR Seimo ir LR Prezidentės sprendimą panaikinti turėjusį įsigalioti alkoholio reklamos draudimą?

R1: „Nu tai išties yra gėda mūsų, mūsų Seimo gėda. Ir tai, aišku, lobistų kaltė. Tų Seimo narių, kurie arba neturi atsakomybės, arba buvo nupirkti, arba nesuvokė, kokią naudą galėjo duoti visiškas uždraudimas“. „<...> atšaukimas neleisti alkoholio reklamos, yra praeinančios kadencijos Seimo, manau, kad ir Prezidentės, gėda“.

R2: „Labai va čia tai aš manau labai negerai“. „Nu labai liūdna, nu mes neturim to tokio - nu jei tu supranti ir žinai, kad tai veikia, nu tai palaikyk“. „Pas mus politinė orientacija vis gi labai daug nulemia sprendimuose. Ir tai nėra gerai“.

R3: „Neigiama. Aš manau, kad turi apskritai būti uždrausta ši... uždraustas alkoholis. Lygiai taip pat turi būti uždrausta ir energetinių gėrimų reklama“.

R5: „Nu iš tikrųjų nusivyliau. Kada ir Seimas taip vis dėlto pakeitė. Ir Prezidentės buvo, vis dėlto palaimintas šitas įstatymo projektas“. „Nes tenka bendrauti ir su kitų valstybių atstovais, tarkim, su norvegais. Jie kažkaip netgi nesupranta, kaip negalima tokio dalyko per visuomenės informavimo priemones sukontroliuoti, nes čia buvo argumentas, kad negalima sukontroliuoti“.

R6: „Bet mūsų visuomenė yra nusprendusi, kad reikalingas draudimas, o to neįvertina valstybės vadovai“.

R7: „Aš kaip sakiau, gal pervertinama marketingo reikšmė alkoholio žalos problemų sprendimui. Nes tai galbūt yra viena iš dešimties galimų krypčių“.

R8: „neigiamai. Ką daugiau gali pasakyti. Blogai. Vis dėlto labai blogai, kad vyrauja pas mus ubago, ar koks čia sindromas, kad pinigai svarbiau, ir ekonominiai motyvai nugali“. O jei taip protingai mąstant, ir strategiškai ir į ateitį. Tai ir ekonominiai būtų geriau, jei būtų šitie dalykai sutvarkyti. Bet deja galvojam apie šios dienos - kiek surinks“.

R9: „Nu aš manau, kad aš teigiamai vertinu. Nes praktiškai yra pora valstybių, kuriose tik visiškai uždrausta alkoholio reklama. Bet kitose valstybėse yra dar ir liberaliau“. „Aš manau, kad mes esame prie griežčiausiai reglamentuojančių ten tuos klausimus“.

Vertinant respondentų pasisakymus dėl siūlymų skirti fiksuotą surenkamo alkoholinių gėrimų akcizo sumą alkoholio vartojimo profilaktikai, tik

119

vienas respondentas prieštaravo tokiam principui iš esmės apeliuojant į biudžeto formavimo principus, kuriuos toks priverstinis lėšų atskyrimas galimai pažeistų, tačiau savo pasisakyme nenuneigia prevencijos priemonių svarbos ir pasisako už aktyvesnį Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijos vaidmenį. Kitos išsakytos nuomonės iš esmės pritaria tokiam alkoholio prevencijos priemonių finansavimo mechanizmui.

Ar palaikote principą, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai?

R1: „Tai ne tik palaikau, bet ir, sakau, yra pateiktas projektas. Ir jam pritarta po pateikimo“. „Mes ten siūlėm du procentus skirti, tai apie 15 mln“.

R2: „Tai jau mes apšnekėjome šitą klausimą“.

R3: „Taip, vienareikšmiškai taip“.

R4: „Nu aš manau, kad tas vienas procentas būtų - aš niekada nesidomėjau, - bet būtų įdomu pasižiūrėti pagal perkamą alkoholio kiekį, kokia yra ta perkamoji galia“.

R5: „Du, ir penki paskui.. taip“. „Be abejo aš už. Buvau vienas iš to projekto, sakykim, iniciatorių“. „Vis dėlto jei mes leidžiame prekiauti tokiais produktais, jei žmonės piktnaudžiauja. Tai iš tų įplaukų ir skirti dalį. Tai tikslinis dalykas“.

R6: „Taip, būtinai, būtinai“.

R7: „Aš būčiau linkęs pritarti, jeigu pakankamai lėšų būtų skiriama skirtingų žinybų veiksmų koordinavimui ir jei mes suprasim, kad pagalbos, koordinuotos pagalbos konkrečioms šeimoms suteikimas yra augančių vaikų tose šeimose alkoholio vartojimo prevencija, tai tada taip“. Šiuo atveju aš pritarčiau, jeigu tas vienas procentas būtų skirtas kompleksinėms alkoholio vartojimo priemonėms“.

R8: „Pritariu. Ne tik pritariu, bet jau dvidešimt metų siūlau“. „Vienas procentas - dideli pinigai, ta galima padengti viską“.

R9: „Medikų požiūris yra vienoks, bet ekonomikoje nusimanančių ir dirbančių yra kiti niuansai. Nes valstybė gyvena iš biudžeto surinkimo ir yra vyriausybė, kuriai yra pavestos visos pareigos rūpintis ir švietimu, ir socialine apsauga ir panašiai. Tai jei mes visus taip - iš to mokesčio paimsim tą, iš kito mokesčio dalį kitam. Tai praktiškai vyriausybei nėra tada ką ir beskirstyti“. „O tam aš sutinku, kad alkoholio prevencijai tikrai yra mažai ten tų lėšų skiriama. Bet, mano galva, turėtų sveikatos apsaugos ministerija. Galbūt ir švietimo, kurios turėtų tą tokį profilaktinį darbą daugiau daryti ir švietėjišką“.

Respondentų pasisakymuose iš esmės išsakyti du pagrindiniai tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektai: bendradarbiavimas, kuriant teisės aktus bei planuojant naujas alkoholio kontrolės priemones, kuomet, kaip pažymima vieno iš respondentų, yra konsultuojamasi su įvairiomis ekspertinėmis valstybės institucijomis, siekiant sužinoti ekspertų nuomonę teikiamų teisės aktų klausimais. Kitas paminėtas aspektas yra valstybės institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinant įstatymuose bei valstybės programose numatytas priemones. Būtent šiuo aspektu išsakyta daugiau kritinių pastebėjimų ir nuomonių, pažymint, kad bendradarbiavimas yra nepakankamas, tačiau nuomonė, kur yra konkretūs trūkumai, išsakyta minimaliai.

Ar, Jūsų nuomone, yra pakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų, atsakingų už alkoholio kontrolę ir alkoholio žalos mažinimą Lietuvoje?

R1: „Na, įsteigus narkotikų departamentą, apjungus ten alkoholio kontrolės tarnybą, tai šiek tiek tas koordinavimas pagerėjo, tas bendradarbiavimas“. „<...> bendradarbiavimas išties yra nepakankamas dar. Įvairių žinybų, įvairių tarnybų“. „Reikėtų žymiai didesnio bendradarbiavimo tarp socialinių ir jėgos struktūrų, departamentų ir kad ir jūsų psichikos sveikatos centro“.

R2: „Nepakankamas, ir tuo labiau, kad viskas eina tarpinstituciniame“. „<..> nėra sudarytos sąlygos, ir bazės nėra įstatyminės, kuri palengvintų tą bendradarbiavimą“.

R3: „Tikrai ne, tikrai nepakankamas. Nu nepakankamas - ir viskas“.

R5: „Bet man atrodo neblogai čia sekasi tas dalykas, nes labai glaudus bendradarbiavimas su policija, su maisto ir veterinarijos tarnyba, su ne maisto produktais... Su muitinės departamentu, su tais pačiais ir kriminalistais“.

R6: „Ne, nu galvokim taip, kad jis yra. Žiūrėkite, ta pati kelių policija. Nu kaip ir dalyvauja. Yra keliuose atliekami reidai. Tai - nu daugiau, tai aš nežinau“. „Nu bet negaliu pasakyti, negaliu šiai dienai vertinti ar jis yra pakankamas, tas bendradarbiavimas tarp tų institucijų“.

R7: „jo, ai jei imsim du lygius - vienas yra nacionalinis lygmuo, o kitas yra savivaldybių lygmuo, tai tiek vienam, tiek kitam lygmenyje nėra koordinuotų veiksmų plano, supratimo, kad tai yra reikalinga. Ir bendradarbiavimas yra labai prastam lygmenyje“.

R8: „Kaip teigiamą geros praktikos pavyzdį tarpsektorinio bendradarbiavimo gera praktika Lietuvoje kada griebi Vidaus reikalų ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Socialinę ir sveikatos ministeriją. Ir visokie ten ir vyriausybės potvarkiai“.

R9: „Nu kaip, nu tas bendradarbiavimas mūsų gal labiau apsiriboja teisės aktų projektų derinimu. Tai mes iš tikrųjų siunčiam visom, kurios susiję - va finansų ministerija, sveikatos ministerija, žemės ūkio ministerija, vidaus reikalai, teisingumas. Mes praktiškai visada deriname su visomis institucijomis“. „Nu bet šiaip, mes, tie kurie dirbam toje srityje, mes bendraujam. Ir, aišku, telefonu, pasikalbam, pasidalinam ir problemom, ir mintimis, ir patarimais“. „Aš tai esu visai patenkintas“.

Iš išsakytų nuomonių galima būtų išskirti išsakytus akcentus dėl Nacionalinės sveikatos tarybos ir jos pranešimų. Taip pat akcentuojama institucijos ar grupės, kuri veiktų Vyriausybės lygyje, būtinybė, kad institucijų tarpusavio veikla būtų geriau koordinuojama. Taip pat pažymima, kad nepaisant sveikatos sektoriaus ar tiesiogiai žalingų įpročių prevencija suinteresuotų institucijų veikla ir bendradarbiavimu pasigendama indėlio iš ūkio, finansų ir kitų sektorių, kurie, kaip įvardinama, siekia ne sveikatos tikslų.

Kaip tokį bendradarbiavimą būtų galima pagerinti?

R1: „Pirmiausia žmonės, kurie vadovauja tom institucijom turi suprasti, suvokti savo atsakomybę ir turi visiškai kitaip reaguoti į metinius pranešimus, kuriuose yra dažnai akcentuojama apie daromą alkoholio ir kitų rizikos dalykų žalą“. „Galbūt reikėtų įkurti kažkokią tai valstybinę kažkokią kovos su alkoholizmu, narkomanija veikiančią komisiją, kuriai galėtų vadovauti netgi pats premjeras“. „Tai būdų, kaip šitą padaryti yra, bet reikia, aišku, dėti labai daug pastangų, bet labai daug kas priklauso ir nuo tų žmonių, kurie vadovauja tom institucijom“.

R2: „Jei bus tas toks, tas perimamumas toks visų idėjų ir tolimesnių darbų. Nes juk nori nenori - tas bendradarbiavimas tų institucijų, kurios

120

įgyvendina tas priemones, bus glaudesnis, nes tuomet interesai atskirų institucijų pasikeičia“. „O nuo, aišku, specialistų pasirengimo, viskas priklauso, bet tai jau antriniai dalykai“.

R3: „Yra prie vyriausybės sveikatos reikalų komisija. Deja, ji niekada neveikia“. „Yra labai aktyvi <..> nacionalinė sveikatos taryba. Deja jos, nelabai kas įsiklauso ir klauso“. „Va, ir Ūkio ministerija, ji yra už tai, kad būtų skatinamas alkoholinių gėrimų pardavimas. Nes ten viskas yra žiūrima per pinigų prizmę. Ir sveikatos apsaugos ministerija su NVO lieka vienišos“.

R7: „Tai šiuo atveju jei net ir NVO - jei jos koncentruotųsi ne tik į kažkokias siauras priemones ir siaurus tikslus, o jos žiūrėtų plačiau ir bandytų pateikti politikams svarbą to kompleksinio plano“. „Tai šiuo atveju reikėtų keisti politikų supratimą apie tai, kas yra efektyvu. O kas liečia savivaldybes, tai irgi trūksta to supratimo, kadangi daugelis institucijų turi vieną steigėją - socialinės pagalbos, vaiko teisių apsauga, Psichikos sveikatos centras, tai nu trūksta labai nedaug“.

R8: „Pagerintų problemos supratimas vis dėlto. Aš vėl grįšiu prie to paties, kad dalis tų institucijų finansų pas mus, ekonominio, ūkio, žemės ūkio tie sektoriai. Jie kelia aukščiau tą ekonominį aspektą, negu sveikatos gerovės ir dvasinės, ir kitokios sveikatos, ir to dvasino ir fizinio sveikumo“.

Apibendrinant išsakytas nuomones, galima teigti, kad dauguma apklaustųjų įvardino nevyriausybines organizacijas ir jų vaidmenį. Tačiau vyravo nevyriausybinių organizacijų kaip alkoholio kontrolės politikos formavimo partnerių vaidmuo, kuris daugiausia pasireiškia teikiant siūlymus politikams, siekiant atstovauti visuomenės sveikatos interesą. Tačiau pasigesta visuomenės sveikatos organizacijų iniciatyvų, kurios būtų nukreiptos į tiesioginį darbą su bendruomenėmis ar visuomene. Reikia pastebėti, kad ši nevyriausybinė veikla yra pati brangiausia ir reikalaujanti didžiausios valstybės paramos. Kai kurie pastebėjimai leidžia spręsti, kad apklaustieji respondentai nesidomi nevyriausybine veikla ir negalėjo įvardinti nė vienos iniciatyvos, nors jų Lietuvoje tikrai yra nemažai.

Kaip vertinate nevyriausybinių organizacijų veiklą alkoholio kontrolės srityje?

R1: „Vertinu labai blogai iš tikro. NVO neveikia, išskyrus koaliciją, kuriai vadovauja Veryga, bet ji yra neskaitlinga irgi“. „<...> kitos organizacijos yra labai neaktyvios, negausios, pasimetę. Ir išties, valstybės žmonės yra neaktyvūs“. „<...> organizacijos yra silpnos ir jos veikia nekoordinuotai ir labai prastai“.

R2: „<...> turiu patirtį, kad nevyriausybinės organizacijos trukdė“. „Ir va šiuo metu mes, aš asmeniškai manau, kad mes turim labai stiprią koaliciją ir aš labai džiaugiuosi, kad ji yra. Ir kad ji vienija pakankamai daug NVO“. „Bet koalicija, kurios sudėtyje yra profesionalių žmonių ir suprantančių, ir galinčių paremti ne tik savo nuomonę, bet dar ir kažkokiais atliktais tyrimais, ir panašiai. Ką mes dabar turim, tai labai naudinga“.

R3: „Aš matau didelį jų indėlį, visų pirma Nacionalinė alkoholio ir tabako koalicija. Ir jos vadovas doc. Veryga dėjo daug pastangų, kad būtų uždrausta alkoholio ir tabako reklama“.

R5: „Vat šito - tai kur nuvažiuoju, tai visada sakau, kad labai džiaugiuosi, kad va šitoje srityje mes turim labai stiprų nevyriausybinį sektorių. Tai be abejo, tai pirma, matyt, būtų ta Nacionalinė tabako alkoholio kontrolės koalicija, kur prezidentas dr. Aurelijus Veryga vadovauja. Ten visos tos įeinančios organizacijos. Taip pat pastaruoju metu pradėjo labai stipriai reikštis Lietuvos jaunimo kaip jinai LJOT - Lietuvos jaunimo taryba man atrodo. Paskui Moksleivių parlamentas ir Moksleivių sąjunga vienam projekte kartu su jais“. „Mes esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su Tabako, alkoholio kontrolės koalicija ir su LJOT. Yra toks bendras sudarytas toksai organas“.

R6: „Vat žinokite nieko nežinau. Tikrai nežinau, vat būtent dėl alkoholio NVO“. toks bendras įspūdis, kad nevyriausybininkai nedalyvauja“. „Čia gal yra mano klaidingas, bet ta prasme, aš tai negirdėjau“.

R7: „Kaip aš sakiau, labai didelis minusas, kad jos dirba labai siaurais klausimais ir kad jos nemato to, ką rekomenduoja PSO, būtent ilgalaikį kompleksinį rėmimo planą“.

R8: „Manyčiau, kad Lietuvoje taip susiklostė teigiamai gerai“. Bet nu tikrai galima sakyti, kad vieni iš ryškiausių, kaip sakoma angliškai, aktorių ir lyderių, yra vis dėlto, ta asociacija ir Baltijos kontrolės asociacija - Veryga juk prezidentas Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Yra tokia asociacija ir lietuviai lyderiauja“.

R9: „Na, žinote, kaip tai sunku pasakyti. Faktiškai aš taip viešai aš nelabai ir matau jų konkrečios veiklos. Be to, kad jie parašo institucijoms kažkokius konkrečius pasiūlymus“. „Nu fakto aš nei vieno neturiu, kad jie kažką tokio darė. Galbūt jie ir daro. Bet gal tada paviešint kažkiek reikėtų“.

Visi, išskyrus vieną respondentą pažymėjo, kad alkoholio pramonė aktyviai trukdo formuoti ir įgyvendinti alkoholio kontrolės politiką. Alkoholio pramonės atstovai įvardinami atsakingais už priimtus alkoholio kontrolės politiką silpninančius sprendimus. Įvardinami agresyvūs lobistiniai veiksmai. Tik vienas respondentas nurodė, kad, dirbant vyriausybinėje įstaigoje, yra bandoma derinti verslo ir valstybės interesus bendradarbiaujant ne su konkrečiais gamintojais, bet su asocijuotomis verslo struktūromis. Tuo pat metu pažymima, kad alkoholio gamintojai aktyviai komunikuoja savo siūlomas alkoholio kontrolės priemones, labiausiai akcentuodami tas, kurios turi mažiausią prevencinį efektą. Taigi alkoholio pramonės aktyviu vaidmeniu ir įtaka neabejojama.

Kaip, Jūsų manymu, alkoholio pramonė prisideda ar trukdo formuoti bei įgyvendinti efektyvią alkoholio kontrolės politiką?

R1: „Be abejo, kad ji trukdo. Labai trukdo. Yra alkoholio pramonės ar prekybos organizacijos išties stiprios. Jos turi savo stiprius lobistus, kurie čia Seime jau atvirai vaikšto, nevengdami nieko“. „Prieš vieną ar kitą įstatymą, kurį čia aš ar komitetas teikiu, įsigudrino iš vakaro išplatinti siūlymą, už ką balsuoti, už ką ne“. „<...> Seimas vos ne panašiai ir balsuoja. Dažniausiai kairiųjų partijų Seimo nariai taip ir balsuoja“.

R2: „Pramonė yra pajėgi ir ji ten daro spaudimą. Ir daro spaudimą labai įvairų. Vynas, stiprūs gėrimai, aludariai, aludariai mažieji, aludariai didieji.

Jie visi turi savo interesus. Gali atlikti tam tikrus tyrimus. Jie gali dalyvauti visur ir jie tą daro. Jie pastoviai būna Seime. Į darbo grupes jų bandai neimti, tai jie tada padaro taip, kad tos grupės nustoja egzistuoti“.

R3: „Jie yra suinteresuoti uždirbti. Ir jie meta visas jėgas, kad gautų kuo daugiau“. „tikrai trukdo, todėl, kad jie yra suinteresuoti uždirbti daug“.

R4: „<...> didelė pramonė, pavadinkim taip, niekada didelio kultūros lygio ir nepakels. Nes ji yra orientuota į didelių pinigų uždirbimą“.

R5: „Nu koks, nu reikia pripažinti, kad gana - nu iš tikrųjų turi gana stiprius lobistus. Ir dėka jų, ką aš jau minėjau, tas reklamos draudimas neįsigaliojo“.

121

R6: „Nu aišku, jie tai galvoja apie pelną. Ir juos galima suprasti. Tai yra verslas“. kad ir Prezidentės ir Seimo tas sprendimas priimti tam tikrus veiksmus naudingus jiems, tai aš manau, kad jie dar to nesuvokia ir tai buvo padaryta jų spaudimu“.

R7: „<...> čia gal tik kertasi tik dėl kai kurių komponentų, dėl marketingo. Ir tuo būdu, jei suvokiama alkoholio kontrolė kaip tiktai labai vienpusiškos priemonės, tai gali atrodyti, kad alkoholio pramonė labai priešinasi, labai prieštarauja alkoholio tam sprendimu“.

R8: „Alkoholio lobistai muša į mokymą. Žinote, kad mokyti reikia ir šviesti. Ir panašiai. Tai kodėl taip daro – tai todėl, kad išaiškėjo, kad nelabai veikia“. „Kad tie planai būtų – kad pritraukti jaunimą, kad kokiuose dar regionuose galima dar geriau dirbti. Ir paskui kai pažiūri, tai 70 -80 metų jų planus“. „Dirba už savo produktą. Ir visas mokslas yra, gi tie visi marketingai ir platinimai ir panašiai“. „O įstatymdavystei tai turi irgi specialią kažkokią rinkodarą arba triukus“. „Pavyzdžiui, jei priimamas įstatymas, išmetamas, Parlamentui pristatomas įstatymas, kuris, labai aiškiai matosi, rimtas, ribojantis, kad tiktai kontrolė - tikrai sumažės. Tai iš karto pateikiama kažkokia alternatyva. Bet ten paslėpta, išmakaluoja, visa kita, ir paskui žmonės dažnai net ir nesupranta“.

R9: „Nu nežinau, praktiškai kai ir vyriausybės būna tvirtinamos programos, ta turim derinti ir su verslu projektus tai deriname. Bet mes dirbame jau su asociacijom, su konkrečiais gamintojais tokio ryšio nepalaikom ir nepraktikuojam. Tai asociacijom projektus siunčiam, bet atsižvelgt į jų pastabas ir pasiūlymus - nu žiūrint kaip kada“. „Tai sakau, bet žiūrim ne tai, kad vien tik pramonei būtų patogu. O visa kita tikrai iš mūsų, specialistų pusės to nėra“. „Mes turim vadovybę, kokias gaunam nuorodas, taip ir veikiam“.

Alkoholio pramonė tvirtina, kad alkoholis turi privalumų, tokių kaip jo skonis ir sukeliama nuotaika, tačiau sąmoningai nuslepia visą aibę trūkumų. Pramonė nuolat tvirtina, kad alkoholis - tai tiesiog skanus, meistriškai paruoštas gėrimas: alų pristato, kaip išskirtinai natūralų produktą, vyną kaip ypač naudingą kūnui ir sielai, gamybos patirtis užtikrina alkoholio kokybę. Taip pat yra tvirtinama, kad reklama neragina žmonių gerti nesaikingai, o tik padeda išsirinkti geriausią gaminį. Pramonė nuolat stengiasi visuomenei bei politinių sprendimų priėmėjams įrodyti, kad draudimai ir ribojimai neišspręs su alkoholio vartojimu susijusių problemų. Nuolat grasinama, kad Lietuvoje vykdoma alkoholio kontrolės politika visiškai sunaikins šią nacionalinės pramonės šaką, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai, bei įtvirtins šešėlinį verslą. Vis dažniau pasipila kaltinimai, kad Lietuvoje galioja patys griežčiausi įstatymai (Liutkutė V, Goštautaitė N, Veryga A. ir kiti. Septyni svarbiausi alkoholio pramonės skleidžiami mitai.

Kaunas; 2011.). Vien pagal tai galima teigti, jog alkoholio pramonė vienareikšmiškai trukdo formuoti ir įgyvendinti efektyvią alkoholio politiką Lietuvoje. Taip pat visi apklaustieji supranta, jog pramonė daro neigiamą įtaką alkoholio kontrolei, tačiau R9 pabrėžia, kad yra paisoma ir verslo pozicija (šiuo atveju alkoholio pramonė).

Respondentai įvardina daugelį veiksnių, trukdančių priimti efektyvias ir mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones. Išskiriamas finansinis interesas ir alkoholio pramonės veiksmai, tačiau pabrėžiamas ir politinės valios trūkumas bei visuomenės veiksniai, tokie kaip „postsovietinis mentalitetas“, pilietinio iniciatyvumo stoka. Taip pat pažymėtas finansinių resursų trūkumas.

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo priimti efektyvias alkoholio kontrolės priemones?

R1: „Netgi į pirmą vietą dabar jau iškelčiau interesą - finansinį interesą, asmeninį interesą“. „Ir įstatymo pataisas, kurios kaip tik - ne griežtina kažką, o liberalizuoja. Arba praėjus metams ar dviem siūloma atšaukti jau priimtus įstatymus“. „Ne ir kitoj vietoj yra nesuvokimas, žinių trūkumas. Kad va tos priemonės, kurias mes ten pradžioj įvardinom, kurias rekomenduoja PSO, kad jos gali būti efektyvios“. „Ir atsakomybės galbūt stoka“.

R2: „Nu man atrodo iš mūsų pokalbio viso ir aišku, kas trukdo“.

R3: „Visų pirma, aš galvoju, mūsų visuomenės postsovietinis mentalitetas. Mes dar esame nepakankamai pilietiškai ir socialiai aktyvūs“. „Savivaldybės nėra pakankamai drąsios ir bijo ta tema kalbėti“. „Bijom skleisti užsienio patirtį, kai pas mus viena alkoholinių gėrimų parduotuvė tenka gal 200 - 300 gyventojų, o Skandinavijos šalyse 10 000 gyventojų“.

R4: „Asmeninės naudos tikslai yra aukščiau bendruomeninių interesų“.

R5: „Vienas dalykas - tai tas, kur minėjau, politinės valios trūkumas“. Antras dalykas - tai dėl tų pačių lobistų veiklos“. „O to paties fondo nebuvimas, iš tų dviejų ar penkių procentų įplaukų. Labai jį būtų galima panaudoti būtent skleisti va tom idėjom“. „Nu kaip - finansinių resursų trūkumas.

Kur galima viešinimui, paskleisti. Tų pačių mokslinių tyrimų kažkokių aibė - nu tai paprasčiau, suprantama kalba“.

R6: „Aš darau prielaidą, kad remiami yra tie patys Seimo nariai“. „Socialinės atsakomybės nebuvimas“.

R7: „Galbūt nepakankamas suvokimas įvairiuose lygmenyse, kad tai yra skaudžios problemos ir jos galėtų būti sprendžiamos, jei dirbama nuosekliai ir kompleksiškai, nepakankamai žinomos rekomendacijos, tame tarpe ir PSO, ir tos priemonės, kurios yra moksliškai įrodytos. Ir visuomenė nepakankamai žino apie tai ir tie sprendimų priėmėjai taip pat nepakankamai žino ir dėl to jos yra neįgyvendinamos“.

R8: „Alkoholio kompanijų lobizmas. Ir žmonių kvailumas. Labai lengva žmones paveikti. Vat šituo ekonominiu principu pradeda, sukelia skandalėlius samdyti žurnalistai alkoholio kompanijų. Kad čia maždaug Lietuva sugrius be alkoholio įstatymų ir kad maždaug nebus už ką mokyklų kūrenti ir senukų gydyti“.

R9: „Man atrodo, kad tų priemonių jau yra. Tiktai yra jų laikymosi problema yra“. „Bet vat ir priežiūros, kontrolės institucijos turėtų griežčiau žiūrėti ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi tų teisės aktų, nes, sakau, mūsų įstatymas yra vienas iš griežčiausių iš ES, kitose valstybėse nėra tų tokių“. „Bet bent jau dabar - jei būtų įgyvendinti ir laikomasi tų draudimų kiek yra nustatyta, tai aš manau, būtų efektas“.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad priimti ir įgyvendinti efektyvias alkoholio kontrolės priemones gali trukdyti kiti valstybės sektoriai/ institucijos (Žemės ūkio, Finansų ministerijos), nes jos gauna pajamų iš verslo - šiuo atveju alkoholio pramonės. Tačiau nesuvokiama, kad valstybė investuoja dar daugiau neigiamiems alkoholio padariniams likviduoti. Yra svarbus tarpsektorinis kryptingas bendradarbiavimas. Taip pat yra paminėta alkoholio pramonės kišimasis (Hanbook for action to reduce alkohol-related harm. WHO, 2009).

Vertinant jau ne politikos formavimo, o įgyvendinimo aspektus ir pagrindinius trukdžius juos įgyvendinant, išskirta atsakomybės stoka, suvokimo stoka. Taip pat pažymima finansinių resursų stoka, vietos (savivaldybių) iniciatyvumo stoka. Tačiau išsakyta ir nuomonė, kad priimtos alkoholio kontrolės priemonės yra įgyvendinamos. Nors kai kurie respondentai ir šiuo klausimu pažymėjo alkoholio pramonės vaidmenį, tačiau vėlgi minėdami politikos formavimo aspektus.

122

Kas, Jūsų nuomone, labiausiai trukdo įgyvendinti jau priimtas alkoholio kontrolės priemones?

R1: „Tai labiausiai trukdo tikriausiai atsakomybės stoka, suvokimo stoka. Sunku pasakyti, gal švietimo, informacijos stoka“. „<..> įstatymas yra griežtas, bet deja jo yra nesilaikoma. Nesilaikoma dėl įvairių priežasčių ir, aišku, žiniasklaidos atsakomybės nėra“. „<...> alkoholio gamintojai stengiasi užsiauginti naują kartą“. „Dabar jau priežastis ne įstatymas, bet tai, kad nesilaikoma įstatymo. Ir abejingai žiūrima į visus dalykus“.

R2: „<...> tiek skirtingi interesai įvairių grupių, kad tiesiog neįmanoma įgyvendinti tai“. „Labai daug priklauso... patirtis stebint rodo, kad nuo premjero. Nuo galvos vyriausybės - jei yra labai aiški nuostata, labai aiški politika ir jis turi gerą komandą, tai įgyvendinti galima labai daug dalykų“. „Mes neturime tokios institucijos, kuri galėtų atlikti tyrimus tam tikrus, kurių reikia“. „O kai reikia paprasčiausių duomenų tokių, kurie galėtų pagrįsti, tai tada nebeturim kur kreiptis, kad juos turėti“.

R3: „Pasakysiu tą patį - mumyse pačiuose. Mūsų vidinė baimė, mūsų posovietinis mentalitetas“.

R4: „Oj nežinau, kažkaip apie kontrolę tai aš mažai žinau“.

R5: „Nu vėlgi tie patys finansiniai resursai“. Netiksli įstatymų redakcija, kuri tiesiog sukelia tokias prielaidas interpretacijai“. Tai kol paskui pereisi per tuos visus teismus, kol suprasi ar vis dėlto tu teisingai taikai“. „Vis dėlto dalis tos politikos įgyvendinimo ir formavimo. Tai yra savivaldybių institucijose. Ir vat apie tų savivaldybių vaidmenį - nes matot, jų mes jau neprižiūrim ir kontroliuoti negalim“.

R6: „Manau, savivaldybė dar kažkiek turėtų pasijungti į tą, kad nebūtų tų tokių visą parą veikiančių nedidelių parduotuvėlių. Policijos pajėgų mažas kiekis“. „Žmonės to nesuvokia“.

R7: „Man atrodo, kad įstatymai yra įgyvendinami. Ta prasme, tie apribojimai, kurie yra dėl prekybos laiko arba dėl reklamos apribojimo, tai aš manyčiau, kad jie yra įgyvendinti. „Aš skaičiau tą klausimą, bet nesugalvojau kažkokių pavyzdžių, kad jie yra neįgyvendinami“.

R8: „Vėl gi, nueikite šiandien į Seimą, visą dieną pavaikščiokite. Manau tikrai sutiksite kokį nors alaus asociacijos atstovą“. „Seime dirba nuolat. Ir visokių tiesioginių yra pateikiama, ir netiesioginių visokių pasiūlymų. Nu ir tai ir trukdo“.

R9: „Nu sakau, baudos yra už viską. Ir draudimai yra. Bet jie nėra veiksnūs. Tai reiškia, kad pati visuomenė ignoruoja juos“. „Tai sakau, turėtų būti didesnis visuomenės sąmoningumas ir įtaka. Mes negalime visiškai visko uždrausti. Nu atsiras gi kiti šaltiniai“.

III.8. Mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių SSGG įgyvendinimo analizė.

2012 metais pasibaigusio Europos komisijos kofinansuoto Europinio AMPHORA projekto mokslininkų išvadose bei išplatintame manifeste pabrėžiamos trys pagrindinės efektyvios ir geriausios alkoholio kontrolės priemonės (angl. best buys in alcohol control policy) (http://www.amphoraproject.net/files/file/AMPHORA%20manifesto%20on%20alcohol_October%202012.pdf): • alkoholinių gėrimų kainos didinimas, • fizinis alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimas, • alkoholinių gėrimų reklamos draudimas.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos Globalioje žalingo alkoholio vartojimo mažinimo strategijoje nurodoma 10 veiklos sričių ar priemonių, kurias galėtų taikyti šalys, siekdamos mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą (http://www.who.int/substance_abuse/ alcstratenglishfinal.pdf). Tos pačios priemonės nurodomos ir 2012 metais patvirtintame Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono Europos žalingo alkoholio vartojimo mažinimo veiksmų plane 2012 -2020 metams (http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0006/14773 2/RC61_wd13E_Alcohol_111372_ ver2012.pdf): 1. Lyderystė, dėmesys ir įsitraukimas.

2. Sveikatos sektoriaus atsakas.

3. Bendruomenės įsitraukimas.

4. Vairavimo išgėrus prevencija.

5. Alkoholio prieinamumo mažinimas.

6. Alkoholinių gėrimų rinkodara.

7. Kainų politika.

8. Neigiamų alkoholio pasekmių ir apsinuodijimų mažinimas.

9. Kontrabandinio ir nelegaliai pagaminto alkoholio vartojimo mažinimas.

10. Stebėsena ir vertinimas.

LYDERYSTĖ, DĖMESYS IR ĮSITRAUKIMAS (1) Alkoholio kontrolės politika reikalauja išskirtinio kompleksiškumo, lyderystės bei daugelio sektorių įsitraukimo. Nepaisant to, kad 1995 metais buvo priimtas pažangus ir kompleksiškas Alkoholio kontrolės įstatymas, 1998 metais Seime patvirtinta alkoholio vartojimo mažinimą numačiusi Lietuvos sveikatos programa, tais pačiais metais patvirtinta Valstybės alkoholio kontrolės programa su ambicingais alkoholio kontrolės tikslais, alkoholio vartojimas ne tik nemažėjo, bet gana intensyviai augo iki 2008 metų. Nors tokių nacionalinių veiksmų programų būtinybę pabrėžia PSO ekspertai, akivaizdu, kad vien tokių programų parengimas ir patvirtinimas nėra garantas, kad bus įgyvendintos programose numatytos priemonės.

Mokslu pagrįstų kompleksinių alkoholio kontrolės programų ar priemonių planų parengimas yra tik pirmasis būtinas sėkmingas alkoholio kontrolės politikos žingsnis. Galima konstatuoti, kad šiame lygmenyje Lietuva turi nemažą įdirbį ir mokslu pagrįstų priemonių kompleksas yra įtrauktas į naująjį Lietuvos sveikatos programos projektą. Bet to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 metais patvirtino Alkoholio ir tabako kontrolės 2012-2014 metų programą (tarpinstitucinį veiklos planą). Taigi, galima konstatuoti, kad teorinės efektyvios alkoholio kontrolės politikos prielaidos egzistuoja.

123

Kita svarbi efektyvios alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimo prielaida yra aiški lyderystė ir koordinavimas. Lietuvoje egzistuoja daug teorinių galimų lyderystės šioje srityje centrų, tiek politikos formavimo, tiek politikos įgyvendinimo srityje. Tarp tokių institucijų ir organizacijų pažymėtinos LRS Sveikatos reikalų komitetas, LRS Alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos komisija, Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Nacionalinė sveikatos taryba, Valstybinis psichikos sveikatos centras ir kt. Tačiau iš esmės lyderystė šioje srityje yra išskaidyta ir daugiau galima kalbėti apie bendradarbiavimą tam tikrose situacijose, nei apie tikrą lyderystę, koordinuojant alkoholio kontrolės politikos kūrimą ir įgyvendinimą.

Paminėtos institucijos yra nors ir labai svarbi, tačiau iš esmės tik sveikatos sektoriaus pusės grandis, tačiau tikroji alkoholio kontrolės politika reikalauja ženkliai daugiau, nei tik tiesiogiai su alkoholio kontrole susijusių institucijų įsitraukimo. Siekiant efektyvios alkoholio kontrolės politikos, būtinas visų sektorių įsitraukimas: ūkio, finansų, teisėsaugos, sienos apsaugos ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama ir pilietinės visuomenės įsitraukimo svarba.

Stiprybės

Silpnybės

• Mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės priemonės įtrauktos į naująjį Lietuvos sveikatos programos projektą.

• LRV patvirtinta Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas).

• Egzistuoja kompetentingų institucijų ir organizacijų tinklas: LRS Seimo sveikatos reikalų komitetas ir Alkoholizmo bei narkomanijos prevencijos komisija, Nacionalinė sveikatos taryba, Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, nevyriausybinės organizacijos ir kt.

• Ekonominio ir finansinio sektoriaus institucijos turi daug stipresnį sprendžiamąjį balsą, siūlant alkoholio verslo apribojimus.

• Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios lyderių laikinumas.

• Per mažas visuomenės aktyvumas.

• Nepakankamas lėšų kiekis valstybės užsibrėžtiems planams įgyvendinti.

Grėsmės • Santykinai nedidelis alkoholio kontrolės politiką prioritetu laikančių politikų skaičius.

• Didelė alkoholio pramonės įtaka politikams.

• Agresyvios alkoholio pramonės finansuojamos asocijuotos organizacijos, nedeklaruojančios lobistinių interesų ir veikiančios kaip visuomeninės organizacijos.

Galimybės • Sveikatos išsaugojimui ir visuomenės sveikatai teikti realų prioritetą.

• Didinti Nacionalinės sveikatos tarybos vaidmenį alkoholio kontrolės politikos formavime ir priežiūroje.

• Diegti realią, o ne formalią poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sistemą priimant naujus ar tobulinant egzistuojančius teisės aktus.

• Keisti visuomenės požiūrį ir motyvuoti aktyviai dalyvauti alkoholio kontrolės politikos formavime bei įgyvendinime.

• Skirti fiksuotą procentą nuo surenkamų tabako ir alkoholio akcizų šių medžiagų vartojimo prevencijai ir kontrolei.

SVEIKATOS SEKTORIAUS ATSAKAS (2) Visuomenėje visuotinai paplitusi nuomonė, kad dauguma žmonių alkoholį vartoja saikingai ir jų vartojimas nekelia grėsmės sveikatai bei nedidina priklausomybės nuo alkoholio atsiradimo rizikos. Tuo tarpu atliktas 15 - 74 metų Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad net 31 proc. vyrų ir 9,5 proc. moterų surinko 8 ar daugiau AUDIT testo balų ir gali būti vertinami, kaip rizikingi alkoholio vartotojai, kuriems reikėtų detalesnio ištyrimo.

Ankstyvas probleminio alkoholio vartojimo išaiškinimas leistų operatyviau vykdyti intervenciją žalingai alkoholį vartojantiems asmenims ir bandyti keisti jų vartojimo įpročius.

Lietuvoje ant alkoholinių gėrimų pakuočių nėra skelbiami santykiniai alkoholio vienetai, todėl visuomenei susidaro įspūdis, kad net ir dideliais kiekiais geriant silpnus alkoholinius gėrimus gaunamas mažesnis alkoholio kiekis ir daroma mažesnė žala sveikatai, nei vartojant stiprius alkoholinius gėrimus.

Siekiant didinti visuomenės suvokimą apie galimą žalingą alkoholio vartojimą, būtina užtikrinti, kad informacija apie gaunamą alkoholio kiekį būtų pateikiama ant alkoholinių gėrimų pakuočių.

Siekiant, kad kaip galima anksčiau būtų nustatomi rizikingai ar žalingai alkoholį vartojantys gyventojai, būtina išplėsti medicinos darbuotojus rengiančių ugdymo įstaigų programas, kuriose būtų mokoma, kaip naudotis Pasaulio sveikatos organizacijos parengta ir rekomenduojama AUDIT metodika.

Greta to būtina persvarstyti šiuo metu rekomenduojamų saugių alkoholinių gėrimų vartojimo kiekių sklaidą ir galimybę šias rekomendacijas taikyti individualiam asmeniui.

Siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą jau turintiems priklausomybę nuo alkoholio būtina užtikrinti priklausomybės ligų centrų funkcionavimą, reabilitacijos centrų bei bendruomenių finansavimą. Kadangi pagalba būtina ne tik priklausomybę turinčiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, užtikrinti artimųjų savipagalbos grupių steigimą ir funkcionavimą prie priklausomybės ligų centrų, psichikos sveikatos centrų ar kitų suinteresuotų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.

- Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos taryba, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Ūkio ministerija, vartotojų teisių apsaugos institucijomis ir organizacijomis, parengti alkoholinių gėrimų žymėjimo pakeitimus, kurie leistų tinkamai informuoti vartotoją apie jo gaunamą alkoholio kiekį, informuotų apie galimą žalą sveikatai.

- Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, universitetais, užtikrinti, kad būtų vykdoma PHEPA (angl. Primarys Health Care European Project On Alcohol) projekto sklaida ir įgyvendinimas.

124

- Psichikos sveikatos centrams užtikrinti pagalbos (taip pat ir anoniminės) teikimą asmenims, besikreipiantiems dėl alkoholio vartojimo problemų.

- Sveikatos apsaugos ministerijai parengti tvarką, kaip motyvuoti šeimos gydytojus ir atlyginti už rizikingo alkoholio vartojimo identifikavimą taikant AUDIT metodiką.

Stiprybės • Psichikos sveikatos centrai.

• Priklausomybės ligų centrai.

• Šeimos gydytojo institucija.

Grėsmės

Silpnybės • Nemotyvuoti gydytojai.

• Šeimos gydytojų baimė, kalbant apie alkoholį, atbaidyti pacientus.

• Nepalankus požiūris į psichiatriją.

• Medikų palankus požiūris į alkoholio vartojimą.

• Netinkamas santykinių alkoholio vienetų ir rizikingo alkoholio vartojimo identifikavimas asmens lygiu.

• Išversta ir adaptuota AUDIT metodika.

Galimybės

BENDRUOMENĖS ĮTRAUKIMAS (3) Nors dauguma efektyvių mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių turėtų būti priimamos valstybės mastu, tačiau ne mažiau svarbios yra bendruomenės lygiu taikomos alkoholio prevencijos ar pagalbos jau priklausomiems asmenims priemonės.

Savivaldybės ir vietos bendruomenės gali imtis efektyvių ir konkrečioms bendruomenėms svarbių priemonių diegimo. Būtent bendruomenės ar nevyriausybinės organizacijos gali kreiptis į vietos savivaldą dėl prekybos alkoholiu licencijos neišdavimo įmonei, ar kreiptis su prašymu dėl prekybos laiko apribojimo.

Savivaldybės gali nustatyti atstumą nuo svarbių visuomenės švietimo, maldos namų ar kitų objektų, kur būtų apribojama prekyba alkoholiu.

Savivaldybė gali neišduoti papildomų leidimų sezoninei prekybai alkoholiu ar neišduoti leidimų prekiauti alkoholiniais gėrimais viešų renginių metu.

Savivaldybės, savo teritorijose turinčios Visuomenės sveikatos biurus, atsižvelgdamos į situaciją savivaldybėje ar mažesnėse ir pažeidžiamose bendruomenėse, gali planuoti tikslines alkoholinių gėrimų prevencijos, intervencijos ar postvencijos priemones. Lietuvoje jau yra savivaldybių iniciatyvų, suteikiant paramą priklausomybės nuo alkoholio gydymuisi, ir suteikiant finansinę paramą šeimoms, kurios nutraukia alkoholinių gėrimų vartojimą.

Mažesnių miestelių bendruomenės, skirtingai nei didelių miestų bendruomenės turi ir savotiškų privalumų, kontroliuojant prekybą alkoholiu nepilnamečiams, kadangi vietos bendruomenės nariai gerai pažįsta vieni kitus ir bendruomenėje gyvenančius vaikus.

Todėl bendruomenių ir savivaldybės lygmenyje rekomenduotina: Stiprinti visuomenės sveikatos biurų veiklą žalingų įpročių prevencijos srityje, ypatingai nustatant pažeidžiamas grupes ir taikant specifines prevencijos priemones. Taip pat skirti didesnį dėmesį efektyvioms populiacinėms žalingų įpročių prevencijos priemonėms.

Savivaldybių taryboms ir vykdomiesiems politikams stengtis mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, nebeišduodant daugiau prekybos alkoholiniais gėrimais licencijų, ribojant prekybos alkoholiu laiką probleminėse vietose, neišduodant papildomų leidimų prekiauti alkoholiu vasaros sezono ar masinių renginių metu. Skatinti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios ir socialinės aplinkos planavimą.

Remti asmenis, negalinčius savarankiškai rasti ar gauti pagalbos, norint nutraukti alkoholinių gėrimų vartojimą ar gydyti priklausomybę. Skatinti pirminės sveikatos priežiūros darbuotojus vykdyti alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos nustatymo programas ir anksti nukreipti probleminius alkoholio vartotojus specialisto konsultacijai.

Remti ir skatinti bendruomenes bei nevyriausybines organizacijas, planuojant bei rengiant renginius, skatinančius laisvalaikio praleidimą be alkoholinių gėrimų vartojimo.

Stiprybės • Savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai.

• Savivaldybėms įstatymu suteikta teisė reguliuoti naujų prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių, bei riboti prekybos laiką jau esančioms įmonėms.

• Stiprėjančios vietos bendruomenės, rengiančios projektus vietos gyventojams.

Grėsmės • • •

Vietos politikų asmeninis interesas ir įsitraukimas į alkoholio verslą.

Vietos pareigūnų korumpuotumas ar nenoras pyktis su vietos gyventojais dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais.

Mažas nevyriausybinių organizacijų aktyvumas.

Silpnybės • • •

Itin palankus gyventojų požiūris į alkoholinių gėrimų vartojimą.

Palankus gyventojų požiūris į nelegalų alkoholinių gėrimų verslą.

Didelis prekybos alkoholiu vietų skaičius ir didelis gyventojų įsitraukimas į šį verslą.

Galimybės • Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų galimybės skirti lėšas tikslinei alkoholio vartojimo prevencijai ar pagalbai jau priklausomiems asmenims.

• Jau egzistuojančios miestelių praktikos, organizuojant miestelių šventes be alkoholio ir jau egzistuojanti savivaldybių pagalba priklausomiems asmenims.

125

VAIRAVIMO IŠGĖRUS PREVENCIJA (4) Nepaisant šiuo metu policijos aktyviai organizuojamų vairuotojų blaivumo tikrinimų, neblaivių vairuotojų nustatoma daug. 2008 metais sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus jau davė pirmuosius rezultatus, ir neblaivių vairuotojų sukeltų autoįvykių skaičius sumažėjo 38 procentais.

Lietuvos visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus nedidelį kiekį alkoholio yra pakankamai liberalus. Kai kuriuose baruose galima rasti alkotesterius, kuriais pasinaudojant galima pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje po alkoholio pavartojimo. Tačiau ką tik pavartotas alkoholis iš karto nepatenka į kraują, ir matavimai klaidina bandantį pasitikrinti vairuotoją. Reali alkoholio koncentracija praėjus kelioms ar keliolikai minučių didėja, alkoholiui patenkant iš virškinamojo trakto į kraujotaką. Be to, alkoholio tolerancija kiekvienam asmeniui yra skirtinga, todėl bendrų rekomendacijų apie leistiną kiekį negali būti.

Siekiant sumažinti vairavimo išgėrus atvejų skaičių, nebeužtenka tik griežtinti atsakomybę už vairavimą išgėrus, bet būtina įgyvendinti ir kitas šio reiškinio kontrolės ir prevencijos priemones. Vairavimą išgėrus mažina bendros alkoholio prieinamumo apribojimo priemonės. Padidinus alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje pastebimai išaugo girtų vairuotojų padarytų autoįvykių skaičius. Todėl alkoholio prekyba turėtų būti ribojama vietos ir laiko atžvilgiu, o prekyba alkoholiu degalinėse turėtų būti visiškai uždrausta.

Taip pat būtų galima įgyvendinti kitas priemones: o Nustatyti 0 promilių leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje visiems vairuotojams; o Bendradarbiaujant su autotransporto įmonėmis taikyti stacionarių alkotesterių instaliavimo praktiką autobusuose, taksi, krovininiuose automobiliuose (Švedijos praktika); o Privalomai mokyti po vairavimo išgėrus, įtraukti į socialinę veiklą (JAV modelis); Motyvuoti visuomenę aktyviai dalyvauti vairavimo išgėrus prevencijoje tiek didinat pačių vairuotojų sąmoningumą, tiek skatinant aplinkinius neleisti vairuoti išgėrusiam asmeniui, bei pranešti teisėsaugai apie pastebėtus įtartino vairavimo atvejus; Aktyviai įgyvendinti korupcijos prevencijos policijoje priemones, kad už vairavimą išgėrus sulaikytas vairuotojas neturėtų galimybės išvengti realios atsakomybės duodamas policijos pareigūnui kyšį; Diegti realią dviejų pakopų vairuotojo pažymėjimo išdavimo sistemą, kuomet pirmaisiais vairavimo metais už vairavimą išgėrus sulaikytam vairuotojui vairuotojo pažymėjimas būtų atimamas visiškai, ir jam tektų perlaikyti vairavimo egzaminą.

Rekomendacijos įgyvendinime dalyvaujančios institucijos: o LR Seimas: bendradarbiaujant su sveikatos, policijos ir teisės ekspertais, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslo atstovais parengti ir priimti reikiamas teisės aktų pataisas. o Transporto paslaugas teikiančios įmonės: sistemingas vairuotojų sveikatos tikrinimas ir stacionarių alkotesterių diegimas autotransporto priemonėse (bent tose, kurių vairuotojai jau buvo sulaikyti už vairavimą išgėrus). o Policijos departamentas: bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija bei vairuotojų rengimo mokyklomis aktyviau aiškinti apie vairavimo išgėrus pavojų ir pasekmes. o Nevyriausybinės organizacijos: bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis organizuoti visuomenės sąmoningumo didinimo akcijas ir skatinti visuomenę netoleruoti vairavimo išgėrus.

Stiprybės • Vykdomi atsitiktiniai vairuotojų tikrinimai dėl girtumo.

• Už vairavimą išgėrus vairuotojai privalo lankyti paskaitas apie alkoholio žalą.

• Automobilio salone nebegalima vežtis alkoholinių gėrimų atidarytose pakuotėse.

• Veikianti e-policijos sistema.

Grėsmės • Liberalus visuomenės požiūris į vairavimą išgėrus.

• Asmeninės atsakomybės neįsisąmoninimas.

• Agresyvi alkoholio pramonė.

Silpnybės • Korupcija policijoje.

• Leistina alkoholio koncentracija kraujyje ne 0 promilių.

• Nėra tinkamai funkcionuojančios pradedančių vairuotojų drausminimo sistemos (pvz., dviejų pakopų vairuotojo pažymėjimo išdavimo sistemos).

• Alkoholis pardavinėjamas degalinėse.

Galimybės • Mažinti leidžiamą alkoholio koncentraciją kraujyje iki 0 promilių visiems vairuotojams.

• Diegti elektronines sistemas, kurios padėtų mažinti korupciją.

• Keisti visuomenės požiūrį ir motyvuoti aktyviai dalyvauti vairavimo išgėrus prevencijoje.

ALKOHOLIO PRIEINAMUMO MAŽINIMAS (5.1) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą buvo numatyta rengiant LR Alkoholio kontrolės įstatymą, Valstybės alkoholio kontrolės programą. Tačiau ten numatytos alkoholinių gėrimų prieinamumą ribojančios priemonės nebuvo įgyvendintos. Vykdoma alkoholio kontrolės politika iš esmės prieštaravo Alkoholio kontrolės įstatyme ir Alkoholio kontrolės programoje numatytiems uždaviniams. Tą patvirtino tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius bei Alkoholio kontrolės programos įgyvendinimą analizavusi Nacionalinė sveikatos taryba. Alkoholio rinkos liberalizavimas lėmė drastišką alkoholio vartojimo ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų bei socialinių pasekmių augimą.

Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos ekspertų, Europos sąjungos visuomenės sveikatos ekspertų bei pasaulio mokslininkų rekomendacijas, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą reikėtų: o didinti visų be išimties alkoholinių gėrimų akcizą tiek, kad alkoholio kaina pasivytų ir pralenktų infliaciją ir gyventojų pajamų augimą; o riboti ir efektyviai įgyvendinti prekybos alkoholiu laiko ir vietos ribojimus;

126

o alkoholinius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse; o įstatymais suteikti didesnius įgaliojimus savivaldybėms, atsižvelgiant į bendruomenių nuomonę, reguliuoti prekybos taškų tankumą ir vietas; o uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, nepardavinėti alkoholio savitarnos skyriuose; o efektyviai įgyvendinti draudimą parduoti alkoholį nepilnamečiams.

LR Seimui ir Vyriausybei bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento, ūkio ir teisės ekspertais bei socialiniais partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis) parengti ir priimti reikiamas teisės aktų pataisas.

Policijos ir Muitinės departamentams aktyviau skelbti anoniminius telefonus bei informaciją apie e-policijos sistemą ir motyvuoti visuomenę pranešti apie nelegalią prekybą alkoholiu arba alkoholio gabenimą per valstybės sieną.

Policijos departamentui ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui aktyviau užsiimti alkoholio prekybos pažeidimų nustatymu ir prevencija.

Stiprybės

Silpnybės

• Taikytos priemonės jau davė rezultatų.

• Visuomenės pasipiktinimas dėl vaikų girtavimo.

• Aktyvėjantis nevyriausybinis sektorius.

• Išduota daug licencijų be galiojimo termino verstis prekyba alkoholiniais gėrimais (apie 16 tūkst. mažmeninės prekybos licencijų).

Grėsmės • Agresyvi alkoholio pramonė.

• Per alkoholio reklamą su alkoholio pramone susijusi žiniasklaida.

• Egzistuoja aktyvios suinteresuotų verslo struktūrų išlaikomos laisvosios rinkos idėjas palaikančios organizacijos (LLRI), prieštaraujančios bet kokiems tabako ir alkoholio prekybos suvaržymams.

• Egzistuojanti nelegali prekyba alkoholiu.

Galimybės

• Specializuotų parduotuvių įrengimas.

PARDAVIMO NEPILNAMEČIAMS KONTROLĖ (5.2) Lietuvos Respublikoje prekyba alkoholio gaminiais nepilnamečiams yra draudžiama. Iki 2009 metų galiojusi įstatymo nuostata draudė nepilnamečiams tik parduoti bei perduoti alkoholinius gėrimus, o nuo 2009 metų įsigaliojusi įstatymo pataisa įtvirtino nuostatas, kuriomis buvo uždrausta nepilnamečiams vartoti ir turėti alkoholinių gėrimų.

Bendros alkoholio kontrolės priemonės jau davė poveikį vaikams, ir 2008 metais sumažėjo dėl alkoholinių intoksikacijų gydytų vaikų skaičius, tačiau bendra vartojimo situacija išlieka grėsminga. Viena iš didžiausių problemų išlieka nesukontroliuota alkoholinių gėrimų prekyba nepilnamečiams.

Siekiant pagerinti pardavimo nepilnamečiams kontrolę, būtina: o Didinti atsakomybę už pažeidimą, imtinai iki licencijos panaikinimo esant pirmam pažeidimui, supaprastinti licencijos atėmimo tvarką. o Apsunkinti alkoholio prieinamumą mažinant prekybos taškų skaičių, leidžiant prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse, į kurias nebūtų įleidžiami nepilnamečiai asmenys. o Įstatymu įtvirtinti prievolę reikalauti asmens dokumento su nuotrauka ir gimimo data iš visų asmenų, norinčių įsigyti tabako ir alkoholio gaminius. o Didinti visuomenės sąmoningumą , kad būtų pranešama apie prekybos nepilnamečiams atvejus.

LR Seimas: bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, ūkio ir teisės ekspertais, socialiniais partneriais (nevyriausybinėmis organizacijomis) bei verslo atstovais parengti ir priimti reikiamas teisės aktų pataisas.

Savivaldybių asociacija: pasinaudojant savivaldybėms suteiktais įgaliojimais griežtinti licencijų išdavimo tvarką, atsižvelgiant į buvusius pažeidimus, bei visuomenės skundus. Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas ir skatinti visuomenės sąmoningumą.

Policijos departamentas: aktyviau bendradarbiaujant su visuomene motyvuoti pranešti apie įstatymo pažeidimus, prisidėti prie visuomenės sąmoningumo didinimo kampanijų, bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu didesnį dėmesį skirti prekybos nepilnamečiams atvejų užkardymui ir pažeidimų išaiškinimui.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba: bendradarbiauti su teisėsauga sulaikant įstatymus pažeidinėjančius nepilnamečius, atstovauti nepilnamečius sulaikymo metu. Organizuoti priemones, skirti supažindinti tėvams su jų atsakomybe dėl vaiko padaromų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų.

Verslo atstovai: diegti stebėjimo sistemas ir dokumentų patikros mokymus, siekiant užtikrinti, kad alkoholis nebūtų parduodamas nepilnamečiams. Organizuoti mokymus pardavėjams dėl prekybos nepilnamečiams prevencijos.

127

Stiprybės

Silpnybės

• Įstatyme įtvirtintas minimalus 18 metų limitas, iki kurio draudžiama parduoti ir perduoti alkoholinius gėrimus.

• Nepilnamečiams draudžiama ne tik vartoti alkoholinius gėrimus, bet ir jų turėti.

• Dideliuose prekybos centruose įrengtos stebėjimo sistemos.

• Nesilaikoma įstatymo.

• Nepalanki įstatymų praktika, labiau orientuota į verslo išsaugojimą.

• Konstitucinio teismo sprendimas dėl licencijų prekiauti naikinimo sušvelninimo.

Grėsmės

Galimybės • Dokumentų tikrinimą perkant alkoholio ir tabako produktus padaryti privalomą.

• Naikinti prekybos alkoholiu licenciją už pirmą pardavimą nepilnamečiui.

• Alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse.

• • • •

Maža alkoholinių gėrimų kaina.

Retai reikalaujama dokumentų, patvirtinančių pirkėjo amžių.

Visuomenės abejingumas.

Sunkus teisinis kelias, įrodant prekybos nepilnamečiams faktą.

ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ RINKODARA (6) Iš jau gana sistemingai vertintos tabako kontrolės politikos yra žinoma, kad reklamos ar rinkodaros apribojimai yra mažai efektyvūs ar net visiškai neefektyvūs, nes verslas gana greitai randa būdų apribojimams apeiti. Vienu iš lietuviškų pavyzdžių galėtų būti įvedus alkoholio reklamos dienos metu apribojimus atsiradusi nealkoholinio alaus ar nealkoholinio sidro reklama. Todėl efektyviausiu laikomas visiškas alkoholinių gėrimų reklamos ir rėmimo draudimas, kaip tai yra įteisinta tabako kontrolės dokumentuose ir pirmiausia PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijoje.

Nesant galimybės visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą, rekomenduojama ypatingą dėmesį sutelkti į vaikams ir jaunimui skirtos alkoholinių gėrimų reklamos kontrolę, pirmiausia pagrindinį dėmesį skiriant vaikų mėgstamai televizijai ir internetinei erdvei. Taip pat rekomenduojama drausti alkoholio įmonėms remti ir reklamuotis vaikams ir jaunimui skirtų renginių metu.

Tačiau bent kokie alkoholinių gėrimų reklamos turinio, trukmės, vietos, formos ar kiti daliniai apribojimai yra mažai efektyvūs, nes jų užtikrinimas reikalauja didelių žmogiškųjų resursų valstybės tarnybose, kurie stebėtų viešąją erdvę, internetinę erdvę, fiksuotų pažeidimus, skirtų baudas, bylinėtųsi su įmonėmis teismuose dėl apskųstų baudų ir pan. Visiškas gėrimų reklamos ir rėmimo draudimas maksimaliai supaprastintų kontrolės mechanizmą ir maksimaliai paveiktų visas gyventojų, ne tik vaikų, grupes.

Stiprybės • • • •

Egzistuojantis tabako gaminių reklamos ir rėmimo draudimas.

Efektyviai veikiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Aktyvios nacionalinės nevyriausybinės organizacijos.

Egzistuojantys alkoholio reklamos poveikį vaikams patvirtinantys moksliniai tyrimai.

Grėsmės • Dalis alkoholio gamybos bendrovių priklauso tarptautiniams koncernams, kurie gali daryti spaudimą aukščiausiems valstybės pareigūnams ir politikams.

• Alkoholio gamintojai remia politines partijas ir politikus.

• Politikai suinteresuoti žiniasklaidos dėmesiu, todėl nesiryžta apriboti žiniasklaidos pajamų, gaunamų iš alkoholinių gėrimų reklamos.

• Nuo alkoholio reklamos pinigų priklausoma žiniasklaida slopina viešąją diskusiją dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo ir pateikia tik alkoholio pramonės argumentus.

• Stiprios, gerai finansuojamos lobistinės alkoholio pramonės asocijuotos struktūros.

Silpnybės • Alkoholio gamintojų verslas yra glaudžiai susijęs su reklamos verslu ir žiniasklaida.

• Dauguma politikų labiau tiki alkoholio gamintojų argumentais, o ne mokslinių tyrimų duomenimis.

• Gajūs mitai, kad alkoholio reklama neskatina gėrimų vartojimo, o tik nulemia jų pasirinkimą.

Galimybės • Alkoholinių gėrimų reklamos draudimo neriboja Europos teisė.

• Skirtingas reguliavimas įvairiose ES valstybėse rodo, kad skirtingi draudimai veikia, vadinasi, veiktų ir jų kompleksas.

• Visiškas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas veikia Norvegijoje nuo 1976 metų.

KAINŲ POLITIKA (7) Kaina yra laikoma pačia efektyviausia alkoholio kontrolės politikos priemone. Net ir tokiu atveju, kai alkoholinių gėrimų kainos didinimas išprovokuoja tam tikrą nelegalios alkoholio rinkos augimą, nelegalioje rinkoje esantys alkoholio produktai taip pat brangsta, tokiu būdu sumažindami alkoholinių gėrimų prieinamumą net ir nelegalaus alkoholio vartotojams.

Mažiausia, ką turėtų sistemingai vykdyti valstybė, tai mokesčiais koreguoti alkoholinių gėrimų kainas taip, kad jų augimas nenusileistų, o idealiu atveju viršytų infliaciją ir gyventojų pajamų augimą.

Akcizų sistemą reikėtų reformuoti taip, kad stiprūs gėrimai kainuotų brangiau, ir ši taisyklė galiotų visoms alkoholinių gėrimų rūšims, tiek spiritiniams gėrimams, tiek fermentuotiems gėrimams ar alui.

Turi būti panaikinta galimybė taikyti nuolaidas alkoholiniams gėrimams ir pardavinėti juos už mažesnę nei savikaina ir esančių mokesčių kainą.

Turi būti svarstoma galimybė įvesti minimaliais kainas alkoholiniams gėrimams. Taip pat gali būti taikomi alkoholinių gėrimų taros apribojimai, kurie taip pat brangintų alkoholinius gėrimus.

Galima būtų svarstyti galimybę suteikti mokesčių lengvatas nealkoholiniams gėrimams, kad būtų paskatintas jų vartojimas ypač karštuoju metų laiku ir padidintas jų konkurencingumas prieš alkoholinius gėrimus ir ypač alų.

Turi būti nutraukta bet kokia finansinė parama ar subsidijos alkoholio verslui.

128

Stiprybės

Silpnybės

• Egzistuojanti alkoholinių gėrimų akcizų sistema ir jų administravimas.

• Alkoholinių gėrimų kaina visose mokslinėse studijose įvardinama kaip efektyviausia alkoholio kontrolės priemonė.

• Kaimyninės valstybės taip pat didina mokesčius alkoholiniams gėrimams.

• Neigiama Finansų ministerijos nuostata alkoholinių gėrimų akcizo didinimui.

• Didelė alkoholinių gėrimų gamintojų įtaka valstybės politikams.

Grėsmės

Galimybės

• Didelis gyventojų palaikymas nelegaliai alkoholio produkcijai.

• Nelegalios alkoholinių gėrimų prekybos daromos neigiamos žalos visuomenei nesuvokimas.

• Būtinybė turėti subalansuotą biudžetą ir poreikis didinti biudžeto įplaukas.

• Įvesti alkoholio laipsnių apmokestinimo sistemą ir alaus bei fermentuotų gėrimų grupėse, kaip tai yra daroma stipriųjų gėrimų grupėje.

• Įvesti importo mokesčius gėrimams iš trečiųjų šalių.

NEIGIAMŲ ALKOHOLIO PASEKMIŲ IR APSINUODIJIMŲ MAŽINIMAS (8) Alkoholinių gėrimų nevartojimas yra ideali siekiamybė. Net ir taikant visas šiuo metu žinomas alkoholio kontrolės politikos priemones, dalis gyventojų vis tiek vartos alkoholinius gėrimus, todėl būtina imtis priemonių, kad alkoholį vartojantiems gyventojams būtų mažinamos alkoholio vartojimo sukeltos sveikatos, socialinės ir kitos pasekmės, taip pat, kad būtų išvengiama itin sveikatą sutrikdančių apsinuodijimų alkoholio surogatais.

Tam, kad mažėtų bendras alkoholio vartojimas, turi būti peržiūrima informavimo apie alkoholinių gėrimų vartojimo poveikius ir rekomenduojamą saugų vartojimą strategija. Turėtų būti nutraukta labiau mokslinėms epidemiologinėms studijoms bei vertinimui tinkama komunikacija apie saugius alkoholio vartojimo kiekius, kurie yra praktiškai nepritaikomi individo lygmeniu. Turėtų būti aiškiai pasakoma, kad saugu yra tik visiškai nevartoti alkoholio, o bet koks alkoholio vartojimas yra susijęs su realia rizika, ir rizikos dydis yra tiesiogiai proporcingas suvartojamo alkoholio kiekiui.

Taip pat turėtų būti diegiama tinkama alkoholio vartotojų informavimo sistema, naudojant alkoholinių gėrimų pakuotes. Turėtų būti skelbiamas ne tik alkoholinių vienetų skaičius, gaunamos energijos kiekis, bet ir alkoholinių gėrimų sudėtis ir įspėjimai apie galimą žalą sveikatai bei būklės, kurioms esant, alkoholį vartoti yra griežtai draudžiama. Šiuo metu vis aktualesne problema tampa energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu. Energiniams gėrimams maskuojant alkoholio poveikį, gali kilti itin tragiškų pasekmių vartotojų sveikatai ir net gyvybei. Todėl turi būti imtasi priemonių, užkertančių kelią energinių gėrimų ir alkoholio mišinių gamybai, o taip pat vartotojų informavimui apie šių gėrimų bendro vartojimo pasekmes.

Siekiant išvengti apsinuodijimų legaliose pardavimo vietose galimai parduodamais falsifikuotais alkoholiniais gėrimais, būtina stiprinti alkoholinių gėrimų kokybės kontrolę, suteikti didesnius įgaliojimus, įpareigojimus ir finansavimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Taip pat būtina informuoti vartotojus, kad didžiausią apsinuodijimo pavojų alkoholiniuose gėrimuose kelia ne ten esančios gamybos metu nepašalintos priemaišos, o būtent pats etilo alkoholis, dėl kurio ir geriami alkoholiniai gėrimai.

Siekiant, kad mažėtų suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekis, alkoholio akcizų sistema turėtų būti pertvarkoma ir reorganizuojama taip, kad visų alkoholinių gėrimų apmokestinimas priklausytų nuo alkoholinio gėrimo stiprumo, tokiu būdu, mokesčiams padedant, stiprius alkoholinius gėrimus padarant brangesniais.

Siekiant, kad vietoje alkoholinių gėrimų nebūtų vartojami įvairūs kosmetiniai skysčiai ir odekolonai ar iš langų ploviklio bei kitų skysčių išgauti gėrimai, būtina persvarstyti galimybę grąžinti apyvartos mokestį šiems alkoholio turintiems gaminiams.

Stiprybės

Silpnybės

• Egzistuojančios kompetentingos valstybės institucijos: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

• Visuomenės sveikatos biurai.

• Aktyvios visuomeninės organizacijos.

• Aktyvios ir kompetentingos toksikologijos tarnybos.

• Europos teisinis reguliavimas, nenumatantis prievolės alkoholio gamintojams informuoti apie gėrimų sudėtį ant pakuotės.

• Didelis probleminių alkoholio vartotojų, o kartu ir falsifikuotų gėrimų bei surogatų vartotojų skaičius.

• Socialiai neatsakingi ekonominiai operatoriai, užsiimantys tokių produktų prekyba, žinodami tikrąją jų vartojimo paskirtį.

Grėsmės

Galimybės

• Finansų ministerijos pozicija.

• Nepakankamas finansavimas alkoholinių gėrimų kokybės tyrimams.

• Teisinė bazė sudaro palankias sąlygas pigiai parduoti stiprius fermentuotus gėrimus.

• Saugodami rinką patys alkoholinių gėrimų gamintojai suinteresuoti apyvartos mokesčio įvedimu.

• Egzistuojantys siūlymai riboti energinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams.

• Europos teisė nedraudžia įvesti įspėjimų apie žalą sveikatai ant alkoholio pakuočių ir kai kuriose šalyse tokia sistema galioja.

• Egzistuoja stiprių alkoholinių gėrimų apmokestinimo praktika, atsižvelgiant į stiprumą ir tai gali būti perkelta į kitų gėrimų sektorių.

129

KONTRABANDINIO IR NELEGALIAI PAGAMINTO ALKOHOLIO VARTOJIMO MAŽINIMAS (9) Siekiant, kad alkoholinių gėrimų prieinamumo apribojimai nepadidintų nelegalios prekybos rizikos, būtina: o aktyviau skelbti apie jau veikiančią e-policijos sistemą, leidžiančią anonimiškai informuoti apie nelegalią alkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą; o nuolat vykdyti socialinės reklamos akcijas, skatinančias gyventojus nebūti abejingus ir pranešti apie nelegalios prekybos ar gamybos atvejus; o stiprinti sienos apsaugą. Ypatingas dėmesys skiriamas stiprinti sienų su ne Europos Sąjungos šalimis apsaugą; o skatinti pirmosios grandies teisėsaugos pareigūnus aktyviau kontroliuoti alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą, skirti dideles premijas už nusikaltimo išaiškinimą. Premijos dydis turėtų keletą kartų viršyti potencialaus kyšio lygį; o griežtinti nelegalių prekeivių ir kontrabandininkų atsakomybę (siūlant turto konfiskavimą ir kt.); o skatinti antikorupcinių priemonių diegimą vidaus reikalų ir sienos apsaugos bei muitinės sistemose; o sugriežtinti atsakomybę ne tik nelegalių alkoholinių gėrimų gamintojams, gabentojams ar pardavėjams bet ir galutiniams šios produkcijos pirkėjams.

Stiprybės • Egzistuojanti e-policijos sistema.

• Stiprinama sienos apsauga ir diegiamos naujos apsaugos ir stebėjimo sistemos.

• Stiprėjančios antikorupcinės priemonės VRM, muitinės ir sienos apsaugos sistemose.

Grėsmės

Silpnybės • Nepakankamas VRM finansavimas, neleidžiantis tinkamai informuoti visuomenės apie e-policijos sistemą ir jos naudojimo galimybes.

• Nepakankamos bausmės pažeidėjams nemotyvuojančios neužsiimti nusikalstama veikla.

• Nepriimtas pranešėjų apsaugos įstatymas.

Galimybės

• Sienos su šalimis, kuriose alkoholiniai gėrimai kainuoja pigiau nei Lietuvoje.

• Itin didelis gyventojų palaikymas su nelegalia alkoholinių gėrimų gamyba, prekyba ir gabenimu susijusioms veikoms.

• Aktyviai veikianti ir korupcijos prevencija užsiimanti NVO „Transparency International“.

STEBĖSENA IR VERTINIMAS (10) Vis dažniau reformuojant alkoholio kontrolės politiką pasitelkiamas visuomenės sveikatos mokslas, sveikatos statistika, tarptautinė praktika.

Tam, kad būtų galima įvertinti diegiamų ir jau egzistuojančių alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą, būtina nuolat vykdyti su alkoholio vartojimu susijusių sveikatos, ekonominių, nusikalstamumo statistikos duomenų rinkimą ir analizę.

Lietuvoje renkama daug statistinių duomenų, susijusių su alkoholinių gėrimų gamyba, pardavimu, vartojimu, sveikatos sutrikimų ir išlaidų sveikatai bei socialinių pasekmių likvidavimu. Tačiau tik dabar yra atliekama apibendrinta alkoholio vartojimo poveikio analizė.

Koordinuojant Sveikatos apsaugos ministerijai ir bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija, Nacionaline sveikatos taryba bei mokslo institucijomis reikia nuolat vykdyti su alkoholio gamyba, prekyba, vartojimu ir pasekmėmis susijusių rodiklių analizę ir sisteminimą. Tos analizės pagrindu ir turėtų būti kuriami ir tobulinami su alkoholio kontrole susiję teisės aktai.

Alkoholio pramonė ir alkoholio vartojimą siekianti kontroliuoti valstybė yra nuolatiniame interesų konflikte, todėl būtina atlikti alkoholio keliamos žalos vertinimą tam, kad būtų galima įvertinti iš alkoholio pardavimo gaunamų pajamų ir dėl sukeliamų pasekmių patiriamų išlaidų santykį.

Siekiant apibendrinti su alkoholio vartojimu susijusius duomenis, turėtų bendradarbiauti ir informacija keistis: LR Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie LRV, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Lietuvos sveikatos informacijos centras, Policijos departamentas, Muitinės departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

130

Stiprybės

Silpnybės

• Šalyje nuolat renkama informacija apie alkoholio pardavimą, importą, gamybą, eksportą.

• Sistemingai vykdomas namų ūkio tyrimas.

• Vykdomas tarptautinis FINBALT tyrimas, kuris vertina alkoholio vartojimo pokyčius.

• Vaikų alkoholio vartojimo įpročius vertina HBSC ir ESPAD studijos.

• LSIC ir SVEIDRA duomenų bazėse kaupiama informacija apie sveikatos sutrikimus, hospitalizacijų skaičių, gydymui skirtas išlaidas.

• Informacijos šaltiniai yra skirtingo pavaldumo, surinkti informaciją yra sudėtinga.

• Statistikos departamento renkama informacija apie alkoholinių gėrimų pardavimą yra netiksli.

• Nėra įvertinas nelegalios prekybos lygis.

Grėsmės

Galimybės

• Mokslas yra menkai finansuojamas.

• Informaciją renkančios institucijos yra skirtingo pavaldumo ir tai apsunkina keitimąsi informacija.

• Kai kurie alkoholio vartojimo sukeltos žalos vertinimo uždaviniai numatyti Vyriausybės tarpinstitucinių veiklų planuose.

• Rengiami visuomenės sveikatos doktorantai galėtų būti pakankamas potencialas gilesnei problemos analizei.

III.9. Studijos apibendrinimas ir išvados.

Apibendrinus teisės aktus, valstybės alkoholio kontrolės principus, įtvirtintus LR Alkoholio kontrolės įstatyme bei Vyriausybės programose, apžvelgus Lietuvoje egzistuojančių alkoholio kontrolės politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei alkoholio kontrolės vartojimo prevencijoje dalyvaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklą, įvertinus gyventojų bei politikų nuomonę apie vykdomą alkoholio kontrolės politiką, galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja visos teisinės ir organizacinės prielaidos formuoti, organizuoti bei vykdyti efektyvią mokslu pagrįstą alkoholio kontrolės politiką. 1995 metais priimtas LR Alkoholio kontrolės įstatymas ir jame įtvirtinti valstybės alkoholio kontrolės principai buvo labai modernūs, dauguma nuostatų grįstos mokslu, o šių principų įgyvendinimas būtų davęs neabejotinų teigiamų rezultatų. Taip pat tenka konstatuoti, kad didele dalimi įstatyme numatytų valstybės alkoholio kontrolės principų nebuvo laikomasi. Įstatyme ir valstybės programoje numatyti tikslai nebuvo pasiekti. Esminėmis to prielaidomis galima laikyti įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmus, kuomet priimti sprendimai iš esmės prieštaravo valstybės alkoholio kontrolės principams. Taip pat Vyriausybės institucijoms, nesugebėjusioms tinkamai koordinuoti ir įgyvendinti programose numatytų uždavinių. Esminiais kliuviniais laikytina itin agresyvi alkoholio pramonės veikla ir nepakankamas finansavimas valstybės programoje numatytiems siekiniams įgyvendinti.

Todėl apibendrinus visą pateiktą informaciją darytinos išvados, kad: 1. 1995 metais priėmus LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir valstybės alkoholio kontrolės principus, vėliau keičiant teisinę bazę, į daugelį valstybės alkoholio kontrolės principų nebuvo atsižvelgiama arba buvo atsižvelgiama tik iš dalies. Todėl didelė dalis alkoholio kontrolės politikos pokyčių iki 2007 metų prieštaravo šiems principams, o jų priėmimas buvo tiesiogiai susijęs su sąlygų alkoholio verslui gerinimu ir gyventojų sveikatos būklės blogėjimu. Tik nuo 2007 metų alkoholio kontrolės teisinė bazė pradėta keisti, atsižvelgiant į mokslu pagrįstas Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų kompetentingų organizacijų rekomendacijas.

2. Didžioji dalis 1996 - 2007 metais priimtų alkoholio kontrolės politikos pakeitimų prieštaravo tarptautinėms rekomendacijoms, ženkliai pablogino alkoholio kontrolės situaciją ir buvo susiję su gyventojų sveikatos rodiklių blogėjimu. Nors dauguma Alkoholio kontrolės įstatyme numatytų valstybės alkoholio kontrolės principų atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tačiau jų nebuvo laikomasi, ir dauguma konkrečių įstatymo pakeitimų iki 2007 metų prieštaravo tarptautinėms rekomendacijoms.

3. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, gyventojai yra labiau linkę palaikyti populiarias, tačiau mažiau efektyvias alkoholio kontrolės priemones. Labiau palaikomos tokios alkoholio kontrolės politikos priemonės, kurios darytų mažą tiesioginę įtaką pačių respondentų alkoholio vartojimui ar nedidintų asmeninės atsakomybės. Tačiau efektyviausios alkoholio kontrolės priemonės (pvz., alkoholinių gėrimų kainos didinimas) arba asmeninę respondentų atsakomybę didinančios priemonės (pvz., atsakomybės už nelegalių alkoholio gaminių pirkimą griežtinimas) susilaukia mažesnio gyventojų palaikymo. Tokios visuomenės nuomonės tendencijos leidžia geriau įvertinti situaciją ir prieš siūlant efektyvių alkoholio kontrolės priemonių priėmimą ar įgyvendinimą didesnį dėmesį reikėtų skirti visuomenės informavimui apie šių priemonių būtinybę ir jų reikšmę.

4. Įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios atstovų nuomonės tyrimas parodė, kad alkoholinių gėrimų keliama žala suvokiama pakankamai, pakankamai žinomos efektyvios alkoholio kontrolės priemonės bei kliūtys, trukdančios tas priemones priimti ir įgyvendinti. Pabrėžiama itin didelė alkoholio pramonės įtaka, formuojant šalies alkoholio kontrolės politiką. Tai leidžia teigti, jog turi būti imtasi priemonių šiai įtakai mažinti, siekiant įgyvendinti efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones.

5. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro parengto Europos žalingo alkoholio vartojimo 2012 - 2020 metais veiksmų plano siūlomas alkoholio kontrolės priemones, atlikta Lietuvos alkoholio kontrolės priemonių SSGG analizė leidžia teigti, kad nepaisant grėsmių ir silpnybių Lietuva turi pakankamai stiprybių ir galimybių bei jau egzistuojančių iniciatyvų, kurios leistų 2012 - 2020 metais priimti ir įgyvendinti siūlomas efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones.

III.10. Literatūra.

1. World Health Organization. Global strategy to reduce harmful use of alcohol. 2010. http://www.who.int/substance_abuse/alcstratenglishfinal. pdf.

2. Peter Anderson, Ben Baumberg. Alkoholis europoje visuomenės sveikatos požiūriu. Ataskaita Europos Komisijai. Alkoholio tyrimų institutas, Jungtinė Karalystė, 2006. http://ec.europa.eu /health-eu/doc/alcoholineu_sum_lt_en.pdf.

3. World Health Organization. Evidence for the effectiveness and cost-effectiveness of interventions to reduce alcohol-related harm. 2009. http:// www.euro.who.int/__data/assets /pdf_file/0020/43319/E92823.pdf.

4. World Health Organization. Who expert committee on problems related to alcohol consumption. 2007. http://www.who.int/substance_abuse/ expert_committee_alcohol_trs9 44.pdf.

5. EU Directorate – General for Health and Consumers. First progres report on implementation of EU alcohol strategy. 2009. http://ec.europa.eu/ health/ph_determinants/life_style/ alcohol/documents/alcohol_progress.pdf.

6. Anderson P, Braddick F, Reynolds J & Gual A eds. (2012) Alcohol Policy in Europe: Evidencefrom AMPHORA. The AMPHORA project, available online: http://amphoraproject. net/view.php?id_cont=45.

7. Anderson, P., Baumberg, B. Alcohol in Europe. A public Health perspective. A report for the European Commission. London: Institute of Alcohol Studies, 2006.

8. Babor, T. F., Caetano, R., Casswell, S., Edwards, G., Giesbrecht, N., Graham, K., Grube, J., Gruenewald, P., Hill, L.,Holder, H., Homel, R., Österberg, E., Rehm, J., Room, R., Rossow, I. Alcohol: No Ordinary Commodity. Research and Public Policy. Oxford: Oxford University Press, 2003.

