Holly Hazlett-Stevens
Moterys, kurios nerimauja per stipriai Kaip nustoti jaudintis ir nerimauti, kad nesugriautumėte savo gyvenimo
Iš anglų kalbos vertė Aistė Diržytė
vilnius 2013
UDK 159.94-055.2 Ha495
© Holly Hazlett-Stevens, PhD, and New Harbinger Publications, 5674 Shattuck Avenue, Oakland, CA 94609, 2005 © Vertimas į lietuvių kalbą, Aistė Diržytė, 2013 © Viršelio fotografija, Corbis © Leidykla VAGA , 2013 ISBN 978-5-415-02320-2
Holly Hazlett-Stevens, Ph.D. Women Who Worry Too Much
Tomui, nuostabiam mokytojui ir nepaprastam 탑mogui
Turinys
Padėka
/ 11
įvadas
Kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai? / 13
michelle g. craske, ph. d. & najwa chowdhury, bs kokios priežastys lemia nerimo sutrikimus? kokiais atvejais susiformuoja nerimo sutrikimai? kas lemia didesnę moterų nerimo sutrikimų riziką? apibendrinimas
i dalis
Susirūpinimo ir nerimo kilmė 1 sk yrius
Nerimo pagrindai
/ 25
kas yra susirūpinimas? kuo susirūpinimas skiriasi nuo nerimo, baimės ir panikos? kas lemia lėtinį susirūpinimą? moterys ir susirūpinimas. ar susirūpinimas jums yra problema? kaip naudotis šia knyga 7
2 sk yrius
Susirūpinimo ir nerimo supratimas
/ 39
ar nerimas būtinai yra blogai? kas sudaro nerimą? susirūpinimo spiralė: reakcijos į reakcijas. atpažinkite savo susirūpinimo spirales
ii dalis
Kaip įveikti susirūpinimą: specifinės strategijos 3 sk yrius
Nustatykite susirūpinimo ženklus ir dirgiklius
/ 53
kodėl savistaba yra tokia svarbi? kaip objektyviai įvertinti susirūpinimo procesą? kuo anksčiau pastebėkite savo susirūpinimo spirales. įsisenėjusių įpročių įveikimas. naujų įpročių įtvirtinimas: keturios pagrindinės strategijos. požiūrio į susirūpinimą pagrindimas 4 sk yrius
Įgykite naują perspektyvą
/ 66
jūsų mintys nėra faktai. pažvelkite į savo mintis iš perspektyvos. supraskite, kad jums nėra reikalo pernelyg rūpintis 5 sk yrius
Akistata su savo baimėmis
/ 84
vengimo problema. elkitės drąsiai: kaip atpažinti, ko vengiate? palikite komforto zoną. liaukitės elgtis pagal susirūpinimo spiralę 6 sk yrius
Atpalaiduokite kūną ir protą
/ 97
atsipalaidavimo nauda. kokiais atvejais atsipalaidavimas nereikalingas? kvėpuokite lėtai ir giliai. atpalaiduokite raumenis. atsipalaiduokite pasitelkę vaizduotę. pritaikykite atsipalaidavimo įgūdžius
8
turinys
7 sk yrius
Sutelkite dėmesį į dabarties akimirką
/ 110
kodėl reikia sutelkti dėmesį į dabartį? kas yra budrusis sąmoningumas? pakeiskite neįsisąmonintas užduotis į įsisąmonintas. valgykite budriai sąmoningai. kvėpuokite budriai sąmoningai. padarykite laisvalaikį sąmoningą
iii dalis
Specifinių susirūpinimų įveikimas 8 sk yrius
Susirūpinimas dėl santykių
/ 121
santykių rūpesčiai. įgykite naują požiūrį. įveikite savo baimes. atpalaiduokite kūną ir protą. sutelkite dėmesį į dabarties akimirką 9 sk yrius
Susirūpinimas dėl darbo ir pasiekimų
/ 137
darbo rūpesčiai. įgykite naują požiūrį. įveikite savo baimes. atpalaiduokite kūną ir protą. sutelkite dėmesį į dabarties akimirką 10 sk yrius
Susirūpinimas dėl fizinio sužalojimo ir saugumo saugumo rūpesčiai. įgykite naują požiūrį. įveikite savo baimes. atpalaiduokite kūną ir protą. sutelkite dėmesį į dabarties akimirką 11 sk yrius
Baigiamosios mintys
/ 163
Pagalbos galimybės / 165 Kur ieškoti terapeuto. Papildomi skaitiniai Šaltiniai
/ 169
Apie autores
/ 174
/ 153
Padėka
Šioje knygoje pateikiama informacija ir pratimai yra pagrįsti daugelio autorių moksliniais tyrimais, klinikine patirtimi ir teoriniais darbais. Keletas psichologijos srities mokslininkų savo karjerą skyrė tam, kad suprastų, kas yra susirūpinimas ir nerimas ir kaip juos įveikti. Ši knyga nebūtų buvusi įmanoma be vertingo jų indėlio. Nors neįmanoma išvardyti visų jų pavardžių, mano nuomonė apie susirūpinimą buvo stipriai paveikta Thomo Borkoveco, Michelle’s Newman, Louiso Castonguay, Robert’o Ladouceuro, Michelio Dugas, Marko Freestono, Davido Barlow, Michelle’s Craske’s, Grahamo Davey, Adriano Wellso, Gillianos Butler, Larso-Görano Östo, Douglaso Bernsteino, Richardo Heimbergo, Lizabethos Roemer, Susanos Orsillo darbų. Liksiu amžinai dėkinga daugeliui psichologų, kurie man studijuojant buvo mano mokytojais ir vadovais. Ypač dėkoju Thomui Borkovecui ir Michelle’i Craske’i už jų išmintį, aspadėka
11
meninį padrąsinimą, profesinę pagalbą, kurią jie man teikė daugelį metų. Taip pat norėčiau padėkoti New Harbinger leidyklos redaktorėms Tesilya’i Hanauer ir Heatherai Mitchener už jų sunkų darbą ir naudingą grįžtamąjį ryšį, redaguojant skyrių rankraščius. Ypač dėkoju Tesilya’i už pagalbą suformuluojant idėją ir knygos pavadinimą – šis darbas nebūtų įgyvendintas be jos vizijos. Taip pat esu dėkinga Michelle’i Craske’i ir Najwai Chowdhury už jų nuostabų įvadą ir Jasmine’ai Star už puikų redagavimą. Dėkoju savo vyrui Chrisui už nuolatinę meilę ir paramą. Pagaliau dėkoju visiems nerimą ir susirūpinimą išgyvenantiems žmonėms, kuriuos sutikau per savo asmeninį ir profesinį gyvenimą ir kurie pasidalino su manimi savo kovomis bei pergalėmis. Žinios apie nerimą nėra pakankamos, jei patys nesame jo patyrę, nesvarbu, kiek akademinių teorijų ar tyrimų būtume išanalizavę.
