Moteru galios

Susan Nolen-Hoeksema

Moterų galios Išnaudokite savo unikalias stiprybes namie, darbe, bendruomenėje

Iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė

vilnius 2013

UDK 159.922.1-055.2 No-32

© Susan Nolen-Hoeksema, 2010 © Vertimas į lietuvių kalbą, Ema Bernotaitė, 2013 © Leidykla VAGA , 2013 ISBN 978-5-415-02332-5

Versta iš: Susan Nolen-Hoeksema, The Power of Women

Skiriu visoms stiprioms ir galingoms moterims savo gyvenime

Turinys

1. Savigalbos revoliucija

/ 9

p i r m a da l i s

Unikalūs moterų gebėjimai 2. Naujas genialumo apibrėžimas 3. Atspariosios / 55 4. Emocijos kaip įrankis / 81 5. Vertingi ryšiai / 111

/ 27

a n t r a da l i s

Kaip atrasti ir ugdyti savo galias 6. Kaip susidaryti asmeninę galių stiprinimo programą 7. Talentų ugdymas / 149 8. Kaip išmokti prisitaikyti / 176 9. Kaip išmiklinti emocinį nuovokumą / 196 10. Efektyvesnis bendravimas / 224 t r e č i a da l i s

Savo galių išlaisvinimas 11. Moteriškas vadovavimas / 249 12. Moteriškas būdas auginti vaikus 13. Moteriškas būdas mylėti / 299 14. Moteriškas būdas senti / 325

/ 274

/ 137

Nuorodos Padėka Rodyklė

/ 355

/ 366 / 368

Apie autorę

/ 375

Knygoje pateiktų užduočių lapų elektroninės versijos ieškokite iamapowerfulwoman.com.

1.

Savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai

Jeigu galėtumėte tapti Dievu ir sukurti tobulą šių laikų lyderį, kaip tas žmogus atrodytų? Norėtumėte, kad jis būtų išmintingas, gebantis suvokti įvairius sudėtingų situacijų aspektus, sukurti naujus ir pažangius problemų sprendimo būdus. Jūsų sukurtas tobulas lyderis turėtų stengtis visos grupės labui, ne vien dėl savo paties galios ir šlovės. Tobulas lyderis, gebėdamas pažvelgti į problemas kitų žmonių akimis, mokėtų juos įkvėpti, padėtų suvokti savo stiprybes ir įveikti silpnybes.

Be to, tobulas vadovas nenuleistų rankų ir dirbtų tol, kol darbas būtų baigtas, net jeigu tai pareikalautų asmeninės aukos.

Jūs ką tik apibūdinote moterį. Moterys vadovauja išmintingai, sąžiningai ir su įkvepiančia galia, jos daro tai kiekvieną dieną – šeimoje, darbe ir savo bendruomenėje. Dažnai jų vadovavimas nėra pripažįstamas, nes moterys nemojuoja rankomis reikalaudamos pripažinimo.

Jos paprasčiausiai sukaupia jėgas ir užbaigia darbą, išsprendžia iškilusias problemas ir padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos.

Manau, kad galias, kuriomis moterys naudojasi visose savo gyvenimo srityse ir kurias kiekviena moteris yra pajėgi išsiugdyti, galima suskirstyti į keturias grupes: l Moterys turi proto galių, tiksliau – tam tikrą proto lankstumą, padedantį joms rasti kūrybiškus ir sumanius užgriuvusių problemų sprendimus. Dėmesį sutelkia į tai, jog darbas savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 9

apskritai būtų padarytas, o ne vien į tai, kad jis būtų padarytas taip, kaip jos nori. l Moterys turi tapatybės galių, kurios leidžia joms išsaugoti tvirtą savivokos ir savo vertybių pojūtį bet kuriomis aplinkybėmis. Jos geba susidoroti su pokyčiais ir nežinomybe, nes jų savivokos jausmas nepriklauso nuo to, ką jos turi ar ką daro, o tik nuo to, kas tokios jos yra. l Moterys turi emocinių galių – gebėjimą suvokti savo pačių ir kitų žmonių jausmus, šiuo supratimu pasinaudojus įveikti nemalonias aplinkybes. Be to, emocinės galios leidžia moterims numatyti įvairių gyvenimo išbandymų emocines pasekmes – dėl to jos ypač sumaniai priima svarbiausius gyvenimo sprendimus. l Moterys turi bendravimo galių – geba suprasti, kaip kitas mato konkrečią situaciją, ir tai padeda joms užmegzti tvirtus socialinius ryšius, kurie palaiko jas sunkiu metu. Jos retai kada tūžta ar pučiasi, net jeigu kiti tuo jas kaltina, o ieško abiem pusėms priimtinų konflikto sprendimo būdų.

Kiekvieną dieną moterys naudojasi savo galiomis, vesdamos į geresnį gyvenimą kitus, kad ir kas jie būtų: jų vaikai ar partneriai, kaimynai, draugai, bendradarbiai ar pavaldiniai. Kartais tyliai, kartais garsiai ir įžūliai jos ima juos už rankos ir kilsteli aukštyn, kuria ir puoselėja jų gyvenimus, steigia ir įkvepia organizacijas, palikdamos pasaulyje žėrintį pėdsaką.

Pasaulio keitimas Moterys keičia pasaulį, o drauge keičia ir galios veidą. Jungtinėse Valstijose 40 procentų viso privataus verslo sudaro moterų valdomos įmonės, jose dirba 7,3 milijono žmonių ir biudžetą papildo 1,1 trilijono dolerių per metus1. 1972 metais JAV vyriausybėje vadovaujamą ir

10 / moterų galios

administracinį darbą dirbo tik 18 procentų moterų, o iki 2002 metų šis rodiklis pasiekė 46 procentus. 1979 metais moterys sudarė tik 3 procentus JAV Kongreso narių, o po 2008 metų rinkimų jų buvo jau 17 procentų. Keturiasdešimt devyniose iš penkiasdešimties valstijų moterys buvo išrinktos į vadovaujamus postus2.

