Garsus anglų kelionių knygų autorius Bruce’as Chatwinas kartą paklausė kito rašytojo Paulo Theroux, ką šis manąs apie jo kūrybą. Theroux papriekaištavo kolegai, kad šis „niekada nepasakoja apie sunkumus ir kitus, rodos, nereikšmingus kelionės niuansus – kur miegojo, ką valgė, kokius batus avėjo“. Tarptautinį pripažinimą pelniusios kelionių žurnalistės ir rašytojos Juditos Fein (Judith Fein) knygoje „Gyvenimas yra kelionė“ tokios smulkmenos – ne mažiau svarbios nei patys ryškiausi kelionių įvykiai.
J. Fein mėgsta nuklysti nuo kelio ir laukti, kas nutiks. Tik nutolus nuo pramintų takų jai pasitaiko unikalių progų dalyvauti laidojimo apeigose tolimojoje Mikronezijos saloje Mog Mog, stebėti gerųjų raganų darbą centrinėje Meksikoje ir išgyventi daugybę kitų egzotiškų ar net, rodos, beprotiškų patirčių. Dažnai autorei pačios paprasčiausios akimirkos tampa lūžio momentais: nusispjovus į planus ir pasikliovus tik intuicija, kelionė virsta katarsiu. Tačiau šis esė rinkinys pasakoja ne tiek api
