KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA 2023 KLAIPĖDA ARCHITECTURE 2023
Klaipėdos architektūra / Klaipėda architecture 2023 (Nr. 23)
Leidinį nuo 2001m. leidžia / Published since 2001 by Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LASKAO) / Lithuanian architect union’s Klaipėda county organization (LASKAO) Bažnyčių g. 6-1, LT-91246 Klaipėda www.architektams.lt
Projekto vadovas / Project manager Aurimas Baužys
Leidinio sudarytoja / Editor
Miglė Rybelė
Lietuvių kalbos redaktorė / Lithuanian language editor Romualda Nikžentaitienė
Dizainas / Design
Miglė Rybelė
Spausdino / Printed by UAB „BALTO print“
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Leidėjų ir autorių nuomonės gali nesutapti. Už pateiktų projektų, tekstų turinį ir kokybę leidėjai neatsako
Klaipėdos architektų registras / Klaipėda architect registry www.architektams.lt/registras
Įvykiai / Events
8 2022 metų architektūrinių įvykių kronika
Žvilgsniai / Views
10 Edmundas Andrijauskas ir Romas Gailius. Šimtmečio šventė: Klaipėdos architektų bendruomenės palikimas ir ateitis
14 Mantas Daukšys. Apie Klaipėdos miesto vizijas
Stipendijos konkursas / Scholarship competition
26 Marija Neringa Filipovaitė. Neuroarchitektūra: naminių gyvūnų asistuojamosios terapijos centras Klaipėdoje
Konkursiniai projektai / Competitions
Šiaurės rago skvero klaipėdoje atviras architektūrinis konkursas
32 PUPA. Life over space. I vieta
34 GAL architektai. II vieta
36 MADHAUZ. III vieta
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S. Daukanto gatvėje, Klaipėdoje, pertvarkymo supaprastinto projekto idėjos konkursas
38 Archimanija. I vieta
40 Autorių grupė. II vieta
42 Želdynai. III vieta
44 Du kart du. V vieta
46 PUPA. Life over space VI vieta
Paminklo Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje idėjos konkursas
48 Robertas Bardauskas. II vieta
Projektai / Projects
50 Studio altitudes. Atminties parkas Svencelėje
52 AEXN. Melno takas
54 Vietos + i.B Archstudio. Šauklių riedulyno pažintinis takas
56 i.B Archstudio. Lauko klasė
58 SRP projektas. Dviejų lygių automobilių saugykla Nidoje
60 Andrijausko architektų biuras Daugiabučiai gyvenamieji namai
62 AEXN. Tauralaukio daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas
64 UP architektai. Sendvario kompleksas
66 UP architektai. Senyvo amžiaus asmenų globos namai
68 GAL architektai 12 terasų
70 J ir A architektūros studija. Sandėliavimo paskirties pastatai su autoservisu ir gamybinėmis patalpomis
72 Archko. Gydymo pastato rekonstrukcija
74 Archko. Daugiabučiai gyvenamieji namai
76 Archko. Palangos teniso kortai
TURINYS
CONTENTS
78 UP architektai. „Jaunystės“ transformacija
80 UP architektai. 6 vienbučių namų ir 8 vasarnamių kompleksas
82 Architektorius Dviejų butų pastatas
84 UP architektai. Namas prie ąžuolo
86 UP architektai. Namas prie šlaito
88 Du kart du. Paskutinis namas
90 Du kart du. Langas į gamtą
92 MAK GROUP. Dvibutis namas prie jūros
94 MAK GROUP. Namas - kontrastas
96 Kopa architects Šeimos namas
98 Robertas Bardauskas. Miško prieglobstyje
100 Studio altitudes. Namai Ievų gatvėje
102 Studio altitudes. Seserų namas
104 Studio altitudes. Namai Minijos slėnyje
106 Studio altitudes. Žvejų paviljonai Nidoje
108 NT projektavimas. Istorinis perliukas
110 Vietos Namas poilsiui ir draugams
Realizuoti projektai / Built projects
112 Studio altitudes. Tyrinėtojų skveras Gargžduose
114 2L Architects & Engineers Logistikos centras
116 UP architektai. Paslaugų paskirties pastatas
118 UP architektai. Gydymo paskirties pastato rekonstrukcija, keičiant paskirtį į gyvenamąją
120 Devyni architektai Kuršių tako vilos
122 SWECO + Archko. Nuotėkų valykla - edukacinis centras
124 J ir A architektūros studija. Namas Trušeliuose
125 NT projektavimas. Gyvenamoji sodyba
Klaipėdos architektūra 2023 / Klaipėda architecture
ĮŽANGA FOREWORD
Pirmasis leidinys „Klaipėdos architektūra“, kaip tuometinis pirmininkas Saulius Manomaitis rašė, pristatantis praėjusių vienerių metų miesto architektūrinę panoramą, buvo išleistas 2002 m. ir vadinosi „Klaipėdos architektūra – 2001“. Nuo to laiko jis leidžiamas kasmet ir šiais metais jau 23 kartą. Prisiminimais apie leidinio idėjos „gimimą“ dalijasi ilgametis buvęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika.
Prisimenu, kad pati idėja – kiekvienais metais išleisti iliustruotą architektų kūrybinių darbų leidinį – kilo, kai spaudoje nuolat rasdavau žinučių ar straipsnių apie statomą ar atiduodamą naudoti pastatą Klaipėdoje, Palangoje, bet niekur juose nebuvo nurodomas statinio architektas, autorius, nors buvo pristatomi statytojai ar savininkai, net pridėtos nuotraukos autorius, žinoma, korespondentas. Buvo apmaudu dėl architektų, nesupratau, kodėl taip daro žurnalistai. Kreipiausi į „Vakarų ekspreso“ redaktorių, prašydamas visada nurodyti pastatų architektus, bet, mano nuostabai, jis atsakė: taip yra neatsitiktinai, nes jeigu nurodys autorius, tai bus reklama jiems, o už tai reikia mokėti. Supratau, kad būtina patiems architektams pasistengti, kad išliktų projektų autoriai ir statybos datos ateities kartoms. Be to, reikia kaupti archyvą apie architektūros konkursus, premijuotus darbus. Todėl Architektų sąjungai pasiūliau tuo tikslu kiekvienais metais išleisti leidinį, o jame eksponuoti visus reikšmingiausius praėjusių metų architektų darbus, bet su viena sąlyga: kad nebūtų skelbiami savavališki, nesuderinti projektai, statiniai. Valdybos nariai ilgokai diskutavo, koks tai galėtų būti leidinys, gal atrinkti tik kelis geriausius projektus, o gal vieną premijuoti ir tik pirmas vietas gavusius publikuoti? Bet aš nenusileidau ir siūliau pateikti kuo platesnę tais metais sukurtų objektų skalę, kuo daugiau autorių, kad ne vienas geriausias būtų laimingas, bet kuo daugiau laimingų autorių, nes praeis metai, ir neaišku, kuris iš jų atrodys geriausias. Taip atsirado mūsų leidinys. Su savivaldybės administracija tariausi dėl jo finansavimo, nes reikėjo garsinti Klaipėdą, Klaipėdos architektų darbus pristatyti miesto svečiams, miestams partneriams, kolegoms.
The first edition of "Klaipėda Architecture," as then-chairman Saulius Manomaitis wrote, presenting the architectural panorama of the city for the past year, was released in 2002 and was called "Klaipėda Architecture - 2001". Since then, it has been published annually, and this year marks the 23rd edition. Memories of the "birth" of the publication's idea are shared by the longtime former chief architect of the city, Almantas Mureika.
I remember that the idea itself - to publish an illustrated edition of architects' creative works every year - arose when I constantly found messages or articles in the press about buildings being constructed or handed over for use in Klaipėda, Palanga, but nowhere were the architects or authors of the buildings mentioned, although builders or owners were presented, even the photographer was added, of course, a correspondent. It was embarrassing for the architects; I didn't understand why journalists did that. I turned to the editor of "Vakarų Ekspresas," asking to always specify the architects of the buildings, but to my amazement, he replied: it's not accidental because if the author is mentioned, it will be advertising for them, and they need to pay for that. I understood that architects themselves must strive to remain the authors of projects and construction dates for future generations. In addition, it is necessary to accumulate archives about architectural competitions, award-winning works. Therefore, I proposed to the Architects' Association to publish a publication for this purpose every year, in which all the most significant architectural works of the previous year would be exhibited, but with one condition: that arbitrary, uncoordinated projects or buildings would not be announced. Board members discussed for a long time what kind of publication it could be, perhaps selecting only a few of the best projects, or perhaps awarding only one and publishing those who received the first places? But I did not give up and suggested presenting the widest possible range of objects created that year, with as many authors as possible, so that not only one best would be happy, but as many happy authors as possible, because years will pass, and it's unclear which of them will seem the best. That's how our publication was born. I consulted with the municipal administration about its financing because it was necessary to promote Klaipėda, present the works of Klaipėda architects to the city's guests, city partners, colleagues.
Almantas Mureika
Ilgametis buvęs Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas
Almantas Mureika Longtime former chief architect of Klaipėda
Medžio, aliuminio langai ir fasadai Jūsų namui
26 metai pajūrio krašte
2023 METŲ ARCHITEKTŪRINIŲ ĮVYKIŲ KRONIKA
2023 ARCHITECTURAL EVENT LIST
Renginys / Event 01.12
Konkursas / Competition 01.13
Diskusija / Discussion 01.19
Susitikimas / Meeting 01.31
Forumas / Forum
02.03
Konkursas / Competition
02.22
Renginys / Event
03.03
Ekskursija / Excursion 03.10
Susirinkimas / Meeting 04.21, 04.28
Konkursas / Competition 05.10
Renginys / Event 06.09
Paroda / Exhibition
06.09 - 07.09
Renginys / Event
06.30
Klaipėdos pilies uosto marinoje surengtas pranešimas-diskusija “Nacionalinė Marina Klaipėdoje. Ar reikia tokios?" Pranešėjai moderatoriai architektai Romas Gailius ir Mantas Daukšys. Diskusijoje dalyvavo buriuotojų, irkluotojų atstovai, turizmo ir žiniasklaidos atstovai.
Paskelbti Šiaurės rago skvero tarp Naujosios Uosto gatvės ir Kuršių marių sutvarkymo atviro projekto konkurso rezultatai. Konkurso skelbėjas - UAB “Memelio miestas”, konkurso organizatorius - Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, konkurso koordinatorė - architektė Gerda Antanaitytė
Architektų bendruomenės susitikimas su VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ l. e. p. direktoriumi Andriumi Samuilovu. Diskusija apie miesto viešojo transporto sistemos aktualijas, įskaitant BRT
Architektų bendruomenės susitikimas su TSLKD kandidatu į Klaipėdos merus Audriumi Petrošiumi. Aptarti architektų bendruomenei aktualūs klausimai ar pasidalinta nuomonėmis rūpimais klausimais
LASKAO inicijuotas ir kartu su partneriais organizuotas forumas „Klaipėdos miesto Vitės kvartalo, žiemos uosto tyrimas ir perspektyvos“. Pristatyti Vilniaus dailės akademijos magistrantų ir dėstytojų atlikti tyrimai ir parengti siūlymai šiai miesto ir uosto daliai. Atskleisti dalyje šios teritorijos jau kuriamo „Memelio miestas“ kontūrai. Šiuolaikišką uosto veiklos modelį pristatė viešnia iš Estijos, Talino, vadovaujanti „Port Noblessner“ plėtros projektams, sprendžiant tuos pačius, geriausio pasirinkimo ateičiai klausimus, buvusiose uždarose uosto teritorijose
Paskelbtas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S. Daukanto gatvėje, Klaipėdoje, pertvarkymo supaprastinto projekto idėjos konkursas. Projekto konkurso užsakovas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, projekto konkurso organizatorius - Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, projekto konkurso koordinatorius - architektas Vaidotas Dapkevičius
Urbanistų studijos PUPA ⁄ Life over space pranešimo „Gyvybingas miestas" pristatymas (pranešėja architektė Justina Muliuolytė, urbanistų studijos PUPA partnerė, Vilnius Tech dėstytoja) bei parodos „Darnūs Šiaurės šalių miestai" atidarymas. Parodoje pristatyti Šiaurės šalių architektų ir inžinierių urbanistiniai projektai, siūlantys sveikatos ir darnaus judumo, atsparumo klimato kaitai didinimo bei anglies dioksido emisijų mažinimo sprendimus, prisidedantys prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Renginio partneris - Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Ekskursija architektų bendruomenei su architektu Donatu Rakausku po baigiamus realizuoti poilsio namus „Viešnagė" Palangoje
Pirminis ir pakartotinis visuotinis LASKAO ir LAS Klaipėdos skyriaus narių susirinkimas
Paskelbti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos, esančios S. Daukanto gatvėje, Klaipėdoje, pertvarkymo supaprastinto projekto idėjos konkurso rezultatai. Konkurso koordinatorius - architektas Vaidotas Dapkevičius.
Kasmetinio leidinio „Klaipėdos architektūra 2022“ pristatymas. Leidinio sudarytoja - Miglė Paužaitė. Leidinį iš dalies finansuoja - Lietuvos respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba
Eksponuota paroda „Klaipėdos architektūra 2022“. Parodos kuratoriai - Aurimas Baužys ir Algimantas Rybelis. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Ekspozicijos „Klaipėdos architektūra 2022“ rėmėjas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
LASKAO ir „ERGOLAIN“ 2023 metų stipendijos konkurso architektūros studentams ekspozicijos atidarymas ir darbų pristatymas. Tema - „Klaipėdos apskritis. Aktuali architektūra“. Konkurso partneris - UAB „Ergolain projektai“. Konkurso kuratoriai arch. Aurimas Baužys, Jurgita Raišutienė.
Irklavimas / Rowing
06.30
Renginys / Event
06.30
Renginys / Event
07.01
Diskusija / Discussion
07.11
Paroda / Exhibition
07.12 - 08.25
Ekskursija ir paroda/ Excursion and exhibition
07.21 - 08.18
Paroda / Exhibition
08.25 - 09.22
Susitikimas / Meeting
08.31
Renginys / Event
09.15 - 09.16
Diskusija / Discussion
09.28
Paroda / Exhibition
10.03 - 12.22
Paroda / Exhibition
10.05 - 10.27
Konkursas / Competition
10.06
Paroda / Exhibition
10.12 - 10.27
Paroda ir diskusija/ Exhibition and discussion
10.26 - 11.22
Knyga / Book
11.07
Susitikimas / Meeting
02.15
Vienuoliktoji architektų irklavimo regata. Partneriai - UAB „VELUX Lietuva“ ir irklavimo klubas „Gigas“
Tarptautinės architektų dienos minėjimas. Programoje improvizacija „Ateities miesto eskizas“ (kuratoriai dailininkė Vaiva Trilikauskaitė, architektas Arūnas Kilišauskas) bei Beno Šarkos performansas „Kankorėžinės liaukos rėžiai"
Paskelbti LASKAO ir „ERGOLAIN“ 2023 metų stipendijos konkurso architektūros studentams rezultatai. LaureatėMarija Neringa Filipovaitė (Vilnius TECH) ir jos baigiamasis magistro studijų darbas tema „Neuroarchitektūra: naminių gyvūnų asistuojamos terapijos centras Klaipėdoje“ (darbo vadovas prof. Gintaras Čaikauskas).
LASKAO valdybos inicijuota diskusija dėl Klaipėdos senamiesčio architektūros detalių katalogo parengimo ir išleidimo. Sutarta, kad leidinys reikalingas ir laukiamas.
Palangoje eksponuota parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ dalis. Parodos partneris - Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Ekskursija po Rietavą su architektu Linu Jurgaičiu. Aplankytas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir Marmo Arc. Dalies parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ atidarymas. Parodos partneriai - Rietavo savivaldybės administracija, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo savivaldybės kultūros centras
Adomo Skiezgelo architektūros ir skulptūros paroda „ADOMYBĖS“. Autoriaus jubiliejaus proga suorganizuota personalinės kūrybos paroda.
Architektų klube susitikimas su architektu, dailininku Gintaru Meškausku, kuris pasidalino savo unikalia patirtimi ir atradimais Amerikoje, architektūroje, tapyboje.
Nidoje tradiciniame „Zavišinių“ renginyje vyko forumas-diskusija „KURORTAS. NERINGA“. Pranešimus skaitė: Dr. Aušrinė Armaitienė, architektas dr. Tomas S. Butkus, architektės Karolina Čiplytė, Julija Čiapaitė-Jurevičienė, kraštovaizdžio architektė, ekologė Vaiva Marozienė, architektas menininkas Mantas Maziliauskas. Renginio metu pristatyti Architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo organizuojamo konkurso „Geriausias 2022 metų rekreacinės architektūros kūrinys“ nominantai ir apdovanotas laureatas - DO ARCHITECTS suprojektuotas Uostas Svencelėje.
Architektų klube surengtas pristatymas ir diskusija apie iniciatyvą kurti nacionalinę mariną Klaipėdoje „Nacionalinė Marina Klaipėdoje. Būti ar Nebūti?“ . Kuratorius architektas Romualdas Gailius.
Gargžduose eksponuota parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ dalis. Parodos partneris - Klaipėdos rajono savivaldybės
Kretingoje eksponuota parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ dalis. Parodos partneris - Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka.
Paskelbtas architektūrinis konkursas naujam teismų pastatui Klaipėdoje. Konkurso užsakovas - VĮ Turto bankas, konkurso organizatorius - Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija.
Šilutėje eksponuota parodos „Klaipėdos architektūra 2022“ dalis. Parodos partneris - Šilutės kultūros ir pramogų centras.
Architekto Egidijaus Vidrinsko piešinių paroda. Po parodos atidarymo architektų klube autoriaus pristatymasdiskusija „Kuršių nerijos namų tradicinių spalvų raktas“.
Leidyklos "Lapas" knygos "Miestai žmonėms" pristatymas architektų klube ir socialiniuose tinkluose.
Architektų klube susitikimas su architektu, menininku Mantu Maziliausku, kuris pristatė viziją AtMinties laukiamasis / MEMory Terminal - Archiskulptūrinė erdvės instaliacija Klaipėdos pamaryje.
Klaipėdos
Klaipėda
Architektai, LAS, LAR
Edmundas Andrijauskas ir Romas Gailius
ŠIMTMEČIO ŠVENTĖ: KLAIPĖDOS ARCHITEKTŲ BENDRUOMENĖS
PALIKIMAS IR ATEITIS
CELEBRATING A CENTURY: THE LEGACY AND FUTURE OF THE KLAIPĖDA ARCHITECTS‘ COMMUNITY
Šiais metais Lietuvos architektai mini savo sąjungos (Lietuvos architektų sąjungos) gyvavimo šimtmetį (1924–2024).
Šimtmečio jubiliejaus proga pabandėme prisiminti Klaipėdos architektų bendruomenės istoriją, pradžią, ištakas. Pasirodo, jau ir tai nėra taip paprasta. Prieš pusę amžiaus architektai pradėjo burti savo profesinę bendruomenę mieste. Daugelis jų jau išėję anapilin, archyvų neišlikę, o ir juos kaupti, saugoti visuomeninėms organizacijoms prievolės nebuvo.
Klaipėdos architektų sąjunga, kuri tuomet vadinosi skyriumi, mieste minima jau daugiau nei 65 metus. 1958 m. oficialiai buvo įkurtas Lietuvos TSR architektų sąjungos Klaipėdos skyrius. Jo iniciatorius, įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas buvo architektas Juozas Gudelis.
Kurį laiką skyrius veiklą vykdė ir rezidavo tuometiniuose Klaipėdos miesto kultūros namuose, konkrečiai bokšte, dabar žinomame kaip Muzikinio teatro bokštas. Vėliau savo patalpų neturėjo, todėl rinkdavosi Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus (MSPI), Komunalinio ūkio projektavimo instituto (KŪPI), Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyriaus (PKI) patalpomis. Maždaug nuo 1995(?) m. iki šiol veiklą vykdo savivaldybės suteiktose nuolatinėse patalpose Klaipėdoje, Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atkurtas ir buvęs Lietuvos architektų sąjungos pavadinimas. Keičiamas ir miesto skyriaus pavadinimas: Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius. Kiek vėliau, siekiant ūkinės veiklos savarankiškumo, dėl mokestinės politikos ir sprendimų priėmimo operatyvumo nuo 1998 m. įkuriama teisiškai nauja ir savarankiška Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija (LAS KAO). Nuo tada formaliai mieste veikia dvi visuomeninės architektų organizacijos, kartais joms vadovauja ir skirtingi pirmininkai. Dėl to viešuose šaltiniuose neretai atsiranda painiavos, bet iš esmės tai ta pati Klaipėdos architektų visuotiniuose susirinkimuose išsirinkta ir jiems atstovaujanti organizacija bei jos valdymo organas – Valdyba, glaudžiai bendradarbiaujanti su Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
Pastaruosius kelis dešimtmečius organizacija vienija per 100 apskrityje dirbančių architektų, skirtingų kartų architektūros profesionalų.
Pabandėme prisiminti ir surašyti visus buvusius architektų bendruomenės (sąjungos) Valdybos pirmininkus. Su miesto istoriko Vasilijaus Safronovo turimos informacijos, architekto Stanislovo Prikockio asmeninio archyvo medžiagos, kolegų Edmundo Benečio, Vytenio Mazurkevičiaus, Lolitos Nemeikšytės, Almanto Mureikos, Ramunės Staševičiūtės, Vaidoto Dapkevičiaus, Gerdos Antanaitytės prisiminimų, jų turimų duomenų, mūsų ištikimų ir visų laikų stropiausių, darbščiausių, ilgamečių bendradarbių ir bendraminčių – buvusio labai atsakingo atsakingojo sekretoriaus Dariaus
Raišučio ir veiklos koordinatorės Jurgitos Raišutienės – pagalba pavyko atkurti datas, laikotarpius, kas ir kada nešė mūsų bendruomenės vėliavą mieste ir ne tik. Nuoširdi padėka visiems talkininkams.
Lietuvos TSR architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LAS KAO) valdybų pirmininkai:
2. Petras Lapė (1960–1964)
4. Juozas Baltrėnas (1972–1985)
3. Vladas Glotnis (1964–1972)
1. Juozas Gudelis (1958–1960)
5. Alfredas Gytis Tiškus (1985–1987)
6. Edmundas Benetis (1987–1989)
7. Almantas Mureika (1989–1990)
8. Ramunė Staševičiūtė (1990–1993; 2004 10 06–2005 10 06 - Valdybos sprendimu, laikinai ėjo pareigas;
9. Lolita Nemeikšytė (1993–1996)
10. Edmundas Andrijauskas (1996–1999)
11. Saulius Manomaitis (1999 10 – 2004 10 06)
12. Romas Gailius (2011 04 12 – 2011 10 07 –Valdybos sprendimu, laikinai ėjo pareigas)
Bet miesto gyvenimas eina pirmyn, pokyčiai miesto plėtros planavimo procese akivaizdūs, o ir mūsų, architektų, indėlis keičiasi. Tad keletas žodžių apie pastarojo meto aktualijas ir našlaitę urbanistiką.
Taigi turėjome eilinį miesto valdžios pasikeitimą ir, kaip įprasta, vilčių, kad viskas ims keistis į miesto architektūrai gerąją pusę. 30 metų tos mūsų godos taip ir liko šauksmu tyruose, bet viltis išlieka... gal dabar...
Aukščiausiosios miesto valdžios lygiu sulaukėme glaudaus bendradarbiavimo patikinimų, netgi mero apsilankymo mūsų visuotiniame susirinkime – įvykis, regis, pirmas per trisdešimt metų. Viltinga pradžia. Bet tai tik uvertiūra. Kaip seksis gražias kalbas paversti racionaliu bendradarbiavimu, priklausys ir nuo politikų supratingumo, ir nuo mūsų konsoliduotos pozicijos.
Teikia vilčių, kad naujosios miesto Tarybos gretose lyg ir pradėjo rusenti supratimas, kad urbanistika nėra tik baksnojimas pirštu į miesto planą. Pastaruoju metu taip priimami sprendimai apie vieno ar kito pastato statybą, net nebandant remtis urbanistine analize, miesto architektų nuomone, o kartais – sveiku protu.
Teisybės dėlei, tas supratimas radosi dėl daugelio klaidų „renkant“ išskirtinių miesto statinių statybos vietas ir formuojant užduotis jiems projektuoti. Jūrininkų poliklinika Birutės gatvėje, Senvagės progimnazija, Muzikinis teatras, Bastionų gatvė ir tiltas, Klaipėdos estrada – tai vis pavyzdžiai, kai nemotyvuotas vietos parinkimas ar atmestinai paruoštos užduotys architektams atsirūgo išmestais pinigais projektams ir, kas itin skaudu, – ne vietoje pastatytais pastatais. Išimtimi reikėtų laikyti Senvagės progimnaziją, kuri mūsų kolegų dėka, nepaisant sklypo kontroversiškumo, tapo puikiu architektūriniu pastarojo meto objektu.
Gal ir nebūtų prasmės aimanuoti dėl jau padarytų klaidų, tuo labiau beprasmiška ieškoti kaltų. Blogiau yra tai, kad, nepadarę išvadų, esame pasmerkti klaidų daryti ateityje. Žiniasklaida ir toliau mums skelbia apie naujus didžiulius užmojus
Savivaldybės pastatų komplekso, stadionų, ledo maniežo ir t. t., ir t. t. statyboms. Prašymai motyvuoti tokias idėjas nukreipiami galimybių studijų rengėjams ar tiesiog atsakoma: „taip nuspręsta“. Lyg ir yra struktūra, kuri turėtų analizuoti poveikį, ruošti išsamias užduotis, vertinti alternatyvas, deja, šį darbą atliekantis Strateginis komitetas, Strateginio planavimo, Urbanistikos ir architektūros skyriai užversti smulkiais, dažnai neesminiais klausimais, stokoja žmogiškųjų išteklių minėtai veiklai. Prieš metus jau siūlėme didesnį architektų bendruomenės įtraukimą, sukuriant urbanistinių kompetencijų centrą ar tiesiog „Klaipėdos planą“. Tokia šalia Savivaldybės veikianti grupė galėtų ne tik padėti pagrįsti numatomą miesto plėtrą, rengti projektavimo užduotis, numatyti architektūrinių konkursų būtinumą, bet ir, svarbiausia, pamažu grąžinti urbanistikai jai prideramą vietą mieste. Gal tai padėtų išvengti fragmentinio, atsitiktinio ad hok planavimo. Yra viltis, kad tokios struktūros atsiradimas padės plačiau įtraukti architektus į miesto plėtrą, pažvelgti į savo kolegų darbus per urbanizmo prizmę.
Tad vilties ir gero mums vėjo.
This year, Lithuanian architects are celebrating the centenary of their union, the Union of Lithuanian Architects (1924–2024). On the occasion of this centenary jubilee, we attempted to recall the history, beginnings, and origins of the Klaipėda architects' community. It turns out that this is not so simple. Half a century ago, architects began to form their professional community in the city. Many of them have passed away, archives have not survived, and there was no obligation for public organizations to collect and preserve them.
The Klaipėda Architects' Union, which was then called the section, has been mentioned in the city for more than 65 years. In 1958, the Klaipėda section of the Architects' Union of the Lithuanian SSR was officially established. Its initiator, founder, and first chairman was architect Juozas Gudelis.
For a while, the section carried out its activities and resided in the then Klaipėda City Cultural House, specifically in the tower now known as the Musical Theatre Tower. Later, lacking its own premises, it met in the premises of the Klaipėda branch of the City Construction Design Institute (MSPI), the Municipal Economy Design Institute (KŪPI), and the Klaipėda branch of the Monument Conservation Institute (PKI). Approximately since 1995 until now, it has been operating in permanent premises provided by the municipality in Klaipėda, at Daržų St. 10 / Bažnyčių St. 4.
