Sudarytojas Arnas Ališauskas „Poezijos pavasaris 2010“

POEZIJOS PAVASARIS 2 0 1 0

UDK 888.2-(1082) Po-51

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

A lmanacho sudar ytojas A r na s A l iš ausk a s Poezijos pavasario svečių koordinatorė M a r ija M a žu ly tė Kompaktinę plokštelę parengė Vi r g i n i j u s G a s i l i ū n a s Viršelio dailininkas R a mū na s Čeponis

ISSN 0235-442X

© Sudarymas, A r nas A lišausk as, 2010 © Leidykla VAGA , 2010

Š I O J E K N YG O J E

7

Leonardas

12

V ytautas

15

Zita

17

Romas

19

Giedrė

20

V ytautas

25

Daiva

26

Sar a

G u tau s k a s

Plečk aitis

55

Marius

56

Algimantas

58

Vilmantė

Dau g i r da s

59

Marius

B u ro k a s

K a z l au s k a i t ė

63

Jurgita

Jaspony tė

66

Aidas

69

Ieva

71

Stasys

74

Sk aistė

Vilimaitė

75

Dovilė

Z e lč i ū t ė

78

Meilė

Ku da r au s k a i t ė

80

Lidija

Š i m ku t ė

81

Jonas

S t r i e l kū n a s

83

Violeta

86

Artūr as

87

Indrė

89

V ytautas

S ta n ku s

Ma žeik aitė

K a ziel a

M o ly t ė - Lu k au s k i e n ė

Poisson sereik aitė

28

Jolanta

31

HENRIKAS

32

„Poezijos pavasario“ anketa

43

Ilzė

45

R amūnas

47

Agnė

49

Gaspar as

52

Stasė

53

Arūnas

RADAUSKAS

(1910 –1970)

B u t ku t ė K a s pa r av i č i u s

Br a žinsk aitė Al e k s a

Lyg u ta i t ė - B u c e v i č i e n ė Sp r au n i u s

M i ku ta

S i da b r a i t ė

Jurašius

Gudmonaitė S tac e v i č i u s

Šoblinsk aitė Aleksa Va l i o n i s

Va l a n t i n a i t ė S t u lp i n a s

3

Liegutė

90

Emilija

91

Vidmantas

93

Deimantė

94

Henrik as Algis

97

Nerijus

99

Sigitas

100

Ineza Juzefa

102

Donatas

103

Paulina

Ž e mg u ly t ė

105

Aivar as

V e i k n ys

108

Kornelijus

P l at e l i s

111

Mindaugas

N a s ta r av i č i u s

Dainius

146

Domas

Linkevičius

147

Dovilė

Ku z m i n s k a i t ė

149

Tautv yda

M a rc i n k e v i č i ū t ė

Cibulskas

151

Gintautas

I e š m a n ta s

B i rg e l i s

152

Edmundas

Janušaitis

El m i š k i s

Dau g i n t y t ė Čigriejus

Janonė 155

115

Alina

116

Donaldas

119

Stasys

J o n au s k a s

121

Daiva

Č e pau s k a i t ė

158

Arvis

Viguls

162

Far aj Ahmad

B ay r a k da r

Vertė Marius Burokas 169

Josef

Ml e j n e k

Vertė Almis Grybauskas

Kajokas

171

Nuno

GuimarÃes

Vertė Irma Vitukynaitė 174

125

BIRUTĖ

B ALTRU Š AITYTĖ

126

NIJOLĖ

M ILIAUSKAITĖ

127

Viktorija

138

Julius

178

Ig n atav i č i u s

Z avj a lov

Tadeusz

Dą mb row s k i

Vertė Eugenijus Ališanka

Dau j ot y t ė

G e d g au da s

Sergej

Vertė Benediktas Januševičius

(1940 –1996)

(1950 –2002)