131

9. Frank J. Chaloupka, Grossman, M., Saffer, H. The Effects of Price on Alcohol Consumption and Alcohol-Related Problems. Alcohol Research & Health, 2002, Vol. 26, 22–34.

10. Giesbrecht, N., Greenfield, T. K., Anglin, L., Johnson, S. Changing the Price of Alcohol in the United States: Perspectives from the Alcohol Industry, Public Health, and Research. Contemporary Drug Problems, 2004, Vol. 31, Issue 4, 711–736.

11. Goštautas A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972–2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.

12. Lindström, M. Price Restrictions and other Restrictions on Alcohol Availability inDenmark and Sweden: A historical Perspective with Implications for the Current Debate.Scandinavian Journal of Public Health, 2005, Vol. 33, No 2, 156–158.

13. Pawson, R. Evidence-Based Policy. London: SAGE Publications, 2006.

14. Zaborskis A., Žemaitienė N., Šumskas L., Grabauskas V., Veryga A., Petkevičius R.Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita 1994– 2006 m. ir nauji iššūkiai. Medicina, 2008, Nr. 44 (8), 623–632.

15. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548).

16. Valstybės alkoholio kontrolės programa (Žin., 1999, Nr. 21-603).

17. Alkoholio ir tabako kontrolės 2012 - 2014 metų programa (tarpinstitucinis veiklos planas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.-1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės 2012 - 2014 metų programos (tarpinstitucinio veiklos plano) patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 115-5415).

18. DĖL VALSTYBINĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO. NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖS ALKOHOLIO KONTROLĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO. 2007 m. sausio 30 d. Nr. N-1 Vilnius. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_ show?p_r=698&p_d=63768&p_k=1.

132

IV. Alkoholio daromos žalos Lietuvoje vertinimo studija.

IV.1. Studijos santrauka. Įvadas. Europa yra regionas, kuriame daugiausiai pasaulyje suvartojama alkoholinių gėrimų. Per metus Europos Sąjungoje vidutiniškai vienam suaugusiam gyventojui tenka apie 11 litrų grynojo alkoholio. Lietuvoje alkoholio vartojimo situacija daugeliu aspektų išlieka prastesnė, nei ES vidurkis. Pagal mirtingumą nuo kepenų cirozės, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu ir kai kuriuos kitus dažnai naudojamus alkoholio žalos rodiklius, Lietuva yra tarp pirmaujančių ES. Tačiau alkoholio neigiamas poveikis yra daug didesnis. Lietuvoje jis nėra pakankamai išanalizuotas ir įvertintas. Be žalos sveikatai, daugelis alkoholio vartojimo sukeliamų pasekmių (socialinių ir ekonominių) tenka ne pačiam geriančiajam asmeniui, bet kitiems žmonėms.

Alkoholio suvartojimas ir su tuo siejamos problemos Lietuvoje nuolat augo ir 2007 m. buvo pasiektas alkoholio suvartojimo pikas. Tačiau tais pačiais metais politikams vienu metu priėmus keletą efektyvių priemonių, skirtų mažinti alkoholio vartojimą ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes, jau 2008 m. sumažėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas ir, jei 2007 m., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, vienam gyventojui teko 14,55 litrų, tai 2008-iais jau 13,18 litro absoliutaus alkoholio. Taip pat pradėjo gerėti su gyventojų sveikata siejami rodikliai, kurių teigiama gerėjimo tendencija išsilaikė ir vėlesniais metais.

Tikslas. Įvertinti su alkoholio vartojimu siejamą mirtingumo, sergamumo, netekto darbingumo ir teisėtvarkos pažeidimų lygį, bei socialinę ir ekonominę žalą Lietuvoje.

Metodika. Alkoholio vartojimo daroma žala sveikatai tradiciškai skiriama į tris bendras grupes: I grupę sudaro 100 proc., t.y., visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos; II grupę - iš dalies alkoholio sąlygojamos, daugiausia lėtinės, ligos; III grupę - išorinės sužeidimų ir mirties priežastys.

Analizuojant alkoholio sąlygojamą mirtingumo, sergamumo ir netekto darbingumo žalą visi I grupės ligų atvejai buvo priskiriami alkoholio vartojimo sąlygojamai žalai, tuo tarpu alkoholio sąlygojama žala II diagnozių grupėje buvo apskaičiuota, pritaikant santykine rizika paremtais ir specialiai Lietuvai apskaičiuotais alkoholiui priskiriamos dalies (APD) koeficientais. III diagnozių grupei priskiriama alkoholio sąlygojama žala buvo vertinta tik analizuojant mirtingumo statistiką, o tam tikslui naudoti APD koeficientai sudaryti proporciniu principu, panaudojant Lietuvos statistinius rodiklius ir mokslininkų publikuotų tyrimų rezultatus. Teisėtvarkos pažeidimų žala Lietuvoje įvertinta, analizuojant Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenų bazėse pateikiamą statistiką.

Rezultatai. Alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2003-2011 m. alkoholio vartojimo sąlygotoms mirties priežastims gali būti priskirta vidutiniškai po 3861 mirtį kasmet, o tai sudaro 9,01 proc. iš viso Lietuvoje registruojamo mirtingumo. Alkoholio sąlygojamo mirtingumo pikas buvo pasiektas 2007 m. (4621 alkoholio sąlygota mirtis), o vėlesniais metais mirtingumui mažėjant, 2011 m. šis skaičius sumažėjo iki 3200 t.y., bendras sumažėjimo efektas yra apie 28 proc. Didžiausias alkoholio sąlygojamas mirtingumas absoliučiais skaičiais yra tarp 45-54 metų vyrų, tačiau didžiausios alkoholio sąlygotos proporcijos nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse tenka jaunesniems nei 45 m. amžiaus žmonėms. Nuo 2007 m. iki 2011 m. bendras potencialus prarasto gyvenimo metų (PPGM) skaičius Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo sumažėjo 35 proc., o analizuojant pokytį tik tarp vien tik alkoholio sąlygojamų priežasčių, daugiau nei per pusę.

Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių į gydymo įstaigas bent kartą per kiekvienus metus kreipėsi (gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas) 163634 žmonės, o tai sudarė vidutiniškai 8,88 proc. iš visų Lietuvoje registruotų ligotumo atvejų tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Didžiausias ligotumas vien tik alkoholio sąlygojamomis ligomis buvo pasiektas 2007 m., kuomet buvo registruoti 20749 įvairių susirgimų ar ambulatorinių paslaugų atvejai. 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus šio ligotumo sumažėjimas, siekęs daugiau kaip 17 proc. Vis dėl to pastaraisiais metais pastebėta, kad vien tik alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas vėl auga. Bendras (vien tik ir iš dalies) alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas Lietuvoje augo per visus vertintus metus. Alkoholio vartojimo sąlygojamo ligotumo analizėje nebuvo įvertinta išorinių sužeidimų priežasčių grupė, todėl šioje studijoje apskaičiuotas alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas iki galo neatspindi tikrosios alkoholio vartojimo sąlygojamos naštos sveikatos priežiūrai.

Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių sumažėjęs darbingumo lygis buvo nustatytas vidutiniškai 7155 žmonėms, ir tai sudaro 7,64 proc. iš visų registruotų Neįgalumo ir darbingumo tarnyboje (NDNT) vertintų netekto darbingumo atvejų. Netekto darbingumo sumažėjimo atvejų dėl tik alkoholio vartojimo sąlygotų pagrindinių diagnozių, skaičius ženkliai augo per 2006 ir 2007 m. ir 2008-ais pasiekė 1631 atvejį. Vėlesniais metais šis skaičius ženkliai nebekito. Didžiausias alkoholio sąlygoto darbingumo sumažėjimų skaičius tenka 45-54 metų žmonėms. Lyginant atskiras nedarbingumo lygio kategorijas, daugiausiai alkoholio sąlygojamo nedarbingumo sumažėjimo atvejų tenka 30-55 proc. darbingumo grupei. Vyrams alkoholio sąlygotas 0-25 proc. darbingumo lygis nustatomas 3 kartus dažniau nei moterims, 1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje ir 1,5 karto dažniau 60-100 proc. grupėje. Vidutiniškai darbingumo sumažėjimas vyrams nustatomas beveik du kartus dažniau nei moterims. Alkoholio vartojimo sąlygojamo netekto darbingumo analizėje nebuvo įvertinta išorinių sužeidimų priežasčių grupė, taip, kaip ir vertinant ligotumą, šioje studijoje apskaičiuotas alkoholio vartojimo sąlygojamas netektas darbingumas iki galo neatspindi tikrosios alkoholio vartojimo sąlygojamos naštos.

Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje 2003-2012 metais sudarė vidutiniškai 542 įvykius (14,69 proc. iš visų nelaimių, kurias sukėlė vairuotojai), o neblaivūs pėstieji kiekvienais metais vidutiniškai sukelia 91 eismo įvykį (11,84 proc. nelaimių iš tų, kurių kaltininkais buvo pripažinti pėstieji). Dėl neblaivių vairuotojų kaltės kiekvienais metais vidutiniškai žūsta 54 žmonės (15,02 proc. iš visų žūčių, dėl kurių kalti vairuotojai), sužalojamas 791 žmogus (15,34 proc. iš visų sužalotų dėl vairuotojų kaltės). Dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės vidutiniškai žūsta 9 (8,42 proc. iš visų žūčių dėl pėsčiųjų kaltės), sužalojama – 87 (13,50 proc.).

133

Iš visų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,45 proc., o nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie 7,04 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų nusikalstamų veikų. Vis dėlto pastaraisiais metais nelaimių ir įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų Lietuvos keliuose žymiai sumažėjo, o kartu mažėjo ir nelaimingų atsitikimų bei pažeidimų, sukeltų neblaivių vairuotojų, skaičius. Palyginant neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo nelaimių ir visų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius, pastebimas netgi spartesnis registruojamų įvykių ir pažeidimų skaičiaus mažėjimas tarp neblaivių eismo dalyvių padaromų pažeidimų.

Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje 2010 m. galėjo sudaryti 60.852.205 Lt sveikatos priežiūrai, 47.736.895 Lt išmokant netekto darbingumo pensijas, 39.388.333Lt išlaikant dėl tėvų girtavimo į vaikų globos namus patekusius vaikus, 40.150.033 Lt skiriamų įkalinimo įstaigose esantiems asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, išlaikyti. Dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 2010 m. prarastas produktyvumas (skaičiuojant neuždirbtas pajamas iki jie būtų sulaukę pensinio amžiaus) sudarė 526.937.357 Lt praradimų. Bendra šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo žala 2010 metais sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi tik dalį iš visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų sričių.

Svarbiausios studijos žinutės : • Alkoholio vartojimas per analizuotą laikotarpį kasmet vidutiniškai sąlygojo daugiau kaip 3800 mirčių, ir tai sudaro apie 9 proc. viso Lietuvoje registruojamo mirtingumo.

• Bendras alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo sumažėjimas nuo 2007 iki 2011 m. sudaro apie 28 proc., tuo tarpu mirtingumą išreiškus prarastais potencialaus gyvenimo metais ir taip suteikiant didesnį svorį mirtims jaunesniame amžiuje, šis teigiamas sumažėjimo efektas sudaro 35 proc., o jei vertinamas pokytis tik alkoholio sąlygojamų priežasčių grupėje – viršija 50 proc.

• Dėl alkoholio vartojimui priskirtų priežasčių kasmet vidutiniškai 163 tūkst. žmonių gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas Lietuvos gydymo įstaigose ir tai sudarė apie 8,88 proc. iš visų ligotumo atvejų Lietuvoje, tačiau neįskaičiuojant sužeidimų dėl išorinių priežasčių.

• Didžiausias ligotumas tik alkoholio sukeliamomis ligomis buvo pasiektas 2007 m., o 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus jo sumažėjimas, siekęs daugiau kaip 17 proc.

• Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimui vidutiniškai priskiriami 7,6 proc. iš visų registruotų sumažėjusio darbingumo atvejų, tačiau neįskaičiuojant išorinių sužeidimų sąlygoto netekto darbingumo.

• Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje vidutiniškai sudaro beveik 15 proc. iš visų nelaimių, kurias sukėlė vairuotojai ir beveik 12 proc. nelaimių neblaivūs pėstieji iš tų, kurių kaltininkai pėstieji.

• Taip pat neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,5 proc. iš visų policijos registruojamų eismo taisyklių pažeidimų, o nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie 7 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų.

• Šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala vieneriems metams sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi tik dalį iš visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų sričių.

IV.2. Įvadas.

Europa ir iš esmės Europos Sąjungos (ES) šalys yra regionas, kuriame daugiausiai pasaulyje suvartojama alkoholinių gėrimų. Per metus ES vidutiniškai vienam suaugusiam gyventojui tenka 11 litrų suvartojamo grynojo alkoholio. [1] ES daugiausiai suvartojama alaus (44 proc.) ir vyno (34 proc.), o likusi dalis (22 proc.) tenka stipriesiems gėrimams. Nors 266 milijonai ES suaugusių gyventojų suvartoja iki 40 g (vyrai) ir 20 g (moterys) alkoholio per dieną, tačiau daugiau nei 58 milijonai (15 proc. ES) suaugusiųjų šį vartojimo lygį viršija. Apie 20 milijonų (6 proc. ES) suaugusiųjų per dieną suvartoja daugiau kaip 60 g (vyrai) ar 40 g (moterys) alkoholio. Lygiagrečiai pažvelgiant į priklausomybę nuo alkoholio, tai bent apytiksliais skaičiavimais, kiekvienais metais 23 milijonai europiečių (5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų) yra priklausomi nuo alkoholio.

Daugelis alkoholio vartojimo sukeliamų pasekmių (socialinių ir ekonominių) tenka ne pačiam geriančiajam asmeniui, bet kitiems žmonėms. Žiūrint iš sveikatos perspektyvos, alkoholis kiekvienais metais sukelia apytiksliai 195 tūkst. mirčių visoje ES. Šis skaičius susideda iš įvairių pasekmių, tokių kaip autoavarijos (su alkoholiu siejamos 1 iš 3 mirčių autoavarijose), nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės (4 iš 10 siejamos su alkoholiu), savižudybės (1 iš 6), kepenų cirozės, vėžiniai susirgimai, neuropsichiatriniai sutrikimai ir daugelis lėtinių ligų. Neproporcingai didelė alkoholio sukeliamos naštos dalis tenka jauniems žmonėms. Daugiau kaip 10 proc. merginų ir 25 proc. vaikinų mirčių yra siejami su alkoholiu. [1] Daugeliu aspektų Lietuvoje situacija dėl alkoholio vartojimo išlieka prastesnė nei ES vidurkis. Alkoholio suvartojimas ir su tuo siejamos problemos nuolat augo ir 2007 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, absoliutaus alkoholio suvartojimas per metus vienam gyventojui pasiekė 14,55 litro. Tačiau tais pačiais metais politikams vienu metu priėmus keletą efektyvių priemonių, skirtų alkoholio suvartojimui ir su tuo susijusioms neigiamoms pasekmėms mažinti, jau 2008 m., pirmą kartą po Lietuvos sveikatos programos priėmimo, sumažėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas ir, jei 2007 m. vienam gyventojui teko 14,55 litrų, tai 2008-iais jau 13,18 litro absoliutaus alkoholio. Taip pat pradėjo gerėti ir su gyventojų sveikata siejami rodikliai, kurių teigiama gerėjimo tendencija išsilaikė ir 2009 m. ir iš dalies 2010 m. [2-4] Šios studijos tikslas - įvertinti su alkoholio vartojimu siejamą žalą Lietuvoje, įtraukiant iki šiol mažai naudotus duomenų šaltinius. Ši studija rengta, atsižvelgiant į Tarptautines psichotropinių medžiagų vertinimo metodines gaires [5] ir PSO alkoholio kaštų vertinimo gerosios patirties rekomendacijas [6]. Studijos pagrindą sudaro penkios pagrindinių rezultatų dalys, kuriose alkoholio vartojimo Lietuvoje sąlygojama žala atspindima, analizuojant susirgimų, mirčių, netekto darbingumo ir teisėsaugos duomenis bei alkoholio vartojimo sąlygojamus ekonominius kaštus.

134

IV.3. Metodika.

IV.3.1. Alkoholio poveikio sveikatai vertinimas.

Alkoholio vartojimo daroma žala sveikatai tradiciškai skiriama į tris bendras grupes. I grupėje yra ligos ir būklės, kurios visiškai sąlygojamos alkoholio vartojimo t.y. šių ligų nebūtų, jei žmonės nevartotų alkoholio. Tokios diagnozės kaip alkoholinės psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos (K70) ir apsinuodijimai alkoholiu (X45) yra sutinkamos daugelio šalių statistikoje kaip alkoholio vartojimo daromos žalos indikatoriai. Šalia to yra dar daugiau siauresnių TLK-10 diagnozių, kurios priskiriamos tik alkoholio vartojimo pasekmėms. Iš viso, visiškai (100 proc.) alkoholio sąlygojamoms priežastims priskiriami apie 19-22 TLK-10 kodai. [7-9] II grupė sudaryta iš ligų ir būklių, kurioms išsivysti turi įtakos alkoholinių gėrimų vartojimas, tačiau šiomis ligomis galima susirgti ir nevartojant alkoholio. Tokioms ligoms, įvairių tyrimų duomenimis, priskiriama dalis onkologinių ligų, širdies ir kraujotakos ligos, su virškinimo sistema susijusios ligos. III grupei priskiriamos išorinės sužeidimų ar mirties priežastys, kurių dalį taip pat sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas. [7-9] 1 lentelėje pateikiamas šioje studijoje vertintų ligų ir išorinių mirtingumo, sergamumo bei darbingumo lygio sumažėjimą lėmusių priežasčių, siejamų su alkoholio vartojimu, sąrašas bei šaltinis į santykinės rizikos (SR) ar alkoholiui priskiriamos dalies (APD) koeficientą. Sąrašas suskirstytas į tris grupes: 1) ligos ir priežastys visiškai (100 proc.) sąlygojamos alkoholio vartojimo; 2) ligos ir priežastys tik iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo ir 3) išorinės priežastys, kurių dalį sąlygoja alkoholio vartojimas. [7-10] APD koeficientas (angl. Alcohol attributable fraction) - tai ligų ar būklių proporcija, parodanti, kokiai mirusių, sergančių ar darbingumo netekusių asmenų daliai pagrindinis rizikos veiksnys ar būklės išsivystymo priežastis buvo alkoholio vartojimas. Šioje studijoje APD skaičiavimai paremti atsižvelgiant į Jones et al. (2008) aprašytą metodiką [7]. APD koeficientas gali svyruoti nuo 0 (ligos, nepriskiriamos alkoholio vartojimui) iki 1 (ligos alkoholio vartojimui priskiriamos 100 proc.). Kitais atvejais APD koeficientui svyruojant tarp 0 ir 1, alkoholio vartojimui priskiriama atitinkama proporcija iš bendro visų mirčių, susirgimų ar darbingumo sumažėjimo atvejų.

Keliais retais atvejais (išeminė širdies liga, išeminis insultas, tulžies pūslės akmenligė) APD koeficientas gali būti neigiamas. Tai parodo galimą apsauginį alkoholio poveikį, o neigiamus APD pritaikius bendro mirtingumo, sergamumo ir darbingumo sumažėjimo statistikoje, apskaičiuojami galimai išvengti mirtingumo, sergamumo ar darbingumo sumažėjimo atvejai. Galimas alkoholinių gėrimų apsauginis efektas tam tikrais alkoholio vartojimo atvejais yra nevienareikšmė ir plačiai diskutuojama tema mokslinėje literatūroje.

Iš 1 lentelėje pateiktų trijų diagnozių grupių metodiškai paprasčiausias žalos vertinimas yra pirmojoje grupėje, kuriai priskiriamos tik alkoholio vartojimo sąlygojamos būklės. Šiai grupei priskiriamų ligų APD koeficientas lygus 1.

Išorinės priežastys (trečia diagnozių grupė 1 lentelėje) iš dalies priskiriamos alkoholinių gėrimų vartojimui ir dažniausiai šios grupės APD koeficientai sudaromi remiantis nacionaliniais duomenimis. Šioje studijoje APD koeficientai įvykiams, siejamiems su transporto nelaimėmis Lietuvoje (V02-V04, V06, V09, V12-V14, V19-V87, V89), sudaryti proporciniu principu, remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pateikiama statistika apie neblaivių vairuotųjų ar pėsčiųjų sukeliamus nelaimingus atsitikimus [20]. Kita dalis alkoholio sąlygotų išorinių mirties priežasčių (W00-W19, W32-W34, W65-W74, W78-W79, X00-X09, X31, X60-X84, X85-Y09, Y10-Y34 be X65 ir Y15) vertinta, remiantis Benošio ir Jasulaičio (2004) [21] tyrimu, kuriame buvo vertintos alkoholinio neblaivumo ir mirtingumo nuo įvairių priežasčių sąsajos. Likusiai daliai (V90-V94, V95-V97, W24-W31) išorinių mirties priežasčių taikyti Jones et al. (2008) [7] apskaičiuoti APD. Atitinkamų būklių APD koeficientai pateikiami 3 priede.

Kitų, daugiausia lėtinių, ligų APD apskaičiavimas (II diagnozių grupė 1 lentelėje) ir dalies bendro šių ligų skaičiaus priskyrimas alkoholio vartojimui paremtas santykinės rizikos (SR) rodikliais (angl. Relative risk), kurie alkoholio žalos tyrimams gaunami iš didelės apimties epidemiologinių tyrimų ir meta-analizės duomenų. Santykinė rizika parodo naujų atvejų dažnumo tarp rizikos veiksnio veikiamų (alkoholinius gėrimus vartojančių) ir neveikiamų (abstinentų) asmenų santykį bei apibūdina ryšio tarp rizikos veiksnio ir ligos stiprumą. Šioje studijoje APD skaičiavimams naudotos santykinės rizikos koeficientai bei nuorodos į atitinkamus pirminius mokslinius šaltinius pateikiami 2 lentelėje.

Epidemiologiniuose tyrimuose alkoholio negeriančių žmonių grupės (abstinentai) yra laikomos atskaitinėmis, kurių santykinė rizika prilyginama 1, o ligoms, kurių išsivystymo tikimybė padidėja vartojant alkoholį, santykinė rizika būna didesnė už vienetą. Santykinės rizikos koeficiento dydis taip pat labai priklauso nuo daugelio faktorių, iš kurių svarbiausi yra lytis, alkoholio vartojimo intensyvumas (dažniausiai išreiškiamas gramais gryno alkoholio, suvartojamo per dieną), amžius, suvartojamo alkoholio kiekio per vieną alkoholio gėrimo epizodą.

Pavyzdžiui, Corrao et al. (2004) meta-analizės duomenimis, stemplės piktybinių navikų (C15) išsivystymo santykinė rizika vyrams, vartojantiems vidutiniškai 20-39 g alkoholio per dieną, yra 1,39. Tai reiškia, kad šiai vyrų grupei rizika susirgti stemplės piktybiniais navikais didėja 39 proc., lyginant su abstinentais.

Panaudojant 2 lentelėje pateikiamus santykinės rizikos koeficientus, galutiniai APD koeficientai II diagnozių grupės ligoms skaičiuojami pagal šią formulę:

čia, SRi – santykinė alkoholį vartojančiųjų rizika lyginant su abstinentais; pi – atitinkama alkoholį vartojančiųjų populiacijos proporcija; i=0 – negeriančių alkoholio populiacija.

135

1 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ligos ir išorinės sergamumo bei mirtingumo priežastys.

Diagnozė

TLK-10 kodai I grupė.

Ligos ir būklės visiškai sąlygojamos alkoholio vartojimo Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas* E24.4 Vernikės (Wernicke) encefalopatija* E51.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio* G31.2 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 Alkoholinė miopatija* G72.1 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 Alkoholinis gastritas K29.2 Alkoholinė kepenų liga K70 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio* P04.3 Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu* O35.4 Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis)* Q86.0 Alkoholio nustatymas kraujyje* R78.0 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis* T51.0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis* T51.1 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta* T51.9 Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y15 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje* Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį* Y91 II grupė.

Ligos ir mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Stemplės piktybiniai navikai C15 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 Gerklų piktybiniai navikai C32 Krūties piktybiniai navikai C50 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 Hipertenzinės ligos I10-I15 Širdies išeminės ligos

I20-I25

Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas bei kitos širdies aritmijos

I47-I49

Hemoraginis insultas

I60-I62, I69.0-I69.2

Išeminis insultas

I63-I66, I69.3-I69.4

Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Savaiminis persileidimas*

SR ar APD šaltinis

100% APD [8] 100% APD [9] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [8] 100% APD [9]

Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11] Hamajima et al., 2002 [12] Rehm et al., 2004 [13] Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11]; Papildomai atsižvelgta į: Radisauskas et al. 2011 [14]; Abbott et al., 2002 [15]; McElduff ir Dobson (1997) [16]; Trevisan et al., 2001 [17] Gutjahr et al., 2001 [18]

I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 O03

III grupė.

Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo** Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje V02-V04, V06, V09 V12-V14, V19-V87, Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyje V89 Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis V90-V94 Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 Nukritimai W00-W19 Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34

136

Corrao et al., 2004 [11] Corrao et al., 2004 [11]; Papildomai atsižvelgta į: Sundell et al., 2008 [19] Corrao et al., 2004 [11] Jones et al. 2008 [7] Corrao et al., 2004 [11] Gutjahr et al., 2001 [18] Corrao et al., 2004 [11] Gutjahr et al., 2001 [18] Gutjahr et al., 2001 [18]

LKPT duomenys [20] LKPT duomenys [20] Jones et al. 2008 [7] Jones et al. 2008 [7] Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21] Jones et al. 2008 [7] Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

Diagnozė Atsitiktinis paskendimas Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas Pasikėsinimai

TLK-10 kodai W65-W74

SR ar APD šaltinis Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

W78-W79

Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

X00-X09 X31 X60-X84, Y10-Y34 be X65 ir Y15 X85-Y09

Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21] Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21] Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21] Benošis ir Jasulaitis, 2004 [21]

*Įtraukti vertinant alkoholio sąlygojamą sergamumą; **įtraukti vertinant tik alkoholio sąlygojamą mirtingumą.

2 lentelė. Lėtinių ligų išsivystimo santykinės rizikos, kurias iš dalies sąlygoja alkoholinių gėrimų vartojimas.

Diagnozė

TLK-10

Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kitos širdies aritmijos Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Savaiminis persileidimas

C00-C14 C15 C18 C20 C22 C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25

Santykinės rizikos, atsižvelSantykinės rizikos, atsižvelgiant į vyrų alkoholio suvarto- giant į moterų alkoholio suvarjimą (g/d.) tojimą (g/d.)

SR šalti75 g 75 g ir nis 1-19 20-39 40-74 ir 1-19 20-39 40-74 daug* g g dau- g* g g giau giau 1,43 1,86 3,11 6,45 1,43 1,86 3,11 6,45 [11] 1,2 1,39 1,93 3,59 1,2 1,39 1,93 3,59 [11] 1,03 1,05 1,1 1,21 1,03 1,05 1,1 1,21 [11] 1,05 1,09 1,19 1,42 1,05 1,09 1,19 1,42 [11] 1,1 1,19 1,4 1,81 1,1 1,19 1,4 1,81 [11] 1,22 1,43 2,02 3,86 1,22 1,43 2,02 3,86 [11] 1,07 1,21 1,35 1,46 [12] 1,23 1,23 7,52 6,83 1,34 7,22 7,52 7,52 [13] 1,15 1,43 2,04 4,15 1,15 1,43 2,04 4,15 [11] 0,82 0,85 0,98 1,53 0,85 0,9 1,1 1,87 [11]

I47-I49

1,51

1,51

2,23

2,23

1,51

2,23

2,23

2,23

[18]

I60-I62, I69.0-I69.2 I63-I66, I69.3-I69.4 I85 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 neįtrau-kiant L40.5 O03

1,1 0,85 1,95 1,95 0,82 1,12 1,58 -

1,19 0,9 2,9 2,9 0,82 1,34 1,58 -

1,82 1,17 7,13 7,13 0,68 1,78 1,6 -

4,7 4,37 26,53 26,53 0,5 3,19 2,2 -

1,1 0,85 1,95 1,95 0,82 1,12 1,58 1,2

1,19 0,9 2,9 2,9 0,68 1,34 1,6 1,76

1,82 1,17 7,13 7,13 0,5 1,78 2,2 1,79

4,7 4,37 26,53 26,53 0,5 3,19 2,2 1,79

[11] [11] [11] [11] [18] [11] [18] [18]

Šaltinis: Adaptuota iš Jones et al. (2008) [7]; *Modifikuotos santykinės rizikos pagal Jones et al., 2008.

IV.3.2. Alkoholio vartojimas Lietuvoje.

APD skaičiavime kitas svarbus komponentas (šalia santykinės rizikos) yra Lietuvos gyventojų alkoholinių gėrimų suvartojimo pasiskirstymo proporcijos pagal amžių, alkoholio suvartojamo kiekio grupes bei abstinentus. Šiam tikslui panaudoti 2007 metų spalio - gruodžio mėnesiais atliktos Lietuvos gyventojų reprezentatyvios apklausos duomenys. Tyrimas atliktas UAB „RAIT“, Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu. Tyrimo tikslas ištirti Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo įpročius.

Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta tiesioginio interviu būdu (vykdyta Omnibus metodu), naudojant iš anksto parengtus klausimynus, kuriuose interviuotojai fiksavo respondentų atsakymus. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią. Gyventojų apklausos metu iš viso buvo apklausti 3302 nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 m. amžiaus. Šioje alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimo studijoje buvo remtasi trimis gyventojų apklausos tyrimo klausimais: 1) analizuoti gyventojų apklausos duomenys apie alkoholio vartojimo dažnį (įvertinant abstinentų dažnį Lietuvoje); 2) analizuotas atskirų alkoholinių gėrimų suvartojimas per vieną praėjusią savaitę (7 dienas); 3) analizuotas alkoholinių gėrimų suvartojimo vieno gėrimo epizodu kiekis (angl. binge drinking), kuomet respondentų buvo klausiama, kaip dažnai vienu kartu išgeria 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (šio klausimo duomenys buvo naudoti tikslinant išeminės širdies ligos ir išeminio insulto žalos skaičiavimus).

Skaičiuojant Lietuvos gyventojų pasiskirstymo proporcijas pagal atitinkamas alkoholio vartojimo kategorijas (abstinentai, 1-19 g gryno alkoholio per dieną suvartojantys, 20-39 g/d., 40-74 g/d. ir daugiau kaip 75 g/d.) buvo analizuoti respondentų atsakymai, kiek per paskutinę savaitę jie suvartojo atskirų rūšių alkoholinių gėrimų. Respondentai turėjo atskirai nurodyti, kiek per praėjusią savaitę jie suvartojo alaus butelių (po 0,5 l), sidro ir alkoholinių kokteilių (po 0,33 l), vyno ar šampano taurių (darant prielaidą, kad taurės po 0,1 l) bei degtinės, konjako ar kitų stiprių gėrimų taurelių (po 40 g, t.y. 0,04 l).

137

Respondentų nurodyti suvartotų atskirų gėrimų kiekiai buvo perversti į standartinius alkoholio vienetus (SAV) darant prielaidą, kad viso vartojamo alaus stiprumas yra 5 proc., vyno/šampano – 11 proc., sidro – 5 proc., degtinės ar konjako – 40 proc. Konvertuojant SAV į gramus, 12,7 ml prilyginta 10 g gryno alkoholio.

SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš alaus suvartojimo: SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš vyno/šampano suvartojimo: SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš sidro suvartojimo: SAV (g/d. ) apskaičiavimas iš stipriųjų gėrimų suvartojimo: čia, N – respondentų nurodytas kiekvieno vertinamo gėrimo butelių, taurių ar taurelių skaičius.

Vėliau kiekvieno respondento skirtingų gėrimų suvartojimas išreikštas SAV buvo susumuojamas, taip gaunant kiekvieno respondento bendrą gryno alkoholio suvartojimą per savaitę. Galiausiai savaitei tenkantis kiekvieno respondento gryno alkoholio suvartojimas buvo dalinamas iš 7, o gauti suvartojami gryno absoliutaus alkoholio gramai per dieną sugrupuojami į atitinkamas alkoholio suvartojimo kategorijas: 1-19 gramų gryno alkoholio per dieną suvartojančius (g/d.), 20-39 g/d., 40-74 g/d. ir daugiau kaip 75 g/d. suvartojančius. Atitinkamai alkoholio vartojimas buvo suskirstytas pagal amžiaus grupes ir lytį.

Pagrindinis alkoholinių gėrimų suvartojimo vertinimas, apimantis tik paskutinę savaitę (7 dienas), yra supaprastinta galimybė respondentui prisiminti, kiek alkoholio jis/ji išgėrė per pakankamai neilgą laiko tarpą, o tai sąlygoja tikslesnius nurodyto suvartoto alkoholio kiekius. Tačiau esminis tokio klausimo trūkumas yra tai, kad dalis respondentų per paskutinę savaitę alkoholinių gėrimų nevartojo, nors įprastai nėra abstinentai. „RAIT“ atliktoje gyventojų apklausoje per paskutinę savaitę nevartojusių alkoholinių gėrimų vyrų buvo 29,03 proc., moterų - 51,87 proc.

Siekiant atspindėti realesnes abstinentų proporcijas atskirose amžiaus grupėse, galutinės Lietuvos gyventojų alkoholio suvartojimo proporcijos buvo indeksuojamos, remiantis kito respondentams užduoto klausimo atsakymais apie bendrus jų alkoholio vartojimo įpročius (t.y., abstinentų dažnis įvertintas, nustačius, kaip dažnai respondentai iš viso vartoja alkoholinius gėrimus). Atsakymai į šį klausimą parodė, kad niekada nevartoja alkoholio 7,37 proc. vyrų ir 12,29 proc. moterų. Pagal šias niekada nevartojančių respondentų proporcijas buvo indeksuotos alkoholį vartojančiųjų grupės.

Galutinės, APD skaičiavime naudotos, Lietuvos gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo proporcijos pateikiamos 3 lentelėje.

3 lentelė. Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje ir pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Amžiaus grupė 15-24 m.

25-34 m.

35-44 m.

45-54 m.

55-64 m.

65-74 m.

75 ir daugiau Iš viso 15-75 m.

Vyrų gryno alkoholio suvartojimas (g/d.)

Nevartoja 1 - 19 20-39 40 - 74 9,38% 61,48% 16,43% 8,48% 3,92% 64,50% 16,80% 10,75% 6,19% 60,83% 20,47% 7,96% 4,78% 69,97% 16,83% 7,89% 5,69% 70,73% 20,04% 2,36% 12,13% 70,30% 12,41% 5,17% 12,13% 70,30% 12,41% 5,17% 7,37% 66,25% 17,03% 7,02%

75+ 4,24% 4,03% 4,55% 0,53% 1,18% 0,00% 0,00% 2,34%

Moterų gryno alkoholio suvartojimas (g/d.)

Nevartoja 1 - 19 20-39 40 - 74 75+ 5,90% 86,45% 5,36% 2,30% 0,00% 4,72% 83,27% 9,61% 1,60% 0,80% 6,91% 85,85% 3,90% 2,23% 1,11% 8,89% 83,75% 6,22% 0,57% 0,57% 13,29% 77,70% 6,94% 1,39% 0,69% 26,90% 68,11% 3,32% 0,00% 1,66% 26,90% 68,11% 3,32% 0,00% 1,66% 12,29% 79,87% 5,71% 1,34% 0,78%

Remiantis aukščiau aprašyta APD skaičiavimo metodika, toliau buvo apskaičiuoti APD koeficientai Lietuvai 2 lentelėje pateiktoms ligoms. Galutiniai šioje studijoje taikyti APD koeficientai pateikiami 3 priede. Šie APD koeficientai buvo panaudoti vertinant alkoholio sąlygojamą žalą, t.y. alkoholio sąlygojamą mirtingumą, sergamumą bei nedarbingumą.

IV.3.3. Alkoholio sąlygojamo mirtingumo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygotam mirtingumui vertinti buvo naudoti individualūs nuasmeninti mirties liudijimų duomenys, gauti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pagal statistinių duomenų teikimo sutartį iš Statistikos departamento (2003-2009 m.) ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių registro (2010-2011 m.). Vienerių metų duomenų apimtis buvo apie 40-50 tūkst. įrašų, o iš viso 20032011 metams - 385532 įrašai. Iš šių duomenų masyvo buvo atrinkti įrašai, kuriuose pagrindinė mirties priežastis atitiko 1 lentelėje pateiktus TLK-10 kodus, toliau jie buvo sugrupuoti pagal amžių ir lytį bei, pritaikius atitinkamus APD koeficientus, kurie pateikiami 3 priede, apskaičiuotas galutinis alkoholio sąlygotų mirčių skaičius Lietuvoje.

Pagal TLK-10 panaudojimo mirtingumo kodavimui taisykles ne visi TLK-10 kodai gali būti naudojami mirties liudijime pagrindinei mirties priežasčiai koduoti, pavyzdžiui, grupės „Sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai“ TLK-10 S-T kodai. Tai sąlygoja, kad ne visos 1 lentelėje išvardintos priežastys yra tarp atrinktų alkoholio sąlygotų mirčių atvejų. Be to, pagrindinė mirties priežastis, kuri įrašoma mirties liudijime,

138

ne visada būna pakankamai tiksli, ar atspindi galimą alkoholio įtaką, pvz., mirtys nuo pneumonijos, tuberkuliozės ar išeminės širdies ligos. Todėl galima teigti, kad, atsižvelgiant tik į oficialiai užregistruotą pagrindinę mirties priežastį ir dėl jos nustatymo netikslumų, dalis alkoholio sąlygotų mirčių oficialiuose mirties įrašuose yra nerandama, o tai sumažina alkoholio sąlygojamos žalos įvertinimą.

Tradiciškai saikingas alkoholio vartojimas priskiriamas sumažėjusiai išeminės širdies ligos (IŠL) (I20-I25) ir išeminio insulto (I63-I66, I69.3-I69.4) santykinei rizikai (t.y., apsauginis poveikis), tačiau šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti į keletą modifikuojančių faktorių, o tai alkoholio sąlygojamo mirtingumo skaičiavimą šioms mirties priežastims padaro sudėtingesnį.

Visų pirma, Radisauskas et al. (2011) [14] savo tyrime pristato mirtingumo nuo IŠL rezultatus ir nurodo, kad, retrospektyviai patikrinus mirtingumo nuo IŠL autopsijų rezultatus Kauno mieste, 8,7 proc. mirčių, priskirtų IŠL, turėjo būti pakoreguota į priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu. Žymi dalis staiga mirusių asmenų, kuriems mirties priežastimi buvo įrašyta IŠL, iš tikrųjų miršta nuo ūmios alkoholio intoksikacijos arba alkoholio išprovokuoto kardiovaskulinės sistemos sutrikimo. Remiantis šio tyrimo rezultatais buvo daryta prielaida, kad 8,7 proc. iš visų Lietuvoje registruotų mirčių nuo išeminės širdies ligos atvejų šioje studijoje analizuojamoje populiacijoje turi būti priskirti alkoholio sąlygotoms priežastims. Ši neteisingų diagnozių proporcija buvo pridedama prie alkoholio sąlygotų mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičiaus.

Alkoholio apsauginio poveikio mažėjimas taip pat priklauso nuo geriančiojo amžiaus, o senyvo amžiaus žmonėms (75 metų ir vyresniems) net ir saikingai vartojant alkoholinius gėrimus, apsauginio poveikio IŠL išsivystymui nebelieka [15]. Todėl skaičiuojant alkoholiui priskiriamą žalą nuo IŠL, APD nebuvo taikytas mirusiems nuo IŠL 75 metų ir vyresnių žmonių grupės analizėje.