After Lithuania restored its independence, the former name of the Union of Lithuanian Architects was restored. The name of the city section was also changed to the Klaipėda Section of the Union of Lithuanian Architects. Later, seeking economic independence due to tax policy and decision-making efficiency, in 1998, a legally new and independent Klaipėda County Organization of the Union of Lithuanian Architects (LAS KAO) was established. Since then, two public architectural organizations have formally operated in the city, sometimes led by different chairpersons. This often causes confusion in public sources, but essentially it is the same organization representing Klaipėda architects elected in general meetings and its governing body – the Board, closely cooperating with the Union of Lithuanian Architects (LAS).
For the past few decades, the organization has united over 100 architects working in the county, professionals of different generations in architecture.
We tried to recall and list all former chairpersons of the Board of the architects' community (union). With the help of city historian Vasilijus Safronovas, architect Stanislovas Prikockis' personal archive, the memories and data of colleagues Edmundas Benetis, Vytenis Mazurkevičius, Lolita Nemeikšytė, Almantas Mureika, Ramunė Staševičiūtė, Vaidotas Dapkevičius, Gerda Antanaitytė, and our loyal and diligent, long-term collaborators and like-minded people – former very responsible secretary Darius Raišutis and activity coordinator Jurgita Raišutienė – we managed to restore the dates and periods of who and when carried our community's flag in the city and beyond. Sincere thanks to all the helpers.
Chairpersons of the Boards of the Klaipėda Section of the Architects' Union of the Lithuanian SSR, Klaipėda Section of the Union of Lithuanian
Architects, and Klaipėda County Organization of the Union of Lithuanian Architects (LAS KAO):
1. Juozas Gudelis (1958–1960)
2. Petras Lapė (1960–1964)
3. Vladas Glotnis (1964–1972)
4. Juozas Baltrėnas (1972–1985)
5. Alfredas Gytis Tiškus (1985–1987)
6. Edmundas Benetis (1987–1989)
7. Almantas Mureika (1989–1990)
8. Ramunė Staševičiūtė (1990–1993)
9. Lolita Nemeikšytė (1993–1996)
10. Edmundas Andrijauskas (1996–1999)
11. Saulius Manomaitis (1999 10 – 2004 10 06)
12. Ramunė Staševičiūtė (2004 10 06–2005 10 06 – temporarily held the position by Board decision)
13. Ramunė Staševičiūtė (2005 10 06 – 2008 11 08)
14. Ramunė Staševičiūtė (2008 11 08 – 2011 04 12)
15. Romas Gailius (2011 04 12 – 2011 10 07 – temporarily held the position by Board decision)
But city life moves forward, changes in the urban development planning process are evident, and our contribution as architects is changing as well. So, a few words about recent developments and orphaned urbanism.
We recently had another change of city administration and, as usual, hopes that everything would change for the better for the city's architecture. For 30 years, these hopes have remained cries in the wilderness, but hope remains... maybe now...
At the highest level of city government, we received assurances of close cooperation, even the mayor's visit to our general meeting – an event that seems to be the first in thirty years. A hopeful start. But this is just an overture. How well the nice words will turn into rational cooperation will depend on the understanding of politicians and our consolidated position.
There are hopeful signs that the new City Council is beginning to understand that urbanism is not just pointing a finger at the city plan. Recently, decisions on the construction of one or another building have been made without even trying to rely on urban analysis, the opinion of city architects, and sometimes – common sense.
To be fair, this understanding arose due to many mistakes in "choosing" the locations for the construction of distinctive city buildings and setting the tasks for their design. The Mariners' Polyclinic on Birutės Street, Senvagės Progymnasium, the Musical Theatre, Bastion Street
and Bridge, Klaipėda's arena – these are all examples where unmotivated location selection or poorly prepared tasks for architects resulted in wasted money on projects and, painfully, buildings erected in the wrong place. The exception should be Senvagės Progymnasium, which, thanks to our colleagues, despite the controversial plot, has become a great architectural object of recent times.
There might not be much point in lamenting past mistakes, and even less in looking for the guilty. Worse is that, having not drawn conclusions, we are doomed to repeat mistakes in the future.
The media continues to announce new grand plans for the construction of municipal building complexes, stadiums, ice rinks, and so on. Requests to justify such ideas are directed to the feasibility study preparers or simply answered: "it has been decided." There seems to be a structure that should analyze the impact, prepare comprehensive tasks, evaluate alternatives; unfortunately, the Strategic Committee, Strategic Planning, Urbanism, and Architecture Departments, which perform this work, are overwhelmed with minor, often insignificant issues and lack human resources for the aforementioned activities.
A year ago, we already suggested greater involvement of the architectural community by creating an urban competency center or simply "Klaipėda Plan." Such a group operating alongside the municipality could not only help substantiate the planned city development, prepare design tasks, determine the necessity of architectural competitions but, most importantly, gradually restore urbanism to its rightful place in the city. This might help avoid fragmentary, ad hoc planning. There is hope that the creation of such a structure will help more broadly involve architects in city development, look at the work of their colleagues through the prism of urbanism.
So, hope and good wind to us.
APIE KLAIPĖDOS MIESTO VIZIJAS
VISIONS OF THE CITY OF KLAIPĖDA
I DALIS
Miestas yra sudėtingas ir brangus žmonių išradimas. Jis kinta, o jo pokyčiams galima daryti įtaką. Miestą verta tirti, apie jį reikia diskutuoti, apmąstyti. Šiuo darbu to ir siekiama.
Urbanizacija
Miestų formavimąsi skatina urbanizacija – žmonių kėlimasis iš maisto gamybos vietų (kaimų ir viensėdžių), kur dauguma savo poreikius tenkina patys, į mainų vietas, kur mainomasi viskuo – gebėjimais, žiniomis, ištekliais, galimybėmis ir kt. Natūralu, kad tikimasi atiduoti mažiau, o mainais gauti naudos daugiau. Didesnis miestas žada daugiau galimybių naudingiems mainams, didesnę mainomų vertybių įvairovę, t. y. didesni miestai traukia labiau nei mažesni. Motyvai, kurie paskatintų judėjimą atgaline kryptimi, yra silpnesni, todėl tokiam veiksmui reikia išorinio stimulo. Lietuvoje pirmoji masinės emigracijos iš kaimų banga vyko 1960–1990 m. Valstybei taikant reguliavimo priemones, buvo suformuota 10 regioninių miestų, iš kurių penki buvo vadinami didžiaisiais. Pasikeitus politiniam režimui, naujų galimybių laikotarpiu Lietuvos miestai ėmė natūraliai konkuruoti su kitų šalių miestais. Miestų patrauklumas, kai nemaža dalis gyventojų išvažiuoja į kitas šalis, mažėja. Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – išliko gyventojų traukos, koncentracijos branduoliais dėl migracijos šalies viduje, kiti miestai sumažėjo reikšmingai (pvz., Šiauliai – trečdaliu). Nuo 2019 m. į šalį gyventi jau atvyksta daugiau, nei iš jos išvyksta, tačiau tik Vilnius auga, tuo tarpu Kaunas, Klaipėda išlieka mažėjantys, gyventojų daugėja tik juos supančiuose rajonuose. Žemesnio rango miestai yra tapę tarpinėmis migracijos stotelėmis. Susirinkdami išvykėlius iš mažesnių gyvenviečių, atiduoda aktyvesnę dalį didesniems centrams. Procesas, būdingas daugeliui išsivysčiusių šalių, buvusioje Rytų Europoje labai ryškus. Agresijos išvaryti, atvykėliai iš rytų, teigiama, nepakeis bendros tendencijos, aktyvesnė jų dalis migruos toliau arba atgal. Lietuvoje subrandinta idėja išauginti milijoną gyventojų turintį „europinį miestą“ (Vilniaus ir Kauno dvimiestį) nebuvo įgyvendinta. 2002 m. LR teritorijos bendrasis planas formavo „urbanistinį karkasą“, turėjusį sujungti penkis metropolinius centrus, tačiau 2021 m. patvirtintame LR teritorijos bendrajame plane liko trys savarankiški centrai (vienas jų –Klaipėda). Nustatyta, kad metropolinis centras turi būti aktyvus tarptautinėje urbanistinių centrų sistemoje, turėti daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, telkti didžiausią spektrą paslaugų, veikti kaip ekonominis šalies variklis. Metropolinis centras formuojasi, kai jo aglomeracijos centras ima traukti švytuoklinę migraciją į darbo vietas iš gretimų administracinių teritorijų. Aglomeracijas kuria gyvenviečių, kurias sieja bendra
ekonominė, kultūrinė erdvė, veikianti kaip sistema, augimas. Pripažįstama, kad metropoliai yra reikalingi, nes, koncentruodami išteklius ir potencialą (kartais net iš nutolusių šalių), visokeriopai skatina pažangą. Teigiama, kad keli šimtai didžiausių pasaulio miestų sukuria daugiau nei pusę pasaulinės ekonomikos augimo. Šiaurės Europos šalys paskutiniais dešimtmečiais remia pastangas stiprinti savometropolinių miestų konkurencingumą. Lietuvos valstybei, jos raidai būtų naudinga, kad Klaipėda taip pat išliktų konkurencingu metropoliniu centru.
2002 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Urbanistinis karkasas
2021 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Tarptautinio ir nacionalinio lygmenų urbanistinė struktūra
Klaipėdos ekonomikos varikliu vadinamas jūrų uostas patiria iššūkių dėl konfrontacijos su Rytų valstybėmis, o ji dar gresia tęstis ilgai. Demografinės prognozės rodo, kad gyventojų šalyje toliau mažės (nuo 2810 tūkst. 2022 m. iki 2200 tūkst. 2050 m.). Intensyviai plėtojami ryšiai su likusia Europa (kelių, geležinkelių, oro uostų infrastruktūra), atrodo, aplenkia šalies vakarus, dėl to dar labiau mažėja šios dalies patrauklumas pagrindinių centrų atžvilgiu. Įvertinus neigiamas tendencijas, galima prognozuoti, kad Klaipėdai išlaikyti metropolinio miesto statusą gali ir nepavykti. Kaimyninėse šalyse Latvijoje, Estijoje išsiverčiama ir su vienu, sostinės, metropoliu. Neįgyvendintų ankstesnių šalies planų patirtis rodo tokią tikimybę būsiant labiau tikėtiną nei kitos. Reikia valingų pastangų, ambicijų ir veiksmų, kad įvyktų kitaip.
Viena nustatytų šalies problemų, kad miestai vis dar suvokiami politiškai, savivaldybės ribose, nors tikrovėje miestų sistemos peržengia vienos savivaldybės ribas. Yra buvę nuomonių, kad, pasikeitus visuomenės santvarkai, rinka pati viską sureguliuos, tačiau tokie lūkesčiai nepasiteisino. Nekontroliuojama urbanizacija išaugina nelygybės, atskirties ir pan. problemas, kurias vis tiek tenka spręsti viešais ištekliais, tik vėliau ir brangiau. Todėl plėtra turi būti reguliuojama, paremta nuolatine duomenų analize ir padarinių vertinimu. Savivaldybės architektui, jo skyriui tokia užduotis per sunki didelio miesto atveju. Priklausomybė nuo savivaldybės vadovų turi įtakos sprendimams. Reikia gebėti veikti nešališkai, turėti specifinių žinių ir gebėjimų, kurie sukaupiami per laiką, o jiems perduoti reikia institucinės atminties.
Rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2030 m. strateginį plėtros planą nustatyta grėsmė planams įgyvendinti – „Kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių stoka teritorijų planavimo srityje tiek vietiniu, tiek nacionaliniu mastu“. Numatyta priemonė problemai spręsti: „Suformuotas teritorijų planavimo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros kompetencijų centras“ iki 2025 m. Tokius centrus turi kiti du Lietuvos didmiesčiai, tai buv. „Vilniaus planas“ ir „Kauno planas“. Tai aukštos kvalifikacijos darbo vietos, čia kuriama nauda keleriopai grąžinama toms pačioms savivaldybėms, miestams ir miestiečiams. Savivaldybei mažėjant, gyventojams senstant, kylant gyventojų ir šalies saugumo klausimams, išlieka iššūkių, kaip tokiam miestui išlikti patraukliam ir gyvybingam, kaip pasikeitusiomis sąlygomis pritaikyti infrastruktūrą, t. y. daugėja miestų racionalaus planavimo uždavinių, reikalaujančių strateginio mąstymo ir iniciatyvaus įsitraukimo. Darbo vietos pačioje savivaldybėje yra ir liks labiau orientuotos į procedūrinių klausimų sprendimą. Biurokratiška jų prigimtis trukdo ilgalaikiam kūrybingam veikimui. Tokį veikimą užtikrina atvira, todėl skaidri žmonių ir idėjų konkurencija už savivaldybės sienų, ji gali vykti savivaldybės įstaigoje ir efektyviai spręsti miesto savivaldai, politikams ir administracijai kylančius klausimus, įtraukti visuomenę, pati siūlyti ir vertinti paprastesnių sprendimų alternatyvas, formuluoti kokybiškas užduotis, kaip konkursų būdu įgyvendinti sudėtingesnius pirkimus rinkoje.
Tokio kompetencijų centro veikla, atrodo, gali grasinti savivaldybės vadovų ambicijoms spręsti plėtros klausimus mažesniame rate (nes taip esą efektyviau). Natūralu siekti efektyvumo, tačiau svarbu matyti ir vertinti
alternatyvas bei sprendimų pasekmes. Paskutiniais dešimtmečiais buvo padaryta daug sprendimų, planavimo ir statybos projektų miesto būklei pagerinti, tačiau didesnė jų dalis sukritikuota, atsisakyta, taip ir nepradėjus vykdyti. Tokį laiko ir lėšų eikvojimą galima mažinti, sprendimų alternatyvas specialistams įvertinus ankstyvesnėje stadijoje, formuluojant ilgalaikiais miesto iššūkiais grįstas urbanistinės plėtros strategijas. Savivaldybės lyderiams vengiant ir delsiant burti gabiausius urbanistus ambicingiems tikslams, šie išstumiami į kitus, konkuruojančius, miestus. Atotrūkis tarp šalies bendrojo plano tikslų (išlaikyti Klaipėdai metropolinio centro statusą) ir realybės auga. Todėl galima būtų siekti, kad silpno, bet valstybės užsibrėžto išlaikyti metropolinio centro (Klaipėdos) urbanistinių kompetencijų centro steigimu ir veikla rūpintųsi ir valstybės institucija (pvz., Aplinkos ministerija), pasiūlant įtraukti ir architektų bendruomenės atstovus (kad ir stebėtojų teisėmis).
2024 m. kovo 28 d. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija narių susirinkime priėmė rezoliuciją, kurioje kviečiama Klaipėdos miesto valdymo, mokslo ir kitoms institucijoms susirūpinti Klaipėdos miesto urbanistine plėtra, bendradarbiauti, skiriant deramą finansavimą sprendžiant urbanistinės plėtros klausimus, kurti ir steigti Klaipėdos miesto urbanistinių kompetencijų centrą, įgyvendinant šį Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plėtros plano sprendinį.
Kraštovaizdis
Miestas yra žmonių suvokiama vietovė, kurios pobūdį lemia gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, jų sąveika. Žmonių vaizdinys apie įvairiausiais ryšiais susijusių komponentų teritorinį junginį apibūdinamas kraštovaizdžiu ir priklauso nuo žinių, kurias turime apie stebimus komponentus. Egzistuoja skirtingi požiūriai, didelė miesto naudotojų dalis aplinkos kokybę labiau vertina želdinių prisotinimo kriterijais nei pastatytų objektų kokybės kriterijais, kurie nėra tokie aiškūs ir suprantami. Tačiau miesto fizinę formą nulemia būtent pastatytoji aplinka, ji formuoja žmonėms tinkamas erdves mieste, miestiškąjį kraštovaizdį (miestovaizdžius).
Urbanistikos mokslas yra nustatęs dėsningumus ir metodus, kaip erdvės žmogui mieste turėtų būti formuojamos palankiausiu būdu, atsižvelgiant į kintančius aplinkos apsaugos reikalavimus, ekonomiką, technologijas ir visa kita, kas veikia žmonių ir miesto raidą. Egzistuojanti, nors tobulinama, teritorijų planavimo praktika neskiria pakankamai dėmesio ir nepanaudoja urbanistikos mokslo pasiekimų. Jos nepakanka, siekiant daryti įtaką pastatytosios aplinkos pokyčiams teigiama linkme. Dažna statyba prasideda nuo pasipiktinimo, kokia ji netikėta. Reikėtų aiškiau formuluoti konkretaus planavimo projekto tikslus, jiems įgyvendinti numatomus veiksmus, išteklius ir laiką. Darnaus vystymo terminija yra patogi, siekiant sukurti pažangaus planavimo iliuziją visuomenei. Tačiau realų būsimų statybų rezultatą mieste numatyti, pamatyti ir įvertinti geriau padeda urbanistinio projektavimo metodai. Tokiam projektavimui reikia didesnių išteklių nei architektūriniam projektui – trumpiausiam keliui iki statybų pradžios. Todėl tam būtina papildoma miesto ambicija ir įsitraukimas, kaip ir didesnis miesto bendrapiliečių įtraukimas.
Klaipėdos miesto kraštovaizdžiui tvarkyti 2015 m. buvo parengtas specialusis planas, kuriame suformuluota vizija: mieste sukurta savita miestovaizdžių mozaika, sudaryta iš teritoriniuose vienetuose kompoziciškai baigtų ir vizualiai vientisų struktūrų (užstatymo, susisiekimo, želdinimo), kurias toliau puoselėja ir tobulina ten gyvenančios bendruomenės, naudodamos menines tvarkymo priemones. Numatyta sprendinius detalizuoti rekomendacijomis, gairėmis. Vėliau parengta centrinės dalies apšvietimo schema, meninių akcentų išdėstymo schema. Pažangiai tvarkomuose miestuose gairėmis siekiama daryti įtaką privačių investuotojų sprendimams ankstyviausioje stadijoje, kol alternatyvos įmanomos.
2015 m. Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestietiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas. Sprendinių brėžinys
Klaipėdoje stipriausiai paveikūs stebėtojams yra besipinantys uosto ir miesto vaizdai. Tik uostamiestyje architektūrą papildo ir nuolat keičia laivų siluetai ir techniniai įrenginiai. Tokie miestovaizdžiai yra nepabostantys, jie ypač geidžiami, tapomi ir fotografuojami. Miesto bendrojo plano koncepcijoje skelbiama, kad „pagrindinė miesto idėja yra uosto ir miesto sąveika ir jos teritorinė išraiška“. Iš čia galima būtų daryti išvadą, kad uosto ir miesto sąveikos nulemti miestovaizdžiai ir yra toji architektūrinė Klaipėdos miesto vizija. Trokštame matyti taip urbanizuotą aplinką, kad joje vis pasikartotų uosto įrenginių, laivų ar atviro vandens motyvas. Prie vandens esančias dykras pirmiausia ir verta pertvarkyti, o gamtines vertybes – apsaugoti. Gamtos duotas kontekstas Klaipėdos miestui – būti prispaustam prie kranto. Dėl mažai išraiškingo reljefo vertingiausi ir geidžiamiausi gamtovaizdžiai matomi pajūryje. Čia taip pat didžiausi uosto verslo interesai. Čia susikerta aukščiausios vertės gamtinio karkaso ir įvairiausio kultūros paveldo teritorijos. Tokių teritorijų naudojimo reguliavimą apsunkina du atskiri bendrieji planai – miesto ir uosto. Čia juntamas didžiulis poreikis tų urbanistinų kompetencijų, kurių kituose miestuose net nėra, jos turėtų būti ugdomos čia, Klaipėdoje. Danės upės slėnis, kiti lokalūs vandens ir reljefo dariniai urbanistinio planavimo ir projektavimo priemonėmis gali būti paversti patraukliomis alternatyvomis pajūriui, juos eksponuojant, pritaikant lankytojams. Kitaip jie bus užstatomi (pavyzdys – naujausios mokyklos statyba stačiame Danės šlaite vietoje čia
egzistavusio brandaus želdyno), prarandant tokių vietų potencialą ir toliau didinant lankytojų spaudimą pajūriui. Verslui ir politikams reikia lengviau, greičiau pasiekti atsakingų ir kūrybingų urbanistų paslaugas, kad matytų ir priimtų geriausius mokslui pasiekiamus sprendimus.
Klaipėdos miesto 2021 m. patvirtintu bendruoju planu siekta gamtinės aplinkos ir pastatytosios aplinkos sugyvenimo klausimus spręsti kompleksiškai ir ilgam. Tačiau sukurta ir naujų iššūkių. Sprendiniais numatyta naujų vertingiausių pamario ir pajūrio miškų urbanizacija, pažymint, kad reikalinga sudaryti galimybes jai vykti „subalansuotai“. Kita vertus, iš bendrojo plano panaikinta Žiemos uosto teritorijų naudojimo konversijos siekiamybė, nors daugelį metų klaipėdiečiai to siekė kaip sprendimo, galinčio kompensuoti uosto pramonės neigiamą poveikį tankiai gyvenamam miesto centrui. Darnios plėtros siekis išlieka deklaratyvus, neaišku, kaip urbanizacijos poveikį „balansuoti“ ir kompensuoti praktiškai. Naivu tikėtis, kad tai pavyks tik savivaldybės biurokratams tramdant investuotojus. Samdomi plėtra suinteresuotos pusės ekspertai negarantuos objektyvaus vertinimo, todėl reikia pritraukti, ugdyti nešališkų ekspertų kompetencijas.
2021 m. Klaipėdos miesto bendrasis planas. Pagrindinis brėžinys
Bendruoju planu aprašomas „policentrinio miesto struktūros formavimas“ atrodo problemiškas, vertinant demografinius miesto išteklius, ekonomikos galimybes ir esamus teisinius įrankius. Mažėjant gyventojų, Klaipėda varganai tvarkosi ir su vienu centru (nesutvarkoma centrinė aikštė, neužstatytos Antrojo pasaulinio karo dykros senamiestyje ir jo buvusiose pramoninėse prieigose), nerandama priemonių paveikti, kad centrą įprasminantys visuomeniniai objektai atsirastų bent kiek centrinėse vietose (naujasis teismas iškils periferinėje Kauno g.). Kaip iššūkis atrodo „miesto centro zona“ vadinti tolimiausią, sunkiausiai pasiekiamą neurbanizuotą užkampį – Stariškių pievą prie marių. Čia netikėtai turės rastis „didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja gyvenamoji aplinka, administravimo, paslaugų, prekybos ir kitos taršos nesukeliančios ūkinės veiklos“, nors daugelį dešimtmečių čia klaipėdiečiams žadėta rekreacinio uostelio, naujos marinos vieta. Urbanistikos mokslo ir meno laimėjimai Klaipėdoje nėra taikomi sistemiškai, greičiau epizodiškai, tik sėkmingai susiklosčius aplinkybėms. Architektūrinių konkursų vengiama, nors jie galėtų bent jau paskutinėje sprendimų stadijoje nagrinėti ir siūlyti „subalansuotas“
statybų alternatyvas. Sprendimus bandoma pagrįsti pavienėmis, atsitiktinai (mažiausia kaina) parinktų rengėjų galimybių studijomis. Tačiau studijos, inicijuotos politikų populiarumo siekių, todėl atsitiktinės miesto sistemai, negali pakeisti sistemingo darbo. Planuojant, projektuojant labai svarbu ne tik surinkti duomenis, išnagrinėti alternatyvas ir pasirinkti sprendimą, bet ir stebėti pasekmes, kad prireikus būtų galima sprendimus pakoreguoti, iš klaidų mokytis. Vienkartinių studijų rengėjai taip neveikia. Negautos šios srities paslaugos metai iš metų akumuliuojasi į gyvenimo kokybės ir verslo praradimus. Dėl to miesto patrauklumas mažėja lyginant su tais miestais, kurie urbanistikos klausimus sprendžia sistemiškai, t. y. kuria ilgalaikę naudą.
Klaipėdos architektų bendruomenė nuolat primena, kas jau buvo atrasta ir ko siekti verčia metropolinio miesto statusas. Aiškumo dėlei akcentuojami miesto vaizdui svarbiausi dalykai:
- Miesto centro reikšmę reikia stiprinti urbanistinėmis priemonėmis (įrengiant pėsčiųjų gatvę senamiestyje, puoselėjant statinius ir teritorijų įrangą, įgyvendinant pakrančių naudojimo konversijos, naujo tilto statybos planus).
- Reikia Žiemos uosto teritorijos naudojimo konversijos, grąžinant teritoriją į miesto struktūrą.
- Miesto plėtrą į pietus reikia vainikuoti numatytu rekreaciniu kompleksu – naująja marina.
- Svarbiausių objektų architektūrą reikia puoselėti, į ją investuoti, prižiūrėti turimus unikalius objektus ir rengti architektūrinius savo gyvenamojo laikotarpio svarbiausių objektų konkursus.
PART I
The city is a complex and costly invention of humans. It changes, and its changes can be influenced. It is worth studying the city, discussing it, and contemplating it. This work aims to do just that.
Urbanization
Urbanization, which encourages the formation of cities, involves the movement of people from places of food production (villages and homesteads), where most of their needs are met by themselves, to places of exchange, where everything is exchanged - skills, knowledge, resources, opportunities, etc. Naturally, people expect to give less and gain more in return. A larger city promises more opportunities for beneficial exchanges and a greater variety of exchangeable values. Thus, larger cities are more attractive than smaller ones. The motives that would encourage movement in the opposite direction are weaker, requiring external stimuli for such action.
In Lithuania, the first wave of mass emigration from villages occurred from 1960 to 1990. Through the state's regulatory measures, ten regional cities were formed, five of which were called major cities. With the change of political regime and the onset of new opportunities, Lithuanian cities began
to naturally compete with cities from other countries. The attractiveness of cities decreases when a significant portion of the population moves to other countries. The major cities - Vilnius, Kaunas, Klaipėda - remained the nuclei of attraction and concentration for internal migration, while other cities significantly decreased in population (for example, Šiauliai by a third). Since 2019, more people have been moving to the country than leaving it, but only Vilnius is growing. Kaunas and Klaipėda continue to decrease, with population growth occurring only in the surrounding districts. Lower-ranked cities have become intermediate migration stops. They gather emigrants from smaller settlements and pass the more active part to larger centers. This process, common in many developed countries, is very pronounced in former Eastern Europe. It is said that newcomers driven out by aggression from the east will not change the general trend; the more active part of them will migrate further or return.
The idea of creating a “European city” with a population of one million (a twin city of Vilnius and Kaunas) in Lithuania was not realized. The 2002 general plan for the Republic of Lithuania's territory formed an "urban framework" that was supposed to connect five metropolitan centers, but in the 2021 general plan, only three independent centers (one of them being Klaipėda) remained. It was determined that a metropolitan center should be active in the international system of urban centers, have more than 200,000 inhabitants, offer the widest range of services, and act as the country's economic engine.
A metropolitan center forms when its agglomeration begins to attract commuter migration from neighboring administrative territories to workplaces. Agglomerations emerge from the growth of settlements that share a common economic and cultural space, functioning as a system. It is acknowledged that metropolises are necessary because, by concentrating resources and potential (sometimes even from distant countries), they promote comprehensive progress. It is claimed that a few hundred of the world's largest cities generate more than half of global economic growth. In recent decades, Northern European countries have supported efforts to strengthen the competitiveness of their metropolitan cities. It would benefit the development of the Lithuanian state if Klaipėda also remained a competitive metropolitan center.