Keler as

Evaldas

Sv i m o n i š v i l i

Vertė Erika Drung ytė

B a r av y k a i t ė

Valdas

Amir an

Vertė Jonas Liniauskas

Gaiduk aitė

Rugilė

4

P o e z i j o s pava s a r i o s v e č i a i

Pau l au s k a s

113

140

D i rg ė l a

144

Ž ag r a k a ly t ė

185

Agnė

189

Stanislovas

191

Aušrinė

Ž e b r au s k a s

Š i au dv y t y t ė

192

Domantas

R a z au s k a s

Liut vinas

195

Artūr as

196

Petr as

197

Aleksandr as

199

Gintar as

B l e i zg ys

203

Rimv ydas

S ta n k e v i č i u s

Pa n ava s V i s m a n ta s

Š v ė g ž da

208

Mindaugas

209

Aldona Elena

212

Donatas

214

Algimantas

216

Aidas

Puišy tė

P e t ro š i u s Ly va

M a rč ė n a s

Poezija ir balsas Kompaktinę plokštelę parengė Virginijus Gasiliūnas

Henrik as Algis zita

Čigriejus

ma žeik aitė

Dovilė

Z e lč i ū t ė

nijolė

dau j ot y t ė

Rimantas

K m i ta

Laurynas

K at ku s

Donatas

P e t ro š i u s

V ytautas

S ta n ku s

POEZIJOS PAVASARIS

2010

LEO N AR D AS

G U TAU S K A S

Naktis su J. J.

Man atrodė kažkas uždažė Mano kambario langus juodai O tai buvo naktis bežadė Ir juodi kaip naktis daiktai.

Ir tik žvakė iš bičių vaško Man šnabždėjo Juškaičio eiles Ir mėnulis kaip rašalo taškas Ant palangės aptaškė gėles.

Ir dega varinė žara Ir bėgiai kaip laikas ilgi.

Kaip suodžiai nuodingi juoda Pradingusio laiko šerdis Ir miega vilkų planeta Bejausmė kaip vilko mirtis.

II

I

Dangus buvo šaltas ir žemas Atrodė – pasieksi ranka Ir saulės akis akla Ir elnias – evenkų totemas.

Ten mūsų kapų nebėra Tik dūmai virš ledo pilki

Pašvaisčių žalsvi kaspinai Virš stalo ledinio ir grotos

Triptikas: sargybiniai šiaurėj

7

Ir vilkšunių sargas kuprotas – Ar tu ten tikrai gyvenai?

Ar ten tik šešėlis gyveno Šešėlis kaip aidas baikštus Pametęs nuo rojaus raktus Prie Tiksio Trofimovsko Lenos?

III

Iš tamsos jie šaukė šunis Laižė druską šiurkščiais liežuviais O ledyno aukštoj viršūnėj Karaliavo ugnis.

Tie sargybiniai miegantys Šiaurėj Ant vokų – pilka geležis Ir tik ledjūrio protakos sraujos Jų vardus užrašys Ant plonyčių skardos plokštelių Ar ant mirusio kedro žievės

8

Kai dangus ten užges ir atvės Ir mirtis – nekaltoji mergelė – Vėl į tamsą šunis nusives.

Aušra virš kopgalio

Dar tik brėkšta bet žvaigždės dingo Lyg jas būtų nubraukus staiga Kaip nuo stalo sidabro indą Septynpirštė aušros ranka.

Dvi strofos

Ei, poete, pilka tavo siela Knygų dulkėm dulkėta Štai metaforų vystančią gėlę Tylios dulkės nusėda.

Sniegas

J. A.

Iš tamsos išniro sodai Degė lapino akis

Tyliai snigo ir atrodė – Bus laiminga ši naktis Užpustytam dzūkų kaime Tarp užmigusių pušų Bet užpustė mūsų laimę Balto sniego miražu.

Iš peizažinės lyrikos

Lyg išlydytas stiklas ta upė Ir bežiūrint paskausta akis Klykia varnas ant liepto nutūpęs – Lyg poezija ar sudegus naktis.

Ir buvo truputį graudoka Kad viskas praeina Mėnulis kaip lenkų variokas Kaip Milošo dainos.

II

G. K. Juk žaizdos užgyja greičiau nei mintys Apie netektį mirtį ir vargą Tad norėčiau dabar mintimis dalintis Su tavim po senamiesčio arka

Senamiesčio triptikas

Kad lengviau būtų dangų lyg akmenį nešti Ir vidurnakčių skydą žvaigždėtą Jau aliejus išseko – žibintas gęsta Virš griuvėsių išnykusio geto.