Moterų pasiekimai politikoje dideli ir už Jungtinių Amerikos Valstijų sienų. Angela Merkel, fizikė, atėjo į politiką būdama penkiasdešimt dvejų metų, 2005-aisiais ji išstūmė iš posto Gerhardą Šrioderį (Gerhard Schröder) ir tapo pirmąja Vokietijos kanclere moterimi.

2006 metais nuosaikioji socialistė Mišelė Bačelet (Michelle Bachelet) buvo pirmoji moteris, išrinkta Čilės prezidente. Reformatorė Elena Džonson-Sirlif (Ellen Johnson-Sirleaf ) tapo pirmąja moterimi prezidente Afrikoje (Liberijoje). O Han Myung-sook, buvusi disidentė ir politinė kalinė, 2006 metų balandį tapo pirmąja moterimi, inauguruota Pietų Korėjos ministre pirmininke.

Vis daugiau moterų užima pačias aukščiausias vadovaujamas pozicijas ir toks pavyzdys įkvepia. Tačiau pasinaudodamos savo galiomis moterys jau tūkstančius metų keičia pasaulį, jos daro tai, ką mano esant reikalinga. Kiekvieną dieną, paprastai ir neįkyriai, bet veiksmingai moterys praturtina ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus.

Noriu pateikti jums pavyzdį – papasakoti apie Terę, keturiasdešimt dvejų metų namų šeimininkę ir motiną, gyvenančią nedideliame Stoningtono miestelyje Ilinojaus valstijoje. Terei nė į galvą neateitų laikyti save galinga ir stipria, tačiau ji padarė didžiulę įtaką savo bendruomenei ir šimtams kitų žmonių. Prieš kelerius metus, gruodžio pradžioje, Terė bakalėjos parduotuvėje sutiko iš matymo pažįstamą moterį, vardu Anetė. Pokalbis, suprantama, pakrypo apie tai, ką jųdviejų šeimos ketina veikti per Kalėdas. Pradėjusi vardyti, kokius žaislus jau buvo nupirkusi dviem savo vaikams, Terė pastebėjo, kaip Anetė susigūžė, o jos veidu perbėgo liūdesio šešėlis. Paaiškėjo, kad prieš kelias savaites Anetės vyras neteko darbo, šeima sunkiai suduria galą su galu. Ir žaislų per Kalėdas Anetės vaikai nesulauks.

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 11

Terė kaip mokėdama paguodė Anetę ir moterys patraukė savais keliais.

Vis dėlto likusią dienos dalį jųdviejų pokalbis nedavė Terei ramybės. Ji žinojo, kad miestelyje yra nemažai šeimų, patekusių į tokią padėtį kaip Anetė – ūkininkai skurdo, o gamyklos pastaraisiais metais mažino darbų apimtis arba kraustėsi kitur. Terė pamėgino įsivaizduoti, kaip jaustųsi jos vaikai, jei pabudę Kalėdų rytą po eglute nerastų žaislų, ir jai suspaudė širdį. Tada paskambino savo geriausiai draugei Rosanai ir moterys ėmė kurpti planą, kaip surinkti pinigų žaislams. Kitą sekmadienį Terė su Rosana bažnyčiose, kurias lankė, paskelbė renkančios aukas. Įkalbėjo vietos verslininkus, kad šie prie kasų pastatytų aukų rinkimo dėžutes. Įtikino pradinės mokyklos tėvų ir mokytojų komitetą surengti kepinių mugę, per kurią uždirbti pinigai būtų skirti naujiems žaislams pirkti. Iki gruodžio 18 dienos Terė ir Rosana jau buvo surinkusios beveik du tūkstančius dolerių. Turėdama tokią sumą Terė apsilankė miestelio išparduotuvėse ir įkalbėjo jų valdytojus parduoti jai žaislų už savikainą.

Gruodžio 22 dieną Terė ir Rosana visus tuos žaislus išdėliojo ant stalų Amerikos legiono salėje. Šeštą valandą vakaro atsidarė durys ir į vidų sugužėjo skurdžiau gyvenančios šeimos, atrinktos parapijų dvasininkų, mokyklų mokytojų, vadovų ir vietinės valgyklos darbuotojų.

Tėvai švytėjo išvydę džiaugsmą savo vaikų veiduose ir bent trumpam pamiršo, į kokią sunkią ekonominę padėtį yra papuolę. Per kelerius metus nuo pirmosios žaislų dalijimo akcijos bendruomenės susidomėjimas šia veikla išaugo – kasmet būdavo surenkama kone dešimt tūkstančių dolerių ir nepriteklių kenčiančių šeimų vaikams išdalijama daugybė žaislų.

Terei pavyko suorganizuoti šią žaislų dovanojimo akciją pasitelkus įvairias savo galias. Iš Anetės elgesio ir to, ką ši nutylėjo pasakodama apie Kalėdų planus, Terė pajuto, kad ši moteris išgyvena sunkius laikus. Įsijautusi į Anetės padėtį suprato, ką jaučia žmogus, negalintis per Kalėdas nupirkti žaislų savo vaikams. Susidūrusi su bauginančia

12 / moterų galios

užduotimi per kelias savaites suorganizuoti žaislų dovanojimo akciją ji nepaisė gąsdinimų, nepabūgo ir nepasidavė. Į pagalbą pasitelkusi geriausią draugę ir pasinaudojusi ryšiais su daugybe miestelio gyventojų numatė keletą būdų savo tikslui pasiekti – surinkti pinigų ir nupirkti tiek žaislų, kad jų pakaktų vargstančių šeimų vaikams.