The economic engine of Klaipėda, the seaport, faces challenges due to confrontations with Eastern countries, which threaten to continue for a long time. Demographic forecasts indicate that the population in the country will continue to decline (from 2.81 million in 2022 to 2.2 million in 2050). Intensively developed connections with the rest of Europe (road, rail, airport infrastructure) seem to bypass the western part of the country, further decreasing the attractiveness of this area compared to the main centers. Considering these negative trends, it can be predicted that Klaipėda might not be able to maintain its status as a metropolitan city. In neighboring countries like Latvia and Estonia, they manage with only one metropolis, the capital. The experience of unfulfilled previous national plans suggests this is a more likely outcome. Willful efforts, ambitions, and actions are needed for a different result.
One identified problem in the country is that cities are still perceived politically within the boundaries of municipalities, even though urban systems extend beyond a single municipality. There have been opinions that changes in social structure would lead the market to regulate itself, but such expectations have not been fulfilled. Uncontrolled urbanization leads to problems of inequality, exclusion, and so on, which still need to be addressed with public resources, only later and at a higher cost. Therefore, development must be regulated based on continuous data analysis and impact assessment. For the municipal architect and his department, such a task is too difficult for a large city. Dependence on municipal leaders influences decisions. It is necessary to act impartially, have specific knowledge and skills accumulated over time, and ensure they are passed on through institutional memory.
When preparing the strategic development plan for Klaipėda City Municipality for 2021–2030, a threat to the implementation of the plans was identified: "Lack of competence and human resources in the field of territorial planning at both local and national levels." A measure to address this problem is planned: "Establishment of a territorial planning and municipal infrastructure development competence center" by 2025. Such centers already exist in the other two major cities of Lithuania, namely the former "Vilnius Plan" and "Kaunas Plan". These are highqualification workplaces, where the benefits created are returned multiple times to the same municipalities, cities, and residents. As the municipality shrinks, the population ages, and issues of resident and national security arise, challenges remain on how such a city can remain attractive and vibrant and how to adapt infrastructure to changing conditions. This increases the tasks of rational city planning, requiring strategic thinking and proactive involvement. Jobs within the municipality itself are and will remain more focused on procedural issues. Their bureaucratic nature hinders long-term creative action. Such action is ensured by open, transparent competition of people and ideas beyond municipal borders, which can take place in a municipal institution and effectively address the questions facing the city administration and politicians, involve the public, propose and evaluate simpler solution alternatives, and formulate quality tasks for implementing more complex procurements in the market through competitions.
The activities of such a competence center may seem threatening to the ambitions of municipal leaders who prefer to address development issues within a smaller circle (as it is supposedly more efficient). It is natural to seek efficiency, but it is important to see and evaluate alternatives and the consequences of decisions. In recent decades, many decisions, planning, and construction projects have been made to improve the city's condition, but most have been criticized, abandoned, and never implemented. Such a waste of time and resources can be reduced by evaluating decision alternatives at an earlier stage and formulating urban development strategies based on long-term city challenges. By avoiding and delaying the gathering of the most talented urban planners for ambitious goals, these individuals are pushed to other competing cities. The gap between the goals of the national
general plan (to maintain Klaipėda's status as a metropolitan center) and reality is growing. Therefore, the establishment and operation of an urban competence center for a weak but state-committed metropolitan center (Klaipėda) should also be a concern of a state institution (e.g., the Ministry of Environment), suggesting the inclusion of representatives from the architectural community (even as observers).
On March 28, 2024, at a meeting of the members of the Klaipėda County Organization of the Lithuanian Architects' Union, a resolution was adopted calling on the management, academic, and other institutions of Klaipėda City to take care of the urban development of Klaipėda, to cooperate, allocate appropriate funding to address urban development issues, create and establish an urban competence center for Klaipėda City, implementing this solution of the Klaipėda City Municipality's strategic development plan.
Landscape
A city is a place perceived by people, whose character is determined by natural and anthropogenic factors and their interaction. People's perception of a territorial combination of various interconnected components is described by the landscape and depends on the knowledge we have about the observed components. There are different perspectives, with a significant part of city users valuing environmental quality more by the criteria of greenery saturation than by the quality criteria of built objects, which are not as clear and understandable. However, the physical form of a city is determined precisely by the built environment, which creates suitable spaces for people in the city, forming the urban landscape (cityscapes).
The science of urban planning has established patterns and methods for how spaces in a city should be formed in the most favorable way, taking into account changing environmental protection requirements, the economy, technologies, and everything else that affects the development of people and the city. The existing, though improved, territorial planning practice does not pay enough attention to and does not utilize the achievements of urban planning science. It is insufficient to positively influence changes in the built environment. Often, construction begins with outrage at how unexpected it is. A clearer formulation of the specific planning project goals, the actions, resources, and time envisaged for their implementation is needed. The terminology of sustainable development is convenient for creating the illusion of advanced planning for the public. However, the real future construction results in the city are better predicted, seen, and evaluated by urban design methods. Such design requires more resources than an architectural project – the shortest path to the start of construction. Therefore, additional city ambition and involvement, as well as greater involvement of city citizens, are necessary.
In 2015, a special plan was prepared for the management of the Klaipėda city landscape, formulating a vision: a unique mosaic of cityscapes created in the city, composed of compositionally completeand visually coherent structures (buildings, communications, greenery) in
territorial units, further nurtured and perfected by the communities living there, using artistic management tools. The plan included detailed solutions with recommendations and guidelines. Later, a central part lighting scheme and a scheme for placing artistic accents were prepared. In progressively managed cities, guidelines aim to influence private investors' decisions at the earliest stage, while alternatives are still possible.
In Klaipėda, the most impactful views for observers are the intertwining of the port and city views. Only in a port city is architecture supplemented and constantly changed by the silhouettes of ships and technical equipment. Such cityscapes are never boring, highly desired, painted, and photographed. The concept of the city's general plan declares that "the main idea of the city is the interaction between the port and the city and its territorial expression." From this, it could be concluded that the cityscapes determined by the interaction of the port and the city are the architectural vision of Klaipėda. We wish to see an urbanized environment where the motif of port facilities, ships, or open water repeatedly appears. It is worth transforming the barren areas near the water first and protecting natural values.
The natural context given to the city of Klaipėda is its location pressed against the shore. Due to the low-relief terrain, the most valuable and desirable landscapes are seen on the coast. Here also are the greatest business interests of the port. Here, the territories of the highest value natural framework and the most diverse cultural heritage intersect. The regulation of the use of such territories is complicated by two separate general plans – one for the city and one for the port. There is a great need for urban competencies that are not even present in other cities, which should be developed here, in Klaipėda. The valley of the Danė River and other local water and terrain formations can be turned into attractive alternatives to the coast by urban planning and design measures, displaying them, and adapting them for visitors. Otherwise, they will be built up (e.g., the latest school construction on the steep slope of the Danė River instead of the existing mature green area), losing the potential of such places and further increasing visitor pressure on the coast. Business and politicians need easier and quicker access to responsible and creative urban planning services to see and make the best scientifically achievable decisions.
The general plan of Klaipėda city, approved in 2021, aimed to solve the issues of coexistence of the natural environment and the built environment comprehensively and for the long term. However, it also created new challenges. The solutions envisaged the urbanization of new, most valuable coastal and seaside forests, noting that it is necessary to provide opportunities for it to happen "in a balanced way." On the other hand, the general plan removed the aim of converting the use of the Winter Port territories, although for many years Klaipėda residents sought this as a solution that could compensate for the negative impact of the port industry on the densely populated city center. The goal of sustainable development remains declarative; it is unclear how to practically "balance" and compensate for the impact of urbanization. It is naive to expect this to succeed by only having municipal bureaucrats restraining
investors. Experts hired by the interested parties in development will not guarantee an objective assessment, so it is necessary to attract and develop the competencies of impartial experts.
The "formation of a polycentric city structure" described in the general plan seems problematic, considering the city's demographic resources, economic opportunities, and existing legal tools. As the population decreases, Klaipėda struggles to manage even with one center (the central square remains undeveloped, the ruins of World War II in the old town and its former industrial outskirts remain unbuilt), and there are no means to influence the establishment of public objects that would give meaning to the center in at least somewhat central locations (the new court will rise in the peripheral Kaunas street). It seems challenging to call the "city center zone" the most distant, hardest-toreach non-urbanized backwater – the Stariškiai meadow near the lagoon. Unexpectedly, "areas of high building intensity, where the residential environment, administration, services, trade, and other non-polluting economic activities prevail" will have to emerge here, although for many decades Klaipėda residents were promised a recreational marina here.
The achievements of urban planning science and art in Klaipėda are not applied systematically, rather episodically, only when circumstances align favorably. Architectural competitions are avoided, although they could examine and propose "balanced" construction alternatives at least in the final decision stage. Decisions are attempted to be justified by individual, randomly (cheapest price) selected feasibility studies by developers. However, studies initiated by politicians seeking popularity, therefore incidental to the city system, cannot replace systematic work. In planning and designing, it is very important not only to collect data, examine alternatives, and choose a solution but also to monitor the consequences so that decisions can be corrected if necessary and learn from mistakes. Single-study contractors do not work this way. The lack of services in this area accumulates year after year into losses in quality of life and business. Due to this, the city's attractiveness decreases compared to cities that solve urban planning issues systematically, i.e., creating long-term benefits.
The community of architects in Klaipėda continually emphasizes the city's existing strengths and its aspirations to attain metropolitan status. To provide clarity, emphasis is placed on the most important aspects of the cityscape:
- To enhance the city center's significance, urbanistic measures are proposed, including establishing a pedestrian street in the old town, preserving buildings and territorial infrastructure, implementing plans for waterfront revitalization, and constructing new bridges.
- Conversion of the Winter Port area is necessary to reintegrate the territory into the city's structure.
- The city's southern expansion should culminate in a designated recreational complex, namely the new marina.
- Nurturing and investing in the architecture of key landmarks, maintaining their uniqueness, and organizing architectural competitions for significant projects are essential for the city's development.
II DALIS
Miesto reiškinys toliau keičia pavidalą augant žmonių mobilumo ir nuotolinių mainų galimybėms. Priemiesčių drieka, jų aglomeracijos užima vis didesnę kraštovaizdžio dalį, kur istoriniai ar geografiniai miestų branduoliai gali ir nebebūti tankiausiai užstatytos ar intensyviausiai lankomos vietos. Tačiau urbanizuotų vietovių skirstymas į miestus tebėra patogus ir reikalingas. Norima, kad miestai būtų atpažįstami ir saviti, tam dedamos didelės pastangos ir investicijos puoselėjant savitą architektūrą ir paveldą, todėl tai verta aptarti.
Architektūra
Sprendžiant iš dažniausiai aptinkamų Klaipėdos atvaizdų, mieste stipriausiai paveikūs stebėtojui yra besipinantys uosto ir miesto vaizdai. Tik uostamiestyje architektūrą papildo ir nuolat keičia laivų siluetai ir techniniai įrenginiai. Tokie miestovaizdžiai yra nepabostantys, jie ypač geidžiami, tapomi ir fotografuojami. Net miesto bendrojo plano koncepcijoje skelbiama, kad „pagrindinė miesto idėja yra uosto ir miesto sąveika ir jos teritorinė išraiška“. Galima būtų teigti, kad uosto ir miesto sąveikos nulemti miestovaizdžiai ir yra toji architektūrinė Klaipėdos miesto vizija (tiek praeities, tiek ateities). Trokštame urbanizuotą aplinką matyti taip, kad joje vis pasikartotų uosto įrenginių, laivų ar atviro vandens motyvai. Pokario metais uostą atribojus nuo miesto tvoromis, miestiečių nepasitenkinimo bei miesto ir uosto konfliktinės nuotaikos užsitęsė dešimtmečius. Tai slegiantis ir auginamą gerovę nuodijantis fonas, kurį verta neatidėliojant keisti. Kitų Baltijos jūros uostamiesčių situacija patrauklesnė, kaip rodo net Liepojos ar Talino miestų pavyzdžiai, jų platinami vaizdai, todėl augantis skirtumas ir atsilikimas slėgs vis labiau.
Viešos erdvės (vietos) pirmiausia informuoja stebėtoją apie vietovėje priimtus kokybės standartus. Šių vietų tvarkymas ir naudojimas rodo visuomenės santykį su vietos kultūros paveldu, su skirtingais žmonių poreikiais, su gamta ir pan., t. y. miestiečių santykius su aplinka ir savimi. Erdvių kokybė pasakoja ir praneša stebėtojui daugybę informacijos, todėl svarbu investuoti ne tik į jų techninės būklės gerinimą, bet ir į architektūrinę kokybę, pildant prasmėmis ir monumentalaus meno kūriniais. Besibaigiant prievartinės ideologijos epochai Klaipėdoje buvo sukurta erdvių, kuriose meniniai akcentai, nors ir būdami stiprios išraiškos, surasdavo subtilų santykį su erdve, užleisdami joje svarbiausią vietą lankytojams. Taip vykusiai sumeistrauti Teatro, Donelaičio, M. Mažvydo (Lietuvininkų), Herkaus Manto, Vaidilos ir Bilduko skverai bei aikštės. Nuvilia, kai naujai tvarkomose vietose meninio akcento „per daug“ (erdvė jam per maža), pavyzdžiui, paminko „Arka“ ar Vydūno skvero atvejais, arba meninio kūrinio nėra visai, tik dekoratyvus dizainas, kaip Danės skvero ar būsimos Atgimimo aikštės atveju.
Svarbiausi miestą reprezentuojantys objektai – viešieji statiniai (valdymo, kultūros, sporto ir pan.) – taip pat yra orientyrai. Tai geografiniai kelrodžiai teritorijose, taip pat vertybiniai ir kokybės orientyrai. Svarbiausių objektų architektūra įsimena plačiai ir ilgam. Utilitarūs, be savitumo bruožų viešieji statiniai praneš apie menką pagarbą šių pastatų ir vietų naudotojams, svečiams ir aplinkai. Svarbiausius objektus naudinga pabrėžti skiriant svarbias vietas miesto audinyje, tada abi aplinkybės gali pastiprinti viena kitą ir įspūdį stebėtojui. Tokių objektų ir jiems tinkamų vietų skaičius visada yra ribotas, o pasirinkimų pasekmės ilgalaikės. Optimizuojant, paprastinant tokius objektus, jų veiklos vietas (pavyzdžiui, Centrinio pašto, teismo ir pan.), supaprastinamas iki suprastinimo pats miesto įvaizdis. Tokią pačią skriaudą gali daryti „tipinių“ kitų miestų objektų kartojimas, net jei siūlomas dovanai. Renkantis sprendimą svarbiausiems pastatams, naudinga, todėl svarbu rinktis matant ir gebant įvertinti alternatyvas, o toks ir yra architektūrinio
Krantinė Talino Noblessner kvartale
Krantinė Klaipėdoje
konkurso kelias. Teisė pasirinkti taip pat nurodo, kam priklauso galia ir valdžia. Atviri, demokratiški konkursai rodo visuomenės nuomonės svarbą. Ydinga praktika, kai sprendimų priėmėjai lieka nežinomi, kai svarbių pastatų, aikščių ir pan. architektūrą renka beasmenė administracija ar tik viešųjų pirkimų specialistai. Geram rezultatui reikia statytojo, jo asmeninės atsakomybės kontrolės, taip pat meninės idėjos konkursų, kuriuose būtų kvalifikuotai vertinama siūlomų sprendinių kokybė.
Kiekvienai epochai ir kartai turėtų būti galimybė perduoti savo kūrybos patirties pėdsaką ateičiai, tuo auginant visavertę kultūrą. Klaipėdoje galima įžvelgti egzistavusią tradiciją ypatingą dėmesį skirti viešiesiems pastatams (pavyzdžiui, įspūdingi pašto, teismo, kareivinių pastatai). Tokią tradicija verta būtų tęsti. Nuo XX a antrosios pusės architektams buvo pavykę Klaipėdos miestui suteikti „raudonų plytų miesto“ viziją. Idėją kompromitavo neatsparios klimatui, prastos kokybės medžiagos, vėliau jau dirbtinai brukama tiesiog raudona spalva bet kokiai apdailai. Naudinga, todėl svarbu, kad medžiagos būtų pasirinktos racionaliai, ilgai galiojančios. Kokybiškų raudonų plytų architektūra nepraranda žavesio ir gali likti architektūrinės vizijos dalimi.
Kokybiškai architektūrai svarbus aspektas, kad net meniniai sprendimai būtų racionalūs. Jie turėtų būti grindžiami realiais poreikiais. Klaipėdos miestui nėra tekę labai klestėti, todėl nėra iššaukiančios architektūros pavyzdžių, nėra tokių statinių statybos ir priežiūros tradicijos. Miesto augimo ateityje perspektyvos taip pat santūrios. Tam tikras architektūrinių sprendimų ir dizaino santūrumas, „praktiški“, patogūs eksploatuoti, tačiau techniškai ir estetiškai išbaigti sprendimai galėtų būti tęsiamas ir siekiamas Klaipėdos architektūrą reprezentuojantis bruožas.
Klaipėdos architektų bendruomenė nuolat primena, kad meninės idėjos, architektūriniai konkursai yra patikrinta priemonė anksčiau pamatyti sprendimų alternatyvas, kol pakeitimai dar įmanomi, ir pasirinkti geriausią iš alternatyvų. Tokie konkursai yra svarbi krašto kultūros dalis, kai ieškoma ir kuriamas ryšys tarp egzistuojančios, paveldėtos tikrovės ir ateities galimybių. Urbanistinių kompetencijų centras galėtų būti geriausia institucija, kaupianti tokių konkursų organizavimo ir rezultatų vertinimo patirtį. Tokio centro vykdoma švietėjiška veikla padėtų statytojams, architektams, kitiems miesto kūrybos dalyviams geriau suprasti bendrus šiam miestui svarbius ir būdingus lūkesčius ir tuo formuoti miesto architektūros savitumo bruožus.
Paveldas
2024 m. pradžioje Klaipėdoje viešėję Elbingo miesto savivaldybininkai, architektai pristatė Elbingo senamiesčio architektūrinę viziją, architektūrinės kūrybos metodą pavadinimu „Retroversija“. Ten sprendžiama karo sugriautų pastatų atstatymo problema, aktuali ir Klaipėdai.
Klaipėdos miesto istoriniai viešieji raudonų plytų pastatai
Elbingas garsėjo kaip pirklių miestas. Per Antrąjį pasaulinį karą jis buvo beveik visiškai sugriautas. Lenkijoje netrūko miestų, kuriuos reikėjo atstatyti skubiau, todėl Elbingo senamiesčio vietoje atsiradusi dykra išliko iki praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai vietos paminklų inspektorės pastangomis buvo suformuluota koncepcija, pagrindusi naujos statybos senamiestyje galimybes. Valstybės lėšomis atlikus išsamius tyrimus, buvo pakviesta privačių investuotojų, iškeltos sąlygos, kad naujų statinių vietos ir dydžiai tiksliai atkartos buvusio užstatymo kontūrus. Tuo tarpu architektams buvo duota laisvė interpretacijoms senoviškumo tema. Metodiškai tai atrodė visiškai teisinga. Tačiau dabar rezultatai vertinami nevienareikšmiškai.
Dalies meno kritikų nuomone, rezultatai paneigė teorines prielaidas. Istoriškai atrodančios detalės imtos tiražuoti mechaniškai, maišant stilius, padarant architektūrą tokią pat pasikartojančią ir nuobodžią kaip prieš tai paveldo saugotojų supeiktoji modernistinė architektūra. Pagrindine visos koncepcijos nesėkme tapo sąmoningas atsisakymas fasadų piešinyje (dizaine) atkurti autentiškai buvusių detalių kopijas ar jų išdėstymą, net turint gausią ankstesnių fasadų ikonografinę medžiagą. Motyvuota tuo, kad stebėtojas negali būti klaidinamas dėl detalių autentiškumo, jis turi suprasti, kad mato istorinių formų įkvėptos, bet naujos kūrybos rezultatą. Tačiau taip pastatai tapo neapibrėžiamo stiliaus arba „jokio“ stiliaus. Gyventojams tokia architektūra netapo sava ir toliau nepadeda tapatintis su miesto istorija, su vieta. Jų aplinka tapo nenatūrali, lyg fantastinio kūrinio dekoracija.
Kritiškai vertinant „Retroversijos“ metodo rezultatus kaip toliau prastėjančius, daroma išvada, kad senamiesčio istorinę ir kultūrinę reikšmę išsaugoti įmanoma tik pristatant visą epochų ir stilių įvairovę, t. y. gretinant pastangas tiksliai restauruoti svarbiausius (įvaizdį formuojančius) pastatus, vietomis atkuriant tik esminius prarastus buvusio architektūrinio kraštovaizdžio elementus (net jei tenka apsiriboti fragmentais, detalėmis), su pastangomis kurti naują, kokybišką, istorijos inspiruotą dizainą ir modernią architektūrą.
Klaipėdos miestui praeityje nesusiklostė užaugti tiek, kad pastatai jo istorinėje dalyje atitiktų dabartinio miesto dydžiui ir reikšmei keliamus lūkesčius. Saugomi išlikę foninio užstatymo, utilitarios architektūros nameliai, tuo tarpu dabartinis didmiesčio statusas ir galimybės jau diktuoja greta statyti didelius, išraiškingus pastatus. Klaipėdos istorinėje dalyje susiklostė įvairiausių pastatų dydžių ir reikšmių mišinys, iš kurio pašalinti čia buvę sunkiasvoriai miesto identitetą istoriškai formavę elementai (pavyzdžiui, bažnyčių bokštai). Stebėtojui sudėtinga „kontekstiškumu“ įvertinti čia naujai atsirandančios architektūros integralumą, nes kontekstas yra įvairus, t. y. neaišku, koks jis. Nauji pastatai tuomet nedera nei su harmonijos, nei su kontrasto principais. Įdomu, kad visa centrinės miesto dalies įvairovė toliau kartu renka savo amžių, kai, sulaukę „paveldo“ statuso, bus saugomi savo unikaliomis, labai skirtingomis formomis, kurdami tolesnes kliūtis užstatymui keistis ir tankėti.
Bandymai įterpti abstrakčiai „istoriškai“ dekoruotus pastatus toliau didins formų ir informacinį triukšmą miesto vaizde. Apskritai palankiau yra vertinami tie pastatai ir vietos, kurie išsaugo „tikras“, toje vietoje buvusias architektūros detales (pavyzdžiui, viešbutis buv. ryžių malūno pastate, apskrities bibliotekos priestatai ir pan.). Išsaugota viena kita originali detalė suteikia originalumo visam pastatui. Net jei tokiu būdu pastatai netampa labiau išraiškingi, jie geriau įsipina į aplinką. Fragmento gali pakakti, kad užduotų naujam pastatui derantį mastelį, ritmą, medžiagas. Visu nauju statiniu bandant stilizuoti ar imituoti kiekvieno savaip suprantamą kontekstą, rizikuojama nepataikyti. Naudingiau būtų tikras detales, išlikusias ar atkurtas, įkomponuoti jų tikrose vietose. Autentiška smulkmena gali būti vertingesnė už
Elbingo senamiestyje pastatytų namų pavyzdžiai
didžiules brangias butaforijas. Išsaugotas ar atkurtas fasado fragmentas, įėjimo ar įvažiavimo vieta, pakartotas langų ritmas ar siluetas gali rasti savo formų tęsinį gretimo pastato detalėse. Taip mikrolygmeniu (kuriuo ir suvokiamos erdvės senamiesčiuose) galima kurti vienovės ir harmonijos oazes, išliekant sąžiningam ir savo gyvenamajam laikui, kuriant šiuolaikišką architektūrą.
Toks kūrybos metodas nėra naujas, jis senamiesčiams būdingas. Daugelis senųjų pastatų yra statyti vis perstatant jų vietoje prieš tai buvusius, perimant, integruojant dalį ankstesnio statinio. Tai lyg natūralus augimas, tokia architektūra galėtų būti vadinama „augmentine“ (nuo lot. augmentum – augimas), t. y. augančia. Tokia architektūra reikštų jos „išauginimą“ iš prieš tai čia egzistavusios architektūros, ne tiražuojant, ne išpučiant ją, o „užauginant“ panaudojus menines priemones. Miesto masteliu tai būtų vietovėje egzistavusių architektūros bruožų naudojimas kuriant naują architektūrą. Galima
įžvelgti, kad toks kūrybos metodas buvo taikomas prieškario Klaipėdoje, kai architektai įterpdavo raudonų plytų mūro fragmentų ir elementų į savo kuriamus modernius pastatus. Vėlesnė raudonų plytų miesto koncepcija tai pratęsė, taigi Klaipėdai tai būdinga. Geresnis šio seno metodo supratimas apsaugotų Klaipėdą nuo nebūdingų, klaidinančių imitacijų, palengvintų išsaugoti ir tęsti architektūrinę savastį bei patirtį. Auginamos architektūros metodas galėtų padėti visiems rasti subtilesnį ryšį su miestu ir vieta, kurioje kuriama, investuojama, padėtų sutaikyti paveldo apsaugos ir darnaus vystymo prioritetus, leistų miestui tankėti ir vystytis, nešvaistant riboto ekonominio ir demografinio jo potencialo urbanizuojant naujas teritorijas.
Pravartu išmanyti, kokia architektūra, jos detalės yra būdingos vietai ar objektui, kad naujiems kūrėjams ši informacija būtų pasiekiama ir suprantama. Klaipėdos senamiesčio detales rinko ir tyrė vietinės restauratorių dirbtuvės, dabar ši medžiaga pabirusi archyvuose, sunkiau randama. Laiko ir dėmesio stygius skurdina naujus projektus. Visuomenei pripažįstant, kad senamiesčiuose yra jai svarbių vertybių, reikia vėl skirti lėšų tyrimams, informacijai atnaujinti. Be paveldosaugos biurokratų, reikia ir praktinės restauratorių veiklos, dirbtuvių, kuriose būtų galima operatyviai suremontuoti, išsaugoti svarbias detales nuo išnykimo.
Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos surinkti ir išleisti Klaipėdos senamiesčio detalių katalogą. Tai ne tik pastanga išsaugoti Klaipėdos miesto architektūros savastį, bet ir galimybė įnešti savo kartos indėlį į bendrą kultūros lobyną. Numatytasis urbanistinių kompetencijų centras taip pat reikšmingai prisidėtų prie tyrimų ir kūrybinės išminties sklaidos.
Išvados
- Savitas, atpažįstamas miesto vaizdas yra pageidaujama savybė, kurį verta puoselėti profesionaliai, stiprinant teigiamas puses. Savitas bruožas gali būti ne tik triukšminga architektūra, bet ir jos savas santykis su esama aplinka, nulemtas objektyvių, mieste pasikartojančių aplinkybių, egzistuojančių apribojimų.
- Klaipėdos miestas patiria demografinių ir ekonominių iššūkių, kad atlieptų keliamus lūkesčius išlikti patraukliam kitų panašių miestų kontekste, todėl svarbu, kad čia būtų stiprinamos žinios apie miestą, t. y. būtų investuojama į urbanistines kompetencijas. Kad architektūra būtų sėkminga, svarbu ne tik architektams, bet ir objektų statytojams suprasti ir prisiimti atsakomybę už rezultatus.
- Meninių idėjų, architektūros konkursai išlieka geriausias būdas alternatyvoms įvertinti ir išrinkti, kol dar pakeitimai įmanomi, geriausias būdas miesto savitumui puoselėti. Tokių konkursų organizavimo gebėjimus verta ugdyti urbanistinių kompetencijų centre.
- Verta visuomenės lėšomis puoselėti ir skatinti pažinti vietos architektūros ypatybes, kad nauja architektūra istorinėje aplinkoje galėtų kokybiškai išaugti iš paveldėtosios, kuriant savitą kultūrą, naujas jos turinio išraiškas.