I

III

Kaip senas variokas Iškritęs iš elgetos rankos Mėnulis riedėjo Per gatvę ir smigo į langus.

Senos knygos rūsy prie bažnyčios Ir varpelis virš durų žemų Ir tos laiptų pakopos slidžios Kai pasninga. Lig šiol menu 9

Inkunabulų odą ir kvapą Ir tą senį žila barzda Atsivertusį Šventraščio lapą Ir prabylantį kai kada Pergamento dulkėtu balsu Skiemenim priebalsiniais be balsių Bet seniai rūsyje tamsu Ir žinau – į duris niekada nepabelsiu.

Eskizas

Gruodžio rytą erškėtrožių uogos Apsitrauks plonyčiu ledu Ir raudonos atrodys juodos Vakarėjant kai tu Pamėginsi tą krūmą nupiešti Anglimi ar tušu O paskui tą lapelį suplėšysi Ir mėnulis pakils virš pušų.

10

Malūnas prie Riešės

Ten malūnas kvepėdavo miltais Samanotu vandens ratu Ir mėnulis stovėjo ant tilto Su vaikystės pasaulio raktu.

Ir ant sniego šiaudai išbarstyti Prie vežimų užmigę arkliai Man lig šiol vakarėjant švyti Tie variniai šiaudų spinduliai Danguje – tas miltuotas langelis Su Vakarės blyškia žarija Ir nukrinta ant mano kelių Praeitis tarsi eglės skuja.

Kelionė į apsnigtus kalnus

Nakties kvapas iškėlė iš atminties Tavo brangų veidą tarp lapų Pakrašty jau bemaž užmirštos nakties Ir ūmai ši naktis sutapo

Su kelione į tolimus apsnigtus kalnus Virš svaigiųjų krioklių ir tarpeklių Kur debesys buvo avinėliai švelnūs Ir šviesa išsisklaidžius tarp eglių.

Nakties kvapas ir krintantys gruziniški riešutai Ar tu visa kaip aš, brangioji, girdi ir matai?

Laiškas S. G.

Tušti namai

Praeis mėnesiai metai ir veidrodžio dugnas Ištrupės ir neliks Jo gelmėj ant palangės žydėjusios lūgnės Ir sietyno ugnis Bus užgesus ir tylūs naktų pelenai Neprimins, kad šiame kambary kažkada gyvenai...

Kažkada buvo žiemos kaip Šiaurės ašigaly Ir rytais rašalinėj užšaldavo rašalas Ir erdvė – kaip raukšlėtas Stelmužės ąžuolas Ir poetai kirviu atidengdavo įšalą.

Ir tuomet iš Snaigyno po ledo pluta Gimė tavo poezijos rožė balta Su šviesos išgaląstais trikampiais dygliais Pasibelski į dangų – ir vėjas ar gervė įleis...

11

V Y TA U TAS

S TA N K U S

besidaužantis

rašyt rašyt, kad akys jo iš stiklo kad pusaklis ir trūksta binto supančiot sau pirštus saugus kad būčiau, išbūčiau žiemą, juodo prigerčiau vandens užsigerdamas baltu, savo riešu užkąsdamas leisdamas šaltį į kaulus kad augtų rašyt rašyt, ir ims krešėti visos prisirpusios tylos, žvilgsniai visi suturėti prisilietimai esatis mano šūdina, vienatvė gerianti mano klaidos iš neapdairumo, iš noro turėti labiau negu būti 12

iš noro priimt šitą šaltį į kaulus užkalus raidėm tave viešpatie gulintis krūmuose esu tiek prašvaistęs, kad jeigu pateiktumei sąskaitą čia ir dabar ir už viską – galėčiau nebent šiuo krauju kur prie odos prišalęs, matai? matai, jau ramus aš ramus jau nebesikeikiu, atpalaiduoju rankas, – nagų žymės delnuos tik metafora kaip ir tai, kad nubudus rėkti negalima reikia rašyti – tada ir užsninga, tada ir gražu būna, blizga akys stiklinės sukultos,