Tokių moterų kaip Terė rastume visur – kiekviename miestelyje, pasiturinčių žmonių gyvenamame priemiestyje ar miesto centre. Jos išsikelia tikslus, kurie išreiškia jų asmeninius interesus ir vertybes, o jau tada niekas negali sutrukdyti atlikti to, ką užsibrėžė. Tos moterys kuria bendradarbiavimo ir paramos ryšius su kitais žmonėmis. Randa kūrybiškų sprendimų kliūtims apeiti. Kasdiene veikla ir vadovavimu jos geba bendruomenes ir pasaulį aplink save padaryti sveikesnį ir ryškesnį.

Nepalankių situacijų keitimas Tūkstančius metų moterys savo stiprybes pasitelkdavo net pačioms didžiausioms nelaimėms įveikti. Yra plačiai nuskambėjusių pavyzdžių, tokių kaip Muchtaran Bibi (Mukhtaran Bibi), išprievartauta pakistanietė, savo traumą pavertusi judėjimu, kurio tikslas – pakeisti įstatymus, kurie negina moterų teisių Pakistane. Žurnalas Time neseniai paskelbė ją viena iš šimto įtakingiausių žmonių žemėje. Viso pasaulio moterys vienijosi siekdamos apsiginti ir apginti savo šeimas nuo pavojų, kuriuos kelia galingos vyriausybės, teroristai arba ekonominė padėtis. Per „purvinąjį karą“ Argentinoje, trukusį nuo 1976 iki 1983 metų, buvo suimta ir dingo tūkstančiai žmonių – veikiausiai jie buvo nužudyti kariškių. Pradingusių vyrų motinos ir žmonos Buenos Airėse susivienijo į judėjimą, pasivadino Las Madres del Plaza de Mayo (Gegužės aikštės motinos), ir reikalaudamos grąžinti artimuosius tyliai protestavo aikštėje priešais prezidento rūmus. Jos rizikavo – galėjo būti kankinamos ar net nužudytos, tačiau vis tiek reikalavo žinių apie mylimus žmones. Kai 1983 metais buvo atkurta demokratija,

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 13

Las Madres tęsė protesto akcijas ir reikalavo teisti žudikus. Šios moterys, kurių dauguma buvo neišsilavinusios ir neturtingos, pasitelkusios savo ir kitų moterų, stojusių ginti savo šeimų, galias, padėjo įgyvendinti didžiulius politinius pokyčius ir užtikrinti teisingumą.

Kitos nėra tokios garsios, tačiau dėl drąsos ir atkaklumo ne menkesnės didvyrės už šias. Viena iš jų – Džodė, daili rudakė moteris, kurios sūnus buvo mano sūnaus futbolo komandos vartininkas. Prieš dešimt metų Džodės gyvenimas daugumai iš mūsų būtų atrodęs tobulas – ji turėjo du puikius sveikus vaikus, patrauklų vyrą, kuriam viskas sekėsi ir kurį ji dievino, ir užėmė aukštas pareigas IBM korporacijoje. Tačiau Džodei, sulaukus vos dvidešimt devynerių, svajonių gyvenimas virto košmaru. Jos vyras Lenas, mėgęs sportuoti (užsiėmė dviračių sportu, plaukimu, bėgo krosą), būdamas trisdešimt trejų staiga mirė nuo širdies smūgio. Dėl Leno mirties ir naujo savo kaip vienišos motinos vaidmens Džodė iš pradžių jautėsi sugniuždyta. Tačiau laikui bėgant ji sutelkė dvasines jėgas, pasistengė išsikapstyti iš sielvarto ir pakeisti savo gyvenimą. Pasinaudojusi emocine daugybės draugų pagalba ir praktine artimųjų parama ji sugrąžino savo vaikų gyvenimą į ankstesnes vėžes. Po kelerių metų Džodė jau vedė paramos grupes jaunoms našlėms: stengėsi padėti joms patikėti savo stiprybėmis, išmokti pasinaudoti socialiniais ryšiais ir kūrybiškai įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama mirus vyrui. Džodė tvirtina: „Moterys kur kas atsparesnės, nei dauguma mano. Tokia tragedija kaip vyro netektis gali priversti moterį atrasti savyje slypinčias galias ir išmokti jomis pasinaudoti.“ Tačiau moterų galios atsiskleidžia ne vien kaip atsakas į užklupusią nelaimę. Jas demonstruoja šimtai tūkstančių moterų, nepaisančių realių kliūčių ir su neįveikiamu principingumu ryžtingai siekiančių įgyvendinti savo svajones. Kai 1968 metais Klaudija Kenedi (Claudia Kennedy) stojo į karo tarnybą JAV armijoje, moterims nebuvo leidžiama vadovauti vyrams, o moterų generolių išvis nebuvo. 2000 metais išeidama į pensiją generolė leitenantė Kenedi buvo visoje šalyje aukščiausią laipsnį turinti karininkė moteris, trijų žvaigždučių generolė.

14 / moterų galios

Iš pradžių jai teko vadovauti pakrikusiam, į narkotikus įjunkusiam būriui, kurio vienas kareivis įniršęs bandė ją nužudyti. Negailestingai reikalaudama, kad kareiviai laikytųsi aukščiausių armijos vertybių – ištikimybės, garbės ir vienybės, Klaudija Kenedi įvedė griežtą discipliną ir pelnė pagarbą. Galiausiai ji tapo karinės žvalgybos vado pavaduotoja ir šias pareigas užėmė nuo 1997 iki 2000 metų: dalyvavo rengiant strategijas ir planuojant operacijas keturiasdešimt penkiems tūkstančiams visame pasaulyje dislokuotų kareivių – jos dispozicijoje buvo beveik milijardo dolerių biudžetas.