įvadas
Kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai? michelle g. craske, ph. d. & najwa chowdhury, bs, psichologijos departamentas, kalifornijos universitetas, los andželas
Ar žinote, kad nerimo sutrikimai moterims diagnozuojami du kartus dažniau? Tokio skirtumo tarp lyčių priežastys nėra visiškai aiškios, bet šiame įvade mes paaiškinsime, kas sukelia nerimo sutrikimus, kodėl moterys dažniau kovoja su susirūpinimu ir nerimu nei vyrai ir kaip moters biologija bei praeities patirtys gali paskatinti polinkį į nerimo sutrikimus. Æ
kokios priežastys lemia nerimo sutrikimus?
Manoma, kad nerimo sutrikimai ir kitos emocinio distreso formos, pavyzdžiui, depresija, turi vieną bendrą pagrindą. Šios būsenos pasižymi nemalonių jausmų išgyvenimu. Kitaip tariant, kai kurie žmonės iš prigimties labiau linkę išgyventi neigiamas emocijas, tokias kaip baimė, nerimas, liūdesys. Toks asmenybės bruožas vadinamas neigiamu emocingumu. Pati savaime ši tendencija dar nesukelia emocinių problemų. kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai
13
Bet įsivaizduokime, kad asmuo, turintis tokį polinkį, patiria daugybę išgyvenimų, kurie vienaip ar kitaip jį išmoko, jog išorinis pasaulis yra pavojingas. Jis arba ji ilgainiui pradės kovoti su nerimu, žvelgti į pasaulį kaip nesaugų, reaguoti į situacijas nusišalinimu arba vengimu. Kuo stipresnis asmens pradinis neigiamas emocingumas ir kuo stipriau asmuo suvokia savo aplinką kaip pavojingą, tuo didesnė tikimybė, kad įvairiose situacijose jis pradės jausti nerimą. Nerimas paprastai pasireiškia padidėjusiu jaudrumu, budrumu, kada asmuo daugiau dėmesio skiria smulkmenoms, taip pat ieško grėsmės šaltinių. Kai protas yra perdėtai budrus, asmuo susijaudinęs, keičiasi ir kūno fiziologija. Šie fiziniai pokyčiai dar labiau paskatina protą ieškoti pavojaus. Asmuo pradeda vis labiau žvelgti į įvykius ir savo aplinką kaip pavojingus ir reaguoja vengdamas visais įmanomais būdais. Lengvai pastebėsime, kad kartu visi šie veiksniai kursto save palaikantį ir išliekantį nerimą. Kodėl nerimas kyla kaip atsakas į tam tikrą situaciją ar konkretų objektą? Štai čia yra svarbios specifinės gyvenimo patirtys. Paanalizuokime šunų baimę. Žmogus gali pradėti bijoti šunų patyręs trauminį išgyvenimą, kai buvo užpultas šuns, arba galbūt jis matė, kaip ką kitą užpuolė šuo, ir išgyveno sukrečiamą patirtį, arba tiesiog matė asmenį, reaguojantį į šunį su intensyvia baime. Asmuo taip pat gali pradėti bijoti šunų po to, kai jam kas pasakė, kad šunys yra pavojingi ir gąsdinantys ir kad jų reikia šalintis. Bet kuri iš šių patirčių gali sustiprinti asmens nuostatą, kad konkretus objektas, pavyzdžiui, šuo, ar situacija gali kelti realią grėsmę. Be to, tikėtina, kad asmuo, kuris linkęs į neigiamą emocingumą, bus stipriau paveiktas šių įvykių nei tas, kuris neturi tokios emocinės tendencijos. Taip pat yra svarbi ir visa žmogaus gyvenimo istorija. Pavyzdžiui, jei asmuo, kuris turi ilgametę malonią bendravimo su 14
moterys, kurios nerimauja per stipriai
šunimis patirtį, bus užpultas šuns, tai yra mažesnė tikimybė, kad jam atsiras lygiai tokia pat baimė kaip ir asmeniui, kuris tokios teigiamos patirties neturi. Svarbios ir bendros gyvenimo patirtys. Žmonės, kurie džiaugėsi daugeliu sėkmingų patirčių ir kurie turi stiprų gyvenimo kontrolės jausmą, bus atsparesni nerimui nei asmenys, neturintys stipraus kontrolės jausmo. Galų gale, pats nerimas padaro žmogų labiau pažeidžiamą ateityje ir neatsparų nerimui bei distresui, ypač situacijose, kurios išgyvenamos kaip nenumatomos ir nekontroliuojamos. Æ
kokiais atvejais susiformuoja nerimo sutrikimai?
Galite nustebti sužinoję, kad vaikystėje mergaitės nėra stipriau nerimaujančios negu berniukai. Visgi mergaitės daug labiau nei berniukai linkusios nerimauti brendimo ir paauglystės laikotarpiu. McGee su kolegomis (1992), norėdami išanalizuoti sudėtingą susirūpinimo ir nerimo formą, vadinamą generalizuoto nerimo sindromu, kelerius metus stebėjo didelę berniukų ir mergaičių grupę. Nors nebuvo pastebėta skirtumų tarp mergaičių ir berniukų, kai vaikams buvo vienuolika metų, prasidėjus paauglystei minėtą sutrikimą turinčių mergaičių skaičius, palyginti su berniukais, išaugo šešis kartus. Be to, nerimastingos jaunos mergaitės, tapusios paauglėmis, bus priskirtos prie didesnės nerimo sutrikimų rizikos grupės, o nerimastingos paauglės, tapusios jaunomis suaugusiomis, – taip pat prie didesnės nerimo sutrikimų rizikos grupės. Kaip matome, paauglystė ir ankstyvasis suaugusiojo amžius yra išskirtinis moteriškosios lyties atstovėms, nes gali susiformuoti nerimo sutrikimas. Moterims taip pat padidėja šio sutrikimo rizika ir kai jos yra vidutinio amžiaus, tai yra nuo keturiasdešimt penkerių iki šešiasdešimt ketverių metų amžiaus (Offord ir kiti, 1996). kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai
15
Nors yra akivaizdus skirtumas tarp vyrų ir moterų pagal tai, kaip pasireiškia nerimo sutrikimai, tačiau tikslios šio skirtumo priežastys lieka neaiškios. Dar galima pažymėti, kad moterys labiau negu vyrai yra linkusios į depresiją. Tai gali iš dalies paaiškinti didesnius moterų nerimo rodiklius, nes nerimas dažnai perauga į depresiją. Æ
kas lemia didesnę moterų nerimo sutrikimų riziką?