Buvusio ryžių malūno pastatas
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
PART II
The concept of place continues to evolve with increasing mobility and the rise of remote exchanges. Suburban sprawl and agglomerations now dominate significant portions of landscapes, potentially overshadowing historical or geographical urban cores. Despite this, the division of urbanized areas into cities remains both convenient and necessary, although the reasons for this division could be further explored. Efforts and investments are dedicated to nurturing unique architectural styles and preserving heritage in cities to ensure they maintain distinct identities, making this topic worthy of discussion.
Architecture
Based on the prevalent views of Klaipėda, the intertwining scenes of the port and the city strongly impact observers. Such cityscapes are captivating, highly desired, embraced, and photographed. The city's general plan emphasizes that the interaction between the port and the city is central to its identity and spatial layout.
The cityscapes shaped by the interaction between the port and the city represent Klaipėda's architectural vision, spanning both past and future. They yearn to see the urbanized environment in a way that constantly repeats motifs of port facilities, ships, or open water. In the post-war years, the separation of the port from the city by fences prolonged decades of dissatisfaction among the townspeople and conflicting moods between the city and the port. It served as a suffocating background, hindering the city's prosperity. This situation warrants immediate change.
Other Baltic Sea port cities, such as Liepāja and Tallinn, present more appealing environments. The growing disparity and lag in Klaipėda will become increasingly stifling.
Public spaces primarily reflect the area's adopted quality standards to observers. It's disappointing when newly arranged places have excessive artistic accents for their size, such as the 'Ark' monument or Vydūnas Square. Conversely, it's also disheartening when there's no artistic work at all, only decorative design, as seen in Danės Square or the future Revival Square.
Utilitarian public buildings lacking distinctive features suggest a lack of respect for users, guests, and the environment. Emphasizing key landmarks reinforces their significance, leaving a lasting impression on observers. Optimizing and simplifying key landmarks, such as the Central Post Office and the court, contribute to the city's image.
Since the latter half of the 20th century, architects have aimed to create a 'red brick city' vision for Klaipėda. Practical, comfortable, and aesthetically refined architectural solutions should continue to represent Klaipėda's architecture.
The Klaipėda architects' community constantly reminds that artistic ideas and architectural competitions are proven tools to explore alternative solutions earlier while changes are still possible, and to choose the best from alternatives.
Educational activities at such a center would help city creators understand and shape the city's distinctive architectural features.
Heritage
At the beginning of 2024, municipal officials and architects from the city of Elbing, visiting Klaipėda, presented the architectural vision of the Elbing Old Town, along with an architectural method called "Retroversion". They addressed the issue of reconstructing buildings destroyed during the
war, a matter that is also relevant to Klaipėda.
Elbing was renowned as a merchant city. During World War II, it was nearly completely destroyed. In Poland, there were plenty of cities that needed urgent reconstruction, so the barrenness in place of the Elbing Old Town remained until the 1990s when, through the efforts of local monument inspectors, a concept was formulated, laying the foundation for new construction possibilities in the old town. Extensive research funded by the state, coupled with private investments under certain conditions, aimed to precisely replicate the former layout of the buildings. Meanwhile, architects were given freedom to interpret with a theme of antiquity. Methodologically, it seemed entirely appropriate. However, the results are now being evaluated ambiguously.
According to some art critics, the results have refuted the theoretical assumptions of the Retroversion method. Historically appearing details were mechanically replicated, mixing styles, rendering the architecture as repetitive and mundane as the modernist architecture criticized by heritage conservationists before. The main failure of the entire concept was the deliberate refusal to faithfully reproduce or arrange the authentic details on the facades, even with abundant iconographic material from previous facades. This was motivated by the idea that observers should not be misled about the authenticity of the details; they must understand that what they see is the result of new creative work inspired by historical forms. However, this approach resulted in buildings that were of an indeterminate style or "no" style at all. For the residents, such architecture didn't become their own and didn't help them further identify with the city's history or place. Their environment became unnatural, like a decoration from a fantasy tale.
Critically evaluating the results of the "Retroversion" method as deteriorating further, it can be concluded that preserving the historical and cultural significance of the old town is only possible by presenting the full diversity of epochs and styles, i.e., combining efforts to precisely restore the most important (image-shaping) buildings, occasionally restoring only essential lost elements of the former architectural landscape (even if it means dealing with fragments, details), and making efforts to create new, quality, history-inspired designs and modern architecture. In the past, Klaipėda did not develop enough to have buildings in its historical part that matched the current size and significance of the city, nor did it meet the expectations. The preserved remnants of the background development, utilitarian architecture cottages, while the current status and opportunities of the metropolis dictate the construction of large, expressive buildings alongside. In Klaipėda's historic area, there is a mixture of buildings of various sizes and significance, from which the heavyweight elements historically shaping the city's identity (e.g., church towers) have been removed. It is difficult for observers to assess the "contextuality" of the newly emerging architecture, as the context is diverse, i.e., it is unclear what it is. New buildings do not fit into principles of either harmony or contrast. Interestingly, the diversity of the entire central part of the city continues to gather its ages when, having received "heritage" status, they will be preserved in their unique, very different forms, creating further obstacles for construction to change and densify. Attempts to insert abstractly "historically" decorated buildings will further increase the forms and informational noise in the cityscape. Generally, more favorable are those buildings and places that preserve "true" architectural details (for example, a hotel in the former rice mill building, extensions of the county library, etc.). Retained or restored details give originality to the entire building. Even if this doesn't make the buildings more
expressive, they integrate better into the surroundings. A fragment may be enough to set an appropriate scale, rhythm, materials for a new building. Trying to stylize or imitate each individually understandable context of new buildings risks missing the mark. It would be more useful to incorporate genuine details, preserved or reconstructed, into their rightful places. An authentic detail can be more valuable than large expensive decorations. Preserved or restored facade fragments, entrances or driveways, repeated window rhythms, or silhouettes can find their forms continued in the details of adjacent buildings. In this way, on a micro-level (where the spaces of the old town are perceived), oasis of uniformity and harmony can be created, maintaining integrity and honesty to the lived time, while creating modern architecture.
This method of creation is not new; it is characteristic of old towns. Many old buildings were built by constantly rebuilding in their place the buildings that were there before, by inheriting, integrating parts of the previous structure. It's like natural growth; such architecture could be called "augmentative" (from Lat. augmentum - growth), i.e., growing. Such architecture would mean its "growth" from the previously existing architecture, not by reproducing, not by inflating it, but by "growing" using artistic means. On a city scale, this would mean using architectural features existing in the area to create new architecture. It can be seen that this method of creation was applied in pre-war Klaipėda, when architects inserted fragments and elements of red brick masonry into their modern buildings. The later concept of a red brick city continued this, so it is characteristic of Klaipėda. A better understanding of this old method would protect Klaipėda from inappropriate, misleading imitations, facilitate the preservation and continuation of architectural identity and experience. The method of growing architecture could help everyone find a subtler connection with the city and the place where they create, invest, help reconcile the priorities of heritage protection and sustainable development, allow the city to densify and develop without wasting its limited economic and demographic potential by urbanizing new territories.
It is useful to understand what architecture, its details are characteristic of a place or object so that this information is accessible and understandable to new creators. The details of Klaipėda's old town were collected and studied by local restoration workshops; now this material is decaying in archives and is harder to find. The lack of time and attention impoverishes new projects. Recognizing that there are important values in old towns, funds need to be redirected to research and update information. In addition to heritage protection bureaucrats, practical restoration activity, workshops are needed where important details can be promptly repaired, preserved from disappearing.
The Klaipėda architects' community took the initiative to collect and publish a catalog of details of Klaipėda's old town. This is not only an effort to preserve the architectural identity of Klaipėda but also an opportunity to contribute to the common cultural treasury of their generation. The planned Urban Competence Center would also significantly contribute to research and dissemination of creative wisdom.
Conclusions
- A distinctive, recognizable cityscape is a desirable feature worth nurturing professionally, by strengthening its positive aspects. A distinctive characteristic can be not only the striking architecture but also its unique relationship with the existing environment, determined by objective, recurring circumstances in the city and existing constraints.
- The city of Klaipėda faces demographic and economic challenges to meet the expectations of remaining attractive in the context of other similar cities. Therefore, it is important to strengthen the knowledge about the city, i.e., to invest in urban competencies. For architecture to be successful, it is important for not only architects but also developers to understand and take responsibility for the outcomes.
- Artistic ideas and architectural competitions remain the best way to evaluate and choose alternatives while changes are still possible. They are the best way to nurture the city's uniqueness. The ability to organize such competitions is worth fostering in an urban competency center.
- It is worthwhile to use public funds to nurture and promote an understanding of the characteristics of local architecture, so that new architecture in a historical environment can qualitatively grow from the inherited one, creating a unique culture and new expressions of its content.
LASKAO-ERGOLAIN 2023 m. stipendijos konkurso laureatė, architektė
Marija Neringa Filipovaitė
NEUROARCHITEKTŪRA: NAMINIŲ GYVŪNŲ ASISTUOJAMOSIOS TERAPIJOS CENTRAS KLAIPĖDOJE
NEUROARCHITECTURE: CENTER FOR ANIMAL-ASSISTED THERAPY IN KLAIPĖDA
Vilnius TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), Architektūros fakultetas
Magistro baigiamasis darbas
Projekto vadovas: prof. Gintaras Čaikauskas
Projektui aktuali teorinė medžiaga
Pasak neuromokslininko Collino Ellardo, žmogus formuoja aplinką, o aplinka – žmogų. Neuroarchitektūros sritis atskleidžia, kaip fizinė aplinka veikia kognityvinę būseną ir pateikia pagrįstai suformuluotus dizaino sprendinius, darančius įtaką individo savijautai.
Neuroarchitektūros koncepcija egzistuoja jau tūkstančius metų (viena panašių teorijų – fengšui), tačiau tik neseniai įgijo konkrečios psichologinės teorijos terminą, kadangi ilgą laiką buvo pernelyg sudėtinga įrodyti ir apibrėžti neuroarchitektūros principus. Sparčiai tobulėjant technologijoms ir mokslininkams įgyjant daugiau galimybių atlikti tyrimus, tampa įmanoma pagrįsti konkrečias aplinkos ir savijautos sąsajas. Mokslininkai, žinodami, už ką atsakingos tam tikros smegenų sritys, gali realiu laiku stebėti jų aktyvumą įvairių aplinkybių metu, o tai atveria platesnes galimybes pritaikyti neuromokslinius atradimus architektūroje. Technologinis progresas paskatino profesionalus domėtis ne tik žmonių, bet ir gyvūnų savijauta, tad baigiamajame darbe aptariamos ir pastarųjų neuroreakcijos.
Turbūt galima numanyti, kaip savijautą veikia apšvietimas, langai, formos ar net lubų aukštis, o vis daugiau aspektų tampa moksliškai pagrįsti. Remiantis 2007 metais Joanos Meyers-Levis atliktais tyrimais, atstumas tarp individo ir patalpos aukščiausio taško daro įtaką minčių srautui – žemos lubos tokiose vietose kaip operacinės yra apgalvotas dizaino sprendimas, lemiantis didesnį dėmesio sutelkimą ir susikaupimą. Aukštai įrengtas apšvietimas kuria formalią atmosferą, o aukštos lubos skatina abstraktų minčių procesą. Mažos erdvės padeda susitapatinti, labiau įsijausti į perteikiamą informaciją, o žemai įrengtas apšvietimas kuria intymią atmosferą, palankią asmeniškiems pokalbiams.
Knygos „Healing spaces – the science of place and well-being“ apie tai, kaip vieta ir erdvė gali pagerinti nuotaiką arba sukelti stresą, autorė Esther Sternberg pasakoja apie gamtos reikšmę savijautai. Pasak jos, smegenyse yra tam tikros sritys, atsakingos ne tik už veidų, daiktų ar gyvūnų, bet ir už pageidaujamų gražių vaizdų atpažinimą. Ši smegenų dalis turi endorfinų, o pageidaujami vaizdai (angl. preferred scenes) dažniausiai būna būtent gamtos vaizdai. Mokslininkė teigia, kad daugelis žmonių įsivaizduoja rojų (angl. paradise) kaip gydančią erdvę, kupiną ramybės ir malonių emocijų, o įvedus rojų kaip raktinį žodį į internetinės svetainės paieškos laukelį, pateikiama per 211 milijonų nuotraukų, kuriose dominuoja būtent gamtos vaizdai. Pacientai, pro langą matantys gamtos vaizdus, sveiksta efektyviau. Be abejo, langai daro didelę įtaką savijautai dėl to, kad natūrali šviesa yra tiesiogiai susijusi su natūraliu miego režimu, tad padeda susiorientuoti, kada yra aktyvumo, o kada poilsio metas. Vis dėlto svarbu pabrėžti ir vaizdą pro langą, mat ne tik natūrali šviesa teikia naudą, bet ir gamtos vaizdai, kurie tampa vizualiniu poilsio centru akims. Vienas konkretus
neuromokslininko Collino Ellardo tyrimas, kuriame buvo analizuojamas žmonių atsakas į gamtos vaizdus, sulaukė itin didelio miestų planuotojų ir architektų dėmesio. Mokslininkai teigia, kad net ir palyginti kuklus gamtovaizdis, pavyzdžiui, sėdėjimas ant suoliuko nedideliame miesto parkelyje, gali turėti tokį pat teigiamą poveikį žmogaus savijautai kaip ir buvimas miško glūdumoje. Dėl šios priežasties būtina projektuoti miestus taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų lengvai pasiekti gamtinę aplinką.
Tam tikros formos yra instinktyviai patrauklesnės – lenktomis formomis pasižymintys pastatai nuo mažens mus veikia pozityviau ir atrodo priimtiniau, nes smegenyse esama daugiau nervinių ląstelių, apdorojančių su lenktomis formomis susijusią informaciją. Formos yra universalus aspektas, kuris labai panašiai veikia skirtingas asmenines ir kultūrines patirtis turinčius žmones. Ko gero, daugelis žmonių, žvelgdami į banguojantį taką ar lenktus objektus, yra patyrę pasąmoningą simpatijos jausmą, kuris yra priešingas jausmui, aplankančiam žvelgiant į labai kampuotą objektą. Tai paaiškinama tuo, kad griežtos formos ir smailūs kampai asocijuojasi su pavojingais, aštriais objektais (dantimis, nagais, ragais), kurie gali kelti grėsmę ir pavojų.
Pasitelkus technologijas galima stebėti ne tik smegenų impulsų atsaką į aplinką, bet ir itin tiksliai sekti akių judesius. Mokslinio tyrimo metu fiksuojant žmogaus akių judesius buvo išsiaiškinta, kad kartotinis bespalvis dizainas, būdingas brutalizmo stiliui ar pramoninės paskirties statiniams, orientuotiems daugiau į funkcionalumą nei į eksterjero išraiškingumą, neigiamai veikia žmonių nuotaiką. Kompleksiški ir šviesūs arba spalvingi dizaino sprendimai sukelia laimės pojūtį, tad ne veltui šiuolaikiniuose neuroarchitektūros pavyzdžiuose dažniausiai akcentuojamas formos išraiškingumas. Pastatų ir miestų projektavimo metu kovojant su banalumu (t. y. siekiant sukurti išskirtinį, įkvepiantį objektą ar formuojant harmoningą ryšį su gamtiniu karkasu) aplinkiniai jaučiasi labiau atsipalaidavę, laimingi ir įsitraukę į aplinką. Neuromokslininkas Andrew Hubermanas aiškina, kad individas retai sutelkia dėmesį į įprastus reiškinius (pvz., pėdų sąlytį su batais), o aplinkos poveikis savijautai vyksta pirmiausiai per suvokimą, tad galima daryti prielaidą, kad, norint išskirtinai paveikti pasąmoninius procesus, reikėtų atitinkamai kurti dėmesį atkreipiančius vaizdus, kurie skatintų suvokti aplinką.
Didėjant mokslininkų susidomėjimui gyvūnais, vis dažniau tiriami jų neuroimpulsai, paaiškinantys reakcijas į išorinius veiksnius, todėl tampa įmanoma kurti ne tik žmogui, bet ir gyvūnui palankesnę architektūrą. Mokslininkai atliko daugybę tyrimų, siekdami geriau suvokti ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų savijautą lemiančius veiksnius. Vienas tokių tyrimų yra susijęs su dirbtiniu apšvietimu. Kadaise žinduoliai suvokė tamsą kaip prieglobstį norint išvengti tokios grėsmės kaip dinozaurai. Mokslininkė Kaitlyn Gaynor akcentavo žmonių panašumą į minėtus milžinus: „Dinozaurai, visai kaip ir mes, buvo plačiai paplitę ir bauginančiai aktyvūs dienos metu. Jiems išnykus, žinduoliai išdrįso leistis į dienos šviesos tyrinėjimą. Žmonės ne tik aktyvūs dienos metu,
bet dar ir naudoja dirbtinį apšvietimą, kuris pakeičia laukinių gyvūnų laiko suvokimą.“ Taigi, žmonės, piktnaudžiaudami šiuolaikinių šviesos diodų (LED) lempomis, kelia dinozauro dydžio grėsmę laukinei gyvūnijai. Biologų komanda ištyrė skirtingų laukinių gyvūnų rūšių reakcijas į LED lempas. Buvo pastebėta, kad mėlyna ir balta spalvos jiems daro didžiausią neigiamą įtaką, o gintarinė ir žalia įvardytos kaip kur kas mažiau žalingos. Šie atradimai yra skelbiami pirmajame viešai prieinamame tinklalapyje, kuris skatina dizainerius atsakingai rinktis šviesų atspalvius. Tokios viešai prieinamos medžiagos tikslas padėti suvokti žmogaus intervencijos į gamtą indėlį ir siūlyti kompromisą tenkinant žmogaus ir gyvūno poreikius.
Kalbant apie tipologijos ypatumus siekiant pritaikyti pastatą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, svarbu paminėti tai, kad nauja, nepažinta erdvė gyvūnus daro atsargius, todėl reikėtų stengtis užtikrinti kuo mažiau streso keliantį gyvūno perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, jei tiesaus koridoriaus galas bus aklinas, gyvūnas mieliau apsisuks eiti atgal į labiau pažįstamą erdvę dėl priešakyje tykančios nežinomybės. Dėl šios priežasties banguojantis koridorius, ypač turintis vizualinių ryšių su lauko erdvėmis, būtų kur kas palankesnis dizaino sprendimas.
Baigiamajame darbe taip pat įvertinami skirtingi aplinkos elementai, skatinantys žmogaus bei augintinio sąveiką, ir aptariami pastarosios privalumai. Tiek žmonės, tiek gyvūnai gali turėti teigiamą įtaką vienas kito gyvenime, o siekiant kokybiškai leisti laiką su keturkoju itin svarbu kurti tokią aplinką, kurioje skirtingi individai galėtų puoselėti pasitikėjimą vienas kitu. Moksliškai įrodyta, kad naminiai gyvūnai, kurių gerovė priklauso nuo žmogaus dėmesio ir rūpesčio, ženkliai prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės gerėjimo. Siekiant patirti minimą abipusę naudą, nebūtina patiems turėti augintinį – pakanka kelių minučių teigiamos žmogaus ir gyvūno interakcijos, kad organizme įvyktų cheminės reakcijos. Oksitocino, endorfinų ir dopamino lygis ženkliai padidėja tiek gyvūno, tiek žmogaus organizme. Oksitocinas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, susijusią su augimu ir atkūrimu. Gyvūnams minėtos cheminės medžiagos mažina jautrumą skausmui, nerimą, kraujospūdį bei išskiriamo kortizolio kiekį ir paspartina naujų žinių įsisavinimą. Žmonėms bendravimas su gyvūnais teikia socialinę naudą, lavina gebėjimus interpretuoti kito individo siunčiamus signalus, mažina nerimą, jautrumą skausmui ir sustiprina pasitikėjimo jausmą. Pavyzdžiui, vaikai, nuo mažens kontaktavę su gyvūnais, išmoksta rūpintis kitais, užmegzti su jais tvirtą ryšį ir atjausti anksčiau nei jų bendraamžiai, mažiau sąveikavę su augintiniais. Vaikų natūralus susidomėjimas gyvūnais lemia ir tai, kad vaikai terapijoje yra labiau linkę išsipasakoti gyvūnui nei žmogui – terapeutui. Be to, žmonės statistiškai labiau yra linkę atvykti į terapijos seansą, jei žino, kad jame dalyvaus gyvūnas. Sąveika su gyvūnu itin naudinga terapijoje, mat gali padėti laikinai užmiršti fizinius ir emocinius skausmus bei paspartinti psichologinio atsigavimo procesą.
Projektiniai sprendiniai
Naminių gyvūnų asistuojamosios terapijos centras yra aktualus projektas šių laikų žmogui, siekiančiam teigiamų pokyčių kasdieniame gyvenime. Vis dažniau žmonės domisi terapija, o dabar jau yra žinoma, kad ji naudinga bet kokio amžiaus žmonėms. Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogaus smegenys nustoja gaminti naujus neuronus sulaukus dvidešimties metų, kol 1998 metais neuromokslininkai Fredas Gageʼas (Salk Institute for Biological Studies) ir Peteris Erikssonas (Sahlgrenska University Hospital) atrado ir paskelbė, kad suaugusio žmogaus
smegenys taip pat kuria naujas nervų ląsteles. Taigi, dabar jau žinoma, kad vyresniame amžiuje smegenys taip pat geba keistis, tik tam, pasak neuromokslininko A. Hubermano, gali prireikti daugiau sąmoningos koncentracijos. Mokslininkas šią mintį pagrindžia tuo, kad nuo gimimo iki maždaug 25-erių metų smegenys yra ypač plastiškos (pakanka vos pamatyti neįprastą dalyką tam, kad būtų sukuriamos naujos neuronų jungtys), o vėlesniame amžiuje smegenys siekia kuo daugiau kasdienių procesų automatizuoti, kad taupytų energijos išteklių. Remiantis šiomis įžvalgomis galima daryti išvadą, kad terapija gali būti veiksminga skirtingo amžiaus žmonėms, jei tik sąmoningai siekiama pokyčių. Išanalizavus informaciją, susijusią su gyvūnų ir žmonių neuroreakcijomis, buvo siekiama sukurti unikalios formos ir turinio naminių gyvūnų asistuojamosios terapijos centrą, vadovaujantis aprašytais neuroarchitektūros principais. Objektas išsiskiria nauja tipologija, kadangi Lietuvoje yra vos kelios gyvūnų terapiją teikiančios vietos, tačiau analogiško šiam projektui komplekso nėra. Gyvūnų asistuojamosios terapijos paskirties idėja pasufleravo tris atskiras sritis, kurios turėtų būti derinamos tarpusavyje: gyvūnų gyvenamoji erdvė, veterinarijos klinika ir gyvūnų asistuojamosios terapijos erdvė. Pagrindinė mintis sujungti gyvūnų ir žmonių pasaulį ir prieglaudos bei terapijos funkcijas lėmė, kad objekto tūris turėtų reprezentuoti susijungimo galimybę. T. y. formos turėtų būti ne atskiros ir savarankiškos, o atspindinčios susijungimą ir asimiliaciją. Taigi, galutinės pastato formos pasirinktos neatsitiktinai ir ne vien remiantis tuo, kad žmonėms pasąmoningai patrauklesnės lenktos formos. Minėtų formų pasirinkimą pagrindė atliktas eksperimentas, kurio metu, ieškant fizinių susijungimo išraiškų, buvo pastebėta, kad atskiri aliejaus lašai vandenyje pamažu ėmė jungtis, sudarydami didesnes lenktas formas, o kartais jose ir apgaubdami atskiras sferas. Padaryta išvada, kad kampuotos formos labiau tinka simbolizuoti individualumą ir savarankiškumą dėl briaunų, kurios trukdo susijungti. Na, o organiškos formos labiausiai tinkamos norint atvaizduoti sąjungą ir vieningumą. Pagrindinei planinės struktūros išraiškai pasirinktas apskritimas, kuris, kaip rašė graikų mokslininkas Proklas (500 m.), yra „<...> pirmoji, paprasčiausia ir tobuliausia forma“. Projektas kuriamas šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, greta strateginės miesto magistralės – Šiaurės prospekto, iš kurio planuojamos pagrindinės įeigos. Ateities vizijoje numatoma šią teritoriją papildyti tokiais projektais kaip Holistinis žmogaus tobulėjimo centras, prekybos centras, gyvenamasis daugiabutis ir vienbučių bei daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas su išvystyta gatvių infrastruktūra. Projektuojant terapijos centrą buvo atsižvelgiama į šiuos ir kitus numatomus sprendinius.
Projektu siekiama subalansuoti esamą pelkės ekosistemą ir integruoti ją į viso miesto gamtinio karkaso tinklą. Kadangi sklypas, kuriame planuojamas naujasis objektas, vakarinėje dalyje turėtų ribotis su holistiniu centru, siūlomas darnus šių panašaus tikslo siejamų objektų sujungimas vandens telkiniais. Vanduo ir vizualinis ryšys su gamta vienas kitą papildo. Vanduo pasižymi ramybe ir tyrumu, tad sklype esanti pelkė visų pirma padeda sukurti tam tikrą atmosferą, kuri skatina minčių aiškumą. Galimybė paprasčiausiai „būti“ ir sąveikauti su aplinka skatina žmonių fizinę ir psichologinę gerovę. Pastato struktūra įrėmina vaizdą, kuris subtiliai nukreiptas į vandens pusę.
Komplekso, kreipiančio ateities linkme, architektūrinis sprendimas glaudžiai susijęs su neuroarchitektūros tema – objektas organiškai sieja gamtos, gyvūno ir žmogaus poreikius. Tokiame centre
miestiečiai galėtų atrasti darną su aplinka ir puoselėti sąmoningumą. Sferos veikia tarsi skirtingų funkcinių klasterių ribos, tarsi kiekviena funkcija turėtų savo „burbulą“.
Siekiant kuo tikslingiau išpildyti objekto viziją, būtina suprasti vidaus ir lauko erdvių poreikį konkrečiu atveju. Dėl šios priežasties kreiptasi į tuos, kurie kasdien daugiausia laiko praleidžia su gyvūnais. Gyvūnų globos organizacijų atstovai ir gyvūnų elgsenos specialistė pasidalijo naudingomis patirtimis ir išsakė poreikius, į kuriuos atsižvelgta planuojant patalpų funkcijas. Naminių gyvūnų asistuojamosios terapijos centre numatoma veterinarinių paslaugų zona, uždaros ir atviros gyvūnų treniruočių bei socializavimo aikštelės, erdvūs laukai pasivaikščiojimams, daugiafunkcės erdvės, skirtos terapijai gryname ore, vandens telkiniai bei sodai augmenijai pažinti – visa tai yra būtina, norint užtikrinti gerą individo savijautą. Objektas suplanuotas taip, kad kiekvienas funkcinis klasteris turėtų bent po vieną autonominį įėjimą iš lauko. Pagrindinis pastato akcentas numatomas ties pagrindiniu įėjimu, kadangi atvykstantieji čia susidaro pirmąjį įspūdį: formuojama erdvi įėjimo zona su vestibiulio-registratūros erdve. Be registratūros, daiktų saugyklos, darbuotojų persirengimo ir pagalbinių inžinerinių patalpų, pirmajame aukšte numatoma kavinė bei renginių erdvė. Taip pat plane galima matyti suplanuotus savianalizės, multisensorinius kambarius, poilsio ir žaidimų erdves, darbuotojų biurą, bendradarbystės erdvę lankytojams ir individualios terapijos kabinetus.