Tarnaudama armijoje Kenedi atkakliai kėlė klausimus, kuriuos laikė svarbiais, tarp jų ir apie gėdingas kai kurių kariškių šeimų gyvenimo sąlygas, taip rizikuodama sulaukti savo vadų nepasitenkinimo ar net griežtos bausmės. 1996 metais prie Kenedi, dviejų žvaigždučių generolės, jos kabinete Pentagone seksualiai priekabiavo taip pat dviejų žvaigždučių generolas – generolas majoras Laris Smitas (Larry Smith). Vadovybei paskelbus, kad Smitą ketinama paskirti vyriausiuoju armijos generolu inspektoriumi, tai yra užimti pareigas, kurias vykdydamas jis turėtų atlikti tyrimą ir seksualinio priekabiavimo bylose, ji siauram ratui pranešė apie savo atvejį. 2000 metų kovą jos kaltinimai buvo paviešinti, po jų sekė tyrimas ir vadovybė tylomis atšaukė Smito paskyrimą. Netgi išėjusi į pensiją Kenedi liko ištikima armijai, ji ir toliau demonstruoja savo ištikimybę jai garsiai keldama klausimus, kuriuos laiko svarbiais, pavyzdžiui, Bušo administracijos sprendimą inicijuoti ir skatinti karą Irake. Demonstruodama tokį principingumą per visus savo karinės veiklos metus ir vėliau Klaudija Kenedi nusipelnė pagarbos ir pasitikėjimo. Be to, jos pavyzdys įkvėpė pavaldinius sunkiai dirbti, rizikuoti ir patiems elgtis principingai.

Turint galvoje, su kokiomis kliūtimis visame pasaulyje susiduria moterys, tarp jų ir generolė leitenantė Kenedi, nuostabą kelia faktas, kiek daug joms pavyko pasiekti. Nors yra ignoruojamos, vejamos, netgi mušamos, moterys išsiugdė tam tikras psichologines galias,

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 15

nutraukė daugybę amžių jas kausčiusias socialines grandines ir iškilo kaip didžios vadovės, verslininkės, novatorės, žaidėjos.

Savo galių įtvirtinimas Per pastaruosius du dešimtmečius moterų ryžtas padėjo joms išnaudoti progas savo galioms stiprinti, dažnai tai būdavo daroma įgyjant akademinį laipsnį. Rezultatas – tektoniniai poslinkiai švietimo sistemos geografijoje. Kelerius metus merginos ir moterys lenkė vaikinus ir vyrus pagal daugumą akademinius pasiekimus rodančių kriterijų.

Prieš penkiasdešimt metų moterys į kai kuriuos Jungtinių Valstijų koledžus, tarp jų ir į tą, kurį baigiau aš, nebuvo net priimamos, o visoje šalyje sudarė tik trečdalį aukštųjų mokyklų studentų. Šiandien jos sudaro 58 procentus visų šalies studentų, besimokančių pagal dvejų ir ketverių metų koledžo studijų programas. Kai kuriuose koledžuose atotrūkis tarp lyčių milžiniškas: Vašingtone esančiame Amerikos universitete 2005 metų rudenį studijas pradėjo 74 procentai moterų!

Moterys vyrus koledžuose lenkia ne vien skaičiumi – įstojusios mokytis jos pirmauja pagal daugelį kriterijų. 2005 metais atliekant nacionalinį studentų įsipareigojimų studijoms tyrimą buvo apklausta devyniasdešimt tūkstančių studentų iš 530 institucijų ir nustatyta, kad moterys daug daugiau laiko nei vyrai praleidžia ruošdamosi paskaitoms, o šie daug daugiau laiko nei moterys skiria bendravimui ir poilsiui. Kiti tyrimai rodo, jog moterys mažiau nei vyrai yra linkusios praleisti paskaitas, jos dažniau atlieka namų darbus ir laiku juos pateikia. Todėl moterys gauna aukštesnius balus nei vyrai, yra didesnė tikimybė, kad pradėjusios studijas jas užbaigs, be to, jos smarkiai lenkia vyrus pagal diplomų su pagyrimu skaičių.

Teresos, paskutinio kurso Jeilio universiteto studentės, atliekančios tyrimą su mano vadovaujama laborantų grupe, pavyzdys puikiai iliustruoja šiuolaikinių studijuojančių moterų siekius ir veržlumą. Teresa kilusi iš didelės ir stipriais ryšiais susijusios šeimos Mountain View

16 / moterų galios

(Kalifornijos valstija). Jos tėvai nestudijavo koledže, septynis vaikus jie išlaikė iš pajamų, kurias gaudavo prekiaudami savo nedidelėje bakalėjos parduotuvėje arba tvarkydami kitų žmonių namus ir sodus. Laimei, dar pradinėje mokykloje mokytoja pastebėjo aukštą Teresos intelektą ir skatino ją stengtis mokytis. Teresa mokėsi puikiai ir gavo stipendiją visam studijų laikotarpiui Jeilyje. Vis dėlto jai teko dirbti, kad turėtų pinigų knygoms ir pragyvenimui – taip man ir pavyko susipažinti su Teresa. Ji dalyvavo konkurse, paskelbtame į darbo vietą mano tyrimo grupėje: reikėjo padėti atlikti tyrimus ir suvesti duomenis.

Teresa – santūri, aiškiai mintis reiškianti jauna ir žavi lotynų amerikietė ilgais rudais plaukais ir rudomis skvarbiomis akimis; kai atėjusi į pokalbį dėl darbo ji įžengė į mano kabinetą, jau po penkių minučių supratau, kad noriu ją įdarbinti. Per dvejus metus, kuriuos Teresa praleido mano tyrimų grupėje, ji tapo daugumos mūsų darbų centrine ašimi. Dėl gebėjimo bendrauti ir įtraukti žmones į atvirą pokalbį ji puikiai pravesdavo pokalbius net su rimtų psichinės sveikatos problemų turinčiais asmenimis. O jos principingumas, kantrybė ir atkaklumas leido patikėti jai sunkiausius darbus nė trupučio neabejojant, kad Teresa atliks juos gerai ir laiku. Todėl labai apsidžiaugiau, kai ši protinga ir ambicinga studentė paklausė, ar galėtų pas mus atlikti savo pačios tyrimą baigiamajam darbui. Būdama veržli ir ryžtingai siekianti tikslo, Teresa sugebėjo įveikti rimtus finansinius sunkumus ir tapti puikia labiausiai šalyje vertinamo universiteto studente.