nuo grindinio gramdomos sapno skeveldros nuo batų, nuo mano blakstienų dabar ar patenkintas tu stenantis krūmuose, ar patenkintas, klausiu, nes kiek gi galima, šitaip ilgai apie tave ir tave dieve dieve valsas

kai vanduo tiktai tas, kur už lango pats su savim šokantis du stovi įmirkę abu, per juos teka šaltas per veidrodžio veidą vanduo išpučia dūmus: – pasenęs tu, sako man, atkartoju – – aš tas, atspindėtas

vienas giliai įsiskaudo lapai purvynuose spurdantys jiems irgi, matyt, šalta šalta man prašyt šalto vandens kai nėra kas šio atneša,

trys per tris žingsnius lapkritis palei smilkinį tvinksi, sniegas per tris pirštus tirštas metų laikai du: lietus ir lietus, tas, kur su randu, – tai mano,

13

vienas mokiausi miego – močiutės verkiau su visais, tetos turbūt tik aš vienas ir neverkiau, nes kol šoka vanduo – esu vienas – du, trys velykinis

gulėk gulėk – tau negalima keltis – – virpėjimas dieve šitoks žaizdos drugių gumulėliai nekylantys visas kūnas aplipęs, vandeniu tavo paties nutaškytas ir veidas ir tai, ką ištart būtų gėda ne gėda, – tau duočiau ugnies neprašytas skyles apiplaučiau tavo kūne užlopyčiau duona užsiūčiau tuo vėju, kur veidu ropoja ropoja per ištiestą kryžių per kalną, per sapną – – – per motiną pilną malonės

14

per mylintį tėvą, per dvasią per sostą skaudėjimo sklidiną nekalbėk man: dangaus karalystė atėjusi žinau mintinai tavo žodį žuvis tavo, vyną ir moterį vyną ir moterį saugosiu tartum savo – surinksiu į drobę surinksiu į drobę, užklosiu perskėlus akmenį – tuščia perskėlus akmenį – tuščia perskėlus akmenį – tu.

ZI TA

MAŽEIK AITĖ

*** Tyla užsitęsusios vasaros.

Plaštakė apirusiu sparneliu prie stiklo, aksomo dulkių palikus ant pirštų.

Lėktuvo tolimas gaudesys nuvirpa lyg kažkas būto, taip seniai palaidoto atminty, kad prisiminimo nelikę, tik virpantis maudulys, sulpiantis po duobute.

Tik tas lūkestis, vis dar godus.

Ta buvimo gėla. *** Šilkinis harmonijos siūlas, toks glotnus, švelniai slystantis.

Nusinėriau apsiaustą – lengvas, beveik nejuntamas.

Neik per arti ugnies, sulyta nesiglausk prie ledo,

15

venk aštrių paviršių, šakų ir spyglių, cheminių medžiagų, įžeidimų, svaidomo pykčio...

daužys, trupins, gurins, sutrins.

Kiti persergėjimai – lyg išbarstytos aguonos.

Griebk šluotą skujinę, žerk kuo toliau tuos juodus miltus.

Verčiau tas harmonijos siūlas būtų iš plieno.

Nusimegzčiau šarvus, – sunkūs, šalti, kaustantys – užtat saugu. *** Perkūno kirvuką pasidėjau ant slenksčio.

Akmuo – ašmuo – kapos ligą,

16

RO M AS

DAU G I R DA S

Kryptis

Kol vėl buksavome ant būdvardžių žiūrėdami atgal į apkramtytus griaučius ir jie nesuliepsnojo ir nepradegino danguj skylių ir neiškėlė klausimo lyg kirvio (kuris hipnotizuotų rūtų darželius) tiktai numirusių poetų klubas pradėjo vėl dantim žymėti taką

ir pistoleto vamzdy supulsavo prabudusio žvėries akis Takoskyra

Praėjome šalia kaip piešiniai vandens paviršiuj kaip išdidžių kvailysčių epilogai kurių neprisimins kaip tai kas buvo debesų suvirškinta ir negalėjai panaudoti 17

net ir nusirengęs iki paskutinio vingio smegenų tikriausiai gyvenome tame girtumo laipsny kai nei sustoti negali nei pratęst

kokiu kampu nuo jų atsimuša prisipažinimų skeveldros kiek sukrenta atgal į elgetos kišenę ir užkasėme kopėčias lyg mylimąją kad atsispirtume nuo dugno