Konstrukciniai sprendiniai
Pagrindinės projekto ypatybės reikalauja išskirtinių konstrukcinių sprendinių, kurie tampa neatsiejama pastato estetinės išraiškos dalimi. „Burbulus“ primenantys kupolai yra atremti į kolonas, siekiant sukurti erdvų ir peršviečiamą interjerą. Kita svarbi pastato savybė yra aukšti lenkti vitrininiai langai, juosiantys objektą visu perimetru, jų tikslas – ne tik „įrėminti“ vidaus funkcijų samplaiką, bet ir suteikti pastatui šviesos, permatomumo ir leisti pajusti kuriamą pagrindinio įėjimo ašį su vandens telkiniu per vidinį kiemą. Dar viena reikšminga pastato savybė yra eksploatuojamas stogas – dėl įgimto individo siekio tyrinėti pasaulį ir kartu noro likti nepastebėtam, toks sprendimas leidžia ne tik grožėtis panoraminiu vaizdu, bet ir pro stiklinius kupolus stebėti pastate vykstančius procesus.
Siekiant akcentuoti pastato formas, o ne medžiagiškumą, interjero ir eksterjero paprastumui atspindėti pasirinkta tadelakt (iš arabų k., reiškia „trinti“ arba „minkyti“) technika. Tai – poliruotas tinkas, gaminamas iš originalaus marokietiško gipso. Jis vis dažniau naudojamas kaip vandeniui atspari alternatyva plytelėms, pasižymi išskirtine glotnia išvaizda, skatinančia lytėti. Šis pojūtis pabrėžiamas neuroarchitektūroje, mat galimybė liesti ir pajusti mus supantį pasaulį spartina mokymąsi, socialumą, leidžia apsisaugoti ir geriau pažinti aplinką. Lytėjimo pojūtis suteikia žmonėms galimybę keliauti erdvėje, liečiant viską, ką suvokia, ir suvokti viską, ką paliečia. Lytėjimo jausmas yra vienas iš ypatingiausių būdų patirti architektūrą. Regėjimas sužadina smalsumą, o prisilietimai jį patenkina. Pavyzdžiui, matydami saulės šviesą, ją patiriame tik tada, kai mūsų oda pajunta jos skleidžiamą šilumą. Liesdami šviesą, mes tarsi įžengiame į tokį santykį su gamta, kuris priverčia susimąstyti apie egzistenciją. Betonas priklausomai nuo apšvietimo įgauna šiltą arba šaltą atspalvį, atitinkamai prisilietus galima pajusti jo transliuojamą temperatūrą, tuo paskatinant lytėjimo ir regėjimo procesus.
Apibendrinimas
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjant neuroarchitektūros temą atlikta šio termino atsiradimo istorijos bei aplinkos daromos įtakos žmonių ir gyvūnų savijautai analizė. Neuromokslininkų ir kitų sričių specialistų tyrimų išvados pritaikytos projektiniams sprendiniams, siekiant sukurti išskirtinį naminių gyvūnų asistuojamosios terapijos
centrą, kuris įkvėptų dažniau atsižvelgti į mokslinę informaciją, kuriant architektūrą taip, kad ji galėtų teigiamai veikti praeivius ir lankytojus. Projektuojant aplinką, verta nuolat domėtis naujais moksliniais tyrimais, susijusiais su aplinkos daroma įtaka pasąmonei, kad nauja informacija padėtų gerinti formuojamų erdvių kokybę, o kartu ir kiekvieno toje aplinkoje leidžiančiojo laiką savijautą.
Relevant Theoretical Material for the Project
According to neuroscientist Collin Ellard, people shape their environment, and the environment shapes people. The field of neuroarchitecture reveals how the physical environment affects cognitive states and provides well-formulated design solutions that impact individual well-being.
The concept of neuroarchitecture has existed for thousands of years (with feng shui being a similar theory), but it has only recently gained recognition as a concrete psychological theory. For a long time, it was too complex to prove and define the principles of neuroarchitecture. With rapid technological advancements and scientists gaining more opportunities to conduct research, it is becoming possible to substantiate specific links between the environment and well-being. Knowing which areas of the brain are responsible for certain functions allows scientists to observe their activity in real-time under various circumstances, opening up broader opportunities to apply neuroscientific discoveries in architecture. Technological progress has also encouraged professionals to be interested in the well-being of animals, so their neuroreactions are discussed in the final work as well.
It is probably easy to imagine how lighting, windows, shapes, or even ceiling height affect well-being, and more aspects are becoming scientifically substantiated. According to a 2007 study by Joan MeyersLevy, the distance between an individual and the highest point in a room affects thought processes—low ceilings in places like operating rooms are a deliberate design choice that enhances focus and concentration. High-placed lighting creates a formal atmosphere, while high ceilings encourage abstract thinking. Small spaces help people empathize and engage more deeply with conveyed information, and low-placed lighting creates an intimate atmosphere conducive to personal conversations.
In her book "Healing Spaces: The Science of Place and Well-Being," Esther Sternberg discusses how place and space can improve mood or cause stress. According to her, certain areas of the brain are responsible for recognizing desirable, beautiful views, not just faces, objects, or animals. This part of the brain contains endorphins, and the preferred scenes (often natural landscapes) are usually those of nature. Sternberg suggests that many people imagine paradise as a healing space filled with peace and pleasant emotions. When "paradise" is entered as a keyword in an online search, over 211 million photos, mainly of nature, are displayed.
Patients with views of nature from their windows recover more efficiently. Naturally, windows greatly impact well-being because natural light is directly related to natural sleep patterns, helping orient when it's time for activity or rest. However, the view outside the window is also important, as not only does natural light benefit, but also nature scenes that become a visual resting point for the eyes. One specific study by neuroscientist Collin Ellard, which analyzed people's responses to nature scenes, garnered significant attention from urban planners and architects. Scientists claim that even a modest natural landscape, such as sitting on a bench in a small city park, can have the same positive effect on well-being as being deep in the forest. Therefore, cities must be designed so that as many people as possible can easily access natural environments.
Certain forms are instinctively more attractive—buildings with curved shapes positively affect us from a young age and seem more acceptable because the brain has more neural cells processing information
Klaipėdos
related to curved forms. Shapes are a universal aspect that similarly affects people with different personal and cultural experiences. Many people may have experienced a subconscious feeling of sympathy when looking at a wavy path or curved objects, which is the opposite feeling when looking at very angular objects. This is explained by the fact that strict forms and sharp angles are associated with dangerous, sharp objects (teeth, claws, horns) that can pose a threat.
Using technology, it is possible to observe not only the brain's response to the environment but also to track eye movements with high precision. Scientific research tracking human eye movements has found that repetitive, colorless designs typical of brutalism or industrial buildings focused more on functionality than exterior expressiveness negatively affect people's mood. Complex and bright or colorful design solutions evoke feelings of happiness, which is why modern neuroarchitecture examples often emphasize expressive forms. When designing buildings and cities to combat banality (i.e., to create unique, inspiring objects or form a harmonious connection with the natural framework), people feel more relaxed, happy, and engaged with their surroundings. Neuroscientist Andrew Huberman explains that individuals rarely focus on ordinary phenomena (e.g., the contact of feet with shoes), and the environment's impact on well-being occurs primarily through perception. Therefore, it can be assumed that to uniquely influence subconscious processes, one should create attentiongrabbing images that encourage environmental awareness.
With increasing scientific interest in animals, their neuroimpulses are being studied more frequently to explain reactions to external factors, making it possible to create architecture favorable to both humans and animals. Scientists have conducted numerous studies to better understand the factors affecting not only human well-being but also that of animals. One such study is related to artificial lighting. Mammals once perceived darkness as a refuge to avoid threats like dinosaurs. Scientist Kaitlyn Gaynor emphasized the similarity between humans and these giants: "Dinosaurs, just like us, were widespread and intimidatingly active during the day. After they disappeared, mammals dared to explore daylight. Humans are not only active during the day but also use artificial lighting, which alters the perception of time for wild animals." Thus, humans, by overusing modern LED lights, pose a dinosaur-sized threat to wildlife. A team of biologists studied the reactions of different wild animal species to LED lights. It was found that blue and white colors had the most negative impact, while amber and green were deemed much less harmful. These findings are published on the first publicly accessible website that encourages designers to responsibly choose light shades. The aim of such publicly available material is to help understand the human impact on nature and propose a compromise that satisfies both human and animal needs.
Regarding typology features aimed at adapting buildings for both humans and animals, it is important to mention that new, unfamiliar spaces make animals cautious, so efforts should be made to ensure a stress-free relocation of animals from one place to another. For example, if the end of a straight corridor is blocked, an animal is more likely to turn back to a more familiar space due to the unknown ahead. Therefore, a winding corridor, especially with visual connections to outdoor spaces, would be a much more favorable design solution.
The final work also evaluates different environmental elements
that encourage human and pet interaction and discusses the benefits of this interaction. Both people and animals can positively impact each other's lives, and to spend quality time with a pet, it is crucial to create an environment where different individuals can nurture trust in each other. It has been scientifically proven that pets, whose well-being depends on human attention and care, significantly contribute to improving human quality of life. To experience this mutual benefit, it is not necessary to own a pet—just a few minutes of positive human-animal interaction can trigger chemical reactions in the body. The levels of oxytocin, endorphins, and dopamine significantly increase in both the animal and the human. Oxytocin activates the parasympathetic nervous system associated with growth and recovery. For animals, these chemicals reduce sensitivity to pain, anxiety, blood pressure, and cortisol levels, speeding up the acquisition of new knowledge. For humans, interacting with animals provides social benefits, improves the ability to interpret signals from other individuals, reduces anxiety, sensitivity to pain, and enhances trust. For example, children who have interacted with animals from a young age learn to care for others, form strong bonds, and develop empathy earlier than their peers who have had less interaction with pets. Children's natural interest in animals also leads to a greater willingness to open up to an animal than to a human therapist in therapy. Additionally, people are statistically more likely to attend therapy sessions if they know an animal will be present. Interaction with an animal is extremely beneficial in therapy, as it can help temporarily forget physical and emotional pain and accelerate psychological recovery.
Project design solutions
A pet-assisted therapy center is a relevant project for modern people seeking positive changes in their daily lives. More and more people are interested in therapy, which is known to be beneficial for people of all ages. For a long time, it was believed that the human brain stops producing new neurons at the age of twenty. However, in 1998, neuroscientists Fred Gage (Salk Institute for Biological Studies) and Peter Eriksson (Sahlgrenska University Hospital) discovered that the adult brain also generates new nerve cells. Therefore, it is now known that the brain can change even at an older age. According to neuroscientist A. Huberman, this may require more conscious effort. He supports this idea with the observation that from birth to about 25 years old, the brain is particularly plastic; simply seeing something unusual can create new neural connections. Later in life, the brain seeks to automate as many daily processes as possible to conserve energy resources. Based on these insights, it can be concluded that therapy can be effective for people of different ages if there is a conscious effort towards change.
After analyzing information related to the neuroreactions of animals and humans, we aimed to create a uniquely shaped and purposed pet-assisted therapy center, guided by the described neuroarchitecture principles. The project stands out with a new typology, as there are only a few places providing animal therapy in Lithuania, and none are similar to this project. The idea of pet-assisted therapy suggested three separate areas that should be combined: an animal living space, a veterinary clinic, and a pet-assisted therapy space.
The main idea to connect the worlds of animals and humans, along with the functions of a shelter and therapy, led to the design of a structure that
represents the possibility of connection. The forms should not be separate and independent but should reflect integration and assimilation. The final building forms were chosen not randomly and not only because curved shapes are subconsciously more attractive to people. The choice of these forms was justified by an experiment during which, while seeking physical expressions of connection, it was observed that separate oil drops in water gradually started to merge, forming larger curved shapes and sometimes even encompassing separate spheres. It was concluded that angular forms are more suitable for symbolizing individuality and independence due to the edges that hinder merging. On the other hand, organic forms are most suitable for representing union and unity. The main expression of the layout structure is based on the circle, which, as the Greek scientist Proclus (500 AD) wrote, is "the first, simplest, and most perfect form."
The project is being developed in the northern part of Klaipėda city, near a strategic city highway – the Northern Prospect, from which the main entrances are planned. The future vision includes complementing this area with projects such as a Holistic Human Development Center, a shopping center, a residential apartment building, and a neighborhood of single-family and multi-family residential houses with developed street infrastructure. These and other planned developments were considered when designing the therapy center.
The project aims to balance the existing wetland ecosystem and integrate it into the city's natural framework network. Since the plot where the new object is planned should border the holistic center on the western side, a harmonious connection of these objects with similar goals is proposed through water bodies. Water and visual connection with nature complement each other. Water embodies tranquility and purity, so the swamp on the plot primarily helps create an atmosphere that encourages clarity of thought. The possibility to simply "be" and interact with the environment promotes physical and psychological well-being. The building's structure frames the view, subtly directing it towards the water.
The architectural solution of the complex, which looks towards the future, is closely related to the theme of neuroarchitecture – the object organically connects the needs of nature, animals, and humans. In such a center, city dwellers could find harmony with the environment and nurture mindfulness. The spheres act as boundaries of different functional clusters, as if each function had its own "bubble."
To fulfill the vision of the object as accurately as possible, it is necessary to understand the need for indoor and outdoor spaces in this particular case. For this reason, those who spend the most time with animals daily were consulted. Representatives of animal welfare organizations and an animal behavior specialist shared valuable experiences and expressed needs, which were considered when planning the facility's functions. The pet-assisted therapy center is planned to include a veterinary service area, closed and open animal training and socialization grounds, spacious fields for walks, multifunctional spaces for outdoor therapy, water bodies, and gardens for exploring vegetation – all of which are essential for ensuring individual well-being. The object is designed so that each functional cluster has at least one autonomous entrance from the outside. The main accent of the building is planned at the main entrance, as the first impression is formed upon arrival: a spacious entrance area with a vestibule-reception area is designed. In addition to the reception, storage rooms, staff changing
rooms, and auxiliary engineering rooms, the first floor is planned to include a café and an event space. The plan also shows self-analysis rooms, multisensory rooms, relaxation and play areas, a staff office, a coworking space for visitors, and individual therapy offices.
Structural Solutions
The main features of the project demand unique structural solutions that become an integral part of the building's aesthetic expression. Domes reminiscent of bubbles are supported by columns, creating a spacious and transparent interior. Another important feature of the building is the tall curved display windows that surround the structure along its entire perimeter. These windows not only "frame" the amalgamation of interior functions but also provide the building with light and transparency, allowing the axis of the main entrance to be felt, leading through the inner courtyard to a body of water.
Another significant feature of the building is the usable roof. This design choice, driven by the inherent human desire to explore the world while remaining unnoticed, allows for enjoying panoramic views and observing the processes happening inside the building through the glass domes.
To emphasize the building's forms rather than its materiality, the simplicity of the interior and exterior is reflected through the use of the tadelakt technique (from Arabic, meaning "to rub" or "to knead"). This polished plaster, made from original Moroccan gypsum, is increasingly used as a waterproof alternative to tiles. It has a distinctively smooth appearance that encourages touch. This sensation is emphasized in neuroarchitecture, as the ability to touch and feel the surrounding world accelerates learning, and sociality, and allows for better protection and understanding of the environment.
The sense of touch enables people to navigate space, touching everything they perceive, and to perceive everything they touch. The sense of touch is one of the most unique ways to experience architecture. Sight stimulates curiosity, while touch satisfies it. For example, we only truly experience sunlight when our skin feels its warmth. By touching light, we enter into a relationship with nature that prompts us to reflect on existence. Depending on the lighting, concrete takes on a warm or cool hue, and touching it allows us to feel its transmitted temperature, thereby enhancing the processes of touch and vision.
Summary
The final master's thesis examines the topic of neuroarchitecture, including the history of this term and an analysis of the impact of the environment on the well-being of humans and animals. The conclusions of studies by neuroscientists and specialists from other fields were applied to design solutions for creating an exceptional animal-assisted therapy center. This center aims to inspire more frequent consideration of scientific information in architectural design to positively affect passersby and visitors. When designing environments, it is crucial to stay informed about new scientific research related to the impact of the environment on the subconscious. This new information can help improve the quality of the spaces being created and, consequently, the well-being of everyone spending time in those environments.
I vieta
ŠIAURĖS RAGO SKVERO KLAIPĖDOJE ATVIRAS ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS
ŠIAURĖS RAGAS SQUARE IN KLAIPĖDA OPEN ARCHITECTURAL COMPETITION
Projekto pavadinimas / Project name:
Šiaurės krantas
Adresas / Address:
Teritorija šiauriniame Danės upės krante, tarp Kuršių marių ir Pilies tilto, Klaipėda
UAB „Memelio miestas” ir Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
15 264 m2
„Šiaurės krantas“ – pirmos vietos laimėtojas Danės krantinių prie Senosios perkėlos konkurse Klaipėdoje. Projektu siekta sukurti gyvybingą miesto erdvę, kuri būtų patogi pasiekti keltą ir jauki ilsėtis prie vandens bei stebėti uostą. Skirtingo pobūdžio skvero erdvės: uosto pobūdžio takas arčiau vandens ir funkcionalus pėsčiųjų bei dviračių takas palei Mėmelio miestą. Tarp takų, senųjų pastatų vietoje – želdinių juosta su daugybe medžių, suolelių ir jaukių vietų ilsėtis. Projekte atitinkamomis medžiagomis ir mažąja architektūra atkuriamas istorinis vietovės ir uosto kontekstas, tačiau taip pat kuriama moderni ir patogi viešoji erdvė miestiečiams.
Konkursas laimėtas 2023 m. sausį. Pagal jį rengiamas techninis projektas, statybos leidimas bus gautas 2024 m. vasarą. Skverą planuojama atnaujinti per porą metų.
"Šiaurės krantas" is the first-place winner in the competition for Danė's quays near the Old Ferry Terminal in Klaipėda. The project aims to create a lively urban space that would be convenient for reaching the ferry and cozy for relaxing by the water and watching the port. The waterfront spaces will have different characters: a relaxed atmosphere path closer to the river and a functional pedestrian and bicycle path along the new development neighborhood. Between the paths, there will be a strip of greenery with many trees, benches, and cozy places to rest. The tender was won in January 2023. According to the plan, a technical project is being prepared, and the construction permit will be received in the summer of 2024. The square is planned to be renovated within a couple of years.
Sklypo planas
Pjūvis
Išsaugomi vertingi elementai Atskiriamos greito judėjimo ir ramaus poilsio zonos
Išryškinamas istorini charakteris Daug būdų ilsėtis viešojoje erdvėje
II vieta
ŠIAURĖS
RAGO SKVERO KLAIPĖDOJE ATVIRAS ARCHITEKTŪRINIS
ŠIAURĖS
Projekto pavadinimas / Project name:
Banga
Adresas / Address:
KONKURSAS
RAGAS SQUARE IN KLAIPĖDA OPEN ARCHITECTURAL COMPETITION
Teritorija šiauriniame Danės upės krante, tarp Kuršių marių ir Pilies tilto, Klaipėda
UAB „Memelio miestas” ir Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
15 264 m2
Formuojama urbanistinė viešosios erdvės ašis turi aiškų istorinį pagrindą – sąsają su istorinio užstatymo riba. Ši ašis įprasmina naują kultūrinę ribą tarp Pilies tilto ir Kuršių marių, tarp Senamiesčio ir Naujamiesčio. Tvarkant teritoriją formuojamas stiprus Šiaurės rago vietos identiteto įvaizdžio charakteris. „Bangos“ motyvas šiame projekte suprantamas kaip gerbūvio kylantis ir besileidžiantis „žemės“ elementas, kuriam suteikiamas kūnas – forma ir funkcija. Pasirinkta gerbūvio formavimo urbanistinė forma kontrastuoja ir kartu išryškina unikalią Klaipėdos istorinės dalies (Senamiesčio) planinę erdvės struktūrą. Urbanistinė „bangos“ struktūra sukuria saugią ribą tarp ramaus Mėmelio gyvenimo ir aktyvaus pėsčiųjų tako, tačiau kartu išsaugomi ir vizualiniai ryšiai su istorine miesto dalimi bei Danės upe.
The formation of the urban axis of public space has a clear historical basis—a link to the historical building line. This axis symbolizes a new cultural boundary between the Castle Bridge and the Curonian Lagoon, and between the Old Town and the New Town. As the territory is organized, a strong character of the North Horn area identity emerges. The "wave" motif in this project is understood as an ascending and descending element of the structure, to which form and function are given. The chosen urban form contrasts with and highlights the unique spatial structure of the historical part (Old Town) of Klaipėda. The urban "wave" structure creates a secure boundary between the tranquil life of Memel and an active pedestrian promenade, while preserving visual connections with the historic part of the city and the Danė River.
Sklypo planas
Funkcinės struktūros schema
Pjūvis
III vieta
ŠIAURĖS RAGO SKVERO KLAIPĖDOJE ATVIRAS
ARCHITEKTŪRINIS KONKURSAS
ŠIAURĖS RAGAS SQUARE IN KLAIPĖDA OPEN ARCHITECTURAL COMPETITION
Projekto pavadinimas / Project name:
AMO MARE
Adresas / Address: MADHAUZ
Teritorija šiauriniame Danės upės krante, tarp Kuršių marių ir Pilies tilto, Klaipėda
Architektas / Architect:
Ježi Daveiko
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Madhauz” (www.madhauz.lt)
Užsakovas / Client:
UAB „Memelio miestas” ir Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
15 264 m2
Architektūrinė simbolinė Šiaurės rago skvero idėja – struktūruota, turinti daug išsišakojimų sraunios upės vaga, kuri išsiplečia iki plataus baseino, besijungiančio su jūra. Pagrindinė skvero judėjimo gysla –pėsčiųjų takas – laužtomis linijomis vingiuoja palei buvusio istorinio Šiaurės rago skvero statinių užstatymo liniją iki daugiafunkcės erdvės, kurioje pinasi kelių skirtingų intensyvių veiklų srautai – renginių erdvė, turgaus atmosfera, vandens transporto „stoties“ šurmulys. Visoje projektuojamoje erdvėje stengiamasi išlaikyti lankytojų „įveiklinimo“ balansą, kad skveras būtų gyvybingas, lankytojai ir turistai norėtų čia užsibūti ilgiau.
The architectural symbolic idea of the Northern Horn Square is structured, branching out like the swift flow of a river, which expands into a wide basin connecting to the sea. The main axis of movement in the square - the pedestrian path - meanders along the former historical Northern Horn Square structures' alignment to a multifunctional space where several different intense streams of activities converge - event space, market atmosphere, the bustle of the water transport "station". Throughout the planned space, efforts are made to maintain a balance of visitor "engagement" so that the square remains lively, enticing visitors and tourists to linger longer.
Sklypo planas
Pjūvis
Pjūvis
ANTROJO PASAULINIO KARO SOVIETŲ SĄJUNGOS KARIŲ PALAIDOJIMO VIETOS, ESANČIOS S. DAUKANTO GATVĖJE, KLAIPĖDOJE,
PERTVARKYMO SUPAPRASTINTO PROJEKTO IDĖJOS KONKURSAS
BURIAL SITES OF SOLDIERS OF THE SECOND WORLD WAR OF THE SOVIET UNION, LOCATED ON S. DAUKANTO STREET, KLAIPĖDA, COMPETITION FOR THE IDEA OF A SIMPLIFIED PROJECT OF REDEVELOPMENT
Projekto pavadinimas / Project name:
Adresas / Address:
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Archimanija” (www.archimanija.com)
Užsakovas / Client:
S. Daukanto g. 40C (Skulptūrų parkas), Klaipėda
Klaipėdos miesto savivaldybė NAU2023
Architektai / Architects:
Ramūnas Amšiejus, Mantė Černiūtė-Amšiejienė
Teritorijos plotas / Site area:
5 358 m2
Žalių plotų išdėstymas ir kietųjų dangų mažinimas
Želdynų formavimo principai
Jungčių ir takų formavimo principai, kietosios dangos
Tvarkoma erdvė integruojama į bendrą įvairialypį Skulptūrų parko audinį ir tampa neatsiejama jo visumos dalimi. Gausinamas žaliųjų zonų plotas ir sodinama daugiau naujų medžių. Želdinių išdėstymu suformuojama baigtinė kraštovaizdžio struktūra, aiškus parko perimetras. Paryškinamas parko įvaizdis. Palaidojimų vietos erdvė atgręžiama į parką ir vizualiai įtraukiama į bendrą parko kontekstą. Išsaugomos akmeninės lentos su pavardėmis ir jomis pažymima palaidojimų vieta. Įrengiami nauji pėsčiųjų takai, kurie sujungia palaidojimų erdvę ir visą tvarkomą teritoriją su miesto pėsčiųjų takų struktūra bei sklandžiai susilieja su įgyvendinamo Skulptūrų parko projekto sprendiniais. Palaidojimų vietą pagarbiai apgaubia Skulptūrų parkas.
Situacijos schema
The managed space is integrated into the Sculpture Park and becomes an integral part of its whole. The area of green zones is increased, and more new trees are planted. A complete landscape structure and a clear perimeter of the park are formed by the arrangement of the plants, enhancing the park's image. Stone tablets with surnames are preserved, marking the place of burials.
New footpaths are being installed, connecting the burial space and the entire managed area with the structure of the city's footpaths, seamlessly merging with the solutions of the Sculpture Park project being implemented. The burial site is respectfully surrounded by the Sculpture Park.
ANTROJO PASAULINIO KARO SOVIETŲ SĄJUNGOS
KARIŲ PALAIDOJIMO VIETOS, ESANČIOS S. DAUKANTO GATVĖJE, KLAIPĖDOJE,
PERTVARKYMO SUPAPRASTINTO PROJEKTO IDĖJOS KONKURSAS
BURIAL SITES OF SOLDIERS OF THE SECOND WORLD WAR OF THE SOVIET UNION, LOCATED ON S. DAUKANTO STREET, KLAIPĖDA, COMPETITION FOR THE IDEA OF A SIMPLIFIED PROJECT OF REDEVELOPMENT
Projekto pavadinimas / Project name:
SSS2023
Adresas / Address:
S. Daukanto g. 40C (Skulptūrų parkas), Klaipėda
Architektai / Architects:
Adomas Skiezgelas, Inga Daukšienė, Edmundas Pilvelis, Eglė Vainoriūtė, Tadas Sviderskas
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
5 800 m2
Projekto idėja: sutaikyti užkariautojus su jų užkariauto miesto ankstesniais ir dabartiniais gyventojais, sujungiant atskirtas kareivių ir civilių amžinojo poilsio erdves į bendrą tylios atminties parką. Susilaikyti nuo radikaliai naujos memorialo išraiškos kūrimo, kol dabartinio karo rytuose įvykiai trukdo būti objektyviems čia palaidotų kareivių iš rytų atžvilgiu. Verčiau meninėmis priemonėmis neutralizuoti ir konservuoti išlikusias memorialo detales ateities sprendimams. Suteikti galimybę išreikšti pagarbą žuvusiems, kartu priminti palaidotų karių gretose per prievartą atsidūrusių įvairių tautų žmonių likimo tragizmą. Stiprinti žmones jungiantį pasakojimą apie žmogiškumą, nuvainikuojant juos skiriančias ideologijas.
Susieti istorijos ženklus į taikingą pasakojimą apie Klaipėdos miesto istoriją.
The idea of the project is to reconcile the conquerors with the past and present inhabitants of the city by combining the separated spaces of eternal rest of soldiers and civilians into a common park of silent memory. Rather than creating a radically new expression of the memorial while the events of the current war prevent us from being objective about the soldiers from the east buried here, the project uses artistic means to neutralize and preserve the surviving details of the memorial for future decisions. It aims to provide an opportunity to pay respect to the dead while reminding us of the tragedy of the fate of people of various nations who were forced to join the ranks of the buried soldiers. Historical signs will be linked to a peaceful narrative about the history of Klaipėda city.