Teresa – naujas moterų stiprybės įsikūnijimo pavyzdys. Ji visiškai sutelkusi dėmesį į tai, ką nori daryti ir kaip gali to pasiekti, o ne į savo kilmę, kuri, žvelgiant istoriškai, tokias moteris smarkiai ribodavo. Susidūrusi su kliūtimi Teresa pasitelkia visus savo proto išteklius ir ją apeina. Ji kieta it įdiržusi oda, tačiau jautri ir įžvalgi kaip geriausias gydytojas.

Tačiau ne vien studentiško amžiaus moterys jaučiasi galingos.

Psichologių Abigalės Stiuart (Abigail Stewart) ir Kerolės Ryf (Carol Ryff ) atliktas tyrimas parodė, kad dauguma vidutinio ir vyresnio amžiaus

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 17

moterų tvirtai ir nepajudinamai tiki savimi kaip asmenybėmis, savo vertybėmis ir gyvenimo tikslais3. Jos yra patenkintos savimi ir nepaisydamos visuomenės spaudimo kaip nors kitaip galvoti arba elgtis, siekia savo tikslų, kūrybiškai išnaudoja asmeninius gebėjimus.

Stereotipas, kad moterys nepasitiki savimi, nuvertina savo indėlį, netrokšta vadovauti kitiems ir yra neatsparios stresui – visiškai neteisingas daugumai moterų. Jos nė kiek neabejoja dėl savo įsitikinimų ir tikslų. Kiekviena moteris kasdien kam nors vadovauja, daro tai tūkstančiais būdų, o globalioje šiandienos ekonomikoje moterų vadovavimo stiliai patys efektyviausi. Moterys atkakliai nenuleidžia rankų net sunkiausiomis aplinkybėmis, sugeba įveikti nesėkmes ir sukurti stiprius ryšius, kurie sąlygoja pokyčius ir suteikia prasmę jų ir kitų žmonių gyvenimams.

Revoliucijos evoliucija Ironiška, bet moterys tapo stiprios ne tik nepaisydamos išmėginimų ir iššūkių, su kuriais susidurdavo tūkstančius metų, o tam tikra prasme kaip tik dėl jų. Kadangi istorijos raidoje jos neturėjo nei fizinės galios, nei socialinės padėties, kad galėtų pareikalauti, jog būtų išgirstas jų balsas arba atsižvelgta į jų poreikius, joms teko rasti būdų, kaip išgyventi ir klestėti neturint brutalios jėgos nei įtakos visuomenėje. Šiandien moterys ir vaikai sudaro didžiąją skurstančios žmonijos dalį, tačiau anksčiau moterys neturėjo teisės net reikalauti, kad būtų patenkinti jų pagrindiniai poreikiai. Taigi norėdamos ko nors pasiekti jos turėjo tapti itin išmintingos ir išmokti naudotis tuo, ką turi. Galų gale joms pavyko išsiugdyti gebėjimą rasti daugybę būtų savo tikslams pasiekti, susitelkti į tai, kad darbas būtų užbaigtas, neprarasti atkaklumo ir optimizmo net tada, kai aplinkybės atrodo visai beviltiškos, užuot sukus galvą, kaip įgyti galios.

Neturėdamos fizinių jėgų susigrumti su užpuolikais, moterys išmoko pasitelkti draugus ir šeimą, kad jas apgintų. Kadangi mote-

18 / moterų galios

rys tūkstančius metų augino savo palikuonis, tai darydamos išmoko unikalių emocinių ir tarpasmeninių įgūdžių, kurie užtikrino palikuonių išgyvenimą. Įspūdingas moterų gebėjimas įžvelgti ir suprasti kito žmogaus emocijas gali būti kilęs iš reikalo numatyti gresiantį vyrų užpuolimą, kad galėtų apsiginti pačios ir apginti savo vaikus.

Jeigu psichologinės moterų galios turi evoliucines šaknis, vadinasi, jos egzistuoja jau tūkstančius metų. Tai kodėl prireikė tiek daug laiko, kol moterų stiprybės tapo ne tik matomais, bet ir galingais socialinių pokyčių instrumentais? Be abejo, ne kartą, ypač pastarąjį šimtmetį, teko stoti į mūšį už moterų teisę pasinaudoti savo galiomis.

Psichologė Vendė Vud (Wendy Wood) iš Djuko universiteto palaiko nuomonę, kad moterų galioms išryškėti labai padėjo ir naujosios technologijos4. Skalbimo mašinos, šaldytuvai ir mikrobangų krosnelės reikšmingai sumažino namų priežiūros ir šeimos maitinimo naštą, palyginti su mūsų močiučių laikais. Kontraceptinės priemonės padėjo moterims išvengti nėštumo. Taigi laisvė ir galimybės, kurias suteikė technologiniai pokyčiai, leido moterims geriau atskleisti savo gebėjimus. Pasak psichologės Džinos Tvendž (Jean Twenge) iš San Diego valstijos universiteto, technologijos tikrai leido moterims per pastaruosius penkiasdešimt metų pasijusti gerokai tvirčiau: jos įgijo galimybę dirbti, gauti geresnį išsilavinimą, atidėti santuoką ir vaikų gimdymą vėlesniam laikui, kai įsitvirtins darbo rinkoje5. Kitais žodžiais tariant, dėl socialinių pokyčių moterys, regis, labiau trokšta užsitikrinti lygias teises į valdžią ir padėtį visuomenėje, tapti pilnateisės. Kita vertus, kadangi vis daugiau mergaičių užaugina dirbančios, išsilavinusios ir savimi pasitikinčios motinos, mergaitės taip pat daug labiau pasitiki savimi ir tikisi lyčių lygybės.