Galiausiai, vertinant alkoholio apsauginį poveikį IŠL ir išeminio insulto išsivystymui, svarbią reikšmę turi, kokiais kiekiais žmonės vartoja alkoholį vieno gėrimo epizodo metu. Santykinė rizika IŠL ar išeminiam insultui kinta, priklausomai nuo alkoholinių gėrimų vartojimo pobūdžio, o alkoholinių gėrimų vartojimo epizodai, kuomet vieno gėrimo epizodo metu išgeriami daugiau kaip 6 SAV alkoholio, apsauginį poveikį ne tik panaikina, bet ir, kai kurių tyrimų duomenimis, [16,17,19] ženkliai padidina IŠL ar išeminio insulto santykinę riziką. Atsižvelgiant į tai, šioje studijoje buvo daryta prielaida, kad apsauginis alkoholio poveikis, analizuojant mirtingumą nuo IŠL ir išeminio insulto, taikytinas tik tai bendro mirtingumo proporcijai, kokia proporcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno gėrimo epizodu neišgeria daugiau kaip 6 SAV. Gyventojų apklausoje tokių respondentų buvo vidutiniškai 32,5 proc. tarp vyrų (15-24 m. amžiaus grupėje - 41 proc., 25-34 m. - 28 proc., 35-44 m. - 21 proc., 45-54 m. - 24 proc., 55-64 m. - 32 proc., 65-74 m. - 45 proc.) ir vidutiniškai 56,65 proc. tarp moterų (15-24 m. amžiaus grupėje - 49 proc., 25-34 m. - 43 proc., 35-44 m. - 46 proc., 45-54 m. - 54 proc., 55-64 m. - 63 proc., 65-74 m. - 75 proc.). Šioje analizėje alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo žala papildomai buvo išreikšta ir Prarasto potencialaus gyvenimo metų (PPGM) rodikliu, kuris suteikia didesnį svorį mirties priežastims ankstesniame amžiuje. PPGM buvo skaičiuotas tarp 15-64 metų gyventojų, t.y. remtasi 65 metų atskaitiniu amžiumi. Skirtingų amžių mirtingumo rodikliai vertinti analizuojant mirtingumo rodiklius sugrupuotus 5 metų grupėmis (15-19; 20-24; 25-29; 30-34; 35-39; 40-44; 45-49; 50-54; 55-59; 60-64), o PPGM skaičiavimui naudoti atitinkamų amžiaus grupių vidutiniai įverčiai. Galutinis PPGM rodiklis apskaičiuotas taip:

čia PPGM – prarasti potencialaus gyvenimo metai apskaičiuoti analizuojant 15-65 metų amžiaus gyventojų mirtingumo rodiklius; di – mirties atvejų skaičius atskiroje amžiaus grupėje; i – amžiaus grupės vidutinis įvertis (amžius mirties metu).

Pirmos diagnozių grupės mirties priežastims PPGM skaičiuoti nuo visų mirties atvejų skaičiaus (100 proc. alkoholio sąlygojamas mirtingumas).

Antrai ir trečiai diagnozių grupėms priskiriamo mirtingumo PPGM skaičiuoti prieš tai atitinkamoms penkių metų grupėms pritaikytus APD koeficientus.

IV.3.4. Alkoholio sąlygojamo sergamumo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygojamam sergamumui įvertinti buvo naudoti 2006-2011 m. duomenys, gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenų bazės, kuri apima apie 99 proc. stacionaro ligonių ir apie 90 proc. ambulatorinių apsilankymų [22]. Pradinius duomenis sudarė individualūs nuasmeninti ambulatorinių kontaktų ir stacionarizavimo atvejų įrašai su šiais duomenimis iš formų Nr. 025/a-LK ir Nr. 066/a-LK: asmens gimimo metai, lytis, ambulatorinis ar stacionarinis epizodas, atvykimo ir pabaigos datos, pagrindinės diagnozės TLK-10 kodas, išrašymo iš stacionaro kategorija ir specialus asmens identifikacinis numeris (ne asmens kodas), leidžiantis sujungti atskirus to paties asmens gydymo epizodus.

Tokių įrašų skaičius per vienerius metus svyravo tarp 6 ir 7 milijonų, o iš viso 2006-2011 metų laikotarpiu sudarė 40425797 įrašus. Šie duomenys buvo sugrupuoti pagal pagrindinę diagnozę, amžių ir lytį ir suskaičiuotas ligotumo rodiklis. Ligotumo rodiklis apima asmenis, kuriems atitinkamai kalendoriniais metais buvo rastas bent vienas ambulatorinis ar stacionarinis įrašas su pagrindine diagnoze iš 1 lentelėje pateikiamo ligų sąrašo.

Skaičiuojant ligotumą, iš analizės buvo pašalintas nedidelis skaičius įrašų be asmens identifikacinio numerio ar radus klaidą kituose kintamuosiuose. Taip pat reikia pabrėžti, kad skaičiuojant sergamumą neįtrauktos išorinės sergamumo priežastys (TLK-10 grupė Nr. 20, kodai V-Y, trečioji, išorinių priežasčių grupė 1 lentelėje), nes tokiais atvejais medicininiuose dokumentuose kaip pagrindinė diagnozė paprastai pažymimas tik traumos ar kitos išorinės priežasties pasekmės kodas (TLK-10 grupė Nr. 19, kodai S-T), nors gautuose duomenyse yra ir nedidelis kiekis klaidingai panaudotų

139

V-Y kodų, kurie analizėje nebuvo vertinti. Neseniai atsirado galimybė aukščiau minėtose formose registruoti ir išorinių sergamumo priežasčių kodus šalia kitų gretutinių ligų, tačiau šie duomenys buvo neprieinami šiai analizei. Išimtį sudaro tik apsinuodijimas alkoholiu (X45, X65, Y15, Y90, Y91), nes jis turi aiškų atitikmenį pasekmių koduose (Alkoholio toksinis poveikis - T51).

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas skaičiuotas pritaikius atitinkamus APD koeficientus. Tačiau taip pat kaip ir vertinant alkoholio sąlygojamą mirtingumą nuo IŠL ir išeminio insulto, sergamumo nuo IŠL ir išeminio insulto galimo apsauginio poveikio vertinimas taikytas tik tai bendro sergamumo proporcijai, kokia proporcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno gėrimo epizodu neišgeria daugiau, kaip 6 SAV. Gyventojų apklausoje tokių respondentų buvo vidutiniškai 32,5 proc. tarp vyrų ir vidutiniškai 56,65 proc. tarp moterų. [16,17,19]

IV.3.5. Alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo vertinimas.

Alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimui analizuoti buvo panaudoti 2006-2011 m. duomenys, gauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pradiniai neįgalumo ir darbingumo duomenys kiekvienais metais sudarė nuo daugiau kaip 200 tūkst. (2006 m.) iki daugiau kaip 427 tūkst. įrašų (2011 m.). Gauti duomenys apėmė identifikacinį kodą (ne asmens kodas), darbingumo/ neįgalumo vertinimo kalendorinius metus, gimimo metus, lytį, pagrindinės diagnozės TLK-10 kodą, nustatytą darbingumo lygio procentą, neįgalumo lygį (vaikams) bei informaciją, ar tai pakartotinai, ar pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis. Šioje studijoje vertinti tik duomenys, susiję su darbingumo lygio nustatymu. NDNT nustatyti darbingumo lygiai buvo suskirstyti į 3 kategorijas – darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc., nuo 30 iki 55 proc. ir nuo 60 iki 100 proc. Iš viso alkoholio sąlygojama darbingumo sumažėjimo našta, taikant APD koeficientus, vertinta nuo bendro 2006-2011 m. buvusių 188809 darbingumo nustatymo atvejų skaičiaus. Taip pat reikia paminėti, kad skaičiuojant darbingumo sumažėjimą neįtrauktos išorinės priežastys (TLK-10 kodai V-Y, trečioji, išorinių priežasčių grupė 1 lentelėje).

Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas skaičiuotas pritaikius atitinkamus APD koeficientus. Kaip ir vertinant alkoholio sąlygojamą mirtingumą bei sergamumą nuo IŠL ir išeminio insulto, darbingumo sumažėjimo nuo IŠL ir išeminio insulto galimo apsauginio poveikio vertinimas taikytas tik tai bendro nustatyto sumažėjusio darbingumo proporcijai, kokia proporcija iš aukščiau aptartos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos respondentų nurodė, kad niekada vieno gėrimo epizodu neišgeria daugiau kaip 6 SAV. [16,17,19]

IV.3.6. Su alkoholio vartojimu siejamų teisėtvarkos pažeidimų vertinimas.

Analizuojant teisėtvarkos pažeidimus, siejamus su alkoholinių gėrimų vartojimu, buvo vertinta LKPT eismo įvykių Lietuvoje statistika [20], LKPT Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika [23] bei Informatikos ir ryšių departamento (IRD) duomenys apie neblaivių asmenų įvykdytas nusikalstamas veikas Lietuvoje [24].

LKPT eismo įvykių Lietuvoje statistika atspindi eismo nelaimes 2003-2012 m. periodu, kurio pagrindiniai vertinti kriterijai buvo įvykiai, registruoti dėl neblaivių pėsčiųjų ir vairuotojų kaltės. Taip pat skaičiuota proporcija nuo visų atitinkamų įvykių skaičiaus. LKPT Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika apima 2005-2011 m. periodą. Vertinti pažeidimai pagal šiuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsnius: • ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Iš bendros LKPT pateikiamos pažeidimų statistikos pagal šį straipsnį buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių vairuotojų. Pagal šį straipsnį neblaivių vairuotojų įvykdyti pažeidimai, kiekvienais metais, sudaro apie 98,5 proc. pažeidimų., likusi dalis – apsvaigusių nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų.

• ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą. Iš bendros LKPT pateikiamos pažeidimų statistikos buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių asmenų. Bendras pažeidimų skaičius, į kuriuos papildomai įeina pažeidimai, įvykdyti blaivių asmenų ar apsvaigusių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, naudotas alkoholio vartojusių asmenų proporcijos apskaičiavimui.

• ATPK 129 str. Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Iš bendros LKPT pateikiamos pažeidimų statistikos 2008-2011 m. buvo atrinkti tik pažeidimai, padaryti neblaivių asmenų, kurie vidutiniškai sudarė 98 proc. 2005-2007 m. pateikiamoje statistikoje nebuvo atskirai išskiriami nuo kitų medžiagų apsvaigę asmenys, todėl šių metų neblaivių asmenų padarytas pažeidimų skaičius buvo apskaičiuotas, pritaikant 2008-2011 m. proporciją t.y. APD=0,98. ATPK 128 str.

(Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti) statistika naudota palyginamojoje pažeidimų analizėje.

IRD duomenys, apimantys 2004-2011 m. periodą, analizuoti vertinant asmenų, įtariamų (kaltinamų) nusikalstamą veiką padarius esant neblaiviems, skaičių pagal šiuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius: nužudymai (BK 129-131 str.); neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.); sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės (BK 133 str.); sunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 135 136 str.); sunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 137 str.); nesunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 138 str.); nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 139 str.); fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.); grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145str.); neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.); žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148str.); išžaginimai (BK 149 str.); seksualinis prievartavimas (BK 150 str.); privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.); seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.); mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.); įžeidimas (BK 155 str.); vagystės (BK 178 str.); plėšimai (BK 180 str.); turto prievartavimas (BK 181 str.); turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.); kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (BK 281 str.); transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimai (BK 282 str.); viešosios tvarkos pažeidimai (BK 284 str.); melagingi pranešimai apie visuomenei gresiantį 140

pavojų ar ištikusią nelaimę (BK 285str.); kapo išniekinimas (BK 312 str.).

Papildoma palyginamoji analizė atlikta, vertinant nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų ir visų Lietuvoje registruotų nusikalstamų veikų skaičių. Reikia pabrėžti, kad nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų skaičius ir registruotų nusikalstamų veikų, įvykdytų neblaivių asmenų, skaičius skiriasi. Dalis nusikalstamų veikų įvykdoma keleto asmenų grupės arba kelios nusikalstamos veikos gali būti įvykdomos vieno asmens.

IV.3.7. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Studijos atlikimo metu Lietuvos statistikos departamente dar nebuvo baigti Lietuvos gyventojų skaičiaus patikslinimai (remiantis naujausiais 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis), todėl šioje studijoje naudota nepatikslinta Lietuvos gyventojų populiacija pagal atskiras amžiaus grupes [25]. Lietuvos gyventojų populiacija buvo naudojama metinės dinamikos palyginimuose, rodiklius išreiškiant 100 tūkst. gyventojų. (žr. 4 lentelę) 4 lentelė. Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.

Lytis

Visi

Vyrai

Moterys

Metai

15-24 m.

25-34 m.

35-44 m.

45-54 m.

55-64 m.

65-74 m.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

519865 524397 528184 531662 533957 530315 517510 492566 462825 264880 267371 269313 270971 272084 270240 263826 251805 237177 254985 257026 258871 260691 261873 260076 253685 240761 225648

480461 472513 464736 458270 454317 454524 457829 450108 439343 239063 235708 232556 230278 229089 229873 232177 229023 224556 241398 236805 232180 227992 225228 224651 225652 221085 214787

534538 527429 518860 510473 501681 492505 482014 466238 449420 260335 257245 253473 249699 245611 241336 236094 227894 219524 274203 270184 265387 260774 256070 251169 245920 238344 229896

437477 447771 457289 467210 476877 485493 492570 492754 488858 204125 209244 213868 218516 223167 227536 231127 231653 230434 233352 238527 243421 248694 253710 257957 261443 261102 258424

354490 352718 353059 352672 351016 349618 352101 356473 362186 152392 151607 151699 151465 150823 150501 151653 153631 156460 202098 201111 201360 201207 200193 199117 200448 202842 205726

311542 310666 309104 307666 307181 305654 301424 296965 291997 118282 117827 116916 116086 115662 114735 112865 110989 108886 193260 192839 192188 191580 191519 190920 188559 185976 183111

75 ir vyresni 194835 203031 210324 216878 223035 229039 233892 236888 243162 55623 58278 60881 63207 65081 66850 68258 69238 70921 139212 144753 149443 153671 157954 162189 165634 167650 172242

Visi 15 m. ir vyresni 2833208 2838525 2841556 2844831 2848064 2847147 2837337 2791990 2737790 1294700 1297280 1298706 1300222 1301517 1301069 1295997 1274232 1247957 1538508 1541245 1542850 1544609 1546547 1546078 1541341 1517759 1489833

Iš viso 3454206 3435591 3414305 3394082 3375619 3358115 3339456 3286820 3222186 1612996 1603421 1592403 1581807 1571979 1563121 1553499 1527510 1496492 1841210 1832170 1821902 1812275 1803640 1794994 1785957 1759311 1725694

IV.3.8. Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos vertinimas.

Studijoje buvo siekiama iliustruoti kiek įmanoma naujesnius alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos kaštus, tačiau taip pat atsižvelgiama į publikuojamų duomenų išsamumą. Studijos atlikimo laikotarpiu naujausi ir išsamiausi duomenys atspindėjo 2010 m., todėl šie metai ir buvo pasirinkti alkoholio vartojimo sąlygojamai ekonominei žalai įvertinti, atliekant kaštų analizę (angl. cost of illness analysis) visuomenės aspektu.

Dėl duomenų surinkimo kompleksiškumo ar atskirų kaštų vertinimo komponentų duomenų nebuvimo, šioje studijoje buvo įvertinta tik dalis visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų kaštų komponentų, kuriuos rekomenduojama įtraukti tarptautinėse metodinėse alkoholio kaštų vertinimo gairėse [5,6]. Šioje studijoje vertinti alkoholio vartojimo sąlygojami kaštai Lietuvoje apima: • Sveikatos priežiūros kaštus (visiškai alkoholio sąlygotų ar iš dalies alkoholio sąlygotų susirgimų ambulatorinius ir stacionarinius kaštus, tačiau neįtraukiant išorinių priežasčių sąlygojamų kaštų).

• Produktyvumo kaštus dėl pirmalaikės mirties.

• Darbingumo lygio sumažėjimo kaštus (dėl visiškai ir iš dalies alkoholio sąlygojamų priežasčių, tačiau neįtraukiant išorinių priežasčių sąlygojamų kaštų).

• Vaikų priežiūros išlaidas valstybės bei savivaldybių globos namuose.

• Įkalinimo išlaidas (išlaidas priskirtinas kalinių išlaikymui dėl nusikaltimų padarytų esant neblaivumo būklėje).

Sveikatos priežiūros kaštai. Skaičiuojant sveikatos priežiūros išlaidas aukščiau aprašyta alkoholio vartojimo sąlygojamo sergamumo metodika

141

ir APD koeficientai buvo taikyti atskirų alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų ambulatorinių apsilankymų ir stacionarinių epizodų statistikai. Bendros sveikatos priežiūros išlaidos bei 2010 m. apmokėtų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų skaičius paremtas Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateikiama informacija [26]. Alkoholio vartojimo sąlygotų priežasčių gydymui priskiriama dalis apskaičiuota, pritaikant proporciją nuo visų VLK išlaidų ambulatorinėms ir stacionarinėms paslaugoms apmokėti.

Produktyvumo kaštai dėl pirmalaikės mirties. Analizuojant prarasto produktyvumo kaštus, buvo įvertintas darbingo amžiaus žmonių prarastas uždarbis dėl pirmalaikės mirties remiantis žmogiškojo kapitalo požiūriu (angl. The human capital approach). Prarastas uždarbis buvo skaičiuojamas pagal mirusiųjų amžių nuo 18 iki 63 (ar 60 m.). Pirmalaikis mirtingumas iki pensijos buvo apskaičiuotas, naudojant aukščiau aprašytą PPGM skaičiavimo metodiką, tačiau mirusieji nebuvo priskiriami atskiroms amžiaus grupėms (t.y., analizė atlikta pamečiui), o atskaitinis amžius buvo laikytas vyrų ar moterų pensiniu amžiumi. Papildomai produktyvumo praradimai dėl pirmalaikių vyrų ir moterų mirčių buvo indeksuoti, atsižvelgiant į vidutinį Lietuvoje buvusį nedarbo lygį. Produktyvumo kaštai apima visą laikotarpį nuo žmogaus mirties amžiaus iki nesulauktos pensijos amžiaus.

2010 m. vyrų pensinis amžius buvo 62,5 m. (analizėje vertinta kaip 63 m.), moterų – 60 m. [27], vidutinis vyrų bruto darbo užmokestis buvo 2.151,10 Lt, moterų – 1.843,70 Lt [28]. Atsižvelgiant į ženkliai svyravusį nedarbo lygį Lietuvoje, buvo naudotas vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje 1998-2011 m., kuris tarp vyrų sudarė 13,44 proc., tarp moterų – 10,81 proc. [29]. Esamosios kaštų vertės apskaičiavimui taikytas 5 proc. diskontavimo koeficientas, o metinis kaštų diskontavimas atliktas naudojant standartinę metodiką:

čia P – kaštų esamoji vertė, Fn – būsimų laikotarpių kaštai n-taisiais metais, r - diskonto norma (5 proc.), i – metų skaičius, n – metai.

Darbingumo lygio sumažėjimo kaštai. Alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo atvejų skaičiavimo metodika jau yra aprašyta aukščiau. Skaičiuojant valstybės patiriamus kaštus dėl darbingumo lygio sumažėjimo 2010 m. buvo remtasi Statistikos departamento duomenimis [30] apie vidutines mėnesines išmokas skirtingai darbingumo sumažėjimo grupei priklausantiems asmenims (žr. 5 lentelę).

Alkoholio vartojimo sąlygoto nedarbingumo naštos skaičiavimuose nebuvo analizuojama 60-100 proc. darbingumo grupė (šiai kategorijai netekto darbingumo pensijos Lietuvoje nemokamos), o darbingumo grupė 30-55 proc. išskirta į dvi (30-40 proc. ir 45-55 proc.), atsižvelgiant į skirtingus netekto darbingumo pensijų dydžius. Netekto darbingumo išlaidos valstybei skaičiuotos tik vieneriems 2010 metams, papildomai nevertinant kiekvienų metų išlaidų, kuomet asmeniui nustatytas netektas darbingumas yra ilgalaikis (pvz., nustatytas dvejiems metams, po kurių vėl kreipiamasi į NDNT).

5 lentelė. Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje.

Netekto darbingumo pensijų gavėjai Lietuvoje Valstybinio socialinio draudimo 75-100 proc. netekto darbingumo pensija (0-25 proc. darbingumo lygis) Valstybinio socialinio draudimo 60-70 % netekto darbingumo pensija (30-40 proc. darbingumo lygis) Valstybinio socialinio draudimo 45-55 % netekto darbingumo pensija (45-55 proc. darbingumo lygis)

Pensijų gavėjai, tūkst.

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį Pensijų gavėjai, tūkst.

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį Pensijų gavėjai, tūkst.

Vidutinis pensijos dydis per mėnesį

2010 m.

Vyrai Moterys 8,1 4,9 853,61 Lt 776,35 Lt 38,5 40,4 709,79 Lt 634,70 Lt 21,1 24 348,96 Lt 311,98 Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas.

Vaikų priežiūros išlaidos valstybės bei savivaldybių globos namuose. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarybos [31] ir Statistikos departamento [32] duomenimis, 2010 m. Lietuvoje iš viso buvo registruotos 10904 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 23335 vaikai. Pagal šeimų patekimo į rizikos sąrašus priežastis nurodoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra tėvų girtavimas. 2010 m. dėl tėvų girtavimo į šį sąrašą buvo patekusios 5896 šeimos, kuriose augo 12496 vaikai t.y. 53,55 proc. Atsižvelgiant į tai, kad studijos atlikimo metu nebuvo kitokios tikslesnės informacijos, kiek vaikų į vaikų globos namus patenka dėl tėvų girtavimo, ši proporcija buvo naudota, įvertinant vaikų priežiūros išlaidas valstybei, kurių tėvai dėl girtavimo neteko teisių prižiūrėti savo vaikus.

Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos duomenimis [33], 2010 m. vieno vaiko išlaikymas valstybės (apskričių) vaikų globos namuose vidutiniškai per mėnesį kainavo 3.091,50 Lt (nuo 2.192,90 iki 4.529,60 Lt). Vidutines vieno vaiko išlaikymo išlaidos savivaldybių globos namuose identifikuotos iš atskirų savivaldybių globos namų pateikiamų metinių ataskaitų arba buvo kreiptasi į atskirų vaikų namų administracijos atstovus, pasinaudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamu vaikų namų sąrašu Lietuvoje [34]. Vidutinės vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį savivaldybių vaikų namuose sudarė 1.642,08 Lt (nuo 1.463,00 iki 1.889,00 Lt). Vaikų priežiūros išlaidos valstybės bei savivaldybių globos namuose apskaičiuotos tik vieneriems 2010 metams, papildomai nevertinant kiekvienų metų išlaidų reikalingų vaikų išlaikymui iki pilnametystės. Įkalinimo išlaidos. Remiantis Kalėjimų departamento pateikiamais duomenimis, vieno kalinio išlaikymas per dieną 2010 m. sudarė 49,17 Lt (žr.

6 lentelę) [35]. Vidutiniškai 2010 m. Lietuvos įkalinimo įstaigose buvo 8856 asmenys. Bendras nuteistųjų skaičius pagal atskiras nusikalstamas veikas paremtas Kalėjimų departamento duomenimis [36].

142

Vertinant neblaivių asmenų, kalinčių Lietuvos įkalinimo įstaigose, skaičių buvo remtasi nusikalstamas veikas padariusių neblaivių asmenų [24] ir bendru atitinkamų nusikalstamų veikų vidutiniu santykiu 2004-2011 m. [37–42]. Atitinkamai buvo daryta prielaida, kad tokia pati nusikalstamas veikas įtariamų padariusių asmenų proporcija, praėjus visą teisingumo sistemą, atsiduria įkalinimo įstaigose. Įkalinimo išlaidos skaičiuotos tik vieneriems 2010 metams, papildomai nevertinant įkalinimo trukmės bei prarasto produktyvumo dėl nuteistųjų negalėjimo dalyvauti darbo rinkoje.

6 lentelė. Vidutinės vieno asmens išlaikymo įkalinimo įstaigose išlaidos per dieną, 2010 m.

Išlaidų pavadinimas Vidutinis asmenų skaičius Darbo užmokestis Įnašai socialiniam draudimui Mityba Medikamentai Ryšių paslaugos Transporto išlaikymas Apranga ir patalynė Spaudiniai Kitos prekės Komandiruotės Apmokėjimas samdomiems ekspertams, konsultantams ir komisinių išlaidos Komunalinės paslaugos Ilgalaikio materialinio turto nuoma Ilgalaikio materialinio turto remontas Kvalifikacijos kėlimas Veiklos nuoma Kitos išlaidos Palūkanų išmokos, subsidijos ir kitos pervedamos lėšos Iš viso

Bendras 8856 28,00 Lt 7,31 Lt 4,30 Lt 0,59 Lt 0,18 Lt 0,28 Lt 0,40 Lt 0,02 Lt 0,48 Lt 0,04 Lt 0,00 Lt 4,55 Lt 0,00 Lt 0,84 Lt 0,01 Lt 0,05 Lt 0,31 Lt 1,81 Lt 49,17 Lt

Šaltinis: Kalėjimų departamentas.

Jautrumo analizė. Siekiant apžvelgti kaštų skaičiavimo metodologijos įtaką galutiniams kaštų skaičiavimo rezultatams bei aptarti svarbiausias kaštų skaičiavimo prielaidas, darbe buvo atlikta alkoholio vartojimo sąlygojamų kaštų vienpusė jautrumo analizė. Vienpusė jautrumo analizė (angl. one-way sensitivity analysis) - metodas, kuomet vertinamas kaštų pasikeitimas, pakeičiant vieną kaštų vertinimo kriterijų ar darytą prielaidą.

IV.4. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje.

IV.4.1. Alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas.

7 lentelėje pateikiami apibendrinti alkoholio sąlygojamo mirtingumo įvertinimai 2003-2011 m. laikotarpiu. Mirtingumo pikas I diagnozių grupėje buvo pasiektas 2007 m., kuomet tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų buvo registruoti 1738 mirties atvejai. Po 2007 m. mirtingumas I grupėje sparčiai mažėjo 2008 ir 2009 m., atitinkamai iki 1479 ir 1011 mirčių. Nors ir nebe tokia ryški, tačiau bendro I grupės mirtingumo mažėjimo tendencija pastebima ir vėlesniais, 2010 ir 2011 m. (atitinkamai 965 ir 939 mirtys). Didžiausią I grupės mirčių dalį sudarė alkoholinės kepenų ligos, apsinuodijimai alkoholiu bei alkoholinės kardiomiopatijos. Vyrų mirtingumas nuolat buvo beveik 3 kartus didesnis už moterų (2003-2011 m. registruotos 8208 vyrų ir 2865 moterų mirtys). Šalia I grupės mirčių, įvertinus iš dalies alkoholio sąlygojamą mirtingumą (pridedant II ir III mirtingumo grupes), pagrindinės tendencijos išliko tokios pat - alkoholio sąlygojamos žalos pikas pasiekiamas 2007 m., kuomet alkoholio sąlygojamų mirčių skaičius pasiekė 4621, o vėliau iki pat 2011 m. mažėjo iki 3200. Iš viso 2003-2011 m. laikotarpiu alkoholio vartojimas sąlygojo 34749 mirtis.

II grupės mirties priežastims iš viso priskirta 8180 mirčių per 2003-2011 m., tuo tarpu alkoholinių gėrimų vartojimas galėjo padėti išvengti 1453 mirties atvejų, įvertinus galimą apsauginį alkoholio poveikį išeminio insulto ir tulžies pūslės akmenligės atvejais. Nors pagal naudotą metodiką tam tikras alkoholio vartojimo intensyvumas buvo siejamas su IŠL mirties rizikos sumažėjimu, tačiau šioje studijoje bendras efektas išlieka neigiamas, nes vidinėje IŠL grupėje galimai išsaugotos gyvybės neatsveria prarastų gyvybių dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.

II grupei priskiriamų alkoholio sąlygotų mirčių našta 2003-2011 m. laikotarpiu Lietuvoje sudaro 6727 mirties atvejus. Atskirų metų alkoholiui priskiriamas mirtingumas piką pasiekė 2007 m., kuomet dėl alkoholio vartojimo mirė 893 žmonės. Vėliau mirčių skaičius mažėjo iki 740 alkoholiui priskirtų mirčių 2011 m. Daugiausia iš visų analizuotų mirties priežasčių priskiriamų II grupei buvo lėtinių hepatitų, fibrozių ir cirozių (K73, K74).

III grupėje alkoholio sąlygota dalis 2003-2011 m. laikotarpiu iš viso siekė 16949 mirtis, kurių pikas, priešingai nei kitose grupėse, buvo pasiektas 2005 m. - 2173 mirtys, o vėlesniais metais visą laiką mažėjo - iki 1521 alkoholiui priskirtos mirties 2011 m. Vis dėlto kai kuriose glaudžiai su alkoholio vartojimu siejamose mirčių kategorijose kaip sušalimai (X31), paspringimai (W78-W79) ar paskendimai (W65-W74), taip pat išsiskiria 2007 m., po kurių vėlesniais metais mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, ženkliai mažėjo.

143

7 lentelėje ir 1 paveiksle pateiktos alkoholio sąlygojamo mirtingumo proporcijos nuo bendro mirtingumo atskirais analizuotais metais. Tiek bendra mirtingumo proporcija (10,14 proc.), tiek atskirų alkoholio sąlygojamų mirties priežasčių grupių dinamika - panašios. 2007 m. išsiskiria kaip persilaužimo metai (išskyrus III grupę, kur mažėjimas pastebimas jau nuo 2005 m.), po kurių sumažėja alkoholio vartojimo sąlygojama mirtingumo proporcija.

7 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lietuvoje 2003-2011 m.

Ligos pavadinimas

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Iš viso tik I grupėje

Alkoholio sąlygotas mirtingumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys F10 28 28 23 34 43 37 30 24 27 G31.2 15 23 19 25 34 38 25 33 19 G62.1 2 3 3 7 3 3 8 6 3 I42.6 161 183 180 221 301 227 128 130 118 K29.2 0 0 0 0 0 1 0 0 0 K70 458 428 549 696 857 696 474 446 452 K86.0 10 2 13 17 15 12 7 5 7 TLK-10

439

427

454

486

484

464

337

311

307

3709

X65

0

1

2

0

0

0

0

1

2

6

Y15

1

1

2

0

1

1

2

9

4

21

965

939

11073

97 33 15 17

91 33 15 18

781 303 123 162

18

18

136

28 37 35 94 100

28 35 30 86 97

261 331 371 746 976

7

11

68

15

21

123

95

96

945

-151

-143

-1371

6 4 313 -10 34 0 787

4 3 282 -9 24 0 740

65 20 2546 -82 223 0 6727

V02-V04, V06, V09 Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių V12-V14, V19eismo įvykyje V87, V89 Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto V90-V94 priemonėmis Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transV95-V97 porte Nukritimai W00-W19 Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 Atsitiktinis paskendimas W65-W74

144

274 231 38 1649 1 5056 88

X45

1114 1096 1245 1486 1738 1479 1011 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 78 85 89 85 84 82 90 Stemplės piktybiniai navikai C15 30 35 28 33 39 37 35 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 12 12 14 13 14 13 15 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 18 19 18 16 19 17 20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai C22 13 14 16 14 14 14 15 navikai Gerklų piktybiniai navikai C32 26 27 29 30 30 31 32 Krūties piktybiniai navikai C50 40 36 37 33 36 39 38 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 38 42 42 52 58 39 35 Hipertenzinės ligos I10-I15 62 71 69 81 103 88 92 Širdies išeminės ligos I20-I25 111 113 119 118 114 108 96 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjiI47-I48 4 6 9 6 5 9 11 mas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos I49 5 10 7 20 12 16 17 I60-I62, I69.0Hemoraginis insultas 100 106 109 111 113 105 110 I69.2 I63-I66, I69.3- -138 -141 -155 -165 -158 -161 -159 Išeminis insultas I69.4 Stemplės venų mazgai I85 1 9 6 9 9 10 11 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 2 0 4 2 1 2 2 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 163 188 215 316 385 382 302 Tulžies pūslės akmenligė K80 -8 -9 -8 -10 -9 -8 -11 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 16 17 23 27 24 28 30 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 0 0 0 0 0 0 Iš viso tik II grupėje 573 640 671 791 893 851 781 III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje

Iš viso

31

37

35

35

35

23

17

17

14

244

84

80

86

89

87

56

44

34

31

591

0

0

0

0

0

0

0

0

1

1

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

185 0 2 201

181 0 1 166

211 0 0 214

231 0 0 184

215 0 1 216

209 0 0 178

146 0 1 167

126 0 0 176

145 0 0 134

1649 0 5 1636

Ligos pavadinimas Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis

TLK-10

W78-W79

Alkoholio sąlygotas mirtingumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Iš viso

115

124

128

X00-X09 57 51 70 X31 169 207 275 Y10Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas X60-X84, Y34 be X65, 969 933 953 nepatikslintas Y15 Pasikėsinimai X85-Y09 212 183 201 Iš viso tik III grupėje 2025 1963 2173 Bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas 3712 3699 4089 Visos mirtys Lietuvoje 40988 41350 43831 Alkoholio dalis nuo viso mirtingumo 9,06% 8,95% 9,33% Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 100 tūkst. gyv.

131,02 130,31 143,90

134

139

118

102

92

89

1041

66 310

45 317

43 248

34 250

39 280

22 205

427 2261

824

781

837

809

809

781

7696

108 1681 3433 42115 8,15% 122,96

99 1521 3200 40970 7,81% 116,88

1398 16949 34749 385532 9,01% 136,70

158 154 158 125 2031 1990 1870 1695 4308 4621 4200 3487 44810 45590 43835 42043 9,61% 10,14% 9,58% 8,29% 151,43 162,25 147,52 122,90

1 pav. Alkoholio sąlygota bendro mirtingumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų.

Analizuojant alkoholio vartojimo sąlygojamą mirtingumą pagal mirusiųjų amžiaus grupes, akivaizdžiai išryškėja, kad didžiausia su alkoholio vartojimu siejama mirčių našta patiriama 45-54 metų ir 55-64 metų amžiaus grupėje. Šio amžiaus žmonių mirtingumas nuo I grupės ligų taip pat buvo didžiausias - atitinkamai 3660 ir 2907 mirties atvejai 2003-2011 m. laikotarpiu. Jose bendras alkoholio sąlygojamas mirtingumas sudarė atitinkamai 220,47 ir 259,24 mirties atvejus 100 tūkst. gyventojų.

45-54 metų amžiaus grupėje alkoholio vartojimui priskiriamos mirtys sudaro 25,93 proc. tokių mirčių, o tarp jaunesnių kaip 45 metų amžiaus žmonių ši proporcija svyruoja apie trečdalį nuo viso atitinkamos amžiaus grupės mirtingumo (žr. 8 lentelę). Taip pat reikia pažymėti, kad jaunesnio amžiaus grupėse didžiausia alkoholio sąlygojamų mirčių dalis tenka III grupės mirtims, kurių dalis didėja jaunėjant amžiui (žr. 2 paveikslą).

8 lentelė. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse.

Ligos pavadinimas

TLK-10

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu

F10 G31.2 G62.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0 X45 X65

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse 75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni Iš viso 2 0 0 3 0 9 0 47 0

15 5 0 44 0 286 7 308 0

52 27 4 275 0 1007 10 874 2

93 68 11 559 1 1668 36 1213 3

65 72 12 497 0 1367 23 867 0

42 46 11 234 0 633 10 341 1

5 13 0 37 0 86 2 59 0

274 231 38 1649 1 5056 88 3709 6

145

Ligos pavadinimas

TLK-10

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse 75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni Iš viso

Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas Y15 0 1 nežinomas Iš viso tik I grupėje 61 666 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotos mirtys Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 0 3 Stemplės piktybiniai navikai C15 0 0 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 0 0 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 0 0 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai naviC22 0 0 kai Gerklų piktybiniai navikai C32 0 0 Krūties piktybiniai navikai C50 0 0 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 12 51 Hipertenzinės ligos I10-I15 0 5 Širdies išeminės ligos I20-I25 0 9 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir I47-I48 0 0 plazdėjimas Kitos širdies aritmijos I49 1 9 I60-I62, I69.0Hemoraginis insultas 5 23 I69.2 I63-I66, I69.3Išeminis insultas 0 0 I69.4 Stemplės venų mazgai I85 0 4 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 6 105 Tulžies pūslės akmenligė K80 0 0 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 0 17 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 0 Iš viso tik II grupėje 24 226 III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo V02-V04, V06, Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje 17 20 V09 Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo V12-V14, V19- 160 125 įvykyje V87, V89 Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemo- V90-V94 0 0 nėmis Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 0 0 Nukritimai W00-W19 31 81 Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 0 0 Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 1 0 Atsitiktinis paskendimas W65-W74 149 191 Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar W78-W79 20 53 prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 7 24 Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 20 92 X60-X84, Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatiks- Y10-Y34 be 691 1045 lintas X65, Y15 Pasikėsinimai X85-Y09 128 Iš viso tik III grupėje 1224 Bendras alkoholio sąlygotas mirtingumas 1309 Visos mirtys Lietuvoje atskirose amžiaus grupėse 4449 Alkoholio dalis nuo viso mirtingumo atskirose amžiaus grupėse 29,42% Alkoholio sąlygojamas mirtingumas 100 tūkst. gyv. atskiroje amžiaus 28,20 grupėje

5

8

4

2

1

21

2256

3660

2907

1320

203

11073

31 8 0 0

182 63 5 10

293 107 20 28

179 81 43 54

93 44 55 70

781 303 123 162

1

11

28

48

48

136

6 20 110 25 77

56 58 106 83 218

92 85 54 147 331

73 81 24 181 341

34 87 14 305 0

261 331 371 746 976

0

0

7

11

50

68

20

39

34

12

8

123

96

129

185

218

289

945

0

-22

-97

-332

-920

-1371

9 3 383 0 40 0 829

18 6 641 0 47 0 1650

13 4 762 -7 34 0 2120

13 4 439 -15 36 0 1491

8 3 210 -60 49 0 387

65 20 2546 -82 223 0 6727

35

53

47

38

34

244

98

85

54

42

27

591

0

1

0

0

0

1

0 180 0 2 323

0 347 0 2 391

0 357 0 0 281

0 302 0 0 186

0 351 0 0 115

0 1649 0 5 1636

150

279

303

182

54

1041

71 298

111 650

102 633

56 385

56 183

427 2261

1493

1790

1240

840

597

7696

211 1842 2734 8222 33,25%

320 2970 6055 18059 33,53%

343 4052 9362 36098 25,93%

211 3228 8255 53503 15,43%

107 2138 4949 82100 6,03%

78 1398 1495 16949 2085 34749 180164 385532* 1,16% 9,01%

66,16

135,06

220,47

259,24

180,48

104,72

*Bendras 2003-2011 m. laikotarpio mirtingumas pateikiamas įskaitant mirtis 0-14 m. amžiaus grupėje.

146

136,70

2 pav. Alkoholio sąlygota mirtingumo dalis (proc.) nuo bendro mirtingumo atskirose amžiaus grupėse (2003-2011 m. laikotarpiu).

2003-2011 m. laikotarpiu iš viso dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirties priežasčių buvo prarasta 482880 PPGM t.y. vidutiniškai 53653 PPGM per metus. Alkoholio sąlygotų PPGM skaičius tarp vyrų vidutiniškai 4,48 karto didesnis, lyginant su moterimis. Pikas taip pat buvo pasiektas 2007 m., kuomet iš viso 100 tūkst. gyventojų dėl alkoholio sąlygojamo mirtingumo teko 2285 PPGM. Vėlesniais metais stebėtas ženklus PPGM mažėjimas, 2011 m. pasiekęs 1481 PPGM 100 tūkst. gyventojų, t.y. sumažėjo 35 proc. Labiausias PPGM sumažėjo priežasčių grupėje (t.y. tik dėl vien alkoholio sąlygotų mirčių), kur bendrai PPGM sumažėjo daugiau negu per pusę (žr. 9 lentelę).

3 paveiksle iliustruojama atskirose vertintose mirties priežasčių grupėse apskaičiuotų PPGM, tenkančių 100 tūkst. gyventojų kaita 2003-2011 m.

Didžiausia alkoholio vartojimo sąlygojama PPGM našta tenka III diagnozių grupės mirtingumo rodikliams, toliau seka I grupės rodikliai, o mažiausia dalis tenka II diagnozių grupės rodikliams. Pažymėtina, kad visose šiose kreivėse aiškiai išsiskiria 2007 m., kuriuose arba buvo pasiektas pikas (I ir II grupėse), arba prasidėjo ženklus ir vienakryptis PPGM mažėjimas (III grupė), kuris tęsėsi iki 2011 m.

9 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojami PPGM 2003-2011 m.

PPGM (15-65) Vyrai I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo Iš viso PPGM 100 tūkst. gyventojų Moterys I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo Iš viso PPGM 100 tūkst. gyventojų Iš viso I grupė. PPGM dėl visiškai tik alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių II grupė. PPGM dėl iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių III grupė. PPGM dėl išorinių mirties priežasčių iš dalies sąlygojamų alkoholio vartojimo Iš viso PPGM 100 tūkst. gyventojų

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

12358 3910 29288 45555 3519

12488 4768 27540 44795 3453

13740 4953 29440 48133 3706

15855 6653 25720 48228 3709

19218 6990 26733 52940 4068

15823 6558 24848 47228 3630

10195 5608 22815 38618 2980

10215 5280 21055 36550 2868

9028 4873 18933 32833 2631

2948 2758 3543 1045 1130 1268 5560 5180 5605 9553 9068 10415 621 588 675

4593 1743 5200 11535 747

5130 2138 4868 12135 785

4255 1890 4910 11055 715

3135 1500 4048 8683 563

2373 1373 4105 7850 517

2730 1423 3558 7710 518

15305 4955 34848 55108 1945

20448 8395 30920 59763 2101

24348 9128 31600 65075 2285

20078 8448 29758 58283 2047

13330 7108 26863 47300 1667

12588 6653 25160 44400 1590

11758 6295 22490 40543 1481

15245 5898 32720 53863 1898

17283 6220 35045 58548 2060

147

3 pav. Alkoholio vartojimo sąlygotų PPGM (15-65) kaita Lietuvoje 2003-2011 m. (100 tūkst. gyventojų).