Nors neturime visų atsakymų, kas lemia didesnę moterų nerimo sutrikimų riziką, keletas žinomų skirtumų gali padėti paaiškinti šį fenomeną. Tai ir auklėjimo skirtumai, ir natūralus moterų polinkis kai kurias emocijas išgyventi stipriau už vyrus, ir biologiniai vyrų ir moterų atsako į stresą skirtumai.
û Auklėjimo stiliai ir lyčių vaidmenys Skirtingi mergaičių ir berniukų auklėjimo ir rūpinimosi jais stiliai išryškėja jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Jaunos mamos stipriau reaguoja į savo sūnų signalus ir poreikius, palyginti su reagavimu į dukterų poreikius, galbūt todėl, kad sūnūs emocinius poreikius išreiškia labiau. Nesvarbu, kokia šio skirtingo auklėjimo ir rūpinimosi priežastis, tačiau jautrumas subtiliems vaiko signalams ir išraiškoms gali būti labai svarbus raidai vaikystėje. Būtent tuomet formuojasi vaiko supratimas apie pasaulio ir emocijų numatymą ir kontrolę. Numatymo ir kontrolės jausmas turi lemiamą reikšmę vaiko gebėjimui valdyti emocinį susijaudinimą ir patiriamo distreso lygį (Craske, 2003). Vis dėlto nebuvo atliktas nė vienas tiesioginis tyrimas, kuris paaiškintų tėvų jautrumo vaiko poreikiams ir vaiko polinkio į nerimo sutrikimus ryšį. 16
moterys, kurios nerimauja per stipriai
Vaikystėje berniukai yra apdovanojami už kitokį elgesį nei mergaitės. Dažniausiai tėvai ir kiti suaugusieji skatina berniukus būti užtikrintus, aktyvius ir nepriklausomus. Kita vertus, mergaitės dažniau apdovanojamos už nerimastingą ir vengiantį elgesį. Kadangi tokios savybės kaip kuklumas ir nerimas yra mažiau priimtinos berniukams nei mergaitėms, nerimastingi berniukai yra skatinami įveikti savo baimes. O nerimastingos mergaitės dažniau yra apdovanojamos už savo nerimą, net jei jis netyčinis. Tėvai ir kiti svarbūs vaikui suaugusieji kartais skirtingai elgiasi su berniukais ir mergaitėmis, nes jiems atrodo, kad berniukai yra pajėgesni. Galų gale, berniukai yra drąsinami įvairiose situacijose nugalėti iššūkius, formuojami įgūdžiai, kurie veda į sėkmę, tokie kaip įveikos strategijos ir atkaklumas. Be to, įveikdami iššūkius, berniukai labiau nei mergaitės akumuliuoja teigiamas patirtis, kurios vėliau juos apsaugo nuo neigiamų patirčių. Todėl berniukai save suvokia kaip stipresnius, labiau dominuojančius, turinčius didesnę kontrolę, palyginti su mergaitėmis (Ohannessian ir kiti, 1999). Šis skirtumas pasireiškia paauglystėje ir tęsiasi per visą suaugusiojo amžių. Mergaitės yra mokomos ne tik būti mažiau užtikrintos, kovojančios, nepriklausomos nei berniukai, bet ir skatinamos būti labiau socialios ir empatiškos. Moterys, ypač tos, kurios save suvokia kaip labai moteriškas, yra linkusios labiau nei vyrai išreikšti empatiją kitiems. Šis „socialinis mokymasis“ formuoja moteris būti jautresnes veido išraiškoms. Jeigu jos pamato labai stipriai išsigandusį asmenį, kurio veido išraiška leidžia spręsti apie didelę grėsmę, tikriausiai, tai taip pat skatina moterų pažeidžiamumą ir specifinių baimių atsiradimą.
û Polinkis stipriau išgyventi nemalonius jausmus Gali būti, kad moterys yra labiau pažeidžiamos ir joms dažniau gali pasireikšti nerimo sutrikimai ir depresija, nes jos linkusios kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai
17
stipriau išgyventi neigiamas emocijas, be to, pasireiškia stipresnė bendra tendencija išgyventi tokias neigiamas emocijas kaip baimė, nerimas ir liūdesys. Arcus ir Kagano (1995) atliktas tyrimas parodė, kad mergaitės buvo labiau susivaržiusios ir išreiškė stipresnį neigiamą emocingumą nei berniukai, pradedant dvejų metų amžiumi. Tą patį galima pasakyti ir apie socializaciją, kai vaikas iš savo aplinkos mokosi elgtis tam tikru būdu – kaip berniukas arba kaip mergaitė. Neigiamo emocingumo skirtumai tarp lyčių tęsiasi per visą laikotarpį nuo vaikystės iki paauglystės, ir nors berniukų rodikliai nedidėja, mergaičių – didėja dramatiškai. Taigi, kadangi moterys yra linkusios į stipresnį neigiamą emocingumą, gali būti, kad yra didesnė rizika, jog jos ims įsivaizduoti grėsmes, išmoks bijoti tam tikrų dalykų ir stipriau emociškai reaguos į nemalonius įvykius. Be to, nors jau žinoma, kad yra skirtumų tarp lyčių, kalbant apie neigiamą emocingumą, ir tai paplitę tarp daugelio pasaulio populiacijų (Lynn, Martin, 1997), įdomu ir tai, jog moterys labiau negu vyrai reaguoja į veido išraiškas. Šis didesnis jautrumas veido išraiškoms gali paaiškinti, kodėl moterys dažniau negu vyrai išmoksta ko nors bijoti. Vien matydamos, kaip kažkas reaguoja su baime, jos gali išmokti bijoti tų pačių dalykų. Tyrimai rodo, kad moterys dažniau yra susirūpinusios nei vyrai, jos dažniau permąsto tuos pačius dalykus. Kartais tai padeda mums iš anksto planuoti ir rūpestingai apsvarstyti svarbius gyvenimo pasirinkimus. Visgi per stiprus susirūpinimas ir nuolatinis reikalų permąstymas gali tapti problemų sprendimo įgūdžiu, kuris tik sukels nereikalingą distreso išgyvenimą. Panašu, kad susirūpinimą paskatina nežinomybė dėl galimų grėsmių ateityje. Per stiprus susirūpinimas paprastai rodo, kad asmuo ateityje mato daugybę galimų grėsmių ir nelaimių. Be to, moterys dažniau negu vyrai koncentruoja dėmesį į neigiamus savo asmenybės aspektus. Ši neigiama dėmesio 18