Stanfordo universiteto istorikė Estelė Fridman (Estelle Freedman) knygoje „Kelio atgal nėra“ (No Turning Back), teigia, kad politinė ir asmeninė laisvė, kurią per pastarąjį šimtmetį įgijo moterys, amžiams pakeitė su jomis ir kitomis moterimis susijusius lūkesčius. Fridman cituoja Ketvirtojo pasaulinio moterų kongreso, 1995 metais įvykusio

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 19

Pekine, generalinę sekretorę Gertrūdą Mongelą (Gertrude Mongella): „Revoliucija prasidėjo ir kelio atgal nėra. Pasižadėjimai nebus laužomi – nei šiandienos, nei praėjusių metų, nei pastarojo dešimtmečio. Ši revoliucija pernelyg pagrįsta, pernelyg svarbi ir buvo per ilgai atidėliojama.“6 Aš neteigiu, kad moterys pranašesnės už vyrus. Cituoju buvusią Izraelio ministrę pirmininkę Goldą Mejer (Golda Meir): „Negaliu pasakyti, ar moterys yra geresnės už vyrus, bet tikrai galiu pasakyti, kad jos nėra blogesnės.“ Tenoriu pabrėžti daugybę moterų gebėjimų, kuriuos visuomenė ir kiekviena moteris turėtų vertinti ir jais pasinaudoti, o ne nurašyti tuos gebėjimus ir būdo bruožus kaip „mergaitiškus“. Pats laikas pakeisti žodžio „mergaitiškas“ prasmę, kad jis taptų komplimentu, o ne įžeidimu. Laikas sugriauti kultūrinį stereotipą, kad moteris yra prastesnė už vyrą. Laikas visuomenei pripažinti ypatingąsias moterų galias ir išnaudoti jas pasaulio gerinimui. Ir tikrai pats laikas moterims pradėti vertinti savo gebėjimus ir išnaudoti visą turimą potencialą.

Be abejo, vienos moterys stipresnės už kitas. Skaitydamos apie moterų galias galite prisiminti kitokių pavyzdžių: „Na, mano sesuo (mama, duktė, draugė) nėra tokia stipri!“ Jūs galite paprieštarauti, esą ir pati neturite jokio ypatingo gebėjimo, juo labiau kelių. Žiūrint iš istorijos perspektyvos, moterys sau buvo labai griežtos, kreipė dėmesį į savo silpnybes, apgalvodavo kiekvieną charakterio ydą, gebėjimus ir išvaizdą. Žiniasklaida įamžino šią maniją kapstytis po savo trūkumus išspausdindama begalę straipsnių ir knygų apie tai, kuo moterys blogos ir kaip tą blogį ištaisyti. Net tada, kai moteris demonstruoja savo pranašumus, ji kartais klausia savęs, ar turi teisę taip elgtis ir ką apie tai pagalvos kiti žmonės. Reklamos kompanijos vadovė ir rašytoja Luji Vais (Lois Wyse) yra sakiusi: „Vyrai mokomi atsiprašyti už savo silpnybes, o moterys – už stiprybes.“ Išgirdusi apie įspūdingus moterų gebėjimus galite sakyti: „Ak, aš niekada nebūsiu tokia.“ Arba galvoti, kad net jeigu užtektų jėgų

20 / moterų galios

įveikti sunkumus, išmokti nugalėti baimes ir pareikalauti, jog su jumis skaitytųsi, ne kažin ką turite pasiūlyti – vos vieną kitą gebėjimą, įgūdį ar nuomonę, o tai vargiai kam nors pasirodys vertinga. Tačiau jūs klystate.

Kai skaitysite šią knygą, raginu atkreipti dėmesį į savo ir savo pažįstamų moterų stiprybes, o ne į silpnybes. Pastebėkite, kaip tos stiprybės atsiskleidžia per smulkmenas arba svarbius dalykus, atkreipkite dėmesį, kaip jos veikia kitus žmones. Tapkite stipria moterimi, ugdykite savo gebėjimus, kad gyvenime galėtumėte daryti tai, ką norite, ir kad jums puikiai sektųsi.

Kiekviena moteris jau gimė turėdama ką duoti – savo šeimai, bendruomenei ir savo pasauliui. Kukliai arba jaudinamai akivaizdžiai visos moterys kiekvieną dieną duoda – jos dalija savo meilę ir globą, išmintį ir gebėjimus. Odri Lord (Audre Lorde) sako: „Kai išdrįstu būti stipri ir pasinaudoti savo gebėjimais, kad įgyvendinčiau svajones, darosi vis mažiau svarbu, ar bijau.“7

Išnaudoti savo galias Kai moterys priėmė Dievo mestus iššūkius ir išdrįso būti galingos, jos įskėlė revoliuciją, kuri pakeitė pačią sąvoką, ką reiškia būti moterimi.

Jau praėjo laikai, kai moterys būdavo apibūdinamos pabrėžiant tai, kokios jos nėra: fiziškai nestiprios, nepasižyminčios griežta logika, neambicingos – ne vyrai. Dabar moterys save apibūdina sąvokomis, kokios jos yra: guvaus proto, tvirtos ir pasitikinčios savimi, emociškai nuovokios, įgudusios palaikyti tarpasmeninius santykius. Šias savybes jos pasitelkia rūpindamosi šeima, naudojasi jomis darbo rinkoje, atlikdamos pareigas bendruomenei ir politikos srityje. Dėl to pasaulis tampa geresnis.

Moterys kasdien išsižada senų, nuvalkiotų problemų sprendimo būdų ir bendravimo su žmonėmis modelių, jos priima visiškai naujus sprendimus ir kuria naujoviškus santykius, taip pagerindamos savo

savigalbos revoliucija: ką moterys daro gerai / 21

pačių ir jas supančių žmonių gyvenimą. Įmonės uždirba daugiau pinigų, nes moterys sugeba dirbti su skirtingais žmonėmis, randa įvairių būtų tikslams pasiekti ir prisideda prie visos šalies ekonomikos kilimo. Bendruomenės ir tautos jau pradeda pripažinti moterų principingumą, lankstų vadovavimo stilių ir patiki joms valdžią, tikėdamosi pažangių pokyčių.