Sklypo planas
Maketo nuotrauka
ANTROJO PASAULINIO KARO SOVIETŲ SĄJUNGOS KARIŲ PALAIDOJIMO VIETOS, ESANČIOS
S. DAUKANTO GATVĖJE, KLAIPĖDOJE,
PERTVARKYMO SUPAPRASTINTO PROJEKTO IDĖJOS KONKURSAS
BURIAL SITES OF SOLDIERS OF THE SECOND WORLD WAR OF THE SOVIET UNION, LOCATED ON S. DAUKANTO STREET, KLAIPĖDA, COMPETITION FOR THE IDEA OF A SIMPLIFIED PROJECT OF REDEVELOPMENT
Projekto pavadinimas / Project name:
KLP0700
Adresas / Address:
S. Daukanto g. 40C (Skulptūrų parkas), Klaipėda
Architektai / Architects:
Vainius Pilkauskas, Lukas Kavaliauskas, Rasa Pilkauskaitė
Projektavimo įmonė / Office: UAB „Želdynai”
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
5 357 m2
Įamžinimo erdvės dalies schema
Projektuojamoje teritorijoje siūloma demontuoti šiuo metu esančias sienas ir atminimo monumento elementus, atveriant erdves miestui.
Pėsčiųjų srautai jungiami su Skulptūrų parko takų tinklu, atsisakoma laiptų, užtikrinant geresnį žmonių su negalia judėjimą. Už dabartinės įamžinimo sienos esantis reljefo pakilimas nenaikinamas, tačiau išardžius sieną suformuojama nuolaidi kalvelė, prisitaikanti prie naujų takų. Kalvelė išlieka kaip erdvę formuojantis ir intymumo suteikiantis elementas, tačiau tampa laisvai prieinama ir iš parko, ir iš gatvės pusės, gali būti naudojama rekreacijai ir pasyviam poilsiui.
Esami teritorijos medžiai išsaugomi ir teritorija pildoma naujais, pasodinama krūmų ir daugiamečių žolinių augalų.
In the proposed area, it is suggested to dismantle the existing walls and elements of the memorial, opening up spaces for the city.
Pedestrian flows are connected to the Sculpture Park's network of paths, stairs are eliminated to ensure better movement for people with disabilities. The relief rise existing behind the current memorial wall is preserved, but by dismantling the wall, a gentle slope is formed, adapting to the new paths. The slope remains as a space-shaping and intimacyproviding element but becomes easily accessible from both the park and the street side, suitable for recreation and passive leisure.
Existing trees in the area are preserved, and the territory is filled with new, planted shrubs and perennial herbaceous plants.
Sklypo planas
ANTROJO PASAULINIO KARO SOVIETŲ SĄJUNGOS KARIŲ PALAIDOJIMO VIETOS, ESANČIOS S. DAUKANTO GATVĖJE, KLAIPĖDOJE,
PERTVARKYMO
SUPAPRASTINTO PROJEKTO IDĖJOS KONKURSAS
BURIAL SITES OF SOLDIERS OF THE SECOND WORLD WAR OF THE SOVIET UNION, LOCATED ON S. DAUKANTO STREET, KLAIPĖDA, COMPETITION FOR THE IDEA OF A SIMPLIFIED PROJECT OF REDEVELOPMENT
Projekto pavadinimas / Project name:
KNT1724
Adresas / Address:
S. Daukanto g. 40C (Skulptūrų parkas), Klaipėda
Architektas / Architect:
Gediminas Petrauskas
Projektavimo įmonė / Office: UAB „Du kart du” (www.planasA.lt)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
5 589 m2
Mirusiesiems ir jų artimiesiems siekiama suteikti privatumo, uždarumo (formuojama reljefo kalva su praeinama pasukta ryšių sistema, praėjimas pro kapines nebetampa kasdiene Daukanto gatve judančių žmonių rutina, o mirusiųjų pagerbti atėję žmonės tam gali susikaupti uždaresnėje ir tylesnėje aplinkoje).
Miestiečiams ir svečiams siekiama sklandžiai sujungti svarbias pėsčiųjų trasas iš Daukanto g. į Liepų g. ir Donelaičio g. bei Skulptūrų parko sistemą.
Memorialo vakarinė dalis galėtų būti regeneruota naujais pavidalais, įrengiant jubiliejinį paminklą filosofui, Mažosios Lietuvos atstovui Imanueliui Kantui kaip atvira praeiviams „knyga“, supažindinanti praeivius su švietėjo mintimis.
For the deceased and their loved ones, privacy and seclusion are sought to be provided (a relief hill with a passable turned communication system is formed, the passage through the cemetery no longer becomes part of the daily routine for people moving along Daukanto Street, and those who come to honor the deceased can gather in a more enclosed and quieter environment).
For city dwellers and guests, efforts are made to smoothly connect important pedestrian routes from Daukanto Street to Liepų Street and Donelaičio Street, as well as the Sculpture Park system.
The western part of the memorial could be regenerated with new forms, installing a jubilee monument to the philosopher, representative of Lithuania Minor, Immanuel Kant, as an open "book" to passersby, introducing them to the educator's thoughts.
Sklypo planas
ANTROJO PASAULINIO KARO SOVIETŲ SĄJUNGOS KARIŲ PALAIDOJIMO VIETOS, ESANČIOS
S. DAUKANTO GATVĖJE, KLAIPĖDOJE,
PERTVARKYMO SUPAPRASTINTO PROJEKTO IDĖJOS KONKURSAS
BURIAL SITES OF SOLDIERS OF THE SECOND WORLD WAR OF THE SOVIET UNION, LOCATED ON S. DAUKANTO STREET, KLAIPĖDA, COMPETITION FOR THE IDEA OF A SIMPLIFIED PROJECT OF REDEVELOPMENT
Projekto pavadinimas / Project name:
Adresas / Address:
S. Daukanto g. 40C (Skulptūrų parkas), Klaipėda
Architektai / Architects:
Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis, Lukas Kulikauskas, Jūratė Volkavičiūtė, Filip Munch Bak
Projektavimo įmonė / Office:
MB „PUPA-strateginė urbanistika” (www.pu-pa.eu)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Teritorijos plotas / Site area:
6 500 m2
Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą Skulptūrų parke siūlome kurti kaip Ramybės skverą, kuriame būtų skirtingos parko patirčių erdvės:
1. Gėlių sodas – tai parko įėjimo erdvė, pasitikimo ir poilsio zona saulėtoje vietoje, primenanti klasikinius parkus ir jų gėlynus.
2. Fontanas – vandens, gyvybės ir atgaivos erdvė saulėtoje vietoje, tarp medžių.
3. Sielų pieva – karių palaidojimo vietoje esanti kalva, dieną –želdinių pieva, naktį – švieselių pieva kaip simbolinė sielų buveinė.
4. Paminklai – grupuojami esami kryžiai ir tarybinių karių antkapinis paminklas į bendrą memorialinę erdvę.
The burial site of Soviet Union soldiers from World War II in the Sculpture Park is proposed to be developed as a Peace Square, featuring various spaces of park experiences:
1. Garden of Flowers - the entrance of the park, a zone of relaxation in a sunny spot, reminiscent of classical parks and their flower beds.
2. Fountain - a space of water, life, and rejuvenation in a sunny spot amidst trees.
3. Meadow of Souls - the hill at the burial site, during the day - a meadow of greenery, at night - a meadow of lights as a place for souls.
4. Monuments - existing crosses and the memorial to Soviet soldiers are grouped into a common memorial space.
Sklypo planas
II vieta 2022022
Robertas Bardauskas
PAMINKLO TAUTOS LAISVEI PRISIKĖLIMO AIKŠTĖJE
IDĖJOS KONKURSAS
MONUMENT TO NATIONAL FREEDOM IN RESURRECTION SQUARE IDEA COMPETITION
Projekto pavadinimas / Project name:
Adresas / Address:
Vasario 16-osios g. 61, Šiauliai
Architektas / Architect:
Robertas Bardauskas
Užsakovas / Client:
Šiaulių miesto savivaldybė
Meninė idėja – vertikalus obeliskas buvo projektuojamas pagal konkurso sąlygų nustatytus gabaritus. Vertikalus akcentas (monumentalus dailės kūrinys OBELISKAS) statomas konkrečiame aikštės skvero taške, tuo atiduodant pagarbą tiems, kurie iškovojo Laisvę.
Obeliskas iki trijų ketvirtadalių aukščio yra tuščiaviduris, išskyrus pačią viršūnę. Obelisko apačioje, viduje, suformuota patalpa (2,1x2,1 m), kurioje galima įmontuoti obelisko apšvietimo įrangą ir atlikti techninę profilaktinę apžiūrą.
Numatoma obeliską apšviesti pagal specialiai išdėstytus įleistus šviestuvus. Apšvietimas, nors matomas tik tamsiuoju paros metu, yra neatskiriama obelisko kuriamo įvaizdžio dalis. Kartu obeliskas bus apšviestas prožektoriais iš skvero (nuo aikštės pusės).
The artistic idea: the vertical obelisk was designed according to the dimensions specified in the contest conditions. A vertical accent (monumental work of art OBELISK) is placed at a specific point in the square to pay respect to those who won Freedom.
Three-quarters of the height of the obelisk is hollow except for the very top. A room (2.1 x 2.1 m) is formed inside the bottom of the obelisk, where the equipment needed for obelisk lighting and technical preventive inspection can be placed.
It is planned to illuminate the obelisk with specially placed recessed lights. The lighting, although visible only during the dark hours of the day, is an integral part of the obelisk's image. Additionally, the obelisk will be illuminated with spotlights from the side of the square.
Studio altitudes
ATMINTIES PARKAS SVENCELĖJE
MEMORY PARK IN SVENCELĖ
Adresas / Address:
Valstybinė žemė prie senųjų Svencelės kapinių
Architektai / Architects:
Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Sklypo plotas / Site area:
1 680 m2
Svencelės kolumbariumas. Tikslas – sutvarkyti šiuo metu apleistas senųjų kapinaičių prieigas, įkuriant atminties parką su kalvele tarp pušų ir urnas saugančius skulptūrinius elementus. Vieta prisiminti, pabendrauti, reflektuoti. Tačiau teisės aktai nenumato išlygų kolumbariumams, nors ši laidojimo forma itin minimalistinė ir nesukurianti nei fizinių, nei psichologinių pasekmių, lyginant su klasikinėmis kapinėmis. Šiandien paleidžiame į dienos šviesą šį eskizą su kvietimu pagalvoti, kokiose sakralinėse ateities erdvėse norėtume lankytis.
The proposal for the Svencelė Columbarium could revitalize the currently neglected entrance to the old cemetery by establishing a memory park with a path among the pines and sculptural elements housing urns. This would create a place for remembrance, interaction, and reflection. However, the legislation does not provide exceptions for columbariums, although this burial form is highly minimalist and creates neither physical nor psychological consequences compared to traditional cemeteries. Today, we present this sketch, inviting contemplation on the future sacred spaces we would like to visit.
Pjūvis
Aksonometrija
Situacijos schema
MELNO TAKAS MELNAS PATH
Adresas / Address:
Vytauto g. 7, Palanga
Architektai / Architects:
Martynas Mankus, Tomas Grunskis, Tomas Rimkus
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „AEXN”” (www.aexn.lt)
Sklypo plotas / Site area:
4 878 m2
Situacijos schema
Paviljonas, terasa ir regykla
Melno pažintinio-rekreacinio tako koncepcija, paremta siekiu išsaugoti ir naujai aktualizuoti Melno sutarties sienos atkarpą, tvariai panaudojant esamos infrastruktūros elementus (esamą kelią ir pan.), juos rekonstruojant ir papildant dviem lygmenimis: a) edukaciniu pažintiniu lygmeniu, su interaktyviais infostendais, kuriuose perteikiama skirtinga Melno sutarties potemė; b) rekreaciniu lygmeniu, taką rengiant lygiagrečiai esamo kelio jūros link, kaip improvizuoto Kneipo tako atveju, kur patirtinė dalis būtų papildyta istorinėmis analogijomis grįstais elementais – dirbtinėmis daubomis su vandeniu ir / ar dumblu kaip medgrindos ir kūlgrindos analogais.
The concept of the Melno educational-recreational trail is based on the goal of preserving and updating the section of the border of the Peace Treaty of Melno. This involves sustainably using the elements of the existing infrastructure (the existing road, etc.), reconstructing them, and supplementing them with two additional levels. First, an educational tour with interactive information stands, which would convey different sub-themes of the Peace Treaty of Melno. Second, a recreational path, prepared parallel to the existing road towards the sea, as an improvised version of the Kneipp path, where the experiential part would be supplemented with elements based on historical analogies, such as artificial ravines with water and/or mud as analogs of wood flooring and cobblestone.
Schema
ŠAUKLIŲ RIEDULYNO PAŽINTINIS TAKAS
ŠAUKLIAI GLACIAL ERRATIC FIELD NATURE TRAIL
Adresas / Address:
Šauklių k., Mosėdžio sen., Skuodo r. sav.
Architektai / Architects:
Aurimas Baužys, Ieva Baranauskaitė
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Vietos”, i.B Archstudio (www.ib-arch.com)
Užsakovas / Client:
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija
Tako ilgis / Trail length:
2 135 m
Atokvėpio vietos / Resting places:
8 784 m2
Sklypo plotas / Site area:
Pažintinis takas vingiuoja po Lietuvos taiga vadinamą Šauklių riedulyną, supamą tankių Žemaitijos miškų. Tarp tirpstančio ledyno suguldytų įvairaus dydžio akmenų auga egzotiški kadagiai, kurdami unikalų, Šiaurės kraštams būdingą atvirą kraštovaizdį su retų augalų bei paukščių buveinėmis. Savaime ši teritorija greitai užželtų lapuočiais krūmais ir medžiais. Siekiant išsaugoti vietos atvirumą, dalis teritorijos aptverta, bandoma ganyti muflonus.
Takas ir jo elementai projektuojami iš ilgaamžių ažūrinio cinkuoto metalo grotelių, kurių spalva atliepia teritorijoje gulinčius riedulius. Akytos plokštumos leidžia augti augalams, tuo dar labiau įliedamos taką į natūralią aplinką. Kartu kuriamos atokvėpio vietos – nedidelės salos, kurių formos sudaro pažinimo scenografijas, leidžiančias apžiūrėti riedulius, užuosti augalus, pamatyti paukščius bei gyvūnus ir pasigrožėti supančia aplinka.
The nature trail meanders through the Šaukliai glacial erratic field, known as the Lithuanian taiga. Exotic juniper trees grow among boulders of various sizes laid down by passing glaciers, creating a unique Nordic landscape among dense Samogitian forests with rare plant and bird habitats. On its own, the area would quickly overgrow with deciduous shrubs and trees. To preserve the openness of the place, part of the territory was fenced off, and mouflons were introduced to graze the ground.
The trail and its elements are designed from durable metal grating, as its color reflects that of the boulders, and the perforated surface allows plants to grow through, thus blending the trail with the natural surroundings. Resting places are created as small islands which, through their form, foster various cognitive scenographies for viewing the boulders, smelling plants, observing birds and animals, and admiring the splendid nature.
LAUKO KLASĖ OUTDOOR CLASSROOM
Adresas / Address:
Salantų g 5, Mosėdis
Architektai / Architects:
Ieva Baranauskaitė, Viktorija Rimkutė
Projektavimo įmonė / Office:
i.B Archstudio (www.ib-arch.com)
Užsakovas / Client:
Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija
Plotas / Area:
31 m2
Mokymui skirtos lauko erdvės kuria dinamišką aplinką, svarbią mokinių sveikatai ir kūrybiškumui.
Projekte kuriami Mosėdžio gimnazijos patirtinės lauko klasės erdviniai scenarijai. Siūlomos lokalios intervencijos svetingesnei mokyklos erdvei už pastato ribų. Lauko klasės erdvės kuriamos pasikartojančiais kraštovaizdžio elementais. Pasirinkti elementai –akmenys – apibrėžia erdvę, atskiria ją nuo visumos ir siūlo įvairių veiklų scenarijus. Kartu tai ir pamatai projektuojamų denginių struktūrai, skirtai lauko dirbtuvėms ir mokinių susibūrimams.
Projektu siekiama tirpdyti ribą tarp mokyklos vidaus ir lauko erdvių. Kuriamos smulkaus mastelio, artimo gamtai, struktūros tampa atsvara mokyklos fasadų „kietumui“.
Outdoor learning spaces provide a dynamic environment, enhancing students' health and creativity. The project suggests spatial scenarios for experiential outdoor classrooms at Mosėdis Gymnasium. Local interventions are proposed to create a more welcoming school environment beyond the building's boundaries. The outdoor classrooms are formed through the repetition of landscape elements. Selected elements, such as stones, define the space and offer various scenarios for learning activities. Simultaneously, they serve as foundations for the roof structure, designed for outdoor workshops and gatherings. The project aims to soften the boundary between the school interior and exterior. Smaller-scale structures, often encountered in natural settings, counterbalance the 'stiffness' of the current school facades.
Vaizdas iš viršaus
Planas
Pjūvis
DVIEJŲ LYGIŲ AUTOMOBILIŲ SAUGYKLA NIDOJE
TWO-LEVEL CAR PARKING GARAGE IN NIDA
Adresas / Address:
Taikos g. 39, Neringa
Architektai / Architects:
Šarūnas Kiaunė, Tadas Kasperavičius
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „SRP projektas” (www.srp-projektas.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
UAB „Šarūno Kiaunės projektavimo studija”
Užsakovas / Client:
Neringos savivaldybė
Plotas / Area:
2 x 7 031m2
Sklypo plotas / Site area:
13 800 m2
Kasmet didėjant poilsiautojų srautams į Kuršių neriją, autotransporto srautai taip pat didėja, tai atitinkamai kelia ir didesnį poreikį automobilių stovėjimo vietoms. Nauja dviejų lygių automobilių saugykla leis saugiai palikti automobilį Nidos pakraštyje ir rinktis alternatyvias netaršias judumo priemones. Saugykla projektuojama atsižvelgiant į išskirtinį Kuršių nerijos kraštovaizdį, siekiant statinį darniai įlieti į aplinką. Buvo išnaudotos esamo reljefo ypatybės, t. y. didelis aukščių skirtumas sklype: dalis automobilių saugyklos atsiduria cokoliniame lygyje – taip vizualiai aikštelė atrodo žemesnė, tačiau pėstiesiems, norintiems judėti bet kuria kryptimi, nereikės nei laiptų, nei liftų. Ilgos plokštumos, išskaidytos atviromis erdvėmis, į jas įterpiant augmenijos, vizualiai sumažina objektą ir pritaiko žmonių patogumui.
As the flow of vacationers to the Curonian Spit increases every year, the demand for parking spaces also rises due to the increased road transport. The new two-story parking lot will allow visitors to safely leave their cars on the outskirts of Nida and opt for alternative, non-polluting means of mobility. The site is designed with careful consideration of the unique landscape of the Curonian Spit, aiming to harmoniously blend the structure into the environment. The features of the existing terrain were leveraged, utilizing a large height difference in the plot: part of the parking lot is located on the underground floor, visually lowering the plot. Long planes, interspersed with open spaces and greenery, visually diminish the object's size and enhance comfort for people.
Klaipėdos architektūra 2023 / Klaipėda
Pjūvis
Fasadas
Andrijausko architektų biuras
DAUGIABUČIAI GYVENAMIEJI NAMAI
APARTMENT BUILDINGS
Adresas / Address:
Bangų g.26 ir 28, Klaipėda
Architektai / Architects:
Aivaras Janulaitis, Edmundas Andrijauskas
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Andrijausko architektų biuras”
Užsakovas / Client:
UAB „Gaudesta”
Sklypų plotas / Sites area:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Projektuojami daugiabučiai gyvenamieji pastatai Klaipėdoje, Bangų gatvėje. Vystoma jau seniau viešintų projektinių siūlymų Bangų g. 22, Bangų g. 24 tąsa Bangų g. 26 ir Bangų g. 28 sklypuose. Projektuojama bendra visų šių sklypų koncepcija. Pastatai kyla naujai projektuojamos gatvelės link, o pietvakarių kryptimi arčiau senamiesčio pastatai natūraliai mažėja, derinant su arčiau esamu foniniu užstatymu. Vystoma pėsčiųjų judėjimo sistema, jungianti visus pastatus, jų vidinius kiemus, sporto ir vaikų žaidimo aikšteles. Išlaikoma vientisa architektūrinė pastatų išraiška, pastatų tūriai formuoja uždaresnius vidinius kiemelius.
Multi – apartment residential buildings are being designed in Klaipėda, Bangu street. They are continuation of already publicized project proposals at Bangų st. 22 and 24. The architectural concept of all these buildings is being designed. The main idea is for these buildings to rise towards the newly designed street, and in the southwest direction closer to the old town, the buildings naturally decrease towards the existing background levels. A pedestrian movement system will connect all buildings, their courtyards, sports and children‘s playgrounds. Integral architectural expression of the buildings is maintained, volumes of the buildings form more enclosed courtyards, main goal is to create comfortable living spaces.
Sklypo planas
Aksonmetrija
TAURALAUKIO DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ KOMPLEKSAS
APARTMENT BUILDING COMPLEX IN TAURALAUKIS
Adresas / Address:
Dvaro g. 2, Klaipėda
Architektas / Architect:
Tomas Grunskis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „AEXN” (www.aexn.lt)
Plotas / Area:
7 950 m2
Tūris / Volume:
51 449 m3
Sklypo plotas / Site area:
11 313 m2
Tauralaukio daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas kuriamas kaip maksimaliai į susiklosčiusią urbanistinę aplinką integruotas naujas vietoženklis. Nauja urbanistinė struktūra formuojama taikant mišrią užstatymo tipologiją – laisvo ir nereguliaraus kvartalinio užstatymo morfologiją. Tokia urbanistinė strategija leido suformuoti vizualiai patrauklią ir kartu gyvybingą lokalią viešųjų erdvių sistemą su daugiatipėmis, pereinančiomis viena į kitą gatvės-aikštės viešosiomis erdvėmis. Siekiant visavertės ir kokybiškos gyvenamosios aplinkos rezultato, kompleksas formuojamas kaip daugiafunkcis mazgas, integruojantis komercinę, gyvenamąją ir rekreacinę funkcijas.
The Tauralaukis multi-apartment residential complex is being developed to become a new landmark that is fully integrated into the existing urban environment. The new urban structure is formed by applying a mixed construction typology, combining free and irregular block construction morphologies. This urban strategy allows for the creation of visually attractive and vibrant local systems of public spaces with diverse street-square configurations. To achieve a fullyfledged and high-quality living environment, the complex is designed as a polyfunctional node integrating commercial, residential, and recreational functions.
Sklypo planas
Pjūviai
SENDVARIO KOMPLEKSAS
SENDVARIS COMPLEX
Adresas / Address:
Mokyklos g. 33, Klaipėda
Architektai / Architects:
Snieguolė Stripinienė, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Jūratė Usanova, Gintautas Datkūnas
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Igoris Stankevič
Užsakovas / Client:
UAB „Augama”
Plotas / Area:
6 569 m2
Tūris / Volume:
30 013 m3
Sklypo plotas / Site area:
18 296 m2
Apie Sendvario teritoriją yra pakankamai duomenų, kad dvaro urbanistinė struktūra būtų atstatyta: parengta istorinės-urbanistinės raidos analizė su buvusio ir galimo užstatymo vietomis, tas vietas identifikuojantys archeologiniai tyrimai, architektūrinis atkastų pamatų vertinimas. Yra išlikę keturi istoriniai pastatai, žymintys tris vidinio dvaro kiemo ribas. Kol kas restauruojami ir pritaikomi senieji pastatai, kiek įmanoma grąžinant jiems pradinį vaizdą ir savigarbą. Kituose etapuose numatomas visas dvaro urbanistinės struktūros atkūrimas, papildant kiemo erdves želdiniais. Projektuojamų naujų pastatų aukštis nedidelis, tūriai daugiausia dvišlaičiai, šiek tiek išskaidyti. Tiek senus, tiek naujus pastatus numatyta pritaikyti administracinei, prekybos, maitinimo, paslaugų paskirtims, maksimaliai saugant ir eksponuojant vertingąsias dvaro savybes.
There is sufficient data available about the Sendvaris territory to reconstruct the manor's urban structure. A historical-urban development analysis has been conducted, which includes identifying former and potential building sites through archaeological surveys and evaluating excavated foundations architecturally. Four historical buildings remain, marking the boundaries of the inner courtyard of the manor. Currently, the old buildings are being restored and adapted, aiming to return them to their original appearance and character as much as possible. The complete reconstruction of the manor's urban structure is planned for the following stages, along with landscaping of the courtyard spaces. The height of the proposed new buildings is low, with most having two floors, designed to be dispersed.
Sklypo planas
SENYVO AMŽIAUS ASMENŲ GLOBOS NAMAI
NURSING HOME FOR THE ELDERLY
Adresas / Address:
Aušros g. 41, Klaipėda
Architektai / Architects:
Snieguolė Stripinienė, Kristina Milvidaitė-Striškienė, Jūratė Usanova, Petras Džervus, Gintautas Datkūnas, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
Klaipėdos miesto savivaldybė
Plotas / Area:
4 328 m2
Tūris / Volume:
23 512 m3
Sklypo plotas / Site area:
7 741m2
Planuojamas sklypas yra Klaipėdos miesto urbanizuotoje teritorijoje, Melnragėje. Projektuojant naują pastatą, svarbus aspektas buvo esama urbanistinė ir gamtinė aplinka. Planuojant senyvo amžiaus asmenų globos / slaugos paslaugų plėtrą, pastatai projektuojami atsižvelgiant į kvartalo tankumo, mastelio, aukštingumo, užstatymo tipo analizę, kartu nuosaikiai inkorporuojant atkuriamą buvusios mokyklos pastatą į naują užstatymą. Korpusai dėstomi formuojant aiškią ir tvarkingą kvartalo struktūrą, sukuriant tam tikrą užnugarį, siekiant tinkamai integruoti atkuriamą pastatą ir išsaugoti istorinio užstatymo struktūrą. Rengiant projektą buvo siekiama ne tik naujo komplekso urbanistinio integralumo supančioje aplinkoje, bet ir geros modernumo, gamtos ir aplinkos simbiozės.
The planned building is located in the urbanized area of Klaipėda city, in Melnragė. When designing the new building, a key consideration was the existing urban and natural environment. When planning the expansion of elderly care services, buildings are designed with consideration for block density, scale, height, and type of development. Additionally, the restored former school building is moderately incorporated into the new development. The structures are arranged to create a clear and orderly block layout, ensuring proper integration of the restored building while preserving its historical development structure. The project aims not only for the urbanistic integrity of the new complex within its surroundings but also for a symbiosis of good modernity, nature, and environmental living.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Adresas / Address:
Pervalkos g. 12, Neringa
Originalaus projekto autorius / Author of the original project:
Algimantas Zaviša
Rekonstrukcijos projekto architektai / Reconstruction project architects: Adomas Šablevičius, Eglė Buikaitė, Eglė Žemaitytė, Gintas Vieversys, Vaidotas Paliulionis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „G.A.L. architektai” (www.galarchitektai.lt)
12 TERASŲ
Vizualizacijos / Visualisations: Algimantas Riaubiška
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Pervalka – viena iš Neringos gyvenviečių, kurioje geriausiai išsaugota autentiška urbanistinė struktūra. Projektu siekiama sukurti vientisą architektūrinę-urbanistinę stilistiką kartu su esamais Pervalkos gyvenvietės pastatais. Laikomasi šiai teritorijai būdingo besiformuojančio tiek pastatų formų ir proporcijų, tiek spalvinių sprendimų ir medžiagiškumo pobūdžio, taikantis prie natūralios gamtos ir laikantis senųjų tradicijų spalvinės gamos, natūralios medienos elementų. Giminingi tūriai projektuojami neblaškant aplinkos, vengiant papildomų spalvų, laikantis tvarkingo, ramaus išdėstymo.