moterys, kurios nerimauja per stipriai
koncentracija sukelia dar daugiau distreso patirčių ir blogos nuotaikos (Mor, Winquist, 2002). Kiti tyrimai rodo, kad moterys stipriau negu vyrai išgyvena emocines būsenas (Pennebaker, 2000). Žinoma, gilus emocinės būsenos išgyvenimas gali būti naudingas, tai leidžia suprasti, kas iš tiesų Jums yra geriausia. Tačiau kuo giliau asmuo išgyvena neigiamus vidinius emocinius atsakus, tuo dažniau juos gali patirti. Taigi moterys, pasižyminčios didesniu vidiniu sąmoningumu, gali jausti daugiau baimės ir nerimo. Be to, moterys ne tik geriau įsisąmonina savo vidines patirtis, jos negali taip tiksliai nuspręsti, kas iš tiesų vyksta viduje. Moterys pasikliauja tuo, kas vyksta aplink, kad nuspręstų, kaip jos jaučiasi, o vyrams tai būdinga rečiau (Pennebaker, Roberts, 1992). Tai paaiškina, kodėl moterys yra jautresnės kitų veido išraiškoms: žiūrėdami į veido išraiškas darome sprendimus apie supančią grėsmę arba savo emocinę būseną. Be abejonės, yra naudinga būti jautriems kitų žmonių jausmams: tai leidžia sukurti artimus, rūpinimusi grįstus santykius ir džiaugtis artumu su kitais. Visgi kai žmonės pernelyg pasitiki išorinėmis situacijomis arba kitų reakcijomis, kad nuspręstų, kaip jaučiasi patys, tuomet jie tampa mažiau pajėgūs tiksliai įsisąmoninti savo jutimus. Tai gali sukelti daug nerimo, kurį lydi polinkis daryti skubotas išvadas. Jei vyrai labiau pasitikėtų savo vidiniais signalais ir tiksliai juos įsisąmonintų, kad įvardytų savo pačių emocinę būseną, jie geriau atskirtų pavojingus dalykus nuo nepavojingų. Moterys yra mažiau pajėgios atskirti tokius dalykus, nes yra labai daug lemiamų veiksnių, be to, jos su nerimu reaguoja į gerokai daugiau aplinkybių. Šie lemiami veiksniai yra: susirūpinimas, neigiama dėmesio koncentracija į save, per didelis pasitikėjimas išorinėmis detalėmis, pagal kurias sprendžiama apie vidines būsenas, taip pat daug stipresni emociniai išgyvenimai. kodėl moterys dažnai nerimauja ir yra susirūpinusios labiau negu vyrai
19
Moterys nepatiria daugiau traumuojamų gyvenimo įvykių negu vyrai. Iš tikrųjų moterys jų patiria mažiau. Taigi, didesni moterų nerimo sutrikimų rodikliai nepriklauso nuo gyvenimo sukrėtimų skaičiaus. Kita vertus, moterys, patyrusios didelę gyvenimo traumą ar krizę, yra labiau linkusios išgyventi emocinį distresą. Šis padidėjęs emocinis reaktyvumas sustiprina distreso ciklą ir sukelia stiprias emocines reakcijas į galimą stresą ateityje, todėl moterims dažniau gali pasireikšti nerimo sutrikimai.
û Kovoti-pabėgti vs bendrauti-susidraugauti Fiziologiniai ir elgesio tyrimai rodo, kad moterys pasižymi bendru polinkiu į situacijas reaguoti su nerimu. Šie tyrimai stulbinami, nes padeda paaiškinti, kaip skirtingai per žmonijos istoriją vyko vyrų ir moterų raida. Svarbių skirtumų tarp lyčių buvo nustatyta ir aiškinantis, kaip reaguojama į staigų stresą. Susidūrę su stresine situacija, ir vyrai, ir moterys išgyvena „kovoti“ arba „pabėgti“ atsaką. Vykstant šiam procesui, organizme prasideda daug fiziologinių pokyčių. Pavyzdžiui, pradeda greičiau plakti širdis arba išsiskiria adrenalino. Organizmo reakcijos paruošia kūną kovoti su pavojumi arba nuo pavojingos situacijos pabėgti. Bet toks atsakas kilo laikais, kai žmonės gyveno aplinkoje, kuri labai skiriasi nuo tos, kokioje gyvename dabar. Ir būtent todėl „kovoti“ arba „pabėgti“ atsakas ne visuomet atitinka situacijas, kurias išgyvename šiandien. Moterų ir vyrų reakcijos skirtumas tas, kad atsiradus netikėtam stresoriui, moterų organizmas reaguoja išskirdamas specialų hormoną. Šis hormonas išderina „kovoti“–„pabėgti“ atsako sistemą. Taigi, moterys į staigų ir netikėtą stresą fiziologiškai reaguoja visiškai kitaip negu vyrai. Toks „kovoti“ arba „pabėgti“ atsako pasikeitimas yra svarbus evoliuciniu požiūriu, 20
moterys, kurios nerimauja per stipriai
nes sukelia apsaugines reakcijas. Užuot kovojusi ar pabėgusi, moteris stresinėje situacijoje yra linkusi saugoti savo vaikus ir dėl grupės saugumo net susitaikyti su situacija. „Bendrauti“–„susidraugauti“ atsakas į stresą gali sustiprinti vengimą kaip suvoktų grėsmių įveikos priemonę, be to, ypač sustiprinti nerimą ir paaštrinti grėsmės suvokimą. Vyrai, priešingai, nors dėl „kovoti“–„pabėgti“ atsako dažniau patenka į realios grėsmės situacijas, tačiau taip pat jie turi progą veiksmingiau susidoroti su šiomis situacijomis. Ir tai yra dar vienas įrodymas, kaip vyrai išmoksta būti nepriklausomi ir pasitikintys savimi. Æ
apibendrinimas
Šiame įvade aiškinomės priežastis, kodėl moterys yra labiau linkusios nerimauti negu vyrai. Nors egzistuoja nepaneigiami biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai, dėl kurių moterys labiau nei vyrai linkusios reaguoti nerimu, visgi galime įveikti nerimą ir susirūpinimą, jei tik tai mums tampa problema. Paprastos, bet veiksmingos technikos, kurios aprašytos šioje knygoje, yra pagrįstos moksliniais tyrimais ir padėjo daugeliui žmonių. Linkime Jums didžiausios sėkmės naudojant šioje knygoje aprašytas strategijas, kurios padės įveikti polinkį būti per stipriai susirūpinusiomis.