Savo stiprybėmis moterys dažniausiai naudojasi šeimoje ir santykiuose su artimais žmonėmis. Atranda kūrybiškų šeimos problemų sprendimų. Į tarpusavio santykius žiūri su begaline kantrybe ir supratingumu. Jos suvaldo emocijų protrūkius, kurie kyla auginant vaikus ir stengiantis išsaugoti santuoką, dažniausiai tai daro žaibiškai ir sėkmingai. Santykiai su artimaisiais puikūs, nes moterys pasitelkia proto, asmenybės, emocijų ir bendravimo galias kiekviename žingsnyje, kurdamos, puoselėdamos ir mėgaudamosi meile ir jos vaisiais. Ši revoliucija išryškino moterų galias, ne jų silpnybes. Užuot sutelkusios dėmesį į iškilusias kliūtis, revoliucionierės jas tiesiog perlipa, pralenda pro apačią arba apeina. Joms nerūpi, ką moterys turi daryti, o ko ne. (Turėti ar neturėti vaikų? Tarnauti kariuomenėje? Tapti tautos lydere?) Revoliucionierės kelia klausimą: kaip pasiekti, kad moterys galėtų daryti tai, ko nori ir ką daryti privalo? Ši knyga – revoliucijos vadovas. Kuo ryškiausioje šviesoje atskleisiu ypatingus moterų gebėjimus, kurie joms padeda vis sėkmingiau keisti pasaulį. Moterys visada turėjo šių gebėjimų. Tačiau dėl laisvės, per pastarąjį šimtmetį mums iškovotos motinų ir senelių, ir laisvės, kurią suteikė naujosios technologijos, dabar moterys plūste plūsta pro galimybių duris – jų pilna ir įmonių valdybų posėdžių salėse, parlamentų ir kongresų rūmuose, paslaugų teikimo įmonėse ir mokymo įstaigose. Išbandžiusios jėgas šiose srityse jos pažvelgė į save kitu žvilgsniu ir suvokė esančios stiprios, protingos, nuovokios ir įkvepiančios kitus. Pasauliui reikia šiek tiek laiko, kad teisingai suprastų revoliucijos moteris. Mano tikslas jam padėti aprašant, kaip moterys savo galiomis iš naujo apibrėžia save ir keičia pasaulį. O dabar ketinu

22 / moterų galios

parodyti moterims, kaip atrasti savo stiprybes ir jomis pasinaudojus gyventi tokį gyvenimą, kokio jos nori.

Kiekviena moteris gimė gebėdama būti stipri – jūs taip pat. Kad ir kokia sugniuždyta ar silpna jaučiatės, galiu padėti jums atkurti protines, asmenines, emocines ir bendravimo galias, kad įgytumėte jėgų pasinaudoti savo gebėjimais, įgyvendinti tikslus ir išreikšti savo nuomonę – tiek namuose, tiek bendruomenėje, tiek savo darbo vietoje. Ši knyga pilna įrankių, kurie padės jums ugdyti savo galias ir išmėginti tai, ką kiekviena moteris gali nuveikti pati viena arba su būriu draugių.

Kai kurie iš jų tikriausiai pasirodys sunkūs, bet dauguma – smagūs.

Tačiau visi nuves jus ten, kur jausitės gyvybinga, energinga ir galinga.

Mes visos esame vertos atrasti savo gebėjimus ir jais pasinaudodamos kaupti savyje glūdinčią stiprybę. Mums reikia, kad vadovautų ir gyvenimą keistų visos moterys – jūs taip pat. Yra be galo daug darbo, daug neišspręstų problemų ir tikrai daug nuostabių dalykų, kuriuos turime nuveikti. Jums nebūtina siekti galios ar įtakos, tačiau mes negalime prarasti to, ką jūs turite savyje ir galite pasiūlyti bendram labui.

Taigi dėkitės prie manęs ir siekime bendro tikslo – galios, kuri išlaisvins jus ir suteiks jums tai, kas leis mėgautis gyvenimo pilnatve.

Jums vieta paruošta. Esate laukiama, reikalinga – ir jums patiks ten būti.

pir m a da lis

Unikalūs moterų gebėjimai

2.

Naujas genialumo apibrėžimas: protinės moterų galios

Mano senelė Ženeva Didžiosios depresijos metu užaugino trylika vaikų. Senelis dirbo fermoje toje Ilinojaus valstijos dalyje, kur buvo verčiamasi žemės ūkiu, ir šiek tiek uždirbdavo, tačiau to nė iš tolo neužteko išmaitinti ir aprengti didelę šeimą. Jei jiems pavykdavo iš kur nors gauti kokią perkarusią vištą, senelė Ženeva kažkaip sugebėdavo iš jos paruošti po tris patiekalus penkiolikai žmonių. Iš trupučio mėsos ir savo daržo daržovių ji išvirdavo puodą troškinio arba sriubos. Vištų uodegas virdavo valandų valandas, kad iš jų ištrauktų visą skonį ir maistingąsias medžiagas. Senelė Ženeva ne tik daržą turėjo, ji eidavo palei geležinkelio bėgius netoli namų, rinkdavo laukinius smidrus ir mėlynes. Pasiėmusi kelis vaikus grybaudavo netoliese žaliuojančiuose miškuose. Iš kiaulpienių lapų, laukinių svogūnų ir kiaulienos taukų likučių sugebėdavo paruošti puikų patiekalą. Ji buvo geresnė išgyvenimo meistrė už Lokį Grylzą (Bear Grylls)* – senelė padėjo išgyventi penkiolikai žmonių.