Pervalka in Neringa is celebrated for its well-preserved urban structure. The project aims to harmonize new architectural elements with existing buildings, paying attention to maintaining the area's character through building shapes, colors, and materials, including natural wood. Designs prioritize integration with the environment, avoiding disruptive volumes and excessive colors. The endeavor respects tradition while subtly introducing modern elements, fostering continuity and elegance in the settlement.
Sklypo planas
Schemos
SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES
PASTATAI SU AUTOSERVISU IR GAMYBINĖMIS PATALPOMIS
STORAGE BUILDINGS WITH CAR SERVICE AND PRODUCTION FACILITIES
Adresas / Address:
Aukštkiemių g. 1, Aukštkiemiai
Architektė / Architect:
Jurgita Burbienė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „J ir A Architektūros Studija” (www.jastudija.com)
Vizualizacijos / Visualisations:
Evaldas Čiuželis
Užsakovas / Client:
UAB „Avipeksa”
Plotas / Area:
1 662 ir 1 512 m2
Tūris / Volume:
13
Sklypo plotas / Site area:
Sandėliavimo paskirties pastatas S1 su autoservisu projektuojamas centrinėje sklypo dalyje. Pastatas pagrindiniu fasadu orientuotas pietvakarių kryptimi į vidinį kiemą ir magistralinį kelią A13. Pastatas taisyklingo L formos plano, vieno aukšto, su antresolėmis. Projektuojami du pagrindiniai pastato tūriai – sandėliavimo ir autoserviso patalpoms.
Sandėliavimo paskirties pastatas S2 su gamybinėmis patalpomis projektuojamas rytinėje sklypo dalyje. Pastatas pagrindiniu fasadu orientuotas vakarų kryptimi į vidinį kiemą ir vietinės reikšmės kelią. Pastatas T formos plano, vieno aukšto, su antresolėmis, vieno tūrio. Numatytos sandėliavimo ir gamybinės patalpos. Abiejų pastatų fasadų apdailai parinktos pilkos spalvos Sandwich fasadinės plokštės. Automobiliams statyti numatytos kiemo aikštelės.
Storage building S1 with a car service is being designed in the central part of the plot. The main facade of the building is oriented towards the southwest, facing the inner courtyard and the A13 highway. The one-story building with mezzanines has a regular L-shaped plan, comprising two main volumes - storage and car service premises.
Storage building S2 with production facilities is being designed in the eastern part of the plot. The main facade of the building faces west, towards the inner courtyard and the road of local significance. This one-story building with mezzanines has a T-shaped plan. Sandwich facade panels, in gray color, have been selected for the decoration of the facades of both buildings. Yard parking lots are provided for car parking.
Sklypo planas
Pastato S1 aukšto planas
Pastato S2 aukšto planas
Archko
GYDYMO PASTATO REKONSTRUKCIJA
RECONSTRUCTION OF THE MEDICAL BUILDING
Adresas / Address:
S. Neries g. 3 Klaipėda
Architektai / Architects:
Stanislovas Lukšas, Rolandas Rakevičius, Kristina Jurkutė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Archko” (www.archko.lt)
Užsakovas / Client:
VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė
Plotas / Area:
8 330 m2
Tūris / Volume:
39 330 m3
Sklypo plotas / Site area:
10 857 m2
Prie esamo ligoninės pastato, kur yra įrengtos reanimacijos ir operacinės palatos, siūloma statyti priestatą, kuris kartu su naująja jungtimi nuo patanatominio pastato apimtų visus esamus ligoninės korpusus ir sudarytų galimybę judėti ratu, supaprastintų logistiką tarp korpusų. Priestatą pirmajame aukšte siūloma statyti ant kolonų, kad netrukdytų ligoninės transportui privažiuoti prie vidinių korpusų. Priestate atsiradusį papildomą plotą siūloma pritaikyti reanimacijos ir operacinių patalpų erdvėms pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus. Įrengiant priestatą, reikia pertvarkyti esamą ligoninės laiptinę, ją įrengiant veidrodiškai, nei yra dabar.
Next to the existing hospital building, which houses intensive care and operating rooms, it is proposed to construct an annex that, along with the new connection from the mortuary building, would encompass all existing hospital wings and facilitate wheelchair movement, streamlining logistics between wings. The annex is proposed to be built on columns on the ground floor to allow hospital transport to access the internal wings without obstruction. The additional space created in the annex is suggested to be adapted for intensive care and operating room areas. In the construction of the annex, the existing hospital staircase is reconfigured, orienting it mirror-symmetrically from its current layout.
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Trečio aukšto planas
DAUGIABUČIAI GYVENAMIEJI NAMAI
APARTMENT BUILDINGS
Adresas / Address:
Laisvės g. 30, Kretinga
Architektai / Architects:
Stanislovas Lukšas, Kristina Jurkutė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Archko” (www.archko.lt)
Vizualizacijos / Visualisations:
Rolandas Rakevičius
Užsakovas / Client:
UAB „Egvata”
Plotas / Area:
608, 610, 615 ir 593 m2
Tūris / Volume:
2 660, 2 900, 2 800 ir 2 900 m3
Sklypo plotas / Site area:
2 998 m2
Planuojamas sklypas yra Kretingos miesto centrinėje dalyje, urbanizuotoje teritorijoje. Kvartalą, kuriame yra sklypas, riboja Teresiečių, Laisvės, P. Bizausko ir Petro Paulaičio gatvės.
Sklype projektuojami keturi blokuoti daugiabučiai gyvenamieji dviejų aukštų pastatai su mansarda ir rūsiu. Kiekviename pastate – po devynis butus, viename aukšte po 3 butus, iš viso sklype projektuojama 36 butai. Įvažiavimas į sklypą yra esamas, greta Laisvės ir Teresiečių gatvių sankryžos. Įėjimai į pastatus projektuojami iš gatvės pusės, kieme numatomos vaikų žaidimo, sporto ir poilsio aikštelės.
Fasadų apdailai numatoma naudoti rudas klinkerio plytas, medį, šviesias plyteles ir tamsiai pilką skardą. Langų rėmai ir balkonų įstiklinimo bei apskardinimo elementai tamsiai pilki.
The planned site is located in the central part of Kretinga city, in an urbanized area. The block where the plot is situated is bordered by Teresiečių, Laisvės, P. Bizausko, and Petro Paulaičio streets.
Four-block residential buildings with attic and basement are planned for the plot. Each building will have nine apartments, three on each floor, totaling 36 apartments for the entire plot. The entrance to the plot exists adjacent to the intersection of Laisvės and Teresiečių streets. Entrances to the buildings are planned from the street side, with children's play, sports, and leisure areas designated in the courtyard.
For facade finishing, brown clinker bricks, wood, light tiles, and dark grey metal are intended. Window frames, balcony glazing, and roofing elements will be dark grey.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Pjūvis
PALANGOS TENISO KORTAI
TENNIS COURTS IN PALANGA
Adresas / Address:
Gėlių a.1A, Palanga
Architektai / Architects:
Stanislovas Lukšas, Rolandas Rakevičius, Kristina Jurkutė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Archko” (www.archko.lt)
Užsakovas / Client:
Palangos miesto savivaldybė
Plotas / Area:
62, 72 ir 62 m2
Tūris / Volume:
216, 238 ir 216 m3
Sklypo plotas / Site area:
8 311 m2
planas (alt. 3,15m)
Projektu numatyta griauti esamus pastatus. Vietoje dviejų pastatų, esančių vakarinėje pusėje, statomi trys mažesni pastatai sklypo rytinėje pusėje, virš jų įrengiamos tribūnos žiūrovams. Šiuose pastatuose įrengiamos persirengimo patalpos, dušinės, WC sportininkams, pagalbinės patalpos treneriams ir pagrindinė registratūros patalpa. Prie šių pastatų statomos stoginės, ant kurių įrengiamos tribūnos žiūrovams. Teniso kortai skaidomi į dvi dalis, centrinėje ir šiaurinėje dalyse įrengiami kortai ant grunto, atitinkantys ITF standarto reikalavimus, skirti varžyboms ir treniruotėms, pietinėje sklypo dalyje įrengiami treniruočių kortai ant kieto pagrindo. Kortai nuo gretimų sklypų ir tarpusavyje atskiriami ažūrine 3 m aukščio tvora.
The existing buildings are being demolished. Instead of the two buildings on the western side, three smaller buildings will be constructed on the eastern side of the plot, with stands for spectators installed above them. These buildings will house changing rooms, showers, toilets for athletes, auxiliary rooms for coaches, and the main reception. Canopies will be built next to these buildings, with spectator stands installed on top of them. The tennis courts will be divided into two sections: the central and northern sections will feature clay courts meeting ITF standards for competitions and training, while the southern part of the plot will have training courts with a hard surface. The courts will be separated from adjacent plots and from each other by a 3-meter high openwork fence.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Aukšto
Pjūviai
„JAUNYSTĖS“ TRANSFORMACIJA TRANSFORMATION OF “JAUNYSTĖ”
Adresas / Address:
J. Basanavičiaus g. 16, Palanga
Architektai / Architects:
Algirdas Stripinis, Miglė Rybelė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
AB „Via Baltica Palanga”
Plotas / Area:
2 125 m2
Tūris / Volume:
8 699 m3
Sklypo plotas / Site area:
2 295 m2
Rekonstruojamas kino teatras, pastatytas 1964 metais. Pagrindinis įėjimas buvo aiškiai išreikštas konsoliniu stogeliu priekiniame fasade. Salės stogą laikančios pasviros medinės konstrukcijos ir ažūrinis aptvėrimas vizualiai išskaidė didelį pastato tūrį ir suteikė dekoratyvumo.
Pastatas buvo rekonstruotas 1973 metais. Salė iš atviros perdaryta į uždarą, panaikinti dekoratyvūs elementai.
Siekiant sugrąžinti iki 1973 metų rekonstrukcijos turėtą pastato charakterį, antras pastato aukštas projektuojamas konsolinis. Pagrindiniame fasade į J. Basanavičiaus gatvę ši konsolė veikia kaip stogelis restorano terasai. Šiame aukšte naudojamos perforuotos metalo lamelės, siekiant sugrąžinti pastatui dekoratyvumą.
The cinema, originally built in 1964, is being renovated. The main entrance was distinctly marked by a cantilevered canopy on the front facade. The sloped wooden structures supporting the roof and openwork fencing visually broke up the large volume of the building and added a decorative touch. The building was renovated in 1973, converting the open hall into a closed one and removing the decorative elements.
To restore the building's pre-1973 character, the second floor is designed to be cantilevered. On the main facade facing J. Basanavičiaus Street, this cantilever acts as a canopy for the restaurant terrace. Perforated metal slats are used on this floor to bring back the building's decorative appeal.
Sklypo planas
Mansardinio aukšto planas
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
COMPLEX OF 6 SINGLE-FAMILY HOMES AND 8 SUMMER COTTAGES UP architektai
6 VIENBUČIŲ NAMŲ IR 8 VASARNAMIŲ KOMPLEKSAS
Adresas / Address:
Vilties tak. 14, Palanga
Architektai / Architects:
Miglė Rybelė, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
UAB „Bionamas“ ir UAB „Northway Turto Valdymas“
Plotas / Area:
1 859 m2
Tūris / Volume:
8 297 m3
Sklypo plotas / Site area:
3 480 m2
Atsižvelgiant į Šventosios gyvenvietei būdingą aplinkinį užstatymą ir detalųjį planą, projektuojami grupėmis blokuoti pastatai. U forma sklype išdėlioti pastatai sukuria privačią erdvę sklypo centre, kur projektuojama poilsio zona su baseinu ir dviem pirtimis, įrengtomis jūriniuose konteineriuose.
Pastatų tūriai paslenkami vienas kito atžvilgiu, išryškinant suskaidymą. Taip pat atskirai išreiškiamos mansardos, parenkama kita medžiaga nei fasadams. Fasadų apdailai naudojamos natūralios statybinės medžiagos.
Considering the characteristic surrounding development and the detailed plan of Šventoji settlement, the buildings are designed in grouped blocks. The U-shaped arrangement of the buildings creates a private space in the center of the plot, where a relaxation area with a pool and two saunas housed in shipping containers is planned.
The building volumes are staggered relative to each other, emphasizing the segmentation. The attics are distinctly expressed with a different material from the facades. Natural construction materials are used for the facade finishes.
Sklypo planas su pirmu aukštu
Antro aukšto planas
Mansardinio aukšto planas
DVIEJŲ BUTŲ PASTATAS
DOUBLE APARTMENT HOUSE
Adresas / Address:
S. Dariaus ir S. Girėno g. 61, Palanga
Architektas / Architect:
Rolandas Rakevičius
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Architektorius” (www.architektorius.lt)
Plotas / Area:
352 m2
Tūris / Volume:
1 775 m3
Sklypo plotas / Site area:
1 000 m2
Pastatas projektuojamas dviejų aukštų su šlaitiniu stogu. Pastato fasadų apdailai naudojamas medis ir tinkas. Stogas aptaisomas čerpėmis arba šiferiu su čerpių imitacija.
Pastato fasadų apdailai būtų naudojamos dvi pagrindinės spalvos: šviesiai pilkas tinkas ir sendintas medis. Visi likę pastato elementai –langų, durų rėmai ir t. t. – tamsiai pilki (grafitas).
The building is designed as a two-story structure with a pitched roof. The facade finishes will use wood and plaster. The roof will be covered with tiles or slate with a tile imitation. Two primary colors will be used for the facade finishes: light grey plaster and weathered wood. All other building elements, such as window and door frames, will be dark grey (graphite).
Pirmo aukšto planas
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Pjūvis
Adresas / Address:
Turistų g. 1B, Klaipėda
Architektai / Architects:
Skaistė Vaivadaitė, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Plotas / Area:
450 m2
Tūris / Volume:
1 839 m3
Sklypo plotas / Site area:
6 689 m2
NAMAS PRIE ĄŽUOLO
HOUSE BY THE OAK TREE UP architektai
Projektuojamas sklypas yra šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje (Giruliuose). Sklypo lokacija numatyta – megzti tiesioginį ryšį su teritorija, ją supančiu kraštovaizdžiu, todėl svetainės ir kitos (ne)gyvenamosios patalpos pastate projektuojamos su atviromis terasomis ir įstiklintais vitrininiais langais vizualių traukos taškų kryptimis. Architektūrinė pastato išraiška projektuojama kompleksiškai sprendžiant fasadų kompoziciją ir išlaikant vientisą architektūrinę teritorijos stilistiką. Pastatas su plokščiuoju stogu, kurio dalis eksploatuojama.
The planned plot is situated in the northern part of Klaipėda city (Giruliai). The plot's location demands seamless integration with the surrounding terrain and landscape. As such, the design of the building's living and other (non)residential spaces includes open terraces and glass window facades oriented towards points of visual attraction. The architectural expression of the building is being comprehensively designed, addressing facade composition and maintaining a cohesive architectural style for the surrounding area. The planned building features a flat roof, some of which is intended for use.
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto antresolių planas
Trečio aukšto planas
Sklypo planas
NAMAS PRIE ŠLAITO
HOUSE ON A SLOPE
Adresas / Address:
Turistų g. 1B, Klaipėda
Architektai / Architects:
Skaistė Vaivadaitė, Algirdas Stripinis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Plotas / Area:
167 m2
Tūris / Volume:
744 m3
Sklypo plotas / Site area:
6 689 m2
Projektuojamo namo architektūriniai sprendiniai derinami prie pirmosios, 1936 m. sklype pastatytos, modernios bauhauzo stiliaus trijų aukštų vilos. Mūrinio trijų aukštų pastato, tinkuoto lygiu tinku, dengto plokščiais stogais, atviros terasos orientuotos į jūros pusę.
Siekiant ne tik išlaikyti architektūrinį vientisumą, bet ir tiesioginį ryšį su supančiu kraštovaizdžiu, šlaito apačioje projektuojamas pastatas pakeliamas (iki galo neužstatomas pirmasis aukštas), sudarant galimybę tiek vizualiai, tiek fiziškai megzti ryšį su visu sklype esančiu pastatų kompleksu ir gamta. Pastatui numatoma betono apdaila.
The architecture of the planned house are being harmonized with the original 1936-built, modern Bauhaus-style three-story villa. The three-story villa is constructed of brick, with smooth plaster and flat roofs, and its open terraces are oriented towards the sea. In order to not only maintain architectural coherence but also establish seamless integration with the surrounding landscape, the building at the bottom of the slope is designed to be elevated (with the first floor left entirely unobstructed), creating opportunities for both visual and physical connection with the entire complex of buildings and nature on the plot. The building is intended to have a concrete finish.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Trečio aukšto planas
PASKUTINIS NAMAS
LAST HOUSE
Adresas / Address:
Žemynos g. 24, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gediminas Petrauskas, Lina Marčiulaitienė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Du kart du” (www.planasA.lt)
Plotas / Area:
299 m2
Tūris / Volume:
1 422 m3
Sklypo plotas / Site area:
2 385 m2
Paskutinis namas Žemynos g. akligatvyje. Šiuo projektu stengėmės užpildyti ir sujungti namų kraigų kreivę bei vizualiai suvaldyti kuo daugiau nuostabios laukinės gamtos, atsiveriančios visoje sklypo panoramoje. Projekto kertiniai akcentai yra vaizdai, patogumas ir pomėgiai.
The last house on Žemynos Street. With this project, our aim was to fill and connect the curve of the ridges, visually embracing the wonderful wildlife that unfolds across the entire panorama of the plot. The cornerstones of the project are anchored in views, comfort, and interests.
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
Adresas / Address:
Žemynos g. 22, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gediminas Petrauskas, Lina Marčiulaitienė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Du kart du” (www.planasA.lt)
Plotas / Area:
250 m2
Tūris / Volume:
1 597 m3
Sklypo plotas / Site area:
1 841 m2
LANGAS Į GAMTĄ WINDOW
TO NATURE
Namas, pro kurio langus skverbiasi natūralios gamtos spinduliai, suprojektuotas Dangės upės senvagėje. Sukurta kompozicija kaimyniškai reaguoja į gretimą užstatymą, darniai papildo vientisą kvartalo namų apdailos medžiagiškumą ir spalvinę gamą. Du vienas kitą papildantys tūriai natūraliai formuoja skirtingas funkcines zonas. Namas gali pasiūlyti surinkti visus šeimos narius erdvioje svetainėje ir didžiulėse terasose suteikti privatų poilsį bei galimybę skirti laiko mėgstamam hobiui. Gyvenimas name neatsiejamas nuo panoraminių vaizdų į senvagę ir mišką.
The house, with nature's rays penetrating through its windows, is designed within the old bed of the Dangė River. The composition created responds to neighboring buildings, harmoniously complementing the uniform materials and color scheme of the houses in the quarter. The two complementary volumes naturally delineate different functional areas. The house offers ample space for gathering all family members in a spacious living room and expansive terraces, providing opportunities for private rest and pursuing favorite hobbies. Life in the house is intertwined with panoramic views of the forest.
Aukšto planas
Sklypo planas
DOUBLE APARTMENT HOUSE BY THE SEA MAK GROUP
DVIBUTIS NAMAS PRIE JŪROS
Adresas / Address:
Ajerų g. 4I, Palanga
Architektai / Architects:
Lukas Mikulskas, Monika Grimalaitė, Rokas Masaitis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „MAK GROUP” (www.makgroup.eu)
Vizualizacijos / Visualisations:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Sklypo plotas / Site area:
Adham Badr
Dvibutis gyvenamasis namas buvo suprojektuotas užtikrinant tiek komfortišką kasdienybę, tiek patogumą poilsiaujant prie jūros. Projekto tikslas – subalansuoti individualumo ir bendrumo aspektus, kuriant du nepriklausomai funkcionuojančius namus. Dideli langai ne tik atveria plačią pušyno panoramą, bet ir išsaugo privatumą tarp abiejų namų. Numatyta didelės terasos ir balkonai, kurie leis mėgautis lauko erdvėmis nepriklausomai nuo pajūrio oro sąlygų. Architektūrinė projekto raiška – šiuolaikiška pajūrio regionui būdingų apdailos medžiagų ir architektūrinių sprendimų interpretacija.
The duplex residential house was designed to ensure both comfortable everyday living and convenience for leisure by the sea. The project's aim was to balance the aspects of individuality and community while creating two independently functioning homes. Large windows not only open up a wide pine forest panorama but also preserve privacy between the two houses. Ample terraces and balconies are provided to enjoy outdoor spaces regardless of seaside weather conditions. The architectural expression of the project is a modern interpretation of finishing materials and architectural solutions typical of coastal regions.
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
Sklypo planas
NAMAS - KONTRASTAS
HOUSE - CONTRAST
Adresas / Address:
Plytų g., Palanga
Architektai / Architects:
Lukas Mikulskas, Rokas Masaitis
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „MAK GROUP” (www.makgroup.eu)
Vizualizacijos / Visualisations:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Sklypo plotas / Site area:
Adham Badr
Rūsio planas
Namo koncepciją nulėmė kontrastingas kampinis sklypas. Dvi sklypo kraštinės ribojasi su sankryža ir didelio mastelio pastatais kitose gatvių pusėse, o likusios dvi kraštinės glaudžiasi prie miško. Projektuojant namą buvo siekiama atsiriboti nuo sankryžos, ten sutelktų svetimų žvilgsnių ir kartu visiškai atsiverti miško panoramai.
Dvi monumentalios pastato sienos, formuojančios sankryžą, apgaubia ir įrėmina vidinį stiklo fasadą. Siekiant išsaugoti natūralios šviesos srautą iš visų pusių, dvi išorinio fasado sienos projektuojamos ne per visą pastato aukštį, bet paliekant plyšį šviesai. Įėjimas į namą projektuojamas išraiškingas ir yra pabrėžiamas fasade, tampa pagrindiniu jo elementu. Siekiant dar labiau pabrėžti kontrastą tarp pastato pusių, stiklinė vidinio fasado siena užsisuka apvaliai – priešingai griežtam ir aštriam išoriniam fasadui.
The concept of the building was influenced by the contrasting angular plot. Two edges of the plot are bordered by a crossroads and relatively large-scale buildings on the other sides of the street, while the remaining two edges adjoin the forest. In designing the building,the aim was to separate it from the crossroads, where foreign gazes might converge, while fully opening up to the panorama of the forest.
Two monumental walls of the building, forming the crossroads, envelop and frame the inner glass facade. To maintain the flow of natural light from all sides, the two outer facade walls are not projected to cover the entire height of the building but leave a gap for the light. To further emphasize the contrast between the sides of the building, the glass inner facade wall curves smoothly, in contrast to the rigid and sharp outer facade.
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
Sklypo planas
Adresas / Address:
Būdvietės k., Skuodo sen., Skuodo raj.
Architektai / Architects:
Gintarė Kabalinė, Andrius Serapinas, Andrius Pakulis, Vitalijus Rudokas, Justina Čepanauskaitė
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studija “Kopa”” (wwww.kopaarchitects.lt)
Plotas / Area:
199 m2
Tūris / Volume:
1 096 m3
Sklypo plotas / Site area:
5 269 m2
ŠEIMOS NAMAS
FAMILY HOUSE Kopa
Anksčiau žmonės savo sodybas susiplanuodavo pagal jausmą, sodus ar daržus. Projektuojamos vietovės priešistorė panaši, tačiau buvusį etapą mena tik likę ilgamečiai vertingi medžiai. Projektavimo procese jie buvo įprasminti ir tapo pagrindine koncepto ašimi.
Pastato kompozicija susideda iš dviejų pagrindinių tūrių: tradicinio dvišlaičio tūrio, atkartojančio toje vietoje stovėjusio pastato formą, jame suprojektuotos privačios gyvenamosios erdvės ir modernios išraiškos tūrio – aliuzijos į jaunos ambicingos šeimos – naujos kartos –gyvenimą, čia suplanuotos bendros šeimos erdvės. Abu tūriai sujungti perregimu holu, kurio centre susikerta pagrindinės vizualinės ašys –vaizdai į ilgamečius medžius ir buvusią istoriją.
Previously, people would arrange their homesteads based on feeling, gardens, or orchards. The projected prehistoric area is similar, but only the remaining long-standing, valuable trees reminiscence the past stage. In the design process, they were given meaning and became the main axis of the concept. The composition of the building consists of two main volumes: a traditional two-story volume, echoing the form of the building that stood in that place, where private living spaces are designed, and a volume of modern expression - an allusion to the life of a new ambitious family - a new generation, where shared family spaces are planned here. Both volumes are connected by a spacious hall, in the center of which intersect the main visual axes - views of the longstanding trees and the former history.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
3D schema
Robertas Bardauskas
MIŠKO PRIEGLOBSTYJE
IN THE SHELTER OF THE FOREST
Adresas / Address:
Kadaičių g. 2, Stirbaičiai
Architektas / Architect:
Robertas Bardauskas
Plotas / Area:
197 m2
Tūris / Volume:
990 m3
Sklypo plotas / Site area:
7 433 m2
Sklypas nutolęs tiek nuo urbanizuotų teritorijų, tiek nuo užstatytų kaimyninių sklypų – sodybinis užstatymas.
Projektuojamas gyvenamasis vieno aukšto namas su gyvenama mansarda, pritaikytas keturių asmenų šeimai. Pastatas įkomponuojamas žemiausioje sklypo dalyje, yra L formos, tačiau vizualiai sudarytas iš trijų tūrių – nuo gatvės matyti pagrindinis tūris su prie pastato prijungta stogine automobiliams laikyti, o į pietinę pusę suformuotas papildomas vieno aukšto tūris poilsio patalpoms.
Gyvenamojo namo pirmąjį aukštą sudaro viena pagrindinė erdvė, apimanti virtuvę, svetainę ir valgomąjį, laiptai į mansardą ir sanitarinis mazgas. Atskirame tūryje suprojektuota ramybės zona – koridorius, miegamasis, drabužinė ir vonia. Iš svetainės arba lauko terasos patenkama į priešpirtį su laiptais į mansardą, WC, dušą, katilinę ir pirtį.
The land plot is situated away from urbanized areas and neighboring plots, offering secluded homestead landscaping.
A one-story residential house with a habitable attic is designed to accommodate a family of four. Integrated into the lowest part of the plot, the house features an L-shaped layout visually comprising three volumes. The main volume is visible from the street, with a car storage shed concealed behind the building. An additional one-story volume for relaxation rooms is situated on the southern side.
The first floor includes an open-plan kitchen, living, and dining area, with stairs to the attic and a bathroom. A separate zone holds a bedroom, wardrobe, and bathroom. An ante-room off the living area connects to attic stairs, a WC, shower, boiler room, and sauna.
Mansardinio aukšto planas
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
NAMAI IEVŲ GATVĖJE
HOME ON ELM STREET
Adresas / Address:
Ievų g. 16, Klaipėda
Architektai / Architects:
Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Plotas / Area:
200 m2
Tūris / Volume:
989 m3
Sklypo plotas / Site area:
600 m2
Projektuodami šį pastatą, siekėme sukurti lakoniškas ir patogias erdves šeimai gyventi. Namai sudaryti iš dviejų korpusų – erdvaus gyvenamojo kambario su svetaine, valgomuoju ir virtuve bei ramaus poilsio bloko su miegamaisiais kambariais. Pirmojo aukšto erdves jungia vidinis sodas su terasomis. Antrajame pastato aukšte – darbo ir poilsio studija su privačia stogo terasa, atveriančia vaizdus į upės slėnį. Pastato architektūrą kuria šviesiai pilkų plytų mūro raštas, fasadą sušildo anoduoto aliuminio langų rėmai ir medinės įėjimo durys.