I
dalis
SusirĹŤpinimo ir nerimo kilmÄ—
1 sk yrius
Nerimo pagrindai
û Šerona: susirūpinusi ligonė Šerona buvo nuolat susirūpinusi. Kai nemiegodavo, dažniausiai jos protas buvo užimtas mintimis apie tai, kas blogo gali nutikti darbe arba su vaikais. Kartais jos nerimas būdavo tiesiog kraštutinis, ir ji nežinodavo, kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti. Paskutiniu metu ši nuolatinė įtampa buvo apėmusi visas jos gyvenimo sritis: ji nesutarė su vyru, vaikais ir draugais, negalėjo susikoncentruoti darbe ir praktiškai neturėjo seksualinio gyvenimo. Šeronos susirūpinimas ir įtampa ilgainiui pradėjo atsiliepti ir jos sveikatai. Jos skrandis beveik nuolat nevirškino, dėl nuolatinės įtampos jai skaudėjo sprandą ir pečius ir kiekvieną kartą, kai tik kas nors jos darbo aplinkoje ir vaikų mokykloje susirgdavo kokia nors infekcine liga, ji būtinai ja užsikrėsdavo. Atsigulusi miegoti, naktį ji dar ilgai gulėdavo atmerktomis akimis negalėdama užmigti, ironiškai nerimaudama dėl fakto, kad negali užmigti! susirūpinimo ir nerimo kilmė
25
Tarp kitko, dėl savo susirūpinimo ji nerimavo taip pat! Ji buvo susirūpinusi dėl to, kad yra taip stipriai susirūpinusi, ją slėgė mintis, kuo visa tai gali baigtis! Ji mąstė: „Kaip man toliau šitaip gyventi?“ „Kas, jeigu aš išeikvosiu save ir taip prarasiu geriausius savo gyvenimo metus?“ Šerona jautė gėdą ir sąmyšį dėl savo susirūpinimo. Ji jautėsi bejėgė, nežinodama, ką dar galima padaryti. Atrodė, lyg nerimas būtų tamsus debesis, sekiojantis jai iš paskos, kad ir kur ji eitų: „Kas bus, jeigu nepabaigsiu šio projekto iki ketvirtos valandos? Kaip aš galėsiu išeiti iš darbo laiku, kad pasiimčiau vaikus? Aš taip pavargau. Kaip aš ištversiu ateinančią dieną visiškai neišsimiegojusi? Kas bus, jei aš vėl susirgsiu? Aš nebegaliu daugiau sau leisti neiti į darbą.“ Jei Šeronos istorija Jums atrodo pažįstama, esate ne viena. Daugelis moterų visą savo gyvenimą kovoja su susirūpinimu ir nerimu. Ir daugeliui pavyksta jį įveikti, jos išmoksta neleisti nerimastingoms mintims ir jausmams įsiveržti ir sugriauti gyvenimo. Galbūt Šeronos istorija atrodo kitokia nei Jūsų arba jos išgyvenamas nerimas stipresnis nei tas, kurį Jūs pati išgyvenate. Arba, galbūt, nerimas Jūsų gyvenime pasireiškia kitaip. Jeigu taip yra, nepraraskite vilties – ši knyga skirta kiekvienai moteriai, kuri yra susirūpinusi labiau, nei mano, kad turėtų, ir nesvarbu, kokia to nerimo kilmė arba patiriami simptomai. Æ
kas yra susirūpinimas?
Mes visi žinome, kas yra susirūpinimas bendrąja prasme, tačiau gali būti keblu jį tiksliai apibūdinti. Kaip žinoti, kad asmuo dėl kažko yra per stipriai susirūpinęs, o ne tiesiog apie tai mąsto? Daugelis žmonių mano, kad nerimauja, kai tiesiog neigiamai ar pesimistiškai galvoja apie būsimą situaciją arba kai permąsto 26
moterys, kurios nerimauja per stipriai
tai, kas jau įvyko. Kai žmonės yra per stipriai susirūpinę, dažniausiai jie tiesiog savęs klausia: „Kas bus, jei kas nors klostysis blogai arba tai jau įvyko, o aš negalėsiu su tuo susidoroti?“ Jeigu jie šitaip be perstojo ir be konstruktyvaus sprendimo nuolat savęs klausinėja, darosi vis labiau neramūs. Dėl šios priežasties susirūpinimas dažniausiai suprantamas kaip mąstymo formą turintis nerimo komponentas, − tai, ką sau sakote, kai nerimaujate, ypač galvodami apie pasekmes ateityje arba įvykį. Galbūt šią knygą skaitote todėl, kad manote, jog nerimas tampa perteklinis arba nekontroliuojamas. Visgi atminkite, kad daugelis žmonių kartais daugiau ar mažiau nerimauja. Iš tiesų, mūsų gebėjimas būti susirūpinusiems kyla iš prigimtinio polinkio planuoti mąstant apie ateitį. Mes sunkiai galėtume išlikti be šios pagrindinės žmogaus savybės. Įsivaizduokite, kad gyvenate neturėdama galimybės planuoti arba mąstyti apie ateitį. Tikriausiai netrukus aptiksite, kad nebeturite bakalėjos produktų, iš kurių galėtumėte pagaminti pietus, kad nebeliko švarių drabužių, kuriais galėtumėte apsirengti eidama į darbą, arba kad Jūsų automobiliui pritrūko benzino, nuvažiavus ilgą atstumą. Kita mūsų gebėjimo mąstyti apie ateitį teigiamybė yra ta, kad tai leidžia mums numatyti ir spręsti potencialias problemas dar prieš joms kylant. Pavyzdžiui, galvojimas apie ateitį paskatina veiksmus, kurie savaime yra specifinės problemos specifinis sprendimas. Įsivaizduokite, kad vieną rytą Jūs atvykstate į darbą, ir Jūsų vadovas Jums pasako, kad privalėsite dirbti per pietų pertrauką. Tačiau Jūs per pietų pertrauką jau esate suplanavusi susitikimą su draugu. Suprasdama, kad iš Jūsų tikimasi būti dviejose skirtingose vietose tuo pačiu metu, Jūs galite imtis spręsti šią specifinę problemą. Kai tik problema yra nustatyta, Jūs pradedate kurti galimus jos sprendimo variantus, juos apsvarstote ir tuomet išsirenkate geriausią. Jūs galite susirūpinimo ir nerimo kilmė
27