Iš trylikos senelės Ženevos vaikų devynios buvo dukterys. Tik pagalvokite – tai reiškė, kad teks iškelti devynerias vestuves. Dėl Dievo meilės, kaip juodu su seneliu įstengs sumokėti už devynerias ves* Edward Michael Grylls (g. 1974) – britų rašytojas ir televizijos žvaigždė, išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis meistras, gebėjimus rodantis savo kuriamose dokumentinėse televizijos laidose (čia ir toliau – vert. pastabos).

naujas genialumo apibrėžimas: protinės moterų galios / 27

tuves? Senelė Ženeva buvo išdidi, tačiau tikrai ne kvaila. Ji žinojo: daugybės dalykų šiame gyvenime negali padaryti pats, todėl turi suprasti, kada laikas prašyti pagalbos. Savo vaikus ji mokė, jog šeimos nariai yra tarpusavyje susiję giminystės ryšiais ir turi vieni kitiems padėti, kad ir kokios pagalbos reikėtų. Tie vaikai, kurie jau dirbo, prisidėjo prie kitų vaikų vestuvių išlaidų. O dukterys rinkosi vyrus, kurie ne tik padengė dalį savo vestuvių išlaidų, tačiau buvo pasirengę bet kada ištiesti ranką ir dėl šeimos padaryti viską. Metams bėgant senelė ir senelis vis labiau silpo, o mano tetos ir dėdės jiems nuolat padėdavo: remontavo jų senus namus, kai išleisdavo pensijos pinigus, apmokėdavo jų sąskaitas, o abiem susirgus vėžiu rūpinosi jų gydymu. Senelei Ženevai mirus dėdės, tetos ir daugybė jų vaikų nepaliovė rūpintis vieni kitais, nes juos siejo ryšys, jungiantis kelias šeimos kartas. Visa širdimi atsidavusi savo vaikams senelė Ženeva vis dėlto įdiegė jiems esminį principą: „Kuo galėdamas turi padėti kitam“, ji sukūrė stiprų paramos tinklą – visų pirma sau ir seneliui, o vėliau ir šimtams savo palikuonių bei kitų žmonių, prie kurių gyvenimų jie prisilietė.

Kai pirmą kartą nusivežiau savo vyrą į šeimos susitikimą pas senelę Ženevą, jis pasivedė mane į šalį ir tarė: „Čia susirinko tokia daugybė žmonių ir vyksta tiek daug dalykų, o taip ramu!“ Susitikime dalyvavo keturiasdešimt tetų ir dėdžių, penkiasdešimt trys pusbroliai ir pusseserės, keturiasdešimt penki jų sutuoktiniai ir keli tuzinai vaikų. Žmonės ruošė maistą, žaidė su vaikais, taisė sulūžusius žaislus ir kalbėjosi vieni su kitais. Senelės Ženevos palikuonys, labai užsiėmę ir daug naudos visuomenei duodantys žmonės, nelinkę kreipti dėmesio į save. Jie rūpinasi, kad darbas būtų padarytas, tačiau nesuka sau galvos, ar bus už tai įvertinti – visai kaip senelė Ženeva. Žiūrėdamas Didžiosios depresijos laikų šeimų nuotraukas dažniausiai matai liūdnus, neprižiūrėtus vaikus. Sklaidydama senelės Ženevos nuotraukas mačiau laimingus, vietoje nenustygstančius vaikus, augančius saugioje aplinkoje ir karštai mylimus tėvų. Mano

28 / moterų galios

senelė, nors gyveno didžiausiame skurde, sugebėjo savo vaikus ne tik pamaitinti ir aprengti, tačiau ir užtikrinti, kad jie gautų gerą išsilavinimą ir išaugtų dorais žmonėmis, gerbiančiais save ir besirūpinančiais kitais. Mano mama, jos broliai ir seserys gerbė savo motiną už jos išradingumą, už gebėjimą pasitelkus sumanumą, kūrybiškumą ir nepajudinamą ryžtą įveikti milžiniškus Didžiosios depresijos sunkumus.

Pasakyčiau, kad senelė Ženeva buvo gana protinga. Kalbu ne apie protą, išmatuojamą intelekto ir kitais standartizuotais testais.

Tiesą sakant, formaliai ji buvo menko išsilavinimo, todėl nesu tikra, ar būtų sugebėjusi net perskaityti tų testų klausimus, ką jau kalbėti apie atsakymus. Tačiau senelė Ženeva ėmė tai, ką jai davė gyvenimas, savo proto galiomis ji įveikdavo kliūtis ir aprūpindavo šeimą. Nesustodavo net tada, kai padėtis atrodydavo beviltiška, nes norėjo – turėjo – pasirūpinti, kad vaikai būtų sveiki ir užaugtų kuo geriausiais žmonėmis. Kai reikėdavo pagalbos, ji jos paprašydavo – taip sukūrė rūpinimosi vieno kitu kultūrą, dėl kurios jai ir jos šeimai pavyko pasiekti kur kas daugiau, nei jie būtų pasiekę senelei stengiantis viską nuveikti vienai. Už savo pastangas ji niekada neprašė nei padėkų, nei pagyrų ir užaugino vaikus, kurie taip pat visomis išgalėmis padeda vienas kitam nelaukdami, kad jų geri darbai būtų įvertinti.

Moterys yra tokios protingos kaip mano senelė Ženeva. Kasdieniniam savo darbui jos skiria milžiniškas protines galias, veiksmingai sprendžia problemas, padeda kitiems žmonėms ir kuria savo pačių gyvenimus. Kaip ir senelė Ženeva, moterys randa naujų kūrybiškų būdų bet kokiomis aplinkybėmis pasiekti savo tikslus. Jos nekreipia dėmesio į tai, kam atitenka laurai už išspręstą problemą – tiesiog sprendžia ją ir tęsia, ką yra pradėjusios. Kad darbas būtų padarytas, veikia neprarasdamos ryžto ir nieko nepaiso. Jos išnaudoja kitų žmonių gebėjimus ir įgūdžius taip, kad jie vienas kitą papildo ir padeda rasti geriausią problemos sprendimą.

naujas genialumo apibrėžimas: protinės moterų galios / 29

30 / moter킬 galios