IV.4.2. Alkoholio vartojimo sąlygojamas sergamumas.

10 lentelėje pateikiami apibendrinti alkoholio sąlygojamo ligotumo rezultatai Lietuvoje 2006-2011 m. Vertinant tik visiškai su alkoholiu siejamą ligotumą, didžiausias skaičius šių susirgimų buvo 2007 m. - 20749, o mažėjimas pastebimas tik 2008 ir 2009 m., atitinkamai iki 19631 ir 17197 atvejų.

2010 ir 2011 m. registruotas padidėjimas siekė atitinkamai 17664 ir 19126 atvejus. Šioje ligų grupėje didžiausią dalį visų atvejų sudaro alkoholinės psichozės (F10), alkoholinės kepenų ligos (K70) ir alkoholio sukeltos polineuropatijos (G62.1). Iš viso 2006-2011 metų laikotarpiu vien tik alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas siekė beveik 113 tūkst. asmens metų6.

Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas augo visu vertinamu laikotarpiu. Iš visų dalinai alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių daugiausiai registruota hipertenzijos ligų (I10-I15), širdies aritmijų (I47-I49) ir epilepsijos (G40-G41) atvejų.

Bendras iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas 2006-2011 m. siekė beveik 1 milijoną asmens metų (963776), tuo tarpu galimas apsauginis alkoholio poveikis leido išvengti 94956 atvejų. Apsauginis alkoholio poveikis, sąlygojantis galimai išvengtus IŠL, išeminio insulto ar tulžies pūslės akmenligės atvejus, kiekvienais metais galėtų siekti ne daugiau kaip 0,86 proc. iš bendro ligotumo Lietuvoje, kai tuo tarpu alkoholio sąlygojama žala - 9,74 proc. iš bendro ligotumo skaičiaus (apsauginį alkoholio poveikį susumuojant kartu su žala bendras alkoholio sąlygojamas ligotumas Lietuvoje sudaro 8,88 proc., kuris ir nurodytas 10 lentelėje). Didesnę proporciją iš viso Lietuvoje registruojamo ligotumo sudaro būtent II grupės ligos, kai tuo tarpu I grupės svyruoja apie 1 proc. (žr. 4 paveikslą).

4 pav. Alkoholio sąlygota ligotumo dalis (proc.) tarp 15 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų (2006-2011 m.).

6

148

Asmens metai (angl. Person-year) – ligotumas buvo vertintas pagal asmens kontaktą SVEIDROS duomenų bazėje kiekvienais metais atskirai, todėl suminis 2006-2011 m. ligotumas automatiškai išreiškiamas asmens metais.

Ligotumo analizė atskirose amžiaus grupėse atskleidė, kad ligotumas I grupėje, taip kaip ir mirtingumo analizėje, piką pasiekia 45-54 m. grupėje ir 2006-2011 m. sudarė 33769 atvejus, tačiau antroje vietoje yra jaunesnių, 35-44 m., žmonių grupė, kurioje I grupės ligotumas per vertinamą laikotarpį sudarė 28932 atvejus. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad daugiausia alkoholinių psichozių (F10) tenka būtent jaunesnės amžiaus grupės (35-44 metų) žmonėms (žr. 11 lentelę).

Analizuojant iš dalies alkoholio sąlygojamą ligotumą atskirose amžiaus grupėse, išryškėja bendro ligotumo augimas didėjant amžiui. Atitinkamai galimai alkoholio vartojimo išvengtas ligotumas (absoliučiais skaičiais) taip pat daugiau atsispindi vyresnio amžiaus žmonių grupėse (išskyrus IŠL, kur 75 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupei alkoholio apsauginis poveikis nenustatomas) (žr. 11 lentelę ir 5 paveikslą).

5 pav. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo dalis (proc.) nuo bendro ligotumo atskirose amžiaus grupėse (2006-2011 m.).

10 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas.

Diagnozė

TLK-10

I grupė. Visiškai alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas E24.4 Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 Alkoholinė miopatija G72.1 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 Alkoholinis gastritas K29.2 Alkoholinė kepenų liga K70 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio P04.3 Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu O35.4 Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) Q86.0 Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Y15 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Y90 Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Y91 Iš viso tik I grupėje III grupė. Iš dalies alkoholio sąlygojamas ligotumas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Stemplės piktybiniai navikai C15 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 2006 2007 2008 2009 2010 2011

Iš viso

1 2 11710 913 1143 7 73 101 1825 496 0 0 2 12 719 27 1521 12 2 10 5 41 18622

1 2 12958 1177 1366 11 107 100 2243 492 1 3 2 20 674 30 1493 15 4 9 10 31 20749

0 1 11900 1401 1655 11 66 77 2351 509 0 3 1 19 668 17 888 18 8 12 4 22 19631

3 2 10126 1433 1537 10 76 67 2096 455 0 0 1 17 504 15 820 8 3 7 2 15 17197

2 3 10451 1562 1623 7 61 68 1952 463 0 1 2 16 441 17 944 4 8 20 4 15 17664

4 2 11122 1685 1795 8 93 77 1827 542 0 5 2 20 570 21 1311 13 4 7 6 12 19126

11 12 68267 8171 9119 54 476 490 12294 2957 1 12 10 104 3576 127 6977 70 29 65 31 136 112989

545 86 102 146 50

551 86 105 150 60

534 96 112 163 59

558 91 116 168 61

539 82 126 174 65

563 86 130 171 67

3290 527 691 972 362

149

Diagnozė

TLK-10

Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos

C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25 I47-I48 I49 I60-I62, I69.0I69.2 I63-I66, I69.3I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 O03

Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Savaiminis persileidimas Iš viso tik II grupėje Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas Bendras ligotumas Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų Alkoholio dalis nuo bendro ligotumo Alkoholio sąlygojamas ligotumas 100 000 gyv.

Alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 2006 2007 2008 2009 2010 2011 237 236 238 246 245 242 674 719 757 795 822 851 9502 10015 10025 9905 10151 10268 90908 96264 103218 107563 109782 112229 -9620 -9463 -9536 -9610 -9603 -9448 18596 19467 20496 21810 23079 24127 8747 8851 9200 9780 10104 10233

Iš viso 1444 4618 59866 619964 -57280 127575 56915

503

513

505

514

519

583

3137

-1540

-1587

-1705

-1741

-1840

-1900

-10313

106 176 3048 -4217

128 160 3401 -4400

155 149 3642 -4636

136 137 3587 -4714

139 141 3559 -4734

165 141 3380 -4660

829 904 20617 -27361

2194

2168

2238

2119

2012

1953

12684

7223

7449

7588

7784

7791

8109

45944

578 149883 167080 1850940 9,03% 5888,61

537 153690 171354 1810048 9,47% 6137,33

629 599 592 128095 135472 143890 146717 156221 163521 1817143 1859997 1863192 8,07% 8,40% 8,78% 5157,32 5485,16 5743,31

500 3435 157790 868820 176916 981809 1849593 11050913 9,57% 8,88% 6461,97 3862,28

11 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo pasiskirstymas atskirose amžiaus grupėse.

Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Diagnozė

TLK-10

I grupė. Visiškai alkoholio vartojimo sąlygojamas ligotumas Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindroE24.4 mas Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 Alkoholinė miopatija G72.1 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 Alkoholinis gastritas K29.2 Alkoholinė kepenų liga K70 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartoja- P04.3 mo alkoholio Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo O35.4 alkoholiu Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) Q86.0 Alkoholio nustatymas kraujyje R78.0 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis X45 Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu X65 Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas Y15 nežinomas Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio Y90 kiekį kraujyje Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikaciY91 jos laipsnį Iš viso tik I grupėje

150

75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni

Iš viso

2

6

2

1

0

0

0

11

0 2184 14 29 1 5 75 107 54

1 10672 254 301 6 30 65 901 293

5 20188 1237 1505 7 116 84 2587 650

5 19775 3007 3333 9 153 90 3895 718

0 10605 2472 2677 18 125 79 3099 584

1 4048 886 1067 9 42 57 1386 400

0 795 301 207 4 5 40 319 258

12 68267 8171 9119 54 476 490 12294 2957

0

0

1

0

0

0

0

1

1

8

3

0

0

0

0

12

5 2 1299 6 799 14 10

2 1 391 16 896 14 7

1 12 625 29 1797 13 7

2 31 658 42 1965 15 4

0 30 374 23 1032 8 0

0 23 181 8 405 4 1

0 5 48 3 83 2 0

10 104 3576 127 6977 70 29

12

6

15

17

9

5

1

65

1

2

9

12

2

5

0

31

12

22

39

37

15

11

0

136

4632

13894

28932

33769

21152

8539

2071

112989

Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Diagnozė

TLK-10

II grupė. Iš dalies alkoholio sąlygojamas ligotumas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Stemplės piktybiniai navikai C15 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 Gerklų piktybiniai navikai C32 Krūties piktybiniai navikai C50 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 Hipertenzinės ligos I10-I15 Širdies išeminės ligos I20-I25 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir I47-I48 plazdėjimas Kitos širdies aritmijos I49 I60-I62, Hemoraginis insultas I69.0I69.2 I63-I66, Išeminis insultas I69.3I69.4 Stemplės venų mazgai I85 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)

K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 O03

75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni

Iš viso

53 2 2 2 2 3 8 9393 8321 -113

68 3 4 6 9 7 58 8903 16438 -246

165 18 22 20 21 38 326 10866 49322 -1192

584 94 73 87 51 228 1052 12444 105480 -7756

1033 174 145 192 80 513 1332 8649 148609 -18665

817 145 221 323 106 444 1073 5688 153151 -29308

566 93 225 341 94 210 770 3922 138642 0

3286 529 692 971 363 1443 4619 59865 619963 -57280

1773

2428

4311

10660

22305

38013

48084

127574

3009

2775

4548

8475

11531

13719

12861

56918

69

120

313

535

666

652

783

3138

-5

-12

1

-800

-1815

-3338

-4344

-10313

42

60

155

198

166

115

94

830

22 426 -586

96 1561 -1890

191 3904 -3403

239 5591 -5370

143 4918 -5961

120 2922 -5521

94 1294 -4632

905 20616 -27363

317

1229

2451

2615

2354

2109

1609

12684

6921

6941

7670

9182

7574

4891

2767

45946

Savaiminis persileidimas 817 1672 902 43 0 Iš viso tik II grupėje 30478 40230 80649 143705 183943 Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas 35110 54124 109581 177474 205095 Bendras ligotumas Lietuvoje atskiroje amžiaus grupėje 1943394 1467343 1577490 1804736 1539186 Alkoholio dalis nuo ligotumo atitinkamoje amžiaus grupėje 1,81% 3,69% 6,95% 9,83% 13,32% Alkoholio sąlygojamas ligotumas 100 tūkst. gyv. atskiroje amžiaus 756,47 1309,84 2444,28 4179,50 6440,75 grupėje

0 186342 194881 1441271 13,52%

0 3434 203473 868820 205544 981809 1277493 11050913 16,09% 8,88%

7106,74 10323,23 3862,28

IV.4.3. Alkoholio vartojimo sąlygojamas darbingumo sumažėjimas.

13 lentelėje pateikiama alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo sumažėjimo7 kaita 2006-2011 m. laikotarpiu. I diagnozių grupės darbingumo sumažėjimo našta augo iki 2008 m., kuomet bendras tik alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo sumažėjimo atvejų skaičius padidėjo iki 1631, 2009 m. sumažėjo iki 1599, o 2010 m. ir 2011 m. vėl augo iki 1682 atvejų. Iš visų I diagnozių grupės sąlygojamų darbingumo sumažėjimo atvejų didžiausią dalį kiekvienais vertintais metais sudaro nervų sistemos degeneracijos (G31.2), toliau rikiuojasi alkoholinės kepenų ligos, alkoholinės psichozės ir alkoholio sukeltos polineuropatijos.

Vertinant II diagnozių grupės sąlygojamą darbingumo sumažėjimą, didžiausias alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo sumažėjimo atvejų skaičius tenka 2009 m., o mažėjimas atsispindi per 2010 m. (6001) ir 2011 m. (5618). Bendra alkoholio vartojimo sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo analizė parodo tokią pačią kaitos tendenciją, o didžiausia alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimo proporcija (lyginant su bendru darbingumo lygio sumažėjimu pagal studijoje vertintas priežastis) tenka paskutiniesiems, 2011 metams. Iš II grupei priskiriamų diagnozių darbingumo lygio sumažėjimo didžiausią dalį sudaro hipertenzinės ligos (I10-I15), epilepsijos (G40-G41) bei hepatitai, kepenų cirozės ir fibrozės (K73, K74) (žr. 13 lentelę ir 6 paveikslą).

7

Darbingumo lygis - nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, kompleksiškai vertinant ne tik medicininius, bet ir funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus ribojančius asmens darbingumą. Darbingumo sumažėjimas išskiriamas į tris pagrindines grupes: jei asmeniui nustatoma 0-25 proc. darbingumas, asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis, t. y. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje; jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumas, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas; jei asmeniui nustatomas 60-100 proc. darbingumas, asmuo laikomas darbingu. Šioje studijoje, kuomet atskirai neanalizuojamos darbingumo grupės, terminas „darbingumo lygio sumažėjimas“ apibendrintoje analizėje naudojamas įvardinti bet kokį darbingumo sumažėjimo procentą žemiau 100 proc., atskirai neišskiriant fakto, kad 0,2 proc. darbingumo nustatymo atvejų asmenims buvo paliktas nesumažėjęs 100 proc. darbingumas (tokie asmenys figūruoja statistikoje 60-100 proc. darbingumo nustatymo grupėje).

151

6 pav. Alkoholio vartojimo sąlygota darbingumo sumažėjimo dalis (proc.) nuo visų užregistruotų sumažėjusio darbingumo atvejų 2006-2011 m.

14 lentelėje pateiktas alkoholio sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimo pasiskirstymas skirtingose amžiaus grupėse. Tik visiškai alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo atvejų skaičiaus didėjimas stebimas nuo 25-34 metų amžiaus, pikas pasiekiamas 45-54 metų amžiaus grupėje (iš viso 2006-2011 m. teko 4190 darbingumo sumažėjimo atvejų), o 55-64 metų žmonėms šis skaičius sumažėja. Panaši tendencija išryškėja ir tarpusavyje lyginant iš dalies alkoholio sąlygojamo darbingumo sumažėjimo atvejus.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad NDNT darbingumo lygį nustato tik asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Tai automatiškai gali pakoreguoti nustatyto darbingumo lygio atvejų skaičius ribinėse amžiaus grupėse, o vyresnių žmonių grupėse (65 m. ir vyresniems) alkoholio vartojimo sąlygojama žala iš viso neatsispindi.

12 ir 15 lentelėse pateikiami alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimo analizės rezultatai pagal lytį, darbingumo nustatymo metus ir pagal atskiras diagnozes. Bendrai alkoholio sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas nustatomas 3 kartus dažniau 0-25 proc. darbingumo grupėje (šios grupės žmonės įvardinami kaip „nedarbingi“), 1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje (šios grupės žmonės įvardinami kaip „iš dalies darbingi“), o 60-100 proc. grupėje 1,5 karto dažniau (šios grupės žmonės išlaiko darbingų žmonių statusą).

Nors darbingumo sumažėjimo atvejų skaičiai tarp skirtingų ligų yra labai ženklūs, tačiau tendencija beveik visoms diagnozėms buvo vienoda – didžiausia darbingumo sumažėjimo grupė vyrams ir moterims yra 30-55 proc. Išimtis galėtų būti onkologinės ligos, kur santykinai dažniau 0-25 proc. darbingumo lygis nustatomas vyrams tokioms diagnozėms kaip stemplės piktybiniai navikai (C15) ar kepenų piktybiniai navikai (C22). (žr. 15 lentelę) 12 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, nedarbingumą ir metus.

Metai 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje

0-25% 452 747 732 700 662 623 3916 561839 0,70%

Vyrai 30-55% 3038 3772 3962 4150 4173 4156 23251 561839 4,14%

60-100% 77 67 105 255 272 191 967 561839 0,17%

0-25% 170 246 264 221 207 186 1294 561839 0,23%

Moterys 30-55% 60-100% 1887 68 2295 57 2309 77 2206 157 2141 161 2035 109 12873 629 561839 561839 2,29% 0,11%

Pastaba: Kuo aukštesnis darbingumo procentas, tuo sveikesnis žmogus, t.y. 100 proc. darbingumas rodo, kad žmogus visiškai sveikas, 0 proc. – visiškai neįgalus.

152

13 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas.

Pagrindinė diagnozė

TLK-10

2006

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 202 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 417 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 224 Alkoholinė miopatija G72.1 0 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 9 Alkoholinis gastritas K29.2 1 Alkoholinė kepenų liga K70 198 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 20 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 Iš viso tik I grupėje 1073 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 109 Stemplės piktybiniai navikai C15 14 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 10 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 10 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 2 Gerklų piktybiniai navikai C32 48 Krūties piktybiniai navikai C50 141 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1278 Hipertenzinės ligos I10-I15 2277 Širdies išeminės ligos I20-I25 -260 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 326 Kitos širdies aritmijos I49 140 Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 84 Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 -120 Stemplės venų mazgai I85 23 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 354 Tulžies pūslės akmenligė K80 -2 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 54 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 131 Iš viso tik II grupėje 4619 Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 5692 Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje 90887 Alkoholio vartojimo sąlygota dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 6,26% Alkoholio sąlygojamas darbingumo lygio sumažėjimas 100 000 gyv.

200,08

2007

Metai 2008 2009

2010

2011

0 259 651 244 1 10 1 294 19 0 0 0 1479

0 264 693 318 1 16 0 316 23 0 0 0 1631

2 287 743 278 0 10 1 272 22 0 0 0 1615

1 319 776 273 0 19 1 255 36 1 0 1 1682

112 21 10 15 4 53 151 1582 2760 -185 395 151 104 -137 26 0 443 -3 61 142 5705 7184 96892 7,41% 252,24

105 108 118 112 664 18 20 13 16 102 8 9 12 12 61 14 14 14 16 83 4 5 4 3 22 44 38 40 42 265 148 148 155 159 902 1398 1431 1359 1358 8406 2976 3157 3101 2823 17094 -90 -50 -28 -27 -640 347 337 320 308 2033 158 180 178 145 952 92 89 88 88 545 -110 -109 -110 -105 -691 48 55 63 67 282 1 0 0 1 2 470 460 457 408 2592 -2 -1 -2 -1 -11 64 70 71 63 383 125 129 148 130 805 5818 6090 6001 5618 33851 7449 7689 7616 7300 42930 99390 98363 92063 84244 561839 7,49% 7,82% 8,27% 8,67% 7,64% 261,63 270,99 272,78 266,64 253,92

1 272 737 262 0 13 0 294 19 0 1 0 1599

Iš viso

6 1603 4017 1599 2 77 4 1629 139 1 1 1 9079

153

14 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse.

Pagrindinė diagnozė

TLK-10

Bendras darbingumo lygio sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse 2006-2011 m.

75 ir Iš viso 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 0 2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 16 113 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 2 135 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 0 53 Alkoholinė miopatija G72.1 0 0 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 0 2 Alkoholinis gastritas K29.2 0 0 Alkoholinė kepenų liga K70 4 126 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 0 10 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 0 0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 0 0 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 0 Iš viso tik I grupėje 22 441 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 4 15 Stemplės piktybiniai navikai C15 0 0 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 0 0 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 0 0 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 0 0 Gerklų piktybiniai navikai C32 0 1 Krūties piktybiniai navikai C50 0 17 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 1029 1342 Hipertenzinės ligos I10-I15 100 235 Širdies išeminės ligos I20-I25 0 -1 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir I47-I48 25 51 plazdėjimas Kitos širdies aritmijos I49 54 47 Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 15 45 Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 0 -3 Stemplės venų mazgai I85 25 20 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 0 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 48 176 Tulžies pūslės akmenligė K80 0 -1 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 2 49 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 35 59 Iš viso tik II grupėje 1337 2052 Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo 1359 2493 lygio sumažėjimas Bendras darbingumo sumažėjimo skaičius Lietuvoje Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 2006- 0,24% 0,44% 2011 m.

Alkoholio sąlygojamas darbingumo lygio sumažėjimas 100 000 gyv.

29,28 60,33

1 321 748 303 1 27 1 454 53 1 1 0 1911

3 724 1913 746 0 26 2 717 58 0 0 1 4190

0 429 1219 497 1 22 1 328 18 0 0 0 2515

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

6 1603 4017 1599 2 77 4 1629 139 1 1 1 9079

56 7 6 3 0 9 153 2091 1556 -23

255 43 26 38 11 104 486 2804 7152 -234

334 52 29 42 11 151 246 1140 8051 -382

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

664 102 61 83 22 265 902 8406 17094 -640

235

842

880

0

0

2033

129 113 -21 74 1 661 -2 134 174 5356

373 207 -314 106 0 1167 -8 148 338 13544

349 165 -353 57 1 540 0 50 199 11562

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

952 545 -691 282 2 2592 -11 383 805 33851

7267

17734

14077

0

0

42930

561839 1,29%

3,16%

2,51%

-

-

7,64%

162,10

417,63

442,07

-

-

207,52

15 lentelė. Alkoholio sąlygotas darbingumo sumažėjimas pagal lytį, darbingumo grupes ir pagrindinę diagnozę.

Vyrai Moterys Pagrindinė diagnozė TLK-10 60600-25% 30-55% 0-25% 30-55% 100% 100% I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 1 2 1 0 2 0 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 410 764 60 144 216 9 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 968 2424 81 184 341 19 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 246 1035 72 55 177 14 Alkoholinė miopatija G72.1 2 0 0 0 0 0 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 13 57 0 1 6 0 Alkoholinis gastritas K29.2 0 1 1 0 2 0 Alkoholinė kepenų liga K70 197 856 34 110 407 25 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 5 100 11 3 17 3 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 1 0 0 0 0 0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 1 0 0 0 0 0

154

Iš viso 6 1603 4017 1599 2 77 4 1629 139 1 1

Vyrai Pagrindinė diagnozė

TLK-10

0-25% 30-55%

Moterys 6060- Iš viso 0-25% 30-55% 100% 100% 0 0 0 0 1 260 497 1168 70 9079

Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 0 1 Iš viso tik I grupėje 1844 5240 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 209 362 2 17 72 2 Stemplės piktybiniai navikai C15 50 46 0 2 4 0 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 5 34 0 0 22 0 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 12 42 0 3 26 0 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 13 8 0 0 1 0 Gerklų piktybiniai navikai C32 65 193 0 0 7 0 Krūties piktybiniai navikai C50 0 0 0 71 805 26 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 677 4396 245 310 2660 118 Hipertenzinės ligos I10-I15 564 9229 345 199 6439 318 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas I47-I48 167 1199 17 46 586 18 Kitos širdies aritmijos I49 22 476 11 9 410 24 Hemoraginis insultas I60-I62, I69.0-I69.2 120 244 8 40 130 3 Išeminis insultas I63-I66, I69.3-I69.4 -61 -136 -2 -54 -426 -12 Stemplės venų mazgai I85 28 172 2 14 63 3 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 0 2 0 0 0 0 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 199 1373 57 140 779 44 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 7 301 19 1 54 1 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 4 415 12 2 355 17 Širdies išeminės ligos I20-I25 -9 -341 -9 -3 -275 -3 Tulžies pūslės akmenligė K80 0 -4 0 0 -7 0 Iš viso tik II grupėje 2072 18011 707 797 11705 559 Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 3916 23251 967 1294 12873 629 Bendras darbingumo lygio sumažėjimo skaičius Lietuvoje 2006-2011 m.

561839 Alkoholio dalis nuo bendro darbingumo lygio sumažėjimo Lietuvoje 0,70% 4,14% 0,17% 0,23% 2,29% 0,11%

664 102 61 83 22 265 902 8406 17094 2033 952 545 -691 282 2 2592 383 805 -640 -11 33851 42930 7,64%

IV.4.4. Su alkoholio vartojimu siejami teisėtvarkos pažeidimai.

16 ir 17 lentelėse pateikiami apibendrinti duomenys apie eismo įvykius Lietuvoje, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai arba neblaivūs pėstieji. Ši statistika apima žūtis keliuose tiek atvejais, kai buvo sužalotas (ar žuvo) pats kaltininkas, tiek ir kai buvo sužaloti (ar žuvo) kiti asmenys.

2003-2012 m. laikotarpiu Lietuvoje vidutiniškai 14,69 proc. eismo nelaimių buvo sukeltos neblaivių vairuotojų. 2003-2012 m. iš viso dėl vairuotojų kaltės žuvo 3598 žmonės, iš jų 15,01 proc. dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Tuo pačiu laikotarpiu iš viso buvo sužeisti 49096 žmonės, iš kurių 16,11 proc. buvo sužeisti dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Taip pat analizuojamu periodu buvo registruoti 7675 įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės, iš jų 11,84 proc. atvejų kaltininkai buvo neblaivūs pėstieji. Pastarieji taip pat sąlygojo 87 žmonių žūtis bei 869 sužeidimus (atitinkamai 7,51 proc. ir 12,82 proc. nuo pėsčiųjų sukeltų eismo įvykių).

Iš visų vertintų metų, didžiausia dalis žuvusiųjų ar sužalotų dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo 2007 m. Tuo tarpu 2006 m. dėl didžiausios dalies žūčių ir sužeidimų buvo kalti neblaivūs pėstieji.

18 lentelėje apibendrinta kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika (2005-2011 m.) pagal ATPK 126, 127 ir 129 straipsnius. Kiekvienais metais didžiausią pažeidimų dalį pagal ATPK 126 straipsnį sudaro transporto priemonės (TP) vairavimas esant įvairiam neblaivumo laipsniui. Neblaivūs vairuotojai buvo atsakingi už vidutiniškai 6,83 proc. pažeidimų, kuomet nežymiai nukentėjo žmonės ar buvo sugadintas turtas (ATPK 127 str.) bei 38,19 proc. atvejų, kuomet asmenys neturėjo teisės vairuoti. Iš viso neblaivių vairuotojų padaryti kelių eismo pažeidimai pagal ATPK 126, 127 ir 129 straipsnius sudarė apie 6,45 proc. kiekvienais metais.

2007 ir 2008 metus galima įvardinti kaip persilaužimo, nes būtent šiuo laikotarpiu ženkliai mažėjo ne tik bendrų įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet ir neblaivių vairuotojų sąlygotų pažeidimų. Nors pagal ATPK 127 str. registruotų pažeidimų, priskirtų neblaiviems vairuotojams, proporcinė dalis šiuo periodu beveik dvigubai išaugo, nes nepaisant bendros pažeidimų sumažėjimo tendencijos, po 2007 m. neblaivių vairuotojų padaromų pažeidimų mažėjo lėčiau, nei bendras šių pažeidimų skaičius.

19 lentelėje apibendrinti duomenys apie įtariamuosius, kurie kaltinami būdami neblaivūs padarę įvairias nusikalstamas veikas. Vidutiniškai kiekvienais metais bet kokia nusikalstama veika buvo kaltinami 5786 asmenys, kurie nusikalstamas veikas įtariami padarę neblaivūs. Iš jų didžioji dauguma buvo priskiriama nusikaltimams (vidutiniškai apie 94,11 proc.), o likusioji dalis baudžiamiesiems nusižengimams (5,89 proc.).

Vidutiniškai nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys, Lietuvoje kiekvienais metais sudaro apie 7,04 proc. visų Lietuvoje registruojamų. Daugiausiai nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų buvo 2005 ir 2006 m. (atitinkamai 187,07 ir 186,88 nusikalstamos veikos, tenkančios 100 tūkst. gyventojų). Vėlesniais metais, mažėjimą keičiant nežymiu augimu, 2011 m. nusikalstamų veikų siejamų su neblaiviais asmenimis skaičius siekė 160,76 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

155

16 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

Eismo įvykiai dėl vairuotojų kaltės Visi įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės Visi įvykiai dėl vairuotojų kaltės Neblaivių vairuotojų dalis Žuvo dėl neblaivių vairuotojų kaltės Žuvo dėl vairuotojų kaltės Neblaivių vairuotojų dalis Sužeista dėl neblaivių vairuotojų kaltės Sužeista dėl vairuotojų kaltės Neblaivių vairuotojų dalis

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 651 754 850 769 801 502 300 243 279 273 4188 4663 5027 4861 5000 3697 2814 2352 2199 2107 15,54% 16,17% 16,91% 15,82% 16,02% 13,58% 10,66% 10,33% 12,69% 12,96% 68 84 90 66 69 48 37 27 24 27 466 508 509 509 496 351 251 172 165 171 14,59% 16,54% 17,68% 12,97% 13,91% 13,68% 14,74% 15,70% 14,55% 15,79% 917 1099 1257 1164 1211 753 409 329 398 374 5621 6312 6881 6637 6731 4778 3473 3100 2867 2696 16,31% 17,41% 18,27% 17,54% 17,99% 15,76% 11,78% 10,61% 13,88% 13,87%

Iš viso 5422 36908 14,69% 540 3598 15,01% 7911 49096 16,11%

Šaltinis: LKPT duomenys 17 lentelė. Eismo įvykiai Lietuvoje dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės, kuriuose nukentėjo žmonės.

Eismo įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės Visi įvykiai dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės Visi įvykiai dėl pėsčiųjų kaltės Neblaivių pėsčiųjų dalis Žuvo dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės Žuvo dėl pėsčiųjų kaltės Neblaivių pėsčiųjų dalis Sužeista dėl neblaivių pėsčiųjų kaltės Sužeista dėl pėsčiųjų kaltės Neblaivių pėsčiųjų dalis

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Iš viso 137 128 117 139 95 71 39 69 50 64 909 1156 1163 1176 993 983 674 452 421 332 325 7675 11,85% 11,01% 9,95% 14,00% 9,66% 10,53% 8,63% 16,39% 15,06% 19,69% 11,84% 7 13 12 14 10 8 3 4 8 8 87 157 179 181 154 147 118 67 51 55 49 1158 4,46% 7,26% 6,63% 9,09% 6,80% 6,78% 4,48% 7,84% 14,55% 16,33% 7,51% 136 121 114 134 89 70 36 65 48 56 869 1048 1020 1033 866 868 576 393 391 293 293 6781 12,98% 11,86% 11,04% 15,47% 10,25% 12,15% 9,16% 16,62% 16,38% 19,11% 12,82%

Šaltinis: LKPT duomenys 18 lentelė. Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, statistika.

Pažeidimas TP vairavimas, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) Transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)* Transporto priemonių, turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas, vairavimas, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)* Vairuotojų, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų, transporto priemonių vairavimas esant neblaiviems, kai nustatomas nežymus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės)* TP vairavimas, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) TP vairavimas, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau) Neblaivumo patikrinimo vengimas* Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo* Perdavimas vairuoti TP neblaiviam asmeniui* Praktinis vairavimo mokymas mokytojui esant neblaiviam ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems ATPK 127 straipsnis. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytas neblaivių asmenų Neblaivių eismo dalyvių dalis ATPK 128 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti ATPK 129 straipsnis. Transporto priemonių vairavimas neblaivių asmenų, neturinčių teisės vairuoti Neblaivių vairuotojų dalis** Visi Lietuvoje registruoti kelių eismo taisyklių pažeidimai Pažeidimai, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai Pažeidimų dalis, tenkanti neblaiviems vairuotojams

2005

2006

2007

Metai 2008

2009

2010

2011

10124

10043

9764

6911

5454

4592

4318

51206

-

-

-

96

64

48

55

263

-

-

-

26

9

13

12

60

-

-

-

405

244

198

183

1030

5980

5725

5503

4414

3220

2467

2341

29650

2711

2703

2989

1954

1084

988

857

13286

3

3

5

511 89 209 6

404 60 131 2

314 67 128 4

288 92 141 3

308 609 26

18818

18474

18261

14621

10672

8819

8290

97955

66870

72691

80453

34814

16333

15103

13236

299500

3857

4225

4264

2648

2001

1721

1737

20453

5,77% 5,81% 10943 13192

5,30% 15662

7,61% 12,25% 11,40% 13,12% 7385 6278 5167 4336

6,83% 62963

6806

8730

10454

5282

2967

2487

38901

38,35% 355355 29481 8,30%

39,82% 396025 31429 7,94%

40,03% 447354 32979 7,37%

41,70% 435597 22551 5,18%

32,09% 448990 15640 3,48%

32,49% 407017 13027 3,20%

2175

Iš viso

33,41% 38,19% 343367 2439988 12202 157309 3,55% 6,45%

Šaltinis: LKPT duomenys; *Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika pradėta atskirai kaupti nuo 2008 m.; **Neblaivių vairuotojų dalis skaičiuota nuo susumuoto ATPK 128 ir 129 str. pažeidimų skaičiaus.

156

19 lentelė. Duomenys apie neblaivius asmenis, įtariamus (kaltinamus) nusikalstamų veikų padarymu.

Metai 2007 2008 204 200 10 11 0 0 166 163 13 9 608 541 8 3 302 267

Nusikalstamų veikų kategorijos

2004 2005 2006 2009 2010 2011 Nužudymai (BK 129-131 str.)

214 257 215 200 188 183 Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.)

13 8 11 6 6 1 Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės (BK 133 str.)

0 0 0 0 0 0 Sunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 135 136str.)

171 187 175 147 176 140 Sunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 137 str.)

12 19 9 4 6 3 Nesunkūs sveikatos sutrikdymai (BK 138 str.)

507 620 624 560 630 572 Nesunkūs sveikatos sutrikdymai dėl neatsargumo (BK 139 str.)

4 9 8 7 2 3 Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)

219 331 307 234 237 317 Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus 54 109 107 69 56 91 113 139 terorizavimas (BK 145str.)

Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.)

4 25 24 24 21 38 24 26 Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148str.)

0 3 2 6 6 2 1 2 Išžaginimai (BK 149 str.)

93 120 94 86 68 108 94 109 Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)

24 89 59 49 55 80 56 78 Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.)

1 1 1 0 1 1 2 5 Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.)

1 0 2 0 0 0 4 1 Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)

8 7 9 7 7 8 12 12 Įžeidimas (BK 155 str.)

1 6 3 0 3 5 4 6 Vagystės (BK 178 str.)

2322 2025 1845 1609 1558 1751 1496 1550 Plėšimai (BK 180 str.)

1101 989 875 725 672 615 520 481 Turto prievartavimas (BK 181 str.)

16 8 32 18 25 12 3 8 Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187str.)

59 294 281 315 353 400 352 368 Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatacijos 403 426 457 459 365 267 188 141 taisyklių pažeidimai (BK 281str.)

Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimai (BK 282 str.)

3 0 0 0 0 0 0 1 Viešosios tvarkos pažeidimai (BK 284 str.)

1060 1356 1517 1373 1397 1366 1299 1387 Melagingi pranešimai apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę 1 4 4 1 3 1 2 4 (BK 285str.)

Kapo išniekinimas (BK 312 str.)

8 10 2 6 7 2 6 10 Neblaivūs asmenys, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu 6842 6360 6252 5658 5359 5514 5101 5198 Įtariami nusikaltimų padarymu 6214 5956 5829 5386 5132 5227 4835 4919 Įtariami baudžiamųjų nusižengimų padarymu 628 404 423 272 227 287 266 279 Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) ne- 6262 6387 6343 5782 5560 5587 5127 5180 blaivūs asmenys* Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) ne- 182,27 187,07 186,88 171,29 165,57 167,3 155,99 160,76 blaivūs asmenys, skaičius 100 tūkst. gyventojų* Nusikalstamos veikų, siejamų su neblaiviais asmenimis, dalis nuo 6,70% 7,11% 7,72% 7,84% 7,12% 6,71% 6,60% 6,51% bendro užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus Lietuvoje* Ištirta nusikalstamų veikų 38335 37596 36244 32828 34143 36788 36096 35598 Užregistruota nusikalstamų veikų 93419 89815 82155 73741 78060 83203 77669 79523 Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius 100 tūkst. Gyventojų 2719,15 2630,55 2420,54 2184,52 2324,52 2491,51 2363,04 2467,98

Šaltinis: IRD duomenys; *Nusikalstamas veikas įvykdžiusių neblaivių asmenų skaičius ir registruotų nusikalstamų veikų, įvykdytų neblaivių asmenų, skaičius skiriasi. Dalis nusikalstamų veikų įvykdoma keleto asmenų grupės, arba kelios nusikalstamos veikos gali būti įvykdomos vieno asmens.

20 lentelėje pateikiami duomenys apie Lietuvoje registruotus ir ištirtus neteisėtus namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybos atvejus. Čia išsiskiria 2007 ir 2008 m., kuomet buvo labai sumažėję naujai registruotų nelegalios stipriųjų gėrimų gamybos atvejų. Vėlesniais metais (2009-2011) šių nusikalstamų veikų skaičius vėl labai išaugo ir buvo panašesnis į 2005 ir 2006 m. duomenis. Paaiškinti tokį staigų šių nusikalstamų veikų skaičiaus kitimą sudėtinga. Žvelgiant iš alkoholio suvartojimo ir alkoholio kontrolės politikos pusės, 2007 ir 2008 m. buvo pakankamai kontrastingi. 2007-ieji Lietuvoje buvo alkoholio suvartojimo piko metai, tuo tarpu 2008-aisiais - priešingai, įsigaliojus naujiems alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, pradėjo mažėti alkoholio suvartojimas ir padidėjo alkoholinių gėrimų kainos. Tai, atrodo, neatsispindi šiuose teisėsaugos veiklos rezultatuose.

20 lentelė. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimas, laikymas, gabenimas.

Neteisėta alkoholio gamyba Lietuvoje (BK 201 str.)

Registruota nusikalstamų veikų Ištirta nusikalstamų veikų Registruota nusikalstamų veikų tenkančių 100 tūkst. gyventojų

2005 1012 907 29,64

2006 733 708 21,6

2007 512 511 15,17

Metai 2008 462 418 13,76

2009 794 715 23,78

2010 859 792 26,13

2011 706 675 21,91

Šaltinis: IRD duomenys.

157

IV.4.5. Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala.

21 lentelėje apibendrinama alkoholio vartojimo sąlygota našta Lietuvos sveikatos priežiūrai dėl visiškai ir iš dalies alkoholio sąlygotų priežasčių (neįtraukiant išorinių sužeidimų priežasčių).

21 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygota ekonominė našta sveikatos priežiūrai.

Alkoholio vartojimo sąlygoti ambulatoriniai ir stacionariniai kaštai I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas Iš viso I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas Iš viso I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas sergamumas Iš viso Iš viso VLK duomenimis suteikta ir apmokėta paslaugų Kaštų dalis, tenkanti alkoholio vartojimo priežasčių gydymui Iš viso VLK 2010 m. už šias paslaugas sumokėta Alkoholio vartojimo sąlygojama ekonominė žala

Ambulatorinių apsilankymų epizodai Vyrai 12568 205249 217817 Moterys 3708 276554 280262 Iš viso 16276 481803 498079 8199600 6,07% 506.770.651,12 Lt 30.760.978,52 Lt

Stacionarizavimo epizodai 8609 5248 13857 1863 4385 6248 10472 9633 20105 914800 2,20% 1.367.783.057,01 Lt 30.091.227,25 Lt

Iš viso 2010 m., VLK duomenimis, buvo suteikta 8199600 ambulatorinio lygio paslaugų, iš kurių 7464800 specializuotos ambulatorinės paslaugos (II, III lygio konsultacijos, profilaktikos, žmogaus genetikos paslaugos ir kt. paslaugos, už kurias apmokama papildomai), 149600 - priėmimo-skubios pagalbos, 410900 - dienos stacionaro, 129700 dienos chirurgijos, 44600 - stebėjimo. Stacionarizavimo paslaugos, VLK duomenimis, iš viso sudarė 914800, iš jų 749100 stacionarinės paslaugos ir 165700 - trumpalaikio gydymo. Už ambulatorines paslaugas iš viso gydymo įstaigoms buvo sumokėta beveik 506.770.651,12 Lt, už stacionarines - 1.367.783.057,01 Lt. Remiantis SVEIDRA duomenimis, alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų dalis galėtų sudaryti apie 6,07 proc. iš visų ambulatorinių paslaugų ir 2,20 proc. iš visų stacionarinių. Pritaikius šias proporcijas nuo visų VLK išlaidų už suteiktas paslaugas, bendra alkoholio vartojimo sąlygojama našta sveikatos priežiūrai 2010 m. galėtų siekti 60.852.205,78 Lt. Tačiau į šiuos kaštus neįskaičiuoti išorinių sužalojimų priežasčių sąlygojami sveikatos priežiūros kaštai. (žr. 21 lentelę).