nutarti išspręsti situaciją pasakydama savo vadovui, kad jau turite planų, arba susitarti su draugu dėl naujo susitikimo laiko. Kitaip tariant, galite veiksmingai išspręsti problemą, iš anksto prieš kelias valandas iki veiksmo apsvarstydama galimą išeitį. Kita vertus, per stiprus susirūpinimas kyla iš karto, jei tik stengiatės išspręsti neaiškias, neapibrėžtas problemas arba problemas, kurios neturi sprendimų, arba mėginate užkirsti kelią tam, kas galbūt niekada neįvyks. Jei nėra specifinės problemos arba specifinio sprendimo, kurį galėtumėte kontroliuoti, tuomet visas procesas sugriūna. Užuot sumažinęs nerimo ar streso lygį, pasiūlydamas problemos išsprendimo galimybę, ateities apmąstymas tik padidina nerimą. Toks mąstymo būdas ir vadinamas susirūpinimu. Susirūpinimas dėl problemos sprendimo
Susirūpinimas dėl problemos sprendimo
Konkreti problema Galimi sprendimo variantai Problema išsprendžiama, apsvarsčius pasirinkimus Ateities apmąstymas paskatina konstruktyvius veiksmus
Neaiški problema Nėra galimų sprendimo variantų Problema lieka neišspręsta Ateities apmąstymas paskatina nerimą
ü įsisąmoninimo pratimas nr. 1 susirūpinimas vs problemos sprendimas Šio pratimo tikslas yra padėti išmokti atskirti problemos sprendimą nuo susirūpinimo: 1. Sugalvokite konkrečią problemą, kuri lengvai gali būti išsprendžiama. Tarkime, šiandien Jūsų eilė parvežti vaikus, bet kaip tik tuo metu Jums paskirtas susitikimas su gydytoju. Įvertinkite, kaip ši konkreti problema gali būti išspręsta, imantis specifinių veiksmų.
28
moterys, kurios nerimauja per stipriai
2.
Dabar pamąstykite apie savo susirūpinimą. Dažniausi pavyzdžiai galėtų būti tokie: svarstymas, kad galbūt padarėte neteisingą sprendimą, galbūt Jums nepavyko ko nors reikšmingo pasiekti arba galbūt nuvylėte kitus žmones. Visa tai yra neaiškios, miglotos problemos. Nė viena iš jų negali būti išspręsta, padarant specifinius sprendimus arba imantis specifinių veiksmų. 3. Palyginkite pirmame ir antrame žingsnyje įvardytus atvejus ir įsisąmoninkite skirtumą tarp problemos sprendimo ir susirūpinimo. Per artimiausias dienas stebėkite savo mintis ir analizuokite, ar galite nustatyti, kurios iš jų yra tiesiog bereikalingas susirūpinimas, o kurios – sėkmingas problemų sprendimas. Stebėkite, kaip jaučiatės, kai galite veiksmingai išspręsti problemas, palyginti su tuo, kai Jus apima nekontroliuojamas susirūpinimas. 4. Jei pastebite, kad esate pernelyg susirūpinusi, paklauskite savęs, ar galite ką nors konkretaus padaryti tiesiog dabar, kad susidorotumėte su situacija. Tai Jums padės pereiti nuo apmąstymų prie problemos sprendimo, ir jei tik yra konkreti problema, tiesiog iš karto pradėsite ją spręsti.
Æ
kuo susirūpinimas skiriasi nuo nerimo, baimės ir panikos?
Jau aptarėme, kad susirūpinimas yra specifinis mąstymo būdas, o nerimas reiškia emocijų ir kūno pojūčių, kylančių dėl susirūpinimo, visumą. Susirūpinimas reiškia, kad protas iš anksto numato ateityje galimas grėsmes. Nerimas yra tai, kaip Jūsų kūnas reaguoja į šį galimų ateities grėsmių numatymą. Vienas iš dažniausių nerimo simptomų, susijusių su lėtiniu nerimu, yra raumenų įtampa. Dar jaudresnių nerimo simptomų, tokių kaip padažnėjęs širdies plakimas arba oro trūkumas, gali kilti tuomet, kai numatomas specifinis įvykis ar situacija tuojau įvyks. Baimė yra pagrindinė emocija, kurią jaučiate, kai Jūsų protas suvokia nedelsiant pasireikšiantį pavojų. Baimė yra fizinė susirūpinimo ir nerimo kilmė
29
emocija, nes ji tarnauja tikslui kaip galima geriau ir greičiau apsaugoti Jus nuo žalos, pakenkimo. Automatinis fizinis atsakas, kuris kyla su baime, dažnai yra vadinamas „kovoti“ arba „pabėgti“ atsaku, nes Jūsų kūnas pasiruošia atremti puolimą arba pabėgti nuo pavojaus. Pavyzdžiui, Jūsų širdis greičiau ir stipriau plaka todėl, kad į didžiuosius raumenis pripumpuotų daugiau kraujo. Tai atpalaiduoja deguonį, kurio reikia raumenims, kad kūnas galėtų greitai judėti. Jūsų kvėpavimas taip pat pagreitėja, kad kūnas gautų daugiau deguonies. Padidėjęs prakaitavimas padeda kūnui atsivėsinti, kad šis pasiruoštų fiziniam aktyvumui, tokiam kaip kovojimas arba pabėgimas. Priešingai nei susirūpinus, jaučiant baimę labai mažai mąstoma. Kūnas tiesiog ima vykdyti primityvią biologinę programą, skirtą Jums apsaugoti nuo sužalojimo. Kai kurie žmonės išgyvena šį „kovoti“ arba „pabėgti“ atsaką net ir nesant realaus pavojaus, ir toks patyrimas vadinamas panika. Žmonės gali kovoti su abiem kraštutinumais, besiblaškydami tarp susirūpinimo ir panikos. Nors kai kurios šioje knygoje aprašytos strategijos taip pat gali tikti ir ištikus panikai, jos yra pateiktos taip, kad geriausiai tiktų būtent bereikalingam susirūpinimui valdyti. Jei manote, kad galbūt išgyvenate paniką, Jums gali būti naudingi šaltiniai, nurodyti šios knygos pabaigoje. Æ
kas lemia lėtinį susirūpinimą?