When designing this building, our aim was to create concise and comfortable spaces for family living. The house consists of two volumes - a spacious living area with a lounge, dining room, and kitchen, and a tranquil rest block with bedrooms. The spaces on the first floor are connected by an inner garden with terraces. On the second floor of the building, there is a work and leisure studio with a private rooftop terrace, offering views of the river valley. The architecture of the building is characterized by a pattern of light gray brick masonry, while the facade is warmed by anodized aluminum window frames and wooden entrance doors.
Sklypo planas
Pjūvis
Pirmo aukšto planas
Antro aukšto planas
Studio altitudes
SESERŲ NAMAS SISTERS‘ HOUSE
Adresas / Address:
Vydūno g. 7, Kukuliškiai
Architektai / Architects:
Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Plotas / Area:
191 m2
Tūris / Volume:
925 m3
Sklypo plotas / Site area:
3 142 m2
Pajūrio regioniniame parke rekonstruojamo gyvenamojo namo architektūrinė išraiška atitinka savo buvusį gyvavimo etapą ir archetipines kaimo sodybų tradicijas – dvišlaitis 45 laipsnių stogas su čerpių danga, naudojamos tamsios deginto medžio dailylentės, rašto variacija atskiriant stogo tūrį nuo pirmojo aukšto. Į tako pusę kuriamas nuosaikus fasadas, atliepiantis senąją sodybą. Į vidinę kiemo pusę atsiveria vitrininiai langai su ažūriniais stumdomais elementais. Pastato planas organizuojamas aplink centrinį bloką, kuriamas dviejų galų namas. Antrasis aukštas skirtas seserims – maksimaliai simetriškas, privačius kambarius jungia bendra poilsio ir darbo erdvė.
In the Pajūrio regional park, a residential house is being reconstructed, following its architectural expression, reflecting its previous stage of life and the archetypal traditions of rural homesteads - a double-sloped 45-degree roof with wooden shingles, using dark burnt wood cladding, varying in pattern to separate the roof volume from the ground floor. A modest facade facing the path reflects the old homestead. Towards the inner courtyard, there are glass windows with latticed sliding elements. The building's layout is organized around a central block, creating a two-sided house. The second floor is designated for sisters - maximally symmetrical.
Sklypo planas
Pirmo aukšto planas
Mansardinio aukšto planas
Studio altitudes
NAMAI MINIJOS SLĖNYJE
HOME IN THE MINIJA VALLEY
Adresas / Address:
Minijos g. 13, Gargždai
Architektai / Architects:
Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Plotas / Area:
167 m2
Tūris / Volume:
1 135 m3
Sklypo plotas / Site area:
1 410 m2
Gargždų miesto centrinėje dalyje susiformavusiame kvartale įterpiami nedideli šeimos namai. Namai suprojektuoti kaip lanksti struktūra, prisitaikanti prie kintančių šeimos poreikių. Vaikų kambariai numatomi atskirame bloke, kuris vėliau gali konvertuotis į savarankiškai funkcionuojančią studiją. Pastato tūris išnaudoja esamą pailgą sklypą, dalį patalpų numatant šlaite ir taip išplečiant kiemo erdvę.
In the central part of Gargždai city, small family home is inserted into the established neighborhood. The house is designed as flexible structure, adaptable to changing family needs. Children's rooms are located in a separate block, which can later be converted into a selfcontained studio. The building volume utilizes the existing elongated plot by placing rooms on the slope and thereby expanding.
Sklypo planas
Aksonometrija
Rūsio planas
Pirmo aukšto planas
Pirmo aukšto planas. Konversija į studiją
ŽVEJŲ PAVILJONAI NIDOJE
FISHERMEN'S PAVILIONS IN NIDA
Adresas / Address:
Purvynės g.14, Neringa
Architektai / Architects:
Andrius Laurinaitis, Gerda Antanaitytė
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Užsakovas / Client:
Asociacija Parnidė
Plotas / Area:
16 - 20 m2
Tūris / Volume:
60 - 80 m3
Sklypo plotas / Site area:
1 158 m2
Laikini paviljonai yra kuriami žvejams ir jų veiklai. Paviljonų grupės kartu kuria vidinį kiemą, iš kurio atsiveria vaizdas į žvejų aktyviai naudojamus įrankius. Iš vidinio kiemo lankytojams pasiekiamos žuvų rūkyklos, prekybos vietos, edukacijos paviljonas. Pastumti tūriai suteikia vidiniam kiemui gylio ir nominalių erdvių, prisiderindami prie esamų medžių. Ažūriniai, kintančios geometrijos stogai atliepia džiūstančius tinklus, kuria judant palei gatvę kintantį siluetą. Atėjus vakarui, stogų konstrukcija persišviečia iš vidaus.
Temporary pavilions are created for fishermen and their activities. Groups of pavilions together form an inner courtyard, from which a view of the actively used fishing tools opens up. From the inner courtyard, visitors can access fish smokehouses, trading places, and an education pavilion. Pushed-in volumes provide depth to the inner courtyard and nominal spaces, while also integrating with existing trees. Latticed, changing geometry roofs reflect drying nets, creating a changing silhouette as one moves along the street. In the evening, the roof structure is illuminated from the inside.
Sklypo planas
Aksonometrija
Išklotinės
Planas
ISTORINIS PERLIUKAS
HISTORICAL GEM
Adresas / Address:
Žirgų g. 14A, Priekulė II
Architektai / Architects:
Jurgita Burbienė, Laura Čivilienė, Gedas Lučinskas, Indrė Auškelė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „NT projektavimas”
Plotas / Area:
153 m2
Tūris / Volume:
760 m3
Sklypo plotas / Site area:
655 m2
Gyvenamasis namas patenka į Priekulės miesto istorinės dalies teritoriją, registruotą kultūros paveldo vietovę. Optimizuojamas gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų išsidėstymas, keičiant pastato kontūrų tūrius. Architektūriškai medžiagiškumas ir spalviniai sprendiniai parenkami pagal KPD specialiuosius reikalavimus, kur detalėmis ir spalviniais intarpų elementais sukuriamas išskirtinis vizualinis vaizdas. Šio projekto sprendiniais daug dėmesio skiriama Priekulės miestelio istorinės dalies pastatų architektūrai puoselėti.
The house is located within the registered cultural heritage site of Priekulė's historic town. Alterations to the contours of residences and farm buildings were made to optimize the layout of both living and ancillary spaces. Architecturally, materials and colors were carefully selected to adhere to the special requirements set by the Department of Cultural Heritage. Every detail and color element was meticulously chosen to create a unique visual identity. This project prioritizes the preservation of Priekulė's historic architecture.
Sklypo planas
Antro aukšto planas
Pirmo aukšto planas
NAMAS POILSIUI IR DRAUGAMS
A HOUSE FOR RELAXATION AND FRIENDS
Adresas / Address:
Paleičių k., Juknaičių sen., Šilutės r. sav.
Architektas / Architect:
Aurimas Baužys
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Vietos”
Plotas / Area:
110 m2
Tūris / Volume:
535 m3
Sklypo plotas / Site area:
4 927 m2
Atostogų namas. Vieta, kur galima pabėgti nuo kasdienybės šurmulio. Per langus žiūrėti į besikeičiantį gamtos paveikslą. Įsitaisyti šalia spragsinčio židinio. Sušilti nedidelėje pirtelėje ir atsigaivinti lauko baseinėlyje. Terasoje mėgautis maistu ir dalintis istorijomis. Gulint lovoje skaičiuoti tamsiame dangaus skliaute lėtai judančias žvaigždes. Patirtimis dalytis su artimiausiais draugais.
Atostogų namas projektuojamas nedidelėje miškų supamoje laukymėje, netoli Nemuno upės. Atostogų, svečių ir pirties namelius jungia bendra terasa su nedideliu baseinu, laipteliais ir nuovaža. Visi statiniai pakelti virš šlapios Nemuno slėnio žemės. Medinės konstrukcijos kuria jaukias vidaus erdves ir gerą mikroklimatą. Medžio apdaila dera prie miško kolorito. Vienas namelis apkaltas lentelėmis, kitas gontais, trečias skiedromis.
Holiday home: A place where you can escape the bustle of everyday life, look out at the ever-changing picture of nature, settle in next to a crackling fireplace, warm up in a small sauna, and refresh yourself in an outdoor swimming pool. Enjoy a meal and share stories on the terrace, and lie in bed counting stars slowly moving across the night sky, sharing experiences with your closest friends.
The holiday home is set in a small field surrounded by forests, close to the Nemunas River. The holiday, guest, and sauna cabins are connected by a terrace with a small swimming pool. All the buildings are elevated above the wet ground of the Nemunas valley. The wooden structures create cozy interior spaces and a good microclimate. The varying wood finishes—sidings, boards, and shingles—blend in with the colors of the forest.
Aukšto planas
Pjūvis
Fasadas
Adresas / Address:
P. Cvirkos g. 25, Gargždai
Architektai / Architects:
Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis
Projektavimo įmonė / Office:
MB „Studio altitudes” (www.altitudes.lt)
Užsakovas / Client:
Gargždų „Minijos” progimnazija
Sklypo plotas / Site area:
TYRINĖTOJŲ SKVERAS GARGŽDUOSE
THE RESEARCHERS‘ SQUARE IN GARGŽDAI
3 152 m2
Realizuoti
Suolo aksonometrija
Į kūrybinį procesą įtraukti mokiniai susipažino su architekto profesija, savarankiškai tyrinėjo aplinką, kūrė ir pristatė idėjas. Kieme suprojektuota sporto aikštelė su ilgu suolu sirgaliams, lauko klasės, pažintiniai takeliai, gyvosios gamtos pažinimo objektai, poilsio ir žaidimų salos. Projektuojant mažosios architektūros objektus, siekta neprogramuoti vienos funkcijos, objektus numatyti patogius ir universalius, ergonomiškai pritaikytus pradinių klasių mokiniams. Tikime, kad mažosios architektūros objektai prisideda prie vaikų supratimo apie miesto aplinką, kad ji gali būti demokratiškesnė, laisvesnė ir draugiškesnė. Projektas įgyvendintas dalyvaujamojo biudžeto konkurso būdu.
Students were introduced to the profession of architecture, independently explored the environment, and developed and presented ideas. The courtyard features a sports field with long benches for spectators, an outdoor classroom, educational trails, elements for discovering nature, relaxation and play areas. When designing small architectural objects, the aim was not to program a single function, but to create comfortable and versatile objects, ergonomically adapted for elementary school students. We believe that small architectural objects contribute to children's understanding of the urban environment, showing that it can be more democratic, free, and friendly. The project was implemented through a participatory budgeting competition.
Sklypo planas
Vabalai
LOGISTIKOS CENTRAS LOGISTICS
CENTER
Adresas / Address:
Tilžės g. 86, Klaipėda
Architektai / Architects:
Simonas Norkus, Gabrielė L. Ošikaitė, Giedrius Stogis, Justina Radzevič, Edvinas Kolakauskas
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „2L Architects” (www.2larchitektai.lt)
Nuotraukos / Photographs:
Norbert Tukaj
Užsakovas / Client:
MB „AUG Rent“
UAB „Syvista”
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Rangovas / Contractor:
Sklypo forma, reljefas, detaliojo plano sprendiniai, esamas gatvių tinklas ir įvažiavimų vietos nulėmė pastatų išdėstymą. Pastatai tvarkingai sublokuoti, išdėstyti lygiagrečiai su Tilžės gatve. Šiaurinė, esanti arčiau gatvės, komplekso dalis skirta klientams aptarnauti, administracinėms patalpoms. Toliau nuo gatvės esanti komplekso dalis skirta sunkiesiems automobiliams: jų plovimui, pakrovimui ir stovėjimui.
Pastato tūrinę kompoziciją padiktavo skirtingos funkcijos –spalviškai išskirti ir suskaidyti tūriai atlieka skirtingas funkcijas.
Pastato fasadams naudojama pilko aliuminio kompozito apdaila, pabrėžianti industrinę pastato funkciją.
Industrinė estetika buvo perkelta ir į pastatų vidų, kadangi vidaus erdvių dizainu rūpinosi tie patys autoriai.
The project is situated on the western side of Klaipėda. The layout of the buildings was determined by the shape of the plot, the relief of the land, and the existing street network. The buildings are neatly aligned parallel to the street. Towards the northern part of the complex, closer to the street, customer service and administrative premises are located. In contrast, the section of the complex situated further from the street is designated for heavy vehicles, including facilities for washing, loading. The volumetric composition of the building was influenced by its diverse functions, with distinct functions housed within colored and segmented volumes. The gray aluminum composite facade finish emphasizes the industrial function of the building, a theme that is also reflected in the interior spaces.
PASLAUGŲ PASKIRTIES PASTATAS
Adresas / Address:
Tilžės g. 103, Klaipėda
Architektai / Architects:
Algirdas Stripinis, Tomas Vasilkevičius
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
UAB „Baltexim”
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
UAB „Stogrenta”
Rangovas / Contractor:
Pailga ir siaura sklypo forma, šalia esanti Tilžės gatvė, aplinkinis užstatymas lėmė pastato vietą sklype ir tūrinį sprendimą.
Projektuojamame pastate numatoma dviejų įmonių veikla, todėl pastatas funkciškai dalijamas į dvi atskiras dalis: remonto dirbtuves ir krautuvų servisą. Fasaduose šis padalijimas išreiškiamas skirtingomis spalvomis. Tūrinių elementų, vartų spalvos parenkamos pagal įmonių logotipų spalvas. Fasadų plokštumos skaidomos vertikaliomis langų juostomis. Šis skaidymas paryškinamas vertikaliomis aliuminio lamelėmis.
The plot's elongated, narrow shape, proximity to Tilžės street, and surrounding structures determined the building's location and volume. In the designed building, the activities of two separate companies are expected. Therefore, the building is functionally divided into two separate parts: repair workshops and forklift service. This division is expressed in the facades through the use of different colors. The colors of volumetric elements and gates are selected to match the company logos. Facade planes are divided by vertical window strips, which are accentuated by vertical aluminum slats.
GYDYMO PASKIRTIES PASTATO REKONSTRUKCIJA, KEIČIANT PASKIRTĮ Į
Adresas / Address:
MEDICAL BUILDING RECONSTRUCTION AND CONVERSION TO APARTMENT BUILDING UP architektai
GYVENAMĄJĄ
Pievų Tako g. 4, Klaipėda
Architektai / Architects:
Snieguolė Stripinienė, Gintautas Datkūnas, Tomas Vasilkevičius, Kristina Andriejauskė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „UP architektai” (www.uparchitektai.lt)
Užsakovas / Client:
UAB „Žemtaka”
Sklypo plotas / Site area: Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Realizuoti
Pagrindinis istorinis tūris (KVR kodas 37995) suremontuotas, pritaikant pirminei, istoriškai susiklosčiusiai gyvenamajai funkcijai. Nuo namo statybos XX a. 4-ajame dešimtmetyje čia buvo nuomojami butai. XX a. antrojoje pusėje, po turto nacionalizavimo, pastatas buvo pritaikytas gydymo paskirčiai. Tuo metu rekonstruotas kiemo priestatas – ūkinis pastatas, pritaikant jį Sporto medicinos centro reikmėms. Priestatas rekonstruojamas. Jis aukštinamas tiek, kad nedominuotų nei pagrindinio istorinio tūrio, nei aplinkinio užstatymo atžvilgiu, fasadų architektūrinę išraišką derinant prie istorinės pastato dalies.
The main volume (Heritage Nr. 37995) has been renovated and adapted for primary residential use. Originally constructed in the 1940s, the house was initially planned for rented apartments. During the second half of the 20th century, after nationalization during Soviet times, an annex was added, and the building was repurposed as the Sports Medicine Centre.
The annex has been reconstructed by raising the building to a new level lower than the existing historic building and the surrounding houses, with the facade architecture matched to that of the historic house.
Adresas / Address:
Kuršių takas 15A, Palanga
Architektai / Architects:
Jurgita Liubartaitė, Arūnas Skrolis, Goda Šerpytytė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „Devyni architektai” (www.devyniarchitektai.com)
Rangovas / Contractor:
UAB „Mirigita”
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Tūris / Volume:
Jūra, kopos, vėjas ir ramybė – kertinis nedidelio gyvenamųjų namų kvartalo Baltijos jūros pakrantėje koncepcijos pamatas. Pajūryje savo kuršiškose trobose kažkada gyveno tik vietiniai žvejai. Jų architektūros stilistika įkvėpė suprojektuoti šiuolaikinę gyvenvietę nedidelei bendruomenei, išlaikant pagarbų atstumą tarp jos narių. Kad šiuolaikiški pastatai neatrodytų kaip svetimkūniai gamtinėje ir istorinėje erdvėje, jų išraiška turėjo priminti žvejo namą – stačiakampio plano, su dideliais šlaitiniais stogais. Pastatai su dideliais langais, atsuktais į jūrą arba mišką, balkonai su vitrinomis, vaizdai į bangas. Fasadų apdailos medžiagos šiuolaikiškos, ilgalaikės. Grindys ir lubos lauke – natūralios medienos lentos, kad išblukintos saulės, vėjo ir lietaus dar labiau priartintų namus prie gamtinės aplinkos.
Sea, dunes, wind, and tranquility – these form the concept for a small residential quarter on the Baltic Sea coast. Once, local fishermen lived in traditional Kuršin houses by the seashore. Their architectural style inspired the design of a contemporary settlement, maintaining a respectful distance between members. To ensure the modern buildings blend into the natural and historical environment, their design evokes the fisherman’s house – rectangular in plan with large gabled roofs. The buildings feature large windows facing the sea or forest, balconies with glass fronts, and wave views. Façade materials are modern and durable. Floors and ceilings outside are made of natural wooden planks, weathered by the sun, wind, and rain, bringing the homes closer to the natural environment.
Sklypo planas
WASTEWATER TREATMENT PLANT - EDUCATIONAL CENTER SWECO + Archko
NUOTĖKŲ VALYKLA - EDUKACINIS CENTRAS
Adresas / Address:
Smiltynės g. 1a, Klaipėda
Architektai / Architects:
Stanislovas Lukšas, Kristina Jurkutė, Rolandas Rakevičius
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „SWECO” ir UAB „Archko” (www.archko.lt)
Užsakovas / Client:
Lietuvos jūrų muziejus
Plotas / Area:
350 m2
Tūris / Volume:
1 500 m3
Sklypo plotas / Site area:
7 792 m2
Sklypo projektas atviras visuomenei, jame yra ne tik inžinerinių statinių, bet ir vykdoma edukacinė veikla. Lankytojai gali susipažinti su nuotėkų valymo procesu, apžiūrėti įrangą, taip pat muziejus vykdo šviečiamąją veiklą šiukšlių rūšiavimo srityje. Sklype yra edukacinė aikštelė, kurioje pateikta informacija apie šiukšlių rūšiavimo naudą, nurodyti realūs pavyzdžiai apie žmonių sukeliamos taršos mastą ir pasekmes gamtai. Yra vykdoma praktinė veikla taršos srityje. Pats valymo įrenginių pastatas suprojektuotas, maksimaliai įsiliejant į gamtinę aplinką.
Pastatas užkastas žemėmis ir apželdintas, tarsi būtų natūraliai apžėlusi supustyto smėlio kalvelė, su atverta kampine dalimi, kad lankytojai galėtų apžiūrėti įrangą, sumontuotą viduje.
The project site is open to the public, offering engineering structures and educational activities. Visitors can learn about the wastewater treatment process, inspect the equipment, and participate in waste sorting education. An educational area provides information on the benefits of waste sorting, real examples of pollution, and its consequences for nature. Practical pollution control activities are also conducted. The building housing the cleaning equipment is designed to blend harmoniously with the natural surroundings. Partially buried and landscaped, the building appears naturally covered by a mound of weathered sand, with an open corner for visitors to inspect the equipment inside.
Sklypo planas
NAMAS TRUŠELIUOSE
HOUSE IN TRUŠELIAI
Adresas / Address:
Vėluvos g. 6, Trušeliai
Architektai / Architects:
Jurgita Burbienė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „J ir A Architektūros Studija” (www.jastudija.com)
Vizualizacijos / Visualisations:
Evaldas Čiuželis
Dvibutis gyvenamasis namas suprojektuotas centrinėje sklypo dalyje, pastate – du atskiri butai. Siekiant vizualiai sumažinti gyvenamojo namo tūrį, namas projektuojamas dviejų korpusų, butai jungiami pagalbinėmis patalpomis, siekiant skirti kiekvienam butui kuo daugiau privačios erdvės. Fasadai minimalistiniai, apdailai pasirinktas struktūrinis pilkų spalvų tinkas. Pagrindiniu fasadu pastatas orientuotas į privažiavimo kelią; siekiant atitraukti nuo gatvės, numatytos stoginės. Kiekvienam butui numatyta atskira automobilių statymo vieta. Poilsio zona orientuota į sklypo gilumą. Kiekvienas butas turi atskirą įėjimą, išskirtos bendros ir gyvenamosios erdvės.
The two-room residential house is centrally located on the plot, featuring two separate apartments. To reduce the building's visual bulk, it is designed with two hulls, connecting the apartments with auxiliary rooms to maximize private space. The minimalist facades are decorated with structural gray-colored plaster. The main facade faces the access road, with shelters for retreatment from the street. Each apartment has its own parking zone within the plot, and the recreation area is at the back. Each apartment has separate entrances and distinct common and living spaces.
UAB „Avipeksa”
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Užsakovas / Client: Tūris / Volume:
GYVENAMOJI SODYBA RESIDENTIAL HOMESTEAD
Adresas / Address:
Serbentų g. 17, Purmaliai
Architektai / Architects:
Jurgita Burbienė, Gedas Lučinskas, Laura Čivilienė, Indrė Auškelė
Projektavimo įmonė / Office:
UAB „NT projektavimas” (www.ntprojektavimas.lt)
Užsakovas / Client:
UAB „Gremasta”
Atokiau nuo miesto šurmulio kuriama gyvenamoji sodyba. Sodų bendrijos teritorijoje, kurioje vyrauja mažučiai sklypai, stengiamasi sukurti estetiškus ir komfortiškus statinius (gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio), kurie būtų optimalūs, patogiai ir jaukiai išsidėstyti sklypo teritorijoje. Pastatų konstrukcija parenkama medinio karkaso, o apdailai naudojamos medinės dailylentės. Racionaliai parenkamos fasadinės apdailos medžiagos, nereikalaujančios didelės priežiūros, ir gamtai artimos spalvos.
Rangovas / Contractor:
UAB „Gremasta”
Tūris / Volume:
A residential homestead is currently under construction in a tranquil garden community, tucked away from urban commotion amidst small plots. Our aim is to create aesthetically pleasing and comfortable residences and farm buildings, strategically positioned on the plot for optimal convenience. The buildings will be constructed using timber frame construction and finished with timber cladding. Facade materials have been chosen with a practical approach, prioritizing low maintenance and earthy tones to complement the landscape.
Sklypo plotas / Site area:
Plotas / Area:
Sklypo planas
Stogo langų valdymas balsu ar mygtuko paspaudimu
VELUX išleido į rinką išmaniesiems namams skirtą produktą, kad pernelyg daug laiko patalpose praleidžianti karta būtų sveikesnė. Nuo šiol būstų savininkai galės balsu uždaryti ar atidaryti stogo langus, kad jų gyvenamoji aplinka būtų sveikesnė. Pasaulinės stogo langų rinkos lyderis VELUX pradeda prekiauti produktu „VELUX ACTIVE with NETATMO“. Tai pirmasis toks savaiminio diegimo (angl. plug and play) sprendimas, skirtas jutikliais paremtu nuotoliniu stogo langų, užuolaidėlių ir žaliuzių valdymu.
Mokslinių tyrimų duomenimis, mes neįtikėtinai daug laiko praleidžiame patalpose ir dažnai pamirštame išvėdinti namus. Tačiau nuo šiol, jei namuose per karšta ar per šalta, jei oras juose darosi pernelyg drėgnas ar nemalonaus kvapo, naujoji išmanioji VELUX sistema automatiškai išvėdins kambarius.
Norint daugiau komforto, pakaks valdymo balsu asistentės „Siri“ paprašyti pagalbos, nes tai pirmoji išmanioji stogo langų sistema, kurią galima prijungti prie „Apple HomeKit“ programos. Naudojant balso komandas ar mobiliąją programėlę „Home“, stogo langus bus galima uždaryti ar atidaryti net nesant namuose. Jutikliais paremtas automatinis valdymas
Bendradarbiaujant su prancūzų įmone NETATMO ir taikant naujausią išmaniaisiais jutikliais paremtą technologiją, buvo sukurta sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“, kuri galvoja ir veikia už vartotoją. Išmanieji jutikliai matuoja temperatūrą, drėgnį ir CO2 koncentraciją namuose bei aktyvuoja tinklų sietuvą, kad atsidarytų ar užsidarytų stogo langai ir patalpų mikroklimatas pagerėtų.
Patalpų mikroklimato kokybė yra labai svarbi sveikatai ir gerai savijautai. Oras, kuriuo kvėpuojame, yra toks pat svarbus, kaip ir maistas, kurį valgome, ar vanduo, kurį geriame. Suaugęs žmogus įkvepia apie 15 tūkst. litrų oro kiekvieną dieną ir praleidžia iki 90 proc. savo laiko uždarose patalpose. Sveikas namų mikroklimatas, kurį užtikrina naujasis VELUX sprendimas išmaniesiems namams, yra kur kas daugiau nei elementarus patogumas.
Išmaniųjų namų įrenginys iš anksto užprogramuotas taip, kad prireikus stogo langai automatiškai atsidarytų ir įleistų šviežio oro į namus. Įrenginys taip pat apsaugo namus nuo įkaitimo, iniciatyviai uždarydamas išorines žaliuzes ir markizes.
Pastangų nereikalaujantis valdymas išvaduoja nuo rūpesčių
VELUX ACTIVE darniai veikia su mobiliąja valdymo programėle „iOS“ ir „Android“ sistemoms. Todėl vos keliais išmaniojo telefono palytėjimais galima valdyti ir stebėti langus per programėles „Apple Home“ ar VELUX ACTIVE.
Sistema „VELUX ACTIVE with NETATMO“ sujungia dvi puikias technologijas: aukštos kokybės stogo langus VELUX ir NETATMO patirtį, kuriant paprastus bei naudingus produktus ir programėles. Automatizuojant stogo langų atidarymą, uždarymą bei uždengimą užuolaidėlėmis, galima smarkiai pakeisti situaciją ir patalpų mikroklimatą pagerinti taip, kad naudotojams nereikėtų sukti dėl to sau galvos. Sukūrėme jutikliais paremtą sprendimą, kuris yra ne tik patikimas ir paprastai naudojamas, bet ir prisideda prie geros naudotojų savijautos. Sveikata ir gera savijauta išmaniuosiuose namuose
Išmaniųjų namų sprendimų, kai elektros įrenginiai prijungiami prie interneto, rinka klesti. Numatoma, kad pasauliniu mastu iki 2022 metų išmaniųjų namų rinka augs maždaug iki 53,45 milijardų dolerių (Statista, 2018). Išmaniųjų namų technologijos suteikia galimybę tokius namų ūkio prietaisus kaip šaldytuvai, šaldikliai, skalbyklės, džiovyklės, kavos virimo aparatai ar virduliai valdyti per programėles ir reguliuoti juos automatiškai.
Išmanieji namai ir toliau išlieka svarbi vartotojų tendencija. Tikimasi, kad per artimiausius ketverius metus ji taps vyraujanti. Skaitmenizuodami stogo langų valdymą, kai automatiškai gerinama patalpų mikroklimato kokybė, pridedame dar vieną dimensiją išmaniesiems namams – sveikatą ir gerą savijautą, kartu pakeldami inovacijas šioje srityje į naują lygmenį.
www.velux.lt
Leidėjas / Publisher
Leidinį iš dalies finansuoja / Publication is part funded by