22 lentelėje pateikiami apibendrinti prarasto produktyvumo kaštai dėl alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių. Iš viso dėl alkoholio vartojimo gali būti prarasta 526.937.357,41 Lt vien tik vertinant 2010 m. mirtingumą. Vyrų mirtingumas, atsižvelgiant į vėlesnį pensinį amžių, didesnį vyrų vidutinį uždarbį ir didesnį mirtingumą nuo alkoholio sąlygojamų priežasčių, sąlygojo didžiąją dalį šių kaštų – 452.054.046,09 Lt, t.y., beveik 86 proc.

23 lentelėje pateikiama apibendrinta alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo našta 2010 m. Didesnę dalį šių kaštų sudaro netekto darbingumo pensijos vyrams, kurie iš viso siekia 33.924.541,92 Lt. Didžiąją dalį pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali būti skiriamos pensijos išmokamos dėl netekto darbingumo tiek vyrams, tiek moterims, sudaro iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamos priežastys. Iš viso 2010 m. dėl visiškai ir iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų priežasčių buvo išmokėta 47.736.895,08 Lt netekto darbingumo pensijų.

22 lentelė. Dėl alkoholio vartojimo sąlygoto mirtingumo prarastos pajamos Lietuvoje.

Prarastas diskontuotasis uždarbis iki 55-63 m./ Iš Prarastas uždarbis pensijos indeksavus Alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas atskirose amžiaus grupės 18-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m.

60 m.* viso iki pensijos atsižvelgiant į nedarbą Lietuvoje** Vyrai I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 6 31 173 247 163 620 239.314.177,20 Lt 138.917.736,82 Lt II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 14 54 119 122 309 98.193.412,80 Lt 59.336.960,72 Lt III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 88 140 234 312 224 998 491.431.701,60 Lt 253.799.348,55 Lt Iš viso 94 185 461 678 509 1927 828.939.291,60 Lt 452.054.046,09 Lt Moterys I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 0 11 26 65 41 143 36.638.006,40 Lt 23.331.803,72 Lt II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 4 12 41 31 88 18.429.625,20 Lt 12.195.602,94 Lt III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 10 23 52 79 39 203 67.789.161,60 Lt 39.355.904,66 Lt Iš viso 10 38 90 185 111 434 122.856.793,20 Lt 74.883.311,31 Lt Iš viso I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas iki pensijos 6 42 199 312 204 763 275.952.183,60 Lt 162.249.540,54 Lt II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimui priskiriamas mirtingumas 0 18 66 160 153 397 116.623.038,00 Lt 71.532.563,66 Lt III grupė. Išorinės mirties priežastys iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo 98 163 286 391 263 1201 559.220.863,20 Lt 293.155.253,21 Lt Iš viso 104 223 551 863 620 2361 951.796.084,80 Lt 526.937.357,41 Lt

*Analizėje vertinta, kad vyrų pensinis amžius – 63 m., moterų – 60 m.; **Esamoji kaštų vertė apskaičiuota, pritaikant 5 proc. metinį diskontavimo koeficientą, vyrų vidutinis nedarbas – 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

158

23 lentelė. Alkoholio vartojimo sąlygoto netekto darbingumo ekonominė našta 2010 m.

Darbingumo lygio procentinė grupė 0-25% 30-40% 45-55%

Darbingumo sumažėjimo priežastis

Išlaidos dėl netekto darbingumo

Vyrai 325 3.329.079,00 Lt 337 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 3.451.998,84 Lt 662 Iš viso (Vyrai) 6.781.077,84 Lt Moterys 87 I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 810.509,40 Lt 120 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 1.117.944,00 Lt 207 Iš viso (Moterys) 1.928.453,40 Lt Iš viso 412 I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 4.139.588,40 Lt 457 II grupė. Iš dalies alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas 4.569.942,84 Lt 869 Iš viso 8.709.531,24 Lt

I grupė. Tik alkoholio vartojimo sąlygotas darbingumo lygio sumažėjimas

502 4.275.774,96 Lt 1732 14.752.275,36 Lt 2234 19.028.050,32 Lt

398 1.666.632,96 Lt 1540 6.448.780,80 Lt 1938 8.115.413,76 Lt

102 776.872,80 Lt 895 6.816.678,00 Lt 997 7.593.550,80 Lt

116 434.276,16 Lt 1030 3.856.072,80 Lt 1146 4.290.348,96 Lt

9.271.486,92 Lt 24.653.055,00 Lt 33.924.541,92 Lt

2.021.658,36 Lt 11.790.694,80 Lt 13.812.353,16 Lt

604 514 11.293.145,28 Lt 5.052.647,76 Lt 2.100.909,12 Lt 2627 2570 36.443.749,80 Lt 21.568.953,36 Lt 10.304.853,60 Lt 3231 3084 47.736.895,08 Lt 26.621.601,12 Lt 12.405.762,72 Lt

24 lentelėje apibendrinami vaikų, patekusių į vaikų globos namus dėl tėvų girtavimo, išlaikymo kaštai valstybei 2010 m. Iš viso valstybės vaikų globos namuose 2010 m. buvo 464 vaikai, savivaldybių vaikų globos namuose - 2860. Vertinant, kad daugiau kaip 53 proc. iš šių vaikų į vaikų globos namus patenka dėl girtaujančių tėvų, bendros šių vaikų išlaikymo išlaidos 2010 m. sudaro mažiausiai 39.388.333,36 Lt. 24 lentelė. Dėl tėvų girtavimo į valstybės globą patekusių vaikų išlaikymo išlaidos valstybės ir savivaldybių globos namuose 2010 m.

Globos įstaigos tipas Valstybės (apskričių) vaikų globos namai Savivaldybių vaikų globos namai

Vaikų skaičius ati- Dėl tėvų girtavimo į valstybės glo- Vieno vaiko vidutitinkamose globos bą patekusių vaikų skaičius globos nės išlaikymo išlaiįstaigose 2010 m. įstaigose 2010 m.* dos per mėnesį 464 248 3.091,50 Lt 2860 1532 1.642,08 Lt

Iš viso 9.200.304,00 Lt 30.188.029,36 Lt

*Vertinant, kad dėl tėvų girtavimo į vaikų namus patenka 53,55 proc. iš visų į vaikų namus patenkančių vaikų.

25 lentelėje sugretinamos 2004-2011 m. padarytos visos nusikalstamos veikos su ta dalimi nusikalstamų veikų, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys. Ši vidutinė proporcija, kiek iš visų atskirų nusikalstamų veikų tenka neblaiviems, panaudota įvertinti, kiek įkalinimo įstaigose galėtų būti žmonių, kurie nusikaltimą galėjo padaryti dėl alkoholio įtakos.

25 lentelė. Atskirų nusikalstamų veikų padarymų įtariamų neblaivių asmenų dalis 2004-2011 m.

Nusikalstamų veikų kategorijos Įtariami neblaivūs Iš viso Įtariami neblaivūs 2005 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2006 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2007 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2008 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2009 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2010 m.

Iš viso Įtariami neblaivūs 2011 m.

Iš viso Vidutinė dalis priskiriama nusikaltimą įvykdžius esant neblaiviam 2004 m.

Nužudymai (BK 129-131 str.)

Neats. gyvy- Sunk. sveik. bės atėmim. sutrik. (BK (BK 132 str.)* 135-136str.)

Išžaginimai (BK 149 str.)

214 345 257 390 215 294 204 280 200 301 200 259 188 217 183 211

13 8 11 10 11 18 6 12 6 18 1 15

171 454 187 407 175 340 166 287 163 251 147 220 176 245 140 206

93 260 120 265 94 253 86 200 68 164 108 149 94 208 109 191

73,87%

37,78%

58,06%

47,18%

Turto Vieš. tvarVagystės Plėšimai prievartapaž.

(BK 178 (BK 180 vimas (BK kos (BK 284 str.) str.)

181 str.) str.)

2322 1101 16 1060 50672 5323 345 3942 2025 989 8 1356 43473 5206 333 3792 1845 875 32 1517 38452 4343 210 3449 1609 725 18 1373 33956 3802 178 3293 1558 672 25 1397 38422 3452 225 3091 1751 615 12 1366 39566 3363 181 3000 1496 520 3 1299 37047 2727 178 2963 1550 481 8 1387 36971 2502 172 3404 4,44%

19,37%

7,06%

40,46%

Šaltinis: IRD duomenys; *Vidutinė dalis priskiriama neblaiviems asmenimis skaičiuota remiantis 2008-2011 m. duomenimis.

159

26 lentelėje iliustruojami įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti būdami neblaivūs, įkalinimo kaštai Lietuvoje 2010 m. Vertinant, kad įtariamųjų, kurie nusikalstamas veikas įtariami padarę būdami neblaivūs, proporcija išsilaiko tokia pati iki patekimo į įkalinimo įstaigas, galimi kaštai valstybei galėjo sudaryti 40.150.033,03 Lt, iš kurių didžiausią dalį (62 proc.) sudarė kalinčiųjų dėl nužudymų išlaikymas.

26 lentelėje. Įkalintų asmenų, kurie nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti dėl neblaivumo, išlaikymo kaštai 2010 m.

Nusikalstamos veikos Nužudymai Neatsargūs gyvybės atėmimai Sunkūs sveikatos sutrikdymai Išžaginimai Viešosios tvarkos pažeidimai Plėšimai Vagystės Turto prievartavimai Iš viso

Iš viso nuteistųjų pagal nusikalstamas veikas 1882 4 450 424 142 1276 1677 98

Vidutinė dalis priskiriama Kalinčių dalis priskiriaKalinčiųjų vienos dienos Kalinčiųjų išlaikymo nusikaltimą įvykdžius ma alkoholio vartojimo išlaikymo kaina* kaina per metus esant neblaiviam pasekmėms 73,87% 1390 68.350,53 Lt 24.947.941,84 Lt 37,78% 1 49,17 Lt 17.948,16 Lt 58,06% 261 12.834,16 Lt 4.684.469,66 Lt 47,18% 200 9.834,61 Lt 3.589.631,92 Lt 40,46% 57 2.802,86 Lt 1.023.045,10 Lt 19,37% 247 12.145,74 Lt 4.433.195,42 Lt 4,44% 74 3.638,80 Lt 1.328.163,81 Lt 7,06% 7 344,21 Lt 125.637,12 Lt 40.150.033,03 Lt

*Vertinant, kad vieno asmens įkalinimo išlaidos sudaro 49,17 Lt per dieną.

IV.4.6. Jautrumo analizė.

Alkoholio vartojimo sąlygojamos ekonominės žalos skaičiavime buvo svarbių metodologinių aspektų bei kelios svarbios prielaidos, galinčios keisti aukščiau apskaičiuotų kaštų struktūrą. Visų pirma, analizuojant sergamumo ir netekto darbingumo kaštus, dėl duomenų surinkimo aspektų buvo galima įvertinti tik visiškai ir iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų ligų kaštus, t.y. išorinėms susirgimų ir netekto darbingumo priežastims (III diagnozių grupė) priklausantys kaštai nebuvo vertinti. Tai automatiškai sąlygoja ženklios dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų kaštų neįtraukimą.

Panaši situacija buvo ir analizuojant vaikų namų išlaikymo kaštus, kuriuose didelė dalis vaikų atsiduria būtent dėl girtaujančių tėvų. Šioje studijoje buvo įvertinti tik valstybės ir savivaldybių vaikų namų išlaikymui tenkantys kaštai, o kitos specializuotos vaikų ugdymo institucijos (pvz., Socialinės globos namai vaikams su negalia) - neįtraukti. To priežastis buvo kur kas gilesnės analizės poreikis ir tikslesnių duomenų nebuvimas studijos vykdymo periodu apie vaikų su negalia skaičius, kuriuos būtų galima sieti su alkoholio vartojimo pasekmėmis (pvz., alkoholinis vaisiaus sindromas). Galima numanyti, kad vaikų namų Lietuvoje išlaikymo kaštai, siejami su alkoholio vartojimo pasekmėmis, taip pat turėtų būti didesni.

27 lentelėje iliustruojama, kaip galėtų kisti prarasto produktyvumo kaštai priklausomai nuo taikomo diskontavimo ar nedarbo lygio. Pradinės analizės rezultatai paremti prielaida, kad vidutinis nedarbo lygis (paremtas 1998-2011 m. vidurkiu) Lietuvoje buvo 13,44 proc. tarp vyrų ir 10,81 proc. tarp moterų. Tokia prielaida buvo daryta, atsižvelgiant į ženklų nedarbo svyravimą Lietuvoje, o 2010 m. buvo pasiektas nedarbo pikas. Vertinant prarastą uždarbį per daugelį metų, galėtų ženkliai išsikreipti kaštų struktūra (žr. ,,Jautrumo analizę” nr.2 ir nr.3, 27 lentelę). Aukštas nedarbo lygis, kaip buvo 2010 m., Lietuvoje vargu ar galėtų laikytis daugelį metų ir dėl šios priežasties prarasto produktyvumo kaštai papildomai buvo indeksuoti, atsižvelgiant į vidutinį nedarbo lygį Lietuvoje.

Kitas svarbus komponentas darantis įtaką prarasto produktyvumo kaštams yra diskontavimo koeficientas. Vis dėlto 5 proc. koeficientas, kaip ir daugelyje šalių, yra standartinis rodiklis ir rekomenduojamas naudoti Lietuvoje [43]. Netaikant diskontavimo, prarasto produktyvumo kaštai ženkliai išaugtų. To priežastis yra didelis alkoholio sąlygojamas jaunesnio amžiaus žmonių mirtingumas, o tai lemia didelius uždarbio praradimus per daugelį metų iki žmogus būtų išėjęs į pensiją. Neuždirbtas pajamas ateityje pervertus į esamąją vertę pastebimas ženklus pokytis, o nedarbo lygio kaita turi mažesnę įtaką galutiniam rodikliui (žr. „Jautrumo analizę nr.1“ ir „nr.2“, 27 lentelę).

28 lentelėje iliustruojama, kaip keistųsi įkalinimo kaštai, jei vidutinės 2004-2011 m. proporcijos, atspindinčios su alkoholio vartojimu siejamų nusikalstamų veikų dalį, būtų paremtos tik 2010 m. duomenimis. Pvz., 2010 m. iš viso buvo registruota 217 nužudymų, iš kurių 188 atvejais įtariamieji siejami su neblaivumu (žr. 25 lentelę, 2010 m.). Tai sudaro bendrą 86,64 proc. proporciją, vietoje pradinėje analizėje naudotų 73,87 proc. (žr. 28 lentelę). Kaštų padidėjimas, taikant tik 2010 m. proporcijas, būtų ir vertinant sunkių sveikatos sutrikdymų bei viešosios tvarkos pažeidimų atvejus.

Tačiau ženklus kaštų padidėjimas būtent nužudymų grupėje, sąlygotų bendrą daugiau kaip 5 mln. Lt su alkoholio vartojimu siejamų kaštų padidėjimą įkalinimo įstaigose.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad įkalinimo išlaidos, kurios galėtų būti siejamos su nurodytomis alkoholio vartojimo sąlygotomis pasekmėmis yra maksimalios, t.y. šiuo atveju labai sudėtinga įvertinti tikslų priežastingumą, kad, jei asmuo padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, tai to nusikaltimo būtų nepadaręs būdamas blaivus. Šioje studijoje vertinta, kad, jei asmuo nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir, pritaikant atitinkamą proporciją, pateko į įkalinimo įstaigą, tai tie kaštai ir yra priskirti kaip alkoholio vartojimo pasekmė.

Policijos statistikos naudojimas yra vienas iš metodų, kuriuo remiantis apskaičiuojami įkalinimo įstaigų kaštai, siejami su alkoholio vartojimu.

Kitas metodas galėtų būti pačių nuteistųjų apklausos ir prašymas nurodyti jų nuomonę ar nusikaltimą padarė būtent dėl to, kad buvo neblaivūs, tačiau ir čia kiltų kitokių metodologinių iššūkių duomenų tikslumui (pvz., nuteistųjų nuoširdumas įvertinant savo nusikalstamus veiksmus) [6].

Taip pat svarbu pabrėžti, kad įkalinimo įstaigos ir jose kalintys asmenys, nusikaltimus padarę būdami neblaivūs, tėra tik dalis visų kaštų, patiriamų teisingumo sistemoje. Išsamiai vertinant alkoholio vartojimo sąlygojamus kaštus, ateityje turėtų būti identifikuojami ir kiti visoje teisingumo sistemos grandinėje patiriami kaštai (pvz., policijos reagavimo į iškvietimus kaštai, laikino neblaivių asmenų sulaikymo kaštai, žala turtui, vandalizmas, teismų išlaidos ir pan.). [5,6] 160

27 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: produktyvumo kaštai.

Vienpusė jautrumo analizė: produktyvumo kaštai Iš viso mirusiųjų dėl Alkoholio vartojimo sąlygo- alkoholio vartojimo sątas mirtingumas atskirose lygotų priežasčių 2010 Prarasto uždarbio skaičiavimo kriterijai amžiaus grupės m., kurie nesulaukė pensinio amžiaus Prarastas diskontuotasis uždarbis iki pensijos indeksavus atsižvelgiant į Iš viso (I, II ir III grupės): nedarbą Lietuvoje: diskontuotas naudojant 5 proc. diskontavimą; atsi2361 Pradinės analizės rezultatai žvelgta į vidutinį nedarbą Lietuvoje 1998-2011 m., kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

Prarastas uždarbis iki pensijos: nediskontuotasis ir indeksuotas pagal Iš viso (I, II ir III grupės): 2361 vidutinį 1998-2011 m. nedarbą, kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė Jautrumo analizė nr.1 13,44 proc., moterų – 10,81 proc.

Prarastas uždarbis iki pensijos: nediskontuotasis ir indeksuotas pagal Iš viso (I, II ir III grupės): 2361 vidutinį 2010 m. nedarbą, kuomet vyrų vidutinis nedarbas siekė 21,2 Jautrumo analizė nr.2 proc., moterų – 14,4 proc.

Prarastas uždarbis iki pensijos: diskontuotasis (naudojant 5 proc. disIš viso (I, II ir III grupės): 2361 kontavimą) ir indeksuotas pagal vidutinį 2010 m. nedarbą, kuomet vyrų Jautrumo analizė nr.3 vidutinis nedarbas siekė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc.

Prarastas uždarbis iki pensijos

526.937.357,41 Lt

↑ 827.136.085,34 Lt ↑ 758.369.576,76 Lt ↓ 483.380.195,21 Lt

28 lentelė. Vienpusės jautrumo analizės rezultatai: įkalinimo kaštai.

Vienpusė jautrumo analizė: įkalinimo išlaidos Vidutinė dalis, priskiria- Kalinčių dalis, priski- Kalinčiųjų vie- Kalinčiųjų išlaiIš viso nuteistųjų pagal Nusikalstamos veikos ma nusikaltimą įvykdžius riama alkoholio var- nos dienos išlai- kymo kaina per nusikalstamas veikas esant neblaiviam tojimo pasekmėms kymo kaina* metus Nužudymai 1882 73,87% → 86,64% 1390 ↑ 1630 80.152,06 Lt 29.255.500,15 Lt Neatsargūs gyvybės atėmimai 4 37,78% → 33,33% 1 (nesikeičia) 49,17 Lt 17.948,16 Lt Sunkūs sveikatos sutrikdymai 450 58,06% → 71,84% 261 ↑ 323 15.882,89 Lt 5.797.255,55 Lt Išžaginimai 424 47,18% → 45,19% 200 ↓ 192 9.441,22 Lt 3.446.046,64 Lt Viešosios tvarkos pažeidimai 142 40,46% → 43,84% 57 ↑ 62 3.048,73 Lt 1.112.785,90 Lt Plėšimai 1276 19,37% → 19,07% 247 ↓ 243 11.949,05 Lt 4.361.402,78 Lt Vagystės 1677 4,44% → 4,04% 74 ↓ 68 3.343,77 Lt 1.220.474,85 Lt Turto prievartavimai 98 7,06% → 1,69% 7 ↓ 2 98,35 Lt 35.896,32 Lt Iš viso (taikant tik 2010 m. proporcijas, įkalinimo išlaidos padidėja 5.097.277,33 Lt) ↑ 45.247.310,35 Lt

*Vertinant, kad vieno asmens įkalinimo išlaidos sudaro 49,17 Lt per dieną.

IV.5. Diskusija. Šioje studijoje analizuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje. Iš viso buvo vertintos 55 ligos ir būklės ar jų grupės, visiškai ar iš dalies siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu. 22 iš šių būklių 100 proc. siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimu ir šias būkles identifikuoti ir įvertinti nebuvo didelių metodologinių sunkumų. Šios būklės taip pat visuotinai pripažįstamos kaip visiškai sąlygojamos tik alkoholio vartojimo, nors į galutinį vertinamą sąrašą skirtingos studijos dėl įvairių priežasčių įtraukia skirtingą skaičių šių diagnozių ar šias ligų grupes skirtingai jungia tarpusavyje.

[7–10] Kita grupė ligų buvo iš dalies alkoholio sąlygojamos būklės, daugelis iš jų - lėtinės ligos. Tai pati sudėtingiausia grupė, į kurią šioje studijoje buvo įtraukta 20 TLK-10 diagnozių grupių. Šiai grupei priskiriamų ligų ir alkoholio vartojimo sąveika grindžiama epidemiologinių tyrimų, meta-analizių ir daugelio metų tyrinėjimų rezultatais, įrodant alkoholio priežastingumą šių ligų santykinei rizikai padidėti [8,11-13,18,44,45]. Anot Rehm et al. (2010) [8], dalis šių ligų, kaip onkologinės ligos (C00-C14, C15, C18, C20, C22, C32, C50), epilepsijos (G40-G41), širdies aritmijos (I47-I49), hemoraginiai insultai (I60-I62, I69.0-I69.2), lėtiniai hepatitai, kepenų fibrozės ir cirozės (K73, K74), pankreatitai (K85, K86.1), savaiminiai persileidimai (O03) turi aiškiai pagrįstą sąveikos su alkoholiu mechanizmą ir visuomet vertinamos, kaip būklės, iš dalies sąlygojamos alkoholio vartojimo.

Daliai ligų tikslus alkoholio poveikio mechanizmas nėra nustatytas ar tokių tyrimų dar nėra pakankamai daug, kad būtų galima daryti galutinius apibendrinimus, tačiau šios ligos glaudžiai siejamos su alkoholio vartojimu bei mokslinėje literatūroje yra apskaičiuoti santykinės rizikos ar APD koeficientai. Tokioms ligoms priskiriamos psoriazės (L40 be L40.5), stemplės venų mazgai (I85), gastroezofaginiai plyšimo hemoraginiai sindromai (K22.6), hipertenzinės ligos (I10-I15).

Galiausiai kelioms ligoms, esant tam tikriems alkoholio vartojimo įpročiams (saikingai vartojant alkoholį), gali būti stebimas apsauginis poveikis.

Tai IŠL (I20-I25), išeminis insultas (I63-I66, I69.3-I69.4), tulžies pūslės akmenligė (K80). Tačiau dėl apsauginio alkoholio poveikio vis dar nėra aiškaus sutarimo mokslinėje literatūroje, nes apsauginio poveikio kiekybinis vertinimas ir jo sugretinimas su žala, atsirandančia epizodiškai dideliais kiekiais vartojant alkoholį, yra nepaprastai komplikuotas.

Viena iš epidemiologinių tyrimų problemų ilgą laiką buvo atskaitinės abstinentų grupės nediferencijavimas pagal praeities alkoholio vartojimo įpročius (t.y. į visą gyvenimą abstinentais buvusių žmonių grupę ir praeityje vartojusius alkoholį, tik kurį laiką nebevartojančius), nes dalis žmonių, 161

save vadinančių abstinentais, nebevartodavo alkoholinių gėrimų dėl to, kad jau turėdavo sveikatos problemų, o tai atskaitinę „abstinentų“ grupę iš dalies paversdavo jau turinčia padidėjusią riziką tam tikroms ligoms atsirasti. Šis epidemiologinių tyrimų metodologijos fenomenas visų pirma galėjo sąlygoti apsauginio alkoholio poveikio pervertinimą tokioms ligoms kaip IŠL. [8,46] Labai svarbią reikšmę turi ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai. Daugelyje tyrimų populiacinėmis gyventojų apklausomis paremtas alkoholio suvartojimas išreiškiamas alkoholiu išgeriamu per vieną dieną. Toks vertinimas neleidžia atsižvelgti į alkoholio vartojimo intensyvumą per gėrimo epizodą, o būtent didelio kiekio alkoholio vartojimas per vieną gėrimo epizodą, daugelio mokslinių tyrimų duomenimis, eliminuoja apsauginį efektą ir netgi ženkliai padidina IŠL ar išeminio insulto riziką.

Pavyzdžiui, IŠL santykinė rizika tarp abstinentų ir alkoholį vartojančių žmonių labai išsiskiria, priklausomai nuo alkoholio vartojimo būdo. Anot Bagnardi et al. (2008) [47], saikingai alkoholį vartojantiems žmonėms IŠL santykinė rizika yra 0,75 (lyginant su abstinentais), tačiau jei bent retkarčiais žmonės geria nesaikingai, IŠL santykinė rizika išauga iki 1,1. Panašius rezultatus rodančių tyrimų yra ir daugiau [16,17,48], o šalia to, apsauginis alkoholio poveikis IŠL nenustatomas 75 m. ir vyresniems žmonėms [15] .

Panašios tendencijos yra ir su išeminio insulto apsauginiu poveikiu. Nors išeminis insultas yra siejamas su apsauginiu poveikiu, saikingai vartojant alkoholį [11], tačiau nereguliarus vartojimas dideliais kiekiais (6 SAV ir daugiau per vieną gėrimo epizodą) išeminio insulto santykinę riziką gali beveik padvigubinti lyginant su abstinentais (1,99 vs. 1), jau nekalbant apie apsauginio efekto panaikinimą [19].

Lietuva yra regionas, kuriame tradiciškai vartojama daug stiprių alkoholinių gėrimų, o vieno gėrimo metu įprasta suvartoti didelį kiekį alkoholinių gėrimų. Šią Rytų Europos alkoholio vartojimo tradiciją jau yra aptaręs ne vienas mokslininkas ir pagrįstai abejojama galima apsaugine alkoholio nauda tokioms šalims, kaip Lietuva. [3,14,21,49] Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus, apsauginis alkoholio poveikis IŠL ir išeminio insulto atvejams buvo vertintas tik Lietuvos populiacijos daliai (t.y., atitinkamai registruotų mirčių, susirgimų ir darbingumo sumažėjimų proporcijai), nurodžiusiai, kad alkoholį vartoja tik saikingai. Taip pat dėl metodologinių sunkumų nebuvo galima įvertinti žalos IŠL išsivystymui tai daliai žmonių, kuriems realiai didėja santykinė rizika IŠL dėl didelio kiekio alkoholio suvartojimo per vieną gėrimo epizodą.

Taip pat galimas apsauginis alkoholio poveikis mirtingumo nuo IŠL vertinime buvo modifikuotas, atsižvelgiant į Lietuvoje turimus papildomus mokslinius argumentus [14]. Pavyzdžiui, remiantis Radisauskas et al. (2011), šioje studijoje prie alkoholio sąlygotų IŠL mirčių buvo priskirtos 8,7 proc. mirčių. Tačiau to paties tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad šioje studijoje vis tiek pervertiname apsauginį alkoholio poveikį, nes remiantis autopsijų rezultatais, net 50,3 proc. ne ligoninėje mirusiųjų nuo IŠL buvo rasta alkoholio kraujyje, o 18 proc. mirčių atvejais alkoholio koncentracija kraujyje viršijo 3,5 promilės.

Svarbu paminėti, kad šalia visų išvardintų su alkoholio vartojimu siejamų ligų yra dalis, kuri nebuvo įtraukta į šią studiją. Prie tokių ligų galima paminėti skrandžio, kasos, endometriumo, kiaušidžių, šlapimo pūslės, inkstų, plaučių, prostatos piktybinius navikus, širdies nepakankamumą, plaučių tuberkuliozę, pneumoniją, diabetą, depresiją, mažą naujagimių svorį. Šių ligų išsivystymo ir alkoholio vartojimo priežastingumas dar yra diskutuojamas ir daugeliu atveju nėra pakankamai tyrimų, kad nustatytos patikimos santykinės rizikos, kuriomis remiantis būtų galimi kiekybiniai šių ligų naštos, priskiriamos alkoholiui, skaičiavimai. [8,9] Vertinant alkoholio vartojimo sąsajas su išorinėmis priežastimis, turėti duomenys įgalino atlikti tik alkoholio sąlygoto mirtingumo dėl išorinių priežasčių analizę. Todėl viena iš išsamiausių alkoholio vartojimo daromos žalos dalių yra būtent alkoholio sąlygoto mirtingumo Lietuvoje analizė 2003-2011 m. Išorinių priežasčių mirtingumo APD koeficientas buvo sudarytas proporciniu principu, atsižvelgiant į LKPT [20], Benošio ir Jasulaičio [21] ir Jones et al. (2008) [7] pateikiamus duomenis.

Skaičiuojant APD atskiroms ligoms, svarbus komponentas yra gyventojų pasiskirstymas pagal suvartojamo alkoholio kiekio grupes (žr. 3 lentelę).

Nežiūrint visų pastangų kuo tiksliau ir pilniau įvertinti suvartojamo alkoholio kiekio pasiskirstymą amžiaus ir lyties grupėse, galima teigti, kad 3 lentelėje pateikti įvertinimai atspindi mažiau nei pusę realaus alkoholio vartojimo. Žinant gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą iš šios lentelės galima suskaičiuoti, kiek vidutiniškai alkoholio yra suvartojama Lietuvoje per metus vienam gyventojui ir palyginti šį skaičių su įprastiniu suvartojamo alkoholio kiekio rodikliu, pagristu alkoholinių gėrimų pardavimų duomenimis. Pavyzdžiui, NTAKD duomenimis, 2007 m. Lietuvoje vidutiniškai buvo suvartota 14,55 l gryno alkoholio vienam gyventojui, o suskaičiavus tokį patį rodiklį iš 3 lentelės ir 2007 metų amžiaus ir lyties pasiskirstymo gaunasi tik 4,66 litro, t.y., apie 3 kartus mažesnis įvertinimas. Tai dar vienas argumentas rodantis, kad gauti alkoholio sąlygojamo mirtingumo, sergamumo ir nedarbingumo įvertinimai II diagnozių grupės ligoms iš tikrųjų turėtų būti didesni.

LKPT pateikiama statistika atspindi visoje Lietuvoje registruotus eismo įvykius bei aiškiai nurodomos šių įvykių sąsajos su neblaivių vairuotojų sukeltomis nelaimėmis. Vienintelis trūkumas - galimybės nebuvimas APD išskirti pagal lytį ir amžiaus grupes. Ta pati problema buvo ir naudojant APD, paremtus Benošio ir Jasulaičio [21] tyrimo rezultatais.

Alkoholio sąlygojamas mirtingumas Lietuvoje piką pasiekė 2007 m., kuomet dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė ar žuvo 4621 žmogus, o tai sudarė 10,14 proc. iš visų mirčių. Iš viso 2003-2011 m. laikotarpiu alkoholio vartojimas Lietuvoje sąlygojo 34749 mirtis ir vidutiniškai sudarė 9,01 proc. iš visų Lietuvoje registruotų mirties priežasčių. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas Lietuvoje yra aukštas, lyginant su šalimis, kurioms yra tokie duomenys. Jei Lietuvoje bendras alkoholio sąlygojamas mirtingumas vidutiniškai siekia apie 9,01 proc., tai Anglijoje [7], 2005 m. - 3,1 proc., o Škotijoje [9] 2003 m. - 5 proc. nuo bendro mirtingumo.

Viena iš silpnųjų šio tyrimo pusių - galimybės nebuvimas apimti išorines priežastis, analizuojant alkoholio vartojimo sąlygotą sergamumą ir nedarbingumą, kaip kad buvo įmanoma padaryti mirtingumo analizėje. Nepaisant to, buvo įvertintas alkoholio sąlygotas ligotumas bei darbingumo lygio sumažėjimas Lietuvoje 2006-2011 m., tačiau interpretuojant šiuos rezultatus svarbu neužmiršti, kad šioje studijoje pristatoma alkoholio sąlygojama sergamumo ir nedarbingumo žala atspindi tik dalį bendros alkoholio sukeliamos sergamumo ir darbingumo sumažėjimo naštos Lietuvoje.

162

Analizuojant su alkoholio vartojimu siejamus teisėsaugos pažeidimus, buvo siekta atspindėti kuo ilgesnį periodą, tačiau papildomai atsižvelgta į IRD ar LKPT atskirų metų pateikiamų duomenų detalumą. Nors vėlesniais metais (daugiausiai nuo 2008 m.) visuose šaltiniuose informacija apie neblaivių asmenų įvykdytus pažeidimus yra labai detali, tačiau ankstesnių metų duomenys mažiau detalūs. Dėl šios priežasties į analizę nebuvo įtraukti LKPT eismo įvykių duomenys, apimantys 2001 ir 2002 metus. Taip pat ši duomenų analizė neapima teismų statistikos, todėl nėra atspindimas nuteistų asmenų skaičius t.y., analizuojami duomenys, apimantys kaltinamus ir įtariamus asmenis, kurie nusikalstamas veikas įvykdė būdami neblaivūs. Šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala atspindi kai kurių svarbių su alkoholio vartojimu siejamų sričių kaštus 2010 m., kurie bendrai sudaro 715.064.824,65 Lt. Šie kaštai apima sveikatos priežiūros, prarasto produktyvumo (dėl darbingo amžiaus žmonių mirtingumo), netekto darbingumo pensijų, vaikų globos namų ir įkalinimo išlaidų kaštus, siejamus su alkoholio vartojimo pasekmėmis Lietuvoje. Tačiau šie alkoholio vartojimo sąlygojami kaštai valstybei yra tik dalis iš visų, kurie turėtų būti skaičiuojami visapusiškai įvertinant alkoholio daromą žalą valstybei ir todėl šios studijos skaičiavimus reiktų vertinti kaip minimalistinius.

Apibendrinant, galima būtų teigti, kad nors apskaičiuoti alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos mastai Lietuvoje yra dideli, jie greičiausiai vis dar yra žemiau tikrojo lygio ir šiai dienai kol kas neatspindimi dėl aukščiau paminėtų metodologinių sunkumų ar duomenų trūkumo. Bet kokiu atveju, ši studija padeda atskleisti reikšmingas su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamas sritis ir gali būti pagrindas tolesniems alkoholio vartojimo žalos tyrimams Lietuvoje.

IV.6. Išvados.

1. Alkoholio vartojimo sąlygojamo mirtingumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2003-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių mirė arba žuvo 34749 žmonės. Alkoholio sąlygojamas mirtingumas sudarė 9,01 proc. iš viso Lietuvoje registruoto mirtingumo arba vidutiniškai 3861 mirtį per metus.

Alkoholio sąlygojamo mirtingumo pikas buvo pasiektas 2007 m. (4621 alkoholio sąlygota mirtis) ir vėliau mažėjo iki 3200 mirčių 2011 metais. Tai yra ženklus apie 28 proc. alkoholio sąlygojamo mirtingumo sumažėjimas tik per ketverius metus. Didžiausias alkoholio sąlygojamas mirtingumas absoliučiais skaičiais stebimas tarp 45-54 metų vyrų, tačiau didžiausios alkoholio sąlygotos proporcijos nuo bendro mirtingumo tenka būtent jaunesniems kaip 45 m. amžiaus žmonėms. Vertintu laikotarpiu iš viso dėl alkoholio vartojimo buvo prarasti 482880 potencialaus gyvenimo metai.

Nuo 2007 m. iki 2011 m. prarastų gyvenimo metų skaičius Lietuvoje dėl alkoholio vartojimo sumažėjo 35 proc., o analizuojant pokytį tik alkoholio sąlygojamų priežasčių, sumažėjo daugiau negu per pusę.

2. Alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo Lietuvoje analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių į gydymo įstaigas bent kartą per kiekvienus metus kreipėsi (gavo ambulatorines ar stacionarines paslaugas) 163634 žmonės, o tai sudarė vidutiniškai 8,88 proc. visų Lietuvoje registruotų sergamumo atvejų tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų. Didžiausias tik alkoholio sąlygotas ligotumas buvo pasiektas 2007 m., kuomet buvo registruoti 20749 įvairių susirgimų ar ambulatorinių paslaugų atvejai. 2008 ir 2009 m. buvo registruotas ženklus tik alkoholio sąlygojamo ligotumo sumažėjimas, siekęs daugiau kaip 17 proc. Vis dėlto pastaraisiais metais vėl stebimas tik alkoholio vartojimo sąlygoto ligotumo augimas.

Bendras (visiškai ir iš dalies) alkoholio vartojimo sąlygotas ligotumas Lietuvoje augo per visus vertintus metus.

3. Alkoholio sąlygoto darbingumo lygio sumažėjimo analizė parodė, kad 2006-2011 m. dėl alkoholio sąlygotų priežasčių darbingumo lygis sumažėjo iš viso 42930 žmonėms (7,64 proc. visų registruotų sumažėjusio darbingumo atvejų), vidutiniškai 7155 žmonėms kiekvienais metais. Darbingumo lygio sumažėjimo dėl vien tik alkoholio vartojimo sąlygotų pagrindinių diagnozių skaičius ženkliai augo per 2006 ir 2007 m., o 2008-aisiais pasiekė 1631 atvejus. Vėlesniais metais šio, vien tik alkoholio sąlygojamo darbingumo lygio sumažėjimai ženkliai nebekito. Didžiausias alkoholio sąlygoto darbingumo sumažėjimų skaičius tenka 45-54 metų žmonėms. Daugiausiai alkoholio sąlygojamo nedarbingumo sumažėjimo atvejų tenka 30-55 proc. darbingumo grupei. Vyrams alkoholio sąlygotas nedarbingumas 0-25 proc. darbingumo grupėje nustatomas 3 kartus dažniau nei moterims, 1,8 karto dažniau 30-55 proc. grupėje ir 1,5 karto dažniau 60-100 proc. grupėje. Vidutiniškai darbingumo sumažėjimas dėl alkoholio vartojimo vyrams nustatomas beveik du kartus dažniau nei moterims.

4. Neblaivių vairuotojų sukeltos eismo nelaimės Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu sudarė vidutiniškai 14,69 proc. iš visų nelaimių, kurias sukėlė vairuotojai, o neblaivūs pėstieji sukėlė dar 11,84 proc. nelaimių iš tų, kurių kaltininkais buvo pripažinti pėstieji. Iš visų kelių eismo taisyklių pažeidimų, neblaivūs vairuotojai atsakingi už vidutiniškai 6,45 proc., o nusikalstamos veikos, kurias įtariami padarę neblaivūs asmenys Lietuvoje, sudaro apie 7,04 proc. iš visų Lietuvoje registruojamų nusikalstamų veikų. Pastaraisiais metais buvo stebimas ženklus nelaimių ir įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų sumažėjimas Lietuvos keliuose, o kartu mažėjo ir nelaimingų atsitikimų bei pažeidimų, sukeltų neblaivių eismo dalyvių, skaičius. Lyginant neblaivių vairuotojų sukeliamų eismo nelaimių ir visų kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius, pastebimas netgi spartesnis registruojamų įvykių ir pažeidimų skaičiaus mažėjimas tarp neblaivių eismo dalyvių padaromų pažeidimų.

5. Alkoholio vartojimo sąlygojama žala Lietuvoje 2010 m. galėjo sudaryti 60.852.205 Lt sveikatos priežiūroje, 47.736.895 Lt išmokant netekto darbingumo pensijas, 39.388.333 Lt išlaikant dėl tėvų girtavimo į vaikų globos namus patekusius vaikus, 40.150.033 Lt skiriamų įkalinimo įstaigose esančių asmenų išlaikymui, kurie nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs. Dėl alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių 2010 m. prarastas produktyvumas (skaičiuojant neuždirbtas pajamas iki jie būtų sulaukę pensinio amžiaus) sudarė 526.937.357 Lt praradimus. Bendra šioje studijoje apskaičiuota alkoholio vartojimo sąlygojama žala 2010 m. sudaro 715.064.824 Lt, tačiau šie kaštai kol kas atspindi tik dalį iš visų su alkoholio vartojimo pasekmėmis siejamų sričių.

163

IV.7. Literatūra.

1. Anderson P, Baumber B. Alcohol in Europe. A Public Health Perspective. A report for the European Commission. Institute of Alcohol Studies, UK. [Internet]. 2006 [cited 2012 Oct 19]. Available from: http://ec.europa.eu/health-eu/news_alcoholineurope_en.htm.

2. Veryga A. Alkoholio Vartojimo Ir Gyventojų Sveikatos Rodiklių Sąsajos Lietuvoje. Gastroenterologija ir hepatologija. 2010;1(4):8–11.

3. Grabauskas V, Prochorskas R, Veryga A. Lietuvos gyventojų mirtingumo sąsajos su alkoholinių gėrimų vartojimu. Medicina (Kaunas).

2009;45(12):12.

4. Štelemėkas M, Veryga A. Alkoholio vartojimo nulemtų prarastų potencialių gyvenimo metų kaita Lietuvoje 2003–2010 metais. Visuomenės sveikata. 2012;4(59):26–32.