Kas nulemia, kad moterys turi polinkį būti pernelyg susirūpinusios? Nėra paprasto atsakymo į šį klausimą, nes čia svarbu daug veiksnių. Knygos įvade skaitėte, kodėl moterys dažniau už vyrus kenčia nuo nerimo ir susirūpinimo. Kartais moterys, sužinojusios, kodėl tam tikrų problemų jos gali turėti dažniau negu vyrai, tik nusivilia ir išsigąsta. Jos padaro klaidingą išva30
moterys, kurios nerimauja per stipriai
dą, kad jų lytis nulėmė jų problemas arba kad jos negalės savo sunkumų įveikti, nes tiesiog yra moteriškosios lyties atstovės. Vyrai turi ne mažiau problemų negu moterys, tačiau jie linkę kovoti su skirtingais dalykais. Nesakome, kad vyrai nebūna susirūpinę arba nejaučia nerimo. Daugelis žmonių retkarčiais daugiau ar mažiau būna susirūpinę, ir kai kurie vyrai iš tiesų išgyvena labai stiprų ir lėtinį susirūpinimą. Žmonės dažnai klausia, ar nerimas ir susirūpinimas yra nulemti biologinių veiksnių, tokių kaip genai, o galbūt aplinkos veiksnių, tokių kaip vaikystės patirtys. Tikriausiai esate girdėję apie prigimties ir auklėjimo įtakos priešpriešą. Šios priešpriešos problema yra ta, kad abi veiksnių grupės yra labai svarbios. Dar daugiau, šie veiksniai savaime ir nepriklausomai vienas nuo kito nesukelia susirūpinimo reakcijų arba nerimo. Būtent tai, kaip šie veiksniai vienas kitą veikia arba papildo, ir nulemia, ar asmuo bus linkęs išgyventi nerimo ir susirūpinimo simptomus. Ar kada nors galvojote, kad Jūsų susirūpinimas turi genetinį pagrindą? Daugelis tyrimų rodo, kad genetika vaidina svarbų vaidmenį. Visgi susirūpinimas nėra genetiškai paveldimas kaip ligos. Asmens genetinis pagrindas gali apimti bendrą polinkį reaguoti į situacijas išgyvenant padidėjusio nerimo atsaką. Šis polinkis išgyventi nerimą arba kitas emocijas gali arba negali sukelti problemų, susijusių su susirūpinimu, nerimu arba depresija. Net jei asmuo yra paveldėjęs tokį genetinį pagrindą, tarkime, tai yra kelių genų kombinacija, o ne vienas specifinis genas, tuomet to asmens patirtyse ir aplinkoje jis ar ji gali būti apsaugoti nuo problemų, susijusių su neigiamomis emocijomis, arba kitų susijusių psichologinių sunkumų. Šis genetinis požymis taip pat yra labai bendras, o ne specifinis. Štai kodėl tokio bendro emocinio polinkio paveldėjimas gali sukelti nerimo sutrikimą vienam asmeniui, visiškai skirtingus nerimo simptomus kitam ir depresiją – trečiam. susirūpinimo ir nerimo kilmė
31
Genai nėra vienintelė priežastis, nulemianti asmenybės savybes ar temperamentą, kurie paskatina polinkį būti susirūpinusiems ar nerimauti. Aplinkos įtaka taip pat gali būti gana reikšminga. Ar galite prisiminti vaikystės patirtis, kai pasaulis atrodė nenumatomas ir nekontroliuojamas? Tokio pobūdžio patirtis dažniausiai yra susijusi su lėtiniu nerimu. Jei tokių patirčių buvo daug, žmonės išmoksta suvokti pasaulį kaip pavojingą. Jie taip pat gali išmokti suvokti save kaip nepajėgius kontroliuoti savo aplinkos ir prastai pasiruošusius įveikti sunkumus. Vienas iš pavyzdžių yra kraštutinė trauminė patirtis, tarkime, išgyventas nuolatinis smurtas savo kaip vaiko atžvilgiu. Vis dėlto net mažiau dramatiškos patirtys gali būti lemiamos. Pavyzdžiu galėtų būti Jūsų kaip vaiko rūpinimasis depresyviu arba sergančiu vienu iš tėvų, taip pat bendravimas su tėvu arba motina, mokytoju ar globėju, kurie yra labai nenuoseklūs bausdami arba pernelyg kritiški, arba patyčių mokykloje patirtis, kai nebuvo įmanoma įžeidinėjimo ir erzinimo sustabdyti. Pernelyg globėjiškas tėvų elgesys arba buvimas su žmonėmis, kurie reaguoja į situacijas stipriu susirūpinimu ir nerimu, taip pat gali turėti įtakos. Susirūpinimas ir nerimas pasireiškia šeimose ne todėl, kad tai nulemia genai, bet todėl, kad išmokstama reagavimo į situacijas dėsningumų. Daugelis panašių patirčių gali paskatinti jausmą, kad pasaulis yra pavojinga vieta, kad ateityje laukia daug pavojų, kad nepajėgsite įveikti sunkumų.
ü įsisąmoninimo pratimas nr. 2 apmąstykite savo pačių patirtį Prisiminkite savo gyvenimo patirtis: Pasistenkite nustatyti, kokios Jūsų vaikystės arba vėlesnės patirtys prisidėjo prie to, kad dabar esate linkusi būti susirūpinusi. Paanalizuokite, kokie išgyvenimai skatino jausmą,
1.