Turbūt

Turbūt suklydome skaičiuodami kiek nuorodų supriešinome vieną su kita nes leidome save apnuodyt švyturiais ir trajektorijomis iškritom iš konteksto apnuogintų paminklų kad nematytume 18

Vakaras

Ir pasmerkti gyvent kaip angelų sparnų valytojai kad savo negalią prakištume kaip degančią lemputę suvokti kad sėdynėje gėlių neliko bet tai nereiškia

kad ir smėlio nebėra kad nebegrįšime į juodą – baltą nuotrauką ir nebešoksime per finišo juostelę lyg virvutę

šešėlių grotos jungs nutolusius ir vėl galėsime mylėtis po vienu knygos viršeliu kur uodai ištryško tarsi saugyklos mūsų kraujo

Suartėjimas

Vorai kryžiuočiai slinks per dangų ir iš metalo tinklą verps (kuris filtruoja rojaus ilgesį tačiau praleidžia to pačio svorio kategorijos žuvis kaip atliekas iš nuskandinto amžiaus) 19

Leonardas GUTAUSKAS Vytautas STANKUS Zita MAÞEIKAITË Romas DAUGIRDAS Giedrë KAZLAUSKAITË Vytautas KAZIELA Daiva MOLYTË-LUKAUSKIENË Sara POISSON Jolanta SEREIKAITË Ilzë BUTKUTË Ramûnas KASPARAVIÈIUS Agnë BRAÞINSKAITË Gasparas ALEKSA Stasë LYGUTAITË-BUCEVIÈIENË Arûnas SPRAUNIUS Marius PLEÈKAITIS Algimantas MIKUTA Vilmantë SIDABRAITË Marius BUROKAS Jurgita JASPONYTË Aidas JURAÐIUS Ieva GUDMONAITË Stasys STACEVIÈIUS Skaistë VILIMAITË Dovilë ZELÈIÛTË Meilë KUDARAUSKAITË Lidija ÐIMKUTË Jonas STRIELKÛNAS Violeta ÐOBLINSKAITË ALEKSA Artûras VALIONIS Indrë VALANTINAITË Vytautas STULPINAS Emilija LIEGUTË Vidmantas ELMIÐKIS Deimantë DAUGINTYTË Henrikas Algis ÈIGRIEJUS Nerijus CIBULSKAS Sigitas BIRGELIS Ineza Juzefa JANONË Donatas PAULAUSKAS Paulina ÞEMGULYTË Aivaras VEIKNYS Kornelijus PLATELIS Mindaugas NASTARAVIÈIUS Rugilë GAIDUKAITË Alina BARAVYKAITË Donaldas KAJOKAS Stasys JONAUSKAS Daiva ÈEPAUSKAITË Viktorija DAUJOTYTË Julius KELERAS Valdas GEDGAUDAS Evaldas IGNATAVIÈIUS Dainius DIRGËLA Domas LINKEVIÈIUS Dovilë KUZMINSKAITË Tautvyda MARCINKEVIÈIÛTË Gintautas IEÐMANTAS Edmundas JANUÐAITIS Amiran SVIMONIÐVILI Arvis VIGULS Faraj Ahmad BAYRAKDAR Josef MLEJNEK Nuno GUIMARAES Sergej ZAVJALOV Tadeusz DÀMBROWSKI Agnë ÞAGRAKALYTË Stanislovas ÞEBRAUSKAS Auðrinë ÐIAUDVYTYTË Domantas RAZAUSKAS Artûras LIUTVINAS Petras PANAVAS Aleksandras VISMANTAS Gintaras BLEIZGYS Rimvydas STANKEVIÈIUS Mindaugas ÐVËGÞDA Aldona Elena PUIÐYTË Donatas PETROÐIUS Algimantas LYVA Aidas MARÈËNAS

20

Almanachas su kompaktine plokðtele

w w w . v a g a . l t