5. Single E, Collins D, Easton B, Harwood H, Lapsley H, Kopp P, et al. International guidelines for estimating the costs of substance abuse (2nd ed.).

World Health Organization; 2003.

6. Møller L, Matic S. Best practice in estimating the costs of alcohol – Recommendations for future studies [Internet]. 2010 [cited 2012 Sep 10].

Available from: http://www.euro.who.int/en/what-we-publish/abstracts/best-practice-in-estimating-the-costs-of-alcohol-recommendationsfor-future-studies.

7. Jones L, Bellis MA, Dedman D, Sumnall H, Tocque K. Alcohol-attributable fractions for England (Alcohol-attributable mortality and hospital admissions) [Internet]. 2008 [cited 2012 Dec 27]. Available from: http://www.alcohollearningcentre.org.uk/Topics/Browse/ Data/?parent=4644&child=4911.

8. Rehm J, Baliunas D, Borges GLG, Graham K, Irving H, Kehoe T, et al. The relation between different dimensions of alcohol consumption and burden of disease: an overview. Addiction. 2010;105(5):817–43.

9. Grant I, Springbett A, Graham L. Alcohol attributable mortality and morbidity: alcohol population attributable fractions for Scotland - ScotPHO [Internet]. 2009 [cited 2012 Dec 6]. Available from: http://www.scotpho.org.uk/publications/reports-and-papers/486-alcohol-attributablemortality-and-morbidity-alcohol-population-attributable-fractions-for-scotland-.

10. Johansson P, Jarl J, Eriksson A, Eriksson M, Gertham U-G, Hemström Ö, et al. The Social Costs of Alcohol in Sweden 2002 [Internet]. Centrum för socialvetenskaplig alkohol- och drogforskning (SoRAD); 2006 [cited 2012 Sep 1]. Available from: http://su.diva-portal.org/smash/record. jsf?pid=diva2:200458.

11. Corrao G, Bagnardi V, Zambon A, La Vecchia C. A meta-analysis of alcohol consumption and the risk of 15 diseases. Prev Med. 2004;38(5):613–9.

12. Hamajima N, Hirose K, Tajima K, Rohan T, Calle EE, Heath CW Jr, et al. Alcohol, tobacco and breast cancer--collaborative reanalysis of individual data from 53 epidemiological studies, including 58,515 women with breast cancer and 95,067 women without the disease. Br. J. Cancer.

2002;87(11):1234–45.

13. Rehm J, Room R, Monteiro M, Gmel G, Graham K, Rehn N, et al. WHO | Comparative quantification of health risks [Internet]. WHO. 2004 [cited 2012 Dec 6]. Available from: http://www.who.int/healthinfo/global_burden_disease/cra/en/.

14. Radisauskas R, Prochorskas R, Grabauskas V, Bernotiene G, Tamosiunas A, Veryga A. Recent Heavy Alcohol Consumption at Death Certified as Ischaemic Heart Disease: Correcting Mortality Data from Kaunas (Lithuania). Alcohol and Alcoholism. 2011;46(5):614–9.

15. Abbott RD, Curb JD, Rodriguez BL, Masaki KH, Yano K, Schatz IJ, et al. Age-Related Changes in Risk Factor Effects on the Incidence of Coronary Heart Disease. Annals of Epidemiology. 2002;12(3):173–81.

16. McElduff P, Dobson AJ. How much alcohol and how often? Population based case-control study of alcohol consumption and risk of a major coronary event. BMJ. 1997 Apr 19;314(7088):1159–64.

17. Trevisan M, Schisterman E, Mennotti A, Farchi G, Conti S. Drinking Pattern and Mortality:: The Italian Risk Factor and Life Expectancy Pooling Project. Annals of Epidemiology. 2001 Jul;11(5):312–9.

18. Gutjahr E, Gmel G, Rehm J. Relation between Average Alcohol Consumption and Disease: An Overview. European Addiction Research.

2001;7(3):117–27.

19. Sundell L, Salomaa V, Vartiainen E, Poikolainen K, Laatikainen T. Increased Stroke Risk Is Related to a Binge Drinking Habit. Stroke. 2008 Dec 1;39(12):3179–84.

20. Lietuvos Kelių Policijos Tarnyba. Eismo įvykių Lietuvoje statistika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 2]. Available from: http://www.lkpt.lt/lt/statistika/index.php.

21. Benošis A, Jasulaitis A. Alkoholinio neblaivumo ir mirtingumo sąsajos Lietuvoje 1985-2001 m. Sveikatos mokslai. 2004;6(37):91–7.

22. Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. 2012. [Internet]. [cited 2013 Jan 7]. Available from: http://sic.hi.lt/ html/leid_se.htm.

23. Lietuvos Kelių policijos tarnyba. Kelių eismo taisyklių pažeidimų statistika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.lkpt. lt/lt/statistika/ket/.

24. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nusikalstamumo ir ikiteisminių tyrimų statisika. [Internet]. 2013 [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/report_manager.php?metai= 2010&menuo=12&idAta=1&rt=1&oldYear=2011&id=198&idStat=10&regionas=0&id3=1#Atas-NEB. 25. Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklių duomenų bazė. LSMU Statistinės duomenų bazės. 2012 [Internet]. [cited 2013 Jan 2]. Available from: http://lsmuni.lt/lt/biblioteka/ informacijos-istekliai/statistines-duomenu-bazes/.

26. Valstybinė ligonių kasa. Ligonių kasos: 2010-ųjų apžvalga [Internet]. [cited 2013 Jan 21]. Available from: http://www.vlk.lt/vlk/ lt/?page=info&id=215.

164

27. Lietuvos statistikos departamentas. Pensijų gavėjai ir pensijos. [Internet]. [cited 2013 Jan 28]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/ view/?id=1620.

28. Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius. [Internet]. [cited 2013 Jan 17].

Available from: http://www.stat. gov.lt/lt/pages/view/?id=1304.

29. Lietuvos statistikos departamentas. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas. Rodiklių duomenų bazė. [Internet]. [cited 2013 Jan 12]. Available from: http://db1.stat.gov.lt/statbank/Select VarVal/saveselections.asp.

30. Lietuvos statistikos departamentas. Valstybinio socialinio draudimo senatvės, invalidumo ir netekto darbingumo pensijų gavėjai. Rodiklių duomenų bazė. [Internet]. [cited 2013 Jan 28]. Available from: http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?Main Table=M3160 404&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=5689&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6= &rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=.

31. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2010 m. veiklos ataskaita. 13p. [Internet]. [cited 2013 Jan 16]. Available from: http://www.vaikoteises.lt/lt/veikla/ataskaitos/.

32. Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos vaikai. [Internet]. [cited 2013 Jan 25]. Available from: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/ view/?id=1878.

33. Socialinės globos įstaigų administravimo tarnyba. Valstybės vaikų socialinės globos įstaigos 2010 metais. Tyrimai, analizės, suvestinės. 31p. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.sgiat.lt/tyrimai-analizes-suvestines-2/.

34. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vaikų globos namai. [Internet]. [cited 2013 Jan 12]. Available from: http://www.socmin.lt/index. php?271489454.

35. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Vienam asmeniui išlaikyti įkalinimo įstaigose per dieną panaudota lėšų. 2010 metų ataskaita. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.kalejimudepartamentas.lt/ default.aspx?item=vkl_at_ mt&id=3513.

36. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos. Nuteistųjų skaičius, sudėtis (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) Ir jų kaita. 2010 m. suvestinė. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.kalejimu departamentas.lt/ default.aspx?item=vkl_at_mt&id=3512.

37. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2004-2005 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_file.php?metai=2005&menuo=12&ff=1Z&fnr=1&rt=1& oldYear=2005.

38. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2006-2007 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_file.php?fv=data/200712/f-1z-200712.data.txt&ff=%3C%21-%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

39. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2008-2009 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_file.php?fv=data/200912/f-1z-2009 12.data.txt&ff=%3C%21-%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

40. Duomenys apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_1Ž) 2010-2011 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/txt_file.php?fv=data/201112/f-1z-2011 12.data.txt&ff=%3C%21-%7C1Z%7C1%7C--%3E&tt=Duomenys%20apie%20 nusikalstamum%C4%85%20Lietuvos%20Respublikoje%20%28Forma_1%C5%BD%29.

41. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje (Forma_EK-SAV) 2008-2009 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_file.php?metai= 2009&menuo=12&ff=EK-SAV&fnr=83&rt=1&oldYear=2009.

42. Duomenys apie nusikalstamas veikas, padarytas Lietuvos Respublikoje (Forma_EK-SAV) 2010-2011 m. Informatikos ir ryšių departamentas. [Internet]. [cited 2013 Jan 14]. Available from: http://www.ird.lt/infusions/report_manager/reports/html_file.php?metai= 2011&menuo=12&ff=EK-SAV&fnr=89&rt=1&oldYear=2011.

43. Vaistų farmakoekonominės analizės rekomendacijos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Nr. V-26. 2003 m. sausio 20d.

Vilnius [Internet]. [cited 2013 Jan 17]. Available from: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=204890 &p_query=&p_ tr2=2.

44. Corrao G, Rubbiati L, Bagnardi V, Zambon A, Poikolainen K. Alcohol and coronary heart disease: a meta-analysis. Addiction. 2000;95(10):1505– 23.

45. Boffetta P, Hashibe M, La Vecchia C, Zatonski W, Rehm J. The burden of cancer attributable to alcohol drinking. International Journal of Cancer.

2006;119(4):884–7.

46. Fillmore KM, Stockwell T, Chikritzhs T, Bostrom A, Kerr W. Moderate Alcohol Use and Reduced Mortality Risk: Systematic Error in Prospective Studies and New Hypotheses. Annals of Epidemiology. 2007 May;17(5):S16–S23.

47. Bagnardi V, Zatonski W, Scotti L, Vecchia CL, Corrao G. Does drinking pattern modify the effect of alcohol on the risk of coronary heart disease?

Evidence from a meta-analysis. J Epidemiol Community Health. 2008 Jul 1;62(7):615–9.

48. Murray RP, Connett JE, Tyas SL, Bond R, Ekuma O, Silversides CK, et al. Alcohol Volume, Drinking Pattern, and Cardiovascular Disease Morbidity and Mortality: Is There a U-shaped Function? Am. J. Epidemiol. 2002 Feb 1;155(3):242–8.

49. McKee M, Britton A. The positive relationship between alcohol and heart disease in eastern Europe: potential physiological mechanisms. J R Soc Med. 1998 Aug;91(8):402–7.

165

Priedai.

1 priedas. Kiti su alkoholiu siejami tyrimai Lietuvoje: tyrimų suskirstymas pagal potemes.

Darbo autoriai

Darbo pavadinimas PAAUGLIAI (JAUNIMAS) Health Behavior among Lithuania’s Adolescents in Context of Zaborskis A, Lenciauskiene I. European Union.

Astrauskienė A, Gasperas V, Žibaitytė R, Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui vaikų globos namuose įtaką Žagminas K, Stukas R. darantys veiksniai Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir Petronytė G, Zaborskis A, Veryga A. prevencijos programų kryptys. Šumskas L, Zaborskis A. Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas (1994–2002).

Zaborskis A, Žemaitienė N, Šumskas L, Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita Grabauskas V, Veryga A, Petkevičius R. 1994–2006 m. ir nauji iššūkiai.

Juozulynas A, Jurgelėnas A, Astrauskienė Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo integralaus poveikio jaunų A, Prapiestis J. žmonių sveikatai problema.

Paauglių polinkis vartoti alkoholinius gėrimus ir šį poelgį Bielskutė J, Zaborskis A. skatinantys veiksniai.

Aleksandravičienė, Ona Prevencijos reikšmė jaunimo požiūrio į narkomaniją kaitai Moksleivių žalingos elgsenos sąsajos su sveikatos nusiskundimais ir Ališauskaitė, Kristina priekabiavimu mokykloje Paauglių savigarbos, priklausomybę sukeliančių medžiagų Anikinas, Aleksandras vartojimo ir patiriamų problemų sąsajos Banevičienė, Rasa Mokinių sveikatos ir jų prisitaikymo mokykloje rodiklių sąsajos Bendrojo lavinimo mokyklų 8-10 klasių moksleivių sveikatos ir ją Barniškytė, Rasa itakojancios mokyklines aplinkos veiksniu tyrimas Paauglių įsitraukimo į popamokinę veiklą, tabako ir alkoholio Bevziukienė, Margarita vartojimo bei asmenybės bruožų (pagal Eysenck) sąsajos Penktų klasių mokinių tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos, Bingelytė, Regina panaudojant kritinio mąstymo ugdymą, efektyvumas Ankstyvosios lytinės brandos ir draugų elgesio sąsajos Drevinskienė, Aušra su sveikatai žalingu paauglių elgesiu Germanaitė, Raminta Tabako vartojimas tarp paauglių situacija, problemos, tendencijos Keturių Kauno miesto mokyklų, 9-10 klasių moksleivių fizinio Grebliauskaitė, Ingrida aktyvumo ir šeimos gyvensenos veiksnių sąsajos Vyresnių klasių moksleivių aleksitimiškumo sąsajos su tabako Kalninytė, Eglė rūkymu, alkoholinių gėrimų vartojimu ir požiūriu į juos Karalius, Rolandas Vaikų prievartos bei smurto paplitimo problemos Šiaulių mieste Alkoholio, tabako bei interneto ryšys su Kauno miesto profesinių Jaskelevičiūtė, Ramunė mokyklų mokinių psichologine ir socialine būkle 9-12 klasių mokinių su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir save Juknienė, Ramunė žalojančio elgesio sąsajos Narkotikų vartojimo paplitimas ir jį sąlygojantys veiksniai tarp Jurgaitienė, Dalia Klaipėdos miesto profesinių mokyklų moksleivių Žalingų įpročių paplitimas ir vartojimas pagrindinio ugdymo Kochtovaitė, Viktorija mokykloje Paauglių normatyvinių įsitikinimų apie alkoholio ir tabako Kučienė, Violeta vartojimą bei alkoholio ir tabako vartojimo sąsajos Sąmoningai save žalojančių 15–17 metų Lietuvos moksleivių Laskytė, Agnė socialinė ir psichologinė charakteristika Paauglių bendravimo įgūdžių, lūkesčių apie alkoholio vartojimo Pamataitienė, Justina pasekmes ir alkoholio vartojimo sąsajos Paplauskaitė, Agnė Moksleivių požiūrio į laisvalaikį struktūrinė interpretacija Šiaulių apskrities mokinių psichoaktyvių medžiagų vartojimo Miniauskienė, Dalia paplitimas ir pirminės prevencijos kryptys Vyresniųjų paauglių aleksitiminių bruožų, sveikatos vertinimo ir Radžiūnienė, Jurgita streso įveikos strategijų sąsajos Paauglių požiūrio į narkotines medžiagas ir jų vartojimo Raudonikis, Česlovas individualiųjų veiksnių sąsajos Vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo Snieškutė, Eglė pasekmes sąsajos su alkoholio vartojimu Priklausomybę sukeliančios medžiagos ir jų prevencijos Sruogytė, Renata organizavimo vertinimas Vilniaus miesto mokyklose

166

Tipas, mokslo įstaiga, metai Straipsnis. Croat Med J. 2006.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2009.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2007.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2004.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2008.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2009.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2005.

Magistro diplominis darbas Vilnius VPU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2009 Magistro diplominis darbas, LKKA, Kaunas, 2011 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2008 Magistro diplominis darbas ,Kaunas, KMU 2006 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Daktaro disertacija, Kaunas, KMU 2008 Bakalauro baigiamasis darbas, Šiauliai, ŠU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Daktaro disertacija Kaunas, KMU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2007 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2005 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Šiauliai, ŠU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2009

Darbo autoriai

Darbo pavadinimas Berniukų ir mergaičių socialinė sveikatos bei su sveikata susijusio Stonienė, Renata elgesio atskirtis Save ir kitus žalojančio elgesio kitimai nuo 5 iki 12 klasės ir su šiuo Šeibokaitė, Laura elgesiu susiję psichosocialiniai veiksniai Daktaro disertacija Urbonavičiūtė, Indrė Mano Guru kavinė kaip socialinė inovacija atvejo analizė Rūkymo ir alkoholio vartojimo psichologinės profilaktikos Zabarauskienė, Jūratė priemonių 7 - 10 metų amžiaus vaikams taikymo efektyvumas STUDENTAI Bulotaitė L, Baltrušaitytė R. Studentų alkoholio vartojimo lūkesčiai.

Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės Jakušovaitė I, Statkevičienė S. (2005–2006 mokslo metų tyrimo duomenys).

Goštautas A, Povilaitis R, Pilkauskienė I, Psichoaktyviųjų Medžiagų Vartojimo Paplitimas Tarp Studentų Jakušovaitė I, Statkevičienė S. 2005–2006 m.

Narkauskaitė L, Juozulynas A, Jurgelėnas Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp lietuvos A, Venalis A. aukštųjų mokyklų studentų. Žinių apie sveikatą ir sveiką mitybą sąsajos su mitybos įpročiais tarp Končaitė, Jurgita Kauno kolegijos studentų Studentų sveikos gyvensenos ir subjektyvaus savo sveikatos Bielskytė, Jūratė vertinimo ryšys su psichologiniu atsparumu bei savigarba Lietuvos universitetų studentų požiūris į visuomenės sveikatos Kavaliauskienė, Asta problemas ir jų sprendimo būdus Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp I – III kurso VU Medicinos Šimkūnaitė, Agnė fakulteto studentų paplitimas ir jį įtakojantys veiksniai ŠEIMA Suaugusiųjų alkoholio vartojimo ypatumų, asmenybės bruožų ir Anisimovienė, Zina atsparumo gyvenimo sunkumams sąsajos Bartkevičienė, Ilona Sutuoktinių pasitenkinimo santuoka ir alkoholio vartojimo sąsajos Vaikų, augusių alkoholizmu sergančiose šeimose, gyvenimo istorijų Bražienė, DarinaYovcheva rekonstrukcija Dambrauskienė, Giedrė Vaiko gyvenimo vertybiniai orientyrai asocialioje šeimoje Socialinės rizikos (alkoholikų) šeimų vaikai ir paramos jiems Eimutienė, Ieva organizavimas sociologinė interpretacija Sutuoktinių, gyvenančių probleminėse šeimose, sveikata ir Glizikienė, Greta asmenybės ypatumai Vyrų ir moterų, užaugusių alkoholio vartojimo problemų turinčiose Jurkevičienė, Gintarė šeimose, alkoholio vartojimo ir streso įveikos ypatybės Vyrų ir moterų, augusių alkoholio vartojimo problemų turinčiose Lukošienė, Aušra šeimose, savigarbos, asmenybės bruožų ir alkoholio vartojimo sąsajos Tėvų nuostatų į fi zines bausmes, savęs vertinimo ir savo sveikatos Pikžirnytė, Inesa vertinimo sąsajos Siaurusevičiūtė, Ingrida Socialinės paramos daugiavaikei šeimai sociologinė analizė Socialinio darbuotojo patirtis, siekiant pokyčio darbe su Sinkevičienė, Jolanta daugiaprobleminėmis šeimomis Veličkaitė, Donata Tėvų požiūris į paauglių sveikatos poreikius ir problemas PRIKLAUSOMYBĖS Kalio, natrio ir magnio kiekis sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu kraujo Stasiukynienė V. plazmoje abstinentinio sindromo metu Priklausomų nuo alkoholio vyrų žmonų psichologinės savijautos Kaliatkaitė J, Bulotienė L, Pajarskienė B. rodikliai ir jų sąsajos su savigalbos grupių lankymu Ergoterapijos poveikio vertinimas priklausomų nuo alkoholio ir Bagužaitė, Lina narkotikų asmenų veiklai, interesams bei pomėgiams Asmenų, lankančių AA grupes, alkoholio vartojimo ypatybių, Barisienė, Rita dvasingumo ir socialinio palaikymo sąsajos Priklausomų nuo alkoholio asmenų savęs vertinimas ir jo kaita Cigasaitė, Diana sveikimo eigoje Anoniminių alkoholikų grupių įtaka alkoholį vartojančių asmenų Čižauskaitė, Renata gyvenimo kokybei Priklausomų nuo alkoholio asmenų savo ligos suvokimo, Dirsienė, Jurgita motyvacijos sveikti ir sveikatos kontrolės lokuso sąsajos Priklausomų nuo alkoholio asmenų perfekcionizmo dimensijų Geicenaitė, Giedrė sąsajos su depresiškumu Kliorienė, Loreta Priklausomų nuo alkoholio asmenų motyvacijos ypatumai

Tipas, mokslo įstaiga, metai Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Daktaro disertacija, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2010.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2007.

Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2009.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2011.

Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU 2008

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2008 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007 Straipsnis. Medicina (Kaunas). 2002.

Straipsnis. Visuomenės sveikata. 2010.

Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2005

167

Darbo autoriai Misevičius, Valdemaras Preisaitė, Indrė Račkauskienė, Roma Valutavičiūtė, Aistė Šepetienė, Violeta Regina

Bendoraitytė, Danutė Čeikauskienė, Danguolė Černiauskienė, Erika Daukantaitė, Lina Jakimova, Vlada Ivinkina, Edita Juršienė, Raimonda Markauskienė, Agnė Mieldažytė, Laura Ratautaitė, Vilma Semionova, Jelena Ščiglinskienė, Jolita Šidlauskaitė Stripeikienė, Ieva

Gurskytė, Radvilė Jakimavičius, Albinas Narkutė, Jolita Prišmantas, Ramutis Stanionytė, Violeta Vaičiulis, Ignas Umbrasienė, Natalja

168

Darbo pavadinimas Priklausomų nuo alkoholio asmenų požiūris į reabilitacijos ir integracijos procesą Nuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos kontrolės lokuso sąsajos su vertybinėmis orientacijomis ir subjektyviu sveikatos vertinimu Socialinės pagalbos teikimo alkoholinės priklausomybės situacijoje prielaidos Suaugusiųjų, besigydančių nuo alkoholizmo, patirčių analizė Aleksitiminių bruožų, socialinio palaikymo ir pablogėjusios nuotaikos sąsajos priklausomų nuo alkoholio bei sergančių depresija grupėse ASMENS SVEIKATA Vyresnio amžiaus asmenų (56-74 metų) mitybos ypatumai ir sąsajos su sveikata Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolė pacientų požiūriu pirminės sveikatos priežiūros centre Vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir šio elgesio keitimo sąsajos Sergančiųjų išemine širdies liga pacientų psichologinės – elgesio rizikos ypatumai stacionarinės reabilitacijos laikotarpiu Žmonių, dirbančių aptarnavimo sferoje, savęs vertinimo sąsajos su sveikatos vertinimu Jaunų žmonių skausmų širdies plote, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir elgesio sąsajos Gliukozės ir glikozilinto hemoglobino kiekį kraujyje įtakojantys veiksniai ir reikšmė cukrinio diabeto kontrolei Suaugusiųjų savigarbos, asmenybės bruožų (pagal Eysenck), lūkesčių susijusių su alkoholio vartojimu sąsajos su alkoholio vartojimu Vyrų asmenybės bruožų (pagal Eysenck’ą), agresyvumo ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sąsajos su agresijos apraiškomis nusikaltimo metu Ištisinių polimerinių sorbentų, skirtų kapiliarinei chromatografijai, morfologijos reguliavimas Vyrų nevaisingumo problema Lietuvoje Vyrų vaisingumo nustatymas panaudojant spermos tyrimą Suaugusiųjų savęs vertinimo, pasirengimo keisti alkoholio vartojimą ir vilionių vartoti alkoholį sąsajos Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų psichikos sveikata ir jos sąsajos su socialiniais veiksniais bei rizikinga elgsena KRIMINALAI, NUSIKALTIMAI IR NUTEISTIEJI Jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, pablogėjusios nuotaikos, patiriamos įtampos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajos Kriminalistinė eismo įvykių profilaktika Moterų nusikalstamumas - socializacijos aspektas Nusikalstamumas Jurbarko rajone Linkusių save žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo ir stresogeninių situacijų įveikos strategijų tarpusavio sąsajos Nuteistųjų moterų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, psichosocialiniai ypatumai Nuteistųjų nepilnamečių požiūris į savo sveikatą ir jų gyvensenos ypatumai

Tipas, mokslo įstaiga, metai Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2005 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011 Magistro diplominis darbas, Šiauliai, ŠU 2007 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010

Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2007 Magistro diplominis darbas, Kaunas, KMU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Daktaro disertacija, Kaunas, VDU 2009 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2011 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Daktaro disertacija Kaunas, KMU 2010

Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2010 Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2009 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2008 Magistro diplominis darbas, Vilnius, MRU 2006 Magistro diplominis darbas, Kaunas, VDU 2008 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VPU 2007 Magistro diplominis darbas, Vilnius, VU 2008

2 priedas. Epidemiologinio sociologinio tyrimo klausimynas.

II.1. Anketos įvadas Sveiki, Kartu su Lietuvos Valstybiniu psichikos sveikatos centru atliekame anoniminį šalies gyventojų tyrimą, kurio tikslas ištirti gyventojų nuomonę alkoholio vartojimo ir politikos bei jo daromos žalos atžvilgiu.

Mums yra svarbūs Jūsų atsakymai į kiekvieną klausimą, nes tik taip galima susidaryti vaizdą apie bendrą Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimą, politiką ir patiriamą žalą. Apklausa yra anonimiška, Jūsų atsakymai konfidencialūs, jie bus naudojami tik statistiniuose apibendrinimuose.

Maloniai prašome Jus atsakant į kiekvieną klausimą.

Ačiū, kad dalyvaujate šiame tyrime!

II.2. Anketos pildymo pavyzdys Pažymėkite, prašau, savo atsakymus apibraukdami, ar pažymėdami varnele Jums tinkantį atsakymo varianto (-ų) skaičių.

PAVYZDYS: Jei klausimai lentelėje, tai po vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Kaip dažnai Jūs...?

Einate pasivaikščioti?

Bėgiojate?

4 ar daugiau kartų per savaitę 2-3 kartus per savaitę 2-4 kartus per mėnesį Kartą per mėnesį ar rečiau

Niekada

Jei klausimui išvardinti atsakymo variantai, tai viena iš labiausiai tinkančių.

Ar mėgstate ledus?

Taip Ne II.3. Tyrimo klausimynas SOCIALINĖ-DEMOGRAFINĖ TIRIAMŲJŲ CHARAKTERISTIKA: 1. Jūsų lytis? a.

Vyras b.

Moteris 2. Jūsų amžius (įrašykite)?

3. Kur Jūs gyvenate? a.

Miestas

b.

Kaimas

4. Jūsų išsilavinimas?

Pagrindinis Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis 5. Ar jūs šiuo metu dirbate?

Dirbu Nedirbu

169

6. Prašytume šioje skalėje nurodyti, kokios yra vidutinės vieno Jūsų šeimos nario pajamos per mėnesį?

1001-1100Lt

0-100Lt 2001-2100Lt 3001-3100Lt 1101-1200Lt

101-200Lt 2101-2200Lt 3101-3200Lt 1201-1300Lt

201-300Lt 2201-2300Lt 3201-3300Lt 1301-1400Lt

301-400Lt 2301-2400Lt 3301-3400Lt 1401-1500Lt

401-500Lt 2401-2500Lt 3501-3600Lt 1501-1600Lt

501-600Lt 2501-2600Lt 3601-3800Lt 1601-1700Lt

601-700Lt 2601-2700Lt 3801-3900Lt 1701-1800Lt

701-800Lt 2701-2800Lt 3901-4000Lt 1801-1900Lt

801-900Lt 2801-2900Lt 4001ir daugiauLt 1901-2000Lt

901-1000Lt 2901-3000Lt Nežinau EPIDEMIOLOGINIO SOCIOLOGINIO TYRIMO KLAUSIMYNAS 1. Pateikite savo nuomonę apie...

Teiginiai

Taip

Ne

1.1.

1.2.

1.3.

1.4.

1.5.

1.6.

1.7.

1.8.

Neturiu nuomonės

1.9.

1.10.

1.11.

1.12.

1.13.

1.14.

1.15.

1.16.

1.17.

1.18.

Ar esate girdėjęs (-usi) apie alkoholio kontrolės politiką?

Ar pritartumėte minimalaus alkoholio įsigijimo amžiaus didinimui iki 21 m.?

Ar pritartumėte alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui?

Ar pritartumėte prekybos alkoholiu degalinėse draudimui nuo 2016 m.?

Ar pritariate alkoholio prekybos draudimui rugsėjo 1 d.?

Ar pritariate galiojančiam draudimui prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 val.?

Ar manytumėte, kad draudimo prekiauti naktį laiką reikėtų išplėsti? (pvz. uždrausti prekiauti nuo 21 iki 9 val. ryto) Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų reklamos draudimui?

Alkoholinių gėrimų reklamos draudimas turėjęs įsigalioti 2012 m. sausio 1 d. buvo panaikintas. Ar palaikote LR Prezidentės ir LR Seimo sprendimą palikti alkoholio reklamą?

Ar pritartumėte siekiui atimti prekybos alkoholiu licenciją iš verslininkų, parduodančių alkoholį nepilnamečiams?

Ar pritartumėte alkoholinių gėrimų kainos didinimui?

Ar pritartumėte, kad bent 1 proc. nuo alkoholio surenkamų akcizų būtų skiriama alkoholio vartojimo profilaktikai? (pvz. socialinei reklamai, vaikų užimtumo didinimui, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenės sveikatos skatinimo iniciatyvoms finansuoti ir pan.)

Ar pritartumėte atsakomybės už alkoholinių gėrimų kontrabandą ir nelegalią prekybą sugriežtinimui?

Ar pritartumėte idėjai bausti ne tik už kontrabandinių gėrimų prekybą bet ir už įsigijimą?

Ar pritartumėte, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija?

Ar pritartumėte leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje limitą visiems vairuotojams sumažinti iki 0 promilių?

Ar manote, kad šeimos gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai turėtų aktyviau dirbti nustatant alkoholio vartojimo problemas ir mažinti ar nutraukti alkoholio vartojimą?

Ar pritartumėte valstybės alkoholio prekybos monopolio įvedimui ir modeliui, kuris galioja Skandinavijos šalyse: Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje? (pvz. prekybos centruose leidžiama įsigyti tik silpnus alkoholinius gėrimus, o vynas, degtinė ir kiti gėrimai parduodami tik valstybės kontroliuojamose parduotuvėse)

2. Kaip dažnai vartojate alkoholinius gėrimus?

Teiginiai a. bet kokius alkoholinius gėrimus b. stiprius alkoholinius gėrimus (degtinę, brendį, likerį ir pan.) c. vyną d. alų

kasdien

2-3 kartus per savaitę

kartą per savaitę

2-3 kartus per mėnesį

kelis kartus per metus

niekada negeriu

3. Kokį kiekį alkoholio išgėrėte per praėjusią savaitę? (Įrašykite skaičių): a. alaus butelių 0,5l b. sidro ir alkoholinių kokteilių (pvz., viskio su sodos vandeniu, džino su toniku ir kt.) butelių (po 0,33 l) c. vyno ar šampano taurių (po 150-200 g) d. degtinės, konjako ar kt. stipriųjų gėrimų (po 40 g)

4. Ar vartojate ne Lietuvos parduotuvėse ar kituose mažmeninės prekybos vietose (baruose, restoranuose) pirktus gėrimus? (t.y. naminės gamybos, pilstuką, atvežtą iš kitų šalių alkoholį) a. Taip, vartoju

b. Taip, vartojau anksčiau, dabar nevartoju (paskutinius 12 mėn.)

c. Ne, nevartoju

170

5. Kokią proporciją, iš visų Jūsų vartojamų alkoholinių gėrimų, sudaro nelegalūs gėrimai? (įrašykite procentais) _________ proc.

6. Kodėl Jūs dažniausiai vartojate alkoholinius gėrimus? (pvz. švenčių, pasisėdėjimų su draugais, valgio metu ir pan.) __________ __________________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________ 7. Prašome pateikti savo nuomonę apie...

Teiginiai 7.1 Ar kada nors manėte, kad Jums reikėtų mažiau vartoti alkoholinių gėrimų?

7.2 Ar Jus erzino žmonių kritika dėl Jūsų įpročių vartoti alkoholį?

7.3 Ar Jūs kada nors jautėte gėdą ar kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių?

7.4 Ar Jūs kada nors gėrėte alkoholinius gėrimus rytą, vos tik atsikėlęs, kad nusiramintumėte ir palengvintumėte pagirias?

7.5 Ar kas nors iš Jūsų artimųjų yra miręs dėl alkoholio sąlygotų priežasčių?

Taip

Ne

8. Ar kada buvote nedarbingas dėl alkoholio vartojimo? (pvz. negalėjote dirbti įprastu tempu, neatlikote darbų, nenuėjote į darbą ir pan.) a. Taip, kelis kartus per praėjusius metus

b. Taip, kartą per praėjusius metus

c. Taip, kelis kartus per gyvenimą

d. Ne

9. Ar esate patyręs (-usi)...

Teiginiai 9.1 9.2 9.3

fizinį smurtą nuo apsvaigusių nuo alkoholio asmenų psichologinį smurtą (spaudimą) iš apsvaigusių nuo alkoholio asmenų seksualinę prievartą nuo neblaivių asmenų

Patiriu dažnai

10. Prašome pateikti savo nuomonę apie...

Teiginiai

Taip, keletą kartų

Taip, kartą

Ne

Taip, keletą kartų

Taip, kartą

Ne

10.1 Ar Jūs ar kas nors iš Jūsų šeimos narių buvo užpultas neblaivių asmenų? kada išsukote iš kelio, kad neprasilenktumėte su neblaiviais asmenimis ar vengėte vietų, 10.2 Ar kuriose yra daug neblaivių asmenų? kada jautėtės nesaugiai bet kokioje viešoje vietoje dėl to, kad kas nors aplinkui gėrė alko10.3 Ar holį ar buvo apsvaigę? kada jautėtės nesaugiai laukdami ar važiuodami viešuoju transportu dėl to, kad kas nors 10.4 Ar aplinkui gėrė alkoholį ar buvo apsvaigę?

10.5 Ar kada buvote alkoholį vartojančių asmenų užgauliojami žodžiais?

10.6 Ar kada nakties metu buvote trukdomi geriančių asmenų ir dėl to negalėjote užmigti? kada patyrėte nepatogumų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekiaujančiose vietose 10.7 Ar besilankančių asmenų keliamo triukšmo?

10.8 Ar kada nors buvote pakliuvęs (-usi) į eismo įvykį dėl neblaivaus asmens kaltės?

10.9 Ar Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu?

11. Kiek per savaitę išleidžiate pinigų alkoholiniams gėrimams pirkti? (įrašykite sumą) Lt

12. Jei Jums teko gydytis ar šalinti sveikatos sutrikimus, susijusius su alkoholiu, kiek tam išleidote pinigų per paskutinius 6 mėnesius? (įrašykite sumą) Lt

171

172

Hemoraginis insultas

E24.4 1 E51.2 1 F10 1 G31.2 1 G62.1 1 G72.1 1 I42.6 1 K29.2 1 K70 1 K86.0 1 P04.3 1 O35.4 1 Q86.0 1 R78.0 1 T51.0 1 T51.1 1 T51.9 1 X45 1 X65 1 Y15 1 Y90 1 Y91 1 C00-C14 0,4492 C15 0,2731 C18 0,0422 C20 0,0736 C22 0,1386 C32 0,2926 C50 G40-G41 0,4948 I10-I15 0,2778 I20-I25 -0,1293 I20-I25 0,0897 I47-I48 0,3564 I49 0,3564 I60-I62, I69.00,2419 I69.2

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas Vernikės (Wernicke) encefalopatija Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė miopatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) Alkoholio nustatymas kraujyje Alkoholio toksinis poveikis: etanolis Alkoholio toksinis poveikis: metanolis Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Širdies išeminės ligos (pirminei mirtingumo analizei) Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos 0,2502

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,4648 0,2851 0,0449 0,0781 0,1468 0,3051 0,5289 0,2897 -0,1391 0,0897 0,3736 0,3736 0,2500

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,4605 0,2823 0,0440 0,0767 0,1441 0,3022 0,4927 0,2884 -0,1334 0,0897 0,3624 0,3624 0,1569

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,3905 0,2264 0,0370 0,0631 0,1211 0,2435 0,4269 0,2163 -0,1764 0,0897 0,3533 0,3533 0,1466

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,3713 0,2139 0,0348 0,0591 0,1133 0,2305 0,3013 0,2025 -0,1787 0,0897 0,3362 0,3362 0,1199

0,1199

0,1035

75 m. ir 16-24 m.

65-74 m. daugiau 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,3412 0,3412 0,3180 0,1916 0,1916 0,1770 0,0314 0,0314 0,0300 0,0531 0,0531 0,0498 0,1028 0,1028 0,0957 0,2068 0,2068 0,1913 0,0739 0,3452 0,3452 0,4371 0,1753 0,1753 0,1501 -0,1712 -0,1712 -0,1530 0,0897 0,0897 0,0897 0,3268 0,3268 0,3485 0,3268 0,3268 0,3485

APD atskiroms vyrų amžiaus grupėms 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m.

TLK-10

Diagnozė

3 priedas. APD koeficientai Lietuvai.

0,1261

0,1325

0,1081

0,1134

0,1196

0,1196

75 m. ir 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. daugiau 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0,3413 0,3380 0,3134 0,3155 0,2918 0,2918 0,1933 0,1913 0,1747 0,1758 0,1612 0,1612 0,0320 0,0313 0,0291 0,0288 0,0249 0,0249 0,0536 0,0525 0,0485 0,0482 0,0422 0,0422 0,1027 0,1001 0,0929 0,0926 0,0808 0,0808 0,2087 0,2065 0,1890 0,1901 0,1747 0,1747 0,0807 0,0751 0,0709 0,0715 0,0586 0,0586 0,5092 0,4294 0,4272 0,4540 0,3534 0,3534 0,1723 0,1693 0,1497 0,1544 0,1444 0,1444 -0,1441 -0,1373 -0,1446 -0,1313 -0,1002 -0,1002 0,0897 0,0897 0,0897 0,0897 0,0897 0,0897 0,3640 0,3451 0,3411 0,3365 0,2901 0,2901 0,3640 0,3451 0,3411 0,3365 0,2901 0,2901

APD atskiroms moterų amžiaus grupėms

173

L40 be L40.5 O03 V02-V04, V06, V09

Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių eismo įvykyje

V12-V14, V19-V87, V89 Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis V90-V94 Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 W00Nukritimai W19 W24Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W31 W32Sužeidimai šaunamuoju ginklu W34 W65Atsitiktinis paskendimas W74 Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs W78kvėpavimo takų obstrukciją W79 Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 X60-X84, Y10-Y34 Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatikslintas excl. X65, Y15 Pasikėsinimai X85-Y09

Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje

Savaiminis persileidimas

Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)

Ūminis ir lėtinis pankreatitas

APD atskiroms vyrų amžiaus grupėms

APD atskiroms moterų amžiaus grupėms

0,0464

0,1624 0,2000 0,1600 0,4170 0,0700 0,4560 0,5910 0,5800 0,3980 0,7260 0,5530 0,6390

0,2000 0,1600 0,4170 0,0700 0,4560 0,5910 0,5800 0,3980 0,7260 0,5530 0,6390

0,1253

-

0,3688

0,1624

0,1253

-

0,3563

0,2347

0,7238 0,4700 0,7238 -0,2514

0,0390

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

-

0,3646

0,2333

0,7234 0,4700 0,7234 -0,2415

0,0522

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

-

0,3578

0,1765

0,6158 0,4700 0,6158 -0,2257

-0,0997

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

-

0,3568

0,1647

0,5997 0,4700 0,5997 -0,2148

-0,0898

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

-

0,3380

0,1430

0,5496 0,4700 0,5496 -0,1982

-0,1224

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

-

0,3380

0,1430

0,5496 0,4700 0,5496 -0,1982

-0,1224

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1881

0,3594

0,1227

0,5154 0,4700 0,5154 -0,2258

-0,1509

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,2054

0,3628

0,1399

0,5607 0,4700 0,5607 -0,2386

-0,1171

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1855

0,3596

0,1365

0,5673 0,4700 0,5673 -0,2251

-0,1005

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1828

0,3493

0,1216

0,5222 0,4700 0,5222 -0,2141

-0,1259

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1834

0,3409

0,1250

0,5310 0,4700 0,5310 -0,2084

-0,1083

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1486

0,3031

0,1146

0,5315 0,4700 0,5315 -0,1649

-0,0521

0,6390

0,5530

0,3980 0,7260

0,5800

0,5910

0,4560

0,0700

0,4170

0,2000 0,1600

0,1624

0,1253

0,1486

0,3031

0,1146

0,5315 0,4700 0,5315 -0,1649

-0,0521

75 m. ir 16-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. 75 m. ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. daugiau daugiau

I85 0,7142 K22.6 0,4700 K73, K74 0,7142 K80 -0,2324 K85, 0,2240 K86.1

I63-I66, I69.3I69.4

Išeminis insultas

Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė

TLK-10

Diagnozė

4 priedas. Bendras mirtingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Ligos pavadinimas

TLK-10

Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos

F10 G31.2 G62.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0

Bendras mirčių skaičius Lietuvoje tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų 2003-2011 m.