32
moterys, kurios nerimauja per stipriai
kad gyvenimas yra neprognozuojamas, kad negalite ko nors svarbaus numatyti arba kontroliuoti to, kas vyksta. 2. Užduokite sau tokius klausimus: ª Kaip šios praeities patirtys daro įtaką dabartiniam savęs, kitų žmonių ir pasaulio suvokimui? ª Kokius lūkesčius, grįstus praeities patirtimis, perkeliu į dabartines situacijas ir sąveikas su žmonėmis? ª Kaip polinkis išgyventi nerimą ir kitas neigiamas emocijas paveikia dabartinės situacijos ir aplinkos interpretavimą? ª Kaip polinkis įžvelgti galimas ateities grėsmes ir suvokti save kaip nepajėgią su jomis susidoroti paveikia Jūsų elgesį konkrečiose situacijose?
Æ moterys ir susirūpinimas Dėl ko moterys dažniausiai yra susirūpinusios? Nors iš tiesų dar nepakankamai gerai žinome, kaip moterų susirūpinimas skiriasi nuo vyrų susirūpinimo, dažniausiai žmonės linkę būti susirūpinę dėl savo šeimos ir asmeninių santykių. Kiti dažni susirūpinimo objektai yra darbas, mokykla, finansai, fizinė sveikata arba saugumas. Tie, kurių susirūpinimas yra lėtinis, jaudinasi net dėl mažų dalykų. Kasdieniai gyvenimo reikalai, tokie kaip automobilio remontas arba atvykimas į susitikimą laiku, sužadina visą susirūpinimo procesą. Žmonės, kurie dažnai yra stipriai susirūpinę, taip pat dažniau už mažiau susirūpinusius žmones patiria nesėkmės, netinkamumo, nekompetentingumo baimę. Moterys turi stipresnį polinkį kovoti su susirūpinimu nei vyrai. Kartais moterų susirūpinimo tyrimai, atliekami anketavimo, naudojant popierių ir pieštuką, būdu, taip pat rodo aukštesnius moterų susirūpinimo, palyginti su vyrais, rodiklius (Meyer ir kiti, 1990). Mokslininkai, tyrinėjantys generalizuotą nerimo sutrikimą, dėl kurio žmonės patiria pernelyg stiprų ir nekontroliuojamą susirūpinimą, lydimą lėtinio nerimo simpsusirūpinimo ir nerimo kilmė
33
tomų, nustatė, kad daugiau kaip 5 proc. amerikiečių kuriuo nors savo gyvenimo periodu patiria lėtinį nerimą (Wittchen ir kiti, 1994). Moterys šia liga suserga du kartus dažniau. Amerikos nerimo sutrikimų asociacijos (2003) duomenimis, keturi milijonai suaugusių amerikiečių kenčia dėl generalizuoto nerimo sutrikimo. Taigi, Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik 2,6 mln. moterų išgyvena pačią stipriausią susirūpinimo formą. Daugelis kitų moterų kenčia nuo lėtinio susirūpinimo, net jei joms generalizuotas nerimo sutrikimas ir nebuvo diagnozuotas. Pensilvanijos universitete atlikti tyrimai davė svarbių rezultatų, jie parodė, kad 28 proc. koledžo studentų išgyvena aštrius pernelyg stipraus ir nekontroliuojamo susirūpinimo požymius, nors tik 6 proc. iš jų buvo būdingi simptomai, kurių visuma leistų diagnozuoti generalizuotą nerimo sutrikimą (Ruscio, 2002). Lėtinis susirūpinimas gali neigiamai veikti imuninę sistemą ir būti susijęs su įtampa skrandyje ir žarnyne. Tai gali paaiškinti, kodėl asmenys, sergantys generalizuoto nerimo sindromu, lankosi pas gydytojus dažniau už asmenis, kuriems nerimas ar depresija nepasireiškia. Lėtinis susirūpinimas dažnai paskatina tokius nerimo simptomus, kaip raumenų įtampa, galvos skausmas, nemiga. Pernelyg stiprus susirūpinimas ilgą laiką sukelia irzlumą ir trukdo sutelkti dėmesį. Jau pats susirūpinimo procesas nukreipia Jūsų protą nuo dabarties momento. Kai susitelkiama į susirūpinimo temą, gali būti labai sunku sutelkti dėmesį į veiklą, gali sutrikti užduočių atlikimas, produktyvumas. Dar daugiau, jei susirūpinimas užvaldo Jūsų dėmesį, kai esate su draugais ar mylimais žmonėmis, tuomet nebegalite su jais kokybiškai išbūti dabartyje. Nenuostabu, kad gali nukentėti santykių kokybė. Tai tik keletas pavyzdžių, kaip per stiprus susirūpinimas gali pakenkti Jūsų gyvenimo kokybei, gebėjimui juokauti, džiaugtis, patirti ramybę ir pasitenkinimą. 34
moterys, kurios nerimauja per stipriai
ü įsisąmoninimo pratimas nr. 3 susirūpinimo poveikis Kokį poveikį susirūpinimas daro Jūsų gyvenimui? Paklauskite savęs, kaip Jūsų susirūpinimas paveikia Jūsų santykių kokybę arba darbą. 2. Kokių neigiamų susirūpinimo padarinių, susijusių su Jūsų psichologine gerove, pastebėjote, pavyzdžiui, negalėjimas nusiraminti, užmigti arba prislėgtumas? 1.
Įsidėmėkite atsakymus į šiuos klausimus, jų gali prireikti skaitant kitą skyrių.
Æ
ar susirūpinimas jums yra problema?
Tik Jūs galite nuspręsti ir atsakyti, ar susirūpinimas Jums yra problema. Galbūt skaitant šią knygos dalį informacija Jums pasirodė žinoma. Ar Jūsų susirūpinimo emocinis intensyvumas dažnai viršija ribas? Jei nuoširdžiai pažvelgtumėte į save ir prisipažintumėte, jog būtų geriau, jei mažiau jaudintumėtės, tuomet ši knyga gali būti Jums naudinga. Užduokite sau šiuos klausimus: ª Ar esate nuolat susirūpinusi dėl smulkmenų, pavyzdžiui, vėlavimo, buities rūpesčių, namų ar automobilio remonto? ª Ar Jūsų susirūpinimas apima nesėkmės, asmeninio neveiksmingumo, neadekvatumo temas? ª Kai esate susirūpinusi, ar jaučiate kitų nerimo simptomų, pavyzdžiui, virškinimo sistemos sutrikimų, raumenų įtampą, susierzinimą, sunkumų užmiegant? ª Ar Jūsų susirūpinimas dėl ko nors skatina vilkinimą, atidėliojimą? susirūpinimo ir nerimo kilmė
35
36
moterys, kurios nerimauja per stipriai