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 28 28 23 34 43 37 30 24 27 15 23 19 25 34 38 25 33 19 2 3 3 7 3 3 8 6 3 161 183 180 221 301 227 128 130 118 0 0 0 0 0 1 0 0 0 458 428 549 696 857 696 474 446 452 10 2 13 17 15 12 7 5 7

174

274 231 38 1649 1 5056 88

X45

439

427

454

486

484

464

337

311

307

3709

X65

0

1

2

0

0

0

0

1

2

6

Y15

1

1

2

0

1

1

2

9

4

21

C00-C14

214

235

250

236

237

233

256

275

255

2191

C15 C18 C20

147 438 387

169 451 369

140 497 364

165 486 353

196 469 390

185 501 363

181 515 416

163 524 360

164 521 357

1510 4402 3359

C22

140

148

171

153

166

153

167

189

196

1483

129 546 76 523 14736

1194 5202 874 4479 132161

C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25 I47-I48

116 125 128 136 142 139 148 131 639 556 588 515 571 609 598 580 91 95 99 122 134 89 85 83 363 434 416 479 594 536 558 576 14096 14095 15045 15023 15011 14629 14414 15112 16

I49 12 I60-I62, I69.0Hemoraginis insultas 754 I69.2 I63-I66, I69.3- 3142 Išeminis insultas I69.4 Stemplės venų mazgai I85 1 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 5 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 283 Tulžies pūslės akmenligė K80 42 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 112 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 0 V02-V04, V06, Pėstieji žuvę kelių eismo įvykyje 250 V09 Važiuojantieji transporto priemone žuvę kelių V12-V14, V19- 519 eismo įvykyje V87, V89 Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto V90-V94 0 priemonėmis Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame trans- V95-V97 1 porte Nukritimai W00-W19 443 Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 11 Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 5 Atsitiktinis paskendimas W65-W74 336 Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstruk- W78-W79 199 ciją Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 139 Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 232 X60-X84, Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas Y10-Y34 be 1758 nepatikslintas X65, Y15 Pasikėsinimai Iš viso

Iš viso

X85-Y09

22

34

20

17

28

35

25

34

231

28

27

57

36

47

56

44

59

366

792

814

824

834

818

832

749

745

7162

3184

3472

3757

3599

3659

3648

3395

3253

31109

14 6 322 53 119 0

10 13 369 46 157 1

13 8 537 50 173 1

12 8 657 47 163 0

13 7 647 47 171 0

14 8 517 62 202 0

8 11 537 63 217 0

5 9 483 59 173 0

90 75 4352 469 1487 2

293

270

269

260

183

137

117

112

1891

498

524

546

538

350

263

208

201

3647

0

0

1

1

0

2

2

4

10

3

3

4

2

5

5

1

1

25

431 14 3 281

506 16 3 363

551 15 1 312

516 15 2 363

500 13 3 303

352 10 5 279

303 12 1 295

347 14 2 224

3949 120 25 2756

216

218

235

240

202

173

160

151

1794

129 283

174 376

163 426

113 437

108 343

87 342

93 386

58 282

1064 3107

1688

1724

1496

1413

1510

1461

1465

1413

13928

332 286 315 247 239 247 197 168 155 26337 26438 28378 28860 29160 28120 27036 27218 26226

2186 247773

5 priedas. Bendras mirtingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Ligos pavadinimas Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę)

TLK-10 F10 G31.2 G62.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0 X45 X65

Bendras mirčių skaičius Lietuvoje 2003-2011 m. atskirose amžiaus grupėse 75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni 2 15 52 93 65 42 5 0 5 27 68 72 46 13 0 0 4 11 12 11 0 3 44 275 559 497 234 37 0 0 0 1 0 0 0 9 286 1007 1668 1367 633 86 0 7 10 36 23 10 2 47 308 874 1213 867 341 59 0 0 2 3 0 1 0

Iš viso 274 231 38 1649 1 5056 88 3709 6

Y15

0

1

5

8

4

2

1

21

C00-C14 C15 C18 C20

2 1 2 0

12 2 14 9

73 32 62 38

473 287 231 175

804 495 679 542

540 439 1380 1098

287 254 2034 1497

2191 1510 4402 3359

C22

2

10

27

115

261

516

552

1483

C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25

0 0 35 3 38

0 41 93 22 207

21 264 231 100 1369

232 817 249 421 5170

409 1186 159 799 12343

358 1366 70 1126 26105

I47-I48

3

1

5

4

22

36

160

231

I49 I60-I62, I69.0I69.2 I63-I66, I69.3I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 V02-V04, V06, V09 V12-V14, V19V87, V89 V90-V94

7

29

59

113

100

37

21

366

32

100

459

932

1392

1819

2428

7162

1

25

100

614

2312

7018

21039

31109

0 0 8 0 9 0

4 0 155 0 81 1

13 11 566 3 191 0

26 18 1092 14 301 1

20 18 1334 32 235 0

18 15 811 93 281 0

9 13 386 327 389 0

90 75 4352 469 1487 2

142

153

274

396

361

303

262

1891

987

775

605

525

342

261

152

3647

4

2

1

3

0

0

0

10

1 73 8 4 251

3 197 14 4 319

8 434 26 5 544

7 829 35 8 664

4 859 22 4 470

1 719 12 0 316

1 838 3 0 192

25 3949 120 25 2756

31

90

261

480

523

314

95

1794

21 27

59 126

179 408

273 897

256 868

134 528

142 253

1064 3107

1248

1891

2703

3239

2245

1520

1082

13928

197 3198

328 5433

499 11827

536 22837

332 32335

169 48723

Pėstieji sužeisti kelių eismo įvykyje Važiuojantieji transporto priemone sužeisti kelių eismo įvykyje Nelaimingi atsitikimai su vandens transporto priemonėmis Nelaimingi atsitikimai oro ir kosminiame transporte V95-V97 Nukritimai W00-W19 Sužeidimai darbo įrankiais ir mechanizmais W24-W31 Sužeidimai šaunamuoju ginklu W32-W34 Atsitiktinis paskendimas W65-W74 Skrandžio turinio įkvėpimas ir maisto įkvėpimas ar W78-W79 prarijimas, sukėlęs kvėpavimo takų obstrukciją Dūmų, gaisro ir liepsnos poveikis X00-X09 Intensyvaus natūralaus šalčio poveikis X31 Tyčiniai susižalojimai ir įvykiai, kai ketinimas nepatiks- X60-X84, Y10-Y34 lintas be X65, Y15 Pasikėsinimai X85-Y09 Iš viso

174 1194 1528 5202 37 874 2008 4479 86929 132161

125 2186 123420 247773

175

6 priedas. Bendras ligotumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų.

Diagnozė Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas Vernikės (Wernicke) encefalopatija Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė miopatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) Alkoholio nustatymas kraujyje Alkoholio toksinis poveikis: etanolis Alkoholio toksinis poveikis: metanolis Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Savaiminis persileidimas Iš viso

176

TLK-10 E24.4 E51.2 F10 G31.2 G62.1 G72.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0 P04.3 O35.4 Q86.0 R78.0 T51.0 T51.1 T51.9 X45 X65 Y15 Y90 Y91 C00-C14 C15 C18 C20 C22 C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25 I47-I48 I49 I60-I62, I69.0I69.2 I63-I66, I69.3I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 O03

Bendras ligotumas tarp 15 m. ir vyresnių gyventojų pagal atskiras diagnozes 2006 2007 1 1 2 2 11710 12958 913 1177 1143 1366 7 11 73 107 101 100 1825 2243 496 492 0 1 0 3 2 2 12 20 719 674 27 30 1521 1493 12 15 2 4 10 9 5 10 41 31 1557 1576 427 432 3465 3592 2909 3011 511 605 1068 1076 10329 11070 22201 23422 541761 572362 206434 205590 58879 61691 27054 27367

2008 0 1 11900 1401 1655 11 66 77 2351 509 0 3 1 19 668 17 888 18 8 12 4 22 1532 482 3833 3265 603 1090 11670 23522 612434 210311 64922 28412

2009 3 2 10126 1433 1537 10 76 67 2096 455 0 0 1 17 504 15 820 8 3 7 2 15 1608 458 3946 3360 618 1123 12274 23325 636486 211108 69014 30140

2010 2 3 10451 1562 1623 7 61 68 1952 463 0 1 2 16 441 17 944 4 8 20 4 15 1544 414 4312 3495 666 1117 12671 23983 650652 213328 73084 31092

Iš viso 2011 4 11 2 12 11122 68267 1685 8171 1795 9119 8 54 93 476 77 490 1827 12294 542 2957 0 1 5 12 2 10 20 104 570 3576 21 127 1311 6977 13 70 4 29 7 65 6 31 12 136 1609 9426 433 2646 4435 23583 3434 19474 681 3684 1109 6583 13100 71114 24296 140749 664761 3678456 211647 1258418 76417 404007 31523 175588

3765

3839

3802

3855

3887

4395

23543

34002

34855

37539

38221

40454

41399

226470

178 217 265 230 235 280 1405 374 341 316 292 300 299 1922 5158 5765 6157 6074 6039 5758 34951 21191 22100 23252 23572 23691 23335 137141 14682 14435 14888 14103 13435 13081 84624 20608 21264 21677 22227 22256 23175 131207 3226 3072 3032 2957 2744 2559 17590 998401 1038431 1092635 1122188 1147063 1166852 6565570

7 priedas. Bendras ligotumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Amžiaus grupės 2006-2011 m.

Diagnozė

TLK-10

Alkoholio sukeltas pseudo-Kušingo (Cushing) sindromas Vernikės (Wernicke) encefalopatija Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė miopatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Vaisiaus ir naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio Gimdyvės priežiūra dėl (įtariamo) vaisiaus pažeidimo alkoholiu Vaisiaus alkoholinis sindromas (dismorfinis) Alkoholio nustatymas kraujyje Alkoholio toksinis poveikis: etanolis Alkoholio toksinis poveikis: metanolis Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta Atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas alkoholiu Apsinuodijimas alkoholiu bei jo poveikis, kai ketinimas nežinomas Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius alkoholio kiekį kraujyje Alkoholio buvimas, patvirtintas nustačius intoksikacijos laipsnį Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

E24.4 E51.2 F10 G31.2 G62.1 G72.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0

75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni 2 6 2 1 0 0 0 0 1 5 5 0 1 0 2184 10672 20188 19775 10605 4048 795 14 254 1237 3007 2472 886 301 29 301 1505 3333 2677 1067 207 1 6 7 9 18 9 4 5 30 116 153 125 42 5 75 65 84 90 79 57 40 107 901 2587 3895 3099 1386 319 54 293 650 718 584 400 258

Iš viso 11 12 68267 8171 9119 54 476 490 12294 2957

P04.3

0

0

1

0

0

0

0

1

O35.4

1

8

3

0

0

0

0

12

Q86.0 R78.0 T51.0 T51.1 T51.9 X45 X65

5 2 1299 6 799 14 10

2 1 391 16 896 14 7

1 12 625 29 1797 13 7

2 31 658 42 1965 15 4

0 30 374 23 1032 8 0

0 23 181 8 405 4 1

0 5 48 3 83 2 0

10 104 3576 127 6977 70 29

Y15

12

6

15

17

9

5

1

65

Y90

1

2

9

12

2

5

0

31

Y91

12

22

39

37

15

11

0

136

C00-C14 C15 C18 C20 C22 C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25

138 7 34 33 18 12 127 20126 34230 1819

174 11 110 96 70 26 738 17108 66234 4707

402 68 555 312 182 132 4392 23152 213068 24044

1578 428 2209 1559 477 957 14951 29143 593826 115071

2866 839 4602 3566 759 2250 18885 23717 865043 249000

2495 779 7923 6695 1144 2167 18606 16296 994258 381751

1773 9426 514 2646 8150 23583 7213 19474 1034 3684 1039 6583 13415 71114 11207 140749 911797 3678456 482026 1258418

I47-I48

5039

6607

12215

30647

66318

124214

158967

404007

Kitos širdies aritmijos

I49

8533

7551

12968

24544

34279

45241

42472

175588

Hemoraginis insultas

I60-I62, I69.0-I69.2 I63-I66, I69.3-I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5 O03

377

615

1545

3953

5077

5441

6535

23543

435

1150

4544

19427

39688

61917

99309

226470

70 47 664 2581 1747

90 203 2318 7836 6010

229 406 5803 14861 12393

338 508 9670 24771 17333

290 303 8678 28412 16716

213 255 5414 31911 17146

175 200 2404 26769 13279

1405 1922 34951 137141 84624

19334

18972

21177

25974

21742

15316

8692

131207

4344 104347

8142 162662

4865 386245

235 3 1 0 17590 951368 1414185 1747722 1799041 6565570

Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Savaiminis persileidimas Iš viso

177

8 priedas. Bendras netektas darbingumas pagal studijoje vertintas priežastis Lietuvoje.

Pagrindinė diagnozė

TLK-10

Vernikės (Wernicke) encefalopatija Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio Alkoholio sukelta polineuropatija Alkoholinė miopatija Alkoholinė kardiomiopatija Alkoholinis gastritas Alkoholinė kepenų liga Lėtinis alkoholinis pankreatitas Alkoholio toksinis poveikis: etanolis Alkoholio toksinis poveikis: metanolis Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai Stemplės piktybiniai navikai Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai Gerklų piktybiniai navikai Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Iš viso

E51.2 F10 G31.2 G62.1 G72.1 I42.6 K29.2 K70 K86.0 T51.0 T51.1 T51.9 C00-C14 C15 C18 C20 C22 C32 C50 G40-G41 I10-I15 I20-I25 I47-I48 I49 I60-I62, I69.0-I69.2 I63-I66, I69.3-I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5

2006 2 202 417 224 0 9 1 198 20 0 0 0 292 68 341 231 34 197 1946 2884 12536 4283 947 418 569 2713 33 1 584 13 323 372 29858

2007 0 259 651 244 1 10 1 294 19 0 0 0 301 94 321 265 46 234 2105 3589 15111 3047 1151 442 697 3105 37 2 740 17 352 411 33546

Metai 2008 2009 0 1 264 272 693 737 318 262 1 0 16 13 0 0 316 294 23 19 0 0 0 1 0 0 281 289 87 83 306 327 269 272 37 47 189 169 2074 2059 3158 3249 16182 16932 1554 913 1010 983 464 523 621 603 2575 2488 73 84 4 1 783 767 13 21 351 385 364 365 32026 32159

2010 2 287 743 278 0 10 1 272 22 0 0 0 316 65 341 281 45 174 2186 3082 16531 543 928 522 599 2565 99 2 761 19 380 413 31467

2011 1 319 776 273 0 19 1 255 36 1 0 1 303 84 395 307 44 177 2260 3088 14975 491 894 429 594 2504 110 2 682 10 356 366 29753

Iš viso 6 1603 4017 1599 2 77 4 1629 139 1 1 1 1782 481 2031 1625 253 1140 12630 19050 92267 10831 5913 2798 3683 15950 436 12 4317 93 2147 2291 188809

9 priedas. Bendras netektas darbingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis atskirose amžiaus grupėse.

Pagrindinė diagnozė

TLK-10

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 Alkoholinė miopatija G72.1 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 Alkoholinis gastritas K29.2 Alkoholinė kepenų liga K70 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Stemplės piktybiniai navikai C15 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai C22 navikai Gerklų piktybiniai navikai C32

178

Bendras darbingumo sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse 2006-2011 m.

Iš viso 75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni 0 2 1 3 0 0 0 6 16 113 321 724 429 0 0 1603 2 135 748 1913 1219 0 0 4017 0 53 303 746 497 0 0 1599 0 0 1 0 1 0 0 2 0 2 27 26 22 0 0 77 0 0 1 2 1 0 0 4 4 126 454 717 328 0 0 1629 0 10 53 58 18 0 0 139 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 0 1 0 0 0 1 18 40 133 683 908 0 0 1782 4 4 21 198 254 0 0 481 2 29 197 885 918 0 0 2031 2 35 112 666 810 0 0 1625 2

13

19

117

102

0

0

253

0

7

30

431

672

0

0

1140

Pagrindinė diagnozė Krūties piktybiniai navikai Epilepsija ir epilepsinė būklė Hipertenzinės ligos Širdies išeminės ligos Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas Kitos širdies aritmijos Hemoraginis insultas Išeminis insultas Stemplės venų mazgai Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė Tulžies pūslės akmenligė Ūminis ir lėtinis pankreatitas Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) Iš viso

Bendras darbingumo sumažėjimas atskirose amžiaus grupėse 2006-2011 m.

75 ir 15-24 m. 25-34 m. 35-44 m. 45-54 m. 55-64 m. 65-74 m. vyresni C50 5 249 2063 6862 3451 0 0 G40-G41 2202 2572 4448 6565 3263 0 0 I10-I15 425 956 6575 39561 44745 2 3 I20-I25 2 49 667 4250 5862 1 0

12630 19050 92267 10831

I47-I48

75

145

663

2412

2618

0

0

5913

I49 I60-I62, I69.0I69.2 I63-I66, I69.3I69.4 I85 K22.6 K73, K74 K80 K85, K86.1 L40 be L40.5

155

141

375

1087

1040

0

0

2798

90

225

573

1536

1259

0

0

3683

56

188

1150

6628

7927

1

0

15950

37 0 73 3 19

29 0 259 10 229

103 4 991 16 622

178 5 2039 44 930

89 3 955 20 347

0 0 0 0 0

0 0 0 0 0

436 12 4317 93 2147

98 3290

171 5792

488 21161

962 80229

572 78330

0 4

0 3

2291 188809

TLK-10

Iš viso

10 priedas. Bendras netektas darbingumas Lietuvoje pagal studijoje vertintas priežastis, lytį ir darbingumo lygio grupes.

Pagrindinė diagnozė

TLK-10

Vernikės (Wernicke) encefalopatija E51.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį F10 Nervų sistemos degeneracija, sukelta alkoholio G31.2 Alkoholio sukelta polineuropatija G62.1 Alkoholinė miopatija G72.1 Alkoholinė kardiomiopatija I42.6 Alkoholinis gastritas K29.2 Alkoholinė kepenų liga K70 Lėtinis alkoholinis pankreatitas K86.0 Alkoholio toksinis poveikis: etanolis T51.0 Alkoholio toksinis poveikis: metanolis T51.1 Alkoholio toksinis poveikis, nepatikslinta T51.9 Lūpos, burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai C00-C14 Stemplės piktybiniai navikai C15 Gaubtinės žarnos piktybiniai navikai C18 Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai C20 Kepenų ir intrahepatinių tulžies takų piktybiniai navikai C22 Gerklų piktybiniai navikai C32 Krūties piktybiniai navikai C50 Epilepsija ir epilepsinė būklė G40-G41 Hipertenzinės ligos I10-I15 Širdies išeminės ligos I20-I25 Paroksizminė tachikardija, prieširdžių virpėjimas ir plaz- I47-I48 dėjimas Kitos širdies aritmijos I49 I60-I62, Hemoraginis insultas I69.0-I69.2 I63-I66, Išeminis insultas I69.3-I69.4 Stemplės venų mazgai I85 Gastroezofaginis plyšimo hemoraginis sindromas K22.6 Lėtinis hepatitas, kepenų fibrozė ir cirozė K73, K74 Tulžies pūslės akmenligė K80 Ūminis ir lėtinis pankreatitas K85, K86.1 Psoriazė (išskyrus artropatinę psoriazę) L40 be L40.5 Bendras darbingumo sumažėjimas pagal studijoje vertintas priežastis

0-25% 1 410 968 246 2 13 0 197 5 1 1 0 546 222 183 219 95 274 7 1597 2564 187 481 81 723

Vyrai 30-55% 2 764 2424 1035 0 57 1 856 100 0 0 1 941 207 860 708 77 814 28 9994 42785 6979 3458 1369 1373

60-100% 1 60 81 72 0 0 1 34 11 0 0 0 11 2 16 7 0 10 0 539 1523 163 53 37 45

0-25% 0 144 184 55 0 1 0 110 3 0 0 0 53 18 160 127 39 6 1006 697 1278 37 138 27 377

2445 43 0 317 5 51 26 11910

5865 260 8 2115 31 1508 1153 85773

159 4 2 88 0 103 40 3062

842 17 0 259 2 27 14 5621

Moterys 30-55% 60-100% 2 0 216 9 341 19 177 14 0 0 6 0 2 0 407 25 17 3 0 0 0 0 0 0 225 6 32 0 791 21 555 9 42 0 35 1 11208 381 5958 265 42044 2073 3414 51 1729 54 1208 76 1114 51 6421 108 2 1460 49 427 1005 78995

218 4 0 78 6 31 53 3448

Iš viso 6 1603 4017 1599 2 77 4 1629 139 1 1 1 1782 481 2031 1625 253 1140 12630 19050 92267 10831 5913 2798 3683 15950 436 12 4317 93 2147 2291 188809

Pastaba: Kuo aukštesnis darbingumo procentas, tuo sveikesnis žmogus t.y. 100 proc. darbingumas rodo, kad žmogus visiškai sveikas, 0 proc. – visiškai neįgalus.

179

11 priedas. Valstybės alkoholio kontrolės programos įgyvendinimo sąmata.

Išlaidų pavadinimas

1999 metai

2000 metai

Bendras išlaidų poreikis pagal metus (litais, 1998 metų pabaigos kainomis) 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 metai metai metai metai metai metai metai metai

2009 metai

2010 metai

Iš viso

Iš viso išlaidų 1765278 2567391 2627609 2227398 1486725 1758204 1391493 1607269 1430871 1655098 1142909 1423943 21084188 Iš jų: darbo užmokesčiui Socialiniam draudimui

510925

629789

582366

536520

515211

476211

496212

442212

528213

459213

438214

418214 6033300

153278

188936

174710

160956

154563

142863

148863

132664

158464

137764

131464

125464 1809989

Įrenginiams

350000

609000

309000

609000

101000

401000

101000

401000

101000

401000

1000

301000 3685000

Kitoms išlaidoms Valdymo išlaidoms (5 proc.)

667014 1017409 1436409 814855

645155

654406

579156

554856

575057

578307

517807

511458 8551889

84061

70796

83724

66262

76537

68137

78814

54424

67807

122257

125124

106067

1004010

12 priedas. Reitingavimo metodologija.

Nacionalinės, tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos Lietuvos politikų veiklos alkoholio kontrolės srityje Reitingavimo metodologijos II priedas Kitų svarbių kintamųjų suma (Y). Vertinami papildomi kintamieji, kurie pridarė ypatingos naudos arba žalos vertinamu laikotarpiu: 1. Balsavimas už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą Y1=-5; 2. Nebalsavimas balsavime dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo Y1=-2; 3. Susilaikymas balsavime dėl alkoholio reklamos draudimo atšaukimo Y1=-0.5; 4. Balsavimas prieš alkoholio reklamos draudimo atšaukimą Y1=5.

Y2 - kokybinis kintamasis, išreikštas skaitine reikšme, kurio svyravimo ribos yra nuo -10 iki +10. Šis balas yra patvirtintas Valdybos balsavimu, vertinant atskiro politiko teigiamo arba neigiamo indėlio į alkoholio kontrolės politiką, jos formavimą, politiko elgesį, pasisakymus, susijusius su alkoholio vartojimu.

Individualus 2008 – 2012 metų LR Seimo narių alkoholio kontrolės politikos reitingas.

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą 95,65

0,00

4,35

0,00

5

5

9,4

95,65

0,00

4,35

0,00

5

0

9,1

86,96

4,35

0,00

8,70

5

5

8,8

80,00

0,00

0,00

20,00

5

10

8,8

82,61

0,00

0,00

17,39

5

4

8,6

82,61

0,00

17,39

0,00

5

0

8,3

Urbanavičius Justinas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

78,26

0,00

17,39

4,35

5

0

8,1

8

Baškienė Rima

Mišri Seimo narių grupė

69,57

4,35

0,00

26,09

5

6

7,8

9

Margevičienė Vincė Vaidevutė

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

69,57

0,00

0,00

30,43

5

4

7,8

73,91

0,00

8,70

17,39

5

0

7,8

73,91

4,35

8,70

13,04

5

0

7,7

73,91

13,04

8,70

4,35

5

0

7,5

60,87

4,35

0,00

34,78

5

5

7,3

1

Luomanas Petras

2

Žeimys Pranas

3

Čigriejienė Vida Marija

4

Puteikis Naglis

5

Matulas Antanas

6

Kuzminskas Kazimieras

7

10 Šedbaras Stasys Česlovas 11 Stankevičius Vytautas 12 Jurkevičius Evaldas 13 Stancikienė Aurelija

180

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą

14 Stundys Valentinas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52

0,00

26,09

17,39

5

5

7,1

15 Uoka Kazimieras

Mišri Seimo narių grupė

56,52

0,00

4,35

39,13

5

5

7,1

16 Pupinis Edmundas

60,87

8,70

13,04

17,39

5

3

7,0

56,52

0,00

17,39

26,09

5

0

6,8

52,17

0,00

21,74

26,09

5

0

6,5

52,17

0,00

17,39

30,43

5

0

6,5

52,17

0,00

26,09

21,74

5

0

6,5

21 Ramanauskaitė-Skokauskienė Auksutė

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17

0,00

8,70

39,13

5

0

6,5

22 Lementauskas Evaldas

Mišri Seimo narių grupė

50,00

0,00

12,50

37,50

5

0

6,4

23 Dumčius Arimantas

56,52

4,35

8,70

30,43

-2

0

6,3

24 Bilotaitė Agnė

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

56,52

8,70

13,04

21,74

-2

-1

6,1

25 Klumbys Egidijus

Frakcija Tvarka ir teisingumas

52,17

4,35

0,00

43,48

-0,5

0

6,1

26 Kupčinskas Rytas

43,48

0,00

26,09

30,43

5

0

6,0

39,13

8,70

17,39

34,78

5

5

5,9

28 Jankauskas Donatas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

43,48

4,35

13,04

39,13

5

0

5,9

29 Karalius Linas

Krikščionių partijos frakcija

46,15

0,00

0,00

53,85

0

0

5,9

30 Songaila Gintaras

Mišri Seimo narių grupė

43,48

4,35

8,70

43,48

5

0

5,9

31 Žiemelis Vidmantas

Krikščionių partijos frakcija

52,17

8,70

13,04

26,09

-2

0

5,9

32 Sabutis Liudvikas

47,83

4,35

13,04

34,78

-0,5

0

5,8

34,78

0,00

21,74

43,48

5

0

5,5

34,78

0,00

4,35

60,87

5

0

5,5

39,13

0,00

30,43

30,43

0

0

5,4

50,00

25,00

0,00

25,00

-2

-2

5,3

37 Masiulis Kęstutis

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

52,17

17,39

17,39

13,04

-5

-5

5,2

38 Zuokienė Agnė

Mišri Seimo narių grupė

33,33

0,00

16,67

50,00

-0,5

2

5,2

39 Baukutė Asta

Mišri Seimo narių grupė

30,43

13,04

13,04

43,48

5

2

5,1

40 Kondrotas Jonas

Darbo partijos frakcija

50,00

37,50

0,00

12,50

-2

0

5,1

41 Anušauskas Arvydas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

26,09

0,00

4,35

69,57

5

0

5,0

42 Dumbrava Algimantas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

34,78

17,39

13,04

34,78

-0,5

2

4,9

43 Smetona Rimantas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

30,43

0,00

17,39

52,17

-0,5

0

4,9

44 Vėsaitė Birutė

30,43

4,35

0,00

65,22

-0,5

2

4,9

45 Vidžiūnas Arvydas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

34,78

13,04

13,04

39,13

-0,5

0

4,9

46 Mackevič Michal

Frakcija Tvarka ir teisingumas

30,43

17,39

26,09

26,09

5

0

4,8

17 Saudargas Paulius 18 Bekintienė Danutė 19 Dagys Rimantas Jonas 20 Kazulėnas Algis

27 Adomėnas Mantas

33 Degutienė Irena 34 Vareikis Egidijus Abramikienė 35 Aleknaitė Vilija 36 Mitrulevičius Albinas

181

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija socialdemokratų par48 Andriukaitis Vytenis Povilas Lietuvos tijos frakcija

47,83

26,09

8,70

17,39

-5

-5

4,8

26,09

26,09

4,35

43,48

5

5

4,7

49 Gražulis Petras

Frakcija Tvarka ir teisingumas

26,09

26,09

4,35

43,48

5

5

4,7

50 Razma Jurgis

43,48

17,39

4,35

34,78

-5

-5

4,7

21,74

0,00

26,09

52,17

5

0

4,7

52 Valkiūnas Valdemaras

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija

34,78

21,74

17,39

26,09

-0,5

0

4,7

53 Talmont Leonard

Frakcija Tvarka ir teisingumas

28,57

21,43

7,14

42,86

5

0

4,6

54 Kubilius Andrius

26,09

4,35

8,70

60,87

-0,5

0

4,5

34,78

17,39

8,70

39,13

-5

0

4,5

21,74

0,00

21,74

56,52

-0,5

0

4,4

30,43

21,74

21,74

26,09

0

0

4,4

21,74

0,00

17,39

60,87

-0,5

0

4,4

59 Bacevičius Vaidotas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74

4,35

13,04

60,87

-0,5

0

4,3

60 Bucevičius Saulius

Darbo partijos frakcija

21,74

4,35

21,74

52,17

-0,5

0

4,3

61 Dautartas Julius

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74

4,35

4,35

69,57

-0,5

0

4,3

62 Narkevič Jaroslav

Frakcija Tvarka ir teisingumas

21,74

17,39

0,00

60,87

5

0

4,3

63 Šukys Raimondas

21,74

0,00

21,74

56,52

-0,5

-1

4,3

21,74

8,70

0,00

69,57

-0,5

0

4,2

65 Rutkelytė Rūta

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

21,74

8,70

4,35

65,22

-0,5

0

4,2

66 Zasčiurinskas Mečislovas

Darbo partijos frakcija

30,43

26,09

0,00

43,48

-2

0

4,2

67 Juknevičienė Rasa

17,39

0,00

0,00

82,61

-0,5

0

4,1

68 Sysas Algirdas

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

21,74

17,39

0,00

60,87

-0,5

2

4,1

69 Šilgalis Žilvinas

Mišri Seimo narių grupė

21,74

17,39

8,70

52,17

-0,5

2

4,1

70 Žakaris Edvardas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

26,09

26,09

13,04

34,78

-0,5

0

4,1

71 Ramelis Konstantas

Mišri Seimo narių grupė

17,39

4,35

30,43

47,83

-0,5

0

4,0

72 Baura Antanas

Mišri Seimo narių grupė

26,09

34,78

21,74

17,39

-0,5

0

3,9

73 Jagminas Jonas

Mišri Seimo narių grupė

17,39

8,70

8,70

65,22

-0,5

0

3,9

74 Baltraitienė Virginija

Darbo partijos frakcija

21,74

21,74

4,35

52,17

-2

0

3,8

75 Blinkevičiūtė Vilija

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

16,67

16,67

16,67

50,00

0

0

3,7

76 Grubliauskas Vytautas

Liberalų sąjūdžio frakcija

20,00

26,67

0,00

53,33

-0,5

0

3,7

socialdemokratų par77 Pavilionienė Marija Aušrinė Lietuvos tijos frakcija

17,65

17,65

5,88

58,82

-0,5

0

3,7

78 Lydeka Arminas

Liberalų sąjūdžio frakcija

17,39

13,04

4,35

65,22

-2

-2

3,6

79 Graužinienė Loreta

Darbo partijos frakcija

21,74

34,78

4,35

39,13

-2

0

3,5

47 Matuzas Vitas

51 Šimėnas Jonas

55 Stoma Saulius 56 Ažubalis Audronius 57 Juozapaitis Jonas 58 Zingeris Emanuelis

64 Juršėnas Česlovas

182

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą 11,11

11,11

0,00

77,78

0

0

3,5

13,04

17,39

8,70

60,87

-0,5

0

3,5

82 Babilius Vincas

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39

30,43

0,00

52,17

-0,5

0

3,4

83 Gapšys Vytautas

Darbo partijos frakcija

17,39

30,43

17,39

34,78

-0,5

0

3,4

84 Liesys Jonas

Liberalų ir centro sąjungos frakcija

17,39

30,43

13,04

39,13

-2

0

3,4

17,39

30,43

17,39

34,78

-2

0

3,4

80 Zuokas Artūras 81 Žilinskas Rokas

85 Meiželytė Svilienė Donalda Krikščionių partijos frakcija 86 Starkevičius Kazys

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

8,70

8,70

17,39

65,22

-0,5

0

3,4

87 Užlytė Zita

Krikščionių partijos frakcija

8,70

8,70

4,35

78,26

0

0

3,4

88 Veselka Julius

Frakcija Tvarka ir teisingumas

8,70

21,74

0,00

69,57

5

0

3,4

89 Auštrevičius Petras

Liberalų sąjūdžio frakcija

17,39

34,78

0,00

47,83

-0,5

0

3,3

90 Kernagis Ligitas

Krikščionių partijos frakcija

17,39

34,78

30,43

17,39

-0,5

0

3,3

91 Kuodytė Dalia

Liberalų sąjūdžio frakcija

21,74

43,48

4,35

30,43

-2

0

3,3

92 Stanevičius Jonas

Krikščionių partijos frakcija

13,04

26,09

13,04

47,83

-0,5

0

3,3

93 Jonyla Edmundas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

13,04

30,43

8,70

47,83

0

0

3,2

94 Kurpuvesas Vytautas

Krikščionių partijos frakcija

13,04

26,09

21,74

39,13

-2

0

3,2

95 Melianas Artūras

17,39

39,13

0,00

43,48

-2

0

3,2

96 Olekas Juozas

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

4,35

4,35

4,35

86,96

-0,5

0

3,2

97 Ramonas Jonas

Krikščionių partijos frakcija

4,35

21,74

4,35

69,57

5

0

3,2

98 Simulik Valerijus

13,04

30,43

0,00

56,52

0

0

3,2

99 Varaška Mantas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

17,39

39,13

0,00

43,48

-2

0

3,2

100 Mikutienė Dangutė

Darbo partijos frakcija

17,39

17,39

0,00

65,22

-5

-5

3,1

101 Tomaševski Valdemar

Frakcija Tvarka ir teisingumas

0,00

0,00

0,00

100,00

0

0

3,1

102 Uspaskich Viktor

Darbo partijos frakcija

0,00

0,00

20,00

80,00

0

0

3,1

103 Barakauskas Dailis Alfonsas Frakcija Tvarka ir teisingumas

13,04

34,78

8,70

43,48

-2

0

3,0

104 Glaveckas Kęstutis

Liberalų sąjūdžio frakcija

4,35

13,04

4,35

78,26

-0,5

0

3,0

105 Stirblytė Arūnė

17,39

47,83

4,35

30,43

-2

0

3,0

106 Bogušis Vytautas

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35

17,39

8,70

69,57

-0,5

0

2,9

107 Bukauskas Valentinas

Darbo partijos frakcija

8,70

26,09

8,70

56,52

-2

0

2,9

108 Čaplikas Algis

Liberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35

21,74

4,35

69,57

-0,5

0

2,9

109 Gedvilas Vydas

Darbo partijos frakcija

17,39

30,43

4,35

47,83

-5

-5

2,9

110 Giedraitis Stanislovas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

8,70

30,43

13,04

47,83

-0,5

0

2,9

111 Masiulis Eligijus

Liberalų sąjūdžio frakcija

0,00

8,70

0,00

91,30

-0,5

0

2,9

112 Navaitis Gediminas

Liberalų sąjūdžio frakcija

8,70

30,43

4,35

56,52

-0,5

0

2,9

183

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą

113 Sacharuk Aleksandr

Krikščionių partijos frakcija

4,35

17,39

4,35

73,91

-0,5

0

2,9

114 Žemaitaitis Remigijus

Frakcija Tvarka ir teisingumas

16,67

50,00

8,33

25,00

-2

0

2,9

115 Kašėta Algis

Liberalų sąjūdžio frakcija

8,70

30,43

8,70

52,17

-2

0

2,8

116 Balčytis Zigmantas

0,00

16,67

16,67

66,67

-0,5

0

2,7

8,70

34,78

0,00

56,52

-2

0

2,7

17,39

60,87

17,39

4,35

-2

0

2,7

119 Sabatauskas Julius

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

8,70

34,78

13,04

43,48

-2

0

2,7

120 Valiukevičiūtė Ona

Frakcija Tvarka ir teisingumas

13,04

47,83

4,35

34,78

-2

0

2,7

121 Galvonas Vytautas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

8,70

39,13

17,39

34,78

-2

0

2,6

122 Pinskus Jonas

Darbo partijos frakcija

11,11

55,56

11,11

22,22

0

0

2,6

123 Sinkevičius Rimantas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

8,70

39,13

13,04

39,13

-2

0

2,6

124 Šedžius Andrius

Mišri Seimo narių grupė

4,35

30,43

21,74

43,48

-2

0

2,6

125 Teišerskytė Dalia

Liberalų sąjūdžio frakcija

0,00

17,39

0,00

82,61

-2

0

2,6

126 Burba Andrius

10,00

40,00

10,00

40,00

-5

0

2,5

4,35

34,78

8,70

52,17

-2

0

2,5

128 Šiaulienė Irena

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

4,35

34,78

17,39

43,48

-2

0

2,5

129 Komskis Kęstas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

4,35

39,13

8,70

47,83

-2

0

2,4

130 Pauža Bronius

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

4,35

39,13

8,70

47,83

-2

0

2,4

131 Petkus Almantas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

4,35

39,13

0,00

56,52

-2

0

2,4

132 Petrauskienė Milda

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

0,00

26,09

4,35

69,57

-2

0

2,4

133 Endzinas Audrius

Liberalų sąjūdžio frakcija

0,00

30,43

13,04

56,52

-2

0

2,3

134 Karosas Justinas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

0,00

30,43

17,39

52,17

-2

0

2,3

135 Mazuronis Valentinas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

4,35

43,48

4,35

47,83

-2

0

2,3

136 Ačas Remigijus

Frakcija Tvarka ir teisingumas

0,00

26,67

0,00

73,33

-5

0

2,2

137 Bradauskas Bronius

0,00

34,78

8,70

56,52

-2

0

2,2

0,00

34,78

4,35

60,87

-2

0

2,2

139 Budrys Dainius

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija

13,04

39,13

4,35

43,48

-5

-10

2,1

140 Daukšys Kęstutis

Darbo partijos frakcija

8,70

52,17

8,70

30,43

-5

-2

2,1

141 Valinskienė Ingrida

8,70

39,13

4,35

47,83

-5

-5

2,1

142 Butkevičius Algirdas

Liberalų ir centro sąjungos frakcija Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija

8,70

34,78

0,00

56,52

-5

-10

1,9

143 Mazuronis Andrius

Frakcija Tvarka ir teisingumas

8,70

52,17

4,35

34,78

-5

-5

1,9

144 Salamakinas Algimantas

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Liberalų ir centro sąjungos frakcija

4,35

39,13

8,70

47,83

-5

-5

1,9

4,35

43,48

0,00

52,17

-5

-5

1,8

117 Bastys Mindaugas 118 Nedzinskas Antanas

127 Pečeliūnas Saulius

138 Kirkilas Gediminas

145 Valinskas Arūnas

184

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Eil. Nr.

Pavardė, Vardas

Frakcija (2011 m. gruodžio mėn.)

Balsavo Balsavo Veikla dėl Reitingas Naudingai Žalingai Susilaikė Nedalyvavo Alkoholio Asmeninis Konvertuotas indėlis ir Alkoholio Alkoholio Reklamos į 10 balų kontrolei kontrolei uždraudimo pastangos sistemą

146 Ručys Rimas Antanas

Frakcija Tvarka ir teisingumas

8,70

43,48

13,04

34,78

-5

-10

1,7

147 Steponavičius Gintaras

Liberalų sąjūdžio frakcija

0,00

21,74

4,35

73,91

-5

-10

1,7

148 Tamašauskas Erikas

Liberalų sąjūdžio frakcija

13,04

56,52

4,35

26,09

-5

-10

1,7

149 Dinius Laimontas

Liberalų sąjūdžio frakcija

4,35

52,17

8,70

34,78

-5

-5

1,6

185

186

187

UDK 613.8(474.5) Al-134

Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas. Vilnius, Sorre, 2013 – 188 p.

ISBN 978-609-8118-00-1

Alkoholio kontrolės politikos vertinimas, alkoholio vartojimo daromos žalos vertinimas.

Sudarė Valstybinis psichikos sveikatos centras Parko g. 15, 11205 Vilnius Tel. (8-5) 267 1811 El.p. info@vpsc.lt Internetinė svetainė www.vpsc.lt Dizainas ir maketavimas VšĮ „Sorre“ 23, 25 sp.l. Tiražas 200 egz.

Išleido VšĮ „Sorre“ Tel. (8-5) 216 9677, faks. (8-5) 278 4607 El. p. sorre@sorre-sorre.com Internetinė svetainė www.sorre-sorre.com

188